LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Gediminas Toleikis
BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGYTOJŲ VEIKLOS PROCESŲ IR LAIKO
SĄNAUDŲ VERTINIMAS RESPUBLIKINĖJE LIGONINĖJE
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas
(Visuomenės sveikatos vadyba)
Studentas _______________ Gediminas Toleikis 2016 – 05 – 16 Mokslinis vadovas _______________ doc. dr. Vytenis Kalibatas 2016 – 05 – 16
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGYTOJŲ VEIKLOS PROCESŲ IR LAIKO SĄNAUDŲ VERTINIMAS RESPUBLIKINĖJE LIGONINĖJE
Gediminas Toleikis
Mokslinis vadovas doc. dr. Vytenis Kalibatas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2016. 63 p.
Darbo tikslas – įvertinti bendrosios praktikos slaugytojų veiklos procesus ir laiko sąnaudas Respublikinėje ligoninėje.
Uždaviniai: 1. Nustatyti bendrosios praktikos slaugytojų kasdieninėje praktikoje atliekamus veiklos procesus. 2. Palyginti X ir Y skyrių bendrosios praktikos slaugytojų atliekamus veiklos procesus ir jiems atlikti skirtą laiką. 3. Palyginti X ir Y skyrių bendrosios praktikos slaugytojų veiklos standartuose nustatytus veiklos procesus su kasdieninėje praktikoje atliekamais veiklos procesais. Metodika: tyrimas atliktas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės dviejose terapinio profilio skyriuose. Tyrimo trukmė – 4 mėn. Nustatyti BPS atliekamus veiklos procesus ir jiems skirtą laiką naudotas stebėjimo ir laiko fiksavimo („darbo dienos fotografijos“) metodas, o jų vertinimui pagal standartus – audito metodas. Be to panaudotas anoniminės anketinės apklausos metodas respondentų demografinėms ir darbinėms charakteristikoms išsiaiškinti.
Rezultatai: Išanalizavus stebėtų RKL bendrosios praktikos slaugytojų veiklos procesams skiriamą laiką pagal veiklų kategorijas nustatyta, kad X ir Y skyriaus BPS statistiškai reikšmingai daugiau laiko skyrė tiesioginei paciento priežiūrai (p<0,05). Išsamiau panagrinėjus tiesioginės priežiūros veiklų grupes tarp skyrių nustatyta, kad Y skyriaus BPS statistiškai daugiau laiko skyrė vaistų administravimui (p<0,05) nei X skyriaus BPS, tuo tarpu X skyriaus BPS statistiškai reikšmingai daugiau laiko skyrė įvairioms procedūroms atlikti (p<0,05) nei Y skyriaus BPS.
Išvados: X ir Y skyriuose dirbantys BPS daugiausiai savo darbo laiko skyrė tiesioginei paciento priežiūrai, dažniausiai užfiksuoti veiklos procesai buvo įvairių procedūrų atlikimas bei vaistų administravimas, tačiau tai nesudarė nei 50 proc. viso darbui skirto laiko. Lyginant BPS veiklos standartuose nustatytus veiklos procesus su kasdieninėje praktikoje atliekamomis veiklomis nustatyti neatitikimai. Vertinant vieną iš dažniausiai atliekamų veiklų – injekcijų atlikimą, neatitiktys užfiksuotos procedūros pasiruošimo ir užbaigimo etapuose.
SUMMARY
Management of public health
EVALUATION OF THE ACTIVITY PROCESSES AND TIME CONSUMPTION OF THE GENERAL PRACTICE NURSES IN THE REPUBLICAN HOSPITAL
Gediminas Toleikis
Supervisor Vytenis Kalibatas, Dr.
Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2016. 63 p.
Aim of the study is to evaluate the activity processes and time consumption of general practice nurses in Republican Hospital.
Objectives. 1. To identify daily activity processes carried out by general practice nurses. 2. To compare how X and Y medical unit general practice nurses distribute their time across tasks. 3. To compare the activities of general practice nurses described in medical norm to their daily work processes.
Methods. Research took place at Public Institution Republican Hospital of Kaunas, in two medical units. The length of the study was 4 months. The main data was gathered trough time and motion observation method. Also an anonymous questionnaire was used to analyze demographic and work characteristics of general practice nurses.
Results. Analysis of the time input of general practice nurses by occupational categories of activities allocated time in Republican Hospital of Kaunas demonstrated that X and Y medical unit nurses devoted significantly more time to direct patient care (p<0,05). In detail study on direct patient care activities we observed that Y medical unit nurses spent significantly more time (p<0,05) to administer the medication compared with X medical unit nurses, meanwhile X medical unit nurses spent significantly more time (p<0,05) on various procedures than Y medical unit nurses.
Conclusions. X and Y medical unit general practice nurses spent most of their time at work on direct patient care. The most frequently reported work processes were administration of medication and procedures, however it did not comprise more than half of all the time input. Irregularities that did not comply with the performance standards were identified in almost all of the general practice nurses’ daily activities, most common being – the administration of injections, where irregularities were identified at preparation and completion phases of the procedure.
TURINYS
SANTRUMPOS ... 5
NAUDOTI TERMINAI IR SĄVOKOS... 6
ĮVADAS ... 7
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
1.1. Bendrosios praktikos slaugytojų atliekami veiklos procesai ... 10
1.2. Veiklos procesų ir laiko sąnaudų optimizavimas – „Lean“ metodas ... 14
1.3. Medicinos standartai ir kokybės garantas – auditas ... 17
2. TYRIMO METODIKA ... 23
3. REZULTATAI ... 30
3.1. BPS demografinių ir darbinių charakteristikų apžvalga ... 30
3.2. BPS kasdieninėje praktikoje atliekami veiklos procesai ... 31
3.3. X ir Y skyrių BPS atliekamų veiklos procesų ir jiems skirto laiko palyginimas ... 34
3.3.1. Tiesioginė priežiūra ... 35
3.3.2. Netiesioginė priežiūra ... 36
3.3.3. Su skyriaus veikla susijęs darbas ... 38
3.3.4. Asmeninė veikla ... 39
3.4. X ir Y skyrių BPS veiklos standartuose nustatytų veiklos procesų palyginimas su kasdieninėje praktikoje atliekamais veiklos procesais ... 40
3.4.1. Veiklos procesų vertinimo apimtis ... 40
3.4.2. Veiklos procesų vertinimo rezultatai ... 41
3.4.3. Veiklos procesų vertinimo apibendrinimas ... 46
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 49
IŠVADOS ... 55
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 56
LITERATŪRA ... 57
5
SANTRUMPOS
ASPĮ – asmens sveikatos priežiūros įstaigos. BPS – bendrosios praktikos slaugytojas. ES – Europos Sąjunga.
HN – higienos norma.
JAV – Jungtinės Amerikos valstijos. LR – Lietuvos Respublika.
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. MN – medicinos norma.
NICE (angl. – The National Institute for Health and Care Excellence) – Nacionalinis sveikatos ir klinikinio meistriškumo institutas.
NĮ – nepageidaujamas įvykis.
PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija. SAM – sveikatos apsaugos ministerija. SP – slaugytojo padėjėjas.
6
NAUDOTI TERMINAI IR SĄVOKOS
Asmeninė veikla – skirta specialisto asmeniniams poreikiams patenkinti (1).
Darbo laikas – tai bet koks laikas, kai darbuotojas yra darbo vietoje, darbdavio žinioje ir vykdo savo veiklą arba atlieka pareigas pagal nacionalinės teisės aktus ir (arba) praktiką (1).
Netiesioginė priežiūra – veikla, kuri tiesiogiai susijusi su pacientu, tačiau tiesioginis kontaktas nėra privalomas (1).
Poilsio laikas – tai visas kitas laikas, kuris nėra darbo laikas (1).
Su skyriaus darbu susijusi veikla – veikla, nesusijusi su paciento priežiūra (1).
Tiesioginė priežiūra – veikla, kurios metu būtinas tiesioginis kontaktas su pacientu (1).
Slaugos standartas – slaugytojų veiklos taisyklės, nusakančios slaugytojų kompetencijas ir aukščiausius pasiekimus (2).
Veikla (angl. – performance) – darbo procesas, apimantis turimus išteklius, žinias ir technologijas, kuris padeda siekti nustatytų tikslų (3).
Veiklos įvertinimas (angl. – performance evaluation) – vertinimo procesas, apimantis finansinius ir nefinansinius rodiklius, pagal kuriuos yra vertinama organizacijos veikla (3).
Veiklos procesas – veiklos procesas yra susijęs su gamybos proceso ar paslaugos rezultatais, kuriuos galime palyginti su organizacijos nustatytais tikslais, standartais, ankstesniais rezultatais ir kitų organizacijų pasiekimais (4).
7
ĮVADAS
Tiriamoji problema. Nuolat kintančioje sveikatos priežiūros aplinkoje, diegiant įvairius paslaugų teikimo modelius, formuojasi naujas požiūris į organizaciją, kurioje slaugytojai, t. y. žmogiškieji ištekliai, tampa svarbiausia ir aktyviausia sistemos dalimi, lemiančia organizacijos veiklos efektyvumą. Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) nurodo, kad slaugytojai yra gausiausia sveikatos priežiūros darbuotojų grupė, sudaranti 50 proc. visų darbuotojų ir atliekanti reikšmingą vaidmenį gerinant žmonių sveikatą. Taigi, racionalus žmogiškųjų išteklių valdymas yra esminis veiksnys, siekiant organizacijos tikslų bei naudos kiekvienam darbuotojui, organizacijai ir visuomenei (5).
