LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Jolanta Zuzienė
Gyvensenos veiksnių ir mitybos įtaka antrojo tipo
cukrinio diabeto raidai
The impact of lifestyle factors and nutrition on the
development of type 2 diabetes
Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBASDarbo vadovas: prof. dr. Albina Aniulienė, Veterinarinės patobiologojos katedra
2 DARBAS ATLIKTAS PATOBIOLOGIJOS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Gyvensenos veiksnių ir mitybos įtaka antrojo tipo cukrinio diabeto raidai“.
1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
2018 Jolanta Zuzienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2018 Jolanta Zuzienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
2018 AlbinaAniulienė
(data) (vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (INSTITUTE)
2018 Saulius Petkevičius
(aprobacijos data) (katedros (instituto) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas: 2018
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus)
3
TURINYS
SUMMARY ... 4 SANTRAUKA ... 5 ĮVADAS ... 6 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 81.1. Cukrinio diabeto epidemiologija ... 8
1.2. Cukrinio diabeto apibrėžimas ir klasifikacija ... 9
1.3. Cukrinio diabeto patogenezė ... 10
1.4. Šiuolaikinis požiūris į mitybą, sergant 2 tipo cukriniu diabetu ... 15
1.5. Antro tipo cukrinio diabeto sukeliamos komplikacijos ... 21
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 24
2.1. Tyrimo eiga ir imtis ... 24
2.2. Socialinė – demografinė respondentų charakteristika ... 25
2.3. Statistinė duomenų analizė ... 25
2.4. Tyrimo etika ... 26
3. TYRIMO REZULTATAI ... 27
3.1. Respondentų žalingų įpročių tyrimo rezultatai ... 27
3.2. Respondentų ligos anamnezės tyrimo rezultatai ... 29
3.3. Antro tipo cukrinio diabeto gydymo ir profilaktikos vertinimas ... 33
3.4. Antro tipo cukrinio diabeto komplikacijų vertinimas... 37
3.5. Asmenų, sergančių antro tipo diabetu, fizinio aktyvumo ir mitybos įpročių vertinimas ... 39
3.6. Terapinės dietos efektyvumo vertinimas ... 48
3.7. Hipotezių tikrinimas ... 49 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 53 IŠVADOS ... 56 REKOMENDACIJOS ... 57 LITERATŪRA ... 58 PRIEDAI ... 64
4
SUMMARY
The impact of lifestyle factors and nutrition on the development of type 2 diabetes Jolanta Zuzienė
Master‘s Thesis
At present, it has already been shown that food, its individual parts can enhance or weaken the emergence and development of type 2 diabetes and its complications. Therefore, this study is another way to reveal the influence of dietary nutrition on the emergence and development of type 2 diabetes.
Study aim. To investigate the risk factors for the development of type 2 diabetes and assess the dietary effect on the onset and development of type 2 diabetes mellitus and its complications.
Study objectives:
1. To identify addictions of patients with type 2 diabetes mellitus by survey method. 2. To study and evaluate the dietary habits of patients with type 2 diabetes mellitus. 3. Assess dietary nutrition in type 2 diabetes.
4. Promote and test hypotheses using Mann-Whitney and other methodologies.
The study uses a quantitative survey questionnaire survey method. The survey was conducted on February 15, 2018. - 10th of March at Santariškės Endocrinology Center, as well as Nursing and Nursing Departments of Eisiskis Personal Health Care Center. 150 questionnaires were distributed, 125 of them were in the corona - the response rate was 83.3%. (125 unprotected questionnaires were analyzed).
Most people with type 2 diabetes who had a history of diabetes had harmful behaviors. More smoking was male. Meanwhile, more men than women have ever consumed alcohol. 2. The higher proportion of men participating in the study than women in the second type of diabetes mellitus was 10 years and shorter. Mostly, people with type 2 diabetes who have participated in the survey are consuming potatoes, fresh vegetables, fresh meat, as well as chicken.
5
SANTRAUKA
Gyvensenos veiksnių ir mitybos įtaka antrojo tipo cukrinio diabeto raidai Jolanta Zuzienė
Magistro baigiamasis darbas
Šiuo metu yra jau tikslai įrodyta, jog maistas, jo atskiros dalys gali stiprinti ar silpninti antro tipo cukrinio diabeto ir jo sukeliamų komplikacijų atsiradimą ir vystymąsi. Todėl šis tyrimas – tai dar vienas būdas atskleisti dietinio maitinimosi įtaką antro tipo cukrinio diabeto atsiradimui ir vystymuisi.
Tyrimo tikslas. Tirti antro tipo cukrinio diabeto atsiradimo rizikos veiksnius ir įvertinti dietinio maitinimosi įtaką antro tipo cukrinio diabeto ir jo komplikacijų atsiradimui ir vystymuisi.
Tyrimo uždaviniai:
1. Apklausos būdu nustatyti sergančiųjų antro tipo cukriniu diabetu žalingus įpročius. 2. Ištirti ir įvertinti sergančiųjų antro tipo cukriniu diabetu mitybos įpročius.
3. Įvertinti antro tipo cukriniu diabetu sergantiems taikomą dietinį maitinimą. 4. Iškelti ir patikrinti hipotezes naudojant Mann-Whitney ir kitas metodikas.
Tyrimui naudojamas kiekybinio tyrimo anketinės apklausos metodas. Apklausa buvo vykdoma 2018vasario15 d. – kovo 10 dienomis Santariškių endokrinologijos centre, o taip pat Eišiškių asmens sveikatos priežiūros centro slaugos bei globos skyriuose. Buvo išdalinta 150 anketų, 125 iš jų grižo – atsako dažnis 83,3 proc. (buvo analizuojamos 125 nesugadintos anketos).
Dauguma tyrime dalyvavusių asmenų, sergančių antro tipo cukriniu diabetu, turėjo žalingų įpročių. Didesnė rūkančių dalis buvo vyrai. Tuo tarpu didesnė vyrų dalis nei moterų, niekada nevartojo alkoholio. Didesnė tyrime dalyvavusių vyrų dalis nei moterų serga antro tipo cukriniu diabetu 10 metų ir trumpiau. Dažniausiai apklausoje dalyvavę asmenys, sergantys antro tipo diabetu, vartoja bulves, šviežias daržoves, šviežią mėsą, o taip pat vištieną.
6
ĮVADAS
Cukrinis diabetas yra neinfekcinė lėtinė medžiagų apykaitos sutrikimo liga, kuri gali įgyti epidemijos pobūdį (1). Šios ligos atsiradimą paprastai sieja su nutukimu, netinkama mityba, ilgalaike nervine įtampa, fizinio aktyvumo stoka bei genetiniais ypatumais. Jei cukrinis diabetas nėra laiku diagnozuojamas ar nekontroliuojamai vystosi, jis gali sukelti įvairias sunkaus pobūdžio komplikacijas: lėtines (pažeidžiamos inkstų, akių, nervų sistemos, sutrinka kraujagyslių ir širdies sistemos veikla) ir ūmias (ketoacidozė, hiperglikemija ir hipoglikemija).
Cukrinio diabeto struktūroje 80-90 proc. ligonių sudaro asmenys, sergantys antro tipo cukriniu diabetu. Būtent šio tipo cukrinio diabeto augimas prognozuojamas išsivysčiusiose ir besivystančiose pasaulio šalyse (2). Didelis medicininis-socialinis cukrinio diabeto reikšmingumas yra susijęs su dideliu mirtingumu, ryšium su širdies ir kraujagyslių sutrikimų ankstyvu vystymusi. Širdies išeminės ligos ir miokardo infarkto vystymosi rizika sergantiems antro tipo cukriniu diabetu yra 5-6 kartus didesnė, nei asmenims, kurie neserga antro tipo cukriniu diabetu. Būtent kraujagyslių sutrikimai daugiau nei 80 proc. yra ligonių, sergančių antro tipo cukriniu diabetu, mirties priežastis (3).
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (4), sergamumas ir mirtingumas, kurį sukelia cukrinio diabeto komplikacijos, didėja. Didėjant asmenų, sergančių cukriniu diabetu, skaičiui pasaulyje, vis daugiau atliekama mokslinių tyrimų, kurių pagalba siekiama išanalizuoti cukriniu diabetu sergančių ligonių priežiūros problemas (5).
Kaip nurodo Amerikos klinikinių endokrinologų asociacija (6), cukrinio diabeto ligos sėkminga kontrolė priklauso ne tik nuo ligoniui skiriamo gydymo vaistiniais preparatais, tačiau ir nuo ligonio gyvenimo būdo. Reguliari fizinė veikla, sveika mityba, alkoholio ir tabako ribojimas ar atsisakymas, reguliarus miegas, streso mažinimas, gali užtikrinti tinkamas prielaidas ligos kontrolei (6).
Antro tipo cukrinio diabeto gydyme svarbią vietą užima terapinė dieta. Tikslingas dietos modeliavimas leidžia pacientams, sergantiems antro tipo cukriniu diabetu, sumažinti ar normalizuoti hiperglikemiją, hiperlipidemiją, arterinę hipertenziją, perteklinę kūno masę (7). Pasaulinė sveikatos organizacija yra reglamentavusi pagrindinius dietos antro tipo cukrinio diabeto atvejais parametrus. Dieta, skiriama asmenims, sergantiems antro tipo cukriniu diabetu, apima kaloringumo, baltymų, riebalų, angliavandenių, maistinių skaidulų kiekybinės ir kokybinės sudėties, adekvataus mikroelementų ir vitaminų kontrolės analizę, kad būtų patenkinti kiekvieno konkretaus ligonio poreikiai (8).
Maitinimosi, raciono ryšys su antro tipo cukrinio diabeto atsiradimu ir vystymusi kelia vis didesnį susidomėjimą mokslininkų, medikų ir dietologų tarpe. Šiuo metu yra jau tikslai įrodyta,
7 jogmaistas, jo atskiros dalys gali stiprinti ar silpninti antro tipo cukrinio diabeto ir jo sukeliamų komplikacijų atsiradimą ir vystymąsi. Todėl šis tyrimas – tai dar vienas būdas atskleisti dietinio maitinimosi įtaką antro tipo cukrinio diabeto atsiradimui ir vystymuisi.
