LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA
Rasa Bartkut÷
PERIODO PO ATVEDIMO KLINIKINIS VERTINIMAS PAGAL
LEUKOFORMULĘ
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas: prof. dr. Vytuolis Žilaitis
Baigiamasis darbas atliktas 2011 – 2013 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademijos Neužkrečiamųjų ligų katedroje.
Baigiamojo darbo vadovas prof.dr. Vytuolis Žilaitis
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikdamas magistro baigiamasis darbas
„Periodo po atvedimo klinikinis vertinimas pagal leukoformulę“ 1.Yra atliktas mano pačios
2.Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3.Nenaudojau šaltinių kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sarašą. (data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ
UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas įd÷tas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s(-riaus) parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas
Turinys SANTRUMPOS ...8 1. ĮVADAS ...9 1.1. Darbo tikslas ...9 1.2. Darbo uždaviniai: ...9 2. LITERATŪROS APŽVALGA ...10
2.1. Periodo po atvedimo fiziologija ...10
2.2. Gimdos involiucija ...12
2.3. Gimdos audinio regeneracija ...12
2.4. Gimdos infekcijos ir jų sukeltos ligos ...12
2.5. Lytinio ciklo pasikartojimas ...14
2.6. Natūrali gimdos apsauga ...15
2.7. Periodo po atvedimo imunologija ...16
2.8. Streso (kortikosteroidų sukelta) leukograma...19
2.9. Kiti leukogramos pokyčiai...19
2.10. Gyvūno rūšiai būdinga leukograma...19
2.11. Neutrofilai...20
2.12. Eozinofilai ...22
2.13. Bazofilai ...22
2.14. Monocitai...23
3. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA ...24
3.1. Tyrimo schema ...24
3.2. Darbo metodika ...25
4. TYRIMŲ REZULTATAI ...30
4.1. Eozinofilinių granulocitų pasiskirstymas leukogramoje, laiko atžvilgiu tarp sveikų pirmaveršių ir kitų karvių ...30
4.2. Limfocitų kaita sveikų pirmaveršių ir kitų karvių leukogramoje ...31
4.3. Neutrofilinių granulocitų kaita sveikų pirmaveršių ir kitų karvių leukogramoje...31
4.4. Lazdelinių neutrofilinių granulocitų kaita sveikų pirmaveršių ir kitų karvių leukogramoje...32
4.5. Segmentuotų neutrofilinių granulocitų kaita sveikų pirmaveršių ir kitų karvių leukogramoje..33
4.6. Produktyvių ir neproduktyvių karvių leukogramos palyginimas ...33
4.7. Nesusirgusių ir susirgusių pirmaveršių bei kitų karvių leukograma ...35
5. REZULTATŲ APTARIMAS ...38
6. IŠVADOS...40
SANTRAUKA
Darbo tikslas - įvertinti galimybę diagnozuoti periodo po atvedimo komplikacijas pagal leukoformul÷s pokyčius.
Imuniteto būklę galima įvertinti pagal kraujo tyrimų rodiklius. Kraujo tyrimų variacijų yra labai daug, vienas iš jų - tai kraujo morfologinis tyrimas, ir leukoformul÷s skaičiavimas. Kadangi periodas po veršiavimosi komplikuojasi, tod÷l tikslinga servis periodo metu, karvių būklę vertinti pagal kraujo tyrimus.
Tiriamajam darbui buvo atrinkta 40 karvių, su kuriomis atlikti du eksperimentiniai tyrimai:
1. Nustatyta kraujo ląstelių kaita atrinktoms 10 karvių (2-3 laktacijų amžiaus) ir 10 pirmaveršių karvių, kurioms 2, 14, 25 parą po veršiavimosi bei s÷klinimo metu buvo imtas kraujas ir nustatyta leukoformul÷. Steb÷ta, kurios iš šių karvių iki 25 paros po veršiavimo, susirgo endometritu.
2. Išsiaiškinta produkcijos įtaka leukoformulei, tuo tikslu 14-25 parą buvo imtas kraujas iš 10 karvių, kurių produktyvumas yra didesnis nei 7000 kg/metus ir 10 karvių, kurių produktyvumas mažesnis nei 7000 kg/metus.
