SERGANČIŲJŲ 2 TIPO CUKRINIU DIABETU GYVENIMO KOKYBĖS IR SOCIALINIŲ VEIKSNIŲ SĄSAJOS SU GERA DIABETO KONTROLE

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

Medicinos akademija

Visuomenės sveikatos fakultetas

Profilaktinės medicinos katedra

ANA PATAPIENĖ

SERGANČIŲJŲ 2 TIPO CUKRINIU DIABETU GYVENIMO

KOKYBĖS IR SOCIALINIŲ VEIKSNIŲ SĄSAJOS SU GERA

DIABETO KONTROLE

Gyvensenos medicinos antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas

Studentė Mokslinis vadovas

Ana Patapienė doc. dr. Narseta Mickuvienė

Data Data

SANTRAUKA

SERGANČIŲJŲ 2 TIPO CUKRINIU DIABETU GYVENIMO KOKYBĖS IR SOCIALINIŲ VEIKSNIŲ SĄSAJOS SU GERA DIABETO KONTROLE

Ana Patapienė

Mokslinis vadovas doc. dr. Narseta Mickuvienė

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra.

Kaunas; 2019. 72 p.

Darbo tikslas. Nustatyti sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu gyvenimo kokybės gyvensenos ypatumų ir socialinių veiksnių ryšį su gera diabeto kontrole.

Uždaviniai. 1. Išanalizuoti sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu gyvenimo kokybę ir gyvensenos ypatumus. 2. Nustatyti tiriamųjų gyvenimo kokybės bei gyvensenos sąsajas su gera diabeto kontrole. 3. Išsiaiškinti sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu socialinių veiksnių ryšį su gera diabeto kontrole. Metodika. Atliktas skerspjūvio, kiekybinis, stebėjimo tyrimas, taikant anketinį apklausos metodą ir surenkant iš medicininės dokumentacijos glikozilinto hemoglobino (HbA1c) tyrimų rezultatus. Tyrimas buvo atliekamas Vilniaus UAB „MediCa klinika“ padaliniuose: Juodasis kelias 35, Genių g. 2, Kreivasis skg. 1, Žirmūnų g. 2, Laisvės pr. 64A., 2019 m. liepos-spalio mėn. Sutiko dalyvauti ir į tyrimą įtraukti 68 asmenys (36 moterys (53 proc.) ir 32 vyrai (47 proc.). Vidurkių skirtumų reikšmingumui nustatyti taikytas parametrinis Stjudento t testas arba Mann-Whitney U testas. Visais atvejais buvo naudotas reikšmingumo lygmuo, lygus 95 proc. (t.y. p<0,05).

Rezultatai. Tiriamieji dažniau buvo gydomi – geriamaisiais preparatais. Pacientai daugiausia informacijos apie CD kontrolę gauna iš medicinos darbuotojų. Tiriamieji visas savo gyvenimo kokybės sritis vertino vidutiniškai. Nustatyta, kad geros diabeto kontrolės tiriamieji CD sirgo reikšmingai trumpesnį laiką nei tiriamieji su bloga diabeto kontrolė. Gyvenimo kokybės ir socialinių veiksnių reikšmingų sąsajų su gera diabeto kontrole nenustatyta.

Išvados. Vyrų ir moterų mitybos rekomendacijų laikymasis reikšmingai skyrėsi (p<0,05). Moterys dažniau negu vyrai laikėsi mitybos rekomendacijų. Tiriamieji gyvenimo kokybę vertino vidutiniškai. Tiriamieji geriausiai įvertino socialinių ryšių ir skausmo sritis. Sergančiųjų 2 tipo CD gyvenimo kokybė ir socialiniai veiksniai neturi tiesioginės sąsajos su gera diabeto kontrole.

SUMMARY

THE QUALITY OF LIFE AND SOCIAL FACTORS OF TYPE 2 DIABETES RELATIONSHIP WITH GOOD DIABETES CONTROL.

Ana Patapiene

Academic supervisor: Doc. Dr. Narseta Mickuviene

Faculty of Public Health, Lithuanian University of Health Sciences, Department of Preventive Medicine.

Kaunas, 2019. 72 p.

Aim of the study. Determine the relationship between good diabetes control in patients with type 2 diabetes and their quality of life and social factors.

Objectives. 1. Analyse the quality of life and peculiarity of lifestyle of patients with type 2 diabetes. 2. Determine the relationship between good diabetes control and quality of life as well as lifestyle. 3. Elucidate relation between social factors of patients with type 2 diabetes and good diabetes control. Methods. A cross-sectional, quantitative and observational study was conducted using a questionnaire-based survey method and collecting hemoglobin A1C (HbA1C) results from medical

records. The study was conducted at Vilnius UAB “MediCa klinika” divisions: Juodasis kelias 35, Geniu st. 2, Kreivasis st. 1, Zirmunu st. 2, Laisves av. 64A, between July and October 2019. There were 68 people (36 women (53%) and 32 men (47%)) who agreed to participate in the study. The significance of mean differences was determined by applying either parametric Student’s T test or the Mann-Whitney U test. A significance level of 95 % was chosen (i.e. p < 0.05).

Results. It was found that diabetes mellitus treatment via oral medications was chosen more frequently than other treatment options. Also, patients receive most information about diabetes mellitus control from medical staff. Results show that the quality of life was rated as average. It was determined that people with good diabetes control have been affected by diabetes mellitus for significantly shorter time period than those with bad diabetes control. No significant relationship was established between quality of life, social factors and good diabetes control.

Conclusion. A significant difference (p<0.05) between males and females for dietary recommendations was observed. More women have followed dietary recommendations than men. Study revealed that the quality of life was evaluated as average, whereas social connections and pain were marked as the best. The quality of life and social factors in patients with type 2 diabetes have no direct relationship with good diabetes control.

TURINYS

SANTRUMPOS ... 6

ĮVADAS ... 5

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 6

1. LITERATŪROS ANALIZĖ ... 7

1.1. Cukrinio diabeto apibrėžimas ... 7

1.2. Antro tipo cukrinio diabeto etiopatogenezė ... 7

1.3. Antro tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai ... 7

1.4. Antro tipo cukrinio diabeto klinika ... 8

1.5. Antro tipo cukrinio diabeto diagnostika ... 8

1.6. Glikozilintas hemoglobinas (HbA1с)- gera diabeto kontrolė ... 10

1.7. Antro tipo cukrinio diabeto paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje ... 11

1.8. Antro tipo cukrinio diabeto komplikacijos ... 13

1.9. Antro tipo cukrinio diabeto gydymas ... 14

1.10. Glikemijos kontrolė ... 15

1.11. Cukrinio diabeto įtaka gyvenimo kokybei ... 16

1.12. Socialinių veiksnių įtaka 2 tipo CD ... 17

1.13. Cukrinis diabetas ir gyvensena ... 18

1.13.1. Cukrinio diabeto mokymas ... 18

1.13.2. Mityba ... 19

1.13.3. Psichinė sveikata ir cukrinis diabetas ... 21

1.13.4. Fizinis aktyvumas ... 21

2. TYRIMO METODIKA ... 23

2.1. Tyrimo organizavimas... 23

2.2. Tiriamųjų kontingentas ... 23

2.3. Tyrimo instrumentai ... 23

2.4. Matematine statistinė analizė ... 26

3.1. Tiriamųjų sociodemografinės ir kitos charakteristikos ... 27

3.2. Tiriamųjų gyvensenos ypatumų vertinimas ... 28

3.2.1. Cukrinio diabeto gydymo būdas... 28

3.2.2. Pacientų edukacija ... 28

3.2.3. Fizinis aktyvumas ... 29

3.2.4. Mitybos rekomendacijų laikimasis ... 30

3.2.5. Kūno svoris ... 31

3.2.6. Rūkymas, alkoholio vartojimas ... 31

3.3. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas ... 32

3.3.1. Bendra sveikata ... 32

3.3.2. Fizinis aktyvumas ... 34

3.3.3. Veiklos apribojimas, dėl fizinių negalavimų ... 35

3.3.4. Skausmas ... 36

3.3.5. Veiklos apribojimas, dėl emocinių sutrikimų ... 36

3.3.6. Socialiniai ryšiai ... 37

3.3.7. Energingumas/ gyvybingumas ir emocinė būklė ... 37

3.3.8. Bendras SF-36 klausymino sričių įvertinimas ... 38

3.4. Gyvensenos ypatumų sąsajos su gera diabeto kontrole ... 40

3.5. Sergančiųjų 2 tipo CD gyvenimo kokybės sąsajos su gera diabeto kontrolė ... 45

3.6. Tiriamųjų socialinių veiksnių ir jų ryšio su diabeto kontrole analizė ... 47

4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS... 49

IŠVADOS ... 53

PASIŪLYMAI IR REKOMENDACIJOS ... 54

LITERATŪROS SĄRAŠAS... 55

SANTRUMPOS

KMI- kūno masės indeksas

GTM - Gliukozės tolerancijos mėginys GTS - Gliukozės toleravimo sutrikimas PSO - Pasaulinė sveikatos organizacija HbA1c - Glikozilintas hemoglobinas

ĮVADAS

Cukrinis diabetas (CD) visame pasaulyje yra viena iš sparčiausiai plintančių ligų. Sergančiųjų skaičiaus didėjimas yra siejamas su socialiniais veiksniais, urbanizacija, patiriamu stresu, populiacijos amžiaus ilgėjimu, netinkamais mitybos įpročiais, mažu fiziniu aktyvumu ir nutukimu [1]. Sergamumas diabetu kas 25 metai dvigubėja. Prognozuojama, kad 2040 m. gali sirgti net 642 mln. pasaulio gyventojų. Kartu daugėja ir diabeto sukeltų komplikacijų, kurios skatina ankstyvą senėjimą ir gali lemti darbingumo praradimą ar negalią. Beveik pusė visų mirčių dėl padidėjusio gliukozės kiekio kraujyje įvyksta nesulaukus 70 metų [2]. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vertinimu, CD užima septintąją vietą tarp mirties priežasčių 2016 m. Lietuvoje ligotumas CD nuo 2001 metų išaugo daugiau nei 3 kartus. 2015 m. sirgo 1 iš 29 Lietuvos gyventojų, o 2001 m. 1 iš 90. Tikėtina, kad Lietuvoje 2015 m. buvo 44100 nediagnozuoti CD atvejai tarp 20-79 m. amžiaus gyventojų [3].

