Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, VI kursas, 18 grupė Medicinos studijų programa
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros
Baigiamasis mokslinis darbas
GYVENSENOS RIZIKOS VEIKSNIAI IR ANTRO TIPO
CUKRINIO DIABETO RIZIKA
Darbą parengė: Deividas Margevičius Darbo vadovas: Prof. Dalia Lukšienė
TURINYS
2. SANTRAUKA... 3
3. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
5. SANTRUMPOS ... 7 6. SĄVOKOS ... 8 7. ĮVADAS ... 9 8. DARBO TIKSLAS ... 10 9. DARBO UŽDAVINIAI ... 10 10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11 11. TYRIMO METODIKA ... 14 12. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 17 13. IŠVADOS ... 33 14. REKOMENDACIJOS ... 34 15. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 35 16. PRIEDAI ... 39
Autorius: Deividas Margevičius
Pavadinimas: Gyvensenos rizikos veiksniai ir antro tipo cukrinio diabeto rizika. Tikslas: Įvertinti gyvensenos rizikos veiksnių sąsajas su 2 tipo cukrinio diabeto rizika.
Uždaviniai: Nustatyti gyvensenos rizikos veiksnių dažnį tarp sergančiųjų ir nesergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu asmenų. Įvertinti gyvensenos rizikos veiksnių sąsajas su 2 tipo cukriniu diabetu. Ištirti asmenų sergančių 2 tipo cukriniu diabetu kliūtis ir sunkumus susijusius su gyvensenos rizikos veiksnių korekcija.
Metodai: Tyrimas susideda iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje, siekiant įvertinti gyvensenos rizikos veiksnių sąsajas su 2 tipo cukrinio diabeto rizika, buvo atliekama 45-72 metų Kauno vyrų ir moterų (n=7087), kurie 2006-2008 m. dalyvavo tarptautiniame tyrime Health, Alcohol
and Psychosocial factors In Eastern Europe (HAPIEE), duomenų analizė, bei pakartotinio
tyrimo, vykdyto po 10 metų, duomenų analizė (n=4266). Antroje tyrimo dalyje, siekiant išsiaiškinti sunkumus su kuriais susiduria asmenys, sergantys 2 tipo cukriniu diabetu ir koreguojantys gyvensenos rizikos veiksnius, buvo atliekamas pusiau struktūrizuotas kokybinis tyrimas. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinių duomenų apdorojimo programinį paketą SPSS (Statistical Packege for Social Science) 20.0.
Rezultatai: Sergančių 2 tipo cukriniu diabetu dažnis tarp moterų ir vyrų yra 9,5 proc. ir 8,7 proc. Įvertinus gyvensenos rizikos veiksnių sąsajas su 2 tipo cukriniu diabetu respondentams, kurie pirminio tyrimo metu nesirgo 2 tipo cukriniu diabetu, bet po 10 metų (paštinės apklausos metu) jau pažymėjo, kad serga šia liga, nustatyta, kad gyvensenos įpročiai, tokie kaip, rūkymas ir mažas fizinis aktyvumas (vyrams) yra reikšmingai susiję su 2 tipo cukrinio diabeto rizika (atitinkamai ŠS=1,66 ir ŠS=1,56). Moterims metimas rūkyti mažino (p<0,05), o dažnas vištienos vartojimas didino 2 tipo cukrinio diabeto riziką (atitinkamai (ŠS=0,37 ir ŠS=1,46). Moterys sergančios cukriniu diabetu dažniau vartojo vištieną, lyginant su moterimis, kurios neserga 2 tipo cukriniu diabetu. Kokybinio tyrimo metu buvo nustatytos šios kliūtys ir sunkumai, susiję su gyvensenos rizikų korekcija: šeimos gydytojų laiko trūkumas, artimųjų palaikymo stoka.
Išvados: Nesergančių 2 tipo cukriniu diabetu mitybos įpročiai dažniau buvo nesveikesni nei sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu. Rūkymas, mažas fizinis aktyvumas reikšmingai didino 2 tipo cukriniu diabetu riziką vyrams, o moterims, kurios metė rūkyti 2 tipo cukriniu diabetu rizika nustatyta mažesnė. Šeimos gydytojų skiriamas laikas ir dėmesys bei šeimos narių palaikymas yra būtinas žmonėms sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu.
SUMMARY
Author: Deividas Margevičius
Title: Lifestyle risk factors and risk of type 2 diabetes mellitus (DM).
Aim: To assess the relationship between lifestyle risk factors and the risk of type 2 DM. Objectives: To determine and compare the frequency of lifestyle risk factors among patients with and without type 2 DM. To assess the relationship between lifestyle risk factors and type 2 diabetes. To investigate the barrier and difficulties of people with type 2 diabetes associated with lifestyle risks correction.
Methods: The study consists of two parts. In the first part, data analysis of international study on Health, Alcohol and Psychosocial Factors in Eastern Europe (HAPIEE), in which participated 45-72 year-old men and women of Kaunas (n = 7087), and analysis of data from a 10-year follow-up survey (n = 4266). In the second part of the study, a semi-structured qualitative study was performed to find out the difficulties encountered in people with type 2 diabetes and adjusting lifestyle risk factors. Statistical data analysis was performed using standard SPSS 20.0 program (Statistical Package for Social Science).
Results: The incidence of type 2 diabetes in women and men is 9.5%. and 8.7%.
There was assessed the correlation between lifestyle risk factors and type 2 diabetes to respondents who did not have type 2 diabetes in the original study but who had 10 years later. It was found that lifestyle habits such as smoking and low physical activity (for men) is significantly related to the risk of type 2 diabetes mellitus (OR=1.66 and OR=1.56 respectively). Quit smoking (for women) decrease (p <0.05), while frequent consumption of chicken increased the risk of type 2 diabetes mellitus (OR=0.37 and OR=1.46). Women suffering diabetes mellitus were more likely to eat chicken than women who are not suffering from type 2 diabetes. The qualitative study identified the following barriers and difficulties associated with lifestyle risk correction: lack of time for primary care physicians and lack of relative’s support.
Conclusions: Eating habits of non-type 2 diabetes mellitus were more likely to be less healthy than patients with type 2 diabetes. Smoking, low physical activity significantly increased the risk of type 2 diabetes in men, and quit smoking reduce the risk for women. Primary care physician’s time with patient and the support of family members are essential for people with
3.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autorių intereso konfliktų nebuvo.4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Leidimo pavadinimas: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras Leidimo numeris: BEC-MF-64
CD – cukrinis diabetas
HbA1c – glikozilintas hemoglobinas A1c
KMI – kūno masės indeksas
LKS – liemens ir klubų apimties santykis PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos
χ²– chi kvadrato kriterijus ŠS – šansų santykis PI – pasikliautinasis intervalas SR – santykinė rizika OR – odds ratio HR – hazard ratio CI – confinedce interval DM – diabetes mellitus BMI – body mass index
6.
SĄVOKOS
2 tipo cukrinis diabetas (nuo insulino nepriklausomas) – cukrinio diabeto tipas,
diagnozuotas vyresniame amžiuje, neradus antikūnų, veikiančių kasos β ląsteles, paciento kraujyje.
Glikozilintas hemoglobinas – hemoglobino su nefermentiniu būdu prisijungusia gliukoze kiekis, kuriuo įvertinama trijų paskutiniųjų mėnesių cukrinio diabeto kontrolės kokybė.
7.
ĮVADAS
Cukrinis diabetas (CD) – tai multietiologinis metabolinis sutrikimas pasireiškiantis lėtine hiperglikemija ir angliavandenių, baltymų, riebalų apykaitos sutrikimu. Sergant 2 tipo CD pasireiškia rezistentiškumas insulinui arba insulino sekrecijos sutrikimas [1].
Pasaulinės sveikatos organizacijos 2016 m. duomenimis, CD serga 150 mln. pasaulio gyventojų. Prognozuojama, kad 2025 šis skaičius padidės du kartus. 2 tipo CD sudaro apie 90 proc. visų diabeto atvejų. 2 tipo CD yra ketvirta arba penkta mirties priežastis išsivysčiusiose šalyse [2].
Lietuvoje CD problema tampa vis aktualesnė, didėja sergančiųjų šia liga skaičius. Jei 1966 m. šalyje tebuvo suskaičiuotas 3561 sergantysis CD [3], tai 1997 m. sausio 1 d. jau buvo užregistruoti 26896 sergantieji šia liga, tai yra 924,28/100 000 gyventojų [4] , o 2006 m. – 50616 sergančiųjų 2 tipo CD [5].
Nustatyta, kad 80–90 proc. visų sergančiųjų 2 tipo CD turi antsvorį arba yra nutukę [6]. Duomenys apie ligonių kūno svorį ligos nustatymo metu nevienareikšmiški. Ne visi nutukę asmenys suserga 2 tipo CD. Tai rodo, kad 2 tipo CD atsiradimui įtakos turi ir kiti svarbūs, tačiau mažiau ištirti aplinkos bei gyvensenos veiksniai.
2 tipo CD sergamumo pokyčiai susiję gyvensenos veiksnių pokyčiais - su mitybos ir fizinio aktyvumo pokyčiais. Mokslinių tyrimų duomenimis sėdimas gyvenimo būdas mažina energijos sunaudojimą, skatindamas svorio prieaugį, kas didina šio diabeto riziką. [6] Tyrimų duomenimis rūkymas gali silpninti insulino jautrumą ir yra susijęs su pilvo riebalų persiskirstymu [7].
