LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA
Aidas Katkevičius
Pacientų, vyresnių nei 65m., vitaminų
vartojimo įpročiai ir jų sąsaja su
subjektyviu sveikatos vertinimu
Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas
Darbo mokslinis vadovė asist. Aistė Česnulevičienė
TURINYS
1. SANTRAUKA 2. PADĖKA
3. INTERESŲ KONFLIKTAS 4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS 5. ĮVADAS
6. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 7. LITERATŪROS APŽVALGA 8. TYRIMO METODIKA 9. REZULTATAI 10. REZULTATŲ APTARIMAS 11. IŠVADOS 12. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS 13. LITERATŪROS SĄRAŠAS 14. PRIEDAI
1.
SANTRAUKA
Aidas Katkevičius. Pacientų, vyresnių nei 65m., vitaminų vartojimo įpročiai ir jų sąsaja su subjektyviu sveikatos vertinimu.
Darbo tikslas – įvertinti pacientų, vyresnių nei 65m., vitaminų vartojimo įpročių ir subjektyvaus
sveikatos vertinimo galimą ryšį.
Uždaviniai
1. Įvertinti pacientų, vyresnių nei 65m., ambulatoriškai arba stacionariai gydytų Prienų ligoninėje 2018 m. gruodžio mėn. – 2019 m. kovo mėnesiais, vitaminų vartojimo įpročius.
2. Apibūdinti pacientų, vyresnių nei 65m., ambulatoriškai arba stacionariai gydytų Prienų ligoninėje 2018 m. gruodžio mėn. – 2019 m. kovo mėnesiais, vitaminų vartojimo įpročių sąsają su
subjektyviu savo sveikatos vertinimu.
3. Įvertinti pacientų, vyresnių nei 65m., ambulatoriškai arba stacionariai gydytų Prienų ligoninėje 2018 m. gruodžio mėn. – 2019 m. kovo mėnesiais, vitaminų vartojimo įpročius, atsižvelgiant į pacientų lytį, amžių, gyvenamąją vietą.
Metodika.
Tyrimo metu 2018-2019 m. buvo apklausti 186 pacientai, vyresni nei 65m. amžiaus. Prieš įtraukiant į tyrimą kiekvienas pacientas buvo supažindintassu tyrimo tikslais, užtikrinamas respondento anonimiškumas ir konfidencialumas.
Kiekybinių požymių palyginimui bei sąsajoms tirti taikytas χ2 testas. Pasirinktas reikšmingumo lygmuo α = 0,05. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05.
Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 23.0 duomenų analizės paketu. Grafiniam tyrimo rezultatų vaizdavimui naudota Excel 2017 programa.
Tyrimo rezultatai. Iki 69 metų amžiaus grupėje vitaminus per pastaruosius metus vartojo 45 pacientai
pacientai (14,5 proc.). Grupėje nuo 69 metų amžiaus per pastaruosius metus vitaminų vartojo 43 pacientai (23,1 proc.), tyrimo metu vartojo vitaminų 10 pacientų (5,4 proc.), nevartojo vitaminų 35 pacientai (18,8 proc). Lyginant pacientų vitaminų vartojimą pagal amžiaus grupes, yra statistiškai patikimas skirtumas (p=0.022).
Pacientus skirstant į grupes pagal lytį, matomi reikšmingi skirtumai: moterys pastebimai dažniau vartojo vitaminus (p=0.003).
Per pastaruosius metus vitaminų vartojo 55 pacientai, gyvenantys mieste (29,6 proc.), tyrimo metu vartojo 24 pacientai, gyvenantys mieste (12,9 proc.), visai nevartojo vitaminų 26 pacientai, gyvenantys mieste (14 proc.). Gyvenantys ne mieste: pastaraisiais metais vartojo vitaminų 33 pacientai (17,7 proc.), tyrimo metu vartojo vitaminų 12 pacientų (6,5 proc.), iš viso nevartojo 36 ne mieste gyvenantys pacientai (19,4 proc.). Remiantis šiais rezultatais, skaičiuojame, kad mieste gyvenantys pacientai statistiškai
patikimai dažniau vartoja vitaminus (p=0.017).
Lyginant sveikatos vertinimą per mėnesį grupėse, suskirsčius pagal amžių iki 69 metų ir nuo 69 metų amžiaus, matome skirtumus: galime teigti, kad jaunesni respondentai sveikatą įvertino kaip geresnę (p=0.001).
Vertintas ryšys tarp vitaminų vartojimo ir subjektyvaus sveikatos vertinimo. Skirtumo tarp pastarojo mėnesio sveikatos vertinimo, atsižvelgus ar pacientai vartojo vitaminus ar nevartojo, nebuvo (p=0.106)
Buvo klausta respondentų, kokia yra vitaminų vartojimo priežastis. Dažniausia priežastis buvo vartojimas profilaktiškai (62 pacientai), 44 pacientams vartoti vitaminus patarė gydytojas, 11 pacientų rekomendavo vaistininkas.
Taip pat respondentų, kurie vitaminų nevartoja, buvo klausta jų pasirinkimo priežastys. 32 pacientams niekas nerekomendavo, dėl to vitaminų nevartojo. 23 pacientai teigia, kad nevartoja vitaminų, nes jiems per brangu (7 iš jų gyvena mieste, 16 iš jų gyvena ne mieste). 9 pacientai teigia, kad nevartoja vitaminų, nes netiki jų efektu.
Išvados.
1. Įvertinti respondentų vitaminų vartojimo įpročiai: beveik pusė vartojančių vitaminus, juos vartojo savo nuožiūra profilaktiškai.
2. Tyrimo metu nustatyta, jog tiesioginio ryšio tarp vitaminų vartojimo ir subjektyvaus savo sveikatos vertinimo nestebima.
