LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS ENDOKRINOLOGIJOS KLINIKA
Gintarė Plačinskaitė
Magistrinis darbasMOTERŲ, SERGANČIŲJŲ 1 TIPO CUKRINIU DIABETU,
NĖŠTUMO YPATUMŲ TYRIMAS
Darbo vadovas: prof. Birutė Žilaitienė Konsultantas: dr. Rimantas Žalinkevičius
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3
2. SUMMARY ... 4
3. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5
5. SANTRUMPOS ... 6
6. ĮVADAS ... 7
7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8
8. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
8.1. Aktualumas ... 9
8.2. Etiologinė cukrinio diabeto klasifikacija ... 9
8.3. CD patogenezė ... 11
8.4. Amžius susergant 1TCD ir įtaka reprodukcinei moters sveikatai ... 12
8.5. 1TCD ir mėnesinių pradžia, jų ciklo sutrikimai ... 13
8.6. CD ir nėštumas ... 14
8.7. CD ir gyvenimo kokybė ... 16
9. TYRIMO METODIKA ... 18
10. REZULTATAI ... 22
10.1. Sergančiųjų 1TCD ir kontrolinės grupių sociodemografinių rodiklių skirtumai. ... 22
10.2. Sergančiųjų 1TCD reprodukcinių rodmenų įvertinimas priklausomai nuo susirgimo amžiaus 24 10.3. Sergančiųjų 1TCD sirgimo trukmės grupių skirtumų vertinimas ... 27
10.4. Sergančiųjų 1TCD ir kontrolinės grupės gyvenimo kokybės įvertinimas ... 30
10.5. Daugiaveiksnės binarinės logistinės regresijos modelio vertinimas ... 32
11. REZULTATŲ APTARIMAS ... 33
12. IŠVADOS ... 35
13. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 36
14. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 37
1. SANTRAUKA
Magistrinio darbo autorius: Gintarė Plačinskaitė.
Darbo pavadinimas: Moterų, sergančiųjų pirmo tipo cukriniu diabetu, nėštumo ypatumai. Darbo tikslas: Įvertinti moterų, sergančiųjų pirmo tipo cukriniu diabetu, nėštumo ypatumus. Uždaviniai:
1. Įvertinti nėščiųjų, sergančiųjų pirmo tipo cukriniu diabetu, ir kontrolinės grupės sociodemografinius rodiklius. 2. Įvertinti sergančiųjų cukriniu diabetu reprodukcinės funkcijos sąsajas su susirgimo amžiumi. 3. Įvertinti cukrinio diabeto trukmės įtaką reprodukcinei funkcijai. 4. Įvertinti nėščiųjų, sergančiųjų pirmo tipo cukriniu diabetu, ir kontrolinės grupės gyvenimo kokybės skirtumus. 5. Įvertinti veiksnius sąlygojančius nėštumo laukimo laiką.
Metodai: atliktas momentinis kohortinis tyrimas, tai yra atsitiktinės tikslinės atrankos būdu apklausta 50 moterų, sergančiųjų pirmo tipo cukriniu diabetu. Visos sergančiosios pirmo tipo cukriniu diabetu moterys apklausos metu buvo nėščios. Taip pat buvo atliktas atvejo kontrolės tyrimas vertinant gyvenimo kokybę. Pasirinktos homogeniškos pagal amžių grupės: tiriamąją grupę (n=50) sudarė 1 tipo diabetu sergančiosios nėščiosios, o kontrolinę grupę sudarė nesergančios nėščiosios (n=50).
Tyrimo rezultatai:
Nustatyta, jog sergančiųjų 1 tipo diabetu ilgiausio bei trumpiausio mėnesinių ciklo trukmė iki nėštumo statistiškai reikšmingai ilgesnė nei nesergančiųjų, o lytinio gyvenimo pradžia ankstesnė. Nėštumo laukimo laikas beveik du kartus trumpesnis nesergančiųjų 1 tipo diabetu. Susirgusių 15 m. ir vyresnių, taip pat sergančiųjų mažiau nei 15 m. 1 tipo diabetu menstruacijos ir buvo reguliaresnės. Diabeto trukmė du kartus sąlygojo nėštumo laukimo laiką. Sergančiosios 1 tipo diabetu nėščiosios savo gyvenimo kokybę vertina prasčiau psichologinės sveikatos, aplinkos srityse ir bendro pasitenkinimo savo sveikata
Išvados:
1. Sergančiųjų 1 tipo diabetu nėščiųjų tiriamųjų grupę statistiškai reikšmingai sudarė daugiau: ištekėjusių ar neištekėjusių gyvenančių su partneriu. Įvertinta, kad tiriamojoje grupėje ilgiausio ir trumpiausio mėnesinių ciklo trukmė yra ilgesnė. Tiriamosios grupės lytinio gyvenimo pradžia ankstesnė, o šio nėštumo laukimo laikas du kartus ilgesnis. 2. Nustatyta, kad susirgusioms jaunesnėms nei 15 m. 1 tipo diabetu mėnesinių reguliarumas 4,64 ŠS mažiau reguliarios nei susirgusioms 15 m. ir vyresnėms. 3. Sergančiosioms mažiau nei 15 m. 1 tipo diabetu statistiškai reikšmingai mėnesinės reguliaresnės, taip pat pirmakarčių nėščiųjų buvo daugiau, o nėštumo laukimo laikas trumpesnis, nei sergančiųjų 15 m. ir daugiau. 4. Sergančiosios 1 tipo diabetu nėščiosios savo gyvenimo kokybę vertina statistiškai reikšmingai prasčiau nei kontrolinė grupė psichologinės sveikatos ir aplinkos srityse. Bendrą pasitenkinimą savo sveikata statistiškai reikšmingai tiriamoji grupė įvertino taip pat blogiau. 5. Įvertinus daugiaveiksnės binarinės logistinės regresijos duomenis, nustatyta, kad nėštumo laukimo laiką sąlygojo šie veiksniai: kontracepcijos pasirinkimas, susirgimo amžius, cukrinio diabeto trukmė ir psichologinė būklė.
Rekomendacijos: gauti šiame darbe rezultatai, rodo, kad reikia atkreipti dėmesį į pirmo tipo cukriniu diabetu sergančiųjų moterų reproduktyvią funkciją sąlygojančius veiksnius: kontracepcijos pasirinkimas, susirgimas 1 tipo diabetu, cukrinio diabeto trukmė ir psichologinė būklė.
2. SUMMARY
Master‘s thesis author: Gintarė Plačinskaitė
Title of the thesis: Pregnancy peculiarities of women with type 1 diabetes.
The aim of the study: Evaluate pregnancy peculiarities of women with type 1 diabetes. Objectives of the study: 1. To evaluate the sociodemographic factors of the pregnant patients with type 1 diabetes and the control group. 2. To evaluate the reproductive function and pregnancy peculiarities of the patients with type 1 diabetes by age of onset. 3. To evaluate the disease-term impact on the peculiarities of pregnancy of patients with type 1 diabetes. 4. To evaluate the differences in quality of life between the pregnant patients with type 1 diabetes and the control group. 5. To evaluate factors influencing time to pregnancy.
Methods: An instantaneous cohort study, that is, a random sampling of target 50 women with type 1 diabetes was performed. All women with type 1 diabetes during the survey were pregnant. The case control study on the assessment of quality of life was also performed. Homogeneous by age groups were selected: research group comprised (n=50) pregnant women with type 1 diabetes, whereas the control group consisted of pregnant women (n=50) who did not have type 1 diabetes.
Research results: It was estimated that patient‘s with type 1 diabetes the longest and shortest menstrual cycle was significantly longer, and the onset of sexual life was earlier. Time to pregnancy was almost two times shorter of healthy women. Diabetes duration resulted in time to pregnancy two times longer. Patients who developed type 1 diabetes at the age of 15 or older, as well as those with type 1 diabetes for less than 15 years had more regular menstrual periods. Pregnant women with type 1 diabetes assess their quality of life in the aspects of psychological health, environmental factors, and overall satisfaction of health as poorer.
Conclusions: 1. The group of patients with type 1 diabetes consisted of significantly more married or unmarried living with a partner. It was estimated that the longest and the shortest menstruation cycle was longer and the sexual onset was earlier but time to pregnancy was two times longer in the research group. 2. Having evaluated the probability of option it was estimated that those who developed type 1 diabetes younger than 15 years of age had less regular menstrual periods by 4.64 odds ratio than those at the age of 15 or older. 3. Having type 1 diabetes less than 15 years periods were significantly more regular, as well as there were more pregnancies for the first time and time to pregnancy was shorter than those who had type 1 diabetes for 15 years or more. 4. Pregnant women with type 1 diabetes assess the quality of life significantly worse than the control group in the aspects of psychological health and environmental factors. The research group evaluated the overall satisfaction with their health significantly worse as well. 5. After having evaluated the data of binary logistic regression it was used that time to pregnancy was determined by the following factors: the choice of contraception, age of onset and duration of diabetes mellitus, and psychological condition.
Recommendations:
The results obtained in this work indicate the necessity to pay attention to the influencing factors on the reproductive function of women with type 1 diabetes: choice of contraception, age of onset and duration of diabetes mellitus, and psychological condition.
3. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Etikos komiteto leidimas: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras. Leidimo numeris: BEC-MF-189, išdavimo data: 2016-01-11.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
5. SANTRUMPOS
ADA - Amerikos diabeto asociacija CD - Cukrinis diabetas
KMI - Kūno masės indeksas
PSO - Pasaulinės Sveikatos Organizacija 1TCD - pirmo tipo cukrinis diabetas
DCCT - diabeto kontrolės ir komplikacijų tyrimas (Diabetes Control and Complications Trial) Df - laisvės laipsnių skaičius
GKI - gyvenimo kokybės indeksas GKS - gyvenimo kokybės skalė
IGF-1 - į insuliną panašus augimo faktorius 1 (insulin-like growth factor-1), PI - pasikliautinasis intervalas
P - reikšmingumo lygmuo SD - standartinis nuokrypis SE - standartinė paklaida ŠS - šansų santykis
χ2- chi - kvadrato kriterijus
FSH - folikulą stimuliuojantis hormonas LH - liuteinizuojantis hormonas
LD - lytinė disfunkcija
6. ĮVADAS
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai pasiūlė tokį cukrinio diabeto (CD) apibrėžimą: „Cukrinis diabetas yra metabolinių sutrikimų visuma, kurios metu stebima lėtinė hiperglikemija su angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitos sutrikimais, atsirandanti dėl daugybės paveldimų ir įgyjamų etiologinių priežasčių, sukeliančių insulino sekrecijos arba jo veikimo sutrikimus. Ligos pasekmė- įvairių organų pažeidimai, jų disfunkcija ir nepakankamumas“ [1].
