LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA Veterinarijos fakultetas
Kotryna Gasiulytė
Kačių glaukoma. Pakitusio akispūdžio rodiklių analizė
X klinikoje, 2012-2017.11 laikotarpio kačių ligos
istorijose.
Glaucoma in cats. The analysis of abnormal intraocular
pressure results from the cat medical history dated
2012-2017.11, at the clinic X.
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovė: Vet. gydytoja, asistentė Jūratė Juodytė Kaunas, 2017
2 DARBAS ATLIKTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kačių glaukoma. Pakitusio akispūdžio rodiklių analizė X klinikoje, 2012-2017.11 laikotarpio kačių ligos istorijose.“
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, (parašas)
pavardė)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai
1)________________________________________________________________________ 2)________________________________________________________________________
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 7 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10 1.1. Akispūdis ir jo paskirtis ... 101.1.1. Vandeninis skystis, jo gamyba ir cirkuliacija ... 10
1.2. Veiksniai turintys įtakos akispūdžiui ... 11
1.3. Kačių glaukoma ... 12
1.3.1. Glaukomos klasifikacija ir patogenezė ... 12
1.3.2. Diagnostiniai metodai ... 13
1.3.3. Gydymo galimybės ... 14
1.4. Ligos turinčios įtakos akispūdžiui ... 18
1.5. Akispūdžio matavimas ... 19
1.5.1. Tonometrija ... 19
1.5.2. „Icare TonoVet“ tonometro veikimo principas ... 19
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 20
2.1. Tyrimo eiga ... 20
2.2. Tyrimo medžiaga ... 21
2.3. Statistinė tyrimo duomenų analizė ... 22
3. TYRIMO REZULTATAI ... 24
3.1. Tyrimų kiekio ir rezultatų kaita 2012-2017.11 laikotarpiu ... 24
3.2. Tirtų kačių pasiskirstymas pagal diagnozę ... 25
3.3. Akispūdžio pasiskirstymas tirtų kačių amžiaus grupėse ... 27
3.4. Akių ligų ir akispūdžių pasiskirstymas pagal veislę ... 29
3.5. Akispūdžių pasiskirstymas pagal lytį ... 31
3.6. Tirtų kačių, kurioms diagnozuotos akių ligos, pasiskirstymas pagal ligos baigtį ... 32
3.7. Tirtų kačių, akispūdžių pasiskirstymas prieš gydymą ir gydymo eigoje ... 33
3.8. Kačių, kurioms diagnozuota glaukoma, akispūdžių kaita prieš gydymą ir gydymo eigoje .... 36
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 39
3. IŠVADOS ... 43
4 PADĖKA ... 45 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 46
5
SANTRAUKA
Kačių glaukoma. Pakitusio akispūdžio rodiklių analizė X klinikoje, 2012-2017.11 laikotarpio kačių ligos istorijose.
Kotryna Gasiulytė Magistro baigiamasis darbas
Glaukomos atveju gyvūno akies struktūra yra pažeista, akispūdžio svyravymai šiam organui yra pavojingi, pakilus akispūdžiui gali būti prarastas regėjimas. Todėl svarbu laiku pastebėti pokyčius akies struktūrose, rasti priežastis, pradėti gydymą. Veiksniai turintys įtakos glaukomos išsivystymui paprastai yra kitos akių ligos, traumos, rečiau pasitaiko anatominės akies anomalijos.
Darbe numatyta nagrinėti kačių, kurioms matuotas akispūdis ir kačių, kurioms diagnozuota glaukoma, ligos istorijas. Analizuoti ligos etiologiją, patogenezę, prevencinių priemonių panaudos galimybes, patologiniams procesams sulėtinti ar jų išvengti. Aptarti klinikinius požymius būdingus glaukomai, įvertinti diagnozavimo galimybes, duomenų vertę ir gydymo metodų efektyvumą. Įvertinti kokia ligos priklausomybė nuo katės amžiaus, veislės ir lyties, bendros sveikatos būklės. Numatyta analizuoti glaukomos atveju pasireiškiančio akispūdžio kaitą gydymo eigoje, ligos baigties sėkmingumą.
Tyrimo metu buvo vertinamas 28 kačių akispūdis, iš kurių 7 buvo diagnozuota glaukoma. Akispūdis buvo matuojamas esant sutrikusiai akių sveikatos būklei ir kelioms kliniškai sveikoms katėms. Bendrai katėms buvo nustatytas mažiausias akispūdis 3,00 mmHg, o didžiausias 83,00 mmHg.
6
SUMMARY
Glaucoma in cats. The analysis of abnormal intraocular pressure results from the cat medical history dated 2012-2017.11, at the clinic X.
Kotryna Gasiulytė Master‘s Thesis
In the case of glaucoma, the structure of the eye of the animal is damaged, intraocular pressure oscillations to this organ are dangerous and with increased eye pressure vision may be lost. Therefore, it is important to notice changes in the eye structures in time, find the reasons, and to start treatment. Factors influencing the development of glaucoma are usually other eye diseases, traumas, and a less common are anatomical anomalies.
The work intends to analyse the case history of cats which had their intraocular pressure measured and cats with diagnosed glaucoma. To analyse the etiology of the disease, the pathogen, the possibilities of using preventive measures, to slow down or to prevent pathological processes. To discuss the clinical signs common for glaucoma, to assess the diagnostic potential, the value of the data and the effectiveness of treatment methods. Evaluate the dependence of the disease from the cat's age, breed and gender, general health status. It is anticipated to analyse glaucoma-mediated intraocular pressure changes in the course of treatment, and the probable success of the outcome of the disease.
During the research intraocular pressure of 28 cats was checked, 7 of them were diagnosed with glaucoma. The intraocular pressure was measured for cats with the impaired eye health, and also checked for several clinically healthy cats. In general, cats were indicated with a minimum of 3.00 mmHg and a maximum of 83.00 mmHg intraocular pressure.
7
SANTRUMPOS
ADF - adenozin-di-fosfato nukleorūgštis; ATF - adenozin-tri-fosfato nukleorūgštis; CNS - centrinė nervų sistema;
Cl- - chloro jonai;
pO2 - parcialinis deguonies slėgis;
pCO2 - parcialinis anglies dvideginio slėgis;
kg - kilogramai; g - gramai;
mmHg - milimetrai gyvsidabrio stulpelio; mėn. - mėnuo;
m. - metai;
Na+ - natrio jonai;
Na+-K+-ATFazė - natrio - kalio siurblys;
lot. - terminas lotynų kalboje; pvz. - pavyzdys.
8
ĮVADAS
Akies obuolio vidus yra užpildytas vandeningu skysčiu. Skysčiai tarp kamerų ir stiklakūnyje yra vienodai suspausti, tokiu būdu sudaromas tolygus spaudimas į akies kapsulę, nuo ko priklauso normalios akies dydis ir forma. Padidėjęs akies vidaus spaudimas priklauso nuo kameros skysčių cirkuliacijos - akies hidrodinamikos, ir nuo kraujotakos akies kraujagyslėse - hemodinamikos. Skysčių spaudimas į priekinę ar užpakalinę akies kameras, vadinamas intraokuliariniu spaudimu.
Akies kamerų skystis gaminamas krumplyne, ties jo ataugomis. Be to krumplyno raumenys ir raiščiai palaiko lęšį savo vietoje, kontroliuoja jo formą ir išgaubimą, fokusavimo galimybes. Todėl nuolatos gaminamas skystis, praturtintas maistinėmis medžiagomis ir deguonimi, reikalingas ne tik akies struktūroms pamaitinti, bet ir turi būti palaikomas jo kiekis, kad akies struktūros galėtų tinkamai funkcionuoti. Šis skystis užpildo užpakalinę, o per vyzdį — ir priekinę akies kameras. Iš priekinės kameros į veninį kraują jis nuteka pro trabekules, esančias priekinės kameros kampe, tarp rainelės ir ragenos. Toji vieta vadinama filtraciniu kampu (drenažinė akies sistema).
Tarp skysčio gamybos ir nutekėjimo paprastai visada yra pusiausvyra. Jei dėl kokių nors priežasčių padidėja skysčio gamyba, tuoj pat pagausėja ir jo nutekėjimas, o nutekėjimui pablogėjus, sekrecija sumažėja. Pusiausvyros tarp kameros skysčio sekrecijos ir jo nutekėjimo sutrikimas pasireiškia akispūdžio padidėjimu ar sumažėjimu lyginant su norma.
Itraokuliarinis spaudimas matuojamas naudojant tonometrą. Matavimo rezultatai lyginami su klinikinės normos nustatytais. Kačių akispūdžio norma yra 15-25 mm Hg gyvsidabrio stulpelio.
Glaukoma yra akių liga, kuri išsivysto esant padidėjusiam intraokuliniam spaudimui. Tai padidėjęs akies skysčių spaudimas į vidinę akies kameros sieną, dėl sutrikusios drenažinės akies sistemos funkcijos. Ligai progresuojant galimi charakteringi tinklainės ir regos nervo degeneraciniai pokyčiai. Tinklainė yra giliausias akies sieną dengiantis sluoksnis. Ją sudaro šviesai jautrios lazdelės ir kolbelės, kurios geba vaizdus konvertuoti į nervinius impulsus. Regos nervas išeina pro akies kaudalinę sieną ir veda į smegenis perduodamas signalus iš tinklainės, kad būtų suvoktas vaizdas. Regos nervo ir tinklainės pažeidimai labiausiai įtakoja regėjimą, betkada gali būti prarasta rega.
Diagnozė nustatoma ištyrus akies dugną ir nustačius akispūdį specialiais prietaisais. Vidinės struktūros apžiūrimos specialiu mikroskopu, tiriamas akių dugnas. Akispūdis matuojamas specialiu prietaisu – tonometru. Būtina nustatyti glaukomos rūšį, nes nuo to priklauso ir gydymo taktika. Todėl atliekama gonioskopija - specialia linze apžiūrimas akies priekinės kameros kampas. Gydymas priklauso ir nuo to, kiek pakenktas regos nervas ir kitos akies sturktūros, todėl tyrimus gydymo metu reikia kartoti. Labai svarbu kuo greičiau atstatyti akispudį iki normos, kad būtų išvegta didesnės žalos ir aklumo. Taip pat svarbu gydyti antrines ligas , kurios galėjo įtakoti glaukomos išsivystymą.
