LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Vilija Plyčienė
KAIŠIADORIŲ RAJONO UGDYMO ĮSTAIGŲ, ORGANIZUOJANČIŲ
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ MAITINIMĄ, VALSTYBINĖ
MAISTO KONTROLĖ, MAITINIMO ORGANIZAVIMAS IR JO
VERTINIMAS
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Studentė Mokslinė vadovė
_________ _________
Vilija Plyčienė prof. dr. Dalia Lukšienė
2020 m. 2020 m.
2
DARBAS ATLIKTAS VISUOMENĖS SVEIKATOS VADYBOS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kaišiadorių rajono vaikų ugdymo įstaigų, organizuojančių ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimą, valstybinė maisto kontrolė, maitinimo organizavimas ir jo vertinimas“.
1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020-04-07 Vilija Plyčienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020-04-07 Vilija Plyčienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020-04-07 Vilija Plyčienė
3
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS BAIGIAMŲJŲ DARBŲ RENGIMO KVALIFIKACINĖJE KOMISIJOJE
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(aprobacijos data ) (komisijos pimininko (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)
BAIGIAMOJO DARBO RECENZENTAS
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(recenzento vardas, pavardė) (parašas)
BAIGIAMŲJŲ DARBŲ GYNIMO KOMISIJOS ĮVERTINIMAS:
4
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
KAIŠIADORIŲ RAJONO VAIKŲ UGDYMO ĮSTAIGŲ, ORGANIZUOJANČIŲ IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ MAITINIMĄ, VALSTYBINĖ MAISTO KONTROLĖ, MAITINIMO ORGANIZAVIMAS IR JO VERTINIMAS
Vilija Plyčienė
Mokslinis vadovas Prof. Dr. Dalia Lukšienė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2020. 112 p.
Darbo tikslas. Įvertinti Kaišiadorių rajono ugdymo įstaigų, organizuojančių ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimą, valstybinės maisto saugos ir higienos kontrolės rezultatus bei maitinimo organizavimą 2015-2019 m. ir išsiaiškinti tėvų, kurių vaikai lanko ikimokyklines ugdymo įstaigas, požiūrį į šiose įstaigose vykdomą maitinimą.
Uždaviniai. 1. Įvertinti 2015 – 2019 metų Kaišiadorių rajono ugdymo įstaigų, organizuojančių ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimą, valstybinės maisto saugos ir higienos kontrolės rezultatus (identifikuoti dažniausiai pasitaikiusius pažeidimus, prevencines priemones, poveikio priemones); 2. Išanalizuoti vadovų požiūrį į vykdomą maitinimo organizavimą ir iškylančias problemas skirtingose Kaišiadorių rajono ugdymo įstaigose, organizuojančiose ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimą; 3. Išsiaiškinti Kaišiadorių rajono ugdymo įstaigas, organizuojančias ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimą, lankančių vaikų tėvų – globėjų požiūrį į šiose įstaigose vykdomą maitinimą.
Metodika. Valstybinės maisto saugos ir higienos kontrolės rezultatams įvertinti buvo analizuojami Maisto informacinėje sistemoje (FIS) sukaupti duomenys ir apdorojami Excel programa. Įvertinta 14 įstaigų. Vadovų požiūriui išsiaiškinti buvo naudojamas pusiau struktūruotas interviu, kuris buvo transkribuojamas ir analizuojamas kiekybinės dedukcinės turinio analizės metodu (content). Apklausoje dalyvavo 11 vadovių. Tėvų – globėjų požiūris buvo tiriamas anoniminių anketinių apklausų metu ir apdorojamas SPSS ir Excel programomis. Išdalinta 893 anketos, užpildytos 546, grįžtamasis ryšys 61,21 proc.
Rezultatai. Kaišiadorių rajono ugdymo įstaigose, kuriose organizuojamas ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimas, per 2015 – 2019 metus atlikta 75 valstybinės maisto kontrolės patikrinimai, iš kurių dauguma (89,3 proc.) buvo planiniai, gauta 7 skundai – iš jų 3 (42,3 proc.) pasitvirtino, taikyta 11 poveikio priemonių – 8 administracinės nuobaudos ir 3 ,,Sprendimai dėl produktų uždraudimo“, įstaigos pagal numatytus terminus pateikė 51 ,,Trūkumų šalinimo planą“ ir
5
62 informacijas apie nurodymų įvykdymą, nustatyti 257 pažeidimai, iš kurių dažniausiai buvo užfiksuoti savikontrolės, produktų saugos, higienos ir atsekamumo bei patalpų ir inventoriaus higienos pažeidimai. Nustatyta, kad 4 – ios Vaikų ugdymo įstaigos perka paslaugą, o 8 – ios organizuoja maitinimą savarankiškai. Vadovių teigimu maitinimo pobūdis neturi įtakos maisto kokybei. Kai maistas atvežamas iš kito korpuso kyla problema, kad sunku išlaikyti maisto estetiką. Tvarkos Aprašo pasikeitimai daliai įstaigų tapo iššūkiu, nes įgyvendinus pakeitimus vaikai nustojo dalį patiekalų valgyti. Vaikų nevalgymą lemia įpročiai susiformavę šeimoje. Nustatyta, kad du sunkiausi maitinimo organizavimo etapai – valgiaraščių sudarymas ir viešieji pirkimai. Direktorės nuolatos bendrauja su savo personalu ir vaikų tėvais, vykdomi edukaciniai užsiėmimai su vaikais. Siekiant pagerinti maitinimo organizavimo procesą darželiams reikia didesnio finansavimo iš savivaldybės bei papildomų darbuotojų. Dauguma respondentų žinojo, kas ugdymo įstaigoje teikia maitinimą, tačiau išsiskyrė Nr.7 įstaigos respondentai, nes net 62,5 proc. respondentų nurodė, kad maitinimą vykdo pati įstaiga, nors šioje įstaigoje paslauga buvo perkama. Didžioji (93,4 proc.) dalis apklaustų respondentų pasitiki maitinimo organizatoriais, tačiau pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kad didesnis nepasitikėjimas maitinimo organizatoriais yra tada, kai maitina privati įmonė ar asmuo, o ne pati vaikų ugdymo įstaiga (χ2=21,716, lls=2, p<0,05). Respondentai daugiausiai žinių apie maitinimą gauna iš auklėtojų ir auklyčių. Respondentai teigė, kad valgiaraščiai visada kabo rūbinėlėse, jie juos skaito. Valgiaraščius reikia keisti, nes ne visus patiekalus vaikai valgo. Ne visi tėvai žinojo, ar įstaiga dalyvauja ES remiamose programose.
Išvados. 1. Kaišiadorių rajono vaikų ugdymo įstaigose per 2014 – 2019 metus atlikta 75 patikrinimai, gauta 7 skundai, taikyta 11 poveikio priemonių, įstaigos pateikė 51 ,,Trūkumų šalinimo planą“ ir 62 informacijas apie – nurodymų įvykdymą, nustatyti 257 pažeidimai. 2. Kaišiadorių r. vaikų ugdymo įstaigose vykdomisusirinkimai su tėvais ir edukaciniai užsiėmimai su vaikais, ir tai skatina vaikus sveikiau maitintis. Pasikeitus Tvarkos Aprašui dauguma vaikų pradėjo vaikų ugdymo įstaigoje nevalgyti, nes vaikai namuose įpratę gauti kitokį maistą. Iš visų maitinimo organizavimo etapų sudėtingi – valgiaraščių sudarymas ir viešųjų pirkimų atlikimas. 3. Tėvų – globėjai žino, kas ugdymo įstaigose teikia maitinimą ir dalis apklaustųjų pasitiki maitinimo organizatoriais. Tėvai daugiausiai žinių gauna iš auklėtojų ir auklyčių. Respondentai teigė, kad valgiaraščius reikia keisti, nes norisi įvairesnio ir estetiškiau pateikiamo maisto, vaikai turėtų dažniau gauti vaisių, daržovių bei žuvies.
Raktiniai žodžiai. Maitinimo organizavimas, ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimas, maisto valstybinė kontrolė.
6
SUMMARY
Management of public health
FOOD CONTROL, NUTRITION ORGANIZATION AND EVALUATION IN CHILDREN‘S EDUCATIONAL INSTITUTIONS THAT ORGANIZE NUTRITION FOR PRESCHOOL CHILDREN IN KAISIADORYS
Vilija Plyčienė
Supervisor Dalia Lukšienė, Dr. Professor
Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas;
2020. 112 p.
Aim of the study. To evaluate the results of the state food safety and hygiene control during 2015 – 2019 years, to evaluate the organization of nutrition and to find out the parents' attitude about the nutrition organization in children's educational institutions that organize nutrition for preschool children in Kaišiadorys.
Objectives. 1. To evaluate the results of the state food safety and hygiene control during 2015 – 2019 years (identify the most common violations, preventive measures, sanctions) in children's educational institutions that organize nutrition for preschool children in Kaišiadorys. 2. To analyze managers' attitudes towards nutrition organization and emerging issues in different children's educational institutions that organize nutrition for preschool children in Kaišiadorys. 3. To find out the parents' attitude about the organization of nutrition in children's educational institutions that organize nutrition for preschool children in Kaišiadorys.
Methods. Three different research methods were used: 1. The data in the Food Information System (FIS) were analyzed and processed in Excel in order to evaluate the results of state food safety and hygiene control. 14 institutions were evaluated. 2. A semi-structured interview was used to find out the views of the managers, the interview was transcribed and analyzed by the content method. 11 managers participated in the survey. 3. Parents' attitudes were examined in anonymous questionnaires and processed using SPSS and Excel. 893 questionnaires were distributed, 546 were filled in, response rate 61.21 %.
