LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETAS
FARMAKOGNOZIJOS KATEDRA
INGA VENCLAVIČIŪTĖ
AUGALINĖS KILMĖS PREPARATŲ VARTOJIMAS
SAVIGYDAI
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
doc., dr. Zita Barsteigienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETAS
FARMAKOGNOZIJOS KATEDRA
TVIRTINU
Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis...
Data...
AUGALINĖS KILMĖS PREPARATŲ VARTOJIMAS
SAVIGYDAI
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
doc., dr. Zita Barsteigienė...
Data...
Recenzentas Darbą atliko
dr. Jurgita Daukšienė Magistrantė
Data... Inga Venclavičiūtė...
Data...
TURINYS
SANTRAUKA...4 SUMMARY...6 ĮVADAS...8 1. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...10 1.1. Darbo tikslas...10 1.2. Darbo uždaviniai...10 2. LITERATŪROS APŽVALGA...112.1. Gydymasis vaistiniais augalais...11
2.2. Augalinis vaistas...12
2.2.1. Apibrėžimas...12
2.2.2. Augalinė vaistinė žaliava...12
2.2.3. Augalinių ir sintetinių vaistų skirtumai...13
2.3. Augalinių vaistų vartojimo būdai, vaistų formos...13
2.3.1. Vaistų patekimo į organizmą būdai...13
2.3.2. Augalinės kilmės preparatai Lietuvoje...14
2.4. Rizikos grupės...15
2.5. Alerginės reakcijos...15
2.6. Terapinės dozės nustatymas...17
2.7.Galimos vaistų – vaistažolių sąveikos...17
2.8. Savigyda...18
3. DARBO METODAI...20
4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...21
4.1. Tirtų asmenų socialinė – demografinė charakteristika...21
4.2. Pacientų požiūris į vaistinius augalus ir augalinius kilmės preparatus...23
4.3. Informacijos apie vaistinius augalus ir jų preparatus šaltiniai...24
4.4. Bendra informacija apie vaistinių augalų ir jų preparatų vartojimą įvairiems susirgimams gydyti28 4.5. Vaistiniai augalai ir augaliniai vaistai...32
IŠVADOS...38
LITERATŪROS SĄRAŠAS...39
SANTRAUKA
I. Venclavičiūtės magistro baigiamasis darbas „Augalinės kilmės preparatų vartojimas savigydai“, mokslinė vadovė doc., dr. Z. Barsteigienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Farmacijos fakulteto, Farmakognozijos katedra. Kaunas.
Darbo tikslas. Nustatyti, kokiais vaistiniais augalais ir jų preparatais dažniausiai gydosi Telšių rajono gyventojai.
Darbo uždaviniai. 1. Apžvelgti literatūrą apie vaistinius augalus, jų preparatus ir vartojimą savigydos tikslais. 2. Apklausti vaistinės klientus ir apibendrinti anketų atsakymų rezultatus, atsižvelgiant į pasiskirstymą tarp lyčių. 3. Išsiaiškinti dažniausiai pasitaikančius negalavimus ir jų gydymą savigydos būdu vaistiniais augalais ar jų preparatais. 4. Nustatyti, kas lemia augalinio preparato pasirinkimą.
Tyrimo metodika. Tyrimo objektas – UAB „Nemuno vaistinė“ vaistinių, esančių Telšių mieste, klientų nuomonė, apie augalinės kilmės preparatų vartojimą savigydai. Tyrimo metodai – kiekybinis tyrimas, instrumentas – anoniminė anketinė apklausa. Pats tyrimas buvo vykdomas gavus leidimą iš „UAB Nemuno vaistinė“ vadovybės. Buvo apklausta 400 respondentų. Tyrimo duomenys apdoroti statistiškai, naudojant Microsoft Office Excel 2007 programą.
Rezultatai. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad vaistinėje dažnesnės klientės – moterys (75,5 proc.) nei vyrai (24,5 proc.). Šiek tiek daugiau nei pusė apklaustųjų 52,5 proc. savigydai dažniau renkasi sintetinius, nei augalinius vaistus, 69,5 proc. nurodė, jog augalinio vaisto pasirinkimą nulemia patys respondentai. Pusei apklaustųjų pagrindinis informacijos šaltinis apie vaistinius augalus ir jų vartojimą yra sveikatos priežiūros specialistų informacija. Pastebėję nepageidaujamą vaisto poveikį, dauguma – 48,5 proc. praneštų gydytojui. Augalinius vaistinius preparatus – 47 proc. apklaustųjų vartoja kaip vaistą gydymui ir kaip maisto papildus, 44,5 proc. - kaip vaistą gydymui ir tik 8,5 proc. – kaip maisto papildus. Dažniausiai (40 proc.) augaliniais vaistais pacientai gydosi peršalimą. Dažniausiai vartojamas vaistinis augalas – pipirmėtė (21,5 proc.). Vaistažolių arbatas dažniausiai perka vaistinėje (70,5 proc.) ir paprastai renkasi lietuviškus augalinius preparatus (93 proc.). Daugumos teigimu – 26 proc. augalinius preparatus vartoja 1 kartą savaitėje (dažniausiai vaistažolių arbatas).
Išvados. 1. Moterims pagrindinis informacijos šaltinis apie vaistinius augalus ir jų preparatus yra vaistininkas, o vyrams – gydytojas. Tiek vyrai, tiek moterys pastebėję, nepageidaujamą preparato poveikį, pirmiausia praneštų gydytojui. 2. Dauguma visuomeninės vaistinės klientų dažniausiai perka augalinės kilmės preparatus, skirtus peršalimui gydyti, o populiariausia augalinio preparato forma – vaistažolių arbata. 3. Vaistažolių arbatas respondentai dažniausiai perka vaistinėse ir laikosi arbatų paruošimo būdo, nurodyto ant pakuotės. 4. Apklausos metu, gauti duomenys parodė, jog dažniausiai
vartojami vaistiniai augalai – pipirmėtė, liepa, čiobrelis, ramunė. 5. Tarp visuomeninės vaistinės lankytojų populiaresni yra lietuvių gamintojų augaliniai preparatai.
SUMMARY
Herbal Preparations in Self-medication, Master's Thesis by I. Venclavičiūtė, thesis adviser Assoc. Prof., Dr. Z. Barsteigienė; Department of Pharmacognosy, Faculty of Pharmacy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas.
Objective of the Thesis. To determine the most prevalent illnesses among the population of Telšiai Region that are commonly self-treated with plant-derived remedies.
Tasks of the Thesis. 1. To examine literature on medicinal plants and their preparations, including their use and self-medication. 2. To interview pharmacy customers and to summarise the obtained results. 3. To determine the most prevalent illnesses and their self-treatment with medicinal plants or their preparations. 4. To identify factors that have the greatest influence on the choice of plant-derived remedies.
Research techniques. Research object: opinions of the customers of UAB Nemuno Vaistinė pharmacies in Telšiai regarding the use of herbal preparations for self-treatment purposes. Research methods: quantitative research through questionnaire survey. The research was authorised by the management of UAB Nemuno Vaistinė. It interviewed 400 respondents. Microsoft Office Excel 2007 was used to statistically process the research data.
Findings. It was found that women are more frequent customers of the pharmacy (75.5 percent) than men (24.5 percent). In self-treatment, slightly more than half of the surveyed (52.5 percent) prefer chemical preparations to plant-derived ones, while 69.5 percent of the respondents said that the choice of a herbal preparation depends on their own preferences only. Half of the surveyed specified that the main source of information on herbal remedies and their use is information provided by health care specialists. If there were any side effects, most of the respondents (48.5 percent) would report them to the doctor. 47 percent of the surveyed person use herbal preparations as both treatment remedies and food supplements: 44.5 percent use them for treatment and only 8.5 percent take them as food supplements. Mostly (40 percent) herbal preparations are used for self-treatment of common cold. The most commonly used medicinal plant is pepermint (21.5 percent). Usually herbal teas are bought at the pharmacy (70.5 percent) and the customers usually prefer Lithuanian herbal preparations (93 percent). 26 percent of the respondents said that they use herbal teas once per week.
Conclusions. 1.The research found that the choice of a herbal product is usually made by the respondents themselves but they nevertheless rely on the information obtained from health care specialists when they seek more details about herbal preparations and their use or if they notice any side effects. 2. Most of the customers in the Nemuno Vaistinė pharmacy drink herbal teas once per week. 3. Herbal preparations are mostly used in self-medication of common cold. 4. Herbal teas are
usually bought at the pharmacy. 5. The data obtained during the survey revealed that the most commonly used medicinal plant is pepermint.