Tyrimo tikslas. Tirti antro tipo cukrinio diabeto atsiradimo rizikos veiksnius ir įvertinti dietinio maitinimosi įtaką antro tipo cukrinio diabeto ir jo komplikacijų atsiradimui ir vystymuisi.
Tyrimo uždaviniai:
1. Apklausos būdu nustatyti sergančiųjų antro tipo cukriniu diabetu žalingus įpročius. 2. Ištirti ir įvertinti sergančiųjų antro tipo cukriniu diabetu mitybos įpročius.
3. Įvertinti antro tipo cukriniu diabetu sergantiems taikomą dietinį maitinimą. 4. Iškelti ir patikrinti hipotezes naudojant Mann-Whitney ir kitas metodikas.
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Cukrinio diabeto epidemiologija
Sergančių cukriniu diabetu asmenų pasaulyje skaičius 2017 metais buvo apie 425 mln., tačiau tiksliai įvertinti cukrinio diabeto paplitimą yra labai sunku, nes daugelyje pasaulio valstybių nėra diabetologinių registrų. Pradedant nuo 1998 metų Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) renka standartizuotą informaciją apie cukrinio diabeto ir gliukozės tolerancijos sutrikimo paplitimą pasaulio gyventojų tarpe. Remiantis gautais duomenimis Europoje 2007 metais buvo 58 mln. gyventojų, sergančių cukriniu diabetu. Pagal prognozes, iki 2045 metų šis skaičius padidės 16 proc. ir pasieks 67 mln. Pagal PSO duomenis 2017 metais Europos regione cukriniu diabetu sirgo 62,8 milijonai 20–79 amžiaus žmonių, o tai yra 9 proc. visos Europos suaugusiųjų populiacijos. Tarptautinė diabeto Federaciją (TDF) nurodo, kad didžiausias cukrinio diabeto paplitimas 2017 metais registruotas Maltoje (13,9 proc.) ir Portugalijoje (13,6 proc.), tuo tarpu Lietuva užima priešpaskutinę vietą ir cukrinio diabeto paplitimas sudaro 5,5 proc. gyventojų skaičiaus.
1 pav. Lietuvos gyventojų sergamumas cukriniu diabetu 2010-2016 metais
Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, diagnozuotų cukrinio diabeto atvejų skaičius didėja. Lietuvos sveikatos informacijos centras registruoja nuolatinį sergančiųjų skaičiaus augimą. 2017 metais Lietuvos higienos instituto sveikatos informacijos centras fiksavo daugiau nei 101 tūkstantį ligonių, sergančių cukriniu diabetu, iš jų daugiau nei 96 tūkstančiai asmenų sirgo II-o tipo cukriniu diabetu ir beveik 7 tūkstančiai – I-o tipo cukriniu diabetu. Lyginant statistinius duomenis nuo 2001 metų, sergamumas asmenų, kuriems sveikatos priežiūros įstaigose diagnozuotas cukrinis diabetas
30 34 37.4 38.9 41 42.2 44.6 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 se rg an či ų skai či u s 100 g yv e n to jų
9 Lietuvoje išaugo daugiau nei 3 kartus. 2001 metais 1000 gyventojų teko 11 sergančiųjų, vyresnių nei 18 metų, 2005 metais – 20,6, 2010 metais – 28,3, o 2015 metais – 42,2.
Labai nedidelė dalis ligonių miršta tiesiogiai nuo cukrinio diabeto, nes dažniausiai mirštama nuo ligos komplikacijų. 2013 metais Lietuvoje iš 100 000 gyventojų mirė 10,9 asmenų, sergančių cukriniu diabetu. Lietuvos mirtingumo statistika yra daugiau nei du kartus mažesnė nei kitų 28 Europos sąjungos šalių.
1.2. Cukrinio diabeto apibrėžimas ir klasifikacija
Yra visa eilė cukrinio diabeto apibrėžimų, kuriuose akcentuojami vieni ar kiti šio susirgimo ypatumai ir apraiškos. Paprasčiausią ir universalų cukrinio diabeto apibrėžimą dar 1999 metais pateikė PSO. Pagal šį apibrėžimą cukrinis diabetas – sindromas, kurio pagrindinis požymis yra hiperglikemija, kuri susijusi su riebalų, baltymų ir angliavandenių apykaitos sutrikimais, atsirandančiais dėl audinių atsparumo insulinui ir (arba) dėl santykinės ar absoliučios insulino stokos (9). Kad teisingai suprasti cukrinį diabetą, reikia žinoti kad:
pagal savo prigimtį cukrinis diabetas yra ne vienas, o visa grupė metabolinių sutrikimų, kurie skiriasi savo paplitimu, etiologija, patogeneze ir klinikiniu pasireiškimu (8);
nežiūrint į heterogeniškumą, visi cukrinio diabeto atvejai turi vieną bendrą požymį – hiperglikemiją, kuri nesant tinkamam gydymui, turi patvarų, pastovų pobūdį(10);
esant cukriniam diabetui pažeidžiama ne tik angliavandenių, bet ir kitų rūšių medžiagų (riebalų, baltymų, mineralų ir t. t.) apykaita. Tai sukelia kraujagyslių, periferinių nervų, centrinės nervų sistemos pažeidimus, o taip pat patologinius pokyčius praktiškai visuose organuose ir audiniuose. Būtent šie, įsisenėję, negrįžtami vidaus organų ir audinių pažeidimai (inkstų, akių, širdies, arterijų ir kt. pažeidimai) yra pagrindinė pacientų, sergančių cukriniu diabetu, mirties ir neįgalumo priežastis (10);
akivaizdūs diabeto simptomai (poliurija, polidipsija) ir diabetinė ketoacidozė vystosi esant išreikštam (absoliučiam) insulino trūkumui. Tačiau daugelį šio susirgimo atvejų lydi santykinis insulino trūkumas, o pats susirgimas plėtojasi su nespecifiniais klinikiniais požymiais (asteninis sindromas, antrinis imunodeficitas su polinkiu į ūmius ir chroniškus infekcinius-uždegiminius susirgimus, lėtas žaizdų gijimas, neuropatija ir pan.). Pacientas ir nepatyręs gydytojas ilgą laiką šią simptomatiką gali aiškinti kitomis priežastimis (pervargimu, ateroskleroze, alkoholizmu ir kt.) ir ją nesieti su galimu cukrinio diabeto vystymusi. Tai lemia pavėluotą diagnostiką ir pablogina šio susirgimo prognozę (12).
10 Įvertinant cukrinio diabeto heterogeniškumą, didelę reikšmę įgauna jo klasifikavimas, kuris periodiškai peržiūrimas ir tikslinamas. Kaip teigia Thomas ir Philipson (13), stengiamasi, kad cukrinio diabeto klasifikacija būtų vieninga, unifikuota ir pagrįsta PSO rekomendacijomis. Diabeto klasifikacija, kurią pasiūlė PSO 1980 ir 1985 metais ir vis dar sutinkama senesnėje literatūroje ir internete šiuo metu turi tik istorinę reikšmę. Šiuo metu, kaip teigia minėti autoriai, rekomenduojama naudotis etiologine cukrinio diabeto klasifikacija, kurią sukūrė Amerikos diabetologų asociacija, o visuotinai pasiūlė naudoti PSO 1999 metais. Pagal šią klasifikaciją išskiriami tokie cukrinio diabeto tipai:
1-ojo tipo cukrinis diabetas, atsirandantis dėl didesnės beta ląstelių dalies destrukcijos ir sukeliantis aiškiai išreikštą insulino trūkumą organizme:
- imuninis;
- idiopatinis (nežinomos etiologijos).
2-ojo tipo cukrinis diabetas, su vyraujančiu atsparumu insulinui ir santykine insulino stoka arba su vyraujančia insulino sekrecija su atsparumu insulinui arba be jo.
Kiti specifiniai cukrinio diabeto tipai (susirgimo formos, kurių visiškai ištirta etiologija ir patogenezė):
- genetiniai beta ląstelių funkcijų defektai; - genetiniai insulino poveikio defektai; - kasos endokrininio aparato sutrikimai; - endokriopatija;
- neįprastos imuninio diabeto formos;
- cukrinis diabetas, kurį sukelia vaistai arba cheminės medžiagos; - infekcijos;
- kiti genetiniai sindromai, kurie kartais siejami su diabetu.
Nėščiųjų cukrinis diabetas. Šiai grupei priskiriamas cukrinis diabetas ir gliukozės tolerancijos sutrikimas, pirmą kartą nustatyti nėštumo metu.
1.3. Cukrinio diabeto patogenezė
Pirmojo tipo cukrinis diabetas (priklausomas nuo insulino diabetas) – tai endokrininės sistemos liga, kuriai būdinga nepakankama insulino gamyba beta kasos ląstelėse, dėl to vyksta šio angliavandenio koncentracijos padidėjimas kraujo serume ir jo deficitas ląstelėse (14). Susirgimas pirmojo tipo cukriniu diabetu priklauso nuo paveldimumo, tačiau jo dalis ligos atsiradimui nėra didelė. Pociot, Akolkar ir Concannon (15) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad tikimybė, jog liga pasireikš vaikui, kurio motina serga šio tipo cukriniu diabetu, sudaro apie 1-2 proc. Jei serga tėvas,
11 skaičiai padidėja iki 5 proc., o jei brolis arba sesuo – iki 6 proc. Cukrinio diabeto vystymuisi didelę reikšmę turi ląstelinio imuniteto veiksniai. Jis dažnai siejasi su autoimuninėmis ligomis, ypatingai endokrininio pobūdžio (16).
Pirmojo tipo cukrinis diabetas pradeda reikštis tik po to, kai patologinis procesas sunaikina didesnę pusę kasos beta ląstelių, atsakingų už insulino gamybą. Pasireiškimo laikas gali svyruoti dideliame periode. Tačiau, kaip taisyklė, vaikams ar jaunesnio amžiaus asmenims žymūs pokyčiai įvyksta greitai ir sukeliamas staigus būklės pablogėjimas (17). Kaip teigia Van Belle, Coppieters, Von Herrath (18), retai kada cukrinis diabetas išsivysto asmenims, kurie yra vyresni nei 40 metų. Liga jiems vystosi slapta forma. Tokiems asmenims dažnai diagnozuojamas antrojo tipo diabetas ir jis gydomas pagal kitą schemą iki tol, kol neišsivysto kritinis žmogui insulino deficitas.
