LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Justina Augutytė - Tamošiūnienė
PRIESKONIŲ SAVYBĖS, JŲ PANAUDOJIMAS MAISTO PRODUKTŲ IR
PAPILDŲ GAMYBOJE
FEATURES OF HERBS AND SPICES AND THEIR USAGE IN
PRODUCTION OF FOOD PRODUCTS AND SUPPLEMENTS
Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Prof., Dr. D. Sekmokienė,
Maisto saugos ir kokybės katedra
DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Prieskonių savybės, jų panaudojimas maisto produktų ir papildų gamyboje”.
1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiau visą naudotos literatūros sąrašą. 2017-05-02 Justina Augutytė - Tamošinienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2017-05-03 Justina Augutytė - Tamošinienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO 2017-05-03 Prof. habil. dr. Dalia Sekmokienė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (INSTITUTE)
(aprobacijos data) (katedros vedėjo (-os) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
(vardas, pavardė) (parašas) 2)
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
TURINYS
SANTRAUKA...5
SUMMARY...7
ĮVADAS...9
1. LITERATŪROS APŽVALGA...10
1.1 Prieskoninės žolelės: istorija ir klasifikavimas...10
1.2 Prieskoninių augalų savybės ir panaudojimo galimybės...12
1.2.1 Bazilikas...12 2.2 Darželinis dašis...15 1.2.3 Kalninis dašis...16 1.2.4 Vaistinis čiobrelis...17 1.2.5 Imbieras...19 1.2.6 Šalavijas...21 1.2.7 Gelsvė...22 1.2.8 Rozmarinas...22
1.3 Prieskonių panaudojimas pieno produktų gamyboje...24
2. DARBO METODIKA...26
2.1 Vartotojų apklausa...26
2.2 Maisto produktų su prieskoninėmis žolelėmis Utenos mieste rinkos tyrimas...26
2.3 Maisto papildų su prieskoninėmis žolelėmis rinkos analizė Utenos mieste...27
3. TYRIMŲ REZULTATAI...28
3.1 Vartotojų nuomonės tyrimo rezultai...28
3.2 Maisto produktų su prieskoninėmis žolelėmis rinkos analizė Utenos mieste...43
3.2.1 Pieno produktai...43
3.2.2 Arbatos...47
3.3 Maisto papildų su prieskoninėmis žolelėmis rinkos analizė Utenos mieste...51
4. REZULTATŲ APTARIMAS...55
LITERATŪROS SĄRAŠAS...59 PRIEDAI...63
SANTRAUKA
Darbo tema: „Prieskonių savybės, jų panaudojimas maisto produktų ir papildų gamyboje“.
Darbo parengimo vieta: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos akademija, Maisto saugos ir kokybės katedra.
Darbo vadovas: Prof., Dr. Dalia Sekmokienė.
Darbo apimtis: 65 puslapiai. Darbe pateikta: 4 lentelės, 35 paveikslai, 1 priedas. Raktiniai žodžiai: prieskoninės žolelės, prieskoniai.
Darbo tikslas: išanalizuoti pasirinktų prieskonių gydomąsias ir technologines savybes bei atlikti prieskonių panaudojimo produktų ir papildų gamyboje tyrimą.
Metodika. Laikotarpiu nuo 2016-09-01 iki 2016-12-01 buvo apklausta 200 respondentų, siekiant išsiaiškinti, kokias prieskonines žoleles ir kaip dažnai visuomenė vartoja, ar žino jų gydomąsias savybes ir ar gydosi pasireiškus negalavimams. Duomenų statistinė analizė buvo atlikta naudojant SPSS (IBM SPSS Statistics 23) programinį paketą, rezultatai pavaizduoti diagramomis ir lentelėmis. Pieno produktų ir arbatų rinkos tyrimas Utenos prekybos centruose (UAB „Palink“, UAB „Maxima“, UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Norfos mažmena“). Kiekvienoje parduotuvėje išnagrinėta pasirinktų prekių su prieskoninėmis žolelėmis pasiūla, rezultatai pavaizduoti lentelėse naudojant Microsoft Excel programą. Maisto papildų su prieskoninėmis žolelėmis rinkos tyrimas Utenos vaistinėse („Euro“, „Camelia“, „Gintarinė vaistinė“). Aprašyti didžiausią paklausą turintys maisto papildai su prieskoninėmis žolelėmis ar jų ekstraktais sudėtyje.
Rezultatai ir išvados. Anketa parodė, kad prieskoninės žolelės yra populiarios maisto gamyboje (50 proc. jas vartojantys kasdieniame maisto ruošime), o dažniausia vartojamos prieskoninės žolelės – čiobrelis, imbieras ir šalavijas. Tyrimas atskleidė, kad net 69 proc. atsakiusiųjų anketą linkę gydytis negalavimus prieskoninėmis žolelėmis (67 proc. žinojo, kokiomis žolelėmis gydytis peršalimo ligas, 21 proc. – virškinimo negalavimus) ir net 61 proc. respondentų gydytojas ar vaistininkas yra rekomendavęs gydytis prieskoninių žolelių (čiobrelis, šalavijas, imbieras, kmynas) arbatomis ar nuovirais. Net 59 proc. asmenų, gamindami maistą, renkasi lengviausią kelią – renkasi prieskonių mišinius, kurie dažniausiai būna su druska ir skonio stiprikliais, o tai nėra sveikas prieskonių panaudojimas. Populiariausi prieskonių prekiniai ženklai yra tie, kurie žinomiausi dėl reklamos – „Santa Maria“ (75 proc.) ir „Sauda“ (50 proc.).
Rinkos tyrimas atskleidė, kad didžiausią pasiūlą pieno produktų su prieskoninėmis žolelėmis galima rasti „Iki“ parduotuvėje (net 23 rūšis) ir „Maximoje“ (19 rūšių). Dažniausiai dedamos žolelės: krapai, bazilikai ir kmynai, o populiariausi pieno gaminiai su žolelėmis – sūriai (64,3 proc. visos tirtos produkcijos). Atlikus arbatų su prieskoninėmis žolelėmis rinkos tyrimą Utenoje esančiuose prekybos
centruose, padariau išvadą, kad iš rastų 43 arbatų su prieskoniais, didžiausią asortimentą turi „Maxima“ – 42 rūšys, „Iki“ – 26 rūšys. Didžiausia pasiūla arbatų su prieskoniais – Lietuvos gamintojų („UAB „Acorus Calamus“ - 18 rūšių, „UAB „Švenčionių vaistažolės“ – 5 rūšys).
SUMMARY
Theme of the Thesis: Features of Herbs and Spices and Their Usage in Food and Supplement Production.
Thesis is prepared at Lithuanian University of Health and Sciences, Academy of Veterinary, Food Safety and Quality Department.
Supervisor of the Thesis: Prof. Dr. Dalia Sekmokienė.
Thesis consists of 65 pages; 4 tables, 35 pictures and 1 appendix. Keywords of the Thesis: herbs, spices.
Aim of the Thesis: to analyze therapeutic and technological features of selected herbs and spices and carry out a research of herbs and spices usage in the supplement production.
Methodology: in the period from 2016-09-01 to 2016-12-01 200 respondents were interviewed in order to find out what herbs and spices and how often they use; do they know therapeutic features of herbs and spices and do they use herbs and spices when illness occurs. Statistical analysis of data is performed using SPSS (IBM SPSS Statistics 23) software package; results are presented by diagrams and tables. The research of dairy products and tea market is carried out in Utena supermarkets (JSC ‘Palink’, JSC ‘Maxima’, JSC ‘Rimi Lietuva’, JSC ‘Norfos mažmena’). In each supermarket supply of selected herbs and spices is analysed and results are presented in diagrams by using Microsoft Excel programme. Research of food supplements with herbs or spices is carried out in Utena pharmacies (‘Euro’, ‘Camelia’, ‘Amber Pharmacy’). Supplements with extracts of herbs or spices that have greatest demand are described in the thesis.
Results and conclusions: questionnaire has demonstrated that herbs and spices are popular in food production (50% of respondents use them every day in food preparation); the most commonly used herbs and spices are thyme, ginger and sage. The research has demonstrated that 69 percent of respondents use herbs and spices for ongoing ailments (67 percent are familiar with herbs and spices that help to treat cold diseases; 21 percent are familiar with herbs and spices that help to treat digestive disorders) and 61 percent of respondents stated that doctor or pharmacist recommended to use tea or decoction of herbs or spices (thyme, sage, ginger, caraway) as a treatment. Even 59 percent of respondents choose the easiest way while cooking – they use mixtures of spices and herbs; usually these mixtures contain salt and flavour enhancers and are not a healthy usage of spices and herbs. The most popular trademarks of herbs and spices are those that are mostly advertised – Santa Maria (75 percent) and Sauda (50 percent).
Market research has demonstrated that the greatest supply of dairy products with herbs and spices can be found in shop ‘Iki’(23 types of products) and Maxima (19 types of products). Commonly
used herbs are: dill, basil and caraway; the most popular dairy product with herbs and spices is cheese (64.3 percent of all tested dairy products). After the market research of tea supply with herbs and spices in Utena the conclusion can be made that the greatest assortment can be found in ‘Maxima’ – 42 types, ‘Iki’ – 26 types. The greatest supply of tea with herbs and spices is by Lithuanian producers (JSC ‘Acorus Calamus’ – 18 types, JSC ‘Švenčionių vaistažolės – 5 types).
