NUSIŽUDŽIUSIŲ ASMENŲ SOCIALINĖS-DEMOGRAFINĖS CHARAKTERISTIKOS, ŽUDYMOSI METODAI BEI SĄSAJOS SU PSICHOAKTYVIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMU

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS PSICHIATRIJOS KLINIKA

JURGIS ŽELVYS

NUSIŽUDŽIUSIŲ ASMENŲ SOCIALINĖS-DEMOGRAFINĖS

CHARAKTERISTIKOS, ŽUDYMOSI METODAI BEI SĄSAJOS SU

PSICHOAKTYVIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMU

Darbo vadovas: Dr. Aida Kunigėlienė

2

Turinys

1.1. SAVIŽUDYBĖS SĄVOKA IR POBŪDIS ... 9

1.2. SAVIŽUDYBIŲ RIZIKOS VEIKSNIAI... 9

1.2.1. Savižudybių sąsajos su lytimi; ... 9

1.2.2. Savižudybių sąsajos su amžiumi ... 10

1.2.3. Savižudybių sąsajos su gyvenaja vieta ir psichoaktyvių medžiagų vartojimu ... 11

TYRIMO METODIKA ... 13

REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 14

IŠVADOS ... 20

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 21

3

SANTRAUKA

Darbo tema: nusižudžiusių asmenų socialines-demografines charakteristikos, žudymosi metodai bei sąsajos su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu.

Tyrimo tikslas: įvertinti nusižudžiusių asmenų socialines-demografines charakteristikas, žudymosi metodą bei sąsajas su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu.

Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti nusižudžiusių asmenų socialinius – demografinias chareakteristikas; 2. Įvertinti nusižudžiusių asmenų žudymosi metodą;

3. Įvertinti nusižudžiusių asmenų sąsajas su psichoaktyviomis medžiagomis.

Metodai: retrospektyvinė medicinos dokumentacijos analizė. Tiriamųjų duomenų statistinė analizė, atlikta panaudojant MS Excel 2016 ir „SPSS v17 for Windows“ statistinį paketą. Ryšiui tarp kintamųjų vertinti buvo naudojamas Chi kvadrato (χ2) kriterijus. Rezultatai statistiškai reikšmingi,kai p<0,05.

Tyrimo objektas: Kauno teismo medicinos tarnybos archyvo duomenys apie nusižudžiusius asmenis Kauno apskrityje ir mieste 2016 metais.

Tyrimo rezultatai: tyrimo metu apžvelgti nusižudžiusių asmenų socialiniai – demografiniai veiksniai, jų sąsajos su savižudybės būdais ir psichoaktyvių medžiagų vartojimu.

Išvados: Daugiausiai nusižudo vidutinio amžiaus vyrai, gyvenantys tiek mieste, tiek kaime, vartojantys alkoholį.

Rekomendacijos: daugiau savižudybės prevencijos priemonių taikyti didžiausiai savižudybių rizikos grupei – Lietuvos vidutinio amžiaus vyrams, vartojantiems alkoholį.

4

SUMMARY

Author: Jurgis Želvys

Theme of work: socio-demographic characteristics of suicides, methods of suicide and links with the abuse of psychoactive substances.

The aim of the study: to evaluate the socio-demographic characteristics of the suicides, the method of suicide and the relations with the abuse of psychoactive substances.

Reaserch tasks:

1. To assess the socio-demographic characteristics of the victims; 2. To evaluate the method of suicides;

3. To evaluate the links between the suicide and the abuse of psychoactive substance. Methods: retrospective analysis of medical documentation. Statistical analysis of data using MS Excel 2016 and SPSS v17 for Windows statistical package. The Chi-square (χ2) criterion was used to evaluate the relations between variables. The results are statistically significant when p <0.05.

Object of the research: data from the archives of the Kaunas Forensic Medicine Service on persons who committed suicide in Kaunas County and the City in 2016.

Results of the research: the survey looked at the socio-demographic factors of the suicidal persons, their relations with suicidal ways and the abuse of psychoactive substances.

Conclusion: Most middle-aged men who live in both urban and rural areas and drink alcohol are suicidal.

Recommendations: To apply more suicide prevention measures to the highest risk of suicide risk among Lithuanian middle-aged men who consume alcohol.

5

PADĖKA

Noriu nuoširdžiai padėkoti magistrinio darbo vadovei Gerb. lekt. dr. A. Kunigelienei už kantrybę, visokeriopą pagalbą ir palaikymą rašant magistro baigiamąjį darbą.

INTERESŲ KONFLIKTAS Autoriui interesų konflikto nebuvo.

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Etikos komiteto pavadinimas: LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO BIOETIKOS CENTRAS

Leidimo (ar komiteto posėdžio) numeris): BEC- MF- 70 Leidimo išdavimo data: 2017-11-09

6

SANTRAUPOS

X70 - Tyčinis susižalojimas pasikariant, pasismaugiant ir uždūstant; X74 - Tyčinis susižalojimas kito ir nepatikslinto šaunamojo ginklo šūviu; X78 - Tyčinis susižalojimas aštriais daiktais;

X69 - Tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas kitais ir nepatikslintais chemikalais ir kenksmingomis medžiagomis.

7

ĮVADAS

Kiekvienais metais pasaulyje nusižudo apie 800 tūkstančių žmonių. Vien Europos Sajungoje per metus nusižudo daugiau nei 55 tūkst. žmonių [17]. Per pastaruosius 45 m. savižudybių skaičiai kai kuriose valstybėse padidėjo iki 60 proc., o visame pasaulyje šiuo metu savižudybės yra trečioji mirties priežastis 15–34 m. amžiaus žmonių grupėje [1]. Tai antra mirties priežasties 15 – 29 metų amžiaus grupėje [18]. Lietuvoje 2016 metais 100 tūkst. žmonių teko 28,7 savižudybės [19], kai tuo tarpu apytikris vidurkis pasaulyje – 10 savižudybių 100 tūkst. žmonių. [20] Akivaizdu, kad savižudybės tema yra aktuali visame pasaulyje.