Periodo po atvedimo komplikacijos vertintos pagal leukoformul÷s pokyčius, produkcijos kiekį. Nustatyta, kad vyresnių karvių eozinofilinių granulocitų kiekis 55,0 proc., neutrofilinių granulocitų – 31,86 proc. didesnis, o limfocitų - 28,7 proc. mažesnis negu pirmaveršių karvių. Neproduktyvių karvių limfocitų kiekis 18,9 proc., neutrofilinių granulocitų kiekis 23,48 proc. didesnis negu produktyvių, o eozinofilinių granulocitų kiekis, priešingai 18,9 proc. - didesnis produktyvių karvių. Sveikų karvių kraujyje eozinofilinių granulocitų kiekis 28,48 proc. (p>0,05) didesnis negu sirgusių karvių; limfocitų kiekis - 15,5 proc. (p>0,05) sergančių didesnis negu sveikų karvių, o neutrofilinių granulocitų - 9,16 proc. (p>0,05) nustatytas didesnis sveikų karvių kraujyje.
Raktažodžiai: leukoformul÷, periodas po atvedimo, produktyvumas, limfocitai, neutrofiliniai granulocitai, eozinofiliniai granulocitai.
SUMMARY
,, The clinical evaluation of pospartum period in dairy cows with leukoformula‘‘
The aim of the work is to evaluate the opportunity and to diagnose the periods after delivery complications regarding the changes of leukoformula.
Immunity state could be evaluated regarding to blood test results. Variations of blood test are numerous, one of them: blood morphological test and the counting of ''leukoformula". Because the period after delivery is complicated, it is useful to evaluate the state of cows regarding to the blood test in the period of ''service".
There were 40 cows chosen for an exploratory work, with 2 experiments conducted: 1. Blood cellular changes were ascertained for 10 chosen cows (2-3 of the age of lactation) and another 10 cows delivering for the first time, which were on 2, 14, 25 days after delivering and insemination, blood-tests were done and leukoformula was noted. It was observed,for these cows, that 25 days after delivering they felt ill of endometritis.
2. The influence of production to the ''leukoformula'' was found. For that aim, on the day 14-25th, blood was sampled on 10 cows whose productivity was bigger than 7000 kg per year, and 10 cows whose productivity was lower than 7000 kg of year.
The complications in the period of after-delivery were evaluated regarding to the changes of leukoformula and to the quantity of production. It was noticed that older cows'
eozinophilic granulocytes quantity is 55,0 %, neutrophilic granulocytes quantity is 31,86 % bigger, and lymphocytes' 28,7 % lower than cows after the first delivery. Not productive cows have
lymphocytes' quantity of 18,9 %, neutrophilic granulocytes quantity of 23,48 % bigger than productive ones, and on the contrary eozinophilic granulocytes quantity is 18,9% bigger in the group of productive cows. Regarding the blood of healthy cows, the quantity of eozinophilic granulocytes is 28,48% (p >0,05), bigger than ill cows. The quantity of lymphocytes of ill cows is 15,5% (p>0,05) bigger than healthy cows and neutrophilic granulocytes quantity is 9,16% (p>0,05) bigger for the healthy cows' blood.
Keywords: leukoformula, after-delivery period (postpartum ), productivity, lymphocytes, neutrophilic granulocytes, eozinophilic granulocytes.
SANTRUMPOS
FSH - folikulus stimuliuojantis hormonas LH - liutenizuojantis hormonas
PMN – polimorfonuklearin÷s ląstel÷s WBC – baltieji kraujo kūneliai IgA – imunoglobulinas A IgE – imunoglobulinas E IgG – imunoglobulinas G IgM – imunoglobulinas M IL – 1 –interleukinas 1 IL – 8 – interleukinas 8 LTB4 – leukotrientas B4 LPS - lipoksigenaz÷
1. ĮVADAS
Vienas iš sud÷tingiausių laikotarpių patel÷s fiziologijoje yra periodas po atvedimo. Karv÷ms šis periodas trunka kol ji apsivaisina, tai yra iki 2–3 m÷nesių. Karv÷s fiziologija apsiveršiavus dažnai komplikuojasi. Laiku įvertinus karvių sveikatos būklę, užkertamas kelias komplikacijoms. Veterinarin÷je praktikoje svarbu kuo ankščiau ir patikimomis priemon÷mis diagnozuoti periodo po atvedimo eigos sutrikimus. Diagnostika privalo būti efektyvi, nes dauguma periodo po atvedimo komplikacijų prasideda subklinikine forma.