Darbo aktualumas. Lietuvoje stokojama mokslinių kokybinių tyrimų, kurie išsiaiškintų sunkumus koreguojant gyvensenos įpročius sergantiems 2 tipo CD žmonėms. Šio tyrimo privalumas, kad siekiant įvertinti gyvensenos rizikos veiksnių sąsajas su 2 tipo CD rizika, buvo atliekama 45-72 metų Kauno vyrų ir moterų pakartotinio tyrimo, vykdyto po 10 metų, duomenų analizė (n=4266). Be to buvo atliktas kokybinis tyrimas, kuris naudingas todėl, kad leidžia įsigilinti į paciento savijautą, problemas, kurių išvengimas padėtų koreguoti 2 tipo CD gydymą, pagerintų pacientų gyvenimo kokybę ir galima būtų panaudoti 2 tipo CD profilaktikai.
8. DARBO TIKSLAS
Įvertinti gyvensenos rizikos veiksnių sąsajas su antro tipo cukrinio diabeto rizika.
9. DARBO UŽDAVINIAI
1. Nustatyti gyvensenos rizikos veiksnių dažnį tarp sergančiųjų ir nesergančiųjų antro tipo cukriniu diabetu asmenų.
2. Įvertinti gyvensenos rizikos veiksnių sąsajas su antro tipo cukriniu diabetu.
3. Ištirti asmenų sergančių antro tipo cukriniu diabetu kliūtis ir sunkumus susijusius su gyvensenos rizikos veiksnių korekcija.
10.
LITERATŪROS APŽVALGA
Insulino atsparumui ir sutrikusiai insulino sekrecijai 2 tipo CD gali turėti įtakos tiek teigiami, tiek neigiami gyvensenos veiksniai, tokie kaip fizinis aktyvumas, dieta, rūkymas, alkoholio vartojimas, kūno svoris. Pagerinant šiuos gyvenimo veiksnius gali atsiranda tikimybė sumažinti 2 tipo CD riziką.
10.1 Antsvoris ir nutukimas
2 tipo CD rizika didėja, didėjant kūno svoriui. Įvykdžius 2894 suaugusių, sergančių 2 tipo CD, apklausą, 80,3 proc. respondentų turėjo antsvorį (KMI ≥ 25 kg/m2) ir 49,1 proc. - nutukimą
(KMI ≥ 30 kg/m2). Suaugusių, sergančių 2 tipo CD paplitimas didėja, didėjant kūno svoriui; 8
proc. turinčių normalų svorį ir 43 proc., turinčių 3 laipsnio nutukimą [8]. Lyginant su normalų svorį turinčių suaugusiais, tarp asmenų, turinčių KMI nemažesnį nei 40 kg/m2 , 2 tipo CD rizika
yra 7 kartus didesnė (ŠS=7,37; 95 proc., PI 6,39-8,50) [9].
Vadovaujantis penkiomis National Health and Nutrition Examination Surveys analizėmis, metų bėgyje didėjantis KMI buvo pats reikšmingiausias iš trijų rizikos veiksnių (amžius, rasė, KMI). Veiksnys turintis įtakos 2 tipo CD paplitimo gausėjimui apie 50 proc. tarp vyrų ir 100 proc. tarp moterų (p <0,001) [10].
Nutukimas skatina rezistentiškumą insulino tarpininkavimui - gliukozės patekimui į ląsteles. Tai turi įtakos 2 tipo CD vystymuisi [11-13]. Normalus kūno svoris padeda išvengti 2 tipo CD, o jau sergantiems pacientams lengvina gliukozės kontrolę [14-16]. JAV mokslininkai nustatė, kad asmenys virš 18 metų, kurių KMI ≥40 kg/m2, rizika padidėja 7 kartus, lyginant su
normalų KMI turinčiais asmenimis [17].
Medicinos seserų sveikatos kohortinis tyrimas, kuriame dalyvavo 30–55 metų amžiaus 1,49 mln. moterų, įrodė, kad KMI yra reikšmingas 2 tipo CD rizikos veiksnys. Net moterys, turinčios vidutinį svorį (KMI=24 kg/m2) turi padidintą riziką lyginant su moterims turinčių
stabilų svorį (įgijusios ar netekusios iki 5 kg svorio) santykinė rizika po 14 metų susirgti 2 tipo CD buvo 5 kartus didesnė, o moterų, kurių KMI=35 kg/m2ir didesnis, rizika susirgti šia liga –
beveik 50 kartų didesnė, palyginus su moterimis, kurių KMI=22 kg/m2ir mažesnis. Tuo tarpu
moterys, kurios neteko 5 kg ir daugiau, sumažino riziką susirgti 2 tipo CD 50% ir daugiau [18]. Riebalinio audinio pasiskirstymas yra dar vienas lemiamas 2 tipo CD rizikos veiksnys. Insulino atsparumo ir 2 tipo CD dažnis didėja, esant pilviniam arba centriniam nutukimui [19]. nutukimas“ yra labiau susijęs su gliukozės netolerancija negu „moteriškas“ nutukimas Taip pat visceraliniai riebalai labiau daro įtaką 2 tipo CD negu paodiniai arba retroperitoniniai „Vyriškas“ ( riebalai kaupiasi klubų ir sėdmenų srityse).
Gerai žinoma, kad nutukimas yra reikšmingas 2 tipo CD rizikos veiksnys, kai fizinis aktyvumas mažina kūno svorį ir tuo pačiu 2 tipo CD riziką. Kūno riebalai, o ypač visceralinis riebalinis audinys yra susiję su insulino atsparumu ir 2 tipo CD dažniu. Pakankamo intensyvumo ir kiekio aerobiniai pratimai turi kūno riebalams ir visceraliniam riebaliniam audiniui. Fizinis aktyvumas ir nutukimas yra nepriklausomi veiksniai 2 tipo CD susirgimui. Taip pat nutukę fiziškai aktyvūs žmonės turi didesnę tikimybę susirgti 2 tipo CD, negu normalaus svorio fiziškai aktyvūs [20].
Pacientams, sergantiems 2 tipo CD, atliekami specialūs pratimai trunkantys 6 mėn., kurie sumažina TG, visceralinių riebalų, parakardialinių riebalų kiekius, kurie yra susiję su kardiovaskulinę rizika, bet širdies funkcijos nepagerino. Audiniams specifiški pratimai paskatino audinių persiskirstymą sergančiųjų tarpe [21].
10.2 Fizinis aktyvumas
Sėdimas darbas mažina energijos vartojimą, skatina svorio augimą ir didina 2 tipo CD riziką. Tarp sėdimą gyvenimo būdą propaguojančių žmonių, ilgą laiką sėdinčių prie TV yra tiesiogiai susijęs su nutukimu ir CD [22, 27].
Fizinis neaktyvumas, net ir nesant svorio prieaugiui, pasirodo didina 2 tipo CD išsivystymo rizika. Švedų vyrų kohorto studija parodė, kad mažas aerobinis tūris ir raumenų masė padidina riziką susirgti 2 tipo CD 3 kartus, net ir tarp vyrų, turinčių normalų KMI (HR, 3,07; 95 proc. PI 2,88-3,27) [23].
Pratimų nauda, sąlygojanti 2 tipo CD prevenciją, yra atskleista keliose studijose. JAV mokslininkai nustatė, kad per savaitę skiriant 150 min ir daugiau fiziniam aktyvumui sumažina tikimybę susirgti 2 tipo CD 58 proc. lyginant su placebo grupe [24]. Suomių mokslininkai nurodo, kad įvertinant šiuos veiksnius: amžių, sistolinį kraujo spaudimą, rūkymą, išsilavinimą ir fizinį aktyvumą, buvo nustatyta, kad fizinis aktyvumas labiausiai susijęs su 2 tipo CD [25]. Tai buvo pastebėta ir tarp nutukusių su sunkia gliukozės reguliacija, ir tarp nutukusiu ar su sunkia gliukozės reguliacija, ir tarp normalų KMI ir sureguliuotą gliukozę turinčių pacientų.
Tarptautinė kohorto studija tarp 32002 vyrų patvirtino, kad raumenų masę auginančios treniruotės ar kardio treniruotės ne mažiau nei 150 min per savaitę tiesiogiai susiję su mažesne rizika susirgti 2 tipo CD [26]. Raumenų masę auginančios treniruotės irgi mažina riziką CD, nepriklausomai nuo aerobinių treniruočių.
Rūkymas
Keletas didelių perspektyvinių tyrimų iškėlė hipotezę, kad rūkymas didina riziką susirgti 2 tipo CD. Rūkantys ir buvę rūkoriai labiau susiję su didelę rizika susirgti 2 tipo CD, negu nerūkantys vyrai ar moterys, nepriklausomai nuo išsilavinimo, fizinio aktyvumo, alkoholio suvartojimo ir dietos. Rūkymas yra modifikuojamas veiksnys, todėl diabeto prevencijai turėtų būti skatinama mesti rūkyti [28,29].
25-kių prospektyvių kohortų studijų meta analizės rezultatai parodė, kad rūkantys daugiau nei 20 cigarečių per dieną respondentai turi didesnę riziką susirgti 2 tipo CD, negu mažiau rūkantys pacientai, o buvę rūkaliai turi mažiausią riziką lyginant su rūkančiais (SR=1,4; 95 proc. PI 1,3-1,6) [30]. Taigi rizika yra tiesiogiai susijusi su cigarečių surūkančių per dieną skaičiumi. Vadovaujantis dar vienu tyrimu, nerūkantys, bet esantys pasyvūs rūkaliai, turi didesnę riziką 2 tipo CD nei nesantys pasyvūs rūkaliai [31]. 9 metus buvo stebėti 10892 suaugę, pradžioje tyrimo nesergantys CD. Rūkymas siejamas su įtariama padidėjusia rizika susirgti 2 tipo CD [32].