3. Nustatyta, kad vitaminų vartojimo įpročiai skiriasi lyginant grupėse pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą: dažniau vitaminų vartojo jaunesni respondentai, moterys, bei gyvenantys mieste.
Praktinės rekomendacijos.
Atsižvelgiant į tai, kad pagrindiniai vitaminų vartojimo veiksniai buvo vartojimas profilaktikos tikslais ir gydytojo rekomendacija, reikėtų nepamiršti, kad yra galimos vaistų sąveikos su vitaminais, kaip ir tarp vaistų. Todėl reiktų pamatuoti galimos žąlos ir naudos santykį prieš skiriant papildus. Ypatingai dėmesį atkreipti į poliligotus pacientus, kurie vartoja daug skirtingų vaistų per parą. Reikėtų motyvuoti pacientą vartoti reikalingiausius vaistus, o esant poreikiui ar norui skirti tik tikrai reikalingus papildus. Taip pat dėl minėtos galimos vaistų ir papildų nepageidaujamos sąveikos, pagirtina aktyviai išklausti pacientą ne tik apie vartojamus vaistus, bet ir vitaminus, papildus, nepaisant trumpos vizito trukmės. Kartais pacientai pamiršta patys paminėti apie vartojamus vitaminus.
Viena iš pagrindinių vitaminų nevartojimo priežasčių buvo įvardinta didelė kaina. Rekomenduojant konkrečius vitaminus tikslinėms grupėms (vyresnio amžiaus, menkos nepilnavertės mitybos) galima būtų mažinti netikslingą papildų vartojimą ir pasikalbėjus su pacientu rekomenduoti nevartoti papildų, kurie jam šiuo metu nereikalingi, teikiant pirmenybę būtiniems vaistams prieš vitaminus ir maisto papildus. Visgi šios socialinės problemos yra kur kas kompleksiškesnės ir sudėtingesnės, todėl pirminėje sveikatos priežiūros grandyje gana sunku jas išspręsti.
SUMMARY
Aidas Katkevičius. Patients over 65 years of age vitamin consumption habits and their relationship to subjective health assessment
Aim: The aim of the study is to evaluate the possible relationship between the vitamins‘ consumption
habits of patients over 65 years of age and subjective health assessment.
Objectives:
1. Evaluate vitamin consumption habits of patients over 65 years of age in outpatient or inpatient of Prienai hospital.
2. Describe the link between the vitamins consumption habits of patients who are over 65 years of age in an outpatient or hospitalized hospital in Prienai, and their self-health assessment.
3. Evaluate the vitamins‘ consumption habits of patients who are over 65 years of age in an outpatient or hospitalized hospital in Prienai, taking into account the gender, age and place of residence of patients.
Methods:
2018 december – 2019 march 186 patients over 65 years age were interviewed during the study. Before the patient agreed to participate in the study, the objectives of the study were introduced, anonymity and
confidentiality ensured.
The χ2 test was used to compare qualitative attributes and to analyze the interfaces. Differences were
considered statistically significant when p <0.05.
The results are presented in Excel and SPSS.
Results:
In the under 69-year-old group, 45 patients (24.2 percent) used vitamins in the past 12 months considering the study time, while 26 patients (14 percent) used vitamins during the study, and 27 patients (14.5
percent) did not take vitamins. 43 patients (23.1 percent) have used vitamins in the group over 69 years, 10 patients (5.4 percent) take vitamins during the study, 35 patients (18.8 percent) do not take vitamins. There is a statistically significant difference in the comparison of the use of patients' vitamins by age group (p = 0.022).
There are significant differences in the distribution of patients by gender in groups: women used vitamins significantly more often (p = 0.003).
55 patients living in the city (29.6 percent) have used vitamins in the past 12 months considering the study time, 24 patients living in the city (12.9 percent) were taking during the study, and 26 patients living in the city (14 percent) did not take vitamins. Living outside the city: 33 patients (17.7 percent) have used
vitamins in recent year considering study time, 12 patients (6.5 percent) use vitamins during the study, and 36 non-urban patients (19.4 percent) do not use it. Based on these results, we calculate that patients living in the city are more likely to consume vitamins (p = 0.017).
When comparing health per past month in groups of under 69 years of age and over 69 years old, we see differences: we can say that younger respondents rated health better (p = 0.001).
The relationship between vitamin intake and subjective health assessment was assessed. There was no difference between last month's health assessment whether patients were taking vitamins or not (p = 0.106)
Respondents were asked what the causes of vitamin intake are. The most common cause was prophylaxis (62 patients), 44 patients were advised by a doctor, 11 were recommended by a pharmacist.
Also, respondents who did not take vitamins were asked the reasons for their choice. There were 32 patients whom noone has recommended taking vitamins. 23 patients say they are not taking vitamins because they are too expensive for them (7 of them live in the city, 16 of them live outside the city). 9 patients say they are not taking vitamins because they do not believe in their effect.
Conclusions:
1. Evaluated the respondents' vitamin habits: almost half of the vitamins were used prophylactically at their discretion.
2. The study found that there was no direct relationship between the consumption of vitamins and the subjective assessment of their health.
3. Vitamin consumption habits have been found to be different considering age, sex, and place of residence: younger respondents, women, and those living in cities have used vitamins more often.
Practical recomendations:
Taking into account that the main factors of vitamin intake were prophylactic use and the recommendation of a physician, it should be kept in mind that there are possible drug interactions with vitamins as well as with medicines. It is therefore necessary to measure the gulf and the benefits before the addition.
Particular attention should be paid to poly-ill patients who take many different medicines daily. Patients should be motivated to take the most appropriate medications, and if necessary or willing, they should only be given the necessary supplements. Also, due to the potential for drug and supplemental adverse drug interactions, it is praiseworthy to actively ask the patient not only about the medicines used but also the vitamins, despite the short duration of the visit. Sometimes patients themselves forget to mention the vitamins used.