Savižudybių rodiklis Lietuvoje maždaug 3 kartus didesnis negu Europos Sąjungos vidurkis – 9,9, net 12–13 kartų daugiau nei Graikijoje ar Kipre ir 2,5 karto daugiau negu Lenkijoje. Skirtumas nuo kitų Baltijos šalių ne toks didelis, bet reikšmingas: Estijoje – 16,5, Latvijoje – 20,9 savižudybių 100 tūkst. gyventojų [22]. Matyti, kad Lietuvoje savižudybės rodikliai lenkia tiek Europos Sąjungos, tiek viso pasaulio vidurkį, dėl to mūsų valstybėje atliekami tyrimai savižudybės tematika yra ypač reikalingi.

Suicidologijoje yra įvardinami labai įvairūs veiksniai, nulemiantys savižudybių ir mėginimų žudytis priežastis, tačiau nėra nė vieno, kuris būtų lemiamas ar būtinas šiems reiškiniams [1]. Suicidologijos mokslo pradininkas, žymus mokslininkas Edwin S. Shneidman teigė, kad neįmanoma sukurti tokios savižudybių teorijos, kuri paaiškintų savižudybės fenomeną taip, kad jis visiškai atitiktų šio autodestruktyvaus elgesio įvairovę ir sudėtingumą [13].

Vis dar trūksta tyrimų siekiant sukurti efektyvią savižudybės prevencijos sistemą. Privalu remtis išsamiais duomenimis apie aptariamo reiškinio paplitimą, mėginančių žudytis charakteristiką, socialinius ir demografinius rodiklius, taikant rizikingesnėms grupėms prevencinę sistemą [6]. Lietuvoje yra atlikta labai mažai tyrimų, kurie nagrinėtų nusižudžiusių žmonių socialinius ir demografinius rodiklius. Šie duomenys yra svarbūs siekiant palyginti panašumus ir skirtumus tarp bandančių nusižudyti ir nusižudžiusių žmonių.

8 Darbo tikslai ir uždaviniai

Darbo tikslas - įvertinti nusižudžiusių asmenų socialinius-demografinius veiksnius, žudymosi metodą bei sąsajas su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti nusižudžiusių asmenų socialinius-demografinius veiksnius. 2. Įvertinti nusižudžiusių asmenų žudymosi metodą.

9

LITERATŪROS APŽVALGA

Savižudybė (angl. suicide) veiksmas, kurio metu asmuo nužudo, sunaikina save [15]. Platesnis savižudybės sąvokos paaiškinimas – savižudybė yra ilgalaikis procesas, nulemtas labai daugelio dvasinių, psichologinių, socialinių, psichopatologinių veiksnių. Tai valingas, paties žmogaus atliktas gyvybei grėsmingas veiksmas, sukeliantis mirtį [16]. Savižudybė vienaip ar kitaip buvo pasmerkta mūsų kultūroje- jau VI a. Augustinas pasiūlė teologinius argumentus prieš ją. Tuo metu savižudybė buvo susieta su žmogaus emociniais sutrikimais ir psichologinėmis ligomis [9].

Lietuvoje savižudybės faktą ir būdą konstatuoja prokuratūros darbuotojai bei mirties liudijimą išduoda teismo medicinos gydytojas. Agresyviems savižudybių būdams priklauso nusišovimas, pasikorimas, pasiskandinimas, tyčinis susižalojimas nušokus nuo aukšto pastato, tilto ir t. t., o mažiau agresyviems – apsinuodijimai įvairiomis medžiagomis [8].

1.2. SAVIŽUDYBIŲ RIZIKOS VEIKSNIAI

Savižudybė – įvairiapusis reiškinys, kurį vienokiu ar kitokiu laipsniu visada lemia biologiniai, kultūriniai, sociologiniai, tarpasmeniniai, loginiai, sąmoningi ir nesąmoningi, filosofiniai / egzistenciniai veiksniai. Šie veiksniai dažniausiai skirstomi į socialinius, biologinius ir psichologinius [9]. Toliau bus aptartos savižudybių sąsajos su lytimi, amžiumi, gyvenamąja vieta ir psichoaktyvių medžiagų vartojimu.

1.2.1. Savižudybių sąsajos su lytimi;

Pagal pateiktus Valstybės Psichikos centro duomenis matyti, kad Lietuvoje vyrų nusižudo daugiau nei moterų (visais metais nuo 1986 m. iki 2016 m.). Lietuvoje 100 tūkst. žmonių 2016 metais teko 52,5 vyrų savižudybės ir 8,3 moterų savižudybės. Taigi matyti, kad šalyje nusižudo 5 kartus daugiau vyrų nei moterų. [19] Remiantis Pasaulio Sveikatos organizacijos duomenimis matyti, kad visame pasaulyje 100 tūkst. žmonių 2015 metais teko 15,1 vyrų savižudybių ir 5,1 moterų [20]. Taigi pasaulinio mastu tendencija, kad vyrai žudosi dažniau nei moterys, išlieka, tačiau šis skirtumas yra mažesnis nei Lietuvoje.

10

Didžiojoje dalyje pasaulio šalių pastebima tendencija, kad vyrams dažniau pavyksta nusižudyti nei moterims, nors moterys dažniau tai bando padaryti nei vyrai [5]. Buvo atlikas tyrimas apie ketinusius nusižudyti (registruoti atvejai, kai iškviečiama greitoji pagalba) ir nusižudžiusius Vilniuje 2007 metais. Šis tyrimas atskleidė, kad mėginimų žudytis buvo 9,1 karto daugiau nei nusižudymų, kurių lyginamoji dalis savižudybiniame elgesyje sudarė apie 10 proc. Ypač skyrėsi vyrų ir moterų savižudybinio elgesio formų santykis. Ketinusių mėginusių ir nusižudžiusių vyrų rodiklių santykis buvo 4,6 karto, o moterys mėgino žudytis net 34,6 karto dažniau nei nusižudė [6].

