LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS MEDICINOS STUDIJŲ PROGRAMA
ASMENŲ, SERGANČIŲ ARTERINE
HIPERTENZIJA, POREIKIAI IR LŪKESČIAI
Medicinos magistro baigiamasis darbasDovilė Vaizgutaitė
Vadovė: Dr. Asta Aukštakalnienė LSMU Šeimos medicinos klinika
TURINYS
SANTRAUKA...3
SANTRUMPOS...5
SĄVOKOS...6
1. ĮVADAS...7
1.1. Tiriamoji problema ir darbo aktualumas...7
1.2. Teorinė ir praktinė reikšmė...7
1.3. Darbo tikslas...7
1.4. Darbo uždaviniai...7
2. LITERATŪROS APŽVALGA...8
2.1. Arterinės hipertenzijos valdymas...8
2.2. Rizikos veiksnių korekcija...9
2.3. Skirtingo amžiaus pacientų kontrolė...10
2.4. Pacientų motyvacija...11
2.5. Problemos su kuriomis susiduria pacientai...11
3. TYRIMO METODIKA...13
4. REZULTATAI...13
4.1. Pacientų charakteristikos...13
4.2. Pacientai pagal arterinės hipertenzijos sunkumą...14
4.3. Pacientai pagal lyties priklausomybę...17
4.4. Pacientai pagal amžiaus priklausomybę...20
5. REZULTATŲ APTARIMAS...23
6. IŠVADOS...25
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS...26
8. PRIEDAI...29
1 priedas. Leidimas atlikti tyrimą...29
2 priedas. Asmenų, sergančių arterine hipertenzija, poreikių ir lūkesčių įvertinimo klausimynas...30
Asmenų, sergančių arterine hipertenzija, poreikiai ir lūkesčiai
Santrauka
Epidemiologiniu požiūriu arterinė hipertenzija išskiriama kaip viena aktualiausių sveikatos problemų. Nors Lietuvoje sergamumas arterine hipertenzija yra didesnis nei kitose Europos ar Pasaulio šalyse, vis dar trūksta duomenų apie sergančiųjų arterine hipertenzija požiūrį į ligą, jų motyvaciją teisingai vartoti vaistų bei vertinti savo ligą. Darbo tikslas: įvertinti ir išanalizuoti asmenų, sergančių arterine hipertenzija, poreikius ir lūkesčius. Darbo uždaviniai: Išanalizuoti pacientų, sergančių nekomplikuota ir komplikuota arterine hipertenzija, poreikius ir lūkesčius. Įvertinti amžiaus ir lyties įtaką arterine hipertenzija sergančiųjų poreikiams ir lūkesčiams. Metodika. Ištirti 382 pacientai, sergantys arterine hipertenzija ir besilankantys LSMUL KK Šeimos medicinos klinikoje. Tyrimui panaudotas anoniminis anketinis klausimynas. Gauti duomenys apdoroti naudojant Microsoft Excel ir statistinių duomenų analinės SPSS 23 versijos programas. Rezultatai. Sergantys komplikuota arterine hipertenzija labiau motyvuoti savo sveikatos gerinimu, didžioji dauguma pacientų kraujo spaudimą matuoja namie. Tikslinį arterinį kraujo spaudimą, kaip tikėtasi, lengviau pasiekti pavyksta sergantiems nekomplikuota arterine hipertenzija. Dešimtadalis tyrimo dalyvių geba pasiekti tikslinį kraujo spaudimą, o vyresni nei 80 metų – nepasiekia. Mažiau nei pusė apklaustųjų teigia vartojantys vaistų reguliariai ir nepamirštantys jų vartoti. Visi apklaustieji teigė, kad šeimos gydytojas domisi jų ligos kontrole kiekvieno apsilankymo metu. Išvados. Pacientai, sergantys nekomplikuota arterine hipertenzija, labiau linkę laikytis gydytojo nurodymų, išlaikyti tikslinį kraujo spaudimą ir tikėti paskirto gydymo veiksmingumu, tačiau kraujo spaudimo matavimo namuose nesureikšmina. Sergantieji komplikuota arterine hipertenzija labiau rūpinasi savo sveikata: matuoja arterinį kraujo spaudimą namie, tačiau jiems trūksta motyvacijos valdyti savo ligą dėl nepakankamo pasitikėjimo paskirtu gydymu. Darbingo amžiaus pacientai labiausiai linkę laikytis visų gydytojo rekomendacijų, lyginant su vyresniais. Vyrai, sergantys arterine hipertenzija, linkę rečiau laikytis visų gydytojo rekomendacijų, kadangi mano, kad gydytojas nesidomi jų gydymo rezultatais. Moterys labiau tiki paskirto gydymo veiksmingumu, tačiau rečiau linkusios koreguoti arterinės hipertenzijos rizikos veiksnius. Tyrimo išvados galėtų būti naudojamas kasdieniame šeimos gydytojo darbe, kaip įrankis, kuris padėtų per trumpą laiką susiorientuoti, kokią žinią į namus perduoti pacientui.
Needs and expectations people with arterial hypertension
Summary
Epidemiologically, arterial hypertension is one of the most pressing health problems. Although incidence of hypertension in Lithuania is higher than in other European or World countries still lack of data about patients with arterial hypertension view of disease, their motivation for the proper use of medicines and assess their condition. The aim of the research. To evaluate and analyse needs and expectations people with arterial hypertension. The tasks of the research. To analyse needs and expectation people with uncomplicated and complicated arterial hypertension. To evaluate age and gender influence people with arterial hypertension needs and expectations. The research methodology. 382 LSMUL KK family medicine doctor patients with arterial hypertension were investigated. The authorless questionnaire was use in this research. The statistical analysis of data processed using software package SPSS 23.0 for Windows and Microsoft Excel. Results. People with complicated arterial hypertension are more motivated to improve their health, the majority of the patient’s measure blood pressure at home. As expected, people with uncomplicated arterial hypertension easier achieve target blood pressure. One tenth of the research participants are able to achieve a target blood pressure, patients older than 80 year old - do not. Less than half of respondents said taking medication on a regular basis and do not forget to use them. All respondents said that the family medicine doctor is interested in their disease control at each visit. Conclusions. Patients with uncomplicated hypertension are more likely to follow the doctor's instructions to maintain target blood pressure and to believe in the prescribed treatment efficacy, but they do not measure blood pressure at home. Patients with complicated hypertension better care of their health: measure blood pressure at home, but they are less motivated to manage their disease due to lack of confidence in their prescribed treatment. The working-age patients are most likely to follow all their doctor's recommendations, compared to the older. Men with arterial hypertension are less prone to follow all doctor's recommendations, because they believe that the doctor is not interested in the outcomes of the treatment. Women more believe prescribed treatment efficacy, but are less prone to adjust arterial hypertension risk factors. The conclusions of research could be use in everyday family medicine doctor's work, as a tool to help orientate in a short term, what message to give patients to home.
Key words: arterial hypertension, the motivation of patients, to follow recommendation.
SANTRUMPOS
AH Arterinė hipertenzija
AKS Arterinis kraujo spaudimas
CD Cukrinis diabetas
EHD Europos hipertenzijos draugija
EKD Europos kardiologų draugija
IŠL Išeminė širdies liga
JAV Jungtinės Amerikos Valstijos
KMI Kūno masės indeksas
LSMUL KK Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos
mmHg milimetrai gyvsidabrio stulpelyje
PSO Pasaulio sveikatos organizacija
PSPC Pirminės sveikatos priežiūros centras
SĄVOKOS
Arterinė hipertenzija – tai progresuojantis širdies ir kraujagyslių sindromas, sąlygojamas padidėjusio arterinio kraujospūdžio ir daugybės tarpusavyje susijusių priežasčių (multietiologinis); jo progresavimas stipriai susijęs su funkciniais ir struktūriniais kraujagyslių bei širdies sutrikimais, kurie pažeidžia širdį, smegenis, inkstus, kitus organus ir gali lemti ankstyvą ligotumą ar net mirtį.
Nekomplikuota arterinė hipertenzija – tai arterinė hipertenzija be širdies, smegenų, inkstų, kitų organų taikinių pažeidimo.
Komplikuota arterinė hipertenzija – tai arterinė hipertenzija su širdies, smegenų, inkstų ar kitų organų pažeidimu ir jų progresavimu, lemiančių širdies nepakankamumo, širdies infarkto, cukrinio diabeto, inkstų ligų, insulto riziką.
Dislipidemija - tai lipidų koncentracijų pokyčiai kraujo serume, dažniausiai jų padidėjimas.