One of the main reasons for not taking vitamins was the high price. By recommending specific vitamins for the target groups (elderly, poor nutrition), it may be possible to reduce the inappropriate use of supplements and, when talking to the patient, recommend not taking supplements that are currently not needed, giving preference to medications. However, these social problems are more complex, making it difficult to solve in the primary care chain.
2.
PADĖKA
Dėkoju Prienų ligoninės personalui už bendradarbiavimą.Išskirtinė padėka darbo vadovei už kantrybę ir vedimą teisingu keliu.
3.
INTERESŲ KONFLIKTAS
4.
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Bioetikos centro komitetas išdavė leidimą, kurio numeris BEC-MF-200
5.
ĮVADAS
Vitaminai - tai biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, kurie yra ypatingai svarbūs pasisavinant kitas maisto medžiagas ir panaudojant jas energijai gauti bei struktūroms formuoti. Žmogaus organizmas vitaminų beveik negamina ir nekaupia, todėl jų reikia nuolat gauti su maistu. Organizmui jų reikia labai nedaug – nuo kelių mikrogramų iki keliolikos miligramų per parą. Sveikam žmogui valgančiam pilnavertį maistą papildomų vitaminų nereikia, tačiau esant kai kuriems sveikatos sutrikimams ar padidėjusiam jų poreikiui (augant, maitinant kūdikį, vyresnio amžiaus žmonėms, rūkantiems, vegetarams) mitybą reikia papildyti vitaminais. Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2014 m 1,4 mln., arba 57 proc., gyventojų vartojo gydytojo neišrašytus (nereceptinius) vaistus, vitaminus ir vaistažolių preparatus. Nereceptinius vaistus, vaistažolių preparatus, vitaminus vartojo daugiau moterų nei vyrų – atitinkamai 65 ir 47 proc. Nereceptinių vaistų, vaistažolių preparatų, vitaminų vartojimas buvo paplitęs tarp visų amžiaus grupių
6.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
DARBO TIKSLAS
Įvertinti pacientų, vyresnių nei 65m., vitaminų vartojimo įpročių ir subjektyvaus sveikatos vertinimo galimą ryšį.
UŽDAVINIAI
1. Įvertinti pacientų, vyresnių nei 65m., 2018 m. gruodžio – 2019 m. kovo mėnesiais ambulatoriškai arba stacionariai gydytų Prienų ligoninėje, vitaminų vartojimo įpročius.
2. Apibūdinti pacientų, vyresnių nei 65m., 2018 m. gruodžio – 2019 m. kovo mėnesiais
ambulatoriškai arba stacionariai gydytų Prienų ligoninėje, vitaminų vartojimo įpročių sąsają su subjektyviu savo sveikatos vertinimu.
3. Įvertinti pacientų, vyresnių nei 65m., 2018 m. gruodžio – 2019 m. kovo mėnesiais ambulatoriškai arba stacionariai gydytų Prienų ligoninėje, vitaminų vartojimo įpročius, atsižvelgiant į pacientų lytį, amžių, gyvenamąją vietą.
7.
LITERATŪROS APŽVALGA
Vitaminai - tai biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, kurie yra ypatingai svarbūs pasisavinant kitas maisto medžiagas ir panaudojant jas energijai gauti bei struktūroms formuoti. Žmogaus organizmas vitaminų beveik negamina ir nekaupia, todėl jų reikia nuolat gauti su maistu. Organizmui jų reikia labai nedaug – nuo kelių mikrogramų iki keliolikos miligramų per parą. Sveikam žmogui valgančiam pilnavertį maistą papildomų vitaminų nereikia, tačiau esant kai kuriems sveikatos sutrikimams ar padidėjusiam jų poreikiui (augant, maitinant kūdikį, vyresnio amžiaus žmonėms, rūkantiems, vegetarams) mitybą reikia papildyti vitaminais. Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2014 m 1,4 mln., arba 57 proc., gyventojų vartojo gydytojo neišrašytus (nereceptinius) vaistus, vitaminus ir vaistažolių preparatus. Nereceptinius vaistus, vaistažolių preparatus, vitaminus vartojo daugiau moterų nei vyrų – atitinkamai 65 ir 47 proc. Nereceptinių vaistų, vaistažolių preparatų, vitaminų vartojimas buvo paplitęs tarp visų amžiaus grupių gyventojų.
Vitaminų nauda sveikatai yra jų gebėjimas užkirsti kelią ir gydyti įvairias ligas, įskaitant širdies ligas, aukštą cholesterolio kiekį, akių ir odos funkcijų sutrikimus. Dauguma vitaminų palengvina kūno funkcijas ir atlieka tokias, kurios negali būti atliekamos naudojant kitas maistines medžiagas.