Apie 5% Europos gyventojų serga cukriniu diabetu. 1985 m. pasaulyje buvo apie 30 mln. žmonių, sergančiųjų šia liga. 1995 m. jų padaugėjo iki 135 mln. [2]. 2000 metais pasaulyje buvo užregistruota apie 150 mln. žmonių, sergančiųjų cukriniu diabetu. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, iki 2025 metų išsivysčiusiose valstybėse diabetu sergančiųjų gali pagausėti 45 proc., o Kinijoje ir kitose šalyse- net 200 proc. Sergančiųjų diabetu skaičius gali išaugti iki 300 milijonų. Taigi cukrinis diabetas tampa globaline problema.
Gyvenimo kokybė dėl tarpdisciplininio požiūrio į ją tampa vis aktualesniu mokslo objektu. Nors gyvenimo kokybė užsienio šalyse pradėta tyrinėti palyginti neseniai- apie 1970 m., ši tema susilaukė labai didelio susidomėjimo, kuris ateityje tik didės, nes gyvenimo kokybės gerinimas yra globali problema. Mokslinėje literatūroje galima aptikti nemažai gyvenimo kokybės apibrėžimų, sampratos modelių, tačiau reikia pripažinti, kad vieno visuotinai pripažinto apibrėžimo- nėra. Kiekvienas autorius, priklausomai nuo mokslo disciplinos ir keliamų tyrimo tikslų, pasirenka gyvenimo kokybės sampratą [3].
Cukrinio diabeto epidemiologija yra pakankamai plačiai tirta ir duomenys labai prieštaringi. Multicentrinių studijų, kurios vertintų atskirų centrų duomenis yra labai mažai. Randami duomenys, kadangi jie netikslūs, nepateikiami. Šiame darbe mes nusprendėm pateikti tik šio darbo rezultatus.
Atlikome palyginamąją kohortinę studiją, homogeniškoms grupėms, kadangi mūsų išankstinė statistinė nuostata (hipotezė (H1)) - sergančiųjų 1 tipo cukriniu diabetu gyvenimo kokybė,
7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Įvertinti moterų, sergančiųjų pirmo tipo cukriniu diabetu, nėštumo ypatumus. Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti nėščiųjų, sergančiųjų pirmo tipo cukriniu diabetu, ir kontrolinės grupės sociodemografinius rodiklius.
2. Įvertinti sergančiųjų cukriniu diabetu reprodukcinės funkcijos sąsajas su susirgimo amžiumi. 3. Įvertinti cukrinio diabeto trukmės įtaką reprodukcinei funkcijai.
4. Įvertinti nėščiųjų, sergančiųjų pirmo tipo cukriniu diabetu, ir kontrolinės grupės gyvenimo kokybės skirtumus.
8. LITERATŪROS APŽVALGA
8.1. Aktualumas
Cukrinis diabetas yra lėtinė progresuojanti, neišgydoma liga, trunkanti visą žmogaus gyvenimą nuo jos nustatymo dienos, sukelianti neišvengiamas komplikacijas. CD yra civilizacijos liga ir viena sudėtingiausių klinikinės medicinos problemų. CD visame pasaulyje yra viena sparčiausiai plintančių ligų, o sergančiųjų skaičiaus augimas yra siejamas su vakarietiško gyvenimo būdo plitimu: urbanizacija, populiacijos amžiaus ilgėjimu, stresu, socialiniais veiksniais, netinkamais mitybos įpročiais, nejudriu gyvenimo būdu, mažu fiziniu aktyvumu, nutukimu. Sergančiųjų skaičius auga ir dėl to, kad mažėja mirtingumas, gerėja ligos patikra, diagnostika, gerėja gydymo galimybės ir jų pasirinkimas. Sergamumas kas 25 metus padidėja dukart ir prognozuojama, kad 2030 m. CD gali sirgti daugiau kaip 360 mln. pasaulio gyventojų, t.y. daugiau kaip 6-7 proc. suaugusiųjų. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, Europoje apie 15 proc. vidutinio amžiaus žmonių ir net 35-40 proc. senyvo amžiaus žmonių nustatomas sutrikęs gliukozės toleravimas [4-6].
Sergantiesiems CD nurodoma tinkamo ligos valdymo ir gydymo, savirūpos, komplikacijų stabdymo, geros psichologinės būsenos svarba, tačiau dažnai nutylima apie reprodukcinės sveikatos (ypač moterų) svarbą. Daugiau diskutuojama apie vyrų erekcijos sutrikimus, bet ignoruojamos moterų vaisingumo ar lytinio gyvenimo problemos, kurios jas vargina nuo paauglystės iki menopauzės [6].
Žinoma, kad moterims, sergančioms tiek 1 tipo CD, tiek ir 2 tipo, dažnai kyla rūpesčių dėl vaisingumo, kurį gali lemti mėnesinių ciklo sutrikimas, trumpesnis vaisingasis ar reprodukcinis laikotarpis, nutukimas, bloga glikemijos kontrolė ir CD sukeltos komplikacijos, hiperandrogenizmas ar policistinių kiaušidžių sindromas, autoimuninis tiroiditas, šlapimo takų ar makšties infekcija, šlapimo nelaikymas, lytinės veiklos trikdžiai pvz.: makšties sausumas, lytinio potraukio sumažėjimas, psichologinės problemos [7-8].
8.2. Etiologinė cukrinio diabeto klasifikacija
1. Pirmo tipo cukrinis diabetas- beta ląstelių destrukcija, lemianti absoliutų insulino stygių: • Imuninis (1a tipas)- nustatomas, kai randama autoantikūnų prieš insuliną, kasos salelių beta ląsteles ir pan.
• Idiopatinis (1b tipas)- nustatomas, kai nerandama autoimuninio proceso požymių.
2. Antro tipo cukrinis diabetas- vyrauja audinių atsparumas insulinui su santykiniu insulino trūkumu arba vyrauja insulino išskyrimo sutrikimas su nedideliu audinių atsparumu insulinui.
3. Kiti specifiniai diabeto tipai:
o monogeninis „vėlyvas“ (jaunų suaugusiųjų) diabetas (Maturity onset diabetes of the young, (MODY));
o monogeninis „ankstyvas“ (naujagimių/įgimtas) diabetas • Genetiniai insulino veikimo defektai:
o A tipo atsparumas insulinui; o leprekonizmas;
o Rabson-Mendenhall sindromas; o lipoatrofinis diabetas;
o kiti.
• Egzokrininės kasos ligos: o pankreatitas;
o traumos ar chirurginės procedūros (pankreatektomija); o kasos navikai; o cistinė fibrozė; o hemochromatozė; o fibrokalkuliozinė pankreatopatija; o kitos. • Endokrininės ligos: o akromegalija; o kušingo sindromas; o feochromocitoma; o glukagonoma; o hipertiroidizmas; o somatostatinoma; o aldosteronoma; o kitos.
• Vaistų ar cheminių medžiagų sukeltas CD:
o toksinis poveikis: žiurkių nuodai Vacor, pentamidinas, ciklosporinas; o autoimuninis poveikis: alfa interferonas;
o beta ląstelių funkcijos sutrikimas: tiazidiniai diuretikai ar kilpiniai diuretikai, beta adrenoblokatoriai, alfa adrenomimetikai, diazoksidas, opiatai;
o atsparumas insulinui: gliukokortikoidai, nikotino rūgštis, skydliaukės hormonai, progesteronas ir kt.
• Infekcijos:
o citomegalovirusas; o įgimta raudonukė; o kitos.
• Retos imuninių sutrikimų sukeltos diabeto formos: o priešinsulininių receptorių antikūnai;
o sustingusio žmogaus („Stiff man“) sindromas; o POEMS sindromas;
o kitos.
• Kiti genetiniai sindromai kartais siejami su CD: o Dauno sindromas;
o Hantingtono chorėja; o Klainfelterio sindromas; o Lorenso-Muno-Baidelio sindromas; o Miotoninė distrofija; o porfirija; o Preider-Vilio sindromas; o Ternerio sindromas; o Volframo sindromas; o kiti.
4. Gestacinis diabetas- pirmą kartą nėštumo metu nustatytas įvairaus laipsnio angliavandenių apykaitos sutrikimas, pasireiškiantis įvairaus laipsnio hiperglikemija [9].
8.3. CD patogenezė
Etiologiškai ypač svarbi genetinė predispozicija. Chromosomos 6p21.3 trumposios rankos žmogaus leukocitų antigeno (HLA) regione yra genai, koduojantys I klasės, II klasės, III klasės antigenus. Pirmiausia buvo atrastos asociacijos tarp 1TCD ir HLA I klasės HLA B8 ir HLA-B15 genų, bet stipriausios genetinės asociacijos 1TCD su HLA II klasės genais. Manoma, jog HLA genai prisideda iki 50% genetinės rizikos susirgti 1TCD [10-11].
Dažniausiai pirmieji kūdikių antikūnai yra IAA, o antrieji pagal dažnumą yra GADA. Autoantikūnų prieš kasos saleles ekspresija, daugumai individų koreliuoja su cukrinio diabeto pasireiškimo pradžia. Įprastai autoantikūnai išlieka nuolatinai, tik kai kuriems žmonėms autoantikūnų gamyba išnyksta be progresavimo į cukrinį diabetą. Galiausiai, tik mažumai vaikų pasigaminę autoantikūnai, sureaguoja su daugiau nei vienu salelių antigenu, turi tik trumpalaikę autoantikūnų ekspresiją. Kiti tyrimai irgi parodė ankstyvą imuninę disreguliaciją, ypač pastebimą neįprastų prostaglandinų ir monocitų aktyvacijos markerių gamyba [12].
1 tipo CD ligos paplitimo dažnis tarp jaunų žmonių yra beveik toks pat kaip tarp suaugusiųjų, taigi tai nėra vien jaunų žmonių liga. 1 tipo cukrinis diabetas istoriškai buvo laikoma liga, daugiausia vaikų ir jaunų suaugusiųjų (liga dažnai vadinama nepilnamečių diabetas, nes ji turi didžiausią pasireiškimo dažnį tarp 10-14 metų vaikų) [13].