10.4 Alkoholio vartojimas
Vidutinės alkoholio dozės sumažina riziką susirgti 2 tipo CD [34, 35]. 2005 m. atliktoje 15 kohorto studijų meta analizėje aprašyta, kad lengvas ir vidutinis, bet ne didelis alkoholio vartojimas mažina 2 tipo CD riziką. Lyginant su abstinentais, santykinė rizika susirgti geriantiems 6 iki 12, 12 iki 24, 24 iki 48, ir daugiau nei 48 gramų alkoholio buvo atitinkamai SR=0,70 (95 proc. PI 0,61-0,79), SR=0,69 (95 proc. PI 0,58-0,81), SR=0,72 (95 proc. PI 0,62-0,84) ir SR=1,04. (95 proc. PI 0,84-1,29) [35].
10.5 Dieta
Įvairios dietos ir jų modeliai turi įtakos 2 tipo CD. Raudonos mėsos, apdorotos mėsos, saldieji gėrimai yra susiję su padidėjusia 2 tipo CD rizika, tuo tarpu dieta, turtinga vaisias, daržovėmis, riešutais, natūraliais grūdais ir alyvuogių aliejumi atvirkščiai sumažina 2 tipo CD riziką [36-41]. JAV trys kohorto studijos įrodė, kad padidėjęs raudonos mėsos vartojimas yra susijęs su 2 tipo CD rizika (HR=1,48; 95proc. PI, 1,37-1,59) [36]. Vakarietiška dieta taip pat padidina riziką susirgti 2 tipo CD (HR=1,59; 95proc.; PI 1,32-1,93)[37,40]. Tyrime, kuriame dalyvavo daugiau nei 42000 gydytojų, vakarietiška dieta (didelis raudonos mėsos, apdorotos mėsos, riebių pieno produktų, saldinių ir desertų) yra susijusi su didele 2 tipo CD rizika, nepriklausomai nuo KMI, fizinio aktyvumo, amžiaus ir šeiminės anamnezės (SR=1,6; 95proc. PI 1,3-1,9) [36-37]. Rizika buvo ypač padidėjusi nutukusių ligonių, nei turinčių normalų svorį. (KMI ≥30 kg/m2prieš <25 kg/m2) [36]. Tuo tarpu vyrams, kurie laikėsi racionalios mitybos
principų (turtinga daržovėmis, vaisiais, žuvimi, paukštiena ir natūraliais grūdais) 2 tipo CD rizika buvo mažesnė (SR=0,8, 95 proc. PI 0,7-1,0). [40,41].
11.
TYRIMO METODIKA
Tyrimas susideda iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje, siekiant įvertinti gyvensenos rizikos veiksnių sąsajas su 2 tipo CD rizika, buvo atliekama 45-72 metų Kauno vyrų ir moterų, kurie 2006-2008 m. dalyvavo tarptautiniame tyrime Health, Alcohol and Psychosocial factors In
Eastern Europe (HAPIEE), duomenų analizė, bei pakartotinio tyrimo, vykdyto po 10 metų,
duomenų analizė. Antroje tyrimo dalyje, siekiant išsiaiškinti sunkumus su kuriais susiduria asmenys, sergantys 2 tipo CD ir koreguojantys gyvensenos rizikos veiksnius, buvo atliekamas pusiau struktūrizuotas kokybinis tyrimas.
Pirma tyrimo dalis. Tarptautinis HAPIEE tyrimas, kurį be Jungtinės Karalystės, Čekijos, Lenkijos, Rusijos vykdė ir Lietuvos LSMU Kardiologijos instituto mokslininkai, vyko 2006-2008 m. Lietuvos gyventojų registro specialistų buvo atrinkta atsitiktinė, sluoksniuota pagal amžių ir lytį, 45-72 metų Kauno miesto gyventojų imtis. Atrankos principas buvo toks, kad kiekviename amžiaus penkmetyje buvo atrenkama po tiek pat vyrų ir moterų (atsižvelgiantį galimą nedalyvavimo tyrime dažnį – 30-40 proc.), jog atvykusių į tyrimą asmenų skaičius būtų ne mažesnis kaip 7000. Bendras respondentų skaičius pirminėje apklausoje sudarė 7087 (3218 vyrai ir 3869 moterys). Atmetus asmenis, kurie negalėjo dalyvauti tyrime dėl blogos sveikatos ar objektyvių priežasčių, dalyvavimo procentas tyrime buvo 64,8 proc. (62,3 proc. tarp vyrų ir 66,9 proc. tarp moterų).
HAPIEE tyrimas buvo vykdomas vadovaujantis protokolu [42]. Pirminėje apklausoje, tiriamieji buvo apklausiami pagal standartinį klausimyną ir tokiu būdu surenkami duomenys apie jų socialines-demografines bei socialines-ekonomines charakteristikas bei gyvensenos veiksnius (rūkymo bei alkoholio vartojimas, fizinis aktyvumas, mitybos įpročiai ir kt.). Jiems buvo atliekami antropometriniai matavimai: juosmens apimtis, klubų apimtis. Juosmens klubų santykis paskirstytas į dvi grupes: geras (vyrams ≤ 0,9, moterims ≤ 0,8) ir blogas (vyrams > 0,9, moterims > 0,8) .
Dalyviai pagal išsilavinimą suskirstyti į keturias kategorijas: pradinis, profesinis, vidurinis, aukštasis koleginis, aukštasis universitetinis išsilavinimai.
Atsakant į klausimus apie rūkymo įpročius, respondentai galėjo pasirinkti iš trijų galimų atsakymo variantų: niekada nerūkė, reguliariai rūko, metė rūkyti, rūko retkarčiais. Reguliariai rūkantys buvo laikomi tie tiriamieji, kurie kasdien surūko bent po vieną cigaretę. Naudojant
darbui, sportui ar buities darbams skyrė mažiau 10 val. per savaitę. Tie respondentai, kurie laisvalaikio metu saikingam ar sunkiam fiziniam darbui, sportui ar buities darbams skyrė 10 val. per savaitę ir daugiau, buvo laikomi fiziškai aktyvūs. Mitybos įpročiams vertinti taikytas dažnuminis mitybos tyrimo metodas. Tiriamųjų buvo klausiama apie 20 maisto produktų grupių (daržovių, vaisių, bulvių, grūdinių produktų, mėsos, žuvies, sūrio, kiaušinių ir kt.) vartojimo dažnį. Galimi atsakymai: „kasdien“, „4-6 kartus per savaitę“ „2–3 kartus per savaitę“, „kartą per savaitę“, „1-2 kartus per mėnesį“, ir „rečiau ar niekada“
CD nustatytas vadovaujantis atsakymu į klausimą interviu metu: „Ar Jums kada nors gydytojas yra sakęs, kad Jus sergate 2 tipo cukriniu diabetu?“ ir (ar) gliukozės koncentracija ≥7,8 mmol/l kapiliariniame kraujyje nevalgius. Hiperglikemija (Hgl) įvertinta, kai gliukozės koncentracija ≥6.1 mmol/l.
Pakartotinis tyrimas po 10 metų, atliekant tiriamųjų paštinę apklausą, buvo vykdytas 2016
m. Visi gyvi respondentai 6210 žmonių (2569 vyrai ir 3551 moterys), dalyvavę tyrimo pradžioje, galėjo sudalyvauti apklausoje po 10 metų. 4266 respondentų atsakė ir atsiuntė atgal užpildytus klausimynus (atsako dažnis 68.7 proc.). Į paštinės apklausos anketą buvo įtraukti tie patys klausimai apie 2 tipo CD riziką bei subjektyviai sveikatos būklei vertinti.
Antra tyrimo dalis. Šioje tyrimo dalyje siekiama išsiaiškinti sunkumus su kuriais susiduria asmenys sergantys 2 tipo CD ir koreguojantys gyvensenos rizikos veiksnius, tokiu būdu buvo atliekamas pusiau struktūrizuotas kokybinis tyrimas. Tyrimo metu dalyvavo 15 pacientų iš LSMUL KK Endokrinologijos skyriaus, kuriems nustatytas 2 tipo CD (10 moterų ir 5 vyrai). Vyriausiam pacientui buvo 78 metai, jauniausiam 55 metai. Septyni respondentai turėjo universitetinį išsilavinimą (6 moterys ir 1 vyras), ir tiek pat – vidurinį išsilavinimą (4 moterys ir 3 vyrai).
Apklausa vyko akis-į-akį, pusiau struktūruotais klausimais. Pagrindinis tikslas buvo padaryti taip, kad pacientai išreikštų savo požiūrį į diabeto rizikos veiksnius ir pateiktų kliūtis ar trukdžius, su kuriais susiduria vykdant rekomendacijas. Šis tyrimas buvo atliktas tam, kad papildytų kiekybinį tyrimą ir leistų labiau įsigilinti ir suprasti kai kuriuos kiekybinio tyrimo rezultatus. Su pacientais buvo aptartos informacijos prieinamumo, mitybos, fizinio aktyvumo ir žalingų gyvensenos įpročių temos. Informacijos prieinamumo temoje bandyta išsiaiškinti, kokie informacijos šaltiniai yra efektyviausi, kokią reikšmę turi medicinos personalo (gydytojai, slaugytojai) informuotumas. Mitybos temoje bandoma išsiaiškinti, kokie sunkumai kyla koreguojant mitybos įpročius, skaičiuojant paros energijos kiekį (kcal), paprastųjų cukrų
kiekį maiste. Fizinio aktyvumo temoje išsiaiškinta, kokios priežastys kliudo skirti daugiau laiko sportuoti. Gyvensenos įpročių temoje aptartos žalingų gyvensenos įpročių korekcijos sunkumus. Interviu truko apie 20-30 minučių. Interviu nebuvo balso įrašymo todėl, kad pacientai pranešė kad taip jie jausis patogiau, dėl to užrašai atliekami ranka pokalbio metu.
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinių duomenų apdorojimo programinį paketą SPSS (Statistical Packege for Social Science) 20.0. Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikiami lentelėse ir paveiksluose. Kokybinių požymių tarpusavio priklausomumui vertinti taikomas chi kvadrato (χ2), bei z kriterijai. Statistiškai reikšmingi ryšiai laikomi, kai p<0,05. Gyvensenos rizikos veiksnių sąsajos su 2 tipo CD rizika buvo vertinamos naudojant vienaveiksnę bei daugiaveiksnę logistinę regresiją, skaičiuojant galimybių (šansų) santykį. Sudarant pasikliautinąjį intervalą (PI), pasirinktas 95 proc. pasikliautinumo lygmuo.