ĮVADAS
1.1 Tiriamoji problema ir darbo aktualumas
Epidemiologiniu požiūriu arterinė hipertenzija (AH) išskiriama kaip viena aktualiausių sveikatos problemų. Tai sindromas, paveikiantis širdies ir kraujagyslių struktūrą, pasireiškiantis padidėjusiu arteriniu kraujo spaudimu (AKS), nuolat progresuojantis negydant. Dažniausiai lemia ne viena, o daugelis priežasčių, kurios tarpusavyje susijusios. Įrodyta, kad arterinė hipertenzija priskiriama prie aukščiausio lygio rizikos veiksnių, lemiančių ankstyvą mirtį nuo širdies ir kraujagyslių ligų [1]. Išsivysčiusiose šalyse ši liga diagnozuojama 15–37 proc. suaugusių gyventojų, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) – 27 proc., o Rytų Europos šalyse – du kartus dažniau, įskaitant ir Lietuvą [2]. Stebima tendencija, kad vis dažniau pacientams pasireiškia širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, bei diagnozuojama AH.
Nors Lietuvoje sergamumas arterine hipertenzija yra didesnis nei kitose išsivysčiusiose Europos ar Pasaulio šalyse, vis dar trūksta duomenų apie sergančiųjų arterine hipertenzija požiūrį į ligą, jų motyvaciją teisingai vartoti vaistų bei vertinti savo būklės kitimus. Kadangi AH gydymas yra sistemingas ir visą gyvenimą trunkantis procesas, todėl svarbu ne tik išaiškinti pacientui tinkamą šios ligos gydymo taktiką, bet kartu sužinoti paciento požiūrį ir nusiteikimą gydytis. Taigi, labai svarbu suprasti, ko pacientai tikisi iš gydymo, kokie jų poreikiai ir lūkesčiai.
1.2 Teorinė ir praktinė reikšmė
Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje atliktuose tyrimuose aptariami išeminės širdies ligos (IŠL) rizikos veiksniai, jų paplitimas tarp sergančiųjų AH, analizuojamos sąsajos tarp socialinio pacientų statuso, tačiau trūksta moksliškai pagrįstų duomenų apie pacientų norus, tikslus, jų motyvaciją padėti sau ir pagerinti savo gyvenimo kokybę, atitolinant ar išvengiant ligos komplikacijų. Šiuo tyrimu siekiama išanalizuoti pacientų požiūrį bei atrasti geresnį tarpusavio ryšį tarp paciento ir gydytojo. Suprasti pacientų poreikius ir lūkesčius, nustatyti jų požiūris į ligą bei motyvacija teisingai vartoti vaistų. 1.3 Darbo tikslas
Įvertinti ir išanalizuoti asmenų, sergančių arterine hipertenzija, poreikius ir lūkesčius. 1.4 Darbo uždaviniai
1. Išanalizuoti pacientų, sergančių nekomplikuota arterine hipertenzija, poreikius ir lūkesčius. 2. Išanalizuoti pacientų, sergančių komplikuota arterine hipertenzija, poreikius ir lūkesčius. 3. Įvertinti amžiaus įtaką arterine hipertenzija sergančiųjų poreikiams ir lūkesčiams.
LITERATŪROS APŽVALGA
2.1. Arterinės hipertenzijos valdymas
Suaugusiųjų AKS vertinamas pagal Europos hipertenzijos ir Europos kardiologų draugijų (EHD ir EKD) pasiūlytą klasifikaciją (2007) [3, 31]. Europos šalys, taip pat ir Lietuva, AKS reikšmių vertinimui naudoja Europos kardiologų draugijos sudarytą klasifikaciją. Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas yra viena iš dažniausių lėtinių būklių, dėl ko pacientai kreipiasi į šeimos gydytoją [4, 19]. Kaip nustatė epidemiologiniai tyrimai, pacientai, sergantys arterine hipertenzija, kreipiasi pas šeimos gydytoją vidutiniškai keturis ir daugiau kartų per metus [4, 23]. Vis dėl to, hipertenzijos kontrolė pirminės sveikatos priežiūros įstaigose išlieka nepakankama ir tik nedaugeliui gydytojų pavyksta pasiekti tinkamos padidėjusio kraujo spaudimo kontrolės [4].
Kaip nurodo literatūra, siekiant pagerinti hipertenzijos valdymą tarp Prancūzijos gyventojų, Prancūzijos hipertenzijos draugija nusprendė atnaujinti gaires, atsižvelgiant į šiuos aspektus: praktinis naudingumas, pagrįstas pateikiant visiems suprantamas rekomendacijas, kuriose nurodoma pacientų švietimo svarba apie ligą, pateikiama išsami informacija sveikatos priežiūros specialistams, gydytojams [5]. Lietuvos kardiologų draugija AH gydymo gaires pateikė ir atnaujino 2013 metais. Keliose pagrindinėse hipertenzijos gairėse neseniai buvo pakeistas tikslinis kraujo spaudimas didelės rizikos pacientams. Ankstesnės gairės rekomendavo tikslinį kraujo spaudimą 130/85 mmHg sergantiems smegenų kraujagyslių liga, širdies vainikinių kraujagyslių liga, inkstų liga, cukriniu diabetu, o dabar rekomenduojama palaikyti šiems pacientams tikslinį kraujospūdį iki 140/90 mmHg. Atliktas ACCORD tyrimas pakeitė siektiną tikslinį AKS didelės rizikos pacientams. Tyrime dalyvavo 4733 pacientai, sergantys 2 tipo cukriniu diabetu, kuriems buvo skirtas kraujospūdį mažinantis medikamentinis gydymas. Tyrimo išvados skelbė, kad nėra didelio skirtumo širdies ir kraujagyslių sistemos įvykių pasireiškimo dažniui, kuomet sistolinis kraujospūdis sumažinamas bent 14 mmHg. Priešingai, sisteminga tyrimų apžvalga parodė, kad kraujospūdžio mažinimas iki 120/75 mmHg, turi įtakos įvykiams, susijusiems su stambiųjų kraujagyslių pažeidimu [6, 25].
MRFIT (angl. Multiple Risk Factor Intervention Trial) tyrimo duomenimis, mirtingumo rizika nuo širdies ir kraujagyslių ligų pacientams, sergantiems didelio laipsnio arterine hipertenzija, buvo 2,3–6,9 karto didesnė nei pacientams, turintiems normalų kraujo spaudimą [28]. Remiantis šiais įrodymais, PSO įvardija AH, kaip vieną svarbiausių ankstyvos mirties priežasčių. Visame pasaulyje AH lemia 6 proc. suaugusių žmonių mirčių [29]. Šiuolaikiškas gyvenimo būdas sietinas su sekančiais rizikos veiksniais: fizinio aktyvumo sumažėjimu, rūkymu, alkoholio
vartojimu, nesubalansuota mityba. Todėl visuomenę būtina šviesti, siekiant išvengti ligos pasekmių [21].
2.2. Rizikos veiksnių korekcija
Ypatingai svarbu vengti išeminės širdies ligos (IŠL) rizikos veiksnių, o jiems esant – koreguoti. Stebima tendencija, kad širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai pasireiškia vis jaunesniems žmonėms, kuriems diagnozuojama AH. Pastebėta, kad taip vadinama prehipertenzija (pirmieji arterinės hipertenzijos epizodai), dažniau nustatoma vyrams nei moterims [17, 46]. 2003– 2006 metų JAV duomenimis, prehipertenziją turėjo 13,6 proc. vaikinų 18-39 metų amžiaus grupėje, 5,7 proc. to paties amžiaus merginų ir 31–37 proc. tirtų suaugusiųjų [20, 30]. Sergančiųjų arterine hipertenzija paplitimas padidėjo nuo 7 proc. tarp 18-39 metų amžiaus grupėje iki 67 proc. tarp pacientų, vyresnių kaip 60 metų [30].
Sveikos gyvensenos, širdies – kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksnių korekcijos svarba neginčytinai įrodyta esanti veiksminga. Tyrimai parodė, kad kruopšti sveikatos priežiūra yra apsauginis veiksnys, siekiant išvengti širdies ligų, ankstyvos mirties bei negalios. Kai pacientai yra skatinami imtis ankstyvos rizikos veiksnių profilaktikos, o esant reikalui, ir gydyti juos, pacientai dažniausiai mano, kad rizikos veiksnių korekcija jau yra liga, kurią teks gydyti visą gyvenimą [18]. Tačiau, anot pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojų, dažnai susiduriama su prevencijos pertekliumi, kadangi, siekiant išvengti vieno širdies ir kraujagyslių ligų įvykio, gydymas būna skiriamas ir sveikiems žmonėms, nesitikint ir nelaukiant akivaizdžios naudos [27]. Todėl ypatingai svarbu pirminė širdies ligų prevencija, kuomet medikamentinis gydymas dar nereikalingas.