Manoma, jog β ląstelių destrukcijos mechanizmas yra susijęs su FAS baltymais, sukeliančiais apoptozę, o mononuklearinės ląstelės infiltruoja kasos saleles ir sukelia uždegimą (insulitas). Tačiau tik pastaruoju metu dėl etinių ir techninių priežasčių, padidėjus turimam žinių kiekiui apie kasos salelių pažaidas, tiriant prediabetinių ir pacientų, su jau pasireiškusiu CD, kasos biopsijos mėginius, paaiškėjo, jog tik pusei pacientų rastas kasos salelių uždegimas, lyginant su visais pacientais, kuriems
buvo nustatytas įvairaus lygio beta ląstelių sumažėjimas. Nors ilgą laiką, buvo manoma, jog 1 tipo CD pagrindinis patologinis požymis yra sumažėjęs β ląstelių kiekis, gautas kasos nekroskopijos metu. Kasos salelių uždegiminiame infiltrate buvo rastas CD8 ir CD4 T ląstelės, B limfocitai ir makrofagai, tačiau ypač dominuoja CD8 ląstelės. Uždegiminės kasos salelės parodė padidėjusią ekspresiją MHC I klasės molekulių. Taip pat, kasos salelių uždegimo lygis ir padidėjusi MHC I klasės molekulių ekspresija koreliuoja su pablogėjusia glikemine kontrole. Kalbant apie β ląstelių destrukcijos mechanizmus, uždegimo apimtose β ląstelėse buvo nustytas Fas baltymas, kur mononuklearinėmis ląstelėmis infiltruotos salelės produkavo Fas ligandą. Šie rezultatai rodo, jog sąveika tarp Fas β ląstelėse ir Fas ligando infiltruotose ląstelėse gali sukelti selektyvią β ląstelių apoptozę, lydinčią į 1 tipo CD. Tačiau dar reikia daugiau tyrimų šiems radimam pagrįsti [14].
Ilga besimptominė fazė gali būti identifikuojama serologiniais markeriais: antikūnais prieš kasos salelių ląstelių citoplazmą, insuliną, glutaminės rūgšties dekarboksilazę.
Apibendrinant, 1 tipo cukrinis diabetas yra kompleksinė, multifaktorinė liga, kuri sąveikaujant genetiniams ir aplinkos veiksniams sukelia imuninės sistemos anomalijas, lydinčias į kasos ląstelių pažeidimą ir destrukciją.
8.4. Amžius susergant 1TCD ir įtaka reprodukcinei moters sveikatai
Pirmo tipo cukriniu diabetu gali susirgti bet kuriuo amžiaus žmonės, tačiau labiausiai tai stebima vaikams ir paaugliams. Taip pat, daugybė tyrimų rodo, kad dažniausiai susergama iki 15 metų. Pasikartojimo (paveldimumo) rizika palikuonims svyruoja nuo 3 iki 6 proc. Mažai žinoma apie susirgusių iki 15 metų žmonių, paveldėjimo riziką pirmos eilės giminaičiams. Pirmo tipo cukrinio diabeto susirgimo dažnis yra daug mažesnis jaunų suaugusiųjų, nei vaikų [15-16]. Reiškia, paveldėjimo rizika ir šeimos nariams gali būti skirtinga, susirgusių po vaikystės.
Su lytimi susiję faktoriai yra susiję su paveldimumu kitos kartos giminaičiams. 20 metų amžiaus, 1TCD sergančiųjų vyrų 5-8 proc. ir sergančiųjų moterų 2-8 proc. palikuonių turės paveldimumą. Įrodyta, jog tėvų susirgusių 0-17 metų amžiaus paveldėjimo rizika palikuonims yra didesnė. Tačiau, tai neįrodyta apie moterų palikuonis. Visgi, nėra žinoma kuris su lytimi susijęs faktorius yra svarbus susirgusių 1TCD suaugusiųjų [17].
Daugybei lėtinių ligų, amžius susergant yra rodiklis, rodantis genetinį polinkį. Kuo ankstesnis ligos susirgimo amžius, tuo didesnė paveldėjimo rizika pirmos eilės giminaičiams. Naujausi tyrimai rodo, jog dideli genetiniai, autoimuniniai ir klinikiniai skirtumai tarp suaugusiųjų amžiuje ir vaikystėje pasireiškusio 1TCD. Šie skirtumai, atspindi heterogeniškumą paveldint 1TCD priklausomai nuo amžiaus susergant. Spėjama, jog sergančiųjų 1TCD vyrų genetinio polinkio rizika jų palikuonims yra didesnė, nei sergančiųjų moterų [17].
Yra du paaiškinimai, kodėl sergančiųjų motinų genetinis polinkis mažesnis nei vyrų. Naujagimiai gali būti apsaugoti nuo ligos nėštumo metu arba gali įvykti persileidimas. Renkant duomenis, paaiškėjo, jog nėštumo metu, motinos gimda gali paveikti vaisiaus sveikatą visam jo gyvenimui [18]. Keletas tyrimų parodė, jog motinos gestacinis diabetas turi įtakos padidėjusiai 1TCD rizikai. Berniukai yra dažniau pažeidžiami esant gestiniam diabetui [19].
1TCD anksčiau įvardinamas kaip susirgusių nepilnamečių arba nuo insulino priklausomas cukrinis diabetas, Jungtinėse Amerikos valstijose sudaro 5-10 proc. visų CD atvejų [20-21]. Šis CD potipis atsiranda dėl autoimuninės atakos nukreiptos prieš insuliną produkuojančias kasos betas ląsteles. Dažniausiai šia liga susergama iki 30 metų ir tai gali paveikti reprodukcinio amžiaus moteris. Kiekvienais metais JAV 0,2- 0,5 proc. nėštumų yra komplikuoti dėl 1TCD [22]. Nevaisingumas buvo dažniausia reprodukcinio amžiaus moterų cukrinio diabeto komplikacija prieš atsirandant insulino terapijai. O esant nėštumui neonatalinis mirštamumas siekė iki 60 proc. Tačiau šiandieninė intensyvi nėščiųjų glikemijos kontrolė sumažino šį skaičių iki 2-5 proc. Pagerėjusios perinatalinės išeitys yra tiesiogiai susijusios su pagerėjusia glikemijos kontrole ir atvirkščiai koreliuoja su organų- taikinių pažeidimu nėštumo metu, kadangi kinta jų būklė nėštumo eigoje pagal White klasifikaciją.
8.5. 1TCD ir mėnesinių pradžia, jų ciklo sutrikimai
Mergaičių brendimas prasideda apie 9-14 amžiaus metus adrenarche ir baigiasi apie 13-18 metus. Adrenarche- tai mergaičių santykinis androgenų koncentracijos padidėjimas, ji dažniausiai nustatoma pagal pubarchę, t.y. gaktos ir pažastų plaukų augimo pradžią. Besibaigiant greitajai brendimo fazei, apie 13-14 metus, prasideda pirmosios mėnesinės (menarchė). Manoma, kad brendimas neprasideda, jeigu kūno masės indeksas (KMI) mažesnis nei 17 [kg/m2]. Jei mergaitės nesukaupia pakankamo kiekio riebalų ar netenka, vėluoja ir menarchė. Įvairių populiacijų mergaičių adrenarchės ir menarchės (pirmųjų mėnesinių) amžius labai skiriasi. Lietuvaičių menarchės vidutinis amžius 2002 m. buvo 13,55 metų. Palyginus su kitomis pasaulio šalimis, lietuvių brendimas yra vėlyvas ir tai yra teigiamas rodiklis: įrodyta, kad anksti bręstantys vaikai dažniau linkę tukti ir sirgti 2 tipo CD ir kitomis medžiagų apykaitos ligomis (panašus brendimas švedų, anglų, o anksčiausiai bręsta Viduržemio jūros regiono gyventojai, JAV- juodaodžiai ir meksikiečiai) [23] .
1922 m. pasiekta didelė CD gydymo pažanga, pradėtas vartoti insulinas. Iki tol gydant 1TCD tik dieta, daugeliui mergaičių, pirmosios mėnesinės neprasidėdavo arba išnykdavo tik prasidėjusios. Atradus insuliną ir pradėjus juo gydyti sergančias paaugles, tapo tikėtina, kad jų menarche nesiskirs nuo nesergančiųjų. Insulinas veikia ne tik medžiagų apykaitą, bet yra svarbus reguliuojant kiaušidžių veiklą, t.y. insulino stygius ar perteklius, būdinga sergančiosioms 1TCD, gali veikti ne tik medžiagų apykaitą, bet yra svarbus reguliuojant kiaušidžių veiklą, t.y. insulino stygius ar perteklius, būdinga
sergančiosioms 1TCD, gali veikti kiaušidės folikulus ir stromos ląsteles. Žinoma, kad jaunesnėms nei 10 metų paauglėms (t.y. iki lytino brendimo) susirgus 1TCD pirmosios mėnesinės vėluoja vidutiniškai vienerius metus, būdingi dažni mėnesinių ciklo sutrikimai, netgi ir vartojant intensyvią insulino terapiją arba esant gerai CD kontrolei. Nustatyta, kad sergančiųjų CD mėnesinių ciklas yra ilgesnis (daugiau nei 31 diena), ilgesnė kraujavimo trukmė (6 dienos ir daugiau), gausesnės mėnesinės, o mėnesinių ciklo sutrikimai (oligomenorėja ar antrinė amenorėja) dukart dažnesni mažą KMI turinčias pacientes. Kita vertus, gera glikemijos kontrolė, maža glikozilinto hemoglobino (HbA1c) koncentracija kraujyje lemia geresnį mėnesinių reguliavimą. Manoma, kad šiuose brendimo procesuose dalyvauja pogumburys, hipofizė ir kiaušidės, o jų sąveika pažeidžiama dėl medžiagų apykaitos pokyčių, todėl didėja dopaminergininis aktyvumas, silpnėja prolaktino atsakas į dopamino antagonistus, sutrinka pogumburio išskiriamo gonadotropinus atpalaiduojamojo hormono (GnRH) banguojanti sekrecija ir slopinama gonadotropinių hormonų (ypač liuteinizuojamojo hormono (LH)) sekrecija [7].
Be to, vėlyvojoje paauglystėje gali būti kiaušidžių kilmės hiperandrogenizmas, todėl dažnėja policistinių kiaušidžių sindromas suaugusioms moterims, sergančioms 1TCD. Naujausi tyrimai rodo, kad siekiant užtikrinti gerą CD kontrolę, dažnai vartojamos žymiai didesnės nei fiziologinės insulino dozės. Dėl tokio egzogeninio hiperinsulinizmo gali atsirasti atsparumas insulinui. Taip pat padaugėja vyriškų hormonų (androgenų), bendrojo ir laisvojo testosterono, mažėja LH ir FSH kiekis, nustatomas padidėjęs kiaušidžių tūris ir jų struktūros pokyčiai. Policistinių kiaušidžių sindromas pasireiškia 12- 40 proc., lengvas hirsutizmas- 30 proc., biocheminė hiperandrogenemija- 20 proc., o policistinių kiaušidžių struktūra- daugiau kaip 50 proc. 1TCD sergančiųjų moterų [24]. Todėl 1TCD gydymas fiziologinėmis insulino dozėmis, mitybos korekcija ir gera glikemijos kontrolė yra labai svarbūs norint gerinti moterų, sergančiųjų 1TCD vaisingumą.