Pagrindinė insulino funkcija yra gliukozės, kaip svarbiausio energijos šaltinio, patekimo į ląstelę užtikrinimas. Jei to nevyksta, daug cukrus kaupiasi kraujyje, o žmogaus audiniai patiria išreikštą deficitą. Tam, kad nors kiek kompensuoti angliavandenių trūkumą, organizmas pradeda skaidyti riebalus ir baltymus. Šiuos procesus lydi aiškiai išreikštas liesėjimas.
Kiekviena gliukozės molekulė pritraukia vandenį. Jei cukraus koncentracija kraujyje yra labai aukšta, gliukozė kartu su skysčiais aktyviai pašalinama iš organizmo su šlapimu. Tuo pačiu žmogus pradeda jausti aiškiai išreikštą troškulį ir dehidrataciją. Dėl paspartėjusio riebalų skaidymo, kraujyje kaupiasi riebalų rūgštys. Kepenys jų nebegali perdirbti ir pradeda juos naudoti kaip energijos šaltinį. To rezultate padidėja riebalų perdirbimo produktų (ketoninių kūnų) koncentracija, kas sukelia ketozę, o vėliau ir ketoacidozę (ketozė + dehidratacija). Nesant insulino terapijos ir rehidratacijos (vandens trūkumo kompensavimo) išsivysto komatozinė būsena, o vėliau žmogus miršta (19).
Antrojo tipo cukrinis diabetas (arba nuo insulino nepriklausomas diabetas) – tai paplitusi liga, kuri pasireiškia angliavandenių apykaitos sutrikimu. Patologinių pakitimų pasėkoje išsivysto hiperglikemija (padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje) dėl rezistensiškumo insulinui. Tai reiškia, kad normalus insulino kiekis nebegali palaikyti normalų gliukozės kiekį plazmoje. Tam, kad tai kompensuoti, organizmas didina insulino sekreciją, kad gliukozės kiekis plazmoje pasiektų normą (20). Be to, pasireiškia ir specializuotų kasos ląstelių, atsakingų už insulino gamybą, disfunkcija. Pagrindinė asmenų, sergančių antrojo tipo diabetu, mirties priežastis ir kraujagyslių ir širdies darbo sutrikimai (21). Antrojo tipo diabeto paplitimas yra labai skirtingas skirtingose šalyse (3). Dažniausiai serga miestų gyventojai (22). Antrojo tipo diabeto pasireiškimo tikimybė yra didesnė vyresnio amžiaus asmenims (23).
Antrojo tipo diabetas – tai susirgimas, kurio vystymosi priežastis yra veiksnių kompleksas. Pagrindinė priežastis yra piktnaudžiavimas mieline duona, bulvėmis ir cukrumi. Taip pat antrojo
12 tipo diabetą gali sukelti paveldimumo veiksniai, o taip pat išorinės aplinkos veiksniai bei gyvenimo būdas. Jei vienas iš tėvų serga šia liga, tai tikimybė, kad susirgs ir jų palikuonis, yra 40 proc. (24).
Pagrindiniai antrojo tipo diabeto rizikos veiksniai yra:
tradicinis maistas. Rafinuoti angliavandeniai maiste (saldumynai, šokoladas, saldainiai, kepiniai ir kt.) bei labai mažas šviežių vaisių ir daržovių kiekis maiste. Šiuo atveju liga bus įveikta perėjus prie sveiko maisto ir būtino iškrovos dienų laikymosi;
perteklinis kūno svoris (nutukimas), ypatingai visceralinio tipo, kuriam esant riebalų pagrindinė masė pasiskirsto pilvo srityje;
etninė priklausomybė;
cukrinis diabetas pas vieną ar kelis artimiausius giminaičius (tėvus, brolius, seseris); mažai judrus gyvenimo būdas (pagrinde sėdimas darbas);
aukštas kraujo spaudimas (arterinė hipertenzija) (24).
Visų pirma reikia pažymėti, kad rizikos veiksniai yra skirtingi pirmo ir antro cukrinio diabeto atvejais (1 lentelė).
1 lentelė. Cukrinio diabeto rizikos veiksniai (25)
Pirmo tipo cukrinis diabetas Antro tipo cukrinis diabetas Toksinai, virusai;
Susilpnėjęs imunitetas; Paveldimumas;
Fizinis pasyvumas Nutukimas ir antsvoris
Amžius (vyresni kaip 45 metai) Mityba
Gretutinės ligos (arterinė hipertenzija); Gestacinis diabetas
Hiperlipidemija Lėtinis stresas Rūkymas
Kaip jau buvo minėta, antro tipo cukrinis diabetas pasireiškia dažniau, todėl jo savalaikį diagnozavimą galima užtikrinti atidžiai stebint asmenis, kurie turi šio tipo cukriniam diabetui būdingus rizikos veiksnius: nutukimą ir antsvorį, kuris pasireiškia netinkamai maitinantis, mažą fizinę aktyvumą, žalingus įpročius – alkoholio vartojimą ir rūkymą.
Antsvoris ir nutukimas. Vienas iš pagrindinių veiksnių, kuris padeda efektyviai valdyti antro tipo cukrinį diabetą, yra tinkami mitybos įpročiai. Daugeliui asmenų, kurie serga šia liga, gydymo plano sudėtingiausia dalis yra nusistatyti tinkamą maisto racioną. Besaikis valdymas yra vienas iš neigiamų mitybos savybių, kuri skatina nutukimą ir antsvorį. Yra įrodyta, jog kas trečias ekonomiškai išsivysčiusių šalių gyventojas yra nutukęs, o kas antras turi antsvorio (26). Remiantis PSO rekomendacijomis, kuomet kūno masės indeksas (KMI) yra didesnis nei 30 kg/m2, griežta
13 kontrolė ir gydymas yra būtinas, nes nutukimas ir antsvoris yra vieni iš svarbiausių rizikos veiksnių, kurie skatina vystytis cukrinį diabetą ir atsirasti komplikacijoms.
Remiantis PSO, vienas iš trijų pagrindinių veiksnių, kuris apsprendžia šalies gyventojų sergamumą ir mirštamumą, yra nutukimas. PSO skelbia, kad pasaulyje 59 proc. gyventojų yra nutukę arba turi antsvorio. Nutukimo ir antsvorio problema egzistuoja ir yra aktuali Lietuvai. Pagal PSO duomenis 2014 metais Lietuvoje fiksuota apie 60 proc. gyventojų, turinčių antsvorio ir 30 proc. nutukusių. Tarp 51 šalies pagal nutukimo ir antsvorio rodiklius Lietuva užėmė 15 vietą, o kitos Pabaltijo šalys: Latvija – 27, o Estija – 30 vietose (4). Lyginant su 2007 metų duomenimis, per 7 metus Lietuvoje nutukusių ir turinčių antsvorio gyventojų skaičiaus rodikliai padidėjo dvigubai. Nustatyta, jog būtų galima išvengti pusės diabeto atveju, jei būtų palaikomas normalus kūno svoris. Todėl galima teigti jog viena iš priemonių užkirsti kelią cukrinio diabeto plitimui yra svorio mažinimas bet kokiu laipsniu (27).
Fizinis aktyvumas. Mokslininkų teigimu, vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, lemiančių antro tipo cukrinio diabeto vystymąsi, yra fizinis aktyvumas (28). Ligos kontroliavime geru rezultatų galima pasiekti tinkamai suderinant dietą, medikamentus ir fizinę veiklą.
Remiantis ADA Diabeto medicininės priežiūros standartu (1) pacientai, kurie serga cukriniu diabetu, ypač tie kurie yra nutukę ar turi antsvorį, kūno masę privalo sumažinti 7 proc. ir padidinti fizinį aktyvumą, per savaitę vidutiniškai užsiimant sportu 150 min. Treniruotes reikia pasirinkti vidutinio intensyvumo. Tai gali būti važiavimas dviračiu ar ėjimas.
Rūkymas ir alkoholis. Vieni iš pagrindinių rizikos veiksnių, kurie skatina lėtinių ligų progresavimą, yra alkoholio vartojimas ir rūkymas. Epidemiologiniai tyrimai parodė, kad antro tipo cukrinio diabeto tikimybę gali didinti rūkymas. Moterims ir vyrams, kurie rūko, ši tikimybė, lyginant su nerūkančiais, didėja nuo 1,4 iki 3,6 karto. Rūkymas sutrikdo sekreciją, pažeidžia insulino jautrumą, didina gliukozės koncentraciją kraujyje, susijęs su padidėjusiu juosmens ir klubų apimčių santykiu ir pilvo riebalų pasiskirstymu. Nustatyta, kad rūkymas mažina didelio tankio lipoproteinų cholesterolio, didina trigliceridų, fibrinogeno, kiekius. Taip pat daro poveikį simpatinei nervų sistemai, o didindamas katecholaminų kiekį, slopina insulino veikimą. Visa tai skatina diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų vystymąsi ir mirtingumą (27).
Rūkymas daro neigiamą poveikį beveik visiems žmogaus kūno organams. Jungtinių Amerikos Valstijų sveikatos departamento duomenimis, rūkymas kiekvienais metais prisideda prie 480 tūkst. šalies gyventojų mirčių (29). Ligų riziką didina ir tabako dūmai, kurie vienodai veikia vyrus ir moteris. Ypatingai rūkymas draudžiamas asmenims, sergantiems antro tipo cukriniu diabetu, nes tai sukelia komplikacijas ir apsunkina ligos eigą. Rūkančiam tikimybės susirgti cukriniu diabetu yra 30 – 40 proc. didesnė, nei nerūkančiam. Naujausi tyrimai atskleidė, kad rūkantys ir CD sergantys žmonės, yra ypač pažeidžiami tabako dūmų (29).
