VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS PROFILAKTINĖS MEDICINOS KATEDRA
Rosita Stasytytė
Kupiškio rajono gyventojų mitybos ir jos ryšio su lipidų apykaitos
sutrikimais vertinimas
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikata ir mityba)
Mokslinis darbo vadovas: Doc. Janina Petkevičienė
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba)
KUPIŠKIO RAJONO GYVENTOJŲ MITYBOS IR JOS RYŠIO SU LIPIDŲ APYKAITOS SUTRIKIMAIS VERTINIMAS
Rosita Stasytytė
Mokslinė vadovė doc. Janina Petkevičienė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2007. 75 p.
Darbo tikslas: Įvertinti Kupiškio rajono gyventojų mitybą ir jos ryšį su lipidų apykaitos
sutrikimais.
Uţdaviniai: nustatyti Kupiškio rajono gyventojų maisto davinio energinę vertę ir sudėtį bei
mitybos ryšius su lytimi, amţiumi ir išsilavinimu; įvertinti Kupiškio rajono gyventojų mitybos pokyčius 1999 – 2006 metais; nustatyti lipidų apykaitos sutrikimų daţnį tarp Kupiškio rajono gyventojų ir įvertinti mitybos ryšį su lipidų apykaitos sutrikimais.
Tyrimo metodika. Naudojant 24 val. mitybos apklausos metodą, 1999 m. buvo apklausti 227
ir 2006 m. – 270 atsitiktinai atrinktų 25-64 m. Kupiškio rajono gyventojų. Suskaičiuota paros maisto davinio energinė vertė ir maisto medţiagų kiekiai. Autoanalizatoriumi nustatytos lipidų koncentracijos kraujyje. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS programos 12 versiją. Skirtumai tarp skirstinių vertinti, taikant Mann-Whitney ir Kruskal-Wallis testus. Vertinant dislipidemijų paplitimo skirtumus tarp grupių, taikytas Z ir χ2
kriterijus. Statistiškai reikšmingu laikytinas rezultatas, kai paklaidos tikimybė p<0,05.
Rezultatai. 2006 m. Kupiškio rajono vyrai ir moterys vartojo per daug riebalų ir baltymų bei
per maţai angliavandenių. Vyrų ir moterų maisto davinyje buvo per didelis sočių riebalų rūgščių, cholesterolio ir natrio kiekis bei nepakankamas maistinių skaidulų, kalcio ir jodo kiekis. Moterys per maţai vartojo folio rūgšties. Vyrai su maistu gavo daugiau energijos ir visų maisto medţiagų nei moterys. Visų amţiaus grupių gyventojų maisto davinio sudėtis ir energinė vertė buvo panaši. Tiriamųjų, turinčių pradinį ir nebaigtą vidurinį išsilavinimą, maisto davinio energinė vertė buvo maţiausia. Jie vartojo maţiau baltymų ir riebalų nei aukštesnio išsilavinimo tiriamieji. 2006 m. Kupiškio rajono vyrų maisto davinio energinė vertė, baltymų, riebalų ir cholesterolio kiekis buvo didesnis, o cukraus ir maistinių skaidulų kiekis – maţesnis nei 1999 m. Moterys 2006 m. vartojo maţiau angliavandenių nei 1999 m. 2006 m. didelei daliai Kupiškio rajono gyventojų nustatyti lipidų apykaitos sutrikimai.
Palyginus su 1999 m., visų lipidų apykaitos sutrikimų, išskyrus hipertrigliceridemiją, daţnis sumaţėjo. Lipidų koncentracija kraujyje buvo silpnai susijusi su maisto davinio sudėtimi. Gyventojai, kurių maţo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracija kraujyje buvo padidėjusi, vartojo maţiau polinesočių riebalų rūgščių, daugiau cukraus ir maistinių skaidulų nei gyventojai, turintys normalią koncentraciją.
Išvados. Kupiškio rajono vyrų ir moterų maisto davinio sudėtis neatitiko Pasaulio sveikatos
organizacijos rekomendacijų, nes buvo vartojama per daug riebalų, ypač sočių riebalų rūgščių, cholesterolio. Siekiant sumaţinti lipidų apykaitos sutrikimų paplitimą ir bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką, būtina ugdyti sveikesnius gyventojų mitybos įpročius.
Raktiniai ţodţiai. 24 val. mitybos apklausa, maisto medţiagos, energinė vertė, lipidų
SUMMARY
Public health (Public health and nutrition)
DIETARY ASSESSMENT OF POPULATION OF KUPIŠKIS REGION AND EVALUATION OF ASSOCIATION BETWEEN DIET AND LIPID METABOLISM DISORDERS
Rosita Stasytytė
Supervisor Janina Petkevičienė, Assoc. Prof.,
Department of Preventive Medicine, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2007. 75 p.
Aim of the study: to evaluate nutrition habits of population of Kupiškis region and the
association between diet and lipid metabolism disorders.
Objectives: to examine daily energy and nutrient intake of adult population of Kupiškis
region in relation to gender, age and education; to evaluate dietary changes between 1999 and 2006; to assess the prevalence of lipid metabolism disorders and their associations with diet in population of Kupiškis region.
Methods: 24 hour dietary recall was used to examine diet of randomly selected people of
Kupiškis region: 227 persons aged 25-64 years were examined in 1999 and 270 - in 2006. The daily energy and nutrient intake was calculated. Serum lipids level was determined using auto analyzers. Statistical analyses were performed using statistical software package ―SPSS 12‖. The differences in the distributions of energy and nutrients between various groups were assessed by Mann-Whitney and Kruskal-Wallis tests. The differences in prevalence of dyslipidemias were assessed by Z test and χ2 criterion. The difference was considered to be statistically significant when p<0.05.
Results. In 2006, the average total fat and protein intake of men and women of Kupiškis
region was above recommendations for healthy nutrition and the average intake of carbohydrates was insufficient. The diet of men and women contained too much saturated fatty acids, cholesterol and sodium and lacked fibers, calcium and iodine. Women lacked folic acid. Daily energy and nutrient intake of men was higher if compared to women. No association between age and dietary intake was found. People with primary and incomplete secondary education consumed less proteins and fats and received less energy from food than population with higher education. In 2006, the daily energy, protein, fat and cholesterol intake of men was higher but sugar and fibers lower if compared to the year 1999. In 2006, women
consumed less carbohydrate than in 1999. The prevalence of dyslipidemias among adult population of Kupiškis region was high; however, it was lower in 2006 than in 1999, except hypertriglyceridemia. The association between diet and serum lipids level was week.
Conclusions. Dietary intake of men and women of Kupiškis region do not correspond WHO
recommendations on healthy nutrition because of high fat, especially saturated fat, and cholesterol intake. Promotion of healthy nutrition is needed in order to reduce the prevalence of lipid metabolism disorders and the risk of coronary heart disease.
SANTRUMPOS
DTL - didelio tankio lipoproteinų IŠL - išeminė širdies liga
LNL - lėtinės neinfekcinės ligos LMTP - labai maţo tankio lipoproteinai MTL - maţo tankio lipoproteinų
PSO - Pasaulinė sveikatos organizacija r.r. - riebalų rūgštys
ŠKL - širdies ir kraujagyslių ligos Tg - trigliceridai
TURINYS
ĮVADAS...8
1. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI...9
2. LITERATŪROS APŢVALGA...10
2.1. Lietuvos gyventojų mitybos ypatumai...10
2.2. Socialinių veiksnių ir mitybos ryšiai...12
2.3. Dislipidemijos ir mityba...15
3. DARBO APIMTIS IR METODAI...20
3.1. Tiriamasis kontingentas...20
3.2. Tyrimo metodai...21
3.2.1. Mitybos tyrimo metodas...21
3.2.2. Gyventojų biocheminiai kraujo tyrimai...22
3.2.3. Dislipidemijų vertinimo kriterijai...23
3.2.4. Statistinis duomenų vertinimas...23
4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...24
4.1. Kupiškio rajono gyventojų pagrindinių maisto medţiagų ir energijos suvartojimas 2006 m. ...24
4.2. Kupiškio 25 – 64 m. gyventojų mitybos pokyčiai 1999 m. ir 2006 m...37
4.3. Dislipidemijų pokyčiai 1999 ir 2006 m...46
4.4. Mitybos ir dislipidemijų ryšys...55
IŠVADOS...66
REKOMENDACIJOS...67
LITERATŪROS SĄRAŠAS...68
ĮVADAS
Ţinoma, jog mityba turi didelės įtakos ţmonių sveikatai. Praeito šimtmečio pabaigoje išspausdinti mokslininkų darbai įrodė, kad apie 50% ţmonių mirčių tiesiogiai susiję su neteisinga mityba, kuri įtakoja įvairių lėtinių neinfekcinių ligų vystymąsi vyresnio amţiaus ţmonėms [1, 2]. Atliktais epidemiologiniais tyrimais nustatytas ryšys tarp lipidų apykaitos sutrikimų ir širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) [5]. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, vienas trečdalis iš visų ŠKL atvejų yra susijęs su netinkama mityba [3]. Maisto riebalų rūgščių sudėtis, cholesterolio kiekis, vaisių ir darţovių vartojimas veikia maţo ir didelio tankio lipoproteinų cholesterolio koncentraciją ir išeminės širdies ligos (IŠL) riziką [5]. IŠL yra pagrindinė išsivysčiusių šalių gyventojų mirties prieţastis. JAV kasmet nuo jos miršta per 600 000 gyventojų. Pusė šių mirčių susijusi su per didele cholesterolio koncentracija [4].
Nuo 1983 m. Lietuvoje vykdoma Pasaulinės sveikatos organizacijos koordinuojama Lėtinių neinfekcinių ligų (LNL) integruotos profilaktikos programa (CINDI- Country-wide Integrated Noncommunicable Disease Intervention), kurios tikslas – maţinti sergamumą ir mirtingumą nuo svarbiausių lėtinių ligų. Vienas programos uţdavinių – ugdyti gyventojų sveikos mitybos įpročius siekiant sumaţinti su ja susijusių rizikos veiksnių, visų pirma lipidų apykaitos sutrikimų, daţnį. Nors pagal 1987-1999 m. tyrimų duomenis lipidų apykaitos sutrikimų daţnis tarp Lietuvos kaimiškųjų rajonų gyventojų maţėjo, tačiau vidutinė bendrojo cholesterolio koncentracija išliko didelė [5]. Suaugusių Lietuvos ţmonių gyvensenos tyrimų duomenimis, Lietuvos gyventojai pradėjo maitintis sveikiau, t.y. jie vartoja daugiau augalinių riebalų, švieţių vaisių bei darţovių [6, 7]. Tačiau 2002 m. MONICA tyrimo duomenimis hipercholesterolemijos paplitimas nemaţėja [8]. Akivaizdu, kad hipercholesterolemijos problema Lietuvoje vis dar labai aktuali.