Vitaminai yra tarpusavyje nesusijusios cheminės grupės, kurios mažomis dozėmis yra būtinos palaikyti žmogaus sveikatą. Vitaminai (išskyrus vitaminą D) negali būti sintezuojami žmogaus kūne, jų būtina gauti pakankamai su maistu siekiant išvengti metabolizmo sutrikimų. Vitaminų trūkumas
vakarietiškoje dietoje yra didesnis nei linkstama manyti, ypač vyresniame amžiuje. Alkoholio vartojimas gali padidinti vitaminų poreikį, sumažinti pasisavinimą. Net nežymūs vitaminų trūkumai yra siejami su tokiomis lėtinėmis ligomis, kaip osteoporozė, aterosklerozė ar net vėžys. Tačiau nėra gerai ištirta, ar pakankamas vitaminų papildų vartojimas gali padėti išvengti ar palengvinti šias minėtas būkles. Tyrimai apie vitaminų efektą yra linkę vienas kitam prieštarauti. Dažniausia to priežastis yra netinkamas tyrimo atlikimas, kai nėra atsižvelgta į pradinę vitamino koncentraciją kraujyje. Taip pat prieštaringus rezultatus gali lemti genetiniai faktoriai, kurie lemia individualų atsaką į vitamino papildo dozę, kaip jis yra
metabolizuojamas, koks yra efektas. [1]
Visuomenė sparčiai senėja: skaičiuojama, kad 2030 metais, vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės sudarys apie 20 procentų visos populiacijos, arba virš 70 milijonų žmonių. Keičiantis laikams, keičiasi ir
pacientų sveikatos problemos. Šiai dienai dažniausia mirties priežastimi tampa išeminė širdies liga, onkologiniai susirgimai ar insultas. Ilga gyvenimo trukmė padidina lėtinių ligų tikimybę: apie 80 procentų geriatrinių pacientų turi bent vieną lėtinę ligą, o net 50 procentų minėtų pacientų turi dvi lėtines ligas. Lėtinės ligos lemia simptomus, kurie mažina paciento savarankiškumą: galvos svaigimas, kognityvinių funkcijų sutrikimas, griuvimai, šlapimo ir išmatų nelaikymas, mažas kūno masės indeksas, klausos ir regos susilpnėjimas. Tinkamas simptomų valdymas ir lėtinių ligų gydymas gali prailginti ne tik gyvenimo trukmę, bet ir pagerinti kokybę. [2]
Natūralūs pokyčiai, vykstantys kūnui senstant, didina su mityba susijusias rizikas vyresniame amžiuje. Senėjimas yra apibrėžiamas sumažėjusiu organų sistemų rezervu ir susilpnėjusia homeostaze. Mitybos poreikiai vyresniame amžiuje yra nulemiami daugelio veiksnių, tokių kaip specifinės sveikatos problemos ir su jomis susiję organų sistemų veikimo pasikeitimai, individualus aktyvumo lygis, kalorijų poreikis, sugebėjimas pasiruošti, suvartoti, suvirškinti maistą, taip pat individualūs maisto pasirinkimai (pomėgiai). Nepakankama, nesubalansuota mityba lemia didesnę mirties riziką hospitalizacijos metu. [3]
Visgi vitaminų papildų vartojimas neturėtų būti kasdieninė praktika vyresniems pacientams. Daugelis vartoja vitaminus A, E, B, D, ženšenio preparatus, tikintis pagerinti kognityvines funkcijas, bet yra didelė polifarmacijos rizika. Vyresniame amžiuje esant daugiau lėtinių ligų, pacientai paprastai vartoja ne vieną vaistinį preparatą, su kuriuo gali būti sąveika. Pavyzdžiui, vitaminas E ir ženšenio preparatai gali didinti kraujavimo riziką ir neturėtų būti naudojami su antikoaguliantais [4].
2007 metais atliktas tyrimas vertino papildų vartojančių ir nevartojančių pacientų kraujo rodiklius. Nepaisant vitaminų papildų vartojimo, net 50 procentų pacientų trūko vitamino E, folio rūgšties. Papildus vartojant tinkamomis dozėmis, rezultatai buvo pagerinti. Šio tyrimo metu buvo įvertinti ir vitaminų vartojimo įpročiai. Vitaminų vartojimo paplitimui turėjo įtakos amžiaus grupė, gyvenamoji vieta: dažniau vitaminus vartojo jaunesni žmonės, taip pat gyvenantys mieste [5]
8.
TYRIMO METODIKA
Tyrimo metodai
Atliekant vientisųjų studijų programos baigiamąjį magistro darbą taikyti šie metodai:
1. Teorinis analizės metodas. Apžvelgti ir nagrinėti su magistro darbo tema susiję moksliniai straipsniai, publikacijos, tyrimai;
2. Empirinis analizės metodas. Atliktas kiekybinis tyrimas. Pasirinktas anketinės apklausos metodas. Tyrimui naudota anoniminė anketa, gavus informuoto asmens sutikimą;
3. Atlikta tyrimo duomenų statistinė analizė.
Moksliniam tyrimui atlikti pasirinktas kiekybinio tyrimo tipas.
Tyrimo organizavimas
Sudarytas tyrimo planas, iškelti tyrimo tikslai, suformuluoti tyrimo uždaviniai, nustatyti metodai. Tyrimui atlikti gautas LSMU bioetikos centro komiteto leidimas Nr. BEC-MF-200.
Tyrimas vykdytas 2018 m. gruodžio -2019 m. kovo mėnesiais Prienų ligoninėje. Tyrimo metu laikytasi visų tyrimo etikos principų. Respondentai anketos pradžioje buvo supažindinti su tyrimo tikslais, buvo pateikta anketos pildymo instrukcija ir tik pažymėjus, jog sutinka su tyrimu, respondentams buvo pateikiami tolimesni anketos klausimai. Analizuojamos buvo tik visiškai užpildytos anketos.
Tyrimo dalyviai ir apimtis
Tyrimo metu 2018 gruodžio mėnesį ir 2019 sausio, vasario ir kovo mėnesiais buvo apklausti 186 pacientai, vyresni nei 65 m. amžiaus. Buvo taikomi atmetimo kriterijai: apklausoje nedalyvavo į Prienų ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių besikreipiantys pacientai, kurie kreipėsi dėl
būtinosios pagalbos kriterijus atitinkančių būklių ar ūmių susirgimų, siekiant išvengti netikslumo atsakant į klausimus apie savo sveikatos vertinimą, sąlygoto staigaus sveikatos pablogėjimo. Prieš įtraukiant į tyrimą kiekvienas pacientas buvo supažindintas su tyrimo tikslais, užtikrinamas anonimiškumas ir konfidencialumas.
