KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
Profilaktinės medicinos katedra
MILDA MURAŠKAITĖ
KAIŠIADORIŲ RAJONO GYVENTOJŲ MITYBOS
IR JOS RYŠIŲ SU ARTERINE HIPERTENZIJA
VERTINIMAS
MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS (Visuomenės sveikata ir mityba)
Mokslinė vadovė: Doc. Jūratė Klumbienė
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata ir mityba
Kaišiadorių rajono gyventojų mitybos ir jos ryšio su arterine hipertenzija vertinimas Milda Muraškaitė
Darbo mokslinis vadovas: Doc. Jūratė Klumbienė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. – Kaunas, 2007. –74 p
Darbo tikslas: Įvertinti Kaišiadorių rajono gyventojų mitybą ir jos ryšį su arterine
hipertenzija.
Uţdaviniai: Nustatyti Kaišiadorių rajono 25-64 m. gyventojų paros maisto davinio sudėtį.
Įvertinti Kaišiadorių rajono 25-64 m. gyventojų mitybą ir jos sąsajas su socialiniais veiksniais. Nustatyti Kaišiadorių gyventojų mitybos įpročių pokyčius nuo1999 m. iki 2007 m. Įvertinti arterinės hipertenzijos paplitimą tarp Kaišiadorių gyventojų bei jos kontrolės būklę 1999 m. ir 2007 m. Įvertinti gyventojų mitybos ryšį su arterine hipertenzija.
Tyrimo metodika. Naudojant 24 val. mitybos apklausos metodą, 1999 m. buvo apklausti 326
atsitiktinai atrinkti 25-64 m. Kaišiadorių rajono gyventojai. Suskaičiuota paros maisto davinio energinė vertė ir maisto medţiagų kiekiai. 1999 m. ir 2007 m. (n=257) buvo atlikta daţnuminė mitybos apklausa. Sveikatos patikrinimų metu matuotas arterinis kraujospūdis. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS programos 12 versiją. Skirtumai tarp skirstinių vertinti, taikant Mann-Whitney ir Kruskal-Wallis testus. Vertinant hipertenzijos paplitimo skirtumus tarp grupių, taikytas Z ir χ2
kriterijus. Statistiškai reikšmingu laikytinas rezultatas, kai paklaidos tikimybė p<0,05.
Rezultatai. Kaišiadorių rajono 25-64 m. gyventojai vartojo pakankamai baltymų, bet per
daug riebalų ir per maţai angliavandenių. Vyrų ir moterų maisto davinyje buvo per didelis cholesterolio ir natrio kiekis bei nepakankamas maistinių skaidulų ir kalcio kiekis. Vyrai su maistu gavo daugiau energijos ir visų maisto medţiagų nei moterys. Skirtingo amţiaus ir išsilavinimo grupių gyventojų maisto davinio sudėtis nesiskyrė. Per aštuonerius metus (1999-2007 m.) Kaišiadorių rajono gyventojų mitybos įpročiai tapo sveikesni: padidėjo augalinių aliejų, švieţių darţovių ir vaisių, juodos duonos, vištienos vartojimas, sumaţėjo gyvulinių riebalų vartojimas. 2007 m. 63,1 proc. Kaišiadorių rajono gyventojų nustatytas padidėjęs arterinis kraujospūdis. Palyginus su 1999 m., arterinės hipertenzijos paplitimas padidėjo tarp
moterų. Arterinės hipertenzijos kontrolės būklė yra nepatenkinama. Gyventojai, kuriems nustatyta arterinė hipertenzija, daţniau vartojo švieţius vaisius ir darţoves, negu tie, kurių arterinis kraujospūdis normalus. Abiejų grupių ţmonių valgomosios druskos vartojimo įpročiai nesiskyrė, ir jų paros maisto davinyje buvo per didelis natrio kiekis.
Išvados. Kaišiadorių rajono gyventojų maisto davinio sudėtis neatitiko Pasaulio sveikatos
organizacijos rekomendacijų, nes buvo vartojama per daug riebalų, cholesterolio ir natrio. Siekiant sumaţinti arterinės hipertenzijos paplitimą tarp Kaišiadorių rajono gyventojų, būtina ugdyti sveikesnius gyventojų mitybos įpročius.
Raktiniai ţodţiai. 24 val. mitybos apklausa, maisto medţiagos, energinė vertė, mitybos
SUMMARY
Public Health and nutrition
Dietary assessment of population of Kaišiadoris region and the evaluation of association between diet and hypertension
Milda Muraškaitė
Supervisor Jūratė Klumbiene, Assoc. Prof. Department of Preventive Medicine Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. – Kaunas, 2007. – 74p.
Aim of the study: to evaluate nutrition habits of Kaišiadoris region population and to examine the association between diet and hypertension.
Objectives: to examine daily energy and nutrient intake of population aged 25-64 in Kaišiadoris region in relation to social factors; to evaluate changes in nutrition habits between 1999 and 2007; to assess the prevalence of hypertension and control status; to examine the association between diet and hypertension.
Methods: 24 hour dietary recall and food frequency questionnaire were used to examine
nutrition of randomly selected people in Kaišiadoris region: 326 persons aged 25-64 years were examined in 1999 and 257 - in 2007. The daily energy and nutrient intake was calculated. Blood pressure was measured in both surveys. Statistical analyses were performed
using statistical software package ―SPSS 12‖. The differences in the distributions of energy and nutrients between various groups were assessed by Mann-Whitney and Kruskal-Wallis tests. The differences in prevalence of hypertension were assessed by Z test and χ2 criterion. The difference was considered to be statistically significant when p<0.05.
Results. The average total fat intake of population of Kaišiadoris region was above
recommendations for healthy nutrition and the average intake of carbohydrates was insufficient. The intake of protein was sufficient. The diet of men and women contained too much cholesterol and sodium and lacked fibers and calcium. Daily energy and nutrient intake of men was higher compared to women. No association between age, education and dietary intake was found. Since 1999 the nutrition habits of population in Kaišiadoris region became healthier: increased the usage of fresh vegetables and fruits, vegetable oil, dark bread, poultry, and declined consumption of animal fat. In 2007, the prevalence of hypertension among Kaišiadoris population was 63.1%. The prevalence of elevated blood pressure increased among women. Hypertension control status is unsatisfactory. Hypertensive persons used fresh vegetables and fruits more often than normotensive. There was no difference in salt consumption depending on level of blood pressure. The intake of sodium was too high.
Conclusions. In Kaišiadoris region dietary intake of men and women does not correspond to
WHO recommendations on healthy nutrition: intake of fat, cholesterol and sodium were too high. Promotion of healthy nutrition is needed in order to reduce the prevalence of hypertension among population in Kaišiadoris region.
SANTRUMPOS
AH - arterinė hipertenzija
AKS – arterinis kraujo spaudimas dAKS - diastolinis kraujo spaudimas IŠL - išeminė širdies liga
LNL - lėtinės neinfekcinės ligos PI – pasikliautinasis intervalas sAKS – sistolinis kraujo spaudimas PSO - Pasaulinė Sveikatos Organizacija RV - rizikos veiksnys
RMC - Respublikinis mitybos centras SN - standartinis nuokrypis
TURINYS
ĮVADAS ... 7
1. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 8
2. LITERATŪROS APŢVALGA ... 9
2.1 LIETUVOS GYVENTOJŲ MITYBOS TYRIMAI ... 9
2.2 ARTERINĖ HIPERTENZIJA KAIP VISUOMENĖS PROBLEMA ... 14
2.3 MITYBA IR ARTERINĖ HIPERTENZIJA ... 15
3.TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA ... 18
3.1 DARBO APIMTIS IR KONTINGENTAS ... 18
3.2 TYRIMO METODAI ... 20
3.2.1 MITYBOS TYRIMAS ... 20
3.2.2 ARTERINIO KRAUJOSPŪDŢIO MATAVIMAI IR ARTERINĖS HIPERTENZIJOS NUSTATYMAS ... 21
3.3 STATISTINĖ DUOMENŲ ANALIZĖ ... 22
4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 23
4.1 KAIŠIADORIŲ RAJONO 25-64 m. GYVENTOJŲ PAGRINDINIŲ MAISTO MEDŢIAGŲ IR ENERGIJOS SUVARTOJIMAS. ... 23
4.2 KAIŠIADORIŲ RAJONO GYVENTOJŲ MITYBOS ĮPROČIŲ POKYČIAI NUO 1999 m. IKI 2007 m. ... 45
4.3 ARTERINĖS HIPERTENZIJOS PAPLITIMAS TARP KAIŠIADORIŲ RAJONO 25-64m. GYVENTOJŲ IR KONTROLĖS BŪKLĖS VERTINIMAS ... 53
4.4 KAIŠIADORIŲ GYVENTOJŲ MITYBOS ĮPROČIŲ SĄSAJOS SU ARTERINE HIPERTENZIJA ... 59 IŠVADOS ... 68 REKOMENDACIJOS ... 69 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 70 PRIEDAI ... 74
ĮVADAS
Mitybos įtaka sveikatai įrodyta daugelyje mokslinių tyrimų. Netinkama mityba skatina lėtinių neinfekcinių ligų (LNL), tokių kaip išeminė širdies liga, arterinė hipertenzija (AH), piktybiniai navikai, nuo insulto nepriklausomas cukrinis diabetas, nutukimas, osteoporozė, atsiradimą [1, 2, 3]. Šios ligos išlieka svarbiausia Lietuvos ir daugelio kitų šalių gyventojų mirties prieţastis [4, 5]. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL). AH yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, skatinančių ŠKL atsiradimą [15, 19]. Daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų mirčių siejamos su padidėjusiu arteriniu kraujospūdţiu (AKS) [6].
Lietuvoje nuo 1983 m. vykdoma LNL integruotos profilaktikos programa (CINDI - Country-wide Integrated Noncommunicable Disease Intervention), koordinuojama Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO). Vienas iš šios programos uţdavinių ugdyti sveiką mitybą, kontroliuoti rizikos veiksnius , tokius kaip arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, hipercholesterolemija, antsvoris, rūkymas, rizikingas alkoholio vartojimas, netinkama mityba, maţas fizinis aktyvumas. Siekiant įvertinti taikomų priemonių efektyvumą yra stebimas LNL epidemiologinės situacijos kitimas tarp miesto ir kaimo gyventojų. 1999 m. AH paplitimas tarp 5 rajonų centrų vyrų buvo 59,3 proc., o tarp moterų – 42,1 proc. [7]. Padidėjęs AKS nustatytas kas antram vidutinio amţiaus Kauno vyrui ir kas trečiai moteriai. Tokie AH paplitimo Lietuvoje rodikliai yra vieni didţiausių Europoje, o jos kontrolė nepatenkinama [7]. Nustatyta, valgomosios druskos, vaisių ir darţovių vartojimas, maisto davinio energetinė vertė veikia AKS [8]. Per paskutinį dešimtmetį Lietuvos gyventojai pradėjo vartoti daugiau augalinių riebalų, švieţių vaisių ir darţovių [9]. Tačiau padidėjusio AKS paplitimas išlieka didelis ir AH tebėra aktuali visuomenės sveikatos problema.