ĮVADAS
Nuo senų laikų, nežiūrint į individo išsilavinimą, amžių, lytį ar socialinę padėtį, didžiausias žmogaus noras visada buvo – išlikti sveikam. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą sveikata apibrėžiama kaip – asmens fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Lietuvos respublikos gyventojai privalo rūpintis savo, savo vaikų, įvaikių, globotinių ar tėvų sveikata. [9]
Augalinis vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio veiklioji medžiaga yra arba augalinė medžiaga, arba augalinis ruošinys, arba tokios augalinės medžiagos ir tokio augalinio ruošinio mišinys. [8]
Savigyda – tai gydymasis savo nuožiūra pasirinktais nereceptiniais vaistiniais preparatais.[17] Savigydos srityje XIX – XX a., kai mokslas stipriai pažengė chirurgijos, diagnostikos, terapijos ir farmacijos srityje, įvyko didžiulis perversmas, žmonės palaipsniui ėmė patikėti savo sveikatą gydytojams. Galiausiai apie XX a. vidurį susiformavo toks požiūris, jog savigyda visiškai sveikatos negerinanti ir nereikalinga praktika. Nors šiandiena daugelyje šalių visuomenė ir aplinkybės pasikeitė, tačiau toks požiūris į sveikatos priežiūra, gydymą ir profilaktiką yra kai kur išlikęs. [26] Dabartiniai žmonės yra labai žingeidūs ir informacinės technologijos leidžia domėtis viskuo, sveikatos priežiūra yra viena iš aktualiausių temų. Tačiau sveikatos priežiūros specialistai vis tiek išlieka visuomenei reikalingi, nes jie gali profesionaliai pakonsultuoti gydymo klausimais, diagnozuoti ligas ir suteikti kitas paslaugas. Pagal PSO apibrėžimą sveikata - fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas. [24] Todėl šiandienos žmogus jaučia didelę atsakomybę ir turi teisę už savo ir savo artimųjų sveikatą. Yra nustatyta, kad 2011 metais nereceptinių vaistų rinka padidėjo 7 % palyginus su 2010-aisiais.[15] Šią teigiamą dinamiką galėjo nulemti daugybe priežasčių, tokių kaip – žmonių informavimas apie preparatus, tais metais vyraujančios įvairios pandemijos ir kitos ligos, pagerėjęs vaistinių prieinamumas dėl vaistinių tinklų plėtros ypač atokiose vietovėse, gydytojų stoka ir jų užimtumas. [18]
Per pastaruosius 20 metų dėl daugybės priežasčių (žmonių gyvenimo būdo pasikeitimas, dėl laiko trūkumo, pakitusios mitybos ir t.t.) atsirado daugiau lengvų sveikatos sutrikimų ir žinoma savigydos populiarumas ženkliai išaugo. Turimais pasaulinio masto duomenimis, 50% žmonijos susidūrę su lengvais negalavimais (virškinimo sutrikimai, galvos skausmas, raumenų skausmas, peršalimas) užsiima savigyda – naudoja šaltį, šilumą, kompresus, įvairias voneles, inhaliacijas ir pn. 25% žmonijos – kreipiasi į specialistus, o likusieji 25 % stengiasi pasveikti vartodami nereceptinius vaistinius preparatus. [25]
Įvairūs savigydos aspektai buvo tirti anksčiau įvairių autorių, tačiau augalinės kilmės preparatų vartojimas šiam tikslui Lietuvoje atliktas pirmą kartą. Tyrimo tema aktuali, nes esant didelėms eilėms sunku patekti pas gydytojus, trūkstant laiko, vis daugiau žmonių imasi savigydos.
Paplitusi nuomonė, kad augaliniai vaistai yra saugūs ir efektyvūs, todėl dažnas renkasi augalinės kilmės preparatus. Tyrimui pasirinkta vaistinė, todėl kad dažniausiai čia lankosi žmonės turintys vienokių ar kitokių sveikatos problemų, ir yra ta vieta, kur apsisprendžiama pirkti ar nepirkti, o jei pirkti tai kokį preparatą – augalinį ar sintetinį, pasitarti su farmacijos specialistu ar pasikliauti savo žiniomis.
Praktinė darbo reikšmė - nustatyti, kokiais negalavimais daugiausia skundžiasi ir kokiais vaistiniais augalais ar jų preparatais juos gydo Telšių rajono gyventojai.
1. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
1.1. Darbo tikslas
Nustatyti, kokiais vaistiniais augalais ir jų preparatais dažniausiai gydosi Telšių rajono gyventojai.
1.2. Darbo uždaviniai
1. Apžvelgti literatūrą apie vaistinius augalus, jų preparatus ir vartojimą savigydos tikslais. 2. Apklausti vaistinės klientus ir apibendrinti anketų atsakymų rezultatus, atsižvelgiant į pasiskirstymą tarp lyčių.
3. Išsiaiškinti dažniausiai pasitaikančius negalavimus ir jų gydymą savigydos būdu vaistiniais augalais ar jų preparatais.
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1. Gydymasis vaistiniais augalais.
Visose civilizacijose žmonės gydydavosi vaistiniais augalais. Išliko žinių, kad Kinijoje jie vartoti penki tūkstančiai metų prieš Kristų. Mesopotamijoje ir Egipte dantiraščio lentelės ir papirusai liudija, kad jie vartoti nuo seniausių laikų. [2]
Vienas garsiausių filosofų ir gydytojų Hipokratas (460-377 m. m. p. e.) surinko daugiau kaip apie 236 augalų rūšis informaciją, ją susistemino ir aprašė ,,Corpus Hyppocraticum“ knygoje. [31] O keletą amžių vėliau Dioskoridas (I a. pr. Kr.) savo veikale ,,De materija medica“ aprašė daugiau nei penkis šimtus augalų ir jų vartojimo būdus, juo remtasi kaip žinynu iki XVIII amžiaus. [2]
Panašūs buvo ir Galjeno darbai (129 – 201). Šis buvo tvirtai įsitikinęs ir visiems teigė, kad balastinės medžiagos, esančios augaluose, nepasižymi gydomosiomis savybėmis ir būtent todėl nebūtinos žmogaus organizmui. Jo nuopelnai minimi šiomis dienomis ir dėl to, kad išrado ekstrahavimo metodus, kurių dėka iš vaistinių augalų išekstrahuodavo veikliąsias medžiagas, o tirpikliais naudojo vandenį, actą ir vyną. [2]
Jau vėliau augalinius etanolinius ekstraktus (vadinamus Galeno preparatais) pradėjo gaminti Paracelsas (1493-1541 m.). Jo nuomone, actas ir vynas blogi ekstrahentai. [28, 30, 32] Be viso šito, Paracelsas kaupė informaciją apie vaistinių augalų morfologiją ir jų gydomąsias savybes. [33, 6]
Atsivėrę prekybos keliai į Indiją ir Aziją, bei ėmus plisti arabų kultūrai, prasiplėtė augalų terapijos arsenalas. Naujojo Pasaulio atradimas (1942 m.) ir jo augalijos įvairovė padarė didelę įtaką ir maisto produktams (bulvė, pomidoras, kukurūzai), ir farmakopėjai (vaistinė ipekakuana, chininmedis). Tuomet buvo pradėta imtis farmakologinių tyrimų, kuriais siekta išsiaiškinti įvairiapusį augalų veikimą (1 lentelė). [2]
1 lentelė. Pagrindinės augalų veikliosios medžiagos ir jų indikacijos
(Lapraz J. C., de Clermont-Tonnerre M. L. Indvidualizuota medicina. Vilnius; 2013. p. 145-153)
Veiklioji medžiaga Indikacija Augalas
Chininas Maliarija Chininmedis
(Cnchona)
Kolchininas Podagra Rudeninis vėlyvis
(Colchinum autumnale)
Ergotaminas Migrena Skalsiagrybis
(Claviceps purpurea)
Digoksinas Širdies ligos Paprastoji rusmenė
2.2. Augalinis vaistas.
2.2.1. Apibrėžimas
Pagal PSO augaliniai vaistai – tai veikliosios medžiagos išgautos iš įvairių augalų dalių ar augalinė žaliava, kuri gali būti neapdorota arba apdorota, pridedant tam tikras pagalbines medžiagas t. y. tirpiklių, skiediklių ir įvairių konservantų. [19]
Augaliniai vaistai užima tarpinę vieną tarp sintetinių vaistų ir maisto. Viename vaistinių augalų spektro gale yra stiprūs vaistai, vartojami kaip pagrindinė šiuolaikinių vaistų veiklioji medžiaga. Čia priskiriamos aguonos ir šunvyšnė, kurios yra naudojamos opiumo ir atropino gamybai. Kitame spektro gale yra mitybiškai vertingi vaistai, tokie kaip pūslėtasis guveinis ir asiūklis – jie yra vitaminų ir svarbiausių maistingųjų medžiagų šaltinis. [12]
2.2.2. Augalinė vaistinė žaliava
Augalinių vaistų gamyba gali apimti bet kurį augalą ir bet kurią augalo dalį:
Žievės (Cortices)- išorinė medžių ir krūmų stiebų, šakų, šaknų dalis, išsidėsčiusi į išorę nuo brazdo.