Tyrimo statistinė analizė
Anketos statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS (Statistical Package for the Social Sciences) 23.0 statistinį paketą. Rezultatai pateikiami diagramose, histogramose naudojant Excel 2017
programą. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs (N) ir procentiniai dydžiai (proc.). Požymių ryšiams vertinti sudarytos požymių lentelės, požymių priklausomybei nustatyti skaičiuotas χ2 kriterijus, proporcijų lygybei įvertinti naudotas z testas (Bonferroni metodas).
Atsižvelgus į skirtingą grupių dydį, taikytas t testas. Tiriant požymių sąsajas su kintamųjų reikšmių vidurkiais taikytas ANOVA kriterijus. Skirtumai statistiškai reikšmingi laikyti, kai p<0,05.
9.
REZULTATAI
Iš viso apklausti 186 pacientai, vyresni nei 65m. amžiaus. Moterų 113, vyrų 73. Amžiaus vidurkis pagal lytis statistiškai reikšmingai nesiskyrė: moterų amžiaus vidurkis 71,02 metai, vyrų – 72,58 metai. Tai reiškia, jog gauti rezultatai, kurie priklauso nuo lyties, nėra priklausomi nuo amžiaus.
Toliau pagal amžių pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes: iki 69 metų amžiaus ir nuo 69 metų amžiaus, amžiaus riba buvo pasirinkta, skeliant jas per pusę. Iki 69 metų amžiaus grupėje vitaminus per paskutinius metus (vertinant tyrimo atlikimo metu) vartojo 45 pacientai (24,2 proc.), tyrimo metu vitaminus vartojo 26 pacientai (14 proc.), visiškai nevartojo vitaminų 27 pacientai (14,5 proc.). Grupėje nuo 69 metų amžiaus per paskutinius metus (vertinant tyrimo atlikimo metu) vitaminų vartojo 43 pacientai (23,1 proc.), tyrimo metu vartojo vitaminų 10 pacientų (5,4 proc.), visiškai nevartojo vitaminų 35 pacientai (18,8 proc.) (žr. Lentelę nr.1 Vitaminų vartojimas amžiaus grupėse). Lyginant pacientų vitaminų vartojimą pagal amžiaus grupes, yra statistiškai patikimas skirtumas (p=0.022).
Tačiau vertinant, ar pacientas vartojo vitaminus (skaičiuojant kartu vartojusius tyrimo metu ir per pastaruosius metus vertinant apklausos metu), ar visai nevartojo, statistiškai patikimo skirtumo vertinant aptartose amžiaus grupėse, nebuvo (p=0.078).
Tikslinant vitaminų vartojimo laiką ir vertinant tik tyrimo metu vartojusius ar nevartojusius vitaminų, skirtumas, vertinant aptartose amžiaus grupėse statistiškai patikimas (p=0.006) – vitaminų jaunesni pacientai vartoja dažniau.
Pacientus skirstant į grupes pagal lytį, matomi reikšmingi skirtumai - moterys pastebimai dažniau vartojo vitaminus: 60 moterų per pastaruosius metus vartojo vitaminų (32,3 proc.), 26 moterys vartojo ir tyrimo metu (14 proc.), 27 moterys vitaminų nevartojo (14,5 proc.). Vyrų grupėje: 28 pacientai vartojo vitaminų pastaraisiais metais (15,1 proc.), 10 pacientų tyrimo metu vartojo vitaminų (5,4 proc.), 35 pacientai vitaminų nevartojo (18,8 proc.) (p=0.003). (žr. Lentelė Nr. 2 Vitaminų vartojimo sąsaja su lytimi).
Atsižvelgiant į gyvenamąją vietą, anketoje buvo keli pasirinkimai: pacientas gyvena mieste, miestelyje, kaime ar vienkiemyje. Tačiau skaičiuojant rezultatus, gyvenančių miestelyje, kaime ar vienkiemyje grupės buvo per mažos, kad galėtume gauti statistiškai reikšmingus rezultatus. Todėl
atsižvelgiant į gyvenamąją vietą, pacientai buvo suskirstyti į dvi stambesnes grupes: gyvenantys mieste ir gyvenantys ne mieste (miestelyje, kaime ar vienkiemyje). Pastaraisiais metais vitaminų vartojo 55
pacientai, gyvenantys mieste (29,6 proc.), tyrimo metu vartojo 24 pacientai, gyvenantys mieste (12,9 proc.), visai nevartojo vitaminų 26 pacientai, gyvenantys mieste (14 proc.). Gyvenantys ne mieste: pastaraisiais metais vartojo vitaminų 33 pacientai (17,7 proc.), tyrimo metu vartojo vitaminų 12 pacientų (6,5 proc.), visai nevartojo vitaminų 36 ne mieste gyvenantys pacientai (19,4 proc.) (žr. Lentelė Nr. 3 gyvenamoji vieta ir vitaminų vartojimas). Remiantis šiais rezultatais, skaičiuojame, kad mieste gyvenantys pacientai statistiškai patikimai dažniau vartoja vitaminus (p=0.017).