9 Gydymui skiriami analgetikai kontroliuoti skausmą ir diskomfortą sukeliančius veiksnius kartu su vaistais, kurie mažina skysčio susidarymą, skatina drenažą ir taip padeda gydyti padidėjusį akispūdį. Sunkesniais ar sudėtingesniais atvejais, gali prireikti taikyti operacinį gydymą greta medikamentinio gydymo. Veterinarai oftalmologai naudoja daugybę chirurginių metodų siekiant sumažinti padidėjusį akispūdį. Kaikuriais atvejais, kai nepadeda medikamentinis gydymas ar aklumas įsisenėjęs, geriausias sprendimas yra šalinti akį, kad sumažinti skausmą ir diskomfortą.
Prognozė priklauso nuo priežasties, lėmusios glaukomos išsivystymą, sunkumo laipsnio. Kartą diagnozavus glaukomą ir pradėjus gydymą, reikia būklę stebėti, siekiant užtikrinti gydymo veiksmingumą, gydymą koreguoti, kartoti ar pratęsti. Naudojant tik medikamentinį gydymą, daugumoj atvejų pažeista akis laikui bėgant vistiek apanka. Jei glaukomos priežastimi buvo lęšio dislokacija ir lęšis laiku chirurgiškai pašalintas, tuomet prognozė gera. Jei antrinė glaukoma išsivystė dėl uveito ar kitų akies struktūrų uždegimo ir yra kontroliuojama medikamentais, prognozė yra gera kol išlaikomas gydymas.
Šiuo tyrimu norima išanalizuoti glaukomos pasireiškimą kačių tarpe, įvertinti akispūdžių kaitą, kačių sergančių akių ligomis ir kurioms diagnozuota glaukoma, gydymo eigoje. Aptarti glaukoma sergančių kačių gydymo sėkmingumą pagal ligos baigtis.
Tikslas:
Įvertinti akispūdžio rodiklių reikšmę kačių glaukomos diagnostikoje.
Uždaviniai:
1. Išnagrinėti kačių, kurioms matuotas akispūdis ir kačių, kurioms diagnozuota glaukoma, ligos istorijas 2012-2017.11 laikotarpiu.
2. Išanalizuoti akispūdžio svyravimus sergant akių ligomis ir įvertinti nenormalaus akispūdžio pasireiškimą kairėj ir dešinėj aky.
3. Įvertinti kiek kačių glaukomos gydymas efektyvus ir ilgalaikis, kiek atvejų baigiasi akies obuolio šalinimu, mirtimi ir aptarti kodėl.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Akispūdis ir jo paskirtis
Akispūdis, tai slėgis akies obulio viduje, kurį sukelia skysčių atsinaujinimas akyje. Slėgis susidaro skysčiams spaudžiantis į akies audinius (1). Kačių akispūdžio normos ribos yra 15 – 25 mmHg (2) ir esant sveikiems akies audiniams, palaikomas tokiose ribose visą katės gyvenimą (1). Normalų slėgį lemia vandeninio skysčio gamybos ir cirkuliacijos tarp akies kamerų pusiausvyra. Gaminantis vandeniniam skysčiui ir didėjant jo slėgiui, prilkausomai lemiamas vandeninio skysčio ištekėjimas dėl audinių pasipriešinimo (3). Vandeninio skysčio gamybos ir cirkuliacijos harmonija priklauso nuo kraujo spaudimo, CNS eferentinės sistemos, veninio drenažo, pO2 ir pCO2 slėgio
arteriniame kraujyje. Taip pat akispūdis priklauso nuo akies obuolio raumenų tonuso, odenos stangrumo (4).
1.1.1. Vandeninis skystis, jo gamyba ir cirkuliacija
Vandeninis skystis (lot. aqueous humor) – skaidrus, tankesnis už vandenį skystis (lūžio rodiklis 1,335), kuris užpildo priekinę bei užpakalinę akies kameras ir vyzdį (5). Vandeninis skystis praturtinas maisto medžiagomis aprūpina akies stuktūras, kurios neturi kraujagyslių, tokias kaip lęšis ir ragena. Tuo pačiu pašalindamas ir medžiagų apykaitos produktus (5,6). Akispūdžio palaikymo pastovumas, leidžia išlaikyti akies struktūras, vienodoje pozicijoje. Kad būtų galimas tikslus šviesos spindulių laužimas, esant gerai medžiagų apykaitai, skystis palaikomas optiškai skaidrus (5,6,7). Prasidėjus patologiniams procesams, vandeniniu skysčiu atkeliauja uždegiminės ląstelės ir uždegimo mediatoriai, o pradėjus gydymą juo išnešiojamos vaistinės medžiagos tarp akies struktūrų (7).
Vandeninio skysčio gamybą apimantys procesai:
Difuzija – lipiduose tirpūs plazmos komponentai transportuojami difuzijos būdu pagal koncentracijos gradientą per krumplyne esančių kraujo kapiliarų lipidinę membraną.
Ultrafiltracija – vyksta vandens ir vandenyje tirpių medžiagų judėjimas osmoso būdu pagal hidrostatinio slėgio pusiausvyrą (8). Hidrostatinį slėgį sukuria tankių skirtumas tarp krumplyno kapiliarų ir vandeninio skysčio (5).
Aktyvi sekrecija – krūvį turinčios makromolekulės transportuojamos prieš koncentracijos gradientą. Šio proceso metu pagaminama apie 80 – 90 proc. vandeninio skysčio (5-7). Energija sekrecijai gaunama vykstant ATF hidrolizei į ADF, kurią aktyvuoja Na+-K+-ATFazė. Šį fermentą gamina
11 krumplyno epitelio ląstelės. Karboanhidrazė – enzimas, svarbus vandeninio skysčio formavime. Jo pagalba katalizuojamas anglies rūgšties susidarymas iš anglies dioksido ir vandens molekulių. Disocijavus rūgščiai į bikarbonato jonus, jie patenka į užpakalinę kamerą ir kartu su Na+ įnešamas vanduo. (5-7). Cl- yra pagrindiniai anijonai pernešami į vandeninį skystį. Askorbo rūgštis ir amino
rūgštys taip pat pernešamos aktyvios sekrecijos proceso metu (7).
Skysčio judėjimas per krumplyno stromą priklauso nuo humoralinės reguliacijos, simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemų. Vandeninis skystis juda priekinės kameros link, pagal terminės cirkuliacijos modelį. Tai priklauso nuo temperatūros skirtumo tarp vėsesnio ragenos paviršiaus lyginant su rainelės temperatūra (5). Krumplyno epitelio ląstelėse yra adenilatciklazės receptorių. Juos aktyvuoja katecholaminai, gonadotropinai, organiniai fluoridai. Padidėjus akispūdžiui, sumažėja skysčio pritekėjimas į kameras, sumažinamas vandeninio skysčio susidarymas.
1.2. Veiksniai turintys įtakos akispūdžiui
Vyresnio amžiaus gyvūnų akispūdis mažesnis, nei jaunesnių. Taip pat nusilpusių gyvūnų akispūdis būna mažesnis, nei sveikų. IOP padidėja gyvūnui stresuojant ar tyrimo metu gyvūną tvirtai suvaržant. Jeigu IOP buvo padidėjęs tam tikrą laikotarpį ir akis tapo buftalmiška, ji pastebimai neatsistatys, net jei ir IOP bus sugrąžintas arčiau normos ribų.
Norint įvertinti gydymo poveikį ir tinkamai koreguoti terapiją, IOP matavimai turi būti reguliariai kartojami gydymo laikotarpiu. Tai svarbu katėms sergant glaukoma, sunkiomis sisteminėmis ligomis, esant uveitui arba uveito ir glaukomos deriniams.
1.2.1. Akies hipotenzija
Mažas intraokulinis spaudimas - akies hipotenzija. Dažniausiai pasitaikanti hipotenziijos priežastis yra ūminis priekinis uveitas. Tai skausminga kondicija, sukelianti fotofobiją ir blefarospasmą. Pažeistose akyse stebimos paraudimas, dėl episkleros ir konjuktyvos hiperemijos. Kapiliarai ties odenos ir ragenos susijungimu išsiplečia ir ragena praranda skaidrumą dėl edemos, ji įgauna mėlsvą spalvą. Rainelė patinsta, vyzdys miotiškas ir labiau susitraukęs nei įprastai.
Ūminio uveito atveju, eksudato sudėtis lemia skysčio išvaizdą/spalvą priekinėje akies kameroje, kur šiuos pokyčius pakankamai lengva pastebėti.
Fibrino eksudatas gali lemti rainelės atskyrimą nuo lęšiuko (lot. posterior synaechia),
tuomet susikaupęs skystis užplūsta už rainelės ir ten kaupiasi, dėl ko laipsniškai pradeda didėti akispūdis.
12 Uždegiminėms ląstelėms ir fibrinui blokuojant rainelės-ragenos kampą, gali būti sukelta antrinės kilmės glaukoma. Gyslainės ar krumplyno audinių uždegimas, sukelia mažiau pavojingus klinikinius požymius, pasireiškai akių paraudimas, dėl odenos kraujagyslių hiperemijos.
Krumplynui patinus, galimas skysčių kaupimąsis už tinklainės, to rezultatas - tinklainės atsiskyrimas ir aklumas. Tinklainę taip pat gali paveikti gretimi uždegimai, tokie kaip chorioretinitas.
Rekomenduojama atlikti tyrimus nuodugniai visiems gyvūnams, kuriems nustatytas uveitas, kadangi uveitas gali būti susijęs su sisteminėmis ligomis. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo pirminės diagnozės ir klinikinių požymių sunkumo. Gydymas apima priešuždegiminį skausmo mažinimą, taip pat prireikus skiriami antibiotikai. Kartais diagnozuojama antrinė akių hipertenzija, tuomet įtraukiami papildomai tinkami vaistai.
Gydant uveitą, dažnai reikalingas ilgalaikis gydymas. IOP matavimas yra svarbi diagnostikos dalis ir turėtų būti vykdoma visą gydymo laikotarpį. Gydymas neturėtų būti nutrauktas, kol IOP nebus sugrąžintas į normos ribas.