Lapai (Folia) – vaistinė žaliava, kurią sudaro išdžiovinti arba tik nuskinti lapai ar atskirti sudėtinio lapo lapeliai.
Žiedai (Flores). Farmacijoje žiedais vadinama vaistinė žaliava, kurią sudaro džiovinti žiedai arba žiedynai ir jų dalys: žiedynai (šlamučių, ramunių, medetkų, arnikų, liepų), žiedai (dedešvų) ir atskiros jų dalys (kukurūzų purkos).
Vaisiai ir sėklos (Fructus et semina). Farmacijoje vaisiais vadinami paprasti, sudėtiniai ir netikrieji vaisiai, vaisynai ir jų dalys; sėklomis – nesmulkintos sėklos ir atskiros jų dalys.
Požeminė dalis. Šaknys (Radices), šakniastiebiai (Rhizomata),šakniastiebiai ir šaknys (Rhizomata et radices), šakniastiebiai su šaknimis (Rhizomata cum radicibus), svogūnai (Bulbi), gumbai (Tubera) ir gumbasvogūniai (Bulbotubera). Farmacijoje naudojamos džiovintos, rečiau šviežios, požeminės daugiamečių augalų dalys, paruoštos rudenį arba pavasarį. [11]
Lietuvoje informacija apie vaistinių augalų gydomąsias savybes buvo nuolat kaupiama ir perduodama iš kartos į kartą, prie viso šito prisidėjo daugybė žmonių: K. Grybauskas, J. Pabrėža, J. Jundzilas, S. Gorskis, J. Brizinas, E. Šimkūnaitė, S. Daukantas. [14] O ekstraktai ir tinktūros pradėti gaminti jau XX a. pirmoje pusėje iš supirktų vaistinių augalinių žaliavų. Šiomis dienomis šios vaistų formos vienos iš populiariausių. [29,6]
2.2.3. Augalinių ir sintetinių vaistų skirtumai
Augaliniai vaistai nuo sintetinių skiriasi šiais pagrindiniais aspektais:
Veikimo principas dažniausiai nežinomas;
Standartizacija, stabilumo ir kokybės kontrolė yra įmanoma, tačiau nėra lengvai įgyvendinama;
Toksikologiniai ir klinikiniai tyrimai, įrodantys augalinių vaistų veiksmingumą ir saugumą yra labai retai atliekami;
Liaudies medicinoje jų vartojimas paremtas empirine patirtimi;
Jie turi platų gydymo spektrą ir yra tinkami daugeliui lėtinių ligų;
Daugelis mano, kad šalutiniai poveikiai pasireiškia žymiai rečiau arba išvis nebūna, tačiau klinikiniai tyrimai atlikti su atsitiktinėmis imtimis parodė, kad jie taip pat egzistuoja;
Jie paprastai kainuoja mažiau nei sintetiniai vaistai. [16]
2.3. Augalinių vaistų vartojimo būdai, vaistų formos
2.3.1. Vaistų patekimo į organizmą būdai
Cheminiai junginiai iš vaistinių augalų, siekiant kad jie būtų veiksmingi, turi gerai rezorbuotis. Veikliųjų medžiagų patekimas į ląsteles ir kraujotaką priklauso nuo poliariškumo, stabilumo ir kitų dalyvaujančių cheminių junginių savybių, taip pat nuo vartojimo būdo. Kai kurie junginiai patekę į virškinimo traktą deaktyvuojasi, tačiau yra labai aktyvūs, kai suleidžiami tiesiai į kraują. Lakieji junginiai gali būti veiksmingi juos kvėpuojant ( pvz.: aromaterapijoje), bet dažniausiai neaktyvūs vartojant juos oraliniu būdu. [22]
Per burną. Dažniausiai šiuo būdu vartojami užpilai, tinktūros, nuovirai, sirupai, tabletės, kapsulės (kartais dedama po liežuviu).
Per nosį. Milteliai (arba suspensija) gali būti įkvėpiami į nosies ertmę, kai veiklieji junginiai yra absorbuojami per gleivinę.
Vietiškai. Losjonai, aliejai ar kremai, kurių sudėtyje yra vaistinių augalų ir jų ekstraktų, jie tepami tiesiogiai ant odos, kad veiklieji junginiai galėtų rezorbuotis.
Į tiesiąją žarną. Žvakutės. Skystieji preparatai gali būti skiriami klizmoms. Aktyvius junginius rezorbuoja tiesios žarnos gleivinė. Kartais reikia apeiti skrandį, kad veikliosios medžiagos neprarastų savo aktyvumo, nebūtų jos modifikuotos skrandžio rūgščių.
Rūkymui ir garinimui. Dūmai iš įvairių degančių medžiagų yra inhaliuojami, tuomet aktyvūs junginiai absorbuojami per plaučius. Dažnai vaistinių augalų eteriniai aliejai yra inhaliuojami mišinyje kartu su vandeniu.
Maudymuisi. Augalai ar augaliniai ekstraktai gali būti pridedami į vandens vonią.
Injekcijos skirtos vartoti po oda, į raumenis, ar į veną. Tai svarbu, tuomet, kai tam tikri junginiai yra visiškai neaktyvūs, vartojant juos kitu būdu (pvz.: per burną), bet labai aktyvūs kai sušvirkščiami į kraują.[22]
2.3.2. Augalinės kilmės preparatai Lietuvoje
Mūsų šalyje yra užregistruota daugybė įvairiausių formų augalinių preparatų – tabletės, geliai, kapsulės, tepalai, arbatos, sirupai, žvakutės, aliejai, tinktūros, ekstraktai, sultys, balzamai ir daugelis kitų. Didžiausią dalį tarp šių preparatų sudaro vienkomponentės arbatos.[1, 5] Lietuvoje gausiausias vaistinės žaliavos asortimentas ir didžiausi jų kiekiai gydomųjų arbatų gamybai sunaudojami UAB „Švenčionių vaistažolės“ ir firmos „Acorus calamus“. Vaistažolėmis domisi ir palyginti daug sunaudoja fitoterapinės laboratorijos, savarankiškai dirbantys fitoterapeutai ir specializuotos vaistinės. Daugiausia vaistinių arbatų skiriama įvairiems virškinimo sutrikimams gydyti: skrandžio sulčių išskyrimui gerinti, apetitui žadinti, spazmams žarnyne šalinti, tulžies išsiskyrimui skatinti, vidurių pūtimui mažinti, pykinimui slopinti, gastrito, hepatito, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės atvejais. [1, 5]
2.4. Rizikos grupės.
Rizikos grupei, dėl pakitusios medžiagų apykaitos, dažniausiai priskiriami:
Vaikai;
Senyvo amžiaus žmonės;
Nėščiosios ir krūtimi maitinančios moterys.
Šiems žmonėms yra didesnė tikimybė pasireikšti nepageidaujamoms vaistų reakcijoms, todėl labai svarbu atidžiai parinkti medikamentinį gydymą. Dauguma mano, kad augaliniai preparatai lyginant su sintetiniais yra saugesni, nes vartojant juos, mažiau pasireiškia vaistų šalutinis poveikis. Tačiau, tai yra tik įsitikinimas, nes objektyvios informacijos apie augalinių preparatų saugumą rizikos grupei nėra. Rizikos grupei priklausantys asmenys vartoti augalinius preparatus, turi labai atsargiai, nes kaip jau buvo minėta, dėl pakitusios medžiagų apykaitos, gali sumažėti arba padidėti terapinės ir toksinės dozės. [20]
Nėštumo metu taip pat pakinta ir pasiskirstymo tūris, tai taipogi labai lemia dozių pasikeitimus, yra ir tokių augalinių priemonių, kurių nėštumo metu vartoti negalima. Tokie augalai yra šventagaršvė, kininis skudutis, taukė, gulsčiasis inkaruotis, ženšenis, sibirinis ženšenis, paprastoji rasakila, saldymedis, sukatžolė (išskyrus paskutines tris savaites), pipirinė mėta, šalavijas, čiobrelis, miltinė meškauogė, verbena, gauruotoji dioskorėja ir paprastoji kraujažolė.[12]
Maitindama krūtimi moteris turėtų vengti tų augalinių vaistų, kurių negalima duoti kūdikiams. Joms taip pat reikėtų vengti šalavijų, dėl kurių gali sumažėti pieno. Kiti rizikos grupės asmenys – vyresnio amžiaus žmonės ir sergantys lėtinėmis ligomis, turėtų susirūpinti dėl vaistų sąveikos tarp pasirinktų augalinių preparatų ir jau vartojamų gydytojo išrašytų receptinių vaistų. Todėl visi rizikos grupei priklausantys asmenys bet kokius preparatus gali vartoti tik tada, kai nustatyta, kad nauda yra didesnė už riziką. [30]
2.5. Alerginės reakcijos
Buvo manoma, kad vartojant augalinius preparatus kartais alerginės reakcijos pasitaiko, tačiau jos būna labai retai. Šiandiena formuojasi kiek kitokia nuomonė, kuri remiasi žmonių patirtimi ir tyrimų duomenimis. Lentelėje matome dažniausiai pasitaikančias alergines reakcijas ir jas sukeliančius augalus (2 lentelė). [20]
2 lentelė. Dažniausiai pasitaikančios alerginės reakcijos ir jas sukeliantys augalai
(Mills S., Kerry B., The essential guide to herbal safety. Churchill Livingstone; 2004 p. 8 – 26; 30– 75.)