8.6. CD ir nėštumas
Hiperglikemija, pasireiškianti sergant cukriniu diabetu, yra pagrindinė motinos ir vaisiaus sergamumo priežastis, dažnai sąlygojanti komplikacijų vystimąsi nėštumo metu. Antra vertus, neseniai Jungtinėje Karalystėje atliktas Casson ir bendraautorių tyrimas [25], kuriame dalyvavo pradžioje neatrinktos 1TCD sergančios pacientės, nustatyta, kad šioje grupėje apsigimimai buvo 10 kartų dažnesni (94/1000 ir 9,7/1000), negyvagimių gimė 15 kartų dažniau (25,0/1000 ir 5,0/1000), o perinatalinis mirtingumas buvo tris kartus didesnis (19,9/1000 ir 6,8/1000), lyginant su bendros populiacijos rodikliais. Be to, pacienčių, kurių kūdikiai buvo apsigimę, glikemijos kontrolė buvo blogesnė, lyginant su sveikus kūdikius pagimdžiusiomis pacientėmis. Kelių klinikinių tyrimų [26] duomenimis, gera motinos glikemijos kontrolė prieš pastojant sumažina apsigimimų dažnį, kuris
išlieka pagrindine kūdikių, kurių mamos serga 1TCD, didelio sergamumo ir mirtingumo priežastimi. Apie 0,27 proc. moterų, kurios pastoja, serga 1TCD, apie 2-7 proc. (kai kuriose populiacijose net iki 14 proc.) suserga gestaciniu diabetu, daugiausia antroje nėštumo pusėje, kai kasos β-ląstelių sekrecija nebeatsveria placentos hormonų (insulino antagonistų) sukelto atsparumo insulinui. Abiem atvejais pavojus yra tiek motinai, tiek vaisiui. Vaisiaus pažaidos rizika padidėja daugiau kaip 30 proc., arba 12 kartų lyginant su sveika populiacija. Hiperglikemija nėštumo metu yra susijusi ne tik su padidėjusia CD rizika motinai, bet taip su padidėjusiu CD pavojumi palikuoniui vaikystėje ir paauglystėje. Dėl cukrinio diabeto motinai gali atsirasti polihidramnionas, hipertenzinės komplikacijos, pasikartojančios genitalijų ir šlapimo takų infekcijos, gimdymo traumos, gimdymą gali tekti baigti cezario pjūvio operacija. Sergančiosioms 1TCD tris kartus padidėja skydliaukės veiklos sutrikimo pavojus nėštumo metu ir po gimdymo, todėl turi būti ištirta skydliaukės funkcija.
Svarbūs Diabeto kontrolės ir komplikacijų tyrimo (DCCT) rezultatai. Šiame tyrime dalyvavo 680 moterų, iš kurių 345 skirtas intensyvus gydymas, o 335- įprastinis gydymas. 180 moterų išnešiojo 270 naujagimių, iš kurių gyvybingi buvo 191. Šio tyrimo protokole buvo reikalaujama, kad įprastinį gydymą gaunančioms moterims, kurios stengėsi pastoti ar jau buvo pastojusios, būtų skirtas intensyvus gydymas. Prieš pastojant vidutinis HbA1C buvo mažesnis intensyvaus gydymo grupėje, lyginant su įprastinio gydymo grupe (7,4±1,3 proc. ir 8,1±1,7 proc.; pastojant, gimė 4 apsigimę naujagimiai, t. y. tiek pat, kaip ir intensyvų gydymą skyrus po pastojimo (7,7 proc. ir 4,8 proc., p>0,05- statistikai nereikšmingas). Tyrimo rezultatai parodė, kad skiriant intensyvų gydymą cukriniu diabetu sergančioms pacientėms prieš nėštumą ir po jo, HbA1c žymenį galima ženkliai sumažinti. Taip pat nustatyta, kad pradėjus intensyvų gydymą prieš pastojimą ar greitai po jo, apsigimimų dažnis sumažėja iki bendros populiacijos dažnio (<4 proc.) [26].
Nėštumo pabaigoje nevalgius skatinama lipolizė. Tai lemia mažos insulino ir gliukozės koncentracijos bei nevykstantis slopinamasis insulino poveikis lipolizei. Sumažėjus angliavandenių oksidacijai padidėja laisvųjų riebalų rūgščių, kurias motinos organizmas naudoja kaip pakaitines maisto medžiagas. Šie pakitimai, atsirandantys nevalgius, vadinami „pagreitėjusiu badavimu“ ir pasireiškia nevalgius 12 val. Taigi normalaus nėštumo metu gliukozės koncentracija kraujyje nevalgius yra maža, o jos svyravimai po valgio yra didesni ir trunka ilgiau [27].
Taigi, įvertinus anksčiau minėtus pokyčius, darosi aišku, kad insulinas yra svarbiausias veiksnys, reguliuojantis būklę nevalgius ir po valgio, o bet koks jo sekrecijos ir/ ar veikimo sutrikimas sąlygoja sutrikusią vaisiui reikalingų maisto medžiagų gamybą. Jei insulino sekrecija nėštumo metu nekompensuoja atsparumo insulinui, apie 5 proc. atvejų, esant normaliam nėštumui, vystosi gestacinis cukrinis diabetas [28]. Šiais atvejais hiperglikemija po valgio atsiranda išnykus pirmajai insulino sekrecijos fazei, o sutrikusi gliukozės gamyba kepenyse gali sąlygoti ir hiperglikemiją nevalgius.
tarp „palengvėjusio anabolizmo“ ir „pagreitėjusio badavimo“, kurie būna normalaus nėštumo metu. Dėl šios priežasties sunku pasiekti gerą glikemijos kontrolę ir pasireiškia dideli dienos glikemijos svyravimai. Svarbu nurodyti, kad 1TCD sergančioms moterims insuliną skiriant neteisingai, nėštumo sąlygota lipolizė skatina ketoacidozės vystymąsi.
Gera glikemijos kontrolė, kraujospūdį mažinamųjų vaistų vartojimas per pastaruosius 20 metų pagerino vaisingumo rodiklius: CD sergančios moterys pastoja lengviau, sumažėjo neigiamų nėštumo pasekmių, tačiau šis skaičius vis dar nesiekia bendrosios populiacijos rodiklių [7-8].
Tarptautinė diabeto federacija pabrėžia, jog saugiausia pastoti, jei HbA1c yra mažiau 6,1 proc., Amerikos diabeto asociacija nurodo HbA1c esant tinkama mažiau 7 proc.; jei moterys šių tikslų nepasiekia, būtina CD mokytojos konsultacija, dažnas glikemijos tikrinimas [5-6].
8.7. CD ir gyvenimo kokybė
Pasaulio sveikatos organizacija 1993 m. pasiūlė tokį gyvenimo kokybės apibrėžimą: „Gyvenimo kokybė (GK) - tai individualus, susijęs su asmeniniais tikslais, viltimis, standartais bei poreikiais, savo paskirties įvertinimas esamoje kultūros ir vertybių sistemoje. Gyvenimo kokybė yra kompleksiškai veikiama asmens fizinės sveikatos, psichologinės būklės, nepriklausomybės suvokimo, socialinių ryšių bei aplinkos“ [29].
Vertinant sergančiųjų GK dažniausiai yra apsiribojama su sveikata susijusia GK, t.y. neatitikimu tarp realios ir siekiamos sveikatos. Kiekvienas asmuo savo GK vertina skirtingai. Sergančiųjų diabetu lūkesčiai, siejami su ligos eiga ir tikėjimu, kad savijauta pagerės- skiriasi.
Nuo pat CD nustatymo būtina keisti gyvenimo būdą, stebėti savijautą, glikemiją, reguliuoti mitybą ir svorį. Ūminės ir lėtinės CD komplikacijos gali daryti įtaką sergančiojo asmens psichologinei savijautai bei GK [17].
Individų ir jų grupių GK įvertinimui yra naudojami klausimynai. Visuotinai susitarta, kad GK tyrimo instrumentai, turėtų apimti šiuos GK komponentus: fizinę būklę, psichologinį gerbūvį, bendravimą ir kasdieninę veiklą. Fizinis gerbūvis apima intervalą nuo specifinių simptomų sukelto diskomforto iki žvalumo ar bendro pasitenkinimo savo sveikata. Psichinis gerbūvis - tai nerimo, depresijos bei pykčio nebuvimas, geros emocijos ir pasitenkinimas socialine parama.
Sveikata- vienas iš svarbiausių gyvenimo kokybės veiksnių, todėl vertai yra išskirta atskira gyvenimo kokybės tyrimų sritis- su sveikata susijusi arba sveikatos sąlygota gyvenimo kokybė (angl. health-related quality of life) [17].
Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė- medicinos mokslo sritis, kurios tyrimų rezultatai paprastai naudojami sveikatos priežiūros kokybei ir gydymo veiksmingumui įvertinti.
1. Fizinė gerovė: t.y., geras funkcinių gebėjimų ir nepriklausomybės palaikymas ar simptomų palengvėjimas.
2. Psichologinė gerovė: pastangos palaikyti kontrolę, įprasminti grasinančią gyvenimui ligą, kuri charakterizuojama emocinio sielvarto, pasikeitusių gyvenimo prioritetų ir nežinios ar baimės.
3. Socialinė gerovė: pastangos palaikyti tarpasmeninį bendravimą, suprasti pasikeitusius vaidmenis.
9. TYRIMO METODIKA
Tyrimo planavimas. Moterys, dalyvausiančios tyrime, pasirašys asmens informavimo ir informuoto asmens sutikimo formą. Atvykusiems bus atliekama anketinė apklausa apie tiriamųjų sociodemografinius rodiklius, reprodukcinę sveikatą, dabartinę sveikatos būklę, diabeto eigą, lėtines komplikacijas, gretutinius susirgimus, gydymą ir gyvenimo kokybę.
Tyrimo organizavimas. Apklausiamos ir ištiriamos moterys, apsilankiusios LSMUL KK. Tyrimo objektas. Nėščios 1 tipo CD sergančios ir nesergančios moterys, apsilankiusios LSMUL KK. Tiriamųjų amžius- 18 metų ir vyresnės.
Tiriamųjų atranka (populiacija, imtis). Atliktas kohortinis tyrimas, tai yra atsitiktinės tikslinės atrankos būdu apklausta 50 moterų, sergančiųjų pirmo tipo cukriniu diabetu. Visos sergančiosios pirmo tipo cukriniu diabetu moterys apklausos metu buvo nėščios.
Taip pat atliktas atvejo kontrolės tyrimas vertinant gyvenimo kokybę. Pasirinktos homogeniškos pagal amžių grupės: pirmą grupę (tiriamąją; n=50) sudarė 1 tipo CD sergančios nėščiosios, o kontrolinę grupę sudarė nesergančios 1 tipo CD nėščiosios- n=50. Neįtraukimo kriterijai- sergančios kitomis ligomis.