Mitybos tyrimai padeda nustatyti gyventojų mitybos klaidas, įvertinti pokyčius, nustatyti gyventojų grupes, turinčias daugiausia mitybos problemų. Informacija apie gyventojų mitybos įpročius būtina planuojant sveikatos stiprinimo ir LNL profilaktikos programas bei jas vertinant. Ji padeda efektyviai panaudoti lėšas. Todėl yra labai svarbu atlikti kartotinius atsitiktinai atrinktų gyventojų mitybos ir su ja susijusių LNL rizikos veiksnių tyrimus.
1. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas: Įvertinti Kupiškio rajono gyventojų mitybą ir jos ryšį su lipidų apykaitos
sutrikimais.
Darbo uţdaviniai:
1. Nustatyti Kupiškio rajono gyventojų maisto davinio energinę vertę ir sudėtį bei mitybos ryšius su lytimi, amţiumi ir išsilavinimu.
2. Įvertinti Kupiškio rajono gyventojų mitybos pokyčius 1999 – 2006 metais.
3. Nustatyti lipidų apykaitos sutrikimų daţnį tarp Kupiškio rajono gyventojų 1999 ir 2006 m.
2. LITERATŪROS APŢVALGA
2.1. Lietuvos gyventojų mitybos ypatumai
Moksliniai tyrimai įrodė, kad ţmogaus sveikata priklauso nuo mitybos [1]. Su maistu kasdien turime gauti būtinų organizmui medţiagų: riebalų, angliavandenių, baltymų, vitaminų, mikroelementų, skaidulinių medţiagų. Visų šių medţiagų santykis turi būti subalansuotas. Netinkamai maitinantis šis santykis sutrinka. Tuomet pradeda vystytis lėtinės ligos: IŠL, arterinė hipertenzija, piktybiniai navikai, nutukimas, cukrinis diabetas ir kitos. ŠKL atsiradimą skatina gausus riebių mėsos ir pieno produktų, sūraus maisto vartojimas, per maţas švieţių darţovių ir vaisių, rupaus malimo grūdinių produktų, augalinių aliejų vartojimas [9].
Respublikinio mitybos centro atlikto suaugusių Lietuvos ţmonių gyvensenos ir faktiškos mitybos tyrimo duomenimis, Lietuvos suaugusiųjų ţmonių mityba yra nesveika. 1997 metais Lietuvos gyventojų maisto racione riebalai sudarė 44 proc. paros maisto davinio energinės vertės, Kauno apskrities gyventojų — 43 proc. Lietuvos gyventojai valgė per maţai vaisių ir darţovių [2]. 2002 m. atlikus kartotinį tyrimą nustatyta, kad iš riebalų Lietuvos gyventojai gavo 39 proc. energijos. Jie suvartojo daug sočių riebalų rūgščių ir cholesterolio (390 mg per parą). Apie 83 proc. respondentų maisto ruošimui vartojo aliejų, o 1997-1998 m. jį vartojo apie 57 proc. PSO rekomenduoja suvartoti riebalų tiek, kad iš jų susidarytų maţiau nei 30% paros maisto davinio energijos, o cholesterolio gauti su maistu ne daugiau 300 mg per parą [10].
2002 m. buvo atliktas NORBAGREEN tyrimas, kurio metu buvo lyginamas aštuonių Šiaurės Europos ir Baltijos valstybių gyventojų darţovių, vaisių, duonos ir ţuvies vartojimas. Nustatyta, kad 90 proc. visų Lietuvos gyventojų turėtų daugiau vartoti darţovių ir vaisių, 40 proc. – daugiau valgyti ţuvies ir 50 proc. – duonos, kad jų mityba atitiktų sveikos mitybos rekomendacijas [11].
Suaugusių Lietuvos ţmonių gyvensenos tyrimo, kuris vykdomas nuo 1994 m., rezultatai rodo, kad gyventojų mityba keičiasi. Lietuvos gyventojai pradėjo maţiau vartoti taukų ir sviesto, o daugiau aliejaus bei margarino. Didėja švieţių darţovių ir vaisių vartojimas. 2004 m. kasdien valgė švieţių darţovių 14,9 proc. vyrų ir 18,7 proc. moterų, 1996 m. - atitinkamai 3,5 proc. ir 5,4 proc. Darţovių vartojimas labiau padidėjo tarp miesto gyventojų palyginti su kaimo [12]. PSO rekomenduoja, kad kiekvienas ţmogus kasdien
suvalgytų bent 400 g darţovių ir vaisių [13]. Tačiau pagal PSO duomenis darţovių ir vaisių vartojimas Europos valstybėse yra daug maţesnis ir tik Pietų Europos valstybių (Graikijos, Ispanijos) gyventojai suvalgo rekomenduojamą darţovių kiekį [14].
CINDI programos 1987, 1993 ir 1999 metais atliktų patikrinimų duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojų mityba labiausiai pakito per paskutinius penkerius metus: sumaţėjo gyvulinių riebalų ir padidėjo augalinių riebalų vartojimas, moterys pradėjo valgyti daugiau darţovių ir vaisių [5].
Mokslinių tyrimų metu nustatyta, kad mityba turi svarbią reikšmę arteriniam kraujospūdţiui. Jis daţniau padidėja nutukusiems asmenims, taip pat tiems, kurių maiste yra per daug natrio ir per maţai kalio. Daugiausiai natrio gauname su valgomąja druska. Stebėjimo tyrimų duomenimis, kuo daugiau valgomosios druskos vartojama, tuo didesnis arterinis kraujospūdis [15]. Nemaţai natrio chlorido yra pačiuose produktuose, todėl papildomai dėti reikėtų kuo maţiau [9]. Respublikinio mitybos centro 2002m. Lietuvos ţmonių mitybos ir gyvensenos tyrimo duomenimis, nustatyta, kad pagamintą maistą papildomai sūdo net 51,3 proc. vyrų ir 45,1 proc. tirtų respondentų, o net neskanavę patiekalus sūdo 6 proc. vyrų [16].
Iš aukščiau pateiktų tyrimų, matome, kad Lietuvos gyventojų mityba nėra labai sveika ir racionali. Yra sukurta daug įvairių pasiūlymų, kaip racionaliai maitintis. Dauguma jų yra gana panašios ir artimos PSO rekomendacijoms. PSO rekomenduoja:
Valgyti maistingą, įvairų, daţniau augalinės nei gyvulinės kilmės maistą. Kelis kartus per dieną valgyti duonos, kruopų, makaronų ar bulvių.
Kelis kartus per dieną valgyti įvairių, daţniau švieţių, vietinių darţovių ir vaisių (bent 400 g per dieną).
Išlaikykti normalų kūno svorį (kūno masės indeksas - 20-25), kasdien aktyviai fiziškai judėti.
Kontroliuoti riebalų vartojimą (ne daugiau kaip 30 paros maisto davinio energijos); gyvulinius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, keisti augaliniais aliejais ir minkštais margarinais, sudarytais iš nesočiųjų riebalų rūgščių.
Riebią mėsą ir mėsos produktus pakeisti ankštinėmis darţovėmis, ţuvimi, paukštiena ar liesa mėsa.
Vartoti liesą pieną ir liesus, nesūrius pieno produktus (rūgpienį, kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį).
Rinktis maisto produktus, turinčius maţai cukraus; rečiau vartoti rafinuoto cukraus, saldţių gėrimų, saldumynų.
Valgyti nesūrų maistą. Bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais, duona, neturi viršyti vieno arbatinio šaukštelio (6g). Vartokite druską su jodu [17].
2.2. Socialinių veiksnių ir mitybos ryšiai
Vis daugėja tyrimų, nagrinėjančių sąsajas tarp socialinių veiksnių ir mitybos [18, 19, 20]. Išsimokslinimas, darbinė veikla, pajamos, lytis ir amţius lemia mūsų mitybos ypatumus. Mityba yra susijusi su sergamumu širdies ir kraujagyslių bei kitomis lėtinėmis ligomis [13]. Darţovių ir vaisių, augalinių aliejų, ţuvies vartojimas šių ligų riziką maţina, o riebių gyvulinių produktų vartojimas – didina. Todėl, kuriant lėtinių ligų profilaktikos programas, svarbu ţinoti, kokios yra skirtingo išsilavinimo, darbinės veiklos, skirtingo amţiaus ir lyties ţmonių mitybos ypatybės. Pastaruoju metu Lietuvoje labai pasikeitė socialinės sąlygos, maisto produktų asortimentas, jo kokybė. Gyventojai pradėjo vartoti pigesnius, biologiškai maţiau vertingus ir labiau uţterštus maisto produktus, o tai daro neigiamą įtaką ţmonių sveikatai [16].
Vienas iš kriterijų ypač įtakojančių mūsų maisto produktų ir jų kokybės pasirinkimą yra kaina bei pajamos. Australijoje 2002 m. buvo atliktas tyrimas, kaip socialinė padėtis, t.y. išsilavinimas, darbinė veikla ir pajamos lemia perkamo maisto pasirinkimą [18]. Gaunamos pajamos labiausiai įtakojo maisto produktų pasirinkimą Tyrimas parodė, kad ţemiausio išsilavinimo, nekvalifikuoto darbo ir maţiausiai uţdirbantys respondentai daţniausiai perka ţemiausios rūšies darţoves ir vaisius bei daug rečiau, palyginus su aukštesnės socialinės klasės atstovais. Maţas pajamas turintys rečiau perka maistą su daug skaidulinių medţiagų ir maţai riebalų, druskos bei cukraus. Ţemesnės socialinės klasės respondentai rečiau perka maisto produktus, kurie atitiktų mitybos rekomendacijas. Nustatyta, kad maţos pajamos labiau lemia vaisių ir darţovių pirkimą negu išsilavinimas. Nebuvo rasta reikšmingo ryšio tarp dirbamo darbo ir vaisių bei darţovių pirkimo [18]. Pagal kito 2000 m. Australijoje, Brisbane atlikto tyrimo duomenis turintys aukštas pajamas reikšmingai daugiau perka vaisių [19]. Pinigų stygius, kuris daţniau būdingas ţemesnės socialinės klasės ţmonėms, gali riboti sveikų maisto produktų vartojimą.