14 Nesaikingo alkoholio vartojamo žala atskirų asmenų ir visuomenės sveikatai yra plačiai nagrinėjama. 2008 metais atliktas tyrimas „Probleminis alkoholinių gėrimų vartojimas Lietuvoje“, kurio duomenys atskleidė, kad 2007 metais apie 12,6 proc. (5760) visų mirčių buvo vienaip ar kitaip susijusios su alkoholio vartojimu (30). Pagal Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenis, 2016 metais 11 proc. moterų ir 28 proc. vyrų (20-64 metų amžiaus grupėje) stiprius alkoholinius gėrimus vartoja bent kartą per savaitę. Taip pat 2016 metais paskaičiuota, jog legalus alkoholio vartojimas sudaro šešiolika litrų absoliutaus alkoholio 15 metų ir vyresniam gyventojui.
Antrojo tipo cukrinis diabetas bendru atveju yra medžiagų apykaitos sutrikimų visuma. Jo pagrindas yra rezistentiškumas insulinui (audinių nejautrumas insulinui), kuris vyksta kasos ląstelių, atsakingų už hormono gamybą, funkcijos disbalanso fone. Po maisto, kai cukraus kiekis kraujo plazmoje staigiai padidėja, kasa neišskiria insulino. Sekrecija vyksta jau stabiliai aukšto gliukozės lygio fone. Tačiau net nežiūrint į aukštą insulino koncentraciją, cukraus lygio sumažėjimas nevyksta (31).
Dėl hiperinsulinemijos sumažėja ląstelės apvalkalo receptorių, atsakingų už hormono atpažinimą, kiekis ir jautrumas. Net tuo atveju, kai insulinas ir jo receptorius susijungia, hormono poveikio (gliukozės iš kraujo įsiskverbimo) gali ir nebūti. Tokia būsena ir vadinama insulino rezistentiškumu, t.y. ląstelės atsparumu insulino poveikiui (32). Pastoviai aukštas gliukozės lygis kraujo plazmoje organizmui kenkia. Atsiranda taip vadinamas gliukotoksiškumas, kuris daro neigiamą poveikį kasos beta ląstelėms. Ligai progresuojant, žmogui pasireiškia tam tikri insulino deficito simptomai. Pavyzdžiui, suliesėjimas ir ketozė (riebalų perdirbimo į angliavandenius produktų kaupimasis kraujo plazmoje). Tačiau sunkių komatozinių būsenų esant antrojo tipo diabetui praktiškai niekada nebūna, nes, nežiūrint į visus patologinius pokyčius, organizme išskiriamas pakankamas insulino kiekis jiems įveikti.
Antrojo tipo diabetas prasideda ir vyksta laipsniškai. Žmogų pradeda dažnai varginti nepaaiškinamas silpnumas ir nuovargis (ląstelės negali gaminti energijos, nes į jas nepatenka gliukozė), burnos džiūvimas ar troškulys, žmogus pradeda dažnai šlapintis, krenta svoris, blogėja rega, pradeda blogai gyti žaizdos, jaučiamas dažnas lytinių organų niežulys, parodontozė, kojų padų tirpimas ar deginimas (33). Šios ligos eigoje blogiausia yra tai, kad apie pusė segančiųjų net nežino, kad jie serga antrojo tipo cukriniu diabetu, nes šio tipo diabeto eiga paprastai yra „tyli“, t.y. asmuo kokių nors šio ligos ypatingų simptomų nejaučia, o liga diagnozuojama kuomet išsivysto komplikacijos, sukeliančios neįgalumą, mažinančios darbingumą, o kartais ir mirtį. Todėl labai svarbi savalaikė antrojo tipo cukrinio diabeto diagnozė (34). Apibendrinti cukrinio diabeto simptomai pateikti 1 lentelėje.
15 2 lentelė. Pirmojo ir antrojo tipo cukrinio diabeto simptomai
1-ojo tipo diabeto simptomai 2-ojo tipo diabeto simptomai Asmuo pastoviai nori gerti ir gali suvartoti iki 5
litrų vandens per dieną
Iš burnos sklinda kvapas, panašus į acetono Nenumalšinamas alkis, visos kalorijos labai greitai sudeginamos ir asmeniui krenta svoris Blogai gyja odos pažeidimai
Dažnai šlapinasi, labai padidėja šlapimo paros kiekis
Įvairūs odos pažeidimai (tame trape furunkulai ir grybelinės ligos)
Simptomai vystosi labai greitai ir netikėtai
Silpnėja regėjimas
Asmuo pradeda greitai jausti nuovargį Troškulys
Votiniai dariniai apatinėse galūnėse Parestezija
Kaulų skausmas judant
Simptomai yra periodinio pobūdžio
Ryškus simptomas: staiga atsiranda širdies funkcijos sutrikimai net infarktas ar insultas
Apibendrinant galima teigti, kad savo eiga ir baigtimi yra pavojingesnis pirmojo tipo diabetas. Be laboratorinių metodų, pirmojo ir antrojo tipo diabetą realiai galima atpažinti pagal klinikinius simptomus. Juos pastebėjęs, asmuo turi nedelsiant kreiptis pas gydytoją ir atlikti kraujo tyrimus, nustatyti cukraus lygį kraujyje. Kuo anksčiau bus nustatytas susirgimas, tuo efektyvesnės bus sveikatą palaikančios priemonės. Simptomai skiriasi pagal diabeto tipus. Reikia įvertinti, kad antrojo tipo diabeto atveju simptomai yra labiau paslėpti, pasižymi banguotu pasireiškimu.
1.4. Šiuolaikinis požiūris į mitybą, sergant 2 tipo cukriniu diabetu
Vienas iš pagrindinių antrojo tipo cukrinio diabeto gydymo būdų yra teisinga mityba. Eilės mikronutrientų trūkumas, maistinių skaidulų deficitas, naminio raciono perteklinis kaloringumas – pagrindinės šiuolaikinio žmogaus mitybos klaidos, ryškiai padidinančios antrojo tipo cukrinio diabeto vystymąsi ir padidinantys jo eigos sunkumo laipsnį (35). Didelį vaidmenį gydant pacientus, kuriems diagnozuotas antrojo tipo cukrinis diabetas, vaidina dieta. Remiantis Amerikos diabeto asociacijos rekomendacijomis, pagrindiniai dietos antrojo tipo cukrinio diabeto atveju uždaviniai yra: metabolinių sutrikimų kompensavimas, lipidinio spektro ir arterinio spaudimo rodiklių normalizavimas, kraujagyslių sutrikimų vystymosi rizikos mažinimas (36). Sudarant subalansuotą dietinį racioną, reikalinga kontroliuoti ne tik kaloringumą, baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekybinę ir kokybinę sudėtį, tačiau ir adekvatų mikronutrientų, atitinkančių kiekvieno paciento poreikius, turinį (37). Pagrindinis gydomosios mitybos pacientams, sergantiems antrojo tipo cukriniu diabetu, principas yra dietos kaloringumo ribojimas, kurios redukcijos laipsnis nustatomas individualiai ir priklauso nuo pacientų amžiaus, jų fizinio aktyvumo, nutukimo išraiškos, kraujagyslių sutrikimų ir juos lydinčių susirgimų (38). Mažo kaloringumo dieta skatina kūno masės sumažėjimą, to rezultate pagerėja jautrumas insulinui (39). Nustatyta, kad dietos kaloringumo apribojimas negali viršyti 40 proc. (500-1000 kcal) fiziologinio energijos poreikio (38).
16 Sudarant dietinį racioną didelį dėmesį reikia skirti šio raciono angliavandenių daliai, nes esant antrojo tipo cukriniam diabetui, visų pirma sutrinka angliavandenių apykaita (40). Šiuo metu rekomenduojamas angliavandenių kiekis, sudarantis 50-60 proc. bendro raciono kaloringumo, dalinai ar visiškai pašalinant iš raciono lengvai įsisavinamus rafinuotus angliavandenius (41). Staigus glikemijos padidėjimas pastebimas po gliukozės ar sacharozės vartojimo, tuo tarpu fruktozė skatinančio poveikio beta ląstelių sekrecijai nedaro, sukelia mažesnį postprandialinės glikemijos padidėjimą (42). Vietoje rafinuoto cukraus ir dietos antrojo tipo cukrinio diabeto atvejais naudojami cukraus pakaitalai (sorbitas, aspartamas ir kt.), sukelia minimalų postprandialinės glikemijos padidėjimą (43). Tačiau skiriant šiuos produktus reikia įvertinti jų energetinę vertę, nes sorbito kaloringumas praktiškai nesiskiria nuo paprasto cukraus energetinės vertės. Būtina subalansuoto raciono, esant antrojo tipo cukriniam diabetui, sąlyga yra santykinai tolygus angliavandenių paskirstymas dienos bėgyje, kas sumažina rezistentiškumą insulinui. Nustatyta, kad insulino rezistentiškumui daro įtaką ne tik suvartojamų angliavandenių kiekis, tačiau ir jų kokybinė sudėtis (44). Įvairių produktų gebėjimas padidinti postprandialinės glikemijos lygį apibūdinamas šių produktų glikeminiu indeksu. Yra įrodyta, kad dietos su žemu glikeminiu indeksu skatina metabolinių sutrikimų rodiklių pagerėjimą, lipidinio kraujo plazmos spektro sumažėjimą ir sergančių atrojo tipo cukriniu diabetu kūno masės redukciją. Siekiant padidinti atrojo tipo cukrinio diabeto pacientų dietos efektyvumą, rekomenduojama naudoti angliavandenių prisotintus produktus su žemu glikemijos indeksu (38).
Kad pagerinti sergančių antrojo tipo cukriniu diabetu glikeminę kontrolę, jų racionas praturtinamas tirpiomis ir netirpiomis maistinėmis skaidulomis, įtraukiant į dietą natūralius augalinius produktus (grūdai, kruopos, daržovės, vaisiai ir t.t.) ir papildomus maistinių skaidulų šaltinius (rugines, avižines sėlenas, pektiną ir kt.). Maistinės skaidulos pagerina audinių jautrumą insulinui, pagerina pacientų, sergančių antrojo tipo cukriniu diabetu, angliavandenių ir lipidų apykaitą. Pacientų, sergančių atrojo tipo cukriniu diabetu, maistinių skaidulų dienos kiekis turi būti 25-50 g. Tačiau reikia įvertinti ir tai, kad esant pertekliniam tirpiųjų maistinių skaidulų vartojimui (daugiau nei 60 g per dieną) sumažėja tokių svarbių mikronutientų, kaip kalis, magnis, geležis, varis, cinkas, įsisavinimas (45).