Alerginės reakcijos: Dažniausiai alergines reakcijas
sukeliantys augalai:
Alerginis kontaktinis dermatitas
Kalninė arnika, Vaistinė ramunė, Kilnioji blezdingūnė, Didysis debesylas, Česnakas valgomasis, Centelė azijinė, Levanda, Paprastasis saldymedis, Laukinė mira, Šaltmetė,
Vaistinė verbena
Daugiaformė eritema Arbatmedis, Vienmetė paprika
Sisteminis kontaktinis dermatitas Ežiuolė, Paprastoji rykštenė, Svaigusis
pipiras, Papaja
Dilgėlinė Valgomasis česnakas, Ežiuolė
Akių alerginės reakcijos Vaistinė ramunė, Sodinis hamamelis.
Burnos alerginės reakcijos Piprmetė
Astma Ežiuolė
Anafilaksinis šokas
Vaistinė ramunė,Valgomasis česnakas, Ežiuolė, Sėjamasis linas, Balkšvasis gyslotis,
Vaistinis čiobrelis
Kaip matome lentelėje, alerginės reakcijos svyruoja nuo odos alergijos iki anafilaksinio šoko. Daugeliu atveju šios alerginės reakcijos yra nenuspėjamos, todėl gydytojas ar farmacijos specialistas turi perspėti pacientą, jog bet kokie augaliniai vaistai gali sukelti šias alergijas. Skiriant vaistinius preparatus asmenims, turintiems alergiją tam tikriems augalams, turi būti įvertinta alergijos rizikos ir naudos santykis. Ypač reiktų atkreipti dėmesį, kai skiriami vaistai iš tos pačios šeimos, kuriai priklauso ir augalas, nuo kurio pacientui jau buvo pasireiškusi alergija. [20]
2.6. Terapinės dozės nustatymas.
Paprastai sintetiniai vaistai, turi vieną cheminį junginį, kuris yra tiksliai dozuotas. Tačiau bet kokie vaistiniai augalai skiriasi savo veikliųjų medžiagų kiekiu, tai lemia daugybė veiksnių, tokie kaip – skirtingi genotipai, augalų augimo sąlygos, derliaus nuėmimo laikas ir vaistažolių perdirbimo procesas ir kt. Liaudies medicinoje vartoja vaistažoles ir daugybė receptų, kur gali naudoti skirtingas to paties augalo dalis, gaminti skirtingus ekstraktus, derinius su kitomis vaistažolėmis, na ir žinoma, tuomet skiriasi terapinė dozė, atsižvelgiant į receptą. [20]
2.7.Galimos vaistų – vaistažolių sąveikos
3 lentelė. Galimos vaistų – vaistažolių sąveikos
(Mills S., Kerry B., The essential guide to herbal safety. Churchill Livingstone; 2004 p. 8 – 26; 30– 75.)
Augalas Vaistas Galima sąveika
Mėlynė (Vaccinium myrtillus) Varfarinas Esant didelei mėlynių dozei, padidėja kraujavimas Pūslėtasis guveinis (Fucus
vesiculous) Tiroksinas
Gali sustiprinti vaistų poveikį.
Kofeiną kaupiantys augalai (pvz.:Guarana, Matė)
Aspirinas Karbamazepinas Kvinolonų grupės antibiotikai
(Pvz.:Norfloksacinas, Ciprofloksacinas, Enoksacinas)
Teofilinas
Gali sustiprinti vaisto poveikį
Gali sumažinti biologinį vaistų įsisavinimą.
Gali pakeisti vaistų kinetiką; Kofeino koncentracija kraujo
plazmoje gali padidėti. Gali sumažinti vaistų metabolizmą Augalai kaupiantys širdį
veikiančius glikozidus pvz.: paprastoji pakalnutė (Convallaria majalis), paprastasis adonis (Adonis
vernalis)
Kalcis, gliukokortikoidai, vidurius laisvinantys preparatai
Gali sustiprinti vaistų poveikį ir sukelti jų šalutinį poveikį
Paprika AKF inhibitoriai
Teofilinas
Gali sukelti kapsaiciną Padidėja absorbcija ir biologinis
prieinamumas Valgomasis salieras (Apium
graveolens)
Tiroksinas
Prieš trombocitiniai vaistai Hipotenziniai vaistai
Sumažėja serume tiroksino Gali sustiprinti vaistų poveikį Gali sustiprinti vaistų poveikį Siauralapė ežiuolė (Echinacea
angustifolia), Rausvažiedė ežiuolė (E. purpurea)
Imunosuprasantai
Gali sumažinti vaistų veiksmingumą.
Valgomasis česnakas (Allium sativum)
Aspirinas Paracetamolis
Varfarinas
Gali padidinti kraujavimo laiką Keičiasi vaisto metabolizmas Gali sustiprinti vaistų poveikį;
Didelės dozės gali padidinti kraujavimą.
Tikrasis imbieras (Zingiber officinale)
Antacidiniai vaistai Varfarinas
Gali sumažėti vaistų efektyvumas Gali padidėti rizika savaiminio
kraujavimo Dviskiautis ginkmedis (Ginkgo
biloba)
Prieštrombocitiniai ir antikoguliantiniai vaistai;
Tiazidiniai diuretikai
Padidėja polinkis į kraujavimą; Gali pakelti kraujo spaudimą Kininis arbatmedis (Camellia
sinensis) Varfarinas
Gali sumažėti vaistų veiksmingumas Pipirmetė ( Mentha piperita),
Vaistinė ramunė (Matricaria recutita) Kininis arbatmedis
(Camellia sinensis)
Geležis Slopina geležies absorbciją Vaistinis valerijonas (Valeriana
officinalis) Slopinantys CNS, alkocholis Gali stiprinti vaistų poveikį
Ženšenis (Panax ginseng) Antihipertenziniai ir Varfarinas Gali sumažinti vaistų veiksmingumą
2.8. Savigyda
Savigyda – tai gydymasis savo nuožiūra pasirinktais nereceptiniais vaistiniais preparatais.[17]
Pagal Europosi institucijas:
Gydytojai pritaria, kad:
o Savigyda tai smulkių ligų ir simptomų gydymas bereceptiniais vaistais; o Vaistininkų ir gydytojų teikiama informacija apie savigydą ir racionalų vaistų vartojimą yra labai svarbi, o vaistų gamintojai yra atsakingi už teikiamą informaciją apie jų produkciją;
o Visi medikamentai (tame tarpe ir vartojami savigydai) privalo atitikti Europos Sąjungos reikalavimus veiksmingumui, saugumui ir kokybiškumui;
o Už savigydą atsako pacientas (todėl labai svarbu, kad būtų perskaitytas informacinis vaistų lapelis ar etiketė);
o Savigyda paprastai negali trukti ilgiau 3-7 dienų;
o Į gydytoją reikia kreiptis, kai neteisingai pasirinkta savigyda, o tai išduoda šie požymiai:
Jaučiamas smarkus skausmas;
Simptomai jaučiami ilgiau kaip septynias dienas;
Buvo vartojami vienas ar daugiau medikamentų, tačiau rezultatai nepagerėjo;
Būklė vis blogėja;
Pasireiškė nepageidaujama reakcija;
Jaučiamos psichologinės problemos (depresija, apatija ir kt.); Pacientas jaučia, kad iškilusios sveikatos problemos yra rimtos.