Results. During 2015 – 2019 years 75 state food control inspections were carried out, most of which (89.3%) were planned, received 7 complaints, of which 3 (42.3%) were confirmed, imposed 11 sanctions – 8 administrative penalties and 3 “Decisions to ban products”, received 51 “Deficiency plan” and 62 information that the instructions have already been executed, identified 257 violations, of which were most often recorded self-monitoring, product safety, hygiene and traceability, and
7
hygiene of premises and equipment violations in children's educational institutions that organize nutrition for preschool children in Kaišiadorys. It was found that from the studied 12 children's educational institutions 4 of them buy the service and 8 of them organize nutrition independently. The nature of the nutrition organization does not affect the quality of the food. When food is imported from another corps, raises the problem that sometimes food is not aesthetic. When legislative changed most of the children stopped eating some of the dishes. Children's fasting is determined by habits formed in the family. It was determined that the two most difficult stages of nutrition organization are menu preparation and public procurement. Managers are in constant communication with their staff and the parents of the children they solve the problems that arise, educational activities with children are carried out in all institutions. Kindergarten managers need more funding from the municipality and additional staff to improve the nutrition organization process. Most of the respondents knew who provides food in the educational institution, however, No.7 institutions even 62.5 %. respondents indicated that meals were provided by the institution itself, although the service was purchased. The majority (93.4 %) of the surveyed respondents trust the nutrition organizers, but a statistically significant difference was observed, however, a statistically significant difference was observed that greater distrust of catering organizers is when catering is organized by a private company or person (χ2=21,716, lls=2, p<0,05). Respondents get most of their knowledge about nutrition from educators. Respondents said menus always hang in cloakroom, they read them. The menus need to be changed as not all meals are eaten by children. Not all parents knew if the institution was involved in EU-sponsored programs.
Conclusion. 1. During 2015 – 2019 years 75 state food control inspections were carried out, received 7 complaints, imposed 11 sanctions, identified 257 violations. 2. Educational activities with children are held in all institutions. This encourages children to eat healthier. Parents are introduced to the problems of organizing nutrition as meetings are held. If the food is imported from another corps it is difficult to maintain the aesthetics of the food. Legislative changes have become a challenge for some institutions, because after the changes, the children stopped eating some of the dishes. Two most difficult stages of nutrition organization are menu preparation and public procurement. 3. The majority of respondents knew who provides meals in educational institutions and part of them trust the nutrition organizers. Parents get the most knowledge from educators. The menus always hang in the locker room, but the menus needed to be changed because the parents wanted a more varied and aesthetically pleasing food, and the children should get fruit, vegetables and fish more often.
8 PADĖKA
Dėkoju savo darbo vadovei Prof. Dr. Daliai Lukšienei už skirtą laiką ir visokeriopą pagalbą ruošiant darbą, už diskusijas darbo tema bei geras ir laiku pateiktas rekomendacijas ir pastabas.
Dėkoju Doc. Rūtai Butkevičienei už suteiktą konsultaciją dėl kokybinių tyrimų duomenų pateikimo darbe.
Dėkoju Kaišiadorių rajono vaikų ugdymo įstaigų, kurios organizuoja ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimą, direktorėms už bendradarbiavimą, sutikimą dalyvauti tyrime ir interviu metu pateiktą gausią ir nuoširdžią informaciją.
Dėkoju Kaišiadorių rajono savivaldybės Švietimo skyriui už duotą leidimą atlikti tyrimą Kaišiadorių rajone bei suteiktą informaciją apie ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo įstaigas lankančių vaikų skaičių.
9 TURINYS SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 11 SĄVOKOS IR TERMINAI ... 12 ĮVADAS ... 13
1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 15
2. LITERATŪROS APŽVALGA ... 16
2.1. Vaikų mitybos problemos ... 16
2.1.1. Antsvorio ir nutukimo paplitimas... 16
2.1.2. Antsvorio ir nutukimo priežastys ... 19
2.1.3. Intervencijos antsvoriui ir nutukimui mažinti ... 21
2.1.4. Politika skirta antsvoriui ir nutukimui mažinti ... 25
2.1.5. Maisto neofobija ... 27
2.2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ... 29
2.3. Maitinimo organizavimas pasaulio ir Lietuvos mokyklose ... 33
2.4. Maitinimo organizavimo etapai ... 35
2.4.1. Valdymo procesas ... 35
2.4.2. Maisto gamybos procesas ... 39
2.4.3. Papildomi maitinimo organizavimo etapai ... 41
3. TYRIMO METODOLOGIJA... 44
3.1. Maisto saugos ir higienos kontrolės rezultatų įvertinimas ... 44
3.2. Vadovų požiūrio vertinimas ... 45
3.3. Tėvų - globėjų požiūrio vertinimas ... 47
4. REZULTATAI ... 49
4.1. Maisto saugos ir higienos kontrolės Kaišiadorių rajono vaikų ugdymo įstaigose rezultatų vertinimas ... 49
4.2. Vadovų požiūrio į Kaišiadorių rajono vaikų ugdymo įstaigose vykdomą maitinimo organizavimą vertinimas ... 55
4.2.1. Maitinimo organizavimo būdas ir vieta ... 55
4.2.2. Tvarkos Aprašo įgyvendinimas ... 62
4.2.3. Maitinimo organizavimo etapai... 65
4.2.4. Bendradarbiavimas su vaikais ir tėvais ... 76
10
4.3. Tėvų – globėjų požiūrio į Kaišiadorių rajono vaikų ugdymo įstaigose vykdomą maitinimo
organizavimą vertinimas ... 85
4.3.1. Dalyvių charakteristika ... 85
4.3.2. Tėvų – globėjų požiūrio vertinimo tyrimo aptarimas ... 86
5. REZULTATŲ APTARIMAS ... 95
6. IŠVADOS ... 100
7. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 102
8. LITERATŪRA ... 104
9. PRIEDAI ... 113
1 priedas. VMVT direktoriaus leidimas naudotis informacinės sistemos FIS duomenimis... 113
2 Priedas. Bioetikos komisijos leidimas ... 114
3 priedas. Anketa tėvams ... 115
11
SANTRUMPOS
EBPO - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ES – Europos sąjunga
FIS – maisto informacinė sistema
GHPT – geros higienos praktikos taisyklės JAV – Jungtinės Amerikos valstijos KMI – kūno masės indeksas
LR – Lietuvos Respublika
NMVRVI - Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
SAM – Sveikatos apsaugos ministerija ŠMM – Švietimo ir mokslo ministerija
VMVT – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba VSC – Visuomenės sveikatos centras
12
SĄVOKOS IR TERMINAI
Antsvoris ir nutukimas - tai perteklinis riebalinio audinio susikaupimas dėl per didelio maisto energijos suvartojimo ir nepakankamo jos išeikvojimo, antsvoris nustatomas, kai KMI ≥ 25 kg/m2 ir
<30kg/m2, o nutukimas – kai KMI ≥ 30 kg/m2 (1, 2).
Maisto neofobija - "bijoti skonio nežinomų maisto produktų" arba naujų maisto produktų atmetimas (3).
Organizavimas – tai tarp organizacijos narių darbo, valdžios ir išteklių paskirstymas ir jų suderinimo procesas, kuriuo siekiama įgyvendinti organizacijos tikslus (4).
Kontrolė - tai procesas, užtikrinantis, kad reali veikla atitiktų planuojamą (4).
Vadovas (šiame darbe naudojama sąvoka ikimokyklinių ugdymo įstaigų direktorės) – tai asmuo, kuris yra atsakingas už visų pastangų nukreipimą organizacijos tikslams siekti (4).
Viešojo maitinimo įmonė – maisto tvarkymo subjektas (restoranai, kavinės, barai, užkandinės, ikimokyklinio ugdymo įstaigos, mokyklos, asmens sveikatos priežiūros, socialinės globos ir rūpybos įstaigos, vaikų vasaros stovyklos, Krašto apsaugos ministerijos ir krašto apsaugos sistemos institucijų, Vidaus reikalų ministerijos ir vidaus reikalų statutinių įstaigų, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir jų teritorijose esantys maisto tvarkymo skyriai), kuriuose gaminami ir / ar realizuojami maisto patiekalai, skirti žmonių maitinimui (5).
Valgiaraštis - tai sąrašas, kuriame surašyta tos dienos tiekiami maisto produktai ir patiekalai (6).
Technologinė kortelė - tai dokumentas, patiekalo gaminio receptūra, surašyta atskirame lape ir skirta gamybos darbuotojams, kad prireikus šie galėtų pasižiūrėti patiekalo gamybos eigą (7).
Bruto – visa, maisto produktų ar žaliavų masė, kuri reikalinga produkto gamybai (7).
Neto – grynoji maisto produktų ar maisto žaliavų masė, kuri tiesiogiai naudojama patiekalo ruošimui (7).
Tausojantis gamybos būdas – tai gamybos būdas, kuris leidžia išsaugoti patiekalų maistines savybes, pvz.: virimas vandenyje ar garuose, troškinimas, gaminimas konvekcinėje krosnelėje, kepimas įvyniojus popieriuje ar folijoje. (6).
Mokytojos – auklėtojos, mokytojų padėjėjos – auklytės – šiame darbe šios naudojamos sąvokos yra sinonimai.