Asmenų, sergančių antrojo tipo cukriniu diabetu, racione optimalus baltymų kiekis yra 15-20 proc. viso raciono kaloringumo, esant lygiam augalinės ir gyvulinės kilmės baltymų santykiui (38). Įrodyta, kad hipokalorinės baltymų dietos taikymas skatina reikšmingą glikemijos lygio, kūno masės sumažėjimą, lyginant su standartinėmis hipokalorinėmis dietomis (46). Tačiau yra atliktų tyrimų, kuriuose nenustatytas teigiamas baltyminės dietos poveikis (47). Esant nefropatijai, pacientams su atrojo tipo cukriniu diabetu rekomenduojama mažo baltymų kiekio dieta, skatinanti proteinurijos mažėjimą ir progresuojančio inkstų sutrikimo sulėtėjimą (48). Ypatingas dėmesys
17 skiriamas moksliniams darbams, kuriuose tyrinėjama augalinių baltymų reikšmė. Šie baltymai turi poveikį kraujagyslių komplikacijų rizikos veiksniams. Nustatyta, kad gyvulinės kilmės baltymų pakeitimas sojos baltymais pacientams su antrojo tipo cukriniu diabetu sumažina gliukozės lygį kraujo plazmoje (49).
Yra visuotinai pripažinta, kad riebalinės dietos dalies modifikacija yra svarbi koreguojant lipidinės apykaitos sutrikimus ir mažinant širdies-kraujagyslių sutrikimų vystymosi riziką, esant antrojo tipo cukriniam diabetui. Įrodyta, kad perteklinis riebalų vartojimas, ypatingai prisotintų riebalų, siejamas su rezistencijos insulinui vystymusi (50). Todėl bendras riebalų kiekis pacientų, sergančių antrojo tipo cukriniu diabetu, dietoje negali viršyti 30 proc. raciono paros kaloringumo, tuo pačiu sumažinamas prisotintų riebalų kiekis iki 7-10 proc. bendro kaloringumo, cholesterino iki 200-300 mg per parą, riebiųjų rūgščių – iki 1 proc. bendro kaloringumo (38). Kad sumažinti širdies-kraujagyslių sutrikimų riziką pacientams su antrojo tipo cukriniu diabetu, į racioną reikia įtraukti omega-3 riebalų, ir jie turėtų sudarytų ne mažiau kaip 1 proc. raciono kaloringumo.
Sudarant gydomuosius racionus didelę reikšmę turi adekvataus vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekio racione užtikrinimas (49). Yra žinoma, kad antrojo tipo cukrinis diabetas siejasi su eilės mikronutrientų deficitu, dėl ko sutrinka gliukozės utilizavimo procesai, pablogėja insulino sekrecija, aktyvuojasi lipidų nurūgštinimas laisvaisiais radikalais (51). Būtina pažymėti, kad tokių vitaminų, kaip B6, B12 trūkumas šios grupės pacientams daro įtaką DNR metilinimui ir didina širdies-kraujagyslių susirgimų atsiradimo riziką. B grupės vitaminų taikymas antrojo tipo cukrinio diabeto pacientams, padės užkirsti kelią širdies-kraujagyslių sutrikimų išsivystymui šios grupės pacientams. Taip pat reikia įvertinti, kad dėl genų, koduojančių atitinkamus fermentus, polimorfizmo, individualūs poreikiai tam tikriems mikronutrientams gali skirtis. Pavyzdžiui, dėl geno MTHFR mutacijos T677C, sumažėja metilentetrahidrofolatreduktazės fermento, atstatančio folio rūgštį į jos aktyvią formą, todėl tokiems pacientams būtina skirti papildomą folio rūgšties kiekį. Ryšium su tuo, mikroelementų nepakankamumą reikia nagrinėti kaip svarbiausią antrojo tipo cukrinio diabeto dietos dalį, kad užtikrinti eilės šios ligos sukeliamų komplikacijų profilaktiką. Tačiau reikia laikytis atsargumo vartojant vitaminų-mineralų kompleksus. Aprūpinti pacientus visais būtinais vitaminais ir mineralais tik subalansuota dieta, realiomis sąlygomis praktiškai neįmanoma, nes biologinis mikronutrientų prieinamumas įvairiuose maisto produktuose svyruoja nuo 10 iki 80 proc. jų būtino poreikio (52). Optimaliam aprūpinimui vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis, reikia vartoti dideles maisto produktų porcijas, kas neišvengiamai sukelia raciono kaloringumo padidėjimą. Hipokalorinės dietos fone pastebimas pacientų su antrojo tipo cukrinių diabetu aprūpinimo mikronutrientais sumažėjimas, kurio galima išvengti reguliariai vartojant vitaminų-mineralų kompleksą, papildomai prisotintą trūkstamais mikronutrientais dozėmis, kurios atitinka fiziologinius organizmo poreikius. Šių vitaminų-mineralų kompleksų vartojimą reikia
18 traktuoti kaip personalizuotą pacientų su antrojo tipo cukriniu diabetu dietą, kuri skatina kraujagyslių sutrikimų vystymosi rizikos mažinimą vitaminų ir mineralinių medžiagų deficito sąlygomis (53).
Pacientams su antrojo tipo cukriniu diabetu dietos laikymasis yra skiriamas visam gyvenimui, todėl meniu reikia sudaryti taip, kad maistas būtų įvairus ir skanus, tačiau tuo pačiu padėtų kontroliuoti svorį ir reguliuotų cukraus kiekį kraujyje. Maisto kaloringumą reikia pastoviai stebėti: suvartotų kalorijų paros norma priklauso nuo paciento lyties, amžiaus, fizinio aktyvumo ir ūgio, o taip pat nuo tų preparatų, kuriuos jis vartoja. Kaip taisyklė moterims reikia sumažinti paros kalorijų suvartojimo kiekį iki 1200 kcal, o vyrams – iki 1400-1600 kcal. Kaip teigia Fuhrman (54), pacientui, sergančiam antrojo tipo cukriniu diabetu, reikalinga sudaryti mitybos planą ir į jį įtraukti labiau tinkamus produktus, pašalinus nesveiką maistą:
daugiausia skirti daržovių (iki 1 kg parai), nesaldžių vaisių (300-400 g), neriebios mėsos ir žuvies (iki 300 g per dieną) ir grybų (iki 150 g);
draudžiami greitieji angliavandeniai (saldainiai, cukrus, kepiniai, gazuotas vanduo ir t. t.);
per dieną ligoniui visiškai pakanka suvalgyti 100 g. duonos, kruopų ar bulvių (pasirenkamas kuris nors vienas);
jei angliavandenių meniu norima paįvairinti, geriausiai rinktis diabetinius saldumynus (cukraus pakaitalų pagrindu), tačiau jais negalima piktnaudžiauti;
visi produktai „provokatoriai“: bandelės, majonezas, tortai ir pan. turėtų būti pašalinti iš raciono ir juos pakeisti šviežiais vaisiais.
Remiantis pagrindinėmis rekomendacijomis Fuhrman (54) sudarė paciento su antrojo tipo cukriniu diabetu produktų piramidę (2 pav.).
19
Didelis kiekis gėrimų: mineralinis vanduo, žolelių ir vaisinė arbata be
cukraus Varpiniai ir pilnagrūdžiai produktai (pavyzdžiui,
duona iš grubaus malimo grūdų su selėnomis, avižiniai dribsniai ir t.t.), bulvės, ryžiai
Šviežūs ir nesaldūs vaisiai (pageidautina žalios), ankštiniaiSalotos, šviežios daržovės Neriebūs pienas,
pieno produktai
Liesa mėsa, neriebi dešra, jūros žuvis, daugiausiai 3
kiaušiniai per savaitę Augaliniai aliejai,
neriebus sviestas Cukrus, druska,
alkoholis
2 pav. Produktų piramidė sergantiems antrojo tipo cukriniu diabetu Šaltinis: sudaryta darbo autorės pagal Fuhrman (54)
Taip pat asmenims, sergantiems antrojo tipo cukriniu diabetu, reikalinga ne tik stebėti maisto kaloringumą, bet žinoti, kokius produktus jiems valgyti galima, kokius reikia riboti, o kokius valgyti yra draudžiama. Toks produktų sąrašas pateiktas 2 lentelėje.
2 lentelė. Produktai pagal vartojimo galimybes antrojo tipo cukrinio diabeto pacientams Produktų tipas 1 grupė (vartojimas
neribojamas) 2 grupė (galima tačiau ribotai) 3 grupė (vartoti draudžiama) Duonos-pyrago gaminiai
Duona iš rupaus malimo
grūdų Įprasta duona, duonos-pyrago gaminiai, kruopos, makaronai Sausainiai, konditerijos gaminiai (tortas, pyragaičiai) Daržovės, šakniavaisiai, žalumynai
Visų rūšių kopūstai, rūgštynės, švieži žalumynai, pomidorai, agurkai, morkos, ridikai, grybai, svogūnai
Virtos bulvės,
kukurūzai ir ankštiniai (nekonservuoti)
Keptos bulvės, balti ryžiai ar riebaluose keptos daržovės
Vaisiai, uogos Citrina,cidonija, spanguolės
Obuoliai, serbentai, vyšnios, persikai, slyvos, bananai, arbūzas, apelsinai Prieskoniai Pipirai, cinamonas,
garstyčios Salotų prieskoniai, naminis neriebus majonezas Riebus majonezas, kečiupas
20 daržovių
Pieno produktai Neriebios sūrio rūšys, kefyras Neriebus pienas, natūralūs jogurtai Sviestas, grietinė, grietinėlė Žuvis ir jūros produktai
Neriebios žuvies filė Vidutinio riebumo žuvis, austrės, kalmarai, krevetės, midijos
Riebi žuvis, ungurys, ikrai, konservai aliejuje, silkė, skumbrė Mėsa ir jos gaminiai Višta, veršiena, kalakutiena, liesa jautiena
Kiauliena, antis, žąsis, mėsos konservai
Riebalai Alyvuogių, kukurūzų,
saulėgrąžų aliejus
Lašiniai
Kepiniai Konditerijos gaminiai,
pagaminti su
neprisotintais riebalais ir cukraus pakaitalais
Pyragaičiai, tortai, biskvitai
Saldumynai Tik cukraus pakaitalų pagrindu
Šokoladas, saldainiai, ypač su riešutais, medus
Gėrimai Nesaldi kava ir arbata be grietinėlės, mineralinis vanduo, gėrimai su cukraus pakaitalais
Alkoholiniai gėrimai
Šaltinis: sudaryta darbo autorės pagal (54)
Apibendrinant pateiktą mitybos piramidę ir rekomenduojamus produktus antrojo tipo cukriniu diabetu sergantiems asmenims, galima sudaryti jų mitybos planavimo pagrindinius principus.