Išnagrinėjus daugiau kaip 150 tūks. savižudybės atvejų Europoje paaiškėjo, kad pasikorimas yra dažniausias savižudybės būdas – 54 proc. vyrų ir 34 proc. moterų nusižudo pasikardami. Toliau nagrinėjant vyrų savižudybes paaiškėjo, kad 9,7 proc. pasirinko šaunamuosius ginklus, ir 8,6 proc. vyrų nusižudė vaistų pagalba. Antras populiariausias moterų savižudybių būdas yra vaistai – šiuo būdu nusižudė 25 proc. moterų. 15 proc. nušoko nuo aukštų vietų [2]. Taigi vyrai yra labiau linkę nusižudyti agresyvesniais būdais nei moterys.

Ieškant priežasčių, kodėl vyrai Lietuvoje žudosi, buvo darytas tyrimas, ieškant priklausomybės tarp vyrų suicidinių minčių ir jų santykių su tėvais, traumuojančių patirčių ir finansinės padėties. Išsiaiškinta, kad tie vyrai, kurie turėjo minčių apie savižudybes, tėvo rūpestį vertino mažesniais balais, patyrė daugiau traumuojančių įvykių. Priklausomybė tarp suicidinių minčių ir faktiškai gaunamų pajamų tyrime nebuvo rasta, tačiau tie vyrai, kurie prastesniu balu vertino savo pasitenkinimą gaunamomis pajamomis, turėjo daugiau suicidinių minčių [7].

Žinoma, yra kitų veiksnių, galinčių didinti riziką, kad vyrai turės suicidinių minčių, kaip gyvenamoji vieta, amžius, alkoholio vartojimas. Šių veiksnių sąsajos su savižudybėmis bus aptartos kituose skyriuose.

1.2.2. Savižudybių sąsajos su amžiumi

Vertinant 2016 metų Lietuvos savižudybių duomenis matyti, kad daugiau žudosi vyresnio amžiaus žmonės. Didžiausias savižudybių kiekis yra 45-59 amžiaus grupėje – 2016 metais šiai grupei tenka 44,3 savižudybės 100 tūkstančių žmonių. Antra amžiaus grupė pagal savižudybių skaičių 60-74 metų žmonės. Šioje grupėje nusižudo 39,1 žmonių 100 tūkstančių gyventojų. Vyriausių žmonių amžiaus grupėje, kuriai priskiriami visi 75-mečiai ir vyresni, 100 tūkst. žmonių teko 38,7 savižudybės. Jaunesnių žmonių grupėse savižudybių rodikliai mažesni (25-44 metai –

11

33,3 savižudybės, 20-24 metai – 22,3 savižudybės, 13-19 metų – 16,2 savižudybės) [19]. Taigi matyti, kad vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės yra didesnėje rizikos grupėje.

JAV savižudybių statistika yra šiek tiek kitokia – daugiausia nusižudo 45-64 metų žmonės (20 savižudybių 100 tūkst. gyventojų). Labai panašus savižudybių lygis 24-44 metų grupėje ir 65 ir vyresnių amžiaus grupėje (apie 17 savižudybių 100 tūkst. gyventojų). Mažiausiai savižudybių įvyksta 15-24 metų amžiaus grupėje (13 savižudybių 100 tūkst gyvetojų) [24]. Vertinant pasaulio savižudybių statistiką (2008 metų,1 lentelė) matyti, kad kuo vyrai ir moterys yra vyresni, tuo dažniau žudosi (išskyrus moteris 15 -29 metų) [14].

1 lentelė. Pasaulio savižudybių statistika 2008 metais, pasiskirtymas pagal lytį ir amžiaus grupes 100 tūks gyv.

0–4 5–14 15–29 30–44 45–59 60–69 70–79 80+

Vyrai 0 0.9 15.3 17.8 23.4 28.2 42.2 60.1

Moterys 0 1 11.2 8.6 9.5 12.4 18.7 27.8

Kitame tyrime buvo lyginami ketinimai nusižudyti ir nusižudymai. Šis tyrimas parodė, kad dažniausia ketino žudytis 19-34 metų amžiaus grupėje – 198,6 ketinimų 100 tūkst. Gyventojų- o rečiausiai 65 metų ir vyresnių – 89,4 ketinimai 100 tūkst. gyventojų. Tačiau sėkmingi nusižudymo atvejai kaip tik yra dažnesni vyresniame amžiuje. Lyginant ketinimų ir pavykusių savižudybių santykį matyti, kad 10–18 metų amžiuje – 26,8 kartai, 19–34 metų – 15,1 kartai, o 65 metų ir vyresnių – 3,8 [6].

Taigi matyti, kad vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės yra didesnėje rizikos grupėje. To amžiaus savižudžių elgesys dažniau baigiasi mirtimi, t. y. Mėginimai darosi pavojingesni, rimtesni.

1.2.3. Savižudybių sąsajos su gyvenaja vieta ir psichoaktyvių medžiagų vartojimu

Vertinant 1980 – 2015 metų Lietuvos savižudybių duomenis matyti, kad daugiau žudosi žmonės, kurie gyvena kaime. Kaimo vietovėse nagrinėtu laikotarpiu 100 tūkst. žmonių teko 42,9 savižudybės, o miestuose – 25 savižudybės. Ši priklausomybė tarp didesnio savižudybių skaičiaus ir kaimo vietovės ypač išryškėja vyrų grupėje. Kaimo vietovėse 2016 metais 100 tūkst. vyrų teko 74,7 savižudybės, o mieste – 43,5 savižudybės (moterų savižudybių kaimo vietovėse rodiklis 12,5 savižudybės 100 tūkst. moterų, mieste - 10 savižudybių) [19].

12

Žinoma, jog izoliacija įkalinimo įstaigose – savižudybės riziką didinantis veiksnys. Mokslininkai teigia, kad laisvės atėmimo vietose savižudybės, savęs žalojimo atvejai yra vidutiniškai dažnesni nei visuomenėje [10]. Pagal pateiktą statistiką nuo 2007 m. II pusmečio iki 2008 m. II pusmečio laisvės atėmimo vietose įvyko 8 savižudybės ir 181 savęs žalojimo atvejų [12].