ĮVADAS
Prieskoniai – augalų dalys, suteikiančios maistui skoninių savybių, pagerinančių maisto gaminio vertę, didinantys pagamintos produkcijos perkamumą, maisto produktų rinkoje paklausą, nes mes, žmonės, vergaujame skoniams ir ieškome malonių pojūčių net ir valgydami. Dėl šios priežasties prieskoninių žolelių pasirinkimas prekybos centruose ar turgavietėse yra ypač didelis. Vartotojai tampa įnoringesni, renkasi natūralius maisto produktus, kurių sudėtyje maisto priedai yra pakeisti natūraliomis medžiagomis, o prieskoniai bei jų ekstraktai pasižymi naudingomis sveikatai savybėmis: bazilikas – antioksidacinėmis, antispazminėmis ir stimuliuojančiomis (27), čiobrelis - antimikrobinėmis (3,6,53,36,26,14), rozmarinas – priešuždeginėmis, antimikrobinėmis, antivirusinėmis, antialerginėmis savybėmis (13,17). Dėl šių savybių jos dedamos kaip funkcionalioji dalis į maisto produktų ar net maisto papildų sudėtį. Prieskoninės žolelės dėl jų lengvo auginimo sėjamos darže, šiltnamiuose ar ant palangių namuose.
Darbo problema: šiomis dienomis, populiarėjant sveikai mitybai, akcentuojamas didelis dėmesys prieskoninėms žolelėms ar jų ekstraktams bei jų panaudojimui maisto pramonėje, todėl norėjau ištirti žmonių vartojamų prekių pasiūlą su prieskoninėmis žolelėmis bei atliekant apklausą įsitikinti, ar žmonės vartoja bei žino prieskoninių žolelių naudą.
Darbo tikslas: išanalizuoti pasirinktų prieskonių gydomąsias ir technologines savybes bei atlikti prieskonių panaudojimo produktų ir papildų gamyboje tyrimą.
Darbo uždaviniai: 1. Literatūros analizė.
2. Vartotojų nuomonės tyrimas.
3. Prieskonių panaudojimo produktų gamyboje tyrimas (rinkos analizė). 4. Prieskonių panaudojimas papildų gamyboje (rinkos tyrimas).
1. LITERATŪROS APŽVALGA
PRIESKONIŲ IR PRIESKONINIŲ ŽOLELIŲ SAVYBĖS IR PANAUDOJIMO GALIMYBĖS TEORINIU ASPEKTU
1.1. Prieskoninės žolelės: istorija ir klasifikavimas
Aplinką mes, žmonės, pažįstame per pojūčius, t. y. skonį, uoslę, lytėjimą ir kt. Pasaulyje yra daugybė augalų rūšių, kurių vienos ar kitos dalys yra naudojamos prieskoniams.
Anot A. M. Olšausko ir kt. (31), vaistiniais, aromatiniais ir prieskoniniais augalais domimasi jau nuo senų laikų. Dar ankstyvajame Egipte, babiloniečių, persų ir kt. soduose visada atsirasdavo vietos vaistinėms žolelėms. O Viduramžiais vienuolynuose, tapusiuose medicinos centrais, atsirado ir pirmieji prieskoninių bei vaistinių augalų sodai. Anot autoriaus, viduramžių epochoje aromatinės, vaistinės bei prieskoninės žolelės buvo auginamos ir prie gyvenamųjų namų, jos buvo vertinamos dėl kulinarinių ir gydomųjų savybių. Anuomet daugiausia buvo auginami tie augalai, kurie skleidė intensyvų kvapą, pavyzdžiui: kvapusis rozmarinas, levanda, vaistinis isopas, kvapusis šalavijas, vaistinis čiobrelis, vaistinė melisa, kvapusis bazilikas ir kt.
Jau Mesopotamijoje buvo žinomos ir vartojamos kai kurios gydomosios žolelės, pavyzdžiui, čiobreliai, kmynai ir kt. O arabai, anot šių autorių, kontroliavo prekybą prieskoniais iš Rytų šalių net iki I a. per. Kr. Jie siekė atgrasyti europiečius nuo bandymų ieškoti kelių į šias turtingas šalis, norėjo išlaikyti monopolį ir patys valdyti prekybą prieskoniais. Tad europiečius jie „maitino“ nebūtais pasakojimais, legendomis apie vietoves, iš kurių veždavo prieskonius ir aromatingas žoleles.
Gudžinskas su Rašomavičiene (15) pasakoja, kad romėnai prieskonines žoleles, prieskonius naudojo kulinarijoje. Patiekalus jie gardino anyžiais, garstyčiomis, petražolėmis. O atradus šilko kelią, iš Kinijos juo keliaudavo ne tik šilkas, bet ir prieskoniai, anuomet laikyti prabangos preke. Pagrindinė prieskonių paskirtis tuomet buvo juos naudoti gydymui, konservavimui ir kvepalų sudėčiai. Autoriai pažymi, kad Viduramžiais vienas brangiausių ir labiausiai vertinamų prieskonių buvo juodieji pipirai.
A. M. Olšauskas ir kt. (31), Weinrich (51) pažymi, jog Renesanso epochoje, kurioje itin pagyvėjo mokslo pažanga, dar labiau pradėta domėtis vietiniais augalais, kurie pasižymėjo gydomosiomis savybėmis. Tokiems augalams prie gyvenamųjų namų būdavo skirta nuo kelių iki keliolikos kvadratinių metrų ploto. Šie augalai buvo naudojami ligų profilaktikai, taip pat gydymui ir kulinarijoje.
Net 35–70 tūkstančių augalų rūšių yra naudojamos medicinoje. Ragažinskienė (34) teigia, jog daugiau kaip trečdalis (35–40 proc.) vaistinių preparatų pasaulyje yra gaminami būtent iš vaistinės
žaliavos. Mūsų šalyje didžioji dalis vaistinės žaliavos yra importuojama iš kitų šalių. Anot šios autorės, prieskoninių ir vaistinių augalų vartojimas skirtingose šalyse yra nevienodas. Daugelyje Europos šalių, taip pat Jungtinėse Amerikos Valstijose didžioji dalis augalinių vaistinių preparatų yra vartojami kaip maisto papildai.
Pasak Pochliobkin (32), prieskoniai yra žolės, lapai, žiedai ir jų dalys, žiedynai, vaisiai, šakniastiebiai, taip pat sėklos, žievė. Autoriai (15,30,14 ir kt.) teigia, kad prieskoniai yra augalai, atskiros augalų dalys arba produktai, išgauti iš augalų, ir pažymi, kad daugelis prieskonių, išskyrus sintetinius ir druską, yra augalinės kilmės. Tad nenuostabu, kad prieskoniniai augalai ir prieskoniai neretai vartojami tarsi sinonimai.
Gegužis (14) pažymi, jog prieskoniams yra naudojami malonaus, bet stipraus kvapo ir savito skonio šviežių, džiovintų, o kartais ir konservuotų augalų stiebai, lapai, šaknys, vaisiai. Unikalų kvapą ir aromatą prieskoniniams augalams suteikia juose esančios aromatinės medžiagos, pavyzdžiui:
- eteriniai aliejai; - fitoncidai;
- organinės rūgštys.
O skonį suponuoja tokios prieskoniniuose augaluose esančios medžiagos: - eteriniai aliejai;
- cukrus;
- rauginės medžiagos; - organinės rūgštys.
Visos prieskoniuose esančios medžiagos atlieka savo funkciją, daro tam tikrą poveikį ir pan., todėl vieni prieskoniai gerina apetitą, kiti – lengvina atsikosėjimą, dar kiti – gerina viso organizmo veiklą ir t.t. Taip pat yra labai daug prieskonių, pasižyminčių net keliomis savybėmis ir darančių labai platų poveikį žmogaus sveikatai.
Pasak K. Obelevičiaus (30), tikrų prieskoninių daržovių, kurios būtų vartojamos tik kaip prieskoniai, yra nedaug, pavyzdžiui, česnakai, porai, krienai, petražolės ir dar kelios daržovės. O kiti augalai, kurių maistui vartojami maži kiekiai, vadinami prieskoninėmis žolelėmis. „Dažnai būna ir laukiniai, nuo seniausių laikų sukultūrinti augalai, kaip pvz.: kmynai, mėtos, raudonėliai. Prie prieskoninių žolių dažnai sąlyginai priskiriami ir puskrūmiai, krūmai ar net medžiai – ne pagal botaninius požymius, o pagal vartojimą prieskoniams.“ (30, p. 121).
A. Šipailienė ir kt. (44) nurodo, kad prieskonių kokybei įtakos turi: - kultivavimo regionas;
- klimato sąlygos; - saugojimas.
Anot N. Maročkienės (26), prieskoninių augalų augintojai augalų rūšis, jų veisles vertina pagal du kriterijus:
1) šviežios ir naudingos žolės derlingumas; 2) eterinių aliejų kiekis.
Autorės atliktas vertinimas su bazilikais parodė, kad bazilikai duoda didesnį derlių ir sukaupia daugiau eterinių aliejų, jei yra auginami šiltnamyje, o ne atvirame lauke. Tai rodo, kad auginimo sąlygos nevienodai sąlygoja derlingumą ir eterinių aliejų kiekį.
Kaip teigia I. Buzienė ir kt. (9), mūsų šalyje prieskoninių augalų auginimas nėra labai paplitęs, juo labiau gėlynuose, nes didžioji dalis prieskoniams naudojamų augalų neišvaizdūs.
Literatūros analizė atskleidė, kad prieskoninius augalus galima suskirstyti į dvi dideles grupes pagal vegetacijos trukmę:
1) vienmečiai (kvapusis bazilikas, darželinis dašis ir kt.);
2) daugiamečiai (vaistinis čiobrelis, vaistinė gelsvė, kalninis dašis, imbieras, šalavijas, rozmarinas ir kt.).
Paminėti prieskoniai toliau darbe analizuojami išsamiau, aptariant esmines savybes, ypatumus ir panaudojimo medicinoje bei kulinarijoje galimybes.
1.2. Prieskoninių augalų savybės ir panaudojimo galimybės
1.2.1. Bazilikas
Baziliką apibūdinantis Butkus ir kt. (8) jį priskiria vienmečiams. Anot N. Maročkienės su L. Markevičiene (27), bazilikų yra apie 60 rūšių, kurios daugiausia paplitusios tropikuose, bet Lietuvoje auginama tik viena – kvapusis bazilikas, kurio formų, veislių yra nemažai, jos skiriasi tokiais rodikliais kaip vegetacijos trukmė, derlumas, juslinės savybės, biocheminė sudėtis ir kt. Prieskoninei žaliavai yra naudojama bazilikų žolė.
