KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
REABILITACIJOS KLINIKA
SIMA ŠEDVILAITĖ
PACIENTŲ, SERGANČIŲ 2 TIPO CUKRINIU DIABETU,
SAVARANKIŠKUMO VERTINIMAS
Reabilitacijos magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas: dr. J. Rapolienė
KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
REABILITACIJOS KLINIKA
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanė Prof. Dr. J. Macijauskienė 2008m……….mėn...d.
PACIENTŲ, SERGANČIŲ 2 TIPO CUKRINIU DIABETU,
SAVARANKIŠKUMO VERTINIMAS
Reabilitacijos magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas: dr. J. Rapolienė Data: 2008m...mėn...d. Recenzentas Parašas... Data: 2008m...mėn...d. Atliko 1 gr. Studentė Parašas...Sima Šedvilaitė Data: 2008m...mėn...d. KAUNAS, 2008
TURINYS
ĮVADAS...8
Tyrimo tikslas ir uţdaviniai...10
I. LITERATŪROS APŢVALGA...11
I.1. Cukrinio diabeto apibrėţimas...11
I.1.1. Cukrinio diabeto simptomai ir poţymiai...12
I.1.2. Cukrinio diabeto klasifikacija...13
I.1.3. Cukrinio diabeto komplikcijos...15
I.1.4.Diabeto kontrolė...17
I.1.5 Cukrinio diabeto įtaka ligonių emocijoms ...18
I.2. Ergoterapija sergantiems cukriniu diabetu...21
II. TYRIMO METODAI IR KONTINGENTAS...27
II.1. Tyrimo charakteristika...27
II.2. Tyrimo metodai...27
II.2.1. ADL………..27
II.2.2. Anketinė apklausa...27
III. TYRIMO REZULTATAI...29
IV. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS...41
PASIŪLYMAI IR REKOMENDACIJOS...43
IŠVADOS...44
LITERATŪRA...45
SANTRUMPOS
KMUK – Kauno medicinos universiteto klinikos CD – cukrinis diabetas
Šedvilaitė S. Pacientų, sergančių II tipo cukriniu diabetu, savarankiškumo vertinimas. Magistro baigiamasis darbas / darbo vadovė dr. J. Rapolienė., Kauno medicinos universitetas, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. – Kaunas, 2008. – 59p.
SANTRAUKA
Diabetas yra lėtinė liga, kuria susergama, kai kasa nepakankamai gamina insulino arba organizmas negali jo veiksmingai panaudoti. Kontroliuodamas diabetą, ligonis gali ilgai išsaugoti gerą savijautą ir išvengti komplikacijų.
Pacientas turi sukaupti kuo daugiau ţinių apie diabetą, galimas jo komplikacijas, dietinę mitybą, vartojamo insulino savybes – veikimo kreivę, injekcijų ir valgymo laiko derinimą. Tik tada jis gali pats sau padėti išsaugoti kuo normalesnę savijautą. Taigi labai aktualus yra reguliarus mokymasis.
Ligonio mokymas priţiūrėti savo ligą yra visą gyvenimą trunkantis procesas, kuriame tam tikrą vietą uţima ir ergoterapeutas. Jis moko apsitarnavimo, padeda pritaikyti aplinką atsiradus komplikacijoms ir dėl jų kilusiems nepatogumams.
Šio darbo tikslas – įvertinti veiklos sutrikimus pacientams, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu.
Darbo uţdaviniai: 1. Nustatyti kokias veiklas pacientams sutrikdo 2 tipo cukrinis diabetas.
2. Įvertinti 2 tipo cukrinio diabeto trukmės įtaką pacientų savarankiškumui. 3. Nustatyti daţniausiai pasireiškiančias 2 tipo cukrinio diabeto komplikacijas bei jų įtaką pacientų
savarankiškumui.
Tyrimas buvo atliktas KMUK endokrinologijos klinikoje, diabetologijos sektoriuje. Tirti pacientai sergantys 2 tipo cukriniu diabetu. Tyrimas buvo atliktas 2007 06 mėn. – 2008 04 mėn. Tyrime dalyvavo 36 pacientai, 12 vyrų, 24 moterys, sergantys 2 tipo cukriniu diabetu.
Tyrime buvo naudojama anketa ir ADL (Kasdienės veiklos vertinimo testas ) testas. Atlikę tyrimą gavome šias išvadas:
1. Nustatėme, kad sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, labiausiai buvo sutrikdytas gebėjimas judėti lauke, gaminti valgį, apsirengti, judėti patalpose, atlikti asmeninį tualetą, apsitarnauti vonioje/duše, persikelti ir atliekti namų ruošos darbus.
2. Nustatėme, kad pacientams, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, reikšmingos įtakos savarankiškumui turi ligos trukmė. Sergantiems 11 metų ir ilgiau buvo reikalinga didesnė pagalba atliekant kasdienę veiklą lyginant su sergančiais 10 metų ir trumpiau (p< 0,05). 3. Nustatėme, kad daţniausia komplikacija yra diabetinė retinopatija, kuri kartu su diabetine
trumpiau daţniausiai atsiranda diabetinė neuropatija. Ilgėjanti ligos trukmė ir atsirandančios cukrinio diabeto komplikacijos dar labiau sutrikdo pacientų savarankiškumą.
SUMMARY
Diabetes is a chronic disease, which begins when pancreas secrete insulin not enough or organism can’t it use effectively. If the patient controls diabetes, he will have normal life and will insurance from the complications.
Patient must know about diabetes much more than other people: it‘s possible complication, diet nutrition, insulin‘s characteristics – working curve, injections and meal‘s adjustment. Only than he can keep his life normally. So the instructions are very relevant.
The instructions, how patient should attend this disease – all life process, where occupational therapist takes place too. He teaches self – service, helps to apply environment when complications emerge, helps to reduce troubles that are made by them.
The purpose of this work – to value work‘s embarrassments that diabetes type 2 causes. The problems of this work: 1. To find out which embarrassments diabetes type 2 causes. 2. To value, how diabetes type 2 term influences patient’s independence. 3. To find out the commonly complications of diabetes type 2 and to value their influence for the patient’s independence.
The research was done in Kaunas Medical University Endocrinology clinic, diabetes department. There were explored patients who have diabetes type 2. The duration of this research 2007 June – 2008 April. During this period there were researched 36 patients, 12 men, 24 women that have diabetes type 2.
There was used questionnaire and Assessments of Daily Activity test in this research.
Conclusions
1. There was found out, that the worst was disturbed out movement, cooking, and dressing, movement in the rooms, personal toilet, bath, shower, transfer and housework.
2. After analysis there was found out that the term of the diseases has the meaning influence to patient independence. Patients who ill 11 and more years, need more help in their daily work, than patient who ill 10 and less year (p < 0,05).
3. The common complication is diabetic retinopathy and diabetic nephropathy . These two complications are diagnosed those who have diabetes 11 and more years. Patients, that have diabetes 10 and fewer years mostly is diagnosed diabetic neuropathy. The terms elongation of these disease and complications additionally disturb patient’s independence.
ĮVADAS
Cukrinio diabeto pavadinimas kilęs iš graikų k. diabaino (praeinu) ir lotynų k. mell, mellis (medus, saldumas). Taigi, diabetes mellitus galima suprasti, kaip cukraus praėjimą, išsiskyri-mą per inkstus. Nors šis pavadinimas nevisiškai atspindi ligos esmę, tačiau liko iki šių dienų [33].
Cukrinis diabetas yra sunki, lėtinė, gyvybei grėsminga liga, kuria susergama, sutrikus medţiagų apykaitai dėl insulino stokos ar jo neveiklumo. Insulinas yra kasos hormonas, padedantis kraujo angliavandeniui gliukozei patekti į ląsteles ir jas aprūpinti energija. Trūkstant insulino ar jam neveikiant, gliukozė kaupiasi kraujyje, o organizmo ląstelės badauja.
Diabetas – epidemiškai plintanti liga. Kasmet vis daugiau diagnozuojama naujų jos atvejų. Dalis ţmonių net neįtaria, kad serga diabetu.
1985 m. pasaulyje cukriniu diabetu sirgo 30 mln. ţmonių Šiandien nuo šios ligos kenčia apie 230 mln. ţmonių
Jeigu neuţkirsime kelio epidemijai, 2025 m. sirgs per 350 mln. ţmonių [1].
Tarptautinės diabeto federacijos (TDF) duomenimis, 2 tipo CD sudaro 85–95 proc. visų diabeto atvejų. Nustatyta, kad 2003 metais pasaulyje (20–79 metų amţiaus grupėje) 2 tipo CD paplitimas buvo 5,1 proc., o Šiaurės Amerikos regione – net 7,9 proc. 2 tipo CD daţniausiai pasireiškia sulaukus vidutiniškai 40 metų amţiaus, tačiau pastebėta, kad ligos pradţios amţius „jaunėja“. Tyrimų duomenimis, nejudrus gyvenimo būdas, nesaikingas kaloringo maisto vartojimas, sparti urbanizacija skatina diabeto paplitimo didėjimą iki pandemijos lygio. Prognozuojama, kad 2030 metais diabetu sergančių ţmonių skaičius padidės daugiau kaip 2 kartus ir sieks ~366 milijonus. [4]
Jau senovės egiptiečiai ţinojo apie cukrinį diabetą. Eberso papiruse, parašytame daugiau nei prieš tris su puse tūkstančio metų aprašyti pagrindiniai ligos poţymiai. Ir visą tą laiką buvo tobulinamos gydymo ir profilaktikos priemonės, tačiau ir šiandien cukrinis diabetas išlieka klastinga ir paplitusi liga.
Cukrinio diabeto plitimas neaplenkė ir Lietuvos. Vakarietiško gyvenimo stiliaus plitimas, sėslus gyvenimo būdas, visuomenės senėjimas, netinkama mityba - visa tai skatina antrojo tipo cukrinio diabeto plitimą. Net 80 proc. diabetu cukriniu diabetu yra nutukę. Tačiau neteisinga manyti, kad visi mėgstantieji saldų maistą būtinai susirgs. Blogiausia tai, kad net pusė sergančiųjų net neţino, kad jie serga [2]
Per 10 metų II tipo cukrinis diabetas daugelyje šalių padaţnėjo apie 30 proc. Ne išimtis ir Lietuva. Pvz., 35- 64 m. amţiaus ţmonių grupėje 1986-1987 m. cukriniu diabetu sirgo 1,74 proc. vyrų ir 3,15 proc. moterų, o 2001-2002 m. iki 3,76 proc. vyrų ir iki 4,56 proc. moterų.