13
ĮVADAS
Tiriamoji problema. Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) regioninis komitetas 2000 metais sukūrė pirmą „Europos maisto ir mitybos politikos veiksmų planą 2000–2005 m.“ (8) Šiuo dokumentu buvo norima atkreipti kiekvienos šalies vyriausybės dėmesį į gyventojų mitybos problemas ir paskatinti kurti programas ir teisės aktus, kuriais būtų sprendžiamos mitybos ir neužkrečiamų ligų problemos. Šiuo metu siekiant spręsti vaikų nutukimo problemą yra parengtas ,,Europos kovos su vaikų nutukimu veiksmų planas 2014–2020 m.“ (9) Vienas iš šio plano prioritetų mažinant vaikų nutukimą – pagerinti vaikų mitybą vaikų ugdymo įstaigose. Lietuvoje populiariojoje spaudoje, televizijoje, internete, socialiniuose tinkluose (10, 11, 12) 2017 – 2018 metais buvo plačiai aptarinėjamas vaikų maitinimas ikimokyklinėse ir bendrojo ugdymo įstaigose. Vaikams tiekiamas maistas buvo ne tik kritikuojamas, bet ir fotografuojamas, filmuojamas, patys tėvai pradėjo dalyvauti maisto tiekimo procese ir žiūrėti bei ragauti vaikams skirtą maistą. Taip pat tiek televizijoje, tiek internetinėje erdvėje buvo plačiai publikuojami (13) 2018 metų pradžioje Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - SAM), Švietimo ir mokslo ministerijos (toliau - ŠMM) bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau - VMVT) atlikti vizitai vaikų ugdymo įstaigose – mokyklose ir darželiuose, kuriuose ekspertų grupė apsilankydavo ir įvertindavo tiekiamo maisto kokybę. Po atliktų vizitų pateiktoje ataskaitoje buvo nurodyta, kad daugumoje vaikų ugdymo įstaigų maitinimas yra tinkamas, tačiau yra ir tokių įstaigų, kuriose maitinimo situacija prasta ir vaikai gauna nesubalansuotą, nekokybišką maistą. Siekiant išspręsti šią problemą buvo nuspręsta atnaujinti sugriežtinant pagrindinį teisės aktą reglamentuojantį vaikų maitinimo organizavimą – Lietuvos sveikatos apsaugos ministro 2011 lapkričio 11 d. įsakymu Nr.V-964 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. V-394 redakcija) ,,Dėl vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintą „Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašą“ (toliau – Tvarkos Aprašas) (6). Šio Tvarkos Aprašo reikalavimai turėjo įsigalioti nuo 2018 metų rugsėjo 1 dienos, vaikų ugdymo įstaigos iki šio laikotarpio turėjo pasiruošti ir nuo rugsėjo 1 dienos pradėti vykdyti reikalavimus.
Darbo aktualumas. Tvarkos Aprašo pakeitimuose buvo tokių naujų reikalavimų prie kurių vaikų ugdymo įstaigos nespėjo prisitaikyti, o tos įstaigos, kurios prisitaikė ir drastiškai pakeitė valgiaraščius susidūrė su problema – masiniu vaikų nevalgymu. Daug maisto buvo išmetama. Visuomenėje kilo daug diskusijų ir nepasitenkinimo, nes buvo manoma, kad SAM priėmusi Tvarkos Aprašo pakeitimus persistengė. Visuomenei pritrūko informacijos, kodėl buvo imtasi tokių priemonių ir kam jų reikėjo. Šiame darbe bus atskleista kaip Kaišiadorių rajono vaikų ugdymo įstaigoms, kurios organizuoja ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimą, pavyksta įgyvendinti minėtą Tvarkos Aprašą
14
bei kitus teisės aktus reglamentuojančius maisto saugą, kokybę ir higieną (6, 14, 16, 17) bei su kokiais kitais sunkumais susiduriama organizuojant maitinimą ir kaip juos pavyksta išspręsti.
Mokslinis naujumas. Yra atlikta tyrimų (5 skyrius), kuriose buvo stebima kokį maistą gauna vaikai ugdymo įstaigose, pagal kokius valgiaraščius maitinama ir kokia tėvų nuomonė apie vaikų maitinimą ugdymo įstaigose, tačiau šis tyrimas išskirtinis tuo, kad bus tiriama ne kokį maistą vaikai valgo, o kaip vaikų ugdymo įstaigų, kuriose organizuojamas ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimas, direktorėms pavyksta organizuoti maitinimo procesą, su kokiomis problemomis jos susiduria ir kaip būtų galima jų išvengti.
Atlikimo tyrimo praktinė reikšmė. Darbe išanalizavus vaikų ugdymo įstaigose vykdomą maitinimo organizavimą ir iškylančias problemas, bus pateiktos įstaigų direktorėms rekomendacijos kaip pagerinti darbo organizavimą, esant reikalui bus kreiptasi į Kaišiadorių rajono savivaldybę, nes vaikų ugdymo įstaigos yra rajono savivaldybės nuosavybė, dėl išorinės pagalbos siekiant pagerinti maitinimo organizavimo procesą.
Asmeninis autoriaus indėlis. Darbo autorė dalyvavo surinktoje komandoje ruošiant Kaišiadorių rajono ikimokyklinėms ugdymo įstaigoms skirtą valgiaraštį pagal naujus Tvarkos Aprašo reikalavimus; 2018 m. balandžio mėnesį Kaišiadorių rajono laikraštyje ,,Atspindžiai“ parašė straipsnį ,,Maitinimas vaikų ugdymo įstaigose“ (15).
15
1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas:
Įvertinti Kaišiadorių rajono ugdymo įstaigų, organizuojančių ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimą, valstybinės maisto saugos ir higienos kontrolės rezultatus bei maitinimo organizavimą 2015-2019 m. ir išsiaiškinti tėvų, kurių vaikai lanko ikimokyklines ugdymo įstaigas, požiūrį į šiose įstaigose vykdomą maitinimą.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti 2015 – 2019 metų Kaišiadorių rajono ugdymo įstaigų, organizuojančių ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimą, valstybinės maisto saugos ir higienos kontrolės rezultatus (identifikuoti dažniausiai pasitaikiusius pažeidimus, prevencines priemones, poveikio priemones);
2. Išanalizuoti vadovų požiūrį į vykdomą maitinimo organizavimą ir iškylančias problemas skirtingose Kaišiadorių rajono ugdymo įstaigose, organizuojančiose ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimą;
3. Išsiaiškinti Kaišiadorių rajono ugdymo įstaigas, organizuojančias ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimą, lankančių vaikų tėvų – globėjų požiūrį į šiose įstaigose vykdomą maitinimą.
16
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1. Vaikų mitybos problemosLietuvoje vaikų ugdymo įstaigos, kurios organizuoja vaikų maitinimą, buvo įspraustos į griežtesnius reikalavimus – teisės aktu (6) numatyta, kokiu dažniu turi būti maitinama vaikai, kurie maisto produktai yra draudžiami, o kurie turėtų dominuoti vaikų mityboje. Pagrindinė priežastis, kodėl yra siekiama teisės aktais kuo griežčiau apibrėžti vaikų mitybą, yra didėjantis tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje antsvorio ir nutukimo paplitimas (2, 18, 19, 20). PSO duomenimis (21) 2016 m. pasaulyje iki 5 metų amžiaus antsvorio turinčių vaikų buvo daugiau nei 41 mln. Antsvorio ir nutukimo atsiradimo priežasčių gali būti įvairių, tačiau kaip dvi pagrindinės yra išskiriamos – netaisyklinga, nesubalansuota, perteklinė mityba ir per žemas fizinio aktyvumo lygis (1, 18, 19, 23). Išanalizavus įvairią literatūrą (1, 19, 20, 22) galima teigti, kad antsvoris ir nutukimas - tai per didelis riebalų kaupimasis organizme dėl per didelio maisto energijos suvartojimo kiekio ir per mažo energijos išeikvojimo, kitaip sakant, tai energijos disbalansas tarp suvartojamų ir išnaudojamų kalorijų kiekio, ir kuris turi įtakos asmens sveikatai. Antsvorio paplitimas, jo atsiradimo priežastys ir prevencija plačiau bus aptariami šio skyriaus kituose poskyriuose (2.1.1 - 2.1.4).
Kita mitybos problema apie kurią visuomenėje žinoma mažiau, bet kuri socialiniuose tinkluose ir populiariojoje literatūroje egzistuoja (23, 24, 25) - tai vaikų nevalgymas, kuris gali būti siejamas su maisto neofobija. Maisto neofobija Lietuvoje nėra plačiai tirta ir apie jos egzistavimą galima sužinoti tik iš žiniasklaidos priemonių bei tėvų teikiamų skundų visuomenės sveikatos įstaigoms bei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Vis dažniau girdima, kad ikimokyklinėse ugdymo įstaigose egzistuoja reiškinys kaip masinis vaikų nevalgymas, kurį galima priskirti neofobijos sąvokai. Maisto neofobija - tai naujo maisto baimė. Neofobija dar kartais siejama su maisto išrankumu, kuris būdingas vaikams (26, 27). Plačiau šis reiškinys bus nagrinėjamas šio darbo poskyryje 2.1.5.
2.1.1. Antsvorio ir nutukimo paplitimas
Lėtinės ligos, tokios kaip širdies ir kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai, lėtinės kvėpavimo takų ligos, nutukimas, diabetas yra pagrindinės negalios, problemų susijusių su sveikata, išėjimo į ankstyvą pensiją dėl sveikatos sutrikimų ir ankstyvos mirties priežasčių Europos sąjungos (toliau – ES) šalyse. ES dėl neužkrečiamų - lėtinių ligų įvyksta virš 80 proc. priešlaikinių (ankstyvų) mirčių (28, 29, 30). Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau - EBPO) duomenimis
17
kasmet Europoje apie 550 000 asmenų, kurie yra darbingo amžiaus, miršta per anksti dėl neužkrečiamų ligų (28). Dėl neužkrečiamų lėtinių ligų pasaulyje išleidžiama daug lėšų, pasaulyje dėl šių ligų patiriama išlaidų maždaug už 5000 dolerių vienam asmeniui per metus, ES šalių ekonomika patiria 115 mlrd. eurų (0,8 proc. bendro vidaus produkto) per metus išlaidų susijusių su sveikatos priežiūra, taip pat šios ligos yra įvardinamos kaip pagrindinės mirties priežastys (28, 32). Kaip pagrindiniai lėtinių ligų rizikos faktoriai yra įvardinami – tabakas, alkoholis, fizinio aktyvumo stoka ir netaisyklinga mityba (20, 29). Dvidešimto amžiaus antroje pusėje lėtinių ligų paplitimas yra įvardinamas kaip epidemija ir siejamas su sparčiais mitybos pokyčiais. Kintant gyventojų mitybos įpročiams keičiasi ir šių ligų paplitimas. Netaisyklingi mitybos įpročiai, per didelis energijos suvartojimas su maistu, skatina kūno masės didėjimą, ko pasėkoje atsiranda antsvoris ir vėliau nutukimas. Taigi nutukimas yra nesveiko gyvenimo būdo pasekmė (2, 20,31).