Anot R. Antanaičio ir kitų tyr÷jų (2010), „norint užkirsti kelią periodo po atvedimo ligų kompleksui, svarbu kuo anksčiau ir tiksliau įvertinti bandos sveikatos būklę. Vienas iš būdų – įvairūs kraujo ir pieno rodiklių tyrimai. Jie parodo energijos balansą ir yra reikšmingi produktyvių karvių bandų susirgimams išvengti, nes karvių kraujo biocheminiai rodikliai tiksliausiai atspindi mitybos ir medžiagų apykaitos būklę. Be to, pieno kokyb÷s rodikliai priklauso nuo š÷rimo lygio, melžimo reikalavimų užtikrinimo, nuo karv÷s sveikatos būkl÷s” (Antanaitis R., ir kt., 2010).
Organizmo apsauga nuo bakterijų, virusų ir kitų antigenų poveikio labai priklauso nuo nespecifinių autonomiškų apsaugos veiksnių. Tod÷l labai svarbu, kad nespecifinis karv÷s organizmo imunitetas nebūtų nusilpęs tokiais svarbiais laikotarpiais, kaip veršingumo ar po apsiveršiavimo (Mockeliūnas R., ir kt,. 2004). Sumaž÷jus organizmo rezistentiškumui, d÷l nusilpusio imuniteto, karv÷s gali būti pažeidžiamos įvairių ligų.Dažniausiai pasitaikanti komplikacija po veršiavimosi yra gimdos uždegimai: metritai, endometritai, kiek rečiau piometra. Imuniteto būklę galima įvertinti pagal kraujo tyrimų rodiklius. Kraujo tyrimų variacijų yra labai daug, vienas iš jų, tai kraujo morfologinis tyrimas ir leukoformul÷s skaičiavimas. Kadangi periodas po veršiavimosi dažnai komplikuojasi, tod÷l tikslinga servis periodo metu, karvių būklę vertinti pagal kraujo tyrimus.
1.1. Darbo tikslas
Įvertinti galimybę diagnozuoti periodo po atvedimo komplikacijas pagal leukoformul÷s pokyčius.
1.2. Darbo uždaviniai:
1. Apibendrinti literatūrinius duomenis apie imuniteto pokyčius periode po atvedimo; 2. Palyginti pirmaveršių ir kitų karvių leukoformul÷s pokyčius po veršiavimosi; 3. Įvertinti produktyvumo įtaką leukoformulei.
2. LITERATŪROS APŽVALGA 2.1. Periodo po atvedimo fiziologija
Periodas po apsiveršiavimo, kai karv÷s lytiniai organai atsistato ir pasiekia normalią fiziologinę būklę, vadinamas puerperium (post partum). Jis charakerizuojamas gimdos involiucija ir kiaušidžių funkcijos atsistatymu, kai karv÷ pradeda ruoštis naujam veršingumo periodui. Tuo metu įvyksta daug pakitimų: atsistato kiaušidžių aktyvumas, įvyksta gimdos involiucija, regeneruojasi endometriumas, eliminuojamos bakterijos( Žilaitis,2007).
Įvykiai sudarantys pogimdyminį laikotarpį yra gimdos sumaž÷jimas, endometriumo regeneracija, bakterinio užterštumo šalinimas iš gimdos ir kiaušid÷s ciklin÷s veiklos atsistatymas. Steb÷ti gimdą ir kiaušidžių veiklą pogimdyminiu periodu, svarbu, kad laiku gal÷tume diagnozuoti uždelstą gimdos sumaž÷jimą, pogimdymin÷s infekcijos atsiradimą, sutrikusias kiaušid÷s funkcijas. Šie sutrikimai tampa dažna nevaisingumo priežastimi, ko pasekoje patiriami dideli ekonominiai nuosmukiai galvijų pramon÷je.