Pagal Lietuvos Respublikos (toliau – LR) Sveikatos sistemos įstatymą (6) Lietuvos nacionalinė sveikatos sistema – valstybės sveikatos reikalų, institucijų, sveikatinimo veiklos bei jos išteklių tvarkymo sistema. Sveikatos sistemos tikslas – gerinti šalies gyventojų sveikatą, o viena iš priemonių –
racionaliai naudoti sveikatos priežiūros išteklius (7). Bendrosios praktikos slaugytojai – tai geriausia
sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų grandis.
Pastaraisiais metais, ypač reformuojant stacionarinę sveikatos priežiūrą, vis didesnis dėmesys skiriamas ligoninių veiklos vertinimui daugelyje šalių, nes stacionarinei sveikatos priežiūrai skiriama 45 – 75 proc. visų sveikatos priežiūrai skirtų lėšų. Vertinant ligoninės veiklos rodiklius, dažniausiai apsiribojama pagrindine jos funkcija – paslaugų teikimu (3).
Slaugos rezultatų vertinimo aktualumas siejamas su Lietuvos sveikatos 2014 – 2025 m. programa (8), skirta sveikatos priežiūros kokybės koncepcijai bei kitiems principams įgyvendinti. Lietuvos sveikatos 2014 – 2025 metų programos ketvirtasis tikslas: „Užtikrinti kokybiškesnę ir efektyvesnę sveikatos priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius“. Galima teigti, kad Lietuvos sveikatos programoje įvardyti tikslai ir uždaviniai atspindi Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos Sąjungos (toliau – ES) sveikatos strateginių dokumentų nuostatas (9), kaip PSO programinis dokumentas „Sveikata 2020“ (angl. – Health 2020) (10).
Darbo aktualumas ir naujumas. Plėtojant slaugos mokslą Lietuvoje, vis daugiau dėmesio skiriama klinikinės slaugos problemoms tyrinėti, tačiau mokslo tiriamųjų darbų apie bendrosios praktikos slaugytojų, dirbančių antrinio lygio gydymo įstaigoje, veiklos procesus ir laiko sąnaudas bei kasdieninių veiklos procesų palyginimo su nustatytais standartais, yra nedaug.
Įvertinti bendrosios praktikos slaugytojų veiklos procesus ir jiems skirto laiko sąnaudas, pasirinktas vienas iš populiarėjančių stebėjimo ir laiko fiksavimo „darbo dienos fotografija“ metodas (angl. – time and motion study), kuris buvo sukurtas, remiantis 2011 m. Lietuvos Respublikos
8 Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai medicininio personalo skaičiaus, poreikio ir darbo krūvio pilotinės „dienos fotografijos“ analizę (1), kuri tapo didžiausiu ir detaliausiu iki tol sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių tyrimu Lietuvoje. Šio tyrimo rezultatai sudarė moksliškai pagrįstas prielaidas tolimesniems sveikatos priežiūros specialistų tyrimams, rekomenduojant įtraukti skirtingo profilio ligonines ir skyrius.
Tyrimas turėtų atskleisti, kaip pasiskirsto bendrosios praktikos slaugytojų darbo laiko sąnaudos slaugos veiksmams atlikti ir ar šie veiklos procesai atitinka nustatytus veiklos standartus. Visa tai leis optimizuoti atliekamas kasdienines slaugytojų veiklas, panaudojant minimalius išteklius maksimaliam rezultatui pasiekti bei užtikrinti įstaigos tvarumą ir ilgaamžiškumą sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sistemoje.
9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – įvertinti bendrosios praktikos slaugytojų veiklos procesus ir laiko sąnaudas Respublikinėje ligoninėje.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti bendrosios praktikos slaugytojų kasdieninėje praktikoje atliekamus veiklos procesus. 2. Palyginti X ir Y skyrių bendrosios praktikos slaugytojų atliekamus veiklos procesus ir jiems
atlikti skirtą laiką.
3. Palyginti X ir Y skyrių bendrosios praktikos slaugytojų veiklos standartuose nustatytus veiklos procesus su kasdieninėje praktikoje atliekamais veiklos procesais.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Bendrosios praktikos slaugytojų atliekami veiklos procesai
Slauga yra ir menas, ir mokslas, reikalaujantis specifinių slaugos žinių, gebėjimų taikymo praktinėje veikloje. Pasak V. Žydžiūnaitės (11), slauga yra veikla, kuriai atlikti slaugytojams būtinos atitinkamos kompetencijos, padedančios realizuoti fizinę ir intelektinę veiklas, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius, psichologinius bei aplinkos veiksnius. Slaugytojai, kaip profesinė grupė, dirba ne tik tiesioginį slaugos darbą, bet ir slaugos dėstytojais, mentoriais, slaugos tyrėjais, administratoriais (12). Beardshaw ir Robinson teigė, kad: „naujosios slaugos šerdis – itin pabrėžiamas klinikinis slaugytojo, kaip globėjo, vaidmuo ir ypatingas slaugos indėlis gydant pacientą“ (13). Reikia pripažinti, kad slaugos samprata kiekvienoje šalyje yra skirtinga, nes priklauso nuo tautos kultūros, nacionalinių tradicijų, geografinės, kultūrinės aplinkos, visuomenėje vyraujančios politinės ideologijos, religinės filosofijos, socialinės santvarkos, ekonominės padėties ir slaugos istorinės raidos (14).
Slaugos procesą slaugytojai savo praktikoje naudoja jau gana ilgą laiką. Tai sistemingas problemų sprendimas siekiant patenkinti fizinius, psichologinius ir socialinius asmens, šeimos, bendruomenės ar visuomenės sveikatos poreikius. Slaugos proceso sąvoka neatsiejama nuo pačios slaugos. Tai organizuotas, sisteminis požiūris, kuriuo remiasi slaugytojai, tam kad būtų patenkinti individualūs kiekvieno paciento sveikatos priežiūros poreikiai (15).
Šiandieninėje įtampos pilnoje ligoninės aplinkoje slaugytojams tampa vis sudėtingiau atlikti slaugos veiksmus laiku ir nepriekaištingai bei skirti užtektinai laiko pacientams. Tuomet slaugytojams sunku suvokti savo darbo prasmę ir vertę, jų autonomija mažėja, ir tai sukelia stresą bei mažina darbo motyvaciją, susidomėjimą bei pasitenkinimą darbu (16). Margelienė D. teigia, kad slaugytojų veiklai tiesioginę įtaką daro šie veiksniai: bendroji sveikatos politika, įstaigos vadovo požiūris į slaugos
praktiką, veiklos licencija, slaugos vadyba ir slaugytojų kompetencijų lygis (17).
Išsamiau aptarsime bendrosios praktikos slaugytojų teisinio reguliavimo ir licencijų klausimus. Lietuvoje 1991 m. patvirtinus Nacionalinę sveikatos koncepciją (18), numatytos sveikatos
sistemos plėtojimo kryptys bei išskirti prioritetai. Kaip viena pagrindinių sveikatos sistemos plėtotės krypčių įvardyta sveikatos priežiūros specialistų – slaugytojų yra profesinio rengimo pertvarka pagal Europos Sąjungos standartus. Sveikatos priežiūros sistemos reforma iškėlė ir daugiau uždavinių, susijusių su personalo poreikio planavimu, specialistų licencijavimo procesu, jų motyvacija ir kt. (19). Kuriant slaugos teisinę bazę buvo padaryta daug teigiamų žingsnių slaugytojų atžvilgiu, tačiau Lietuvos slaugytojų teisinę bazę nuolatos reikia atnaujinti ir skirti ypač daug dėmesio.
11 Skirtingų specializacijų slaugytojų veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę nustato LR sveikatos apsaugos ministro (toliau – SAM) įsakymu patvirtintos medicinos normos (toliau – MN) (20).
Sveikatos apsaugos ministras Raimundas Šukys 2011 metais įsakymu patvirtino naują medicinos normą (21), reglamentuojančia bendrosios praktikos slaugytojų teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę. Šiuo teisės aktu buvo norima įgyvendinti vieną iš Lietuvos sveikatos sistemos tikslų – perduoti daugiau funkcijų slaugos personalui.
Šioje medicinos normoje patvirtinta daugiau bendrosios praktikos slaugytojų funkcijų, nei prieš tai jų veiklą reglamentavusioje normoje MN 28:2004 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (2004 m. birželio 14 d. Nr. V-437) (22).
Lietuvos nacionaliniai teisės aktai: slaugos praktikos įstatymas (2001 m. birželio 28 d. Nr. IX-413) (23) ir MN 28:2011 – slaugytoją apibrėžia kaip savarankišką specialistą, lygiavertį asmens sveikatos priežiūros specialistų komandos narį, gebantį identifikuoti slaugos problemas, planuoti veiksmus, numatyti ir vykdyti procedūras, įgyvendinti slaugos kontrolę ir vertinimą juose taip pat išskiriamos pagrindinės kompetencijos, pareigos ir atsakomybės bei funkcijos:
Slaugytojo kompetencijos: bendrosios profesinės žinios, specializuotos profesinės žinios, bendrieji gebėjimai, specialieji gebėjimai, požiūriai.
Slaugytojo pareigos ir atsakomybė: organizuoti ir įgyvendinti slaugą bendradarbiaujant su sveikatos priežiūros specialistais, pacientais ir (ar) šeima; bendradarbiauti su sveikatos priežiūros ir kitais specialistais; laikytis slaugos profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti; tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka; pagal kompetenciją teikti būtinąją medicinos pagalbą; teikti informaciją apie paciento sveikatą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Slaugytojo funkcijos: organizuoti ir įgyvendinti slaugą bendradarbiaujant su pacientais; mokyti pacientus bei asmens sveikatos priežiūros personalą; bendradarbiauti su kitais asmens sveikatos priežiūros komandos nariais, kitomis institucijomis, nuo kurių gali priklausyti žmonių sveikata; plėtoti slaugos praktiką.
