FARMACIJOS FAKULTETAS FARMAKOGNOZIJOS KATEDRA
ROBERTA ŠUKEVIČIENĖ
AUGALINIŲ PREPARATŲ VARTOJAMŲ PEDIATRIJOJE ASORTIMENTO IR POREIKIO TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas Doc. Dr. Zita Barsteigienė
FARMACIJOS FAKULTETAS FARMAKOGNOZIJOS KATEDRA
TVIRTINU: Farmacijos fakulteto dekanė Ramunė Morkūnienė
AUGALINIŲ PREPARATŲ VARTOJAMŲ PEDIATRIJOJE ASORTIMENTO IR POREIKIO TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas:
Doc. Dr. Zita Barsteigienė Data...
Recenzentas Darbą atliko:
... Magistrantas (-ė) Roberta Šukevičienė ... Data...
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 6 PADĖKA ... 7 SANTRUMPOS ... 8 SĄVOKOS ... 9 ĮVADAS ... 11
DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI ... 13
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 14
1.1. Augalinių vaistinių preparatų samprata ... 14
1.2. Pediatrijoje vartojami vaistiniai preparatai ... 16
1.3. Vaistų poreikis ir asortimentas... 20
2. TYRIMO METODIKA ... 23
2.1. Tyrimo planavimas (organizavimas) ... 23
2.2. Tyrimo objektas ir tiriamųjų atranka (populiacija, imtis) ... 24
2.3. Tyrimo etika ... 24
2.4. Tyrimo metodai ir duomenų analizės metodai ... 24
2.4.1. Tyrimo instrumentas ... 25
2.4.2. Duomenų analizės metodai ... 26
3. REZULTATAI ... 27
3.1. Tyrimo dalyviai ir jų aprašomoji charakteristika ... 27
3.2. Augalinių vaistinių preparatų vartojamų pediatrijoje poreikio vertinimas ... 28
3.3. Augalinių vaistinių preparatų vartojamų pediatrijoje asortimento vertinimas ... 31
3.4. Respondentų veiksmai pasireiškus augalinių vaistinių preparatų nepageidaujamoms reakcijoms ... 37
3.5. Vaistinių augalinių preparatų ir maisto papildų, skirtų vaikams, asortimentas „Eurovaistinėje“ ... 42 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 49 IŠVADOS ... 52 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 53 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 54 PRIEDAI ... 59
SANTRAUKA
R. Šukevičienės magistro baigiamasis darbas/ mokslinė vadovė Doc. Dr. Zita Barsteigienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedra. – Kaunas.
Magistro darbo pavadinimas: „Augalinių preparatų vartojamų pediatrijoje asortimento ir poreikio tyrimas“.
Tyrimo tikslas: Įvertinti poreikį ir asortimentą augalinių vaistinių preparatų vartojamų pediatrijoje.
Uždaviniai:
1. Įvertinti tėvų nuomonę apie augalinius vaistinius preparatus vartojamus pediatrijoje. 2. Nustatyti pacientų žinias apie augalinių vaistinių preparatų vartojimą pediatrijoje.
3. Įvertinti tėvų nuomonę apie augalinių vaistinių preparatų vartojamų pediatrijoje asortimentą.
4. Aprašyti vaistinių augalinių preparatų vartojamų pediatrijoje asortimentą tyrimo atlikimo vietoje.
Motodai: Tyrimas buvo vykdomas remiantis LSMU Farmacijos fakulteto baigiamųjų darbų reikalavimais, gavus LSMU Bioetikos centro leidimą (Nr.BEC-FF-292018) 2018 metais sausio – rugsėjo mėnesiais. Momentinio kiekybinio tyrimo metu, anonimine anketine apklausa raštu, apklausti pacientai perkantys augalinius preparatus vaikams „Eurovaistinėje“ Alytuje. Taikant kokybinį stebėjimo tyrimą buvo aprašytas augalinių vaistų ir maisto papildų skirtų vaikams asortimentas šioje vaistinėje. Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 22.00 statistikos programą, grafikai ir lentelės sudaryti naudojant Microsoft Office Word ir Microsoft Office Exel biuro programomis. Ryšiams tarp nepriklausomų kintamųjų nustatyti naudotas Pearson „Chi“ kvadratas (χ2). Gautų rezultatų reikšmingumui nustatyti taikytas reikšmingumo lygmuo (žymėjimas – p), kuris reiškia, kad duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05.
Tyrimo dalyviai: pacientai perkantys vaistinius augalinius preparatus skirtus vaikams.
Tyrimo rezultatai: Nustatyta, kad dauguma tėvų pirkdami augalinius preparatus vaikams teikia pirmenybę sirupams, dažniausiai perkami preparatai kvėpavimo sistemos ligoms gydyti. Tėvai labiau linkę pasikliauti savo pačių nuomone renkantis vaistus, tik dalis tiriamųjų nurodė, kad jiems svarbi gydytojo pediatro nuomonė. Vertinant gautus rezultatus matome, kad jaunesnio amžiaus tėvai dažniau praneša apie nepageidaujamas vaisto reakcijas nei vyresni tėvai. Moterys labiau linkusios kreiptis į gydytojus, jeigu vaistas neturi laukiamo poveikio, o tėčiai tiesiog nebeduoda šių vaistų. Taip pat jaunesni tėvai ir tėvai turintys žemesnį išsilavinimą atsakingiau laikosi preparatų vartojimo ir laikymo rekomandacijų. Tėvų nuomone, platus asortimentas vaistinių augalinių preparatų skirtų vaikams, svarbus kvėpavimo sistemos ligų gydymui. Prekių išdėstymas savitarnoje taip pat turi įtakos medikamentų įsigijimui. Vaistinėje didžiausias vaikams skirtų augalinių vaistų asortimentas yra viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų susirgimams gydyti, o maisto papildų – nervų sistemai, miegui ir kvėpavimo sistemai.
Išvados: 1. Nustatyta, kad dauguma tėvų pirkdami augalinius preparatus vaikams teikia pirmenybę sirupams. Tėvų dažniausiai perkami preparatai kvėpavimo sistemos ligoms gydyti. 2. Jaunesnio amžiaus tėvai pastebėję šalutines augalinių vaistinių preparatų reakcijas dažniau praneša apie tai gydytojui pediatrui nei vyresni tėvai. Tėvai turintys žemesnį išsilavinimą labiau laikosi preparatų vartojimo ir laikymo rekomendacijų. 3. Statistiškai reikšmingai (p<0,05) tėvai teigia, kad platus asortimentas svarbus pasirinkimui preparatų skirtų kvėpavimo sistemos ligoms gydyti. Pakuotės išvaizda statistiškai reikšmingai (p<0,05) įtakos turi turi tėvams su žemesniu išsilavinimu. 4. Vaistinėje didžiausias vaikams skirtų augalinių vaistų asortimentas yra viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų susirgimams gydyti. Daugumos vaisto farmacinė forma yra –
tepalai. Dauguma maisto papildų skirti – nervų sistemai, miegui bei kvėpavimo sistemai. Dažniausia papildų forma – sirupai, kietosios pastilės ir kapsulės.
R. Šukevičienė Master's thesis / scientific supervisor Doc. Dr. Zita Barsteigienė;
Department of Pharmacognosy, Faculty of Pharmacy, Lithuanian University of Health Sciences. - Kaunas.
Title of Master's thesis: “Study of Herbal Products for Pediatric Assortment and Needs”. Aim of the study: Evaluate the need and assortment of herbal preparations use in pediatric. Tasks:
1. To evaluate the need for herbal medicinal products in pediatric use in the opinion of parents. 2. Identify patients' knowledge of pediatric herbal medicines.
3. To evaluate the assortment of herbal preparations used in pediatrics in the opinion of parents. 4. Describe the assortment of herbal preparations used in pediatric use at the site of the study.
Motifs: The study was conducted on the basis of LSMU Faculty of Pharmacy final thesis requirements, with the permission of LSMU Bioethics Center (No. BEC-FF-292018) in January-September 2018. In an instantaneous quantitative survey, anonymous questionnaire survey, patients were interviewed to buy herbal preparations for children in „Eurovaistinė“ Alytus. The assortment of herbal medicines and food supplements for children in this pharmacy was described using a qualitative observation study. Statistical analysis of data was performed using SPSS 22.00 statistical program, graphs and tables were created using Microsoft Office Word and Microsoft Office Exel office applications. The Pearson Chi square (χ2) was used to determine the relationship between independent variables. The significance level (marking - p) was used to determine the significance of the results obtained, which means that the data is statistically reliable when p <0.05.
Research participants: Patients buying medicinal herbal preparations for children.
The results of the study: It was found that most parents prefer herbal teas when purchasing herbal medicines, most often they buy preparations for the treatment of respiratory diseases. Parents are more likely to rely on their own opinion when choosing medicines, but only a few of the respondents said that the opinion of a pediatrician was important to them. When evaluating the results, we see that younger parents report more frequent adverse drug reactions than older parents. Women are more likely to seek medical attention if the medicine does not have the expected effect, and fathers simply do not give these drugs. Similarly, younger parents and parents with lower education are more responsible for the use and storage of preparations. According to parents, a wide range of medicinal herbal preparations for children is important for the treatment of respiratory diseases. The placement of goods in self-service also affects the purchase of medicines. The largest assortment of herbal medicines for children in the pharmacy is the treatment of upper and lower respiratory tract diseases, and food supplements for the nervous system, sleep and respiratory system.
Conclusions: 1. It was found that most parents prefer syrups when buying herbal products for children. Parents are usually purchased for treating respiratory diseases. 2. Younger parents report more frequent reactions to herbal preparations to a pediatrician than to older parents. Parents with lower levels of education are more likely to follow the recommendations for use and storage. 3. Statistically significant (p <0.05) parents claim that a wide range is important for the choice of preparations for treating respiratory diseases. The appearance of a product has a statistically significant (p <0.05) impact on parents with lower education. 4. The largest assortment of herbal medicines for children in the pharmacy is the treatment of upper and lower respiratory tract diseases. Most pharmaceutical formulations include sprays, drops (solutions), syrups, effervescent tablets. Less rigid lozenges, tablets and ointments. Most food supplements are for the nervous system, sleep and respiratory system. The most common form of supplements is syrups, hard lozenges and capsules.
