Visuomenės sveikatos fakultetas Sveikatos vadybos katedra
Laura Baltkojytė
JAUNUOLIŲ ALKOHOLIO VARTOJIMO PREVENCINIŲ
VEIKLŲ ORGANIZAVIMO VERTINIMAS ,,X‘‘ RAJONO MIESTO IR
RAJONO GIMNAZIJOSE
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinis vadovas
( ) prof. habil. dr. Abdonas Tamošiūnas ( )
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
JAUNUOLIŲ ALKOHOLIO VARTOJIMO PREVENCINIŲ VEIKLŲ ORGANIZAVIMO VERTINIMAS ,,X‘‘ RAJONO MIESTO IR RAJONO GIMNAZIJOSE.
Laura Baltkojytė
Mokslinis vadovas Prof. habil. dr. Abdonas Tamošiūnas.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. – Kaunas, 2014. - 65 p.
Darbo tikslas: Ištirti ,,X‘‘ rajono miesto ir jo rajono gimnazistų požiūrį į alkoholio vartojimo prevencinių veiklų organizavimą gimnazijose.
1. Išsiaiškinti alkoholio vartojimo jaunuolių tarpe paplitimą ir priežastis; 2. Išsiaiškinti, kaip jaunuoliai vertina alkoholio vartojimo prevencines veiklas;
3. Išsiaiškinti, kokios priemonės, jaunuolių požiūriu, būtų efektyvios organizuojant alkoholio vartojimo prevencines veiklas mokykloje.
Tyrimo metodika: atlikta anoniminė anketinė ,,X‘‘ rajono miesto ir jo rajono gimnazijos dvyliktose klasėse besimokančių moksleivių apklausa (n=235). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 14 ir MS Excel. Tyrimo objektas – jaunuolių požiūris į alkoholio vartojimo prevencinių veiklų organizavimą gimnazijose bei šios veiklos efektyvumo vertinimas.
Rezultatai:
96 proc. tyrime dalyvavusių respondentų bent kartą savo gyvenime yra vartoję alkoholio. Vaikinai alkoholį pradeda vartoti vidutiniškai 13,6 m., merginos - 14,5 m. Moksleiviai besimokantys ,,X’’ rajono gimnazijose alkoholį pradėjo vartoti anksčiau palyginus su moksleiviais besimokančiais rajono miesto gimnazijoje (13,5 ir 14,5m. atitinkamai). Pagrindinės alkoholio vartojimo priežastys - noras atsipalaiduoti, užmiršti problemas, pasijusti laimingu, būti atviru, noras apsvaigti.
Respondentų nuomone, mokyklose vykdyti alkoholio vartojimo prevencines veiklas yra reikalinga. Didžioji respondentų dalis prevencines veiklas alkoholio vartojimo tematika vertina kaip naudingą darbą, apie trečdalis respondentų prevencines veiklas prilygina moralizavimui. Net 41 proc. respondentų nežino, ar jų mokyklose vyksta alkoholio vartojimo prevencinės veiklos.
Tyrime dalyvavusių moksleivių nuomone, efektyvios alkoholio vartojimo prevencinės priemonės - žmonių, įveikusių priklausomybę nuo alkoholio, paskaitos, vaizdinė medžiaga, sportas, specialistų paskaitos, autoretetingų asmenų skatinimas sveikai gyventi.
Išvados: Alkoholio vartojimas yra labai paplitęs tarp ,,X‘‘ rajono ir rajono miesto gimnazijose, besimokančių jaunuolių. Pagrindinės alkoholio vartojimo priežastys, susijusios su moksleivių psichologiniais veiksniais, savo tapatumo ieškojimu, nenoru būti išskitiniu tarp bendraamžių.
Respondentų nuomone, organizuoti alkoholio vartojimo prevencines veiklas mokyklose yra reikalinga ir naudinga.
Tyrime dalyvavusių jaunuolių nuomone, yra nemažai veiksmingų prevencinių priemonių, kurių taikymas padėtų alkoholio vartojimo prevencinėms veikloms tapti efektyviomis.
SUMMARY
Management of Public Health
ASSESSMENT OF ORGANIZATION OF PREVENTIVE ACTIVITIES OF ALCOHOL CONSUMPTION BY YOUNG PEOPLE IN THE UPPER SECONDARY SCHOOL OF “X” REGION CITY AND REGION.
Laura Baltkojyte
Supervisor Prof. habil. dr. Abdonas Tamosiunas.
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Health Management. Kaunas, 2014. - P. 65.
Objective of the work. To analyze the attitude of schoolchildren of upper secondary school of “X” region and city to the organization of preventive activities of alcohol consumption at upper secondary school.
1. To learn the prevalence of alcohol consumption among young people and its reasons; 2. To learn, how young people assess the preventive activities of alcohol consumption; 3. To learn what measures the young people consider effective for organization of
preventive activities of alcohol consumption at school.
Research methodology. The anonymous questionnaires were used in the twelfth forms of upper secondary school of “X” region and city (n=235). The statistical data analysis was done using SPSS 14 and MS Excel. The object of research was the attitude of young people to for organization of preventive activities of alcohol consumption at higher secondary schools and assessment of the effectiveness of such activity.
Results:
96 percent of the research’s respondents have consumed alcohol at least once I their life. The young men usually start consuming alcohol at the age of 13,6, and girls – at the age of 14,5 years. The students, studying at upper secondary schools of “X” region started to consume alcohol earlier that the students of city schools (13,5 and 14,5 accordingly). The main reasons of alcohol consumption are the following: desire to relax, to forget the problems, to feel happy, to be open, and wish to get a buzz.
In the opinion of the respondents, it is not necessary to carry out the preventive activities of alcohol consumption at schools. The majority of respondents see the preventive activities under the topic of alcohol consumption as useful work, while one third of
respondents see these activities as a way of moralizing. Even 41 percent of respondents do not know whether the preventive activities of alcohol consumption are conducted at their schools.
According to the schoolchildren, who took part in the research, the effective preventive measures of alcohol consumption are the lectures of people, who have overcome the problem of addiction, video material, sport, lectures of specialists, and encouragement of competent persons to live healthy life.
Conclusions. The alcohol consumption is very popular among the young people studying at upper secondary schools of “X” city and region. The main reasons of alcohol consumption are related to the psychological factors of the students, search for identity, and unwillingness to be different from the peers.
The respondents consider that it is necessary and useful to organize the preventive activities of alcohol consumption at schools.
According to the young people, who took part in the research, there are numerous effective preventive measures, which application would help the preventive activities of alcohol consumption to become effective.
Turinys
ĮVADAS...7
DARBO TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR GINAMIEJI TEIGINIAI...9
1. Alkoholio vartojimo jaunuolių tarpe paplitimas ir priežastys...10
2. Alkoholio vartojimo pasekmės jaunuolių sveikatai...14
3. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos samprata...17
4. Alkoholio vartojimo prevencijos organizavimas švietimo įstaigoje...20
4.1. Prevencijos organizavimo švietimo įstaigoje ypatumai...20
4.2. Organizuojamų prevencinių veiklų švietimo įstaigose efektyvumas...23
4.3. Prevencinių veiklų organizavimo švietimo įstaigose trūkumai...28
5. Tyrimo metodika ir organizavimas...32
6. Rezultatai...36
6.1. Gimnazistų alkoholio vartojimo paplitimas ir pagrindinės priežastys...36
6.2. Gimnazijose organizuojamų alkoholio vartojimo prevencinių veiklų vertinimas...46
6.3. Efektyvios alkoholio vartojimo prevencinės priemonės, gimnazistų požiūriu...55 7. Rezultatų aptarimas...57 IŠVADOS...59 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...60 LITERATŪRA...61 PRIEDAI...66
ĮVADAS
Mūsų šalyje paauglių, jaunuolių alkoholio vartojimas šiai dienai yra labai aktuali problema, kurią reikia efektyviai spręsti, kol jaunuoliai netapo alkoholio vartojimo priklausomybės aukomis. Alkoholio vartojimas jaunuolių tarpe tampa labai populiarus, kaip metodas padedantis užmiršti problemas, psichologinius sunkumus, kaip ,,tarpininkas‘‘ padedantis užmegzti santykius su bendraamžiais ir neišsiskirti iš jų. Deja, alkoholio vartojimas sukelia daug neigiamų pasekmių, tiek jaunuolių sveikatos atžvilgiu, tiek visuomenės socialiniu aspektu – didėjantis nusikalstamumas, nelaimingi atsitikimai ir kt.
Apie egzistuojančią alkoholio vartojimo problemą Lietuvos jaunuolių tarpe byloja ir atliktų tyrimų duomenys. Remiantis ,,Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimu Europos mokyklose – ESPAD (2011)’’, Lietuvos paaugliai pirmą kartą vartoję alkoholio būdami jaunesni nei 13 metų sudarė 67 proc., tuo tarpu visų Europos moksleivių vidurkis, kurie būdami tokio amžiaus vartojo alkoholį palyginus su Lietuva yra tik 57 proc. ,,Jaunimo statistiniame portrete (2013),’’ pateikiami duomenys byloja, jog Lietuvos jaunuolių alkoholio vartojimo amžius išlieka pakankamai jaunas, o su didėjančiu jaunuolių amžiumi mažėja nevartojančių alkoholio asmenų skaičius.
Siekiant apsaugoti jaunuolius nuo alkoholio vartojimo daromos žalos ir blogėjančios jų gyvenimo kokybės yra būtina imtis prevencinių veiksmų. Pasak Bulotaitės (2000), vienas iš jaunuolių alkoholio vartojimo problemos galimų sprendimų būdų – alkoholio vartojimo prevencinės programos, kurias įgyvendinant svarbų vaidmenį atlieka ne tik šeima, bet ir švietimo įstaigos.