Absoliučiai visi rizikos veiksniai turėtų būti koreguojami. Rūkančiuosius skatinti mesti rūkyti, kadangi tai, kaip jau įrodyta, sumažina mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų [9]. Sergantiesiems cukriniu diabetu (CD) rekomenduojama dieta, kurioje sumažintas ne tik angliavandenių, bet ir riebalų kiekis bei rekomenduojamas reguliarus fizinis aktyvumas, siekiant sumažinti kūno svorį [9]. Tyrimai akivaizdžiai įrodė, jog antsvoris ar nutukimas mažina kraujo spaudimą mažinančių vaistų efektyvumą, netgi jei gydymui pasirenkamas kelių vaistų derinys [6]. Kaip sako atliktų tyrimų išvados, didėja tikimybė nepasiekti tikslinio AKS, jei pacientas nutukęs, nelinkęs mažinti rizikos veiksnių, o visas dėmesys skiriamas tik į medikamentinį gydymą, t.y. skiriamos vis didesnės vaistų dozės arba didelių dozių vaistų deriniai [6]. Be to, nutukimas yra nepriklausomas rizikos veiksnys, nulemiantis gydymui atsparios hipertenzijos išsivystymą [6]. Lenkijoje atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 45 125 pacientai, besikreipiantys į šeimos gydytoją, iš jų 60,6 proc. turėjo antsvorio, 72.9 proc. buvo nustatytas pirmo laipsnio nutukimas, 77.1 proc. antro laipsnio nutukimas, 74,1 proc. trečio laipsnio nutukimas ir visiems iš jų buvo diagnozuota
arterinė hipertenzija [6]. Taigi peršasi neginčijama išvada, kad pirmasis tikslas, turintiems antsvorį ar nutukusiems, turi būti kompleksinis svorio mažinimas. Svorio mažinimas taip pat yra pirmas žingsnis, siekiant glikemijos kontrolės, geresnės hipertenzijos kontrolės bei dislipidemijos korekcijos. Reguliarūs aerobiniai pratimai turėtų būti įtraukti gydant nutukimą. Optimalu kūno masės indeksą išlaikyti 18,5 - 24,9 kg/m2. Tyrimai parodė, kad mankšta padeda pagerinti ištvermę bei funkcinį pajėgumą sergantiesiems arterine hipertenzija. Siektina, kad bent 30 min. per dieną, ne mažiau 5 d./sav. ne tik sergantieji hipertenzija, bet ir lėtinėmis ligomis nesergantys sveiki asmenys, užsiimtų reguliaria fizine veikla [9, 16]. Prancūzijoje vykdytame tyrime buvo aiškinamasi PEGASE programos efektyvumas, norint sumažinti visuotinę širdies ir kraujagyslių ligų susirgimo riziką. Pacientai buvo tikrinami pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) gydytojų, jie buvo suskirstyti į dvi grupes, vieni pacientai buvo tikrinami įprastai, o kitai grupei buvo pravesti 6 edukaciniai užsiėmimai apie širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, apie arterinės hipertenzijos vaistų vartojimą, gyvenimo kokybę sergant AH. Grupės buvo stebimos 6 mėnesius ir tikrinama jų sveikata. Tyrimas parodė, kad PEGASE ugdymo programa turi teigiamos įtakos gyvenimo kokybei, sveikai mitybai didelės kardiovaskulinės rizikos pacientams po 6 mėnesių. Tačiau esminio skirtumo tarp grupių nebuvo pastebėta, lyginant visuotinį širdies ir kraujagyslių ligų rizikos balą [22].
2.3. Skirtingo amžiaus pacientų kontrolė
Sergamumas arterine hipertenzija glaudžiai susijęs su amžiumi, reikšmingai daugiau serga vyresnio amžiaus žmonių [8]. Sergamumas arterine hipertenzija įvairiais amžiaus tarpsniais yra skirtingas. Iki 45 metų AH sergamumas didesnis vyrų nei moterų, 45-64 metų tarpsnyje sergamumas abiejų lyčių yra panašus, o virš 65 metų - didesnis moterims [24]. Kaip nebūtų keista, bet vyresnio amžiaus žmonės, lyginant su jaunesniais pacientais, nesidomi savo liga ir jos išeitimis, nesistengia suvokti (ar nenori) arterinio kraujo spaudimo kontrolės principų [3]. Štai PARTAGE (angl. The Predictive Values of Blood Pressure and Arterial Stiffness in Institutionalized Very Aged
Population) tyrime, kuriame dalyvavo 1130 suaugusiųjų, vyresnių nei 80 metų, gyvenančių Italijos
ir Prancūzijos slaugos namuose, buvo vertinamas mirtingumas dėl AH sukeltų išeičių. Mirtingumas tarp vyresnių nei 80 metų sergančiųjų AH, kurių AKS <130/80 mmHg ir vartojusių 2 ir daugiau vaistų, mažinančių kraujo spaudimą, siekė 78 proc., lyginant su pacientais, kurie buvo gydomi nereguliariai arba vartojo tik 1 vaistą, buvo 19,7 proc. (p<0,001). Pernelyg intensyvus ir neadekvatus hipertenzijos gydymas, kaip ir nepakankama hipertenzijos kontrolė, sukelia nepageidaujamų išeičių vyresniems pacientams. [11]. Pagal ACCAHA tyrimo duomenis, buvo patvirtintas ekspertų sutarimas, kuriame sakoma, jog suaugusiems iki 80 metų amžiaus
rekomenduojama palaikyti AKS <140/90 mmHg, o vyresniems nei 80 metų, mažinti kraujo spaudimą iki 140-145/90 mmHg, tačiau tokį AKS jie turėtų toleruoti [11].
2.4. Pacientų motyvacija
Nepaisant, kad tinkamas arterinės hipertenzijos valdymas ir kontrolė sumažina komplikacijų riziką ir mirtingumą, tačiau, kaip rodo epidemiologinių tyrimų duomenys, pacientų, kurių arterinė hipertenzija yra kontroliuojama, išsibarstymas yra labai platus ir siekia nuo 5,4 proc. iki 58 proc. Tik 50 – 60% pacientų, sergančių arterine hipertenzija, vartoja jiems gydytojo paskirtų vaistų [18]. Trūksta pacientų motyvacijos tinkamai valdyti savo ligą [12]. Vienas iš veiksnių, kuris turi įtakos nepakankamai kraujo spaudimo kontrolei, yra nepakankamas pasitikėjimas skiriamu medikamentiniu gydymu. Pacientai bijo galimo kraujo spaudimą mažinančių vaistų šalutinio poveikio. Be to, įvardijamos sveikatos priežiūros problemos, tokios, kaip prieinamumas pas šeimos gydytoją, pacientams trūksta žinių apie gyvenimo kokybę, apie arterinės hipertenzijos gydymo galimybes [12]. Paciento požiūriu, labai svarbu pasitenkinimas paskirtu gydymu. Kaip parodė pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis, apklausa, pasitenkinimas gydymu yra žemas. [12]. Nustatyta, kad iki 50 proc. pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis, savo sveikatos problemos klausimus, gydymo perspektyvas, aptaria su gydytoju. Todėl gydytojo kompetencija, sugebėjimas motyvuoti pacientą tolimesniam gydymui bei gerai ligos kontrolei, yra labai svarbus veiksnys, nulemiantis komandinį bendradarbiavimą tarp gydytojo ir paciento [12]. Nepaisant atliktų tyrimų vertinant pacientų tinkamą gydymo kontrolę ar pasitenkiną gydymu, tik nedaugelis tyrimų buvo atlikti, siekiant įvertinti ryšį tarp tinkamos gydymo kontrolės ir pasitenkinimo gydymu tarp hipertenzija sergančių pacientų. Nėra duomenų, kurie leistų įvertinti pacientų, sergančių arterine hipertenzija, pasitenkinimą gydymu, o kartu neaiškūs jų poreikiai ar lūkesčiai [12].
Apklausų duomenimis, 90 proc. pacientų, teigia reguliariai vartojantys vaistų mažinančių kraujo spaudimą, 10 proc. apklaustųjų juos vartoja nereguliariai. Pacientai, reguliariai vartojantys vaistų, pasiekia tikslinį kraujo spaudimą ≤140/90 mmHg, o pacientai, vartojantys vaistų nereguliariai, jo nepasiekia [10].
2.5. Problemos su kuriomis susiduria pacientai
Nustatyta, kad arterinės hipertenzijos komplikacijų baimė, noras kontroliuoti savo kraujo spaudimą ir tikėjimas gydytoju yra pagrindinės priežastys laikytis tinkamo arterinės hipertenzijos gydymo. Taip pat, išskiriamos priežastys nesilaikyti gydymo: ligos (būklės) nesupratimas, nusivylimas medikamentiniu gydymu, susirūpinimas dėl vaistų šalutinių poveikių [15, 18].