Išsamūs mitybos tyrimai padeda nustatyti maitinimosi įpročius, susijusius su AH ir kitomis LNL. Pastovi mitybos stebėsena naudinga, įvertinant mitybos pokyčius, nustatant daţniausiai pasitaikančias gyventojų mitybos klaidas. Surinkta informacija gali būti panaudota įvertinti ir suplanuoti sveikatos stiprinimo ir LNL profilaktikos programas.
DARBO TIKSLAS
Įvertinti Kaišiadorių rajono 25-64 m. gyventojų mitybą ir jos ryšį su arterine hipertenzija
DARBO UŢDAVINIAI
1. Nustatyti Kaišiadorių rajono 25-64 m. gyventojų paros maisto davinio sudėtį.
2. Įvertinti Kaišiadorių rajono 25-64 m. gyventojų mitybą ir jos sąsajas su socialiniais veiksniais.
3. Nustatyti Kaišiadorių gyventojų mitybos įpročių pokyčius nuo1999 m. iki 2007 m.
4. Įvertinti arterinės hipertenzijos paplitimą tarp Kaišiadorių gyventojų bei jos kontrolės būklę 1999 m. ir 2007 m.
5. Įvertinti mitybos ryšį su arterine hipertenzija.
2. LITERATŪROS APŢVALGA
Ţmogaus sveikata turi būti ne tik gera, bet ir funkcionali. Mityba, betarpiškai formuodama organizmo atsparumą infekcijoms, saugo nuo onkologinių ir kraujotakos sistemos ligų, lemia ţmonių sveikatą ir kontroliuoja senėjimo procesą.
Lietuvos gyventojai netinkamai maitinasi. LR Statistikos departamento duomenimis, 2001 m. gyventojai nepakankamai vartojo darţovių (išskyrus bulves), vaisių, uogų ir ţuvies. Vienas gyventojas per metus vidutiniškai suvalgė 14,4 kg ţuvies ir jos produktų, darţovių - 86 kg, vaisių ir uogų - 62 kg [10].
Mokslo įrodyta, kad netinkama mityba skatina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, piktybinių navikų, nutukimo, nuo insulino nepriklausomo cukrinio diabeto, osteoporozės ir kitų lėtinių ligų atsiradimą. Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai vis dar nėra palankūs sveikatai: maisto racione stebimas riebalų perteklius (riebalinės kilmės kalorijos – apie 39 proc. viso raciono energinės vertės) ir angliavandenių trūkumas (angliavandenių kilmės kalorijos – apie 46 proc.). Šalies gyventojai nepakankamai vartoja vaisių ir darţovių, ţuvų bei jų produktų, o didelis riebalų ir cukraus turinčių produktų vartojimas nėra palankus sveikatai. Šalies gyventojų vartojamų maistinių skaidulų kiekis nėra pakankamas. Kaimo gyventojų mityba taip pat neracionali – jų vartojamų riebalų kiekis didesnis nei rekomenduojamas mitybos specialistų [11].
Norvegijos ir Baltijos šalių 2002 m. tarptautinio tyrimo metu buvo tirtas 1076 atsitiktinai atrinktų 15-74 m. amţiaus Lietuvos gyventojų maisto produktų vartojimo daţnis. Nustatyta, kad 90 proc. gyventojų turėtų daugiau vartoti darţovių ir vaisių, 40 proc. - daugiau valgyti ţuvies ir 50 proc. - duonos, tik tada jų mityba atitiktų tarptautines maitinimosi rekomendacijas [12].
Respublikinio mitybos centro atlikti suaugusių Lietuvos ţmonių gyvensenos ir mitybos tyrimai parodė, kad Lietuvos gyventojai su maistu suvartoja pernelyg daug cukraus, riebalų, sočiųjų riebiųjų rūgščių, cholesterolio. Maiste nepakanka darţovių, įvairių grūdinių produktų, todėl stinga sudėtinių angliavandenių ir maistinių skaidulų. Pernelyg daug suvartojama valgomosios druskos, t.y. natrio gaunama per daug, o kitų mineralinių medţiagų (išskyrus jodą) ir vitaminų suvartojama rekomenduojamų normų ribose, nors 57,3 proc. Lietuvos gyventojų niekada nevartoja vitaminų preparatų [4, 13].
Tyrimų duomenimis, suaugusių Lietuvos gyventojų mityba per pastaruosius kelis dešimtmečius labai keitėsi: smarkiai didėjo riebalų ir maţėjo angliavandenių suvartojimas, maiste atsirado daug sveikatai nepalankaus cholesterolio, maisto racionas tapo nesubalansuotas. Atsitiktinės atrankos būdu buvo atrinkta 3000 19-64 m. amţiaus Lietuvos
gyventojų (1431 vyrai ir 1569 moterys), atsakymai apie mitybą gauti iš 70,1% respondentų (956 vyrų ir 1146 moterų). Tyrimas buvo pradėtas 1997 m. liepą ir pabaigtas rugsėjo mėn. Mityba buvo tiriama uţrašant praėjusios paros mitybos duomenis. Išnagrinėjus Lietuvos gyventojų vidutinio maisto davinio maistinę vertę, paaiškėjo, jog Lietuvos gyventojai daugiau nei rekomenduojama suvartoja riebalų - apie 42-45 proc. viso maisto davinio energinės vertės (rekomenduojama - iki 35 proc.), tačiau nepakankamai - angliavandenių - tik 39-43 proc. (rekomenduojama - daugiau, negu 55 proc.). Daugiau negu rekomenduojama suvartojama ir natrio - apie 3400 - 5300 mg (norma - iki 1600 mg/d). Pagrindinių vitaminų bei kitų mineralinių medţiagų vidutiniai suvartojami kiekiai yra normos ribose. Lėtinių neinfekcinių ligų (t.y. išeminės širdies ligos, padidėjusio kraujospūdţio ir kitų itin Lietuvoje paplitusių susirgimų) profilaktikos tikslais būtina riboti riebalų bei valgomosios druskos suvartojimą [14].
Jodo stokos pavojus Lietuvoje įrodytas tyrimais. Respublikinis mitybos centras, kartu su Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos institutu, 1995 m. vykdė tarptautinę Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) remiamą programą. 28 Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose ištyrus 2087 vaikus, paaiškėjo, kad tik 40 proc. moksleivių šlapime jodo kiekis atitinka normą (jodo kiekis šlapime viršija arba lygus 10 (g/d). Net 46 proc. tirtų vaikų pasireiškė maţi ir vidutiniai jodo trūkumo sukelti sutrikimai. Rizikos grupę, kurioje jodo kiekis neviršijo 2 (g/dl), sudarė 11 proc. tiriamųjų [15].
RMC tyrimai parodė, kad Lietuvoje nepakankamai vartojama vitaminų, mineralinių medţiagų, stambiamolekulinių angliavandenių, tarp jų ir maistinių skaidulų turinčių vaisių ir darţovių – tik apie 315 g per parą. PSO ekspertai rekomenduoja šių maisto produktų (išskyrus bulves) suvartoti ne maţiau kaip 400 g per parą, o pagal Danijoje galiojančias mitybos rekomendacijas vaisių ir darţovių rekomenduojama suvartoti net apie 600 g per parą [16].
2003 m. Vilniaus mieste, pagal PSO faktiškos mitybos tyrimo metodiką, buvo vykdomas moksleivių faktinės mitybos tyrimas. Atsitiktinės atrankos metodu atrinkta 11 Vilniaus miesto mokyklų Kiekvienoje mokykloje atsitiktinės atrankos būdu atrinkta 800 moksleivių ir raštu kreiptasi į jų tėvus sutikimo tyrimui atlikti. Iš viso buvo ištirta 290 pradinių klasių (9-11 metų) ir 188 jaunesniojo mokyklinio amţiaus (13-16 metų) moksleiviai. Moksleivių faktiška mityba buvo tiriama 24 val. mitybos metodu. Nustatyta, kad moksleiviai per maţai vartoja darţovių ir pieno produktų, per daug riebių produktų, paprastųjų angliavandenių (cukraus) ir per maţai sudėtinių angliavandenių, sudėtyje turinčių krakmolo. Vyresniųjų klasių moksleivių, ypač berniukų, mityba blogėja. Paaugliai berniukai per parą gauna tik 66-69 proc. rekomenduojamos paros energinės vertės [17].
Spartėjantis gyvenimo būdas keičia lietuvių mitybos įpročius – vakariečių pavyzdţiu jie valgo vis daugiau uţkandţių. Tai parodė AB „Kraft Foods Lietuva― uţsakymu atliktas šalies gyventojų uţkandţiavimo įpročių tyrimas, kuriame dalyvavo 1084 Lietuvos gyventojai nuo 16 iki 74 metų. Tyrimo duomenimis, net 73,7 proc. Lietuvos gyventojų ne tik valgo tris kartus per dieną, bet ir maţiausiai vieną kartą papildomai uţkandţiauja - dauguma (51,6 proc.) apklaustųjų net kelis kartus per dieną. Lietuvoje vienam ţmogui per metus tenka kiek daugiau nei 700 gramų šokoladinių batonėlių, Čekijoje vienas ţmogus per metus jų suvalgo 3,23 kg, Vengrijoje – 1,81 kg, Lenkijoje – 1,49 kg, Latvijoje – 0,85 kg, Rusijoje – 0,4 kg [18].
Naudojant PSO faktiškos mitybos tyrimo metodiką, buvo atliktas suaugusių Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių įvertinimas. Tyrimo kontingentas – visų Lietuvos apskričių gyventojai. Nustatyta, kad tirtų Lietuvos gyventojų maisto racionų energinė vertė yra santykinai nedidelė, tirtieji Lietuvos gyventojai suvartoja daug riebalų ir maţai angliavandenių kilmės kalorijų, tai gali būti svarbus lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimo rizikos veiksnys. Lietuvos gyventojų vidutiniam racionui būdingas maţesnis nei rekomenduojama kalcio kiekis. Tirti asmenys nepakankamai vartoja švieţių darţovių - tai gali būti viena iš širdies ir kraujagyslių ligų bei vėţio atsiradimo prieţasčių [19].