Remiantis ,,Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu’’, organizuoti mokyklose jaunuolių alkoholio vartojimo prevencines veiklas yra tiesiog būtina, nes mokykla yra vieta, kur susirenka tūkstančiai moksleivių ir praleidžia didžiąją dienos dalį. Taip pat būtent būdami mokyklinio amžiaus jaunuoliai pradeda vartoti psichotropines medžiagas (Metinis pranešimas, 2007).
Nuo dažno jaunuolių alkoholio vartojimo iki galimos priklausomybės nuo alkoholio - tai tik vos vienas žingsnis. Černiauskienė (2000), teigia, kad priklausomybės gydymui reikia skirti ne tik daug laiko, bet ir įdėti daug pastangų bei lėšų, tačiau net ir tuomet gydymas ne visuomet būna sėkmingas. Autorė pabrėžia, jog kur kas svarbiau yra nesusirgti, užkirsti kelią ligos plitimui, vykdant priklausomybių prevencinį darbą švietimo įstaigose.
Įvairioje mokslinėje literatūroje, kurioje rašoma prevencijų tematika, teigiama, kad organizuojant prevencines veiklas reikia orientuotis į tai, kad prevencija – yra metodas, o ne moralizavimas, ja siekiama - padėti jaunuoliams ugdyti gyvenimo įgūdžius, išmokti atsisakyti alkoholio, tiek jau vartojantiems, tiek dar ketinantiems pradėti, taip pat skatinamas sveikas gyvenimas be psichoaktyvių medžiagų vartojimo. Bulotaitė (2004), akcentuoja, kad ,,prevencija turi būti vykdoma ne mokiniams, bet per juos ir su jais. Moksleiviai turi būti aktyvūs prevencijos dalyviai‘‘. Aktyvus moksleivių dalyvavimas didina prevencijų efektyvumą.
Aktualumas: Lietuvos jaunuoliai pagal alkoholio vartojimo statistiką, HSBC duomenimis yra vieni iš daugiausiai vartojantys alkoholinius gėrimus Europos šalyse. Mūsų šalyje vis dar išlieka jaunas jaunuolių amžius, kuriame būdami jie pirmą kartą pradėjo vartoti alkoholį. ,,Eurobarometro‘‘ atlikto tyrimo duomenimis, didelė dalis jaunimo alkoholio nepriskiria narkotinėms medžiagoms, ignoruoja priklausomybės faktorių ir mano, kad bet kokie alkoholio apribojimai yra nereikalingi: jie alkoholį tiesiog prilygina kasdieniam maisto produktui (Lietuvos jaunimas ir alkoholis: nuo mitų iki tikrovės, 2011). Taigi galima daryti išvadą, kad didžioji Lietuvos jaunimo dalis ir alkoholis yra neatsiejami vienas nuo kito, ir kad jaunuolių tarpe alkoholio vartojimas yra problema.
Naujumas: Pastaruoju metu mūsų visuomenėje ne mažai kalbama ir rašoma apie alkoholį, jo vartojimą ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijas. Daugelis atliktų tyrimų apie prevencijų vykdymą švietimo įstaigose buvo atliekami didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kuriuose daugiau kvalifikuotų specialistų ir įstaigų, kurios vykdo prevencines programas, pavyzdžiui, visuomenės sveikatos biurai. Mano pasirinktame ,,X‘‘ mieste ir jo rajono gimnazijose, pasak socialinių darbuotojų, vyksta alkoholio vartojimo prevencinės veiklos, tačiau niekad nebuvo tirtas jaunuolių požiūris į šias veiklas, programas ir atliekamas jų vertinimas, taip pat nebuvo tirtas moksleivių alkoholio vartojimo dažnis. Taigi manau, kad tai būtų nauja ir labai aktualu ne tik šiose gimnazijose dirbančiam personalui, bet ir kitų mažesnių miestų ir jų rajonų mokyklų pedagogams.
DARBO TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR GINAMIEJI TEIGINIAI
Darbo tikslas: Ištirti ,,X‘‘ rajono miesto ir rajono gimnazistų požiūrį į alkoholio vartojimo prevencinių veiklų organizavimą gimnazijose.
Darbo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti alkoholio vartojimo jaunuolių tarpe paplitimą ir priežastis; 2. Išsiaiškinti, kaip jaunuoliai vertina alkoholio vartojimo prevencines veiklas; 3. Išsiaiškinti, kokios priemonės, jaunuolių požiūriu, būtų efektyvios organizuojant alkoholio vartojimo prevencines veiklas mokykloje.
Hipotezė: Jaunuolių, besimokančių gimnazijose nuomone, organizuoti alkoholio vartojimo prevencines veiklas mokyklose yra reikalinga.
1. ALKOHOLIO VARTOJIMO JAUNUOLIŲ TARPE
PAPLITIMAS IR PRIEŽASTYS
Lietuvoje jaunuolių alkoholinių gėrimų vartojimas yra labai aktuali problema, o vis jaunėjantis alkoholį vartojančių asmenų amžius kelia didelį susirūpinimą ir nežinomybę, kas bus ateityje. Apie egzistuojančią jaunuolių alkoholio vartojimo problemą byloja ir du Lietuvoje atliekami tarptautiniai moksleivių gyvensenos tyrimai: „Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimas Europos mokyklose – ESPAD’’ ir „Tarptautinis moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimas – HBSC“.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento ir Jaunimo reikalų departamento susistemintais duomenimis, apie dešimtadalis (11,6 proc.) Lietuvos jaunuolių yra priskirti prie dažnų alkoholio vartotojų, 2,9 proc. iš jų yra priskiriami turintys priklausomybę alkoholiui, nes pastaruosius 6 mėnesius alkoholį vartojo keturis ir daugiau kartų per savaitę. Per paskutinius 6 mėnesius du – keturis kartus alkoholį vartojo 33,6 proc., o kartą per mėnesį ir rečiau alkoholį vartojo 31,7 proc. jaunuolių. Maždaug penktadalis jaunimo (22,1 proc.) per paskutinius pusę metų nevartojo alkoholio - gyveno blaiviai. Su amžiumi mažėja nevartojančių alkoholio asmenų: 14–18 metų amžiaus grupėje alkoholio nevartojantys jaunuoliai sudarė 38,1 proc., 19–23 metų – 18,4 proc., 24–29 metų – 14 proc. (Jaunimo statistinis portretas, 2013).
Remiantis kas ketverius metus atliekamo ESPAD tyrimo duomenis, 2011 metais Lietuvos paauglių paskutinio epizodo metu suvartoto gryno alkoholio kiekis yra mažesnis už Europos vidurkį. Lietuvos mokiniai 2011 m. paskutinio epizodo metu suvartojo 43 mililitrus gryno alkoholio (ESPAD vidurkis - 51 ml). Per paskutinius 12 mėnesių iki atlikto tyrimo, vartoję alkoholinius gėrimus nurodė 85 proc. Lietuvoje gyvenančių paauglių (83 proc. berniukų ir 87 proc. mergaičių). Pagal šį rodiklį Lietuva yra penkioliktoje vietoje iš 36 šalių. Per paskutinį mėnesį iki tyrimo ESPAD pradžios, alkoholį vartoję teigė 63 proc. paauglių (63 proc. berniukų, 64 proc. mergaičių), pagal šį rodiklį iš tyrime dalyvavusių 36 šalių Lietuva yra 17 vietoje.
Pagal jaunuolių amžių, kokio būdami pirmą kartą vartojo alkoholį, Lietuvos paaugliai yra kiek aukščiau už Europos vidurkį: išgėrė bent vieną taurę kokio nors alkoholinio gėrimo būdami jaunesni negu 13 metų, nurodo 67 proc. Lietuvos mokinių (ESPAD vidurkis - 57 proc.), kad bent vieną kartą buvo girti jaunesni negu 13 metų – nurodė 18 proc. Lietuvos penkiolikamečių (ESPAD vidurkis - 12 proc.). Lyginant su 2007 metais,
alkoholio vartojimo pradžios amžius Lietuvoje šiek tiek padidėjo, sumažėjo mokinių, pradėjusių vartoti alkoholį, kai jie buvo 11 metų ir jaunesni (Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimas Europos mokyklose, 2011).
Kalbant apie jaunuolių alkoholio vartojimo paplitimą Lietuvoje, atlikto ,,Eurobarometro’’ tyrimo duomenys atskleidė įdomius aspektus:
Tik 9 proc. 15-24 metų Lietuvos jaunuolių norėtų, kad alkoholis būtų visiškai draudžiamas;
Net 16 proc. jaunuolių pasisako už tai, kad alkoholiui apskritai nebūtų taikomi jokie apribojimai;
Didelė dalis jaunimo alkoholio nepriskiria narkotinėms medžiagoms, ignoruoja priklausomybės faktorių ir mano, kad bet kokie apribojimai yra nereikalingi: jie alkoholį tiesiog prilygina kasdieniam maisto produktui (Lietuvos jaunimas ir alkoholis: nuo mitų iki tikrovės, 2011).
Taigi pateikti statistiniai duomenys rodo, jog tarp Lietuvos paauglių ir jaunuolių egzistuoja alkoholio vartojimo problema, todėl labai svarbu yra išsiaiškinti, kokios yra pagrindinės priežastys, skatinančios šį žalingą įprotį.
Pasak Petronytės ir kt. (2007), jaunų žmonių alkoholio vartojimo rizikos veiksniai - nekontroliuojamas alkoholinių gėrimų prieinamumas, įvairialypės šeimos problemos, bendraamžių įtaka. Remiantis šiais autoriais, alkoholinių gėrimų vartojimo prielaidas ir rizikos veiksnius galima suskirstyti į dvi grupes: pirmoji grupė – tai teisiniai, socialiniai ir kultūriniai veiksniai, sąlygojantys normatyvines elgesio prielaidas t.y. reklamos, alkoholio prieinamumas bei alkoholio Lietuvoje laikymas legaliu narkotiku; antroji grupė – individo ir jo aplinkos veiksniai.