Palestinoje atliktame tyrime pacientai išsako, kad veiksniai, lemiantys prastą paskirto gydymo laikymąsi, įvardinami kaip depresija, žinių trūkumas apie ligą ir gydymo galimybes, sudėtingas vaistų vartojimo režimas, galimas šalutinis vaistų poveikis, bloga gyvenimo kokybė [12]. Sarajevo (Bosnija ir Hercegovina) pirminės sveikatos priežiūros centre atlikto tyrimo duomenimis, pacientai kraujo spaudimą matuojasi namuose vidutiniškai kartą per savaitę [10]. Arterinio kraujo spaudimo monitoravimas ambulatorinėmis sąlygomis, t.y. namie, yra naudingas, nes atspindi paciento bei gydytojo bendradarbiavimą ir tai įrodo Mineapolyje (JAV) atliktas tyrimas, kuriame buvo lyginti pacientai, matuojantys savo kraujo spaudimą namuose su tais, kurie to nedarė. Rezultatai teigia, kad pacientai, kurie savo kraujo spaudimą matuoja namie, jaučiasi saugesni ir labiau savimi pasitikintys, kadangi jie žino savo būklę [13, 26].
Pacientų žinias apie arterinę hipertenziją iliustruoja Seišeliuose atliktas tyrimas, kuriame pacientų buvo klausiama apie kraujo spaudimo skaitines vertes. Išvadose pateikiama, kad moterų bendros žinios apie AH yra geresnės nei vyrų, tačiau abiejų lyčių atstovai apie savo kraujo spaudimą žino menkai. 13 proc. moterų, lyginant su 8 proc. vyrų, gali pasakyti ir įvertinti skaitinę savo kraujo spaudimo reikšmę, 17 proc. moterų ir 11 proc. vyrų gali pasakyti normalaus kraujo spaudimo skaitines reikšmes [14]. Moterys labiau linkusios į ligos neigiamą poveikį nei vyrai. Bendroje populiacijoje, moterims dažniau pasireiškia depresijos ir nerimo sutrikimai nei vyrams. Be to, moterys sunkiau atsigauna po ištikusių ūminių širdies ir kraujagyslių įvykių. Bet tai nereiškia, kad moterys serga sunkiau ar joms sunkiau laikytis tinkamo arterinės hipertenzijos gydymo [20].
Kol kas vaistų vartojimo būtinybė yra didelė arterine hipertenzija sergantiems, todėl visuomet svarbu išsiaiškinti tai nulemiančias priežastis. Tai gali padėti ateityje pacientus gydyti tinkamiau, suteikti jiems trūkstamos informacijos ir žinių apie ligą [15].
Sergamumo arterine hipertenzija spartus didėjimas paskatino atlikti mokslinį darbą ir pažvelgti į šią ligą iš paciento pozicijos, suprasti jo lūkesčius, kurie sietini su gydytoju, išanalizuoti su kokiomis problemomis susiduria, kokia jų motyvacija gydytis ir domėtis savo būkle. Moksliškai pagrįstos informacijos apie ligą, jos rizikos veiksnius, paplitimą, gydymą atsiranda vis daugiau tobulėjant diagnostikai ir gydymui. Šiuo moksliniu darbu tikiuosi išsiaiškinti pacientų poreikius ir lūkesčius, įsigilinti į juos ir, kaip darbo įrankį, pritaikyti šiandieninėje šeimos gydytojo praktikoje.
METODIKA
Tyrimas atliktas 2015 metų gruodžio - 2016 metų vasario mėnesiais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose Šeimos medicinos klinikoje (LSMUL KK) su Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro gautu pritarimu Nr. BEC-MF-90, leidimo išdavimo data 2015-11-19 (1 priedas).
Ištirti 382 pacientai sergantys arterine hipertenzija ir besilankantys LSMUL KK Šeimos medicinos klinikoje. Buvo pasirinkti pacientai, kurių amžius 30-90 metų, sergantys arterine hipertenzija.
Tyrimui panaudotas anoniminis anketinis klausimynas (2 priedas). Gauti duomenys apdoroti naudojant Microsoft Excel ir statistinių duomenų analinės SPSS 23 versijos programas. Naudotas aprašomosios statistikos metodas. Statistinio patikimumo lygmuo: kai p>0,05 – statistiškai nereikšmingi, kai p<0,05 – statistiškai reikšmingi.
REZULTATAI
4.1. Pacientų charakteristikos
Tyrime dalyvavo 382 abiejų lyčių pacientai. Vidutinis pacientų amžius buvo 62,05 ± 13,24 metai. Apklausti 163 vyrai ir 219 moterys.
1 lentelė. Tyrime dalyvavusių pacientų pasiskirstymas pagal lytį (n=382)
Tirti pacientai nuo 30 iki 90 metų. Tyrime dalyvavę pacientai buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes: pirmoji amžiaus grupė – nuo 30 iki 59metų (n=151, 39,53%), antroji grupė - nuo 60 iki 79 metų (n=197, 51,57%), trečioji grupė – nuo 80 iki 90 metų (n=54, 8,90%).
4.2. Pacientai pagal arterinės hipertenzijos sunkumą
Pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes: 264 sergantys komplikuota arterine hipertenzija ir 118 sergantys nekomplikuota arterine hipertenzija. Abi tiriamųjų grupės buvo palygintos, siekiant įvertinti jų poreikius ir lūkesčius. Nekomplikuota AH sirgo 58,4% (n=69) moterų ir 41,53% (n=49) vyrų. Komplikuota AH sirgo 56,82% (n=150) moterų ir 43,18% (n=114) vyrų.
Rezultatai akivaizdžiai patvirtina, kad sergantys komplikuota AH labiau rūpinasi savo sveikata, net 93,56% AKS matuoja namie (p=0,04), lyginant su nekomplikuota AH sergančiaisiais (79,66%). Tačiau tikslinį AKS (<140/90mmHg)., kaip tikėtasi, lengviau pasiekti pavyko sergantiems nekomplikuota AH (27,12%), nei komplikuota AH segantiems (7,95%).
2 lentelė. Tyrime dalyvavusių pacientų pasiskirstymas pagal AKS dydį (n=382)
Komplikuota ir nekomplikuota AH sergantys pacientai buvo įvertinti pagal arterinės hipertenzijos rizikos veiksnių korekcijos svarbą jų gyvenime. Palygintas pacientų požiūris į rizikos veiksnių korekciją. 78,81% (n=93) nekomplikuota AH sergantys pacientai teigia, kad jų kūno svoris nepadidėjęs, o komplikuota AH sergančių pacientų tarpe tik 49,62% (n=131) kūno svoris nepadidėjęs. Fizine veikla užsiima 88,93% (n=105) nekomplikuota AH sergančiųjų, bei 86,36% (n=228) komplikuota AH – abiejų grupių tiriamieji teigiamai pasisakė už fizinio aktyvumo naudą. Atitinkamos dietos laikosi 78,81% sergančiųjų nekomplikuota AH, bei 66,67% sergantys
komplikuota AH. 6,78% nekomplikuota AH (n=8) ir 15,15% komplikuota AH (n=40) sergančiųjų rūko.
3 lentelė. Rizikos veiksnių korekcija tarp tyrime dalyvavusių nekomplikuota (n=118) ir komplikuota 4 lentelė (n=264) arterine hipertenzija segančiųjų
Vertintos gydytojo suteiktos žinios, kaip tinkamai matuoti AKS namuose. 80,51% sergančiųjų nekomplikuota AH gydytojas išsamiai papasakojo, kaip matuoti AKS namuose bei šių rekomendacijų pacientai laikėsi, o sergančiųjų komplikuota AH tarpe – 79,16%. Tačiau 12,50% komplikuota AH sergančiųjų nesilaiko visų gydytojo rekomendacijų, lyginant su nekomplikuota hipertenzija sergančiaisiais (7,63%) p=0,006.
Nekomplikuota AH sergančiųjų tarpe bei komplikuota AH sergančiųjų tarpe buvo tirta, kaip dažnai gydytojas paklausdavo pacientų apie jų AKS matavimo rodmenis namuose. Gautus duomenis atspindi pateiktos diagramos.
5 lentelė. Tyrime dalyvavusių nekomplikuota arterine hipertenzija sergančiųjų nuomonė, kaip dažnai šeimos gydytojas domisi jų ligos kontrole (n=118)
6 lentelė. Tyrime dalyvavusių komplikuota arterine hipertenzija sergančiųjų nuomonė, kaip šeimos gydytojas domisi jų ligos kontrole ( n=264)
93,56% komplikuota AH sergantieji (n=247) dažniau matuojasi AKS namie, lyginant su pacientais, kurie serga nekomplikuota AH (n=94) - 79,66% (p=0,04).