Kai kurių autorių teigimu (15,39), bazilikai mūsų šalyje nėra labai populiarūs prieskoniai ir dažniau yra auginami namuose kaip dekoratyviniai augalai. Visgi darbo autorė su šia pozicija nesutinka ir remdamasi asmenine patirtimi, receptų, kuriuose naudojamas bazilikas, gausa ir pan. teigia, kad šiandien bazilikas yra vienas populiaresnių prieskonių ir yra ne tik virtuvės palangės puošmena.
Pagal 14,25, bazilikams auginti reikalinga lengva, derlinga žemė, saulėtoje vietoje. Auginami lauke bazilikai turėtų būti apsaugoti nuo vėjo, o jei vasara pasitaiko šaltesnė, tikslinga juos įkurdinti šiltnamyje ar bent pridengti polietileno plėvele. Verta žinoti ir tai, kad atvirame ore ar namuose augantys bazilikai bus ženkliai kvapesni, palyginti su auginamais šiltnamyje.
Kaip jau minėta, žaliavai naudojama bazilikų žolė, kuri ruošiama jiems pradėjus žydėti, t. y. birželio pabaigoje arba liepos pradžioje – šiuo metu bazilikai yra aromatingiausi. Bazilikų paruošimo žaliavai procesas:
- pjovimas (nupjaunama augalo antžeminė dalis);
- džiovinimas (džiovinama ne saulėje, gerai vėdinamoje patalpoje); - stambių stiebų pašalinimas;
- sandėliavimas (laikyti reikia sandariai uždarytuose induose, sausoje patalpoje, ne ilgiau kaip vienerius metus).
Kvapusis bazilikas turi nemažai vitamino C, taip pat vitamino P, eterinio aliejaus, karoteno. Literatūroje (27) rašoma, jog baziliko lapai naudojami tiek žali, tiek džiovinti – jų dedama į maisto produktus, taip pat gėrimus ir konditerijos gaminius. Pirmiausia, bazilikas puikiai pagerina patiekalo skonį, o antra, jis vartojamas dėl antioksidacinių savybių. Ruzgienė su Mackevičiumi (39) teigia, kad bazilikas idealiai dera daržovių patiekalams gardinti, taip pat mėsos patiekalams, padažams, sriuboms ir kt.
„Prieskonių gide“ (5) teigiama, kad norint geriausių prieskoninių baziliko savybių, jį reikia naudoti šviežią. Vartoti baziliką galima smulkintą, džiovintą, šaldytą ledo kubeliais. Bazilikas dera su tokiais prieskoniais: raudonėlis, rozmarinas, mairūnas, paprika, petražolės, šalavijai, pipirai, peletrūnas, čiobreliai. „Prieskonių gide“ nurodoma, kad bazilikas tinka tokiems patiekalams ir produktams: - mėsai ir paukštienai; - daržovių patiekalams; - žuvies patiekalams; - saldiems patiekalams; - sriuboms;
- makaronų, ryžių patiekalams; - picai.
1 pav. Baziliko poveikis sveikatai Šaltinis: sudaryta darbo autorės
Pasak Bown (7), kvapusis bazilikas liaudies medicinoje naudojamas jau nuo senų laikų dėl savo antispazminių ir stimuliuojančių savybių. Todėl kvapusis bazilikas labai populiarus pilvo spazmams malšinti, sutrikus virškinimui, peršalus, kamuojant nemigai, migrenai, net depresijai, taip pat išsekus organizmui. Maža to, bazilikas puikiai tinka ir išoriškai, pavyzdžiui, nuo vabzdžių įkandimų ar esant odos infekcijoms.
Bazilikas turi daug kalcio ir vitamino K. O Danesi ir kt. (11) teigia, jog bazilike esantys flavanoidai, pasižymintys tirpumu vandenyje, tik didina susidomėjimą šiuo augalu, kadangi jie saugo ląstelių struktūrą.
Hosseini-Parvara ir kt. (19) baziliką apibūdina kaip plačiai naudojamą kvapiąją medžiagą parfumerijoje, bet akcentuoja ir tai, kad vis dažniau pasirodo įžvalgų ir diskusijų apie kvapiojo baziliko reikšmę medicinos sektoriuje. Šie autoriai baziliką traktuoja kaip itin plačiai naudojamą siekiant numalšinti galvos skausmą, kosuliui, inkstų sutrikimams gydyti, taip pat gydyti karpas. Jau nuo seno šio prieskoninio augalo sėklomis gydomi pilvo skausmai, skrandžio opos, taip pat viduriavimas ir vidurių užkietėjimas. Taip pat Hosseini-Parvara ir kt. (19) priduria, jog bazilike yra veiklioji medžiaga betakariofilenas, tad bazilikas veiksmingas gydant artritą, taip pat uždegimines žarnyno ligas.
Be jau išvardytų baziliko poveikių ir reikšmingumo, jis, kaip sako Suanarunsawat ir kt. (41), galimai turi teigiamos įtakos širdies veiklai dėl itin didelio antioksidantų kiekio. Anot šių autorių, naujausių tyrimų duomenys atskleidė, kad baziliko lapų ekstraktas užkirto kelią organizme kauptis
BAZILIKO POVEIKIS
Teigiamai veikia širdies veiklą
Antimikrobinis
Malšina galvos skausmą, kosulį
Padeda esant odos infekcijoms Stimuliuojantis
cholesteroliui. O Umar ir kt. (45), remdamiesi Kinijos mokslininkų su žiurkėmis atliktų tyrimų duomenimis, teigia, kad bazilikas gali teigiamai prisidėti mažinant kraujospūdį.
Bazilikų eterinis aliejus pasižymi antimikrobinėmis savybėmis. Šią poziciją pagrindžia 50, 20, teigdami, jog laboratoriniais tyrimais įrodytas bazilikų veiksmingumas ribojant tam tikrų bakterijų augimą.
1.2.2. Darželinis dašis
Darželinį dašį apibūdinantis Butkus ir kt. (8) nurodo, kad šis prieskoninis augalas yra vienmetis. Aptardamas darželinius dašius Gegužis (14) nurodo, kad šiems augalams reikalinga gausiai patręšta dirva, geriausia – priesmėlis, priemolis. Daržiniai dašiai mėgsta šilumą, saulę, atviras vietas.
2 paveiksle atskleista darželinio dašio įtaka sveikatai.
2 pav. Darželinio dašio poveikis sveikatai Šaltinis: sudaryta darbo autorės
Darželinis dašis turi baktericidinį poveikį, taip pat silpnai skysčius ir šlapimą varantį poveikį. Darželiniai dašiai pasižymi prakaitavimo skatinimu, jie žadina apetitą, skrandžio sulčių išsiskyrimą, taip pat turi teigiamos įtakos virškinimui. Liaudies medicinoje jau nuo seno darželiniai dašiai buvo naudojami viduriavimui gydyti. Autoriai priduria, kad darželiniai dašiai yra pagrindinis prieskonis, gardinant ankštinių daržovių patiekalus, taip pat tinka sriuboms, salotoms, žuvies patiekalams (39).
Daržiniai dašiai, ruošiami prieskoniams, pereina tokį paruošimo procesą:
- pjovimas (pjaunami arba žydėjimo pradžioje, arba dar jam neprasidėjus); - plovimas (žolė turi būti nuplauta po tekančiu vandeniu);
- džiovinimas (džiovinimui geriausiai tinka pastogė arba gali būti ir kokia kita vita, kurioje nepatenka saulė ir kuri yra gerai vėdinama).
DARŽELINIO DAŠIO POVEIKIS
Viduriavimui gydyti Teigiama įtaka virškinimui Skysčius ir šlapimą varantis Baktericidinis
Išdžiovinti dašiai turėtų būti laikomi medžiaginiuose maišeliuose (jei tokių nėra, tinka ir popieriniai daugiasluoksniai), o jei kiekis nedidelis, galima sandėliuoti stiklainyje.
1.2.3. Kalninis dašis
Be darželinio dašio, tikslinga paminėti ir kalninį dašį. Anot Butkaus ir kt. (8), Maročkienės (25), kalninis dašis, priešingai ne darželinis, yra daugiametis puskrūmis.
Kalninis dašis mėgsta saulėtas vietas, taip pat humusingą lengvo priesmėlio ar priemolio žemę. Sėklas geriausia sėti gegužės pradžioje, o sudyksta kalniniai dašiai per 16–20 dienų. Jei prioritetas teikiamas geram sėklų derliui, tuomet tikslinga kalninius dašius dauginti daigais. Kalniniai dašiai žydi liepos–rugsėjo mėnesiais, o žydėjimo trukmė siekia 36–77 dienas.
Prieskoniams skirti kalniniai dašiai pjaunami arba žydėjimo pradžioje, arba prieš pat žydėjimą. Svarbu ir tai, kad senesni kalniniai dašiai jautrūs šalnoms.
Vaistinė augalinė žaliava, anot E. Šaučiūno ir kt. (43), yra dašių žolė, o žaliava ruošiama liepą – žydėjimo metu. Žaliava yra antžeminė dašių dalis, joje gausu eterinio aliejaus.
3 paveiksle atskleista kalninio dašio įtaka sveikatai.
3 pav. Kalninio dašio poveikis sveikatai Šaltinis: sudaryta darbo autorės
Literatūroje (39) kalninis dašis apibūdinamas kaip turintis eterinių aliejų, vitamino C. Kalninių dašių arbata, saldinta medumi, puikiai tinka, jei yra poreikis pažadinti apetitą, skystinti gleives ir pagelbėti atsikratyti kosulio, taip pat mažinti vidurių pūtimą. Kalninis dašis, kaip ir daržinis, naudojamas ir kulinarijoje, pavyzdžiui, puikiai tinka pupelių patiekalams, taip pat mėsos, daržovių, sriuboms bei padažams.