Gimdos regeneracija yra fiziologinis procesas, per kurį gimda turi būti pasiruošusi naujam n÷štumui. Gimdos atsistatymas įvyksta per 20-50 dienų ir apima tris etapus: nuovalų pasišalinimą, gimdos sumaž÷jimą, endometriumo regeneraciją (Sheldon ir kt., 2007).
Patel÷s pasiruošimo naujam apvaisinimui laikas priklauso nuo placentos rūšies. Karvių šis procesas sud÷tingiausias (gimdos involiucija ir kiaušidžių veiklos atsistatymas), nes jų placenta kotiledoninio tipo. Gimdos mas÷ po apsiveršiavimo, kol dar gimda visiškai neatsistačius, sumaž÷ja nuo 10 iki 0,7 - 0,8kg. Tuo laikotarpiu iš gimdos teka lochijos, vadinamieji gimdos skysčiai, kurie išsiskiria 10 - 14 parų po apsiveršiavimo. Laikotarpio pabaigoje lochijos skaid÷ja (Žilaitis 2007).
Tam, kad optimaliai panaudoti karves reprodukcijai, reikia kad jos būtų sus÷klintos iki 85 parų po veršiavimosi. Periodas, kol nepasireiškia ruja, paprastai tęsiasi nuo 20 iki 70 parų (Sakaguchi 2010).
Nuovalų susilaikymas, endometritas ir cistos kiaušid÷se tai priežastis uždelsto pastojimo iki 21, 31 ar 64 dienų, atitinkamai palyginus su normaliu karvių pogimdyminiu periodu (Callan RJ, 2002).
Ilgametis karvių bandų gerinimas, norint gauti daugiau produkcijos, daugelyje valstybių sumažino karvių vaisingumą, nes nustatytas neigiamas ryšys tarp pieno produkcijos ir vaisingumo (Oikonomou ir kt. 2008). Genetinis karvių bandų gerinimas, norint gauti daugiau pieno, mažina karvių vaisingumą. Pasteb÷ta tendencija, jog did÷jant karvių pieningumui, prast÷ja reprodukcin÷s savyb÷s ( Buckley ir kt.2003).
Prieš atvedimą pienin÷s karv÷s natūraliai patiria imunosupresiją, kuri yra susijusi su padidintu jautrumu infekcin÷mis ligoms, tokioms kaip mastitas. Pienin÷ms karv÷ms periodas po veršiavimosi yra siejamas su suprast÷jusia polimorfonuklearinių leukocitų fagocitoze ir oksidacija, bei sumaž÷jusiu sugeb÷jimu kovoti su bakterine infekcija. Šis laikotarpis siejasi su kraujo limfocitų jautrumo mutageniniams agentams sumaž÷jimu bei sumažinta imunoglobulinų gamyba iš B ląstelių (Loiselle ir kt.2009).
Netinkamas balansas tarp gimdos infekcijų ir gimdos antimikrobin÷s gynybos mechanizmo dažnai būna priežastis tokių komplikacijų kaip: pogimdyminis metritas, klinikinis endometritas, piometra, subklininkinis endometritas (Azawi ir kt., 2008). Tai labai paplitusios karvių lytinių ligų formos, kurios gali sutrikdyti endometriumo regeneraciją ir kiaušidžių ciklo atsinaujinimą. Be to, tai gali būti s÷klinimo atid÷jimo priežastimi, tod÷l padid÷ja s÷klinimų skaičius, ilginamas intervalas tarp s÷klinimų ir mažinamas apsiveršiavimų skaičius (Foldi ir kt.2006). Idealiu, kai pogimdyminiu periodu nekyla infekcijų. Gimdos involiucija ir vienakryptis gimdos turinio srautas, taip pat kaip laipsniškas gimdos kaklelio užsidarymas, trukdo mikrobiniam užteršimui. Priklausomai nuo gyvūno jautrumo ir higienių sąlygų, dažn ai į gimdą patenka mikroorganizmai. Nuovalų užsilaikymo atveju į gimdą visada patenka bakterijos (Gustafsson ir kt., 2004).