2002 m. Lietuvoje atliktas gyventojų mitybos tyrimas [21] rodo, kad daugiau nei 50 proc. tiek vyrų, tiek moterų maisto produktų pasirinkimą lemia kaina (2.2.1 pav.).
2.2.1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir maisto produktų pasirinkimo
kriterijus.
Deja, ligų profilaktika tarp vyrų ir tarp moterų laikoma vienu iš maţiausiai svarbių maisto produktų pasirinkimo kriterijų [21]. Šio tyrimo duomenimis, respondentų, turinčių pradinį, vidurinį ir specialųjį išsilavinimą, pagrindinis maisto produktų pasirinkimo kriterijus buvo taip pat kaina (60,7 proc.), o respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą, atsiţvelgia ir į produkto skonines savybes bei į šeimos narių poreikius (2.2.2 pav.) [21].
2.2.2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą ir maisto produktų
pasirinkimo kriterijus.
Mitybos skirtumus lemia tiek amţius, tiek ir lytis. Ţenevoje atlikto tyrimo duomenimis moterys suvartoja maţesniais kiekiais maistingo ir sunkaus maisto nei vyrai. O vyresnio amţiaus respondentai vartoja maţesniais kiekiais daugelio maisto produktų, įskaitant bulves, duoną, pomidorus, ţuvį, paukštieną, vaisius ir darţoves [22]. Amerikoje buvo tiriami įvairaus amţiaus moterų mitybos ypatumai. Nustatyta, jog jaunesnės moterys, valgančios
greitą maistą, gauna daugiausiai energijos, bendrą riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių., cholesterolio ir natrio kiekį. Vidutinio išsilavinimo, vidutinio amţiaus ir vidutinių pajamų moterų dieta buvo sveikiausia [23]. Australijos atliktas tyrimas pateikė rezultatus, kad moterys riebalų daţniausiai suvartoja maţiau, o fizinį darbą dirantys vyrai - daugiau uţ rekomenduojamą normą [24]. Kitas australų tyrimas parodė, kad tiek vyresnio amţiaus respondentai, tiek moterys reikšmingai daugiau perka vaisių nei likę respondentai [19]. Didţiosios Britanijos atlikto tyrimo duomenimis, moterų ir vyrų suvartojami darţovių ir vaisių kiekiai buvo panašūs. Maţiausias suvartojamų darţovių ir vaisių vidurkis tarp vyrų – 738 g/sav. ir moterų – 630 g/sav., atitinkamai 1,3 ir 1,1 porcija per dieną. Priešingai, didţiausias vidurkis ir tarp vyrų, ir tarp moterų siekė 3137 g/sav. (5,6 porcijos per dieną) [25]. Tiek išsilavinimas, tiek darbinė veikla įtakoja mitybos įpročius. 2000 m. ištyrus 35-74 m. Ţenevos vyrus ir moteris, nustatyta, kad ţemesnis išsilavinimas ir prastesnė darbinė veikla įtakoja mitybos įpročių skirtumus ir kad šių socioekonominių indikatorių poveikis linkęs augti. Respondentai ţemiausio išsilavinimo ir/ar dirbantys nekvalifikuotą darbą vartojo maţiau ţuvies ir darţovių, bet daugiau kepto maisto, pomidorų ir bulvių, cukraus ir alaus. Geleţies, kalcio, vitamino A ir vitamino D suvartojimas buvo ţemiausias tarp ţemiausio išsilavinimo ir dirbančių nekvalifikuotą darbą ţmonių. Abu socioekonominiai indikatoriai reikšmingai įtakoja maţesnį sveiko maisto suvartojimą ţemiausioje socialinėje klasėje [20]. Maţėjant išsilavinimo ir uţimamo darbo lygiui skaidulinių medţiagų suvartojimas tarp vyrų ir moterų taip pat maţėjo. Baltymų suvartojimas tarp moterų maţėjo, maţėjant išsilavinimui. Sočiųjų riebalų rūgščių. maţiausiai suvartojo ţemo išsilavinimo tiek vyrai, tiek moterys [20].
Didţiojoje Britanijoje buvo nagrinėjamas darţovių ir vaisių vartojimą pagal išsilavinimą bei darbinę veiklą. Šiame tyrime rastas stiprus ryšys tarp išsilavinimo lygio, socialinės klasės, gyvenamosios vietos ir vaisių bei darţovių vartojimo. Maţiausiai darţovių ir vaisių vartojo fizinį darbą dirbantys ir neturintys jokio išsilavinimo vyrai ir moterys. Aukštesnės socialinės grupės, aukštesnio išsilavinimo ir gyvenantys pasiturinčiųjų kvartaluose suvartoja didesnius vaisių ir darţovių kiekius [26].
Atlikus 15 Europos valstybių mitybos tyrimų duomenų sisteminę apţvalgą, nustatyta, kad darţovių ir vaisių vartojimas didėjo didėjant išsilavinimui. Rezultatai buvo panašūs, kai vietoj išsilavinimo ėmė darbinę veiklą. Taigi galima kelti hipotezę, kad ţemesnėms socialinėms klasėms būdinga nesveikesnė mityba [27].
Pagal Lietuvoje atlikto 1994-2002 m. tarptautinio FINBALT HEALTH MONITOR projekto duomenis, Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai taip pat buvo susiję su išsimokslinimu. Aukštesnio išsimokslinimo ţmonių mityba labiau atitiko PSO
rekomendacijas palyginti su ţemesnio išsimokslinimo. Ţmonės, turintys aukštąjį išsimokslinimą, daţniau valgė švieţias darţoves ir vaisius, maistui gaminti vartojo aliejų, valgė ţuvį, rečiau gėrė natūralų kaimišką pieną; moterys rečiau valgė mėsą palyginti su moterimis, turinčiomis nebaigtą vidurinį išsimokslinimą. Tačiau aukštojo išsimokslinimo ţmonės daţniau sumuštiniams vartojo sviestą; vyrai daţniau valgė fermentinį sūrį, moterys maţiau valgė juodos duonos palyginti su ţmonėmis, turinčiais nebaigtą vidurinį išsimokslinimą. 1994–2002 m. mitybos pokyčių įvyko visose išsimokslinimo grupėse, tačiau mitybos skirtumai tarp išsimokslinimo grupių išliko. Siekiant sumaţinti Lietuvos gyventojų sveikatos skirtumus, greta kitų priemonių, būtina gerinti gyventojų mitybą, ypatingą dėmesį skiriant ţemesnio išsimokslinimo ţmonėms [28].
Taigi Lietuvoje daryti tyrimai parodo, kad socialiniai mitybos skirtumai išliko. Sveikiau maitinosi moterys nei vyrai, aukštesnio išsilavinimo ir gyvenantys mieste ţmonės palyginti su ţemesnio išsilavinimo ir kaimo gyventojais [29]. Skirtumus gali įtakoti tai, kad Aukštesnio išsimokslinimo gyventojai daugiau ţino apie sveiką mitybą ir geriau sugeba tas ţinias pritaikyti pasirinkdami sveikesnius maisto produktus [30]. Jie skiria sveikai mitybai daugiau dėmesio negu ţemesnio išsimokslinimo ţmonės [31].
2.3. Dislipidemijos ir mityba
Dislipidemija (kraujo riebalų arba lipidų sutrikimas) – vienas svarbiausių aterosklerozės ir IŠL rizikos veiksnių. Esant dislipidemijai, ypač ţalingais tampa visi kiti rizikos veiksniai: hipertenzija, rūkymas, nutukimas, netgi amţius ir lytis. Sureguliavus lipidų kiekį kraujyje, sumaţėja neigiama daugumos veiksnių įtaka, stabdomas aterosklerozės progresavimas [9].
Cholesterolis cirkuliuoja kraujyje, susijungęs su baltymais, t.y. sudaro lipoproteinus [4]. Lipoproteinai yra mikromolekuliniai dariniai, kurie per kraują perneša cholesterolį ir trigliceridus [32]. Maţo tankio lipoproteinai (MTL) perneša apie 75 proc. cholesterolio. Tai aterogeniškiausia lipoproteinų frakcija. MTL, ypač pakitę dėl oksidacijos, prasiskverbia į arterijų sieneles ir dalyvauja susidarant aterosklerotinei plokštelei. Didelio tankio lipoproteinai (DTL) suriša MTL cholesterolį ir nuneša jį iš audinių į kepenis, kur pašalinamas su tulţimi per ţarnyną. Įrodyta, kad didelė jų koncentracija yra tokia pat svarbi aterosklerozės profilaktikai, kaip ir maţa MTL koncentracija. Labai maţo tankio lipoproteinai (LMTP)
perneša trigliceridus. Ginčijamasi dėl trigliceridų vaidmens aterosklerozės procese. Nustatyta, kad ţmonėms, kurių kraujyje yra didelė trigliceridų ir maţa DTL cholesterolio koncentracija, rizika susirgti ateroskleroze ir išemine širdies liga padidėja [4, 33, 34, 35, 9].
Per paskutiniuosius 50 metų buvo atlikta daugybė tyrimų, kuriuose rastas stiprus ryšys tarp bendro cholesterolio kiekio kraujyje ir ŠKL [36]. Vyrai turi didesnę riziką susirgti ŠKL nei moterys. Bet prasidėjus menopauzei, moterims rizika susirgti ŠKL labai išauga [33]. Didelis cholesterolio kiekis organizme įtakoja 18% smegenų kraujotakos ligų (daţniausiai nemirtini atvejai) ir 56% IŠL visame pasaulyje. Bendrai paėmus, tai įtakoja apie 4.4 milijonus mirčių (7.9% nuo visų mirčių) [37].
Nustatyta, kad hipercholesterolemija didina riziką susirgti miokardo infarktu 2,4 karto. Padidėjus cholesterolio koncentracijai 1 proc., rizika susirgti IŠL padidėja 2 proc. [4]. Todėl svarbu laiku išsiaiškinti, kiek lipidų yra mūsų kraujyje. DTL choletserolio vyrams turi būti ne maţiau kaip 1 mmol/l, o moterims - 1,2 mmol/l. MTL cholesterolio koncentracija kraujyje rekomenduojama iki 3 mmol/l, trigliceridų - iki 1,7 mmol/l [4, 9]. Vertinant IŠL riziką, skaičiuojamas bendrojo cholesterolio ir DTL cholesterolio koncentracijų santykis. Kai šis santykis didesnis uţ 5, IŠL rizika būna didelė.