Ypač daug dėmesio turi būti skirta gerai glikemijos kontrolei. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad ilgalaikė gera glikemijos kontrolė sumažina riziką kraujagyslių komplikacijoms išsivystyti sergant tiek I, tiek 2 tipo cukriniu diabetu. Kiti tyrimo duomenys, taip pat patvirtina, kad kuo geresnė bus diabeto kontrolė, tuo geresne bus komplikacijų prevencija [4, 6]. Optimali diabeto kontrolė apima daugelį priemonių: gyvensenos korekciją, svorio reguliavimą, mitybos įpročių keitimą, žalingų įpročių atsisakymą, fizinio aktyvumo didinimą, gydymą vaistais, hipertenzijos valdymą, glikemijos kontrolę, lipidų apykaitos rodiklių reguliavimą, trombozių profilaktiką, lėtinių diabeto komplikacijų ankstyvą išaiškinimą ir jų prevenciją [5].

Sergantieji CD jaučia neigiamą ligos įtaką visiems gyvenimo kokybės komponentams: fizinei, psichinei ir socialinei gerovei. Nemažai atliktų mokslinių tyrimų įrodo, kad būtent 2 tipo CD komplikacijos ir ligos trukmė blogina sergančiųjų sveikatą ir turi neigiamą poveikį jų gyvenimo kokybei [34]. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad sergantieji 2 tipo CD gaunant pagalbą ir palaikymą iš artimųjų ir aplinkinių geriau ir atsakingiau laikosi gydytojų nurodymų ir pasiekia palankesnių sveikatos rezultatų. Kiti atlikti tyrimai nustato, kad socialinė parama vaidina svarbų vaidmenį sergančiųjų CD gydyme [42].

Tikimasi, kad gauti rezultatai suteiks žinių apie gyvensenos ir socialinius veiksnius galinčius daryti įtaka siekiant geros diabeto kontrolės.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: Nustatyti sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu gyvenimo kokybės, gyvensenos ypatumų ir socialinių veiksnių ryšį su gera diabeto kontrole.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu gyvenimo kokybę ir gyvensenos ypatumus.

2. Nustatyti tiriamųjų gyvenimo kokybės bei gyvensenos sąsajas su gera diabeto kontrole;

3. Išsiaiškinti sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu socialinių veiksnių ryšį su gera diabeto kontrole.

1. LITERATŪROS ANALIZĖ

1.1. Cukrinio diabeto apibrėžimas

CD – yra lėtinė endokrininė liga, kuri trunka visą žmogaus gyvenimą, nuo jos nustatymo. CD - tai grupė būklių, kurioms būdingas lėtinis gliukozės koncentracijos padidėjimas kraujo plazmoje. Šis gliukozės apykaitos sutrikimas išsivysto dėl absoliutaus arba santykinio insulino trūkumo ir daugelio kitų priežasčių. 2 tipo CD pasižymi atsparumu insulinui ir medžiagų apykaitos sutrikimu (baltymų, angliavandenių ir riebalų). Taip pat sergant 2 tipo CD sustiprėja kasos hormono (gliukagono) gamyba, dėl kurio padidėja gliukozės kiekis kraujyje, sumažėja gliukozės šalinimas per inkstus su šlapimu ir sutrinka įvairių neuromediatorių veikla [6]. 2 tipo CD sudaro apie 90 proc. visų CD atvejų [7]. 1.2. Antro tipo cukrinio diabeto etiopatogenezė

2 tipo CD dažniausiai diagnozuojamas vyresnio amžiaus suaugusiesiems, tačiau vis dažniau pastebimas vaikams, paaugliams, jauniems suaugusiems asmenims, dėl didėjančio nutukimo, nepakankamo fizinio aktyvumo ir netinkamos mitybos [7]. Antro tipo CD išsivystymą lemia išorinių ir genetinių veiksnių visuma. Mokslininkai intensyviai tiria diabeto genus, jau dabar yra žinoma, kad A2 alelė gene GTS1 yra susijusi su sutrikusia glikogeno sinteze, insulino rezistentiškumu ir padidėjusia 2 tipo CD rizika. Jei abu tėvai serga CD, jų vaikams tikimybė susirgti šia liga yra 40 proc. didesnė [8, 9].

Mokslininkų tyrimo duomenimis, tikimybė susirgti diabetu didėja esant tam tikriems rizikos veiksniams. Daugelis šalių tikslu anksti numatyti ir prognozuoti riziką susirgti diabetu naudoja įvairias rizikos vertinimo skaičiuokles/klausimynus. Dažniausiai naudojamas Europos klinikinėje praktikoje Suomijos mokslininkų (J. Tuomilehto ir J. Lindstrom, 2003 m.) sudarytas 2 tipo CD rizikos įvertinimo klausimynas „FINDRISK“. Atsakius į klausimus ir suskaičiavus rizikos veiksnių taškų sumą, galima įvertinti diabeto pavojų ateinančius 10 metų ir imtis priemonių jam išvengti [6]. 1.3. Antro tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai

Išskiriami pagrindiniai rizikos veiksniai, galintys daryti įtaką 2 tipo CD išsivystimą [6,7]: - fizinės veiklos nebuvimas;

- rūkymas;

- nutukimas (asmenų kurių KMI viršija 35 kg/m2, tikimybė susirgti CD yra 80 kartų didesnė, nei tų, kurių KMI mažesnis nei 22 kg/m2 _[8];

- moterys, sirgusios gestaciniu diabetu ir (ar) gimdžiusios sunkesnius nei 4 kg. naujagimius; - didelė juosmens apimtis: vyrų juosmuo 102 cm ir daugiau, moterų 88 cm ir daugiau;

- amžius vyresnis nei 45 m.;

- CD serga pirmos eilės giminės (tėvai, broliai, seserys, vaikai); - arterinis kraujospūdis didesnis nei 140/90 mmHg;

- lipidų apykaitos sutrikimai (didelio tankio lipidų (DTL) < 0,9 mmol/l ir trigliceridų (TG) > 2,2 mmol/l);

- širdies ir kraujagyslių sistemos;

vartojami vaistai (pvz.: antipsichoziniai, antivirusiniai, gliukokortikoidai ir kt.) [6,7].

1.4. Antro tipo cukrinio diabeto klinika

Antrojo tipo cukrinis diabetas prasideda nepastebimai ir palaipsniui, dažnai būna sunku nustatyti tą laikotarpį, kai gliukozės toleravimo sutrikimas virsta liga. Pirmieji ligos simptomai gali būti nepastebimi ilgą laiką, kadangi dažniausiai yra nespecifiniai. Ligoniai dažnai jų nepabrėžia ir nevertina kaip svarbius [5, 10]. Pacientai dažnai kreipiasi ginekologo, stomatologo, urologo, dermatologo ir kitų specialistų pagalbos, visai neįtardami, kad serga CD [5].

Antro tipo CD būdingi simptomai ir požymiai [6, 8]: - bendras silpnumas, nuovargis, dirglumas

- mieguistumas dienos metu - darbingumo sumažėjimas - prakaitavimo epizodai - svorio kritimas ir augimas - troškulys ar didesnis apetitas - galvos skausms

- burnos džiūvimas ar troškulys, dažnas šlapinimasis

- lytinių organų niežulys, šlapimo takų infekcija, lytinių organų grybelinė infekcija - galūnių tirpimas ar dilgčiojimas

- blogai gyjančios žaizdos ir įbrėžimai

- odos pūlinukai ar pasikartojančios infekcijos - kojų blauzdų skausmas einant

- rankų ir kojų “tirpimo” ar “deginimo” jausmas vakarais - patamsėja alkūnių, pažastų, kaklo, pirštų sulenkimo vietų oda - periodontitas.

1.5. Antro tipo cukrinio diabeto diagnostika

PSO organizacija 1985 metais nustatė diagnostikos algoritmus ir nurodė, kaip nustatyti CD pagal gliukozės toleravimo mėginį. 1998 metais vertinimo ir nustatymo būdai buvo peržiūrėti. Naujai peržiūrėti CD diagnostikos kriterijai įvardija gliukozės kiekį plazmoje nevalgius kaip patogų ir patikimą tyrimą nustatant ligą pacientams, neturintiems jokių kitų simptomų. Lietuvoje diabeto

diagnostikos ir gydymo rekomendacijos buvo paskelbtos ir patvirtintos 2005 m., kuriose atsispindi PSO ekspertų rekomenduoti prediabetinių ir diabeto būklių diagnostikos kriterijai [11].

Cukrinio diabeto diagnozavimo kriterijai [12]:

- esant CD būdingiems simptomams (pvz.: poliurija, polifagija, polidipsija, svorio kritimas, regėjimo sutrikimai, dažnesnis ar naktinis šlapinimasis, troškulys ar didesnis apetitas, nuolatinis nuovargis, galūnių tirpimas ar dilgčiojimas, regos sutrikimai, sausa ir niežtinti oda, svorio netekimas, šlapimo takų infekcija, lytinių organų grybelinė infekcija);

- vieno mėnesio laikotarpiu, tačiau ne tą pačią dieną du kartus nustačius veninio kraujo plazmoje gliukozės kiekį nevalgius 7,0 mmol/l ir didesnį, nors CD būdingų simptomų nėra; - Jeigu gaunami prieštaringi rezultatai diagnozuojant CD, tuomet privaloma atlikti GTM. Jeigu

po 2 val. 75 g gliukozės krūvio glikemija yra didesnė arba lygi 11,1 mmol/l, diagnozuojamas CD. Hiperglikemija nevalgius nėra kontraindikacija atlikti GTM;

- pacientui diagnozavus 2 tipo CD, gydymo planui parinkti atliekamas HbAtyrimas. Esant HbA1c 8,5 proc. rekomenduojama kuo skubiau siųsti pas gydytoją endokrinologą konsultacijos. Pacientus, kuriems po 6 mėn. gydymo HbA1c išlieka didesnis negu 7,0 proc., taip pat rekomenduojama siųsti pas gydytoją endokrinologą konsultacijos;

- gliukozės toleravimo sutrikimas, diagnozuojamas, jei glikemija nevalgius yra nustatyta mažesnė negu 7,0 mmol/l, o po 2 val. 75 g gliukozės krūvio glikemija yra didesnė arba lygi 7,8 mmol/l, bet mažesnė negu 11,1 mmol/l;

- sutrikusi glikemija nevalgius diagnozuojama, kai glikemija nevalgius yra didesnė arba lygi 6,1 mmol/l, bet mažesnė negu 7,0 mmol/l, o po 2 val. 75 g gliukozės krūvio glikemija yra mažesnė negu 7,8 mmol/l;

- jei neaišku, koks yra CD tipas ir kokį parinkti gydymą, rekomenduojama atlikti C peptido ir (ar) insulino koncentracijos tyrimus bei pagal poreikį imunologinius, genetinius ir kt. tyrimus. СD diagnozė turi svarbų poveikį žmogui tiek psichologiškai, tiek mediciniškai ar finansiškai, todėl visi diagnostiniai kriterijai turi būti atsakingai ir tinkamai įvertinami prieš suformuluojant diagnozę. Jeigu yra randami neatitikimai tyrimuose, jie privalo būti patikslinti juos pakartojant prieš patvirtinant CD, nebent jeigu randama akivaizdžių ūmių metabolinių sutrikimų ar nustatoma žymiai padidėjusi gliukozė plazmoje. Kai CD būdingi gliukozės rodikliai nustatomi sergant kokia nors ūmine liga, jai praėjus rekomenduojama tyrimus pakartoti, tam, kad būtų diagnozė patvirtinta. Jei gliukozės kiekis kraujyje sugrįžta į normos ribas, peržiūrėti diagnostiniai kriterijai taip pat leidžia atšaukti diabeto diagnozę [5, 10, 13].