Nuoširdžiai dėkoju baigiamojo darbo vadovei Doc. Dr. Zitai Barsteigienei už skirtą laiką ir pagalbą rašant baigiamąjį magistro darbą.
Taip pat noriu padėkoti „Eurovaistinės“ Alytuje vedėjai už bendradarbiavimą ir supratingumą bei už pagalbą vaistinės personalui atliekant tyrimą.
Esu dėkinga visiems tiriamiesiems sutikusiems dalyvauti tyrime.
ES – Europos sąjunga
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos LR – Lietuvos Respublika
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas p – reikšmingumo lygmuo
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija RPN – rekomenduojama paros norma SAM – Sveikatos apsaugos ministerija
SPSS – (angl. Statistical Package for the Social Sciences) specializuota statistinė programa skirta duomenų analizei
VVKT – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba
χ2 – suderinamumo kriterijus, skirtas dviejų kintamųjų nepriklausomumui ar vieno kintamojo homogeniškumui tikrinti
Farmacinė informacija – bet kokiomis priemonėmis ir bet kokia forma skelbiama bei platinama informacija apie vaistinio preparato farmacines, klinikines ir farmakologines savybes (Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymas, 2006)
Farmacinė paslauga – vaistininko praktika vaistinėje, kuri apima gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą pacientams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą (Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymas, 2006)
Farmakopėja – bendrųjų nuostatų ir įteisintų normatyvinių reikalavimų vaistinių medžiagų bei vaistinių preparatų pavadinimams, savybėms, tapatybės nustatymui, grynumui, kiekybiniam nustatymui, laikymo sąlygoms, ženklinimui bei bendriesiems kontrolės metodams rinkinys (Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, 2018)
Nepageidaujama reakcija – neigiamas organizmo atsakas į vaistinį preparatą, kuris pasireiškia vartojant registruoto vaistinio preparato įprastą dozę, skirtą žmogaus ligos gydymui, profilaktikai, diagnostikai ar fiziologinei funkcijai grąžinti, koreguoti, modifikuoti (Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymas, 2006)
Oficinaliniai vaistai – vaistai ruošiami remiantis farmakopėjos straipsniais (Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymas, 2006)
Pediatrija – mokslas apie vaikų ligas, jų gydymo ir apsaugojimo nuo jų būdus (Galkutė G., 2007)
Poreikis – reikmė, ko nors būtinumas, reikiamybė (Lietuvių kalbos žodynas, 2017)
Prekių asortimentas – vartotojui siūlomų prekių ir prekių grupių rinkinys (Lietuvių kalbos žodynas, 2017)
Respondentas – tyrimo dalyvis, užpildęs anketą ar atsakęs į klausimyną (Lietuvių kalbos žodynas, 2017)
Vaistinė augalinė žaliava (lot. Plantae medicinales) – tai žaliava, kurią pagal nustatytą tvarką leidžiama vartoti medicinos srityje. Vaistinė augalinė žaliava dažniausiai yra susmulkintas arba supjaustytas visas augalas arba augalų dalys, dumbliai, grybai, neapdorotos kerpės, dažniausiai išdžiovintos, rečiau – šviežiai surinktos augalo dalys, organai ar visa augalo antžeminė dalis – žolė (Svarbiausios farmakognozijos disciplinos sąvokos ir tyrimo metodai, 2018)
Vaistiniai augalai – tai biologiškai veiklias medžiagas kaupiantys ir gydomosiomis savybėmis pasižymintys augalai (Svarbiausios farmakognozijos disciplinos sąvokos ir tyrimo metodai, 2018)
ĮVADAS
Darbo aktualumas: Pediatrijoje labai svarbu parinkti tinkamus preparatus ir jų farmacines formas tinkančias vaikams. Kadangi, augaliniai preparatai veikia švelniau, tėvai dažnai pirmenybę teikia jiems, o ne sintetiniams preparatams. Augalinių vaistinių preparatų skirtų vaikams asortimentas iki šiol Lietuvoje nebuvo tirtas, taip pat nebuvo tirtas ir tėvų požiūris į augalinių preparatų vartojimą pediatrijoje.
Augalinės kilmės vaistiniai preparatai, tai pirmieji vaistai, kuriuos gydymui pradėjo naudoti žmonės. Nors prabėgo tūkstančiai metų nuo jų vartojimo pradžios, tačiau šie gaminiai užima svarbią vietą tarp farmacinių preparatų. Naujų augalinių preparatų kūrimui ir naujų augalų tyrinėjimams – jų cheminės sudėties, farmakologinio ir toksikologinio poveikio, augalų sąveikos su kitais vaistais bei jų poveikio žmogaus organizmui tyrimams kasmet skiriama daug lėšų (Barsteigienė Z. ir kt., 2003).
Pasaulyje 35 – 40 proc. gaminamų vaistinių preparatų yra augalinės kilmės. Įvairių šalių farmakopėjose aprašyta tūkstančiai augalų rūšių. Lietuvoje augalų bendrijose auga apie 1400 vaistinių augalų rūšių, iš jų apie 800 vartojamos mūsų šalies liaudies medicinoje iš kurių 194 priskiriamos oficinalinėms (Ragažinskienė O. ir kt., 2005). Lietuvoje registruojamos įvarios formos vaistiniai augaliniai preparatai, tokie kaip – tabletės, geliai, kapsulės, tepalai, arbatos, sirupai, žvakutės, aliejai, tinktūros, ekstraktai, sultys, balzamai ir kiti. Didžiausią dalį šių preparatų sudaro vienkomponentės arbatos. Pediatrijoje dažniausiai vartojami – sirupai, skirti vaikų kosuliui gydyti (Kažemėkaitis A., 2004).
Augalinių vaistinių preparatų vartojimo populiarumas pediatrijoje grindžiamas tuo, kad daugelio vaistažolių veiksmingumas senai moksliškai įrodytas. Taip pat dauguma tėvų, rinkdamiesi šiuos vaistus, nurodo augalinių preparatų natūralumą bei saugumą jų vaikams lyginant su sintetiniais vaistais (Choonara I., 2003). Atsižvelgiant į šiandieninę vaistinių praktiką, norint suteikti kokybišką farmacinę paslaugą, labai svarbu atkreipti dėmesį į individualius vaistinės klientų poreikius (Kibicho J. ir kt., 2012). Vartotojų poreikiai susiformuoja veikiant vidiniams bei išoriniams veiksniams. Pirkėjai nori, kuo platesnio prekių asortimento, galimybės iš kelių prekių pasirinkti tinkamiausią. Didėjant gyvenimo tempui, žmonės vis dažniau skundžiasi laiko trūkumu, tad jie nori prekes įsigyti kaip įmanoma greičiau, be laukimo eilėse. Taip didėjant vartotojų poreikiams svarbu užtikrinti platų, patogiai prieinamą prekių asortimentą (Bakanauskas A. ir kt., 2008).
Taigi, vaistinių prekių asortimentas labai priklauso nuo žmonių poreikių. Lietuvoje dar nebuvo atliktas tyrimas, kuriuo būtų siekiama išsiaiškinti koks poreikis yra augalinių vaistinių
preparatų skirtų vaikams, kokias žinias turi ir kokių žinių trūksta pacientams apie augalinius vaistinius preparatus naudojamus pediatrijoje bei koks asortimentas reikalingas norint patenkinti pacientų lūkesčius ir poreikius, perkant augalinius vaistinius preparatus vaikams. Tikimasi, kad darbo rezultatai padės pagerinti farmacinių paslaugų kokybę.
Darbo tiklas: Įvertinti poreikį ir asortimentą augalinių vaistinių preparatų vartojamų pediatrijoje.
DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Įvertinti poreikį ir asortimentą augalinių vaistinių preparatų vartojamų pediatrijoje.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti tėvų nuomonę apie augalinius vaistinius preparatus vartojamus pediatrijoje. 2. Nustatyti pacientų žinias apie augalinių vaistinių preparatų vartojimą pediatrijoje.
3. Įvertinti tėvų nuomonę apie augalinių vaistinių preparatų vartojamų pediatrijoje asortimentą.
4. Aprašyti vaistinių augalinių preparatų vartojamų pediatrijoje asortimentą tyrimo atlikimo vietoje.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Augalinių vaistinių preparatų samprata
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) augalinius vaistus apibrėžia, kaip tradicinius vaistus, kurių veikliosios medžiagos natūraliu būdu išgaunamos iš augalų ir minimaliai arba visiškai neapdorotos taikomos ligoms gydyti remiantis vietos arba regiono gydymo praktika (Jon C Tilbur ir kt., 2008). Vaistinė augalinė žaliava ir iš jos gaunami preparatai pasižymi įvairiu farmakologiniu veikimu. Taip pat mažesniu šalutiniu poveikiu žmogaus organizmui nei sintetiniai vaistai. Farmacijos pramonėje augalai pasižymintys gydomosiomis savybėmis yra svarbūs naujų vaistų gaminimui. Augalinės kilmės preparatai ir maisto papildai gaminami remiantis „Geros gamybos praktikos reikalavimais“ taip siekiant užtikrinti jų kokybę, saugumą ir efektyvumą. Vaistinės augalinės žaliavos bei jos preparatų kokybę reglamentuoja Europos ir nacionalinės farmakopėjos (Ragažinskienė O., 2006).