Cholesterolio kiekis kraujyje priklauso nuo daugelio prieţasčių, tačiau jo perteklius daţniausiai pasitaiko riebų maistą valgančių, maţai judančių, nutukusių ţmonių kraujyje. Pačios daţniausios dislipidemijos – dėl netinkamos mitybos, tačiau jos gali būti susijusios ir su paveldimu polinkiu [9]. Pagal Kaune atliktą MONICA tyrimo duomenis, nustatyta, kad hipercholesterolemija patikimai didino tiek vyrų, tiek ir moterų mirties nuo IŠL riziką [38].
Įvairūs maisto riebalai veikia lipidų kiekį kraujyje, todėl mityba labai svarbi ŠKL [39]. Cholesterolio yra tik gyvuliniuose maisto produktuose: mėsoje, pieno produktuose, kiaušinio trynyje, austrėse, krevetėse. Maisto cholesterolis didina cholesterolio koncentraciją kraujyje [40]. Yra gana prieštaringų tyrimų tarp maisto cholesterolio suvartojimo ir ŠKL rizikos [41, 42]. Nors daugelyje mitybos rekomendacijų patariama su maistu gauti ne daugiau nei 300 mg per parą maistinio cholesterolio, bet iš tikrųjų patartina jo suvartoti kiek įmanoma maţiau [43].
Riebiosios rūgštys yra šios – sočiosios, mononesočiosios ir polinesočiosios. Gyvulinės kilmės riebaluose vyrauja sočiosios riebiosios rūgštys, o augalinės kilmės riebaluose daugiau mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebiųjų rūgščių. Nustatyta, kad polinesočiosios riebalų rūgštys labai svarbios aterosklerozės profilaktikai, nes maţina cholesterolio kiekį kraujyje. Mononesočios riebalų rūgštys yra lengvai organizmo įsisavinamos ir beveik neturi įtakos cholesterolio koncentracijai kraujyje [1]. Iš riebalų turėtų susidaryti ne daugiau nei 30 proc.
paros maisto davinio energijos, o iš sočiųjų riebiųjų rūgščių – ne daugiau nei 10 proc. energijos [21].
Ţinoma, kad sočiosios riebalų rūgštys didina MTL cholesterolio koncentraciją. Todėl patariama keisti sočiąsias riebalų rūgštis polinesočiosiomis riebalų rūgštimis, kurios maţina bendrą cholesterolio koncentraciją. Tai įrodo atlikti tyrimai, kurių metu pakeitus sočiąsias ir trans riebalų rūgštis augaliniais aliejais efektyviai buvo sumaţinta ŠKL rizika [44, 45]. JAV Slaugytojų sveikatos tyrimas rodo, kad geriau keisti sočiąsias riebalų rūgštis polinesočiosiomis ir mononesočiosiomis riebalų rūgštimis. Tai yra daug efektyviau siekiant uţkirsti kelią ŠKL, nei maţinant bendrą riebalų suvartojimą. Tyrimas pateikė duomenis, kad organizmui gaunant 5 proc. daugiau energijos iš sočiųjų riebalų rūgščių, rizika susirgti ŠKL yra 17 proc. didesnė. Buvo nustatyta, kad 5 proc. gaunamos energijos iš sočiųjų riebalų rūgščių keičiant energija gaunama iš nesočiųjų riebalų rūgščių, rizika susirgti ŠKL sumaţės 42 proc. O 2 proc. gaunamos energijos iš trans riebalų keičiant nesočiosiomis riebalų rūgštimis, ŠKl rizika sumaţės 53 proc. [46].
Mokslinių stebėjimų duomenimis, trans riebalų rūgštys yra dar aterogeniškesnės negu sočios riebalų rūgštys, nes didina MTL cholesterolio koncentraciją ir maţina DTL cholesterolio kiekį [47]. Manoma, kad ŠKL epidemiją per pastaruosius 70-80 metų įtakojo padidėjęs sočiųjų riebalų rūgščių ir trans riebalų rūgščių suvartojimas. PSO rekomenduoja, kad trans riebalų rūgštys sudarytų ne daugiau kaip 1% paros energijos kiekio [13]. Daugiausia trans riebalų rūgščių yra greitai paruoštame maiste, keptame gruzdintuvėje, taip pat įvairiuose kepiniuose, pusfabrikačiuose, margarine. Nedideliais kiekiais (apie 0.5 proc. visos paros energijos ) trans riebalų rūgščių gaunama iš mėsos, pieno produktų iš karvių, avių ir kitų atrajojančių gyvūnų [48]. Sumaţinus riebalų ir sočiųjų riebiųjų rūgščių kiekį maiste, maţėja ne tik IŠL, bet ir kai kurių lokalizacijų vėţio rizika [4].
Mononesošiosios riebalų rūgštys, kurios randamos rapsų ir alyvų aliejuje, neįtakoja cholesterolio koncentracijos kraujyje [33]. Augaliniuose aliejuose esančios riebalų rūgštys maţina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Saulėgrąţų, kukurūzų, sojos aliejuose yra daug polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, kurioms veikiant maţėja MTL cholesterolio koncentracija. Tačiau dideli šių rūgščių kiekiai gali sumaţinti ir DTL cholesterolio koncentraciją.
Klinikiniai eksperimentiniai tyrimai parodė, kad vartojant daugiau polinesočiųjų riebalų rūgščių bei ţuvų aliejų, bent du kartus per savaitę valgant riebios ţuvies, 45-70% sumaţėja staigios mirties atvejų nuo ŠKL [49]. Jūros ţuvų taukuose yra omega-3 arba n-3 polinesočiųjų riebiųjų rūgščių. Šios riebiosios rūgštys maţiau veikia cholesterolio koncentraciją, tačiau jos didina DTL cholesterolį bei veiksmingai maţina padidėjusią
trigliceridų koncentraciją ir kraujo krešumo sistemos aktyvumą, apsaugodamos nuo aterosklerozės [50, 51].
Angliavandeniai taip pat įtakoja lipidų kiekį kraujyje, ypač trigliceridų. Tad riebalų vartojimą pakeisti angliavandenių (ypač greitai įsisavinamų) didesniais kiekiais nėra tikslinga. Patartina daugiau vartoti skaidulinių medţiagų turintį maistą [43]. Mitybos tyrimai parodo, kad daugiau energijos gaunant iš angliavandenių, trigliceridų kiekis kraujyje didėja pirmosiomis keliomis savaitėmis, bet po to jų kiekis grįţta beveik į pradinį lygį. Taigi didesnis angliavandenių suvartojimas yra susijęs su maţesne cholesterolio koncentracija kraujyje, bet taip pat ir su trigliceridų kiekio padidėjimu [52].
Maistinės skaidulos – tai augalinio maisto dalis, neskaidoma virškinamojo trakto fermentų. Jos skirstomos į vandenyje tirpias ir netirpias. Tyrimų duomenys rodo, kad tirpios maistinės skaidulos (pektinai, esantys vaisiuose ir darţovėse; aviţų, mieţių skaidulos) maţina bendrojo ir MTL cholesterolio koncentraciją, nekeisdamos DTL cholesterolio koncentracijos. Vartojant daug grūdinių produktų, turinčių daug maistinių skaidulų, maţėja IŠL ir arterinės hipertenzijos rizika [53, 54]. Amerikoje, Norvegijoje ir Suomijoje atlikti kohortiniai tyrimai parodė, jog vartojant neskaldytus grūdus dideliais kiekiais reikšmingai maţinama rizika susirgti ŠKL [54, 55].
Kadangi Lietuvos gyventojų mitybos tyrimo duomenys rodo, kad jie pradėjo daugiau vartoti augalinių riebalų, švieţių vaisių bei darţovių [6], todėl galima tikėtis, kad hipercholesterolemijos paplitimas Lietuvoje bus sumaţėjęs. Tačiau pagal tarptautinį MONICA tyrimą (Multinational Monitoring of Trends and Determinants in Cardiovascular Disease) per 19 metų (1983–2002) laikotarpį hipercholesterolemijos paplitimas tarp 35–64 metų Kauno gyventojų nekito ir išliko didelis (80,7 proc. tarp vyrų ir 82,7 proc. tarp moterų 2002 m.). O bendrojo cholesterolio vidutinės reikšmės tarp vyrų padidėjo nuo 5,9 mmol/l iki 6,1 mmol/l (p<0,05), tarp moterų – nuo 6,09 mmol/l iki 6,31 mmol/l (p<0,001) [8]. Galima manyti, kad populiacijoje daugėja ţmonių, turinčių didelę cholesterolio koncentraciją. Nors teigiamas mitybos tendencijas patvirtina ir pagyvenusių [7] bei vidutinio amţiaus Kauno gyventojų tyrimai, bet duomenys rodo, kad hipercholesterolemijos paplitimas tarp kauniečių nemaţėja [8].
Pagal 1995-1997 m. tyrimo duomenis tarp pagyvenusių ţmonių labiausiai paplitusi dislipidemijos rūšis buvo hipercholesterolemija [56]. Tyrimas įrodė esant ryšiui tarp mitybos ir bendrojo cholesterolio bei trigliceridų. Nustatyta, kad retas mėsos (sočiųjų riebalų rūgščių šaltinio) vartojimas buvo susijęs su reikšmingai maţesniu hipercholesterolemijos paplitimu ir
vyrų, ir moterų grupėse. Tarp retai valgiusių mėsos hipercholesterolemijos paplitimas buvo maţesnis 10 proc. tarp vyrų ir 15 proc. tarp moterų, lyginant su tais, kurie mėsą valgė daţnai. Vyrų grupėje daţno mėsos vartojimo poveikį, didinantį cholesterolio koncentraciją, stiprino retas kruopų košių, retas darţovių bei vaisių ir retas ţuvies vartojimas. Padidėjusios trigliceridų koncentracijos šansą pagyvenusiems vyrams didino retas ţuvies, darţovių bei vaisių vartojimas, o pagyvenusioms moterims padidėjusios trigliceridų koncentracijos šansą didino daţnas mėsos ir retas kruopų košių, darţovių ir vaisių vartojimas [56].