Remiantis JAV piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis ir psichikos sveikatos bei humanitarinių paslaugų administracija – SAMHSA (2007), (ang. Substance Abuse and Mental Health Services Administration) paaugliai dažniausiai pradeda vartoti alkoholį nusižiūrėję į tėvų gėrimo įpročius arba jų lūkesčius – požiūrį į gėrimą. SAMHSA taip pat teigia, jog vaikai matydami kiek ir kokiomis sąlygomis jų tėvai vartoja alkoholį, vėliau patys pasirenka kaip dažnai girtauti. Vaikų, paauglių alkoholio vartojime atsispindi psichoaktyvių medžiagų vartojimo normos ir jų tėvų girtavimo suvokimas. Jaruševičienė, Valius ir kt. (2009) taip pat teigia, jog šeimos narių žalingi įpročiai yra tiesiogiai susiję su didesniu jaunuolių įsitraukimu į priklausomybes, susijusias su psichoaktyvių medžiagų vartojimu. Petronytė ir kt. (2007), remdamiesi genetikos tyrimais teigia, jog vaikų
alkoholizmui 40–60 proc. įtakos turi biologiniai tėvai. Kitų panašių tyrimų duomenimis, 30 proc. vaikų iš alkoholikų šeimų tampa patys alkoholikais
Bendraamžių įtaka ir alkoholio vartojimas taip pat yra tarpusavyje labai glaudžiai susiję. Teigiama, kad alkoholio vartojimas yra kaip neatsiejama paauglių tarpusavio sąveika, kad būtent bendraamžiai inicijuoja savo draugus išmėginti psichoaktyvias medžiagas, o nenorėjimas išsiskirti iš kompanijos dažnai tampa alkoholio vartojimo priežastimi (Borsari, Carey, 2006).
Gintalaitė ir kt. (2013), teigia, kad paauglių psichotropinių medžiagų vartojimo riziką labai didina užmegzti santykiai su bendraamžiais, kurie jau vartoja psichoaktyvias medžiagas ir santykiai su bendraamžiais, kurie yra įsitraukę į nusikalstamą veiklą.
Smith, Froxcroft (2009), savo sisteminėje apžvalgoje atskleidė, jog alkoholio reklama televizijoje, žiniasklaidoje ir radijuje turi įtakos jaunų žmonių alkoholio vartojimo įpročiams. Manoma, jog alkoholinių gėrimų reklamos tarsi siunčią ,,žinutę’’ paaugliams, kuri gali pasireikšti tuo, jog paaugliai alkoholį pradeda vartoti jaunesni, gali skatinti pradėjusių vartoti alkoholį paauglių dažnesnį išgėrinėjimą taip kartu didinant ir alkoholio daromą žalą asmens organizmui. Autoriai atlikę tyrimą teigia, jog visiškai uždraudus alkoholio reklamą, jaunuolių alkoholio vartojimas turėtų sumažėti apie 24 procentų. Taigi tyrimų duomenys rodo, jog alkoholinių gėrimų reklama turi taipogi ne mažą sąsają su jaunuolių polinkiu vartoti alkoholinius gėrimus.
Alkoholinių gėrimų prieinamumas taip pat yra viena iš labai svarbių jaunuolių alkoholio vartojimo priežasčių. Kaip teigia Petronytė ir kt. (2007), jaunuolių tarpe didesnį alkoholio suvartojimą lemia nepakankamai griežta alkoholinių gėrimų preinamumo kontrolė ir vis gausėjanti alkoholinių gėrimų pasiūla. 2011 m. atliktas „Eurobarometro“ tyrimas „Jaunimo požiūris į narkotikus“ atskleidė, kad 82 proc. Europos jaunimo gali lengvai įsigyti alkoholinių gėrimų. Net 76 proc. Lietuvos jaunuolių tvirtino, kad alkoholinių gėrimų gali lengvai įsigyti bet kuriuo paros metu (Lietuvos jaunimas ir alkoholis: nuo mitų iki tikrovės, 2011).
Remiantis atliktu Bielskutės ir Zaborskio (2005) tyrimu, kurio metu buvo aiškinamasi, kokios priežastys paskatino jaunuolius vartoti alkoholinius gėrimus išaiškėjo, jog daugiausia moksleivių viliojo noras atsipalaiduoti nuo juos varžančios įtampos, antroji priežastis - smalsumas, toliau sekė neturėjimas ką veikti, nenoras išsiskirti iš draugų, siekis apsvaigti. Pagal ,,Jaunimo statistinį portretą‘‘ (2013), pagrindinės alkoholio vartojimo priežastys tarp Lietuvos jaunuolių – noras atsipalaiduoti, pasijusti laimingesniu, užmiršti
problemas, siekis apsvaigti, neturėjimas ką veikti, noras neišsiskirti iš draugų rato. Retesnė jaunuolių nurodyta priežastis – smalsumas. Abu atlikti tyrimai rodo, jog dabartiniam jaunimui alkoholis padeda atsipalaiduoti t.y. pamiršti sunkumus, problemas, pabėgti nuo kasdienybės, rutinos. Psichologai taip pat teigia, kad asmenys geria dėl nuolatinės nervinės įtampos, nemokėjimo atsipalaiduoti - visa tai aiškina įtampos mažinimo teorija (Bulotaitė, 2004).
Dar viena išskiriama platesnė problema, kodėl jaunuoliai pradeda vartoti alkoholį – prastas profilaktinis darbas, kuris yra atliekamas švietimo įstaigose. Teigiama, jog mokyklose vyksta pavieniai masiniai renginiai, o nėra nuoseklios, sistemingos, visų psichoaktyvių medžiagų vartojimą apimančios profilaktinės veiklos, todėl labai sparčiai plinta psichotropinių medžiagų vartojimas tarp moksleivių (Vainoriūtė, Gurevičius, 2008).
Taigi, atlikti tyrimai atsiskleidė platų spektrą priežasčių, dėl kurių jaunuoliai pradeda vartoti alkoholinius gėrimus. Priežastys apima tiek valstybės lemiamą alkoholio prieinamumo politiką, kurioje jaunuoliams yra lengvai prieinamas alkoholis, nekreipiant didelio dėmesio į jų amžiaus ir alkoholio pardavinėjimo valandų draudimo apribojimus, tiek šeimoje vykstančius veiksnius, kurie turi įtakos, kad jaunuoliai pradeda vartoti alkoholį. Taip pat didelę įtaką jaunuolių alkoholio vartojimui turi bendraamžiai, užimtumo trūkumas bei noras atsipalaiduoti. Statistiniai duomenys atskleidė, kad Lietuvoje alkoholio vartojimo amžius jaunuolių tarpe vis dar išlieka labai jaunas, o analizuojant pagal jaunuolių lytį, alkoholio vartojimas tarp merginų ir vaikinų reikšmingai nesiskyrė. Labai svarbus aspektas yra tai, kad didelė dalis jaunuolių į alkoholio vartojimą žiūri tolerantiškai ir nepriskiria jo prie narkotinių medžiagų. Galima daryti išvadą, jog mažai skiriant dėmesio jaunuolių alkoholio vartojimo problemai spręsti, ši problema tik gilės ir sukels daug neigiamų pasekmių tiek pačių jaunuolių gyvenimui, tiek ir visai mūsų visuomenei.
2. ALKOHOLIO VARTOJIMO PASEKMĖS JAUNUOLIŲ
SVEIKATAI
Alkoholio vartojimas – viena iš seniausių, tačiau ir šiai dienai labai aktuali Lietuvos visuomenės socialinė problema, kuri paveikia ne tik alkoholį vartojančio žmogaus gyvenimą, jo kokybę, bet ir šeimos bei aplinkinių žmonių gyvenimus. Viena skaudžiausių ir labiausiai keliančių susirūpinimą šios problemos pasekmių – vaikų bei jaunimo alkoholizmas. Neretai prasidėjęs nuo tėvų alkoholio vartojimo įpročių sekimo, jis pakerta jauno žmogaus gyvenimą, pasirinkimus, sveikatą ir ateities perspektyvas (Varžinskienė, 2010).
Kad ir kaip būtų gaila, tačiau būtent alkoholis tampa vis aktualesnis paauglių ir jaunuolių gyvenime, kaip vienas iš laisvalaikio praleidimo būdų, kaip ,,tarpininkas‘‘ padedantis geriau užmegzti naujas pažintis ar palaikyti ryšius su bendraamžiais. Deja, dažnas jaunuolių polinkis vartoti alkoholinius gėrimus gali pasireikšti priklausomybe, o priklausomybė alkoholiui yra rimta liga, kuri paveikia visą žmogaus organizmo funkcionavimą.
Tyrimais įrodyta, jog kuo jaunesniame amžiuje pradedama vartoti alkoholį, tuo greičiau susergama priklausomybe. Pradėjus vartoti alkoholinius gėrimus esant 13-15 metų, potraukis jam atsiranda per nepilnus metus, alkoholio vartojimas sulaukus 15-17 metų priklausomybė gali išsivystyti per dvejus ar trejus metus, o alkoholį pradėjusiam vartoti jaunuoliui sulaukus 22-23 metų priklausomybė gali išsivystyti per 5-7 metus.
Jaunuoliui pradėjus vartoti alkoholį pirmiausiai atsiranda psichinė, o vėliau ir fizinė priklausomybė. Augančiam organizmui alkoholis ypatingai kenksmingas, nes organai ir jų sistemos – nesusiformavę, jautrūs, lengvai pažeidžiami (Černiauskienė, 2000).