„Lietuvos gyventojų sveikatos skirtumai: išsimokslinimas ir mitybos įpročiai― tyrime buvo siekiama įvertinti mitybos įpročių ir išsimokslinimo ryšį tarp suaugusių Lietuvos gyventojų. Dalyvaujant tarptautiniame FINBALT HEALTH MONITOR projekte nuo1994 m., Lietuvoje kas antri metai atliekama trijų tūkstančių 20–64 metų ţmonių, atsitiktinai atrinktų iš Lietuvos gyventojų registro sąrašų, apklausa paštu. Aukštojo išsimokslinimo ţmonių mityba buvo sveikesnė, lyginant su ţmonėmis, turėjusiais tik nebaigtą vidurinį išsimokslinimą. Ţmonės, turintys aukštąjį išsimokslinimą, daţniau valgė švieţias darţoves ir vaisius, maistui gaminti vartojo aliejų, valgė ţuvį, rečiau gėrė natūralų kaimišką pieną; moterys rečiau valgė mėsą, lyginant su turinčiomis nebaigtą vidurinį išsimokslinimą. Tačiau aukštojo išsimokslinimo ţmonės daţniau sumuštiniams tepti vartojo sviestą; vyrai daţniau valgė fermentinį sūrį, moterys maţiau valgė juodos duonos, lyginant su ţmonėmis, turinčiais nebaigtą vidurinį išsimokslinimą. 1994–2002 m. mitybos įpročiai keitėsi visose išsimokslinimo grupėse, tačiau mitybos skirtumai tarp išsimokslinimo grupių išliko [20].
Atliekant „Kaimiškojo rajono gyventojų poţiūrio į savo sveikatą― tyrimą, atsitiktinės imties būdu Statistikos Departamentas prie LRV atrinko 2040 vyresnių nei 18 metų Pasvalio rajono gyventojų, kurie buvo apklausti pagal specialiai šiam tyrimui parengtą anoniminę anketą. Nustatyta, kad daugumos kaimiškojo rajono vyrų ir moterų sveikatos būklė patenkinama. Moterys savo sveikatą vertina kritiškiau negu vyrai. Kuo vyresnei amţiaus
grupei priklauso respondentai, tuo prasčiau jie vertina savo sveikatą. Geriausiai savo sveikatą vertina gyvenantys rajono centre, turintys nebaigtą aukštąjį išsilavinimą ir nevedę respondentai, prasčiausiai - respondentai, gyvenantys kaimuose, turintys pradinį išsilavinimą ir našliai [19].
Kaune nuo 1983 m. vykdoma tarptautinė MONICA programa, kurios metu vertinami ŠKL rizikos veiksnių pokyčiai tarp vidutinio amţiaus Kauno gyventojų. Šio tyrimo tikslas - įvertinti AH paplitimo ir kontrolės kitimą per 20 metų Kauno gyventojų grupėje. Vykdant šią programą ištirtos keturios skirtingos 35-64 m. gyventojų imtys, iš kiekvienos amţiaus ir lyties grupės ne maţiau kaip po 200 ţmonių. Tyrimo metu buvo taikyti standartiniai epidemiologinių tyrimų metodai: naudojamas standartinis klausimynas, matuojamas arterinis kraujospūdis, ūgis, kūno svoris, liemens ir klubų apimtis, atliekami biocheminiai kraujo tyrimai. Nustatyta, kad per tiriamąjį laikotarpį tarp vidutinio amţiaus Kauno vyrų sumaţėjo sAKS, tačiau AH paplitimas nepakito. Tarp vidutinio amţiaus moterų sumaţėjo sAKS ir dAKS, taip pat sumaţėjo AH paplitimas, KMI, nutukimo paplitimas ir AH kontrolė nepakito [21].
Pagal LNL integruotos profilaktikos programos (CINDI) protokolą, kas keleri metai atliekami penkių Lietuvos rajonų centrų gyventojų sveikatos tyrimai, vertinami LNL rizikos veiksnių paplitimo pokyčiai. Šia programa siekiama sumaţinti sergamumą ir mirtingumą nuo LNL bei kontroliuoti jų RV. Į šia programą atsitiktine tvarka buvo atrinkti penki rajonai (Kaišiadorių, Kretingos, Kupiškio, Joniškio ir Varėnos). Atsitiktinės atrankos būdu iš gyventojų registruotų PSPC sąrašų sudaryta pagal amţių ir lytį stratifikuota imtis. Taikomi standartiniai epidemiologinių tyrimų metodai (apklausa, naudojant standartinį klausimyną, AKS, ūgio, kūno svorio matavimai, biocheminiai tyrimai). Atliktų tyrimų duomenimis, AH paplitimas tarp suaugusių Lietuvos rajonų centrų gyventojų labai didelis ir jos kontrolė yra prasta. Šio tyrimo metu nustatyta, kad AH paplitimas didėjant amţiui taip pat didėjo. Didelis AKS nustatytas asmenims, turintiems antsvorio ir padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje[7].
Kauno mieste atlikto epidemiologinio tyrimo metu buvo tiriami Kauno miesto vidutinio amţiaus ţmonių IŠL rizikos pokyčiai. Vienas iš rizikos veiksnių yra netaisyklinga mityba. Nustatyta, kad per tiriamąjį laikotarpį sumaţėjo gyvulinių riebalų vartojimas, maisto ruošimui daţniau vartojamas aliejus, padidėjo suvartojamo alkoholio kiekis, daugiau vartojama cukraus. Lyginant su MONICA-1 duomenimis, rasta, kad sumaţėjo vyrų ir moterų dalis, papildomai dedančių druskos į jau paruoštą maistą [22].
Kito tyrimo, vertinančio Lietuvos rajonų gyventojų sveikatos pokyčius per dešimtmetį, metu buvo nustatyti šie su mityba susiję pokyčiai: padidėjo vartojančių alkoholį ţmonių
skaičius, kaime gyvenančios moterys alkoholio vartojo 3 kartus maţiau, lyginant su gyvenančiomis mieste [7].
2.2 ARTERINĖ HIPERTENZIJA KAIP VISUOMENĖS PROBLEMA
Arterine hipertenzija serga 25–30 proc. visų Lietuvos gyventojų, t.y., vertinant absoliučiais skaičiais – daugiau nei milijonas ţmonių. Sergant arterine hipertenzija (AH) didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika: didėja rizika sirgti išemine širdies liga (IŠL), išemine smegenų liga, vystytis širdies nepakankamumui ir periferinių kraujagyslių paţeidimams. Deja, AH gydymo rezultatai nėra geri: 1999 m. epidemiologiniais duomenimis, optimalus AKS buvo pasiekiamas tik 2 proc. AH sergančių moterų ir 7 proc. vyrų.
Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų daug didesnis nei Europos šalyse. 2001 m. tyrimų duomenys parodė, kad mirtingumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų buvo: Suomijos vyrų - 368, moterų – 207; Austrijos vyrų - 360, moterų – 249; Lietuvos vyrų - 705, moterų - 432. Tarp Lietuvos gyventojų labai paplitę kraujotakos ligų rizikos veiksniai, susiję su mityba. Arterinė hipertenzija nustatyta 59 proc. vyrų ir 42 proc. moterų [23].
Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, AH paplitimo rodikliai yra gan dideli. CINDI ir MONICA tyrimai rodo, kad AH nustatyta kas antram 25-64 m. Lietuvos gyventojui, beveik vienodai vyrams ir moterims [24].
Tyrimo „Lietuvos rajonų gyventojų sveikatos pokyčių per dešimtmetį vertinimas― metu nustatyta, kad AH paplitimas yra didesnis tarp suaugusiųjų Lietuvos rajonų centrų ir didėja su amţiumi. AH labiau paplitusi yra tarp nebaigto vidurinio išsilavinimo moterų negu tarp vidurinio. AH paplitimas aukšto išsilavinimo vyrų grupėje nesiskyrė nuo ţemesnio išsilavinimo grupių. Išsiskyrusiems vyrams šansas nustatyti AH buvo didesnis [7].
AH metu paţeidţiami organai taikiniai. Daţniausiai nustatomi širdies pakitimai – besivystanti KS hipertrofija, kraujagyslių sienelių sustorėjimas, inkstų paţeidimai [25,26,27].
AH paplitimas - aktuali problema visame pasaulyje. Apie 972 milijonų ţmonių pasaulyje kenčia nuo AH. Iki 1990m. AH paplitimas turėjo tendenciją maţėti. 1999-2002 m. AH paplitimas JAV buvo 28,6 proc., kitose šalyse AH paplitimas taip pat didėja [27, 28].
Pasaulyje 2002 metais nuo AH sukeltų komplikacijų mirė 7,1 milijonas ţmonių [29]. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, AH paplitimas įvairiose šalyse skiriasi - nuo 26,2 proc. tarp Kanados iki 59,1 proc. Lietuvos vyrų, nuo 27,1 proc. tarp Ispanijos iki 50,9 proc.
Lietuvos moterų. Mūsų nustatyti AH paplitimo rodikliai skiriami prie didelės rizikos [24]. Senstant padidėjusio AKS atvejų daugėja [30,31,32].
1999-2000 m. 58 milijonai amerikiečių turėjo AH, šis rodiklis padidėjo 3,8 proc., lyginant su 1988-1991 metu duomenimis [33].
Ištirta kad JAV, maţdaug trečdalis AH sergančių asmenų ţinojo apie savo padidėjusį AKS, tačiau efektyviai gydėsi tik 21 -23 proc. ligonių. Iš 50 mln. amerikiečių, kuriems diagnozuota AH, 47 proc. nesigydė, o iš 53 proc. vartojančių AKS maţinačius vaistus asmenų tik pusei jų AH kontroliuojama efektyviai [27].
Epidemiologinių tyrimų duomenimis nustatyta, kad AH paplitimas Europoje 60 proc. yra didesnis lyginant su JAV [34].
Atlikus epidemiologinius tyrimus pastebėtas ryšys tarp AH ir socialinės padėties – nustatyta, jog ţemesnio išsilavinimo ţmonės daţniau serga AH (43). Ţmonės, turintys antsvorio problemų, taip pat daţniau serga AH [35].
„The Eurpean Health report― 2005 m. duomenimis, didţiausias mirtingumas nuo IŠL yra Ukrainoje, o maţiausias Prancūzijoje. Lietuvoje mirtys nuo IŠL sudaro 35,7 proc. visų mirčių prieţasčių. Vienas iš ŠKL rizikos veiksnių yra AH. Mirtingumas, sąlygotas šio RV, didţiausias yra Gruzijoje - 48,8 proc., Lietuvoje - 33 proc. [6].