Skirtingo produktyvumo bandose gali būti skirtingi reprodukcijos rodikliai. S. H. Loeffler su grupe bendraminčių (1999) ir D. Vanek (2004) teigia, kad did÷jant primilžiui reprodukcijos rodikliai prast÷ja. R. M. Robert (2001) nurod÷, kad tiriant gyvulių reprodukciją, pirmiausia žiūrima, koks ryšys yra tarp produktyvumo ir reprodukcijos ir koks – tarp gyvulio amžiaus ir reprodukcin÷s charakteristikos bei kokia pašarų įtaka reprodukcijos rodikliams. Mokslininkai J. Bertilsson ir kt. (1998) bei B. Berglund su bendraminčiais (1998) tyr÷ ryšį tarp produktyvumo ir reprodukcijos rodiklių bei karvių sveikatingumo. Jie nustat÷, kad padid÷jus karv÷s produktyvumui, žymiai pailg÷ja karv÷s poilsio periodas.
Galvijų nevaisingumas n÷ra vien tik lyties organų sistemos susirgimo pasekm÷. Tai organizmo veiklos bei sumaž÷jusio natūralaus atsparumo ir aplinkos veiksnių rezultatas. Šie sud÷tingi procesai, vykstantys organizme, atsispindi ir lytin÷s sistemos veikloje. Gyvulių reprodukcinei veiklai įtaką daro organizme esančių hormonų, fermentų ir tarpin÷ medžiagų apykaita (Cheldon ,2004).
2.2. Gimdos involiucija
Gimdos involiucija yra lytinio tako grįžimas į normalius, nevaisingos gimdos matmenis, po apsiveršiavimo. Tai apima fizinį gimdos sumaž÷jimą, nekrozę ir karunkulų atsidalinimą taip pat endometriumo regeneraciją. Per 30 dienų po apsiveršiavimo gimda sumaž÷ja nuo 1kg iki 13 kg (Evans ir kt. 1991).
Karv÷s kiaušid÷se pirmoji ovuliacija vidutiniškai įvyksta 21 parą (nuo 17 iki 24 parų) po veršiavimosi. Apie 80–90 proc. karvių lytinio ciklo trukm÷ būna 17–25 paros. Vidutiniškai karvių ruja trunka 18 valandų. Neveršingos karv÷s ovuliacija vyksta maždaug kas 21 para (intervalas nuo 17 iki 24 parų) (Gene, 1996). Bandymų metu 80–90% tirtų karvių lytinio ciklo trukm÷ buvo 17–25 dienos (Peters ir kt., 1994).
Normalios involiucijos metu gimda dažnai užkrečiama bakterijomis, nes tuo metu nekrotizuojas audiniai. Veršiavimosi metu organizmo barjerų apsaugin÷s funkcijos būna susilpn÷jusios. Pra÷jus penkiolikai parų po veršiavimosi apie 90 proc. gimdos ploto būna infekuota (Sheldon ir kt., 2008).
2.3. Gimdos audinio regeneracija
Po atlantochoriono netekimo vyksta gimdos karunkulų nekroz÷ ir tai paprastai tęsiasi iki 12 parų po atvedimo. Žymus gimdos svorio sumaž÷jimas siejamas su karunkulų sunykimu, nes jie sudaro daugiau nei pusę gimdos svorio. Karunkulų netekimas kartu su embrioniniais skysčiais ir krauju nuo nutrūkusios vaisiaus bambagysl÷s įtakoja lochijų atsiradimą. Lochijos paprastai būna nuo geltonos iki rudos spalvos ir neturi nemalonaus kvapo. Normaliai, iškart po atvedimo, gimdoje yra 1–2 litrai lochijų. Didžiausias jų išskyrimas būna 2-3 parų laikotarpyje ir tęsiasi nuo 14 iki 18 parų. Endometriumo audinio regeneracija pirmiausiai įvyksta karunkulų vietose, ląstel÷m keičiantis įcentriniu būdu. Epitelin÷ regeneracija vyksta maždaug 25 paras po veršiavimosi, tačiau gilesni audinių sluoksniai n÷ra visiškai atkurti ir po 6-8 savaičių po atvedimo ( Sheldon ir kt., 2008).