1.2.2. Akies hipertenzija
Padidėjęs intraokulinis spaudimas - akių hipertenzija. Dažniausia akių hipertenzijos priežastis yra sutrikusi vandeninio skysčio cirkuliacija. Ankstyvieji klinikiniai glaukomos požymiai yra serozinės išskyros, blefarospazmas, konjuktyvos kraujagyslių hiperemija, lėtas ar sutrikęs vyzdžio gebėjimas susitraukti priklausomai nuo šviesos srauto intensyvumo ir midriazė. Akies dugne ankstyvųjų klinikinių požymių metu, pakitimų dar nematyti. Klinikiniai požymiai pažengusiose stadijose yra skausmas, midriazė, ragenos edema, buftalmija, tinklainės degeneracija ir aklumas.
Per kelias dienas padidėjęs IOP> 30 mmHg pažeidžia regos nervą ir tinklainę. IOP> 40 mmHg yra labai skausmingas ir sukelia akies obuolio buftalmą. IOP> 40-50 mmHg sukelia rainelės sfinkterio raumens paralyžių ir midirazę.
Pirminės glaukomos gydymo principai yra sumažinti akispūdį, pasitelkiant tiek medikamentinį, tiek chirurginį gydymą. Naujesniuose tyrimuose pateikiama, kad yra vilčių išsaugoti regėjimą pasitelkiant neuroprotektorius. Nepaisant to, tinkamai gydoma glaukoma yra piktybinė liga, kurios prognozė atsargi.
13
1.3. Kačių glaukoma
1.3.1. Glaukomos klasifikacija ir patogenezė
Glaukoma, tai būklė, kuomet vandeningo skysčio kiekis akies priekinėje dalyje už lešio, negali būti normaliai reguliuojamas. Skysčio kaupimasis sukelia spaudimą į regos nervą, kuris veda iš akies į smegenis. Šio nervo pažeidimai, sukelti spaudimo, suprastina regą ir jei šis sutrikimas laiku negydomas, didelė tikimybė gyvūnui dalinai arba visam laikui prarasti regėjimą. Glaukoma gali pakenkti vienai arba abiems akims, priklausomai nuo glaukomos tipo.
Kai tik pasireiškia ligos požymiai, tai nebepataisoma, ir iki to laiko kol klinikinė glaukoma pastebima, paciento regėjimas būna jau pažeistas.
Yra du šios ligos tipai: pirminė ir antrinė glaukoma. Klasifikuojama pagal priežastį, stadiją, filtracinio kampo išvaizdą ir ligos trukmę. Pirminė glaukoma yra reta, paveldima, dažniausiai pasitaiko tik tam tikroms veislėms, tokioms kaip burmos ir siamo veislių katės. Skirstoma į atviro ir uždaro kampo glaukomą. Katėms pirminės kilmės glaukoma neišvengiamai sukelia regos sutrikimus bilateraliai.
Antrinė glaukoma, žymiai dažnesnė kačių tarpe, nei pirminė ir gali išsivystyti vienoje arba abiejose akyse. Kolkas nežinoma ar antrinė glaukoma paveldima ir ar pakenks abiems akims. Katė gali turėti pažengusią glaukomą vienoje akyje ir niekada neturėti glaukomos kitoje. Dažniausia priežastis uveitas, akies uždegimas, kurio atveju suirusių ląstelių liekanos, baltymai ir kitos nuosėdos užblokuoja normalią akies skysčių cirkuliaciją, dėl to vandeningas skystis pradeda kauptis akies priekinėje kameroje ir dėl to padidėja akispūdis. Uveitas gali kilti dėl kelių priežasčių, įskaitant imunodeficito virusą katėms (FIV), kačių leukemijos virusą (FeLV), infekcinį kačių peritonitą (FIP) ir toksoplazmozę. Daugeliu atvejų glaukoma pasireiškia vidutinio ir vyresnio amžiaus katėms.
Pagal ligos stadiją glaukoma klasifikuojama: 1. ūmi;
2. poūmė; 3. lėtinė.
Įgimta glaukoma paprastai išsivysto ankstyvame amžiuje dėl priekinio akies segmento anomalijų (33).
1.3.2. Diagnostiniai metodai
Padidėjus akispūdžiui gyvūnas jaučia skausmą. Jis tampa mažiau aktyvus, kartais agresyvus, pažeista akis būna užmerkta, gyvūnas gali vemti, daugiau miegoti (6). Glaukomos diagnostikoje, pagrindinis tyrimas yra akispūdžio matavimas, kuris privalo būti atliekamas visiems pacientams
14 paraudusiomis akimis (6,40). Normalus kačių akispūdis yra 15 – 25 mmHg. Skirtumas tarp abiejų akių neturėtų būti didesnis kaip 30 % (2).
Diagnozuojant glaukomą papildomai atliekami akies struktūrų tyrimai naudojant gonioskopą, oftalmoskopą. Gonioskopu, naudojant tiesioginius ir netiesioginius lęšius, vertinamas rainelės - ragenos kampas, galima stebėti ir vandeningo skysčio cirkuliacijos gebą. Oftalmoskopo pagalba vertinamas akies dugnas: tinklainė, gyslainės kraujagyslės, tapeto atspindys, nervo spenelis (2,24). Įvertinti nervinių sakidulų sluoksnį ir regos nervo spenelio kraštą tyrimo metu, reikalinga naudoti filtrą be raudonos šviesos (29).
1.3.3. Gydymo galimybės
Medikamentinis ir chirurginis gydimo būdai yra taikomi bandant suvaldyti šios ligos klinikinius požymius, tačiau būdo visiškai pagydyti šiam sutrikimui nėra.
Ši dažnai skausminga akių liga augintiniams reikalauja skubios terapinės pagalbos, kad sumažinti skausmą ir išsaugoti regėjimą pažeistoje akyje. Ankstyvas gydymas, tiek medikamentinis, tiek chirurginis, gali būti pagrindinis faktorius padedantis sumažinti akispūdį iki normos ribų ir pašalinti paciento diskomfortą.
Medikamentinė terapija gydant glaukomą gali padėti trumpam arba ilgesniam laikui sustabdyti glaukomos vystymąsį pažeistoje akyje.
Diuretikai
Dėl greito efektyvumo diuretikai dažnai naudojami glaukomos kritinio atvejo valdymui. Jie yra sistemingai administruojami ir skirti didinti plazmos osmoliališkumą ekstraląsteliniuose skysčiuose. Kai plazmos osmoliališkumas akies akies skysčio osmoliališkumą, vanduo pradeda difunduoti iš vandeningojo ir stiklakūnio skysčio terpės mažėjančiu gradientu į plazmą, iš esmės dehidratuoja stiklakūnio ir vandeninio skysčių kameras.
Dažniausi diuretiniai medikamentai, naudojami veterinarijoje glaukoma sergantiems pacientams, yra manitolis, glicerinas ir izosorbidas.
Manitolis į veną leidžiamas maždaug 30 minučių laike, dozėmis nuo 1 iki 2 g/kg. Akispūdžio sumažėjimas paprastai prasideda per 30 minučių ir trunka iki vienos valandos, o poveikis trunka nuo šešių iki 10 valandų. Manitolis nėra metabolizuojamas, bet jis gali padidinti gliukozės koncentraciją kraujyje ir jo negalima skirti pacientams, sergantiems diabetu. Jis turėtų būti vartojamas naudojant filtrą dėl jo polinkio formuoti kristalus.
Glicerinas yra lengvai administruojamas, nebrangus ir nereikalauja intraveninės panaudos arba specialių laikymo sąlygų. Jis skiriamas per burną dozėmis nuo 1 iki 2 g/kg. Akispūdžio sumažėjimas pastebimas per valandą nuo vartojimo pradžios ir poveikis gali trukti net iki 10 valandų. Vartojimas
15 gali sukelti pykinimą ir vėmimą. Glicerinas negali būti skiriamas diabetu sergantiems pacientams, nes jis metabolizuojamas į gliukozę ir sukelia hiperglikemiją.
Izosorbidas gali būti vartojamas per burną, kaip ir glicerinas, tačiau, skirtingai nuo glicerino, jis nesukelia hiperglikemijos. Rekomenduojama dozė šunims yra nuo 1 iki 1,5 g/kg; veiksmingumas panašus į glicerino poveikį.
Hiperosmotinių medikamentų naudojimas kontraindikuotinas uveito atveju, dėl galimos uždegiminio eksudato transudacijos. Jų negalima vartoti su skysčiais, taip pat vandens negalima vartoti apie dvi valandas po vaistų vartojimo. Atsižvelgiant į numatomą intravaskulinio tūrio padidėjimą, vartojant hiperosmosinius preparatus, pacientams, sergantiems reikšmingomis širdies ir kraujagyslių ligomis, jų negalima skirti.
Karboanhidrazės inhibitoriai
Karboanhidrazės inhibitoriai slopina bikarbonatų susidarymą krumplyno kūne, kuris yra būtinas vandeningo skysčio gamybai. Dažniausiai vartojami šie medikamentai yra dorzolamidas ir brinzolamidas. Dorzolamidas gana ekonomiškas, galimas gauti kaip kombinuotas vaistas su timololiu. Vartojami per os, karboanhidrazės inhibitoriai yra metazolamidas ir acetazolamidas. Gali būti skiriami 2-3 kartus per dieną. Maksimalus veiksmingumas gali užtrukti nuo keturių iki penkių dienų, tačiau sumažėjusi vandeninio skysčio gamyba pasireiškia per 30 minučių iki kelių valandų dozavimo.
Karboanhidrazės inhibitoriai yra veiksmingi tiek šunims, tiek katėms. Jie gali būti naudojami visiems glaukomos tipams gydyti, neturi įtakos akių vyzdžių dydžiui ir neprisideda prie vidinių akies uždegimų sukėlimo. Nepriklausomai nuo panaudos būdo, veiksmingumas yra toks pats.
Metazolamidas dozuojamas nuo 2 iki 5 mgkg; per os du kartus per parą.
Rekomenduojama acetazolamido dozė yra nuo 4 iki 8 mg/kg, 2-3 kartus per parą, nors šis vaistas šiuo metu yra retai vartojamas dėl galimo šalutinio poveikio.