Asmens sveikatos priežiūra yra valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas – laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą. Šias paslaugas teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos (viešosios ir privačios), kurių veiklai ir asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantiems darbuotojams keliami aukšti teisės
12 aktų nustatyti reikalavimai, nes paslaugos teikiamos žmogui ir yra susijusios su brangiausiu jo turtu – sveikata (24).
Slaugytojo licencija (lot. licentia – leidimas) – tai dokumentas, suteikiantis slaugytojui teisę
verstis atitinkama slaugos praktika. Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus bendrosios praktikos slaugytojo praktika galima verstis tik turint galiojančią slaugos praktikos licenciją. Pastaroji licencija išduodama vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu, 2009 m. gruodžio 30 d. Nr. V-1088 “ Dėl Slaugos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo” (25).
Įsakymo 9 punkte nurodyta, norintys gauti slaugos praktikos licenciją, turi pateikti prašymą, įgytą bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją patvirtinantį diplomą ar kitus profesinę kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Tačiau remiantis Lietuvos Respublikos slaugos praktikos įstatymu licencija gali būti ir neišduodama, jei pateikti ne visi dokumentai arba jie neatitinka keliamų reikalavimų yra suklastoti. Taip pat, kai asmuo yra praradęs gerą profesinį vardą ar jo veiksnumas yra apribotas ar jam uždrausta verstis slaugos praktika įsiteisėjusiu teismo sprendimu Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse (25).
Kalbant apie bendrosios praktikos slaugytojų kompetencijų lygį, reiktų trumpai paminėti, kad
vykstant nuolatiniams pokyčiams, kintant ir sudėtingėjant slaugytojų profesinei veiklai, kinta ir reikalavimai slaugytojų kompetencijoms. Pasaulinės sveikatos organizacijos dokumente „Strategic directions for strengthening nursing and midwifery services“ (26) pažymima, jog dėl epidemiologinių ir demografinių pokyčių, pasiekimų medicinoje, augančių visuomenės reikalavimų bei sveikatos priežiūros reformos, iškyla nauji uždaviniai reikalaujantys kompetentingų specialistų, turinčių žinių bei gebančių efektyviai spręsti problemas šiuolaikinėje praktikoje bei artimiausioje ateityje. Dokumente apibrėžiamos slaugos specialistų rengimo bei valdymo strateginės kryptys ir akcentuojama, jog dėl greitai vykstančių pokyčių būtina nuolat tobulinti slaugos specialistų mokymą bei pabrėžiama, jog šiuolaikines esamas slaugytojų kompetencijas būtina papildyti (27). Slaugytojo veiklos efektyvumas priklauso ne tik nuo įgytų kvalifikacijų, bet ir nuo holistinės kompetencijos, kuri apima žinias, bendruosius gebėjimus, asmenybės savybes ir vertybes (28).
Slaugytojo veikla pasižymi tuo, kad jam beveik nuolatos reikia prisitaikyti prie kintančių profesinių aplinkybių – darbo krūvio, komandos narių bendravimo ir bendradarbiavimo, bei dalyvauti įtampos kupinuose įvykiuose – slaugyti ūmiomis ir lėtinėmis ligomis sergančius asmenis, užsiimti sveiko gyvenimo būdo propagavimu ir atlikti kasdieninius slaugos darbus (28).
Slaugytojų darbo krūviai patvirtinti 2012 metais Lietuvos sveikatos apsaugos ministro įsakymu
13 reglamentuoja slaugytojų darbo krūvio nustatymo tvarką ir rekomenduojamą maksimalų pacientų skaičių 1 slaugytojui. Įsakymo 4 punkte taip pat numatyta, kad slaugytojų darbo krūvis nustatomas atsižvelgiant į jų teikimo vietą, profilį ir sritis. Įsakymo 13 punkte parašyta, kad nustatant slaugytojų, darbo dienomis dirbančių be slaugytojo padėjėjo, darbo krūvį, rekomenduojama netaikyti didesnio nei maksimalus pacientų skaičius 1 slaugytojui (1.1.1 lentelėje).
1.1.1 lentelė. Rekomenduojamas maksimalus pacientų skaičius 1 slaugytojui dirbant darbo dienomis be slaugytojo padėjėjo stacionare
Eil. Nr. Licencijuojamos stacionarinės paslaugos Maksimalus pacientų skaičius 1 slaugytojui
13. Vidaus ligos 9
22. Suaugusiųjų neurologija 6
(1.1.1 lentelėje pateikta tik šiam MTD aktuli informacija)
Įsakymo 14 punkte teigiama, kad slaugytojams, darbo dienomis dirbantiems su slaugytojo padėjėju, gali būti nustatytas didesnis, nei nurodyta 1 lentelėje, darbo krūvis, jei tai teisės aktų nustatyta tvarka suderinta su darbuotojų atstovais, arba rekomenduojamas ne didesnis nei maksimalus pacientų skaičius 1 slaugytojui (1.1.2 lentelė).
1.1.2 lentelė. Rekomenduojamas maksimalus pacientų skaičius 1 slaugytojui dirbant darbo dienomis su slaugytojo padėjėju stacionare
Eil. Nr.
Licencijuojama paslauga
Slaugytojų skaičiaus santykis su
slaugytojo padėjėju Maksimalus pacientų skaičius 1 slaugytojui, esant rekomenduojamam
santykiui slaugytojai slaugytojo
padėjėjai 1. gydymas ir slauga Palaikomasis
1 1 10
1 2 14
1 3 18
(1.1.2 lentelėje pateikta tik šiam MTD aktuli informacija)
Lietuvos bendrosios praktikos slaugytojams sudaryta galimybė slaugyti kiekvienam ne daugiau nei po 11 pacientų vienu metu, tik darbo dienomis. Tačiau svarbu paminėti, kad tai – tik rekomendacinio pobūdžio sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Jo sulaukę slaugos specialistai nesėdi nuleidę rankų – toliau rengia įvairias iniciatyvas, mokslinius tyrimus šiai rekomendacijai patobulinti ir labiau priartinti prie europinių standartų (30).
14
Sveikatos priežiūra yra sudėtinga sritis, todėl grindžiama komandiniu darbu. Šiandien nė
vienas atskiras sveikatos priežiūros specialistas nėra pajėgus padaryti viską, kad pacientas gautų kvalifikuotą pagalbą. Todėl turi būti tarpdisciplininis požiūris į žmogų, kai visi specialistai bendradarbiauja, kartu tirdami pacientą ir numatydami bendrus intervencijos tikslus – kaip galima pagerinti pacientų gyvenimo kokybę, gydymo bei slaugos rezultatus (31).
Šiuolaikinė sveikatos priežiūra neįsivaizduojama be svaraus ir reikšmingo slaugytojų indėlio. Šiandienos slaugytojai labai skiriasi nuo prieš 20 – 30 metų studijas baigusių medicinos seserų. Tai savarankiški specialistai, įgiję aukštąjį išsilavinimą ir gebantys prisiimti didesnę atsakomybę pacientų sveikatos priežiūroje. Senas požiūris į slaugytoją, kaip tik gydytojo nurodymų vykdytoją, iš esmės keičiasi (32).
Savo profesinėje erdvėje slaugytojai bendrauja ir bendradarbiauja su gydytojais, su kitais slaugytojais, kiek rečiau su socialiniais darbuotojais. Efektyvumas šiame kontekste galimas tik tada, kai abi pusės laiko vieni kitus lygiais partneriais. Komandai, kurioje bendradarbiauja įvairių profesijų atstovai, sutarus dėl darbo modelio bei aptarus slaugytojo vaidmenį, pacientų poreikius ir slaugos tikslus, galima tikėtis paciento pasitenkinimo, veiksmų nuoseklumo, t. y. slaugos efektyvumo (33).
Lietuvoje svarbiausia asmens sveikatos priežiūros bei gydytojo ir slaugytojo komandos funkcija – integruota veikla, apimanti ne tik gydytojo, bet ir vadybininko vaidmenį. Gydytojo ir slaugytojo komanda vykdo ligų diagnozavimą, gydymą, profilaktiką, stebi ir koordinuoja lėtinių ligų eigą, padeda pacientui pasirinkti reikalingas paslaugas ir nukreipia jas gauti, padeda spręsti socialines problemas (34).
Apibendrinant galima neabejotinai teigti, kad slaugos mokslas yra nuolat besivystanti ir neatsiejama medicinos mokslo sritis. Šiuolaikiniam slaugytojui keliami dideli uždaviniai, slaugytoja turi nuolat profesiškai tobulėti, kelti savo profesinę kompetenciją ir aktyviai dalyvauti paciento sveikatos priežiūroje. Šiuolaikinė slaugytoja turi žinoti, kas yra geriausia jos pacientui.
1.2. Veiklos procesų ir laiko sąnaudų optimizavimas – „Lean“ metodas
Veiklos efektyvumo didinimas ir jo maksimizavimas yra vienas pagrindinių kiekvienos įstaigos tikslų. Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos veikla gerėja, tačiau noras pasiekti dar didesnį efektyvumą reikalauja permainų. Siekiant optimizuoti daugelį medicinos įstaigoje vykstančių procesų, kurie lemia paslaugų kokybę ir jų prieinamumą (35).