Epidemiologiniame 2001-2002 m. tyrime šis rodiklis vyrams buvo 8,59 proc., moterims - 10,33 proc. Teigiama, kad dėl insulino poreikio I tipo ligoniai Lietuvoje registruojami geriausiai (jų yra apie 5000). D.McCarty ir P.Zimet metodu skaičiuojant II tipo sergančiuosius, galima spėti, kad tikrasis jų kiekis Lietuvoje 2003 m. sausio 1 d. galėjo būti apie 40000. Vadinasi, cukriniu diabetu serga apie 1,4 proc. visų Lietuvos gyventojų. Jie sudaro 1,6 proc. 15 m. ir vyresnių ţmonių, arba apie 3,5 proc. 35-65 m. gyventojų [18]. O 2006 m. Lietuvoje įregistruota beveik 60 tūkst. šia liga sergančiųjų (apie 1,7% gyventojų) [19].Manoma, jog šiuo metu Lietuvoje diabetu serga maţdaug penki procentai gyventojų [32].
1 pav.: Lietuvos gydymo įstaigose uţregistruoti diagnozuoti diabeto atvejai
KMUK endokrinologijos klinikoje, diabetologijos sektoriuje, kasmet gydoma apie 3000 sergančiųjų cukriniu diabetu.
Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos institutas lapkričio mėnesį Lietuvoje pradėjo informacinę kampaniją "Pasitikrink cukrų - gyvenimas neapkars", kurios tikslas –
informuoti rizikos grupių pacientus apie gresiančius jiems pavojus ir paraginti juos atlikti
nemokamus tyrimus, kad suţinotų gliukozės kiekį kraujyje. Akcijos iniciatoriai skatina ir šeimos gydytojus, poliklinikas, klinikas bei ambulatorijas pasiūlyti atlikti ţmonėms nesudėtingus kraujo tyrimus ir išaiškinti, kokia klastinga liga yra cukrinis diabetas [21].
Ergoterapeutas, sergantiems cukriniu diabetu, pataria: kaip priţiūrėti kojas, kaip rūpintis savo mityba, kad svarbūs yra fiziniai pratimai ir mankšta, akcentuoja, kad cukrinis diabetes yra ne liga, o gyvenimo būdas.
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
DARBO TIKSLAS:
Įvertinti pacientų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu, veiklos sutrikimus bei diabeto trukmės ir komplikacijų įtaką pacientų savarankiškumui.
DARBO UŢDAVINIAI:
1. Nustatyti, kokias veiklas pacientams sutrikdo 2 tipo cukrinis diabetas. 2. Įvertinti 2 tipo cukrinio diabeto trukmės įtaką pacientų savarankiškumui.
3. Nustatyti daţniausiai pasireiškiančias 2 tipo cukrinio diabeto komplikacijas bei jų įtaką pacientų savarankiškumui.
1.1. CUKRINIO DIABETO APIBRĖŢIMAS
Terminu cukrinis diabetas apibūdinamas daugybinės etiologijos metabolinis sutrikimas, kuriam būdinga lėtinė hiperglikemija, angliavandenių riebalų ir baltymų apykaitos sutrikimas, atsiradęs dėl sutrikusio insulino išskyrimo, veikimo arba jų abiejų [3]. Cukrinis diabetas – tai metabolinė liga, kurią sukelia insulino sekrecijos ar veikimo sutrikimas arba abu veiksniai kartu [20]. Cukrinis diabetas sukelia ilgalaikius paţeidimus, įvairių organų funkcijos sutrikimus ir nepakankamumą. Cukrinis diabetas gali pasireikšti jam būdingais simptomais ir poţymiais:
Troškulys Poliurija Neryški rega Svorio kritimas Daţnas šlapinimasis Mieguistumas, nuovargis Perdėtas troškulys Perdėtas alkis
Lėtas ţaizdų gyjimas Šlapimo takų infekcijos Dantenų ligos [1; 3; 5; ]
Sunkiausia jo išraiška gali būti ketoacidozė ar neketoneminė hiperosmoliarinė būklė, dėl kurių vystosi stuporas, koma ir, nesant efektyvaus gydymo, mirtis.
Daţnai simptomai neryškūs arba jų visai nėra, o hiperglikemija pakankama, kad sukeltų patologinius ir funkcinius pokyčius. Ilgalaikiai cukrinio diabeto efektai – tai progresuojantis specifinių komplikacijų vystymasis:
retinopatija su apakimo galimybe,
nefropatija, kuri gali baigtis inkstų funkcijos nepakankamumu neuropatija,
autonominės nervų sistemos sutrikimo išraiška seksualinės funkcijos sutrikimas
Sergantieji cukriniu diabetu turi padidėjusią širdies, periferinių ir smegenų kraujagyslių susirgimų riziką. Diabetas gali sukelti sunkias komplikacijas ir sąlygoti priešlaikinę
mirtį, tačiau sergantieji diabetu asmenys, gebantys kontroliuoti savo susirgimą, sumaţina komplikacjų riziką [3].
Sergančiojo cukriniu diabetu organizmas negali tinkamai panaudoti maisto. Dalis maisto virškinimo procese virsta gliukoze, kuria organizmas naudoja energijai gauti. Gliukozės panaudojimui reikalingas hormonas insulinas, kad visa gliukozė būtų panaudota energijai ar atidėta atsargai glikogeno pavidalu, taip palaikomas normalus gliukozės kiekis kraujyje. Cukriniu diabetu susergama, kai organizmas negali tinkamai panaudoti maisto, nes sutrinka hormono insulino gamyba ar jo veikimas. Todėl gliukozė, gauta su maistu, kaupiasi kraujyje, o ląstelės negauna joms reikalingos energijos [3].
1.1.1. CUKRINIO DIABETO SIMPTOMAI IR POŢYMIAI
Pajutus ar įtarus cukrinio diabeto poţymius, taip pat esant rizikos veiksnių, reikia patikrinti kraujo gliukozę. Svarbu kuo ankščiau tai padaryti ir išvengti CD komplikacijų [1].
1. Insulino kiekio trūkumo ar jo nepakankamo veikimo poţymiai:
padidėja gliukozės kiekis kraujyje. Organizmas negali tinkamai panaudoti gliukozės. Gliukozė lieka kraujyje, nepanaudojama energijai arba atidedama į atsargas. Kad būtų konpensuotas energijos trūkumas, kepenys pradeda gaminti daugiau gliukozės ir todėl gliukozės kiekis kraujyje kyla net nevalgius;
gliukozė išskiriama su šlapimu. Nepanaudota gliukozė kaupiasi kraujyje. Inkstai perfiltruoja apie 160 litrų kraujo per dieną. Nedaug šlakų ir vandens pašalinama su šlapimu, kitos filtruojamos medţiagos, tame tarpe didţioji dalis gliukozės, reabsorbuojamos į kraują. Jei kraujyje yra daugiau gliukozės negu inkstai gali reabsorbuoti, ji patenka į šlapimą.
2. Atsiranda:
gausus ir daţnas šlapinimasis. Gliukozės perteklius šalinimas su šlapimu, todėl padidėja šlapimo kiekis.
troškulys. Kai organizmas netenka daug skysčių, atsiranda sausumas burnoje, troškulys. Jis dar labiau sustiprėja geriant saldţius gėrimus, turinčius daug cukraus;
nieţulys apie lytinius organus. Kai šlapime yra daug gliukozės, paţeidţiama lytinių organų gleivinė, atsiranda nieţulys, perštėjimas.
3. Kadangi be efektyvaus insulino veikimo gliukozė negali virsti energija, reikalingi kiti energijos šaltiniai. Pradedamos naudoti riebalų ir baltymų atsargos, kad daugiau gliukozės patektų į kraujotaką
4. Susirgusiam asmeniui:
maţėja svoris. Diabetas – viena daţniausių kūno masės maţėjimo prieţasčių. Ypač daţnai svorio maţėjimas pastebimas susirgimo pradţioje ir esant prastai diabeto kontrolei;
atsiranda nuovargis ir silpnumas. Nekontroliuojant diabeto, daţnai atsiranda nuovargio jausmas. Silpnumas. Gali neįprastu dienos metu apimti mieguistumas, kuris praeina, kai gliukozės lygis kraujyje sureguliuojamas;
padidėja apetitas. Organizmas stengiasi kompensuoti energijos trūkumą.
5. Ketoacidozė. Jei kasa negamina insulino, riebalai gali būti skaidomi labai sparčiai ir medţiagos, vadinamos ketoniniais kūnais, patenka į kraujotaką, šalinamos su šlapimu. Kai kurie ketonai – rugštys, jei jų yra labai daug, gali sukelti diabetinę ketoacidozę arba diabetinę komą [3].
1.1.2. CUKRINIO DIABETO KLASIFIKACIJA
Prieš dešimtmetį JAV ir Kanadoje baigta 1 tipo cukrinio diabeto kontrolės ir komplikacijų studija [6] parodė, jog gera glikemijos kontrolė ţymiai sumaţina diabetinių komplikacijų išsivystimą ir jų progresavimą, o Jungtinės Karalystės prospektyvinė studija [7], tyrusi 2 tipo diabetą, parodė, jog 50 proc. pacientų, kuriems pirmą kartą nustatyta ši liga, jau turėjo komplikacijų. Tai rodo, kad tie ţmonės jau daug metų sirgo cukriniu diabetu, bet ši liga jiems nustatyta pavėluotai – kai komplikacijos jau buvo išsivysčiusios.
1997 m. Amerikos diabeto asociacija paskelbė naują angliavandenių apykaitos sutrikimų klasifikaciją bei pakoregavo šios ligos diagnostinius kriterijus [8]. PSO perţiūrėjo Amerikos diabeto asociacijos pasiūlymus bei padarę kai kuriuos pakeitimus, oficialiu dokumentu [9] rekomendavo visų šalių gydytojams naująją cukrinio diabeto klasifikaciją ir diagnostinius kriterijus nedelsiant įdiegti į medicinos praktiką.