Tyrimo metodai. Atsitiktinės tikslinės atrankos būdu apklausta 50 moterų, sergančių pirmo tipo cukriniu diabetu. Visos sergančiosios pirmo tipo cukriniu diabetu moterys apklausos metu buvo nėščios. Pacientės užpildė tyrimo anketas bei buvo rinkti duomenys iš ligos istorijų apie ligos eigą ir jos komplikacijas. Buvo tikslinami susirgimo diabetu metai, nėštumo pradžios laikas. Duomenys iš medicininės dokumentacijos apie sergančiųjų 1 tipo cukriniu diabetu (patvirtinta endokrinologo), lėtines diabeto komplikacijas (retinopatija, polineuropatija, nefropatija). Sociodemografinėje anketos dalyje klausta apie: amžių, gyvenamąją vietą, išsilavininimą, vedybinį statusą, rūkymą, mėnesinių pradžios amžių, ilgiausią ir trumpiausią mėnesinių trukmę dienom, lytinio gyvenimo pradžios amžių, buvusius nėštumus, šio nėštumo trukmę, folio rūgšties naudojimą iki nėštumo, vartotą kontracepciją, lytinių santykių dažnį prieš pastojant, nėštumo metu bei lytinių santykių dažnio pakitimo priežastis, cukrinio diabeto trukmę ir esamas komplikacijas.
Mėnesinių reguliarumas vertintas remiantis PSO rekomendacijomis: paauglių normali mėnesinių ciklo trukmė 20-45 dienos, o suaugusiųjų moterų 21-34 dienos [34].
Pasaulinės sveikatos organizacijos Gyvenimo kokybės- 100 klausimyno (WHOQOL-100) lietuviško varianto sutrumpintas 26 klausimų Gyvenimo kokybės klausimynas PSO-GK trumpas (THE
WHOQOL- Brief Quality of Life Questionnaire). Jis priklauso su sveikata susijusios GK klausimynų
Klausimynu galima vertinti keturias subjektyvaus gyvenimo vertinimo sritis:
• Fizinės sveikatos sritis apima klausimus apie aktyvumo lygį, medicinos pagalbos poreikį, energijos lygį, mobilumą, skausmą, miegą ir darbingumą.
• Psichologinė sritis apima klausimus apie pasitenkinimą savo išvaizda, savęs vertinimą, negatyvius ir pozityvius jausmus, gyvenimo prasmės suvokimą ir dėmesio koncentraciją.
• Socialinių santykių sritis apima klausimus apie asmeninius ryšius, socialinį palaikymą, pasitenkinimą seksualiniu gyvenimu.
• Aplinkos sritį sudaro klausimai apie finansinę padėtį, gyvenimo sąlygas, saugumą, galimybę ilsėtis, galimybę gauti reikiamą informaciją, sveikatos priežiūros prieinamumą, pasitenkinimą transporto priemonėmis.
Be šių keturių sričių, pridėti du atskiri klausimai: bendra gyvenimo kokybė (kaip vertinate savo gyvenimo kokybę?) ir bendras pasitenkinimas savo sveikata (ar esate patenkintas (-a) savo sveikata?). Sutrumpintą klausimyno versiją sudaro 26 klausimai, vertinami 5 balų Likerto skale. Pirminiai skalių įverčiai standartizuojami į 20 balų skales, remiantis standartiniais šio klausimyno kodavimo ir interpretavimo reikalavimais (WHO, 1996) [14].; aukštesnis įvertis rodo pozityvesnį srities įvertinimą. Gyvenimo kokybės rodikliai buvo paskaičiuoti, naudojantis papildomo SPSS paketo pagalba (angl. SPSS Syntax file). Gauti keturių skirtingų sričių (fizinės, psichologinės sveikatos, socialinių santykių bei aplinkos) vidurkiai 4-20 balų skalėje. Kuo didesnis balų skaičius, tuo geresnė respondentų gyvenimo kokybė atitinkamoje srityje.
Vertinant PSO-GK-trumpo klausimyno skalių patikimumą visoje tiriamųjų imtyje (N=100), gauti tinkami PSO-GK-trumpo skalių patikimumo (Cronbach α ) rodikliai: fizinės sveikatos sritis- 0,82, psichologinė sritis- 0,81, aplinkos sritis- 0,78, socialinių santykių sritis- 0,70. Bendras vidinis viso gyvenimo kokybės klausimyno suderinamumas (Cronbach α)- 0,91.
Tyrimo imtis
Pradinės pilotinės studijos metu nustatėme, jog psichologinio ir aplinkos skalės rodiklių vidurkiai (SF-26) skyrėsi. Atitinkamai: psichologinė (13,42±1,63 vs 15,94±1,45), aplinkos (12,58±1,62 vs 16,38±1,31).
Taikyta formulė, esant pasirinktinei tyrimo jėgai β=0,8 ir pasikliautinumo lygmeniui- α=0,05. Tiriamųjų imtis apskaičiuota pasikliautinuoju tikimybės intervalu pagal formulę. Generalinės aibės pasikliautinasis vidurkio intervalas yra:
n s t x m n s t x− < < + .
Tenkina vidurkio įvertinimo tikslumas Δ- 0,05, t. y. Δ + < < Δ − m x x .
Šiuo atveju galima pritaikyti formulę:
2 2 2 Δ =z s n ,
kur n- atvejų skaičius atrankinėje grupėje; z- koeficientas, surandamas iš vadinamųjų Stjudento pasiskirstymo lentelių, ir pasirenkamas pagal tai, kokį patikimumą norime gauti; kai patikimumas 95 proc. (p=0,05), z=1,96; s- imties vidutinis kvadratinis nuokrypis; Δ (delta)- leistinas netikslumas, t. y. skirtumas tarp atrankinės grupės ir generalinės aibės vidurkio, laisvai pasirenkamas, atsižvelgiant į ankstesnių tyrimų duomenis bei duomenų tikslumui keliamus reikalavimus. Jis gali būti nustatomas: remiantis anksčiau atliktais tyrimais arba literatūros šaltiniais, o mūsų atveju pagal bandomojo tyrimo rezultatus. Mūsų atveju naudotasi anksčiau aprašyto tyrimo rezultatais, kur s=1,9, o delta = 0,2.
Taigi atsižvelgiant į dviejų lyginamųjų: psichologinės ir aplinkos veiksnių tyrimą nustatyta preliminariai, kad pirmuoju atveju imties tūris turėtų būti 36, o antruoju 42.
Statistinės duomenų analizės metodai:
Sudarytos duomenų bylos: Excel 2010 ir duomenys transformuoti į SPSS 20.0 versiją.
Vertinant duomenis, buvo skaičiuojamos aprašomosios statistikos rodmenys, tikrinamos statistinės hipotezės apie skirtumus tarp vidurkių bei požymių dažnumų.
Dviejų grupių neparametrinio skirstinio vidurkiams palyginti taikytas Mano-Vitnio testas. Požymių tarpusavio priklausomumo hipotezei vertinti naudotas chi - kvadrato (χ2) kriterijus. Priklausomai nuo imčių dydžio buvo taikytas tikslusis (mažoms imtims) asimptominis χ2 (Fišerio) kriterijus.
Įvykių tikimybės prognozavimui pagal požymių reikšmes naudota vienfaktorinė (vienaveiksnė) logistinė regresinė analizė (ŠS).
10. REZULTATAI
10.1. Sergančiųjų 1TCD ir kontrolinės grupių sociodemografinių rodiklių skirtumai.
Įvertinome 100 tiriamųjų, kurių amžiaus vidurkis 28,37 m. ribos (20 min.- 38 maks.), o (±95 proc. PI 27,56-29,17). Grupės tarpusavyje buvo homogeniškos, dėl to šie rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Tiriamojoje grupėje didžiausią dalį sudarė su ne aukštesniu nei viduriniu išsilavinimu (38,00%), o kontrolinėje grupėje su aukštuoju išsilavinimu (62,00%). Tiek tiriamojoje, tiek kontrolinėje grupėje daugiausia buvo ištekėjusių moterų (62,00% ir 74,00%). Taip pat, tiek tiriamojoje, tiek kontrolinėje grupėje, didžiąją dalį sudarė gyvenančios mieste, skirstant pagal gyvenamąją vietą (78,00% ir 86,00%). Tiriamosios ir kontrolinės grupės sociodemografiniai rodiklių palyginimas pateiktas lentelėje 1.1.
1.1. lentelė. Tiriamosios ir kontrolinės grupių sociodemografinių rodiklių palyginimas
Charakteristikos 1TCD Kontrolinė grupė p
Tiriamųjų skaičius n=50 n=50
Tiriamųjų amžiaus vidurkis 27,78 [26,52- 29,03] 28,96 [27,93- 29,98] 0,147
Išsilavinimas: χ2= 8,326; df=2;
p=0,002
Ne aukštesnis nei vidurinis 19 (38,00) 5 (10,00) 0,001
Aukštasis neuniversitetinis 13 (26,00) 14 (28,00) 0,411 Aukštasis universitetinis 18 (36,00) 31 (62,00) 0,001 Šeiminė padėtis: χ2= 8,231; df=1; p=0,403 Ištekėjus 31 (62,00) 37 (74,00) 0,032 Išsiskyrus 2 (4,00) 2 (4,00) - Vieniša 0 (0,00) 0 (0,00) - Neištekėjus gyvena su partneriu 17 (34,00) 11 (22,00) 0,049 Našlė 0 (0,00) 0 (0,00) - Gyvenamoji vieta: χ2= 9,239; df=1; p=0,297 Miestas 39 (78,00) 43 (86,00) 0,15 Kaimas 11 (22,00) 7 (38,89) 0,15
Pastaba: duomenys pateikti vidurkis [±95% PI] arba n (%)
Tiriamosios buvo apklausiamos dėl rūkymo (iki nėštumo, nėštumo metu bei rūkymo trukmės vidurkio). Iki nėštumo rūkančių (6,12% ir 4,00%) ir nerūkančių (93,88% ir 96,00%) pasiskirstymas buvo beveik vienodas abiejose grupėse. Nėštumo metu rūkančių (2,00% ir 0,00%) ir nerūkančių (98,00% ir 100%) pasiskirstymas taip pat buvo beveik vienodas. Tačiau rūkymo trukmė statistiškai reikšmingai ilgesnė 1TCD sergančiųjų tarpe (11,55 [±95% PI 8,55-24,52] ir 7,00 [±95% PI 8,51-22,51]; p=0,0001). Tiriamosios ir kontrolinės grupės rūkymo paplitimo palyginimas pateiktas 1.2. lentelėje.