Pasaulyje 1975 m. buvo apie 34 mln. nutukusių vyrų ir apie 71 mln. nutukusių moterų, kai tuo tarpu 2014 m. pasaulyje buvo apie 266 mln. nutukusių vyrų ir 375 mln. nutukusių moterų (33). Pasauliniu mastu antsvorio ir nutukimo paplitimas 1980 – 2013 m. tarp suaugusiųjų padidėjo 27,5
proc., o tarp vaikų - 47,1 proc. t.y. antsvorį ar nutukimą turinčių asmenų padaugėjo nuo 921 mln. 1980
m. iki 2,1 mlrd. 2013 m. Europos fondų grupės atlikta sisteminė analizė parodė, kad antsvorio ir nutukimo paplitimas per paskutinius tris dešimtmečius didėjo, o tarp skirtingų šalių šie pokyčiai yra skirtingi (34). Didėjantis antsvorio ir nutukimo paplitimas daugelyje pasaulio šalių apibūdinamas kaip pasaulinė pandemija, 2010 m. buvo apskaičiuota, kad antsvoris ir nutukimas sukelia 3,4 mln. mirčių, t.y. 3,9 proc. visų mirčių (35). JAV studijos parodė, kad nutukimo didėjimas gali ir toliau lemti tikėtinos gyvenimo trukmės mažėjimą (36). Pasauliniu mastu antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp suaugusiųjų padidėjo 27 proc., o tarp vaikų 1980– 2013 m. - 47,1 proc. Lyginant 2 – 19 amžiaus vaikų ir paauglių antsvorio ir nutukimo paplitimą išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse nustatyta, kad išsivysčiusiose šalyse 2013 m. 23,8 proc. (22,9–24,7) berniukų ir 22,6 proc. (21,7–23,6) mergaičių turėjo antsvorio arba buvo nutukę, kai tuo tarpu 1890 m. 16,9 proc. (16,1–17,7) berniukų ir 16,2 proc. (15,5–17,1) mergaičių turėjo antsvorio arba buvo nutukę. Besivystančiose šalyse 8,1 proc. (7,7 - 8,6) 1980 m. turėjo antsvorį arba nutukimą berniukų ir 8,4 proc. (8,1 – 8,8) mergaičių, kai 2013 m. paplitimas berniukų tarpe buvo 12,9 proc. (12,3 – 13,5), o mergaičių tarpe – 13,4 proc. (13,0 – 13,9). Tiek besivystančiuose, tiek išsivysčiusiose (Europoje, Šiaurės Amerikoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Japonijoje) šalyse tarp lyčių pastebimi skirtumai yra nedideli (34, 35). Kitame literatūros šaltinyje (37) nurodoma, kad pasauliniu mastu 5–19 metų amžiaus vaikų nutukimo paplitimas padidėjo nuo 0,8 proc. 1975 m. iki 6,8 proc. 2016 m. Aukštų pajamų šalyse nutukusių vaikų visą tiriamą laikotarpį buvo daugiausiai (2.1 pav.). Kitų šaltinių (36) duomenimis nustatyta, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimas nuo 1990 m. iki 2010 m. padidėjo
18
nuo 4,2 proc. iki 6,7 proc. ir tikimasi, kad iki 2020 m. ikimokyklinio amžiaus vaikų nutukimas dar padidės iki 9,1 proc., 43 mln. ikimokyklinio amžiaus vaikų turi padidėjusį kūno svorį, ir iš jų 35 mln. gyvena besivystančiose šalyse. Manoma, kad iki 2020 m. vaikų turinčių antsvorį bei nutukimą padidės iki beveik 60 mln. (35). Pagal Jungtinėje Karalystėje atliktas prognozes nustatyta, kad nuo dabartinio Jungtinėje Karalystėje jaunesnių kaip 20 metų nutukimo lygio merginų 8 proc. ir vaikinų 10 prc. iki 2025 m. nutukimo paplitimas abiejuose grupėse išaugs maždaug iki 15 proc., o iki 2050 m. išaugs iki 25 proc. (36). Žinoma, yra šalių, kurios veiksmingai taiko prevencijos ir intervencijos priemones, kurios nukreiptos prieš nutukimą, ir kai kuriuose šaltiniuose skelbiama, kad šiose šalyse – Švedijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje ir Australijoje vaikų antsvoris ir nutukimas mažėja (38).
2.1 pav. Nutukimo paplitimo tendencijos tarp 5–19 m. amžiaus vaikų pasaulio mastu ir pagal šalies pajamų grupes 1975–2016 m. (proc.)
Šaltinis: A broad spectrum of health challenges – 3 selected issues (37)
Lietuvoje 2014 m. vyresnių nei 20 metų asmenų, turinčių nutukimą ir antsvorį, buvo 60,7 proc., o nutukusių buvo 27,6 proc. (34). Tarp vyrų antsvorio paplitimas buvo 64,0 proc., nutukimo paplitimas – 24,8 proc., o tarp moterų antsvorio paplitimas buvo 57,9 proc, o nutukimo - 29,9 proc. Pagal sveiko mokyklinio amžiaus vaikų elgesio tyrimo duomenis antsvorį turėjo tarp 13 metų amžiaus vaikų - 18 proc. berniukų ir 11 proc. mergaičių, iki 11 metų amžiaus berniukų ir mergaičių turėjusių antsvorio atitinkamai buvo iki 27 proc. ir iki 13 proc., o tarp 7 metų amžiaus vaikų - 24,8 proc. berniukų ir 21,0 proc. mergaičių. Tarp 7 metų amžiaus vaikų buvo nutukę berniukų 9,4 proc. ir mergaičių 7,2 proc. Lietuvos ugdymo įstaigose 2016 m. 7–17 metų amžiaus vaikų mokėsi 286 864,
19
iš jų normalaus kūno svorio buvo 62 proc., antsvorį turėjo 14 proc., 5 proc. buvo nutukę (20, 39), (40)). Lietuvoje dešimtyje apskričių buvo atliktas pirmą klasę lankančių vaikų tyrimas (41). Jo metu nustatyta, kad vaikų turinčių antsvorį ir nutukimą per 2008-2013 m. padaugėjo nuo 17,1 iki 18,9 proc. Šeimos ar vaikų ligų gydytojai 2017 m. profilaktinio sveikatos patikrinimo metu vaikams išmatavo ūgį, svorį, apskaičiavo kūno masės indeksą (toliau – KMI) ir įrašė į Vaiko sveikatos pažymėjimą. Pagal šiuos duomenis buvo nustatyta, kad vaikų ugdymo įstaigas Lietuvoje 2017 metais lankė 7 -17 metų 274 227 vaikai, iš jų 9,2 proc. nebuvo nustatytas KMI, dauguma vaikų buvo normalaus svorio, o apie penktadalis (21,59 proc.) vaikų turėjo anstvorio arba buvo nutukę (2.2 pav.).
2.2 pav. 2017 m. Lietuvos 7–17 m. amžiaus vaikų pasiskirstymas pagal įvertintą KMI (proc.)
Šaltinis: Vaikų sveikata 2017 m. (42)
Kaišiadorių rajone 7 – 17 metų amžiaus antsvorį turinčių vaikų 2017 m. buvo: mergaičių 8,2 proc., berniukų – 8,4 proc., nutukusių mergaičių - 3,3 proc., berniukų – 3,6 proc. (42). Vaikų sveikatos stebėsenos duomenimis 2017-2018 m. Lietuvoje ikimokyklinio 1 – 7 metų amžiaus vaikų turinčių antsvorį arba nutukusių buvo 17,09 proc., Kaišiadorių rajone duomenys buvo panašūs –vaikų turinčių antsvorį arba nutukimą buvo 16,34 proc. (43).