Subjektyvus sveikatos vertinimas vyko klausiant, kiek balų savo sveikatai duotų pacientas: 1 – labai prasta, 2 – prasta, 3 – vidutinė, 4 – gera, 5 – labai gera. Klausimai su tokiais pačiais pasirinkimais buvo užduoti pacientui du kartus: vertinant savo sveikatą per pastarąjį mėnesį ir vertinant savo sveikatą per pastaruosius metus. Atsakymai pasiskirstė atitinkamai: per pastarąjį mėnesį savo sveikatą labai prastai vertino 2 pacientai (1,1 proc.), prastai vertino 29 pacientai (15,6 proc.), vidutiniškai vertino 88 pacientai (47,3 proc.), gerai vertino 61 pacientas (32,8 proc.), labai gerai vertino 6 pacientai (3,2 proc.). Per pastaruosius metus labai prastai savo sveikatą vertino 2 pacientai (1,1 proc.), prastai vertino 17 pacientų (9,1 proc.), vidutiniškai vertino 85 pacientai (45,7 proc.), gerai vertino 78 pacientai (41,9 proc.), labai gerai vertino 4 pacientai (2,2 proc.). Kadangi labai prastai ir labai gerai įvertinusių pacientų grupės buvo mažos (iki 5 proc. respondenų), minėtos atsakymų grupės prijungtos prie artimiausios atsakymų grupės skaičiuojant rezultatus – labai prasta sveikata priskirta prie prastos, o labai gera sveikata priskirta prie geros. Tokiu būdu gautos atsakymų grupės: per pastarąjį mėnesį savo sveikatą prastai vertino 31 pacientas (16,7 proc.), vidutiniškai sveikatą vertino 88 pacientai (47,3 proc.), gerai sveikatą per pastarąjį mėnesį vertino 67 pacientai (36 proc.). Per pastaruosius metus prastai savo sveikatą vertino 19 pacientų (10,2 proc.), vidutiniškai – 85 pacientai (45,7 proc.), gerai sveikatą vertino 82 pacientai (44,1 proc.) (žr. Lentelė nr. 4 Subjektyvus sveikatos vertinimas).
Lyginant sveikatos vertinimą per mėnesį grupėse, suskirsčius pagal amžių iki 69 metų ir nuo 69 metų amžiaus, matome skirtumus. Iki 69 metų amžiaus grupėje prastai savo sveikatą per pastarąjį mėnesį vertino 10 pacientų (10,2 proc.), vidutiniškai sveikatą vertino 36 pacientai (36,7 proc.), sveikatą laikė gera 52 pacientai (53,1 proc.). Nuo 69 metų amžiaus grupėje per pastarąjį mėnesį savo sveikatą įvertino kaip prastą 21 pacientas (23,9 proc.), vidutiniškai vertino 52 pacientai (59,1 proc.), gerai vertino 15 pacientų (17 proc.). Taigi galime teigti, kad jaunesni respondentai sveikatą įvertino kaip geresnę (p=0.001) (žr. Lentelė nr. 5 Sveikatos vertinimas per mėnesį ir amžiaus grupės).
Lyginant sveikatos vertinimą per pastaruosius metus grupėse, suskirsčius pagal amžių iki 69 metų ir nuo 69 metų amžiaus, matome panašius skirtumus. Iki 69 metų amžiaus grupėje prastai savo sveikatą per pastaruosius metus vertino 7 pacientai (7,1 proc.), vidutiniškai sveikatą vertino 38 pacientai (38,8 proc.), sveikatą laikė gera 53 pacientai (54,1 proc.). Nuo 69 metų amžiaus grupėje per pastaruosius metus savo sveikatą įvertino kaip prastą 12 pacientų (13,6 proc.), vidutiniškai vertino 47 pacientai (53,4 proc.), gerai vertino 29 pacientai (33 proc.). Taigi galime teigti, kad jaunesni respondentai sveikatą įvertino kaip geresnę ir metų bėgyje (p=0.012) (žr. Lentelė nr. 6 Sveikatos vertinimas per metus ir amžiaus grupės).
Sveikatos vertinimas buvo palygintas respondentus suskirsčius į grupes ir pagal lytis. Pastarojo mėnesio sveikatos vertinimas moterų tarpe pasiskirstė: prastai vertino 15 pacienčių (8,1 proc.),
vidutiniškai vertino 54 pacientės (29 proc.), gerai vertino 44 pacientės (23,7 proc.). Vyrų tarpe prastai vertinančių savo pastarojo mėnesio sveikatą buvo 16 (8,6 proc.), vidutiniškai vertinančių buvo 34 pacientai (18,3 proc.), gerai vertinančių buvo 23 vyrai (12,4 proc.) (p=0.262).
Sveikatą per pastaruosius metus vertinančių pasiskirstymas pagal lytis buvo panašus, kaip pastarojo mėnesio sveikatos vertinimo pasiskirstymas. 8 moterys įvertino savo sveikatą per pastaruosius metus prastai (4,3 proc.), vidutiniškai įvertino 56 moterys (30,1 proc.), gerai įvertino 49 moterys (26,3 proc.). Vyrai vertino atitinkamai: prastai – 11 vyrų (5,9 proc.), vidutiniškai – 29 vyrai (15,6 proc.), gerai – 33
vyrai (17,7 proc.) (p=0.154). Taigi sveikatos vertinimas, ar pastarojo mėnesio, ar pastarųjų metų, nuo lyties nepriklausė.
Subjektyvus sveikatos vertinimas buvo lygintas atsižvelgiant į gyvenamąją vietą, respondentus
suskirsčius į gyvenančius mieste ir ne mieste. Pastarojo mėnesio sveikatos vertinimas gyvenančiųjų mieste pasiskirstė taip: prastai vertino 19 pacientų (10,2 proc.), vidutiniškai vertino 47 pacientaiv(25,3 proc.), gerai vertino 39 pacientai (21 proc.). Ne mieste gyvenantys vertino taip: prastai savo sveikatą per pastarąjį menėsį vertino 12 pacientų (6,5 proc.), vidutiniškai vertino 41 pacientas (22 proc.), gerai vertino 28 pacientai (15,1 proc.). Matome, kad subjektyvus pastarojo mėnesio sveikatos vertinimas nuo gyvenamosios vietos nepriklausė (p=0.701).