PSO angliavandenių apykaitos sutrikimų klasifikacija apima tiek cukrinio diabeto, tiek ir kitų hiperglikemijos kategorijų klinikines stadijas ir etiologinius tipus [10]. Klinikinis suskirstymas atspindi, kad diabetas, nepriklausomai nuo jo etiologijos, savo natūralioje eigoje progresuoja per kelias klinikines stadijas. Asmenys, kurie serga cukriniu diabetu, ar kuriems vystosi diabetas, gali būti priskiriami į klasę pagal klinikines charakteristikas, net jei nėra informacijos apie ligos etiologiją. Klasifikacija pagal etiologinius tipus – tai klasifikacija pagal jau ţinomas diabeto prieţastis [3].
ETIOLOGINĖ CUKRINIO DIABETO KLASIFIKACIJA
Skirtingi diabeto tipai turi skirtingas prieţastis, atsiradimo mechanizmus, skirtingai gydomi ir skiriasi kai kuriais naujos gyvensenos, kurios reikia mokytis, aspektais. Bendra šiems sutrikimams tai, kad visuomet yra arba insulino trūkumas, arba audinių nejautrumas insulinui, todėl gliukozė negali būti tinkamai panaudojama ir jos kiekis kraujyje didėja. Etiologiniai tipai atspindi defektus, sutrikimus arba procesus, dėl kurių susergama cukriniu diabetu.
1 tipo cukrinis diabetas
1 tipo cukrinis diabetas ankščiau buvo vadinamas nuo insulino priklausomu cukriniu diabetu (NIPCD) arba jaunų asmenų diabetu. Šio tipo cukrinio diabeto atveju daţniausiai paţeidţiamos Langerhanso salelių β – ląstelės, kurios gamina insuliną, reguliuojantį gliukozės kiekį kraujyje. Maţėjant insulino gamybai, išsivysto cukrinis diabetas, kurio gydymui reikalingas insulinas gyvybei išsaugoti ir išvengti ketoacidozės, komos ir mirties.
Daţniausiai suserga vaikai, paaugliai bei suaugę ţmonės iki 40 metų, tačiau liga gali atsirasti ir vyresniame amţiuje. Šių ţmonių kūno masė daţniausiai būna normali. Kasa gamina maţai insulino arba jo negamina visai, todėl gyvybės palaikymui reikalingos kasdieninės insulino injekcijos. Nešvirkščiant insulino, gali atsirasti ketoacidozė, išsivystiti diabetinė hiperglikeminė koma. Kad išgyventų, 1 tipo cukriniu diabetu sergančiuosius reikia gydyti insulino injekcijomis arba insulino pompa.
1 tipo cukrinį diabetą gali sąlygoti autoimuniniai, genetiniai arba aplinkos rizikos veiksniai. Šiuo metu nėra ţinomų 1 tipo cukrinio diabeto prevencijos būdų [3].
2 tipo cukrinis diabetas
2 tipo cukrinis diabetas ankščiau buvo vadinamas nuo insulino nepriklausomu cukriniu diabetu (NINCD) arba suaugusių asmenų diabetu.
2 tipo diabetas yra labiausiai paplitusi diabeto forma, juo serga 80 – 95 proc. Visų sergančiųjų cukriniu diabetu. Jis daţniausiai prasideda atsparumu insulinui sutrikimu, kai ląstelės negali tinkamai panaudoti insulino, todėl didėja inslino poreikis. Kartais kasa gamina net per daug insulino, tačiau jis negali būti tinkamai panaudotas. Dauguma ţmonių, sergančių šio tipo diabetu, yra nutukę, tai didina atsparumą insulinui.
2 tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai – vyresnis amţius, nutukimas, šeimoje sergantys cukriniu diabetu asmenys, buvęs gestacinis cukrinis diabetas, sutrikusi gliukozės apykaita, sumaţėjęs fizinis aktyvumas [3].
Cukrinis diabetas – lėtinė liga, kuriai būdinga hiperglikemija, sukelianti nervinio audinio pakitimus, inkstų, akių pakitimus ir sąlygojanti medicinos, reabilitacijos ir socialines problemas [11].
Kai yra kalbama apie cukrinio diabeto komplikacijas, daţniausiai minime širdį, akis, inkstus, nervus ir pėdas. Bet cukrinis diabetas gali paţeisti ir raumenis, sąnarius ir plaštakas taip pat.
Bloga cukraus kiekio kontrolė kraujyje, gali lemti pagrindinę rolę, kuri susijusi su rankų, raumenų ir kaulų ligomis.
Paminėsiu tris raumenų ir skeleto ligas, kurios yra susijusios su cukriniu diabetu. Jos paţeidţia rankas, jų funkciją. Tai Diupitreno kontraktūros, riešo tunelinis sindromas ir sustingusiu rankų sindromas (stiff – hand sindrome).
Sustingusių rankų sindromas.
Tai neskausminga liga, sukeliama didejančio kalogeno kiekiu odoje. Sustingimas prasideda nuo maţųjų pirštų ir eina link nykščio. Galiausiai sustingimas gali pasidaryti sudėtingesnis ir ištiesti visus pirštus. Stora, standi ir vaškinė oda gali išplisti ir kitoje – rankos nugarinėje pusėje. Rankų tempimas ir ir raumenų tempimo pratimai gali koreguoti sustingusių rankų sindromą.
Pirmiausia, rankoms reikia daryti šiltas voneles, jas nusausinti ir drėkinti kremu, daryti tempimus. Su dešine ranka tempti kairiąją, judinti pirštus pilna judesių amplitude, sulenkti ir ištiesti visus sąnarius. Tą patį reikia kartoti ir su kita ranka.
Geriausias sustingusių rankų sindromo gydymas – prevencija. Reikia nuolat sekti cukraus kiekį kraujyje, daryti pratimus su kamuoliuku, kuris padės rankoms būti stiprioms ir lankščioms.
Diupitreno kontraktūra
Turi panašumų su sustingusių rankų sindromu. Jos atsiranda dėl didėjančio kalogeno kiekio audiniuose, tai jungia ir skiria odą, raumenis ir rankos sausgysles. Pirštų sausgyslės tampa trumpesnės. Anksti atsirandantis sindromas – trigerinis pirštas. Šių kontraktūrų geriausias gydymas – prevencija, taip pat cukraus kiekio kontrolė kraujyje ir reguliarūs judesių amplitudės didinimo ir tempimo pratimai rankoms. Taip pat vienas iš gydymo būdų yra įtvarų parinkimas ir naudojimas. Jie padeda išlaikti taisklingą pirštų padėtį, neleidţia atsirasti kontraktūroms.
Riešo kanalo sindromas
Riešo kanalo sindromas yra daţniausiai sutinkama, geriausiai suprantama ir lengviausiai išgydoma liga plaštakos chirurgo praktikoje.
Kiekvieną nervų šaknelę, rezginį ar periferinį nervą gali paveikti spaudimas. Kai kurie nervai praeina specifines anatomines zonas – siaurus tunelius, apribotus kaulų, raumenų ir raiščių. Spaudimas tokiame tunelyje vadinamas tuneliniu sindromu.
Riešo tunelinis sindromas yra būklė, kurios prieţastimi gali būti pakartotinai atliekamas ir stresą sukeliantis rankos judesys arba rankos laikymas toje pačioje padėtyje ilgą laiką. Ţmonės jaučia sustingimą, silpnumą, tirpimą, dilgčiojimą ir deginimą pirštuose ir rankose. Jei simptomai yra negydomi, jie gali pereiti į stiprų, pastovų skausmą.
Ergoterapeutas gali parodyti pacientui, kaip pritaikyti jų darbo vietą, įrankius, ar atlikti uţduotis sukeliant maţesnę įtampą kūnui [30].
Labai svarbu gera glikemijos kontrolė, ligonio mokymas gyventi pilnavertį gyvenimą. Komplikacijų daţnis priklauso nuo to, kokiame amţiuje ligonis susirgo cukriniu diabetu, nuo šios ligos trukmės, gyvensenos ir kt. [12]. Komplikacijos vystosi lėtai ir ligonis daţniausiai nejunta artėjančio pavojaus.
Akyse gali būti pakenkiamas lęšiukas – vystosi jo drumstis. Taip pat gali būti paţeidţiama ir tinklainė, atsirasti diabetinė retinopatija.
Pakenkus nervinį audinį, sutrinka paviršiniai ir gilieji jutimai. Vystosi kojų odos sausumas, gali atsirasti odos pakenkimas, amputacijų grėsmė.
Inkstų pakenkimas pradţioje taip pat nepastebimas, bet vėliau didėja arterinis kraujo spaudimas, vystosi inkstų funkcijos nepakankamumas.
Taip pat galimos ir ūmios komplikacijos: tai ketoacidozinė koma, kai kaupiasi ketonai, didėja gliukozės kiekis kraujyje, atsiranda acetono kvapas iš burnos, audiniai netenka skysčių, vystosi koma ir galima net staigi mirtis.
O kai insulino sušvirkščiama daugiau nei reikia, laiku nepavalgius, esant dideliam fiziniam krūviui ir pan., atsiranda hipoglikeminė būklė. Norint išvengti šių komplikacijų, ligoniai turi būti mokomi atpaţinti ankščiau minėtus simptomus ir, jiems pasireiškus juos pašalinti [3].