2.1.2. Antsvorio ir nutukimo priežastys
Kiekvienas asmuo pats turi būti atsakingas už savo sveikatą, gerovę ir kūno būklę, nes tik pats asmuo priima asmeninius sprendimus– kokį maistą rinktis, sportuoti ar ne (29, 36). Pagrindiniai
20
veiksniai turintys įtakos žmogaus būklei – fiziologiniai, socialiniai, ekonominiai, psichologiniai, mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas (2.3 pav.). Manoma, kad per pastaruosius dešimtmečius pasikeitę gyvenimo įpročiai turėjo daugiausiai įtakos atsirasti antsvoriui ir nutukimui. Pagrindiniai du įpročiai galintys turėti įtakos energijos balansui organizme – valgymas ir fizinis aktyvumas. Tiek suaugusiųjų, tiek vaikų nutukimui įtaką daro aplinka, kurioje žmonės gyvena, t.y. priklauso nuo to kiek žmonių gyvenamoje teritorijoje yra dviračių takų, pasivaikščiojimo takelių ir pan. (32, 44). Bėgant metams fizinis aktyvumas sumažėjo, nes padidėjo mechanizacija ir motorizacija. Už žmogų daug ką padaro mechaniniai prietaisai, taip pat išvystytas viešasis transportas, dėl ko žmonės vietoj to, kad važiuoja dviračiais ar eina pėsčiomis, važiuoja viešuoju arba nuosavu transportu (38). Kitas veiksnys turintis įtaką antsvorio ir nutukimo atsiradimui yra pačių žmonių sumažėjęs fizinis aktyvumas – vaikai daugiau praleidžia laiko prie televizoriaus ir kompiuterio nei užsiimdami fiziškai aktyvia veikla (44). Antsvorio ir nutukimo plitimui daro įtaką ir maisto aplinka t.y. pasikeitusi maisto pramonė – daugiau tiekiama greito, riebaus maisto, dažniausiai renkamasi valgyti ne namų maistą, suvalgomos didesnės porcijos, todėl gaunama daugiau energijos su maistu. Taip pat įtakos turi kiekvieno asmeninis maisto vartojimo įprotis – suvartojama daugiau, bet sveikatai mažiau palankaus maisto. Didesniam maisto suvartojimui turėjo įtakos padidėjęs skanaus, pigaus, energijos pripildyto maisto pasirinkimas. Taip pat daug įtakos maisto pasirinkimui turi maisto reklama. Antsvorio ir nutukimo plitimui įtakos turi vaikystėje susiformavę įpročiai, valgymo kultūra bei visuomenės požiūris į kūną (pvz.: nuomonė: „stambus vaikas – sveikas vaikas“ arba „didesnis yra geriau“) (32, 35, 44). Visai visuomenei trūksta informacijos apie maistą ir jo pasirinkimą, todėl nukenčia ir vaikų maisto pasirinkimas. Aplinka, kurioje yra vaikas lemia jo maisto pasirinkimą, nes vaikai yra pažeidžiama grupė, jie neturi pakankamai žinių apie savo įpročius, kurie gali turėti neigiamas pasekmes, taip pat jų pasirinkimą labai lengvai veikia rinkodara ir tėvų nuomonė (20). Taip pat nustatyta, kad nutukimo paplitimui vaikų tarpe turi įtakos socialiniai ir ekonominiai faktoriai. Jeigu vaikas yra iš žemų pajamų šeimos, tai tikimybė, kad jis bus nutukęs yra didesnė nei vaikų, kurie gyvena aukštesnes pajamas gaunančiose šeimose. Taip yra todėl, kad aukštesnes pajamas gaunančios šeimos gali daugiau išleisti geresniam maistui bei savo sveikatos priežiūrai, pvz. sportui sporto klube (44). Tačiau Tauragėje 2013 m. atliktas tyrimas (45) parodė kitokį rezultatą – ikimokyklinio amžiaus vaikai, kurių tėvai gauna aukštesnes pajamas, suvartoja daugiau angliavandenių, tame tarpe cukraus, ir taip gauna daugiau energijos nei tie vaikai, kurie gyvena žemesnes pajamas uždirbančiose šeimose.
21
2.3 pav. Veiksniai darantys įtaką vaikų nutukimo atsiradimui
Šaltinis: Tackling Childhood Obesity Together Annual Report of the Director of Public Health (2016 m.) (42)
Žmonės teikia pirmenybę skubiam malonumui nesusimąstydami apie pasekmes ateityje. Taip pat antsvoris ir nutukimas plinta, nes nutukimo išlaidas padengia visuomenė - nutukusių žmonių sveikatos išlaidas padengia mokesčių mokėtojai, todėl siekiant priversti susimąstyti visuomenę apie jos pačios įpročius arba siekiant ją apsaugoti nuo antsvorio ir nutukimo paplitimo yra labai svarbi Europos bei atskirų valstybių diegiama politika ir naudojamos intervencijos, tokios kaip nesveiko maisto kainos didinimas, sveiko maisto kainos mažinimas ir pan. (9, 36, 46).
2.1.3. Intervencijos antsvoriui ir nutukimui mažinti
Tarp 6 – 11 metų amžiaus vaikų labiausiai pradeda išryškėti svorio padidėjimas, išvaizdos skirtumai (47). A. Raskilienė (48) išanalizavusi Kauno kohortinio tyrimo duomenis nuo vaikystės (12–13 m.) iki vidutinio amžiaus (48–49 m.) nustatė, kad iš visų tiriamųjų dešimtadalis turėjo antsvorio ir vaikystėje, ir vidutiniame amžiuje, ir tik maža dalis vaikystėje turėjusių antsvorio vidutiniame amžiuje buvo normalaus svorio (2.4 pav.), todėl siekiant sumažinti antsvorį ir nutukimą turinčių vyresnių vaikų bei suaugusiųjų tarpe intervencijas reikia pradėti taikyti ikimokyklinio amžiaus vaikams. Taikomos su sveika gyvensena, mityba susijusios programos vaikų ugdymo įstaigose laikomos labai svarbiomis prevencijomis padedančiomis sumažinti riziką ateityje (32, 47, 48).
22
2.4 pav. Tiriamųjų skirstymas atsižvelgiant į antsvorį vaikystėje ir vidutiniame amžiuje (p<0,05) (proc.)
Šaltinis: A.Raskilienė ,,Ansvoris Lietuvos gyventojų populiacijoje: paplitimo pokyčiai, susiję veiksniai ir lėtinių ligų rizika“ (48)
Buvo atlikta tėvų, kurių vaikai lanko ikimokyklines ugdymo įstaigas, anketinė apklausa (49). Jos metu buvo vertinama kaip vaikai maitinasi tomis dienomis, kai būna namuose. Apklausos metu išsiaiškinta, kad daugumai tėvų trūksta žinių apie sveiką mitybą, o identifikuotos pagrindinės problemos susijusios su vaikų mityba buvo: 1) per mažas daržovių suvartojimas vaikų tarpe; 2) vartojamas greitai pagamintas maistas; 3) vartojami saldūs, riebūs užkandžiai bei saldinti gėrimai; 4) nesilaikomas mitybos rėžimas, pavyzdžiui nepusryčiaujama (49). Daugelio lėtinių ligų, tarp jų ir nutukimo, būtų galima išvengti pakeitus mitybos įpročius. Dauguma įpročių susiformuoja vaikystėje ir išlieka suaugus, todėl norint juo pakeisti reikia įdėti daug pastangų. Vienas iš įpročių, kuris vaikystėje susiformavęs nepalankiai turi įtakos suaugusio žmogaus sveikatai, tai yra neteisingos mitybos įprotis. Jeigu valgymo įpročiai yra nepalankūs sveikatai ir šie įpročiai nėra keičiami, tai didelė tikimybė yra juos perduoda savo vaikams. Tėvai yra pirmoji institucija, kuri vaikams gali suformuoti tinkamus įgūdžius ir tik vėliau įtaką daro vaikų ugdymo įstaigos. Dažnai kyla problema, kad patys tėvai nežino kaip reikėtų taisyklingai maitintis ar maitinti savo vaikus, taip pat yra tėvų, kurie žino apie sveikos mitybos principus, bet jų nesilaiko. Su nutukimu yra siejama daugelis sveikatos sutrikimų tiek suaugusiesiems, tiek ir vaikams, todėl visuomenės sveikatos prioritetas turėtų būti veiksmingos prevencijos strategijos. Siekiant sumažinti nutukimo problemą pasaulyje yra kuriamos ir taikomos įvairios prevencinės programos bei intervencijos (20, 32, 44, 47, 50, 51).