o Atsargiai savigyda užsiiminėti, kai vaistų vartojimas gali turėti įtakos vaisiui, nėštumo metu, ar naujagimiui, maitinant krūtimi. [21]
Tinkamai pasirinktos savigydos teikiama nauda:
o Leidžia gydytis ir pasveikti kaimų, nuošalių vietovių gyventojams, kuriems susisiekimas su gydytoju reikalauja laiko ir išlaidų;
o Patys pacientai gali kontroliuoti, kai kurias lėtines ligas ir chroniškus susirgimus;
o Palengvėja medicinos darbuotojų darbas;
o Išgydomi kai kurie simptomai ir išvengiamos ligos, kurioms esant nebūtina kreiptis į gydytoją. [27]
Tinkamai pasirinkta savigyda yra naudinga pacientams laiko ir ekonominiu atžvilgiu, dėl sumažėjusių vizitų pas gydytoją, o tai taip pat padeda sumažina eilių problemą įvairiose gydymo įstaigose. [27]
Anot Europos komisijos, visuomenė gali užsiimti savigyda gydant tokias ligas ir simptomus: o Sutrikusį virškinimą;
o Gripą ir peršalimo simptomus (gerklės skausmą); o Karpas;
o Diarėją;
o Odos pažeidimus ir ligas: egzema, įpjovimas, vabzdžių įgėlimas, nudegimas saulėje ir t.t.
o Obstipaciją; o Infekcijas;
o Įvairaus stiprumo skausmus; o Opas.[21]
3. DARBO METODAI
Kokiais negalavimais dažniausiai skundžiasi ir imasi jų savigydos vaistiniais augalais ar jų preparatais Telšių rajono gyventojai, buvo tiriama aplankius UAB „Nemuno vaistinė“ vaistines Telšiuose ir apklausus vaistinės klientus.
Šiuo tikslu darbas buvo vykdomas tokiais etapais:
1. Etapas. Apžvelgti mokslinės literatūros šaltiniai apie vaistinius augalus ir jų preparatus, vartojimą ir
savigydą.
2. Etapas. Parengtas klausimynas, kurį sudaro anketa iš 21 klausimo.
3. Etapas. Nuo 2012 iki 2014 metų buvo atrenkami ir apklausiami 400 respondentų, kurie lankėsi
Telšių miesto UAB „Nemuno vaistinė“ vaistinėse. Tyrimo metu naudotas biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimas atlikti apklausą ir surinktų duomenų analizę, prieš tai gavus įstaigos vadovo leidimą. Atvykus į kiekvieną vaistinę su atliekamu tyrimu buvo supažindinamas vaistinės vedėjas, atrenkami vaistinės klientai gyvenantys Telšiuose ar Telšių rajone, kurių amžius – 18 metų ir daugiau,
supažindinti su tyrimo esme ir pakviesti dalyvauti tyrime. Taip buvo atrinkta 400 respondentų. Kai pacientai sutikdavo dalyvauti tyrime, tyrėjai ar patys vaistinės klientai užpildydavo anketą (1 priedas), kuria buvo vertinama dažniausiai vartojami vaistiniai augalai ar jų preparatai, įskaitant maisto papildus, aiškinamasi kurie vaistai augaliniai ar sintetiniai labiau priimtini, kokie susirgimai ar
negalavimai dažniausiai gydomi augaliniais vaistais, ar juos vartoja tik kaip maisto papildą, kas būtent nulemia, kad pacientas pasirenka augalinį vaistą, iš kur įsigyja vaistažolių – augina, renka natūraliai augančias gamtoje ar perka, jei perka tai dažniau lietuviškas ar importuotas, ar pacientams nuo augalinių vaistų buvo pasireiškęs nepageidaujamas poveikis, ar kam nors praneštų pastebėję nepageidaujamą poveikį, ar jaučia kokį tai poveikio skirtumą jei vartoja vaistą ar maisto papildą
pagamintą iš to paties augalo, ar visada prisimena nuo ko vartoti preparatą jei nenurodyta ant pakuotės, kokia vaisto forma pacientams labiausiai priimtina. Taip pat buvo vertinama, kaip pacientai vaistažoles laiko namuose, ar laikosi arbatų paruošimo būdo nurodyto ant pakuotės ir kaip dažnai vartoja
augalinius preparatus.
4. Etapas. Apklausiamiems pacientams buvo užduodama nemažai atvirų klausimų. Šio etapo metu
gauti duomenys buvo sugrupuoti, kiekvienam klausimui priskiriami po 3-4 atsakymo variantus, kad būtų galima juos statistiškai apdoroti.
5. Etapas. Duomenis analizuoti naudojant Microsoft Office Excel 2007. Atlikta aprašomoji ir
4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
4.1. Tirtų asmenų socialinė – demografinė charakteristika
Tyrime dalyvavo 400 suaugusieji Telšių rajone gyvenantys asmenys, kurie lankėsi Telšių UAB „Nemuno vaistinė“ priklausančiose vaistinėse. Visi klientai buvo ištirti pagal aprašytą metodiką.
Atliktame tyrime dalyvavusių asmenų pasiskirstymas pagal lytį pateiktas 1 paveikslėlyje. Iš 400 dalyvavusių UAB „Nemuno vaistinė“ vaistinės klientų 98 (24,5 proc.) buvo vyrai, ir 302 (75,5 proc.) – moterys.
1 pav. Apklausoje dalyvavusių asmenų pasiskirstymas pagal lytį
Apklaustų vaistinės klientų amžius buvo nuo 18 iki 92 metų, vidutinis klientų amžius 42,41 metai. Daugiausia buvo apklausta klientų, kuriems tyrimo metu buvo nuo 18 iki 55 metų (73 proc.). (2 pav.)
2 pav. Apklausoje dalyvavusių asmenų amžiaus grupės 24,5% 75,5% Vyrai Moterys 73% 27% 18 - 55 metų 56 - 92 metų
Šiek tiek daugiau apklausta Telšių miesto gyventojų – 218 (54,5 proc.), o likę 182 (45,5 proc.) gyvena Telšių rajone ar kaime. (3 pav.)
3 pav. Apklausoje dalyvavusių asmenų gyvenamoji vieta
Apklaustųjų Telšių miesto gyventojų didžiąją dalį sudarė moterys – 184 (46 proc.) ir tik 34 (8,5 proc.) vyrų. Rajone ar kaime gyvenančių apklaustųjų tarp moterų ir vyrų skaičiaus ne toks didelis skirtumas, moterų apklausta – 118 (29,5 proc.), vyrų – 64 (16 proc.). (4 pav.)
4 pav. Apklausoje dalyvavusių vyrų ir moterų gyvenamoji vieta 54,5% 45,5% Miestas Kaimas 8,50% 16,00% 46,00% 29,50% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% 50%
Miestas Rajonas ar kaimas
Vyrai Moterys
Išsilavinimas – dažniausiai vidurinis ir žemesnis – 264 (66 proc.), aukštasis 84 (21 proc.), rečiau – aukštesnysis (spec. vidurinis) 52 (13 proc.). (5 pav.)
5 pav. Apklausoje dalyvavusių asmenų išsilavinimas
4.2. Pacientų požiūris į vaistinius augalus ir augalinės kilmės preparatus
Tyrime dalyvavę vaistinės klientai teigė, kad savigydai dažniau renkasi sintetinius vaistus – 210 (52,5 proc.) ir šiek tiek rečiau augalinius 190 (47,5 proc.). (6 pav.)
6 pav. Augalinių ar sintetinių vaistų pasirinkimas 66%
13%
21%
Vidurinis ir žemesnis: Aukštesnysis Aukštasis
52,5% 47,5%
Augalinius vaistus dažniau renkasi moterys – 158 (39,5 proc.), šiek tiek rečiau sintetinius – 144 (36 proc.). Vyrai priešingai – dažniau renkasi sintetinius – 66 (16,5 proc.), o kad renkasi augalinius atsakė tik 32 (8 proc.) vyrų. (7 pav.)
7 pav. Moterų ir vyrų pasirinkimas tarp sintetinių ir augalinių vaistų
4.3. Informacijos apie vaistinius augalus ir jų preparatus šaltiniai
Visa informacija, kurią gauna pacientas apie vaistinius augalus ir jų preparatus, išsiskiria į dvi grupes:
1. Sveikatos priežiūros specialistų informacija;
2. Ne sveikatos priežiūros specialistų patarimai: speciali reklaminė medžiaga, knygos ir kt.
Į klausimą „Kas nulemia, kad pasirenkate augalinį preparatą“ daugiausia apklaustųjų 278 (69,5 proc.) atsakė, jog renkasi patys, 208 (52 proc.) moterys ir 70 (17,5 proc.) vyrai. Kur kas mažiau – 72 (18 proc.) atsakė, jog apsispręsti padeda vaistininko pasiūlymas, iš kurių 56 (14 proc.) moterys ir 16 (4 proc.) vyrai. Kad augalinį preparatą jiems pasiūlo arba išrašo gydytojas atsakė mažiausiai 64 (16 proc.) – moterų 46 (11,5 proc.), vyrų 18 (4,5 proc.). (8 pav.)