Dažnas karboanhidrazės inhibitorių šalutinis poveikis yra poliurija ar polidipsija, virškinimo trakto sutrikimai ir pagreitintas alsavimas (siekiant kompensuoti metabolinę acidozę). Sisteminiai karboanhidrazės inhibitoriai neturėtų būti skiriami pacientams, turintiems kvėpavimo sutrikimų. Katės, labiau jautrios metabolinei acidozei, todėl šios rūšies sisteminius karboanhidrazės inhibitorius reikėtų naudoti labai atsargiai.
Beta adrenoblokatoriai
Beta adrenoblokatoriai yra labai veiksmingi akispūdžio mažinimui ir yra dažniausiai išduodami vaistai žmonių glaukomos gydymui.
16 Timololis yra dažniausiai naudojamas vaistas tiek žmonių, tiek veterinariniame gydyme, tačiau yra kitų beta adrenoblokatorių, įskaitant levobunololą, betaksololį, metipranololį ir karteololį. Beta adrenoblokatoriai mažina akispūdį, mažindami vandeninio skysčio gamybą, tačiau tikslus šio poveikio mechanizmas nėra visiškai suprantamas.
Šunims ir katėms jų veiksmingumas yra laikomas santykinai prastu, literatūroj nurodoma, kad buvo atvejų, kuomet pasireiškė bradikardija ir lengvas (bilateralinė) miozė, susijusi su šių vaistų vartojimu. Veterinarinėje medicinoje timololis 0,5% yra vartojamas per burną du kartus per parą. Vartoti atsargiai pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis.
Prostaglandinų analogai
Prostaglandinų analogai yra veiksmingiausi vaistai šunų glaukomai gydyti. Šie vaistiniai preparatai palengvina vandeningo skysčio cirkuliaciją. Veikimo mechanizmas pagrįstas prostanoidinių FP receptorių aktyvacija. Padidėjęs nestandartinis nutekėjimas pasireiškia morfologiniais pokyčiais krumplyno kūno muskulatūroje ir trabekuliniuose tinkleliuose.
Dažniausiai veterinarijoje vartojamas įprastinis prostaglandinų analogas yra latanoprostas. Kiti galimi prostaglandino analogai yra bimatoprostas ir travoprostas.
Katėms latanoprostas ir kiti prostaglandino analogai laikomi mažiau veiksmingais.
Jei pacientas gauna prieš glaukominius vaistus, bet IOP vistiek yra didesnis nei 25mmHg, reikėtų svarstyti operacinio gydymo taikymą. Rekomendacija atlikti operacinį gydymą, dažnai priklauso nuo to, ar įmanoma išsaugoti regėjimą. Akims, kuriose dar įmanoma išsaugoti regėjimą, galimas chirurginis gydymas lazeriu. Atliekama krumplyno kūno ciklofotokoaguliacija ir dugno šuntavimas. Akių, kuriose nebėra galimybės išsaugoti regą ar jau rega prarasta, atliekama enukleacija, ciklokrioteracija, cheminė krumplyno kūno abliacija arba montuojamas intraodeninis protezas, stengiantis pagerinti gyvenimo kokybę, kontroliuojant skausmą sukeltą padidėjusio IOP.
Endolazerio ciklofotokoaguliacija (ECP)
Endolazerio ciklofotokoaguliacija yra pakankamai naujas chirurginis gydymo būdas. Diodo lazeris yra naudojamas fiksuoti pigmentuotus audinius ant krumpyno kūno, tuo pačiu fotokoaguliuoti nepigmentuotą epitelį. Šios procedūros privalumas yra tas, kad lazeris yra imontuotas į endoskopą, dėl to leidžia lokalizuoti ir gydyti tiesiogiai, padarant kuo mažiau žalos aplinkiniams audiniams. Tačiau dėl lazerio spinduluotės yra didelė tikimybė paspartinti kataraktos vystymosi procesus, todėl gydymo procesas yra atliekamas kartu su fakoemulsifikacija (lęšio audinių pašalinimas, paliekant užpakalinę epitelinę kapsulę dirbtinio lęšio montavimui. Tai leidžia laisviau judėti stiklakūnio
17 skysčiui iš priekinės akies kameros). Nėra tyrimų apie šio gydymo ilgalaikius padarinius, bet preliminarūs rezultatai teikia vilčių.
Transodeninė ciklophotokoaguliacija (TSCPC)
Transodeninei ciklophotokoaguliacijai atlikti naudojamas lazeris krumplyno kūno abliacijai (audinio suardymui), panašiai kaip ECP. Abu Nd:YAG ir diodinis lazeriai yra naudojami, tačiau pagrindinis skirtumas atliekant TSCPC ir ECP chirurginį gydymą yra tas, kad TSCPC naudojamas lazeris neapdoroja tiesioginės krumplyno kūno vizualizacijos. Šiuo atveju yra naudojami išoriniai orientyrai lazerio zondo padėčiai nustatyti virš išorinio akies paviršiaus, o lazerio energija yra nukreipiama pro odeną.
Galimos pooperacinės komplikacijos, tokios kaip ūmus intraokulinis uždegimas (gali sukelti tinklainės atsiskyrimą), kataraktos vytymąsis, hipema. Po betkurios glaukomos operacijos, net ir enukleacijos ar evisceracijos, staigūs IOP pooperaciniai šuoliai yra dažni ir gali sukelti pooperacinį regos praradimą.
Gonioimplantai ir kraujagyslės
Gonioimplantai palengvina vandeningo skysčio cirkuliacija per implantuotą šunto sistemą tiesiai į priekinę kamerą. Naudojami tiek spyruokliniai, tiek nereguliuojami implantai. Ši sistema leidžia skysčiui pasišalinti pasiekus IOP >12mmHg, o nereguliuojamos sistemos yra ribojamos tik paties vamzdelio atsparumu. Be kita ko šios šunto sistemos paprastai veiksmingos neilgam. Pooperacinis uveitas su fibrino gamyba ir vožtuvo užsikimšimu yra pakankamai dažnas reiškinys, kuomet reikalingas plazminogeno aktivatorių reguliavimas, intrakameriniame audinyje.
Ilgalaikis šuntų veiksmingumas yra ribotas dėl avaskulinio blebo vystymosi, kurį gamina avaskulinė fibrozinė kapsulė aplink prietaiso pagrindą. Ši fibrozinis procesas taip dažnai pastebimas, kad gonioimplantų nepasiteisinimas yra paprastai laikomas neišvengiamu, ir implantų montavimas dažnai derinamas su ciklodestrukcine procedūra, skirta užtikrinti prailgintą IOP kontrolę.
Enukleacija
Enukleacija yra turbūt dažniausiai atliekama chirurginė operacija sumažinti glaukomos sekeltam diskomfortui ir skausmams. Galimos pooperacinės komplikacijos yra kraujavimas, pooperacinės fistulės ar mukocelė, atsiradusi dėl nepilno junginės pašalinimo, pūslelinė ar trečiojo akies voko liaukos, rečiau orbitinė emfizema. Kačių regos nervas yra gana trumpas ir per didelis šalinamo akies obuolio tempimas, operacijos metu, turi būti išvengtas, kad nebūtų pažeista optinė chiazma ir neištiktų kontralaterinis aklumas.
18 Ciklokrioterapija
Ciklokrioterapija leidžia sumažinti IOP išsaugant akies obuolį. Ši procedūra paprastai skirta šunims. Galima naudoti azoto oksido dujas. Krioterapijos zondas naudojamas taikant išorinius orientyrus, norint nustatyti zondo kryptį. Taikoma kriodozė priklauso nuo priešoperacinio IOP. Didžiausias privalumas yra tai, kad šis chirurginis gydymas yra neinvazinis; pooperacinis gydymas paprastai apsieina naudojant priešuždegiminius preparatus, kurie dažnai paliekami naudoti visą gyvenimą. Trūkumai apima potencialų nuoseklų IOP didėjimą, kataraktos vystimąsi, hipemą, tinklainės atsiskyrimą ir akies abuolio audinių apoptozę.
Cheminė krumplyno kūno abliacija
Krumplyno kūno farmakologinė abliacija gali būti atliekama panaudojant gentamiciną arba velesnėj literatūroje aprašytas preparatas cidofivir. Gentamicinas yra citotoksiškas tiek krumplyno kūnui, tiek tinklainei, todėl niekada neturėtų būti naudojamas regėjimą turinčioms akims. Tačiau net ir praradusioms regėjimą akims, šią procedūrą reikia taikyti atsargiai, nuo tada kai retrospektyvioj patologinėj literatūroje aprašyti tyrimus apie intraokulinių navikų vystymąsį po šios operacijos.
Evisceracija ir sferinio implanto įsodinimas
Sferinio implanto įsodinimo operacija atliekama sukuriant 180 laipsnių kampų įpjovimus ragenos ir odeos susijungimo vietoje ir pašalinant visą akies turinį. Turinys pakeičiamas silikono sferiniu intraokuliniu implantu. Sferinių implantų privalumai apima pilną glaukomos pašalinimą ir kosmetinę akies obuolio alternatyvą. Trūkumai apima potencialų ragenos opų pasikartojimą dėl sumažėjusio ragenos jautrumo.
Prognozė
Deja glaukoma tebėra liga, kuri neturi efektyvaus gydymo. Literatūroje nurodoma, kad profilaktinis prieš-glaukominis stebėjimas ir priešuždegiminis gydymas, gali atidėti glaukomos atsiradimą šunims vidutiniškai 324 dienomis. Šeimininkų supratingumas, atidumas, mokymąsis ir ankstyva intervencija gali sulėtinti regos praradimą ir pagerinti gyvūno gyvenimo kokybę.
1.4. Ligos turinčios įtakos akispūdžiui
Kraujagyslinio dangalo uždegimas – uveitas. Tai rainelės, krumplyno ir gyslainės audinių uždegimas (lot. uveitis). Priekinis uveitas – rainelės ir krumplyno uždegimas; užpakalinis uveitas – gyslainės uždegimas. Priežastys, galinčios sukelti kraujagyslinio dangalo uždegimą, skirstomos į
19 išorines ir vidines (32). Kraujagyslinis dangalas yra vienas iš gausiausiai kraujagyslėmis aprūpintų audinių, todėl gali būti susijęs su daugeliu sisteminių ligų (11).
Dažniausiai esant uždegimui, krumplynas pagamina mažiau vandeninio skysčio, o uždegimo metu išsiskyrę prostaglandinai padidina nutekėjimą per odenos ir junginės venas, todėl sumažėjęs akispūdis (<15 mmHg) yra ankstyvas klinikinis kraujagyslinio uždegimo simptomas (32).