Šiuo metu tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje pastebimas grįžimas prie gydymosi augaliniais vaistiniais preparatais. Žmonės vis daugiau dėmesio skiria savo sveikatai, maisto kokybei, tad kai kuriuos sveikatos sutrikimus, jeigu įmanoma, stengiasi gydyti augaliniais vaistais (Šveistytė L., 2011). Vaistiniai augalai dėl savo gydomųjų savybių, padeda ne tik gydyti ligas, bet ir jų išvengti taikant juos profilaktikoje (Mezei L. I., 2009). Manoma, kad augalinės kilmės vaistai yra pranašesni už sintetinius tuo, kad jų veikimas lėtesnis ir silpnesnis, o tai padeda išvengti vaisto šalutinio poveikio. Sintetiniai vaistai slopina simptomus, o tuo tarpu vaistažolės stiprina organizmą ir skatina natūralų gijimo procesų (Šveistytė L., 2011).
Augalų gydomosios savybės priklauso nuo to, kiek ir kokių veikliųjų medžiagų šie kaupia. Viename augale gali būti keletas arba labai daug įvairių veikliųjų medžiagų. Svarbiausios veikliosios medžiagos – alkaloidai, flavonoidai, glikozidai, raugai, eteriniai aliejai, vitaminai, pektinai, mineralinės medžiagos ir organinės rūgštys. Jos susikaupia visame augale arba tik kai kuriose jo dalyse. Dažniausios veikliųjų medžiagų kaupimosi vietos yra augalo šaknys, lapai, žiedai, vaisiai, žievė ir sėklos. Todėl pagrinde šios augalų dalys renkamos kaip vaistinė augalinė žaliava. Veikliųjų medžiagų kiekis bei kokybė priklauso nuo daugelio dalykų, tokių kaip augalo rūšies, augimvietės, rinkimo laiko, džiovinimo būdų ir laikymo sąlygų (Šveistytė L., 2011).
Gydymo būdas naudojant augalus vadinasi fitoterapija, tai apibrėžiama kaip žmonių ar gyvūnų organizmų fiziologinių procesų reguliavimas, tikslingai panaudojant konkrečius augalus arba tik atskiras jų struktūrines dalis. Taigi fitoterapijoje naudojami augalai dar kitaip vadinami vaistiniais augalais. Fitoterapijos efektyvumą labiausiai lemia: 1) vaistinių augalų įvairovė ir jos
gausinimas; 2) vaistinių augalų pažinimo lygis ir ištyrimas; 3) vaistinių augalų vartojimo tradicijos; 4) fitoterapeutų patirtis ir gebėjimai (Naumavičius V. ir kt., 2012).
Tiek Europoje, tiek Lietuvoje vaistinės žaliavos perdirbimas šiandien tapo verslu. Nors augalinių vaistinių preparatų poreikis kasmet didėja, tačiau nykstant natūralioms augavietėms jų paruošos mažėja. Dėl to kai kuriuos vaistinius augalus būtina introdukuoti, taip plečiant jų asortimentą ir gausinant įvairovę. To pasekoje, vis daugiau lėšų skiriama naujų augalinių preparatų kūrimui, jų tyrinėjimams – nustatant biologines savybes, kuriant auginimo technologijos, analizuojant vaistinės augalinės žaliavos sudėtį, farmakologinį ir toksikologinį preparatų poveikį bei įvairių augalų sąveiką su kitais augalais, taip pat ir jų poveikį žmogaus organizmui (Ragažinskienė O., 2005).
Sparčiausiai farmacijos pramonės raida visame pasaulyje vystytis pradėjo XX a. pradžioje. Atsižvelgiant į mokslo technologijų pažangą, augalinę vaistinę žaliavą pakeitė sintetiniai preparatai, tačiau kaip minėta šiandien vėl stebimas didelis susidomėjimas augaliniais vaistai, jų tyrinėjimu ir vartojimu. Dabar vaistiniai augalai užima stabilią padėtį šiuolaikinėje medicinoje, kadangi farmacijos pramonė vis daugiau vaistinių preparatų gamina iš augalinės žaliavos. Be to sparčiai išaugo poreikis ir vaistų iš augalinių šaltinių besivystančiose šalyse, nes šie pigesni nei sintetiniai preparatai ir pasižymi mažesniu šalutiniu poveikiu (Binita V., 2007; Sahil K. ir kt., 2011).
Visame pasaulyje, o ypač JAV, Japonijoje ir Vakarų Europoje sparčiai plečiasi natūralių maisto priedų, funkcinio maisto produktų ir įvairių maisto papildų, biologiškai veiklių preparatų gamybos apimtys bei asortimentas. Kaip šaltinis natūralių medžiagų ir maisto priedų (pvz. antioksidantų, antimikrobinių medžiagų) dažniausiai naudojami vaistiniai ir prieskoniniai augalai (Tada M. ir kt., 1996). Norint paruošti vaistinę augalinę žaliavą augalai auginami skirtingose vietose. Dažniausiai tik natūraliose augimvietėse – 40,5 proc., pramoninėse ir natūraliose augimvietėse – 22,3 proc., o kaip bebūtų keista, nors vaistinių augalų auginimas šiandien tapo verslu, pramoninėse augimvietėse tik – 3,3 proc. (Kartal M., 2007).
Vaistinė augalinė žaliava (lot. Plantae medicinales) – tai žaliava, kurią pagal nustatytą tvarką leidžiama vartoti ir medicinoje, ir farmacijoje. Tai susmulkintas arba supjaustytas visas augalas arba tik augalo dalys taip pat dumbliai, grybai, neapdorotos kerpės, kurios dažniausiai išdžiovintos, rečiau – šviežiai surinktos augalo dalys (gysločių lapai, Lespedeza capitata žolė), augalų organai (lapai, žiedai, sėklos, vaisiai, šaknys, šakniastiebiai, žievė, pumpurai) arba visa augalo antžeminė dalis – žolė (Svarbiausios farmakognozijos disciplinos sąvokos ir tyrimo metodai, 2018).
Neišsivysčiusiose šalyse vaistiniai augalai vartojami labai plačiai. Remiantis moksliniais tyrimais atliktais 2014 metais Ugandoje, kuriais buvo siekiama nustatyti vaistinių augalų naudojimą pediatrijoje šiame regione, nustatyta, kad vaistinių augalų populiarumas čia labai didelis. Tradicinė medicina Ugandos kaimo gyventojų kasdienėje sveikatos priežiūros reikmėms sudaro beveik 90 proc. Vaikų susirgimams gydyti čia naudojama 61 augalų rūšis. Daugiausiai augalų rūšių skirtų gydyti vaikų susirgimus naudojama – pupinių (lot. Leguminosae), astražiedžių (lot. Asteracae), bulvinių (lot. Solanaceae), moliūginių (lot. Cucurbitaceae) šeimų augalų. Pagrindinė vaistinė augalinė žaliava esti lapai (53,1 proc.), šaknys (14,3 proc.), žievė (11,8 proc.). Rečiau vartojamos augalų sultys - 1,0 proc. (Kamatenesi M.M., 2006; Nalumans P. ir kt., 2014).
Apibendrinant galima teigti, kad augalinių vaistinių preparatų populiarumas šiuo metu vėl sparčiai didėja tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. Kadangi vaistiniai augalai pasižymi silpnesniu poveikiu žmogaus organizmui, dėl ko rečiau pasitaiko šalutinis veikliųjų medžiagų poveikis. Skirtingos augalų dalys (pvz. lapai, žiedai, sėklos, vaisiai, šaknys) kaupia skirtingas veikliasias medžiagas, tokias kaip – alkaloidus, glikozidus, flavonoidus, raugus, eterinius aliejus ir kita, todėl vaistinė augalinė žaliava renkama skirtingu laikotarpiu, kuomet šių medžiagų poveikis farmakologiškai geriausias. Ne išimtis, kad vaistiniai augalai vartojami ir pediatrijoje įvairiems vaikų susirgimams gydyti.
1.2. Pediatrijoje vartojami vaistiniai preparatai
Pediatrija – mokslas apie vaikų ligas, gydymo ir apsaugojimo nuo jų būdus (Galkutė G., 2007). Tačiau dažnai sąvoka pediatrija vartojama tieisog kuomet yra kalbama apie vaikus medicinoje, tame tarpe ir farmacijoje. Vaikų gydymas yra sudėtingas procesas, kadangi į šią visuomenės grupę įeina labai įvairaus amžiaus asmenys, kurių gydymas yra labai skirtingas. Vaikai yra asmenys nuo 0 iki 18 metų, tai yra naujagimiai, kūdikiai, ikimokyklinio amžiaus vaikai, mokyklinio amžiaus vaikai bei paaugliai (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, 2017).
Todėl vaikams skirti vaistai turi būti gaminami įvairių formų, kad juos galėtų naudoti įvairių amžiaus grupių vaikai:
Vaistų vartojimas per burną (lot. os) – tai labiausiai paplitęs bei patogiausias vaistų vartojimo būdas. Dauguma vaikų vyresnių nei 6 metai yra mokomi nuryti kietas vaistų formas, tokias kaip tabletes, kapsules, tačiau moksliniais tyrimais nustatyta, kad net 54 proc. 6 – 11 metų vaikų nevisada gali lengvai nuryti kietų vaistų formų. Jaunesniems vaikams ir tiems, kurie negali nuryti
sauso pavidalo vaistų, yra skiriamos skystos vaistų formos, tokios kaip tirpalai, sirupai, suspensijos ar kt. Šias formas dozuoti yra patogu atsižvelgiant į kūno svorį bei kūno paviršiaus plotą. Skystos vaistų formos turi ir trūkumų, susijusių su jų laikymu, taip pat jų sudėtyje gali būti pagalbinių medžiagų, kurios maskuoja nemalonų vaistų skonį ar suteikia šiai vaistų formai stabilumo. Yra ir kitų vaistų formų, kurios gali būti tinkamos vaikams, pvz., kramtomos tabletės, putojančios tabletės, milteliai ir kt. (Buck M. L., 2003).
Vaistų vartojimas per tiesiąją žarną – vaistus skirti rektaliniu būdu rekomenduojama, kuomet jie stipriai dirgina skrandį, yra neatsparūs skrandžio sultims, turi nemalonų skonį, taip pat tiems vaikams, kurie vemia ar yra be sąmonės.