1. Daržovių galima valgyti kiek norisi (agurkų, pomidorų, žaliųjų kopūstų, morkų, špinatų, salotų ir pan.), gerti pomidorų sulčių (be druskos), mineralinio vandens, kavos ar arbatos (su cukraus pakaitalais ar be jų) bei nekaloringų gėrimų (su cukraus pakaitalais). Pagal Becker ir Goldfine (55) patarimą, per dieną reikia išgerti 1,5-2 litrus skysčių, patartina vandens. Daržovės yra naudingos dideliu vitaminų ir maistinių skaidulų kiekiu, jose daug celiuliozės, kurios žmogaus organizmas nevirškina ir dėl to nedidina cukraus koncentracijos kraujyje, o celiuliozė savo ruožtu lėtina kito cukraus pasisavinimą. Reikia kaip galima dažniau valgyti ruduosius ryžius, nesmulkintas kruopas, ruginę duoną, avižas ir panašius maisto produktus (55).
2. Visą dienos maistą reikia padalinti į penkias dalis: tris pagrindinius valgius ir du mažus. Valgant po nedaug, tačiau dažnai, išvengiama alkio pojūčio, cukraus koncentracija kraujyje didės mažiau, nei valgant retai, bet po daug. Pagal Becker ir Goldfine (55), valgyti reikia pasimėgaujant ir lėtai, kas sustiprina sotumo jausmą.
3. Jei asmuo, sergantis antrojo tipo cukriniu diabetu, turi antsvorio, reikia vengti riebalų. Antsvorį skatina margarinas, sviestas, riebi mėsa ir žuvis bei jų produktai, grietinė,
21 geltonas sūris, riešutai, bet kokie alkoholiniai gėrimai. Kuo daugiau naudoti maisto, paruošto garuose.
4. Porcijas reikia kaip galima mažinti: pusryčių dribsnių, bulvių, ryžių, makaronų, kepinių, vaisių. Reikia stengtis mažiau vartoti pieno ir mėsos. Pieną tinkamiausiai yra derinti su kitais produktais ir vartoti saikingai. Pavyzdžiui, Becker ir Goldfine (55) rekomenduoja per dieną išgerti ne daugiau kaip tris stiklines pieno.
5. Reikia riboti druskos vartojimą, ypatingai, jei asmuo, sergantis antrojo tipo cukriniu diabetu, turi padidėjusio kraujospūdžio problemų. Per dieną asmenims, turintiems hipertenziją, natrio neturėtų vartoti daugiau nei 2 g per dieną (arbatiniame šaukštelyje druskos yra 2,3 g natrio) Taip pat antrojo tipo cukriniu diabetu sergantys asmenys turėtų stengtis visiškai nevartoti tokių pirktinių produktų, kaip pomidorų pastos, padažų salotoms, kuriose gausu natrio. Pagal Ezrin ir Kowalski (56), reikia vengti konservuotų produktų, kuriuose yra labai daug druskos. Vietoje druskos geriau vartoti prieskonius. 6. Negalima vartoti produktų, kuriuose yra didelis cukraus kiekis, pvz.: šokoladas ir
gaminiai su šokoladu, sausainiai, saldumynai, medus, natūralių vaisių sultys.
1.5. Antro tipo cukrinio diabeto sukeliamos komplikacijos
Sergant cukriniu diabetu gali pasireikšti trumpalaikės ir ilgalaikės komplikacijos. Pagrindinės trumpalaikės komplikacijos – tai hipoglikemija, hiperglikemija ir ketoacidozė. Hipoglikemija vadinama būklė, sukelta per mažo gliukozės kiekio. Kuomet gliukozės kiekis kraujyje yra žemiau normos, organizmas tinkamai funkcionuoti nebegali. Didžioji asmenų dalis patiria silpnumą, kuomet gliukozės kraujyje yra mažiau nei 3,9 mmol/l. Gali pasireikšti ūmūs tiek emociniai, tiek ir fiziniai ligos požymiai. Jei laiku yra imamasi reikiamų priemonių, hipoglikemija yra išgydoma lengvai (7).
Pagrindinės hiperglikemijos priežastys yra valgymas ir užkandžiavimas netinkamu laiku; per didelis insulino kiekis gaunamas injekcijų ar tablečių pavidalu; per didelis fizinis aktyvumas; nepakankamas maisto kiekis; nereguliarus maitinimasis (7). Kaip jau buvo minėta, hiprerglikemija pasireiškia silpnumu, tačiau gali būti ir kiti šios ligos simptomai, tokie kaip nuovargis, prakaitavimas, drebulys, dirglumas, sutrikimas, irzlumas, pablogėjęs regėjimas, liežuvio ar lūpų virpėjimas ir stingimas, pilvo skausmai, negalėjimas normaliai dirbti ar vaikščioti (57). Ištikus hiperglikemijai asmuo gali netekti sąmonės ar patirti komą su negrįžtamais pakitimais galvos smegenyse.
Dar viena trumpalaikė antro tipo cukrinio diabeto sukeliama komplikacija yra ketoacidozė – didelė glikemija, kelianti pavojų. Dėl labai didelio ketonų kiekio kraujyje padaugėja rūgščių kiekis ir žmogų ima varginti ketoacidozė. Pasireiškus insulino nepakankamumui, gliukozės kiekis kraujyje
22 didėja, kaupiasi ketonai ir didėja organizmo audinių rūgštingumas. Kuomet fizinio krūvio metu pardeda trūkti insulino, žmogų gali ištikti diabetinė ketoacidozė. Taip organizmo ląstelės yra žalojamos, kas sunkina ligą ir gyvybei kyla pavojus (7). Ketoacidozė pasireiškia alkiu ir troškuliu, dideliu ir staigiu svorio netekimu, išliekant tokiems pat valgymo įpročiams ir fiziniams krūviams, vidurių, pilvo skausmais, vėmimu, greitesniu ir gilesniu kvėpavimu, acetono kvapu iš burnos.
Antro tipo cukrinis diabetas gali sukelti ir ilgalaikes komplikacijas:
akių ligos. Cukrinio diabeto pasėkoje dažniausiai išsivysto diabetinė retinopatija. Paprastai 2 proc. asmenų, praėjus nuo jų ligos pradžios 15 metų, apanka (58);
inkstų ligos. Kiekvienais metais dėl cukrinio diabeto Lietuvoje diagnozuojama 35-40 proc. inkstų veiklos nepakankamumo atvejų (59);
širdies ir kraujagyslių ligos. Asmenis, kurie serga cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligos kankina 3-4 kartus dažniau, nei kitus asmenis. Taip pat, lyginant su sveikųjų populiacija, asmenims, sergantiems cukriniu diabetu mirties nuo širdies ir kraujagyslių sutrikimų tikimybė yra 40 proc. didesnė.
nervų ligos. Kuomet cukrinis diabetas pažeidžia nervus ir periferines kraujagysles, kartais reikia amputuoti kojas (58).
Reikia pažymėti, kad cukrinis diabetas sukelia ne tik fizines komplikacijas, įvairių ligų pavidalu, tačiau daro poveikį ir asmens, kuris serga šia liga, psichikai. Cukriniu diabetu sergantis asmuo, pastoviai susiduria su emociniais iššūkiais. Todėl didelis dėmesys turi būti kreipiamas į tokio asmens patiriamą emocinį stresą ir teikti pagalbą jį įveikiant. Nėra lengva visą gyvenimą laikytis tam tikro mitybos rėžimo, nuolat vykdyti tam tikrus reikalavimus, kuriuos kelia liga, ir pastoviai vartoti vaistus. Emocijos gali pradėti trukdyti tinkamai gydytis, įveikti sunkumus, mokytis gyventi su liga. Psichologinę ligos naštą įvertinti yra sudėtinga. Sergantieji cukriniu diabetu, jei jų neprašoma, patys spontaniškai nepradeda pasakoti apie savo asmenines problemas, nes tokias problemas sudėtinga išreikšti žodžiais, ypatingai tuomet, kai apsilankymas pas gydytoją trunka nedidelį laiko tarpą (60).
Depresija tiems, kurie serga cukriniu diabetu sutinkama praktiškai du kartus dažniau, nei tiems, kurie šia liga neserga (61). „Perdegimas“, kuris kyla dėl nenugalimos, niekada nesibaigiančios, gniuždančios naštos, kuri reikalauja daug pastangų, kurią sukelia nuolatinė savęs priežiūra, nėra tas pats kaip depresija. Tai naujos emocijos, bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmai, kurie lydi diabeto diagnozę ir galintys būti depresijos priežastis. Ligoniai, kurie neigiamų jausmų, kuriuos sukelia cukrinis diabetas, yra „perdegę“, suvokia, jog savęs priežiūra jų sveikatai turi didelę svarbą, tačiau ją tęsti toliau jie nebemato tikslo. Tokiu būdu sumažėjusi savęs priežiūra ir savikontrolė gali sukelti glikemijos kontrolės pablogėjimą, kas padidina komplikacijų rizika, o visa tai tik dar labiau didina išsekimą nuo diabeto sukeliamų jausmų (60).