Pagal CINDI projekto duomenis per analizuojamą laikotarpį (1987-1999) lipidų apykaitos sutrikimų daţnis tarp Lietuvos rajonų gyventojų sumaţėjo. Sumaţėjo dalis ţmonių, turinčių padidėjusią bendrojo ir MTL cholesterolio koncentraciją bei per maţą DTL cholesterolio koncentraciją. Hipertrigliceridemijos paplitimas padidėjo. Didţiausių lipidų apykaitos sutrikimų paplitimo pokyčių nustatyta 1993 ir 1999 metais. Moterų DTL cholesterolio koncentracija buvo didesnė negu vyrų. Jaunesnio amţiaus moterims (iki 45 metų) nustatytos maţesnės, o vyresnio amţiaus didesnės bendrojo cholesterolio ir MTL cholesterolio koncentracijos negu vyrams. Hipercholesterolemijos paplitimas didėjo su amţiumi. Šis rizikos veiksnys daţniau nustatytas aukštesnio išsimokslinimo, turintiems antsvorį ir rūkantiems vyrams, taip pat vyrams ir moterims, kurių arterinis kraujospūdis buvo padidėjęs [5].
Taigi nors kai kurie tyrimai rodo [5], kad Lietuvos gyventojų mityba tampa sveikesne, bet dislipidemijų daţnis išlieka vis dar didelis. Todėl vykdant ŠKL profilaktiką ir maţinant lipidų apykaitos sutrikimų paplitimą tarp Lietuvos gyventojų, būtina skatinti teigiamus Lietuvos gyventojų mitybos pokyčius.
3. DARBO APIMTIS IR METODAI
3.1. Tiriamasis kontingentas
Pagal Lėtinių neinfekcinių ligų integruotos profilaktikos programą Kupiškio rajono gyventojai buvo tiriami 1999 ir 2006 m. Profilaktiniams sveikatos patikrinimams ţmonės buvo atsitiktinai atrinkti iš gyventojų, registruotų pirminės sveikatos prieţiūros centruose, sąrašų. Imtis stratifikuota pagal amţių ir lytį. Buvo atrinkta po 200 (100 vyrų ir 100 moterų) iš kiekvienos amţiaus grupės (25-34, 35-44, 45-54, ir 55-64 m.).
Naudojant 24 val. mitybos apklausos metodą, 1999 m. buvo apklausti 227 į sveikatos patikrinimą atvykę gyventojai (98 vyrai ir 129 moterys), o 2006 m. –270 gyventojų (124 vyrai ir 146 moterys) (1.1.1 lentelė). Abiejuose tyrimuose dalyvavo daugiau moterų nei vyrų.
1.1.1 lentelė. Tiriamųjų skirstymas pagal lytį 1999 ir 2006 m.
Lytis 1999 m. 2006 m. Iš viso n Proc. n Proc. n Proc. Vyrai 98 43,2 124 45,9 222 44,7
Moterys 129 56,8 146 54,1 275 55,3
Iš viso 227 100,0 270 100,0 497 100,0
Respondentų skirstymas pagal amţių pateiktas 1.1.2 lentelėje. 1999 m. daugiausiai apklausta 45-54 m. amţiaus vyrų (35,1 proc.), o 2006 m. - 55-64 m. amţiaus vyrų (34,8 proc.). Moterų grupėje 1999 m. daugiausiai buvo 55-64 m. respondenčių, o 2006 m. – 45-54 m..
1.1.2 lentelė. Tiriamųjų skirstymas pagal amţių 1999 ir 2006 m.
Lytis Amţiaus grupė
1999 m. 2006 m. Iš viso Proc. Proc. Proc. Vyrai 25-34 m. 10,6 17,4 14,4 35-44 m. 25,5 23,5 24,4 45-54 m. 35,1 24,3 29,2 55-64 m. 28,7 34,8 32,1 Moterys 25-34 m. 12,8 16,5 14,8 35-44 m. 17,6 27,3 22,7 45-54 m. 31,2 29,5 30,3 55-64 m. 38,4 26,6 32,2
Dauguma tiriamųjų, tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų, turėjo vidurinį ar aukštesnįjį išsilavinimą (1.1.3 lentelė).
1.1.3 lentelė. Tiriamųjų skirstymas pagal išsilavinimą 1999 ir 2006 m.
Lytis Išsilavinimo grupė 1999 m. 2006 m. Iš viso n Proc. n Proc. n Proc.
Vyrai Pradinis ir nebaigtas vidurinis 31 31,6 28 23,9 59 27,4 Vidurinis ir aukštesnysis 56 57,1 73 62,4 129 60,0 Aukštasis 11 11,2 16 13,7 27 12,6 Iš viso 98 100,0 117 100,0 215 100,0 Moterys Pradinis ir nebaigtas vidurinis 31 24,0 23 16,9 64 20,4 Vidurinis ir aukštesnysis 72 55,8 89 65,4 161 60,8 Aukštasis 26 20,2 24 17,6 50 18,9 Iš viso 129 100,0 136 100,0 265 100,0 * Išsilavinimo nenurodė 17 respondentų
3.2. Tyrimo metodai
Tyrimams atlikti gautas bioetikos komiteto leidimas (1 priedas).
3.2.1. Mitybos tyrimo metodas
1999 m. ir 2006 m. Kupiškio rajono gyventojų mityba tirta 24 val. mitybos apklausos metodu. Apklausai tyrėjas buvo iš anksto paruoštas. Buvo mokintasi tinkamai uţduoti klausimus, kad nebūtų įtakojami tiriamojo atsakymai; susipaţinta su paruošta vaizdine medţiaga: mitybos katalogais bei muliaţais.
Prieš pradedant apklausą, tiriamajam buvo paaiškinama mitybos tyrimo svarba. Jis buvo informuojamas, kad visų ţmonių apklausos duomenys bus analizuojami kartu, išlaikant anonimiškumą. Tiriamasis buvo prašomas prisiminti, ką jis valgė nuo pat ryto, siejant valgymą su kita veikla, kad būtų lengviau prisiminti. Maisto produktų ir patiekalų muliaţai bei nuotraukų katalogas padėjo tiriamiesiems tiksliai apibūdinti suvalgyto maisto kiekį. Kataloge maisto produktai buvo suskirstyti į grupes: duona ir batonas, dešros ir mėsos
gaminiai, sūriai, vaisiai ir darţovės, įvairūs konditeriniai kepiniai bei atskiri patiekalai (pvz.: keptos bulvės, karbonadas, mišrainės, sriubos ir pan.). Kiekvienai patiekalo rūšiai ar produktų grupei buvo pateikti keli porcijų pavyzdţiai. Tiriamasis pasirinkdavo tokį variantą, kuris atitikdavo jo suvalgyto maisto kiekį. Kiekviena porcija pagal dydį buvo įvertinta atitinkamu gramų kiekiu. Taip tyrėjas naudodamasis vaizdine medţiaga galėjo įvertintį suvartoto maisto kiekį gramais.
Tolimesniam duomenų apdorojimui, pirmiausia, reikėjo juos uţkoduoti. Duomenų kodavimas ir maisto davinio sudėties skaičiavimas atliktas naudojant Respublikinio mitybos centro parengtas maisto produktų sudėties lenteles [57, 58]. Maisto produktų sudėties lenteles sudaro maisto produktų grupės: pieno produktai, dešros, mėsos patiekalai, ţuvis, riebalai, kruopos ir duona, darţovės ir jų patiekalai, vaisiai, gėrimai, sriubos, salotos, košės, padaţai, konditeriniai gaminiai ir kt.. Visi vienai produktų grupei priklausantys produktai ir patiekalai koduojami skirtingu kodu. Pienas, grietinė, kefyras, varškė ir sūris dar skirstomi pagal riebumo procentą. Skirtingo riebumo produktai irgi turi atskirą kodą. Visų tiriamųjų per 24 val. suvartotų produktų ir patiekalų kodai, jų kiekiai bei apklaustųjų asmens numeriai buvo suvedami į MS Excel kompiuterinę programą. Naudojant MS Access programą, apskaičiuota, kiek kiekvienas respondentas per parą suvartojo riebalų, baltymų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių, skaidulinių ir kitų maisto medţiagų.
3.2.2. Gyventojų biocheminiai kraujo tyrimai
Biocheminiai kraujo tyrimai atlikti, siekiant nustatyti bendrą cholesterolio, DTL cholesterolio, MTL cholesterolio ir trigliceridų koncentraciją kraujo serume. 1999 m. ir 2006 m. kraujas buvo imamas iš alkūnės venos tiesiai į paruoštus mėgintuvėlius. Ţmonėms buvo pasakyta ateiti nevalgius bent 12 val. Po 20 – 30 minučių sukrešėjęs kraujas buvo centrifuguojamas 15 minučių 1500 aps./min. greičiu. Į specialius indelius buvo supilstomas serumas ir uţšaldomas 25° C temperatūroje. 1999 m. fermentiniu (CHOD-PAP) metodu nustatyta bendro cholesterolio koncentracija kraujo serume [59]. Didelio tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracija nustatyta, nusodinus labai maţo tankio ir maţo tankio lipoproteinų cholesterolį fosforovolframo rūgšties ir magnio chlorido mišiniu [60]. Fermentiniu (GOD-PAP) metodu nustatyta trigliceridų koncentracija serume [61]. MTL cholesterolį koncentracija apskaičiuota pagal Friedewald W.T. ir kt. formulę [62]:
MTL CHOL = BCHOL – DTL CHOL – (Tg x 0,45)
1999 m. kraujo tyrimai atlikti Kauno medicinos universiteto, Kardiologijos instituto Klinikinės biochemijos laboratorijoje.
2006 m. lipidų tyrimai atlikti biocheminiu analizuokliu ADVIA 1650 Kauno medicinos universiteto klinikose. Tyrimų kokybė vertinta pagal vidinės ir išorinės kokybės kontrolės sistemos kriterijus.
3.2.3. Dislipidemijų vertinimo kriterijai
Dislipidemijos vertinamos pagal Europos draugijų rekomendacijas dėl IŠL profilaktikos [63]: hipercholesterolemija – bendras cholesterolis ≥ 5,0 mmol/l; padidėjusi MTL cholesterolio koncentracija - ≥ 3,0 mmol/l; sumaţėjusi DTL cholesterolio koncentracija vyrams <1 mmol/l, moterims - <1.2 mmol/l; hipertrigliceridemija – trigliceridų koncentracija
≥1,7 mmol/l.
3.2.4. Statistinis duomenų vertinimas
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS (Statistical Package for Social Sciences) programos 12 versiją.