Glaukoma yra dažniausia sunkaus arba užsitęsusio uždegimo komplikacija (20). Jei esant uždegimui akispūdis yra normalus arba padidėjęs, turėtų kilti įtarimas, kad yra sutrikęs vandeninio skysčio nutekėjimas. Taip gali nutikti dėl: filtracijos kampo užkimšimo uždegiminėmis ląstelėmis arba rainelės suaugimo su ragena ar lęšiu (12).
Katarakta – tai lęšio ar jo kapsulės drumstumas. Jis gali būti įvairaus dydžio, formos, užimti įvairią vietą lęšyje, gali išsivystyti įvairiame amžiuje ir dėl įvairių priežasčių, bei formuotis įvairiu greičiu (14). Negydant ir toliau formuojantis kataraktai, gali pradėti nutekėti lęšio baltymai ir sukelti kraujagyslinio dangalo uždegimą. O vėliau dažniausia komplikacija yra antrinė glaukoma (12).
Lęšio išnirimas – lęšis išnyra suplyšus jo pasaitams (lot. lens luxation). Tuomet jis gali pasislinkti į priekį, atgal arba juda vertikalioje plokštumoje. Išnirimas gali būti visiškas, kai suplyšta visi pasaitai, arba dalinis (lot. lens subluxation), kai suplyšta tik dalis pasaitų ir lęšis pasislenka tik dalinai (14). Tai taip pat yra viena iš antrinės glaukomos priežasčių. Lęšis trukdo normaliam vandeninio skysčio tekėjimui, todėl greitai pakyla akispūdis, kuris pažeidžia kitas akies struktūras (12).
1.5. Akispūdžio matavimas
1.5.1. TonometrijaAkispūdžio matavimas yra pagrindinis tyrimo metodas nustatant glaukomą ir priekinį uveitą. Visuoment naudingas vertinant ligos eigą ir paciento organizmo atsaką į šių ligų gydymą. Tyrimas rekomenduojamas atlikti esant akių sveikatos būklės sutrikimams, taip pat paraudusioms akims, tai gali padėti nustatyti ligos priežastis (22).
Matavimo rezultatų analizė, visuomet padeda nustatyti ar liga regresuoja, ar progresuoja, įvertintinama ligos prognozė ir gydymo galimybės. Tonometro tikslumas, greitis ir naudojimo patogumas suteikia galimybę instrumentą dažniau naudoti klinikinėje praktikoje. Laiku įvertinti glaukomos požymius ir pradėti gydymą (14).
20 1.5.2. „Icare TonoVet“ tonometro veikimo principas
Veterinarinėje medicinoje naudojamas atatrankos (smūginis arba dinaminis) tonometras. Instrumento dalis, vadinama zondu arba liestuku, kuris panašus į metalinį smeigtuką apvalia, plastmase dengta galvute, automatiškai išstumiama nustatytu atstumu nuo ragenos. Zondelis atsimušęs į ragenos paviršių, grįžta atgal į pirminę padėtį ir tonometras vertina atsimušimo greitį (22). Kuo akispūdis didesnis, tuo atsimušimas įvyksta greičiau. Tai priklauso nuo ragenos paviršiaus įsitempimo, todėl prieš atliekant akispūdžio matavimo tyrimą, lašinami į akį vaistai, gali paveikti tyrimo rezultatus (23). Nors tyrimo rezultatus šiek tiek gali įtakoti ir matavimo atstumas, kurį pakankmai sunku išlaikyti viso tyrimu metu, ypač jei gyvūnas tam priešinasi (23). Yra tyrimų atliktų tarp akispūdžio matavimų rezultatų, naudojant skirtingus tonometrus. Akispūdžiai buvo matuojami katėms ir šunims sergantiems glaukoma. Tyrimų išvados rodo, kad katėms „Icare TonoVet“ tonometras buvo tikslesnis nei „TonoPen“. Rezultatai aiškesni esant padidėjusiam akispūdžiui (>30 mm Hg).
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1. Tyrimo eiga
Tyrimas buvo atliekamas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Veterinarijos Akademijos Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje. Buvo nagrinėtos kačių ligos istorijos, kurioms atliktas akispūdžio matavimo tyrimas 2012-2017.11 laikotarpiu. Surinktoje informacijoje buvo vertintos sąsajos tarp kačių akispūdžio ir bendros kačių sveikatos būklės (kliniškai sveikos katės/diagnozė glaukoma/kitos ligos), kačių amžiaus, veislės, lyties. Taip pat buvo vertinti klinikiniai požymiai, kuriuos nustatė veterinarijos gydytojas-oftalmologas, kaip vertino akių ligos klinikinius požymius gyvūno šeimininkai, akispūdžio pokyčius gydymo metu, ligos baigtį.
Nagrinėjant 2012-2017.12 laikotarpiu klinikoje fiksuotus akispūdžio matavimo rezultatus, kačių, kurioms įtarti akių susirgimai, pavyko pastebėti kiek dažnai akių problemas pastebi kačių savininkai patys ir kiek dažnai tą padaro gydytojai, vizito dėl kitų priežasčių metu. Taip pat pastebėta kaip pasikeitė akispūdžio matavimų katėms ir kačių glaukomos diagnozavimų skaičius per minėtą laikotarpį, klinikai įsigijus reikiamos aparatūros ir pradėjus rinkti oftalmologijos žinias. Buvo galima vertinti to naudą ir galimybes.
Pirmiausia kiekvienoje ligos istorijoje buvo nagrinėjama kačių savininkų suteikta informacija apie esamas/buvusias gyvūno sveikatos problemas, ankstesnius gydymus ir jų sėkmingumą, stebimus naujai pasireiškusius svekatos sutrikimus, dėl ko buvo kreiptąsi į veterinarijos gydytoją L.
21 Kriaučeliūno smulkių gyvūnų klinikoje: gyvūno savijauta, apetitas, troškulys, tuštinimasis ir šlapinimasis, emocinė būklė, laikotarpis praėjęs nuo pastebėtų sveikatos sutrikimų pasireiškimo, amžius, lytis, persirgtos ligos, ligai pasikartojus ar šiuo metu sergant, anksčiau vartoti ir vartojami medikamentai, būklės svyravimai gydymo laikotarpiu. Tuomet buvo nagrinėjama gydytojo aprašyta atlikta klinikinė apžiūra ir komentarai: gyvūno bendra sveikatos būklė ir savijauta, koordinacija, akių diskomforto požymiai, akių simetrija snukio atžvilgiu, taisyklinga akių vokų pozicija, audinių patinimo aplink akis vertinimas, akies obuolio apčiuopa – skausmingumas, trečiojo voko pozicija, spalva, kremzlės vientisumas; specialiųjų tyrimų rezultatų komentarai: regėjimo įvertinimas – sekimo refleksas, vyzdžių simetrija, vyzdžio atsakas į šviesą, mirksėjimo refleksas, atsakas į gąsdinimą, ragenos refleksas. Tonometrija buvo atliekama naudojant „Icare Tonovet“ tonometrą.
Tonometro naudojimas
Aparatą sudaro korpusas, skystųjų kristalų vaizduoklis ir lankas. Į lanką įstatomas vienkartinis zondas. Instrumento naudojimas:
1. paspaudžiamas matavimo mygtukas, laukiama, kol vaizduoklyje bus rodomas žodis „Load“;
2. įstatomas zondas į instrumento lanką, neliečiant jo pirštais;
3. paspaudžiamas matavimo mygtukas, aktyvuojamas ir įmagnetinamas liestukas. Kai ekrane rodoma „00“, įrenginys paruoštas matavimui;
4. matavimo metu tonometras laikomas taip, kad zondas būtų horizontalioje plokštumoje maždaug 4 – 8 mm atstumu nuo ragenos;
5. šešis kartus paspaudžiamas matavimo mygtukas (atliekami šeši matavimai), zondu liečiamas ragenos centras. Aparatui išmatavus akispūdį, ekrane rodoma režimo raidė ir šešių matavimų vidurkis (pvz. d 15);
6. jei matavimo metu įvyksta klaida, pasigirsta du trumpi garsiniai signalai ir ekrane rodomas užrašas „Error“;
7. norint prietaisą išjungti, spaudžiamas šoninis mygtukas ir ekrane pasirodo „End“, tuomet spaudžiamas matavimo mygtukas, kol ekrane pasirodo žodis „Bye“ ir tonometras išsijungia.
2.2. Tyrimo medžiaga
Tyrimo metu buvo vertinamos 28 kačių ligos istorijos, iš kurių 7 buvo diagnozuota glaukoma, t.y. 28 kairios akys ir 28 dešinios akys, viso 56 akys, kurių užfiksuotas normalus akispūdis 30 akių (15-25mmHg), padidėjęs 7 akims (>25mmHg), sumažėjęs 19 akių (<15mmHg). Akispūdžiui matuoti klinikoje naudojamas “Icare TonoVet” tonometras.
Išnagrinėjus visų kačių ligos istorijas, katės sugrupuotos į grupes, o grupėse katės sunumeruotos, pagal akispūdžio matavimo rezultatus gydymo eigoje, kad būtų lengviau atsekti:
22 fikstuotas sumažėjęs nors vienos akies akispūdis – 1-12 (12 kačių); fiksuotas normalus abiejų akių akispūdis – 101-109 (9 katės), fiksuotas padidėjęs nors vienos akies akispūdis – 1001-1007 (7 katės). Šiose grupėse prie kiekvieno paciento nurodoma kokiu laikotarpiu buvo atlikti jam akispūdžio tyrimai, koks paciento amžius atliktų tyrimų laikotarpiu, kokia jo veislė ir lytis, kokia diagnozė ir ligos baigtis, nurodomas akispūdis matuotas dešinėj ir kairėj akyse (pirminis, visų matavimų vidurkis, mažiausia reikšmė, didžiausia reikšmė ir paskutinis), nurodoma kiek kartų buvo atlikti matavimai ir kokia akispūdžio kaitos tendencija (kiekvieną kart matuojant buvo didesnis už praeitą matavimą, mažesnis ar nekito).
Pirminis matavimas – tai akispūdžio matavimo rezultatas prieš pradedant gydymą, pirmos oftalmologo konsultacijos metu.