KALNINIO DAŠIO POVEIKIS
Skystina gleives Mažina vidurių pūtimą Padeda gydyti kosulį Žadina apetitą
1.2.4. Vaistinis čiobrelis
Literatūroje (8,14,39 ir kt.), kalbant apie vaistinį čiobrelį, nurodoma, kad tai daugiametis augalas, tiksliau – puskrūmis. Autoriai (14,35,22,47.) pažymi, kad vaistinis čiobrelis mėgsta saulėtas, atviras, nevėjuotas vietas. Vienoje vietoje vaistinis čiobrelis gali augti 4–5 metus. Auginti čiobreliams labiausiai tinka priesmėlis, puveningos ir laidžios dirvos. Šie augalai turėtų būti sėjami ankstyvą pavasarį tiesiai į dirvą. Vaistinių čiobrelių žydėjimo metas – birželis–liepa, o trukmė – 30– 40 dienų
Vaistinių čiobrelių ruošimo žaliavai procesas:
- pjovimas (pjauti reikia nesumedėjusias šakeles, o ražieną (maždaug 10–15 cm aukščio) palikti. Galimas ir pakartotinis keturbriaunio čiobrelio žolės pjovimas maždaug rugpjūčio mėnesį);
- plovimas (nupjovus čiobrelius juos reikia nuplauti po tekančiu vandeniu);
- džiovinimas (nuvarvėjus vandeniui, plonu sluoksniu džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje).
Išdžiūvę čiobreliai turi būti laikomi medžiaginiuose maišeliuose arba daugiasluoksniuose popieriniuose maišeliuose.
Kaip nurodo 39, vaistiniame čiobrelyje yra iki 1,2 proc. eterinio aliejaus, taip pat saponinų, flavonoidų ir kitų medžiagų. Žaliavoje ypač gausu:
- kalcio; - magnio; - kalio; - vitamino C.
Čiobrelis ypač rekomenduojamas sergant kvėpavimo takų ligomis, čiobrelių arbata, pagardinta medumi, yra puikus vaistas sergant bronchitu, jei kamuoja sausas kosulys.
4 paveiksle atskleista vaistinio čiobrelio įtaka sveikatai.
Pastebėjau, kad literatūroje (3,6,53,36,26,14 ir kt.) daug dėmesio skiriama vaistinio čiobrelio biologiniam poveikiui. Nurodoma, kad vaistinis čiobrelis:
- Pasižymi bakterijas naikinančiomis savybėmis. Dėl čiobreliuose esančio timolio, turinčio gana stiprų antimikrobinį poveikį. Taip pat vaistinis čiobrelis saugo nuo ėduonies, naikina mikroflorą, suponuojančią periodonto patologiją ir ligas. Čiobrelių eterinio aliejaus galima rasti ir dantų pastų sudėtyje, taip pat burnos skalavimo skysčiuose, kadangi čiobrelių eterinis aliejus pasižymi antibakteriniu poveikiu.
4 pav. Vaistinio čiobrelio poveikis sveikatai Šaltinis: sudaryta darbo autorės
- Pasižymi atsikosėjimą lengvinančiu poveikiu. Pasak R. Nutautienės (29), savo sudėtyje čiobrelių turintys preparatai lengvina atsikosėjimą, jie ypač rekomenduotini vartoti sergant bronchų ligomis, taip pat yra gera priemonė (drauge su medikamentais) ir sergant plaučių uždegimu. Be to, kad lengvina atsikosėjimą, čiobreliai skatina bronchų sekreciją, teigiamai veikia plaučius, taip pat efektyviai dezinfekuoja kvėpavimo takus.
- Pasižymi grybelius naikinančiu poveikiu. Anot A. Ahmad ir kt. (1), tas pats jau minėtasis timolis turi savybę pažeisti išorinį grybelių ląstelių membranų elektros krūvį, pačios membranos vientisumą.
- Pasižymi antioksidaciniu poveikiu. Su įvairiomis augalų rūšimis atliktų tyrimų rezultatų analizė leidžia teigti, kad nustatytas visų augalų eterinių aliejų antioksidacinis poveikis. Bet vaistinių čiobrelių eterinis aliejus antioksidaciniu poveikiu pasižymi labiausiai.
- Pasižymi spazmolitiniu poveikiu. Tam tikros čiobrelių eteriniame aliejuje esančios medžiagos suponuoja antispazminį poveikį.
- Pasižymi antivirusiniu ir priešuždegiminiu poveikiu.
Kai kurie autoriai akcentuoja ir daugiau čiobrelių naudingų savybių. Pavyzdžiui, jog vaistiniai čiobreliai skatina apetitą, gerina kepenų funkciją. O B. M. Ayesh ir kt. (2) akcentuoja čiobrelių
Antivirusinis ir priešuždegiminis
Antispazminis
VAISTINIO ČIOBRELIO POVEIKIS Antigrybelinis Dezinfekuoja kvėpavimo takus Antioksidacinis Efektyvus, sergant bronchų ligomis Lengvina atsikosėjimą Antibakterinis
priešvėžines savybes. A. Ramanauskas su I. Jonuškiene (36) nurodo, kad čiobrelis pasižymi dezinfekuojamu ir raminančiu poveikiu.
Vaistinio čiobrelio poveikio sveikatai sąrašas ilgas. Tad nenuostabu, kad vaistinėse gausu preparatų, savo sudėtyje turinčių daugiau ar mažiau čiobrelių. Pavyzdžiui:
- arbatos (tik čiobrelių arbata arba čiobrelis įeina į sudėtį kitų arbatų);
- sirupai (sirupai atsikosėjimui lengvinti. Jų sudėtyje čiobrelių skystasis ekstraktas yra veiklioji medžiaga);
- geriamieji tirpalai (šie tirpalai mažina drėgną kosulį, taip pat rekomenduotini vartoti sergant ūminiu bronchitu);
- kapsulės (daigiausia traktuojamos kaip maisto papildas, vartojamas, jei siekiama palaikyti gerą viršutinių kvėpavimo takų funkciją, taip pat stiprinti imunitetą); - tabletės (tabletės taip pat skirtos vartoti, siekiant palengvinti atsikosėjimą, gydyti
ūminio bronchito sukeltam kosuliui. Tabletėse dažniausiai veiklioji medžiaga yra vaistinių čiobrelių žolės sausasis ekstraktas);
- kietosios pastilės (atsikosėjimui lengvinti, o veikliąja medžiaga yra skystasis čiobrelių ekstraktas).
Taip pat vaistiniai čiobreliai yra puikus prieskonis kulinarijoje – jie tinka riebios mėsos – kiaulienos, avienos – patiekalams gardinti. Pasak 5, čiobreliai vartojami ir švieži, ir džiovinti. Čiobrelis – puikus prieskonis tokiems patiekalams ir produktams:
- mėsai, paukštienai, kepenėlėms; - sriuboms;
- omletams ir kitiems kiaušinių patiekalams; - apkepams bei padažams.
Taip pat čiobrelis dera ir drauge su kitais prieskoniais: rozmarinais, dašiais, peletrūnais ir bazilikais.
1.2.5. Imbieras
Imbieras, kaip pažymi Badreldin ir kt. (4), yra storas, mazgu surištas požeminis stiebas, vadinamas šakniastiebiu. Imbieras labai plačiai naudojamas kulinarijos sektoriuje, tačiau jau nuo seno ir tradicinėje medicinoje Kinijoje.
5 paveiksle atskleista imbiero įtaka sveikatai. Anot Ding ir kt. (12), imbiero medicininis poveikis yra įrodytas klinikiniais tyrimais. Imbieras efektyvus gydant osteoporozę, taip pat astmą. Imbierą rekomenduojama vartoti, kai pykina, vargina vėmimas, rytinis pykinimas nėštumo metu. Maža to, imbieras rekomenduotinas ir pooperaciniu laikotarpiu. Bet tuo imbiero poveikio sritys dar
nesibaigia. Pasak Ding ir kt. (12), šis šakniastiebis prieskoninis augalas puikiai tinka raumenų ir gerklės skausmui malšinti, esant vidurių užkietėjimui, varginant mėšlungiui, taip pat karščiuojant ar sergant infekcinėmis ligomis.
5 pav. Imbiero poveikis sveikatai Šaltinis: sudaryta darbo autorės
Dar nuo senų senovės imbieras sėkmingai naudojamas žarnyno ir skrandžio ligoms gydyti. Z. Kalvėnienė ir kt. (23) akcentuoja, kad imbieras yra geras pasirinkimas, jei yra poreikis skatinti apetitą, taip pat jei reikia stimuliuoti virškinamojo trakto veiklą.
Bet kalbant apie imbiero privalumus, tikslinga paminėti ir trūkumus. Viljoen ir kt. (48), kalbėdami apie imbierą, akcentuoja tai, kad jo nereikėtų padauginti – per didelės imbiero miltelių dozės didina kraujavimo riziką ir skatina skrandžio rūgščių gamybą.
Kulinarijoje imbieras, kaip rašoma 5, gali būti vartojamas džiovintas, šviežias arba eterinių aliejų pavidalu. Imbieras tinka tokiems produktams ir patiekalams paskaninti:
- žuvies;
- mėsos ir paukštienos;
- kai kurių daržovių patiekalams; - kepiniams.
Imbieras puikiai dera ir su kitais prieskoniais: cinamonu, kardamonu, muskato riešutais, juodaisiais pipirais, kariu.
IMBIERO POVEIKIS
Efektyvus žarnyno ir skrandžio ligoms gydyti
Mažina vidurių užkietėjimą Efektyvus sergant infekcinėmis ligomis Gerklės skausmui malšinti Raumenų skausmui malšinti Efektyviai mažina pykinimą
1.2.6. Šalavijas
Šalavijas, pasak Butkaus ir kt. (8), yra daugiametis augalas. Iš šešių Lietuvoje augančių šalavijų rūšių populiariausias yra vaistinis šalavijas.