2.4. Gimdos infekcijos ir jų sukeltos ligos
Veršiavimasis – didel÷s rizikos periodas karvei ir jos palikuoniui. Fizinis lytinių takų sužalojimas, nuovalų užsilaikymas, didina riziką patekti mikrobams.
Veršiavimosi metu vulva ir gimdos kaklelis yra išsipl÷tę, tai įtakoja infekcijos patekimą į vaginą, o po to ir į gimdą. Pogimdyvin÷ gimdos terp÷ leidžia vystytis įvairioms aerobin÷ms ir anaerobin÷ms bakterijoms. Tyrimais nustatyta, jog 93 proc. tirtų gimdų, pra÷jus ne
daugiau kaip 15 parų po veršiavimosi, tepin÷liuose, imtuose iš gimdos ertm÷s ir endometriumo audinio, aptikta aerobinių ir anaerobinių bakterijų; laikotarpyje nuo 16 iki 30 parų, bakterijų rasta 78 proc. tirtų gimdų; 31-45 parų - mažiau nei 50 proc.; 46-60 parų tik 9 proc. Per pirmas 7 savaites po veršiavimosi nuolat kinta mikroorganizmų flora gimdoje d÷l savaiminio ir pakartotinio užsikr÷timo. Dažniausiai gimdos infekcijos susijusios su Escherichia coli, Arcanobacterium pyogenes, Fusobacterium necrophorum ir kt. Bacteroides rūšimis. Įrodyta, jog A.pyogenes, F.necrophorum ir Prevotella rūšys, tarpusavyje sąveikaudamos padidina gimdos ligų tikimybę, ypatingai endometritų skaičių, bei ligos sunkumą ( Sheldon ir kt., 2006).
Mikroflora į gimdą patenka per pirmąją savaitę po apsiveršiavimo (BonDurant R. H. 1999). Gimdos infekcija ne tik skatina imuninį atsaką, bet ir normalią reprodukcinę fiziologiją ( Sheldon ir kt., 2007). Kai kurių tyrimų duomenimis, nespecifin÷ mikroflora gimdoje yra teigiama aplinkyb÷, nes aktyvina ląstelinį imunitetą – neutrofilų migraciją į gimdos ertmę (Hussain A. M.,1990).
Karv÷s yra atsparesn÷s specifin÷ms lytin÷ms infekcijoms, kurių sukeliamas uždegimas yra silpnesnis. Nespecifin÷s bakterijos, patekusios į endometriumą, sukelia neutrofilų antplūdį. Po atvedimo yra pastebimas bakterinis gimdos užteršimas, kuris paprastai neturi įtakos anatominiam ir histologiniam lytin÷s sistemos atsinaujinimui. Netinkamas balansas tarp gimdos infekcijos ir gimdos savigynos mechanizmo dažnai būna komplikacijų priežastimi, tokių kaip: pogimdyminis metritas, klinikinis endometritas, piometra, bei subklinikinis metritas (Azawi, 2008).
Pogimdyminis metritas, dažniausiai pasireiškia per 21 parą po atvedimo. Jo metu, gimda aptinkama padid÷jusi, iš lytinių takų teka dvokiančios, vandeningos, rudai raudonos išskyros. Sutrikdoma bendra organizmo būkl÷, pasireiškianti tokiais sisteminiais požymiais kaip: sumaž÷jusia pieno produkcija, apatija, pakilusia temperatūra iki 39,5 oC ( Sheldon ir kt., 2006).
Karv÷ms, kurioms 21 paros laikotarpyje nediagnozuotas sisteminis susirgimas, tačiau gimdos tūris padid÷jęs ir teka pūlingos išskyros, gali būti diagnozuojami klinikinio metrito atvejai. Jo metu daugiau kaip 50 proc. gimdos išskyrų sudaro pūliai arba mišrios gleiv÷s, kurios išskiriamos iki 26 parų po apsiveršiavimo. Nepasireiškus klinikiniams požymiams, gimdos citologinio tyrimo metu, 21-33 parų laikotarpyje, rasta 18 proc. neutrofilų, o po 34-47 parų - mažiau nei 10 proc. (Sheldon ir kt., 2006).
Viena pirmųjų apsauginių reakcijų į mikrobinį užkratą yra neutrofilų antplūdis iš periferin÷s kraujotakos į endometriumą, bei gimdos ertmę ( Zerbe ir kt., 2000).