2.3 MITYBA IR ARTERINĖ HIPERTENZIJA
Dietos koregavimas turi įtakos ne tik individui, bet ir visai populiacijai, nes tai reikšmingai sumaţina širdies ir kraujagyslių komplikacijų daţnį. Pakoregavus dietą, pradeda maţėti arterinis kraujo spaudimas (AKS) ir antsvoris. Įpročių pakeitimas ne tik turi įtakos AKS sumaţėjimui, bet ir uţkerta kelią jo didėjimui. Mitybos įpročiai tikrai veikia AKS (37,38). DASH klinikinio tyrimo metu buvo nustatyta, jog laikantis mitybos plano, kuriame daug grūdinių produktų, vaisių, darţovių ir lieso pieno produktų bei maţai riebalų, ypač sočiųjų riebalų, cholesterolio, galima sumaţinti AKS [8].
Perspektyvinio kohortinio tyrimo metu buvo tiriamas ryšys tarp riešutų vartojimo ir rizikos susirgti išemine širdies liga. Tyrime dalyvavo 86016 34-59 m. amţiaus moterų, kurioms nebuvo diagnozuota ŠKL, širdies smūgiai ar vėţys. Tyrimas tęsėsi 14 metų. Nustatyta, kad daţnas riešutų vartojimas maţina riziką susirgti koronarine širdies liga [39].
DASH tyrimo metu buvo pasirinkti vaisiai, darţovės, maţai riebalų turintys maisto produktai (sumaţintas sočiųjų riebalų, riebalų, cholesterolio ir saldumynų kiekis). Riebalai sudarė tik 27 proc. kalorijų. Druskos kiekis nesumaţintas (3000 mg/24 val.). Kalorijų kiekis buvo parinktas toks, kad tyrimo metu kūno masė nesumaţėtų. Šios dietos poveikis lygintas su įprasta amerikiečių dieta (kontrolinė dieta) bei dieta, kurioje buvo daug vaisių ir darţovių, bet nesumaţintas riebalų kiekis, o maistingų medţiagų sudėtis tokia pat, kaip ir kontrolinės dietos. Stebėti 459 suaugę asmenys, kurių AKS buvo 120–160/80–95 mmHg. AKS buvo vertintas praėjus 8 sav. po kiekvienos dietos vartojimo pradţios. AKS, laikantis DASH plano, sumaţėjo daugiausiai – vidutiniškai 5,5/3,0 mmHg. Esant hipertenzijai AKS sumaţėjo daugiau (11,4/5,5 mmHg) nei esant normaliam AKS (3,5/2,2 mmHg). AKS maksimaliai sumaţėjo po 2 sav. ir toks sumaţėjęs išliko per visą tyrimo laikotarpį. DASH tyrimo metu nustatyta, kad net ir nedidelis druskos suvartojimo sumaţinimas padeda sumaţinti AKS. Kuo daugiau sumaţinamas druskos suvartojimas, tuo labiau sumaţėja ir AKS [8].
Dauguma Amerikos ir Kanados gyventojų suvartoja per daug druskos ir per maţai kalio, o tai didina aukšto kraujospūdţio, koronarinių ligų, širdies smūgio, inkstų ligų atsiradimo riziką. Nustatyta, kad AKS didėja, didėjant druskos vartojimui. Daugiau nei 95 proc. amerikiečių ir 90 proc. kanadiečių vyrų, 75 proc. amerikiečių ir 50 proc. kanadiečių moterų reguliariai suvartoja daugiau nei rekomenduojamą natrio normą per parą. Negana to amerikiečiai ir kanadiečiai suvartoja tik pusę rekomenduojamos kalio paros normos – 4,7 g (40). Paskutinių kohortinių tyrimų metu nustatyta, kad druskos vartojimas didina ŠKL (41,42). Japonijos (Yokohama) Prevencinės Medicinos departamentas atliko tyrimą, kurio metu buvo siekiama nustatyti ryšį tarp druskos suvartojimo ir kraujo spaudimo. Tyrime, vykusiame 3 savaites, dalyvavo 46 tiriamieji. Jie turėjo matuoti suvartojmą druskos kiekį bei kiekvieną rytą matuoti kraujo spaudimą. Taip pat buvo matuojamas išskiriamos druskos kiekis. Druskos išskyrimas ir kraujo spaudimas pastebimai sumaţėjo tyrimo pabaigoje. Sergančiųjų arterine hipertenzija ir vartojančių vaistus AKS sumaţėjo labiausiai. Kasdieninis druskos suvartojimo stebėjimas (maţinimas) ir rytinio kraujo spaudimo matavimas yra naudingas gydant arterinę hipertenziją [43].
Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad druska didina AKS bei AH daţnį populiacijoje. Pvz., suvartojamos valgomosios druskos sumaţinimas nuo 10,5 g/d. iki 4,7-5,8 g/d. vidutiniškai 4-6 mmHg ar net daugiau sumaţina AKS bei padidina vaistų nuo hipertenzijos efektyvumą. Be to, valgomosios druskos apribojimas sumaţina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, ypač antsvorio turintiems pacientams. Rekomenduojama sumaţinti druskos vartojimą iki 6 g druskos ar 2,4 g natrio per dieną [44].
Dar vienas tyrimas atliktas JAV. American Heart Association rekomenduoja sveikiems ţmonėms per dieną natrio suvartoti ne daugiau kaip 2400 mg. Buvo tiriamas natrio suvartojimas tarp aukštą ir normalų kraujospūdį turinčių ţmonių. Šiame tyrime dalyvavo 4011 asmenų - 1673 ţmonių sAKS buvo >140 mmHg ir dAKS >90 mmHg. Kasdieninis natrio kiekis buvo skaičiuojamas iš per paskutines 24 val. suvartojamo maisto ir gėrimų sudėties. Apklausus buvo nustatyta, kad natrio suvartojama 3330-3600 mg/per dieną. Nors sergantieji arterine hipertenzija natrio suvartojo maţiau, nei turintys normalų kraujospūdį, vartojamas natrio kiekis buvo didesnis nei rekomenduojama abiems grupėms [45].
Darţovės neturi riebalų ir yra kalio ir magnio šaltinis. Daugelio tyrimų rezultatai parodė, kad kalio papildai gali reikšmingai sumaţinti kraujo spaudimą. Vieno tyrimo metu, vartojantiesiems kalio papildų sistolinis kraujo spaudimas sumaţėjo daugiau nei 12 mmHg, o diastolinis - daugiau nei 16 mmHg. Ypač kalio turintys maisto produktai veiksmingi vyresnio amţiaus ţmonėms [46].
Dar vieno perspektyvinio tyrimo metu buvo ieškoma ryšio tarp daţno vaisių, darţovių vartojimo ir ŠKL, vėţio atsiradimo ir bendro mirtingumo. Naudojantis daţnuminiais mitybos klausimynais buvo klausiama apie vaisių ir darţovių vartojimą, nustatyta, kad kasdieninis vaisių vartojimas turi teigiamos įtakos gyvenimo trukmei ir maţina riziką susirgti LNL [47].
4680 ţmonių, kurių amţius nuo 40 iki 59 metų, dalyvavo tyrime, kurį atliko Londono Imperial College mokslininkai. Tyrimo rezultatai parodė, kad darţovių dieta maţina kraujo spaudimą.
Egzistuoja linijinė priklausomybė tarp suvartojamo alkoholio kiekio, AKS dydţio ir AH daţnio populiacijoje. Ilgalaikis alkoholio vartojimas padidina padidina riziką sirgti ŠKL. [48,53].
Tyrėjai padarė išvadą, kad daţnas stipriųjų gėrimų vartojimas didina arterinį kraujospūdį. Visame pasaulyje ţinomas „DASH (Dietary Approaches to Stop Hypertension) valgymo planas―, valgomosios druskos ribojimas, svorio sumaţinimas ir saikus alkoholio vartojimas maţina AKS ne tik esant hipertenzijai [8].
Olandijoje atlikto populiacinio tyrimo duomenimis, padidėjusį AKS turėjo 22 proc. 55-59 m. moterų, o tarp 85 metų ir vyresnių - 52 proc. Taip pat pastebėta jog vyresniame amţiuje sistolinis kraujospūdis labiau padidėja nei diastolinis [49].
AKS paprastai didėja didėjant kūno svoriui. Kuo daugiau pavyksta sumaţinti svorio, tuo labiau sumaţėja AKS. Svorio normalizavimas pagerina ir antihipertenzinių vaistų veiksmingumą [50].
Gausus riebalų, kuriuose daug sočiųjų riebiųjų rūgščių, vartojimas didina riziką susirgti AH. Remiantis PSO (Pasaulio sveikatos organizacija) duomenimis, Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos regiono šalyse, viena didţiausių mitybos problemų yra ta, jog suvartojama per daug riebalų. Nustatyta, kad riebalų, kuriuose gausu sočiųjų riebiųjų rūgščių, vartojimas didina riziką susirgti hipertenzija bei patirti tokias jos komplikacijas, kaip širdies infarktas ar insultas JAV atlikti epidemiologiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo 30 000 ţmonių. Tyrimai tęsėsi 4-erius metu. Nustatyta, kad vartojant pakankamą magnio kiekį, maţiau rizikuojama susirgti hipertenzine liga. Taip pat JAV buvo stebimos 8 000 vyrų ir moterų grupės, vartojusios skirtingus kiekius magnio preparatų. Moterys, vartojusios daugiau magnio, išvengė hipertenzinės ligos [51].
Įrodyta, kad magnis taip pat maţina kraujo spaudimą. Nustatytas tiesioginis ryšys tarp vandens, kuriame yra daug magnio, ir kraujo spaudimo - tose vietovėse, kur vandenyje yra didelis kiekis magnio, rečiau sergama hipertenzija. Tokios pačios išvados gautos ir atlikus mitybos tyrimus [52].
Jeigu maitinsimės pagal PSO rekomendacijas, vartosime daug vaisių, darţovių, rupaus malimo duoną, riebų maistą pakeisime liesais produktais, turinčiais ne tiek daug sočiųjų riebiųjų rūgščių, ribosime druskos vartojimą iki 6 g per dieną, sumaţės galimybė susirgti AH.