Pasak Davidavičienės (2001), psichinė priklausomybė pasireiškia tuo, jog noras svaigintis užvaldo visą žmogaus psichiką – mintis, jausmus bei veiklą. Psichinė priklausomybė gali atsirasti ir nereguliariai vartojant alkoholį ar kitas narkotines medžiagas. Sustiprėjus psichinei priklausomybei asmuo pradeda svaigintis ir vienas, jam nėra būtina bendraamžių kompanija. Kai psichotropinė medžiaga tampa būtina organizmo biologinei ir cheminei pusiausvyrai išlaikyti, atsiranda ir fizinė priklausomybė. Tuo metu jaunuolis jau nebegali gyventi be psichoaktyvių medžiagų ir tampa jų vergu. Ji atsiranda pradėjus vartoti alkoholį reguliariai ir pasireiškia kartu su psichine priklausomybe. Nutraukus šių medžiagų vartojimą organizmas kenčia jų stygių ir prasideda abstinencijos sindromas.
Abstinencijos sindromo pokyčiai pasireiškia trijomis kategorijomis: centrinės nervų sistemos sužadinimas - nerimas, susijaudinimas, trukuliai; autonominės nervų sistemos hiperfunkcija - pykinimas, vėmimas, hipertenzija; bei kognityviniai sutrikimai (Vasiljevienė ir kt., 2013).
Piktnaudžiaujant alkoholiu jaunuolių organizme vyksta tiek fiziniai, tiek ir psichiniai pakitimai. Kadangi jaunuolių centrinė nervų sistema nėra galutinai susiformavusi, alkoholio vartojimas ją gali pažeisti ypač stipriai, tai gali pasireikšti intelekto, atminties ir emocinio atsako sutrikimais. Alkoholis smegenyse pažeidžia vietą atsakingą už mąstymą, sprendimų priėmimą, impulsų kontrolę, susijusią su atmintimi. Labai gaila, tačiau alkoholio sukelti pažeidimai gali būti ilgalaikiai ir negrįžtami (Paauglių alkoholizmas, 2009).
Dažnas paauglių, jaunuolių alkoholio vartojimas siejamas su šiais psichinės sveikatos sutrikimais: nerimo atsiradimu - nemiga, irzlumas, liūdesys; somatiniais sutrikimais - galvos, nugaros, skrandžio skausmais; socialine disfunkcija tyčiojimasis iš kitų, smurtas; depresija -savižudiškos mintys (Juozulynas ir kt., 2009).
Jei asmuo turi psichologinių sunkumų, neišspręstų problemų ir minčių apie savižudybę, tai pavartojus alkoholio tikimybė pasitraukti iš gyvenimo ypatingai padidėja. Didelė nusižudžiusių ar mėginusių žudytis moksleivių dalis piktnaudžiavo alkoholiu ar kitomis psichiką veikiamomis medžiagomis. Maždaug vienas ketvirtadalis nusižudžiusių paauglių prieš lemtingą žingsnį buvo vartoję alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų (Jaunimo psichinė sveikata ir savižudybės, 2013).
Šiai dienai labai aktuali problema - ankstyvi jaunuolių lytiniai santykiai taip pat yra viena iš alkoholinių gėrimų vartojimų pasekmių. Jaunuoliai anksti pradėję gyventi intymų seksualinį gyvenimą, gali užsikrėsti lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis, kontraceptinių priemonių nenaudojimas skatina nepageidaujamų nėštumų tikimybę bei ankstyvus nėštumų nutraukimus – abortus. Alkoholio vartojimas sukelia vaisiaus apsigimimus, jaunų moterų nevaisingumą (Paauglių alkoholizmas, 2009).
Jaunuolių bei paauglių alkoholio perdozavimas gali sukelti apsinuodijimus ir netgi komą. Dažnas alkoholio vartojimas sukelia kepenų sutrikimus, kepenų cirozę, kuria, deja, susergama vis jaunesniame amžiuje, tai lemia vis jaunėjantis alkoholį vartojančių jaunuolių amžius ir suvartojamo alkoholio kiekis. Taip pat didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, pasireiškia kasos sutrikimai, didėja rizika susirgti diabetu, alkoholis taip pat suardo endokrininę sistemą (Newbury-Birch ir kt., 2009). Besaikis alkoholio vartojimas taip
pat didina riziką susirgti kepenų, gerklės, gerklų, burnos ir stemplės vėžiu (Jaunuolių sveikatos priežiūra, 2007).
Paaugliai ir jaunuoliai, kurie vartoja alkoholį taip pat dažnai tampa užpuolimų ir muštynių aukomis, taipogi neretai nutinka nelaimingų atsitikimų, kurių metu padidėja tikimybė tapti neįgaliu, o tai siejasi su pablogėjusiu socialiniu gyvenimu, nes žmogus jaučiasi nepilnavertis, negalintis pilnai savimi pasirūpinti. Prie visa to prisideda psichologinės problemos – depresija, nuolatinis stresas, nenoras gyventi (Newbury-Birch ir kt., 2009).
Nustatyta, kad paaugliai, kurie yra linkę vartoti psichoaktyvias medžiagas, blogiau vertina savo sveikatą ir yra mažiau patenkinti gyvenimu. Visa tai rodo, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas yra sisteminis reiškinys, apimantis ne tik psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, bet ir jo pasekmes ir dar labiau sustiprinantis socialinės rizikos erdvę (Juozulynas ir kt., 2009).
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, jog psichotropinių medžiagų vartojimo sukeliamos ligos paankstina mirtį, sumenkina žmogaus gyvenimo kokybę bei daro didelį neigiamą poveikį asmens ir visuomenės sveikatai (Vainoriūtė, Gurevičius, 2007).
Apie alkoholio neigiamą įtaką jaunuoliams byloja ir Europos Komisijai atlikta analizė, kurioje analizuojamas alkoholio poveikis sveikatai, poveikis socialiniam ir ekonominiam gyvenimui Europoje. Ši analizė atskleidė, jog tarp jaunuolių, gyvenančių Europos Sąjungos (ES) šalyse, daugiau kaip 10 proc. merginų mirčių ir maždaug 25 proc. vaikinų mirčių yra susijusios su alkoholinių gėrimų vartojimu. 6 proc. ES šalyse gyvenančių 15 - 16 metų amžiaus moksleivių nurodo, kad išgėrę yra patekę į muštynes ir 4 proc. jaunuolių nurodo, kad išgėrę turėjo nesaugių lytinių santykių (Anderson, Baumberg, 2006).
Taigi alkoholio vartojimo pasekmės paauglių ir jaunuolių sveikatai yra labai rimtos. Nors alkoholio vartojimo pasekmės praktiškai nesiskiria nuo suaugusiųjų alkoholio vartojimo pasekmių, tačiau alkoholis labiau paveikia jaunuolių psichiką, socialinį gyvenimą ir organizmo funkcionavimą. Ypatingai svarbu, kad jaunuolių galimo alkoholizmo problemos būtų sprendžiamos kompleksiškai, teikiant įvairiapusę pagalbą, ypač daug dėmesio skiriant pirminei prevencijai, kad kuo mažiau vaikų, paauglių ir jaunuolių pradėtų vartoti alkoholinius gėrimus (Varžinskienė, 2010).
Sėkmingai vykdomos psichotropinių medžiagų vartojimo prevencinės programos taip pat gali padėti sumažinti susirgimų riziką vėžio ir širdies ligomis, gali padėti sumažinti lytiniu keliu plintančių ligų – ŽIV/AIDS atsiradimą, traumų ir nelaimingų atsitikimų tikimybę (Preventing Drug Abuse, 2005).
3. PSICHOAKTYVIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PREVENCIJOS
SAMPRATA
Sparčiai vykstančios šalies ekonomikos permainos ir vis didėjantys reikalavimai socialiniame gyvenime, keičia žmonių požiūrį į alkoholinių gėrimų vartojimą. Lietuvoje alkoholio vartojimas sparčiai plinta, ypatingai paauglių ir jaunuolių tarpe, nes tai viena iš lengviausiai pažeidžiamų visuomenės grupių, kuri mokosi kaip reikia gyventi ir prisitaikyti prie besikeičiančio gyvenimo ritmo. Didėjantis ir jaunėjantis paauglių ir jaunuolių alkoholio vartojimas yra skaudi ir šiai dienai labai aktuali visuomenės socialinė bei sveikatos problema.
Siekiant užkirsti kelią jaunuolių polinkiui vartoti alkoholinius gėrimus ir apsaugoti juos nuo priklausomybės alkoholiui vienas iš efektyviausių būdų yra alkoholinių gėrimų vartojimoprevencija.
Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija vykdoma siekiant sumažinti šių medžiagų vartojimą, atidėti alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo pradžią, skatinama nevartoti, o pradėjus vartoti atsisakyti psichotropinių medžiagų vartojimo ir taip sumažinti neigiamas psichoaktyvių medžiagų vartojimo pasekmes žmonių sveikatai ir socialiniam gyvenimui (McGrath ir kt., 2006).
Remiantis ,,Tarptautinių žodžių žodynu‘‘ žodis ,,prevencija‘‘ [lot. praeventio] reiškia išankstinį kelio užkirtimą, užbėgimą už akių.
Mokslinėje literatūroje yra išskiriami trys prevencijų lygiai:
Bendroji (pirminė) prevencija – tai priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią socialiniams rizikos veiksniams – formuojama sveika gyvensena, ugdomas atsparumas neigiamiems reiškiniams dar prieš susiduriant su jais (Valantiejienė, 2008). Esminis pirminės prevencijos tikslas – apsaugoti asmenis, kurie dar nepradėjo vartoti psichoaktyvių medžiagų ir taip sumažinti galimą naujų vartotojų didėjimą.
Antrinė prevencija – tai ankstyvoji intervencija, ja siekiama sumažinti alkoholio vartojimo pasekmes ir keisti rizikingą elgseną. Šios prevencijos tikslas yra nustatyti ankstyvą, dar neturinčią klinikinės išraiškos ligą ar sveikatos sutrikimą.
Tretinė prevencija – tai atkryčio prevencija, ja siekiama palengvinti psichotropines medžiagas vartojančių asmenų ligos simptomus, sumažinti klinikinius simptomus, elgsenos sutrikimus (Davidavičienė, 2001).