1.2. lentelė. Tiriamosios ir kontrolinės grupių rūkymo paplitimo palyginimas
Charakteristikos 1TCD Kontrolinė
grupė
p
Rūkymas iki nėštumo: χ2= 8,326; df=1; p=0,629
Taip 3 (6,12) 2 (4,00) 0,32
Ne 46 (93,88) 48 (96,00) 0,20
Rūkymas nėštumo metu: χ2= 8,426; df=1; p=0,242
Taip 1 (2,00) 0 (0,00) -
Ne 49 (98,00) 50 (100,00) 0,874
Rūkymo trukmės vidurkis 11,5 [8,55-24,52] 7,00 [8,51-22,51] <0,0001 Pastaba: duomenys pateikti vidurkis [±95% PI] arba n (%)
Gauti rezultatai rodo, kad menstruacijų pradžia abiejose grupėse vienoda (13,42 [±95% PI 12,96-13,87] ir 13,42 [±95% PI 13,05-13,78]; p=0,500). Ilgiausio ir trumpiausio menstruacijų ciklo trukmė, tiriamųjų tarpe, statistiškai reikšmingai skiriasi. Sergančiųjų 1TCD ilgiausio mėnesinių ciklo trukmė statistiškai reikšmingai ilgesnė nei nesergančiųjų (46,69 [±95% PI 37,70-55,68] ir 36,03 [±95% PI 32,21- 39,86]; p=0,009). Trumpiausio ciklo trukmė taip pat statistiškai reikšmingai ilgesnė tarp sergančiųjų 1TCD (28,69 [±95% PI 25,36-32,01] ir 25,53 [±95% PI 23,89- 27,18]; p=0,005).
Lytinio gyvenimo pradžia statistiškai reikšmingai 2 m. ankstesnė sergančiųjų 1TCD (16,54 [±95% PI 16,76- 18,31] ir 18,52 [±95% PI 17,87-19,16]; p= 0,035). O nėštumo laukimo laikas beveik du kartus trumpesnis nesergančiųjų 1TCD (4,66 [±95% PI 0,75-8,56] ir 2,88 [±95% PI 1,72-4,03]; p=0,381). Tiriamosios ir kontrolinės grupės reprodukcinės anamnezės duomenys pateikti 1.3. lentelėje.
1.3. lentelė. Tiriamosios ir kontrolinės grupės reprodukcinės anamnezės rodiklių palyginimas
Charakteristikos 1TCD
vidurkis [±95% PI] Kontrolinė grupė vidurkis [±95% PI] p
Menstruacijų pradžia (metai) 13,42 [12,96-13,87] 13,42 [13,05-13,78] 0,500 Ilgiausio ciklo trukmė 46,69 [37,70- 55,68] 36,03 [32,21-39,86] 0,009 Trumpiausio ciklo trukmė 28,69 [25,36- 32,01] 25,53 [23,89-27,18] 0,005 Lytinio gyvenimo pradžia (metai) 16,54 [16,76- 18,31] 18,52 [17,87-19,16] 0,035 Šio nėštumo laukimo laikas 4,66 [0,75-8,56] 2,88 [1,72-4,03] 0,381
Gauti rezultatai rodo, kad menstruacijų reguliarumas statistiškai nereikšmingai beveik vienodas. Reguliarios menstruacijos (82,00% ir 80,00%), o nereguliarios (18,00% ir 12,00%). Pagal buvusių nėštumų skaičių, tiriamųjų pasiskirstymas beveik vienodas abiejose grupėse. Pirmakartės sudarė (46,00% ir 50,00%), o ne pirmakartės (54,00% ir 50,00%). Folio rūgšties prieš nėštumą naudojimas abiejose grupėse buvo taip pat beveik vienodas. Naudojo (30,00% ir 42,00%), nenaudojo (68,00 ir 58,00%). Prieš pradedant planuoti nėštumą naudota kontracepcija statistiškai reikšmingai skiriasi (p=0,009). Barjerines kontracepcijos priemones beveik tris kartus rečiau naudojo sergančios
1TCD (16,00% ir 44,00%). Kontraceptines piliules, pleistrus ir spirales abiejose grupėse naudojo apylygiai. Tačiau natūralias kontraceptines priemones sergančios 1TCD statistiškai reikšmingai naudojo dažniau (72,00% ir 50,00%). Reprodukcinės anamnezės rodiklių skirtumai tirtose grupėse pateikti 1.4. lentelėje
1.4. lentelė. Reprodukcinės anamnezės rodiklių skirtumai tirtose grupėse
Charakteristikos 1TCD n (%); Kontrolinė grupė n (%); p Mėnesinių reguliarumas: χ2= 2,874; df=1; p=0,481 Reguliarios 41 (82,00) 44 (88,00) 0,027 Nereguliarios 9 (18,00) 6 (12,00) 0,200 Ar pirmas nėštumas: 0,688 Taip 32 (46,00) 25 (50,00) 0,754 Ne 27 (54,00) 25 (50,00) 0,823
Folio rūgšties naudojimas prieš pastojimą: χ2= 2,396; df=1; p=0,301
Taip 15 (30,00) 21 (42,00) 0,348
Ne 34 (68,00) 29 (58,00) 0,463
Naudota kontracepcija prieš pastojant: 0,009
Barjerinės 8 (16,00) 22 (44,00) <0,01
Piliulės 2 (4,00) 2 (4,00) 1,0
Pleistrai 0 (0,00) 1 (2,00) -
Spiralė 4 (8,00) 0 (0,00) -
Natūralios priemonės 36 (72,00) 25 (50,00) <0,01
10.2. Sergančiųjų 1TCD reprodukcinių rodmenų įvertinimas priklausomai nuo susirgimo amžiaus
Tiriamosios grupės pacientės buvo suskirstytos pagal CD susirgimo amžių. Iš jų 36 (72,00%) susirgo jaunesnės nei 15 metų ir 14 (28,00%) susirgo 15 metų ar vyresnės 1 TCD.
2.1. lentelė. Tiriamųjų sociodemografinių duomenų palyginimas susirgimo 1TCD amžiaus grupėse Charakteristikos Susirgimo amžius <15 m. n (%) Susirgimo amžius ≥15 m. n (%) p Išsilavinimas: χ2= 6,296; df=2; p=0,032
Ne aukštesnis nei vidurinis 14 (38,89) 5 (26,32) <0,001 Aukštasis neuniversitetinis 7 (19,44) 6 (46,15) 0,324 Aukštasis universitetinis 15 (41,67) 3 (16,67) 0,003 Šeiminė padėtis: χ2= 0,571; df=2; p=0,751 Ištekėjus 23 (63,89) 8 (57,14) <0,01 Išsiskyrus 1 (2,78) 1 (7,14) 0,5 Vieniša 0 (0,00) 0 (0,00) -
Neištekėjus gyvena su partneriu 12 (33,33) 5 (35,71) 0,002
Našlė 0 (0,00) 0 (0,00) -
Gyvenamoji vieta: χ2= 2,131; df=1; p=0,044
Miestas 30 (76,93) 9 (23,08) <0,02
Tiriamųjų sociodemografinių duomenų palyginimas susirgimo 1TCD amžiaus grupėse lentelėje 2.1.
Vertinant šeiminės padėties tikimybę nustatyta, kad susirgusių iki 15 m. 8,27 karto šis rodiklis bus dažnesnis nei susirgusių 15 m. ir daugiau (p<0,001). Vienaveiksnė sociodemografinių duomenų analizė susirgimo amžiaus grupėse lentelėje 2.2.
2.2. lentelė. Vienaveiksnė sociodemografinių duomenų analizė susirgimo 1TCD amžiaus grupėse
Rodiklis Šansų santykis (ŠS) ±95 proc. PI p
Šeiminė padėtis: Ištekėjus 8,27 6,45-10,61 0,001 Išsiskyrus 1,00 0,38-2,67 0,50 Vieniša - - - Neištekėjus gyvena su partneriu 5,76 4,12-8,07 0,001 Našlė - - - Gyvenamoji vieta: Miestas 11,11 8,9-13,88 0,001 Kaimas 1,25 0,98-1,61 0,37
Pastaba: lyginta amžius susergant; <15 vs ≥ 15
Tiriamosios buvo apklausiamos dėl rūkymo iki nėštumo. Rūkančių ir nerūkančių pasiskirstymas buvo beveik vienodas abiejose grupėse. Nerūkančių iki nėštumo statistiškai nereikšmingai daugiau buvo susirgusių jaunesnių nei 15 m. (97,14%,) nei susirgusių 15 m. ir vyresnių grupėje (85,71%) (ŠS=8,03; ±95% PI 0,12-0,56; p= 0,482). Tiriamųjų rūkymo paplitimas tarp susirgimo 1TCD amžiaus grupių 2.3. lentelėje.
2.3. lentelė. Rūkymo paplitimas tarp susirgimo 1TCD amžiaus grupių.
Charakteristikos Susirgimo amžius <15m n (%)
Susirgimo amžius ≥15m n (%)
p
Rūkymas iki nėštumo: χ2= 2,271; df=1; p=0,134
Taip 1 (2,86) 2 (14,29) 0,842
Ne 34 (97,14) 12 (85,71) 0,649
Menstruacijų pradžia statistiškai nereikšmingai nesiskyrė abiejose grupėse 13,36±1,41 vs 13,57±2,101; p=0,684. Mėnesinių reguliarumas statistiškai reikšmingai skiriasi t.y., susirgusių 15 m. ir vyresnių menstruacijos buvo reguliaresnės nei susirgusių jaunesnių nei 15 m. moterų (77,78% ir 92,86% p=0,023) (ŠS=0,464; ±95% PI 3,74-5,77 p=0,0017). Vidutinė ciklo trukmė statistiškai nereikšmingai lyginant tarp grupių buvo ilgesnė susirgusių jaunesnių nei 15 m. 48,11±15,99 vs 43,50±13,52; p=0,627). Reprodukcinės anamnezės ypatumai 1TCD susirgimo amžiaus grupėse yra pateikti lentelėje 2.4.