23 Pagrindinė problema, kuri smarkiai apsunkina kovą su cukriniu diabetu, yra nesavalaikis jo diagnozavimas, kurį lygi galimos rimtos komplikacijos. O šių komplikacijų gydymas tampa sudėtingu ir labai apsunkinančių žmogaus gyvenimą. Sergančiam asmeniui, jo artimiesiems, o taip pat valstybės biudžetu didele našta tampa ne tiek pats cukrinis diabetas, kiek jo sukeliamos komplikacijos. Išlaidos šio ligos kontrolei, profilaktikai, o taip pat gyvenimo kokybės palaikymui nėra didelės, lyginant su tuo, kuo gali baigtis liga, kuri laiku nebuvo diagnozuota ir suvaldyta. Laiku diagnozuotas, tinkamai gydomas ir kontroliuojamas antro tipo cukrinis diabetas nesumažina asmens darbingumą.
Apibendrinant galima teigti, kad cukrinis diabetas yra lėtinė ir greitai plintanti liga, kurios išsivystymą skatina tokie rizikos veiksniai, kaip nutukimas ir antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas ir alkoholio vartojimas. Todėl sergančiam cukriniu diabetu yra svarbu suvokti savo ligą ir žinoti būdus, kuriais ją galima kontroliuoti. Gydytojui svarbu pagelbėti ligoniui kontroliuoti ligos eigą, motyvuoti gyventi aktyviai, skatinti domėtis ligos priežiūros galimybėmis, atsisakyti žalingų įpročių ir tinkamai maitintis.
24
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1. Tyrimo eiga ir imtis
Tyrimo problema. Gyvensenos veiksnių bei mitybos įpročių įtaka asmenų, sergančių antrojo tipo cukriniu diabetu, ligos raidai.
Tyrimo objektas. Tiriamieji – asmenys, sergantys antro tipo cukriniu diabetu, besigydantys Santariškių endokrinologijos centre, o taip pat Eišiškių asmens sveikatos priežiūros centro slaugos bei globos skyriuose.
Tyrimo tipas: anoniminė anketinė apklausa.
Tyrimo metodas. Tyrimui naudojamas kiekybinio tyrimo anketinės apklausos metodas. Tyrimui panaudota informacijos rinkimo priemonė –anketa. Anketa sudaryta savarankiškai, remiantis teorinėje dalyje pateiktais mokslinės literatūros analizės rezultatais. Anketą sudaro 31 klausimas (žr. 1 priedą).
Anketinės apklausos atlikimo tvarka buvo suderinta su Santariškių endokrinologijos centro, o taip pat Eišiškių asmens sveikatos priežiūros centro slaugos bei globos skyrių administracija ir gautas raštiškas leidimas vykdyti apklausą. Taip pat pateikiamas gautas Bioetikos leidimas (žr. 2 priedą).
Siekiant išsiaiškinti, kaip Santariškių endokrinologijos centre, o taip pat Eišiškių asmens sveikatos priežiūros centro slaugos bei globos skyriuose besigydantys antro tipo cukrinį diabetą pacientai vertina savo gyvensenos veiksnių ir mitybos įpročių įtaką šios ligos eigai, buvo atliktas empirinis tyrimas– įvertinti pacientų nuomonę apie gyvensenos veiksnių ir mitybos įpročių įtaką antro tipo cukrinio diabeto eigai.
Tyrimo imtis. Pagal Santariškių endokrinologijos centro, o taip pat Eišiškių asmens sveikatos priežiūros centro slaugos bei globos skyrių duomenis iš viso šiose įstaigose gydosi 183 pacientai. Imties dydžiui apskaičiuoti buvo naudojama Paniotto formulė (62):
N n 1 1 2 (1)
čia: Δ – paklaida (nuo 4 iki 9 proc.); N – tiriamos visumos narių skaičius.
Siekiant gauti apklausos su 5 proc. paklaida reikia apklausti ne mažiau kaip 125respondentus (2):
25
𝑛 = 1
0,052+ 1
183
= 125 (2)
Taigi, norint gauti apklausos duomenis su 5 proc. paklaida, reikėjo apklausti ne mažiau kaip 125 Santariškių endokrinologijos centro, o taip pat Eišiškių asmens sveikatos priežiūros centro slaugos bei globos skyrių pacientų, sergančių antro tipo diabetu.
Buvo išdalinta 150 anketų, 125 iš jų grižo – atsako dažnis 83,3 proc. (buvo analizuojamos 125 nesugadintos anketos).
Tyrimo eiga. Apklausa buvo vykdoma Santariškių endokrinologijos centre, o taip pat Eišiškių asmens sveikatos priežiūros centro slaugos bei globos skyriuose. Anketos pradžioje buvo paaiškinta kokiu tikslu atliekamas tyrimas, bei pateikta trumpa instrukcija, kaip pildyti anketą.
2.2. Socialinė – demografinė respondentų charakteristika
Atliekant tyrimą buvo apklausti 125 pacientai, sergantys antro tipo diabetu: 80 moterų, kurios sudaro 64,0 proc. visų tyrime dalyvavusių respondentų, ir 45 vyrai, kurie sudaro 36,0 proc. visų apklaustųjų. Visų apklaustųjų amžiaus vidurkis – 51,36 metai. Respondentų pasiskirstymas pagal demografines charakteristikas pateiktas 3 lentelėje.
3 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal demografines charakteristikas
Požymis Tiriamųjų dalis (proc.)
Išsilavinimas Vidurinis 21,6 Vidurinis specialus 35,2 Aukštesnysis 28,8 Aukštasis 14,4 Šeimyninė padėtis Viengungis/netekėjusi 28,8 Vedęs/ištekėjusi 56,8 Išsiskyręs/išsiskyrusi 7,2 Našlys/našlė 7,2
2.3. Statistinė duomenų analizė
Anketiniai duomenys buvo apdoroti ir analizuojami naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS for Windows 22.0 (Statistical Package for Social Sciences). Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikiami lentelėse ir grafikuose.
Statistinis duomenų reikšmingumas buvo tiriamas naudojant Chi kvadrato (χ2) kriterijų,
laisvės laipsnių skaičių (lls), bei statistinį reikšmingumą(p) (kai p < 0,05 – reikšmingas, p < 0,01 – labai reikšmingas, p < 0,001 ypatingai reikšmingas ryšys).
26
2.4. Tyrimo etika
Respondentams buvo pateikiama anketa, kurioje nurodyta iš kokios aukštosios mokyklos yra tyrėja, kokio kurso ir mokymo programos. Taip pat anketoje nurodyta koks tyrimo objektas ir tikslas. Apklausa buvo anoniminė, tai buvo nurodoma pateikiamame respondentui klausimyne. Tyrimo metu buvo laikomasis etikos principų:
laisvanoriškumo – informantas dalyvauja savanoriškai, niekieno neverčiamas;
konfidencialumo – užtikrinamas apie tiriamąjį ir iš jo gautos informacijos konfidencialumas. Niekas be tiriamojo sutikimo negali naudotis jo pateikta informacija, išskyrus tyrėją;
anonimiškumo – užtikrinamas tiriamojo anonimiškumas viso tyrimo metu ir po jo; laikomasi etikos normų – vengiama šališkumo.
Norint užtikrinti informantų konfidencialumą gauti sutikimai niekur neviešinti asmens duomenų ir darbe nepateikiami. Visi duomenys saugomi tyrėjo asmeniniame archyve.
27
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Respondentų žalingų įpročių tyrimo rezultatai
Atlikę respondentų vertinimo analizę nustatėme, kad tarp asmenų, sergančių antro tipo cukriniu diabetu rūkančių yra labai nežymiai daugiau, nei nerūkančių (3 pav.). Beveik pusė iš jų (49,6 proc.) nurodė, kad jie nerūko. Taip pat nei vienas respondentas nenurodė, kad jis rūko „labai dažnai“. Tiek „retai“, tiek ir „dažnai“ rūko po 21,6 proc. respondentų, kad rūko „visada“ nurodė 7,2 proc. respondentų.
3 pav. Respondentų rūkymo vertinimas
Vertinant rūkymą pagal respondentų demografines charakteristikas nustatyti reikšmingi vertinimų skirtumai pagal lytį, išsilavinimą ir šeimyninę padėtį (4 lentelė).
4 lentelė. Rūkymo vertinimų pasiskirstymas pagal lytį, išsilavinimą ir šeimyninę padėtį
Ar jūs rūkote?
Niekada Retai Dažnai Visada χ2 p
Lytis Vyras 40,00% 20,00% 40,00% 17,473 0,001 Moteris 55,00% 22,50% 11,30% 11,30% Išsilavinimas Vidurinis 33,30% 33,30% 33,30% 70,590 0,000 Spec. Vidurinis 59,10% 20,50% 20,50% Aukštesnysis 75,00% 25,00% Aukštasis 50,00% 50,00% Šeimyninė padėtis Viengungis/netekėjusi 25,00% 0,00% 50,00% 25,00% 126,115 0,000 Vedęs/ištekėjusi 74,60% 12,70% 12,70% Išsiskyręs/išsiskyrusi 100,00% Našlys/našlė 100,00% 62 27 27 9 0 10 20 30 40 50 60 70 Niekada Retai Daznai Visada respondentų
28 Atlikta respondentų atsakymų analizė leido nustatyti, kad:
sergančių antro tipo cukriniu diabetu moterys labiau linkusios nerūkyti nei vyrai (χ2=17,473; df=3; p<0,01);
sergantys antro laipsnio cukriniu diabetu ir aukštesnio lygio išsilavinimą turintys asmenys linkę labiau nerūkyti, nei turintys žemesnį išsilavinimą (χ2=70,590; df=9;
p<0,001);
santuokoje gyvenantys asmenys, sergantys antro laipsnio cukriniu diabetu, linkę labiau nerūkyti, nei išsiskyrę, viengungiai ar našliai (χ2=126,115; df=9; p<0,001).
Tyrime siekta išsiaiškinti kaip dažnai respondentai vartoja alkoholį (4 pav.). Nei vienas iš tyrime dalyvavusių respondentų nenurodė, kad jis alkoholį vartoja labai dažnai ar visada. Didžiausia tyrime dalyvavusių asmenų, sergančių antro tipo cukriniu diabetu, dalis (71,2 proc.) nurodė, kad jie alkoholį vartoja retai. Tuo tarpu penktadalis respondentų (21,6 proc.) nurodė, kad jie niekada nevartoja alkoholio. Dažnai alkoholį vartoja 7,2 proc. tyrime dalyvavusių asmenų, sergančių antro tipo cukriniu diabetu.