3.TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA
3.1 DARBO APIMTIS IR KONTINGENTAS
Darbas atliktas vykdant LNL epidemiologinės situacijos stebėseną pagal tarptautinės LNL profilaktikos programos (CINDI) protokolą ir rekomendacijas. Vykdant šią programą
atsitiktinai buvo atrinkta po vieną rajoną iš Kauno, Klaipėdos, Panevėţio, Šialių ir Vilniaus administracinių zonų Buvo atrinkti Kaišiadorių, Kretingos, Kupiškio, Joniškio ir Varėnos rajonai. Tiriamasis kontingentas – 25-64 m. šių rajonų gyventojai. Darbe pateikiami 1999 m. ir 2007m. Kaišiadorių 25-64 m. gyventojų mitybos tyrimo rezultatai. Tyrimas atliktas gavus Lietuvos Bioetikos komiteto leidimą [Priedas 1].
Atsitiktinės atrankos būdu iš gyventojų registruotų Kaišiadorių pirminės sveikatos prieţiūros centruose, sąrašų sudaryta tiriamųjų pagal amţių ir lytį stratifikuota imtis. Kaišiadorių rajone buvo atrinkta po 200 tiriamųjų (100 vyrų ir 100 moterų), iš kiekvienos amţiaus grupės (25-34 m., 35-44 m., 45-54m. ir 55-64 m.). Atrinktiesiems asmenims buvo išsiųsti kvietimai atvykti pasitikrinti sveikatą Kaišiadorių pirminės sveikatos prieţiūros centre. 1999m. į patikrinimą atvyko 326 ţmonės, o 2007 m.- 257 ţmonės. Tirtųjų paskirstymas pagal lytį, amţių ir išsilavinimą pateiktas lentelėse 3.1.1 lentelė, 3.1.2 lentelė, 3.1.3 lentelė.
3.1.1 lentelė Tirtųjų Kaišiadorių 25-64m. gyventojų skirstymas atsiţvelgiant į lytį
Metai Lytis
Vyrai Moterys
1999 m. 148 178
2007 m. 109 148
Viso: 257 326
3.1.2 lentelė Tirtųjų Kaišiadorių rajono 25-64m. gyventojų skirstymas, atsiţvelgiant į amţiaus grupes
3.1.3 lentelė Tirtųjų Kaišiadorių rajono 25-64m. gyventojų skirstymas, atsiţvelgiant į išsilavinimą. Amţiaus grupės Vyrai Moterys 1999m. 2007m. 1999m. 2007m. 25-34m. 24 14 31 25 35-44m. 38 22 42 39 45-54m. 37 32 45 37 55-64m. 49 41 60 47 25-64m. 148 109 178 148
3.2 TYRIMO METODAI
Sveikatos patikrinimų metu taikyti standartiniai epidemiologinių tyrimų metodai: tiriamųjų apklausa naudojant standartinį klausimyną, antropometriniai matavimai, AKS matavimas, elektrokardiogramos registravimas, biocheminiai kraujo tyrimai. Klausimynas buvo sudarytas iš klausimų, atspindinčių tiriamųjų socialinius ir demografinius duomenis, sveikatos būklę, gyvensenos (rūkymą, alkoholinių gėrimų vartojimą, mitybą, fizinį aktyvumą) įpročius. Darbe analizuojami Kaišiadorių gyventojų mitybos tyrimų bei AKS matavimų duomenys.
3.2.1 MITYBOS TYRIMAS
Mityba buvo vertinama dviem metodais: apklausiant tiriamuosius apie praėjusios paros (24 val.) mitybą bei apie tam tikrų maisto produktų vartojimo daţnį per tam tikrą laikotarpį. 24 val mitybos apklausa siekiama įvertinti suvartotų įvairių maisto medţiagų, mineralinių medţiagų, vitaminų kiekius bei gaunamų kalorijų kiekį per parą. Šis mitybos vertinimo metodas buvo taikytas 1999 m. atlikto Kaišiadorių gyventojų sveikatos patikrinimo metu. Kiekvieno ţmogaus buvo klausiama apie suvartotus maisto produktus per praėjusią parą, pradedant pusryčiais vėliau klausiama ką valgė pietums ir vakarienei, įskaitant visus uţkandţiavimus tarp pagrindinių dienos patiekalų, taip pat buvo uţrašoma ir valanda kada respondentas valgė. Apklausiant naudotos pagalbinės priemonės – maisto produktų atlasas bei kai kurių maisto produktų muliaţai, padedantys įverinti maisto porcijas. Tyrėjai vykdę apklausą buvo specialiai parengti: supaţindinti su 24 val. mitybos apklausos metodu, jo taikymu, taip pat su pagalbinėmis priemonėmis - maisto produktų atlasu bei muliaţais. Atlase yra pavaizduoti skiltelių, riekelių ar gabalų storiai, duonos ir batono rūšys, bei formos, sausainių, pyragaičių, hamburgerių, dešrų, šaltų mėsų ir kitų produktų pavyzdţiai. Taip pat
Išsilavinimo grupės Vyrai Moterys
1999m. 2007m. 1999m. 2007m. Pradinis + nebaigtas vidurinis 34 15 30 18 Vidurinis+ aukštesnysis 92 74 112 93 Aukštasis 22 19 36 37 Viso: 148 109 178 148
šiame atlase yra pavaizduota kai kurių patiekalų įvairios porcijos tokių kaip darţovių, mišrainių, troškinių, kepsnių, košių ir kiti.
Atlikus 24 val. mitybos apklausą maisto produktai buvo koduojami naudojantis RMC pateiktomis maisto produktų lentelėmis bei jų pateiktais kodais, kuriuos vėliau suvedus į duomenų bazę buvo apskaičiuojama mitybinė vertė (t.y. kiek suvartojo baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medţiagų, vitaminų, energetinė vertė ir kt).
Mitybos įpročiai tirti apklausiant apie įvairių maisto produktų vartojimo daţnį. Daţnuminis mitybos tyrimas atliktas 1999 m. ir 2007 m. Tiriamųjų buvo klausiama apie šių maisto produktų vartojimo daţnį: švieţių vaisių ir darţovių (atskirai vasarą ir ţiemą), vištienos, ţuvies, košių. Galimi atsakymai: kasdien, 4-6 kartai per savaitę, 2-3 kartai per savaitę, kartą per savaitę, kartą ar kelis per mėnesį, rečiau ar niekada. Tirtųjų buvo prašoma nurodyti kokius riebalus naudoja gaminant maistą, kokius riebalus tepa ant duonos, kokio riebumo pieną geria, kokią duoną jie renkasi, ar papildomai deda druskos į paruoštą maistą.
3.2.2 ARTERINIO KRAUJOSPŪDŢIO MATAVIMAI IR ARTERINĖS HIPERTENZIJOS NUSTATYMAS
Visų sveikatos patikrinimų metu AKS matuotas pagal tą pačią metodiką.AKS matuotas gyvsidabriniu sfigmomanometru auskultacijos metodu du kartus. Tiriamajam sėdint šiltoje patalpoje, nepakeitus padėties 5 min., dešinėje rankoje 2 mmHg tikslumu.
Sistolinis AKS nustatytas pagal Korotkovo tonų atsiradimą, diastolinis AKS- pagal tonų išnykimą. Analizei buvo naudotas dviejų matavimų vidurkis.
AH nustatyta, sistoliniam AKS esant 140 mmHg arba didesniam ir/arba diastoliniam AKS 90mmHg arba didesniam, arba esant normaliam AKS (<140/90 mmHg), kai paskutines dvi savaites tiriamieji vartojo kraujospūdį maţinančius vaistus.
AH kontrolės būklė vertinta pagal šiuos rodiklius:
Ţinojimas - asmenų, kuriems gydytojas yra sakęs, kad jų AKS padidėjęs, dalis Gydymo apimtis – dalis asmenu, kuriems nustatyta AH, ir vartojančių vaistus
Gydymo efektyvumas - dalis asmenų, kuriems nustatyta AH, vartojančių vaistus ir turinčių AKS < 140/90 mmHg
3.3 STATISTINĖ DUOMENŲ ANALIZĖ
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS programos 12 versija. Skaičiuoti pagrindinių maisto medţiagų, mineralų, vitaminų bei kcal vidurkiai, standartiniai nuokrypiai (SN), medianos (Me) ir 95 proc. pasikliautinieji intervalai (PI). Buvo tikrinta ar kintamieji pasiskirstę pagal normalųjį skirstinį. Nustatyta, kad kintamųjų skirtinys nebuvo normalus, todėl poţymių palyginimui SPSS programoje buvo naudoti neparametriniai kriterijai. Kai buvo lyginami du kintamieji (pavyzdţiui, vyrų ir moterų pagrindinių maisto medţiagų vidurkiai), naudotas Mann-Whitney testas. Lyginant tris ir daugiau kintamųjų (pavyzdţiui, vyrų pagrindinių maisto medţiagų vidurkiai amţiaus arba išsilavinimo grupėse), naudojome Kruskal-Wallis testą. Rezultatas laikytas statistiškai reikšmingu, kai paklaidos tikimybė p<0,05.
Vertinant kokybinių poţymių statistinį ryšį, taikytas χ2 ir z kriterijus. Statistiškai
4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
4.1 KAIŠIADORIŲ RAJONO 25-64 m. GYVENTOJŲ PAGRINDINIŲ MAISTO MEDŢIAGŲ IR ENERGIJOS SUVARTOJIMAS.
Apskaičiavus Kaišiadorių gyventojų su maistu gaunamos energijos kiekius , nustatyta, kad vyrų vidutinė maisto davinio energetinė vertė buvo didesnė nei moterų: atitinkamai 2999,25 kcal ir 2029,25 kcal (4.1.1. pav.). Vyrai per parą iš baltymų gavo 13 proc., iš riebalų 47 proc. ir iš angliavandenių 40 proc. paros maisto davinio energetinės vertės (4.1.1 pav.). Moterys iš šių maisto medţiagų gavo atitinkamai 13 proc., 40 proc. ir 47 proc.%. Taigi, energijos dalis, gauta iš baltymų, vyrų ir moterų maisto davinyje buvo vienoda. Vyrai daugiau nei moterys gavo energijos iš riebalų, tačiau – maţiau iš angliavandenių.
Vyrai
13%
47% 40%
Baltymai Riebalai Angliavandeniai
Moterys
13%
40% 47%
Baltymai Riebalai Angliavandeniai
4.1.1 pav. Vyrų ir moterų, maisto davinio energetinės vertės dalis gaunama iš baltymų, riebalų, angliavandenių.