1.6. Glikozilintas hemoglobinas (HbA1c) - diabeto kontrolė

HbA1c – tai hemoglobino, esančio eritrocituose, glikuota forma. Gliukozės nefermentinė

sąveika su baltymais (hemoglobinu), tai jo susidarymo pagrindas. Hemoglobino glikolizacijos laipsnis priklauso nuo kontakto tarp gliukozės bei hemoglobino trukmės ir nuo gliukozės koncentracijos [14].

HbA1ckoncentracija kraujyje, yra patogus ir svarbus tyrimas, padedantis nustatyti, ar paciento ligos kontrolė pakankama. Eritrocitai gyvuoja apie 120 dienų, todėl HbA1c (ilgalaikių organizmo pokyčių žymuo), atspindi gliukozės kiekį kraujyje buvusi 6-12 savaičių laikotarpiu iki jo ištyrimo. HbA1ctyrimo rezultatų nekeičia nei tyrimo metu kraujyje esantis gliukozės kiekis nei prieš tyrimą valgytas maistas [15].

Vadovaujantis Lietuvoje nustatyta tvarka, HbA1c tyrimas atliekamas ne dažniau kaip 1 kartą kas 3 mėnesius [12]. Literatūros duomenimis, pasak Vaidotą Urbonavičių “Esant gerai ir stabiliai gliukozės kontrolei, gali pakakti ir dviejų HbA1c tyrimų per metus” [8].

Sveikų asmenų HbA1ctyrimo rezultatas yra nuo 4 iki 6 proc. HbA1crodiklis nuo 5 iki 6,4 proc. leidžia įtarti gliukozės apykaitos sutrikimus. Pacientams sergantiems CD rekomenduojama siekti, kad HbA1c neviršytų 7 proc. Ligonius, kuriems po 6 mėn. gydymo HbA1c rodiklis išlieka didesnis negu 7,0 proc., taip pat privaloma siųsti pas gydytoją endokrinologą konsultacijos. Jeigu HbA1c yra 8,5 proc. ir daugiau, taip pat rekomenduojama nedelsiant siųsti pas gydytoją endokrinologą konsultacijos. Kartais atsitinka tokių atvejų, kai sergant tam tikromis ligomis, pvz., anemija, tyrimo rezultatai gali būti klaidingi. Tai pat tyrimo rezultatus gali paveikti aukšta lipidų koncentracija kraujyje ir vitaminų E ir C vartojimas. Kepenų ir inkstų ligos, taip pat HbA1c tyrimui gali turėti įtakos [12, 17].

Jei per pastarąsias savaites gliukozės koncentracija kraujyje buvo padidėjusi, tuomet didesnes reikšmes parodys būtent HbA1c tyrimas [18]. Kuo didesnė HbA1c koncentracija, tuo didesnis diabetinių komplikacijų pavojus. Jei HbA1c ilgą laiką išlieka mažesnis nei 7 proc., galima net iki 30 proc. sumažinti diabeto komplikacijų dažnį bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką [17].

Jei HbA1c po 3 mėn. kontrolės išlieka 7,0 proc. ar daugiau, CD gydymas intensyvinamas: vaistais, mažinančiais gliukozės kiekį kraujyje [12].

2017 m. gydytoja endokrinologė Jurkauskienė O. savo pranešime buvo nurodžius, kad, kai HbA1c sumažėja 1 proc., sumažėja [5]:

- 18 proc. miokardo infarkto dažnumas; - 25 proc. mirties nuo diabeto tikimybė; - 24 proc. kataraktos;

Kitų autorių teigimu HbA1c tyrimas gali būti efektyvi papildoma priemonė diabetui diagnozuoti. [14] Taip pat pabrėžtina, kad normalus HbA1c kiekis kraujyje neleidžia atmesti CD diagnozės, bet jo padidėjimas labai sustiprina CD tikimybę. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) 2010 m. buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo įvertinti ar HbA1c tyrimo vertė yra reikšminga nustatant riziką susirgti CD ir širdies ir kraujagyslių ligomis. Tyrimo metu dalyvavo 11092 vidutinio amžiaus suaugusieji iš keturių JAV bendruomenių. Šio tyrimo rezultatai patvirtina teigimus, pagrindžiančius HbA1c naudojimą kaip diagnostinį diabeto testą. Kadangi tyrimo rezultatai parodė, kad HbA1c tyrimo vertė yra reikšmingai susijusi nustatant riziką susirgti CD ar širdies ir kraujagyslių

ligomis [21].

1.7. Antro tipo cukrinio diabeto paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje

Antro tipo CD paplitimo augimas yra svarbi globalinė sveikatos problema, iškilusi, dėl populiacijos kultūrinių ir socialinių pokyčių, populiacijos senėjimo, mažėjančio fizinio aktyvumo, perteklinės mitybos ir didėjančios urbanizacijos. CD yra ne tik našta sergantiems asmenims, bet ir įtakos turintis veiksnys šalies ekonomikai bei sveikatos priežiūros sistemai. CD epidemija greitai plinta daugelyje šalių, ypač žemas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse. 12 proc. pasaulio išlaidų sveikatai skiriama CD gydymui [2].

Nuo 2000 m. Diabeto Atlasas (ang. International Diabetes Federation, DIABETES ATLAS) pateikia išsamią informaciją apie CD paplitimą. Jau yra išleistas 9 leidinys, kuris parodo kokį poveikį CD padaro šalims, amžiaus grupėms ir pasaulio ekonominei sistemai [2].

2019 metais Diabeto Atlasas (ang. International Diabetes Federation, DIABETES ATLAS) paskelbė, kad 463 mln. suaugusiųjų serga cukriniu diabetu, ir prognozuojama, kad šie skaičiai

iki 2035 m. išaugs iki 578 mln., o 2045 m. iki 700 mln. Apie 60 milijonų Europos regiono žmonių serga CD, o paplitimas didėja visose amžiaus grupėse ir jau paveikia 10–15 proc. kai kurių valstybių narių gyventojų [2].

Nustatyta, kad 1 iš 11 suaugusiųjų serga diabetu. Vienam iš dviejų suaugusiųjų, sergančiam CD nėra diagnozuojama liga. 2015 metais sirgo 215,2 mln. vyrų ir 199,5 mln. moterų. Tais pačiais metais nustatyta, kad miestuose žmonės CD sirgo 1,86 karto dažniau, nei kaimo gyventojai. Apskaičiuota, kad 2016 m. 1,6 mln. mirčių buvo tiesiogiai susijusios su cukriniu diabetu, o dar 2,2 mln. mirčių 2012 m. įvyko dėl padidėjusio gliukozės kiekio kraujyje [28]. Stebima, kad CD, ypač 2 tipo, serga vis jaunesni žmonės [7].

2015 m. didžiausias CD paplitimas buvo Maltoje (13,9 proc.) ir Portugalijoje (13,6 proc.), mažiausias – Airijoje (5,3 proc.), Lietuvoje (5,5 proc.) ir Liuksemburge (5,7 proc.).

Didžiausias standartizuotas mirtingumo rodiklis dėl cukrinio diabeto 2013 metais buvo Kipre (69,7/100 000 gyv.) ir Čekijoje (45,1/100 000 gyv.), mažiausiai žmonių dėl šios ligos mirė Suomijoje

(9,1/100 000 gyv.), Jungtinėje Karalystėje (10,2/100 000 gyv.) ir Lietuvoje (10,9/100 000 gyv.) [2, 19].

Antro tipo CD vis dažniau diagnozuojamas ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Nepaisant to, kad CD paplitimas ir mirtingumas nuo jo Lietuvoje buvo vienas mažiausių Europoje, bet sergamumas šia liga toliau didėja (žr. 1.7.1 pav.) [19].

1.7.1 pav. Lietuvos miesto ir kaimo gyventojų sergamumas cukriniu diabetu 2000–2017 metais Šaltinis: Lietuvos sveikatos rodiklių informacinės sistemos duomenų bazė (SRIS) Didžiausias sergamumas Lietuvoje 2017 m. cukriniu diabetu buvo (žr. 1.7.2 pav.) [19] :

- Lazdijų r. – 2121,7/100000 gyv. - Kretingos r. – 1116.3/100000 gyv.

- Kazlų Rūdos sav. - 1079.99/100000 gyv.

Mažiausias sergamumas Lietuvoje 2017 m. cukriniu diabetu buvo [19]: - Panevėžio r. – 623,69/100000 gyv.

- Ukmergės r. - 616,17/100000 gyv.

- Marijampolės apskr. – 651,67/100000 gyv.

100 200 300 400 500 600 700 2000 2005 2010 2015 2020 2025 Lietuva

Sergamumas cukriniu diabetu (E10-E14) 100000 gyv.

1.7.2 pav. Lietuvos miesto ir kaimo gyventojų sergamumas cukriniu diabetu 2017m. Šaltinis: Lietuvos sveikatos rodiklių informacinės sistemos duomenų bazė (SRIS)

2017 metų duomenimis Lietuvoje 1,1 karto daugiau moterų, nei vyrų sirgo CD. Sergamumas cukriniu diabetu 2017 m. buvo didesnis mieste (726,86/100000 gyv.), nei kaime (537,23/100000 gyv.) [19].

Išnagrinėjus Lietuvos Sveikatos rodiklių informacinėje sistemoje (SRIS) duomenis, matome, kad CD sergamumo skaičius nuo 2015 m. iki 2017 m. išaugo 1,45 karto [19].