Vaistų vartojimas injekcijomis – vaistai, skiriami injekcijomis, pasižymi greitesniu poveikiu, tikslesniu dozavimu ir jiems nereikalingas vaiko dalyvavimas suvartojant vaistus. Toks vaistų dozavimo būdas yra dažnai skiriamas naujagimiams arba labai sunkios būklės vaikams.
Vaistų vartojimas inhaliacijomis ir aerozoliais – vaikams inhaliacijos ir aerozoliai skiriami gana dažnai. Dažniausiai gydant kvėpavimo sistemos ligas. Inhaliacijomis gali būti naudojamos – dujos, tirpalai, lakiosios medžiagos ir net kietosios dalelės. Kuo smulkesnės dalelės yra įkvepiamos, tuo giliau patenka į kvėpavimo takus. Aerozolis, kurį sudaro stambesnės dalelės, nusėda bronchų gleivinėje ir pasižymi stipriu vietiniu veikimu.
Vaistų vartojimas per odą – išoriniai vaistai užtikrina optimalią reikiamo vaisto dozę, tam tikroje vietoje sumažindami sisteminį vaisto poveikį. (Buck M. L., 2013; European Medicines Agency, 2006; Husain A. ir kt., 2006; Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymas, 2006).
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad vaisto forma turi įtakos terapiniam veikimui. Įrodyta, kad optimalus vaistinės medžiagos veikimas pasiekiamas, kai yra vartojama tinkama vaisto forma, taip išvengiant daug nepageidaujamų reiškinių (Allen L. V., 2008). Skirtingi autoriai skirtingai apibrėžia vaisto formą. Vaisto forma – tai racionali farmakologiniu požiūriu, patogi vartoti bei saugi vaistinės medžiagos forma, užtikrinanti vaistinės medžiagos optimaliausią terapinį poveikį, esant minimaliems nepageidaujamiems reiškiniams (Savickas A. ir kt., 2013; Pečiūra R. ir kt., 2007). Užsienio autoriai, pavyzdžiui L.V.Allen (2008) teigia, kad vaisto forma – tai darnumas tarp veikliosios medžiagos ir vaisto pagalbinių medžiagų, o taip pat technologinių operacijų norma, užtikrinanti vaistinio preparato optimalų gydomąjį poveikį (Allen L. V., 2008).
Vaikams skirtų vaistinių preparatų rinka lyginant su gausia suaugusiųjų vaistų rinka yra siaura. Tik 2005 metais pastebėta, kad vaikams tinkamų medikamentų trūkumas sąlygoja, kad vaikai dažniausiai gydomi jiems netinkamais vaistais, kurie yra skirti suaugusiems. Tai paskatino farmacinės veiklos plėtrą, kuri apima mokslinius tyrimus susijusius naujų pediatrinių vaistų kūrimą. PSO 2007 metais paskelbė visuotinę iniciatyvą „Vaikams skirtų vaistų formų kūrimas“, kuri skatina pediatrinių vaistų formų kūrimą (Buck M. L., 2013). Pediatrinių vaistų kūrimas yra lydimas įvairių iššūkių ir problemų. Jų klinikiniai tyrimai reikalauja ypatingo dėmesio, nes tiek dokumentų paruošimas, tiek tyrimams tinkamų imčių parinkimas, tiek tinkamų duomenų rinkimas ir jų analizės metodai – labai svarbūs ir turi būti paruošti ypač atsakingai, o pati svarbiausia dalis yra saugumo įvertinimas ir užtikrinimas, kuris apima vaisto farmakokinetikos ir farmakodinamikos analizę, veiksmingos dozės nustatymą ir tinkamo dozavimo schemos sudarymą (Zisowsky J. ir k t., 2010).
Kalbant apie vaistus skirtus vaikams svarbiausia yra jų saugumas. PSO nurodo pagrindines problemas, susijusias su vaikų vaistų vartojimu visame pasaulyje:
1) dažnai vartojami vaistiniai preparatai yra netikslūs ir nepatvirtinti (tai ypač aktualu besivystančiose šalyse);
2) parduodami be recepto, tradiciniai ir vaistažoliniai preparatai lengvai prieinami ir vartojami netinkamai;
3) plačiai paplitę ir vartojami netinkami vaistai vaikams;
4) piknaudžiaujama vaistiniais preparatais bei netaisyklingai vartojama;
5) kuriami nauji, novatoriški vaikams skirti vaistai, tačiau nesant patvirtintų ilgalaikių naudos ir rizikos įrodymų, jie nėra taikomi (pvz. biologiniai vaistai nuo reumato) (World Health Organization, 2007).
Europos komisija 2017 metais pateikė Pediatrinių vaistų būklės reglamentą (angl. State of Paediatric Medicines in the EU) Europos sąjungos (ES) šalyse. Jame teigiama, kad svarbu laikytis bendro susitarimo, kad vaikai gautų ištirtus, kliniškai patvirtintus ir skirtus jiems vaistus. Kadangi iki šiol vaikams skiriami vaistiniai preparatai nebuvo visiškai kliniškai ištirti ir patikimi, daugelis gydytojų pediatrų, skirdami vaistus vaikams, rėmėsi savo patrtimi, tačiau ne moksliškai pagrįsta praktika. Taip pat dauguma vaistų vaikams skiriami neprieinama forma (pvz. laužomos suaugusiems skirtos tabletės), o tai turi įtakos vaisto neveiksmingumui bei šalutiniam poveikiui (European Commission, 2017).
PSO 2013 metais išleido Vaikams skirtų vaistų sąrašą (angl. WHO Model List of Essential Medicines for Children 4th list), kuriame pateikti pagrindiniai, efektyviausi vaistai skirti vaikams iki 12 metų su rekomendacijomis ir paaiškinimais prioritetinėmis sąlygomis. Šis
sąrašas skirtas gydytojams pediatrams skiriantiems vaistus vaikams, taip pat farmacijos specialistams juos parduodant tėvams (World Health Organization, 2013).
Augaliniai vaistiniai preparatai kitur dar minimi kaip tradiciniai vaistai dažniausiai vartojami besivystančiose šalyse (pvz. Afrikoje), tačiau šiandien jų populiarumas didėja ir išsivysčiusiose šalyse kaip alternatyvus gydymo metodas dėl mažesnio šalutinio poveikio, apsinuodijimo rizikos bei reakcijų su kitais vaistais. Tačiau atsižvelgiant į ypatingą vaikų farmakokinetiką jiems vis dėlto išlieka nepageidaujamo poveikio rizika todėl kartais šių preparatų dalis specialistų atsisako (Dambisya Y. ir kt., 2003). Taip pat kai kurie tėvai nevartoja, o specialistai neskiria augalinių vaistų, nes juos įvardija kaip „per lengvus“, tai yra mažiau veiksmingus nei sintetiniai preparatai (World Health Organization, 2007).
Farmakokinetika – tai vaisto kitimai organizme. Vaikų vaistų farmakokinetika nuo suaugusiųjų skiriasi dalijimosi, absorbcijos, metabolizmo ir kai kurių medžiagų išsiskyrimo procesais. Anatomiškai suaugusieji turi didesnes kepenis, o tai sąlygoja veiksmingesnį detoksikacijos atlikimą organizme. Kadangi vaikų centrinė nervų ir imininė sistemos yra besivystančios, tai lemia padidėjusį vaistinių augalų poveikį. Fiziologiškai labiausiai pažeidžiami yra kūdikiai taikant farmakoterapiją. Taip pat yra kitos grupės vaikų jautresnių vaistams, tame tarpe ir augalinimas, tai alergiški vaikai. Retais atvejais kai kurios vaistažolės gali sukelti kontaktinį dermatitą, rinitą, konjugtyvitą, niežulį ar sąlygoti analifaksines reakcijas (Woolf A. D., 2003).
Dabar augalinių vaistinių preparatų rinka labai plati, jų galima įsigyti ne tik vaistinėse, tačiau ir įvairiose specializuotose ir nespecializuotose parduotuvėse. Atliktų mokslinių tyrimų metu, kuomet buvo siekiama įvertinti dėl kokių sutrikimų tėvai dažniausiai savo vaikams perka vaistažoles buvo nustatyta, kad tėvai vaistažolėmis gydo kvėpavimo takų ligas (37 proc.), ausų, nosies ir gerklės sąlygotus susirgimus (24 proc.), raumenų ligas (15 proc.), odos ligas (6 proc.), virškinimo trakto sutrikimus (6 proc.), alergijas (6 proc.) bei augalinius vaistus vartoja prevencijai (5 proc.) (Woolf A. D., 2003).
2017 metais Brazilijoje atliktas tyrimas, kuriuo buvo norima įvertinti vaikams skirtos fitoterapijos taikymą pirminiame sveikatos lygyje. Nustatyta, kad šiame regione dažniausiai vaikų sveikatos sutrikimams gydyti vartojami pankoliai (10,98 proc.), kvapusis čilmedis (10,12 proc.), miškinė mėta (9,83 proc.), ananasai (9,39 proc.), citrinžolė (6,65 proc.), česnakai (6,21 proc.), pipirai (3,76 proc.) bei imbieras (3,03 proc.). Augaliniai vaistai taikomi kosulio, naujagimių pilvo kolikos (pilvo pūtimas), karščiavimo, gerklės, ausų, galvos ir pilvo skausmams bei bendro silpnumo gydymui. Taip pat jais dažnai gydomi uždegiminiai susirgimai tokie kaip sinusitas, šlapimo takų infekcijos ir bendros infekcijos. Augaliniai vaistai taikomi ir
profilaktikoje – astmos, alerginio niežėjimo, odos ligų, anemijos ir inkstų akmenligės sukeltų simptomų mažinimui (Freire C.J. ir kt., 2017).