Prevencijoje yra išskirimi prevencijos subjektai – tai asmenys, vykdantys prevencines veiklas, programas, ir prevencijos objektai – tai asmenys, į kuriuos yra nukreipta
ši veikla. Prevencinė veikla pasireiškia per poveikio objektams būdus, metodus, kurios vadinamos prevencijos priemonėmis (Merfeldaitė, Railienė, 2007).
Prevencinėmis priemonėmis gali būti organizuojami įvairūs prevenciniai renginiai, filmų peržiūra, pokalbiai, informacijos sklaida ir kitos įvairios psichologinės technikos.
Remiantis ,,Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa, 2006’’, prevencijos tikslas - ,,ugdyti asmenį, motyvuotą sveikai gyventi, nevartoti alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų‘‘. Pagrindiniai šios programos tikslai yra:
Siekti, kad jaunuoliai suprastų neigiamą alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai ir visuomenei;
Ugdyti gebėjimus, skatinančius atsisakyti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, prireikus kreiptis pagalbos ir konstruktyviai spręsti problemas;
Suteikti informacijos apie prevencinės, medicininės, psichologinės, socialinės, teisinės pagalbos galimybes ir institucijas, skatinti jaunuolių gebėjimą kreiptis pagalbos.
Siekiant užkirsti kelią paauglių, jaunuolių polinkiui vartoti alkoholį, kol jie netapo priklausomi viena iš svarbiausių prevencijų – bendroji (pirminė) prevencija. Ši prevencija sudaryta iš penkių strategijų, kurios yra ypatingai reikšmingos.
Pirmoji strategija - informacijos sklaida. Šios strategijos tikslas – suteikti žinių apie psichotropines medžiagas, jų poveikį ir vartojimo pasekmes; formuoti antipsichotropines nuostatas ir racionalų, logišką jaunuolių sprendimą jų nevartoti.
Antroji strategija – atsakingo elgesio ugdymas. Tikslas - sustiprinti savęs vertinimą, mokyti priimti atsakingus sprendimus, ugdyti tarpasmeninį bendravimą.
Trečioji pirminės prevencijos strategija – alternatyvos. Tikslas – sustiprinti savęs vertinimą, pateikti psichotropinių medžiagų vartojimo alternatyvas, sumažinti nuobodumo ir atstūmimo jausmą. Alternatyvos alkoholio, psichotropinių medžiagų vartojimui – tai įvairių jaunimo centrų, klubų, būrelių veikla, kur jaunuolis gali įgyvendinti savo individualius poreikius, interesus. Alternatyvų strategija pasireiškia tuo, kad atitraukia jaunuolius nuo svaiginimosi ir suteikia galimybes pažinti, kaip kūrybingai, turiningai, sveikai ir įdomiai galima gyventi be alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų.
Ketvirtoji strategija – pasipriešinimo įgūdžiai. Tikslas – susipažinti su socialinio spaudimo įtaka pvz., alkoholio vartojimui, ugdyti pasipriešinimo įgūdžius, atsparumą socialiniam spaudimui, išmokti pasakyti ,,Ne‘‘ alkoholiui.
Paskutinė, penktoji strategija – asmeninių ir socialinių įgūdžių ugdymas. Tikslas – ugdyti sprendimų priėmimo, bendravimo, kritinio mąstymo įgūdžius (Bulotaitė, 2004).
Bulotaitė (2000), išskiria tris prevencijos rūšis: 1. Universalioji – ji taikoma visiems;
2. Atrankinė – skirta pažeidžiamoms grupėms (pvz., vaikams, esantiems krizinėse situacijose, vaikams iš alkoholikų šeimų);
3. Tikslinė – skirta asmenims, kurie jau pradėjo vartoti alkoholį ir kitas psichotropines medžiagas.
Dabartinėje alkoholio vartojimo prevencijoje yra labai svarbu ne tik teikti informaciją apie žalingą alkoholio poveikį, jo vartojimo pasekmes, bet taip pat svarbu keisti asmenų nuostatas ir požiūrį į žalingus įpročius (Kvedaras, 2008).
Remiantis Bulotaite (2009), šiuolaikinės prevencinės programos taiko šią formulę:
PP = Žinios + gyvenimo įgūdžiai + nuostatos, vertybės = Elgesys.
Remiantis šios formulės sudedamosiomis dalimis prieinama išvada, kad pirminėje prevencijoje (PP) svarbu ne tik pateikti informaciją apie psichotropines medžiagas, jų vartojimo pasekmes, bet ir pakeisti jaunuolių nuostatas, didinti jų psichologinį atsparumą, puoselėti psichologinę brandą, tikintis, kad tai ateityje užkirs kelią įvairiems asmenybės sutrikimams, socialinėms disfunkcijoms bei svaiginimusi alkoholiu ir kitomis psichotropinėmis medžiagomis (Šiuolaikinės pirminės prevencijos programos).
Jaunoji karta – tai mūsų ateitis, todėl svarbu padėti jiems užaugti sveikiems ir nepriklausantiems nuo alkoholio. Vienas iš pagrindinių ir efektyviausių būdų tai padaryti – pirminė alkoholio vartojimo prevencija, kuo ankstesniame vaiko amžiuje pradėsime ją vykdyti, tuo ji bus efektyvesnė.
Vykdant prevenciją svarbu ne tik pateikti informaciją apie alkoholį ir kitas psichotropines medžiagas, bet pakeisti jaunuolių nuostatas, didinti jų psichologinį atsparumą, puoselėti psichologinę brandą, tikintis, kad ateityje tai užkirs kelią įvairiems asmenybės sutrikimams, socialinėms disfunkcijoms, taip pat ir svaiginimuisi alkoholiu ar kitomis narkotinėmis medžiagomis (Bulotaitė, 2000). Manoma, jog prevencinės programos gali ne tik padėti apsaugoti jaunuolius nuo alkoholio vartojimo, bet ir apsaugoti juos nuo alkoholio vartojimo sukeliamų ilgalaikių sveikatos sutrikimų bei socialinių problemų (Matheson, McGrath, 2013).
4. ALKOHOLIO VARTOJIMO PREVENCIJOS
ORGANIZAVIMAS ŠVIETIMO ĮSTAIGOJE
4.1. Prevencijos organizavimo švietimo įstaigoje ypatumai
Organizavimas – tai viena iš vadybos funkcijų, kurios esmė yra atrinkti žmones, suformuluoti iš jų grupes ir padaryti jas veiksmingomis komandomis, kuriose drauge sėkmingai būtų siekiama organizacijos išsikeltų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo (Želvys, 2003).
Remiantis Demaišiene (2002), organizavimas - tai nustatytiems tikslams pasiekti reikalingos sistemos sukūrimas. Čia struktūrizuojama socialinė sistema, įvertinant tikslui pasiekti reikalingų darbuotojų, medžiaginių, informacinių ir piniginių išteklių apimtis.
Kiekvienoje mokykloje turi būti organizuojamas ir vykdomas prevencinis darbas su jaunuoliais, taip siekiant, kad jaunuoliai nesusirgtų alkoholizmu ir išvengtų kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo sukeliamų neigiamų pasekmių. Pagrindinis alkoholio vartojimo prevencijos mokykloje organizavimo tikslas – apsaugoti moksleivius nuo alkoholio vartojimo ir priklausomybės jam kuo vėlesniam amžiui (Maggs ir kt., 2005). Remiantis Černiauskiene (2000), prevencijos tikslas mokykloje - tai ne tik apsaugoti jaunuolius nuo galimo alkoholio vartojimo, bet ir padėti tiems, kurie jau yra pabandę alkoholio, jo atsisakyti.
Kiekvienos švietimo įstaigos uždavinys – apsaugoti moksleivius nuo alkoholio ir kitų psichiką veikiančių psichotropinių medžiagų vartojimo ir rizikingo elgesio. Šio uždavinio pasiekimui būtina diegti sveiką gyvenseną, ugdyti savigarbos, pasitikėjimo ir saviauklos poreikį, tinkamus gyvenimo įgūdžius ir formuoti tinkamą elgesį (Pruskus ir kt, 2008).
Švietimo įstaigose atliekant sveikatos ugdymo procesą teikiamos žinios, padedančios suvokti priklausomybę sukeliančių medžiagų poveikį sveikatai, atsakomybę už savo elgesį, formuojamos teigiamos nuostatos ir gyvenimo įgūdžiai, padedantys pasirinkti sveikatai palankų sprendimą, gebėjimą atsispirti svaiginamųjų medžiagų pasiūlai (Juškelienė, 2008).
Organizuojant mokyklose įvairias veiklas naudojamasi konkrečiomis veiklos strategijomis. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose naudojama edukacinė, kultūrinė, informacinė ir socialinė veiklos. Organizuojant mokyklose alkoholizmo prevenciją naudojamasi socialine veikla, kuri skirta ne tik užkirsti kelią jaunimo alkoholio vartojimui, bet ir skirta mokiniams sėkmingai socializuotis šiuolaikiniame gyvenime. Šios veiklos
ypatingas dėmesys skiriamas rizikos grupėje esantiems jaunuoliams (Jucevičius ir kt. 2003). Aramavičiūtė (2009), socializaciją apibūdina, kaip ilgalaikį, daugkartinį procesą, apimantį individo įsijungimą į visuomenę, perėmimą jos sukurtos kultūros ir individo socialinio statuso bei socialinių vaidmenų raidą.