Veiklos efektyvumas apibūdinamas kaip sąnaudų, išteklių ir kokybiško rezultato santykis. Jis neatsiejamas nuo kiekvienos veiklos ir apima įvairias jos sritis: sprendimų priėmimą ir jų
15 įgyvendinimą, darbuotojų veiklos gerinimą, teikiamų paslaugų kokybę, išteklių panaudojimo racionalumą ir kitus veiksnius. Siekiant efektyviau panaudoti turimus išteklius teikiant sveikatinimo paslaugas bei paspartinti susikaupusių problemų sprendimą, svarbu optimizuoti darbo procesus (35).
Sveikatos apsaugos sistema finansuojama visų mokesčių mokėtojų lėšomis, todėl būtina užtikrinti, kad lėšos, skiriamos viešojo gydymo įstaigų tinklui išlaikyti, būtų naudojamos kuo efektyviau. Efektyvumas – suprantamas kaip veiklos veiksmingumas, rezultatyvumas, reiškiamas ta veikla pasiekto rezultato ir sąnaudų jam pasiekti santykiu. Nėra tokios veiklos sferos, kurios nepaliestų efektyvumo klausimas: išteklių panaudojimo efektyvumas, gamybos proceso efektyvumas, teikiamų paslaugų efektyvumas, darbuotojų veiklos efektyvumas, vadovavimo sprendimo efektyvumas. Dažnai efektyvumo sąvoka tapatinama su ekonomiškumu ir rezultatyvumu. Veiklos efektyvumą atskleidžia veiklos procese patirtų sąnaudų ir turimų išteklių palyginimas. Ekonomiškumo sąvoka apibūdina, kaip taupiai buvo naudojami turimi ištekliai ir ar buvo išlaikyta paslaugų kokybė. Rezultatyvumas reiškia faktinių veiklos rezultatų palyginimą su planuotais, kitais parametrais ir numatytais veiklos tikslais (36).
Žmogiškųjų išteklių (bendrosios praktikos slaugytojų) efektyvus valdymas yra esminis veiksnys, siekiant organizacijos tikslų bei naudos kiekvienam darbuotojui, organizacijai ir visuomenei. Neadekvatus žmogiškųjų išteklių planavimas, didėjantis slaugytojų trūkumas ir jų darbo krūvio augimas rodo, kad esama situacija Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje ir, konkrečiai – slaugos praktikoje, nėra palanki nei darbuotojams, nei pačioms organizacijoms (5).
Profesinė slaugytojo veikla yra sudėtingas tarpdisciplininis procesas, apimantis teoriją ir praktiką, t. y. slaugytojo įsisavintos žinios, įgūdžiai bei gebėjimai yra priemonės, kurios taikomos profesinės slaugytojo veiklos kontekste, įgyjant kokybišką profesinį pasirengimą (32). Diegiant procesų optimizavimo (LEAN) sistemą sveikatos priežiūros paslaugų srityje galima pasiekti maksimalių rezultatų pasitelkus minimalias išlaidas. Optimizuojant įmonės veiklą, būtina nuolat gerinti visus įmonės procesus. Optimizavimas – tai geriausių sprendimų priėmimas esant dabartinėms sąlygoms. Kadangi sąlygos nuolat keičiasi, todėl ir optimalių sprendimų reikia ieškoti nuolat. Nuolatinis geresnių sprendimų ieškojimas turi tapti organizacijos misija, kuri turi būti paremta bendra organizacijos filosofija (37).
Sąvoka „Lean“ iš anglų kalbos verčiama kaip „taupus“, „lieknas“, „liesas.“, ji taip pat dažnai apibūdinama kaip „taupioji sistema“ ar „liekna vadyba“. LEAN sistemos tikslas - rasti ir panaikinti vertės nekuriančias proceso dalis (laiko švaistymą), rasti rezervų pagreitinti procesus, sumažinti klaidų skaičių bei padaryti procesą aiškų ir paprastą. Nuosekliai diegiama LEAN sistema padeda pašalinti
16 vertės nekuriančius veiksmus, dėl to sumažinamos veiklos sąnaudos ir gaunama maksimali pridėtinė vertė. Kitų šalių patirtis rodo, kad LEAN medicinoje ir patologijoje padidina darbo efektyvumą 20-30
proc. (38).
LEAN sistema, remiasi keturiais vadybos metodais (39):
1) VSM (angl. – Value Stream Mapping) – tai vertės sukūrimo procesų vaizdavimas diagramomis. Pavaizdavus visus procesus nustatoma, kurie procesai suteikia vertę produktui ir kurie nesuteikia. Tai leidžia nustatyti nereikalingus procesus ir juos pašalinti taip sumažinant nereikalingas išlaidas.
2) 5 S – tai standartizuota tvarkos palaikymo įmonėje sistema, sudaryta iš 5 taisyklių. Šios taisyklės yra paprastos ir kiekvienam priimtinos. Dažnas darbuotojas jų laikosi, bet užtenka bent vienam darbuotojui nesilaikyti jų ir vidinis darbas labai sunkėja.
3) 6 sigma − tai statistinių ir techninių metodikų rinkinys, kuris gali būti taikomas bet kuriems įmonės procesams įvertinti bei nukrypimų priežastims nustatyti. Šios metodikos išsiskiria tuo, kad sprendimai priimami remiantis tiksliais apskaičiuotais duomenimis ar įvykiais siekiant patenkinti klientų lūkesčius. Pagrindinės priemonės yra „5 kodėl?“, „kaulo medis“, koreliacija, statistinės hipotezės (chi-square test), variacijos analizė ir kitos.
4) „Kantan“ – tai metodas, kaip gali būti pritaikyta „Pull“ sistema praktiškai. Išvertus tai reiškia signalas pradėti darbą. Signalas gautas iš užsakovo, kuris pareiškia, ko nori ir kada tai turi būti pateikta. Signalas pasiekia pradinį produkto logistikos grandies dalyvį ir pradeda procesą, kurio pabaigoje produktas pateikiamas užsakovui.
„Lean“ terminą pirmą kartą 1988 metais panaudojo D. Krafčikas apsilankymų Japonijos automobilių gamintojo Toyota gamyklose metu analizuodamas Toyota vadybos sistemą. Nuo to laiko „Lean“ tapo bendriniu terminu ir intensyvių mokslinių tyrimų objektu. Nuo tada ji praėjo keturias evoliucijos stadijas ir tapo vertės sistema, kurioje pabrėžiama visos vertės grandinės perspektyva, organizacijos procesai yra vertinami kaip dalis šios grandinės. Informacija juda ne tik organizacijos viduje, bet ir visoje vertės grandinėje per daugelį organizacijų. Mokymasis vyksta ir dėka šios išorinės informacijos judėjimo (40).
Atrodo, kad „Lean“ vadybos koncepcija neturi nieko bendro su sveikatos priežiūra, tačiau jos integravimas į ASPĮ suteikia galimybę optimizuoti paslaugų (gydymo ir slaugos) teikimo procesus, trumpinamas patekimo pas specialistus laikas, mažinamos medikų kanceliarinio darbo apimtys, efektyviau panaudojami resursai ir pan., kad „Lean“ sistemos įdiegimas būtų pastebimas ir pacientams (41). Europos sveikatos priežiūros srityje ši sistema jau senokai veikia tarp sveikatos priežiūros įstaigų
17 (pvz.: Karališkoje Boltono ligoninėje, Jungtinėje Karalystėje). Lietuvoje šis metodas taikomas Abromiškių reabilitacijos ligoninėje bei visai neseniai Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre (42).
Apibendrinant galima teigti, kad atliekant kryptingą organizacijos vertinimą, galima išanalizuoti visus pasirengimo efektyvinti veiklą aspektus. Vertinama ne tik tiesioginė veikla ir organizacijos pasiekti rodikliai, bet ir vadovavimo gebėjimai ir kultūra. Rezultatų ataskaitoje pateikiamos įvardintos galimybės bei jų prioritetai, todėl organizacijos gali sutaupyti laiko ir pastangų pasirinkdamos teisingą įgyvendinimo kryptį.
1.3. Medicinos standartai ir kokybės garantas – auditas
Nepaisant didžiulio paskutiniųjų dešimtmečių mokslinių ir technologinių pasiekimų progreso pasaulio sveikatos sistemos vis dar patiria nemažai iššūkių. Tokie veiksniai, kaip prastas veiksmingumas, nepakankamas pacientų poreikių tenkinimas, sveikatos sistemas verčia ieškoti naujų sprendimų. Tai svarbu dar ir dėl to, jog būtent ligoninės šalių sveikatos biudžetams kainuoja brangiausiai – įvairiose šalyse jos sudaro nuo 60 iki 80 proc. sveikatos sektoriaus biudžeto (43). Šalys investuodamos tokią didelę dalį biudžeto lėšų pripažįsta, kad sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimas yra vienas aktualiausių kiekvienos ligoninės uždavinių (44).
Medicinos standartai – tai norminiai dokumentai, kurie reglamentuoja gydytojo veiksmus jam sprendžiant tam tikras diagnostines, klinikines, prevencijos ir pan. problemas. Medicininiai standartai užima pamatinę vietą tarp visų norminių aktų, reglamentuojančių sveikatos apsaugos veiklą. Jie nurodo, kokius veiksmus turi atlikti gydytojas, kad pasiektų pagrindinį visos sveikatos apsaugos sistemos tikslą – padėti pacientui. Visų kitų sveikatos apsaugos sistemų dalių (jos valdymo, teisinio reguliavimo, aprūpinimo ištekliais) paskirtis – maksimaliai padėti gydytojui ir slaugytojui atlikti tai, ko iš jo reikalauja medicinos standartai, sudaryti tam visas būtinas ekonomines, organizacines, teisines sąlygas (45).