Didţiausia problema, sunkinanti kovą su šia negailestinga liga, – nesavalaikis cukrinio diabeto diagnozavimas, lydimas galimų rimtų komplikacijų, kurių gydymas tampa sudėtingu ir kartinančiu ţmogaus gyvenimą. Ne pats cukrinis diabetas, tačiau jo sukeltos komplikacijos tampa didţiule našta ne tik sergančiam ţmogui, jo artimiesiems, bet ir valstybės biudţetui. Šios ligos profilaktikos priemonės, kontrolė ir gyvenimo kokybės palaikymas – tikrai ne tragedija, palyginti su tuo, kuo gali pasibaigti laiku nediagnozuota ir nesuvaldyta liga. Laiku nustatytas, kontroliuojamas ir tinkamai gydomas cukrinis diabetas leis ţmogui jaustis sveikam ir darbingam.
proc. sergančiųjų antrojo tipo diabetu apanka, o 10 proc. – sutrinka regėjimas. Sergančiuosius šia liga 2 – 4 kartus daţniau nei kitus ţmones kankina širdies ir kraujagyslių ligos. Jei paţeidţiami nervai ir kraujagyslės, gali prireikti amputuoti kojas. Medikai tikina, kad beveik 50 proc. mūsų šalyje atliekamų galūnių amputacijų prieţastis – cukrinis diabetas. Lietuvos diabeto asociacijos duomenimis, šios ligos paţeistoms pėdoms gydyti reikia 12 – 15 proc. visų sveikatos prieţiūros išteklių. Protezavimas ir reabilitacija mūsų šalyje vienam pacientui kainuoja daugiau nei 10 tūkst.litų. Tačiau svarbiausia, kad net 6 proc. pacientų, kuriems buvo amputuotos galūnės, diabetas buvo diagnozuotas tik prieš atliekant amputaciją [21].
1.1.4.
DIABETO KONTROLĖ
Cukriniu diabetu sergantis ţmogus lankosi retai pas gydytoją, tuo tarpu gliukozės kiekis kraujyje įvairiu paros metu keičiasi priklausomai nuo daugelio veiksnių: mitybos, fizinio aktyvumo, vartojamų vaistų, stresų ir kt. Todėl norint sėkmingai kontroliuoti diabetą, reikia mokėti suderinti šiuos veiksnius.
Diabetas yra gerai konroliuojamas, kai:
1. Gliukozės kiekis kraujyje per parą yra artimas sveiko ţmogaus rodikliams; 2. Nėra gliukozės šlapime;
3. Nėra ketonų šlapime;
4. Pasiekiamas ir išlaikomas normalus kūno svoris; 5. Normalus glikozilinto hemoglobino kiekis;
6. Nėra ryškių hipoglikemijų (kai reikalinga kito ţmogaus pagalba) Šiuo metu Lietuvoje priimti šie cukrinio diabeto kontrolės kriterijai
Daugiau kaip puse gliukozės kiekio kraujyje tyrimų rezultatų: Prieš valgį 4,4 – 6,7 mmol/l Po valgio (po 2 val.) < 8,9 mmol/l Prieš miegą 5,5 – 8,9 mmol/l Nėra ryškios ar naktinės hipoglikemijos
Glikozilintas hemoglobinas ≤ 7,0 proc.
Priemonės sėkmingai diabeto kontrolei: 1. mitybos planavimas;
3. vaistai (insulinas ir gliukozės kiekį kraujyje maţinančios tabletės); 4. gliukozės kiekio kraujyje ir / arba šlapime tyrimai;
5. ţinios apie diabetą.
Norint geriau panaudoti visas išvardintas priemones, reikalingas kontrolės dienynas, kuris yra labai svarbus tiek sergančiam cukriniu diabetu, tiek gydytojui, norint greičiau pasiekti gerus rezultatus. Turint uţrašus, per kelias dienas galima pastebėti dėsningumus, pagal kuriuos galima keisti mitybą, fizinį aktyvumą arba vaistų dozę. Dienynas padės greičiau suprasti, kas vyksta sergančiojo organizme.
Dienyne rašoma:
kraujo, šlapimo tyrimo atlikimo data ir laikas;
gliukozės kiekio kraujyje arba šlapime tyrimo rezultatas; insulino tipas, injekcijų laikas ir dozė;
ketonų šlapime tyrimo rezultatas; papildoma informacija:
hipoglikemijos (kada, kodėl įvyko, simptomai, gydymas)
mityba (įprastinė, daugiau ar maţiau pavalgyta nei įprastai., atidėtas ar praleistas valgymas);
fizinis aktyvumas (įprastinis, didesnis, maţesnis);
kiti įvykiai, galėję paveikti tyrimų rezultatus (atostogos, liga, infekcija, bloga nuotaika, menstruacijos ir kt.) [3].
1.1.5.
CUKRINIO DIABETO ĮTAKA LIGONIŲ EMOCIJOMS
Sergančiųjų diabetu gebėjimui laikytis reguliaraus, kartais varginančio gydymo, didelę įtaką turi psichosocialiniai veiksniai [22].
Nemaţa dalis sergančiųjų jaučiasi lyg „uţvaldyti diabeto“. Nukenčia pacientų gyvenimo kokybė. Jie nebekontroliuoja savo gyvenimo, tai uţ juos daro jų liga. Tuomet labai nesunku apleisti ligos savikontrolę. Tokiu atveju prislėgtas ligos pacientas nebesilaiko diabeto reţimo. Dėl to nukenčia glikemijos kontrolė, padidėja komplikacijų rizika, pacientas jaučiasi dar labiau palauţtas. Taigi gyvenimo kokybės klausimai yra ypatingai svarbūs šios ligos atveju, nes ji gali labai stipriai veikti paciento gebėjimą kontroliuoti savo ligą [23].
Į ligonį orentuotas biopsichosocialinis sveikatos modelis atsirado 20 amţiaus aštuntajame dešimtmetyje. Engel pasiūlytas sveikatos apibrėţimas, kuriame teigiama, kad sveikata
– tai visiška fizinė, dvasinė, bei socialinė gerovė, o ne tik ligų nebūvimas – buvo priimtas PSO 1977 m.[3]. Biomedicininius ligos ir jos gydymo bruoţus verta įjungti į platesnę perspektyvą, kurios dėmesio centre – sergantysis individas. Reikėtų atsiţvelgti į biomedicinines, psichologines ir socialines ligos ir jos gydymo pasekmes [3]. Tiek medicininiai, tiek psichologiniai diabeto aspektai gali neigiamai paveikti ligonių gyvenimo kokybę, kuri savo ruoţtu gali neigiamai veikti diabeto saviprieţiūrą bei kontrolę [24]. Diabeto atveju Engelio modelį tenka išplėsti, papildomai įjungti ir terapinio ligonių mokymo vaidmenį. Psichologinis gydymo lygmuo leidţia perţengti galimas kliūtis, trukdančias ligoniui pačiam kontroliuoti savo ligos eigą lėtinėje fazėje. Tiek pacientui, tiek ir gydytojų komandai svarbu išsiaiškinti, išreikšti, bei priimti ligonio patiriamas emocijas, taip pašalinant galimas kliūtis ligos savikontrolei [3].
Pagal Wagner, diabeto gydymo ligoniams sunku laikytis, nes:
1. Ligoniai serga lėtine liga, kurios metu nejunta ryškaus diskomforto ir galimos grėsmės; 2. Reikalingi gyvensenos pokyčiai;
3. Gydymas yra sudėtingas, intervencinis ir nepatogus; 4. Elgsenos negalima tiesiogiai stebėti;
5. Gydymo tikslas yra prevencija, o ne išgydymas [25].
Viena iš svarbiausių psichologinių diabeto komplikacijų – tai „perdegimas“. Perdegimas – kosminių skrydţių amţiaus terminas, apibūdinantis raketą, kuriai pritrūko kuro skrydţio metu. Šis terminas buvo pritaikytas ilgalaikiam ţmogaus stresui apibūdinti. Perdegimas apibūdinamas kaip emocinis ir psichologinis išsekimas fizinio išsekimo fone, atsiradęs nenaudingumo pojūtis ir dingęs susidomėjimas savo darbu. Išsekę ţmonės nebegali efektyviai atlikti sunkų ir stresą keliantį darbą. Jie yra neramūs, abejingi, uţmaršūs, nerūpestingi ir nuvargę. Pagal Hoover [3], jeigu kasdien gydymui reikalingos 2 insulino injekcijos ir savikontrolei atliekami 4 glikemijos tyrimai – tai sudaro 2190 dūrių per metus, šioms procedūroms atlikti reikia 182 valandų per metus. Mityba reikalauja papildomo laiko, pinigų, energijos. Maistą tenka rinktis ne pagal norą, o pagal rekomenduotą dietą. Fizinis aktyvumas pagerina gliukozės suvartojimą, tačiau tenka būti budriam, kad neištiktų hipoglikemija. Visus gydymo veiksnius reikia derinti tarpusavyje, kasdien priimti daug ir sudėtingų sprendimų. Sergančiųjų diabetu perdegimas tapo svarbiu psichosociologinių studijų objektu. Pacientai ţino, kad ligos savikontrolė jiems yra gyvybiškai svarbi, bet yra praradę motyvaciją jos laikytis. Sindromas prasideda nejuntamai, lėtai progresuoja ir ypatingai išryškėja atsiradus stresui arba traumai [24].
Diabetu sergantys ligoniai atsineša į konsultaciją nemaţai tokių neigiamų emocijų, kaip pyktis, baimė, pesimizmas, izoliacija ir depresija [24]. Šie jausmai yra akivaizdesni ligonio diabeto
istorijos kritiniais laikotarpiais: diagnozavus ligą, pakeitus gydymą, prasidėjus komplikacijoms [26].
Sirgdamas ţmogus diabetu, susiduria ne tik su fiziniais iššūkiais. Diabetas beveik visada reiškia ir emocinę kovą. Todėl svarbu kreipti dėmesį i paciento patiriamą emocinį stresą, padėti jį įveikti. Nelengva visą gyvenimą laikytis teisingo mitybos reţimo, pastoviai vartoti vaistus ir vykdyti kitus ligos keliamus reikalavimus. Pacientas gali „perdegti“ nuo neigiamų jausmų, todėl net ir suprasdamas, kaip jam svarbu laikytis diabeto reţimo, nebemato tikslo to daryti. Emocijos gali sutrukdyti tinkamai gydytis, mokytis gyventi su liga, įveikti sunkumus [3].
Įvertinti psichologinę ligos naštą nėra nei paprasta, nei lengva. Ligoniai nepradeda spontaniškai pasakoti savo asmenines problemas, jei jų nepaprašome, nes šias problemas nelengva išreikšti ţodţiais, ypač trumpo apsilankymo pas gydytoją metu [3].