1.8. Antro tipo cukrinio diabeto komplikacijos

Nepakankamai ar blogai kontroliuojamas ir gydomas CD ilgainiui gali sukelti įvairių žmogaus sistemų ir organų komplikacijų. Žmonėms sergantiems CD taip pat didėja rizika susirgti infekcinėmis ligomis. Beveik visose dideles pajamas gaunančiose šalyse CD yra pagrindinė širdies ir kraujagyslių ligų, aklumo, inkstų nepakankamumo ir apatinių galūnių amputacijos priežastis [20].

Išskiriamos pagrindinės CD komplikacijos:

- Akių pažeidimai (diabetinė retinopatija) - didelis gliukozės kiekis kraujyje, aukštas kraujospūdis ir didelis cholesterolio kiekis yra pagrindinės retinopatijos priežastys. Retinopatija pažeidžia tinklainės kraujagysles, dėl ko laikui bėgant žmogus gali net apakti. Siekiant išvengti regos sutrikimų, labai svarbu reguliariai tikrinti regėjimą ir reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje bei arterinį kraujospūdį [20].

- Širdies ir kraujagyslių ligos – kurios gali sukelti krūtinės anginą, miokardo infarktą, insultą ar ūminį kraujotakos sutrikimą galvos smegenyse. Šie pažeidimai sergantiems CD net 2-4 kartus dažnesni nei tiems, kurie neserga. Tam, kad išvengti šių komplikacijų atsiradimą, taip

pat svarbu reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje, arterinį kraujospūdį, sumažinti padidėjusį cholesterolio kiekį ir sumažinti arba visai atsisakyti tabako vartojimo [21, 22].

- Inkstų ligos (nefropatija) – progresuojant inkstų smulkiųjų kraujagyslių pažeidimui, sutrinka insktų veikla, dėl ko šlapime atsiranda baltymo. Laiku nesustabdžius ligos raidos, ilgainiui gali išsivystyti inkstų funkcijos nepakankamumas, esant labai komplikuotiems atvejams, gali prireikti ir ilgalaikės hemodializės, peritoninės dializės ar net inkstų transplantacijos [23]. - Nervų pažeidimai (polineuropatija)- padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje gali pažeisti

smulkiąsias kraujagysles, kurios maitina nervų ląstelės. Tokie pakitimai sergantiems CD dažnai pasireiškia kojose. Ligos pradžioje gali varginti pirštų, pėdų skausmai, o vėliau jie plinta aukštyn. Skausmas pasireiškia deginantis, veriantis, šaldantis ar kitokio pobūdžio. Ilgainiui sumažėja pėdų jautrumas, todėl nebejaučiami prisilietimai, vibracija ar temperatūra. Gali atsirasti opų ar kitų pėdų odos vientisumo pažeidimų ar nuospaudų. Negydant jų gali atsirasti infekcija, dėl kurios gijimas būna ypač sunkus, kartais net gali baigtis piršto, pėdos ar kojos amputacija. Taip pat gali pasireikšti ir kitų organų nervų pažeidimo simptomų (širdies ir kraujagyslių, viškinamojo trakto, lytinių organų ir šlapimo išskyrimo). Siekiant išvengti polineuropatijos sukeltų komplikacijų, būtina tinkamai reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje, atidžiai prižiūrėti pėdas ir esant poreikiui reguliariai lankytis diabetinės pėdos priežiūros kabinete [24].

- Sutrikimai burnos ertmėje - jei netinkamai yra kontroliuojamas gliukozės kiekis kraujyje žmonėms, sergantiems CD padidėja dantenų uždegimo (periodontito) rizika. Periodontitas yra pagrindinė dantų netekimo priežastis ir yra susijęs su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Reikėtų reguliariai tinkamai prižiūrėti burnos ertmę. Pasireiškus simptomams, tokiems kaip: dantenų kraujavimas, patinimas rekomenduojama kreiptis pas specialistus [22].

Tai, kaip sparčiai diabeto komplikacijos atsiras ir progresuos, priklauso nuo nekoreguojamų rizikos veiksnių (pvz.: asmens amžiaus, genetinių veiksnių ir kt.) ir koreguojamų rizikos veiksnių (pvz.: fizinio aktyvumo, mitybos, hipertenzijos ir kt.). Darant teigiamą įtaką pastariesiems galima sumažinti komplikacijų atsiradimą ir progresavimą [6].

1.9. Antro tipo cukrinio diabeto gydymas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu, V-159 “Dėl Cukrinio diabeto ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašo patvirtinimo” diagnozavus cukrinį diabetą, pacientų sudėtine gydymo dalis privalo būti: pacientų mokymas apie cukrinį diabetą, dietą ir fizinį aktyvumą, CD galimas komplikacijas ir jų prevenciją [10].

CD gydymo vaistais algoritmas parenkamas kiekvienam pacientui individualiai – atsižvelgiant į paciento bendrą sveikatos būklę, CD kontrolės rodiklius, KMI, komplikacijų atsiradimą ir

progresavimą, paciento gyvenimo būdą, mitybos įpročius, motyvaciją ir sugebėjimą laikytis gydytojo nurodytų gydymo rekomendacijų [10].

1.10. Glikemijos kontrolė

Nuolat kontroliuojant glikemiją, nustatyta, kad itin sumažėja tikimybė išsivystyti CD komplikacijomis.

Tam, kad pacientai galėtų laiku įvertinti savo būseną bei gydymo veiksmingumą, rekomenduojama esant galimybei gliukozės kiekį tikrinti įvairiu paros metu vieną ar kelis kartus per dieną [10].

- ryte prieš valgį (geriausiai 8 val. nevalgius, po nakties miego), prieš pietus ir prieš vakarienę; - 2 val. nuo valgio pradžios keletą kartų per dieną, o prireikus ir kitu paros metu;

- prieš miegą, nakties metu, tiek kartų ir tokiu paros metu kaip nurodė gydytojas.

Pradedant CD gydymą, turi būti mažinama glikemija nevalgius ir glikemija po valgio vienu metu. CD savikontrolei ir kontrolei pakanka kapiliarinio kraujo glikemijos tyrimo, atlikto individualiu glikemijos matavimo aparatu [4].

Siektinas glikemijos kontrolės rodiklių dydis yra [4]: - prieš valgį ≤ 7,0 mmol/l

- po valgio (2 val. nuo valgio pradžios) < 8,5 mmol/l

Vertinant CD metabolinę kontrolę taip pat yra labai svarbu sekti kitus rodiklius: lipidų koncentraciją ir arterinį kraujospūdį [10]. Šios visos veiksmingos priemonės padeda išlaikyti gliukozės kontrolę artimą normai ir gali apsaugoti arba atitolinti nuo komplikacijų [25].

Įvairių pasaulio šalių tyrimai nustatė, kad žmonės sergantys CD gali pasiekti geros diabeto kontrolės tikslus pakeitę gyvensenos įpročius: pradėję daugiau judėti, sveikiau maitintis ir numetę svorio [26]. Kitų autorių atlikti tyrimai JAV, Suomijoje, Kinijoje, Indijoje ir Japonijoje taip pat parodo, kad gyvenimo būdo pokyčiai (optimalaus kūno svorio ir vidutinio fizinio aktyvumo pasiekimas) gali padėti išvengti 2 tipo CD išsivystymą tiems, kuriems kyla didelė rizika ir taip pat atitolinti sergančiųjų 2 tipo CD komplikacijų išsivystymo riziką [27].

• Da Qing tyrimas išanalizavo šešių metų dietos ir fizines mankštos poveikį vidutinio 45 metų amžiaus Kinijos gyventojams su sutrikusia gliukozės tolerancija. Tyrimo rezultatai parodė, jog dietos intervencija buvo susijusi su sumažėjusia 31 proc. rizika išsivystyti 2 tipo CD, o tuo tarpu fizinio aktyvumo intervencijos sumažino riziką net 42 proc. Tyrimas taip pat parodė, kad, derinant kartu fizinį aktyvumą ir dietos intervencijas, rizika susirgti 2 tipo CD sumažėja net 42 proc. [27].

• Suomijos diabeto prevencijos tyrimas (ang. DPS) buvo pirmas atliktas atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas, kurio metu buvo ištirtas gyvenimo būdo intervencijos poveikis užkertant kelią 2 tipo CD. Šiame tyrime dalyvavo atsitiktinės atrankos būdu atrinkti 522

pacientai su sutrikusia gliukozės koncentraciją turintys antsvorio ar nutukimą. Kita pacientų grupė buvo kontrolinė, kurią stebėjo maždaug 3 metus. Gyvenimo būdo intervencijos metu buvo teikiamos individualizuotos konsultacijos, susijusios su sveiko kūno svorio palaikymu, suvartojamų riebalų mažinimu, skaidulų vartojimo ir fizinio aktyvumo didinimu. Po dvejų metų stebėjimo tyrimas parodė, kad 2 tipo CD susirgimo dažnis gyvenimo būdo intervencijos grupėje buvo perpus mažesnis negu kontrolinėje grupėje [27].

• Diabeto prevencijos programa (ang. DPP) buvo atlikta JAV su 3234 suaugusiais asmenimis, sergančiais sutrikusia gliukozės tolerancija. Tyrimo duomenys parodė, kad intervencija į gyvenimo būdą ir metformino vartojimas turėjo teigiamą poveikį 2 tipo CD prevencijai ir gliukozės tolerancijos normalizavimui. Gyvenimo būdo intervencija buvo veiksmingiausia užkertant kelią 2 tipo CD, ypač vyresnio amžiaus suaugusiesiems [27].

Visos išvardintos prevencinės priemonės prisidėtų prie „Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programos“ strateginių tikslų įgyvendinimo. Sveikatos programoje viena iš užduočių yra stiprinti lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją ir kontrolę [16]. PSO Europos regione atnaujintas dėmesys CD yra būtinas norint pasiekti vieną iš „Sveikata 2020“ tikslų. Europos sveikatos politikos tikslas iki 2020 m. kasmet 1,5 proc. sumažinti priešlaikinį mirštamumą nuo neužkrečiamųjų ligų. Diabeto gydymas taip pat padės įgyvendinti 3 tikslą - iki 2030 m. sumažinti priešlaikinį mirštamumą nuo neinfekcinių susirgimų trečdaliu [28].