Visų matavimų vidurkis – tai visų pacientui fiksuotų akispūdžių suma, padalinta iš matavimų kartų skaičiaus.
Užfiksuotas mažiausias IOP – tai visų fiksuotų akispūdžio matavimų mažiausia vertė. Užfiksuotas didžiausias IOP – tai visų fiksuotų akispūdžio matavimų didžiausia vertė.
Paskutinis matavimas - tai akispūdžio matavimo rezultatas, paskutinės oftalmologo konsultacijos metu.
Viso 21 katei akispūdis buvo matuotas 1 kartą ir nebuvo kartotas, 7 katėms buvo matuotas 1 kartą ir buvo kartotas tiek kartų, kiek truko gydymas. Mažiausias akispūdis nustatytas katei buvo 3,00 mmHg, o didžiausias 83,00 mmHg. Akispūdis buvo matuojamas kliniškai sveikoms katėms ir katėms, kurioms pasireiškė akių būklės sutrikimai. Jauniausia katė, kuriai matuotas akispūdis buvo 2mėn. amžiaus, o vyriausia – 16m. Buvo 23 katės, kurių šeimininkai patys pastebėjo akių būklės sutrikimus ir dėl to atvyko į kliniką, ir 3 katės, kurios lankėsi klinikoje dėl kitų priežasčių ir gydytojui pastebėjus akių būklės sutrikimus, buvo parekomenduotas apsilankymas oftalmologijos specialisto konsultacijai.
2.3. Statistinė tyrimo duomenų analizė
Siekiant išsamesnės informacijos apie glaukomos pasireiškimą kačių tarpe ir akispūdžio priklausomybę, kačių sergančių akių ligomis ir kurioms diagnozuota glaukoma, gydymo eigoje, iš surinktų ligos istorijų buvo atlikta visų kačių, kurioms atliktas akispūdžio matavimo tyrimas šioje klinikoje, statistinė duomenų analizė: nuo 2012m. iki 2017 metų 11mėn. pabaigos.
Buvo analizuojama, kokiam kiekiui kačių per 5 metus matuotas akispūdis ir kiek buvo atvejų, kuomet užfiksuotas akispūdžio matavimo rezultatas atitinka ir neatitinka sveikos akies akispūdžio normos ribų katėms. Išskirtos katės, kurių akispūdis sumažėjęs ir padidėjęs.
Metai suskirstyti į keturis laikotarpius, pastebint tyrimų kiekio augimą: 2012-2015m., 2015-2016m., 2017-2017.11 pabaiga.
23 Norint atlikti statistinę analizę gauti duomenys buvo sugrupuoti. Kates pasirinkta grupuoti pagal diagnozę, amžių, veislę, lytį, ligos baigtį.
Grupavimas pagal diagnozę. Visos katės suskirstytos pagal ligos istorijoje įrašytą diagnozę ir procentiškai apskaičiuotas jų kiekis. Tai yra katės, kurioms matuotas akispūdis ir diagnozuota glaukoma; matuotas akispūdis ir diagnozė buvo kita akių liga, bet ne glaukoma; katės, kurioms akių ligos nenustatytos ir diagnozė įvardinta kaip kliniškai sveika. Tuomet buvo apskaičiuojami akispūdžių vidurkiai kairės ir dešinės akių atskirai, kačių kurioms diagnozuota/nediagnozuota glaukoma ir išvesti akispūdžių skirtumai palyginimui.
Grupavimas pagal amžių. Visi gyvūnai buvo suskirstyti į 3 amžiaus grupes: I gr. - jaunesnės nei 1m.;
II gr. - 1 – 10m.;
III gr. - vyresnės nei 10m. katės.
Procentiškai apskaičiuota kiek tiriamųjų sudarė kiekvieną amžiaus grupę. Kiekvienoje amžiaus grupėje buvo išanalizuotas sumažėjusio, padidėjusio ir normalaus akispūdžio pasireiškimo dažnumas. Apskaičiuoti akispūdžių vidurkiai kairėje ir dešinėje akyje kiekvienoje amžiaus grupėje. Išvesti rezultatų skirtumai lyginant I ir IIgr., II ir IIIgr., I ir IIIgr.
Grupavimas pagal veislę. Visų tirtųjų duomenys sugrupuoti į dvi grupes: I gr. veislinės kilmės katės;
II gr. mišrūnų kilmės katės.
Apskaičiuota procentiškai, kiek tiriamųjų sudarė veislinės kilmės ir mišrūnių kačių grupes, taip pat kiek tiriamųjų sudarė glaukoma sergančios katės, kitomis akių ligomis sergančios katės, kliniškai sveikos katės, kurių akispūdis yra normos ribose ar sumažėjęs. Atlikta kairės ir dešinės akies akispūdžių vidurkių pasiskirstymo analizė pagal veislę, išvesti rezultatų skirtumai palyginti.
Grupavimas pagal lytį. Gyvūnai suklasifikuoti į moteriškos ir vyriškos lyties grupes. Skaičiuoti jų statistiniai duomenys, kuomet vienai ar kitai lyčiai, buvo fiksuojamas normalus ar nenormalus akispūdis abiejose akyse, sumažėjęs ar padidėjęs akispūdis nors vienoje akyje. Rezultatai išreiškiami procentine išraiška. Taip pat apskaičiuoti kairės ir dešinės akies akispūdžių vidurkiai pagal lytį ir išvesti rezultatų skirtumai palyginti.
Grupavimas pagal ligos baigtį. Buvo suskaičiuota kokiam skaičiui kačių akispūdžio nuokrypius nuo normų pavyko suvaldyti, gydymas nebaigtas, šalinti akių obuoliai, turėjo būti įvykdyta ar ištiko mirtis, baigtis nežinoma, būklė stebima. Duomenys apskaičiuoti procentine jų išraiška.
Akispūdžio matavimų rezultatų duomenis pasirinkta grupuoti į sergančių glaukoma ir sergančių kitomis akių ligomis, bet ne glaukoma, kairės ir dešinės akies akispūdžius, pirminio matavimo metu - prieš gydymą, gydymo eigoje ir paskutinio matavimo metu gautus. Išvesti visų matavimų vidurkiai kiekvienam pacientui, kuriam akispūdis matuotas daugiau nei vieną kartą ir
24 išskaičiuota mažiausia ir dižiausia visų matavimų reikšmė kiekvienam pacientui atskirai, norint įvertinti duomenų kitimo kreives gydymo eigoje.
Duomenų statistinė analizė buvo atliekama naudojantis kompiuterine programa „Microsoft Excel 2016”. Buvo skaičiuojami surinktų duomenų aritmetiniai vidurkiai. Patikimumai apskaičiuoti naudojant T.TEST funkciją, prieš tai nustačius dispersijų lygiavertiškumą su funkcija F.TEST. Rezultatai patikimais laikyti, jei p < 0,05. Duomenys patalpinti į lenteles, skritulines, stulpelines horizontalias/vertikalias diagramas ar kreives, rezultatų vertinimui.
25
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Tyrimų kiekio ir rezultatų kaita 2012-2017.11 laikotarpiu
Pirmieji akispūdžio matavimo tyrimai klinikoje pradėti atlikti nuo 2015.06.10, ir tais metais buvo matuotas akispūdis 2proc. visu laikotarpiu tirtų kačių. Gausiau pradėta atlikti ir vertinti akispūdžio matavimo rezultatus nuo 2016.05.17, beveik po metų nuo pirmųjų tyrimų atlikimo. 2016-1017m. laikotarpyje akispūdis buvo vertinamas 36proc. visų kačių, kuiroms iki šiol buvo atliekamas akispūdžio matavimo tyrimas. Nuo 2017 metų pradžios iki 2017 metų lapkričio mėnesio pabaigos, tyrimai sudaro 62proc. tirtų atvejų.
Tirtų kačių akispūdžio matavimo tyrimų kiekio kaita 2012-2017.11 laikotarpiu, procentine išraiška pateikta 1 paveiksle.
1pav. Tyrimų kiekio kaita 2012-2017.11 laikotarpiu.
Pirmaisiais tyrimų kartais 2015-2016m. laikotarpiu, akispūdžio matavimo tyrimas atliktas 2 kartus, padidėjęs akispūdis neužfiksuotas nei vieną kartą, sumažėjęs akispūdis ir akispūdis normos ribose buvo užfiksuotas po 1 kartą. Antraisiais metais, 2016-2017m. laikotarpiu, iš 12 atliktų tyrimų, padidėjęs akispūdis užfiksuotas 6 kartus, sumažėjęs – 5 kartus, o akispūdis normos ribose buvo užfiksuotas tik 1 kartą. Paskutiniuoju laikotarpiu, 2017-2017.11, akispūdžio matavimo tyrimai atlikti
26 62 kartus, iš jų padidėjęs akispūdis užfiksuotas 11 kartų, sumažėjęs akispūdis 13 kartų ir akispūdis normos ribose buvo užfiksuotas po 38 kartus.
Tirtų kačių akispūdžio matavimo tyrimų rezultatų kaita 2012-2017.11 laikotarpiu, pateikta 2 paveiksle.
2pav. Tyrimų rezultatų kaita 2012-2017.11 laikotarpiu.
3.2. Tirtų kačių pasiskirstymas pagal diagnozę
Vertinant tirtų kačių pasiskirstymą pagal diagnozę matyti, kad akispūdis buvo matuotas 4 kliniškai sveikoms katėms, 7 buvo buvo diagnozuotas glaukomos susirgimas, 17 kačių buvo diagnozuotos kitos akių ligos ir padidėjęs akispūdis neaptiktas.
27 3pav. Tirtų gyvūnų pasiskirstymas pagal diagnozę.
Matuoto kairės akies akispūdžio vidurkiai buvo 39,0 ± 10,69 mmHg (ribos 17,00 – 83,00 mmHg) kačių, kurioms nustatyta glaukoma ir 15,8 ± 1,09 mmHg (ribos 7,00 – 25,00 mmHg) kačių, kurioms nenustatyta glaukoma; dešinės akies akispūdžio vidurkiai buvo 26,8 ± 3,2 mmHg (ribos 22,00 – 41,00 mmHg) kačių, kurioms nustatyta glaukoma ir 15,2 ± 1,08 mmHg (ribos 7,00 – 24,00 mmHg) kačių, kurioms nenustatyta glaukoma. Kačių, kurioms nustatyta glaukoma, akispūdis kairėje akyje 31,3 proc. didesnis nei dešinėje akyje (p < 0,01), o kačių, kurioms nenustatyta glaukoma, akispūdis kairėje akyje 3,8 proc. didenis nei dešinėje (p < 0,01).