12.
REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
12.1 Tiriamojo kontingento charakteristikaHAPIEE studijos metu Kauno mieste apklausta 7087 respondentų (3218 (45,41 proc.) vyrų ir 3869 (54,59 proc.) moterų). Dalyvių amžiaus vidurkis buvo 60.46 ±7,58 metai. Vyrų ir moterų procentinis pasiskirstymas amžiaus grupėse buvo panašus (1 pav.). Didžiausias skirtumas yra 60-64 metų amžiaus grupėje, siekia 2,6 proc. Didžiausią dalį vyrų sudaro 65-69 metų amžiaus grupė (10,4 proc.), o didžiausią dalį moterų – 60-64 metų amžiaus grupė. Mažiausiai respondentų yra jauniausioje 45-49 metų grupėje.
1 pav. Respondentų skirstinys atsižvelgiant į amžių ir lytį. χ² =9.925 p>0.05
Vyrų ir moterų pasiskirstymas pagal išsilavinimą yra statistiškai reikšmingas (2 pav.). Tiek vyrų, tiek moterų didžiausia dalis turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Tik 3,25 proc. vyrų ir 3,87 proc. moterų įgyję pradinį išsilavinimą.
2 pav. Respondentų skirstinys atsižvelgiant į išsilavinimą ir lytį χ² =91.066 p<0.001
Rūkymo įpročių dažnis priklausomai nuo lyties pateiktas 3 lentelėje. Retkarčiais arba reguliariai rūko reikšmingai daugiau vyrų, nei moterų (atitinkamai 30,6 proc. ir 9,8 proc. p <0,001), taip pat ir metusių rūkyti vyrų buvo reikšmingai daugiau (atitinkamai 30,9 proc. vyrų ir 7,1 proc. moterų). Tačiau niekada nerūkiusių moterų buvo daugiau nei vyrų (p<0,05).
3 lentelė. Respondentų skirstinys atsižvelgiant į rūkymo įpročius ir lytį Rūkymo įpročiai Viso Reguliariai/ retkarčiais Metė Niekada nerūkė Lytis Vyrai 984 993 1235 3212 30,6% 30,9% 38,4% 100,0% Moterys 378 274 3210 3862 9,8% 7,1% 83,1% 100,0% χ² =1508,188 p<0.001
Alkoholio suvartojimo dažnis tarp vyrų ir moterų taip pat reikšmingai skyrėsi (4 lentelė). Kasdien išgeriančių vyrų nustatyta daugiau nei moterų. 2-4 kartus per savaitę išgeria irgi dažniau vyrai nei moterys, tačiau respondentų atsakiusių niekada per paskutinius metus negeriančių buvo daugiau moterų, negu vyrų. Daugiausia respondentų atsakė, kad išgeria 1-3 kartus per savaitę.
4 lentelė. Respondentų skirstinys atsižvelgiant į alkoholio vartojimą ir lytį
Alkoholis Viso Kasdien, ar beveik kasdien 2-4 kartus per savaitę Kartą per savaitę 1-3 kartus per savaitę Mažiau nei vieną kartą per mėnesį Niekada per paskutinius metus Lytis Vyrai 193 518 520 1088 723 170 3212 6,0% 16,1% 16,2% 33,9% 22,5% 5,3% 100,0 % Moterys 40 108 267 1180 1965 303 3863 1,0% 2,8% 6,9% 30,5% 50,9% 7,8% 100,0 % χ² =1014,015 p<0.001
12.2 Gyvensenos rizikos veiksnių dažnis tarp sergančiųjų ir nesergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu asmenų
Šiame skyriuje pateikti 2 tipo CD dažnis (proc.) bei gyvensenos rizikos veiksnių dažniai tarp sergančiųjų ir nesergančiųjų 2 tipo CD respondentų. Sergančių 2 tipo CD dažnis tarp moterų ir vyrų yra 9,5 proc. ir 8,7 proc. Sergančiųjų 2 tipo CD skirstinys atsižvelgiant į amžių parodytas 5 lentelėje. Didžiausias sergančių skaičius yra 65-69 metų grupėje 28,8 proc., o mažiausias 45-49 metų 4,0 proc. Taip pat galima teigti, kad didėjant amžiui didėja 2 tipo CD dažnis.
5 lentelė. Nesergančių ir sergančių 2 tipo CD respondentų skirstinys atsižvelgiant į amžių Amžius, metai Viso 45-49 50-54 55-59 60-64 65-69 >=70 2 tipo CD Neserga 763 883 1142 1370 1335 789 6282 12,1% 14,1% 18,2% 21,8% 21,3% 12,6% 100,0% Serga 25 50 104 141 182 130 632 4,0% 7,9% 16,5% 22,3% 28,8% 20,6% 100,0% χ² =93,497 p<0,001
Respondentų sergančių ir nesergančių 2 tipo CD pasiskirstymas pagal alkoholio vartojamo dažnį parodytas 6 lentelėje. Daugiausia sergančių 2 tipo CD ir nesergančių šia liga respondentų atsakė, kad alkoholį vartoja mažiau nei vieną kartą per mėnesį 44,5 proc. ir 37,3 proc., o mažiausiai – kasdien, ar beveik kasdien (atitinkamai 3,2 proc. ir 3,4 proc.).
6 lentelė. Nesergančių ir sergančių 2 tipo CD respondentų skirstinys atsižvelgiant į alkoholio vartojimo dažnį Alkoholis Viso Kasdien, ar beveik kasdien Du-keturis kartus per savaitę Kartą per savaitę Vieną-tris kartus per savaitę Mažiau nei vieną kartą per mėnesį Niekada per paskutinius metus 2 tipo CD Neserga 211 574 732 2029 2342 393 6281 3,4% 9,1% 11,7% 32,3% 37,3% 6,3% 100,0%
Respondentų, sergančių ir nesergančių 2 tipo CD, skirstinys atsižvelgiant į rūkymo įpročius pateiktas 7 lentelėje. Sergantys 2 tipo CD rečiau rūkė nei nesergantys šia liga. Džiugina, kad didžioji dalis sergančių apklaustųjų nerūko (61,5 proc.) ir metė rūkyti (25,0 proc.). Nesergančių grupėje metę rūkyti sudaro 17,2 proc., o niekada nerūkę – 63,0 proc.
7 lentelė. Nesergančių ir sergančių 2 tipo CD respondentų skirstinys atsižvelgiant į rūkymo įpročius
Rūkymo įpročiai
Viso Reguliariai/
retkarčiais Metė Niekada nerūkė
2 tipo CD Neserga 1242 1079 3959 6280 19,8% 17,2% 63,0% 100,0%
Serga 85 157 387 629
13,5% 25,0% 61,5% 100,0% χ² =31,225 p<0,001.
PSO rekomendacijose, metabolinio sindromo diagnozavimo algoritmuose nurodoma, kad juosmens klubų apimtis turėtų būti daugiau 0,9 vyrams ir 0,85 moterims. Pagal tai tiriami respondentai buvo vertinami kaip gerą ar blogą santykį turintys [43]. Sergančių 2 tipo CD statistiškai reikšmingai žymiai daugiau turi blogą juosmens klubų santykį, negu gerą (atitinkamai 86,2 proc. ir 13,8 proc.). Nesergančių juosmens klubų santykis išsidėstęs tolygiau: 58,4 proc. blogas ir 41,6 proc. geras. (8 lentelė).
8 lentelė. Nesergančių ir sergančių 2 tipo CD respondentų skirstymas atsižvelgiant į gerą ir blogą juosmens klubų santykį
Juosmens klubų santykis
Viso Geras (V≤0.9; M≤0.85) Blogas (V>0.9; M>0.85) 2 tipo CD Neserga 2614 3667 6281 41,6% 58,4% 100,0% Serga 87 544 631 13,8% 86,2% 100,0% χ² =186,542 p<0,001
Sergančių ir nesergančių fizinis aktyvumas parodytas 9 lentelėje. Nors statistiškai reikšmingai dauguma sergančių yra fiziškai aktyvūs (65,1 proc.), nesergantys 2 tipo CD yra fiziškai aktyvesni (75,4 proc.) (p<0,001).
9 lentelė. Nesergančių ir sergančių 2 tipo CD respondentų skirstinys atsižvelgiant į fizinio aktyvumo įpročius Fizinis aktyvumas Viso Aktyvus Neaktyvus 2 tipo CD Neserga 4734 1542 6276 75,4% 24,6% 100,0% Serga 409 219 628 65,1% 34,9% 100,0% χ² =31,892 p<0,001
Įvertinus mitybos įpročius nustatyta, kad respondentai, tiek sergantys tiek nesergantys 2 tipo CD, daugiausia valgo kiaušinius 2-3 kartus per savaitę, nevalgo kiaušinių apie ketvirtadalį respondentų (10 lentelė).
10 lentelė. Nesergančių ir sergančių 2 tipo CD respondentų skirstinys atsižvelgiant į kiaušinių vartojimo dažnį
Kiaušiniai Viso Nevalgo Kartą per savaitę 2-3 kartus per savaitę 4-6 kartus per savaitę Kasdien 2 tipo CD Neserga 1475 1062 2234 1098 410 6279 23,5% 16,9% 35,6% 17,5% 6,5% 100,0% Serga 151 112 244 98 22 627 24,1% 17,9% 38,9% 15,6% 3,5% 100,0% χ²=11,608 p<0,03
Tiek sergantys, tiek nesergantys 2 tipo CD dažniausiai teigė, kad bulvių vartoja 2-3 kartus per savaitę. Apie 16 proc. respondentų nurodė, kad bulves valgo kiekvieną dieną. Tačiau sergantys 2 tipo CD dažniau teigė, kad nevalgo bulvių ar valgo bulves kartą per savaitę, lyginant su nesergančiais (11 lentelė).