Pastarųjų metų sveikatos vertinimas taip pat buvo lygintas atsižvelgiant į gyvenamąją vietą, suskirsčius į tas pačias grupes: gyvenančiųjų mieste ir ne mieste. Gyvenančiųjų mieste subjektyvus pastarųjų metų sveikatos vertinimas buvo toks: prastai vertino 14 pacientų (7,5 proc.), vidutiniškai vertino 44 pacientai (23,7 proc.), gerai savo sveikatą įvertino 47 pacientai (25,3 proc.). Gyvenančiųjų ne mieste subjektyvus pastarųjų metų savo sveikatos vertinimas buvo toks: 5 pacientai teigė, kad jų sveikata prasta (2,7 proc.), 41 pacientas įvertino sveikatą vidutiniškai (22 proc.), 35 pacientai vertino sveikatą gerai (18,8 proc.). Statistiškai reikšmigo skirtumo pastarųjų metų sveikatos vertinime taip pat nestebėta (p=0,214). Taigi darome išvadą, kad subjektyvus sveikatos vertinimas nepriklauso nuo gyvenamosios vietos.
Vertintas ryšys tarp vitaminų vartojimo ir subjektyvaus sveikatos vertinimo. Vartoję vitaminus per pastaruosius metus ir per pastarąjį mėnesį buvo priskirti į vieną grupę: vartojančių vitaminus. Vartojantys vitaminus savo sveikatą per pastarąjį mėnesį subjektyviai vertino taip: prastai vertino 17 pacientų (9,1 proc.), vidutiniškai vertino 65 pacientai (34,9 proc.), gerai vertino 42 pacientai (22,6 proc.). Nevartoję vitaminų savo pastarojo mėnesio sveikatą vertino taip: prastai vertino 14 pacientų (7,5 proc.), vidutiniškai vertino 23 pacientai (12,4 proc.), gerai vertino 25 pacientai (13,4 proc.). Skirtumo tarp pastarojo mėnesio sveikatos vertinimo, atsižvelgus ar pacientai vartojo vitaminus ar nevartojo, nebuvo (p=0.106).
Pastarųjų metų sveikatos vertinimas išliko panašus, vertinant grupėse pagal vitaminų vartojimą. Vartojančių vitaminus 11 pacientų (5,9 proc.) savo sveikatą vertino prastai, 56 pacientai vertino vidutiniškai (30,1 proc.), 57 pacientai vertino gerai (30,6 proc.). Nevartojantys vitaminų vertino taip: prastai vertino 8 pacientai (4,3 proc.), vidutiniškai vertino 29 pacientai (15,6 proc.), gerai vertino 25 pacientai (13,4 proc.). Statistiškai reikšmingo skirtumo savo sveikatos subjektyviame vertinime
atsižvelgiant į vitaminų vartojimą, nestebėta (p=0.613) (žr. Lentelė nr. 7 Sveikatos vertinimas ir vitaminų vartojimas).
Lentelė nr. 7 Sveikatos vertinimas ir vitaminų vartojimas
Buvo klausta respondentų, kokia yra vitaminų vartojimo priežastis. 44 pacientams vartoti vitaminus patarė gydytojas, 62 pacientai vartojo profilaktiškai savo nuožiūra, 11 pacientų rekomendavo vaistininkas, 5 pacientams rekomendavo pažįstamas, 1 pacientas nurodė, jog vitaminus vartojo dėl to, kad trūko
vitamino D, 1 pacientas nurodė kitą priežastį, tačiau neparašė, kokia ji (žr. Lentelė nr. 8 Vitaminų vartojimo priežastys).
Taip pat respondentų, kurie vitaminų nevartoja, buvo klausta jų pasirinkimo priežastys. 32 pacientams niekas nerekomendavo, dėl to vitaminų nevartojo ir nevartoja dabar. 23 pacientai teigia, kad nevartoja vitaminų, nes jiems per brangu (7 iš jų gyvena mieste, 16 iš jų gyvena ne mieste). 9 pacientai teigia, kad nevartoja ir šiais metais nevartojo vitaminų, nes netiki jų efektu. 2 pacientai pasirinko kitą priežastį, tačiau nenurodė, kokia ji. 1 pacientas vitaminų nevartoja, nes yra alergiškas. 1 pacientas įsitikinęs, kad
pakankamai gauna su vaisiais. 1 pacientas prisipažino, kad vis žada pradėti vartoti vitaminus, bet nepradeda (žr. Lentelė nr. 9 Vitaminų nevartojimo priežastys).
10. REZULTATŲ APTARIMAS
Vitaminų papildų vartojimas vyresniame amžiuje yra svarbus, siekiant papildyti mitybą, užtikrinti tinkamą metabolizmą, lengvinti lėtinių ligų simptomus ir išeitis.
Atlikto tyrimo metu nustatyta, jog sąlyginai jaunesni pacientai dažniau vartojo vitaminus, nei vyresni. Nors galėtume daryti prielaidą, kad esant vyresniam amžiui, skundų ir simptomų, galimų koreguoti vitaminų pagalba, galėtų būti daugiau, tačiau kadangi apie pusę vartojančių vitaminus nurodė, jog vartoja juos profilaktiškai, galime daryti išvadą, kad žmonės juos vartoja dar nejausdami varginančių lėtinių ligų simptomų.
Pagal gautus anketos duomenis ir iš jų sekančius statistinius apskaičiavimus, matome, kad moterys dažniau vartoja vitaminus, taip pat mieste gyvenantys pacientai. Tokius pačius rezultatus yra gavę 2007 metais mokslinę analizę atlikę mokslininkai [5].