Alkoholis bei kitos psichoaktyvios medžiagos gana dažnai yra susijusios su savižudybėmis. Psichoaktyviosios medžiagos arba psichotropiniai vaistai – cheminės medžiagos, kurios veikia nervines sistemas [21].

Atliktame 2003 – 2005 metų nusižudžiusiųjų Lietuvoje tyrime buvo vertinama, kiek žmonių nusižudė neblaivūs. Tyrimas parodė, kad daugiau nei pusę savižudžių buvo pavartoję alkoholio – 56,7 proc. Lyginant vyrus ir moteris paaiškėjo, kad vyrai dvigubai dažniau žudosi neblaivūs – 62,1 proc. nusižudžiusių vyrų buvo neblaivūs, kai tuo tarpu moterų 31,2 proc. [3].

Kitame tyrime buvo tirtos trys grupės - priklausomi nuo alkoholio, kurie išsigydė priklausomybę ir priklausomybės neturintys. Priklausomų nuo alkoholio ir jį aktyviai vartojančių asmenų grupė išreiškė nuomonę, kad savižudybė yra tema, kuria geriau nekalbėti. Vengimas kalbėti savižudybės tema tarsi rodo, kad ši respondentų grupė labiau tiki mitu, kad kalbėjimas apie savižudybę gali sukelti savižudiškų minčių. Tai galėtų būti susiję su šios srities žinių trūkumu. Trečdalis visų priklausomų nuo alkoholio ir jį vartojančių respondentų yra bandę nusižudyti, o nepriklausomų nuo alkoholio ir jo nevartojančiųjų grupėje žudytis yra bandęs maždaug kas dešimtas respondentas [9].

Taigi matyti, kad kaimo vietovėse gyvenantys žmonės žudosi dažniaus nei mieste. Ši tendencija būdinga vyrams. Pastebėta, kad laisvės atėmimo vietose yra dažnesni savižudybių ar savęs žalojimosi atvejai. Daugiau nei pusę nusižudžiusių būna neblaivūs. Dažniau neblaivūs žudosi vyrai nei moterys.

13

TYRIMO METODIKA

Tyrimo planavimas (organizavimas). Tyrimas buvo atliktas 2017 metų spalio mėnesį, pildant anketas pagal Kauno teismo medicinos tarnybos archyvo duomenis apie nusižudžiusius asmenis Kauno mieste ir apskrityje 2016 metais.

Tyrimo objektas: nusižudę asmenys Kauno mieste ir apskrityje 2016 metais.

Tiriamųjų atranka (populiacija, imtis). Buvo tiriami visi 2016 metų Kauno teismo medicinos tarnybos archyvo duomenų atvejai, kuriuose mirties priežastis buvo savižudybė. Tyrimui gautas LSMU Bioetikos centro leidimas. Buvo tiriami visi savižudybės atvejai Kauno apskrityje. Galima teigti, kad imtis yra ypač reprezentatyvi visos tiriamos populiacijos (Lietuvos) atžvilgiu, nes Kauno apskirties gyventojai 2016 metais sudarė apie 20 proc. visos Lietuvos gyventojų [13,23].

Tyrimo metodai. Retrospektyvinė medicinos dokumentacijos analizė. Buvo naudojami 2016 metų Kauno teismo medicinos tarnybos archyvo duomenų atvejai, kai mirties priežastis buvo savižudybė. Remiantis šiais duomeninis buvo pildymos tyrimo autoriaus sudarytos anketos. Anketas sudarė šie duomenys apie tyrimuosius: amžius, lytis, gyvenamoji vieta, savižudybės būdas, alkoholio kiekis kraujyje ir kūno radimo laikas.

Duomenų analizės metodai: Tiriamųjų duomenų statistinė analizė atlikta panaudojant MS Excel 2016 ir „SPSS v17 for Windows“ statistinį paketą. Ryšiui tarp kintamųjų vertinti buvo naudojamas Chi kvadrato (χ2) kriterijus. Rezultatai statistiškai reikšmingi,kai p<0,05.

14

REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

Buvo tiriami 2016 metų 138 savižudybės atvejai Kauno mieste ir apskrityje. Kauno apskritis 2016 metais buvo antroje vietoje pagal savižudybių skaičių. Nagrinėjamais metais daugiausiai žmonių nusižudė Vilniaus apskrityje – 178 žmonės [19]. Nusižudžiusių vyrų buvo 111 (80,4 proc.), o moterų - 27 (19,6 proc.). Dažniausias savižudybės būdas – pasikorimas, šiuo būdu nusižudė 88,4 proc. tiriamųjų (72,5 proc. vyrų ir 15,9 moterų). Antras pagal dažnumą būdas buvo nusišovimas. Šiuo būdu nusižudė 6,5 proc. (visi buvo vyrai). Dilbio gyslas persipjovė 1,4 proc. tiriamųjų (0,7 proc. moterų ir vyrų). Iš tirtų atvejų medikamentais žudėsi tik moterys, viso 1,4 proc. tiriamųjų. Kitais būdais (susidegino, iššoko iš 4 aukšto, palindo po traukiniu) nusižudė 2,1 proc. tiriamųjų (žr. 2 lentelę).

2 lentelė. Savižudybės būdai tarp moterų ir vyrų 2016 metais Kauno mieste ir apskrityje. Savižudybės būdas Tyčinis susižalojimas pasikariant (X70) Tyčinis susižalojimas nusišaunant (X74) Tyčinis susižalojimas aštriais daiktais (X78) Tyčinis susižalojimas medikamentais (X69) Kita Vyras 72.5% 6.5% 0.7% 0.0% 0.7% Moteris 15.9% 0.0% 0.7% 1.4% 1.4%

Taigi apibendrinant tiriamuosius matyti, kad vyrų nusižudė apie 5 kartus daugiau nei moterų. Valstybės Psichikos centro duomenimis Lietuvoje 100 tūkst. žmonių 2016 metais teko 52,5 vyrų savižudybių ir 8,3 moterų savižudybių. Tyrimo rezultatai parodo, kad šalyje nusižudo 5 kartus daugiau vyrų nei moterų [19].