11 lentelė. Nesergančių ir sergančių 2 tipo CD respondentų skirstinys atsižvelgiant į bulvių vartojimo dažnį. Bulvės Viso Nevalgo Kartą per savaitę 2-3 kartus per savaitę 4-6 kartus per savaitę Kasdien
Košių, dribsnių taip pat dažniau teigė, kad valgo dažniai (kasdien ir 4-6 kartus per savaitę) sergantys 2 tipo CD lyginant su nesergančiais šia liga (12 lentelė).
12 lentelė. Nesergančių ir sergančių 2 tipo CD respondentų pasiskirstymas pagal košių, dribsnių vartojimo dažnį
Košės, dribsniai Viso Nevalgo Kartą per savaitę 2-3 kartus per savaitę 4-6 kartus per savaitę Kasdien 2 tipo CD Neserga 1605 1053 1992 765 862 6277 25,6% 16,8% 31,7% 12,2% 13,7% 100,0% Serga 137 95 191 90 112 625 21,9% 15,2% 30,6% 14,4% 17,9% 100,0% χ² =13,405 p<0,01
Sergantys 2 tipo CD reikšmingai dažniau nurodė, kad nevalgo fermentinio sūrio lyginant su nesergančiais šia liga (p<0,05) (13 lentelė). Daugiausiai nesergančių pasirinko atsakymą, kad vartoja 2-3 kartus per savaitę (30,1 proc.).
13 lentelė. Nesergančių ir sergančių 2 tipo CD respondentų pasiskirstymas pagal fermentinio sūrio vartojimo dažnį
Fermentinis sūris Viso Nevalgo Kartą per savaitę 2-3 kartus per savaitę 4-6 kartus per savaitę Kasdien 2 tipo CD Neserga 1683 1056 1888 763 889 6279 26,8% 16,8% 30,1% 12,2% 14,2% 100,0% Serga 229 136 139 39 83 626 36,6% 21,7% 22,2% 6,2% 13,3% 100,0% χ² =13,405 p<0,001
Dauguma respondentų nurodė, kad vištieną vartoja 2-3 kartus per savaitę (47,0 proc. sergančių 2 tipo CD ir 48,2 proc. nesergančių šia liga), o mažiausiai valgo kasdien 7,5 proc. sergančių ir 4,5 proc. nesergančių. Nevalgė vištienos apie 11 proc. respondentų (14 lentelė).
14 lentelė. Nesergančių ir sergančių 2 tipo CD respondentų pasiskirstymas pagal vištienos vartojimo dažnį Vištiena Viso Nevalgo Kartą per savaitę 2-3 kartus per savaitę 4-6 kartus per savaitę Kasdien 2 tipo CD Neserga 664 1514 3027 790 284 6279 10,6% 24,1% 48,2% 12,6% 4,5% 100,0% Serga 67 135 295 83 47 627 10,7% 21,5% 47,0% 13,2% 7,5% 100,0% χ² =12,463 p<0,02
Apie 35 proc. respondentų nurodė, kad mėsą vartoja 2-3 kartus per savaitę. Sergantys 2 tipo CD respondentai dažniau nurodė, kad mėsos nevalgo ir rečiau nurodė, kad mėsą valgo 4-6 kartus per savaitę, lyginant su nesergančiais respondentais (15 lentelė).
15 lentelė. Nesergančių ir sergančių 2 tipo CD respondentų pasiskirstymas pagal mėsos vartojimo dažnį Mėsa Viso Nevalgo Kartą per savaitę 2-3 kartus per savaitę 4-6 kartus per savaitę Kasdien 2 tipo CD Neserga 867 983 2232 973 1224 6279 13,8% 15,7% 35,5% 15,5% 19,5% 100,0% Serga 102 124 220 73 108 627 16,3% 19,8% 35,1% 11,6% 17,2% 100,0% χ² =15,643 p<0,05
Sergančių ir nesergančių saldainių ir šokolado vartojimo dažnis pateiktas 16 lentelėje, o tortų ir pyragaičių vartojimo dažnis – 17 lentelėje. Saldainius ir šokoladą, tortus ir pyragaičius statistiškai reikšmingai dažniau vartojo nesergantys 2 tipo CD, lyginant su sergančiaisiais šia liga respondentais.
16 lentelė. Nesergančių ir sergančių 2 tipo CD respondentų skirstymas atsižvelgiant į saldainių ir šokolado vartojimo dažnį
Saldainiai, šokoladai Viso Nevalgo Kartą per savaitę 2-3 kartus per savaitę 4-6 kartus per savaitę Kasdien 2 tipo CD Neserga 1942 1478 1393 543 923 6279 30,9% 23,5% 22,2% 8,6% 14,7% 100,0% Serga 409 103 65 28 22 627 65,2% 16,4% 10,4% 4,5% 3,5% 100,0% χ² =311,586 p<0,001
17 lentelė. Nesergančių ir sergančių 2 tipo CD respondentų skirstymas atsižvelgiant į tortų ir pyragaičių vartojimo dažnį
Tortai, pyragaičiai Viso Nevalgo Kartą per savaitę 2-3 kartus per savaitę 4-6 kartus per savaitę Kasdien 2 tipo CD Neserga 3723 1234 869 238 215 6279 59,3% 19,7% 13,8% 3,8% 3,4% 100,0% Serga 523 51 32 13 8 627 83,4% 8,1% 5,1% 2,1% 1,3% 100,0% χ² =140,714 p<0,001
Palyginus sergančių ir nesergančių 2 tipo CD respondentų, mitybos įpročius varškės sūrio (18 lentelė), žuvies (19 lentelė) ir virtų daržovių (20 lentelė) vartojimo atžvilgiu, reikšmingų sąsajų nenustatyta.
18 lentelė. Nesergančių ir sergančių 2 tipo CD respondentų skirstymas atsižvelgiant į varškės sūrio vartojimo dažnį
Varškės sūris Viso Nevalgo Kartą per savaitę 2-3 kartus per savaitę 4-6 kartus per savaitę Kasdien 2 tipo CD Neserga 1452 1002 1949 883 993 6279 23,1% 16,0% 31,0% 14,1% 15,8% 100,0% Serga 127 114 211 79 96 627 20,3% 18,2% 33,7% 12,6% 15,3% 100,0% χ² =6,009 p>0,05
19 lentelė. Nesergančių ir sergančių 2 tipo CD respondentų skirstymas atsižvelgiant į žuvies vartojimo dažnį žuvis Viso Nevalgo Kartą per savaitę 2-3 kartus per savaitę 4-6 kartus per savaitę Kasdien 2 tipo CD Neserga 1286 2415 2054 375 149 6279 20,5% 38,5% 32,7% 6,0% 2,4% 100,0% Serga 124 220 228 37 17 626 19,8% 35,1% 36,4% 5,9% 2,7% 100,0% χ² =4,420 p>0,05
20 lentelė. Nesergančių ir sergančių 2 tipo CD respondentų skirstymas atsižvelgiant į virtų daržovių vartojimo dažnį
Virtos daržovės Viso Nevalgo Kartą per savaitę 2-3 kartus per savaitę 4-6 kartus per savaitę Kasdien 2 tipo CD Neserga 567 952 2325 968 1466 6278 9,0% 15,2% 37,0% 15,4% 23,4% 100,0% Serga 59 81 257 95 134 626 9,4% 12,9% 41,1% 15,2% 21,4% 100,0% χ² =5,392 p>0,05
Apibendrinant galima teigti, kad nesergantys 2 tipo cukriniu diabetu respondentai palyginus su sergančiais šia liga, dažniau rūkė, vartojo alkoholį, valgė kiaušinius, bulves, fermentinį sūrį, mėsą, saldainius ir šokoladą bei tortus ir pyragaičius. Tuo tarpu sergantys 2 tipo cukriniu diabetu lyginant su nesergančiaisiais turėjo blogesnį juosmens ir klubų santykį, buvo dažniau fiziškai neaktyvūs, tačiau sergantys 2 tipo CD žmonės maitinasi sveikiau: mažiau valgo bulvių, fermentinio sūrio, mėsos, įvairių rūšių saldumynų, o dažniau valgė košes, dribsnius ir vištieną.
yvensenos rizikos veiksnių sąsajos su 2 tipo cukriniu diabetu
Siekiant įvertinti gyvensenos rizikos veiksnių sąsajas su 2 tipo CD, buvo analizuoti pakartotinio tyrimo po 10 metų, atliekant tiriamųjų paštinę apklausą, duomenys. Visi gyvi respondentai 6210 žmonių (2569 vyrai ir 3551 moterys), dalyvavę tyrimo pradžioje, galėjo sudalyvauti apklausoje po 10 metų. 4266 respondentų atsakė ir atsiuntė atgal užpildytus klausimynus (atsako dažnis 68.7 proc.). Po 10 metų atlikus apklausą paaiškėjo, kad sergančių 2 tipo CD naujų atvejų nustatyta 355 (5,0 proc.). Naujų 2 tipo CD atvejų dažniau buvo tarp moterų 62,5 proc., negu vyrų 37,5 proc. (p<0.001) (21 lentelė).
21 lentelė. Naujų 2 tipo CD atvejų dažnis atsižvelgiant į lytį
LYTIS
Viso Vyrai Moterys
2 tipo CD po 10metų Neserga 1450 1950 3400 42,6% 57,4% 100,0%
Serga 133 222 355
37,5% 62,5% 100,0% χ² =3,540 p>0,05.