1.11. Cukrinio diabeto įtaka gyvenimo kokybei

Žmonės sužinoję, kad susirgo lėtine liga dažnai neigia savo ligą, kitus apima liūdesys, baimė ar net nenoras gydytis ir įžvelgti medikų rekomendacijų ar nurodymų privalumus. CD dažnu atveju sekina visus. Pacientą ir jo šeimą, užplūsta nežinia dėl ateities, būtina nuolatinė savikontrolė, tinkamas režimas ir visos šeimos įpročių pokyčiai [30]. Pacientui ir jo šeimai reikia įdėti daug pastangų, norint suprasti, kad gydymo nauda yra didesnė už nepatogumus ir apribojimus. Žmogus privalo suprasti, kad reikia pritaikyti gyvenimo būdą prie ligos, o ne atvirkščiai. Labai svarbu suvokti, kad išmokę prisistaikyti prie tam tikrų būtinų pokyčių, liga ilgai gali nepaveikti gyvenimo kokybės ir gali netrukdyti jaustis gerai ar užsiimti įprastine norima veikla [29].

Pagal PSO gyvenimo kokybės apibrėžimą, tai - individualus, su asmeniniais tikslais, viltimis, įpročiais bei poreikiais susijęs savęs įvertinimas esamoje kultūros ir vertybių sistemoje. Kitaip sakant, gyvenimo kokybė gali būti įvertinta pagal fizinę ir emocinę savijautą, taip pat pagal materialinę ir socialinę gerovę [31].

Negatyvi išankstinė nuostata apie ligą, depresiškumas ir nerimas, turi didelės įtakos 2 tipo CD sergančių žmonių psichinei bei fizinei būklei. 2 tipo CD paveikia segančiųjų kasdienybę ir gyvenimo

kokybę, žmonės dažnai patiria energijos trukūmaą, jaučia pyktį, baimę, depresiškumą, bejėgiškumą ir sunkiau išgyvena stresines situacijas [32].

Nemažai atliktų tyrimų įrodo, kad būtent 2 tipo CD komplikacijos ir ligos trukmė blogina sergančiųjų sveikatą ir turi neigiamą poveikį jų gyvenimo kokybei. Žmonės sergantys CD ir turintys dvi ar daugiau nustatytų komplikacijų, visas gyvenimo kokybės sritis vertina prastesniais balais. Didžiausią neigiamą įtaką gyvenimo kokybei turi galūnių amputacijos ir galvos smegenų kraujotakos sutrikimai. Nustatyta, jog komplikacijos stipriausiai apriboja žmogaus fizinę veiklą ir didina psichosocialinių sutrikimų rizika. Sergantieji priversti apriboti savo pomėgius, laisvalaikį ir net dalinai apriboti arba visiškai nutraukti darbinę veiklą [33, 34, 35]. Kai kurie tyrimų duomenys patvirtina, kad žmonėms, kuriems naujai diagnozuotas 2 tipo CD, nustatoma blogesnė psichologinė būklė ir daugiau distreso simptomų negu tiems, kuriems 2 tipo CD diagnozuotas jau daug metų [36]. Kitų autorių atlikti tyrimai parodė, kad depresijos simptomai pasireiškia du kartus dažniau tarp 2 tipo CD sergančių žmonių negu bendroje populiacijoje. Taip pat nustatyta, kad depresija net keturis kartus dažniau pasireiškia tarp 2 tipo cukriniu diabetu sergančių moterų [37]. Iš ankstesnių tyrimų rezultatų matyti, kad sergantieji CD beveik visas gyvenimo kokybės sritis vertina žemesniais balais, palyginti su CD nesergančiais žmonėmis [38, 39]. Lietuvos tyrėjų duomenimis pacientų gyvenimo kokybė būtų geresnė, jei jie nesirgtų cukriniu diabetu [40].

1.12. Socialinių veiksnių įtaka 2 tipo CD

Mokslininkai teigia, jog CD sergantys asmenys, turintys socialinį palaikymą savo aplinkoje, lengviau valdo ligos eigą, dažniau užsiima fizine veikla, laikosi rekomenduojamo mitybos plano ir labiau rūpinasi savo sveikata. Teigiama, jog lėtine liga sergančiam žmogui socialinis palaikymas padeda geriau ir greičiau prisitaikyti prie ligos, išvengti komplikacijų, ir lengviau pasiekti su sveikata susijusių geresnių rezultatų [40].

Iš ankstesnių tyrimų rezultatų matyti, kad medicinos personalo teikiamas socialinis palaikymas CD sergantiems asmenims yra labai svarbus, ypač tais atvejais, kai sergantieji turi įtemptus santykius su aplinkiniais arba yra vieniši [41]. Afrikos tyrėjų grupė savo darbais taip pat patvirtina tai, kad sveikatos priežiūros darbuotojų socialinė parama asmenims sergantiems CD padeda lengviau susidoroti su šia liga ir siekti geros diabeto kontrolės. Tyrėjai pabrėžia, kad šeimos nariai turėtų būti įtraukti į sergančio CD asmens gydymo planą [42].

Nustatyta, kad konfliktai šeimoje pablogina CD kontrolę, o šeimos darnumas ir lankstumas užtikrina gerą ligos kontolę. Iš ankstesnių tyrimų rezultatų matyti, kad sergantieji CD turintys artimą partnerį, rečiau patyrė prislėgtą nuotaiką, nerimą ir greitą emocijų kaitą negu turintys ne tokį artimą partnerį arba vieniši. Be to, sergantieji, neturintys artimo partnerio, dažniau patirdavo stresines reakcijos [43]. Norvegų tyrėjų atliktas tyrimas, taip pat patvirtino sergančiųjų CD vienišumo

neigiamą įtaką sveikatai. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad CD sergančių asmenų grupėje su kojų opomis buvo daugiau vienišų, nei grupėje be kojų opų. Taip pat sergančiųjų grupėje su diabetinės pėdos komplikacija buvo daugiau vienišų, nedirbančių ir žemesnio išsilavinimo žmonių. Tyrimo duomenys taip pat parodo, kad sergantieji CD asmenys, kurių yra mažesnės pajamos, blogesnė socialinė padėtis ir blogesnė fizinė sveikata, gyvenimo kokybę vertina blogiau [44]. Japonijos tyrėjų atlikto tyrimo rezultatai patvirtina kitų autorių tyrimų rezultatus, kurie parodo, kad socialinė parama yra labai svarbi, siekiant pagerinti senyvų pacientų, sergančių 2 tipo CD savipagalbos galimybes. Atlikto tyrimo metu, taip pat nustatyta, kad sutuoktinio pagalba žmonėms sergantiems CD buvo labai svarbi [45].

Šešiose skirtingose Europos šalyse buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo siekiama įvertinti ar bendruomenės organizacijos ir aplinkinių parama yra susijusi su asmenų sergančių 2 tipo CD geresniu ligos valdymu. Tyrimo duomenys parodė, kad dalyvavimas bendruomenės organizacijose buvo tiesiogiai susijęs su geresne fizine ir psichine sveikata, o mažas pajamas gaunantiems asmenims ir su didesniu fiziniu aktyvumu. Tyrėjai leidžia manyti, kad seniūnijos gali paveikti gyventojų sveikatą fiziniu ir socialiniu požiūriu. Tyrimo duomenys taip pat patvirtina aplinkinių paramos naudą asmenims sergantiems 2 tipo CD [46]. Kiti išnagrinėtų tyrimų duomenys įrodė, kad žmonės, sergantys 2 tipo CD, negaunantys šeimos narių palaikymo, mažiau laikėsi vaistų vartojimo rekomendacijų. Duomenys taip pat parodė, kad net ir turint gerą socialinę paramą, pacientams gali būti bloga glikemijos kontrolė, nes vidinė motyvacija, asmeninis charakteris ir elgesys vaidina svarbų vaidmenį savarankiškai valdant ligą [48]. Šeimos ir socialinė parama daro netiesioginį poveikį glikemijos kontrolei, nes šie pagalbos šaltiniai yra priemonė palengvinti diabeto savikontrolę [49].

1.13. Cukrinis diabetas ir gyvensena 1.13.1. Cukrinio diabeto mokymas

PSO rekomenduoja, kad pacientų mokymas būtų sudėtinė lėtinių susirgimų, tarp jų ir CD, gydymo neatsiejama dalis. Nuoseklus pacientų mokymas gerina jų gydymą, mažina komplikacijas ir hospitalizacijų dažnį. Pacientų mokymas turi psichosocialinę vertę: sergantys asmenys tampa labiau pasitikintys savimi, savarankiškesni, darbingesni, gerėja jų gyvenimo kokybė, taip pat formuojasi atsakomybė ir savikontrolės įgūdžiai. Tinkamai informuoti pacientai žino, kaip pasiekti ir palaikyti tinkamą glikemiją, ŠKL rizikos veiksnių kontrolę ir kaip valdyti ligą. Tačiau siekiant padaryti veiksmingą įtaką paciento gyvensenai, diabeto kontrolei ir gydymui, reikia nuolat pacientus mokyti. Mokymas, tai CD priežiūros pagrindas, trunkantis visą gyvenimą [6, 9, 50].

Irane atliktas tyrimas parodė, kad slaugytojai, teikdami sergantiems CD asmenims ir jų šeimoms reikalingą informaciją ir konsultacijas, per savikontrolę įgalina pacientus geriau valdyti CD. Mokymas yra visą gyvenimą trunkantis procesas, leidžiantis sergančiajam CD pasiekti aukščiausią

įmanomą lygį savarankiškai ir veiksmingai valdyti savo ligą. Tinkamas pacientų sergančių CD mokymas ir informavimas apie ligą ir jos valdymą turi teigiamą poveikį gerai diabeto kontolei. Išnagrinėto tyrimo duomenys patvirtino, kad geriau suvokdami ligos pasekmes sergantieji geriau laikosi gydymo rekomendacijų. Taip pat buvo pabrėžta, kad svarbu mokyti pacientus – gilinti jų žinias apie CD valdymą, motyvuoti juos keisti savo gyvenimo būdą ir klaidingus įsitikinimus apie sveikatą [51, 52].

1.13.2. Mityba

Mūsų laikais yra labai daug CD gydymo galimybių, bet vartoti vien medikamentų nepakanka, labai svarbu laikytis sveikos mitybos rekomendacijų. Subalansuota mityba pagerina sveikatą ir bendrą savijautą, padeda sumažinti hiperglikemijos epizodų bei išvengti CD komplikacijų [1].

Jungtinėjė Karalystėje 2018 m. mokslininkai pateikė naujausiais įrodymais pagrįstas mitybos gaires, skirtas CD prevencijai ir valdymui. Šiose gairėse pabrėžiamas lankstus, individualizuotas požiūris į CD valdymą, svorio metimą bei pabrėžiami naujai atsirandantys įrodymai apie 2 tipo CD remisiją [53]. Tyrėjų teigimu CD sergančiam žmogui mitybos planas privalo būti pritaikytas atsižvelgiant į asmens kultūrą, nuostatas, poreikius ir asmeninius tikslus. [55].