2.4. lentelė. Reprodukcinės anamnezės ypatumai 1TCD susirgimo amžiaus grupėse (n=50) Charakteristikos Susirgimo amžius <15 m. Susirgimo amžius ≥15 m. p
Menstruacijų pradžia (metai) 13,36 ±1,417 13,57±2,101 0,684
Mėnesinių reguliarumas: χ2= 8,553; df=1; p=0,023
Reguliarios 28 (77,78) 13 (92,86) 0,042
Nereguliarios 8 (22,22) 1 (7,14) 0,428
Ilgiausia ciklo trukmė (jei nereguliarus ciklas)
48,11±15,99 43,50±13,52 0,627 Trumpiausia ciklo trukmė
(jei nereguliarus ciklas)
27,55±6,32 31,25±1,258 0,282 Pastaba: duomenys pateikti vidurkis [±SD] arba n (%)
Nagrinėjant lytinio gyvenimo reprodukcinės anamnezės ypatumus, rezultatai rodo, kad lytinio gyvenimo pradžia buvo vidutiniškai 1 m. buvo vėlesnė susirgusių jaunesnių nei 15 m., bet skirtumas nebuvo reikšmingas 17,83 [±95% PI 1,79] vs 16,78 [±95% PI 4,31]; p=0,227). Lyginant pagal buvusių nėštumų skaičių susirgusios jaunesnės nei 15 m. statistiškai nereikšmingai pasiskirstė vienodai 50% pirmakarčių ir 50% ne pirmakarčių. O tarp susirgusių 15 m. ir vyresnių vyravo ne pirmakartės (35,71% ir 64,29%), bet skirtumas nebuvo statistikai reikšmingas (2,5 lentelė). Dažniausiai sergančios 1TCD iki nėštumo planavimo naudojo natūralius nėštumo planavimo metodus ir barjerinę kontracepciją. Modernius patikimus kontracepcijos metodus naudojo tik 6 tiriamosios. Susirgusios jaunesnės nei 15 m. statistikai reikšmingai rečiau naudojo natūralias kontracepcijos priemones (66,67% ir 75,86% p=0,047). Kontracepcijos metodo pasirinkimas nepriklausė nuo susirgimo amžiaus. Skirtingo CD susirgimo amžiaus grupių lytinio gyvenimo ypatumai pateikti 2.5. lentelėje.
2.5. lentelė. Lytinio gyvenimo ypatumai 1 TCD susirgimo amžiaus grupėse (n=50)
Charakteristikos Susirgimo
amžius <15 m. amžius ≥15 m. Susirgimo p Lytinio gyvenimo pradžia (metai) 17,83±1,79 16,78±4,31 0,227
Ar pirmas nėštumas: χ2= 8,553; df=1; p=0,363
Taip 18 (50,00) 5 (35,71) 0,235
Ne 18 (50,00) 9 (64,29) 0,389
Naudota kontracepcija prieš pastojant: χ2= 1,02; df=3; p=0,797
Barjerinės 4 (19,05) 4 (13,79) 0,5
Piliulės 1 (4,76) 1 (3,45) 0,5
Pleistrai 0 (0,00) 0 (0,00) -
Spiralė 2 (9,52) 2 (6,90) 1
Natūralios priemonės 14 (66,67) 22 (75,86) 0,047
Pastaba: duomenys pateikti vidurkis [±SD] arba n (%)
Vertinant nėštumų tikimybę nustatyta, kad susirgusių iki 15 m. 12,96 karto šis rodiklis bus dažnesnis nei susirgusių 15 m. ir daugiau (p<0,001). Nustatyta, kad susirgusių iki 15 m. 9 kartus
natūralios kontracepcijos priemonės naudojamos rečiau nei susirgusių 15 m. ir vyresnių (p<0,001). Vienaveiksnė logistinė analizė CD susirgimo amžiaus grupėse lentelėje 2.6.
2.6. lentelė. Vienaveiksnė logistinė analizė CD susirgimo amžiaus grupėse (n=50)
Rodiklis Šansų santykis (ŠS) ±95 proc. PI p
Ar pirmas nėštumas:
Taip 12,96 9,71-17,31 0,001
Ne 4,00 3,07-5,23 0,007
Naudota kontracepcija prieš pastojant:
Barjerinės 2,78 1,71-4,54 0,158
Piliulės 1,00 0,38-2,67 0,500
Pleistrai - - -
Spiralė 9,00 4,51-18 0,078
Natūralios priemonės 9,00 7,15-11,34 0,001
Pastaba: lyginta amžius susergant; <15 m. vs ≥ 15 m.
Tyrimo metu buvo tirta priklausomybė tarp 1TCD susirgimo amžiaus ir komplikacijų pasireiškimo. Susirgusių jaunesnių nei 15 m. 1TCD sirgimo trukmė statistiškai reikšmingai ilgesnė 16,80 [±95% PI 15,19-18,42] vs 9,64 [±95% PI 7,32- 11,97]; p=0,001). Neuropatija statistiškai reikšmingai (44,44% ir 14,29% p=0,046), o retinopatija (58,33% ir 22,22 % p=0,324) ir nefropatija (11,11% ir 0,00% p=0,193) statistiškai nereikšmingai nustatytos dažniau susirgusioms jaunesnioms nei 15 m. Susirgimo 1TCD amžiaus grupių ryšys su išsivysčiusiomis komplikacijomis pateikta 2.7. lentelėje.
2.7. lentelė. 1TCD susirgimo amžiaus grupių ryšys su išsivysčiusiomis komplikacijomis (n=50) Charakteristika Susirgimo amžius <15 m. Susirgimo amžius ≥15 m. p CD trukmė 16,80 [15,19-18,42] 9,64 [7,32-11,97] 0,001 Nustatyta neuropatija 16 (44,44) 2 (14,29) 0,046 Nustatyta retinopatija 21 (58,33) 6 (22,22) 0,324 Nustatyta nefropatija 4 (11,11) 0 (0,00) 0,193
Pastaba: duomenys pateikti vidurkis [±95% PI] arba n (%)
10.3. Sergančiųjų 1TCD sirgimo trukmės grupių skirtumų vertinimas
Tiriamosios taip pat buvo suskirstytos į dvi grupes pagal 1 TCD sirgimo trukmę, atsižvelgiant į tiriamosios imties medianą (15,1). I grupė- nėščiosios sergančios mažiau nei 15 m. (n= 21), II grupė- nėščiosios sergančios 15 m. ir daugiau 1TCD (n=29). Sergančiųjų 1TCD sirgimo trukmės grupių sociodemografinės charakteristikos ypatumai pateikti lentelėje 3.1.
3.1. lentelė. Sergančiųjų 1TCD sirgimo trukmės grupių sociodemografinės charakteristikos ypatumai Charakteristikos Sirgimo trukmė <15m. n (%) Sirgimo trukmė ≥15m. n (%) p Išsilavinimas: χ2= 2,479; df=2; p=0,291
Ne aukštesnis nei vidurinis 9 (47,37) 10 (52,63) 0,684 Aukštasis neuniversitetinis 7 (53,85) 6 (46,15) 0,752 Aukštasis universitetinis 5 (27,78) 13 (72,22) 0,128 Šeiminė padėtis: χ2= 6,253; df=2; p=0,043 Ištekėjus 10 (32,26) 21 (67,74) 0,021 Išsiskyrus 0 (0,00) 2 (100,00) - Vieniša 0 (0,00) 0 (0,00) -
Neištekėjus gyvena su partneriu 11 (64,71) 6 (35,29) 0,097
Našlė 0 (0,00) 0 (0,00) -
Gyvenamoji vieta: χ2= 0,184; df=1; p=0,668
Miestas 17 (43,59) 22 (56,41) 0,424
Kaimas 4 (36,36) 7 (63,64) 0,653
Rūkymas iki nėštumo: χ2= 0,884; df=1; p=0,347
Taip 2 (66,67) 18 (39,13) 0,475
Ne 1 (33,33) 28 (60,87) 0,783
Vertinant šeiminę padėtį (ištekėjusių) nustatyta, kad susirgusių iki 15 m. 0,23 karto šis rodiklis bus retesnis nei susirgusių 15 m. ir vyresnių (p<0,002). Vienaveiksnė sociodemografinių duomenų logistinė analizė tarp 1TCD susirgimo amžiaus grupių pateikiama lentelėje 3.2.
3.2.lentelė. Vienaveiksnė sociodemografinių duomenų logistinė analizė tarp 1TCD sirgimo trukmės grupių
Rodiklis Šansų santykis (ŠS) ±95 proc. PI p
Šeiminė padėtis:
Ištekėjus 0,23 0,18-0,3 0,002
Išsiskyrus - - -
Vieniša - - -
Neištekėjus gyvena su partneriu 2,19 1,75-2,75 0,083
Našlė - - -
Gyvenamoji vieta:
Miestas 0,60 0,48-0,75 0,129
Kaimas 0,33 0,22-0,5 0,100
Rūkymas iki nėštumo:
Taip 2,43 0,81-5,41 0,831
Ne 0,06 0,05-0,08 0,001
Pastaba: lyginta sirgimo trukmė; <15 m. vs ≥ 15 m.
Apibendrinant, mūsų gauti rezultatai rodo, kad sergančiųjų 15 m. ir daugiau statistiškai nereikšmingai menstruacijų pradžia vėlesnė, nei sergančiųjų mažiau 15 m. (13,00 [±95% PI 12,32-13,68] ir 13,72 [±95% PI 13,09-12,32-13,68]; p=0,119). Mėnesinių reguliarumas statistiškai reikšmingai skyrėsi (p=0,027). Mėnesinesinių reguliarumas buvo dažnesnis sergančioms mažiau nei 15 m. 1TCD
(43,90%), nei sergančioms 15 m. ir daugiau (33,33 %). Sergančiųjų 1TCD 15 m. ir daugiau ilgiausio mėnesinių ciklo trukmė statistiškai nereikšmingai ilgesnė nei sergančiųjų mažiau 15 m. (45,50 [±95% PI 26,97-64,02] ir 47,71 [±95% PI 35,29- 60,31]; p=0,801). Trumpiausio ciklo trukmė taip pat statistiškai nereikšmingai ilgesnė tarp sergančiųjų 1TCD 15 m. ir daugiau (26,66 [±95% PI 18,52-34,81] ir 30,43 [±95% PI 28,93- 31,93]; p=0,233). Lytinio gyvenimo pradžia statistiškai nereikšmingai ankstesnė sergančiųjų 1TCD 15 m. ir daugiau, nei sergančiųjų mažiau 15 m. (17,38 [±95% PI 15,73- 18,03] ir 17,66 [±95% PI 16,36-18,95]; p= 0,227). Statistiškai reikšmingai pirmą kartą gimdančių beveik dvigubai daugiau buvo tarp sergančiųjų mažiau nei 15m. 1TCD (56,52% ir 29,63%). O nėštumo laukimo laikas statistiškai reikšmingai du kartus trumpesnis sergančiųjų mažiau 15 m. 1TCD (3,24 [±95% PI 11,12-15,97] ir 6,61 [±95% PI 4,48-14,17]; p=0,039). Folio rūgštį prieš nėštumą statistiškai nereikšmingai dažniau vartojo sergančios 15 m. ir daugiau. (23,81 % ir 37,93% p= 0,421).
Modernių kontracepcijos priemonių naudojimas statistiškai nereikšmingai nesiskyrė, tačiau natūralias kontracepcijos priemones beveik dvigubai dažniau naudojo sergančios 1TCD 15 m. ir daugiau (38,89% ir 61,11% p= 0,024). Reprodukcinės anamnezės duomenys sergančiųjų 1TCD sirgimo trukmės grupėse pateikti 3.3.lentelėje.