Norint įvertinti gyvensenos rizikos veiksnių sąsajas su naujais 2 tipo CD atvejais, buvo atlikti skaičiavimai su šiais gyvensenos rizikos veiksniais: rūkymas, alkoholio vartojimas, juosmens klubų santykis, fizinis aktyvumas, mitybos įpročiais (kiaušinių, bulvių, mėsos, vištienos, košių, dribsnių, fermentinio sūrio, saldainių, šokolado, tortų pyragaičių vartojimo dažniai). Nustatytos reikšmingos naujų 2 tipo CD atvejų sąsajos su šiais gyvensenos rizikos veiksniais: juosmens klubų santykis, alkoholio vartojimas, rūkymas, vištienos valgymas, fizinis aktyvumas.
Sergantiems 2 tipo CD, nustatytas reikšmingai didesnis blogesnio juosmens klubų santykio dažnis ( atitinkamai 77,2 proc. ir 52,9 proc.) (p<0,001) (22 lentelė).
22 lentelė. Naujų 2 tipo CD atvejų dažnis (proc.) pagal gerą ir blogą juosmens klubų santykį
Juosmens klubu santykis
Viso Geras (V<=0.9; M<=0.85) Blogas (V>0.9; M>0.85) 2 tipo CD po 10metų Neserga 1601 1799 3400 47,1% 52,9% 100,0% Serga 81 274 355 22,8% 77,2% 100,0% χ² =76,574 p<0,001
Reikšmingos sąsajos su 2 tipo CD ir šiais gyvensenos rizikos veiksniais (alkoholio vartojimo dažniu, rūkymu ir vištienos vartojimo dažniu) nustatytos moterų grupėje. Mažiau nei vieną kartą per mėnesį alkoholį vartojo 53,8 proc. sergančiųjų 2 tipo CD moterų ir 48 proc. nesergančių moterų (23 lentelė).
23 lentelė. Naujų 2 tipo CD atvejų dažnis (proc.) moterų grupėje atsižvelgiant į alkoholio vartojimo dažnumą Alkoholis Viso Kasdien, ar beveik kasdien 2-4 kartus per savaitę Kartą per savaitę 1-3 kartus per savaitę Mažiau nei vieną kartą per mėnesį Niekada per paskutinius metus Moterys po 10 metų 2 tipo CD Neserga 20 50 161 677 936 106 1950 1,0% 2,6% 8,3% 34,7% 48,0% 5,4% 100% Serga 2 5 10 64 119 21 221 0,9% 2,3% 4,5% 29,0% 53,8% 9,5% 100% χ²=12,545 p<0,03
Dauguma sergančių 2 tipo CD moterų niekada nerūkė 89,1 proc., reguliariai rūkančių buvo tik 8,1 proc. respondenčių (24 lentelė).
24 lentelė. Naujų 2 tipo CD atvejų dažnis (proc.) atsižvelgiant į lytį ir rūkymo įpročius
Rūkymas Viso Reguliariai/ retkarčiais Metė Niekada nerūkė Vyrai po 10
metų 2 tipo CD Neserga 25,1% 364
422 29,1% 664 45,8% 1450 100% Serga 41 30,8% * 43 32,6% 49 36,8% 133 100% Moterys po 10 metų 2 tipo CD Neserga 182 135 1632 1949 9,3% 6,9% 83,7% 100,0% Serga 18 6 197 221 8,1% 2,7% 89,1% 100,0% χ² =6,413 p<0,05 moterų grupėje
oterys, sergančios 2 tipo CD, nurodė, kad dažniau valgo vištieną 4-6 kartus per savaitę ir dažniau, nei moterys, kurios neserga šia liga (25 lentelė).
25 lentelė. Naujų 2 tipo CD atvejų dažnis moterų grupėje atsižvelgiant į vištienos vartojimą
Vištiena Viso Nevalgo Kartą per savaitę 2-3 kartus per savaitę 4-6 kartus per savaitę Kasdien Moterys po 10 metų 2 tipo CD Neserga 186 439 958 271 96 1950 9,5% 22,5% 49,1% 13,9% 4,9% 100,0% Serga 15 38 107 47 14 221 6,8% 17,2% 48,4% 21,3% 6,3% 100,0% χ² =12,339 p<0,02
Vyrų nesergančių ir sergančių 2 tipo CD dažnis (proc.) atsižvelgiant į fizinį aktyvumą parodytas 26 lentelėje. Dauguma sergančių vyrų yra fiziškai aktyvūs (60,9 proc.), tačiau nesergančių fiziškai aktyvių vyrų nustatyta reikšmingai daugiau (p<0,01).
26 lentelė. Naujų 2 tipo CD vyrų atvejų pasiskirstymas pagal fizinį aktyvumą Fizinis aktyvumas Viso Aktyvus Neaktyvus 2 tipo CD po 10 metų vyrai Neserga 1040 410 1450 71,7% 28,3% 100,0% Serga 81 52 133 60,9% 39,1% 100,0% χ² =6,903 p<0,01
Atlikus logistinę regresinę analizę, nustatyta, kad rūkymas ir fizinis aktyvumas didino galimybę susirgti 2 tipo cukriniu diabetu vyrams, o moterims rūkymas bei dažnas vištienos vartojimas didino galimybę susirgti 2 tipo cukriniu diabetu. Vyrams, kurie rūkė 2 tipo cukrinio diabeto rizika nustatyta 1,7 karto didesnė nei vyrams, kurie nerūkė (ŠS=1,66; 95 proc. PI 1,05-2,64) (duomenys koreguoti pagal amžių, juosmens apimtį, fizinį aktyvumą). Vyrams, kurie buvo fiziškai neaktyvūs (<10 val./sav.) 2 tipo cukrinio diabeto rizika nustatyta 1,6 karto didesnė
nei vyrams, kurie buvo fiziškai aktyvūs (ŠS=1,56; 95 proc. PI 1,07-2,28) (duomenys koreguoti pagal amžių, juosmens apimtį, rūkymo įpročius). Moterims metimas rūkyti mažino, o dažnas vištienos vartojimas didino 2 tipo cukrinio diabeto riziką (atitinkamai (ŠS=0,37; 95 proc. PI 0,16-0,86 ir ŠS=1,46; 95 proc. PI 1,10-1,94)) (duomenys koreguoti pagal amžių, juosmens apimtį, fizinį aktyvumą). Moterys, sergančios 2 tipo cukriniu diabetu, dažniau vartojo vištieną, lyginant su moterimis, kurios neserga šia liga.
Apibendrinant galima teigti, kad blogas juosmens klubų santykis tiek vyrams, tiek moterims yra reikšmingai susijęs su 2 tipo CD rizika. Moterims metimas rūkyti sumažina riziką susirgti 2 tipo CD, o dažnas vištienos vartojimas padidina riziką sirgti šia liga. Sergančios moterys dažniau vartojo kasdien vištieną. Airių mokslininkai nurodo, kad vištienos valgymas sumažina 2 tipo CD išsivystymo riziką (ŠS=0.53; PI 0.33-0.85). [44] Tuo tarpu australų mokslininkai aiškina, kad vištienos vartojimas neturi jokios reikšmės 2 tipo CD rizikai (p= 0.68, SR, 0.83; 95% PI (-1.08, 0.71)). Vyrams mažesnis fizinis aktyvumas susijęs su 2 tipo CD rizika. [45]
Asmenų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu, kliūtys ir sunkumai susiję su gyvensenos rizikos veiksnių korekcija
Siekiant išsiaiškinti sunkumus su kuriais susiduria asmenys, sergantys 2 tipo cukriniu diabetu ir koreguojantys gyvensenos rizikos veiksnius, buvo atliekamas pusiau struktūrizuotas kokybinis tyrimas. Kokybinio tyrimo metu nustatytos kliūtys ir sunkumai, su kuriais susiduria pacientai, sergantys 2 tipo CD. Kliūtys ir sunkumai buvo peržvelgti kalbantis su pacientais šiomis temomis: informacijos prieinamumas, mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas ir žalingi įpročiai. Pacientų charakteristikos pateiktos „Metodika“ skyriuje.
1 tema: informacijos prieinamumas.
Septyni pacientai nurodė, kad pagrindinis informacijos šaltinis, iš kurio sužinojo apie gyvensenos veiksnius ir jų įtaką 2 tipo CD, yra gydytojas-endokrinologas. Keturi pacientai gavo informaciją iš internetinių šaltinių. Du pacientai teikė pirmenybę draugų, kolegų žinioms apie rizikos veiksnių korekciją. Vienas pacientas visai nesidomi rizikos veiksniais.
Net vienuolika pacientų nurodė, kad jiems svarbią informaciją, gavo iš gydytojo, tačiau keturi pacientai tvirtino, kad jų šeimos gydytojas nesidomėjo, ką pacientas valgo, kaip jam sekasi mesti svorį. „Šeimos gydytojas žiūri į tai [cukrinį diabetą] kaip į padidėjusį spaudimą, išrašo
vaistus ir viskas. [...]Aš galiu suprasti jį [BPG]: už durų eilės pacientų, laiko stoka“ (A9; 78 metų moteris)
2 tema: Mitybos įpročiai
Tyrimo metu du pacientai pareiškė, kad jie nenori keisti savo mitybos įpročių. „Mano draugė
serga cukralige [...] Aš nesiruošiu dėti į burną tą maistą, kurį ji valgo. Aš visuomet pati nusprendžiu, ką valgysiu.“ (67 metų moteris)
Visi pacientai nurodė, kad koreguoti mityba yra labai sunku, ypač be artimųjų palaikymo. „Aš
nežinau, ar čia yra šeimos palaikymas, kai tik ir girdžiu: šito negalima, padėk tai į vietą“ (58 metų vyras). „Mano vyras antradienį atnešė šokoladinį tortą ir pasakė, kad tai ne man [...] Praeitą savaitę nupirko obuolių pyragą, bet man juk tai negalima!“ ( 77 metų moteris).