Sergantiesiems cukriniu diabetu depresija sutinkama beveik du kartus daţniau nei nesergantiems diabetu [26]. Tačiau „perdegimas“ nuo diabeto, kylantis dėl niekada nesibaigiančios, nenugalimos, reikalaujančios daug pastangų, gniuţdančios naštos, kurią sukelia nuolatinė saviprieţiūra, nėra tas pats kaip depresija, bet naujos emocijos, beviltiškumo ir bejėgiškumo jausmai, lydintys diabeto diagnozę ir galintys sukelti depresiją [3]. Sergantieji, „perdegę“ nuo diabeto sukeliamų neigiamų jausmų, supranta, kad saviprieţiūra yra labai svarbi jų sveikatai, bet jie jau nebemato tikslo toliau ją tęsti. Taigi sumaţėjusi savikontrolė bei prieţiūra eina pablogėjusios glikemijos kontrolės link, padidėja komplikacijų rizika, o visa tai dar labiau didina išsekimą nuo diabeto sukeliamų jausmų [3].
Kasdienė ir grieţta ligos kontroliavimo našta apsunkina paciento susitaikymą su liga ir savęs, kaip sergančiojo, priėmimą, sukelia kitų psichologinių ir socialinių problemų. Nuolat išgyvenama įtampa grieţtai kontroliuojant ligą, įvairių komplikacijų baimė, ţema savivertė, pakitęs kūno suvokimas ir aiškios ateities nebuvimas sąlygoja cukriniu diabetu sergančių ţmonių depresiškumą [34].
Ligonių mokymas daţniausiai organizuojamas taip, kad esti tinkamas tiems, kurie nori mokytis.
Diabeto mokymo tikslas – parengti ligonius priimti informacija pagrįstus sprendimus apie jų pačių diabeto prieţiūrą [27].
1.2.
ERGOTERAPIJA SERGANTIEMS CUKRINIU DIABETU
Ergoterapija (gr. ergon – darbas, terapija – gydymas) – pacientų galimybių atkūrimas, palaikymas ar sutrikusių funkcijų kompensavimas tikslinga veikla, pacientui padeda savarankiškai gyventi, atsiţvelgiant į jo norus, poreikius, bei visuomenės nustatytus reikalavimus [13]. Kito literatūros šaltinio duomenimis, ergoterapija – tikslingos veiklos, skirtos pasiekti funkcinių rezultatų, gerinančių sveikatą, taikymas individams, turintiems įvairių paţeidimų, paţinimo sutrikimų, psichosocialinę disfunkciją, protinę negalią, mokymosi sutrikimų, fizinę negalią arba sergantiems kitomis ligomis [14]. Tikslingą veiklą sudaro [15]:
kasdieninė veikla; darbinė veikla; laisvalaikis;
Tikslinga veikla gali pagerinti fizinę ir socialinę aplinką. Kasdienę veiklą asmuo atlieka kiekvieną dieną, kaip savarankiškas ir nepriklausomas individas (asmens higiena, valgymas, komunikabilumas ir kt.). Darbinė veikla atliekama namų ūkyje, mokymosi ir profesijos srityse. Laisvalaikis yra nepriklausoma veikla, kuria siekiama malonumo, atsipalaidavimo, pasilinksminimo, saviraiškos [13]
Pagrindinis ergoterapijos tikslas yra padėti sugrįţti paciento fizinėms, protinėms, socialinėms ir profesinėms galimybėms. Svarbu nuo pat ligos ar suţeidimo pradţios siekti, kad pacientas būtų kiek įmanoma maţiau priklausomas kasdieninėje veikloje. Ergoterapijos poveikis nukreiptas išvystyti, pagerinti ar grąţinti kasdieninius įgūdţius, įskaitant apsitarnavimą, bendravimą su aplinka ir kitais, pasiruošimą darbui, laisvalaikį, bei mokymosi įgūdţius. Svarbu motyvacijos pagerinimas, palaikymas ar graţinimas, asmens ir jo šeimos narių mokymas [13].
Ergoterapija apima pacientų stebėjimą bei jų būklės vertinimą naudojant testus ir matavimus, pasiektų rezultatų įvertinimą.
Ergoterapija apima ( tačiau tuo neapsiriboja ):
Ergoterapijos procedūras, kurios ugdo, gerina arba grąţina kasdienius įgūdţius, laisvalaikio praleidimą, pasiruošimą darbui, bendravimą, ţaidimų ir mokymosi įgūdţius, laisvalaikio praleidimą.
Gydymo metodus, kurie lavina sensomotoriką, suvokimą, nervų ir raumenų veiklą, motyvaciją, paţinimą bei kitus įgūdţius.
Ergoterapijos teorija ir praktika skirta veiklos atlikimo mokymui. Ergoterapijos proceso planavimas prasideda duomenų apie pacientą rinkimu. Duomenų rinkimui naudojamos įvairios standartizuotos formos, kurios pagrįstos ergoterapijos modeliais. Ergoterapijoje labai svarbu parinkti modelį, kuris yra tinkamiausias duomenų rinkimui. Ergoterapijos modeliai yra skirtingi. Vieni susiję su judėjimo biomechanika, kiti su motyvacija, gyvenimo būdu, suvokimu [14].
Literatūroje daţniausiai aprašomi šie modeliai: Veiklos atlikimo modelis, Kanados veiklos atlikimo modelis, Ţmogaus uţimtumo modelis, Biomechaninis modelis, Paţintinis negalios modelis, Paţintinis suvokimo modelis, Grupinis darbo modelis, Motorikos kontrolės modelis, sensorinės integracijos modelis, erdvės – laiko adaptacijos modelis.
Veiklos atlikimo modelyje išskirti šie veiklos elementai: veiklos sritys, veiklos
komponentai ir veiklos kontekstai. Veikla susideda iš trijų sričių, trijų komponentų ir dviejų kontekstų.
Veiklos sritys:
Kasdienė veikla, kuri apima savęs išlaikymą, kasdienį tualetą, apsirengimą, prausimąsi, valgymą, mobilumą, bendravimą bei lytinį gyvenimą.
Produktyvioji veikla arba darbas apima namų išlaikymą, rūpinimąsi kitai, mokymąsi ir profesinę veiklą.
Ţaidimai arba laisvalaikis.
Veiklos sričių pagrindas – veiklos komponentai:
Sensomotorinis. Jis jungia tris funkcijų tipus: jutimus, nervų – raumenų – skeleto bei motorinę funkciją.
Paţintinis komponentas. Tai gebėjimas panaudoti protines ţmogaus galimybes. Paţintinis komponentas apima: sujaudinimą, orientaciją, atpaţinimą, dėmesio koncentravimo trukmę, veiklos iniciatyvą, veiklos uţbaigimą, atmintį.
Psichosocialinis komponentas apima vertybes, interesus, savęs suvokimą, socialinį elgesį, bendravimą, saviraišką ir savikontrolę.
Veiklos komponentų funkcionavimas uţtikrina ţmogaus gebėjimą atlikti veiklos uţduotis tam tikrose gyvenimo srityse.
Veiklos kontekstai:
Laiko. Apima paciento amţių, paciento negalumo būklę.
Aplinkos kontekstas gali būti fizinis (fizinė aplinka), socialinis (socialinė aplinka) ir kultūrinis (kultūrinė aplinka ).
Kanados veiklos atlikimo modelis nagrinėja tokias veiklos sritis, kaip
apsitarnavimas, produktyvumas ir laisvalaikis. Pagal modelį veikla aprašoma kaip asmens, aplinkos ir veiklos sąveika.
Pagal Ţmogaus uţimtumo modelį tokie veiksniai, kaip valia, įpročiai, vaidmenys, įgūdţiai turi ţmogaus uţimtumui bei elgsenai.
Biomechaninis modelis pagrįstas mechaniniais, kinetiniais ţmogaus judėjimo principais. Jie sustiprina kūno judėjimą ir pusiausvyrą. Biomechaninis modelis tinkamas pacientams, turintiems motorinių arba ortopedinių sutrikimų, t.y. kurių centrinė nervų sistema yra nepaţeista.
Ergoterapija palengvina negalią ir padeda būti nepriklausomam kasdienėje veikloje. Ergoterapijoje svarbu pasirinkti tinkamą modelį, kuris būtų suprantamas ir patikimas bei padėtų įvertinti ergoterapijos efektyvumą [14].
ERGOTERAPIJOS TAIKYMAS SERGANTIEMS 2 TIPO CUKRINIU DIABETU
Ergoterapijos rolė cukrinio diabeto gydyme nėra aiškiai apibrėţta, kaip sergant kitomis ligomis, bet tai gali būti svarbi individualios pagalbos dalis, sergantiems cukriniu diabetu, jų kasdieniame gyvenime, ir mokymasis efektyviai sugebėti uţkirsti kelią komplikacijoms.
Ergoterapeutas kreipia dėmesį į paciento savęs prieţiūros būtinumą (rengimasis, asmens higiena) ir šis rūpinimasis jais su idealia galimybe, kreipia dėmesį į skirtingas, sergančių cukriniu diabetu, atlikimo uţduotis (dieta, pratimai, insulino leidimasis).
Ergoterapeutai nuolat stebi įspėjančius depresijos poţymius, kai tai yra gana daţnai pasitaikantis susirgimas mūsų populiacijoje. Galima naudoti klausimyną, kaip Beck Depresion Inventory, jei yra įtariama problema. Tai labai daţnai pasitaiko pacientams, kurie serga cukriniu diabetu.
Ergoterapeutai naudoja standartizuotus testus, kaip Snellonso schema, įvertinanti regėjimo aštrumą (SNELLON“S CHART TO MEASURE VISUAL ACUITY) ir regėjimo ir suvokimo gebėjimo testą (THE TEST OF VISUAL AND PERCEPTUAL SKILLS (TVPS)), nustatyti pacientų dabartinį regėjimo gebėjimą, jei yra diabetinė retinoptija.