Nekomplikuota AH sergantieji labiau linkę laikytis gydytojo nurodymų, kaip teisingai vartoti vaistų (p=0,043). Nekomplikuota AH sergančiųjų 61,01% laikosi gydytojo nurodymų, 15,25% pacientų pamiršta išgerti vaistų, 20,34% vaistų vartoja tik tada, kai blogai jaučiasi ar išmatuoja padidėjusį AKS. Komplikuota AH sergančiųjų 48,11% laikosi gydytojo nurodymų, 38,63% pacientų pamiršta išgerti vaistų.
Nekomplikuota AH sergantieji labiau tiki paskirto gydymo veiksmingumu (p=0,009). Nekomplikuota AH sergančiųjų 71,18% AKS mažesnis nei prieš gydymą, 18,64%, nepaisant gydymo, nesijaučia geriau, 10,18% ateina pas gydytoją tik išsirašyti vaistų, kuomet gydytojas, kaip jie patys nurodo, nesidomi jų gydymo rezultatais. Komplikuota AH sergančiųjų 62,12% AKS mažesnis nei prieš gydymą, 29,54%, nepaisant gydymo, nesijaučia geriau, 8,34% ateina pas gydytoją tik išsirašyti vaistų ir gydytojas nesidomi gydymo rezultatais.
Nekomplikuota AH sergantieji, kaip ir komplikuota AH sergantieji, apie savo ligą išsamiausiai sužinojo iš gydytojo (p=0,016).
7 lentelė. Nekomplikuota arterine hipertenzija sergančiųjų žinios apie ligą (n=118) 8 lentelė. Komplikuota arterine hipertenzija sergančiųjų žinios apie ligą (n=264)
Problemos, su kuriomis susiduria pacientai. Nekomplikuota AH sergančiųjų 72,00% neišsako problemų, susijusių su AKS mažinančių vaistų vartojimu, tik 2,50% mano, kad vaistai neveiksmingi, tiek pat manė, jog vaistai yra blogo skonio, 22,90% pamiršta juos reguliariai vartoti. Komplikuota AH sergantieji 30,30% neišsako problemų, susijusių su AKS mažinančių vaistų vartojimu, 11,00% mano, kad vaistai neveiksmingi, tik 2,30%, jog vaistai yra blogo skonio, kiek daugiau nei pusė iš jų, 56,40%, pamiršta jų vartoti.
4.3. Pacientai pagal lyties priklausomybę
Tiek vyrai, tiek moterys linkę AKS matuoti namie, 92,24% moterų (n=202) ir 85,28% vyrų (n=139), nereikšmingai moterys AKS matuoti namie linkę labiau nei vyrai (p=0,012). Tikslinį AKS (<140/90mmHg) pasiekia 11,04% vyrų ir 15,98% moterų.
AH sergantys vyrai ir moterys buvo įvertinti pagal arterinės hipertenzijos rizikos veiksnių korekcijos svarbą jų gyvenime. Palygintas skirtingų lyčių požiūris į rizikos veiksnių korekciją. 63,80% (n=104) vyrų ir 54,79% (n=120) moterų, teigia, kad jų kūno svoris nepadidėjęs. Vyrai labiau linkę teigiamai žiūrėti į kūno svorio korekciją sergant AH (p=0,006). Fizine veikla užsiima 86,5% (n=141) vyrų bei 87,67% (n=192) moterų – abi grupės teigiamai žiūri į fizinį aktyvumą (p=0,017). Atitinkamos dietos laikosi 73,62% vyrų ir 68,04% moterų sergančių AH (p=0,003). 22,70% (n=37) vyrų ir 5,02% (n=11) moterų, sergančių AH rūko, vyrai rūko dažniau.
Vertinant gydytojo suteiktas žinias, kaip tinkamai matuoti AKS namie, įvertinus rezultatus, nustatyta, kad 76,68% vyrų ir 81,74% moterų, sergančių AH, gydytojas išsamiai juos informuoja, kaip matuoti AKS namie bei šių rekomendacijų pacientai laikėsi. Tačiau 14,11% vyrų nesilaiko visų gydytojo rekomendacijų, lyginant su moterimis (8,68%) p=0,005.
Buvo tirta, kaip dažnai gydytojas paklausdavo pacientų apie jų AKS matavimo rodmenis namie. Gautus duomenis atspindi pateiktos diagramos (9, 10 lentelė).
9 lentelė. Tyrime dalyvavusių vyrų, sergančių arterine hipertenzija, nuomonė, kaip dažnai šeimos gydytojas domisi jų ligos kontrole (n=163)
10 lentelė. Tyrime dalyvavusių moterų, sergančių arterine hipertenzija, nuomonė, kaip dažnai šeimos gydytojas domisi jų ligos kontrole (n=219)
Tiek vyrai (48,47%), tiek moterys (54,79%) yra linkę laikytis gydytojo nurodymų, kaip teisingai vartoti vaistų (p=0,004).
AH sergančiųjų vyrų tarpe 60,12% AKS mažesnis nei prieš gydymą, 26,99% nepaisant gydymo, nesijaučia geriau, 12,89% ateina pas gydytoją tik išsirašyti vaistų, kuomet gydytojas, kaip jie patys nurodo, nesidomi jų gydymo rezultatais. AH sergančiųjų moterų tarpe 68,49% AKS mažesnis nei prieš gydymą, 25,57%, nepaisant gydymo, nesijaučia geriau, 5,94% ateina pas gydytoją tik išsirašyti vaistų ir gydytojas nesidomi gydymo rezultatais. Moterys labiau tiki paskirto gydymo veiksmingumu nei vyrai. Vyrai mano dažniau, kad gydytojas nesidomi jų gydymo rezultatais (p=0,010).
Abiejų lyčių pacientai apie savo ligą išsamiausiai sužinojo iš gydytojo (p=0,01) (11, 12 lentelės).
12 lentelė. Moterų, sergančių arterine hipertenzija, žinios apie ligą (n=219)
Problemos, su kuriomis susiduria tiek vyrai, tiek moterys statistiškai panašios (p=0,002). 42,94% vyrų ir 43,38% moterų neišsako problemų, susijusių su AKS mažinančių vaistų vartojimu, tik 7,36% vyrų ir 9,13% moterų mano, kad vaistai neveiksmingi, 3,07% vyrų ir 1,83% moterų mano, jog vaistai yra blogo skonio, 46,63% vyrų ir 45,66% moterų pamiršta juos reguliariai vartoti.
4.4. Pacientai pagal amžiaus priklausomybę
Pacientai suskirstyti į grupes pagal amžiaus intervalus. Vertinant skirtingų amžiaus grupių pacientų AKS matavimąsi namuose, matoma, kad 82,78% 1 grupės, 92,89% 2 grupės, 97,06% 3 grupės pacientų matuojasi AKS namuose. Tikslinį AKS (<140/90mmHg) pasiekia 17,84% (n=27) 1 grupės, 12,69% (n=25) 2 grupės ir tik 2,9% (n=1) 3 grupės pacientų, sergančių arterine hipertenzija.
13 lentelė. Tyrime dalyvavusių pacientų pasiskirstymas pagal AKS dydį (n=382)
Skirtingo amžiaus grupių sergantys AH vertinti pagal arterinės hipertenzijos rizikos veiksnių korekcijos svarbą jų gyvenime. Palygintas skirtingų amžiaus grupių pacientų požiūris į rizikos veiksnių korekciją. 58,28% (n=88) 1 grupės, 60,41% (n=119) 2 grupės, 50,00% (n=17) 3 grupės pacientų teigia, kad jų kūno svoris nepadidėjęs. Senyvo amžiaus pacientai vienodai teigiamai, vienodai neigiamai žiūri į kūno svorio korekciją. Fizine veikla užsiima 95,36% (n=141) 1 grupės, 84,77% (n=167) 2 grupės, 64,71% (n=22) 3 grupės sergančiųjų. Darbingo amžiaus pacientų daugumą teigiamai žiūri į fizinį aktyvumą (p=0,048), o senyvo amžiaus pacientai – rečiau. Visų amžiaus grupių pacientai teigiamai žiūri į atitinkamos dietos laikymąsi, nes 78,15% (n=118) 1 grupės, 68,53% (n=135) 2 grupės bei 47,06% (n=16) 3 grupės sergančiųjų laikosi dietos. Atitinkamai visų amžiaus grupių pacientai teigiamai žiūri į skatinimą nerūkyti. Rūko atitinkamai tik 12,58% (n=19) 1 grupės, 13,20% (n=26) 2 grupės ir 8,82% (n=3) 3 grupės arterine hipertenzija sergančiųjų.
Įvertinus gydytojo suteiktas žinias, kaip tinkamai matuoti AKS namuose, 88,08% (n=133) 1 grupės, 73,10% (n=144) 2 grupės bei 79,41% (n=27) 3 grupės sergančių AH, gydytojas jiems išsamiai papasakojo, kaip matuoti AKS namuose bei šių rekomendacijų pacientai laikėsi. Darbingo amžiaus pacientai labiausiai linkę laikytis visų gydytojo rekomendacijų lyginant su vyresnių amžiaus pacientais (p=0,022).