Keli pacientai prisipažino, kad nesilaikė rekomendacijų, bet stengėsi surasti pusiausvyrą tarp medicininių nurodymų ir pilnaverčio gyvenimo, į kurį nebūtų įtrauktas nuolatinis pasiaukojimas ar daugybė nepatogumų. Mitybos korekcija yra pagrindinė konflikto priežastis todėl, kad tuo pačiu reikia keisti socialinius-kultūrinius įpročius, finansinius įsipareigojimus:
„Mano pensija yra 300 eurų, sumokėjus visus mokesčius, man tiesiog nelieka pinigų daržovėms“ (73 metų moteris). Visi pacientai prisipažino, kad jie ne kartą buvo sulaužę
mitybos nuostatas: „tai yra vienintelis būdas grįžti atgal į normalų gyvenimą, kai išeini su
draugais, ar šventi, ar tiesiog nori suteikti sau malonumą“ (64 metų vyras).
Tik trys pacientai pastoviai skaičiuoja ir seka paros energijos kiekį su maistu ir tik viena pacientė skaičiuoja paprastuosius cukrus. „Iš pradžių buvo sunku (skaičiuoti paprastuosius
cukrus), bet labai padėjo vaikai, parodė programas, skaičiuokles [...] Maisto pakuotėse man labai sunku įžiūrėti skaičius, o kiek produktų parduodama be įpakavimo?“ (69 metų moteris). 3 tema: Fizinis aktyvumas
Keturi pacientai sakė, kad fiziškai neaktyvūs, nes rūpinasi anūkais ir neturi laisvo laiko. Keturios pacientės atskleidė, kad jų aktyvumas sumažėjo po artimųjų netekties. „Mes anksčiau
su vyru eidavome kas vakarą į parką pasivaikščioti [...] jam mirus, nėra ir motyvacijos“ (81 metų moteris).
Trys pacientai nurodė, kad fizinis neaktyvumas susijęs su darbo grafiku, nuovargiu po darbu. Du pacientai sakė, kad jiems tiesiog sunku pradėti mankštintis, nors ir vietinės sporto priemones parke visai šalia. „Aš tingiu nusileisti iš trečio aukšto ir nueiti į parką [..] kiekvieną
dieną galiu sugalvoti priežastį: tuoj serialas prasidės, kompanijos nėra, blogas oras“ (64 metų moteris). Gretutinės ligos trims pacientams trukdo mankštintis. Keturi pacientai bijo, kad
sportuojant išsivystys hipoglikemija.
4 tema: Žalingi įpročiai
Tyrimo metu išaiškėjo, kad aštuoni pacientai nėra niekada rūkę, keturi pacientai metė ir du pacientai rūko. Didžiausios kliūtys susijusios su metimu rūkyti buvo darbo kolegų rūkymas, fizinė priklausomybė rūkymui, baimė, kad išbalansuos diabeto gydymą. „Buvo labai sunku
mesti rūkyti, mane naktimis išpildavo šaltas prakaitas, augo svoris, nors ir stengiausi prisilaikyti mitybos rekomendacijų“(70 metų vyras)
1. Palyginus gyvensenos rizikos veiksnių dažnį tarp sergančiųjų ir nesergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu asmenų, gauti šie statistiškai reikšmingi skirtumai: nesergantys 2 tipo cukriniu diabetu respondentai palyginus su sergančiais, dažniau vartojo alkoholį, rūkė, valgė kiaušinius, bulves, fermentinį sūrį, mėsą, saldainius ir šokoladą bei tortus ir pyragaičius. Tuo tarpu sergantys 2 tipo cukriniu diabetu lyginant su nesergančiaisiais turėjo blogesnį juosmens ir klubų santykį, buvo dažniau fiziškai neaktyvūs, dažniau valgė košes ir dribsnius ir vištieną. Nesergančių 2 tipo cukriniu diabetu mitybos įpročiai dažniau buvo nesveikesni nei sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu.
2. Įvertinus gyvensenos rizikos veiksnių sąsajas su 2 tipo cukriniu diabetu respondentams, kurie pirminio tyrimo metu nesirgo 2 tipo cukriniu diabetu, bet po 10 metų (paštinės apklausos metu), jau pažymėjo, kad serga šia liga, nustatyta, kad gyvensenos įpročiai, tokie kaip, rūkymas (ŠS=1,66) ir mažas fizinis aktyvumas (ŠS=1,56) reikšmingai didino 2 tipo cukrinio diabeto riziką vyrams. Moterims metimas rūkyti mažino, o dažnas vištienos vartojimas didino 2 tipo cukrinio diabeto riziką (atitinkamai ŠS=0,37 ir ŠS=1,46). Moterys, sergančios 2 tipo cukriniu diabetu, dažniau vartojo vištieną, lyginant su moterimis, kurios neserga šia liga.
3. Kokybinio tyrimo metu išsiaiškintos šios kliūtys ir sunkumai, susiję su gyvensenos rizikos veiksnių korekcija:
a. Informacijos prieinamumo tema: šeimos gydytojai skiria mažai laiko pacientams.
b. Mitybos įpročių korekcijos tema: artimųjų palaikymo stoka, finansiniai trūkumai, savikontrolės, ištvermės trūkumas, maisto produktų sudėtis rašoma smulkiomis raidėmis
c. Fizinio aktyvumo tema: artimųjų netektis, motyvacijos ar stimulo stoka, gretutinės ligos, hipoglikemijos baimė.
d. Žalingų įpročių tema: rūkorių aplinka, fizinė priklausomybė rūkymui, baimė išsibalansuoti diabeto gydymą.
14.
REKOMENDACIJOS
Kokybiniu tyrimu buvo nustatytos kliūtys ir sunkumai, kuriuos pacientai, sergantys 2 tipo CD, susiduria koreguodami gyvensenos rizikos veiksnius. Pacientų gyvensenos rizikos veiksnių korekcija pagerintų pacientų gyvenimo kokybę, pagerintų 2 tipo CD gydymą, o dar nesergant CD, bet turint rizikos faktorius (padidėjusi cukraus kiekis kraujyje) padėtų išvengti ligos. Sudarytos šios rekomendacijos skirtos šeimos gydytojams, endokrinologams ir visuomenės sveikatos specialistams.
Šeimos gydytojams:
Rekomenduojama skirti daugiau laiko 2 tipo CD pacientams, paaiškinti gyvensenos rizikos veiksnių korekcijos svarbą, rekomenduoti lankyti užsiėmimus CD tema, nusiųsti specialistų konsultacijai bent kartą per metus, aprūpinti pacientus specialistų paruoštomis metodinėmis priemonėmis, lankstinukais, įtraukti šeimos narius į CD gydymą, paaiškinti šeimos palaikymo svarbą gyvensenos korekcijoje.
Jei pacientas turi žalingų gyvensenos įpročių (rūko, vartoją alkoholį) rekomenduoti atsisakyti šių įpročiui. Pasiūlyti pacientams kreiptis konsultacijai pas gyvensenos medicinos specialistus.
Gydytojams endokrinologams:
Rekomenduojama pacientams paaiškinti gyvensenos rizikos veiksnių korekcijos svarbą, ruošti moksliniais tyrimais pagrįstas metodines priemones, skirtas pacientams ir jų artimiesiems, įtraukti šeimos narius į CD gydymą, paaiškinti šeimos palaikymo svarbą gyvensenos korekcijoje.
Visuomenės sveikatos specialistams:
Rekomenduojama kartu su šeimos gydytojais bei gydytojais endokrinologais organizuoti paskaitas visuomenei apie gyvensenos rizikos veiksnių sąsajas su 2 tipo CD rizika. Sukurti internetinį puslapį, kuriame būtų pateiktos mokslų pagrįstos rekomendacijos bei
mokslinės publikacijos apie 2 tipo cukrinio diabeto rizikos veiksnius, jų valdymą, galimas šios ligos komplikacijas. Sergantieji CD galėtų užduoti jiems rūpimus klausimus tiek visuomenės sveikatos specialistams tiek gydytojams endokrinologams.
Ruošti lankstinukus apie sveiką gyvenseną, sveiką mitybą.
15.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Mendis S, Davis S, Norrving B. Organizational Update: The World Health
Organization Global Status Report on Noncommunicable Diseases 2014; One More Landmark Step in the Combat Against Stroke and Vascular Disease. Stroke.
2015;46(5):e121-e2.
2. Centers for Disease Control and Prevention. 2014 National Diabetes Statistics Report. http://www.cdc.gov/diabetes/data/statistics/2014StatisticsReport.html (Accessed on Ja nuary 14, 2015).
3. Sideraitė Š. Pagrindiniai endokrinologijos raidos etapai 1950–1980 metais. Lietuvos endokrinologija 1998; 5(1,2):17–26.
4. Norkus A, Ostrauskas R. Endokrinologijos instituto Cukrinio diabeto laboratorija (1978–2006 m.). Lietuvos endokrinologijos ištakos ir raida : Kas yra Kas. Kaunas: Endokrinologijos institutas, 2006:174–90.
5. Lietuvos Sveikatos Informacijos centras. http://www.lsic.lt/ prieiga 2007 02 18. 6. Biggs ML, Mukamal KJ, Luchsinger JA, et al. Association between adiposity in
midlife and older age and risk of diabetes in older adults. JAMA. 2010;303(24):2504-12.
7. InterAct Consortium, Spijkerman AM, van der A DL, et al. Smoking and long-term risk of type 2 diabetes: the EPIC-InterAct study in European populations. Diabetes Care 2014; 37:3164.
8. Astrup A, Finer N. Redefining Type 2 diabetes: diabesity or obesity dependent diabetes mellitus? Obes Rev 2000; 1 (2):57–9.
9. Nguyen NT, Nguyen X-MT, Lane J, Wang P. Relationship Between Obesity and Diabetes in a US Adult Population: Findings from the National Health and Nutrition Examination Survey, 1999–2006. Obesity Surgery. 2011;21(3):351-5.