Viena iš intervencijų – informacijos sklaida. Sklaida gali būti orientuota tik į vaikus, kaip dažniausiai būna ikimokyklinėse ir bendrojo ugdymo įstaigose, arba informacijos sklaida gali būti taikoma vaikų tėvams. Pagal atliktus tyrimus nustatyta, kad efektyvi nauda gaunama kai intervencijos
23
susijusios su žinių skleidimu yra orientuotos į tėvus, nes tuomet tėvai gautą informaciją pritaiko namuose, kur vaikas ir praleidžia didelę savo laiko dalį (9, 52, 53). Taip pat vaikui tėvai yra didelis autoritetas į kurį jis nori lygiuotis ir tokiu būdu vaikas atkartoja visus tėvų įpročius. Vertinant tėvų įtaką vaikams nustatyta, kad besivystančiose šalyse vaikams teigiamą poveikį daro mamų mokymas, taip pat vaikų mityba yra teigiamai susijusi su tėvų ir močiučių mokymu (9, 30, 47, 53). McGarvey ir kt. 2004 m. publikuotame darbe (54) aprašytos intervencijos šeimoms, kurios augina ikimokyklinio amžiaus vaikus, rezultatas buvo, kad tėvai savo vaikams dažniau pradėjo siūlyti gerti vandenį nei saldžius gėrimus, taip pat pradėjo dažniau žaisti su vaikais aktyvius žaidimus. Intervencija turėjo įtakos susijusios tiek su mitybos pagerėjimu, tiek su fizinės veiklos padidėjimu. Šis tyrimas rodo, kad galima daryti įtaką tėvų elgesiui per daugialypį švietimą, skatinant sveiką mitybą ir elgesį ikimokyklinio amžiaus vaikams (54, 55, 56). McLean ir kt. 2003 metais publikuotame darbe (52) aprašė sisteminę apžvalgą intervencijų, kurios buvo nukreiptos į svorio palaikymą arba jo mažinimą. Intervencijos buvo nukreiptos į visos šeimos įpročių keitimą – buvo mokoma apie mitybos įpročius ir fizinio aktyvumo naudą. Visos nagrinėtos intervencijos buvo taikomos iki 1994 m. Jungtinėse Amerikos valstijose (toliau – JAV). Rezultatai parodė, kad efektyviausios intervencijos, t.y. tiek vaikams, tiek tėvams sumažėjo svoris, yra tos, kuriose dalyvauja tėvai ir vaikai kartu, o ne atskirai, ir mokoma ne vieno, o keletas elgesio keitimo metodų. Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų sveikos mitybos ir nutukimo prevencijos mokymui dažniau naudojami aktyvaus mokymo metodai bei vaizdinės priemonės, tokios kaip spalvinimo, lavinimo ir užduočių knygelės bei žaidimai, kurie padeda vaikams suprasti, kas yra sveika mityba. Tėvams informaciją apie sveiką mitybą ir vaikų maitinimą galima pateikti tėvų susirinkimų metu (52). JAV įsikūrusi tėvų švietimo programa, orientuota į su mityba susijusį elgesį, paskatino intervencinę grupę vartoti daug daugiau vaisių, vitamino C turtingų vaisių, žaliųjų daržovių, duonos, ryžių, makaronų ir apelsinų, daržovių nei kontrolinė grupė (55). Po visų tyrimų autoriai padarė išvadą, kad intervencijos skirtos tik mitybos švietimui ir žinių bei požiūrių pasikeitimams yra nepakankamos mitybos įpročių keitimui. Taip pat nustatyta, kad svorio valdymo programose fizinis aktyvumas ir dietos kartu yra veiksmingesnės svorio valdymo srityje vaikams nuo 4 iki 16 metų nei tik dieta. Vaikams ir paaugliams netinka griežtos dietos, nebent toliau juos prižiūrėtų specialistai ir būtų taikomi intensyvūs tolimesni veiksmai. Vaikams reikėtų vartoti mažiau ribojančią dietą, o ne dietą, kurią sudaro drastiškai pakeistos įvairių maistinių medžiagų dalys, labai mažai kalorijų turinčios dietos. Specializuotose svorio valdymo programose elgsenos gydymas kartu su fiziniu aktyvumu ir (arba) dieta yra veiksmingas 3–18 metų nutukusiems vaikams ir paaugliams. Specialistų svorio valdymo programose elgsenos gydymas gali būti veiksmingesnis, jei tėvai, o ne vaikai (nuo 6 iki 16 metų) yra atsakingi už to elgesio kaitą. Vaikų nutukimo intervencijos turėtų būti nukreiptos į tėvus ir vaiką, o ne tik į vaiką
24
(55). Kalbant apie vaikų nutukimą pirmoji atsakomybė tenka tėvams, tačiau didelę įtaką daro ir gali keisti vaikų mitybos įpročius ir ugdymo įstaiga, kurią lanko vaikai. ,,Hip-Hop to Health“ tyrimo metu (57) pirmiausiai buvo apmokomi mokytojai, kuriems buvo pravestos pamokos susijusios su mityba ir fiziniu aktyvumu. Apmokant mokytojus fizinių pratimų, kuriuos jie turėjo taikyti ikimokyklinėse įstaigose vaikams, atsirado sunkumų – vienas iš jų buvo, kad vaikai nesugebėdavo 20 min. užsiimti veikla, tapdavo išsiblaškę, antroji priežastis buvo, kad mokytojai nebuvo pratę atlikinėti fizinių pratimų ir patys greit pavargdavo, o kai kurie iš vis dėl sveikatos problemų tokių pratimų negalėdavo vesti. Dėl šių priežasčių tyrimą organizavę specialistai kas savaitę darydavo susitikimus ir aptardavo bei spręsdavo kilusias problemas. Šis tyrimas buvo skirtas nutukimo prevencijai, bet ne svorio mažinimui, todėl nebuvo tikimasi pamatyti vaikų KMI pokyčių. Taip pat tyrimo metu buvo įvertinta, ką ir kiek vaikai suvalgo namuose bei ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Tyrimas parodė, kad intervencija buvo efektyvi fizinio aktyvumo didinimui, bet visai neefektyvi mitybos pasikeitimui (57). Daugiau negu pusėje (66,6 proc.) sveikos mitybos mokymo programų, kuriose buvo vykdomi ir užsiėmimai pagal tam tikrą temą, nustatyta reikšmingų žinių ir požiūrio į mytybą pokyčių (58).
Antra iš intervencijų – dalyvavimas įvairiose programose. Pasaulyje yra įvairių programų, kurios taikomos ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigose: 1) Rumunijoje veikia mitybos programa "Valgyk sveikai mokykloje", kurios metu pertraukų metu mokiniai mokomi sveikai valgyti (20). Vaikams mokymui sveikos mitybos klausimais ir dėl nutukimo prevencijos dažnai naudojami aktyvaus mokymo metodai, vaizdinės priemonės, pvz.: Rumunijoje veikia ,,,Močiutės sveikatos krepšelis“ - interaktyvi priemonė mokant vaikus vartoti tai kas jiems naudinga – jie turi į krepšelius sudėti sveikatai palankius produktus (20, 51). Taip pat Rumunijoje, Portugalijoje ir kt. šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, veikia pieno ir vaisių skatinimo vartoti programos. Nuo 2009 metų Lietuvoje veikia ES remiama programa ,,Vaisių vartojimo skatinimas“, kurios metu ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigas lankantys vaikai nemokamai gauna vaisių (9, 20, 58). Programos tikslas – padidinti vaisių suvartojimą tarp vaikų, suformuoti jiems įprotį ateičiai – dažniau vartoti vaisius, suformuoti supratimą apie vaisių ir daržovių vartojimo naudą sveikatai (9, 20). Kita analogiškų tikslų siekianti programa susijusi su pieno ir jų produktų vartojimu – tai ES remiama LŽŪM koordinuojama programa ,,Pienas vaikams“. Šios programos metu nemokamai vaikams dalinamas pienas ir pieno produktai (20, 59, 60).
Lyginant vaisių ir daržovių suvartojimą įvairiuose pasaulio regionuose pagal lytį ir amžių buvo nustatyta, kad vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai suvartoja mažiau vaisių ir daržovių nei vidutinio amžiaus žmonės. 2005 m. publikuotame darbe aprašyta, kad netinkamas – per mažas vaisių ir daržovių suvartojimas turi įtakos iki 2,635 mln. mirčių per metus, o padidinus kiekvieno asmeninį vaisių ir daržovių suvartojimą per dieną iki 600 g galėtų būti sumažintas ligų skaičius pasaulyje apie
25
1,8 proc. (61). Lietuvoje vaisių ir daržovių vartojimas yra nepakankamas (apie 260 g per parą) ir toliau mažėja vaikų ir paauglių tarpe (58), todėl labai svarbu vaikų ugdymo įstaigoms dalyvauti vaisių vartojimo skatinimo programoje ir didinti vaisių ir daržovių suvartojimą vaikų tarpe. Atlikus 2005– 2010 m. vaikų mitybos sisteminę apžvalgą mokslinių straipsnių (58), kuriuose pateiktos gerinimo programos buvo nustatyta, kad eksperimentinėje grupėje nustatytas reikšmingai didesnis (60 proc. programų) vaisių ir gausesnis (26,7 proc. programų) daržovių vartojimas. Pokyčiai vaikų ir paauglių mityboje pasiekti, nes buvo integruoti mitybos užsiėmimai į mokymosi programas, buvo pakeista aplinka, buvo geresnis vaisių ir daržovių prieinamumas, taip pat programose dalyvavo tėvai ir mokytojai vykdant daržininkystės projektus (58).
Dar viena intervencinė programa, kurioje dalyvauja Lietuvos vaikų ugdymo įstaigos – tai yra vandens vartojimo skatinimas (62). Intervencijos metu kalbama su vaikais apie vandens naudą, sudaroma galimybė higieniškai ir nemokamai bet kuriuo metu vaikams atsigerti vandens. Intervencijos tikslas vaikams suformuoti ilgalaikius įpročius susijusius su vandens gėrimu (6, 62).
2.1.4. Politika skirta antsvoriui ir nutukimui mažinti
Didėjant vaikų nutukimo paplitimui buvo parengtas ES veiksmų planas, kurio metu buvo priimta strategija sumažinti antsvorio ir nutukimo paplitimą (9). Strategija apėmė šešis veiksmus: 1) geriau informuoti vartotojus; 2) padaryti prieinamus sveikatai palankius pasirinkimus; 3) skatinti fizinį aktyvumą; 4) kurti įrodymų bazę, kad būtų pagal ją formuojama atitinkama politika; 5) kurti stebėsenos sistemas; 6) teikti prioritetą vaikams, jauniems žmonėms ir žemas pajamas turinčioms grupėms (9).
Svarbiausias vaikų nutukimo mažinimo plano tikslas yra vaikų ir jaunų žmonių (0 – 18 m.) antsvorio ir nutukimo plitimą sustabdyti iki 2020 m. ES veiksmų plane dėl vaikų nutukimo remiantis tam tikrų šalių patirtimi buvo sukurtos programos (9), kurias kiekviena šalis pagal savo galimybes gali pasirinkti ir jų laikytis bei reglamentuoti savo šalyje. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo siūloma imtis tokių veiksmų: 1) Stiprinti tėvų įgūdžius; 2) Šviesti – siųsti į mokymo kursus pačių įstaigų darbuotojus; 3) Skatinti didesnį vaisių, daržovių, pieno vartojimą – dalyvauti ES remiamose programose; 4) Didinti vandentiekio vandens suvartojimą ir mažinti saldžių gėrimų vartojimą, pvz.: mokyklose ir darželiuose įrengti vandens fontanėlius ar kitaip sudaryti galimybę atsigerti vandens; 5) Vesti vaikams mokymus apie sveiką mitybą ir sveikatą; 6) Darželiuose ir mokyklose skatinti sveikatingumą ne tik plėtojant sveiką mitybą, bet ir didinant ir skatinant fizinį aktyvumą; 7) Teikti žinias virtuvės darbuotojams apie sveiką mitybą ir porcijų dydžius; 8) Sudaryti kokybės standartus, kuriuose būtų aprašytas darželiuose ir mokyklose tiekiamas maistas, porcijų dydžiai ir pan. (9).