Žmogus sergantis CD turi būti išmokytas tinkamai pasirinkti maistą (pvz.; mažinti sočiųjų riebalų ir bendrą riebalų kiekį racione) ir koreguoti maitinimosi režmą. Sergantieji privalo suprasti, kad būtų lengviau suderinti maitinimąsi ir gydymą vaistais, būtina laikytis sveikos mitybos

principų. [55] Sveika mityba tai - subalansuota, visavertė, įvairi ir aprūpinanti organizmą reikalingomis medžiagomis ir energijos kiekiu mityba [6].

Sveikos mitybos pagrindiniai principai:

- Išlaikyti optimalią kūno masę. Sumažinus sergančiojo 2 tipo CD asmens kūno masę, pailgėja jo gyvenimo trukmė [57]. Apribojus kalorijas, pagerėja glikemijos kontrolė per kelias dienas. Jungtynės Karalystės mokslininkai sergantiems 2 tipo CD asmenims

rekomenduoja sumažinti ne mažiau kaip 5 proc. kūno svorio, kad pagerėtu diabeto kontrolė [54].

- Laikytis mitybos režimo. Rekomenduojama valgyti reguliariai, kasdien tuo pačiu laiku suvalgyti panašų maisto kiekį, 5-6 kartus per parą. Nepamiršti kievieną dieną valgyti pusryčius, nepraleisti pagrindinių valgimų ir nedaryti ilgesnių nei 3-4 val. pertraukų tarp valgymų [3].

- Vandens per parą rekomenduojama išgerti ne mažiau negu 8 stiklines [2].

- Maisto medžiagų įvairovė ir nuosaikumas [3]. Angliavandeniai turėtų sudaryti 45–60 proc. suvartojamo kalorijų kiekio, dauguma – žemo glikemijos indekso. Baltymai turėtų sudaryti 10–20 proc. kalorijų kiekio, esant nefropatijai, rekomenduojama jų vartoti dar mažiau.

Nerekomenduojamos dietos gausios baltymų [54]. Riebalai turi sudaryti 25-35 proc. visos dienos kalorijų kiekio. Sočiųjų riebalų rūgščių reikėtų suvartoti mažiau negu 7 proc., transriebalų rūgščių - mažiau nei 1 proc. Riebalus, tokius kaip: sviestas, sūris, margarinas, kiauliena, keisti augaliniais aliejais. Nustatyta, kad riešutų, ypač graikinių, vartojimas mažina CD riziką [57]. Didelis sočiųjų riebalų rūgščių kiekis maiste skatina atsparumo insulinui vystymasi, o sočiųjų riebalų rūgščių pakeitimas n-6-polinesočiosiomis - mažina CD riziką [4].

- Maiste turėtų būti gausu daržovių, ankštinių kultūrų, vaisių ir viso grūdo produktų [56]. Skaidulinių medžiagų rekomenduojama gauti su maistu apie 25 g per dieną [5]. Kai kurie tyrimo duomenys patvirtina, kad maistinių skaidulų, ypač grūdinių skaidulų vartojimas mažina CD riziką [6]. Grūdinės kilmės produktai (grikiai, ryžiai, avižos, rupaus malimo duona) padės reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje [7]. Ajovos valstybės mokslininkai šešerius metus stebėjo 36000 moterų. Tyrimo pradžioje nei viena moteris nesirgo CD, o tyrimui baigiantis jau buvo užregistruota 1100 CD atvejų. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad mažiausiai sirgti CD buvo linkusios tos moterys, kurių maisto racione buvo daug neperdirbtų ar mažai perdirbtų grūdų ir angliavandenių [57].

- Vengti perdirbtos (sūdytos ar rūkytos) mėsos gaminių. Riebią mėsą ir mėsos produktus kesti žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa, ankštinėmis daržovėmis, pupelėmis, pupomis, lęšiais, avinžirniais. Vartoti liesą pieną ir liesus, nesūditus pieno produktus (rūgpienį, kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį) [8].

- Gaminant maistą naudoti kuo mažiau riebalų. Maistą rekomenduojama virti, garinti, troškinti bei kepti orkaitėje. Po šiluminio apdorojimo pagaminti patiekalai gali netekti nuo 5 iki 25 procentų. maisto medžiagų [9].

- Vengti rafinuoto cukraus, saldžių gėrimų, saldumynų. Rekomenduojama rinktis maisto produktus turinčius mažai cukraus ir kad iš rafinuotų, pridedamų cukrų gautume ne daugiau kaip 10 proc. paros maisto davinio energijos. Žmonės sergantys 2 tipo CD privalo saikingai vartoti dirbtinius saldiklius. Amerikoje atliktas tyrimas nustatė, kad didesnis dirbtinių saldiklių vartojimas yra susijęs ne tik su svorio padidėjimu, bet ir su metabolinio sindromo ir 2 tipo CD vystymusi [12].

- Bendras druskos kiekis maiste per dieną turi būti ne daugiau negu 5 g. (natrio kiekis neturėtų viršyti 2-2,3 g) [58].

- Asmenims sergantiems 2 tipo CD alkoholio vartojimas yra labai pavojingas sveikatai, tiek dėl hipoglikemijos, tiek dėl kitų padarinių, kadangi alkoholio vartojimas skatina vėlyvąsias diabeto komplikacijas. Todėl sergant CD nerekomenduojama vartoti alkoholio arba jo vartoti mažais kiekiais. 2018 metais Korėjos mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad kasdienis

nerizikingas alkoholio vartojimas buvo susijęs su didesne CD išsivystimo rizika vyrams, tačiau moterims būvo nustatyta atvirkščiai – su mažesne rizika [21].

1.13.3. Psichinė sveikata ir cukrinis diabetas

CD yra susijęs su psichologinėmis problemomis, kurios gali turėti tiesioginį neigiamą poveikį glikemijos kontrolei, komplikacijų vystymuisi, o taip pat būsimai fizinei negaliai ir mirštamumui [47].

Mokslininkų atlikti tyrimai įrodo, kad psichologinės intervencijos gerokai pagerina pacientų glikemijos kontrolę, taip pat, kitų autorių duomenys patvirtina, kad motyvacinis interviu ir kognityvinė elgesio terapija padeda pagerinti ir valdyti asmenų sergančių CD psichinę sveikatą [12]. Jungtinėje Karalystėje Cukrinio diabeto valdymo centras įrodė, kad žmonių sergančių 2 tipo CD glikemijos kontrolė, psichinę savijauta, bei paciento pasitenkinimas gyvenimu pagerėja, jeigu gydymo metu atsižvelgiama į socialinius ir psichologinius gyvenimo aspektus ir įgydymo planą įtraukiama medicininė, psichologinė ir socialinė pagalba [4].

1.13.4. Fizinis aktyvumas

Fizinis aktyvumas yra labai svarbi CD gydymo dalis, kuri mažina glikemija, lipidų kiekį kraujyje, gerina insulino įsisavinimą, mažina arterinį kraujospūdį, kūno svorį, didina organizmo lankstumą ir gerina gyvenimo kokybę [21]. Sergantiesiems 2 tipo CD prieš pradedant fizinio aktyvumo užsiemimus, būtina įvertinti sveikatos ir fizinio pasirengimo būklę, kadangi tai padeda parinkti tinkamą fizinio aktyvumo rūšį [12]. Nustatyta, kad sergant 2 tipo CD vidutinis arba intensyvus aerobinis fizinis aktyvumas, pasiekiant maksimalų arba vidutinį širdies susitraukimų dažnį, per 15–20 metų sumažina kardiovaskulinį ir bendrąjį mirtingumą 39–70 proc [16]. Iš ankstesnių tyrimų rezultatų nustatyta, kad reguliari fizinė veikla turi daug teigiamų savybių: padeda deginti kalorijas, mažinti kūno masę, didiną raumenų ir kaulų masę bei stiprumą, gerina gliukozės ir riebalų apykaitą, gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, o, taip pat, padeda organizmui geriau adaptuotis prie besikeičiančių sąlygų, mažina stresą [5]. Sergant 2 tipo CD fizinio krūvio didinimas turėtų būti pradėtas kuo anksčiau ir trukti po 30 min. 3-5 kartus per savaitę [21].

Fizinio krūvio rūšys gali būti tokios [61, 62]: Kasdieninis aktyvumas

✓ Lipimas laiptais ✓ Žaidimas su vaikais

✓ Vaikščiojimas kalbant telefonu ✓ Namų ruošos darbai ir kt.

✓ Šokiai

✓ Joga ir meditacija ✓ Greitas ėjimas

✓ Pasivažinėjimas dviračiu

✓ Krepšinis, rankinis ar tenisas ir kt. Jėgos ir tempimo pratimai

✓ Stūmimas, traukimas ir kėlimas ✓ Svoriai ir svorio treniruokliai ✓ Įvairūs tempimo pratimai ir kt.

Amerikos diabeto asociacija (ADA) patvirtina, kad 2 tipo CD sergantiems asmenims reikia turėti mažiausiai 150 min. vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo arba 75 min. intensyvaus fizinio aktyvumo užsiėmimų per savaitę, tikslu išlaikyti arba pagerinti sveikatą [60].

Kiti išnagrinėti tyrimai nustatė, kad, vykdant aukšto intensyvumo intervalų treniruotę, gali sukelti tokią pačią arba net papildomą širdies ir kraujagyslių sistemos bei glikemijos adaptaciją, palyginti su vidutininė nenutrūkstančia treniruotė [59].

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo organizavimas

Atliktas skerspjūvio, kiekybinis, stebėjimo tyrimas, taikant anketinį apklausos metodą ir surenkant iš medicininės dokumentacijos glikozilinto hemoglobino (HbA1c) tyrimų rezultatus. Tyrimas buvo atliekamas Vilniaus UAB „MediCa klinika“ padaliniuose: Juodasis kelias 35, Genių g. 2, Kreivasis skg. 1, Žirmūnų g. 2, Laisvės pr. 64A., 2019 m. liepos-spalio mėn. Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas (Nr. BEC – GM(M) – 145) (1 priedas). Tyrimui atlikti buvo gautas raštiškas UAB „MediCa klinika“ generalinės direktorės leidimas (2 priedas). Prieš įtraukiant į tyrimą pacientai buvo supažindinti su tyrimu ir kiekvienas pasirašė Informuoto asmens sutikimo formą (3 priedas). Anketos užpildytos pačių tiriamųjų. Paskutinių trijų HbA1c tyrimų rezultatus iš medicininių dokumentų išrinko medicinos personalas.