Pilnas ergoterapijos namų aplinkos vertinimas, kuris leidţia pamatyti, kaip regėjimo praradimas yra aktualus ţmogui, ir nulemiantis jo saugumą namų aplinkoje, valgio ruošimas, saviprieţiūros veiksniai. Ergoterapeutas su pacientu turi iš anksto apgalvoti alternatyvius kelius atlikti sunkias ar nesaugias uţduotis ir pagal poreikį pritaikyti ir parūpinti adaptyvias priemones, kaip gliukozės matuoklis su padidintu ekranu, didinamasis stiklas ir insulino dozatorius, kas padėtų
kompensuoti regėjimo stoką ir tai turėtų padėti pacintams kasdienėje veikloje ir likti nepriklausomais ir saugiais savo namuose [2].
Ergoterapeutai sergantiesiems cukriniu diabetu gali duoti patarimų:
Laikykitės sveiko valgymo plano, kurį jūs ir jūsų gydytojas ar dietologijos specialistas sudarėte.
Būkite aktyvus per diena nors 30 minučių. Paklauskite savo gydytojo, kokie fiziniai pratimai yra jums geriausi.
Nepamirškite išgerti jums skirtus vaistus.
Tikrinkite savo gliukozės kiekį kraujyje kiekvieną dieną. Kiekvieną kartą jūs patikrinę savo gliukozės kiekį kraujyje, uţrašote skaičių savo knygoje.
Tikrinkite savo kojas kiekvieną dieną dėl įpjovimų, pūslių, ţaizdų, išsipūtimo, raudonumo, ar skausmingo kojos piršto nago.
Naudokite kasdien tik savo dantų šepetėlį ir dantų siūlą.
Kontroliuokite savo kraujospūdį ir cholesterolio kiekį.
Įvairios studijos parodė, kad ţmonės, kurie sugebėjo kontroliuoti savo gliukozės kiekį kraujyje, tokiu būdu jie neleido ţaloti savo nervų sistemos.
Būdai, kaip jūs galite tai padaryti, kad išvengtumėte nervų sistemos suţalojimų: Kontroliuokite gliulozės kiekį kraujyje.
Apribokite alkoholio kiekį. Nerūkykite.
Rūpinkitės savo kojomis.
Pasakykite savo gydytojui apie bet kokias atsiradusias problemas: dėl rankų ir kojų
dėl skrandţio, ţarnų, ar pūslės Taip pat pasakykite savo gydytojui :
jei turite lytinių problemų;
jei gliukozės kiekis kraujyje yra per ţemas; jei jausite galvos svaigimą.
Viena iš skaudţiausių diabeto pasekmių – apatinių galūnių amputacija.
Diabetu sergantiems ţmonėms kasmet pasaulyje atliekama daugiau negu milijonas kojų amputavimo operacijų – 70 proc. visų tokių operacijų. Apie 80 proc. jų būtų galima išvengti, taikant tinkamą ligos prevenciją ir sergantiesiems geriau priţiūrint kojas. Išsivysčius neuropatijai, ligoniai nejaučia, kad susiţaloja kojas, kad dėl netinkamos avalynės ir nuospaudų atsiranda ţaizdų [31]. Todėl ergoterapeutas turi pamokyti pacientą, kaip taisyklingai tai daryti. (ţr. I Priede, 1 pav).
Ergoterapeutas turėtų mokyti pacientą savikontrolės. Ji yra labai reikalinga sergantiems cukriniu diabetu. Tam tinka vizualinės priemonės, ne tik glikemijos nustatymas individualių aparatų pagalba. Ligonį reikia mokyti teisingai naudoi savikontrolės priemones. Būtina išmokyti ligonį vesti glikemijos tyrimų uţrašus, nes pagal juos galima koreguoti insulino dozę, spręsti, kada reikia kreiptis į gydytoją [3].
Labai svarbu, kad savikontrolės priemonės būtų racionaliai ir tinkamai naudojamos, todėl ypatingai svarbus yra diabeto mokymas [16, 17]. Būtina ne tik išmokyti pacientą naudotis glikemijos glikemijos nustatymo priemonėmis, bet ir patikrinti jų tyrimo atlikimo techniką.
Įrodyta, kad kontroliuodamas cukrinį diabetą pacientas, gali gyventi pilnavertį gyvenimą ir išvengti komplikacijų.
Svarbu pacientą išmokyti harmoningai derinti tris veiksnius: Tinkamą mitybą
Gydimą vaistais.
Ergoterapeuto pagalba yra labai svarbi pacientams, kuriems sergant cukriniu diabetu, atsiranda su regejimu susijusios komplikacijos, kaip diabetinė retinopatija. Tada yra labai svarbu pritaikyti aplinką paciento namuose, kad kuo labiau jis būtų savarankiškas.
Kiekvienas, sergantis cukriniu diabetu, turi savo gyvenimą. Sėkminga ligos kontrolė priklauso nuo susitaikymo su aplinkybėmis ir mokėjimo valdyti situaciją. Pirmas ţingsnis – paprašyti pacientą stebėti savo ligą. Kai atsiranda pasitikėjimas, atsiranda ir noras eksperimentuoti su dieta, įvertinti gero ir blogo maisto įtaką, kontroliuoti fizinį aktyvumą ir stresą.
2. TYRIMO METODAI IR KONTINGENTAS
Tyrimui atlikti buvo gautas KMU bioetikos centro leidimas (BC 8LF (M) - 183). Kiekvienas ligonis raštu pareiškė savo sutikimą dalyvauti tyrime.
2.1. Tiriamųjų charakteristika
Tyrimas atliktas KMUK endokrinologijos klinikoje, diabetologijos sektoriuje 2007 06 mėn. – 2008 04 mėn.. Tirti 36 pacientai sergantys 2 tipo cukriniu diabetu, iš jų 12 vyrų ir 24 moterys. Pacientų amţiaus vidurkis 64,1 ± 1,2 metai, iš jų vyrų – 62,2 ± 2,0 metų, moterų – 65,0 ± 1,6 metų.
Įtraukimo į tyrimą kriterijai:
1. Pacientai sergantys 2 tipo cukriniu diabetu . 2. Savanoriškas sutikimas dalyvauti tyrime.
2. 2. Tyrimo metodai
2. 2.1. Kasdienės veiklos vertinimo testas (ADL)
Tiriamųjų savarankiškumui įvertinti buvo pasirinktas „Kasdienines veiklos vertinimo“ testas (ADL). Šio tyrimo dėka galima įvertinti paciento savarankiškumą, bei išsiaiškinti kokia pagalba jam yra reikalinga. Šis tyrimas sudarytas iš 12 punktų: maitinimasis, sfinkterio kontrolė, judėjimas patalpose, tualetas, persikėlimas, rengimasis, asmeninis tualetas, valgio gaminimas, vonia/dušas, namų ruoša, judėjimas lauke, bendravimas.
Kiekvienas testo punktas vertinamas nuo 0 iki 3 balų, 0 – negali to padaryti, 1 – reikalinga tam tikra pagalba ar kito ţmogaus paraginimas, 2 – gali pats tai padaryti savarankiškai ir daro, esant specialioms sąlygomis, 3 – gali pats daryti savarankiškai ir daro. Maksimalus balų skaičius – 36 ( 3 priedas).
2.2.2 Anketinė apklausa
Tyrime buvo taikoma ligonių anketinė apklausa. Anketos pradţioje pateikiama trumpa įţanga ir tyrimo pristatymas. Pateikiami klausimai apie pacientų demografinę padėtį, kuriuos sudaro klausimai, apie asmens statusą: lytį, amţių, išsilavinimą, profesiją Toliau pateikti klausimai nuosekliai atskleidţia temos turinį. Šie klausimai apie CD trukmę, komplikacijas, naudojamą insuliną, mitybą ir t.t. (2 priedas).
Statistinė duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 15 statistinį programų paketą. Skaičiuotos šios charakteristikos: imties vidurkis, pasikliautinasis intervalas, standartinis nuokrypis. Hipotezei apie poţymio tarpusavio priklausomybę tikrinti taikytas „Chi – Square“ testas. Skirtumų patikimumas reikšmingas kai p< 0,05.
3. TYRIMO REZULTATAI
Tyrime dalyvavo 36 pacientai, sergantys 2 tipo cukriniu diabetu. Iš jų 12 (33%) vyrų ir 24 ( 67%) moterys (2 pav.).
Pacientų pasiskirstymas pagal lytį
33%
67%
vyrai moterys
2 pav.: Pacientų pasiskirstymas pagal lytį
Tiriamieji buvo suskirstyti pagal amţių į 2 grupes. Vidutinio amţiaus pacientų (52 - 60 m.), sergančių 2 tipo cukriniu diabetu, buvo 15 (42%), o 21 (58%) pacientas buvo senyvo amţiaus grupėje nuo 61 metų iki 77 metų (3 pav.).
Pacientų pasiskirstymas pagal amžių
42%
58%
52 - 60 metai 61 - 77 metai
Atlikus pacientų pasiskirstymo pagal išsilavinimą analizę, paaiškėjo, kad aukštąjį išsilavinimą turi 8 (22%) pacientai, aukštesnįjį – 12 (33%) pacientų, vidurinį – 10 (28%), o pagrindinį – 6 (17 %) pacientai. Daugiausiai pacientų turėjo aukštesnįjį išsilavinimą (4 pav.)
Pacientų pasiskirstymas pagal išsilavinimą
22% 33% 28% 17% aukštasis aukštesnysis vidurinis pradinis
4 pav.: Pacientų pasiskirstymas pagal išsilavinimą
Analizuojant pacientų duomenis pagal dirbamą darbą nustatėme, kad 20 (56%) pacientų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu, anketoje paţymėjo dirbantys fizinį darbą, o 16 (44%) pacientų dirbo protinį darbą (5 pav.).
Pacientų pasikirstymas pagal dirbamą darbą
56% 44%
fizinis protinis
5 pav.: Pacientų pasiskirstymas pagal dirbamą darbą
Atlikus analizę paaiškėjo, kad pacientų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu 10 metų ir trumpiau buvo 15 (42%), o sergančių 11 metų ir ilgiau – 21 (58%) pacientas (6 pav.).
Pacientų pasiskirstymas pagal ligos trukmę
42%
58%
≤ 10 metų 11 > metų
6 pav.: Pacientų pasiskirstymas pagal ligos trukmę
Įvertinus pacientų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu, nuotaikų kaitą, paaiškėjo, kad gera nuotaika daţniausiai pasireiškia 11 (31%) pacientų, vidutinė nuotaika - 20 (56%) pacientų, o bloga nuotaika daţniausiai pasireiškia tik 5 (14%) pacientams (7 pav.).