14 žmonės (6 vyrai ir 8 moterys) į šį klausimą atsakė, pasirinkdami daugiau nei po 1 atsakymą: 8,00% 16,50% 39,50% 36,00% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% Augalinius Sintetinius Vyrai Moterys
4 vyrai nurodė, jog dažniausiai renkasi augalinius preparatus jie patys ir jų pasirinkimą nulemia vaistininko pasiūlymas; 2 vyrams pasiūlo ar išrašo gydytojas ir taip pat pasiūlo vaistininkas.
6 moterims augalinį preparatą pasiūlo arba išrašo gydytojas ir pasiūlo vaistininkas, 2 moterys atsakė, jog augalinį preparatą renkasi dažniausiai jos pačios arba pasiūlo vaistininkas.
8 pav. Augalinio preparato pasirinkimą nulemiantys asmenys
Pusei apklaustųjų pagrindinis informacijos šaltinis apie vaistinius augalus ir jų vartojimą yra - sveikatos priežiūros specialistų informacija:
104 (26 proc.) gydytojo patarimai;
96 (24 proc.) vaistininko informacija. Visiems kitiems likusiems:
74 (18,5 proc.) kiti asmenys;
68 (17 proc.) knygos;
60 (15 proc.) spauda;
44 (11 proc.) speciali reklaminė medžiaga;
40 (10 proc.) TV ir radijas,
26 (6,5 proc.) kita. (9 pav.)
4,50% 4,00% 17,50% 11,50% 14,00% 52,00% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% Pasiūlo ar išrašo gydytojas
Pasiūlo vaistininkas Renkasi patys
Vyrai Moterys
9 pav. Pagrindinis informacijos šaltinis apie vaistinius augalus ir jų vartojimą
Moterims pagrindinis informacijos šaltinis apie vaistinius augalus ir jų vartojimą – vaistininko informacija (20 proc.) ir gydytojo patarimai (19,5 proc.);
Vyrams - gydytojo patarimai (6,5 proc.) ir kiti asmenys (5 proc.).
Atsižvelgus į moterų atsakymus, galime daryti prielaidą, kad iškilus sveikatos problemoms dažniau jos skuba pasikonsultuoti su vaistininku nei su gydytoju. Gal būt todėl, kad šiomis dienomis vaistininkas lengviau prieinamas.
Vyrai priešingai nei moterys – daugiausia nurodė, kad pagrindinis informacijos šaltinis yra gydytojo patarimai, o antroje vietoje – kiti asmenys. Keletas vyrų įvardijo „Kitus asmenis“ - žmoną, turbūt daugelis vyrų ištikus nelabai rimtoms sveikatos problemoms pirmiausia pasitaria su žmona, o pablogėjus situacijai arba vieniši vyrai, kreipiasi dažniau į gydytojus, nei į vaistininkus.
Remdamiesi savo patirtimi apie augalinį preparatą rekomenduotų kitiems asmenims 348 (87 proc.) asmenys, iš kurių 272 (68 proc.) sudarė moterys ir 76 (19 proc.) vyrai .Tik 30 (7,5 proc.) moterų ir 22 (5,5 proc.) vyrai augalinio preparato nerekomenduotų kitiems. (10 pav.)
3,00% 2,50% 3,50% 2,00% 4,00% 6,50% 5,00% 1,00% 12,00% 7,50% 13,50% 9,00% 20,00% 19,50% 13,50% 5,50% 0% 5% 10% 15% 20% 25% Vyrai Moterys
10 pav. Kitiems rekomenduotų augalinį vaistinį preparatą remdamiesi savo patirtimi
Respondentai atsakę, jog nerekomenduotų, motyvavo tuo, kad augalinis preparatas negali tikti visiems žmonėms, jis gali kitiems net pakenkti.
Jei pastebėtų nepageidaujamą vaisto poveikį, praneštų (11 pav.):
Gydytojui – 194 (48,5 proc.) iš jų 146 (36.5 proc.) moterys ir 48 (12 proc.) vyrai;
Vaistininkui – 134 (33,5 proc.) iš jų 106 (26,5 proc.) moterys ir 28 (7 proc.) vyrų;
Niekam nepraneštų 88 (22 proc.) iš jų 64 (16 proc.) moterys ir 24 (6 proc.) vyrų.
11 pav. Pastebėję nepageidaujamą poveikį praneštų
16 žmonių ( 2 vyrai ir 14 moterų) apie nepageidaujamą poveikį praneštų ir gydytojui ir vaistininkui. Likę 384 kuriam nors vienam iš jų arba niekam.
19,00% 5,50% 68,00% 7,50% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% Rekomenduotų Nerekomenduotų Vyrai Moterys 12,00% 7,00% 6,00% 36,50% 26,50% 16,00% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40%
Gydytojui Vaistininkui Niekam
Vyrai Moterys
4.4. Bendra informacija apie vaistinių augalų ir jų preparatų vartojimą
įvairiems susirgimams gydyti
Anot daugumos – 188 (47 proc.) augalinius vaistinius preparatus vartoja kaip vaistą gydymui ir kaip maisto papildus, šiek tiek mažiau 178 (44,5 proc.) tvirtina, kad vartoja tik kaip vaistą gydymui ir tik 34 (8,5 proc.) – kaip maisto papildus. (12 pav.)
12 pav. Augalinių vaistinių preparatų vartojimas
Vienodas skaičius moterų 136 (34 proc.) nurodė, kad vaistinius augalinius preparatus vartoja - tik kaip vaistą gydymui, ir - kaip vaistą gydymui ir kaip maisto papildus. Ir tik 30 (7,5 proc.) nurodė, kad vartoja tik kaip maisto papildus. (13 pav.)
Dauguma vyrų 52 (13 proc.) nurodė kad augalinius vaistinius preparatus vartoja – kaip vaistą gydymui ir kaip maisto papildus. Ir tik 4 (1 proc.) nurodė, kad vartoja kaip maisto papildus. (13 pav.)
44,5%
8,5% 47,0%
13 pav. Augalinių vaistinių preparatų vartojimas tarp vyrų ir moterų Dažniausiai augaliniais vaistais pacientai gydosi šiuos negalavimus ir susirgimus:
Peršalimą – 40 proc.
Kosulį 11,5 proc.
Įvairius uždegimus – 11 proc.
Populiariausi augaliniai vaistai yra nuo peršalimo, truputi daugiau nei penktadalis apklaustųjų dažniausiai juos perka 166 (41,5 proc.), antroje vietoje – nuo kosulio 116 (29 proc.), nuo virškinimo sutrikimų – 82 (20,5 proc.), kita pasirinko 76 (19 proc.).
Vyrai (40 apklaustųjų - 10 proc.) kaip ir moterys (126 apklaustųjų - 31,5 proc.) dažniausiai augalinius vaistus perka nuo peršalimo. (14 pav.)
14 pav. Dažniausios indikacijos, kurių atvejais perkami augaliniai vaistai 10,50% 1,00% 13,00% 34,00% 7,50% 34,00% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40%
Kaip vaistą gydymui Kaip maisto papildus Ir taip ir taip
Vyrai Moterys 5,00% 10,00% 5,00% 4,50% 24,00% 31,50% 15,50% 14,50% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35%
Nuo kosulio Nuo peršalimo Nuo virškinimo
sutrikimų
Kita
Vyrai Moterys
Į klausimą „Ar vartodami jaučiate kokį tai poveikio skirtumą, jei vartojate vaistą arba maisto papildą pagamintą iš to paties augalo?“ dauguma – 274 (68,5 proc.) atsakė, jog nejaučia, o 126 (31,5 proc.) jaučia. (15 pav.)
15 pav. Poveikio skirtumas, vartojant vaistą ar maisto papildą pagamintą iš to paties augalo Galimai taip yra todėl, kad pasirinkus augalinį vaistą, vartojami didesnės koncentracijos ar stiprumo vaistai.
Dauguma moterų 214 (53,5 proc.) ir vyrų 60 (15 proc.) poveikio skirtumo nejaučia. (16 pav.)