4 pav. Respondentų alkoholio vartojimo vertinimas
Atliekant duomenų analizę buvo nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp alkoholio vartojimo bei respondentų lyties ir šeimyninės padėties (5 lentelė).
27 89 9 0 20 40 60 80 100 Niekada Retai Dažnai respondentų
29 5 lentelė. Alkoholio vartojimo pasiskirstymas pagal respondentų lytį ir šeimyninę padėtį
Ar jūs vartojate alkoholį?
Niekada Retai Dažnai χ2 p
Lytis Vyras 33,80% 55,00% 11,30% 28,441 0,000 Moteris 100,00% Šeimyninė padėtis Viengungis/netekėjusi 75,00% 25,00% 45,804 0,000 Vedęs/ištekėjusi 38,00% 62,00% Išsiskyręs/išsiskyrusi 100,00% Našlys/našlė 100,00%
Atlikta respondentų vertinimų analizė leido padaryti išvadą, kad moterys, sergančios antro tipo cukriniu diabetu, labiau nei sergantys vyrai, linkusios visiškai nevartoti alkoholio (χ2=28,441;
df=2; p<0,001). Taip pat buvo nustatyta, kad respondentai, sergantys antro tipo cukriniu diabetu, ir gyvenantys santuokoje, labiau už sergančius respondentus ir kurie dėl įvairių priežasčių gyvena vieni, linkę nevartoti alkoholio (χ2=45,804; df=6; p<0,001).
Apibendrinant galima teigti, kad iš visų apklaustųjų asmenų, sergančių antro tipo cukriniu diabetu, pusė nerūko, o penktadalis visiškai nevartoja alkoholio. Nustatyta, kad rečiau žalingais įpročiais pasižymi vyrai ir asmenys, sergantys cukriniu diabetu, kurie gyvena susituokę. Tai galima paaiškinti tuo, kad partneris padeda atsispirti žalingiems įpročiams.
3.2. Respondentų ligos anamnezės tyrimo rezultatai
Iš 5 pav. pateiktų vertinimų pasiskirstymų galima padaryti išvadą, kad pusė visų respondentų (50,4 proc.) savo sveikatos būklę vertina kaip neblogą. Tuo tarpu penktadalis asmenų, sergančių antro tipo cukriniu diabetu, dalyvavusių apklausoje (21,6 proc.) savo sveikatos būklę vertina kaip blogą. Labai gerai savo būklę įvertino 7,2 proc., o gerai – 20,8 proc. respondentų, dalyvavusių apklausoje.
30 respondentų
5 pav. Respondentų esamos sveikatos būklės vertinimas
Analizuojant respondentų savo sveikatos būklės vertinimus pagal respondentų demografines charakteristikas nustatyti reikšmingi vertinimų skirtumai pagal lytį, išsilavinimą ir šeimyninę padėtį (6 lentelė).
6 lentelė. Savo sveikatos vertinimų pasiskirstymas pagal lytį, išsilavinimą ir šeimyninę padėtį
Įvertinkite savo sveikatą dabar
Bloga Nebloga Gera Labai gera χ2 p
Lytis Vyras 33,80% 33,80% 21,30% 11,30% 32,495 0,000 Moteris 80,00% 20,00% Išsilavinimas Vidurinis 66,70% 33,30% 89,454 0,000 Spec. Vidurinis 81,80% 18,20% Aukštesnysis 25,00% 25,00% 25,00% 25,00% Aukštasis 50,00% 50,00% Šeimyninė padėtis Viengungis/netekėjusi 25,00% 25,00% 25,00% 25,00% 75,125 0,000 Vedęs/ištekėjusi 25,40% 63,40% 11,30% Išsiskyręs/išsiskyrusi 100,00% Našlys/našlė 0,00% 100,00%
Atlikta respondentų vertinimų analizė leido padaryti išvadas:
moterys labiau nei vyrai savo sveikatos būklę linkusios vertinti kaip neblogą, tuo tarpu vyrai, labiau nei moterys, linkę savo sveikatą vertinti kaip blogą (χ2=32,495; df=3; p<0,001);
vidurinį išsilavinimą turintys asmenys labiau nei kitokį išsilavinimo lygį turintys asmenys, savo sveikatą linkę vertinti kaip blogą, o asmenys su aukštuoju išsilavinimu
27 63 26 9 0 10 20 30 40 50 60 70 Bloga Nebloga Gera Labai gera
31 labiau nei kitokį išsilavinimo lygį turintys respondentai, linkę savo sveikatą vertinti kaip gerą (χ2=89,454; df=9; p<0,001);
išsiskyrę respondentai, labiau nei kitokią šeimyninę padėtį turintys respondentai, savo sveikatą linkę vertinti kaip gerą, o niekada negyvenę santuokoje respondentai, labiau nei kitokio šeimyninio statuso respondentai, savo sveikatą linkę vertinti kaip labai gerą (χ2=75,125; df=9; p<0,001).
Analizuojant laiką nuo antro tipo cukrinio diabeto diagnozavimo (6 pav.), buvo nustatyta, kad didžiausia respondentų dalis (43,2 proc.) antro tipo cukriniu diabetu serga jau 5-10 metų. Tuo tarpu 7,2 proc. respondentų antro tipo cukrinis diabetas buvo diagnozuotas mažiau nei prieš penkis metus. Respondentai, kurie antro tipo cukriniu diabetu serga 16 metų ir daugiau, sudaro 28,8 proc., o respondentai, kurie serga 11-15 metų – 20,8 proc. visų tyrime dalyvavusių asmenų, sergančių antro tipo cukriniu diabetu.
6 pav. Laiko nuo antro tipo cukrinio diabeto diagnozavimo vertinimas
Analizuojant laiko, kurį respondentai jau serga antro tipo cukriniu diabetu, ryšį su respondentų demografinėmis charakteristikomis, nustatytas reikšmingas vertinimų vidurkių skirtumas pagal lytį. Nustatyta, kad didesnė tyrime dalyvavusių vyrų dalis (80,0 proc.) nei moterų (33,8 proc.) sega antro tipo cukriniu diabetu 10 metų ir trumpiau (χ2=47,376; df=3; p<0,001).
Analizuojant respondentų, sergančių antro tipo diabetu, galimą ligos paveldimumą (7 pav.), nustatyta, kad 49,6 proc. respondentų vienas ar daugiau šeimos narių serga ar sirgo cukriniu diabetu. 50,4 proc. respondentų nurodė, kad tarp jų šeimos narių sergančių cukriniu diabetu nebuvo.
9 54 26 36 0 10 20 30 40 50 60 iki 5 metų 5-10 metų 11-15 metų 16 metų ir daugiau respondentų
32 7 pav. Paveldimumo sergant cukriniu diabetu vertinimas
Analizuojant šeimos narių susirgimų cukriniu diabetu vertinimus, statistiškai reikšmingų vertinimų skirtumų pagal respondentų demografines charakteristikas nenustatyta.
Tyrime buvo vertinami šeimos narių, sirgusių ar sergančių cukriniu diabetu, giminystės ryšiai su respondentais (8 pav.). Daugiau nei pusė (57,6 proc.) tyrime dalyvavusių respondentų, sergančių antro tipo cukriniu diabetu, nurodė, kad jų šeimoje serga (sirgo) seneliai. Kiek mažesnė respondentų dalis (14,4 proc.) nurodė, kad jų šeimoje sirgo (serga) broliai ir seserys, o 13,6 proc. nurodė, kad jų šeimoje sirgo (serga) tėvas. Kad respondentų šeimoje cukriniu diabetu sirgo (serga) mama pažymėjo 7,2 proc. respondentų. Tokia pat respondentų dalis pažymėjo, kad jų šeimoje cukriniu diabetu sirgo (serga) vaikai.
8 pav. Respondentų šeimos narių, sergančių ar sirgusių cukriniu diabetu, giminystės ryšių
vertinimas 62 63 61 62 63 64 Taip Ne respondentų 9 17 18 72 9 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Mama Tėvas Broliai, seserys Seneliai Vaikai respondentų
33 Analizuojant respondentų vertinimus apie giminystės ryšius su jų šeimose sergančiais cukriniu diabetu, pagal respondentų demografines charakteristikas, buvo nustatyti statistiškai reikšmingi vertinimų skirtumai pagal lytį. Nustatyta, kad didesnės vyrų dalies (60,0 proc.) nei moterų (56,3 proc.) šeimose serga seneliai. Tuo tarpu didesnės moterų dalies (21,3 proc.) nei vyrų (0,0 proc.) šeimose serga (sirgo) tėvas (χ2=32,227; df=4; p<0,001).
Apibendrinant galima teigti, kad tyrime dalyvavusių asmenų, sergančių antro tipo cukriniu diabetu, dalies sveikata yra gera ir nebloga. Taip pat didžiausia respondentų dalis antro tipo cukriniu diabetu serga jau 5-10 metų. Taip pat pusės respondentų šeimose buvo sirgusių ar yra sergančių cukriniu diabetu. Daugiausiai tai respondentų seneliai.
3.3. Antro tipo cukrinio diabeto gydymo ir profilaktikos vertinimas
Tyrime buvo siekta išsiaiškinti gydymą, kuris buvo paskirtas respondentams, sergantiems antro tipo cukriniu diabetu (9 pav.). Beveik trims ketvirtadaliams respondentų (72,0 proc.), sergantiems antro tipo diabetu, gydymui yra paskirta dieta ir insulinas, o 28,0 proc. respondentų – dieta ir tabletės nuo diabeto.
9 pav. Paskirto antro tipo cukrinio diabeto gydymo vertinimas
Analizuojant paskirto gydimo antro tipo cukrinio diabeto atveju pagal respondentų demografines charakteristikas nustatytas statistiškai reikšmingas vertinimų skirtumas pagal respondentų amžiaus grupę. Nustatyta, kad didesnei daliai 40 metų ir vyresnių respondentų (39,3 proc.) nei jaunesnių nei 40 metų amžiaus respondentų daliai (0,0 proc.) yra paskirta dieta ir tabletės. Tuo tarpu didesnei jaunesnių nei 40 metų amžiaus respondentų daliai (100,0 proc.), nei 40 ir
35 90 0 20 40 60 80 100 Dieta ir tabletės Dieta ir insulinas respondentų