Vertinant savižudybės būdus matyti, kad dažniausias savižudybės metodas pasikorimas. Valstybės psichikos centro duomenimis, tokia pati statiska yra visoje Lietuvoje, dėl lengvai prieinamo savižudybės būdo. Visoje Lietuvoje 2016 metais pasikorė 92 proc. žmonių. Antras dažniausias nusižudymo būdas visoje šalyje – nusišovimas [19]. Šiuo būdu nusižudė 2 proc. žmonių. Matyti, kad pagal 2016 metų duomenis, dažniausi savižudybės būdai Lietuvoje ir Kauno apskrityje yra panašūs.

Tiriamieji buvo suskirtyti į 5 amžiaus grupes – nuo 14 iki 24 metų, nuo 25 iki 44 metų, nuo 45 iki 59 metų, nuo 60 iki 74 metų, 75 metų ir vyresni (žr. 3 lentelę). Daugiausia vyrų nusižudė nuo 25 metų iki 44 metų. Tai sudarė 29,7 proc. visų nusižudžiusių. Antra vyrų amžiaus grupė pagal savižudybes – nuo 45 iki 59 metų, tai sudarė 26,1 proc visų tiriamųjų. Vyresnių vyrų nusižudė 10

15

proc.. Mažiausiai nusižudžiusių vyrų buvo jauniausioje amžiaus grupėje: 4.3 proc. visų nusižudžiusių. Nusižudžiusių moterų pasiskirstymas pagal amžių buvo kitoks: daugiausiai savižudybių buvo nuo 60 metų iki 74 metų (5,8 proc. visų nusižudžiusių), o vyresnės nei 75 metų sudarė 5,1 proc. nusižudžiusių. Moterų nuo 45 iki 59 metų nusižudė 4,3 proc., nuo 25 iki 44 metų – 2,9 proc. o jauniasioje grupėje, nuo 14 metų iki 24 metų nusižudė 1,4 proc.

3 lentelė. Nusižudžiusių pasiskirstymas pagal amžių ir lytį.

Amžiaus grupė nuo 14 iki 24 metų nuo 25 iki 44 metų nuo 45 iki 59 metų nuo 60 iki 74 metų 75 metų ir vyresni Iš viso proc.

Nusižudė vyrų proc. 4.3% 29.7% 26.1% 10.9% 9.4% 80.4%

Nusižudė moterų proc. 1.4% 2.9% 4.3% 5.8% 5.1% 19.6%

Iš viso proc. 5.8% 32.6% 30.4% 16.7% 14.5% 100.0%

Lyginant šią statistiką su visos Valstybės Psichikos centro duomenimis matyti, kad daugiausiai nusižudžiusių amžius nesutampa. Kauno mieste ir Kauno apskrityje 2016 metais daugiausiai nusižudžiusių buvo nuo 25 iki 44 metų (32,6 proc.), kai tuo metu visoje Lietuvoje dažniausiai žudėsi asmenys nuo 45 iki 59 metų [19]. Lyginant su tyrimu, atliktu Vilniuje 2007 metais, daugiausiai nusižudžiusių vyrų buvo nuo 50 iki 64 metų, o moterų 65 metų ir vyresnės [6]. Taigi matyti, jog tendencija, kad vyresnių žmonių nusižudo daugiau nei jaunų, išlieka.

Nagrinėjant amžių, kaip rizikos veiksnį, svarbu išsiaiškinti, kokius nusižudymo būdus buvo linkę pasirinkti skirtingų amžiaus grupių tiriamieji. Pagal 4 lentelę matyti, kad visų tiriamųjų amžiaus grupių dažniausias savižudybės būdas yra pasikorimas. Visi tiriamieji nuo 14 iki 24 metų ir nuo 60 iki 74 metų nusižudė pasikardami. Taip pat 75 metų ar vyresnių tiriamųjų didžioji dalis nusižudė pasikardami, po vieną tiriamąjį nusižudė nusišaudami ar padaugindami medikamentų. Nusižudę nuo 45 metų iki 59 metų didžioji dalis taip pat pasikorė, tačiau nusišovimą pasirinko net 5 tiriamieji ir vienas tiriamasis nusižudė iššokdamas iš 4 aukšto. Nagrinėjant amžiaus grupę nuo 25 iki 44 metų, matyti, kad 1 tiriamasis susidegino, 1 tiriamasis palindo po traukiniu, dar 1 tiriamasis padaugino medikamentų, 2 tiriamieji persipjovė dilbio gyslas, 3 tiriamieji nusišovė, visi kiti likę pasikorė.

16

4 lentelė. Nusižudžiusių pasiskirtymas pagal savižudybės būdą ir amžių

Amžiaus grupė nuo 14 iki 24 metų nuo 25 iki 44 metų nuo 45 iki 59 metų nuo 60 iki 74 metų 75 metų

ir vyresni Iš viso Tyčinis susižalojimas pasikariant (X70) 5.8% 26.8% 26.1% 16.7% 13.0% 88.4% Tyčinis susižalojimas nusišaunant (X74) 0.0% 2.2% 3.6% 0.0% 0.7% 6.5% Tyčinis susižalojimas aštriais daiktais (X78) 0.0% 1.4% 0.0% 0.0% 0.0% 1.4% Tyčinis susižalojimas medikamentais (X69) 0.0% 0.7% 0.0% 0.0% 0.7% 1.4% Kita 0.0% 1.4% 0.7% 0.0% 0.0% 2.2%

Apibendrinant savižudybių būdų pasirinkimus pagal mažiaus grupes, matyti, kad jauniausių ir vyriausių amžiaus grupių savižudybių būdų įvairovė maža, beveik visi nusižudė naudojant tyčinį susižalojimą pasikariant. Vidutinio amžiaus grupės tiriamieji rinkosi įvairesnius ir agresyvesnius būdus (X74, X78).

Toliau tiriamieji buvo skirstomi pagal gyvenamąją vietą. Nusižudę pagal gyvenamąją vietą buvo suskirstyti į tris grupes – mietą, kaimą ir įkalinimo įstaigas. Šiame tyrime miesto vietovėmis buvo priskiriami Kaunas, Garliava, Kėdainiai, Jonava, Prienai ir Raseiniai. Pagal 2016 metų statistiką, Kauno apskrityje gyveno 574 tūkst. gyventojų. Miesto vietovėse gyveno 393 tūkst. gyventojų, o kaimo vietovėse 181 tūkst. gyeventojų [23].