3.3. lentelė. Reprodukcinės anamnezės ypatumai sergančiųjų 1TCD sirgimo trukmės grupėse Charakteristikos Sirgimo trukmė <15 m. Sirgimo trukmė ≥15 m. p Menstruacijų pradžia (metai) 13,00 [12,32-13,68] 13,72 [13,09-13,68] 0,119
Mėnesinių reguliarumas: χ2= 4,334; df=1; p=0,027
Reguliarios 18 (43,90) 3 (33,33) 0,023
Nereguliarios 3 (33,33) 6 (66,67) 0,641
Ilgiausio ciklo trukmė 45,50 [26,97-64,02] 47,71 [35,29-60,31] 0,801 Trumpiausio ciklo trukmė 26,66 [18,52-34,81] 30,43 [28,93-31,93] 0,233 Lytinio gyvenimo pradžia
(metai)
17,38 [15,73-18,03] 17,66 [16,36-18,95] 0,227
Ar pirmas nėštumas: χ2= 3,834; df=1; p=0,047
Taip 13 (56,52) 8 (29,63) 0,034
Ne 10 (43,48) 19 (70,37) 0,048
Šio nėštumo laukimo laikas 3,24 [11,12-15,97] 6,61 [4,48-14,17] 0,039 Folio rūgšties naudojimas
prieš pastojimą χ2= 1,121; df=1; p=0,291 Taip 5 (23,81) 11 (37,93) 0,421 Ne 16 (76,19) 18 (62,07) 0,785 Naudota kontracepcija prieš pastojant: χ2= 0,512; df=3; p=0,097 Barjerinės 4 (50,00) 4 (50,00) 0,5 Piliulės 1 (50,00) 1 (50,00) 0,5 Pleistrai 0 (0,00) 0 (0,00) - Spiralė 2 (50,00) 2 (50,00) 0,5 Natūralios priemonės 14 (38,89) 22 (61,11) 0,024
Vertinant natūralias kontracepcijos priemones ir diabeto trukmę nustatyta, kad sergančiųjų mažiau nei 15 m. 0,4 karto šis rodiklis bus retesnis nei sergančiųjų 15 m. ir daugiau (p<0,029). Vienaveiksnė reprodukcinės anamnezės logistinė analizė tarp sergančiųjų 1TCD sirgimo trukmės grupių lentelėje 3.2.
3.4.lentelė. Vienaveiksnė reprodukcinės anamnezės logistinė analizė tarp sergančiųjų 1TCD sirgimo trukmės grupių
Rodiklis Šansų santykis
(ŠS) ±95 proc. PI p Ar pirmas nėštumas:
Taip 1,69 1,27-0,26 0,188
Ne 0,18 0,14-0,24 0,002
Folio rūgšties naudojimas prieš pastojimą
Taip 0,21 0,15-0,32 0,016
Ne 0,79 0,63-0,71 0,313
Naudota kontracepcija prieš pastojant:
Barjerinės 1,00 0,62-0,64 0,500
Piliulės 1,00 0,38-0,67 0,500
Pleistrai - - -
Spiralė 1,00 0,51-2,32 0,500
Natūralios priemonės 0,40 0,33-,52 0,029
Pastaba: lyginta sirgimo trukmė; <15 m. vs ≥ 15 m.
Neuropatija išsivystė du kartus dažniau sergančioms 15 m. ir daugiau (33,33% ir 66,67%; p=0,351). Retinopatija išsivystė taip pat du kartus dažniau sergančioms 15 m. ir daugiau (29,63% ir 70,37% p=0,054). Nefropatija išsivystė tris kartus dažniau sergančioms 15 m. ir daugiau (25,00% ir 75,00%; p=0,472). CD sirgimo trukmės ir išsivysčiusių komplikacijų ypatumai pateikti 3.5. lentelėje.
3.5. lentelė. CD sirgimo trukmės ir išsivysčiusių komplikacijų ypatumai
Komplikacijos Sirgimo trukmė Sirgimo
trukmė p
<15 m. n (%) ≥15 m. n (%)
Išsivysčiusi neuropatija 6 (33,33) 12 (66,67) 0,351 Išsivysčiusi retinopatija 8 (29,63) 19 (70,37) 0,064 Išsivysčiusi nefropatija 1 (25,00) 3 (75,00) 0,472
Pastaba: lyginta sirgimo trukmė; <15 m. vs ≥ 15 m.
10.4. Sergančiųjų 1TCD ir kontrolinės grupės gyvenimo kokybės įvertinimas
PSO gyvenimo kokybės klausimyne vertinamos keturios sritys: fizinė, psichologinė, socialinė ir dvasinė gerovė. Taip pat pridėti du atskiri klausimai: bendra gyvenimo kokybė (kaip vertinate savo gyvenimo kokybę?) ir bendras pasitenkinimas savo sveikata (ar esate patenkintas(-a) savo sveikata?). Sutrumpintą klausimyną sudaro 26 klausimai, vertinami 5 balų Likerto skale. Pirminiai skalių įverčiai standartizuojami į 20 balų skales, aukštesnis įvertis rodo pozityvesnį srities įvertinimą.
Iš mokslinės literatūros analizės galima tikėtis, jog sergančios 1TCD nėščiosios savo gyvenimo kokybę yra linkusios vertinti prasčiau. Norint patikrinti hipotezę, kad sergančioms 1TCD moterims būdingi žemesni gyvenimo kokybės fizinės ir psichologinės sričių įvertinimai, jas lyginsime su moterų, kurios nėščios nesergančios 1TCD, grupe. Tiriamosios ir kontrolinės grupių gyvenimo kokybės palyginimas pateiktas 4.1. lentelėje- standartizuotais dydžiais, 4.2. lentelėje-nestandartizuotais dydžiais.
4.1. lentelė. Tiriamosios ir kontrolinės grupių gyvenimo kokybės skirtumai (standartizuoti dydžiai)
Pastaba: duomenys nurodyti (vidurkis±SD).
4.2. lentelė. Tiriamosios ir kontrolinės grupių gyvenimo kokybė skirtumai (nestandartizuoti dydžiai)
Grupė Gyvenimo kokybės sritys (Vidurkis±SD) Fizinės sveikatos p Psichologinė p Socialinių santykių p Aplinkos p 1TCD 26,86±3, 18 0 0,843 21,28±2,49 0 0,008 12,04 ±1,51 0 0,151 28,72±3, 34 0 0,011 Kontrolinė grupė 26,74±2, 86 22,48±1,97 12,00 ±1,10 30,28±2, 64 Pastaba: duomenys nurodyti (vidurkis±SD).
Iš 4.1. ir 4.2. lentelių matome, kad nėščiosios, sergančios 1TCD, turi reikšmingai skirtingą gyvenimo kokybę, lyginant su nėščiomis nesergančiomis 1TCD. Taigi, sergančios CD nėščiosios savo gyvenimo kokybę vertina statistiškai reikšmingai prasčiau nei lyginamoji grupė psichologinės sveikatos ir aplinkos srityse. Socialinių santykių sritis irgi yra prastesnė, bet statistiškai patikimo skirtumo nėra. Sergančios 1TCD nėščiosios pozityviausiai vertino socialinių santykių sritį, prasčiausiai- psichologinę sritį. Lyginamoji grupė pozityviausiai vertino socialinių santykių, prasčiausiai- psichologinę sritį. Taigi, ir sergančiųjų 1TCD, ir lyginamojoje grupėse išlieka tokios pačios tendencijos psichologinėje ir socialinių santykių srityse.
4.3.lentelė. Tiriamosios ir kontrolinės grupių bendros gyvenimo kokybės palyginimas
Gyvenimo kokybės
klausimynas 1TCD vidurkis [±95% PI]
Kontrolinė grupė vidurkis [±95% PI]
p Bendra gyvenimo
kokybė 3,88 [3,00-4,00] 4,06 [1,00-5,00] 0,141
Grupė Fizinės Gyvenimo kokybės sritys (Vidurkis±SD) sveikatos p Psichologinė p Socialinių santykių p Aplinkos p 1TCD 15,42±1,9 0,545 14,24±1,63 0,025 16,08 ±2,0 0,955 14,58 ±1,62 0,010 Kontrolinė grupė 15,20±1,6 14,94±1,45 16,10 ±1,5 15,38 ±1,31
Bendrą gyvenimo kokybę statistiškai nereikšmingai tiriamoji grupė įvertino blogiau nei kontrolinė (3,88 [±95% PI 3,00-4,00] vs 4,06 [±95% PI 1,00-5,00]; p=0,141).
4.4. lentelė. Tiriamosios ir kontrolinės grupių bendro pasitenkinimo savo sveikata palyginimas. Gyvenimo kokybės klausimynas 1TCD vidurkis [±95% PI] Kontrolinė grupė vidurkis [±95% PI] p Bendras pasitenkinimas savo sveikata 3,52 [2,00-4,00] 3,96 [1,00-5,00] 0,001
Bendrą pasitenkinimą savo sveikata statistiškai reikšmingai tiriamoji grupė įvertino taip pat blogiau (3,52 [±95% PI 2,00- 4,00] vs 43,96 [±95% PI 1,00-5,00]; p=0,001).
10.5. Daugiaveiksnės binarinės logistinės regresijos modelio vertinimas
Į daugiavektorinės logistinės analizės modelį įtraukti tie veiksniai, kurie atlikus vienfaktorinę analizę, buvo statistiškai reikšmingi. Loginiu vienetu „State=1” pasirinkome nėštumo laukimo trukmę <24 savaičių, o loginis „State=0”- pasirinktas- ≥24 savaitės. Naudojome binarinės logistinės regresijos tikslinę (Enter), tiesioginę (Forward), atvejo skirtingumo (Conditional) modelį tiriamojoje imtyje vertinimą.
5.1. lentelė. Daugiavektorinis kokybinis binarinis nėštumo laukimo (loginis „1“- <24 sav. [n=32] vs loginis „0“-≥24 sav. [n=18]) sąlygojančių veiksnių matematinis modelis
Nepriklausomas veiksnys Exp (B) ±95 proc. PI p Susirgimo 1TCD amžius 4,11 2,61-6,49 0,0001
1TCD trukmė 3,92 1,23-22,15 0,0001
Kontraceptikai (1 vs 0) 5,26 2,75-91,19 0,009 Psichologinė būklė 4,43 1,95-10,06 0,0001 Pastaba: kontraceptikai vertinti (loginis „1“ – modernūs, „0“- natūralūs).
Apibendrinus gautus rezultatus, galima teigti, kad statistiškai reikšmingai: kontracepcijos pasirinkimas, susirgimas 1TCD, cukrinio diabeto trukmė ir psichologinė būklė, sergančiosioms 1TCD, sąlygojo nėštumo pradžios trukmę. Šio tyrimo matematiniu algoritmu pasirinkome ir vertinome, kad loginiu vienetu yra „State=1” nėštumo laukimo trukmė <24 savaičių, o loginiu – neigiamu (H0