Skaičiuoti pagrindinių maisto medţiagų ir energijos kiekių bei lipidų koncentracijos kraujyje vidurkiai, jų standartiniai nuokrypiai (kurie tekste pateikti skliausteliuose), medianos bei dvidešimt penktas procentilis ir septyniasdešimt penktas procentilis. Taikant Kolmogorovo-Smirnovo testą, nustatyta, kad pagrindinių maisto medţiagų ir energijos kiekių bei lipidų koncentracijų kraujyje skirstiniai nebuvo normalieji. Todėl skirtumai tarp dviejų skirstinių vertinti, taikant Mann-Whitney rangų sumų kriterijų, skirtumai tarp trijų ir daugiau skirstinių – taikant Kruskal-Wallis ranginį kriterijų.
Vertinant dislipidemijų paplitimo ir energijos dalių, gautų iš pagrindinių maisto medţiagų, skirtumus tarp grupių, taikytas Z ir χ2
kriterijus. Statistiškai reikšmingu laikytinas rezultatas, kai paklaidos tikimybė p<0,05.
4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
4.1. Kupiškio rajono gyventojų paros maisto davinio energinė vertė ir maisto medţiagų sudėtis 2006 m.
Vertinant Kupiškio rajono vyrų ir moterų mitybą 2006 m., nustatyta, kad vidutinė vyrų paros maisto davinio energinė vertė buvo 822,4 kcal didesnis nei moterų (4.1.1 lentelė). Vyrai suvartojo daugiau nei moterys baltymų (1,4 karto), riebalų (1,6 karto) ir angliavandenių (1,2 karto). Energijos dalis, gauta iš baltymų, vyrų ir moterų paros maisto davinyje buvo panaši (4.1.1 pav.). Iš riebalų vyrai gavo daugiau energijos, o iš angliavandenių - maţiau nei moterys. Vyrai 15,8% 46,8% 37,5% 17,5% 6,9% 6,8% 15,6% Moterys 15,3% 41,8% 42,9% 15,0% 5,6% 6,4% 14,8% Baltymai Angliavandeniai Riebalai Sočiosio r.r. Mononesočiosios r.r. Polinesočiosios r.r. Kiti
4.1.1 pav. Energijos dalis, gauta iš pagrindinių maisto medţiagų, vyrų ir moterų paros
Pagal PSO rekomendacijas energija, gauta iš riebalų, neturėtų viršyti 30 proc. maisto davinio energinės vertės [13]. Taigi Kupiškio rajono gyventojai vartojo per daug riebalų. Angliavandenių kiekis vyrų ir moterų maisto davinyje buvo nepakankamas, nes iš jų turėtų susidaryti daugiau nei pusė visos maisto davinio energijos.
Iš sočių riebalų rūgščių vyrai gavo 15,6 proc. energijos, moterys – 15 proc. energijos. Sočių riebalų rūgščių, labiausiai didinančių cholesterolio koncentraciją kraujyje, buvo vartojama per daug. Pagal rekomendacijas iš jų galima gauti ne daugiau 10 proc. maisto davinio energijos. Energija, gauta iš polinesočių riebalų rūgščių, sudarė 6,9 proc. vyrų maisto davinyje ir 6,4 proc. moterų maisto davinyje. Polinesočių riebalų rūgščių rekomenduojama suvartoti tiek, kad iš jų susidarytų 6-10 proc. energijos.
Vyrai ir moterys vartojo per daug cholesterolio (rekomenduojama ne daugiau 300 mg per parą). Vyrų maisto davinyje vidutinis cholesterolio kiekis buvo didesnis 220,5 mg, o moterų – 23,8 mg nei rekomenduojama (4.1.1 lentelė).
Skaidulinių medţiagų buvo vartojama nepakankamai. Ypač jų trūko moterų maisto davinyje. Jos gaudavo su maistu vidutiniškai 14,6 (8,0) g maistinių skaidulų, o paros norma yra 20-32 g (4.1.1 lentelė). Cukraus kiekis vyrų ir moterų maisto davinyje buvo panašus.
Vyrai suvartojo vidutiniškai 7 g daugiau mineralinių medţiagų nei moterys (4.1.2 lentelė). Natrio kiekis vyrų ir moterų maisto davinyje buvo per didelis, atitinkamai 5,5 (2,9) g ir 3,6 (1,7) g. PSO rekomenduoja, kad natrio būtų suvartojama ne daugiau 2 g per dieną, nes natris didina arterinės hipertenzijos riziką. Kitų mineralinių medţiagų ir vitaminų kiekiai Kupiškio rajono gyventojų maisto davinyje buvo lyginami su Lietuvos gyventojams rekomenduojamomis normomis [64]. Magnio vyrai ir moterys suvartojo pakankamai. Vyrai gavo su maistu per parą vidutiniškai 98,4 mg magnio daugiau nei moterys. Fosforo, kalio, geleţies ir cinko vyrai per parą vidutiniškai suvartojo taip pat daugiau nei moterys. Šių mineralinių medţiagų kiekis Kupiškio rajono gyventojų maisto davinyje buvo pakankamas. Kalcio kiekis vyrų ir moterų maisto davinyje patikimai nesiskyrė. Kalcio rekomenduojama suvartoti 1000 mg per parą. Kupiškio rajono vyrų ir moterų paros maisto davinyje buvo maţesnis šios mineralinės medţiagos kiekis, atitinkamai 950,6 (631) mg ir 850,8 (601,7) mg. Moterys palyginti su vyrais per parą gavo 1,6 karto maţiau seleno ir 1,5 karto maţiau jodo. Pastarosios mineralinės medţiagos buvo suvartojama nepakankamai (rekomenduojama, kad jodo maisto davinyje būtų 150 µg).
Vitamino A (retinolio) tiek vyrai, tiek moterys suvartojo pakankamai, tik moterys 238 mg maţiau nei vyrai (4.1.3 lentelė). Vitamino D vyrai per parą gavo uţtektinai ir 2,2 karto daugiau nei moterys, kurių suvartojimo vidurkis nesiekė rekomenduojamos paros normos
[64]. Vitamino E, B1, B2, PP, B12 vyrai suvartojo pakankamai ir patikimai daugiau nei moterys (atitinkamai daugiau 6 mg vitamino E, 0,9 mg vitamino B1, 0,5 mg vitamino B2, 7,7 mg vitamino PP ir 6,8 µg vitamino B12). Folio rūgšties vyrai su maistu gavo uţtektinai, t.y. 315,0 (265,8) µg per parą, o moterys per maţai - 247,6 (333,1) µg per parą (rekomenduojama 400 µg per parą). Folio rūgštis dalyvauja amino rūgšties homocisteino apykaitoje. Trūkstant folio rūgšties didėja homocisteino koncentracija kraujyje, o tuo pačiu ir IŠL rizika. Be to, trūkstant folio rūgšties nėščiai moteriai, didėja apsigimimų (spina bifida) rizika. Vitamino B6 moterys suvartojo 1,2 karto maţiau negu vyrai. Vitamino C vyrų ir moterų vidurkiai patikimai nesiskyrė ir atitiko rekomenduojamas normas.
4.1.1 lentelė. Pagrindinių maisto medţiagų (g) ir energijos (kcal) kiekiai vyrų ir moterų paros maisto davinyje 2006 m.
p* - skirtumas tarp vyrų ir moterų pagal Mann-Whitney testą
X – reikšmių vidurkis; SN – standartinis nuokrypis; Me – mediana;
P25 - dvidešimt penktas procentilis;
P75 - septyniasdešimt penktas procentilis.
Energija ir maisto medţiagos Vyrai Moterys p* X SN Me P25 P75 X SN Me P25 P75 Energija 2881,0 1040,1 2890,3 2079,2 3669,0 2058,6 892,9 1854,7 1339,6 2559,6 <0,001 Baltymai 115,9 50,8 107,9 80,0 151,1 81,0 42,1 71,7 49,8 109,3 <0,001 Riebalai 155,4 76,0 145,9 94,8 205,4 99,6 59,1 81,9 57,7 127,0 <0,001 Sočiosios r.r. 51,2 25,9 47,5 30,0 67,9 35,4 22,4 27,5 19,8 46,1 <0,001 Mononesočiosios r.r 58,3 32,7 54,1 32,0 79,3 35,7 25,5 28,7 19,2 42,9 <0,001 Polinesočiosios r.r. 22,4 14,9 18,9 11,2 30,5 14,1 8,6 11,8 7,9 18,9 <0,001 Cholesterolis (mg) 520,5 272,2 463,2 326,4 685,9 323,8 217,0 251,7 175,6 412,7 <0,001 Angliavandeniai 267,9 120,6 255,3 182,9 327,8 221,0 101,0 205,7 147,1 280,6 0,001 Krakmolas 145,8 84,3 126,7 79,3 196,2 99,9 56,4 87,0 57,2 135,9 <0,001 Cukrus 63,5 36,0 55,9 37,3 79,4 58,8 36,0 51,0 32,9 72,7 0,152 Skaidulinės maisto medţiagos 20,1 13,0 18,4 10,7 25,2 14,6 8,0 12,6 8,9 18,2 <0,001 27
4.1.2 lentelė. Mineralinių medţiagų kiekiai vyrų ir moterų paros maisto davinyje 2006 m. Mineralinių medţiagų kiekiai Vyrai Moterys p* X SN Me P25 P75 X SN Me P25 P75 Mineralinės medţiagos (iš viso g) 26,4 11,7 24,9 18,1 33,4 19,4 9,1 18,9 12,2 24,8 <0,001 Natris (mg) 5511,5 2859,7 5078,8 3484,0 6878,2 3600,6 1718,2 3387,1 2414,2 4464,8 <0,001 Magnis (mg) 461,7 254,6 381,8 298,3 541,5 363,3 237,6 283,5 188,3 461,4 <0,001 Fosforas (mg) 1711,8 738,8 1587,3 1172,3 2304,0 1265,4 620,4 1124,7 760,8 1664,3 <0,001 Kalis (mg) 4209,2 2398,3 3569,5 2540,2 5440,5 3642,3 2288,7 2971,3 1985,6 4932,5 0,015 Kalcis (mg) 950,6 631,0 737,2 468,3 1226,4 850,8 601,7 710,6 394,6 1141,9 0,145 Geleţis (mg) 21,2 14,8 16,0 12,0 27,0 17, 6 15,9 11,3 7,5 21,0 <0,001 Cinkas (mg) 15,6 7,5 14,7 11,0 19,9 10,8 5,8 9,6 6,3 14,7 <0,001 Selenas (µg) 48,1 35,5 39,9 27,4 57,5 30,6 23,7 25,3 14,2 36,8 <0,001 Jodas (µg) 142,2 103,3 115,7 77,4 167,0 98,3 61,8 84,1 56,7 132,9 <0,001
p* - skirtumas tarp vyrų ir moterų pagal Mann-Whitney testą.