Kaip vaistinė žaliava naudojami šalavijo lapai. Šalavijas traktuojamas ir kaip vienas seniausių prieskonių, kurį, pavyzdžiui, italai naudoja paukštienos patiekalams gardinti, taip pat ir mėsos, o kitose šalyse populiaru šalaviju skaninti ankštinių daržovių patiekalus.
Šalavijo panaudojimo spektras labai platus – jis populiarus kaip prieskonis maistui gardinti, kaip priedas kosmetikoje, taip pat po poveikis reikšmingas sveikatai, kur jo nauda nuo seno įžvelgiama Kinijoje.
6 paveiksle atskleista šalavijo įtaka sveikatai.
6 pav. Šalavijo poveikis sveikatai Šaltinis: sudaryta darbo autorės
Sellami ir kt. (40) pažymi, kad Kinijoje šalavijas traktuojamas kaip ilgaamžiškumo žolė, kuri efektyviai stabdo senėjimo procesus, tonizuoja, taip pat gydo peršalimo ligas, lengvina atsikosėjimą ir rekomenduojama naudoti esant bronchų infekcijoms.
Maža to, Russo ir kt. (38) pažymi, kad šalavijų arbata seniau buvo traktuojama kaip mąstytojų arbata dėl šalavijuose esančio tujono, kuris padeda sutelkti dėmesį, taip pat šalavijas reikšmingas gydant Alzheimerio ligą ir kitas, susijusias su atminties praradimu.
Efektyvus gydant peršalimo ligas Lengvina atsikosėjimą ŠALAVIJO POVEIKIS Stabdo senėjimo procesus Efektyvus gydant su atminties praradimu susijusias ligas Tonizuoja Prieš širdies ir kraujagyslių ligas Kovoja su bronchų infekcijomis Padeda sutelkti dėmesį
Šalavijas, dėl jame esančio flavanoido salvegenino, yra puiki prevencijos priemonė prieš širdies ir kraujagyslių ligas. Ramanauskas su Jonuškienė (36) akcentuoja vaistinio šalavijo baktericidinį poveikį ir šį augalą traktuoja kaip puikią priemonę nuo uždegimų. Reikia paminėti ir tai, kad dideliais kiekiais vartojamas šalavijas gali sukelti susierzinimą, net konvulsijas. Svarbu, kad šalavijo vartoti draudžiama sergantiems epilepsija. Taip pat šalavijo draudžiama vartoti besilaukiančioms moterims.
1.2.7. Gelsvė
Gelsvė yra daugiametis aromatinis augalas. Gelsvės šaknų ekstraktui būdingas šildantis poveikis, o sėklos ir gelsvės lapai yra puikaus skonio. Muley ir kt. (28) vardija gelsvės gydomąjį poveikį:
- efektyvi gydant virškinimo sutrikimus; - padeda kamuojant rėmeniui;
- mažina dujų kaupimąsi žarnyne; - naudojama gydant gerklės skausmą;
- naudojama siekiant sumažinti sąnarių skausmą; - skatina atsikosėjimą;
- gerina kraujotaką;
- gerina miokardo aprūpinimą deguonimi; - užkerta kelią trombozei.
1.2.8. Rozmarinas
Rozmarinas buvo puikiai žinomas jau senovės Graikijoje bei Romoje. Anuomet, kaip teigiama virtualioje rozmarino istorijoje, rozmarinas buvo laikomas šventu, tad jis neretai būdavo įkomponuojamas į nuotakos vainikėlį, studentai, siekdami turėti puikią atmintį, nešiodavo rozmarinų vainikus.
7 pav. Rozmarino poveikis sveikatai Šaltinis: sudaryta darbo autorės
Literatūroje autoriai (13,17) akcentuoja gydomąjį rozmarino poveikį: priešuždegiminis, antimikrobinis, antivirusinis, antioksidacinis, antialerginis ir kt. Rozmarinas rekomenduojamas sergantiems diabetu, jis gydo skrandžio opas, lengvina astmos priepuolius, taip pat naudojamas sergant vėžiu. Naujausi tyrimų duomenys atskleidžia rozmariną veiksmingai darantį poveikį gydant depresiją. Z. Kalvėnienė ir kt. (23) papildo, kad rozmarino lapuose esančios veikliosios medžiagos turi tonizuojamąjį poveikį kraujotakai bei nervų sistemai. Tad rozmarinas yra vaistas, esant sutrikusiai kraujotakai. O liaudies medicinoje rozmarinas traktuojamas ir kaip efektyvus vaistas kenčiant galvos skausmą.
Rozmarinas yra sudėtinė dalis tam tikrų maisto papildų ir vaistinių preparatų. Tiksliau – jų sudėtyje yra rozmarinų ekstrakto arba rozmarinų eterinio aliejaus. Vaistiniai preparatai, kuriuose yra rozmarinų ekstrakto, skirti širdies ir kraujagyslių veiklai gerinti, taip pat jie gerina kraujotaką, sėkmingai kovoja su kraujagyslių uždegiminiais procesais, šalina kojų sunkumą, patinimą ir pan. Maža to, šie preparatai vartojami kepenų funkcijai gerinti, gerai virškinamojo trakto, žarnyno būklei užtikrinti.
Kulinarijoje, kaip rašoma 5, rozmarinas ypač tinka mėsos patiekalams, taip pat šiems patiekalams ir produktams pagardinti:
- žuviai; - mėsai; - troškiniams; - keptoms bulvėms; Priešuždegiminis Antivirusinis ROZMARINO POVEIKIS Antimikrobinis Gydant depresiją Antioksidacinis Gydant skrandžio opas Antialerginis Antibakterinis
- faršo gaminiams.
Rozmarinas sudaro puikų derinį su kitais prieskoniais: raudonėliu, čiobreliais, baziliku ir česnaku.
1.3. Prieskonių panaudojimas pieno produktų gamyboje
Nors labiau įprasta, kad prieskoniai ir prieskoninės žolelės naudojamos gaminant mėsos patiekalus, troškinius, daržovių patiekalus ir pan., visgi kai kurie prieskoniai populiarūs ir pieno produktų gamyboje.
Anot Ruzgienės ir Mackevičiaus (39), pieno produktams, pavyzdžiui, varškei, sūriams, net rūgpieniui gardinti dažniausiai naudojami kmynai. Neretai pastarieji yra maišomi ir su kitais prieskoniais: baziliku, paprika, juodaisiais ir kvapiaisiais pipirais. Taip pat šie autoriai papildo, jog pieno produktams naudojamas platus ir kitų prieskonių asortimentas: pipirai, gvazdikėliai, kardamonas, cinamonas, imbieras, anyžiai, šafranas, bazilikas, rozmarinas, ciberžolė, čiobreliai ir daug kitų prieskonių bei prieskoninių žolelių.
Straipsnyje apie sūrių gamybos verslą (42), taip pat specializuotoje svetainėje „Gurmano gidas“ (16) teigiama, kad lietuviškų sūrių gamyboje naudojamos tokios prieskoninės žolelės kaip bazilikas, rozmarinas, česnakas ir kt.
Pieno produktams, konkrečiai – varškei, populiaru naudoti ir cinamoną (33). Tai maloniai kvepiantis, šiek tiek aitroko skonio suteikiantis prieskonis, kuriuo gardinami mėsos patiekalai, ypač populiaru jį naudoti kepiniams, bet taip pat ir varškei.
Kalbant apie pieno produktus, verta paminėti ir rozmariną. Maisto pramonėje rozmarinas gali būti taip pat vartojamas tiek kaip prieskonis, tiek kaip aliejus (10). Kaip prieskonis rozmarinas plačiai vartojamas keptiems gaminiams, mėsai, daržovėms, padažams, o rozmarino aliejus gana populiarus šaldytuose pieno produktuose.
Bazilikai dažnai naudojami tokiems pieno produktams kaip sūriai, įvairios sūrių ar varškės užtepėlės.
Atlikau lietuviškų sūrių sudėties analizę, remdamasi 24, 46, 49, 52, ir išskyriau kelis, kurių sudėtyje naudojami vieni ar kiti prieskoniai:
- „Medžiotojų“ sūris – rūkytas sūris, pagardintas ant viršaus užbertais prieskoniais; - Keptas „Lukšių varškės sūris“ su prieskoniais – tai puikaus skonio keptas sūris,
gausiai įtrintas prieskoniais dar prieš kepimą. Šiam sūriui naudojamas prieskonių mišinys, kurį sudaro juodieji ir kvapieji pipirai, saldžioji paprika, bazilikas ir kitos žolelės.
- Lukšių pieninės „Tradicinis“ varškės sūris – šioje linijoje yra dvi sūrių kategorijos: be prieskonių ir su prieskoniais. Tradiciniams sūriams naudojama nedaug priedų – druska ir kmynai.
- „Senolių Meisterio“ – keptas varškės sūris, pagardintas prieskonių mišiniu, kurį sudaro: pastarnokas, petražolės, ciberžolė, imbieras, kmynai.
- „Senolių Zanavykų“ – keptas varškės sūris, gardintas prieskonių mišiniu, kurį sudaro: kalendrų sėklos, petražolės, ciberžolė, čiobreliai, ožragių sėklos.
- „Vilkyškių pieninės“ puskietis sūris „Basilis“ su bazilikais.
- „Vilkyškių pieninės“ „Medžiotojų“ sūris, kuriam pagardinti naudotas imbieras, muskatas, cinamonas, kalendros, gvazdikėliai ir kardamonas.
- „Vilkyškių pieninės“ „Mozzarella su meksikietiškais prieskoniais“ – tai puikus užkandis su meksikietiškais prieskoniais: bazilikais, česnakais, saldžiąją paprika, raudonėliais, pipirais, čiobreliais, petražolėmis.