Lyginant gautus rezultatus su PSO rekomendacijomis, akivaizdu, kad Kaišiadorių gyventojai vartoja per daug riebalų ir nepakankamai angliavandenių [54]. Pagal PSO rekomendacijas energijos dalis, gauta iš riebalų, neturėtų viršyti 30 proc., o iš angliavandenių turėtų būti gaunama 55-62 proc. paros maisto davinio energetinės vertės. Kaišiadorių rajono gyventojai baltymų vartojo pakankamai.
Palyginus vyrų ir moterų maisto medţiagų, gaunamų per parą vidurkius, nustatyta, kad visų maisto medţiagų, išskyrus cukrų, vyrai vartojo daugiau nei moterys (4.1.1. lentelė). Riebalų vyrai per parą suvartojo 1,7 karto daugiau nei moterys (atitinkamai 165,9 g/parą; ir
67,4 g/parą), Sočiųjų riebalų kiekis vyrų maisto davinyje buvo 1,4 karto didesnis nei moterų (57,28 g/parą ir 33,84 g/parą). Mononesočiųjų riebalų rūgščių vyrų paros maisto davinyje buvo 29,38 g, o polinesočiųjų riebalų rūgščių – 8,3g. daugiau negu moterų davinyje. Ypatingai daug Kaišiadorių rajono vyrų vartojo cholesterolio (497,73 mg). PSO rekomenduoja, jog cholesterolio kiekis paros maisto davinyje neturėtų viršyti 300 mg. [54]. Skaidulinių medţiagų vyrai per parą suvartojo 26,1 g , o moterys – 19,9 g. Šis kiekis, ypač moterų, yra maţesnis negu rekomenduojama PSO.
Analizuojant mineralinių medţiagų suvartojimą per parą, nustatyta kad vyrai su maistu gauna daugiau visų mineralinių medţiagų negu moterys (4.1.2 lentelė). Didelis natrio kiekis maisto davinyje didina AH atsiradimo tikimybę. Natrio kiekis Kaišiadorių rajono vyrų ir moterų maisto davinyje buvo per didelis (atitinkamai 5,7 g. ir 4,7 g.) Pagal PSO rekomendacijas natrio turėtų būti suvartojama ne daugiau 2 g. per parą [54]. Pakankamas kalio vartojimas labai svarbus AH profilaktikoje ir padidėjusio AKS korekcijoje. Kaišiadorių rajono vyrų maisto davinyje šio mikroelemento buvo daugiau nei moterų (atitinkamai 3728,47 mg ir 2933,47 mg). Šis kiekis yra pakankamas [55]. Magnis yra vienas iš labai svarbių mikroelementų, aktyvinančių apie 300 fermentų veiklą. Mūsų tyrimo duomenimis, vyrų paros maisto davinyje magnio buvo 375,47 mg, o moterų - 272,25 mg. Lietuvos gyventojams rekomenduojama paros magnio norma yra 300-350 mg [55]. Kalcis viena iš svarbiausių mineralinių medţiagų, reikalingų kaulams bei dantims formuotis. Rekomenduojama kalcio paros norma yra 1000 mg/parą, vyresniame amţiuje 1200 mg/parą [55]. Kaišiadorių rajono gyventojų kalcio kiekis maisto davinyje buvo per maţas negu rekomenduojama. Vyrai kalcio suvartojo vidutiniškai 652,52 mg per parą, moterys - 486,49 mg (p<0,002). Lietuvos vyrams rekomenduojama paros geleţies norma yra 10 mg., o moterims iki 50 metų - 15 mg., o vyresnėms – 10 mg. [55]. Mūsų atlikto tyrimo duomenimis , geleţies su maistu vyrai gavo 16,34 mg, o moterys maţiau – 11,32 mg. Išanalizavus Kaišiadorių rajono gyventojų gaunamo fosforo su maistu kiekį, nustatyta, kad jo suvartojama pakankamai. Rekomenduojama paros norma tiek vyrams tiek moterims yra 900 mg per parą [55].Vyrai jo vartojo 432,92 mg daugiau nei moterys (p<0,001). Vyrai daugiau nei moterys per parą gavo seleno ir jodo. Mūsų šalyje daugelyje regionų stebimas jodo trūkumas, tačiau Kaišiadorių paros gyventojų maisto davinyje jo kiekis buvo pakankamas.
Vitaminų kiekis vyrų ir moterų paros maisto davinyje 1999 m. pateiktas 4.1.3 lentelėje. Vitaminų A, E, B1, B2, B6, B12, PP ir folio rūgšties Kaišiadorių rajono gyventojai per parą gavo pakankamai. Visų vitaminų, išskyrus vitaminą C, kiekis vyrų paros maisto davinyje
buvo reikšmingai didesnis nei moterų. Vitamino D kiekis moterų paros davinyje buvo per maţas, o vyrų pakankamas.
4.1.1 lentelė Pagrindinių maisto medţiagų ir energijos kiekiai vyrų ir moterų paros davinyje Maisto medţiagos ir energija Vyrai Moterys P X SN Me P 25 P75 X SN Me P 25 P75 Baltymai g 96,45 55,16 80,53 56,70 56,70 67,42 42,14 57,33 40,23 82,97 <0,001 Riebalai g 165,30 109,95 145,55 93,56 93,56 96,71 66,03 82,75 54,96 122,80 <0,001 Sočiosios riebalų rūgštys g 57,28 37,29 49,85 29,86 29,86 33,84 23,16 28,55 18,56 42,03 <0,001 Mononesočiosios riebalų rūgštys g 66,00 47,31 55,83 36,19 36,19 36,62 27,93 31,14 18,39 46,79 <0,001 Polinesočiosios riebalų rūgštys g 25,51 22,78 19,84 13,92 13,92 17,20 13,77 13,95 7,49 23,81 <0,001 Cholesterolis mg 497,73 323,04 408,00 253,01 253,01 298,06 206,59 243,13 155,12 396,89 <0,001 Angliavandeniai g 294,14 142,78 257,15 184,98 184,98 234,46 122,28 213,87 148,54 297,69 <0,001 Krakmolas g 159,27 87,71 137,40 96,02 96,02 116,29 78,48 105,75 62,83 144,95 <0,001 Cukrus g 86,46 52,33 67,96 52,98 52,98 80,80 48,30 67,40 47,29 103,67 0,388 Skaidulinės medţiagos g 26,13 15,88 22,64 15,63 15,63 19,89 11,63 17,01 11,22 26,12 <0,001 Energetinė vertė Kcal 2999,7 1 1500,46 2687,59 2029,25 2029,25 2029,63 1057,98 1836,19 1402,19 2472,5 7 <0,001 X – reikšmių vidurkis; SN – standartinis nuokrypis; Me – mediana;
P25 - dvidešimt penkių percentilės;
P75 - septyniasdešimt penkių percentilės
P - skirtumas tarp vyrų ir moterų pagal Kruskal-Wallis testą.
4.1.2 lentelė Mineralinių medţiagų kiekiai vyrų ir moterų paros davinyje Mineralinės medţiagos Vyrai Moterys P X SN Me P 25 P75 X SN Me P 25 P75 Mineralinės medţiagos g 24,9536 12,53729 22,21 17,14 30,27 19,39 19,98 15,95 11,82 21,02 <0,001 Natris mg 5784,07 3326,91 5024,48 3738,08 7198,11 4682,44 7429,74 3355,34 2484,95 4806,57 <0,001 Magnis mg 375,47 205,31 331,57 252,41 436,33 272,25 146,52 240,85 179,11 318,24 <0,001 Fosforas mg 1461,18 743,18 1279,20 888,10 1736,93 1037,26 566,20 942,00 643,29 1267,11 <0,001 Kalis mg 3728,47 2111,29 3267,43 2227,90 4423,69 2933,47 1680,94 2611,36 1726,36 3782,22 0,001 Kalcis mg 652,57 457,41 547,46 356,17 766,06 486,49 286,09 436,01 285,09 625,30 0,002 Geleţis mg 16,34 9,79 13,92 10,35 20,15 11,32 5,89 10,50 7,40 13,92 <0,001 Zinkas mg 14,43 7,76 12,56 9,33 17,58 9,57 5,91 8,54 5,91 10,96 <0,001 Selenas µg 53,52 58,96 43,35 23,95 62,01 35,81 37,89 27,80 13,96 46,39 <0,001 Jodas µg 162,90 287,68 105,57 65,49 167,08 149,17 518,11 72,79 50,15 121,07 0,001 X – reikšmių vidurkis; SN – standartinis nuokrypis; Me – mediana;
P25 - dvidešimt penkių percentilės;
P75 - septyniasdešimt penkių percentilės.
P - skirtumas tarp vyrų ir moterų pagal Kruskal-Wallis testą
4.1.3 lentelė Vitaminų kiekis vyrų ir moterų paros davinyje
Vitaminai Vyrai Moterys P
X SN Me P 25 P75 X SN Me P 25 P75 Vitaminas A µg 945,17 616,02 827,68 506,53 1235,38 826,38 706,38 618,76 398,54 1027,33 0,014 Vitaminas D µg 6,62 6,25 5,13 2,90 8,47 4,23 3,62 3,48 1,79 5,73 <0,001 Vitaminas E mg 17,13 19,14 13,41 8,40 20,20 11,22 8,29 9,98 6,13 13,49 <0,001 Vitaminas B1 mg 2,29 2,06 1,63 1,07 2,76 1,53 1,44 1,05 0,76 1,74 <0,001 Vitaminas B2 mg 1,81 0,99 1,56 1,13 2,34 1,32 0,68 1,21 0,82 1,71 <0,001 Niacinas vitaminas PP mg. 23,32 18,11 18,05 12,79 27,12 15,08 12,16 11,86 7,61 18,40 <0,001 Folio rūgštis µg 561,84 783,97 292,84 204,81 472,92 327,68 478,90 203,03 143,62 285,01 <0,001 Vitaminas B6 mg 3,02 4,52 2,06 1,36 3,47 2,64 5,33 1,69 1,14 2,65 0,010 Vitaminas B12 µg 17,91 39,67 5,65 3,12 14,42 17,35 48,56 3,49 1,63 8,14 0,001 Vitaminas C mg 88,82 65,63 68,35 44,53 134,46 79,14 64,98 66,68 30,92 105,83 0,184 X – reikšmių vidurkis; SN – standartinis nuokrypis; Me – mediana;
P25 - dvidešimt penkių percentilės;
P75 - septyniasdešimt penkių percentilės.
P - skirtumas tarp vyrų ir moterų pagal Kruskal-Wallis testą.