Poveikio skirtumą yra pajutę: 88 (22 proc.) moterys ir 38 (9,5 proc.) vyrai. Dažniausiai įvardijamas poveikio skirtumas tarp vaistinio preparato „Tanakan“ ir maisto papildo pagaminto iš ginkmedžių lapų ekstrakto (pvz.: „Bio-Biloba“);
16 pav. Poveikio skirtumo jutimas, vartojant vaistą arba maisto papildą pagamintą iš to paties augalo tarp moterų ir vyrų
31,50% 68,50% Jaučia Nejaučia 9,50% 15,00% 22,00% 53,50% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% Jaučia Nejaučia Vyrai Moterys
Nepageidaujamą poveikį, vartodami augalinius preparatus, pastebėjo tik 14 (3,5 proc.): (17 pav.)
17 pav. Nepageidaujamo poveikio pasireiškimas vartojant augalinius preparatus Atsižvelgiant į lyčių pasiskirstymą, atsakinėjant šį klausimą panašus skaičius moterų 8 (2 proc.) ir vyrų 6 (1,5 proc.) atsakė, jog yra pastebėję nepageidaujamą poveikį. Likusi dauguma moterų 294 (73,5 proc.) ir 92 (23 proc.) vyrai teigia, jog nei karto nėra pastebėję. (18 pav.)
18 pav. Nepageidaujamą poveikį pastebėjo vartodami augalinius preparatus vyrai ir moterys
Pastebėtą nepageidaujamą poveikį visi įvardino kaip odos alergines reakcijas. 3,5%
96,5%
Pastebėjo nepageidaujamą poveikį Nepastebėjo nepageidaujamo poveikio
1,50% 23,00% 2,00% 73,50% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Pastebėjo nepageidaujamą
poveikį nepageidaujamo poveikio Nepastebėjo
Vyrai Moterys
4.5. Vaistiniai augalai ir augaliniai vaistai
Dažniausiai tirtame regione vartojami vaistiniai augalai:
Pipirmėtės 86 (21,5 proc.);
Liepos 74 (18,5 proc.);
Čiobreliai 70 (17,5 proc.)
Ramunės 58 (14,5 proc.)
Iš viso buvo nurodyti 25 vaistiniai augalai.
Natūraliai gamtoje augančius vaistinius augalus didesniais ar mažesniais kiekiais savo poreikiams renka beveik trys ketvirtadaliai - 290 (72,5 proc.) apklaustų respondentų (19 pav.)
19 pav. Vaistažolių rinkimas savo poreikiams
Dauguma apklaustų moterų 220 (55 proc.) augalines vaistažoles savo poreikiams renka ir 82 (20,5 proc.) nerenka.
Vyrai kaip ir moterys – dauguma jų 70 (17,5 proc.) vaistažoles renka, o likę 28 (7 proc.) nerenka. (20 pav.)
72,5% 27,5%
20 pav. Vaistažolių savo poreikiams rinkimas tarp moterų ir vyrų
Beveik pusė vaistinės klientų 186 (46,5 proc.) vaistažolių savo poreikiams neaugina, o likę 214 (53,5 proc.) nors vieną vaistažolę augina. (21 pav.)
Nemažą skaičių sudaro vaistažoles auginančių žmonių, matomai nulemia tai, kad gana didelė dalis Telšių miesto ir rajono gyventojų gyvena nuosavuose namuose arba turi kolektyvinius sodus.
21 pav. Vaistažolių auginimas savo poreikiams
Iš apklaustųjų vaistažolių neaugina - 140 (35 proc.) moterų ir 46 (11,5 proc.) vyrai. Visi kiti likę – augina.
Dažniausiai augina šias vaistažoles:
90 respondentai (22,5 proc.) mėtas; 17,50% 7,00% 55,00% 20,50% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%
Renka vaistažoles savo poreikiams
Nerenka vaistažolių savo poreikiams Vyrai Moterys 46,50% 53,50% Neaugina Augina
48 respondentai (12 proc.) medetkas;
Vietos kuriose žmonės dažniausiai perka vaistažoles:
282 (70,5 proc.) apklaustųjų vaistažolių arbatas perka vaistinėse;
108 (27 proc.) mugėse, turguose ir kt.;
34 (8,5 proc.) maisto produktų parduotuvėje ir maisto papildų parduotuvėje. (22 pav.)
22 pav. Vietos kuriose dažniausiai perkamos vaistažolių arbatos Atsakinėjant į šį klausimą buvo respondentų, kurie negalėjo išsirinkti kurį nors vieną
atsakymą – negalėjo išskirti kurios nors vienos vietos, kur dažniausiai apsiperka vaistažolių arbatomis:
4 moterys nurodė visas 3 vietas – vaistinę, maisto produktų parduotuvę, turgų;
2 moterys nurodė maisto produktų parduotuvę ir turgų;
4 moterys ir 2 vyrai – vaistinę ir maisto produktų parduotuvę;
8 moterys – vaistinę, turgų, muges.
Pacientai teigia, kad dažniau renkasi lietuviškus augalinius preparatus 372 (93 proc.) ir tik 28 (7 proc.) importuotus augalinius preparatus.(23 pav.)
14,50% 3,00% 7,50% 56,00% 5,50% 19,50% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%
Vaistinėse Maisto produktų
parduotuvėse ir maisto papildų parduotuvėse
Kitose vietose (mugėse, turguose ir kt.)
Vyrai Moterys
23 pav. Labiau vertinami augaliniai preparatai
Visi apklausoje dalyvavę vyrai 98 (24,5 proc.) ir dauguma moterų 274 (68,5 proc.), nurodė, kad labiau vertina lietuviškus augalinius preparatus, o likusios 28 (7 proc.) – importuotus augalinius preparatus. (24 pav.)
24 pav. Labiau vertinami augaliniai preparatai tarp vyrų ir moterų
Priimtiniausia preparato forma tiek moterims 226 (56,5 proc.), tiek vyrams 46 (11,5 proc.) yra arbata. Vyrams taip pat labai priimtina preparato forma – tabletės 44 (11 proc.). (25 pav.)
93% 7%
Lietuviškus augalinius preparatus Importuotus augalinius preparatus
24,50% 0,00% 68,50% 7,00% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Lietuviškus augalinius preparatus Importuotus augalinius preparatus
Vyrai Moterys
25 pav. Labiausiai priimtina preparato forma
Didžioji dauguma pacientų 72 proc. visada atsimena nuo ko vartoti preparatą (įskaitant maisto papildus) jei nenurodyta ant pakuotės. (26 pav.)
26 pav. Preparato vartojimo paskirties prisiminimas
Dauguma moterų 220 (55 proc.) ir vyrų 68 (17 proc.) atsimena, preparato paskirtį. (27 pav..)
11,50% 11,00% 2,50% 0,50% 56,50% 28,50% 4,50% 1,00% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%
Arbata Tabletės Sirupas Kita
Vyrai Moterys
72,0% 28,0%
27 pav. Preparatų vartojimo paskirties prisiminimas tarp vyrų ir moterų Į klausimą „Kaip dažnai vartojate augalinius preparatus?“ dauguma atsakė:
104 respondentai (26 proc.) 1 kartą savaitėje;
90 respondentai (22,5 proc.) 1 kartą į pusę metų;
78 respondentai (19,5 proc.) 1 kartą dienoje.
Vieną kartą per savaitę respondentai dažniausiai išgeria mėgstamos vaistažolių arbatos.
Daugiau nei ketvirtadalis tiriamųjų 128 (32 proc.) vaistažoles namuose laiko popieriniuose maišeliuose, 76 (19 proc.) medvilniniuose maišeliuose, 56 (14 proc.) įvairiuose sandariuose induose.
Ruošdami arbatą 74,5 proc. apklaustųjų laikosi nurodymų ant pakuotės, 19,5 proc. nesilaiko, 6 proc. kartais. (28 pav.)
28 pav. Nurodytų instrukcijų laikymasis 17,00% 7,50% 55,00% 20,50% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% Atsimenu Neatsimenu Vyrai Moterys 18,00% 5,00% 1,50% 56,50% 14,50% 4,50% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% Visada laikosi nurodytų instrukcijų Nesilaiko nurodytų instrukcijų
Tik kartais laikosi nurodytų instrukcijų
Vyrai Moterys
IŠVADOS
1. Moterims pagrindinis informacijos šaltinis apie vaistinius augalus ir jų preparatus yra vaistininkas, o vyrams – gydytojas. Tiek vyrai, tiek moterys pastebėję, nepageidaujamą preparato poveikį, pirmiausia praneštų gydytojui.
2. Daugelis visuomeninės vaistinės klientų dažniausiai perka augalinės kilmės preparatus, skirtus peršalimui gydyti, o populiariausia augalinio preparato forma – vaistažolių arbata.
3. Vaistažolių arbatas respondentai dažniausiai perka vaistinėse ir laikosi arbatų paruošimo būdo, nurodyto ant pakuotės.