26
2018 metų birželio 12 d. Briuselyje vyko ,,Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos posėdis“ tema „Sveika vaikų mityba – sveika Europos ateitis“. Posėdžio metu buvo prašoma ES šalių narių palaikyti, plėtoti bei įgyvendinti politiką dėl neužkrečiamų ligų problemos sprendimo, taip pat laikytis neužkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės srityje 2013 – 2020 metų Pasaulinio veiksmų plano (9, 63).
SAM ir ŠMM parengė „Sveikatos ugdymo bendrąją programą“ bendrojo lavinimo mokykloms. Dalis programos skirta mitybos ir sveikos gyvensenos ugdymui (60). Taip pat sprendžiant vaikų mitybos problemas ES mastu, LSAM dalyvavo Europos Komisijai rengiant ES vaikų nutukimo veiksmų planą 2014 - 2020 metams. Vadovaujantis šiuo planu ir norint efektyviai pagerinti kolektyvuose (darželiuose, mokyklose, stovyklose ir kt.) esančių vaikų maitinimą parengtas „Vaikų maitinimo organizavimo Tvarkos Aprašas“, kuris patvirtintas LSAM 2018 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr.V-394 „Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinėse ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo (6). Šis Tvarkos Aprašas nustato, kokį maistą (šviežią – t.y. tą pačią dieną pagamintą, kokybišką, sveikatai palankų) vaikai būdami kolektyvuose turi gauti, koks maistas yra draudžiamas tiekti vaikams, kokiu dažnumu turi būti maitinami vaikai, pateiktos rekomendacijos, kokiems produktams vaikų mityboje teikiama pirmenybė (iš ekologiškų ūkių, su ,,Rakto skylutės“ ženklu ir pan.) (6, 64). Lietuvoje vykdoma minėta maitinimo organizavimo tvarka Europos Komisijos buvo pripažinta kaip viena pažangiausių tvarkų ES (6, 63).
Lietuvoje vykdant sveikatos politiką nukreiptą į vaikų sveikatos gerinimą labai svarbu tinkamai organizuoti vaikų maitinimą. Kaip vykdomas Tvarkos Aprašas stebi ir vertina visuomenės sveikatos priežiūros specialistai ar kiti ugdymo įstaigoje įgalioti asmenys. Kad maitinimo procesas vyktų tinkamai Lietuvoje dirba daug institucijų: Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinė ir darbo apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Viešų pirkimų tarnyba, Vlastybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Visuomenės sveikatos centras ir savivaldybės (65).
27
2.5 pav. Įstaigų, kurios prisideda prie vaikų maitinimo organizavimo proceso, 2015 m. nusimatytos užduotys ateičiai
Šaltinis: Lietuvos žmonių ir vaikų sveikata, metinis pranešimas 2015 m. (65)
Metinio pranešimo metu 2015 m. institucijos atsakingos už vaikų maitinimo organizavimo procesus ir reglamentavimą išsikėlė uždavinius (2.5 pav.), kurių dalis iki 2019 metų buvo įvykdyta, todėl galima daryti išvadą, kad Lietuva aktyviai vykdo politiką nukreiptą į vaikų mitybos gerinimą, labai svarbu, kad institucijų iškeltas užduotis ir įteisintus teisės aktus vykdytų vaikų ugdymo įstaigos, kurios organizuoja vaikų maitinimą (65).
2.1.5. Maisto neofobija
Maisto neofobija apibrėžiama kaip tendencija atmesti naujus ar nežinomus maisto produktus, taip pat klasifikuojama kaip viena iš elgesio sutrikimų (26). Maisto neofobija gali turėti ne tik genetinę ir aplinkosauginę kilmę, bet ir būti susijusi su tėvų mitybos įpročiais ir išmoktu požiūriu į maistą. Neofobija būdinga kūdikiams ir 2 – 6 metų vaikams. Ikimokyklinio amžiaus vaikai priima mažiau naujų maisto produktų nei jaunesniųjų mokyklų mokiniai, kurie taip pat priima mažiau naujų
28
maisto produktų nei vyresnio amžiaus vaikai. Neofobijos lygis su amžiumi gali būti paaiškintas tuo faktu kad mažiau produktų yra naujiena paaugliams ar suaugusiems nei vaikams (27, 54, 66, 67, 68).
Lenkijoje 2012 – 2013 m. atliktų ikimokyklinėse įstaigose tyrimų metu buvo nustatyta, kad iš 2,5 – 5 metų vaikų kas 11 vaikas turėjo maisto neofobiją. Maža neofobija buvo pastebėta 12,3 proc. vaikų ir didelė neofobija 10–8 proc. tiriamų vaikų. Šis tyrimas atskleidė, kad vaikai, turintys aukštą neofobijos lygį rečiau (p <0,05) valgė kiaušinius, žalias arba virtas daržoves ir ankštinius augalus, tuo tarpu, kad numalšintų negautų medžiagų poreikį, jie dažniau valgė saldumynus ir užkandžius, šiuos maisto produktus dažniau rinkosi tarp valgių. Aukštą neufobijos lygį turintys vaikai suvartodavo mažiau vaisių ir daržovių, ko pasėkoje negaudavo reikiamų vitaminų ir mikroelementų ir dažniau nei kiti vaikai tėvų iniciatyva vartodavo maisto papildus. Taip pat šie vaikai dienos racione suvartodavo daugiau sočiųjų riebalų ir baltymų, mažiau skaidulinių medžiagų, todėl jų mityba nebuvo tinkamai subalansuota. Pakankamas vaisių ir daržovių vartojimas apsaugo nuo įvairių ligų, pvz.: vėžinių susirgimų, rizikos, todėl maisto neofobija turėtų būti įtraukta į mitybos švietimą, kad vaikams ir jų tėvams skirtos programos keistų vaikų mąstymą ir įpročius (26, 27).
Lietuvoje nuo 2018 m. rugsėjo 1 dienos įvedus Tvarkos Aprašo pakeitimus atsirado rekomendacijos ikimokyklinėse ugdymo įstaigose vartoti tokius maisto produktus kaip viso grūdo maisto produktai, ankštinės daržovės, kiekvieną savaitę privalomas žuvies patiekalas, arbata duodama nesaldinta (6). Visi šie pakitimai sukėlė masinį tam tikrų produktų ir/ar patiekalų nevalgymą. Tėvai pradėjo vis dažniau skųstis, kad jų vaikai darželyje nevalgo ir namo grįžta alkani. Vaikų masinis nevalgymas gali būti siejamas būtent su neofobija - naujų, vaikams nematytų – t.y. namuose nevartojamų produktų atsiradimu (pvz.: lęšiai, rudi ryžiai, ar iš viso grūdo miltų kepti blynai) (41).
Išnagrinėjus literatūros šaltinius nustatyta, kad tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje didėja antsvorio ir nutukimo paplitimas ne tik suaugusiųjų tarpe, bet ir tarp vaikų. Siekiant sustabdyti minėtų neužkrečiamų ligų plitimą ES ėmėsi plano, kurį turi įgyvendinti šalys narės, tarp jų ir Lietuva. Plane numatyta kaip pagerinti vaikų mitybą, kokių priemonių imtis, kad vaikai būtų maitinami sveikatai palankiu maistu. Lietuvoje sveikatai palankesnį maistą į vaikų ugdymo įstaigas pavyko integruoti, tačiau atsirado kita problema, kad vaikai nepratę prie tam tikrų maisto produktų ar patiekalų pradėjo masiškai nevalgyti vaikų ugdymo įstaigose. Siekiant spręsti vaikų maisto neofobijos problemą vaikų ugdymo įstaigų, kurios organizuoja vaikų maitinimą, direktorės turi įdėti daug pastangų ir tinkamai suorganizuoti maisto tiekimą, kad vaikai gautų ne tik sveikatai palankų maistą, bet ir skanų, gražų ir tokį, kurį dauguma valgytų.
29
2.2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
Organizuojant maitinimo procesą svarbu kokį maistą ir kokiu dažniu gaus vaikai, bet dar svarbiau, kad maistas būtų saugus jį vartoti. Pagrindinė visų vartotojų teisė yra gauti kokybišką ir saugų maistą (7). Norint tai užtikrinti būtina laikytis higienos ir saugos reikalavimų visuose maisto tvarkymo etapuose. Lietuvoje pagal išleistus įstatymus, ministrų įsakymus, Lietuvos higienos normas ir kitus ne tik Lietuvos, bet ir ES dokumentus (reglamentus, nuostatas, direktyvas ir kt.) mininterijos ir kitos institucijos glaudžiai bendradarbiaudamos siekia užtikrinti, kad įmonėse, kurios tvarko maistą, būtų laikomasi maisto saugos ir higienos reikalavimų. Lietuvoje su maisto tvarkymu susijusias problemas sprendžia institucijos nurodytos 2.6 pav. Aktyviausiai su maistu susijusias problemas sprendžia VMVT (7).
2.6 pav. Lietuvos institucijos atsakingos už maisto saugos užtikrinimą
Šaltinis: Gamybos organizavimas maitinimo įmonėse, 2011 m. (7)
Vaikų ugdymo įstaigų vadovės ne visada spėja viską pamatyti ir laiku imtis priemonių higienos ir saugos reikalavimams užtikrinti, todėl maitinimo organizavimo etape yra labai svarbi išorinė kontrolė, kurią atlieka VMVT specialistai. Atlikus išorinę kontrolę vadovės yra supažindinamos su rezultatais, konsultuojamos, supažindinamos su teisės aktų pasikeitimais ir joms duodami terminai ištaisyti neatitiktis ir taip pagerinti maisto tvarkymo procesą (71). Vadyboje viena iš išskiriamų valdymo proceso sudedamųjų dalių yra kontrolė. Nors kalbama apie vidinę kontrolę, kurios metu vertinamas darbas, lyginama kiek darbas atitinka nusimatytus standartus ir galiojančius teisės aktus bei radus nukrypimų sprendžiama kokių veiksmų imtis, kad būtų atlikti keitimai ir pagerinti darbo procesai (4), tačiau geras vadovas siekdamas darbo proceso gerinimo ir siekdamas organizacijos tikslų, visada pasinaudos gauta informacija ne tik iš vidinio, bet ir išorinio audito, todėl VMVT
30
atliekama funkcija – kontrolė yra svarbi ne tik visuomenės sveikatos užtikrinimui, bet ir organizacijų valdymo gerinimui.