Apibendrinant galima teigti, kad pieno produktų gamyboje plačiai naudojami tokie prieskoniai ir prieskoninės žolelės: bazilikas, čiobreliai, petražolės, saldžioji paprika, imbieras, ciberžolė.
2. DARBO METODIKA
2.1 Vartotojų apklausa
Remiantis mokslinės literatūros šaltiniais, sukūriau anketą, kurią sudarė 25 klausimai ( 23 - su atsakymų pasirinkimais ir 2 - atviri klausimai). Anketa buvo įdėta į interneto svetainę (www.apklausa.lt) bei keli egzemplioriai buvo atspausdinti ir išdalinti asmenims, neturintiems interneto ryšio. Šį tyrimą atlikau nuo 2016-09-01 iki 2016-12-01, buvo apklausta 200 respondentų (bendradarbiai, kaimynai, draugai ir giminės). Anketa – anoniminė. Anketavimo tikslas buvo išsiaiškinti, kokias prieskonines žoleles ir kaip dažnai visuomenė vartoja buityje, ar jomis gydosi negalavimus, iš kur prieskoninės žolelės atkeliauja į respondentų virtuves ir ar perka maisto papildus su prieskoninėmis žolelėmis sudėtyje.
Duomenų statistinė analizė buvo atlikta naudojant SPSS (IBM SPSS Statistics 23) programinį paketą. Atsakymai į anketos klausimus buvo koduojami ir suvedami į SPSS duomenų analizės sistemą. Vėliau apskaičiuoti kintamųjų procentiniai dažniai. Tikrinant statistinių išvadų reikšmingumą buvo vertinamas Chi kvadranto kriterijus (
ᵪ
2). Tikrinama hipotezė, ar požymioskirstiniai skirtingose populiacijose skiriasi reikšmingai. Sprendimui priimti buvo naudojama p-reikšmė ir pasirinktas reikšmingumo lygmuo α = 0,05. Tuomet, jei p < α, hipotezė H0 atmetama. Jei
p ≥ α, tai hipotezės H0 neatmetame.
Anketa pridedama kaip 1 priedas.
2.2 Maisto produktų su prieskoninėmis žolelėmis rinkos analizė Utenos
mieste
Laikotarpiu nuo 2016-11-01 iki 2017-02-01 buvo atliktas rinkos tyrimas didžiųjų Utenos miesto prekybos centrų parduotuvėse (UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Palink“ („Iki“), UAB „Maxima“ ir UAB „Norfos mažmena“). Tyrimo imtis apėmė pieno produktus ir arbatas. Kiekvienoje parduotuvėje išnagrinėta minėtų prekių pasiūla (rūšys, gamintojai ir sudėtyje esančios prieskoninės žolelės). Prekės buvo perkamos arba jų etiketės fotografuojamos ir informacija analizuojama sudarant lentelę Microsoft Excel programoje.
2.3 Maisto papildų su prieskoninėmis žolelėmis sudėtyje rinkos analizė
Utenos mieste
Laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-02-10 buvo atliktas rinkos tyrimas Utenos miesto vaistinėse („Euro vaistinė“, „Camelia“, „Gintarinė vaistinė“) perkamiausių maisto papildų su prieskoninėmis žolelėmis sudėtyje. Atlikti tyrimą padėjo geranoriškai nusiteikę vaistininkai, kurie parodė turimus maisto papildus bei papasakojo apie jų poveikį sveikatai, paklausą.
3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1 Vartotojų nuomonės tyrimo rezultatai
Demografinės charakteristikos
Tyrime dalyvavo 29% vyrų ir 71% moterų. Pagal amžių respondentai buvo suskirstyti į keturias grupes: iki 30 metų (23%), 30 – 39 metų (26%), 40 – 49 metų (23%) bei 50 metų ir vyresni respondentai (26%) ir 2% apklaustųjų nenurodė savo amžiaus. Daugiausia buvo respondentų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą (70%), aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą turėjo 17% apklaustųjų, 13% nurodė neturintys aukštojo išsilavinimo ir 1% respondentų savo išsilavinimo nenurodė. Buvo apklausta 76% asmenų, gyvenančių mieste ir 22%, kurie nurodė gyvenantys kaime (rajone) bei 3% respondentų nenurodė savo gyvenamosios vietos.
1 lentelė. Respondentų demografiniai duomenys.
Bendroji informacija N Proc.
Lytis Vyrai 58 29% Moterys 142 71% Amžius Iki 30 m. 46 23% 30 - 39 m. 52 26% 40 - 49 m. 46 23% 50 m. ir vyresni 52 26% Išsilavinimas Nebaigtas vidurinis 4 2% Vidurinis 9 5% Profesinis 13 7% Aukštasis neuniversitetinis 34 17% Aukštasis universitetinis 139 70% Gyvenamoji vieta Miestas 151 76% Kaimas (rajonas) 44 22%
Prieskonines žoleles kasdien naudojantys nurodė 50% respondentų. Vyrai buvo linkę labiau naudoti prieskonines žoleles (59%), nei moterys (46%). Trečdalis respondentų (34%) prieskonines žoleles naudojo kelis kartus per savaitę ir 3% respondentų prieskoninių žolelių stengiasi nevartoti. Tarp vyrų ir moterų atsakymų statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo (p = 0,400).
8 Pav. Prieskoninių žolelių vartojimas.
Arbatai respondentai dažniausiai nurodė pasirenkantys vaistinį čiobrelį (75%). Moterys žymiai dažniau šią prieskoninę žolelę rinkosi arbatoms (81%), nei vyrai (59%). Vyrų ir moterų atsakymai dėl vaistinio čiobrelio vartojimo plikant arbatas statistiškai reikšmingai skiriasi (p = 0,001). Antras pagal populiarumą buvo nurodytas imbieras (43%), šį prieskonį taip pat žymiai dažniau rinkosi moterys (51%), nei vyrai (21%). Atsakymai pagal lytį, dėl imbiero vartojimo, taip pat statistiškai reikšmingai skiriasi (p = 0,0001). Trečioji pagal populiarumą prieskoninė žolelė buvo šalavijas (28%), šį prieskonį arbatoms dažniau rinkosi vyrai (40%), nei moterys (23%). Šie atsakymai tarp vyrų ir moterų taip pat statistiškai reikšmingai skyrėsi (p = 0,014). Nemaža dalis respondentų nurodė naudojantys arbatoms plikyti baziliką (25%) bei rozmariną (17%), kitas žoleles vartojo žymiai mažiau respondentų. Visų šių žolelių vartojimas, plikant arbatas, tarp moterų ir vyrų statistiškai reikšmingas nebuvo.
50% 34% 14% 3% 59% 29% 9% 3% 46% 36% 15% 2% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%
Kasdien Kelis kartus per savaitę Kartą per savaitę Stengiuosi nevartoti Visi Vyrai Moterys
9 pav. Prieskoninių žolelių vartojimas plikant arbatą.
Prieskoninės žolelės naudojamos įvairiems patiekalams ruošti – nuo mėsos ar žuvies gaminių iki desertų. Vis tik dažniausiai prieskoninės žolelės dedamos į mėsos ir žuvies patiekalus, taip nurodė 91% respondentų. Vyrai dažniau linkę dėti prieskonius ruošdami mėsos ar žuvies patiekalus (95%), nei moterys (89%), tačiau šie skirtumai nėra statistiškai reikšmingi (p = 0,182). Nemaža dalis respondentų prieskonines žoleles deda ir sriuboms ar troškiniams pagardinti (87%), tačiau čia jau moterys nurodė dažniau naudojančios prieskonines žoleles (94%), nei vyrai (69%), šie atsakymų skirtumai yra statistiškai reikšmingi (p = 0,0001). Į salotas bei mišraines prieskonines žoleles deda 51% apklaustųjų, moterys labiau linkusios naudoti prieskonines žoleles salotoms ar mišrainėms (61%), nei vyrai (26%). Šie atsakymų skirtumai taip pat yra statistiškai reikšmingi (p = 0,0001). Ir rečiausiai prieskoninės žolelės dedamos į kruopų košes (12%) bei desertus ir pyragus (7%), šie atsakymai tarp vyrų ir moterų statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
75% 43% 28% 25% 17% 6% 2% 2% 59% 21% 40% 17% 10% 7% 2% 2% 81% 51% 23% 28% 19% 6% 2% 2% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% Vaistinis čiobrelis Imbieras Šalavijas Bazilikas Rozmarinas Gelsvė Darželinis dašis Kalninis dašis
10 pav. Prieskoninių žolelių vartojimas gaminant maistą.
Apie gydomąsias žolelių savybes žinojo nemaža dalis respondentų (93%). Sunegalavus įvairias žoleles vartojo 69% apklaustųjų, papildomai su vaistais žolelių užpilus nurodė, kad gėrė 25% respondentų ir 7% pirmenybę teikė tik vaistams iš vaistinės. Atsakymai statistiškai reikšmingai išsiskyrė tarp vyrų ir moterų (p = 0,008). Vyrai dažniau vartoja žoleles sunegalavus (76%), nei moterys (66%), tačiau nemaža dalis moterų vartodamos vaistus papildomai geria ir įvairius žolelių užpilus (30%). Ir 12% vyrų teikia pirmenybę vaistams iš vaistinės, o tokių moterų buvo 4%. Nagrinėjant pagal amžiaus grupes atsakymai statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p = 0,094). Išsilavinimas taip pat turėjo įtakos žolelių vartojimui sunegalavus ir atsakymai statistiškai reikšmingai skyrėsi (p = 0,006). Neturintieji aukštojo universitetinio išsilavinimo labiau linkę naudoti žoleles sunegalavus (77%), nei turintieji aukštąjį universitetinį išsilavinimą (65%), tačiau pastarieji, vartodami vaistus dar papildomai geria žolelių užpilus (30%). Ir 12% neturinčiųjų aukštojo išsilavinimo teikia pirmenybę vaistams iš vaistinės, kai tuo tarpu tarp turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą tokių buvo 4%. Daugiausia pirmenybę teikiančių vaistams iš vaistinės buvo tarp profesinį išsilavinimą turinčių respondentų (23%). Nagrinėjant pagal gyvenamąją vietovę atsakymai nebuvo statistiškai reikšmingi (p = 0,763).