Pacientų pasiskirstymas pagal nuotaiką
31% 55% 14% gera vidutinė bloga
7 pav.: Pacientų pasiskirstymas pagal nuotaiką
Atlikus analizę apie pacientų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu, poţiūrį į mitybą, paaiškėjo, jog 32 (89%) pacientai rūpinasi savo mityba, o 4 (11%) pacientai didelio dėmesio savo mitybai neteikė (8 pav.).
Pacientų pasiskirstymas pagal mitybą
89% 11%
rūpinasi nesirūpina
8 pav.: Pacientų pasiskirstymas pagal mitybą
Analizuojant anketos duomenis, nustatėme kad, vieną ar net kelias hipoglikemines komas buvo patyrę 8 (22%) pacientai, sergantys 2 tipo cukriniu diabetu (9 pav.).
Pacientų pasiskirstymas pagal patirtą hipoglikeminę komą
22%
78%
turėjo neturėjo
9 pav.: Pacientų pasiskirstymas pagal patirtą hipoglikeminę komą
Atlikus analizę paaiškėjo, kad daugiausiai 13 (62%) pacientų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu 11 metų ir ilgiau, buvo vidutinio amţiaus grupėje (61 - 77 m.) (10 pav.).
Pacientų pasiskirstymas pagal ligos trukmę ir amžių
47 38 53 62 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 52 - 60 metai 61 - 77 metai Amžiaus grupės P roc e nt a i ≤ 10 metų 11 > metų10 pav.: Pacientų pasiskirstymas pagal ligos trukmę ir amţių.
Pacientams, kurie serga 2 tipo cukriniu diabetu, daţniausiai pasireiškė šios komplikacijos: diabetine retinopatija, diabetine nefropatija ir diabetinė neuropatija. Šiame tyrime daugiausiai pacientų, kurie sirgo 2 tipo cukriniu diabetu, turėjo diabetinę retinopatiją – 17 (47%). O diabetinę nefropatiją ir neuropatiją turėjo per pus maţiau pacientų, tai yra 8 (22%) ir 9 (25%) pacientai (11 pav.).
Pacientų pasiskirstymas pagal komplikacijas
47 22 25 53 78 75 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
diabetinė retinopatija diabetinė nefropatija diabetinė neuropatija
Komplikacijos P roc e nt a i yra nėra
Lyginant pacientų ligos trukmę ir komplikacijas, paaiškėjo, kad sergant 2 tipo cukriniu diabetu 11 metų ir ilgiau, daţniausiai pasireiškianti komplikacija pacientams buvo diabetinė nefropatija, ją turėjo net 87% apklaustųjų. O sergantiems 10 metų ir trumpiau, ši komplikacija buvo rečiausia – 13% pacientų.
Diabetine retinopatija pasireiškė 76% pacientų, sergančių 11 metų ir ilgiau, o sergantiems 10 metų ir trumpiau, ši komplikacija pasireiškė tik 24% pacientų. Skirtumas tarp sergančių diabetine retinopatija 11 metų ir ilgiau, bei 10 metų ir trumpiau gautas statistiškai reikšmingas (p< 0,05) (12 pav.).
Pacientų pasiskirstymas pagal ligos trukmę ir komplikacijas
24 13 33 76 87 67 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
diabetinė retinopatija diabetinė nefropatija diabetinė neuropatija
Komplikacijos P roc e nt a i ≤ 10 metų 11 > metų *
12 pav.: Pacientų pasiskirstymas pagal ligos trukmę ir komplikacijas
3. 1. Kasdienės veiklos vertinimas
Išanalizavus ADL testo rezultatus nustatėme, kad labiausiai buvo sutrikęs gebėjimas judėti lauke 2,5 ± 0,7 balai, gaminti valgį 2,6 ± 0,6 balai, apsirengti 2,6 ± 0,6 balai, judėti patalpose 2,6 ± 0,6 balai, atlikti asmeninį tualetą 2,6 ± 0,6 balai, apsitarnauti vonioje/duše 2,6 ± 0,6 balai, persikelti 2,6 ± 0,6 balai ir atlikti namų ruošos darbus 2,6 ± 0,6 balai (13 pav.).
VEIKLOS 2,6 2,6 2,7 2,7 2,6 2,9 2,6 2,8 2,5 2,6 2,6 2,6 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 namų ruoša persikėlimas tualetas maitinimasis vonia/dušas sfinkterių kontrolė asmeninis tualetas bendravimas judėjimas lauke judėjimas patalpose apsirengimas valgio gaminimas V e ik los Balai
13 pav.: Pacientų veiklų vertinimas
Išanalizavus gautus rezultatus, kaip ligos trukmė įtakoja sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu gebėjimus, nustatėme kad, atlikti namų ruošos darbus sergantiems 11 metų ir ilgiau, net 10 (48%) pacientų yra reikalinga pagalba, o sergantiems 10 metų ir trumpiau, pagalba buvo reikalinga tik 2 (13%) pacientams.
Gautas skirtumas tarp pagalbos reikalingumo namų ruošoje sergantiems 11 metų ir ilgiau, bei 10 metų ir trumpiau, yra statistiškai patikimas (p< 0,05), (14 pav.).
Namų ruoša 13 48 87 52 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 ≤ 10 metų 11 > metų Ligos trukmė P roc e nt a i reikalinga pagalba atlieka savarankiškai *
14 pav.: Sergančiųjų pasiskirstymas pagal savarankiškumą namų ruošoje atsiţvelgiant į ligos trukmę.
Įvertinę gebėjimą atlikti asmeninį tualetą nustatėme, kad sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu 11 metų ir ilgiau, pagalba buvo reikalinga 10 (48%) pacientų, o sergantiems 10 metų ir trumpiau, pagalba buvo reikalinga tik 2 (13%) pacientams.
Gautas skirtumas tarp pagalbos reikalingumo atliekant asmeninį tualetą sergantiems 11 metų ir ilgiau, bei 10 metų ir trumpiau, yra statistiškai patikimas (p< 0,05), (15 pav.).
Asmeninis tualetas 13 48 87 52 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 ≤ 10 metų 11 > metų Ligos trukmė P roc e nt a i reikalinga pagalba atlieka savarankiškai *
15 pav.: Sergančiųjų pasiskirstymas pagal savarankiškumą atliekant asmeninį tualetą atsiţvelgiant į ligos trukmę.
Įvertinus, kaip pacientams sekėsi gaminti valgį paaiškėjo, kad sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu 11 metų ir ilgiau, pagalba buvo reikalinga 9 (47%) pacientams, o sergantiems 10 metų ir trumpiau, pagalbos reikėjo tik 1 (12%) pacientui.
Gautas skirtumas tarp pagalbos reikalingumo gaminant valgį sergantiems 11 metų ir ilgiau, bei 10 metų ir trumpiau, yra statistiškai patikimas (p< 0,05), (16 pav.).
Valgio gaminimas 12 47 88 53 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 ≤ 10 metų 11 > metų Ligos trukmė P roc e nt a i reikalinga pagalba atlieka savarankiškai *
16 pav.: Sergančiųjų pasiskirstymas pagal savarankiškumą gaminant valgį atsiţvelgiant į ligos trukmę.
Įvertinę gebėjimą rengtis nustatėme, kad sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu 11 metų ir ilgiau, pagalba buvo reikalinga 9 (43%) pacientams, o sergantiems 10 metų ir trumpiau, pagalba buvo reikalinga tik 2 (13%) pacientams.
Gautas skirtumas tarp pagalbos reikalingumo rengiantis sergantiems 11 metų ir ilgiau, bei 10 metų ir trumpiau, yra statistiškai patikimas (p< 0,05), (17 pav.).
Rengimasis 13 43 87 57 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 < 10 metų 11 > metų Ligos trukmė P roc e nt a i reikalinga pagalba atlieka savarankiškai *
17 pav.: Sergančiųjų pasiskirstymas pagal savarankiškumą rengiantis atsiţvelgiant į ligos trukmę.
Įvertinus pacientų gebėjimą judėti patalpose nustatėme, kad sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu 11 metų ir ilgiau, pagalba buvo reikalinga 9 (43%) pacientams, o sergantiems 10 metų ir trumpiau, pagalba buvo reikalinga tik 2 (13%) pacientams.
Gautas skirtumas tarp pagalbos reikalingumo judant patalpose sergantiems 11 metų ir ilgiau, bei 10 metų ir trumpiau, yra statistiškai patikimas (p< 0,05), (18 pav.).
Judėjimas patalpose 13 43 87 57 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 < 10 metų 11 > metų Ligos trukmė P roc e nt a i reikalinga pagalba atlieka savarankiškai *
18 pav.: Sergančiųjų pasiskirstymas pagal savarankiškumą judant patalpose atsiţvelgiant į ligos trukmę.
Įvertinus pacientų gebėjimą persikelti nustatėme, kad sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu 11 metų ir ilgiau, pagalba buvo reikalinga 9 (43%) pacientams, o sergantiems 10 metų ir trumpiau, pagalba buvo reikalinga tik 2 (13%) pacientams.
Gautas skirtumas tarp pagalbos reikalingumo persikeliant sergantiems 11 metų ir ilgiau, bei 10 metų ir trumpiau, yra statistiškai patikimas (p< 0,05), (19 pav.).
Persikėlimas 13 43 87 57 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 < 10 metų 11 > metų Ligos trukmė P roc e nt a i reikalinga pagalba atlieka savarankiškai *
19 pav.: Sergančiųjų pasiskirstymas pagal savarankiškumą persikeliant atsiţvelgiant į ligos trukmę.
Įvertinę gebėjimą judėti lauke nustatėme, kad sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu 11 metų ir ilgiau, pagalba buvo reikalinga 10 (48%) pacientų, o sergantiems 10 metų ir trumpiau, pagalba buvo reikalinga tik 3 (20%) pacientams.