Kalbant apie vaistinius preparatus skirtus vaikams galima teigti, kad tik nesenai pradėta gerinti jų skyrimą ir taikymą padiatrijoje bei atlikti mokslinius tyrimus susijusius su sintetinių ir augalinių vaistų farmakokinetika vaikų organizme. Kadangi vaikų grupė pagal jų amžių yra itin plati (naujagimiai, kūdikiai, ikimokyklinio amžiaus vaikai, mokyklinio amžiaus vaikai bei paaugliai) jiems netinka suaugusiems skirti vaistai nei farmakokinetiniu požiūriu, nei vaisto forma, todėl svarbu, kad vaikams būtų skirta tokia vaisto forma, kuri būtų tinkamiausia pagal jų amžiaus grupę. Tad vaikams skirti vaistai ES šalyse turi atitikti reikalavimus nurodytus Europos komisijos Pediatrinių vaistų būklės reglamente (angl. State of Paediatric Medicines in the EU).
1.3. Vaistų poreikis ir asortimentas
Remiantis Lietuvos Respublikos (LR) Farmacijos įstatymu farmacinė paslauga – vaistinėje farmacijos specialistų teikiama paslauga, kuri turi apimti receptų tikrinimą, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą (Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymas, 2006).
Vaistininkas ypač didelį dėmesį turi skirti paciento informavimui. Labiausiai padėdamas išsirinkti savigydai skirtą preparatą. Farmacijos specialistas turi aiškiai, suprantamai informuoti kaip pacientas turi vartoti vaistą, kad pasiektų jo efektyvumą bei jis būtų saugus. Turi būti informuojama kiek ilgai vartoti vaistą bei ,,įspėti apie savigydos rizikos veiksnius“, tokius kaip pernelyg ilgas vaistinių preparatų vartojimo laikas, atsitiktinis panašių vaistinių preparatų vartojimas, neteisingas dozavimas ar vartojimo būdas, sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir maistu, neteisingas simptomų įvertinimas, neteisingo gydymo pasirinkimas, delsimas kreiptis į gydytoją (LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Geros vaistinių praktikos nuostatų patvirtinimo“, 2007). Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad vaistininkai – lengviausiai pasiekiami sveikatos priežiūros specialistai. Jis yra tarsi vaistų ekspertas, galintis pakonsultuoti ne tik pacientus, bet ir kitus sveikatos priežiūros specialistus (Daukšienė J., 2010).
Taigi, suprantama, kad vaistai nėra vertinami kaip įprastos prekės, tam yra dvi pagrindinės priežastys: poveikis žmogaus sveikatai ir (ar) gyvybei bei pasirinkimas (Bührlen B. ir kt., 2003). Farmaciniai produktai yra specifinės prekės, nes šių produktų vartotojai, skirtingai nei kitų produktų ar paslaugų, negali patys objektyviai įvertinti todėl produktų pasirinkimą lemia gydytojai, kiti medicinos specialistai ir vaistininkai (Grincevičius J., 2008). Todėl siekiant
suteikti kokybišką farmacinę paslaugą svarbus tinkamas farmacinės informacijos teikimas bei farmacinė reklama, kuria siekiama skatinti vaistinių preparatų skyrimą, tiekimą, pardavimą arba vartojimą (Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymas, 2006). Lietuvoje sąlyginai nedaug atlikta mokslinių tyrimų analizuojančių farmacinę paslaugą, jos bruožus ir ypatumus. Užsienio šalyse farmacinė paslauga gyventojams teikiama atsižvelgiant į visuomenės poreikius ir lūkesčius šalies sveikatos apsaugos sistemai (Grincevičius J., 2008).
2006 metais PSO išleistame leidinyje Farmacinės praktikos plėtojimas (angl. Developing pharmacy practice) nurodoma, kad farmacinės paslaugos teikimas turi būti grindžiamas pacientų poreikių atitikimu. Vaistininkai turi užtikrinti vaistų prieinamumą pacientams bei informacijos suteikimą. Vaistinių preparatų pasiūla labai didele, todėl vaistininkas turi padėti pacientui išsirinkti jam tinkamą vaistą savigydai, paaiškinti vartojimo instrukcijas ir galimas šalutines reakcijas. Vaistinės turi užtikrinti, jog skleidžiama informacija būtų moksliškai pagrįsta, teikiamų paslaugų spektras turi atitikti pacientų lūkesčius ir poreikius bei nuolat atnaujinamas (World Health Organization, 2006).
Vartotojų poreikiai susiformuoja veikiant vidiniams ir išoriniams veiksniams. Pirkėjai nori, kuo platesnio prekių asortimento ir galimybės iš kelių prekių pasirinkti tinkamiausią. Didėjant gyvenimo tempui žmonės vis dažniau skundžiasi laiko trūkumu. Jie nori prekes įsigyti kaip įmanoma greičiau, be laukimo eilėse ar jų užsakymo įvykdymo laiko. Kaskart vartotojai daugiau reikalauja, jie yra mažiau lojalūs bei sunkiau atleidžia jei parduodamos prekės neatitinka jų keliamų lūkesčių, todėl pagrindinis dėmesys sutelkiamas į vartotojus ir jų poreikių tenkinimą (Bakanauskas A. ir kt., 2008; ECR Baltic, 2008).
Prekių asortimentu vadinamas prekių rinkinys siūlomas visuomenei, tai yra ne tik siūlomos prekės, bet ir suteikiamos paslaugos (Norkus T., 2010). Pagal šiuo metu galiojantį LR Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) įsakymą „Dėl vaistinių prekių grupių sąrašo patvirtinimo“ vaistinėse galima prekiauti vaistinių prekių grupių sąrašo prekėmis, kurį sudaro: „specialios paskirties maisto produktai, maisto papildai, natūralus mineralinis vanduo, arbata, saldikliai skirti pasaldinti maistą valgant, kietosios pastilės, tablečių apvalkalai ir žirneliai, žiedadulkės bei bičių produktai, javainiai, kramtomoji guma, fasuotos vaisių, daržovių, uogų sultys, sultys iš koncentrato ir nektarai, medicinos prietaisai ir priemonės, neįgaliųjų techninės pagalbos priemonės, kosmetikos gaminiai, biocidai, asmens higienos gaminiai, specializuoti medicinos ir (arba) farmacijos leidiniai: knygos, laikraščiai, žurnalai, biuleteniai ar kiti leidiniai, kuriuose nėra receptinių vaistinių preparatų reklamos, fasuoti eteriniai aliejai, distiliuotas vanduo, muzikos ir šviesos terapijos priemonės, naujagimių, kūdikių, vaikų bei nėščiųjų ir mamų priežiūros priemonės ir (ar) prietaisai“ (LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Vaistinių prekių grupių sąrašo patvirtinimo“, 2017).
Asortimento pasiūla turi atitikti rinkos paklausą, tik šiuo atveju galima teigti, kad asortimentas optimalus ir gali sudaryti sąlygas nedidinant išlaidų didinti prekių apyvartą (Gudonavičienė R., 2012; Nafari M. ir kt., 2010). Siekiant, kad pirkėjai dažniau lankytųsi vaistinėse, ypač svarbus plataus prekių asortimento užtikrinimas (Gudonavičienė R., 2012; Donofrio T. J., 2009). Pardavimai ir prekių įvairovė teigiamai tarpusavyje susiję, tačiau tik tada jei pasirinkta sėkminga lentynų erdvės valdymo strategija, tuomet galima pasiekti aukštą pardavimų lygį turint ir mažesnę prekių įvairovę (Zameer H. ir kt., 2012). M.A.Waller teigia, jei lėtai parduodamos, mažai populiarios prekės pašalinamos iš asortimento, tai bendras įmonės pelningumas vis vien nesumažėja, o gali net ir padidėti (Avais A, 2010). R. Gudonavičienės ir kolegų teigimu gerai parinktas, tenkinantis rinkos paklausą prekių asortimentas yra vienas iš esminių konkurencingumo faktorių (Gudonavičienė R., 2012).
Apibendrinant, asortimentas yra ir parduotos prekės ir suteiktos paslaugos. Visa tai turi atitikti pirkėjų lūkesčius, kad patenkinti jų poreikius. Kuomet tai tarpusavyje suderinama pasiekiami aukščiausi rezultatai. Farmacinės prekės išsiskiria iš kitų prekių tuo, kad jas pirkėjui yra sunkiau išsirinkti, kadangi jiems reikia specifinių žinių. Šias žinias gali suteikti arba gydytojas arba vaistininkas, kuris turi suteikti tinkamą, moksliškai įrodytą informaciją.
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo planavimas (organizavimas)
Tyrimas buvo vykdomas pagal LSMU Farmacijos fakulteto Baigiamųjų darbų metodines rekomendacijas. Siekiant įvertinti augalinių vaistų vartojamų pediatrojoje poreikį ir asortimentą pirma buvo atlikta literatūros analizė apie vaistinius augalus, vaistinius preparatus vartojamus pediatrijoje, farmacinių prekių ir paslaugų poreikį bei asortimentą.
Remiantis moksline literatūra sudarytas tyrimo instrumentas – klausimynas, skirtas vaistinės klientams perkantiems vaistinius preparatus vaikams. Po šio etapo buvo pasirinkta įstaiga, kurioje norima atlikti tyrimą, gautas raštiškas įstaigos vadovo sutikimas. Įvertinus tyrime tinkančių dalyvauti vaistinės lankytojų srautus nuspręsta taikyti – tikslinę imtį. Gavus LSMU Bioetikos centro leidimą pradėtas duomenų rinkimas. Duomenys rinkti 2018 m. sausio 30 d. – 2018 m. rugsėjo 30 d. Gautų duomenų statistinė analizė atlikta taikant SPSS 22.00 statistikos programą, grafikai ir lentelės sudaryti naudojant Microsoft Office Word ir Microsoft Office Exel biuro programas. Remiantis gautais duomenimis pateikti tyrimo rezultatai, suformuluotos išvados atsakančios į iškeltus uždavinius, pateiktos rekomendacijos.
Tyrimo vykdymo ir organizvimo etapiškumas ir eiliškumas pavaizduotas pirmame paveiksle (1 pav.).