91% 87% 51% 12% 7% 95% 69% 26% 12% 2% 89% 94% 61% 12% 9% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Mėsos ir žuvies patiekalai Sriubos ir
troškiniai Salotos ir mišrainės Kruopų košės
Desertai, pyragai
11 pav. Žinios apie prieskoninių žolelių gydomąsias savybes.
Daugiausia respondentų žino kokias žoleles vartoti peršalimo ligoms gydyti (67%). Žolelių gydomosiomis savybėmis domisi ir tik jomis gydosi 28% respondentų. Ką vartoti esant virškinimo sutrikimams nurodė žinantys 21% apklaustųjų ir 4% nepripažįsta tokio gydymosi.
Respondentų atsakymai pagal žolelių vartojimą peršalimo ligoms gydyti statistiškai reikšmingai išsiskyrė tik pagal gyvenamąją vietą (p = 0,017). Didesnė dalis gyvenančiųjų mieste (72%), nei kaime (52%) žinojo, kokias žoleles vartoti peršalimo ligoms gydyti.
Atsakymai pagal domėjimąsi žolelių gydomosiomis savybėmis ir gydymąsi tik jomis statistiškai reikšmingai išsiskyrė nagrinėjant pagal amžiaus grupes (p = 0,04) ir lytį (p = 0,03). Labiausiai žolelių gydomosiomis savybėmis domėjosi 40 – 49 metų amžiaus respondentai (43%), mažiausiai – iki 30 metų apklaustieji (17%). Daugiau moterų domisi žolelių gydomosiomis savybėmis (32%), nei vyrų (17%).
Respondentų atsakymai, pagal žolelių vartojimą esant virškinimo sutrikimas, statistiškai reikšmingai išsiskyrė tarp šių grupių:
69% 76% 66% 78% 71% 72% 54% 65% 77% 68% 73% 7% 12% 4% 9% 8% 4% 6% 4% 12% 6% 7% 25% 12% 30% 13% 21% 24% 40% 30% 12% 26% 20% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Visi Vyrai Moterys Iki 30 m. 30 - 39 m. 40 - 49 m. 50 m. ir vyresni Aukštasis universitetinis Kitas Miestas Kaimas (rajonas) L y tis Am žiu s Iš silav in im as Gy v en am o ji v ieta
Taip, žinau ir vartoju sunegalavus
Ne, teikiu pirmenybę tik vaistams iš vastinės
• pagal lytį (p = 0,001), 27% moterų žinojo, kokias žoleles vartoti esant virškinimo sutrikimams, tarp vyrų tokių buvo tik 5%;
• pagal amžių (p = 0,034), mažiausiai žinančiųjų kokias žoleles vartoti buvo tarp 30 – 39 metų amžiaus respondentų (8%), geresnės žinios buvo apklaustųjų, kurių amžius iki 30 metų (17%) ir geriausios žinios, ką vartoti esant virškinimo sutrikimams, buvo tarp vyriausių respondentų (40 – 49 metų bei 50 metų ir vyresnių) 28%; • pagal išsilavinimą (p = 0,015), geresnės žinios buvo tarp turinčiųjų aukštąjį
universitetinį išsilavinimą (25%), nei tokio išsilavinimo neturinčiųjų respondentų (10%).
Atsakymai pagal tokio gydymosi nepripažinimą išsiskyrė tarp vyrų ir moterų (p = 0,001) bei pagal išsilavinimą (p = 0,038). Net 12% vyrų nurodė nepripažįstantys tokio gydymosi būdo, tuo tarpu tokių moterų tebuvo 1%. Taip pat tik 1% respondentų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą nepripažino tokio gydymosi, kai tarp neturinčiojo aukštojo universitetinio išsilavinimo tokių buvo 10%, labiausiai šio gydymosi būdo nepripažįsta turintieji profesinį išsilavinimą (15%).
12 pav. Respondentų žinios apie tai, kokiam susirgimui esant, kokių žolelių nuovirus reikia vartoti.
Net 61% respondentų nurodė, kad gydytojas ar vaistininkas yra rekomendavęs gydantis vartoti prieskoninių žolelių užpilus, arbatas. Atsakymai statistiškai reikšmingai išsiskyrė tik nagrinėjant pagal lytį (p = 0,004). Tokių rekomendacijų dažniau sulaukdavo moterys (67%), nei vyrai (45%). 67% 28% 21% 4% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%
Tik peršalimo ligoms gydyti
Taip, domiuosi žolelių gydomosiomis savybemis ir gydausi tik
žolelėmis
Tik virškinimo sutrikimams esant
Nepripažįstu tokio gydymosi
13 pav. Atsakymų pasiskirstymas į klausimą, ar gydytojas/vaistininkas yra rekomendavęs gydantis, vartoti papildomai prieskoninių žolelių užpilus, arbatas.
Daugiausia respondentų nurodė, kad gydytojas ar vaistininkas jiems rekomenduodavo gerti čiobrelių arbatą (35%), daliai buvo rekomenduotas imbieras (13%), taip pat šalavijas (7%) bei kmynai (6%) ir 10% respondentų vardino kitas žoleles, tokias kaip: liepžiedžiai, ramunėlės, meškauogės, bruknės, spanguolės, raudonėliai, aviečių lapai, ginkmedžio arbata ar įvairūs žolelių mišiniai.
14 pav. Gydytojo ar vaistininko rekomenduotos gerti prieskoninių žolelių arbatos.
Tai, kad apie prieskoninių žolelių gydomąsias savybes yra pakankamai informacijos internete, televizijoje ir žurnaluose patvirtino 84% respondentų ir 16% apklaustųjų tokios informacijos trūko. Nagrinėjant pagal amžiaus grupes informacijos labiausiai pakanka 30 – 39 metų bei 50 metų ir vyresniems respondentams (po 88%) ir labiausiai trūksta 40 – 49 metų amžiaus apklaustiesiems (26%). Tačiau šie atsakymų skirtumai tarp amžiaus grupių nėra statistiškai reikšmingi (p = 0,172). 61% 45% 67% 40% 55% 33% 0% 20% 40% 60% 80%
Visi Vyrai Moterys
Taip Ne 35% 13% 7% 6% 10% 0% 10% 20% 30% 40%
15 pav. Informacijos pakankamumas apie prieskoninių žolelių gydomąsias savybes.
Pusė respondentų (50%) apie žolelių gydomąjį poveikį organizmui sužinojo iš spaudos ar interneto. Nemaža dalis tokią informaciją sužino ir iš artimųjų (37%) ir mažiausiai iš vaistininkų ar gydymo įstaigų darbuotojų bei draugų, kolegų (po 7%). Apie žolelių gydomąjį poveikį organizmui iš spaudos ar interneto daugiausia sužino vyriausio amžiaus, 50 metų ir vyresni, respondentai (62%) ir mažiausiai – jauniausi respondentai, iki 30 metų amžiaus (33%), nes jie daugiausia žinių semiasi iš artimųjų (51%).Tačiau atsakymai pagal amžiaus grupes nėra statistiškai reikšmingai skirtingi (p = 0,192).
16 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas, iš kur jie sužino apie prieskoninių žolelių gydomąjį poveikį organizmui.
Daugiau nei pusė respondentų (53%) prieskonines žoleles užsiaugina patys, nepriklausomai nuo to ar apklaustieji gyvena mieste, ar kaime. Nemaža dalis žoleles perka prekybos centruose (31%) ar turguje (12%). Vaisių ir daržovių kioskuose prieskonines žoleles perka 4% respondentų, taip pat jų įsigyja vaistinėse, perka iš pažįstamų, respondentai renka patys, ar gauna iš
84% 16% 82% 18% 88% 12% 74% 26% 88% 12% 0% 20% 40% 60% 80% 100%
Taip, pakanka informacijos internete,televizijoje
bei žurnaluose Nepakanka, nes nėra reklamos per televiziją, kuriįtikintų, jog prieskoniai turi teigiamų savybių sveikatai
Visi Iki 30 m. 30 - 39 m. 40 - 49 m. 50 m. ir vyresni
50% 37% 7% 7% 33% 51% 9% 7% 49% 43% 4% 4% 51% 36% 7% 7% 62% 21% 10% 8% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%
Spaudoje ar internete Iš artimųjų Iš vaistininkų ar gydymo įstaigų darbuotojų
Iš draugų, kolegų Visi Iki 30 m. 30 - 39 m. 40 - 49 m. 50 m. ir vyresni
mamos, močiutės bei kitų giminaičių / draugų. Pasirinkimas, kur įsigyti prieskonines žoleles nepriklauso nuo gyvenamosios vietos, atsakymai statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
17 pav. Prieskoninių žolelių įsigijimo vietos.
Prieskoninių žolelių neaugino ir nerinko 22% respondentų. Didžioji dalis respondentų nurodė, kad ir augina, ir renka jas pievose ar miškuose (39%), tik daržuose jas nurodė auginantys 27% respondentų, o tik pievose ar miškuose rinko 12% apklaustųjų. Prieskoninių žolelių auginimas ar rinkimas statistiškai reikšmingai nesiskiria pagal respondentų gyvenamąją vietą (p = 0,494).
18 pav. Prieskoninių žolelių auginimas, rinkimas.
Daugiausia respondentų nurodė, kad daržuose augina krapus (80%), nemaža dalis apklaustųjų augina ir bazilikus (62%). Toliau būtų čiobreliai (39%), gelsvė (31%), rozmarinas (22%) ir dašis (9%). Kitas žoleles nurodė auginantys 35% respondentų. Gyvenantieji tiek miestuose, tiek kaimuose augina tokias pačias žoleles, statistiškai reikšmingai išsiskyrė tik dašio auginimas (p = 0,001). Žymiai dažniau juos augina gyvenantys kaimo vietovėse (23%), tuo tarpu tarp gyvenančių miestuose šią prieskoninę žolelę auginančių tebuvo 5%.