Vertinant, kaip dažnai gydytojas paklausdavo pacientų apie jų AKS matavimo rodmenis namuose, matyti, kad visų amžiaus grupių pacientai teigia, kad šeimos gydytojas domisi jų ligos kontrole kiekvieno apsilankymo metu. Net 32,39% senyvo amžiaus pacientų atsineša AKS
matavimų „dienoraščius“ pas gydytoją. 21,80% (n=43) 2 amžiaus grupės pacientų skundžiasi, kad šeimos gydytojas paklausia apie AKS tik tuomet, kai pasiskundžia bloga savijauta.
14 lentelė. Tyrime dalyvavusių sergančių arterine hipertenzija, nuomonė, kaip dažnai šeimos gydytojas domisi jų ligos kontrole (n=382)
1 grupė (%) 2 grupė (%) 3 grupė (%)
Kiekvieno apsilankymo metu paklausia 79,51 60,40 52,90
Paklausiai tik tuomet, kai pasiskundžia bloga savijauta 13,90 21,80 11,81
Nesidomi, nes užsiėmęs 5,30 7,60 2,90
Pacientas atsineša AKS matavimų “dienoraštį” 1,29 10,2 32,39
Paminėtina, kad vertinant pagal amžiaus grupes, išsiskiria, kad darbingo amžiaus pacientai labiausiai linkę laikytis nurodymų, kaip vartoti vaistų. 75,50% (n=114) 1 grupės, 36,55% (n=72), 2 grupės, 38,24% (n=13) 3 grupės pacientų laikosi gydytojo nurodymų, kaip vartoti vaistų.
Pacientai, sergantys AH, vertino gydymo veiksmingumą. 1 grupės 84,80% (n=128) pacientų, 2 grupės 53,80% (n=106) ir 3 grupės 41,20% (n=14) pacientų teigia, kad jų AKS mažesnis nei prieš gydymą. 9,90% (n=15) 1 grupės, 35,50% (n=70) 2 grupės ir 44,10% (n=15) 3 grupės pacientų teigia, kad, nepaisant gydymo, nesijaučia geriau. Net 14,70% senyvo amžiaus pacientų teigia, kad ateina pas gydytoją išsirašyti tik vaistų, kadangi gydytojas nesidomi jų gydymo rezultatais, kitose amžiaus grupėse šis požymis ženkliai mažesnis – 1 grupėje 5,30%, 2 grupėje 10,70%.
Visų amžiaus grupių pacientai išsamiausiai apie ligą sužinojo iš gydytojo: 1 grupė 89,42% (n=135), 2 grupė 74,17% (n=146), 3 grupė 73,55% (n=25). Tačiau vyresnio amžiaus pacientai kaip antru žinių šaltiniu dažniau išskiria draugus, artimuosius – 2 grupėje 22,31%, 3 grupėje 26,56%, o 1 grupėje tik 3,3%.
Problemos, su kuriomis susiduria visų amžiaus grupių pacientai yra panašios – pamiršta vartoti vaistus, ypatingai išsiskiria, kad net 61,80% senyvo amžiaus pacientų skundžiasi šia problema, atitinkamai 28,51% 1 grupės ir 56,90% 2 grupės pacientų. 67,50% 1 grupės (n=102), 30,52% (n=60) 2 grupės ir tik 8,80% (n=3) 3 grupės pacientų neišsako problemų, susijusių su AKS mažinančių vaistų vartojimu.
REZULTATŲ APTARIMAS
Atlikto tyrimo rezultatai akivaizdžiai patvirtina, kad sergantys komplikuota arterine hipertenzija labiau rūpinasi savo sveikata, didžioji dauguma pacientų AKS matuoja namie (p=0,04), lyginant su nekomplikuota arterine hipertenzija sergančiaisiais. Tačiau tikslinį arterinį kraujo spaudimą (<140/90mmHg), kaip tikėtasi, lengviau pasiekti pavyksta tik sergantiems nekomplikuota arterine hipertenzija, nei komplikuota AH segantiems. Pacientai išsako poreikį matuoti AKS namuose, kadangi jie jaučiasi saugesni ir labiau savimi pasitikintys, žinodami savo būklę, jaučiasi mažiau priklausomi, nes gali kontroliuoti savo kraujo spaudimą namuose dienos eigoje [26]. Anot, ACCAHA tyrimo, suaugusiems iki 80 metų amžiaus rekomenduojamas AKS <140/90mmHg, jei tokį kraujo spaudimą jie toleruoja [11]. Atlikto tyrimo duomenimis, išsiaiškinta, kad tik dešimtadalis šio tyrimo dalyvių geba pasiekti tikslinį AKS, o vyresni nei 80 metų amžiaus pacientai – nepasiekia.
Mažiau nei pusė apklaustųjų, teigia vartojantys vaistų reguliariai ir nepamirštantys jų vartoti. O užsienio apklausų duomenimis, didžioji dauguma pacientų, teigia reguliariai vartojantys vaistų mažinančių kraujo spaudimą, ir tik dešimtadalis apklaustųjų juos vartoja nereguliariai. Atitinkami pacientai, reguliariai vartojantys vaistų, pasiekia tikslinį kraujo spaudimą ≤140/90 mmHg, o pacientai, vartojantys vaistų nereguliariai, jo nepasiekia [10].
Pacientai, sergantys komplikuota arterine hipertenzija, išsako, kad gydytojas domisi jų AKS kontrole dažniau, lyginant su nekomplikuota AH sergančiaisiais. Nekomplikuota AH sergantieji labiau linkę laikytis gydytojo nurodymų, kaip teisingai vartoti vaistų (p=0,043) bei labiau tiki paskirto gydymo veiksmingumu (p=0,009). Komplikuota AH sergantieji mano, kad trūksta motyvacijos tinkamai valdyti savo ligą, bei vienas iš pagrindinių veiksnių nepakankamos kraujo spaudimo kontrolės yra nepasitikėjimas medikamentiniu gydymu.
Vertinant lyties priklausomybę, matyti, kad tiek vyrai, tiek moterys linkę AKS matuoti namie, nereikšmingai moterys AKS matuoja dažniau nei vyrai (p=0,012). Tikslinį AKS (<140/90mmHg) pasiekė vos dešimtadalis visų tiriamųjų Vertinant gydytojo suteiktas žinias, kaip tinkamai matuoti AKS namie, įvertinus rezultatus, nustatyta, kad šeimos gydytojas informacijos suteikia pakankamai. Pastebėta tendencija, jog vyrai mažiau linkę laikytis gydytojo rekomendacijų, lyginant su moterimis. (p=0,005). Tai įrodo ir atliktas tyrimas Seišeliuose, kuriame pacientų buvo klausiama apie kraujo spaudimo skaitines vertes. Išvadose pateikiama, kad moterų bendros žinios apie AH yra geresnės nei vyrų, tačiau abiejų lyčių atstovai apie savo kraujo spaudimą žino menkai [14].
AH sergantys vyrai ir moterys buvo įvertinti pagal arterinės hipertenzijos rizikos veiksnių korekcijos svarbą jų gyvenime. Palygintas skirtingų lyčių požiūris į rizikos veiksnių korekciją. Netikėtas radinys, tačiau arterine hipertenzija sergantys vyrai labiau linkę mažinti savo kūno svorį nei moterys. (p=0,006). Abiejų lyčių atstovai teigiamai žiūri į fizinį aktyvumą (p=0,017).
Moterys labiau pasitiki šeimos gydytojo rekomendacijomis. Vyrai dažniau mano, kad gydytojas nesidomi jų gydymo rezultatais (p=0,010). Abiejų lyčių pacientai apie savo ligą išsamiausiai sužino iš šeimos gydytojo (p=0,01). Problemos, su kuriomis susiduria sergantieji arterine hipertenzija, vyrų ir moterų tarpe reikšmingai nesiskyrė (p=0,002).
Tyrime vertintas skirtingo amžiaus pacientų, sergančių arterine hipertenzija požiūris. Palygintas skirtingų amžiaus grupių pacientų požiūris į rizikos veiksnių korekciją. Pusė visų grupių apklaustųjų teigė, kad jų kūno svoris nepadidėjęs. Senyvo amžiaus pacientai vienodai teigiamai, vienodai neigiamai žiūri į kūno svorio korekciją. Dauguma darbingo amžiaus pacientų teigiamai žiūri į fizinį aktyvumą (p=0,048), o senyvo amžiaus pacientai – rečiau. Visų amžiaus grupių pacientai teigiamai žiūri į atitinkamos dietos laikymąsi. Atitinkamai visų amžiaus grupių pacientai teigiamai žiūri į skatinimą nerūkyti. PEGASE tyrimo duomenimis, esminio skirtumo tarp amžiaus grupių nebuvo pastebėta lyginant visuotinį širdies ir kraujagyslių ligų rizikos balą. Tyrimai parodė, kad mankšta padeda pagerinti ištvermę bei funkcinį pajėgumą sergantiesiems arterine hipertenzija neatsižvelgiant į amžių [22].