1 pav. Tyrimo atlikimo schema Tyrimo problemos, tiklso ir uždavinių formulavimas
Mokslinės literatūros paieška ir analizė pasirinkta tema
Tyrimo instrumento - klausimyno sudarymas
Leidimo atlikti tyrimą gavimas, tyrimo imties sudarymas
Duomenų rinkimas ir statistinė analizė
Rezultatų paruošimas, išvadų ir praktinių rekomendacijų formulavimas 1 2 3 4 5 6
2.2. Tyrimo objektas ir tiriamųjų atranka (populiacija, imtis)
Šio tiriamojo darbo objektas – pacientai perkantys vaistinius preparatus skirtus vaikams, „Eurovaistinėje“ Alytaus mieste.
Tyrimo metu taikyta – tikslinė tiriamųjų atranka, norint pasiekti statistiškai reikšmingų rezultatų, anketos išdalintos visiems vaistinės lankytojomas perkantiems vaistinius preparatus vaikams ir sutinkantiems dalyvauti tyrime.
Iš viso tyrimo laikotarpiu išdalinta 300 anketų. Dėl nevisiškai užildytų ar sugadintų anketų atsako dažnis buvo 96,3 proc. Taigi tyrime iš viso dalyvavo 289 tiriamieji.
Tyrimo dalyvių sociodemografiniai duomenys aprašyti 3.1. skyriuje “Tyrimo dalyviai ir jų aprašomoji charakteristika”.
2.3. Tyrimo etika
Užtikrinant tyrimo etiką, pateikus reikiamus dokumentus – prašymą, tyrimo santrauką, tiriamųjų informavimo ir sutikimo formas, įstaigos, kurioje planuojamas atlikti tyrimas vadovo sutikimą, tyrimo instrumentą – klausimyną, tyrimui gautas raštiškas LSMU Bioetikos centro leidimas (Nr.BEC-FF-292018) (5 priedas).
Tyrimo atlikimo metu visiems tyrimo dalyviams buvo išdalintos informavimo formos (3 priedas) bei sutikimo dalyvauti tyrime formos (4 priedas).
Siekiant užtikrinti tiriamųjų konfidencialumas, gauti duomenys rezultatuose naudoti tik apibendrinti, neatskleidžiant tiriamųjų asmeninių duomenų.
2.4. Tyrimo metodai ir duomenų analizės metodai
Taikytas kiekybinis momentinio tyrimo metodas – anonimine anketine apklausa raštu, apklausiant tyrimo atlikimo metu „Eurovaistinėje“ Alytuje, besilankančius pacientus, kurie pirko vaistinius preparatus vaikams ir sutiko dalyvauti tyrime.
Įvertinti augalinių vaistų ir maisto papildų poreikį tyrimo vietoje taikytas kokybinis tyrimo metodas – stebėjimo tyrimas.
2.4.1. Tyrimo instrumentas
Tyrimo metu buvo siekiama įvertinti augalinių vaistų poreikį ir asortimentą pediatrijoje. Šiam tikslui pasiekti buvo sudarytas tyrimo instrumentas – klausimynas skirtas vaistinės lankytojams perkantiems vaistinius preparatus skirtus vaikams. Klausimynas pateiktas 1 priede.
Anketą sudarė dvi dalys – bendroji (4 klausimai) ir specialioji (16 klausimų). Bendrojoje dalyje pateikiami sociodemografiniai klausimai, kuriais buvo norima išsiaiškinti tiriamųjų amžių, lytį, išsilavinimą ir kiek vaikų auginama šeimoje. Specialiojoje dalyje buvo siekiama išsiaiškinti tiriamųjų žinias apie augalinių vaistinių preparatų vartojimą pediatrijoje ir įvertinti augalinių vaistinių preparatų vartojamų pediatrijoje poreikį bei asortimentą pacientų atžvilgiu.
1) Tiriamųjų žinioms įvertinti buvo užduoti 6 testo tipo klausimai. Šiais klausimais buvo siekiama įvertinti ar suaugusieji atpažįsta nepageidaujamą reakciją į vaistus ir į kokius specialistus dažniausiai kreipiasi kuomet pastebi nepageidaujamą vaistų poveikį (pvz. gydytoją, vaistininką, VVKT); ar pastebėję nepageidaujamą vaistinio preparato reakciją jį toliau duoda vaikui; kaip dažnai laikosi gydytojo/vaistininko/registruotojo nurodymų duodami vaistinį augalinį preparatą vaikui; kaip dažnai laikosi registruotojo laikymo nurodymų (pvz.: laikyti šaldytuve, saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, apsaugoti nuo drėgmės ir kt.); ar duoda vaistinį augalinį preparatą vaikui su kitais vaistiniais augaliniais ir sintetiniais preparatais savo nuožiūra.
2) Įvertinti augalinių vaistinių preparatų vartojamų pediatrijoje poreikį respondentams buvo užduota 9 testo tipo klausimai, kuriais buvo norima išsiaiškinti, koks specialistas dažniausiai pataria įsigyti vaikams augalinius vaistinius preparatus (pvz. gydytojas, vaistininkas); kokiai vaistų farmacinei formai teikia pirmenybę įsigydami augalinį preparatą vaikams (pvz. tabletės, lašai, sirupai ir kt.); kaip dažnai tėvai perka vaikams skirtus augalinius vaistinius preparatus; dėl kokių susirgimų jie dažniausiai perkami (pvz. kvėpavimo, virškinimo sistemų ir kt. ligoms gydyti); kur dažniausiai yra įsigijama vaistažolių arbatų (pvz. vaistinėse, turguose ir kt.).
3) Norint įvertinti augalinių vaistų vaikams asortimentą buvo užduoti 5 testo tipo klausimai, kuriuose respondentų buvo klausiama, kaip jiems patogiausia įsigyti vaikams skirtus augalinius vaistus (pvz. pačiam savitarnoje, klausiant vaistininko patarimo ir kt.); buvo norima sužinoti tiriamųjų nuomonę apie tai kuriai vaistinių augalinių preparatų grupei skirtų vaikams svarbus platus asortimentas (pvz. skirtų gydyti kvėpavimo, virškinimo ir kt. sistemų sutrikimus); kaip jie vertina prekių išdėstymą
savitarnoje; kas dažniausiai lemia apsisprendimą pirkti augalinį vaistinį preparatą vaikams; ar įpakavimas turi įtakos perkant.
Siekiant įvertinti tyrimo instrumentą (anketą) buvo atliekamas bandomasis tyrimas, kurio metu buvo apklausta 10 „Eurovaistinės lankytojų“. Šio tyrimo metu nustatyta, kad keletas klausimų nėra aiškūs ir suprantami, pusė apklaustųjų nurodė, kad nesupranta kai kurių klausimų, todėl dalis klausimyno klausimų pateikti supaprastinti, o trijų klausimų galimų atsakymo variantai papildyti.
Kokybinio tyrimo – stebėjimo metu, duomenys buvo renkami pagal tyrėjos sudarytą protokolą (2 priedas), kuriame buvo surašomi turimi augaliniai vaistai ir maisto papildai skirti vakams bei pateikiamas jų aprašymas, remiantis vaistų informaciniais lapeliais.
2.4.2. Duomenų analizės metodai
Nepriklausomi kintamieji – tiriamųjų amžius, lytis, išsilavinimas, pasiskirstymas pagal auginamų vaikų skaičių buvo vertinami vidurkiais, dažniais, išreikštais procentine išraiška. Taip pat tiriamųjų žinios ir poreikio bei asortimento įvertinimas vertinti – vidurkiais, dažniais, išreikštais procentais.
Gauti anketiniai duomenys suvesti į SPSS.22 statistikos programą. Nustatyti ryšį tarp nepriklausomų požymių taikytas Pearson „chi“ kvadratas (žymėjimas – χ2). Rezultatų statistiniam reikšmingumui įvertinti naudotas reikšmingumo lygmuo (žymėjimas – p), kuris reiškia, kad duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05. Grafikai bei lentelės buvo sudaryti naudojant Microsoft Office Word 2016 ir Microsoft Office Excel 2016 biuro programomis.
3. REZULTATAI
3.1. Tyrimo dalyviai ir jų aprašomoji charakteristika
Siekiant įvertinti poreikį ir asortimentą augalinių vaistinių preparatų vartojamų pediatrijoje, tyrimas buvo vykdomas anonimine anketine apklausa raštu, apklausiant „Eurovaistinėje“ Alytuje, besilankančius pacientus, kurie pirko vaistinius preparatus vaikams ir sutiko dalyvauti tyrime.
Tyrimo metu iš viso buvo išdalinta 300 anketų, duomenų analizei panaudotos 289 anketos. Dalis anketų buvo nepilnai užpildytos arba sugadintos. Taigi atsako dažnis 96,3 proc.
Pusė respondentų buvo 30 – 49 metų amžiaus (50,9 proc.), taip pat didelę dalį respondentų sudarė – 18 – 29 metų amžiaus asmenys (41,4 proc.). Vertinant respondentų lytį didžioji dalis buvo moterų – 91,1 proc. Didžioji dalis tiriamųjų nurodė esantys įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą – 43,8 proc. bei aukštajį neuniversitetinį – 33,7 proc., 20,7 proc. turintys vidurinį išsilavinimą ir tik maža dalis pradinį – 1,8 proc. Daugumos respondentų šeimose auga vienas arba du vaikai, atitinkamai – 51,5 proc. ir 41,4 proc.
Išsamūs respondentų sociodemografiniai duomenys pateikti 1 lentelėje.
1 lentelė. Respondentų sociodemografiniai duomenys procentais. Sociodemografinis
rodiklis Sociodemografinių rodiklių pasiskirstymas procentais Amžius
18 – 29 m. 30 -49 m. 50 – 59 m. > kaip 60 m. 41,4 proc. 50,9 proc. 7,1 proc. 0,6 proc.
Lytis
Moterys Vyrai
91,1 proc. 8,9 proc.