Pagrindinės švietimo įstaigose organizuojamos prevencinių renginių rūšys pagal veiklas:
1) Šviečiamoji veikla (seminarų, paskaitų organizavimas, informacinių leidinių, lankstinukų ir pan. parengimas);
2) Neformalus ugdymas (įvairių renginių – sportinių varžybų, išvykų, iškylų ir pan. organizavimas);
3) Gyvenimo ir socialinių įgūdžių ugdymo organizavimas;
4) Stebėsena ir konsultavimas (atvirų mokyklos dienų, tėvų dienų ir pan. organizavimas, kai sudaromos sąlygos mokinių tėvams patogiu laiku konsultuotis dėl vaikui kilusių problemų ar gauti informaciją apie alkoholio vartojimo prevenciją);
5) Veiklos rezultatų vertinimas (tyrimų prevencinės veiklos veiksmingumo ir esamų problemų mastui išsiaiškinti organizavimas) (Valantiejienė, 2008).
Remiantis Baciu (2011), alkoholio vartojimo prevencija ugdymo įstaigose vykdoma organizuojant:
Formalųjį švietimą – prevencinę medžiagą integruojant į mokomųjų dalykų turinį; Neformalųjį švietimą – organizuojant būrelius, gyvenimo įgūdžių ugdymo užsiėmimus, diegiant prevencines programas, klasės valandėles, akcijas, ekskursijas, įgyvendinat projektus ir pan.
Pasak Bulotaitės (2004), organizuojant prevencinį darbą mokykloje būtina atsižvelgti į realią padėtį tiek mieste, tiek pačioje mokykloje. Svarbu išsiaiškinti ne tik kokios psichotropinės medžiagos vartojamos, bet ir kokios prevencinės programos, priemonės taikomos, koks moksleivių požiūris į jas, kokios prevencinio darbo galimybės ir perspektyvos yra mokykloje. Taip pat planuojant bei organizuojant prevencinį darbą mokykloje būtina turėti omenyje visus asmenybės psichologinius, kultūrinius, socialinius, šeimos ir kitus veiksnius, kurie turi įtakos jaunimo nuostatoms ir elgesiui.
Švietimo įstaigose alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo prevenciją organizuoja mokyklų prevencinio darbo grupės. Mokyklos, kuriose dirba ne mažiau kaip dešimt mokytojų, darbo grupė sudaroma iš 7-15 narių: mokyklos vadovo ar vadovo pavaduotojo ugdymui, mokytojų, klasės auklėtojų, specialistų – socialinio pedagogo,
psichologo, visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, specialiojo pedagogo ir kt. Darbo grupėje dalyvaujantys mokytojai turi turėti kvalifikacinę kategoriją. Taip pat į darbo grupę gali būti įtraukiami mokiniai, tėvai, atstovai iš mokyklos savivaldos institucijų, seniūnijų, policijos, vaiko teisių apsaugos, pedagoginės, psichologinės tarnybos ir kiti asmenys ar socialinėse institucijose dirbantys specialistai, kurie gali prisidėti prie prevencinės veiklos organizavimo mokykloje.
Pagrindinės prevencinės darbo grupės mokykloje funkcijos:
1) Rengia prevencinio darbo planus, atlieka situacijos vertinimą ir stebėseną, nagrinėja prevencinio darbo klausimus, aprobuoja mokykloje vykdomus projektus ir įgyvendina teisės pažeidimų, alkoholio, tabako ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo prevencinius projektus;
2) Organizuoja mokykloje teisės pažeidimų, alkoholio, tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevenciją ir pagalbos mokiniui, mokytojui ir tėvams (globėjams) teikimą (Įsakymas dėl prevencinio darbo grupių mokykloje ir prevencinio darbo koordinavimo grupių savivaldybėse sudarymo bei jų veiklos krypčių aprašo patvirtinimo, 2004).
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakyme „Dėl teisės pažeidimų, mokyklos nelankymo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, ŽIV/AIDS, smurto ir nusikalstamumo prevencijos“ (2004), nurodoma, kad švietimo įstaigų vadovai turi užtikrinti, jog moksleiviai, pedagogai ir kiti mokykloje dirbantys asmenys nevartotų ir neplatintų tabako, alkoholio, narkotinių bei kitų psichotropinių medžiagų. Šiuo įsakymu siekiama užtikrinti demokratinę aplinką mokykloje, t.y. kad moksleiviams, mokytojams ir aptarnaujančiajam personalui būtų taikomos vienodos taisyklės – draudimas rūkyti, gerti alkoholinius gėrimus ir vartoti narkotikus mokykloje ar jos teritorijoje. Pedagogai, kaip vieni iš galimų prevencijų vykdytojų, turi būti pavyzdys moksleiviams. Jei prevencijų metu jie kalba, kaip yra kenksminga vartoti psichiką veikiančias medžiagas, o pertraukų metu patys naudoja tabaką ar mokyklos renginių metu vartoja alkoholį, matant jaunuoliams, tai jų vykdomų prevencijų metu suteikiama informacija moksleiviams taps visiškai nereikšminga ir nesuformuluos neigiamo požiūrio psichoaktyvių medžiagų vartojimo atžvilgiu.
Ugdymo įstaigose vykdomos įvairios psichotropinių medžiagų vartojimo prevencinės programos: ,,Sveikos gyvensenos ugdymas’’, ,,Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa’’, ,,Narkotikams – NE’’, ,,Mokiniai – mokiniams’’, ,,Bendraamžiai – bendraamžiams’’, ,,Mokykla be narkotikų’’, ,,Žingsniai link savęs’’, ,,Sniego gniūžtė’’, ,,Gyvai’’. Yra švietimo
įstaigų, kurios vykdo ir tarptautinius prevencinius projektus, tokius kaip: ,,Demokratija Lietuvoje ir Danijoje. Narkotikai’’, ,,Linas’’.
Šios prevencinės programos yra nukreiptos į kvaišalų profilaktiką, siekiama apsaugoti jaunuolius nuo psichotropinių medžiagų vartojimo ir galimos priklausomybės joms bei padėti jaunuoliams ugdyti gyvenimo įgūdžius.
Sveikatos specialistų ir psichologų nuomone, asmeniniai ir socialiniai įgūdžiai yra kaip apsauginiai veiksniai, kurie mažina tikimybę, jog atsiras alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimas. Manoma, jog paauglių, jaunuolių gyvenimo įgūdžių ugdymas atitinka šiuolaikinių švietimo įstaigų tikslus ir uždavinius, todėl jie gali įsilieti į reformuojamas mokyklos mokymo programas (Gyvenimo ugdymo įgūdžių programa, 2004).
Taigi labai svarbų procesą kiekvienoje mokykloje užima prevencinių veiklų organizavimas, nes nuo organizacinių dalykų labai priklauso ar prevencija bus efektyvi, ar turės trūkumų. Organizuojant prevencines veiklas būtina atrinkti kvalifikuotus specialistus, suformuluoti iš jų efektyvią prevencinio darbo grupę, kurios nariai sėkmingai siektų mokyklos prevencinių programų išsikeltų tikslų ir uždavinių bei numatytų, kokių išteklių reikės norint pasiekti šį tikslą.
4.2. Organizuojamų prevencinių veiklų švietimo įstaigose efektyvumas
Mokykla – tai įstaiga, kur kasdien susirenka šimtai vaikų, todėl tai ideali vieta prevencinių ir intervenciniųalkoholinių gėrimų programų įgyvendinimui. Pasak Valantiejienę (2008), intervencija – tai priemonės, kurios ugdo sąmoningą atsisakymą vartoti alkoholį, kai buvo jau pabandyta ar nereguliariai vartota.
Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ,,Dėl vaikų, vartojančių narkotines, psichotropines ir kitas psichiką veikiančias medžiagas’’ (2007) ankstyvoji intervencija – tai psichologinės, socialinės, pedagoginės pagalbos priemonės taikomos vaikams po to, kai nustatoma, kad jie vartoja psichiką veikiančias psichotropines medžiagas, kurios skirtos skatinti nevartoti šių medžiagų.
Būtent mokyklos aplinka yra labai palanki vieta vykdyti psichotropinių medžiagų prevenciją jaunuoliams. Visų pirma, moksleiviai čia praleidžia daugiausia laiko, pedagogai neretai pastebi galimus pavojaus ženklus, susijusius su psichoaktyvių medžiagų vartojimu. Antra svari priežastis - jaunuoliai psichoaktyvias medžiagas dažniausiai pradeda vartoti
mokykliniame amžiuje, todėl psichotropinių medžiagų prevencija mokykloje yra itin svarbi. Trečia, tyrėjų nuomone, mokyklinės prevencinės programos yra veiksmingiausios, nes yra (ar bent jau turėtų būti) gerai suplanuotos, nuoseklios ir vykdomos kvalifikuotų specialistų (Metinis pranešimas, 2007).
Organizuojamos prevencinės alkoholio vartojimo veiklos švietimo įstaigose turi ir trūkumų, ir privalumų, todėl organizuojant prevencines veiklas būtina atsižvelgti į tam tikrus kriterijus, kurie padėtų prevencijai tapti efektyvia.
Visų pirma, organizuojant mokyklose alkoholio vartojimo prevencinę veiklą reikalingi ne tik aktyvūs veiksmai, bet ir visavertė mokyklos aplinkos analizė, kurios metu pagrindinių problemų įvardijimui apklausiami moksleiviai. Tik atlikus visavertę mokyklos aplinkos analizę galima tikėtis, kad prevencijos programų turinys atitiks esamus poreikius ir jų įgyvendinimas bus efektyvus (Petronytė ir kt. 2007).
Siekiant, kad mokykloje organizuojamos prevencinės veiklos būtų efektyvios, taip pat labai svarbu atsižvelgti, kad prevencijos tikslai, naudojamos priemonės ir metodai labai priklauso nuo moksleivių amžiaus, todėl prevencijų vykdytojai turi išmanyti asmenybės raidą ir suprantamai pateikti informaciją.
Pasak Merfeldaitę, Railienę (2007), prevencijos priemonių efektyvumą didina konkrečiai, apibrėžtai jaunuolių grupei svarbių temų nagrinėjimas, kurio pagrindu sužadinama nuostatų ir elgsenos refleksija.