2
Labai svarbi racionali įvairaus amţiaus ţmogaus mityba, nes nuo to priklauso ţmogaus savijauta ir sveikata. Kaišiadorių rajono vyrų pagrindinių medţiagų ir energijos kiekiai paros maisto davinyje, atsiţvelgiant į amţių, pateikti 4.1.4 lentelėje. Jauniausio amţiaus vyrų maisto davinio energetinė vertė buvo didţiausia (3286,18 kcal), o vyriausio amţiaus – maţiausia (2751,44 kcal), tačiau šie skirtumai buvo statistiškai nereikšmingi. Baltymų suvartojimas skirtingo amţiaus vyrų grupėse nesiskyrė. Riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, mononesočiųjų riebalų rūgščių ir polinesočiųjų riebalų rūgščių vartojimo per parą analizė parodė, kad šių medţiagų kiekiai paros maisto davinyje nepriklausė nuo vyrų amţiaus (4.1.4 lentelė). Vyrų riebalų suvartojimas vidutiniškai svyravo nuo 148,78 g/parą (45-54 m. amţiaus grupėje) iki 189,68 g/parą (25-34 m. amţiaus grupėje). Sočiųjų riebalų rūgščių vyriausio amţiaus vyrai vartojo maţiausiai (53,79 g.), o 35-44 m. amţiaus vyrai – daugiausiai (60,42 g.), nors skirtumas statistiškai nepatikimas. Mononesočiųjų riebalų rūgščių vyrai su maistu gavo nuo 57,89 g/parą ( 45-54 m. amţiaus grupėje ) iki 76,39 g/parą (25-34 m. amţiaus grupėje). Polinesočiųjų riebalų rūgščių vartojimas vyrų amţiaus grupėse svyravo nuo 19,17 g/parą 45-54 m. amţiaus vyrų grupėje iki 35,36 g/parą jauniausio amţiaus vyrų grupėje. Visų amţiaus vyrai vartojo daugiau cholesterolio nei rekomenduojama. Jauniausio amţiaus vyrai jo vartojo net 1,9 karto daugiau nei nurodoma PSO rekomendacijose. Angliavandenių vartojimas nebuvo susijęs su vyrų amţiumi. Skaidulinių medţiagų kiekis visų amţiaus vyrų, išskyrus 35-44 m. amţiaus grupę, maisto davinyje atitiko PSO rekomenduojamą paros normą. Krakmolo ir cukraus vartojimas amţiaus grupėse nesiskyrė.
Analizuojant mineralinių medţiagų suvartojimą per parą, nustatyta, kad šių medţiagų kiekis vyrų maisto davinyje nepriklausė nuo amţiaus (4.1.5 lentelė). Vyrų su maistu gaunamo natrio kiekis visose amţiaus grupėse viršija rekomenduojamą normą. 35-44 m. amţiaus vyrai natrio vartojo net 3,3 karto daugiau nei rekomenduoja PSO [54]. Kalio ir magnio visų amţiaus grupių vyrai gavo pakankamai. Suvartojamas kalcio kiekis visose vyrų amţiaus grupėse buvo nepakankamas. Daugiausia šio mikroelemento buvo 45-55 m. vyrų maisto davinyje (771,18 mg), o maţiausia - jauniausio amţiaus vyrų davinyje (559,97mg), nors skirtumas statistiškai nereikšmingas. Fosforo, cinko, geleţies, seleno ir jodo vartojimas taip pat nepriklausė nuo vyrų amţiaus.
Vitaminų kiekis vyrų paros maisto davinyje, atsiţvelgiant į amţių, pateiktas 4.1.6 lentelėje. Vitamino A maţiausiai vartojo vyriausio amţiaus vyrai (674,58 µg), o daugiausiai 45-54 m. amţiaus vyrai (1110,0 µg). Kitų vitaminų kiekiai vyrų maisto davinyje amţiaus grupėse statistiškai patikimai nesiskyrė.
Moterų gaunamos energijos vidurkiai tarp amţiaus grupių patikimai nesiskyrė (4.1.7 lentelė). Jauniausio amţiaus moterų maisto davinio energetinė vertė buvo 1893,35 kcal, o vyriausio - 1989,40 kcal. Vyresnio amţiaus ţmonių medţiagų apykaita sulėtėja, todėl, siekiant išvengti svorio didėjimo, šio amţiaus asmenų maisto davinio energetinė vertė turėtų būti maţesnė nei jaunesnio amţiaus. Riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių ir mononesočiųjų riebalų rūgščių vidutiniai kiekiai moterų paros maisto davinyje didėjant amţiui nesikeitė. Cholesterolio vartojimas buvo susijęs su amţiumi. Didţiausias cholesterolio kiekis buvo 35-44 m. amţiaus moterų maisto davinyje (362,96 mg.). Kitų amţiaus grupių moterų vartojami vidutiniai cholesterolio kiekiai neviršijo PSO rekomenduojamos normas [54]. Skaidulinių medţiagų vidutiniai kiekiai visose moterų amţiaus grupėse nesiekė rekomenduojamos paros normos (25-30 g per parą). Jauniausio amţiaus moterys jų vartojo 17,02 g/parą, 35-44 m. amţiaus - 21,39 g/parą, 45-54 m. amţiaus - 19,56 g/parą ir vyriausio amţiaus moterys - 20,87 g/parą.
Moterų suvartojamų mineralinių medţiagų kiekiai įvairiose amţiaus grupėse pateikti 4.1.8 lentelėje. Moterys natrio vartojo kiek maţiau nei vyrai, tačiau visų amţiaus grupių moterys jo vartojo ţymiai daugiau nei rekomenduojama. 45-54 m. moterų maisto davinyje natrio buvo net 1,8 karto (5626,80 mg) daugiau nei nurodoma PSO rekomendacijose. Tai gali būti viena iš didelio hipertenzijos paplitimo tarp Kaišiadorių rajono gyventojų prieţasčių. Pakankamas kalio kiekis paros maisto davinyje yra svarbus pirminei hipertenzijos profilaktikai. Jo rekomenduojama norma yra 2500 mg/parą [55]. Visų amţių moterys kalio vartojo pakankamai, ir jo vartojimas nepriklausė nuo amţiaus. Moterų gaunami magnio ir kalcio vidutiniai kiekiai maisto davinyje buvo nepakankami visose amţiaus grupėse. Įvairaus amţiaus moterų maisto davinyje kalcio kiekis buvo maţdaug 2-2,4 karto maţesnis nei rekomenduojama Lietuvos gyventojams [55]. Analizuojant geleţies kiekį moterų maisto davinyje, nustatyta, kad jaunesnio amţiaus moterys gavo nepakankamą jos kiekį: 25-34 m. amţiaus moterys vartojo 11,11 mg, o 35-44 m. amţiaus - 12,33 mg (rekomenduojama iki 15 mg). Geleţies vartojimas moterų amţiaus grupėse nesiskyrė. Taip pat nenustatyta ryšio tarp fosforo, cinko, seleno ir jodo vartojimo bei moterų amţiaus.
Analizuojant moterų suvartojamų vitaminų vidutinius kiekius per parą įvairiose amţiaus grupėse, rastas ryšys tik tarp vitamino PP kiekio maisto davinyje ir amţiaus (4.1.9 lentelė).
4.1.4 lentelė Pagrindinės maisto medţiagos ir energijos kiekis vyrų paros maisto davinyje atsiţvelgiant į amţiaus grupes Maisto medţiagos ir energija Amţiaus grupės P 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m X SN Me X SN Me X SN Me X SN Me Baltymai g 93,50 41,21 88,08 98,55 67,41 82,79 103,05 47,87 91,08 89,57 58,24 71,26 0,41 Riebalai g 189,68 170,65 144,15 172,86 96,17 154,77 148,79 90,49 142,64 155,35 81,61 139,87 0,82 Sočiosios riebalų rūgštys g 58,32 47,72 43,44 60,42 35,48 49,85 56,55 38,13 50,21 53,79 30,27 46,84 0,82 Mononesočiosio s riebalų rūgštys g 76,39 70,33 54,38 69,77 42,34 59,47 57,89 41,47 52,53 62,27 35,44 58,95 0,66 Polinesočiosios riebalų rūgštys g 35,36 41,10 25,04 28,24 18,20 25,67 19,17 11,41 16,86 21,50 12,21 18,54 0,07 Cholesterolis mg 574,48 361,85 509,44 464,67 323,50 376,99 488,96 274,67 495,56 484,31 344,06 365,94 0,68 Angliavandeniai g 286,78 123,84 276,44 287,71 137,38 279,02 325,94 178,47 294,58 274,00 120,62 252,14 0,85 Krakmolas g 163,51 81,15 155,97 153,29 83,30 130,96 173,53 108,08 135,72 147,85 75,02 134,58 ,892 Cukrus g 76,66 40,06 61,21 90,99 56,11 82,39 97,49 64,78 78,91 77,57 40,13 63,80 0,59 Skaidulinės medţiagos g 25,39 13,45 23,94 23,05 11,93 19,33 29,98 22,71 23,63 26,10 12,42 23,87 0,65 Energetinė vertė Kcal 3286,1 8 2188,48 2687,59 3050,91 1334,09 2693,47 2972,93 1376,11 2820,41 2751,44 1147,43 2329,0 2 0,77 X – reikšmių vidurkis; SN – standartinis nuokrypis; Me – mediana;
P25 - dvidešimt penkių percentilės;
P75 - septyniasdešimt penkių percentilės.
P - skirtumas tarp vyrų ir moterų pagal Kruskal-Wallis testą
4.1.5 lentelė Mineralinių medţiagų kiekis vyrų paros maisto davinyje atsiţvelgiant į amţių Mineralinės medţiagos Amţiaus grupės P 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m X SN Me X SN Me X SN Me X SN Me Mineralinės medţiagos g 24,29 10,95 21,66 26,31 16,68 22,21 24,68 10,97 22,54 24,23 10,140 21,35 0,94 Natris mg 5313,91 2643,11 4411,75 6603,98 5022,57 5425,59 5427,00 2092,92 4922,85 5611,58 2345,00 5305,72 0,69 Magnis mg 401,13 242,37 338,04 351,64 181,74 324,62 378,22 183,29 364,19 379,17 227,28 329,30 0,95 Fosforas mg 1349,82 612,84 1259,09 1405,85 806,16 1276,51 1586,25 759,80 1454,09 1478,19 761,38 1229,29 0,75 Kalis mg 4054,33 2144,61 3247,87 3674,92 2319,56 3127,01 3744,24 2140,56 3336,90 3521,26 1879,33 3385,12 0,89 Kalcis mg 559,97 293,67 464,82 568,22 368,73 491,24 771,18 597,23 678,51 693,80 469,88 623,67 0,37 Geleţis mg 16,84 7,45 14,81 15,93 9,63 13,92 17,19 9,75 14,03 15,54 11,78 12,17 0,51 Zinkas mg 14,18 7,13 13,52 13,78 7,78 13,09 15,78 8,27 14,78 13,93 7,90 11,93 0,65 Selenas µg 76,58 101,71 52,59 49,91 55,16 35,18 51,24 33,71 47,30 42,17 30,78 31,04 0,19 Jodas µg 211,70 290,12 125,23 222,59 472,84 103,22 115,74 65,49 115,38 108,57 68,32 91,40 0,63 X – reikšmių vidurkis; SN – standartinis nuokrypis; Me – mediana;
P25 - dvidešimt penkių percentilės;
P75 - septyniasdešimt penkių percentilės.