LR Vyriausybės įstaiga VMVT vykdo valstybinę kontrolę veterinarijos srityje bei visais maisto tvarkymo etapais maisto kontrolę. Be kontrolės funkcijos VMVT padeda formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką savo kompetencijos srityse (72).
Struktūra. VMVT struktūra pagal LR Vyriausybės 2019 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 444 redakciją nuo 2019-12-01 d. (73) buvo pakeista. Dabar VMVT struktūrą sudaro centrinė tarnyba, kurioje yra direktorius, jo patarėjai, pavaduotojai ir 19 skyrių, bei regioniniai padaliniai, kuriuos sudaro departamentai ir jų skyriai. Jeigu iki 2019-12-01 d. struktūroje buvo 52 teritoriniai padaliniai (tarp kurių buvo ir VMVT Kaišiadorių VMVT, kurios kontrolės rezultatai yra nagrinėjami šiame darbe), tai pakeitus struktūrą liko 10 departamentų ir jiems pavaldūs 42 skyriai (Kaišiadorių VMVT buvo išskaidyta – dalis specialistų atsakingų už maisto kontrolę perkelti dirbti per nuotolį į VMVT Kauno departamentą, o dalis specialistų atsakingų už veterinarinę kontrolę palikti dirbti VMVT Kauno Departamento Kaišiadorių skyriuje) (72, 74).
VMVT savo funkcijas atlieka vadovaudamasi standarto LST EN ISO/IEC 17020:2012 „Atitikties įvertinimas. Reikalavimai, keliami įvairių tipų kontrolės įstaigų veiklai“ nuostatomis, kurios yra pagrįstos kokybės vadybos sistema (72).
Veiklos organizavimas. VMVT nuostatuose yra aiškiai apibrėžta kas yra VMVT ir kokias funkcijas ji atlieka. Pagal nustatytus nuostatus yra sukurta tarnybos misija, kurią VMVT siekia įgyvendinti. VMVT misija – ,,įgyvendinti rinkai tiekiamo maisto saugos ir kokybės, ženklinimo, gyvūnų sveikatingumo ir gerovės, ženklinimo ir registravimo sričių valstybės politiką, saugoti ir ginti vartotojų teises maisto ir su maistu susijusių paslaugų teikimo srityse“ (71, 75). Pagal nuostatus ir misiją yra nusistatomi tikslai ir vykdomas planavimas bei darbo organizavimas. VMVT veikla organizuojama pagal VMVT Strateginio skyriaus sukurtas planavimo metodikas, kurios yra patvirtintos LR Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (71), vadovaujamasi parengtu strateginiu ir atitinkamų metų veiklos planus. ŽŪM ministras tvirtina strateginį veiklos planą, o VMVT tarnybos direktorius - metinį veiklos planą. VMVT veiklos planavimo sistemą sudaro šie dokumentai: 1) Trumpos trukmės planavimo dokumentai (iki 3 metų): LR nacionalinis kontrolės planas, VMVT strateginis veiklos planas, tarpinstituciniai veiklos planai ir kt. 2) Einamieji planai (1 metų): VMVT, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (toliau –NMVRVI), VMVT skyrių metų veiklos planai, teritorinių VMVT veiklos ir valstybinės kontrolės metų planai. 3) Operatyviniai planai (ketvirčių, mėnesių ir t.t.): teritorinių VMVT veiklos ir valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės ketvirčių planai (71, 77).
31
Kiekvienų metų pradžioje laukiama kokius tikslus ir prioritetus pagal kelių metų strateginius planus susiformuos VMVT centrinė tarnyba būtent naujai prasidėjusiems metams. Kai būna aiškūs centrinės tarnybos tikslai, uždaviniai ir kaip bus siekiama tų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo, tada yra vykdomas valstybės tarnautojų vertinimas. Teritorinės tarnybos padalinio viršininką (nuo 2019-12-01 d. departamento direktorių) vertina tarnybos direktorius. Teritorinės tarnybos viršininkas (nuo 2019-12-01 d. departamento direktorius) vertinimo metu nusimato ateinantiems metams uždavinius atsižvelgdamas į centrinės tarnybos siekiamus tikslus ir uždavinius. Kai būna įvertinta tarnybos viršininko (nuo 2019-12-01 d. departamento direktorius) veikla ir patvirtinti jo ateinančių metų išsikelti uždaviniai, tada vykdomas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, vertinimas. Vertinimo metu darbuotojai pagal viršininko (nuo 2019-12-01 d. departamento direktorius) nusistatytus uždavinius turi susiformuoti pagal savo pareigybėse ir atsakomybėse numatytas funkcijas (kompetencijas) savo ateinančių metų uždavinius. Po vertinimų yra sudarinėjami teritorinės tarnybos veiklos planai, kuriuose numatoma kiek ir kokių subjektų bus tikrinama, kiek bus imama mėginių, kiek bus pravedama visuomenei mokymų ir pan., taip pat sudaromas kontrolės planas, kuriame suplanuojama kokiais mėnesiais kokie subjektais bus tikrinami ir kokiu dažnumu. Dažnumas nustatomas atsižvelgiant į subjektų rizikas, kurios yra nustatinėjamos po kiekvieno planinio patikrinimo (71, 77).
Patikrinimų tvarka. VMVT maisto kontrolė atliekama vadovaujantis ES ir nacionaliniais teisės aktais nustatančiais reikalavimus visuose maisto tvarkymo srityse ir etapuose (72). Patikrinimus VMVT inspektoriai atlieka vadovaudamiesi procedūromis numatytomis tarnybos vidinėse kokybės programose. Patikrinimo metu įvertinama ūkio subjekto būklė, fiksuojami neatitikimai, duodami nurodymai neatitiktis šalinti, esant reikalui taikomos poveikio priemonės (sprendimai dėl veiklos ar produktų uždraudimo ar sustabdymo; administracinės nuobaudos) (71, 74). Surašius patikrinimo aktą (patikrinimo aktai rašomi planšetiniais kompiuteriais) su juo supažindinami atsakingi įmonės asmenys. Su atsakingais asmenimis aptariamas pats patikrinimo akto turinys, išvados, rekomendacijos. Vienas užpildyto ir pasirašyto planšetėje akto egzempliorius yra siunčiamas į patikrinto subjekto atsakingo asmens elektroninį paštą, o kitas lieka VMVT maisto tavrkymo sistemoje FIS bei atspausdinus segamas į subjekto bylą (74).
Viešojo maitinimo įmonės patikrinimai. Kaip apibrėžiama VMVT vidiniuose dokumentuose (5) ,,Viešojo maitinimo įmonė – maisto tvarkymo subjektas (restoranas, kavinė, baras, užkandinė, ikimokyklinio ugdymo įstaigos, mokyklos, asmens sveikatos priežiūros, socialinės globos ir rūpybos įstaigos, vaikų vasaros stovyklos, Krašto apsaugos ministerijos ir krašto apsaugos sistemos institucijų, Vidaus reikalų ministerijos ir vidaus reikalų statutinių įstaigų, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir jų teritorijose esantys maisto tvarkymo skyriai), kuriame gaminami ir / ar
32
realizuojami maisto patiekalai, skirti žmonių maitinimui“. Darbe aprašomos vaikų ugdymo įstaigos, kurios organizuoja maitinimą, taip pat priskiriamos viešojo maitinimo įmonėms. Šios įstaigos pagal VMVT kokybės programos kriterijus yra suvertintos kaip padidintos rizikos subjektai dėl to, kad maitina jautrią žmonių grupę - vaikus. Padidintos rizikos subjektai planine tvarka yra tikrinami vieną kartą metuose.
Vadovaudamasis vidaus kokybės dokumentu (5) VMVT specialistai viešojo maitinimo įmonėje privalo įvertinti: 1) ar maisto tvarkymo subjektas vykdo veiklą kuriai yra išduotas Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas, ar gaminamas maisto asortimentas atitinką asortimentą minėtame pažymėjime; 2) ar buvo pašalinti neatitikimai, kurie buvo užfiksuoti praeito patikrinimo metu; 3) ar vykdoma savikontrolės sistema; 4) ar maisto žaliavos, produktai, patiekalai, pakavimo medžiagos atitinka teisės aktų reikalavimus; 5) ar maisto tvarkymo patalpos, įranga ir įrengimai atitinka teisės aktų reikalavimus; 6) ar vykdomos procedūros (atliekų šalinimas, produktų priėmimas ir laikymas, temperatūros, technologiniai aprašymai ir kt.) atitinka teisės aktų reikalavimus; 7) ar darbuotojų higiena atitinka teisės aktų reikalavimus.
Atliekant viešojo maitinimo įmonės patikrinimą yra vadovaujamasi šiais pagrindiniais teisės aktais:
1. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 319), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 219/2009 (OL 2009 L 87 p.109) (16).
2. VMVT direktoriaus 2008 m. spalio 15d. įsakymas Nr. B1-527 „Dėl Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“ (2017 m. birželio 12 d. Įsakymo Nr. B1-373 redakcija (76).
3. Lietuvos higienos norma HN 15:2005 „Maisto higiena“ patvirtinta 2015m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-204 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ patvirtinimo“ (15).
4. VMVT direktoriaus 2012 m. birželio 15 d. įsakymas Nr. B1-466 „Dėl šalutinių gyvūninių produktų, surinktų iš viešojo maitinimo įmonių, tvarkymo“ (71).
5. Atliekų tvarkymo taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (78)
6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (79).