Bružienė R. atlikusi tyrimą apie slaugytojų veiklos ypatumus rašė, kad profesinės veiklos standartas – tai apimantis slaugos organizacinę, vadybinę veiklą, kontrolę, slaugytojų bendrąsias pareigas ir teises. Profesinės veiklos standartui būdingos tokios charakteristikos: priežiūros kokybė; profesinės veiklos įvertinimas: profesinis išsilavinimas; mokymas; etikos kodeksas; bendradarbiavimas; mokslinis tyrimas; išteklių naudojimas (46).
18 Šiuolaikinių medicinos standartų įgyvendinimas – vienintelis būdas panaikinti reikalavimų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir jų teikimo galimybių neatitikimą. Pagrindinis šio neatitikimo šaltinis – reikalavimų gydytojui ar slaugytojui ir sveikatos paslaugos kokybei neapibrėžtumas (47).
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (48) įteisino šiuolaikinio mokslo lygį ir gerą patirtį, kaip tinkamą sveikatos paslaugos standarto kriterijų. Juo remiantis, bet kokia gydymo veikla ar ją reguliuojantys norminiai dokumentai (standartai, metodikos, rekomendacijos, diagnostikos ir gydymo protokolai ir kt.) gali tapti teisinės kritikos objektu, jeigu paaiškės, kad jie nevisiškai atitinka šiuolaikinio medicinos mokslo bei geros patirties lygį. Tai reiškia, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų kokybei vertinti taikomi nauji, daug aukštesni reikalavimai.
A. Šilio, T. Saladžio ir kt. atliktas tyrimas parodė, kad Didžiosios Britanijos medicinos standartas pranašesnis už lietuviškąjį ir užtikrina gerą diagnostikos ir gydymo veiklos kokybę. Nustatyti šie gretinamųjų standartų devynių kokybės vertinimo kriterijų neatitikimai ir NICE standarto konkurencinis pranašumas visais analizuotais atžvilgiais. Tyrėjai išaiškino šiuos NICE standarto pranašumus (47):
1) algoritminė (ne aprašomoji) rekomendacijų pateikimo tvarka;
2) detalusis teikiamų rekomendacijų ryšio su jas pagrindžiančiais mokslo laimėjimais pateikimas; 3) daugiasluoksnė struktūra, užtikrinanti standarto tinkamumą jį naudoti praktiškai;
4) aktyvioji diagnostikos ir gydymo klaidų prevencija;
5) apibūdinamos organizacinės standarto įgyvendinimo prielaidos, teikiamos įgyvendinimo rekomendacijos ir metodikos;
6) užtikrinta standarto įgyvendinimo kontrolė, teikiamos rekomendacijos;
7) užtikrintas bendradarbiavimas su pacientais ir teikiamos pacientų parengimo standartui įgyvendinti rekomendacijos;
8) reglamentuota gydytojo klinikinio sprendimo laisvė (nuožiūros teisė); 9) užtikrintas gydytojo informavimas apie šiuolaikinio mokslo laimėjimus.
NICE standarto struktūra ir apimtis atitinka tipinę NICE standartų struktūrą, kurią sudaro šešios sudedamosios dalys (1.3.1 lentelė). Didžiausioji dalis (78 proc.) skirta išplėstinėms rekomendacijoms (49).
19
1.3.1 lentelė. NICE standarto sudedamosios dalys (47)
Leidinio pavadinimas (puslapiais) Apimtis Struktūra (proc.)
Išplėstinės rekomendacijos 393 78
NICE rekomendacijos 46 9
Sparčiųjų nuorodų knyga 16 3
Įgyvendinimo patarimai 26 5
Rekomendacijos auditui 15 2
Rekomendacijos pacientui 12 2
Iš viso 508 100
Lietuva tik pradeda rengti savo medicininius standartus. Kelia nerimą, kad medicininiai standartai, parengti Lietuvoje, labai skiriasi nuo rengiamų pažangiausiose šalyse: JAV, Didžioji Britanija, Vokietija ir kt. Lietuviški standartai – tai nedidelės apimties (vos kelių puslapių) dokumentai, kurie labai trumpai teikia tam tikrų žinių ir nurodymų apie tam tikrą susirgimą, jo diagnozę bei pagrindinius gydymo metodus. Tuo tarpu užsienio šalyse leidžiami standartai – tai didelės apimties (iki kelių šimtų puslapių) ir sudėtingos struktūros dokumentai, kurių turinys, struktūra, pateikimo forma iš esmės skiriasi nuo lietuviškų (45).
Kiekvienai sveikatos priežiūros įstaigai būtina įvertinti pacientams teikiamų paslaugų bei slaugos personalo darbo kokybę (50).
Sveikatos priežiūros kokybė – plati ir įvairiais aspektais nagrinėta koncepcija. Apibrėžimų yra pasiūlyta daug ir įvairių. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO, 2003) sveikatos priežiūros kokybę apibūdina kaip kokybės sistemą, kurios siekis – tobulinti pacientų priežiūros kokybę ir lygybę, įtraukiant tokius elementus kaip standartai, klinikinės gairės, standartinės operacijos ir procedūros, medicininė dokumentacija ir auditas (51).
Pacientų slaugos rezultatų įvertinimo pagrindas yra slaugos standartai, kurie taikomi lyginamajam (realybės ir tikimybės) slaugos praktikos įvertinimui ir padeda slaugytojams vertinti bei tobulinti teikiamą slaugą (2).
Siekiant išsiaiškinti, kokią priežiūrą gauna pacientai, lyginant su standartais, reikia surasti būdus, kaip išmatuoti gaunamų paslaugų kokybę. Dažnai siūloma naudotis Donabediano požiūriais (1966, 1969) (51):
1) struktūros standartai – nustato slaugos praktiką (slaugos paslaugų organizavimas, personalo papildymas bei atranka, aprūpinimas darbo jėga, reikiamomis priemonėmis bei visi įstatymais nustatyti reikalavimai);
20
2) proceso standartai – apibrėžia slaugytojų veiksmus ir nusako atliekamos paslaugos kokybę bei turėtų būti sukuriami visoms slaugos procedūroms;
3) rezultatų kriterijai – numatytas paciento būklės pasikeitimas po slaugos (rezultatų standartai numato pacientų rūpybos kriterijus);
4) turinio standartai – apibūdina slaugos procesą, kiek jis susijęs su kitomis grupėmis ir disciplinomis, bendravimą, paciento šeimos narių mokymą.
Viešojo sektoriaus organizacijose aktualu užtikrinti efektyvią veiklą, siekiant įgyvendinti joms keliamus tikslus, veiksmingą valdymą ir teisės aktų laikymąsi. Organizacijų vadovai ne visada gali objektyviai įvertinti organizacijos veiklą, jos organizavimą, valdymą, išteklių panaudojimą, todėl būtini mechanizmai, leidžiantys atlikti tokį vertinimą, siekiant užtikrinti organizacijos veikos efektyvumą. Šiuo aspektu reikšmingas vidaus audito veiklos vaidmuo, nes jis yra vidinė organizacijos funkcija, kai veikla yra vertinama pačioje organizacijoje, o ne iš išorės – kitų institucijų (52).
Sąvoka „auditas“ bendrąja prasme reiškia reviziją. Plačiąja prasme organizacijos yra institucijų valdymo ekonomiškumo (angl. – economy), efektyvumo (angl. – efficiency), veiksmingumo (angl. – effectiness) sisteminės analizės bei pasiūlymų, kaip šiuos kriterijus gerinti, rengimas. Kalbant specifiškai apie sveikatos priežiūros įstaigą, jos auditas – tai informacijos, leidžiančios nustatyti darbų apimtis, kurie atliekami norint pasiekti ISO 9000 standarto kokybės reikalavimus, taip pat nustatyti veiklos gerinimo kryptis ir koreguojančius veiksmus norimiems rezultatams pasiekti, vertinimas (52).
Visoms įstaigoms, teikiančioms asmens sveikatos priežiūros paslaugas, privalomas Minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašas, patvirtintas sveikatos apsaugos ministro 2008-04-29 įsakymu Nr. V-338 (53). Reikalavimų aprašo tikslas – nustatyti pagrindines ASPĮ veiklos kryptis teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybei gerinti ir vidaus medicininio audito darbo principus.
Norint atlikti auditą reikalingi tam tikri audito organizavimo etapai, kad būtų aišku nuo ko pradėti ir kaip nuosekliai vykdyti audito procedūrą. Veiksmai, organizuojant ir atliekant vidaus auditą (54, 55):
1. Vidaus audito planavimas. Įmonėje atliekami planiniai ir neplaniniai vidaus auditai. Planiniai auditai atliekami pagal metinį auditų planą, kurį ateinantiems metams sudaro įmonės audito vadovas. Audito plane nurodomas audito objektas, padalinio pavadinimas, audito data, audito vadovo ir audito grupės narių inicialai ir pavardė bei pastabos apie audito atlikimą. Audito planą tvirtina direktorius. Patvirtintos audito plano kopijos įteikiamos padalinių, kuriuose numatytas auditas vadovams. Neplaniniai auditai atliekami esant skundams arba kitiems požymiams apie
21 paslaugos kokybę. Dėl neplaninio audito išleidžiamas direktoriaus įsakymas, kuriame nurodomas audito tikslas, vieta, laikas, audito grupės sudėtis bei kiti nurodymai.
2. Audito grupės sudarymas. Kiekvienam konkrečiam auditui atlikti sudaroma audito grupė. Audito grupės nariai nurodomi audito plane. Jei numatytame plane audito grupės narys negali dalyvauti numatytame audite, jį audito vadovas gali pakeisti kitu.