Darbingo amžiaus pacientai labiausiai linkę laikytis visų gydytojo rekomendacijų, lyginant su vyresnių amžiaus pacientais (p=0,022). Vertinant, kaip dažnai gydytojas paklausdavo pacientų apie jų AKS matavimo rodmenis namuose, matyti, kad visų amžiaus grupių pacientai teigia, kad šeimos gydytojas domisi jų ligos kontrole kiekvieno apsilankymo metu. Net trečdalis senyvo amžiaus pacientų atsineša AKS matavimų „dienoraščius“ pas gydytoją. Penktadalis vidutinio amžiaus grupės pacientų skundžiasi, kad šeimos gydytojas paklausia apie AKS tik tuomet, kai pasiskundžia bloga savijauta. Paminėtina, kad vertinant pagal amžiaus grupes, išsiskiria, kad darbingo amžiaus pacientai labiausiai linkę laikytis nurodymų, kaip vartoti vaistų. Net šeštadalis senyvo amžiaus pacientų teigia, kad ateina pas gydytoją išsirašyti tik vaistų, kadangi gydytojas nesidomi jų gydymo rezultatais,
Visų amžiaus grupių pacientai išsamiausiai apie ligą sužinojo iš gydytojo. Tačiau vyresnio amžiaus pacientai antruoju žinių šaltiniu dažniau išskiria draugus, artimuosius. Problemos, su kuriomis susiduria visų amžiaus grupių pacientai yra panašios – pamiršta vartoti vaistų. Literatūros duomenimis, tik pusė pacientų, sergančių arterine hipertenzija, vartoja jiems gydytojo paskirtų vaistų, nes pamiršta [18].
Taigi, apibendrinus tyrimo rezultatus, pasauline praktika, galime teigti, kad arterine hipertenzija sergančių pacientų poreikiai ir lūkesčiai išsiskiria labiausiai lyginant pacientus pagal arterinės hipertenzijos sunkumo laipsnį. Vertinant sergančiuosius arterine hipertenzija, taip pat svarbu atsižvelgti į skirtingo amžiaus pacientų poreikius ir lūkesčius, kadangi jie skiriasi vertinant darbingo ir senyvo amžiaus pacientus. Paminėtina, kad lyties priklausomybė poreikiams ir lūkesčiams reikšmingai nesiskiria.
Manau, kad tyrimo išvados galėtų būti naudojamas kasdieniame šeimos gydytojo darbe, kaip įrankis, „stalo rekomendacijos“, kurios padėtų per trumpą laiką susiorientuoti, kokią žinią į namus perduoti pacientui, kaip intensyviai mokyti apie rizikos veiksnių korekciją, siekiant geros ir saugios arterinės hipertenzijos kontrolės.
IŠVADOS
1. Pacientai, sergantys nekomplikuota arterine hipertenzija labiau linkę laikytis gydytojo nurodymų, pasiekti ir išlaikyti tikslinį kraujo spaudimą ir tikėti paskirto gydymo veiksmingumu, tačiau kraujo spaudimo matavimo namie nelaiko reikalingu.
2. Sergantieji komplikuota arterine hipertenzija labiau rūpinasi savo sveikata: matuoja arterinį kraujo spaudimą namie, tačiau jiems trūksta motyvacijos valdyti savo ligą dėl nepakankamo pasitikėjimo paskirtu gydymu.
3. Darbingo amžiaus pacientų daugumą teigiamai žiūri į fizinį aktyvumą (p=0,048), o senyvo amžiaus pacientai – rečiau. Visų amžiaus grupių poreikiai ir lūkesčiai reikšmingai nesiskiria, tačiau darbingo amžiaus pacientai labiausiai linkę laikytis visų gydytojo rekomendacijų. 4. Vyrai, sergantys arterine hipertenzija, teigiamai žiūri į kūno svorio korekciją, tačiau linkę
rečiau laikytis kitų gydytojo rekomendacijų, kadangi mano, kad gydytojas nesidomi jų gydymo rezultatais. Moterys labiau tiki paskirto gydymo veiksmingumu, tačiau rečiau linkusios koreguoti arterinės hipertenzijos rizikos veiksnius.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. McLean G, Murray E, Band R, Saunderson K, Hanlon P, Little P et al. Digital interventions to promote self-management in adults with hypertension: protocol for systematic review and meta-analysis. JMIR Res Protoc. 2015; 4(4): e133.
2. Fryar CD, Hirsch R, Eberhardt MS, Yoon SS, Wright JD. Hypertension, high serum total choleterol, and diabetes: racial and ethnic prevalence differences in U.S. adults, 1999–2006. Hyattsville, MD: National Center for Health Statistics, 2010 Apr; 36.
3. Neafsey PJ, M’lan CE, Ge M, Walsh SJ, Lin CA, Anderson E. Reducing adverse self-medication behaviors in older adults with hypertension: results of an e-health clinical efficacy trial. Ageing Int. 2011; 36: 159-191.
4. Margolis KL, Kerby TJ, Asche SE, Bergdall AR, Maciosek MV, O‘Connor PJ et al. Design and rationale for home blood pressure telemonitoring and case management to cintrol hypertension (hyperlink): a cluster randomized trail. Contemporary Clinical Trials. 2012; 33: 794-803.
5. Blacher J, Halimi JM, Hanon O, Mourad JJ, Pathak A, Schnebert B et al. Management of arterial hypertension in adults: 2013 guidlines of the French society of arterial hypertension. Annales de Cardiologie et d‘Angeiologie. 2013; 62: 132-138.
6. Xie X, Atkins E, Lv J, Bennett A, Neal B, Ninomiya T et al. Effects of intensive blood pressure lowering on cardiovascular and renal outcomes: updated systematic review and meta-analysis. The Lancet. 2015; November 6.
7. Olszanecka-Glinianowicz M, Smetka M, Almgren-Rachtan A, Chudek J.
Ramipril/amlodipine single pill – effectiveness, tolerance and patient satisfaction with antihypertensive therapy in relation to nutritional status. Pharmacological Reports. 2014; 66: 1043-1049.
8. Borghi C, Tartagni E. The older patient with hypertension: care and cure. Therapeutic Advances in Chronic Disease. 2012; 3(5): 231-236.
9. Aronow WS. Current treatment of hypertension in patients with coronary artery disease recommended by different guidlines. Expert Opin. Pharmacother. 2015; 16(16).
10. Brankovic S, Pllav A, Cllovic-Lagarija S, Segalo M. evaluation of patients cooeration in hypertension control. Mater Sociomed. 2014 Apr; 26(2): 109-111.
11. Aronow WS. Blood pressure goals and targets in the elderly. Curr Treat Options Cardio Med. 2015; 17: 33.
12. Zyoud SH, Al-Jabi SW, Sweileh WM, Morisky DE. Relationship of treatment satisfaction to medication adherence: findings from a cross-sectional survey among hypertensive patients in Palestine. Health and Quality of Life Outcomes. 2013; 11: 191.
13. Margolis KL, Asche SE, Bergdall AR, Dehmer SP, Groen SE, Kadrmas HM et al. Effect of home blood pressure telemonitoring and pharmacist management on blood pressure control: the hyperlink cluster randomized trial. JAMA. 2013 July 3; 310(1): 46-56.
14. Aubert L, Bovet P, Gervasoni JP, Rwebogora A, Waeber B, Paccaud F. Knowledge, attitudes, and practices on hypertension in a country in epidemiological transition. Hypertension. 1998; 31: 1136-1145.
15. Rajpura J, Nayak R. Medication adherence in a sample of elderly suffering from
hypertension: evaluating the influence of illness perceptions, treatment beliefs, and illness burden. JMCP. 2014 Jan; 20(1): 58-65.
16. Peiris D, Thompson SR, Beratarrechea A, Cardenas MK, Diez-Canseco F, Goudge J et al. Behaviour change strategies for reducing blood pressure-related disease burden: findings from a global implementation reserch programme. Implementation Science. 2015; 10: 158. 17. Szauder I, Csajagi E, Major Z, Pavlik G, Ujhelyi G. Treatment of hypertension: favourable effect of the twice-daily compared to the once-daily (evening) administration of Perindopril and Losartan. Kidney Blood Press Res. 2015; 40: 374-385.
18. Hultgren F, Jonasson G, Billhult A. From resistance to rescue – patients‘s shifting attitudes to antihypertensives: a qualitative study. Scandinavian Journal of Primary Health Care. 2014; 32: 163-169.