Bulotaitė (2000), remdamasi įvairių šalių alkoholio prevencijos mokykloje programomis, išskyrė keturis svarbiausius momentus, kurie garantuoja prevencijos priemonių paveikumą:
Kiekvienoje mokykloje turi būti komitetas, atsakingas už prevencinį darbą. Jis planuoja ir koordinuoja prevencinę veiklą mokykloje (įtraukia prevenciją į mokymosi planus, rengia specialias akcijas, seminarus moksleiviams, mokytojams ir tėvams);
Turi būti organizuojamas mokytojų švietimas alkoholio vartojimo prevencijos klausimais. Mokytojai ir klasių auklėtojai turi įgyti specialių žinių, kurios leistų rengti specialias paskaitėles apie alkoholio vartojimo prevenciją;
Mokyklos vidaus elgesio taisyklėse turi būti aptarti alkoholio vartojimo klausimai;
Būtina informuoti tėvus apie mokykloje vykdomas prevencijos programas ir vidaus elgesio taisykles.
Kalbant apie alkoholio vartojimo prevencinių veiklų organizavimą mokykloje, svarbus aspektas - kas vykdys prevenciją. Bulotaitė, Gudžinskienė (2004), išskiria penkis galimus prevencinių veiklų vykdytojus - tai mokytojai, medicinos darbuotojai, prevencijos programų vykdytojai, bendraamžiai ir asmenys įveikę priklausomybę. Visi šie galimi prevencijų vykdytojai turi tiek privalumų, tiek ir trūkumų, sunkumų vykdant, organizuojant prevencines veiklas. Trumpai kalbant apie prevencinių veiklų vykdytojų švietimo įstaigose privalumus ir trūkumus, išskiriama, kad:
Mokytojai. Pagrindinis pliusas yra tai, kad jie yra mokyklos bendruomenės dalis, todėl be kliūčių gali vykdyti prevencinį darbą integruodami alkoholizmo temą dėstydami pamokas, jie turi mokymo patirties, gali imtis socialinių ir asmeninių įgūdžių ugdymo, kuris reikalauja ilgo laiko. Trūkumai: trūksta informacijos apie alkoholį, jo vartojimo pasekmes; mokiniai gali abejoti jų kompetencija šiais klausimais.
Medicinos darbuotojai. Turi daug žinių apie žmogaus kūną, įvairius organus; jaunuoliai labiau jais pasitiki kaip ekspertais psichotropinių medžiagų vartojimo klausimais. Trūkumai: jei tai nepriklausomybės ligų specialistai, gali trūkti žinių apie alkoholį, jų poveikį ir vartojimo pasekmes; ribotas bendravimo laikas, neturi informacijos apie įvairaus amžiaus moksleivių psichologinius ypatumus.
Prevencijos programų vykdytojai (ne mokyklos personalas). Privalumai: turi pakankamai žinių, įgūdžių; naudoja įvairius mokymo metodus, technikas, turi metodinės medžiagos. Išskiriami šie trūkumai: ribotas darbas su moksleiviais; programos dažniausiai neturi tęstinumo, nes jie nepriklauso mokyklos bendruomenei.
Bendraamžiai. Kaip prevencijos vykdytojų privalumai: suvokia moksleivių poreikius, interesus; moksleivių priimami geriau, nei suaugę lektoriai; nesusiduria su moksleivių priešiškumu, psichologine gynyba. Trūkumai: sunku šiam darbui atrinkti bendraamžius. Problema, kokiais kriterijais remtis – moksleivių pageidavimais ar mokytojų rekomendacijomis; neturi mokymo įgūdžių; reikalingas ilgas apmokymas, darbo organizavimas.
Asmenys, įveikę savo priklausomybę. Privalumai: turi asmeninę alkoholio vartojimo patirtį; sukelia didžiausią auditorijos susidomėjimą. Jų kaip programos vykdytojų pagrindiniai trūkumai: dauguma jų skaitydami paskaitas gydosi patys; daugumos jų ,,blaivybės’’ periodas yra trumpas ir jie patys neturi tvirtų nuostatų daugiau nevartoti; gali pateikti tik savo asmeninę alkoholio vartojimo patirtį. Deja, tyrimai rodo, kad jaunuoliai nesimoko iš svetimų klaidų, nes dažniausiai jie mano, kad jiems taip neatsitiks.
Mokslinėje literatūroje vienu iš veiksmingiausių prevencijos vykdymo variantų laikomas – kelių vykdytojų grupių darbas kartu, pavyzdžiui, mokytojų ir bendraamžių. Taip pat remiantis Bulotaite (2004), prevencijas sėkmingai gali vykdyti socialiniai darbuotojai, socialiniai pedagogai, įvairių nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Taip pat kalbant apie prevencijos efektyvumą yra teigiama, kad vykdant prevencijas būtina taikyti įvairių sričių specialistų žinias, gebėjimus ir įgūdžius. Tik tokiu atveju prevencinė veikla atitiks sėkmingų prevencinių programų principus – tęstinumą, kryptingumą, prieinamumą, veiksmingumą ir leis pasiekti laukiamų rezultatų (Vaikų socializacijos programų rėmimo konkurso tvarkos aprašas, 2007).
Remiantis Jaruševičienės ir kitų autorių atliktu tyrimu (2007), atsiskleidė kokiomis savybėmis turi pasižymėti asmuo, konsultantas, kad jaunuoliai juo galėtų pasitikėti. Tyrime dalyvavę respondentai akcentavo, jog norėdami nevartoti alkoholio kreiptųsi pas specialistą, kuris jam būtų dėmesingas, turėtų gerus bendravimo įgūdžius, būtų konfidencialus ir padėtų išlaikyti šią paslaptį nuo tėvų. Šis tyrimas atskleidė, jog sprendžiant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemas moksleiviai palankiausiai vertino sveikatos priežiūros sistemoje, bet ne mokyklose dirbančius specialistus.
Cuijpers (2002), teigia, kad parinkus efektyvias prevencines programas psichotropinių medžiagų vartojimą galima sumažinti nuo 3 iki 8 procentų (Šiuolaikinės pirminės prevencijos programos).
Taip pat tyrimais įrodyta, jog per trumpą laiko tarpą, pavyzdžiui, vienerius metus, neįmanoma pakeisti elgesį, susijusį su žalingais įpročiais, tačiau galima pakeisti nuostatas ir tai bus pokytis, kurį galime laikyti tarpiniu pozityviu rodikliu (Juškelienė,2008).
Pasak Bacio (2011), kad prevencinės programos būtų kuo efektyvesnės, reikalinga didelė metodų įvairovė, pačių paauglių bei jaunuolių aktyvus dalyvavimas tiek jas organizuojant, tiek įgyvendinant. Tamošiūnas ir kt. (2008), taip pat teigia, kad prevencijos metodų įvairumas, o ne vieno metodo taikymas bei tikslinės grupės įtraukimas i projekto rengimą tik didina prevencijos efektyvumą. Autorių nuomone, siekiant sumažinti psichoaktyvių medžiagų vartojimą, reikia nepamiršti organizuoti užklasines veiklas, didinti jaunuolių užimtumą. Juškelienė (2008), teigia, jog siekiant sukurti veiksmingas prevencines priemones vaikų, paauglių ir jaunuolių tarpe yra būtina jas diferencijuoti pagal amžių, socialinius, demografinius ir ugdymo veiksnius. Taip pat teigiama, kad prevencinės priemonės negali būti plataus masto, jos pirmiausiai turi orientuotis į konkrečios moksleivių grupės problemų sprendimą.
Ypatingai svarbu atkreipti dėmesį, kad prevencinės programos, priemonės turi būti ilgalaikės, nenutrūkstamos. Organizuojami vienkartiniai užsiėmimai, paskaitos nėra efektyvu (Bulotaitė, 2000).
Remiantis Goštauto (2004), atliktų tyrimų duomenimis, vienkartinių, situacinių, nedidelės apimties, teoriškai nepamatuotų ir tarpusavyje nesusijusių prevencinių priemonių neužtenka moksleiviams, kad jie galėtų susidaryti vidinę nuostatą ir motyvaciją užtikrintai pasipriešinti psichotropinių medžiagų vartojimui.
Ives (2010) teigia, kad psichotropinių medžiagų vartojimo prevencija mokykloje pagerina moksleivių žinias apie šių medžiagų vartojimo sukeliamas pasekmes, tačiau ji turi būti ilgalaikė (bent 12 užsiėmimų), periodiškai atnaujinama ir vis pakartojama. Autorius taip pat teigia, kad į visą mokyklą nukreipta prevencinė veikla yra efektyvesnė nei pavienės pamokos, o interaktyvūs prevencijos metodai, kai įtraukiami patys moksleiviai taip pat yra kur kas efektyvesni.
Remiantis atliktu tyrimu, kurio metu buvo ištirtas merginų ir vaikinų besimokančių mokykloje nuomone efektyvių prevencinių veiklų vertinimas, išryškėjo, jog jaunuoliai efektyviausiais metodais laiko :
1) Organizuojamus prevencinius renginius (akcijos, konkursai);
2) Kai mokytojai naudoja įvairias vaizdines priemones, supažindina su šia veikla (lankstinukai, plakatai, informaciniai stendai). Tai labiausiai akcentavo miesto mokyklose besimokantys mokiniai.
3) Individualūs pokalbiai;
4) Susitikimai su žmonėmis, kurie praeityje turėjo žalingų įpročių. Labiausiai akcentavo kaimo mokyklose besimokantys mokiniai (Minkevičiūtė, Morozava, 2008).
Pirminės prevencijos programų efektyvumo tyrimai rodo, jog mokyklose prevencijos programos taps efektyvios tada, kai jos bus vykdomos kartu su bendruomenės programomis (mokykla + bendruomenė). Prevencijos vykdymas ir už mokyklos ribų, kuri nukreipta į pačią bendruomenę yra perspektyvi, nes skatina visą bendruomenę imtis veiksmų prieš psichoaktyvių medžiagų vartojimą ir nusikalstamą elgesį skatinančius veiksnius. Tačiau svarbu paminėti, jog bet koks psichoaktyvių medžiagų paklausos mažinimas nebus sėkmingas, o duos tik laikiną efektą, jei kartu nebus mažinama ir psichiką veikiančių medžiagų pasiūla (Pirminės narkomanijos prevencijos bendruomenėje vykdymas, 2005).