3. Užduočių paskirstymas audito grupės nariams. Audito vadovas įvertina audito apimtį, audito kriterijus, dokumentus, kurių atžvilgiu bus atliekamas auditas, parengia audito planą-grafiką, kuriame nurodomas audito tipas, tikslas, audituojama sritis ar padalinys, audito vadovas ir nariai bei dalyviai, o taip pat audito kiekvieno etapo trukmė. Kiekvieno etapo trukmę audito vadovas pasitikslina su dalinio, kuriame bus atliekamas auditas, vadovu. Dvi – tris dienas prieš auditą, audito vadovas sukviečia audito grupę ir supažindina su audito planu – grafiku bei kartu parengia audito klausimyną pagal nereglamentuotą formą. Audito klausimyne surašomi klausimai, kurie bus reikalingi siekiant išsiaiškinti esamą situaciją.
4. Vidaus audito atlikimas:
Įžanginis susitikimas Auditas pradedamas auditorių grupės ir padalinio vadovo bei padalinio atstovų (jei reikia) susitikimu. Jo metu audito vadovas pristato audito grupę; apžvelgia audito apimtį ir tikslus; supažindina su audito planu – grafiku; trumpai informuoja apie audito metu naudojamus metodus ir procedūras.
Tyrimas:
Dokumentų tikrinimas. Audito metu nustatoma ar yra parengti dokumentai teikiamų paslaugų kokybės reikalavimams vykdyti, ar tie dokumentai leidžia pasiekti kokybės politikoje numatytus tikslus, ar darbuotojai jais naudojasi ir supranta juos. Nustatoma, ar dokumentai ir įrašai tinkamai valdomi.
Pokalbiai su darbuotojais. Duomenys audito išvadoms gali būti renkami kalbantis su numatytais audituojamojo padalinio darbuotojais. Darbuotojų atsakymus į klausimus rekomenduojama rašyti klausimyne.
Darbo vietų apžiūra. Pasirinktinai gali būti stebima darbuotojų veikla darbo vietose. Ypatingas dėmesys skiriamas toms darbo vietoms, kuriose gali rastis neatitiktys.
Audito rezultatų aptarimas. Audito pabaigoje prieš baigiamąjį susitikimą, audito grupė aptaria tyrimo rezultatus, kurie registruojami audito ataskaitoje ir neatitikties, koregavimo ir prevencinių veiksmų formoje.
22 Baigiamasis susitikimas. Audito grupei apibendrinus audito rezultatus, rengiamas audito grupės ir padalinio vadovo (atstovų) baigiamasis susitikimas. Jo metu padalinio vadovas supažindinamas su audito rezultatais, kad jis galėtų numatyti koregavimo veiksmus. Baigiamojo susitikimo metu suderinama koregavimo veiksmų parengimo data.
5. Audito ataskaita. Prie ataskaitos pateikiami: audito planas-grafikas, neatitikties formos (jei audito metu nustatoma neatitiktis). Vidaus audito ataskaitą pasirašo audito vadovas ir nariai.
6. Audito rezultatų analizė ir koregavimo veiksmai. Audito ataskaitos pagrindu, jei yra nustatytos neatitiktys, audituotas padalinys rengia koregavimo veiksmus išaiškintų neatitikčių pašalinimui. Nustatytu terminu audito vadovas ar jo įgaliotas audito grupės narys patikrina, ar atlikti koregavimo veiksmai ir patikrinimo rezultatus įrašo audito ataskaitoje.
7. Pakartotinis vidaus auditas. Audito metu nustačius neatitiktis, galinčias turėti neigiamą įtaką paslaugai arba saugiam darbui ir standartų reikalavimų vykdymui, gali būti numatytas pakartotinis vidaus auditas įgyvendintų koregavimo veiksmų efektyvumui nustatyti.
Naudojant šį audito modelį galima atlikti visapusišką audito procedūrą. Modelis gali palengvinti auditorių darbą ir padaryti audito procedūrą efektyvesne. Modelis gali būti kiek pakoreguotas priklausomai, nuo konkrečios audito situacijos, tačiau bendros gairės vis tiek išlieka tos pačios. Laikantis šių audito stadijų, audito procedūra tampa paprastesne bei aiškesne ir palengvina pačių auditorių darbą.
Apibendrinant galima teigti, kad kiekviena organizacija pasižymi savita kultūra bei kontrolės poreikiais – standartais, o standartai yra audito veiklą apibrėžiančių dokumentų sudedamoji dalis. Veiklos standartai nusako vidaus audito veiklos pobūdį ir apibrėžia kriterijus, kuriais remiantis vertinamos įstaigoje teikiamos paslaugos. Kuo tiksliau bus apibrėžti standartai tuo didesnės bus kokybiškų paslaugų apimtys.
23
2. TYRIMO METODIKA
Tyrimo tipas
Norint įvertinti bendrosios praktikos slaugytojų veiklos procesus ir laiko sąnaudas, buvo atliktas kokybinis stebėjimo tyrimas. Tai sistemingas situacijos, įvykio, atvejo, individo tyrimas natūralioje aplinkoje, siekiant suprasti tiriamuosius reiškinius, bei pateikti interpretacinį, holistinį iš situacijų analizės kylantį paaiškinimą (56). Metodologų nuomone, šis tyrimo metodas yra tinkamiausias rinkti duomenis apie atliekamus žmonių poelgius organizacijose (57).
Tyrimo organizavimas
Tyrimo metu siekta ištirti dviejų terapinio profilio skyrių slaugos personalo veiklos procesus ir laiko sąnaudas įvairioms veikloms atlikti, bei palyginti „darbo dienos fotografijos“ duomenis su nustatytais ligoninės veiklos standartais. Duomenys buvo renkami naudojant stebėjimo ir laiko fiksavimo („darbo dienos fotografija“) metodu (angl. – time and motion studies). Tyrimo eigą galima suskirstyti į 5 etapus kurie pateikti schemoje (2.1 pav.).
2.1 pav. Tyrimo organizavimo schema
1
•Tyrimo tikslo ir uždavinių formulavimas; •Mokslinės literatūros apžvalga;
•Tyrimo metodologinis pagrindimas.
2
•Tyrimo planavimas;
•Žvalgomasis tyrimas, tyrimo instrumentų išbandymas.
3
•Kokybinis tyrimas – VšĮ RKL, BPS stebėjimas; •Anketinė apkalusa;
•Veiklos procesų vertinimas (auditas).
4
•Duomenų bazės sudarymas; •Statistinė duomenų analizė.
24 Tiriamasis kontingentas (tiriamieji)
Šiame darbe analizuojama VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės (toliau – RKL), Terapijos klinikos: vidaus ligų skyriaus (toliau – X skyriaus) ir neurologijos skyriaus (toliau – Y skyriaus) bendrosios praktikos slaugytojų (toliau – BPS) veiklos procesai ir laiko sąnaudos.
RKL – daugiaprofilinė gydymo įstaiga, teikianti antro lygio kokybiškas diagnostikos, gydymo, reabilitacijos bei slaugos paslaugas. Įstaigoje dirba aukštos kvalifikacijos gydytojai bei slaugos specialistai. Šiuo metu ligoninėje yra 1100 lovų, o pasirinktuose terapinio profilio skyriuose – 120 lovų. Iš viso X ir Y skyriuje dirba 65 BPS ir slaugytojų padėjėjai (toliau – SP) (2.1 lentelė).
2.1 lentelė. Bendroji informacija apie X ir Y skyriuje dirbančių bendrosios praktikos slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų pasiskirstymą bei lovų skaičių
Bendrosios praktikos slaugytojas (etatai) Slaugytojų padėjėjai (etatai) Lovų skaičius
X skyrius 20 13 70
Y skyrius 19 13 50
Viso 39 26 120
Tyrimo imtis ir imties sudarymo metodas
Kokybiniams tyrimams netaikomi griežti imties tūrio reikalavimai. Šių tyrimų metodologijos ekspertų nuomone, stebėjimų skaičius nėra labai aktualus, tačiau pagrindinė taisyklė, kurios rekomenduojama laikytis – stebėti daugiau nei vieną kartą ir, jei įmanoma, tarp stebėjimų daryti ilgesnę pertrauką (57).
Pagal suformuluotą tyrimo tikslą, buvo taikomas tikslinės atrankos metodas. BPS imtis tyrimui buvo sudaryta atsitiktinai iš darbuotojų sąrašo dirbančių tą parą atitinkamos pamainos metu, remiantis atsitiktinių skaičių lentele, kuri buvo sugeneruota MS Excel programoje, tokiu būdu iš generalinės aibės, kurią sudarė visos bendrosios praktikos slaugytojai dirbantys X ir Y skyriuose, buvo pasirinkti tyrimo dalyviai.
Į šį tyrimą buvo įtraukti BPS, kurie atitiko šiuos kriterijus:
1. šio tyrimo metu dirbantys BPS, turintys galiojančias bendrosios slaugos praktikos licencijas; 2. bendrosios praktikos slaugytojai dirbantys RKL Terapijos klinikos X ir Y skyriuose;
3. X ir Y skyriaus BPS sutikę dalyvauti tyrime Į šį tyrimą nebuvo įtraukti:
25 2. X ir Y skyriaus BPS nesutikę dalyvauti tyrime arba tuo metu nedirbantys skyriuose;
3. bendrosios praktikos slaugytojų padėjėjai, gydytojai bei kitas pagalbinis personalas.
Generalinę aibę sudarė 39 bendrosios praktikos slaugytojai. Į kokybinio tyrimo (stebėjimo) imtį papuolė 3 – X skyriaus slaugytojai ir 3 – Y skyriaus slaugytojai.