Kaip galima matyti 5 lentelėje, daugiausia tiriamųjų nusižudė miesto vietovėse (60,1 proc.), kaimo vietovėse nusižudė 36,2 proc., o įkalinimo įstaigose 3,6 proc. Nagrinėjant gyvenamosios vietos pasiskirstymą pagal lytį matyti, kad maždaug 2/3 visų moterų nusižudė mieste, o likusi dalis kaimo vietovėse. Vyrų miestuose nusižudė šiek tiek daugiau nei pusė, daugiau nei trečdalis tiriamųjų vyrų nusižudė kaimo vietovėje, ir 5 vyrų savižudybės įvyko įkalinimo įstaigose.

5 lentelė. Nusižudžiusių pasiskirtymas pagal gyvenamąją vietą.

Gyvenamoji vieta

Miestas Kaimas Kalinimo įstaiga

Vyrai 47.1% 29.7% 3.6%

Moterys 13.0% 6.5% 0.0%

17

Kadangi buvo tiriami tik Kauno miesto ir Kauno apskrities, kurioje yra ir kiti miestai,savižudybių skaičiai, tai nagrinėta statistika neatitinka visos šalies statistikos. Lietuvoje kaimo vietovėse savižudybių rodiklis kaimuose beveik dvigubai didesnis nei mietuose [19]. Dėl tyrimo imties vietovės kokybės negalima daryti išvadų, kad moterų nusižudymui gyvenamoji vieta nedaro didelės įtakos, tačiau kaimo vietovėse nusižudo daug daugiau vyrų.

Savižudybių priežastys buvo nagrinėjamos pagal gyvenamąją vietą ir amžiaus grupę (žr. 6 lent.). Mieste daugiausiai nusižudžiusių buvo nuo 25 iki 44 metų – 31,3 proc. iš visų nusižudžiusių mieste. Tuo tarpu kaimo vietovėje daugiausiai nusižudžiusių buvo nuo 45 iki 59 metų – 38 proc. iš visų nusižudžiusių kaime. Taip pat matyti, kad mieste buvo daugiau jaunų nusižudžiusių – 6 proc., kaimo vietovėse šios amžiaus grupės nusižudžiusių buvo tik 2 proc. Nagrinėjant vyresnio amžiaus grupes matyti, kad miestuose daugiau nusižudė žmonių, vyresnių nei 60 metų. Tai sudarė 37,4 proc. visų savižudybių mieste. Kai tuo tarpu kaime šios amžiaus grupės savižudybės sudarė 24 proc. visų savižudybių kaimo vietovėse. Kaimo vietovėse 74 proc. visų savižudybių įvykdė žmonės nuo 25 iki 59 metų (mieste šioms amžiaus grupės savižudžių buvo 55,6 proc.). Įkalinimo įstaigose nusižudė po 2 žmones nuo 14 metų iki 24 metų ir nuo 45 metų iki 59 metų bei vienas žmogus nuo 25 metų iki 44 metų.

6 lentelė. Nusižudžiusių pasiskirstymas pagal amžiaus grupę ir gyvenamąją vietą.

Amžiaus grupė nuo 14 iki 24 metų nuo 25 iki 44 metų nuo 45 iki 59 metų nuo 60 iki 74 metų 75 metų ir vyresni Miestas 6.0% 31.3% 25.3% 19.3% 18.1% Kaimas 2.0% 36.0% 38.0% 14.0% 10.0% Kalėjimas 40.0% 20.0% 40.0% 0.0% 0.0%

Apibendrinant tyrimo rezultatus pagal gyvenamąją vietą ir amžiaus grupes matyti, kad mieste didesnė dalis savižudžių buvo vyresnio amžiaus nei kaime. Kaime daugiausiai nusižudžiusių buvo nuo 25 iki 59 metų.

Tiriamieji buvo nagrinėjami pagal gyvenamąją vietą ir savižudybės būdą. Įkalinimo įstaigose visi tiriamieji nusižudė pasikardami. Kaimo vietovėse 94 proc. nusižudžiusių pasikorė, 4 proc. nusišovė ir 2 proc. persipjovė dilbio gyslas. Mieste buvo didžiausia savižudybių įvairovė: pasikorė 84,3 proc., nusišovė 8,4 proc., persipjovė dilbio gyslas 1,2 proc.. Kitais būdais nusižudė 3,6 proc.

18

7 lentelė. Nusižudžiusių pasiskirstymas pagal savižudybės būdą ir gyvenamąja vietą.

Savižudybės būdas Tyčinis susižalojimas pasikariant (X70) Tyčinis susižalojimas nusišaunant (X74) Tyčinis susižalojimas aštriais daiktais (X78) Tyčinis susižalojimas medikamentais (X69) Kita Miestas 84.3% 8.4% 1.2% 2.4% 3.6% Kaimas 94.0% 4.0% 2.0% 0.0% 0.0% Kalėjimas 100.0% 0.0% 0.0% 0.0% 0.0%

Apibendrinant galima teigti, kad nusižudymo būdas priklauso nuo gyvenamosios vietos, kadangi nuo to priklauso, kokios nusižudymo priemonės yra lengviausiai prieinamos. Mieste yra didžiausia savižudybių būdų įvairovė.

Tiriamieji buvo nagrinėjami pagal kraujyje rastą alkoholio kiekį. Jie buvo suskirstyti į 4 grupes – blaivūs, lengvai girti (iki 1,5‰ ), vidutiniškai girti (nuo 1,51‰ iki 2,5‰), stipriai girti (daugiau nei 2,5‰). Kaip galime matyti pagal 8 lentelę, tik 48,6 proc. nusižudžiusių vyrų buvo blaivi, 25,2 proc. buvo vidutiniškai girti, 14,4 proc. nusižudžiusių buvo girtesni nei 2,5‰ ir 11,7 proc. nusižudžiusių vyrų buvo lengvai išgėrę. Išnagrinėjus nusižudžiusių moterų girtumą matyti, kad didžioji dalis jų prieš savižudybę buvo blaivos (77,8 proc. Nusižudžiusių).