Pasak Kuorienės (2002), kad alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų profilaktika tarp moksleivių būtų sėkminga būtinas visos visuomenės įsitraukimas ir pastangos. Alkoholio
vartojimo prevencijoje turi dalyvauti ne tik mokykla ir moksleiviai, bet ir teisėtvarkos organai, religinės ir kitos bendruomenės. Visus prevencijos vykdytojus turi vienyti mintis, kad vartoti psichotropines medžiagas yra labai kenksminga ir žalinga.
Pirminės prevencijos specialistas Ives (2002) teigia, kad tinkamai taikant prevencijos metodus, ji pasieks efektyvumą ir tuomet jaunimas atidės eksperimentavimą su svaigiosiomis medžiagomis iki vyresnio amžiaus, įvertins psichotropinių medžiagų vartojimo keliamą grėsmę, išmoks pats spręsti ir atsakyti už savo pasirinkimą, žinos, kur kreiptis pagalbos kilus problemoms, mokės padėti kitiems, nestigmatizuos vartotojų (Šiuolaikinės pirminės prevencijos programos).
Šalaševičiūtė(2011), teigia, kad ypač svarbu, jog prevencinės programos būtų nuolat kuriamos ir įgyvendinamos ugdymo įstaigose. Prevencinės programos gali padėti sumažinti neigiamo elgesio propagavimą, toleravimą bei stabdyti jo tolimesnį plitimą.
4.3. Prevencinių veiklų organizavimo švietimo įstaigose trūkumai
Efektyvios organizuojamos alkoholio vartojimo prevencinės veiklos švietimo įstaigose gali padėti laiku užkirsti kelią jaunuolių priklausomybei nuo alkoholio. Tačiau labai svarbu yra tinkamai parinkti informacinę ir metodinę medžiagą bei prevencinių veiklų vykdytojus. Šiai dienai švietimo įstaigose organizuojamos prevencinės veiklos, deja, ne visuomet tampa efektyviomis – neretai jos turi trūkumų.
Psichiką veikiančių medžiagų prevencijos mokykloje neefektyvumą lemia kelios pagrindinės priežastys:
Mokyklos personalas nenori pripažinti, moksleivių psichotropinių medžiagų vartojimo reiškinio sudėtingumo. Dažnai tai nutinka, todėl, kad ugdymo įstaigos bijo neigiamos visuomenės reakcijos ir prestižo praradimo, kas tiesiogiai sietųsi su mokinio krepšelių mokyklai praradimu.
Taip pat pasitaiko, jog prevencija neatitinka arba atitinka labai maža dalimi mokinių amžiaus grupių psichologiją, kadangi dauguma prevencinių priemonių yra bendro pobūdžio, neorientuotos į atitinkamas amžiaus grupes. Siekinat, kad prevencija būtų efektyvi labai svarbu pateikti kuo suprantamesnę informaciją jaunuoliams, atsižvelgiant į jų amžiaus tarpsnį. Pavyzdžiui, gąsdinimas, kad ,,alkoholis - nuodas‘‘ paaugliams yra mažiau paveikus, nei vaikams.
Sekanti mažo psichotropinių medžiagų vartojimo efektyvumo priežastis – prevencinės priemonės nėra diferencijuotos pagal tikslinių grupių priklausomybės psichoaktyvioms medžiagoms laipsnį. Tai reiškia, kad tos pačios prevencinės priemonės yra taikomos ir dar nevartojusiems, ir ekspermetuojantiems bei jau priklausomiems nuo psichoaktyvių medžiagų moksleiviams. Tokiu atveju prevencija netenka savo efektyvumo, nes ignoruoja atskiros tikslinės grupės specifiką, nėra atsižvelgiama į svarbius aspektus tokius kaip - jaunuolių alkoholio vartojimo dažnis, vartojimo patirtis.
Remiantis ,,Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu‘‘, mokinių neįtraukimas į prevencinių programų kūrimą ir vykdymą taip pat yra priežastis, dėl ko prevencija gali nepasiekti norimo efektyvumo. Dėl to gali nukentėti programų kokybė, nes jos neatitinka moksleivių interesų ir yra jiems nepatrauklios. Visa tai lemia jaunuolių skeptišką požiūrį ir nenorą įsitraukti dalyvauti prevencinėse programose. Jaučiant jaunuolių neigiamą nusistatymą ir priešpriešą aktyviai dalyvauti programose yra sudėtinga pasiekti norimų prevencijos tikslų (Mokyklos vaidmuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijoje).
Prevencijos laikomos veiksmingomis tik tada, jei mokyklose organizuojamos programos yra interaktyvios, tai yra jei jų vykdymo metu yra aktyviai dalyvauti įtraukiami moksleiviai (Abudu, 2008).
Labai svarbų vaidmenį prevencijos efektyvumui vaidina tai, kas bus prevencijos vykdytojai. Deja, manoma, kad švietimo įstaigose trūksta kvalifikuotų prevencijos specialistų, nes dažniausiai prevencijų vykdytojai mokyklose būna mokytojai, kurie neturi įgiję specialaus pasiruošimo ir stokoja žinių, naujausios informacijos apie psichotropinių medžiagų vartojimą. Taip pat svarbu paminėti, kad pedagogai už prevencinių veiklų vykdymą negauna atlyginimo, nors tai ir reikalauja jų papildomo laiko pasiruošimui, todėl kenčia mokytojų darbo kokybė, o taip pat ir prevencinių programų poveikis moksleiviams (Siūlymai valdžios atstovams dėl jaunimo psichiką veikiančių medžiagų kontrolės ir vartojimo prevencijos problemų sprendimo, 2010)
Remiantis ,,Narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos švietimo įstaigose‘‘ stebėsenos duomenų analize, atsiskleidė, jog tik nedidelė dalis pedagogų yra susipažinę su vykdomosios profilaktikos programomis, vykdomose prevencijose trūksta vaizdinių medžiagų, ne visos ugdymo įstaigos turi parengusios narkotinių medžiagų vartojimo profilaktikos vidaus politiką (Davidavičienė, 2002).
Nepakankamas investavimas į sveiko gyvenimo būdo ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo marketingą yra viena iš labai svarbių prevencijos mažo efektyvumo priežasčių.
Šiandienai psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos vykdytojai ir sveikos gyvensenos programų įgyvendintojai stokoja finansinės paramos kokybiškiems ir kūrybiškiems prevenciniams ir sveikos gyvensenos projektams ir viešinimui. Ekspertų nuomone, norint kurti efektyvią prevenciją, turi būti skiriamų finansų ir jos vykdymui, ir viešinimui tiek pat arba net daugiau negu yra skiriama žalingų įpročių propagavimui - reklamai (Siūlymai valdžios atstovams dėl jaunimo psichiką veikiančių medžiagų kontrolės ir vartojimo prevencijos problemų sprendimo, 2010).
Nepaisant šių stambių pagrindinių priežaščių, kurios trukdo prevencijai tapti efektyvia, siekiant keisti jaunuolių požiūrį ir santykį į alkoholinių gėrimų vartojimą. Bulotaitė (2000), išskiria, jog vykdant psichotropinių medžiagų prevencines programas pasitaiko tokios klaidos, trūkumai:
Vykdant alkoholio vartojimo prevenciją netinkamai pateikiama informacija apie alkoholį ir jo vartojimą, taip skatinamas jaunuolių smalsumas. Jei akcentuojamos malonios alkoholio vartojimo pasekmės (pvz., aktyvumas, kūrybingumas), minimos garsių asmenų pavardės, kurie svaiginosi alkoholiu, sužadinamas smalsumas ir noras patiems išbandyti.
Propaguojamas saugus vartojimas. Formuojama nuomonė, kad problemų dėl alkoholio kyla tik tada, kai neteisingai vartojama (pavyzdžiui, geriama didelėmis dozėmis).
Sukuriama nuostata, kad alkoholio vartojimas – neatskiriama šiuolaikinio jaunimo gyvenimo dalis (pvz., neapgalvoti teiginiai, kaip: ,,beveik visi moksleiviai vartoja alkoholį‘‘).
Diegiamas supratimas, kad alkoholizmas – lengvai išgydoma liga. Kai įvairiuose renginiuose, akcijose paskaitas skaito buvę alkoholikai, jaunuoliams ima atrodyti, kad šiuolaikinė medicina gali padėti - ,,jis juk gyvas‘‘, ,,gerai atrodo‘‘.
Į prevencines veiklas neįtraukiami tėvai. Tėvų įtraukimas į psichiką veikiančių psichotropinių medžiagų prevenciją yra labai svarbus, siekiant prevencijos efektyvumo. Tėvai privalo būti informuoti apie švietimo sistemos politiką psichotropinių medžiagų vartojimo atžvilgiu ir apie mokykloje vykdomą pirminę prevenciją. Tėvų ir pedagogų glaudus bendradarbiavimas sprendžiant problemas susijusias su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu duotų teigiamų rezultatų, todėl tėvų įtraukimas į prevencines veiklas, vykdomas švietimo įstaigose yra ypatingai svarbus ir būtinas (Bulotaitė, 2004).
Taigi organizuojamos psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencinės veiklos švietimo įstaigoje turi tam tikrų sunkumų bei jas vykdant yra neapseinama be klaidų. Tai lemia nemažai įvairių faktorių, tokių, kaip vykdant prevencines veiklas neatsižvelgiama į šalies ir švietimo politiką narkotikų prevencijos klausimais, dažnai naudojamasi užsienio šalių