Tyrimo instrumentai ir duomenų šaltiniai
Tyrimas atliekamas 3 etapais:
1 etapas. Slaugytojų atliekamų veiklų stebėjimas naudojant laiko skaičiavimo protokolą.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (toliau – LSMU) LR sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) užsakymu už Europos Sąjungos (toliau – ES) lėšas atliko Medicinos personalo skaičiaus, poreikio ir darbo krūvio pilotinės „dienos fotografijos“ analizę (2010 m. rugpjūčio – 2011 m. birželio mėn.), taikydami atliekamų veiklų stebėjimo įrankį. Įrankis skirtas registruoti slaugytojų darbo laiko sąnaudas pagal profesines veiklos kategorijas (1).
Remiantis šia analize specialiai tyrimui paruoštas rankiniu būdu pildomas laiko skaičiavimo
protokolas (žr. 3 priedas), kai tyrėjas – darbo autorius, pats žymi bendrosios praktikos slaugytojų
atliekamas kasdienines veiklas.
Bendrosios praktikos slaugytojų atliekamos veiklos „fotografuojamos“ pagal esamąjį laiką tokia tvarka. Visa tai, kas vyksta darbo vietoje, žymima skiltyje – „Bendrosios praktikos slaugytojų darbe atliekami veiklos procesai, procedūros ir funkcijos“. Skiltyje „Einamas laikas (val. min.)“ užrašomos darbo laiko sąnaudos pagal laikrodį tam tikrai procedūrai atlikti: pradžia ir pabaiga. Skiltyje „Veiklai sugaišto laiko trukmė (min.)“ atžymima kiek laiko bendrosios praktikos slaugytoja užtruko atlikdama konkretų veiksmą. Skiltyje „Veiklos kodas pagal klasifikatorių“ atžymimas specialus kodas, kurį sudaro raidės ir skaičiai, ši skiltis reikalinga tolimesniam stebėjimo duomenų apdorojimui, norint palengvinti tyrėjo darbą rūšiuojant veiklas į kategorijas ir jų grupes.
Tyrėjas turėjo įrašyti, ką kiekvieną laiko momentą veikė bendrosios praktikos slaugytojas (pagrindinę veiklą ir papildomą veiklą). Darbo laiko sąnaudos registruojamos minučių tikslumu, chronometro pagalba. Laiko registravimo pradžia ir pabaiga nebuvo griežtai nustatyta, tyrėjas galėjo bet kur ir bet kada eiti, tikėdamasis atrasti kažką svarbaus. Pasirinkta, kad vieno stebėjimo trukmė bus 3 valandos.
Bandomasis tyrimas. 2014 metų gruodžio mėnesį buvo atliktas bandomasis (žvalgomasis) tyrimas, kuriame dalyvavo dvi bendrosios praktikos slaugytojos, tikslu patikrinti „darbo dienos fotografijos“ metodo patikimumą. Tyrimas atliktas RKL, Terapijos klinikos Priėmimo skubios
26 pagalbos skyriuje. Bendrosios praktikos slaugytojų stebėjimui vykdyti buvo gautas RKL, Terapijos klinikos Priėmimo skubios pagalbos skyriaus vedėjos leidimas. Atrinktų skyriuje dirbančių slaugytojų stebėjimą atliko pats autorius. Po 3 valandas (180 min.) skirtingomis dienomis buvo stebimos 2 tame skyriuje dirbančio slaugytojos. Pirmąją dieną buvo stebima slaugytoja, kuri dirbo apžiūros kabinetuose, o antrąją dieną – stebėjimo palatose. Po bandomojo tyrimo neiškilo sunkumų nei tyrėjui, nei tiriamiesiems, todėl tyrimas buvo tęsiamas toliau, su kitomis bendrosios praktikos slaugytojomis.
Prieš pradedant pagrindinį tyrimą, bendrosios praktikos slaugytojai buvo supažindinti su numatomu tyrimu ir jo eiga. To pagalba buvo sumažinta įtampa tarp tyrėjo ir referentų, kai tyrėjas buvo skyriuje. Organizuojant informacinius pokalbius su personalo darbuotojais, jų metu buvo išsamiai paaiškintas tyrimo tikslas ir atsakyta į kylančius klausimus. Duomenų rinkimas vyko 6 kartus:
1) 2015 m. lapkričio 27 d.: X skyrius, nuo 0900 iki 1200, trukmė 3 val.; 2) 2015 m. gruodžio 08 d.: Y skyriuje, nuo 0945 iki 1245, trukmė 3 val.; 3) 2015 m. gruodžio 17 d.: X skyriuje, nuo 0910 iki 1210, trukmė 3 val.; 4) 2015 m. gruodžio 18 d.: Y skyriuje, nuo 0900 iki 1200, trukmė 3 val.; 5) 2016 m. sausio 28 d.: X skyriuje, nuo 0930 iki 1230, trukmė 3 val.; 6) 2016 m. vasario 12 d.: Y skyriuje, nuo 0930 iki 1230, trukmė 3 val..
Iš viso atlikta 6 stebėjimai, kurių trukmė – 18 val. (1080 min.). Stebėjimo dienomis bendrosios praktikos slaugytojos atliko rutinines veiklas, joms tos darbo dienos buvo eilinės, be ypatingų įvykių.
2 etapas. Anketinė apklausa, skirta slaugytojų demografinėms ir darbinėms charakteristikoms išanalizuoti.
Tyrimui naudojama anoniminė anketinė, apklausa (2 priedas). Iš viso anketoje suformuluoti 7 klausimai, remiantis mokslinės literatūros analize (58, 59). Jų tarpe: 6 uždaro tipo klausimai ir 1 atviro tipo klausimas. Anketoje atitinkantį atsakymo variantą respondentas pažymi varnele () arba įrašo atsakymą laisva forma. Prieš pildant anketą tiriamieji supažindinti su anketos sudedamosiomis dalimis ir pildymo ypatumais. Anketinė apklausa teikiama tolimesnei analizei, jei respondentas atsako į visus 6 pateiktus uždaro tipo klausimus.
3 etapas. Bendrosios praktikos slaugytojų dažniausiai atliekamų veiklų vertinimas, naudojantis tipine audito metodika.
Veiklos audito tikslas – įvertinti audituojamo subjekto darbo išteklių naudojimą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti veiklos tobulinimo galimybes. Veiklos auditas parodo, kokie trūkumai ir apribojimai būdingi konkrečiai įstaigai ir jos sistemos procesams, taip leisdamas nustatyti sėkmingo augimo ir plėtros kryptis.
27 1 etapo rezultatų pagalba bus nustatyta, kurioms reglamentuotoms veikloms X ir Y skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos skiria daugiausiai savo darbo laiko. Šios veiklos bus „išimtos“ iš laiko skaičiavimo protokolų ir lyginamos su nustatytais veiklos standartais (bendrosios praktikos slaugytojų
darbo instrukcijos) (2.2 pav.). Šiose darbo instrukcijose detaliai aprašyta, kaip turi būti atliekama
vienokia ar kitokia procedūra. Išnagrinėjus įstaigos veiklos procesus bus pateikiami pasiūlymai dėl veiklos procesų ir veiklos organizavimo tobulinimo. Svarbu paminėti, kad darbo instrukcijų autoriai kūrimo procese naudojasi mokslininkų darbais ir pagal juos parengia darbo aprašus, todėl veiklos gali būti lyginamos ir su mokslinėje literatūroje pateiktais standartais (60, 61).
2.2 pav. Veiklų vertinimo schema
BPS atliekamos kasdieninės veiklos bus vertinamos pagal tipinę audito metodiką – procesą.
Audito procesas gali būti skirstomas į planavimą, savarankiškų audito procedūrų atlikimą, audito ataskaitos ir išvados parengimą. Reikia atminti, kad visi etapai yra tarpusavyje susiję:
1) Planavimas apima audituojamo subjekto veiklos supratimą ir ištyrimą, kuriame nustatomas reikšmingumo lygis ir svarbiausios audito sritys. Audito planavimas apima ir audito plano sudarymą, kuriame numatomas audito mastas ir atlikimo eiga ir audito programų parengimą, kuriose nurodomos savarankiškos audito procedūros ir jų apimtys.
2) Savarankiškų audito procedūrų atlikimas apima detalių audito programų vykdymą.
3) Audito ataskaitos ir išvados parengimas apima veiklos audito rezultatų pateikimą ir nuomonės apie audituojamo subjekto veiklos ataskaitas pateikimą.
Aprašai, standartai, instrukcijos
Intervencija (pvz.: procedūra)
28 Kintamieji ir jų vertinimo kriterijai
Kokybiniai tyrimai yra orientuoti į reiškinio interpretaciją, ryšių nustatymą, todėl kokybinių tyrimų reprezentatyvumą lemia lankstūs kriterijai.
Veiklų klasifikatorius buvo sukurtas Medicinos personalo skaičiaus poreikio ir darbo krūvio pilotinės „Dienos fotografijos“ projekto rėmuose (1). Darbo laiko pasiskirstymo pagal specialistų atliekamas funkcijas ir teikiamas paslaugas stebėjimui parengtas slaugytojų veiklų sąrašas. Šie slaugytojų veiklų sąrašai buvo parengti, remiantis skirtingų profesinių kvalifikacijų specialistų teisių, pareigų, funkcijų bei kompetencijų aprašais, kurie pateikiami galiojančiose medicinos normose. Visos slaugytojų veiklos suskirstytos į keturias kategorijas, šios kategorijos suskirstytos į veiklų grupes, o grupės į veiksmus (2.3 lentelė) (išsamesnis veiklų klasifikatorius žr. 4 priedą).