Kačių akispūdžio, vidurkiai pateikti 1 lentelėje.
1 lentelė. Kačių akispūdžių vidurkiai. *-p < 0,05; **-p < 0,01.
Katės akis
Nustatyta glaukoma
Nenustatyta glaukoma
O.Sinistra, mmHg
39,0±10,69
15,8±1,09
O.Dextra, mmHg
26,8±3,2**
15,2±1,08**
28
3.3. Akispūdžio pasiskirstymas tirtų kačių amžiaus grupėse
Vertinant akispūdžio pasiskirstymą tirtų kačių amžiaus grupėse matyti, kad akispūdis buvo matuotas nuo 2 mėn. amžiaus iki 16 metų amžiaus katėms. Dėl nedidelio skaičiaus tiriamųjų, pasirinkta grupuoti į tris amžiaus grupes:
Igr. – metų amžiaus neturinčios katės (iki 1m.);
IIgr. – katės, kurių amžius siekia nuo 1 iki 10 metų (1-10m.); IIIgr. – vyresnės nei 10 metų amžiaus katės.
Daugiausiai akispūdis buvo matuotas metų amžiaus neturinčioms katėms, t.y. 11 kačių ir tai sudarė 39 proc. visų tirtų kačių. Nuo 1 iki 10 metų amžiaus katėms, akispūdis buvo matuotas 10 kačių, tai sudarė 36 proc. visų tirtų kačių. Mažiausiai tiriamųjų buvo vyresnės nei 10 metų amžiaus katės, jų buvo 7 ir tai sudarė 25 proc. visų tirtų kačių. Tiriamųjų pasiskirstymo amžiaus grupėse, procentinė išraiška, nurodyta 4 paveiksle.
4pav. Tiriamųjų pasiskirstymo amžiaus grupėse procentinė išraiška.
Iš 11 kačių, kurių amžius iki 1m., akispūdis, kuris neatitinka normos ribų, buvo užfiksuotas 9 katėms. Sumažėjęs akispūdis užfiksuotas 8 katėms, padidėjęs 1 katei. Akispūdis abiejose katės akyse, atitinkantis normos ribas, nustatytas 2 katėms šioje amžiaus grupėje. Iš 10 kačių, kurių amžius nuo 1 iki 10 metų, akispūdis, kuris neatitinka normos ribų, buvo užfiksuotas 7 katėms. Sumažėjęs akispūdis užfiksuotas 4 katėms, padidėjęs 3 katėms. Akispūdis abiejose katės akyse, atitinkantis normos ribas, nustatytas 3 katėms šioje amžiaus grupėje. Vyresnių nei 10 metų amžiaus kačių tarpe, normos ribų neatitinkantis akispūdis buvo užfiksuotas 3 katėms, iš kurių sumažėjęs akispūdis nebuvo užfiksuotas
29 nei vienai katei. Kačių, kurių akispūdis buvo padidėjęs, aptikta 3. Abiejose akyse akispūdis normos ribose buvo užfiksuotas 4 katėms.
Visų šių tirtų kačių akispūdžio pasiskirstymas amžiaus grupėse nurodytas 5 paveiksle.
5pav. Akispūdžio pasiskirstymas tirtų kačių amžiaus grupėse.
Matuoto dešinės akies akispūdžio vidurkiai buvo 13,72 ± 1,4 mmHg (ribos 7,00 – 22,00 mmHg) ir kairės akies akispūdžių vidurkiai buvo 14,45 ± 2,25 mmHg (ribos 7,00 – 33,00 mmHg) kačių, , kurioms priklauso I amžiaus gr. II amžiaus gr. priklausnačių kačių, dešinės akies akispūdžio vidurkiai buvo 20,4 ± 2,84 mmHg (ribos 10,00 – 36,00 mmHg) ir kairės akies akispūdžių vidurkiai buvo 17,8 ± 1,25 mmHg (ribos 10,00 – 28,00 mmHg). III amžiaus gr. priklausnačių kačių, dešinės akies akispūdžio vidurkiai buvo 35,7 ± 11,15 mmHg (ribos 18,00 – 83,00 mmHg) ir kairės akies akispūdžių vidurkiai buvo 24,8 ± 3,16 mmHg (ribos 20,00 – 41,00 mmHg).
Lyginant dešinės akies akispūdžius tarp skirtingų amžiaus grupių matyti, kad I amžiaus grupės, akispūdis skyrėsi 30proc. (p < 0,05) ir buvo mažesnis nei II grupės. II amžiaus grupės, akispūdis skyrėsi 43proc. ir buvo mažesnis nei III grupės. I amžiaus grupės, akispūdis skyrėsi 62proc. (p < 0,05) proc. ir buvo mažesnis nei III grupės.
Lyginant kairės akies akispūdžius tarp skirtingų amžiaus grupių matyti, kad I amžiaus grupės, akispūdis skyrėsi 19proc. ir buvo mažesnis nei II grupės. II amžiaus grupės, akispūdis skyrėsi 26proc. ir buvo mažesnis nei III grupės. I amžiaus grupės, akispūdis skyrėsi 40proc. (p < 0,05) proc. ir buvo mažesnis nei III grupės.
30 2 lentelė. Kačių akispūdžių vidurkiai, skirtingose amžiaus grupėse. *-p < 0,05; **-p < 0,01.
3.4. Akių ligų ir akispūdžių pasiskirstymas pagal veislę
Iš visų 28 tiriamųjų, veislinių kačių buvo 11, o mišrios veislės kačių buvo 17, todėl sudarytos grupės: veislinės katės ir katės mišrūnės.
Tirtų kačių pasiskirstymas pagal veislę, išreikštas procentiškai, pavaizduotas 6 paveiksle.
6pav. Tirtų kačių pasiskirstymas skirtingose veislės grupėse.
Iš 7 kačių, kurioms buvo diagnozuota glaukoma, veislinių kačių grupei priklausė 2 katės, tai sudarė 7proc. tiriamųjų. Mišrūnių kačių grupei priklausė 5 katės, tai sudarė 18proc. tiriamųjų. Iš 17 kačių, kurioms diagnozuotos kitos akių ligos, bet ne glaukoma, veislinių kačių grupei priklausė 7 katės, tai sudarė 25proc. tiriamųjų. Mišrūnių kačių grupei priklausė 10 kačių, tai sudarė 36proc. tiriamųjų. Iš 4 kliniškai sveikų kačių, kurioms buvo matuotas akispūdis, veislinių kačių grupei priklausė 2 katės, tai sudarė 7proc. tiriamųjų, mišrūnių kačių grupei priklausė 2 katės, tai sudarė 7proc. tiriamųjų.
Sumažėjęs akispūdis, veislinių kačių grupėje užfiksuotas 9 katėms, tai sudarė 32proc. tiriamųjų, o mišrūnių kačių grupėje 5 katėms, tai sudarė 18proc. tiriamųjų. Akispūdis abiejose katės akyse,
Amžiaus grupė O.dextra, mmHg O.sinistra, mmHg
iki 1m. 13,72±1,4* 14,45±2,25
1-10m. 20,4±2,84 17,8±1,25
virš 10m. 35,7±11,15* 24,14±3,16*
31 atitinkantis normos ribas, veislinių kačių grupėje neužfiksuotas neivienai katei, o mišrūnių kačių grupėje, akispūdis atitinkantis normos ribas, buvo užfiksuotas 7 katėms ir tai sudarė 25proc. tiriamųjų. Visų šių tirtų kačių akių ligų ir akispūdžio pasiskirstymas pagal veislę, išreikštas procentiškai, nurodytas 7 paveiksle.
7pav. Akių ligų ir akispūdžio pasiskirstymas pagal veislę.
Veislinių kačių grupės, matuoto dešinės akies akispūdžio vidurkis buvo 14,09 ± 4,56 mmHg (ribos 7,00 – 20,00 mmHg) ir kairės akies akispūdžių vidurkis buvo 16,39 ± 1,29 mmHg (ribos 7,00 – 41,00 mmHg) kačių. Mišrūnių kačių grupės, matuoto dešinės akies akispūdžių vidurkis buvo 24,93 ± 1,29 mmHg (ribos 11,00 – 83,00 mmHg) ir kairės akies akispūdžių vidurkis buvo 19,21 ± 1,59 mmHg (ribos 10,00 – 28,00 mmHg).
Lyginant veislinių ir mišrūnių kačių grupių dešinės ir kairės akių akispūdžius, matyti, kad veislinių kačių grupės dešinės akies akispūdis skyrėsi 44proc. ir buvo mažesnis nei mišrūnių kačių grupės dešinės akies. Veislinių kačių grupės kairės akies akispūdis skyrėsi 15proc. (p < 0,05) ir buvo mažesnis nei mišrūnių kačių grupės kairės akies.
Kačių akispūdžio, vidurkiai pateikti 3 lentelėje.
3 lentelė. Kačių akispūdžių vidurkiai, veislės grupėse. *-p < 0,05; **-p < 0,01.
Veislės grupė
O.dextra, mmHg
O.sinistra, mmHg
Veislinės
14,09±4,56
16,39±1,29*
Mišrūnės
24,93±1,29
19,21±1,59*
32
3.5. Akispūdžių pasiskirstymas pagal lytį
Visų 28 kačių, kurioms buvo atliktas akispūdžio matavimo tyrimas, klasifikuojant pagal lytį, patelių ir patinų buvo vienodas kaičius, po 14. Sudarytos grupės: patinai ir patelės.
Iš 14 kačių patinų, kuriems buvo akispūdis užfiksuotas normos ribose, buvo 4 katės, tai sudarė 14proc. tiriamųjų. Iš 14 kačių patelių, kurioms buvo akispūdis užfiksuotas normos ribose, buvo 5 katės, tai sudarė 18proc. tiriamųjų. Ne normos ribose, kačių patinams akispūdis užfiksuotas buvo 10 kačių, tai sudarė 36proc. tiriamųjų, o kačių patelėms užfiksuotas ne normos ribose akispūdis buvo 9 katėms, tai sudarė 32proc. tiriamųjų. Padidėjęs akispūdis kačių patinams užfiksuotas buvo 5 kačių, tai sudarė 18proc. tiriamųjų, o kačių patelėms užfiksuotas padidėjęs akispūdis buvo 2 katėms, tai sudarė 7proc. tiriamųjų. Sumažėjęs akispūdis kačių patinams užfiksuotas buvo 5 kačių, tai sudarė 18proc. tiriamųjų, o kačių patelėms užfiksuotas sumažėjęs akispūdis buvo 7 katėms, tai sudarė 25proc. tiriamųjų.