19. Ko MJ, Park CM, Kim YJ, Kang SH, Park DW. Clinical application and potential effects of 2014 hypertension guidelines on incident cardiovascular events. American Heart Journal. 2015; 170(5): 1042-1049.
20. Ladwig KH, Muhlberger N, Walter H, Schumacher K, Popp K, Holle R et al. Gender differences in emotional disability and negative health perception in cardiac patients 6 months after stent implantation. Journal of Psychosomatic Research 2000; 48: 501-508. 21. Kellici TF, Liapakis G, Tzakos AG, Mavromoustakos T. Pharmaceutical compositions for
antihypertensive treatments: a patent review. Expert Opin Ther Patents. 2015; 25(11): 1305-1317.
22. Bruckert E, Giral P, Paillard F, Ferrieres J, Schlienger JL, Renucci JF et al. Effect of an educational program (PEGASE) on cardiovascular risk in hypercholesterolaemic patients. Cardiovasc Drugs Ther. 2008; 22: 495-505.
23. Van der Giet M, Tolle M. New hypertension guidlines: progression or a step backwards in hypertension? Curr Hypertens Rep. 2015; 17: 49.
24. Lionakis N, Mendrinos D, Sanidas E, Favatas G, Georgopoulou M. Hypertension in the elderly. World J Cardiol. 2012 May 26; 4(5): 135-147.
25. Kjeldsen S, Feldman RD, Lisheng L, Mourad JJ, Chiang CE, Zhang W et al. Updated national and international hypertension guidlines: a review of current recommendations. Drugs. 2014; 74: 2033-2051.
26. Singh A, Gianos E, Schwartzbard A, Black H, Weintraub H. Use of ambulatory blood pressure monitoring to guide hypertensive therapy. Current Treatment Options in Cardiovascular Medicine. 2013; 15: 746-760.
27. Capewell S, O’Flaherty M. Rapid mortality falls after risk- factor changes in populations. Lancet. 2011; 378: 752-753.
28. Foex J, Sear JW. Hypertension: pathophysiology and treatment. Continuing Education in Anaesthesia, Critical Care & Pain. 2004; 4(3): 71-75.
29. Kearney PM, Whelton M, Reynolds K, Muntner P, Whelton PK, He J. Global burden of hypertension: analysis of worldwide data. Lancet. 2005; 365(9455): 217-223.
30. Ostchega Y, Yoon SS, Hughes J, Louis T. Hypertension awareness, treatment, and control - continued disparities in adults: United States, 2005–2006. NCHS Data. Hyattsville,
Maryland: National Center for Health Statistics. 2008; 3.
PRIEDAI
2 priedas
Darbo „Asmenų, sergančių arterine hipertenzija, poreikiai ir lūkesčiai“
Klausimynas
Esu Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Medicinos Akademijos Medicinos studijų programos baigiamojo kurso studentė Dovilė Vaizgutaitė.
Šiuo metu rengiu baigiamąjį magistro darbą, kurio tikslas yra ištirti sergančiųjų arterine hipertenzija poreikius ir lūkesčius.
Dalyvavimas tyrime savanoriškas, anonimiškas. Tyrimo duomenys bus naudojami tik apibendrinti ir išskirtinai tik moksliniais tikslais.
Iš anksto dėkojame už Jūsų indėlį, prisidedant prie šio tyrimo!
Amžius: ... metai (įrašyti) Lytis: vyras, moteris (pabraukti)
1. Ar Jums nustatyta arterinė hipertenzija? TAIP/ NE (tinkamą atsakymą pabraukti) 2. Kiek metų Jūsų arterinis kraujo spaudimas padidėjęs (>140/90 mmHg)?
(įrašykite)
3. Ar kasdien vartojate arterinį kraujo spaudimą mažinančių vaistų? (tinkamą atsakymą apveskite)
a) Vartoju 1 vaistą b) Vartoju 2 vaistus c) Vartoju 3 ir > vaistų
d) Vaistų nevartoju arba jų vartoju nereguliariai
4. Kuriam laikui gydytojas Jums dažniausiai išrašo arterinį kraujo spaudimą mažinančių vaistų? (tinkamą atsakymą apveskite)
a) 1 mėn. b) 2 mėn. c) 3 mėn. d) 6 mėn.
5. Ar matuojate arterinį kraujo spaudimą namie? TAIP/NE (tinkamą atsakymą pabraukite) 6. Kokį arterinį kraujo spaudimą dažniausiai išmatuojate? (tinkamą atsakymą apveskite)
a) <140/90 mmHg b) ≥140/90 mmHg c) ≥160/100 mmHg
7. Ar gydytojas Jus supažindino, kaip tinkamai matuoti arterinį kraujo spaudimą? (tinkamą atsakymą apveskite)
a) Papasakojo išsamiai ir aš šių rekomendacijų laikausi. b) Papasakojo išsamiai, tačiau visų rekomendacijų nesilaikau.
8. Kaip dažnai gydytojas Jūsų paklausia, kokį arterinį kraujo spaudimą išmatuojate? (tinkamą atsakymą apveskite)
a) kiekvieno apsilankymo metu.
b) kuomet gydytojui pasiskundžiu, jog vargina prasta savijauta.
c) gydytojas labai užsiėmęs ir mano kraujospūdžiu, kurį išmatuoju namie, nesidomi. d) kiekvieną kartą atsinešu ir gydytoją supažindinu su savo arterinio kraujo spaudimo
matavimų „dienoraščiu“.
9. Ar Jūsų svoris padidėjęs (turite antsvorio arba esate nutukęs-(usi))? TAIP/NE (tinkamą atsakymą pabraukti)
10. Ar laikotės specialios dietos? (tinkamą atsakymą apveskite) a) vartoju mažiau angliavandenių (riboju saldumynus). b) vartoju mažiau gyvulinės kilmės riebalų.
c) riboju druską. d) nevalgau mėsos. e) nesilaikau dietos.
11. Kaip manote, ar Jūs tinkamai ir teisingai vartojate gydytojo paskirtų arterinį kraujo spaudimą mažinančių vaistų? (tinkamą atsakymą apveskite)
a) laikausi visų gydytojo nurodymų ir vaistų geriu taip, kaip nurodyta gydytojo. b) pamirštu kartais išgerti vaistų.
c) vaistų paduoda artimieji, išgeriu ir man to pakanka. d) geriu vaistų kai jaučiu, kad man to reikia.
12. Ar per pastaruosius 6 mėnesius buvote ligoninėje ar skubios pagalbos skyriuje dėl padidėjusio arterinio kraujo spaudimo? TAIP/NE
(tinkamą atsakymą pabraukti)
13. Ar Jūs rūkote? TAIP/NE (tinkamą atsakymą pabraukti) Jei TAIP, kiek metų Jūs jau rūkote? (įrašykite)
14. Kaip manote, ar Jūsų gydymas arterinį kraujo spaudimą mažinančiais vaistais yra veiksmingas? (tinkamą atsakymą apveskite)
a) laikausi gydytojo rekomendacijų, mano kraujo spaudimas mažesnis, nei prieš gydymą. b) laikausi gydytojo rekomendacijų, tačiau nesijaučiu geriau.
c) gydytojas labai užsiėmęs, nesidomi mano gydymo rezultatais, ateinu tik išsirašyti vaistų. 15. Ar užsiimate kokia fizine veikla? (tinkamą atsakymą apveskite)
a) išeinu pasivaikščioti. b) važinėju dviračiu.
c) užsiimu aerobika, darau mankštą. d) plaukioju baseine.
16. Ar jūsų gydytojas Jums išsamiai paaiškino ir pateikė informacijos apie jūsų sveikatos būklę (arterinio kraujo spaudimo padidėjimą)? (tinkamą atsakymą apveskite)
a) gydytojas supažindino ir išsamiai pateikė informaciją. b) gydytojas papasakojo ir pasidomėjau apie tai internete.
c) visą informaciją sužinojau iš televizijos (radijo) laidų ar savo pažįstamų (bendradarbių, giminaičių).
17. Problemos, su kuriomis Jūs susiduriate vartojant arterinį kraujo spaudimą mažinančių vaistų (tinkamą atsakymą apveskite).
a) Pamirštu išgerti vaistų, kadangi jų keli ir reikia vartoti kasdien. b) Vaistų skonis blogas ir man sukelia šleikštulį.
c) Jaučiu, kad vaistai yra neveiksmingi.
d) Nėra problemų, gydytojo rekomendacijų laikausi.
18. Pažymėkite, ar Jums nustatyti sekantys susirgimai ar būklės (tinkamus atsakymus apveskite).
a) cukrinis diabetas. b) inkstų ligos. c) insultas.
d) persirgtas infarktas.