2.2 lentelė. Bendrosios praktikos slaugytojų veiklų klasifikatoriaus skaičius pasiskirstymas pagal veiklų kategorijas ir grupes
Veiklų kategorijos Veiklų grupės Veiksmų skaičius Veiklos kodas
Tiesioginė priežiūra
Asmens higiena 6 TP-1
Gyvybinės veiklos 8 TP-2
Maitinimas 2 TP-3
Vaistų vartojimo administravimas 4 TP-4
Šalinimo funkcijų užtikrinimas 4 TP-5
Judėjimo užtikrinimas 2 TP-6 Procedūros 24 TP-7 Mėginių paėmimas 6 TP-8 Pacientų mokymas 2 TP-9 Bendravimas 3 TP-10 Paciento lydėjimas 2 TP-11 Asistavimas specialistui 2 TP-12
Netiesioginė priežiūra Bendravimas su ligonio artimaisiais 1 NP-1
Dokumentacijos tvarkymo darbai 1 NP-2
Su skyriaus veikla susijęs darbas
Bendradarbiavimas su sveikatos priežiūros
specialistu 5 SV-1
Mokymas, edukacinė veikla 2 SV-2
Administravimo ir kurjerio darbai 7 SV-3
Maitinimas 1 SV-4
Švarinimas, valymas 2 SV-5
Atsargos ir tiekimas 2 SV-6
29 Duomenų analizės metodai
Kokybiniams tyrimams dažnai taikomas lyginamasis metodas, kai duomenys grupuojami, ieškoma tarpusavio ryšių.
Tyrimo duomenų statistinė analizė atlikta naudojant IBM SPSS (21 versija) duomenų analizės paketą ir Microsoft Exel 2007 programą.
Kiekybiniams kintamiesiems įvertinti buvo apskaičiuojamas aritmetinis vidurkis ir standartinis nuokrypis (SN). Skirtumams tarp grupių (X ir Y skyriaus bendrosios praktikos slaugytojų) nustatyti taikytas „Mann–Whitney“ kriterijus, grupės viduje – „Friedman“ kriterijus. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05 (pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo 95 proc.). Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikiami lentelėse ir grafikuose.
Tyrimo etika
Tyrimas vykdytas gavus VšĮ Respublikinė Kauno ligoninės vadovo sutikimą ir LSMU Bioetikos centro komiteto leidimą (2015 m. rugsėjo mėn. 10 d., leidimo Nr. BEC-VSV(M)-03) (1 priedas).
Kiekvieno terapinio profilio skyriaus slaugytojai buvo supažindinti su planuojamu atlikti tyrimu ir užtikrinta, kad visa surinkta informacija liks konfidenciali. Visi respondentai pasirašė „Informuoto asmens sutikimo forma“ ir „Asmens informavimo forma“, pagal Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo (2000 m. gegužės 11 d. VIII-1679) (Žin., 2000, Nr. 44-1247).
Skyrių vedėjai ir vyr. slaugos administratorė pritarė šio tyrimo atlikimui. Tyrėjas nesukėlė jokių nepatogumų skyriuose gydomiems ir slaugomiems pacientams, tyrimo metu BPS darbas vyko kaip įprastą darbo dieną.
30
3. REZULTATAI
3.1. BPS demografinių ir darbinių charakteristikų apžvalga
Mūsų pasirinktą tikslinę populiaciją sudarė bendrosios praktikos slaugytojai, kurie dirba RKL Terapijos klinikos X ir Y skyriuose, jiems buvo išdalintos 39 anketos. Anketas užpildė 38 respondentai (atsakas – 97,44 proc.).
Tyrimo metu buvo analizuoti 38 respondentų pateikti duomenys. Visos respondentės buvo moterys. Analizuojant tyrime dalyvavusių bendrosios praktikos slaugytojų amžių, nustatyta, kad vidurkis – 46,26. Pusė BPS buvo 50 metų ir vyresnės (3.1.1 pav.).
3.1.1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes, n=38 (proc.)
Vertinant apklaustųjų duomenis apie bendrosios praktikos slaugytojų išsilavinimą paaiškėjo, kad didžiausią tirtųjų dalį – daugiau nei pusę sudarė BPS turinčios aukštesnįjį išsilavinimą. Nustatyta, kad didžioji dalis, t. y. daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių BPS turėjo didesnį negu 16 metų darbo stažą. Atsižvelgiant į darbo krūvį, beveik visos slaugytojos dirbo 1,0 etato krūviu. Pacientų sveikatos būklė subjektyviu respondenčių vertinimu dažniausiai buvo sunki. Didžioji dalis slaugytojų per savo pamainą slaugė 11 – 15 ligonių (3.1.1 lentelė).
5,3 18,4 23,7 52,6 Iki 29 m. 30 - 39 m. 40 - 49 m. 50 ir daugiau m.
31
3.1.1 lentelė. Respondentų demografiniai ir darbo specifikos rodikliai
Rodiklis N (proc.) Iš viso 38 (100) Išsilavinimas: Aukštesnysis Aukštasis ne universitetinis Aukštasis universitetinis 25 (65,8) 9 (23,7) 4 (10,5) Stažas (metais): Iki 5 6 – 10 11 – 15 16 – 20 21 ir daugiau 4 (10,5) 5 (13,2) 5 (13,2) 6 (15,8) 18 (47,4) Darbo krūvis (etatais):
< 1,0 1,0 > 1,0 0 (0,0) 36 (94,7) 2 (5,3)
Slaugomų pacientų skaičius per pamainą:
Iki 4 5 – 10 11 – 15 16 – 20 21 ir daugiau 0 (0,0) 5 (13,2) 16 (42,1) 7 (18,4) 10 (26,3)
Slaugomų pacientų sveikatos būklė:
Vyrauja lengvos Vyrauja vidutinės Vyrauja sunkios Vyrauja labai sunkios
0 (0,0) 1 (2,6)
25 (65,8)
12 (31,6)
Į atviro tipo klausimą apie slaugytojų darbo sąlygas, iš 19 išreiškusių subjektyvią nuomonę: 15 (78,9 proc.) buvo nepatenkintos darbo krūviu ir atlyginimu.
3.2. BPS kasdieninėje praktikoje atliekami veiklos procesai
Nustatant bendrosios praktikos slaugytojų kasdieninėje praktikoje atliekamus veiklos procesus, jų darbas buvo suskirstytas į priežiūros kategorijas, o kategorijos į veiklų grupes.
Nustatyta, kad X skyriaus BPS vykdė: vaistų vartojimo administravimo, įvairių procedūrų, mėginių paėmimo, bendravimo su pacientu bei asistavimo kitam sveikatos priežiūros specialistui veiksmus, taip pat netiesioginės priežiūros veiksmus, visas su skyriaus veikla susijusius veiksmus ir asmenines veiklas. Y skyriaus BPS vykdė: asmens higienos, gyvybinių veiklų, vaistų vartojimo administravimo, įvairių procedūrų bei bendravimo su pacientu veiksmus, taip pat netiesioginės
32 priežiūros veiksmus, beveik visas su skyriaus veikla susijusius veiksmus ir asmenines veiklas. Nustatytos trys tiesioginės paciento priežiūros veiklų grupės, kurias vykdė abiejų skyrių BPS, t. y.: vaistų vartojimo administravimas, įvairių procedūrų atlikimas bei bendravimas su pacientu. Visos kitos veiklos pagal klasifikatorių (žr. 4 priedą) X ir Y skyriuose nebuvo vykdomos (3.2.1 lentelė).
3.2.1 lentelė. Bendrosios praktikos slaugytojų, dirbančių X ir Y skyriuose, veiksmų atlikimas pagal veiklų grupes
Veiklų kategorijos Veiklų grupės X skyriaus BPS Y skyriaus BPS
Tiesioginė priežiūra
Asmens higiena - +
Gyvybinės veiklos - +
Maitinimas - -
Vaistų vartojimo administravimas + +
Šalinimo funkcijų užtikrinimas - -
Judėjimo užtikrinimas - - Procedūros + + Mėginių paėmimas + - Pacientų mokymas - - Bendravimas + + Paciento lydėjimas - - Asistavimas specialistui + -
Netiesioginė priežiūra Netiesioginė priežiūra + +
Su skyriaus veikla susijęs darbas
Bendradarbiavimas su sveikatos priežiūros
specialistu + +
Mokymas, edukacinė veikla + -
Administravimo ir kurjerio darbai + +
Maitinimas + +
Švarinimas, valymas + +
Atsargos ir tiekimas + +
Asmeninė veikla Asmeninė veikla + +
(Jei tyrimo metu skyriuje dirbančios BPS veiksmus atliko žymima (+), jei veiklų neatliko žymima (-)) Stebėjimų metu nustatyta, kad paciento asmens higiena rūpinosi tik Y skyriaus BPS, jos dažniausiai keisdavo gulinčių pacientų patalynę, paklodes ir paklotus. Gyvybines veiklas atlikinėjo tik Y skyriaus BPS, jos dažniausiai matuodavo paciento temperatūrą ir skaičiuodavo pulsą. Nei vieno skyriaus BPS nemaitino paciento tiesioginės priežiūros metu. Vaistų vartojimo administravimo veiksmai buvo atliekami abiejuose stebimuose skyriuose, BPS dažniausiai atlikdavo parenterinių vaistų švirkštimą po/į odą, raumenis, veną, statydavo lašelines. Šalinimo funkcijų (pvz.: tuštinimosi, šlapinimosi, vėmimo) ir judėjimo (pvz.: pagalba pacientui einant į tualetą) užtikrinimo veiksmai