P - skirtumas tarp vyrų ir moterų pagal Kruskal-Wallis H testą.
32
4.1.6 lentelė Vitaminų kiekis vyrų paros maisto davinyje atsiţvelgiant į amţių Vitaminai Amţiaus grupės P 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m X SN Me X SN Me X SN Me X SN Me Vitaminas A µg 902,82 458,30 871,11 1065,8 694,14 865,35 1110,0 674,45 982,24 674,58 483,30 644,94 <0,0 5 Vitaminas D µg 7,18 3,45 6,88 6,74 5,60 5,45 6,11 7,38 4,00 6,58 7,49 4,33 0,19 Vitaminas E mg 26,34 38,53 14,68 16,58 9,99 13,19 15,00 8,51 14,03 12,90 7,99 10,87 0,16 Vitaminas B1 mg 2,11 2,39 1,23 2,37 2,46 1,67 2,32 1,38 1,90 2,31 1,97 1,58 0,50 Vitaminas B2 mg 1,56 0,70 1,37 1,74 1,05 1,50 2,04 1,09 1,82 1,84 ,98 1,49 0,38 Niacinas vitaminas PP mg. 22,41 13,53 18,12 26,10 25,11 18,47 23,65 13,48 19,28 20,60 16,50 16,56 0,56 Folio rūgštis µg 390,90 446,29 255,61 575,24 905,10 289,45 475,73 467,37 287,47 767,14 1049,9 9 325,23 0,50 Vitaminas B6 mg 4,46 9,19 1,85 2,83 2,48 2,09 2,92 2,56 2,12 2,22 1,37 1,85 0,69 Vitaminas B12 µg 26,07 47,80 6,04 20,05 45,58 5,65 10,29 9,64 6,65 17,17 45,30 4,31 0,54 Vitaminas C mg 105,92 65,11 81,84 92,75 73,97 71,40 90,86 75,88 63,26 69,27 37,02 56,83 0,30 X – reikšmių vidurkis; SN – standartinis nuokrypis; Me – mediana;
P25 - dvidešimt penkių percentilės;
P75 - septyniasdešimt penkių percentilės.
P - skirtumas tarp vyrų ir moterų pagal Kruskal-Wallis testą.
33
Moterų gaunamos energijos vidurkiai tarp amţiaus grupių patikimai nesiskyrė (4.1.7 lentelė). Jauniausio amţiaus moterų maisto davinio energetinė vertė buvo 1893,35 kcal, o vyriausio - 1989,40 kcal. Vyresnio amţiaus ţmonių medţiagų apykaita sulėtėja, todėl, siekiant išvengti svorio didėjimo, šio amţiaus asmenų maisto davinio energetinė vertė turėtų būti maţesnė nei jaunesnio amţiaus. Riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių ir mononesočiųjų riebalų rūgščių vidutiniai kiekiai moterų paros maisto davinyje didėjant amţiui nesikeitė. Cholesterolio vartojimas buvo susijęs su amţiumi. Didţiausias cholesterolio kiekis buvo 35-44 m. amţiaus moterų maisto davinyje (362,96 mg.). Kitų amţiaus grupių moterų vartojami vidutiniai cholesterolio kiekiai neviršijo PSO rekomenduojamos normas [54]. Skaidulinių medţiagų vidutiniai kiekiai visose moterų amţiaus grupėse nesiekė rekomenduojamos paros normos (25-30 g/parą). Jauniausio amţiaus moterys jų vartojo 17,02 g/parą, 35-44 m. amţiaus - 21,39 g/parą, 45-54 m. amţiaus - 19,56 g/parą ir vyriausio amţiaus moterys - 20,87 g/parą.
Moterų suvartojamų mineralinių medţiagų kiekiai įvairiose amţiaus grupėse pateikti 4.1.8 lentelėje. Moterys natrio vartojo kiek maţiau nei vyrai, tačiau visų amţiaus grupių moterys jo vartojo ţymiai daugiau nei rekomenduojama. 45-54 m. moterų maisto davinyje natrio buvo net 1,8 karto (5626,80 mg) daugiau nei nurodoma PSO rekomendacijose. Tai gali būti viena iš didelio hipertenzijos paplitimo tarp Kaišiadorių rajono gyventojų prieţasčių. Pakankamas kalio kiekis paros maisto davinyje yra svarbus pirminei hipertenzijos profilaktikai. Jo rekomenduojama norma yra 2500mg/parą [54]. Visų amţių moterys kalio vartojo pakankamai, ir jo vartojimas nepriklausė nuo amţiaus. Moterų gaunami magnio ir kalcio vidutiniai kiekiai maisto davinyje buvo nepakankami visose amţiaus grupėse. Įvairaus amţiaus moterų maisto davinyje kalcio kiekis buvo maţdaug 2-2,4 karto maţesnis nei rekomenduojama Lietuvos gyventojams [54]. Analizuojant geleţies kiekį moterų maisto davinyje, nustatyta, kad jaunesnio amţiaus moterys gavo nepakankamą jos kiekį: 25-34 m. amţiaus moterys vartojo 11,11 mg, o 35-44 m. amţiaus - 12,33 mg (rekomenduojama iki 15 mg). Geleţies vartojimas moterų amţiaus grupėse nesiskyrė. Taip pat nenustatyta ryšio tarp fosforo, cinko, seleno ir jodo vartojimo bei moterų amţiaus.
Analizuojant suvartojamų vitaminų vidutinius kiekius per parą įvairiose amţiaus grupėse, rastas ryšys tik tarp vitamino PP kiekio maisto davinyje ir amţiaus (4.1.9 lentelė).
4.1.7 lentelė Pagrindinės maisto medţiagos ir energijos kiekis moterų paros maisto davinyje atsiţvelgiant į amţių Maisto medţiagos ir energija Amţiaus grupės P 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m X SN Me X SN Me X SN Me X SN Me Baltymai g 56,40 22,79 57,86 75,46 37,14 70,75 66,48 40,36 56,55 69,22 54,61 52,53 0,19 Riebalai g 95,66 62,19 84,62 104,68 53,61 98,04 102,61 75,14 93,70 86,72 70,07 69,99 0,13 Sočiosios riebalų rūgštys g 30,53 18,71 26,03 37,06 22,73 34,66 36,93 26,76 31,62 31,14 23,19 26,51 0,28 Mononesočiosios riebalų rūgštys g 38,94 30,43 33,06 39,29 22,83 32,51 38,54 30,15 31,66 31,56 28,18 25,36 0,12 Polinesočiosios riebalų rūgštys g 18,09 13,52 14,58 19,30 11,66 18,03 18,73 18,31 14,42 13,82 10,78 10,62 0,09 Cholesterolis mg 248,68 146,73 232,57 362,96 191,29 349,52 278,15 183,68 230,67 296,48 255,90 189,18 0,06 Angliavandeniai g 206,78 89,99 184,73 245,46 102,87 225,91 233,18 110,99 217,97 245,15 158,08 229,56 0,50 Krakmolas g 94,86 48,29 84,46 118,86 66,15 107,16 127,44 73,38 123,41 119,59 102,78 98,52 0,21 Cukrus g 78,30 43,27 69,58 87,51 49,82 75,03 72,10 40,94 65,00 84,15 55,43 71,32 0,69 Skaidulinės medţiagos g 17,02 8,40 14,57 21,39 11,16 19,44 19,56 10,73 16,73 20,87 14,19 17,04 0,53 Energetinė vertė Kcal 1893,35 861,13 1697,57 2158,89 808,58 2203,38 2068,94 1107,28 1804,13 1989,40 1295,30 1750,38 0,42 X – reikšmių vidurkis; SN – standartinis nuokrypis; Me – mediana;
P25 - dvidešimt penkių percentilės;
P75 - septyniasdešimt penkių percentilės.
P - skirtumas tarp vyrų ir moterų pagal Kruskal-Wallis testą.
4.1.8 lentelė Mineralinių medţiagų kiekis moterų paros maisto davinyje atsiţvelgiant į amţių Mineralinės medţiagos Amţiaus grupės P 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m X SN Me X SN Me X SN Me X SN Me Mineralinės medţiagos g 16,98 7,28 15,70 19,76 8,64 18,34 22,17 33,85 15,88 18,50 17,39 14,96 0,27 Natris mg 4126,41 2215,77 3403,99 4607,11 2639,32 4161,22 5626,80 12986,7 0 3248,74 4363,32 6202,07 3136,11 0,15 Magnis mg 243,32 114,27 222,74 285,63 126,13 270,55 297,68 165,30 264,16 261,02 163,16 235,85 0,32 Fosforas mg 860,54 361,02 894,21 1094,40 484,44 1094,18 1092,30 575,15 969,58 1065,95 703,49 905,31 0,22 Kalis mg 2730,18 1477,19 2597,43 3099,93 1280,06 2877,96 3129,52 1940,50 2697,00 2785,97 1868,77 2327,52 0,28 Kalcis mg 415,23 239,89 364,14 495,15 309,24 440,41 506,13 252,83 465,80 511,01 319,58 445,11 0,36 Geleţis mg 11,11 6,31 10,27 12,33 4,85 11,24 11,27 5,08 10,12 10,72 6,92 9,13 0,23 Zinkas mg 7,46 3,21 7,48 9,78 4,66 9,81 10,42 5,54 8,86 10,11 7,90 7,90 0,10 Selenas µg 33,36 24,76 26,61 42,92 29,77 35,29 37,90 61,69 23,67 30,37 23,58 24,75 0,13 Jodas µg 77,70 41,09 67,05 134,07 127,04 92,97 251,73 997,71 87,08 127,00 266,32 69,38 0,43 X – reikšmių vidurkis; SN – standartinis nuokrypis; Me – mediana;
P25 - dvidešimt penkių percentilės;
P75 - septyniasdešimt penkių percentilės.
P - skirtumas tarp vyrų ir moterų pagal Kruskal-Wallis testą.