Visų šių tirtų kačių akispūdžio pasiskirstymas pagal lytį, išreikštas procentiškai, nurodytas 8 paveiksle.
8pav. Akių ligų ir akispūdžio pasiskirstymas pagal lytį.
Kačių patinų, matuoto dešinės akies akispūdžio vidurkis buvo 23,07 ± 5,54 mmHg (ribos 7,00 – 83,00 mmHg) ir kairės akies akispūdžių vidurkis buvo 17,58 ± 1,68 mmHg (ribos 7,00 – 40,00 mmHg) kačių. Kačių patelių, matuoto dešinės akies akispūdžių vidurkis buvo 17,61 ± 1,92 mmHg (ribos 10,00 – 21,00 mmHg) ir kairės akies akispūdžių vidurkis buvo 16,5 ± 1,5 mmHg (ribos 10,00 – 28,00 mmHg).
33 Lyginant patinų grupės ir patelių grupės dešinės ir kairės akių akispūdžius, matyti, kad patinų grupės dešinės akies akispūdis skyrėsi 24proc. ir buvo didesnis nei patelių grupės dešinės akies. Patinų grupės kairės akies akispūdis skyrėsi 6proc. ir buvo didesnis nei patelių grupės kairės akies.
Kačių akispūdžio, vidurkiai pateikti 4 lentelėje.
4 lentelė. Kačių akispūdžių vidurkiai, veislės grupėse. *-p < 0,05; **-p < 0,01.
3.6. Tirtų kačių, kurioms diagnozuotos akių ligos, pasiskirstymas pagal ligos
baigtį
Vertinant visų tirtų 28 kačių, kurioms diagnozuotos akių ligos, pasiskirstymą pagal ligos baigtį, matyti, 12 kačių, kurių gydymas dar nebaigtas, sudaro 50proc.; 5 kates dėl įsisenėjusių akių ligų ar neatlaikius chirurginio gydymo, ištiko sava ar priverstinė mirtis; 3 kačių būklė stebima, kurių akių struktūrose pastebėta neaiškios kilmės darinių, kurie netrukdo akių funkcijai, sudaro 13proc. tirtų kačių; 2 katės, kurios sudaro 8proc. tirtųjų, buvo gydomos ir pasveiko; Kačių, kurioms akispūdis užfiksuotas ne normos ribose ir katės, dėl kurių labai prastos akių būklės, buvo šalinti akių obuoliai, buo po 1 ir jos sudarė po 4proc. tirtų kačių.
Tirtų kačių, kurioms diagnozuotos akių ligos, pasiskirstymas pagal ligos baigtį, procentinė išraiška, nurodyta 9 paveiksle.
Lytis O.dextra, mmHg O.sinistra, mmHg
Patinai 23,07±5,54 17,58±1,68
Patelės 17,61±1,92 16,5±1,5
34 9pav. Akių ligų ir akispūdžio pasiskirstymas pagal veislę.
3.7. Tirtų kačių, akispūdžių pasiskirstymas prieš gydymą ir gydymo eigoje
Vertinant 7 kačių, kurioms diagnozuota glaukoma, akispūdžių pasiskirstymą gydymo eigoje matyti, kad padidėjusio akispūdžio vidurkis sergant glaukoma, dešinėje akyje buvo 47,75 mmHg, o akispūdžio normos ribose vidurkis buvo 18 mmHg. Padidėjusio akispūdžio vidurkis sergant glaukoma, kairėje akyje buvo 28 mmHg, o akispūdžio normos ribose vidurkis buvo 23,67 mmHg.Tirtų kačių, kurioms diagnozuota, akispūdžių pasiskirstymas gydymo eigoje, nurodytas 10 paveiksle.
10pav. Akispūdžių vidurkių pasiskirstymas tirtų kačių tarpe, gydymo eigoje, kurioms diagnozuota glaukoma.
Vertinant 11 kačių, kurioms diagnozuotos kitos akių ligos, akispūdžių pasiskirstymą gydymo eigoje matyti, kad sumažėjusio akispūdžio vidurkis sergant kitomis akių ligomis, dešinėje akyje buvo 10,67 mmHg, o akispūdžio normos ribose vidurkis buvo 18,25 mmHg. Sumažėjusio akispūdžio vidurkis sergant sergant kitomis akių ligomis, kairėje akyje buvo 17,67 mmHg, o akispūdžio normos ribose vidurkis buvo 23,67 mmHg.
Tirtų kačių, kurioms diagnozuotos kitos akių ligos, akispūdžių pasiskirstymas gydymo eigoje, nurodytas 11 paveiksle.
35 11pav. Akispūdžių vidurkių pasiskirstymas tirtų kačių tarpe, kurioms diagnozuotos kitos akių ligos.
Kačių, kurioms vėliau diagnozuota glaukoma, pirminio matavimo metu užfiksuoto dešinės akies akispūdžio vidurkis buvo 36 ± 11,3 mmHg (ribos 15,00 – 83,00 mmHg) ir kairės akies pirminio matavimo akispūdžių vidurkis buvo 26,42 ± 3,47 mmHg (ribos 15,00 – 41,00 mmHg). Kačių, kurioms vėliau diagnozuotos kitos akių ligos, pirminio matavimo metu užfiksuoto dešinės akies akispūdžio vidurkis buvo 15,8 ± 1,1 mmHg (ribos 7,00 – 25,00 mmHg) ir kairės akies akispūdžių vidurkis buvo 15,28 ± 1,08 mmHg (ribos 7,00 – 24,00 mmHg) kačių.
Lyginant kačių, kurioms vėliau diagnozuota glaukoma ir kačių, kurioms vėliau diagnozuotos kitos akių ligos, pirminio matavimo akispūdžių vidurkius matyti, kad glaukomos grupės dešinės akies akispūdis skyrėsi 56proc. (p < 0,01) ir buvo didesnis nei kitų akių ligų grupės dešinės akies. Glaukomos grupės kairės akies akispūdis skyrėsi 42proc. (p < 0,01) ir buvo didesnis nei kitų akių ligų grupės kairės akies.
Kačių pirminių matavimų metu užfiksuotų akispūdžių vidurkiai, kurioms vėliau diagnozuota glaukoma ar kitos akių ligos, pateikti 5 lentelėje.
5 lentelė. Kačių pirminio matavimo akispūdžių vidurkiai, kurioms vėliau diagnozuota glaukoma ar kitos akių ligos. *-p < 0,05; **-p < 0,01.
Diagnozė O.dextra, mmHg O.sinistra, mmHg
Glaukoma 36±11,3** 26,42±3,47**
Kitos akių ligos 15,8±1,1** 15,28±1,08**
36 Kačių, kurioms diagnozuota glaukoma, paskutinio matavimo metu užfiksuoto dešinės akies akispūdžio vidurkis buvo 33,14 ± 10,95 mmHg (ribos 6,00 – 83,00 mmHg) ir kairės akies paskutinio matavimo akispūdžių vidurkis buvo 20,57 ± 3,94 mmHg (ribos 3,00 – 33,00 mmHg). Kačių, kurioms diagnozuotos kitos akių ligos, pakutinio matavimo metu užfiksuoto dešinės akies akispūdžio vidurkis buvo 15,57 ± 1,03 mmHg (ribos 7,00 – 24,00 mmHg) ir kairės akies akispūdžių vidurkis buvo 15,79 ± 1,08 mmHg (ribos 7,00 – 24,00 mmHg) kačių.
Lyginant kačių, kurioms diagnozuota glaukoma ir kačių, kurioms diagnozuotos kitos akių ligos, pasktutinio matavimo akispūdžių vidurkius matyti, kad glaukomos grupės dešinės akies akispūdis skyrėsi 53proc. (p < 0,01) ir buvo didesnis nei kitų akių ligų grupės dešinės akies. Glaukomos grupės kairės akies akispūdis skyrėsi 23proc. ir buvo didesnis nei kitų akių ligų grupės kairės akies.
Kačių paskutinių matavimų metu užfiksuoti akispūdžio vidurkiai, kurioms diagnozuota glaukoma ar kitos akių ligos, pateikti 6 lentelėje.
6 lentelė. Kačių paskutinio matavimo akispūdžių vidurkiai, kurioms diagnozuota glaukoma ar kitos akių ligos. *-p < 0,05; **-p < 0,01.
Kačių, kurioms diagnozuota glaukoma, mažiausių fiksuotų akispūdžių gydymo eigoje vidurkis buvo 27,28 ± 10,6 mmHg (ribos 6,00 – 83,00 mmHg) ir kairės akies mažiausių akispūdžių vidurkis buvo 20,14 ± 4,02 mmHg (ribos 3,00 – 33,00 mmHg). Kačių, kurioms diagnozuotos kitos akių ligos, mažiausių fiksuotų akispūdžių gydymo eigoje vidurkis buvo 14,95 ± 0,96 mmHg (ribos 7,00 – 20,00 mmHg) ir kairės akies mažiausių akispūdžių vidurkis buvo 15,23 ± 1,08 mmHg (ribos 7,00 – 24,00 mmHg) kačių.
Lyginant kačių, kurioms diagnozuota glaukoma ir kačių, kurioms diagnozuotos kitos akių ligos, mažiausių fiksuotų akispūdžių gydymo eigoje vidurkius matyti, kad glaukomos grupės dešinės akies akispūdis skyrėsi 45proc. (p < 0,05) ir buvo didesnis nei kitų akių ligų grupės dešinės akies. Glaukomos grupės kairės akies akispūdis skyrėsi 24proc. ir buvo didesnis nei kitų akių ligų grupės kairės akies.
Kačių gydymo eigoje mažiausių fiksuotų akispūdžių vidurkiai, kurioms diagnozuota glaukoma ar kitos akių ligos, pateikti 7 lentelėje.