X – reikšmių vidurkis; SN – standartinis nuokrypis; Me – mediana;
P25 - dvidešimt penktas procentilis;
P75 - septyniasdešimt penktas procentilis;
4.1.3 lentelė. Vitaminų kiekiai vyrų ir moterų paros maisto davinyje 2006 m.
p* - skirtumas tarp vyrų ir moterų pagal Mann-Whitney testą.
X – reikšmių vidurkis; SN – standartinis nuokrypis; Me – mediana;
P25 - dvidešimt penktas procentilis;
P75 - septyniasdešimt penktas procentilis.
Vitaminų kiekiai Vyrai Moterys p* X SN Me P25 P75 X SN Me P25 P75 Vitaminas A (retinolis) (mg) 1055,0 853,4 871,7 576,8 1212,0 817,0 556,9 716,5 472,7 1028,3 0,001 Vitaminas D (µg) 8,2 24,3 5,3 3,3 8,1 3,7 2,7 2,8 1,9 5,2 <0,001 Vitaminas E (tokoferolis) (mg) 17,3 12,6 13,7 9,1 21,9 11,3 6,8 9,8 6,2 14,8 <0,001 Vitaminas B1 (mg) 2,4 1,5 2,1 1,2 3,2 1,5 1,2 1,1 0,7 2,1 <0,001 Vitaminas B2 (mg) 2,2 1,2 1,9 1,3 2,7 1,7 1,1 1,4 0,9 2,3 <0,001 Niacinas (mg) (vitaminas PP) 26,6 15,1 24,8 15,7 34,6 18,9 15,9 13,0 8,3 25,8 <0,001 Folio rūgštis (µg) 315,0 265,8 252,7 182,8 353,1 247,6 333,1 187,1 132,3 258,5 <0,001 Vitaminas B6 (mg) 13,7 49,5 2,1 1,5 3,2 11,8 36,4 1,5 1,0 2,4 <0,001 Vitaminas B12 (µg) 23,1 57,4 9,2 4,6 19,2 16,3 42,1 4,6 2,4 9,3 <0,001 Vitaminas C (mg) 83,6 72,3 60,7 36,7 108,0 76,5 58,5 64,2 37,0 100,9 0,905 29
Išanalizavus skirtingo amţiaus vyrų mitybą, nustatyta, kad per parą daugiausiai energijos su maistu gavo 35-44 m. tiriamieji - 3202,0 (944,1) kcal, o maţiausiai – 25-34 m. amţiaus grupės - 2761,9 (1119,6) kcal, tačiau šie skirtumai nebuvo statistiškai patikimi (4.1.4 lentelė). Baltymų suvartojimas iki 45-54 m. amţiaus didėjo vidutiniškai nuo 122,8 (58,9) g per parą iki 128,5 (43,6) g per parą, o 55-64 m. amţiaus grupėje sumaţėjo iki 109,4 (48,4) g per parą (p>0,05). Patikimai skyrėsi polinesočiųjų riebalų rūgščių vartojimas. Daugiausiai šių riebalų rūgščių gavo 35-44 m. vyrai. Didėjant amţiui jų vartojimas maţėjo. Visų amţiaus grupių vyrai vartojo daugiau cholesterolio nei rekomenduojama (1,9 karto - 25-34 m. vyrai, 1,9 karto - 35-44 m., 1,8 karto - 45-54 m. ir 1,6 karto - 55-64 m. vyrai). Daugiausiai angliavandenių per parą suvartojo 45-54 m. respondentai - 315,7 (130,6) g. Kitos amţiaus grupės su maistu gavo 87,2 g (25-34 m.), 29,8 g (35-44 m.) ir 58,2 g (55-64 m.) maţiau angliavandenių nei 45-54 m. vyrai. Skaidulinių medţiagų 35-44 m. ir 55-64 m. tiriamieji suvartojo nepakankamai. Krakmolo ir cukraus vartojimas nuo amţiaus nepriklausė.
Moterų energijos ir pagrindinių maisto medţiagų vidurkiai tarp amţiaus grupių patikimai nesiskyrė (4.1.5 lentelė). Didėjant amţiui, nustatytos energijos suvartojimo didėjimo tendencijos: nuo 1901,1 (849,4) kcal 25-34 m. amţiaus grupėje iki 2193,9 (827,4) kcal 55-64 m. amţiaus grupėje. Kadangi vyresniame amţiuje lėtėja medţiagų apykaita, energijos vartojimas su amţiumi turėtų taip pat maţėti. Per didelis su maistu gaunamas energijos kiekis yra su amţiumi didėjančio nutukimo paplitimo prieţastis. Riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių ir mononesočiųjų riebalų rūgščių vidutiniai kiekiai moterų paros maisto davinyje didėjant amţiui taip pat didėjo. Visų amţiaus grupių moterys viršijo vidutinę paros cholesterolio normą, išskyrus 25-34 m. moteris. Skaidulinių medţiagų suvartojimo paros vidurkiai nesiekė rekomenduojamos 20-32 g per parą normos visų amţiaus grupių moterų maisto davinyje.
Analizuojant vyrų mitybos ryšius su išsilavinimu, nustatyta, kad vidurinio ir aukštesniojo išsilavinimo vyrai su maistu per parą gavo daugiausiai energijos - 3096,7 (980,2) kcal (4.1.6 lentelė). Aukštojo išsilavinimo vyrų paros maisto davinio energinė vertė buvo 139,3 kcal, o pradinio ir nebaigto vidurinio – 724,4 kcal maţesnė nei viduriniojo išsilavinimo. Baltymų suvartojimas didėjant išsilavinimui patikimai didėjo nuo 96,5 (53,9) g iki 122,5 (54,0) g. Riebalų ir riebalų rūgščių daugiausia suvartojo vidurinio ir aukštesniojo išsilavinimo respondentai, o maţiausiai - pradinio ir nebaigto vidurinio išsilavinimo. Cholesterolio vartojimas patikimai nesiskyrė - visos išsilavinimo grupės jo suvartojo per daug. Angliavandenių vartojimo skirtumų tarp išsilavinimo grupių nenustatyta.
Didėjant moterų išsilavinimui, maisto davinio energinė vertė taip pat didėjo (4.1.7 lentelė). Aukštąjį išsilavinimą turinčių respondenčių paros maisto davinio vidutinė energinė vertė buvo 636 kcal didesnis uţ pradinio ir nebaigto vidurinio išsilavinimo moterų. Aukštojo išsilavinimo moterys gavo su maistu daugiausiai riebalų - 116,0 (61,5) g) per parą. Pradinio ir nebaigto vidurinio išsilavinimo grupės moterys riebalų suvartojo 1,4 karto, o vidurinio ir aukštesniojo – 1,2 karto maţiau nei aukštojo. Sočiųjų ir mononesočiųjų riebalų rūgščių vartojimas tarp išsilavinimo grupių patikimai nesiskyrė. Aukštojo išsilavinimo moterų maisto davinyje buvo daugiau polinesočiųjų riebalų rūgščių nei kitų išsilavinimo grupių moterų (1,5 karto daugiau nei pradinio ir nebaigto vidurinio išsilavinimo moterų). Visų išsilavinimo grupių moterys vartojo per daug cholesterolio ir per maţai maistinių skaidulų. Angliavandenių vartojimas tarp išsilavinimo grupių patikimai nesiskyrė.
PSO pataria suvartoti iki 30 proc. riebalų, iki 15 proc. baltymų ir 45-75 proc. angliavandenių per parą. 2006 m. tiek vyrų, tiek moterų baltymų, riebalų ir angliavandenių suvartojimas neatitiko rekomenduojamų paros normų: suvartojama per daug riebalų ir baltymų bei per maţai angliavandenių. Vyrų ir moterų maiste yra daug sveikatai nepalankaus cholesterolio. Panaši tendencija pastebėta ir Respublikinio mitybos centro atlikto suaugusių Lietuvos ţmonių gyvensenos ir faktiškos mitybos tyrimo metu [2]. Mūsų tyrimo duomenimis sočių riebalų rūgščių, labiausiai didinančių cholesterolio koncentraciją kraujyje, vyrai ir moterys suvartojo per daug. Pagal PSO rekomendacijas iš jų galima gauti ne daugiau 10 proc. maisto davinio energijos.
Natrio kiekis vyrų ir moterų maisto davinyje buvo per didelis, atitinkamai 5,5 (2,9) g ir 3,6 (1,7) g. PSO rekomenduoja, kad natrio būtų suvartojama ne daugiau 2 g per dieną, nes natris didina arterinės hipertenzijos riziką. Respublikinis mitybos centras [64] kalcio rekomenduojama suvartoti 1000 mg per parą, Kupiškio rajono vyrų ir moterų paros maisto davinyje buvo maţesnis šios mineralinės medţiagos kiekis. Jodo buvo suvartojama nepakankamai (rekomenduojama, kad jodo maisto davinyje būtų 150 µg).
Vitamino D moterų suvartojimo vidurkis nesiekė rekomenduojamos paros normos [64]. Folio rūgšties moterys gavo per maţai. Trūkstant folio rūgšties didėja homocisteino koncentracija kraujyje, o tuo pačiu ir IŠL rizika. Be to, trūkstant folio rūgšties nėščiai moteriai, didėja apsigimimų (spina bifida) rizika.
Tarp vyrų energijos, riebalų ir cholesterolio vartojimas nuo 35-44 m. maţėjo. O tarp moterų, didėjant amţiui, nustatyta energijos, riebalų ir cholesterolio suvartojimo didėjimo tendencija. Amerikoje atliktas tyrimas pateikė kitokius duomenis: buvo teigiama, kad vidutinio amţiaus moterys maitinasi sveikiausiai [23]. Skirtumus gali įtakoti kultūriniai, socialiniai ir ekonominiai veiksniai.
Lietuvoje daryti tyrimai parodo, kad socialiniai mitybos skirtumai išliko. Sveikiau maitinosi moterys nei vyrai, aukštesnio išsilavinimo ir gyvenantys mieste ţmonės palyginti su ţemesnio išsilavinimo ir kaimo gyventojais [29]. Tokie mitybos skirtumai gali turėti reikšmės dislipidemijų paplitimo skirtumams tarp socialinių grupių. Ţenevoje 2000 m. ţemiausio išsilavinimo gyventojai reikšmingai maţiau suvartojo sveiko maisto [20]. O tarptautinio FINBALT HEALTH MONITOR tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai taip pat buvo susiję su išsimokslinimu. Aukštesnio išsimokslinimo ţmonių mityba labiau atitiko PSO rekomendacijas palyginti su ţemesnio išsimokslinimo [28]. Bet mūsų tyrimo duomenimis, didėjant moterų išsilavinimui, maisto davinio energinės vertės ir riebalų gavimas didėjo, o tarp vyrų daugiausiai energijos ir riebalų suvartojo vidurinio ir aukštesniojo išsilavinimo respondentai. Dėl prieštaraujančių duomenų, galime daryti prielaidą, kad mitybą lemia ne tik išsilavinimas, bet ir kiti faktoriai.