Subjektyvus sveikatos vertinimas skyrėsi skirtingose amžiaus grupėse: jaunesni dažniau savo sveikatą vertino kaip gerą. Tačiau sveikatos vertinimas nebuvo susijęs su vitaminų vartojimu. Atliekant literatūros apžvalgą, nebuvo rasta šaltinių, naujesnių nei 20 metų, kuriuose būtų ieškoma ryšio tarp šių dviejų reiškinių.
Svarbu buvo suprasti priežastis, kurios lemia pasirinkimą, vartoti ar nevartoti vitaminų. Dažniausiai respondentai vitaminų vartojo profilaktiškai arba rekomendavus gydytojui dėl kažkokių simptomų ar sveikatos sutrikimų. Nevartojantys vitaminų nurodė tris pagrindines savo pasirinkimo priežastis: niekas nerekomendavo arba neinformavo, kad reikėtų vienų ar kitų vitaminų vartoti; vitaminų papildų didelė kaina; nuostata, kad vitaminai neveikia.
11. IŠVADOS
1. Įvertinti respondentų vitaminų vartojimo įpročiai: beveik pusė vartojančių vitaminus, juos vartojo savo nuožiūra profilaktiškai.
2. Tyrimo metu nustatyta, jog tiesioginių ryšio tarp vitaminų vartojimo ir subjektyvaus savo sveikatos vertinimo nestebima.
3. Nustatyta, kad vitaminų vartojimo įpročiai skiriasi lyginant grupėse pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą: dažniau vitaminų vartojo jaunesni respondentai, moterys, bei gyvenantys mieste.
12. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Atsižvelgiant į tai, kad pagrindiniai vitaminų vartojimo veiksniai buvo vartojimas profilaktikos tikslais ir gydytojo rekomendacija, reikėtų nepamiršti, kad yra galimos vaistų sąveikos su vitaminais, kaip ir tarp vaistų. Todėl reikėtų pamatuoti galimą žąlos ir naudos santykį prieš skiriant papildus. Ypatingai dėmesį atkreipti į poliligotus pacientus, kurie vartoja daug skirtingų vaistų per parą. Reikėtų motyvuoti pacientą vartoti reikalingiausius vaistus, o esant poreikiui ar norui skirti tik tikrai reikalingus papildus. Taip pat dėl minėtos galimos vaistų ir papildų nepageidaujamos sąveikos, pagirtina aktyviai išklausti pacientą ne tik apie vartojamus vaistus, bet ir vitaminus, papildus, nepaisant trumpos vizito trukmės. Kartais pacientai pamiršta patys paminėti apie vartojamus vitaminus.
Viena iš pagrindinių vitaminų nevartojimo priežasčių buvo įvardinta didelė kaina. Rekomenduojant konkrečius vitaminus tikslinėms grupėms (vyresnio amžiaus, menkos nepilnavertės mitybos) galima būtų mažinti netikslingą papildų vartojimą ir pasikalbėjus su pacientu rekomenduoti nevartoti papildų, kurie jam šiuo metu nereikalingi, teikiant pirmenybę būtiniems vaistams prieš vitaminus ir maisto papildus. Visgi šios socialinės problemos yra kur kas kompleksiškesnės ir sudėtingesnės, todėl pirminėje sveikatos priežiūros grandyje gana sunku jas išspręsti.
13.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
[1] Kathleen M Fairfield, MD, DrPH, David Seres, MD, Vitamin supplementation in disease prevention, 2019
[2] Mitchell T Heflin, MD, MHS, Kenneth E Schmader, MD, Geriatric health maintenance, 2019
[3] Christine Ritchie, MD, MSPH, Michi Yukawa, MD, MPH, Geriatric nutrition: Nutritional issues in older adults, 2019
[4] Sander R, Taking supplements is clinically unwarranted in dementia care, Nurs Older People. 2014 Oct;26(9):13. doi: 10.7748/nop.26.9.13.s19
[5] Sebastian RS1, Cleveland LE, Goldman JD, Moshfegh AJ, Older adults who use vitamin/mineral supplements differ from nonusers in nutrient intake adequacy and dietary attitudes, J Am Diet Assoc. 2007 Aug;107(8):1322-32.
14.
PRIEDAI
ANKETA
1. Lytis: ⃝ moteris ⃝ vyras 2. Amžius: _______ m.
3. Gyvenamoji vieta: ⃝ miestas ⃝ miestelis ⃝ kaimas ⃝ vienkiemis 4. Ar pastaruoju metu vartojote vitaminus?
⃝ taip, per pastaruosius metus esu vartojęs; ⃝ taip, esu vartojęs per pastarąjį mėnesį; ⃝ ne
5. Jei vitaminus VARTOJOTE, dėl kokios priežasties? ⃝ paskyrė gydytojas dėl nusiskundimų (simptomų, ligos); ⃝ patarė vaistininkas dėl nusiskundimų (simptomų); ⃝ rekomendavo pažįstamas dėl nusiskundimų (simptomų); ⃝ profilaktiškai;
⃝ kita _______________________ 6. Jei vitaminų NEVARTOJOTE, kodėl? ⃝ netikiu, kad veikia;
⃝ brangu;
⃝ niekas nepaskyrė/nerekomendavo; ⃝ esu alergiškas
⃝ kita _______________________
7. Kaip vertinate savo sveikatą per PASTARĄJĮ MĖNESĮ?
⃝ 1 labai prasta; ⃝ 2 – prasta; ⃝ 3 – vidutinė; ⃝ 4 – gera; ⃝ 5 – labai gera 8. Kaip vertinate savo sveikatą per PASTARUOSIUS METUS?
⃝ 1 labai prasta; ⃝ 2 – prasta; ⃝ 3 – vidutinė; ⃝ 4 – gera; ⃝ 5 – labai gera ⃝ 1 labai prasta; ⃝ 2 – prasta; ⃝ 3 – vidutinė; ⃝ 4 – gera; ⃝ 5 – labai gera