Išsilavinimas
Pradinis Vidurinis Aukštasis
neuniversitetinis
Aukštasis universitetinis 0,6 proc. 1,2 proc. 33,7 proc. 43,8 proc. Šeimoje auginamų
vaikų skaičius
Vienas Du Trys >kaip trys
33,3 1,2 18,9 11,8 34,8 0 20 40 60 80 100 Gydytojas pediatras Bendruomenės slaugytojas (-a) Vaistininkas Giminaičiai, draugai Renkuosi pats (-i) P roc entai
3.2. Augalinių vaistinių preparatų vartojamų pediatrijoje poreikio
vertinimas
Siekiant įvertinti augalinių vaistinių preparatų vartojamų pediatrijoje poreikį, pirma tyrimo metu buvo nustatyta, kas dažniausiai vaistinės lankytojams pataria įsigyti augalinius vaistinius preparatus vaikams. Dauguma respondentų nurodė, kad augalinius vaistinius preparatus vaikams renkasi patys (34,8 proc.) arba jiems pataria gydytojas pediatras (33,3 proc.). Mažiau nei pusė tiriamųjų nurodė, kad jiems pataria vaistininkas – 18,9 proc. (2 pav.).
2 pav. Veiksniai lemiantys vaistinių augalinių preparatų pasirinkimą (proc.)
Respondentai perkantys vaistinius augalinius preparatus vaikams pirmenybę teikia sirupams (35,0 proc.). Kaip labiausiai vaikams perkamą vaisto farmacinę formą arbatas ir lašus, nurodė vienoda dalis tiriamųjų - 25,4 proc. Mažiausia dalis tėvų vaikams perka tabletes (14,2 proc.) (3 pav.).
14,2 25,4 35,0 25,4 0 20 40 60 80 100 Tabletės Lašai Sirupai Arbatos Procentai V aist o for ma 85,8 10,1 4,1 0 20 40 60 80 100
Per metus 1-2 kartus Kartą per mėnesį Kelis kartus per mėnesį
Procent
ai
Dažnumas
3 pav. Dažniausiai tėvų įsigijamos vaistų formos vaikams (proc.)
Vaistinius augalinius preparatus vaikams tėvai dažniausiai perka 1 – 2 kartus per metus – 85,8 proc. Maža dalis respondentų nurodė, kad juos perka kelis kartus per mėnesį – 4,1 proc. Beveik dešimtadalis respondentų nurodė perkantys kartą per mėnesį (10,1 proc.) (4 pav.).
88,3 5,2 6,5 86,7 6,7 6,7 0 20 40 60 80 100
Vaistinėse Maisto prekių parduotuvėse Mugėse, turguose
Proc ent ai Pirkimo vieta Moterys Vyrai 84,0 8,3 2,0 0 20 40 60 80 100
Kvėpavimo sistemos ligoms Virškinimo sistemos ligoms Nervų sistemos ligoms
Procent
ai
Susirgimai
Beveik visi tyrime dalyvavę respondentai nurodė, kad vaistinius augalinius preparatus savo vaikams perka kvėpavimo sistemos ligoms gydyti. Tik labai maža dalis virškinimo (8,3 proc.) ir nervų sistemos (2,0 proc.) ligoms gydyti perka šiuos vaistus (5 pav.).
5 pav. Augaliniais vaistiniais preparatais dažniausiai gydomi susirgimai (proc.)
Vertinant augalinių vaistų poreikį buvo norima išsiaiškinti, kur tiriamieji dažniausiai perka vaistažolių arbatas. Iš gautų rezultatų nenustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų (p>0,05) tarp tėvų lyties ir vaistažolių arbatų pirkimo vietos. Tiek moterys tiek vyrai pirmenybę teikia vaistinėms, atitinkamai – 88,3 proc. ir 86,7 proc. (6 pav.).
Taigi apibendrinant augalinių vaistinių preparatų poreikį, nors tyrimo metu nenustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų (p<0,05) tarp šių vaistinių preparatų poreikio ir tėvų sociodemografinių duomenų. Tačiau iš gautų tyrimo rezultatų galima teigti, kad didžiausią įtaką respondentams įsigyti augalinius vaistus savo vaikams, turi jų pačių pasirinkimas ir gydytojas pediatras, kadangi dauguma tiriamųjų tyrimo metu nurodė šiuos variantus – 34,8 proc. ir 33,3 proc. Dauguma tėvų pirkdami augalinius vaistus vaikams teikia pirmenybę – sirupams. Taip pat siekiant nustatyti augalinių preparatų skirtų vaikams poreikį, respondentų buvo klausiama, kaip dažnai jie perka šiuos preparatus vaikams, remiantis gautais rezultatais nustatyta, kad didžioji dalis tėvų juos perka 1 – 2 kartus per metus. Iš gautų rezultatų matyti, kad kvėpavimo sistemos ligos yra dažniausi sveikatos sutrikimai, kuriems perkami augaliniai vaistiniai preparatai, antroje vietoje – virškinimo sistemos sutrikimai, trečioje – nervų sistemos ligos. Vertinant, kur tėvai dažniausiai perka vaistažolių arbatas, nustatyta, kad didžioji dalis tiriamųjų vaistažolių arbatoms pirkti renkasi vaistines. Maisto produktų parduotuvėse ir mugėse bei turguose vaistažolių arbatas perka labai maža dalis tiriamųjų.
3.3. Augalinių vaistinių preparatų vartojamų pediatrijoje asortimento
vertinimas
Norint įvertinti augalinių vaistinių preparatų asortimentą skirtą vaikams, tėvų buvo klausiama klausimų, susijusių su šių prekių įsigijimu. Vertinant respondentų nuomonę, kaip jiems patogiau įsigyti vaistinius augalinius preparatus, skirtus vaikams, nustatyta, kad didžioji dalis tėvų remiasi vaistininko patarimais – 78,7 proc., 15,9 proc. – renkasi patys savitarnoje, o tik 5,6 proc. respondentų perka vaistinės internetinėje vaistinės parduotuvėje (7 pav.).
15,9 78,7 5,4 0 20 40 60 80 100
Pačiam (-iai) išsirenkant savitarnoje
Kai pataria vaistininkas Perku vaistinės internetinėje parduotuvėje P roc entai Pasirinkimo grupė 10,0 17,4 41,7 0 82,9 77,9 58,3 100 7,1 4,7 0 0 0 20 40 60 80 100 18 - 29 m. 30 - 49 m. 50 - 59 m. > 60 m. P roc entai Amžius
Pačiam (-iai) išsirenkant savitarnoje Kai pataria vaistininkas
Perku vaistinės internetinėje parduotuvėje 7 pav. Vaistinių augalinių preparatų pasirinkimo būdai (proc.)
Labiausiai vaistininkais pasitiki vyresnio amžiaus tėvai (>60 m.) – 100 proc. Savitarnoje patys išsirinkti labiau linkę 50 – 59 m. amžiaus tėvai – 41,7 proc. Internetinėje vaistinės parduotuvėje daugiausiai apsipirkinėja 30 – 49 m. amžiaus tėvai – 17,4 proc. Tačiau tyrimo metu statistiškai reikšmingų skirtumų tarp respondentų amžiaus ir vaistinių augalinių preparatų skirtų vaikams įsigijimo būdo nensutatyta (p>0,05) (8 pav.)
84,6 4,7 7,1 3,6 0 20 40 60 80 100 Kvėpavimo sistemos ligoms (peršalimo, kosulio) Virškinimo sistemos ligoms (viduriavimo, viduriųužkietėjimo) Nervų sistemos ligoms (neramumui, nervingumui) Kita Procent ai Sveikatos sutrikimai
Tyrimo metu respondentų buvo klausiama, kokiems sveikatos sutrikimams, jų nuomone, svarbus augalinių vaistų platus asortimentas. Didžioji dalis tiriamųjų nurodė, kad kvėpavimo sistemos sutrikimams, tokiems kaip peršalimas ir kosulys – 84,6 proc., tik beveik dešimtadalis tėvų mano, kad platus augalinių vaistų asortimentas svarbus nervų sistemos ligoms gydyti – 7,1 proc. (9 pav.).
9 pav. Respondentų nuomonės vertinimas apie augalinių vaistų asortimentą (proc.)
Respondentų tyrimo metu buvo klausiama, kas didžiausią įtaką turi jų apsisprendimui pirkti vaistinius augalinius preparatus savo vaikams. Gauti statistiškai reikšmingi (p<0,05) skirtumai tarp vyrų ir moterų apsisprendimo. Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai moterims (60,4 proc.) apsisprendimą labiau lemia vaistininko patarimas nei vyrams (46,7 proc.). Moterims taip pat daugiau įtakos turi jų išankstinis apsisprendimas (27,9 proc.) nei vyrams (20,0 proc.), kuriems labiau svarbus patogus, matomas ir prieinamas prekių išdėstymas bei pasirinkimas vaistinėje (20,0 proc.) (10 pav.).
60,4* 8,5 27,9 3,2 46,7 13,3 20,0 20,0 0 20 40 60 80 100 Vaistininko patarimas Draugų patarimai Išankstinis mano apsisprendimas Patogus, matomas ir prieinamas prekių išdėstymasbei pasirinkimas vaistinėje
Procentai T ei g iny s Vyrai Moterys χ2 = 9,2; *p<0,05
10 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį perkant augalinius preparatus vaikams (proc.)