2.2. Tiriamųjų kontingentas

Pacientai 2019 m. liepos – spalio mėn. laikotarpiu atvykę pas šeimos gydytoja ir atitike kriterijus buvo pakviesti dalyvauti tyrime. Sutiko dalyvauti ir į tyrimą įtraukti 68 asmenys (36 moterys (53 proc.) ir 32 vyrai (47 proc.)). Respondentų amžius svyravo nuo 38 iki 89 metų.

Tiriamosios grupės įtraukimo kriterijai:

- Suaugusieji asmenys sergantys 2 tipo CD be sunkių komplikacijų

- Pacientai kurių liga diagnozuota ne mažiau kaip prieš 3 metus ir ne daugiau kaip prieš 10 metų - Pacientai kuriems yra atliekamas glikozilinto hemoglobino (HbA1c) tyrimas

Tiriamosios grupės atmetimo kriterijai:

- Pacientai sergantys 2 tipo CD su sunkiomis komplikacijomis - Sergantieji 2 tipo CD daugiau nei 10 metų

2.3. Tyrimo instrumentai

Tyrimo anketa buvo sudaryta iš trijų dalių (4 priedas): I dalis

Siekiant įvertinti tiriamųjų gyvensenos ypatumus buvo parengti pačios autorės bendrieji klausimai: ligos trukmė nuo diagnozės nustatymo (metais), gydymo būdas, iš kur daugiausia gauna informacijos apie CD kontrolę, kiek kartų per savaitę užsiima fizine veikla, ar laikosi paskirtų mitybos rekomendacijų, ar pasikeitė mitybos principai diagnozavus CD, svoris, ūgis, kaip nuo CD gydymo pradžios pasikeitė svoris ir žalingi įpročiai (rūkymo, alkoholio vartojimas).

II dalis

Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė buvo vertinama naudojant klausimyną SF-36 (Trumpa sveikatos apklausos forma, angl. Short Form 36 Medical Outcomes Study questionnaire). SF-36 klausimynas yra naudojamas tiek bendros populiacijos, tiek sergančiųjų įvairiomis ligomis gyvenimo kokybės vertinimui. Gyvenimo sritys buvo sisteminamos pagal fizinę sveikatą ir psichinę sveikatą. Klausimynas susideda iš 36 klausimų, atspindinčių aštuonias gyvenimo sritis: fizinį aktyvumą, veiklos apribojimą dėl fizinių negalavimų ir emocinių sutrikimų, socialinius ryšius, emocinę būseną, energingumą/gyvybingumą, skausmą ir bendrąjį sveikatos vertinimą (žr. 2.3.1 pav.). Naudojant klausimyną yra vertinama pastarųjų keturių savaičių tiriamųjų savijauta. Atsakymai į klausimus yra vertinami balais. Kiekviena sritis vertinama nuo 0 iki 100 balų. Kuo aukštesnis balų skaičius, tuo geresnė su sveikata susijusią gyvenimo kokybė.

2.3.1. pav. SF-36 klausimyno schema.

Gyvenimo kokybė

Fizinė sveikata Psichinė sveikata

Fizinis aktyvumas Veiklos apribojimas dėl fizinių problemų Skausmas Bendros sveikatos vertinimas Energingumas/ Gyvybingumas Socialiniai ryšiai Veiklos apribojimas dėl emocinių problemų Emocinė būklė

Vertinant SF-36 klausimyno patikimumą buvo apskaičiuotas kiekvienos srities Kronbacho alfa koeficientas (2.3.1 lentelė). Mažiausias išmatuotas Kronbacho alfa koeficientas buvo 0,654, didžiausias 0,954 (patikimumo koeficientas 0,7 ir didesnis rodo aukštą patikimumo lygį).

2.3.1 lentelė. SF-36 klausimyno patikimumas

SF-36 sritys Klausimų skaičius Kronbacho alfa

Fizinis aktyvumas 10 0,954 Veiklos apribojimas dėl fizinių problemų 4 0,857 Veiklos apribojimas dėl emocinių problemų 3 0,711 Socialinė funkcija 2 0,654 Skausmas 2 0,790 Emocinė būklė 5 0,781 Energingumas/gyvybingumas 4 0,825

Bendros sveikatos vertinimas 5 0,746

III dalis

Socialiniai veiksniai buvo vertinami naudojant socialinės paramos klausimyną (ang. The Social Support Questionnaire (SSQ)). Klausimynas sudarytas iš 15 klausimų ir keturių skalių: emocinė, informacinė pagalba, apčiuopiama parama, pagarbus palaikymas, teigiama socialine sąveika. Kiekvienas klausimas vertinamas galimais penkiais atsakymų variantais: nuo 1 (niekada) iki 5 (visada). Kiekviena sritis buvo verčiama į standartizuotus balus, nuo 0 iki 100. Kuo daugiau tiriamasis surenka balų, tuo didesnį socialinį palaikymą jis jaučia [63].

Socialinio palaikymo klausimyno bendras Kronbacho alfa koeficientas lygus 0,951. Mažiausias išmatuotas Kronbacho alfa koeficientas buvo 0,833, didžiausias 0,931 (patikimumo koeficientas 0,7 ir didesnis rodo aukštą patikimumo lygį) (2.2.2 lentelė).

2.3.2 lentelė. Socialinio palaikymo klausimyno patikimumas

Socialinio palaikymo sritys Klausimų skaičius Kronbacho alfa Emocinė, informacinė

pagalba

6 0,930

Apčiuopama parama 3 0,869

Pagarbus palaikymas 3 0,833

Teigiama socialine sąveika 3 0,931

Cukrinio diabeto kontrolės vertinimas

Optimali glikemijos kontrolė - esminis siekis, gydant cukrinį diabetą.

Glikozilintas hemoglobinas (HbA1c) tebėra „auksinis standartas“ ilgalaikei glikemijos kontrolei ir gydymo veiksmingumui vertinti. Glikozilintą hemoglobiną rekomenduojama tirti, 2–3 kartus per metus. CD kontrolė laikoma gera tada, kai HbA1c neviršija 7 proc.

Įvertinti tiriamųjų CD kontolę buvo surinkta paskutinių trijų HbA1c tyrimų rezultatai, Duomenys buvo surinkti iš tiriamųjų medicininės dokumentacijos. Juos išrinko medicinos personalas dirbantis klinikoje, kurioje buvo atliekamas tyrimas.

Duomenų analizėje buvo naudojamas HbA1c tyrimų rezultatų vidutinė reikšmė išskaičiuota iš trijų paskutinių tyrimų tikslu įvertinti ilgalaikę glikemijos kontrolę.

2.4. Matematine statistinė analizė

Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojantis SPSS statistine programa (Statistical Package for Social Sciences). Tyrimo duomenys apdoroti SPSS 23 versijos paketu ir Microsoft Office Excel 2007 programa. Duomenų pasiskirstymo normalumui nustatyti buvo taikomas Šapiro-Vilko testas. Vidurkių skirtumų reikšmingumui nustatyti taikytas parametrinis Stjudento t testas (kai duomenys pasiskirsto pagal normalųjį skirstinį duomenys pateikiami vidurkiais su standartiniu nuokrypiu) ir neparametrinis Mann-Whitney U testas (kai duomenų pasiskirstymas skiriasi nuo normaliojo skirstinio, duomenys pateikiami vidurkiais ir medianomis). Požymių dažnių skirtumui tarp grupių reikšmingumui vertinti buvo taikytas Chi kvadrato (χ2_{) testas, kai tikėtinas stebėjimų}

skaičius buvo mažiau negu penki, papildomai buvo skaičiuojamas tikslus Fišerio testas. Visais atvejais buvo naudotas reikšmingumo lygmuo, lygus 95 proc. (t.y. p<0,05). Ryšio stiprumui tarp dviejų kintamųjų, kurių skirstinys nėra normalusis, apskaičiuoti naudojamas Spirmeno koreliacijos koeficientas.

3. REZULTATAI

3.1. Tiriamųjų sociodemografinės ir kitos charakteristikos

Į tyrimą įtraukti 68 pacientai, atitinkantys įtraukimo kriterijus ir sutikę dalyvauti tyrime. Tiriamųjų kontingentą sudarė 36 moterys (53 proc.) ir 32 vyrai (47 proc.). Tiriamųjų amžius svyravo nuo 38 iki 89 metų. Vidutinis tiriamųjų amžius buvo 64,74±11,04: moterų – 67,17±11,33 metai, vyrų – 62,00±10,19 metai. Vidutinis sirgimo CD stažas buvo 5,22±1,84 metai: moterų- 5,39±2,05 ir vyrų 5,03±1,60 metai. Didžioji dalis tiriamųjų turėjo antsvorio arba buvo nutukę. Vidutiniškai 33,27±2,67 tiriamųjų buvo nutukę (KMI >30 kg/m²), antsvoris (KMI 25,0-29,9 kg/m²) vidutiniškai nustatytas 27,35 ± 1,55 tiriamųjų, normalus KMI (18,5 – 24,9 kg/m2) 23,07 ± 1,87 tiriamųjų (3.1.1 lentelė).

3.1.1 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių, CD stažą ir KMI

Požymis Visi tiriamieji

N=68 Moterys N=36 Vyrai N=32 Amžius (M±SD) 64,74 ± 11,04 67,17 ± 11,33 62,00 ± 10,19 CD stažas (M±SD) 5,22 ± 1,84 5,39 ± 2,05 5,03 ± 1,60

Klasifikavimas pagal KMI (M±SD)

Bendras KMI 27,90 ± 4,72 26,90 ± 4,33 29,04 ± 4,94 Normalus svoris (18,5–24,9 kg/m2) 23,07 ± 1,87 22,90 ± 2,01 23,38 ± 1,64 Antsvoris (25,0– 29,9 kg/m2) 27,35 ± 1,55 27,51 ± 1,61 27,16 ± 1,53 Nutukimas (≥30,0 kg/m2) 33,27 ± 2,67 32,74 ± 1,62 33,61 ± 3,19

Dauguma tiriamųjų nurodė turintys vidurinį išsilavinimą - 54,4 proc. Trečdalis tiriamųjų pažymėjo įgiję aukštajį ir pradinį išsilavinimą. Daugiau nei pusė tiriamųjų buvo dirbantys, o 45,6 proc. - nedirbantys (3.1.2 lentelė).