10. Mokdad AH, Ford ES, Bowman BA, Dietz WH, Vinicor F, Bales VS, Marks JS. Prevalence of Obesity, Diabetes, and Obesity-Related Health Risk Factors, 2001; JAMA. 2003;289(1):76–9.
11. Menke A, Rust KF, Fradkin J, Cheng YJ, Cowie CC. Associations Between Trends in Race/Ethnicity, Aging, and Body Mass Index With Diabetes Prevalence in the United States: A Series of Cross-sectional Studies. Ann Intern Med. 2014;161:328–35. 12. DeFronzo RA, Ferrannini E. Insulin resistance. A multifaceted syndrome responsible
for NIDDM, obesity, hypertension, dyslipidemia, and atherosclerotic cardiovascular disease. Diabetes Care. 1991;14(3):173-94.
13. Friedman JE, Dohm GL, Leggett-Frazier N, et al. Restoration of insulin
responsiveness in skeletal muscle of morbidly obese patients after weight loss. Effect on muscle glucose transport and glucose transporter GLUT4. 1992;89(2):701-5. 14. Del Prato S, Bonadonna RC, Bonora E, et al. Characterization of cellular defects of
insulin action in type 2 (non-insulin-dependent) diabetes mellitus. Journal of Clinical Investigation. 1993;91(2):484-94.
15. Gillett M, Royle P, Snaith A, Scotland G, Poobalan A, Imamura M et al. Non-pharmacological interventions to reduce the risk of diabetes in people with impaired glucose regulation: a systematic review and economic evaluation. Health Technology Assessment. 2012;16(33): 1–36.
16. Selph S, Dana T, Blazina I, Bougatsos C, Patel H, Chou R. Screening for type 2 diabetes mellitus: a systematic review for the U.S. Preventive Services Task Force. Ann Intern Med. 2015;162(11):765-76.
17. Balk EM, Earley A, Raman G, Avendano EA, Pittas AG, Remington PL. Combined Diet and Physical Activity Promotion Programs to Prevent Type 2 Diabetes Among Persons at Increased Risk: A Systematic Review for the Community Preventive Services Task Force. Ann Intern Med. 2015;163(6):437-51.
18. Mokdad AH, Ford ES, Bowman BA, Dietz WH, Vinicor F, Bales VS, Marks JS. Prevalence of obesity, diabetes, and obesity-related health risk factors, 2001. JAMA. 2003;289(1):76-9.
19. Colditz GA, Willett WC, Rotnitzky A, Manson JE. Weight gain as a risk factor for clinical diabetes mellitus in women. Ann Intern Med. 1995;122(7):481-6.
20. Biggs ML, Mukamal KJ, Luchsinger JA, Ix JH, Carnethon MR, Newman AB, de Boer IH, Strotmeyer ES, Mozaffarian D, Siscovick DS. Association between adiposity in midlife and older age and risk of diabetes in older adults. JAMA. 2010;303(24):2504-12
21. Chantler S, Dickie K, Micklesfield LK, Goedecke JH, Goedecke JH, Micklesfield LK. Determinants of change in body weight and body fat distribution over 5.5 years in a sample of free-living black South African women. Cardiovascular Journal of Africa. 2016;27(6):369-74.
disease, and all-cause mortality: a meta-analysis. JAMA. 2011;305(23):2448-55. 24. Crump C, Sundquist J, Winkleby MA, Sieh W, Sundquist K. Physical Fitness Among
Swedish Military Conscripts and Long-Term Risk for Type 2 Diabetes Mellitus: A Cohort Study. Ann Intern Med. 2016;164(9):577-84.
25. The Diabetes Prevention Program (DPP) Research Group. The Diabetes Prevention Program (DPP): Description of lifestyle intervention. Diabetes care.
2002;25(12):2165-71.
26. Hu G, Lindström J, Valle TT, Eriksson JG, Jousilahti P, Silventoinen K, Qiao Q, Tuomilehto J. Physical activity, body mass index, and risk of type 2 diabetes in patients with normal or impaired glucose regulation. Arch Intern Med.
2004;164(8):892-6.
27. Grøntved A, Rimm EB, Willett WC, Andersen LB, Hu FB. A Prospective Study of Weight Training and Risk of Type 2 Diabetes in Men. Archives of internal medicine. 2012;172(17):10.
28. InterAct Consortium, Spijkerman AM, van der A DL, et al. Smoking and long-term risk of type 2 diabetes: the EPIC-InterAct study in European populations. Diabetes Care. 2014;37(12):3164-71.
29. Meisinger C, Döring A, Thorand B, Löwel H. Association of cigarette smoking and tar and nicotine intake with development of type 2 diabetes mellitus in men and women from the general population: the MONICA/KORA Augsburg Cohort Study. Diabetologia. 2006 Aug;49(8):1770-6.
30. Foy CG, Bell RA, Farmer DF, Goff DC Jr, Wagenknecht LE. Smoking and incidence of diabetes among U.S. adults: findings from the Insulin Resistance Atherosclerosis Study. Diabetes Care. 2005;28(10):2501-7.
31. Willi C, Bodenmann P, Ghali WA, Faris PD, Cornuz J. Active Smoking and the Risk of Type 2 DiabetesA Systematic Review and Meta-analysis. JAMA.
2007;298(22):2654–64
32. Houston TK, Person SD, Pletcher MJ, Liu K, Iribarren C, Kiefe CI. Active and passive smoking and development of glucose intolerance among young adults in a prospective cohort: CARDIA study. BMJ. 2006;332(7549):1064-9.
33. Yeh HC, Duncan BB, Schmidt MI, Wang NY, Brancati FL. Smoking, smoking cessation, and risk for type 2 diabetes mellitus: a cohort study. Ann Intern Med. 2010;152(1):10-7.
34. Howard AA, Arnsten JH, Gourevitch MN. Effect of alcohol consumption on diabetes mellitus: a systematic review. Ann Intern Med. 2004;140(3):211-9.
35. Koppes LL, Dekker JM, Hendriks HF, Bouter LM, Heine RJ. Moderate alcohol consumption lowers the risk of type 2 diabetes: a meta-analysis of prospective observational studies. Diabetes Care. 2005;28(3):719-25.
36. Pan A, Sun Q, Bernstein AM, Manson JE, Willett WC, Hu FB. Changes in red meat consumption and subsequent risk of type 2 diabetes mellitus: three cohorts of US men and women. JAMA Intern Med. 2013;173(14):1328-35.
37. van Dam RM, Rimm EB, Willett WC, Stampfer MJ, Hu FB. Dietary patterns and risk for type 2 diabetes mellitus in U.S. men. Ann Intern Med. 2002;136(3):201-9.
38. van Dam RM, Willett WC, Rimm EB, Stampfer MJ, Hu FB. Dietary fat and meat intake in relation to risk of type 2 diabetes in men. Diabetes Care. 2002;25(3):417-24. 39. Ley SH, Hamdy O, Mohan V, Hu FB. Prevention and management of type 2 diabetes:
dietary components and nutritional strategies. Lancet. 2014;383(9933):1999-07. 40. Fung TT, Schulze M, Manson JE, Willett WC, Hu FB. Dietary patterns, meat intake,
and the risk of type 2 diabetes in women. Arch Intern Med. 2004;164(20):2235-40. 41. Song Y, Manson JE, Buring JE, Liu S. A prospective study of red meat consumption
and type 2 diabetes in middle-aged and elderly women: the women's health study. Diabetes Care. 2004;27(9):2108-15.
42. Peasey A, Bobak M, Kubinova R, Malyutina S, Pajak A, Tamosiunas A, Pikhart H, Nicholson A, Marmot M. Determinants of cardiovascular disease and other non-communicable diseases in Central and Eastern Europe: Rationale and design of the HAPIEE study. BMC Public Health 2006; 6:255.
43. Huang PL. A comprehensive definition for metabolic syndrome. Disease Models & Mechanisms. 2009;2(5-6):231-7.
44. Villegas R, Salim A, Flynn A, Perry I. Prudent diet and the risk of insulin resistance. Nutrition, Metabolism and Cardiovascular Diseases. 2004;14(6):334-43.
45. Walsh EI, Jacka FN, Butterworth P, Anstey KJ, Cherbuin N. The association between Western and Prudent dietary patterns and fasting blood glucose levels in type 2 diabetes and normal glucose metabolism in older Australian adults. Heliyon. 2017;3(6):e00315.
Anketa
Tyrimas susidarys iš kelių atvirų klausimų, kurie apims pacientų patiriamus sunkumus ir kliūtis koreguojant gyvensenos rizikos veiksnius. Bus aptartos šios temos:
• Informacijos prieinamumas. Kokie informacijos šaltiniai (radijas, laikraščiai, žurnalai, TV, internetas) yra efektyviausi norint plačiau sužinoti apie sveiką mitybą? Ar Jums svarbu, kad gydytojas ar slaugytojas Jus informuotu apie mitybos pokyčius susirgus 2 tipo cukriniu diabetu?
• Mityba. Kokie sunkumai kyla ir kokias pastebėjote kliūtis koreguojant mitybos įpročius? Kokie sunkumai kyla skaičiuojant paros energijos kiekį (kcal) gaunama su maistu? Kokie sunkumai kyla ir kokias pastebėjote kliūtis skaičiuojant per parą su maistu gaunama paprastųjų cukrų kiekį?
• Fizinis aktyvumas. Kiek laiko per dieną skiriate fiziniam aktyvumui? Kokios priežastys kliudo skirti daugiau laiko?
• Žalingi gyvensenos įpročiai. Jei rūkote ar vartojote alkoholį, ar pakeitėte šiuos žalingus gyvensenos įpročius, sužinojus šios ligos diagnozę, ir su kokiais sunkumais ir kliūtimis susidūrėte?