8 lentelė. Vyrų ir moterų pasiskirstymas pagal girtumą.

Girtumo stiprumas Blaivas Lengvas girtumas - iki 1,5 ‰ Vidutinis girtumas - nuo 1,51‰ iki 2,5‰ Sunkus girtumas - daugiau nei 2,5‰ Vyras 48.6% 11.7% 25.2% 14.4% Moteris 77.8% 7.4% 7.4% 7.4%

Ši statistika sutampa su 2003 – 2005 metais Lietuvoje atlikto tyrimo skaičiais- daugiau nei pusę nusižudžiusių buvo neblaivūs. Be to, vyrai yra labiau linkę žudytis išgėrę nei moterys [3].

Nagrinėjant nusižudžiusiųjų girtumą pagal amžiaus grupes, išryškėjo, kokios amžiaus grupės savižudžių buvo daugiausiai išgėrusių (žr. 9 lent.). Didžioji dalis tirtų savižudžių iki 24 metų ir nuo 75 metų ir vyresni, žudėsi blaivūs. Beveik du trečdaliai tiriamųjų nuo 25 iki 59 metų buvo išgėrę, kai žudėsi. Tarp tiriamųjų nuo 60 iki 74 metų, 73,9 proc. buvo blaivūs.

19 9 lentelė. Girtumo pasiskirstymas pagal amžiaus grupes.

Girtumo stiprumas Blaivas Lengvas girtumas - iki 1,5 ‰ Vidutinis girtumas - nuo 1,51‰ iki 2,5‰ Sunkus girtumas - daugiau nei 2,5‰

nuo 14 iki 24 metų 87.5% 0.0% 12.5% 0.0%

nuo 25 iki 44 metų 37.8% 17.8% 31.1% 13.3%

nuo 45 iki 59 metų 35.7% 11.9% 26.2% 26.2%

nuo 60 iki 74 metų 73.9% 4.3% 17.4% 4.3%

75 metų ir vyresni 95.0% 5.0% 0.0% 0.0%

Taigi pagal šią statistiką matyti, kad patys jauniausi ir patys vyriausi tiriamieji buvo linkę žudytis blaivūs, kai tuo tarpu du trečdaliai vidutinio amžiaus tiriamųjų žudėsi išgėrę. Lietuvoje 2003 – 2005 metais atliktas tyrimas parodė, kad didžioji dalias neblaivių nusižudžiusių buvo iki 64 metų. Taip pat šis tyrimas atskleidė, kad vyresnių nei 80 metų nusižudžiusių neblaivių buvo mažiausias procentas [3]. Taigi sąsaja, tarp amžiaus grupių ir polinkio žudytis išgėrus išlieka.

Siekiant geriau išsiaiškinti alkoholio vartojimo įpročius prieš savižudybę, tiriamieji buvo suskirstyti pagal gyvenamąją vietą ir girtumo laipsnį (žr. 10 lent.). Iš šių duomenų matyti, kad 60 proc. nusižudžiusiųjų mieste tai darė blaivūs ir tik 40 proc. nusižudžiusių kaime buvo neišgėrę. 30 proc. vidutiniškai išgėrę ir net 18 proc. tiriamųjų buvo pasiekę sunkų girtumą. Savaime suprantama, kalėjimuose nusižudę buvo blaivūs.

10 lentelė. Girtumo pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą.

Girtumo stiprumas

Blaivas Lengvas girtumas - iki 1,5 ‰ Vidutinis girtumas - nuo 1,51‰ iki 2,5‰ Sunkus girtumas - daugiau nei 2,5‰ Miestas 60.2% 10.8% 18.1% 10.8% Kaimas 40.0% 12.0% 30.0% 18.0% Kalėjimas 100.0% 0.0% 0.0% 0.0%

Taigi matyti, kad gyvenamoji vieta daro įtaką suvartoto alkoholio kiekiui prieš savižudybę – daugiau nei pusę kaimo vietovėse gyvenusių tiriamųjų nusižudė neblaivūs.

20

IŠVADOS

1. Atlikto tyrimo duomenimis, Kauno apskrityje 2016 metais vyrų nusižudė apie 5 kartus daugiau nei moterų. Ši statistika sutampa su visos Lietuvos statistika. Daugiausia nusižudžiusių vyrų buvo nuo 25 iki 44 metų ir nuo 45 metų iki 59 metų amžiaus. Daugiausia moterų nusižudė nuo 60 iki 74 metų bei nuo 75 ir vyresnių. Visos Lietuvos statistika yra panaši – daugiausiai nusižudžiusių žmonių yra vyresnio amžiaus grupėse (nuo 45 iki 59 metų ir vyresnėse grupėse). Nagrinėjant nusižudžiusių pasiskirstymą pagal gyvenamą vietą (miestas, kaimas ar įkalinimo įstaiga) išryškėjo, kad tyrimo duomenys nesutampa su visos Lietuvos statistika. Tyrime apie 60 proc. nusižudžiusiųjų gyveno mieste, o kaimo vietovėse gyveno 36 proc. nusižudžiusių. Lietuvoje miestuose nusižudė beveik dvigubai mažiau žmonių nei kaimo vietovėse.

2. Tyrimas parodė, kad dažniausiai naudojimas nusižudymo būdas- pasikorimas, antras pagal dažnumą būdas – nusišovimas, trečias – tyčinis nusinuodijimas medikamentais. Ši statistika sutampa su VPSC pateikiama statistika. Svarbu paminėti, kad tyrime tirtos moterys nenaudojo šaunomojo ginklo kaip savižudybės įrankio. Taip pat nusižudymo būdas priklausė nuo gyvenamosios vietos, tai gali būti susiję su nusižudymo priemonių prieinamu. Mieste buvo didesnė savižudybių būdų įvairovė.