Vaistinių augalinių preparatų asortimentui įvertinti tiriamųjų buvo klausima, kaip jie vertina prekių išdėstymą savitarnoje. Tyrimo metu nustatyta, kad ketvirtadalis jaunesnių tėvų (18 – 29 m.) dažniausiai nesinaudoja savaitarna – 26,7 proc. Kita dalis šių tėvų grupės savitarnos prekių išdėstymą vertina vidutiniškai (27,1 proc.) arba kaip patogų prekių išsirinkimo variantą (28,6 proc.). Vyriausios grupės respondentai (> 60 m.) savitarnos prekių išdėstymą įvertino, kaip patogų (100 proc.), taip mano ir trečdalis viduriniosios amžiaus grupės tėvų (30 – 39 m.) – 31,4 proc. O didžioji dalis vidutinio amžiaus tėvų (50 – 59 m.) savitarnos prekių išdėstymą įvertino, kaip labai patogų, nes gali lengvai surasti visas reikiamas prekes (41,7 proc.). Tačiau tarp respondentų amžiaus grupių ir jų vertinimo apie savitarnos prekių išdėstymą statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05) (11 pav.).
14,3 28,6 27,1 4,3 25,7 17,4 31,4 26,7 5,9 18,6 41,7 33,3 16,7 0 8,3 0 100 0 0 0 0 20 40 60 80 100
Labai patogu, lengvai galima viską surasti Patogu, nes dažniausiai lengvai viską
surandu
Vidutiniškai, nes ne visada randu tai ko reikia
Nepatogu, nes ilgai turiu ieškoti kur kas sudėta Nesinaudoju savitarna Procentai T ei g iny s > 60 m. 50 - 59 m. 30 - 49 m. 18 - 29 m.
11 pav.Vaistinių prekių įsigijimo savitarnos būdu vertinimas (proc.)
Vertinant respondentų nuomonę apie vaistinių augalinių preparatų asortimentą, tyrimo metu buvo norima išsiaiškinti ar pakuotės išvaizda (pvz. spalvotas, patrauklus su paveiksliukais preparatas) turi įtakos jų apsisprendimui pirkti. Gauta, kad statistiškai reikšmingai (p<0,05) pakuotės išvaizda turi įtakos pasirinkimui pagal respondentų išsilavinimą. Tėvams, kurie yra įgiję žemiausią išsilavinimą (pradinį) pakuotė turi 100 proc. įtakos. Daugiau kaip pusei respondentų, kurie turi vidurinį, aukštąjį neuniversitetinį ar aukštąjį universitetinį išsilavinimą pakuotės išvaizda įsigyti vaistinį preparatą skirtą vaikams įtakos neturi, atitinkamai – 62,9 proc., 80,7 proc. ir 56,8 proc. (12 pav.).
100* 5,7 0 10,8 0 31,4 19,3 32,4 0 62,9 80,7 56,8 0 20 40 60 80 100
Pradinis Vidurinis Aukštasis
neuniversitetinis Aukštasis universitetinis Proc ent ai Išsilavinimas
Dažniausiai Retkarčiais Niekada χ2 = 26,4; *p<0,05
12 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą įsigyjant preparatą (proc.)
Apibendrinant gautus tyrimo rezultatus apie augalinių preparatų skirtų vaikams asortimentą, tyrimo metu nustatyta, kad didžiajai daliai tėvų juos patogiausia įsigyti, kai pataria vaistininkas, lyginant su pačių išsirinkimu arba pirkimu vaistinės internetinėje parduotuvėje. Vyriausi tėvai (>60 m.) 100 proc. pirkdami šiuos vaistus savo vaikams remiasi vaistininko patarimu. Tėvų nuomone, platus vaistinių augalinių preparatų asortimentas svarbus kvėpavimo sistemos susirgimams gydyti, tokiems kaip peršalimas ar kosulys. Statistiškai reikšmingai (p<0,05) moterys (60,4 proc.) dažniau linkusios pasikliauti vaistininko patarimu įsigijant šiuos preparatus nei vyrai (46,7 proc.). Nors statistiškai reikšmingų skirtumų tarp tėvų amžiaus ir jų vertinimo apie prekių išdėstymą savitarnoje nenustatyta, tačiau tyrimo metu gauta, kad vyresni tėvai (>60 m.) 100 proc. patogiai vertina prekių išdėstymą savitarnoje. Geriausiai vaistinių prekių išdėstymą savitarnoje įvertino 50 – 59 m. amžiaus tėvai, nurodydami, kad jiems labai patogu ir lengva surasti norimas prekes (41,7 proc.). Pakuotės išvaizda statistiškai reikšmingai (p<0,05) turi įtakos, įsigyjant augalinius vaistinius preparatus vaikams, tėvams su žemesniu išsilavinimu. Pradinį išsilavinimą turintys tiriamieji 100 proc. nurodė, kad dažniausiai jiems pakuotės išvaizda turi įtakos pirkimui lyginant su tėvais, kurie turi aukštesnį išsilavinimą.
3.4. Respondentų veiksmai pasireiškus augalinių vaistinių preparatų
nepageidaujamoms reakcijoms
Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti ne tik tėvų nuomonę apie augalinių vaistinių preparatų skirtų vaikams poreikį ir asortimentą, tačiau įvertinti ir jų žinias susijusias su šių vaistinių preparatų vartojimu. Kadangi kai kurių vaistinių preparatų šalutinis poveikis gali būti mieguistumas, neramumas, alerginės reakcijos ir kt., respondentų buvo klausiama ar jie pastebi šiuos simptomus, jų vaikui pavartojus vaistinių augalinių preparatų. Didžioji dalis respondentų (94,1 proc.) nurodė, kad nei vienų iš šių šalutinių reiškinių jie nepastebi.
Norint įvertinti respondentų žinias, jų buvo klausiama, kur jie kreiptųsi, jeigu pastebėtų nepageidaujamą vaistų reakciją. Tyrimo metu, nustatyta, kad didžioji dalis visų amžiaus grupių tėvų nepastebi nepageidaujamų augalinių vaistinių preparatų reakcijų. Iš gautų rezultatų stebima tendencija, kad kuo vyresnis tėvų amžius tuo rečiau jie pastebi nepageidaujamą poveikį. Jaunesni tėvai, 18 – 29 m. ir 30 – 49 m. amžiaus grupių daugiau linkę pranešti apie nepageidaujamas reakcijas ir jas pastebėti. Dažniausiai apie tai vaistininkui parneša jauniausios amžiaus grupės (18 – 29 m.) tėvai – 8,7 proc. Tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų tarp tėvų amžiaus ir jų pranešimo apie augalinių vaistinių preparatų nepageidaujamą poveikį jų vaikams nenustatyta (p>0,05) (13 pav.).
13 pav. Respondentų veiksmai pasireiškus nepageidaujamoms vaistų reakcijoms (proc.) 67,1 82,6 91,7 100 5,7 3,4 0 0 17,1 11,6 8,3 0 8,7 1,2 0 0 1,4 1,2 0 0 0 20 40 60 80 100 18 - 29 m. 30 - 49 m. 50 - 59 m. > 60 m. P roc entai Amžius
Nepastebiu nepageidaujamų reakcijų Niekam
Gydytojui Vaistininkui
21,6 32,8 45,6* 53,3 26,7 20,0 0 25 50 75 100
Neduodu, nes nepadėjo Duodu, nes dar neprasidėjo poveikis Tariuosi su gydytoju Proc ent ai Moterys Vyrai
Tyrimo metu norint išsiaiškinti tėvų žinias buvo klausiama ar jie žino, kad dažniausiai vaistinių preparatų poveikis pasireiškia po tam tikro laiko. Respondentams buvo užduotas klausimas ar jie toliau duoda vaistinį augalinį preparatą savo vaikui, nors jis po jo pavartojimo nepasijaučia geriau. Iš gautų rezultatų nustatyta, kad statistiškai reikšmingai (p<0,05) moterys dažniau (45,6 proc.) nei vyrai (20,0) linkusios kreiptis į gydytoją, jeigu nepastebi vaistinio preparato poveikio. Dauguma vyrų (53,3 proc.) nepastebėję vaisto poveikio tieisog nutraukia jo davimą. Tik apie trečdalis ir moterų ir vyrų, atitinkamai – 32,8 proc. ir 26,7 proc. žino, kad vaistinių preparatų poveikis gali pasireikšti tik po tam tikro laiko (14 pav.).
χ2 = 8,3; *p<0,05
14 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį nesulaukus norimo poveikio vaiko sveikatai (proc.)
Tėvų žinias vertinant buvo norima nustatyti, ar jie laikosi gydytojo/vaistininko/registruotojo nurodymų duodami vaistinį augalinį preparatą savo vaikui. Įvertinus gautus duomenis, nustatyta, kad daugiau kaip pusė respondentų visada laikosi nurodymų (73,4 proc.), du dešimtadaliai dažniausiai (22,5 proc.) ir tik labai maža dalis kartais arba labai retai (4,1 proc.) (15 pav.).
73,4 22,5 4,1 0 20 40 60 80 100
Visada Dažniausiai Kartais, labai retai
Procent
ai
Dažnumas
15 pav. Respondentų laikymasis pakuotės lapelio nurodymų (proc.)
Taip pat tėvų žinių nustatymui buvo įvertinta, ar šie laikosi registruotojo laikymo nurodymų (pvz.: laikyti šaldytuve, saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, apsaugoti nuo drėgmės ir kt.). Nustatyta, kad žemesnį išsilavinimą – pradinį ir vidurinį, turintys tėvai labiau laikosi (100 proc.) nurodymų dėl vaistų laikymo nei aukštesnį išsilavinimą turintys tėvai. Tiriamieji, turintys aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą nurodė, kad visada laikosi gamintojo nurodymų dėl laikymo sąlygų – 74,3 proc. Kita dalis dažniausiai laikosi arba kartais, labai retai, atitinkamai – 20,0 proc. ir 5,7 proc. Nors didžioji dalis respondentų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą nurodė, kad visada laikosi gamintojo nurodymų (78,9 proc.), tačiau ir šioje tėvų grupėje buvo tų, kurie tik dažniausiai, o net ir tik kartais arba labai retai laikosi nurodymų. Tarp šios grupės atitinkamai pasiskirstymas būtų – 17,5 proc. ir 3,6 proc. Tačiau nors skirtumai akivaizdūs, bet statistinio reikšmingumo tarp šio pasiskirstymo nenustatyta (p>0,05) (16 pav.).