4. Apklausos metu, gauti duomenys parodė, jog dažniausiai vartojami vaistiniai augalai – pipirmėtė, liepa, čiobrelis, ramunė.
5. Tarp visuomeninės vaistinės lankytojų populiaresni yra lietuvių gamintojų augaliniai preparatai.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Barsteigienė Z, Janulis V, Skyrius V, Savickienė N. Augalinės kilmės preparatai Lietuvos farmacijos rinkoje. Medicina 2003; 39( priedas 2): 1-3.
2. Jean-Claude Lapraz, Marie-Laure de Clermont-Tonnerre. Indvidualizuota medicina. Vilnius; 2013. p. 145-153
3. Kairys J., Žėbienė E., Tylienė V., Tomkevičius V. Vilniaus miesto Šeškinės poliklinikos pacientų nuomonė apie sveikatos priežiūros paslaugas pagal pacientui išilavinimą ir gaunamas pajamas. Sveikatos mokslai 2008;(3):43-50.
4. Kairys J., Žėbienė E., Zokas I. Pacientu nuomone apie sveikatos priežiūros paslaugas Vilniaus miesto Šeškines poliklinikoje priklausomai nuo socialinės-ekonominės paciento padėties. Sveikatos mokslai 2007;(3):74-80.
5. Kažemėkaitis A. Natūralių vaistinių preparatų žinynas. Vilnius: Vaistų žinios; 2004. p 437 – 438.
6. Kempinskas V, Vaitkevičius K. Vaistai ir žmonės. Vilnius; 1969.
7. Krančiukaite D.B., Peldžiūtė D., Rastenytė D., Paslaugų prieinamumo vertinimas pirminės sveikatos priežiūros įstaigose. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas 2010;14(1):17-22. 8. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas: priimtas Lietuvos respublikos seimo 2006 m
birželio 22 d. Nr.X-790.
9. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas: priimtas Lietuvos Respublikos seimo 1994 m liepos 19d. Nr. I – 552, Valstybės žinios 1994;63-1231.
10. Petrauskienė J., Stirbienė J. Pirminės sveikatos priežiūros prieinamumas ir pacientų pasitenkinimas šeimos gydytojo paslaugomis: Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas 2004;8(1):17-21.
11. Ragažinskienė O., Rimkienė S., Sasnauskas V. Vaistinių augalų enciklopedija. Kaunas: Lututė; 2005 p. 10 – 17.
12. Sullivan K. Gydomės namie. Akėja; 2011. p. 15.
13. Šilanskaitė I. Kaimo vaistinių darbo ypatumai: magistro diplominis darbas. Kaunas: Kauno medicinos universitetas; 2011.
14. Weiss RF, Fintelmann V. Ligų gydymas vaistiniais augalais. Vilnius: Avicena; 1999. p. 13,18,57,287.
15. SoftDent duomenų bazė.
16. Calixto JB. Efficacy, safety, quality control, marketing and regulatory guidelines for herbal medicines (phytotherapeutic agents). Braz J Med Biol Res. 2000 Feb;33(2):179-89.
17. Chang, F.-R. and K. Trivedi, P. (2003), Economics of self-medication: theory and evidence. Health Econ., 12: 721–739. doi: 10.1002/hec.841.
18. Hughes C.M., McElnay J.C., Fleming C.F. Benefits and Risks of Self Medication. Drug Saf 2001;24 (14):1027-1037.
19. Milczarek, M., Schneider, E., & Gonzales, E. (2009). European Agency for Safety and Health at work. OSH in figures: Stress at work—Facts and figures. Luxembourg: European Communities.
20. Mills S., Kerry B., The essential guide to herbal safety. Churchill Livingstone; 2004 p. 8 – 26; 30 – 75.
21. Supported by the European Commission. HEALTH is the most precious thing we have and we are all interested in staying healthy. November 1997.
22. Van Wyk B. E., Michael Wink. Medicinal Plants of the World– An Illustrated Scientific Guide to Important Medicinal Plants and Their Uses. Timber Press; 2004 p. 20.
23. European agency for safety and health at work OSH in figures: stress at work – facts and figures [Online] 2009; Sep 01. [Cited 2012 December 10] Available from: http://osha.europa.eu/en/publications/reports/TE-81-08-478-ENC_ .
24. Preamble to the Constitution of the World Health Organization as adopted by the International Health Conference [Online] New York, 1946 [Cited 2013 January 10]. Available from: http://www.who.int/about/definition/en/print.html.
25. Responsible Self-care and Self-medication. A world wide review of consumer surveys. [Online].[Cited 2012 September 30] Available from: http://www.wsmi.org/pdf/storyofselfcare_bdpage.pdf.
26. The story of self-care and self-medication 40 years of progress 1970-2010 [Online] World self medication industry.[Cited 2013 April 19] Available from: http://www.wsmi.org/pdf/storyofselfcare_bdpage.pdf.
27. What are the benefits of responsible self-medication? [Online]. [Cited 2013 April 20] Available from: http://www.wsmi.org/faqs.htm.
28. Czygan FC. [From a 2500 year old apotropic comes a current antidepressive. The cultural history and mistique of St. John's wort] Pharm Unserer Zeit. 2003; 32(3):184-90. Ger.
29. Golovančikov AB, Polov MV. Ekstragyrovanie aktyvnych komponentov iz lekarstvenich rastenij v električeskom pole. Chim-farmacevt zhurn 1998 (8): 31-33.Rus.
30. Gončarova AT. Enciklopedija lekarstvenych rastenyj. Maskva; 1999. T.1-2. p. 69-70, 79- 80, 430-433. Rus.
32. Volynčenko VA. Lekarstvenyje trovenye sbory celitelnych receptov. Moskva: Stalker; 2003. Rus.
PRIEDAI
Priedas 1. Anketa
1. Kokius vaistinius augalus ar jų preparatus, įskaitant maisto papildus, dažniausiai vartojate? 2. Kokius vaistus dažniausiai renkatės augalinius ar cheminius?
3. Kokius negalavimus ar susirgimus gydote augaliniais vaistais? 4. Kokį augalinį vaistą dažniausiai perkate:
a) Nuo kosulio; b) Nuo peršalimo;
c) Nuo virškinimo sutrikimų; d) Kita.
5. Kas nulemia, kad pasirenkate augalinį vaistą: a) Pasiūlo arba išrašo gydytojas;
b) Pasiūlo vaistininkas; c) Renkuosi pats.
6. Kas pagrindinis Jūsų informacijos apie vaistinius augalus ir jų vartojimą šaltinis: a) Spauda;
b) TV ir radijas; c) Knygos;
d) Speciali reklaminė medžiaga; e) Vaistininko informacija; f) Gydytojo patarimai; g) Kiti asmenys; h) Kita.
7. Ar vaistinių augalų preparatus ( tame tarpe arbatas) vartojate (pavadinimas jeigu žinote): a) Kaip vaistą gydymui;
b) Kaip maisto papildus; c) Ir taip ir taip.
8. Kur perkate vaistažolių arbatas? a) Vaistinėje;
b) Maisto produktų parduotuvėje ir maisto papildų parduotuvėje; c) Kitose vietose (mugėse, turguje ir kt.).
9. Ar kokį nors augalinį preparatą, remiantis savo vartojimo patirtimi, rekomenduotumėte kitiems asmenims?
a) Taip; b) Ne. 10. Ar labiau vertinate:
a) Lietuviškus augalinius preparatus; b) Importuotus augalinius preparatus;
11. Ar auginate vaistažoles savo poreikiams, jei taip, tai kokias?
12. Ar renkate vaistinius augalus augančius natūraliai gamtoje savo poreikiams? 13. Ar vartodami augalinius vaistus pastebėjote kokį nors nepageidaujamą poveikį?
14. Ar kam nors praneštumėte, pastebėję nepageidaujamą vaisto poveikį? Jei taip, tai kam? a) Gydytojui;
c) Niekam.
15. Ar vartodami jaučiate kokį tai poveikio skirtumą, jei vartojate vaistą arba maisto papildą pagamintą iš to paties augalo?
a) Taip; b) Ne.
16. Ar visada atsimenate nuo ko vartoti preparatą (įskaitant maisto papildus), jei nenurodyta ant pakuotės?
a) Taip; b) Ne.
17. Kokia vaisto forma jums labiausiai priimtina: a) Arbata;
b) Tabletės; c) Sirupas; d) Kita.
18. Kaip laikote vaistažoles namuose (pvz.: inde)?
19. Ar laikotės arbatų paruošimo būdo nurodyto ant pakuotės? 20. Kaip dažnai vartojate augalinius preparatus?
21. Lytis... Amžius... Išsilavinimas...