53% 31% 12% 4% 14% 53% 30% 13% 3% 14% 52% 30% 9% 5% 11% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%
Neperku, nes pati (pats) užsiauginu
Prekybos centruose Turguje Vaisių ir daržovių kioskuose
Kitas variantas
Visi Gyvenantys mieste Gyvenantys kaime (rajone)
39% 27% 22% 12% 40% 28% 22% 10% 36% 23% 23% 18% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% Ir auginu, ir renku
pievose /miškuose Taip, auginu darže
Neauginu ir nerenku Renku pievose ar miškuose Visi Gyvenantys mieste Gyvenantys kaime (rajone)
19 pav. Prieskoninių žolelių auginimas darže.
Didžioji dalis respondentų nurodė, kad naudoja smulkintas džiovintas žoleles (78%). Smulkintas šaldytas žoleles turėjo 54% apklaustųjų ir 39% respondentų nurodė, kad naudoja tik žalias žoleles.
20 pav. Prieskoninių žolelių naudojimas.
Smulkintas džiovintas žoleles dažniau naudoja moterys (88%), nei vyrai (52%), šie skirtumai yra statistiškai reikšmingi (p = 0,0001). Džiovintų smulkintų žolelių mažiausiai naudoja respondentai, kurių amžius iki 30 metų (52%), kitų amžiaus grupių ne mažiau kaip 83% respondentų naudoja taip paruoštas žoleles, smulkintų džiovintų žolelių naudojimas pagal amžiaus grupes taip pat statistiškai reikšmingai skiriasi (p = 0,0001). Turintieji aukštąjį universitetinį išsilavinimą respondentai žymiai dažniau naudoja smulkintas džiovintas žoleles (92%), nei neturintys aukštojo universitetinio išsilavinimo (45%), šie skirtumai yra taip pat statistiškai reikšmingi (p = 0,0001). Ir gyvenantys mieste dažniau naudoja smulkintas džiovintas žoleles (84%), nei gyvenantys kaimo vietovėse (57%), šie skirtumai taip pat yra statistiškai reikšmingi (p = 0,0001). 80% 62% 39% 31% 22% 9% 35% 0% 20% 40% 60% 80% 100%
Krapai Bazilikas Čiobrelis Gelsvė Rozmarinas Dašis Kitas
78% 54% 39% 0% 20% 40% 60% 80% 100%
21 pav. Smulkintų džiovintų prieskoninių žolelių naudojimas.
Smulkintas šaldytas žoleles dažniau naudoja moterys (61%), nei vyrai (34%), šie skirtumai yra statistiškai reikšmingi (p = 0,001). Džiovintų šaldytų žolelių mažiausiai naudoja respondentai, kurių amžius iki 30 metų (30%), kitų amžiaus grupių ne mažiau kaip 56% respondentų naudoja taip paruoštas žoleles, smulkintų šaldytų žolelių naudojimas pagal amžiaus grupes taip pat statistiškai reikšmingai skiriasi (p = 0,006). Turintieji aukštąjį universitetinį išsilavinimą respondentai žymiai dažniau naudoja smulkintas džiovintas žoleles (63%), nei neturintys aukštojo universitetinio išsilavinimo (33%), šie skirtumai yra taip pat statistiškai reikšmingi (p = 0,0001). Ir gyvenantys mieste bei kaime smulkintas šaldytas žoleles naudoja labai panašiai, gyvenantys mieste 52%, gyvenantys kaime 55%, šie skirtumai nėra statistiškai reikšmingi (p = 0,795).
22 pav. Smulkintų šaldytų prieskoninių žolelių naudojimas. 52% 88% 52% 83% 87% 87% 92% 45% 84% 57% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Vy rai Mo ter y s Ik i 3 0 m . 3 0 3 9 m . 4 0 4 9 m . 5 0 m . ir v y resn i Au kš tas is u n iv er si tetin is Kit as Mie stas Kaim as ( rajo n as )
Lytis Amžius Išsilavinimas Gyvenamoji vieta
34% 61% 30% 60% 63% 56% 63% 33% 52% 55% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% Vy rai Mo ter y s Ik i 3 0 m . 3 0 3 9 m . 4 0 4 9 m . 5 0 m . ir v y resn i Au kš tas is u n iv er si tetin is Kit as Mie stas Kaim as ( rajo n as )
Tik žalias žoleles labiau linkę naudoti vyrai (69%), nei moterys (27%), šie skirtumai yra statistiškai reikšmingi (p = 0,0001). Tik žalias žoleles mažiausiai naudoja respondentai, kurių amžius 50 metų ir daugiau (19%) ir labiausiai linkę naudoti iki 30 metų (52%) ar 30 – 39 metų amžiaus (56%) respondentai, tokių žolelių naudojimas pagal amžiaus grupes taip pat statistiškai reikšmingai skiriasi (p = 0,0001). Turintieji aukštąjį universitetinį išsilavinimą respondentai rečiau naudoja tik žalias žoleles (32%), nei neturintys aukštojo universitetinio išsilavinimo (57%), šie skirtumai yra taip pat statistiškai reikšmingi (p = 0,001). Ir gyvenantys kaimuose tik žalias žoleles naudoja dažniau(52%), nei gyvenantys mieste (34%), šie skirtumai yra statistiškai reikšmingi (p = 0,032).
23 pav. Tik žalių prieskoninių žolelių naudojimas.
Žoleles žiemai šaldo 74% respondentų. Dažniau tai daro moterys (84%), nei vyrai (49%). Mažiausiai šaldytas žoleles linkę naudoti iki 30 metų respondentai (56%). Apklaustieji, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą žoleles šaldo dažniau (80%), nei neturintieji tokio išsilavinimo (60%). Pagal gyvenamąją vietą šaldytų žolelių naudojimas labai mažai skiriasi, 75% miestiečių žoleles šaldo ir tai daro 72% gyvenančiųjų kaimo vietovėse. Atsakymai statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp visų grupių, išskyrus pagal gyvenamąją vietą.
69% 27% 52% 56% 33% 19% 32% 57% 34% 52% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% Vy rai Mo tery s Ik i 3 0 m . 3 0 3 9 m . 4 0 4 9 m . 5 0 m . ir v y resn i Au kš tas is u n iv er si tetin is Kit as Mie stas Kaim as ( rajo n as )
24 pav. Prieskoninių žolelių šaldymas žiemos periodui.
Prieskonių prekinių ženklų paklausa
Respondentai nurodė, kad dažniau perka daržovių ir prieskonių mišinius (59%), nei pavienes žoleles (41%). Gyvenantieji kaime linkę dažniau pirkti pavienes žoleles (47%), nei gyvenantys miestuose (40%), tačiau šie skirtumai nėra statistiškai reikšmingi (p = 0,417).
74% 49% 84% 56% 71% 83% 84% 80% 60% 75% 72% 26% 51% 16% 44% 29% 17% 16% 20% 40% 25% 28% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Visi Vyrai Moterys Iki 30 m. 30 - 39 m. 40 - 49 m. 50 m. ir vyresni Aukštasis universitetinis Kitas Miestas Kaimas (rajonas) L y tis Am žiu s Iš silav in im as Gy v en am o ji v ieta
Taip, šaldau savo užaugintas žoleles
Ne, nes prekybos centruose visada didelė paklausa prieskoninių žolelių
59% 60% 53% 41% 40% 47% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Visi Gyvenantys mieste
Gyvenantys kaime (rajone)
25 pav. Dažniausiai perkami prieskoniai.
Daugiausia respondentų renkasi „Santa Maria“ prieskonius (75%), populiarūs yra ir „Saudos“ prieskoniai (50%). Rečiausiai perkami „Optima linija“ (8%) bei „Cento“ (4%) prekinių ženklų prieskoniai. Pagal gyvenamąją vietą statistiškai reikšmingai išsiskyrė:
„Saudos“ prieskonių naudojimas (p = 0,002), šio prekinio ženklo prieskonius dažniau renkasi gyvenantys mieste (56%), nei kaime (30%);
„Alvo“ prieskonių naudojimas (p = 0,011), šio prekinio ženklo prieskonius dažniau renkasi gyvenantys kaime (30%), nei mieste (13%);
„Vigora“ prieskonių naudojimas (p = 0,015), šio prekinio ženklo prieskonius dažniau renkasi gyvenantys kaime (25%), nei mieste (11%);
„Cento“ prieskonių naudojimas (p = 0,009), šio prekinio ženklo prieskonius dažniau renkasi gyvenantys kaime (9%), nei mieste (1%);
26 pav. Dažniausiai perkami prieskoniai pagal prekinius ženklus.
Prieskoniams nėra alergiški 98% respondentų ir 1% apklaustųjų nurodė, kad turi alergiją šiems prieskoniams: bazilikui, imbierui ir gelsvei. Taip pat 1% respondentų neatsakė į šį klausimą. Alergijos turėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas nei pagal vieną nagrinėjamą grupę (lytį, amžių, išsilavinimą ir gyvenamą vietą).
Maisto papildus su prieskoninėmis žolelėmis nurodė, kad pirko 7% respondentų, tokių maisto papildų nepirko 73% apklaustųjų ir 20% nežinojo, ar pirko maisto papildus su prieskoninėmis žolelėmis. Maisto papildus su prieskoninėmis žolelėmis labiau naudoja moterys
75% 50% 24% 23% 17% 14% 8% 4% 76% 56% 20% 21% 13% 11% 6% 1% 68% 30% 32% 27% 30% 25% 14% 9% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% "Santa Maria"
"Sauda" "Kotanyi" "Vegeta" "Alvo" "Vigora" "Optima linija"
"Cento"