3. Tiriant savižudybių sąsajas su alkoholio vartojimu išryškėjo, kad apie 52 proc. tirtų vyrų nusižudė išgėrę.Nagrinėjant nusižudžiusių moterų girtumą pastebėta, kad didžioji dalis jų prieš savižudybę buvo blaivos (77,8 proc. Nusižudžiusių). Ši statistika sutampa su 2003 – 2005 metais Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatais, kai paaiškėjo, kad daugiau nei pusė nusižudžiusių buvo neblaivūs. Be to, vyrai yra labiau linkę žudytis išgėrę nei moterys. Patys jauniausieji ir patys vyriausieji tiriamieji buvo labiau linkę žudytis blaivūs, kai tuo tarpu du trečdaliai vidutinio amžiaus tiriamųjų žudėsi išgėrę. Vertinant savižudžių alkoholio kiekio ir gyvenamosios vietos sąsajas išryškėjo, kad 60 proc. nusižudžiusiųjų mieste žudėsi blaivūs, tačiau tik 40 proc. nusižudžiusių kaime buvo blaivūs.

21

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Alexander M. J., Haugland G., Ashenden P., Knight E., Brown I.. Coping With Thoughts of Suicide: Techniques Used by Consumers of Mental Health Services. Psychiatr Serv.

2009;60(9): Šaltinis internete:

https://ps.psychiatryonline.org/doi/full/10.1176/ps.2009.60.9.1214;

2. Arensman E., Varnik A.,Kolves K, Feltz-Cornelis C. M., Marusic A., Oskarsson H., Palmer A., Reisch T., Scheerder G., Arensman E., Aromaa E., Giupponi G., Gusma R., Pull C., Szekely A., Perez Sola V., Hegerl U. Suicide methods in Europe:gender-specific analysis of countries participating in the ‘‘European Alliance Against Depression’ journal of epidiomilogy and comminuty healt. 2017 m.

3. Benošis A., Žukauskas G. P. Kai kurios, susijusios su alkoholio vartojimu mirties priežastys tarp pagyvenusių žmonių. Sveikatos mokslai. 2008 m. Šaltinis internete:

http://old.ntakd.lt/files/informacine_medzega/2-Moksliniai_straipsniai/18.pdf;

4. Bolosevičius V. Įvadas į statistinę analizę. Populiacija ir imtis. Šaltinis internete:

http://www.lidata.eu/index.php?file=files/mokymai/sda/sda.html&course_file=sda_I_1.3. html;

5. Canetto S. S. 2008 m. Women and suicidal behavior: a cultural analysis. Americal journal of orthopsychiatry. P. 259-266.

6. Danilevičiūtė V., Navickas A., Hilbig J., V. Dembinskas A., Glebovas S. Savižudiško elgiasio paplitimas pagal lytį ir amžių Vilniaus miete. Sveikatos mokslai. 2012, Volume 22, Number 2, p. 55-60

7. Grigienė D., Skruibis P., Dadašev S., Klimaitė V., Geležytė O., Bieliauskaitė R. Vyrų suicidiškumo prielaidos. Vilnius. 2015 m.

8. Kalėdienė R., Starkuvienė S., Petrauskienė J. Savižudybių būdai Lietuvoje ir jų ryšys su demografiniais veiksniais. Kauno medicinos universiteto Socialinės medicinos katedra 9. Klimaitė V., Skruibis P. Nuo alkoholio priklausomų asmenų nuostatos savižudybės

atžvilgiu. Vilniaus universitetas, Filosofijos fakultetas. Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedra.

22

10. Lohne, J., Konrad, N.. 2006. Deliberate self-harm and suicide attempt in custody: Distinguishing features in male inmates’ self-injurious behavior. International Journal of Law and Psychiatry, 35 (2) 173–187.

11. Mayo DJ. The concept of rational suicide. 1986 May;11(2):143-55. Šaltinis internete:

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/3734649;

12. Stanionytė V. Zajaučkaitė J. 2010 m. Linkusių save žaloti ir savęs nežalojusių įkalintų asmenų emocinės būsenos įverčių palyginimas.

13. Shneidman ES. Clues to suicide reconsidered. Suicide Life Threat Behav. 1994; 24(4): 395-7.

14. Värnik P. Suicide in the World. US National Library of Medicine National Institutes of

Health. 2012. Šaltinis internete:

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3367275/

15. Kembridžo žodynas. Šaltinis internete:

http://dictionary.cambridge.org/dictionary/english/suicide;

16. Lietuvos – psichiatrų asociacija. Savižudybė – tai ilgalaikis procesas. 2014 m. Šaltinis internete: https://www.psichiatrija.lt/2014/09/savizudybe-tai-ilgalaikis-procesas/;

17. Facts about suicide. Leipzig, Germany. 2015. European Alliance Against Depression.

Šaltinis internete:

http://www.eaad.net/fileadmin/user_upload/EAAD_statement_suicide_01.pdf;

18. Suicide. World Health Organization. 2017 m. Šaltinis internete:

http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs398/en/;

19. Savižudybių statistika Lietuvoje. Valstybinis psichikos sveikatos centras. 2017 m. Šaltinis internete:

http://vpsc.lt/index.php?option=com_content&view=category&id=14%3Asaviudybi-; 20. Suicide data. World Health Organization. 2017 m. Šaltinis internete:

http://apps.who.int/gho/data/node.sdg.3-4-data?lang=en;

21. Psychoactive substances. World Health Organization. 2017 m. Šaltinis internete:

http://www.who.int/substance_abuse/terminology/psychoactive_substances/en/;

22. World Health Organization Regional Office for Europe European health for all database(HFA-DB) Šaltinis intrenete: http://data.euro.who.int/hfadb/tables/;

23

23. Lietuvos statistikos departamentas. Gyventojai. Šaltinis internete:

https://osp.stat.gov.lt/gyventojai1;

24. Suicide by Age. Suicide Prevention Resource Center. 2017 m. Šaltinis internete:

24

PRIEDAI

1. Priedas. Tyrimo anketos pavyzdys

Atvejo numeris

Amžius Lytis Gyvenamoji viea Savižudybės būdas Alkoholio kiekis ‰ Kada rastas kūnas