3.1.2 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal išsilavinimą ir socialinę padėti _{N Proc.} Išsilavinimas Pradinis 17 25,0 Vidurinis 37 54,4 Aukštasis 14 20,6 Užimtumas Dirbantys 37 54,4 Nedirbantys 31 45,6

3.2. Tiriamųjų gyvensenos ypatumų vertinimas 3.2.1. Cukrinio diabeto gydymo būdas

Tiriamieji atsakydami į klausimą, kokiais būdais gydomas jų cukrinis diabetas, daugiau nei pusė jų pažymėjo, kad vartoja geriamuosius preparatus, iš jų 54,4 proc. vienos rūšies ir 19,1 proc. dviejų rūšių geriamųjų preparatų. Nustatyta, kad daugiau moterų, nei vyrų rinkosi geriamuosius preparatus nei kitus gydymo būdus. Tik trečdalis tiriamųjų nurodė, kad 2 tipo CD valdo su mitybą/dietą ir fiziniu aktyvumu (3.2.1 lentelė).

3.1.3 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal naudojamą gydymo būdą (N (proc.)) Gydymo būdas Visi tiriamieji

N=68 Moterys N=36 Vyrai N=32 Geriamieji preparatai 50 (73,5) 28 (41,2) 22 (32,3) Mityba/dieta + Fizinis aktyvumas 16 (23,5) 8 (11,8) 8 (11,8) Insulino injekcijos 2 (2,9) - 2 (2,9) 3.2.2. Pacientų edukacija

Išanalizavus anketinius duomenis, į klausimą iš kur daugiausia pacientai gauna informacijos apie CD kontrolę, tiriamieji nurodė, kad daugiausia informacijos gauna iš medicinos darbuotojų. Moterų ir vyrų skaičius pasiskirstė panašiai. Maža dalis pacientų 17,6 proc. pažymėjo, kad informacija yra gaunama iš socialinių tinklų arba artimųjų, draugų ir kaimynų. Informacijos iš socialinių tinklų gauna didesne dalis vyrų, nei moterų. Tačiau moterys daugiau gauna informacijos iš artimųjų, draugų ir kaimynų nei vyrai. Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad tik moterys gavo informacijos iš CD mokyklelės (3.2.2 pav.).

3.2.2 pav. Tiriamųjų atsakymai iš kur daugiausia gauna informacijos apie cukrinio diabeto kontrolę 3.2.3. Fizinis aktyvumas

Išanalizavus tiriamųjų fizinį aktyvumą, t.y. kiek kartų per savaitę respondentai užsiima intensyvia fizine veikla (vaikščiojimu, mankšta, sportu, bėgiojimu, greitu ejimu, darbu sode ir kt.), kad pagreitėtų kvėpavimas ir pulsas. Nustatyta, kad beveik pusė tiriamųjų visai neužsiima intensyvesne fizine veikla. 27,9 proc. pažymėjo, kad negali užsiimti fizine veikla, dėl kitų sveikatos sutrikimų, 17,6 proc. nesimankština ir neužsiima jokia fizine veikla. Tyrimo metu nustatyta, kad nemaža dalis respondentų užsiima intensyvia fizine veikla. Vienodas tiriamųjų skaičius po 17,6 proc. nurodė, kad 2-3 kartus per savaitę ir kartą per savaitę užsiima fizine veikla. 11,8 proc. pacientų pažymėjo, kad 4-6 kartus per savaitę yra fiziškai aktyvus ir tik 7,4 proc. atsakė, kad fizine veikla užsiima kasdien. Vertinant vyrų ir moterų sergančių 2 tipo CD fizinio aktyvumo intensyvumą, reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05) (3.2.3 pav.).

3.2.3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal fizinį aktyvą (p>0,05) 80.9 8.8 8.8 1.5 42.6 2.9 5.9 _1.5 38.2 5.9 2.9 ₀ 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Medicinos darbuotojų Socialinių tinklų Artimųjų, draugų, kaimynų

CD mokyklelės

p

ro

c.

Visi tiriamieji Moterys Vyrai

54.4 17.6 36.8 45.6 35.3 10.3 0 10 20 30 40 50 60

Visi tiriamieji Moterys Vyrai

p

ro

c.

3.2.4. Mitybos rekomendacijų laikimasis

Vertinant ar tiriamieji laikosi jiems paskirtų mitybos rekomedacijų, nustatyta, kad didžioji dalis tiriamųjų laikosi jiems paskirtų mitybos rekomendacijų. Vertinant vyrų ir moterų sergančiųjų 2 tipo CD mitybos rekomendacijų laikimasi nustatyta, jog jų paskirtos mitybos rekomendacijų laikimasis reikšmingai skyrėsi (p<0,05). Didesnė dalis moterų laikėsi mitybos rekomendacijų, lyginant su vyrais (3.2.4 pav.).

3.2.4 pav. Tiriamųjų atsakymai į klausimą ar laikėsi Jiems paskirtos mitybos rekomendacijų.

(p<0,05 tarp moterų ir vyrų)

Analizuojant ar pasikeitė respondentų mitybos principai susirgus cukriniu diabetu, pamatėme, kad rezultatai pasiskirstė apyligiai. Tačiau nustatyta, kad moterų ir vyrų mitybos principai susirgus CD reikšmingai skyrėsi (p <0,05). Didesne dalis moterų pakeitė mitybos principus susirgus CD, lyginant su vyrais (3.2.5 pav.).

3.2.5 pav. Tiriamųjų atsakymai ar pasikeitė Jų mitybos principai susirgus CD (p<0,05) 77.9 48.5 29.4 22.1 5.9 16.2 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Visi tiriamieji Moterys Vyrai

p ro c. Taip Ne 50 33.8 16.2 50 19.1 30.9 0 10 20 30 40 50 60

Visi tiriamieji Moterys Vyrai

p

ro

c.

3.2.5. Kūno svoris

Vertinant ar pasikeitė respondentų svoris nuo CD gydymo pradžios. Nustatyta, kad pas didžiąją dalį tiriamųjų svoris laikiesi stabilus. Taip pat nustatyta, kad didesne dalis vyrų priaugo svorio, lyginant su moterimis (3.2.6 pav.).

3.2.6 pav. Sergančiųjų 2 tipo CD kūno svorio pokyčiai (proc.)

3.2.6. Rūkymas, alkoholio vartojimas

Analizuojant tiriamųjų žalingus įpročius nustatyta, kad daugiau nei pusė tiriamųjų nerūko, iš jų 7,4 proc. tiriamųjų metė rūkyti susirgę CD. Daugiau nei trečdalis tiriamųjų pažymėjo kad rūko. Rūkantis pacientai rūkė labai įvairiai nuo 1 cigaretes per savaitę, iki 1 pakelio per dieną, tik maža dalis tiriamųjų 2,9 proc. pažymėjo, kad rūko kelis kartus į metus. Vertinant tiriamųjų rūkymo įpročius priklausomai nuo lyties, nustatyti reikšmingi skirtumai (p<0,05). Didesne dalis vyrų rūko, lyginant su moterimis (3.2.7 pav.).

3.2.7 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal rūkymą (p= 0,008, p<0,05 tarp moterų ir vyrų) 66.2 42.6 23.5 22 7.4 14.7 11.8 2.9 8.8 0 10 20 30 40 50 60 70

Visi tiriameji Moterys Vyrai

Laikėsi stabilus Priaugo Nukrito

38.23 13.2 25 61.8 39.7 22.1 0 10 20 30 40 50 60 70

Visi tiriamieji Moterys Vyrai

Pro

c.

Vertinant alkoholio vartojimą, nustatyta, kad beveik pusė tiriamųjų nevartoja alkoholio, iš jų 7,4 proc. nustojo vartoti diagnozavus CD, Tyrimo metu nustatyta, kad 2 (2,9 proc.) tiriamųjų kurie diagnozavus CD nustojo vartoti alkoholį ir taip pat nustojo rūkyti. 32,4 proc. tiriamųjų alkoholį vartoja kelis kartus per metus, o 25 proc. vartoja kelis kartus per mėnesį. Nebuvo nei vieno tiriamojo kuris vartotų alkoholį kiekvieną dieną. Vertinant tiriamųjų alkoholio vartojimo įpročius priklausomai nuo lyties, nustatyti reikšmingi skirtumai (p<0,05). Didesne dalis moterų nevartoja alkoholio, lyginant su vyrais (3.2.8 pav.).

3.2.8 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal alkoholio vartojimą (p= 0,027, p<0,05 tarp moterų ir vyrų)

3.3. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas 3.3.1. Bendra sveikata

Analizuojant pacientų gyvenimo kokybę, buvo analizuojama, kaip tiriamieji vertina savo sveikatą. Didžioji dalis tiriamųjų savo sveikatą įvertino neblogai, tačiau didesne dalis moterų 17,6 proc., lyginant su vyrais 7,4 proc. savo sveikatą įvertino blogai. Tik 1 vyras savo sveikatą įvertino puikiai (3.3.1 pav). 57.4 22.1 35.3 42.6 30.8 11.8 0 10 20 30 40 50 60 70

Visi tiriamieji Moterys Vyrai

p

roc.

3.3.1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal sveikatos vertinimą

Analizuojant bendrą pacientų sveikatą, nustatyta, kad daugiau nei pusė tiriamųjų nėra įsitikinę, jog jų sveikata yra puiki. Beveik trečdalis pacientų nesutiko su teiginiu, kad jie yra labiau linkę sirgti negu kiti žmones, o daugiau nei pusė tiriamųjų nebuvo įsitikinę. Daugiau nei pusė pacientų nėra įsitikinę, kad jie tokie pat sveiki, kaip jų pažystamį. Taip pat daugiau nei pusė tiriamųjų nėra įsitikinę ar jų sveikata blogės (3.3.1 lentelė).

3.3.1 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal sveikatos vertinimą (proc.)

Bendras sveikatos vertinimas Tiksliai teisingai Dažniausiai teisingai

Nėra įsitikinę Dažniausiai klaidingas

Tiksliai klaidingas labiau linkęs sirgti 5,9 5,9 58,8 2,9 26,5

sveikas kaip ir kiti 25 2,9 61,8 8,8 1,5

sveikata blogės 7,4 10,3 55,9 11,8 14,7

Sveikata puiki 22,1 7,4 51,5 11,8 7,4

Lyginant tiriamųjų dabartinę sveikatą, su buvusia prieš metus, didžioji dalis tiriamųjų nurodė, kad jų sveikata nepasikeitė. Beveik 15 proc. pacientų įvertino, kad jų sveikata truputį pablogėjo. Nemaža dalis pacientų nurodė, kad jų sveikata daug geresnė lyginant su buvusia prieš metus. Tik 4,4 proc. tiriamųjų įvertino savo sveikatą blogiau, negu prieš 1 metus (3.3.2 pav.).

0 4.4 4.4 26.5 17.6 1.5 4.4 4.4 29.4 7.4 0 5 10 15 20 25 30 35

Puiki Labai gera Gera Nebloga Bloga

p

ro

c.