4.1.4 lentelė. Pagrindinių maisto medţiagų (g) ir energijos (kcal) kiekiai vyrų paros maisto davinyje 2006 m., atsiţvelgiant į amţių. Energija ir maisto medţiagos Amţiaus grupės p* 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m. X SN Me X SN Me X SN Me X SN Me Energija 2761,9 1119,6 2943,6 3202,0 944,1 3038,4 3184,0 1006,2 3335,9 2781,8 965,3 2726,2 0,244 Baltymai 122,8 58,9 105,6 125,4 43,6 128,5 128,5 51,3 113,5 109,4 48,4 104,7 0,380 Riebalai 154,9 87,7 147,3 175,7 70,2 169,1 162,1 69,0 159,8 156,4 76,6 134,7 0,639 Sočiosios r.r. 48,0 25,1 47,7 53,2 24,0 49,3 54,6 25,8 52,0 54,7 28,0 48,4 0,879 Mononesočiosios r.r. 60,1 36,2 57,0 65,8 31,9 61,3 58,3 28,0 57,7 59,8 34,6 55,7 0,810 Polinesočiosios r.r. 20,4 11,5 20,0 31,0 18,4 25,2 25,0 15,8 20,5 18,5 11,2 15,3 0,009 Cholesterolis (mg) 573,5 316,6 550,6 575,3 294,4 476,5 556,2 276,3 514,1 488,3 220,6 433,4 0,597 Angliavandeniai 228,5 112,2 217,4 285,9 110,0 303,7 315,7 130,6 292,9 257,5 116,7 247,8 0,044 Krakmolas 123,8 90,5 119,1 146,9 80,8 146,4 176,6 87,2 170,2 141,1 83,7 125,0 0,121 Cukrus 61,2 36,5 58,6 66,5 35,2 63,3 71,4 37,6 66,7 58,9 36,3 51,6 0,273 Skaidulinės maisto medţiagos 20,3 17,9 18,4 19,4 11,7 20,7 23,6 14,5 18,5 19,9 10,2 19,2 0,464
p* - skirtumas tarp amţiaus grupių pagal Kruskal-Wallis testą.
X – reikšmių vidurkis; SN – standartinis nuokrypis; Me – mediana;
4.1.5 lentelė. Pagrindinių maisto medţiagų (g) ir energijos (kcal) kiekiai moterų paros maisto davinyje 2006 m., atsiţvelgiant į amţių. Energija ir maisto medţiagos Amţiaus grupės p* 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m. X SN Me X SN Me X SN Me X SN Me Energija 1901,1 849,4 1583,0 1976,3 883,3 1877,5 2123,7 1036,9 1885,5 2193,9 827,4 2151,9 0,403 Baltymai 71,4 39,8 58,9 82,3 50,5 65,7 81,2 41,4 72,0 86,3 37,6 84,3 0,377 Riebalai 85,2 45,8 79,4 94,3 49,9 80,9 103,8 71,5 78,9 111,1 62,3 97,4 0,414 Sočiosios r.r. 28,0 18,1 22,2 32,1 17,2 27,3 37,9 26,4 26,9 40,4 23,6 36,0 0,125 Mononesočiosios r.r. 30,8 19,9 24,4 33,1 20,4 27,8 37,3 30,9 26,9 40,7 27,7 36,2 0,458 Polinesočiosios r.r. 13,4 9,2 11,5 15,6 9,3 14,1 13,6 8,7 11,8 14,2 7,9 11,4 0,750 Cholesterolis (mg) 282,7 182,4 217,2 309,9 186,2 231,8 333,2 283,8 223,7 356,7 192,2 314,5 0,263 Angliavandeniai 219,3 113,6 192,3 212,4 98,3 197,9 226,2 110,6 232,7 226,7 94,5 210,0 0,892 Krakmolas 108,2 69,0 86,8 92,2 48,7 76,3 105,5 65,3 101,8 97,8 42,7 89,4 0,742 Cukrus 50,3 31,8 41,2 63,2 35,1 55,9 55,9 39,5 48,0 63,6 36,1 58,6 0,153 Skaidulinės maisto medţiagos 12,5 5,9 11,0 14,7 7,7 12,3 15,3 9,0 14,6 14,8 8,5 12,4 0,668
p* - skirtumas tarp amţiaus grupių pagal Kruskal-Wallis testą.
X – reikšmių vidurkis; SN – standartinis nuokrypis; Me – mediana;
4.1.6 lentelė. Pagrindinių maisto medţiagų (g) ir energijos (kcal) kiekiai vyrų paros maisto davinyje 2006 m., atsiţvelgiant į išsilavinimą Energija ir maisto medţiagos Išsilavinimas Pradinis ir nebaigtas vidurinis Vidurinis ir aukštesnysis Aukštasis p* X SN Me X SN Me X SN Me Energija 2372,3 1019,1 2234,9 3096,7 980,2 3020,4 2957,4 1206,8 2920,9 0,010 Baltymai 96,5 53,9 84,4 122,1 49,4 112,4 122,5 54,0 113,5 0,046 Riebalai 120,4 61,0 100,5 172,3 77,0 169,1 148,5 78,3 133,9 0,005 Sočiosios riebalų rūgštys 42,4 21,8 32,8 56,2 25,9 51,3 47,0 26,6 34,9 0,031 Mononesočiosios riebalų rūgštys 43,0 22,8 34,9 65,8 33,5 61,2 54,8 33,9 44,7 0,005 Polinesočiosios riebalų rūgštys 13,9 7,4 13,0 25,4 14,5 23,6 24,2 21,9 18,2 <0,001 Cholesterolis (mg) 430,1 242,0 410,8 560,1 283,6 484,7 509,7 278,7 497,0 0,117 Angliavandeniai 248,6 139,6 238,7 274,7 112,3 283,1 290,6 141,4 267,5 0,252 Krakmolas 150,0 101,5 124,2 150,1 79,3 146,4 147,9 82,0 150,7 0,839 Cukrus 55,3 34,9 46,4 68,9 37,6 62,6 56,4 22,7 52,0 0,093 Skaidulinės maisto medţiagos 18,4 12,6 15,1 21,1 13,7 19,1 20,3 12,4 20,4 0,377
p* - skirtumas tarp išsilavinimo grupių pagal Kruskal-Wallis testą.
X – reikšmių vidurkis; SN – standartinis nuokrypis; Me – mediana;
4.1.7 lentelė. Pagrindinių maisto medţiagų (g) ir energijos (kcal) kiekiai moterų paros maisto davinyje 2006 m., atsiţvelgiant į išsilavinimą Energija ir maisto medţiagos Išsilavinimas Pradinis ir nebaigtas vidurinis Vidurinis ir aukštesnysis Aukštasis p* X SN Me X SN Me X SN Me Energija 1800,7 754,5 1608,7 2006,6 827,7 1811,3 2436,7 1002,5 2208,4 0,041 Baltymai 70,1 30,2 68,4 79,0 39,9 69,6 95,9 49,8 94,4 0,167 Riebalai 84,7 55,9 57,8 96,9 53,3 80,7 116,0 61,5 103,1 0,034 Sočiosios riebalų rūgštys 30,8 22,8 23,1 34,5 21,0 27,5 41,3 23,9 38,9 0,073 Mononesočiosios riebalų rūgštys 30,7 22,6 22,7 34,8 23,6 27,7 41,4 26,9 35,6 0,111 Polinesočiosios riebalų rūgštys 11,1 7,3 9,3 14,0 8,5 11,8 17,2 10,2 15,6 0,045 Cholesterolis (mg) 300,5 173,6 257,7 314,7 196,8 234,9 379,7 303,5 332,4 0,497 Angliavandeniai 198,4 76,1 194,0 215,8 95,4 201,0 259,9 122,1 280,2 0,159 Krakmolas 98,1 61,3 80,4 96,5 55,3 86,3 119,0 58,4 116,8 0,161 Cukrus 51,0 26,9 44,1 58,1 34,8 51,2 62,6 42,0 50,0 0,696 Skaidulinės maisto medţiagos 13,2 6,6 12,5 14,3 7,9 12,0 15,9 7,7 15,0 0,461
p* - skirtumas tarp išsilavinimo grupių pagal Kruskal-Wallis testą.
X – reikšmių vidurkis; SN – standartinis nuokrypis; Me – mediana;
4.2. Kupiškio rajono gyventojų mitybos pokyčiai 1999 - 2006 m.
Siekiant įvertinti Kupiškio rajono gyventojų mitybos pokyčius, buvo palyginta gyventojų maisto davinio sudėtis 1999 ir 2006 metais. Vyrų vidutinė paros maisto davinio energinė vertė 2006 m. buvo 291,7 kcal didesnė negu 1999 m. (4.2.1 lentelė). 2006 m. vyrai suvartojo 1,3 karto daugiau baltymų, 1,3 karto – riebalų, 1,3 karto - cukraus ir 1,4 karto - skaidulinių medţiagų negu 1999 m. Tiek 1999 m., tiek ir 2006 m. cholesterolio kiekis vyrų paros maisto davinyje viršijo 300 mg normą ir 2006 m. buvo 130 mg didesnis nei 1999 m. Angliavandenių ir krakmolo kiekiai abiejų tyrimų duomenimis buvo panašūs.
Moterų pagrindinių maisto medţiagų ir energijos vidurkiai palyginti 4.2.2 lentelėje. Moterims nustatyta maţiau statistiškai reikšmingų skirtumų nei vyrams. Moterų maisto davinio energinė vertė abiejų tyrimų duomenimis buvo panaši. Baltymų, riebalų ir riebalų rūgščių bei cholesterolio vidutiniai kiekiai moterų paros maisto davinyje 1999 ir 2006 m. statistiškai reikšmingai nesiskyrė. 1999 m. tiriamosios suvartojo 1,15 karto daugiau angliavandenių, 1,6 karto - cukraus ir 1,5 karto - skaidulinių medţiagų palyginus su 2006 m.