Gautas skirtumas tarp pagalbos reikalingumo judant lauke sergantiems 11 metų ir ilgiau, bei 10 metų ir trumpiau, yra statistiškai patikimas (p< 0,05), (20 pav.).
Judėjimas lauke 20 48 80 52 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 < 10 metų 11 > metų Ligos trukmė P roc e nt a i reikalinga pagalba atlieka savarankiškai *
20 pav.: Sergančiųjų pasiskirstymas pagal savarankiškumą judant lauke atsiţvelgiant į ligos trukmę.
Įvertinus, kaip pacientams sekasi vonioje ir duše nustatėme, kad sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu 11 metų ir ilgiau, pagalba buvo reikalinga 10 (48%) pacientų, o sergantiems 10 metų ir trumpiau, pagalba buvo reikalinga tik 3 (20%) pacientams.
Gautas skirtumas tarp pagalbos reikalingumo vonioje ir duše sergantiems 11 metų ir ilgiau, bei 10 metų ir trumpiau, yra statistiškai patikimas (p< 0,05), (21 pav.).
Vonia / dušas 20 48 80 52 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 < 10 metų 11 > metų Ligos trukmė P roc e nt a i reikalinga pagalba atlieka savarankiškai *
21 pav.: Sergančiųjų pasiskirstymas pagal savarankiškumą vonioje ir duše atsiţvelgiant į ligos trukmę.
IV. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS
Cukrinis diabetas – sunki liga, veikianti įvairius ţmogaus gyvenimo aspektus [37]. Cukrinio diabeto komplikacijos turi įtakos sergancčiųjų fizinei bei psichinei sveikatai ir socialinei adaptacijai [38].
Ypatingas sergamumo cukriniu diabetu augimas stebimas besivystančiose šalyse, nes su ekonomikos augimu kinta ţmonių gyvenimo būdas atsiranda vis daugiau šią ligą provokuojančių veiksnių: netinkami mitybos įpročiai, maţas fizinis aktyvumas, rūkymas, ilgėjanti gyvenimo trukmė [36].
Todėl labai svarbu padėti pacientui lavinti apsitarnavimo įgūdţius, susigraţinti savarankiškumą, pasirinkti pagal fizines galimybes tinkamą darbą ir uţsitikrinti laisvalaikio praleidimą.
Ištyrėme 36 pacientus sergančius 2 tipo cukriniu diabetu. Pacientams buvo suteikiama informacija, kaip jie galėtų lengviau save apsitarnauti, kokios techninės ergoterapijos priemonės galėtų jiems padėti kasdienėje veikloje.
Pacientai tirti ADL testu (Kasdienės veiklos vertinimo testas), taip pat atsakinėjo į anketoje pateiktus klausimus.
Kasdienės veiklos vertinimo testo rezultatai parodė, kad labiausiai sutrikusios veiklos: judėjimas lauke, valgio gaminimas, apsirengimas, judėjimas patalpose, asmeninis tualetas, vonia/dušas, persikėlimas ir namų ruoša.
Nagrinėjant uţsienio literatūrą, pastebėjau, kad ir ten daţnai naudojamas ADL (Kasdienės veiklos vertinimo testas) testas, norint įvertinti pacientų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu, savarankiškumą kasdienėje veikloje. Jis yra gana informatyvus ir jautrus nustatyti pacientų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu, savarankiškumą, ir atsirandančius sunkumus jau esant diabeto komplikacijoms. Toks tyrimas buvo atliktas Meksikoje, kur buvo tiriami vyresnio amţiaus pacientai, sergantys 2 tipo cukriniu diabetu.
Tiriant pacientų savarankiškumą ADL testu paaiškėjo, kad visose veiklose, didesnė pagalba buvo reikalinga pacientams, kurie sirgo 11 metų ir ilgiau, lyginant su sergančiais 10 metų ir trumpiau. Gautas skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (p < 0,05).
Tyrimais nustatyta, kad per daugelį metų cukrinis diabetas paţeidţia kai kurias organizmo dalis, ypač akis, inkstus ir nervus [39].
Visiems tiriamiesiems buvo diagnozuotos įvairios cukrinio diabeto komplikacijos. Tai diabetinė retinopatija, diabetinė nefropatija ir diabetinė neuropatija. Daţniausia komplikacija buvo diabetinė retinopatija. Ją turėjo 17 (47%) pacientų.
Analizuojant pacientų pasiskirstymą pagal ligos trukmę ir komplikacijas paaiškėjo, kad sergantiems 10 metų ir trumpiau daţniausiai diagnozuojama diabetinė neuropatija 3 (33%). O sergantiems 11 metų ir ilgiau – diabetinė nefropatija 7 (87%) ir diabetinė retinopatija 13 (76%). Statistiškai reikšmingas skirtumas gautas sergantiems diabetine retinopatija 10 metų ir trumpiau, lyginant su sergančiais 11 metų ir ilgiau (p< 0,05).
Cukrinio diabeto komplikacijos ir diabeto trukmė sumaţina pacientų savarankiškumą. Nagrinėjant uţsienio literatūrą daugelyje straipsnių rašoma, koks svarbus yra ergoterapeuto darbas su sergančiaisiais 2 tipo cukriniu diabetu pacientais.
Cate Y, Baker SS, Gilbert MP., Amerikoje, rašo apie ergoterapeuto darbą su pacientais, kurie prarado regėjimą sirgdami cukriniu diabetu. Kaip svarbu yra pritaikyti tokių pacientų namų aplinką, taip pat pritaikyti kompensacines, technines ergoterapijos priemones.
Tad ergoterapeuto pagalba yra ypač reikalinga pacientams, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, kada jų ligos trukmė yra 11 metų ir ilgesnė. Nes tada pradeda atsirasti komplikacijos: diabetinė retinopatija, diabetinė nefropatija, diabetinė neuropatija, kurios maţina pacientų savarankiškumą kasdienėje veikloje.
PASIŪLYMAI IR REKOMENDACIJOS
Pacientams, ilgesnį laiką sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, ergoterapija yra reikalinga dėl atsirandančių komplikacijų, kurios sutrikdo pacientų savarankiškumą kasdienėje veikloje. Ergoterapeuto patarimai yra ypač svarbūs pritaikant namų ir darbo aplinką, parenkant kompensacines, technines ergoterajijos priemones (įrankiai su pastorintomis rankenomis ). Rekomenduojamos rankų mankštelės.
Kontroliuodamas diabetą, pacientas gali ilgai išsaugoti gerą savijautą ir išvengti komplikacijų. Suteikiama informacija apie mitybą, kojų prieţiūrą, fizinį aktyvumą, įvairius mokymus ir streso valdymą.
IŠVADOS
4. Nustatėme, kad sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, labiausiai buvo sutrikdytas gebėjimas judėti lauke, gaminti valgį, apsirengti, judėti patalpose, atlikti asmeninį tualetą, apsitarnauti vonioje/duše, persikelti ir atliekti namų ruošos darbus.
5. Nustatėme, kad pacientams, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, reikšmingos įtakos savarankiškumui turi ligos trukmė. Sergantiems 11 metų ir ilgiau buvo reikalinga didesnė pagalba atliekant kasdienę veiklą lyginant su sergančiais 10 metų ir trumpiau (p< 0,05).
6. Nustatėme, kad daţniausia komplikacija yra diabetinė retinopatija, kuri kartu su diabetine nefropatija atsiranda daţniausiai sergantiems 11 metų ir ilgiau. Sergantiems 10 metų ir trumpiau daţniausiai atsiranda diabetinė neuropatija. Ilgėjanti ligos trukmė ir atsirandančios cukrinio diabeto komplikacijos dar labiau sutrikdo pacientų savarankiškumą.
LITERATŪRA
1. Rudinskienė E. Cukrinis diabetes ir odos ligos. Lietuvos diabeto asociacija, Vilnius 2006 2. Prieiga per internetą
www.hsc.wvu.edu/som/ot/connectFunctionImpairments/DiabetesType1-2/index.asp
3. Norkus A., Baliutavičienė D., Danytė E., Ţalinkevičius R. Cukrinio diabeto diagnostika ir mitybos principai, Kaunas 2007
4. Prieiga per internetą www.medicine.lt/index.php?pagrid=leidiniai&subid=gm&strid=2225
5. Alberti K.G.M.M. The diagnosis Clasifikation of Diabetes mellitus. Diabetes Voice 1999. 6. McCance DR, Hanson RL, Chaeles MA, Jacobsson LTH, Pettitt DJ, Bennett PH et al.
Comparison of tests for glycated haemoglobin and fastiny and two hour plasma glucose concentrations as diagnostic methods for diabetes. BMJ 1994.
7. World Health Organization Diabetes Mellitus: Report of a WHO Study Group. Geneva: WHO, 1985.
8. Alberti K. G. M. M., Zimmet P. Z. Definition, diagnosis and classification of diabetes mellitus and its complications. Part 1: Diagnosis and classification of diabetes mellitus. Provisional report of a WHO consultations. Diabet. Med. 1998; 15: 539 – 553.
9. WHO/NCD/NCS/99.2: Definition, Diagnosis and classification of Diabetes Mellitus and its complications. Part 1: Diagnosis and classification of Diabetes mellitus. WHO, Geneva, 1999.
10. Kuzuya T., Matsuda A. Classification of diabetes on the basis of etiologies versus degree of insulin deficiency. Diabetes Care 1997; 20: 219 – 20.
11. Clark C. M., Lee D. A. Prevention and treatment of the complications of diabetes mellitus. N Engel J Med 1995.
12. Wing R. R. Blair EH, Bonomi P, Marcus MD, Watanabe R, Bergman RN. Coloric restriction per se is a significant factor in improvements in glycemic control and insulin sensitivity during weight loss in obese NIDDM patients. Diabetes Care 1994; 17: 30 – 36. 13. Reailitacijos metodų ir priemonių efektyvumas: Lietuvos reabilitologų asociacijos
konferencijos medţiaga, Birštonas 2004, spalio 1 – 2 d. Lietuvos reabilitologų asociacija : [Kriščiūnas A.], Kaunas, 2004.
14. Petruševičienė D., Kriščiūnas A. Ligonių, sirgusių galvos smegenų insultu, ergoterapija. Medicina (2003) 39 tomas. Nr. 11