Ypač svarbu diferiancijuoti metritą nuo endometrito. Endometritas – lokalizuotas, paviršinis gimdos gleivin÷s pažeidimas, pasireiškiantis paviršinio epitelio irimu, uždegiminių ląstelių infiltracija, limfocitų bei plazmos ląstelių susikaupimu paviršiniame sluoksnyje. Metritas pažeidžia gilesnius gimdos sluoksnius. Jo eiga sunkesn÷ ir reikalauja kitokio gydymo, nei
endometrito atveju. Esant metritui reikalingas sisteminis gydymas. Piometra – pūlingos medžiagos susikaupimas gimdoje, esant užsilaikiusiam geltonajam kūnui bei užsidariusiam gimdos kakleliui. Uždegimo apimtas gimdos epitelis negali išskirti pakankamo kiekio prostaglandino, tod÷l negali pasibaigti geltonojo kūno faz÷. Piometra diagnozuojama v÷lesn÷se pogimdyminio laikotarpio faz÷se ( Sheldon ir kt., 2006). Dažniausiai piometra yra komplikacija chroniško endometrito, d÷l stokos endogeninio liutenizuojančio PGF2α. Tyrimų metu įrodyta, jog persistuojantis geltonasis kūnas,
karv÷m sergančioms piometra, nepriklauso nuo nepakankamo PGF2α kiekio sintez÷s gimdoje, bet
siejasi su nepakankama sekrecija oksitocino, geltonkūnyje ( Vighio ir kt.1991). Piometros paplitimas, lyginant su endometritu, tesiekia 5 proc. visų klinikinių gimdos ligų atvejų, tačiau gydymas su sintetiniu prostaglandinu F2α veiksmingas abiem atvejais (Sheldon ir kt., 2008).
Perimetras – sunki uždegim÷ reakcija, apimanti visus gimdos sluoksnius (gimdos gleivinę, pogleivinę, raumeninį sluoksnį ir serozą). Liga tiesiogai susijusi su gimdos pažeidimais, didele bakterijų invazija gimdoje, bei sutrikusia medžiagų apykaita. Dažniausiai karv÷s suserga po apsunkinto veršiavimosi ( J.F Rochea ir kt.2000).
2.5. Lytinio ciklo pasikartojimas
Po apsiveršiavimo, pra÷jus 3 - 4 savait÷ms, įvyksta pirmoji ovuliacija. Dažniausiai ji įvyksta priešingame gimdos rage, negu buvo apvaisintas kiaušin÷lis. Pirmoji ruja praeina be ryškių požymių. Folikulai padid÷ja jau pirmą savaitę po veršiavimosi. Nors manoma, jog prolaktinas karvių reprodukcinei sistemai neturi įtakos, nežindomų karvių pirmoji ovuliacija įvyksta jau 10 parą po apsiveršiavimo, o žindomų – uždelsiama iki 30 parų ir ilgiau (Žilaitis, 2007).
Galvijų rujos ciklo metu, folikulo vystymasis įvyksta pagal bangų modelį, pradedant nuo 2 iki 6 folikulų, kurių diametras nuo 4 iki 6 milimetrų. Vienas iš šių keletos folikulų toliau vystosi ir tampa dominuojančiu. Kiekviena folikulin÷ banga įvyksta d÷l FSH koncentracijos padid÷jimo. Dominuojantis folikulas išskiria estradiolį, priklausomai nuo FSH kiekio, o v÷liau ir nuo LH kiekio ( Ginter ir kt.,2006). Tačiau ankstyvojoje geltonkūnio faz÷je, progesterono sekrecija numalšina LH pulso dažnumą ir pirmas dominuojantis folikulas patiria adreziją. Per visą veršingumą, reguliarus periodinis folikulinių bangų atsiradimas įvyksta d÷l pasikartojančio FSH antplūdžio, išskyrus paskutines veršingumo dienas, d÷l labai aukštų plazmos progesterono ir estrogeno koncentracijų. Po veršiavimosi steroidinių hormonų koncentracija sumaž÷ja iki bazin÷s koncentracijos, FSH koncentracija padid÷ja ir stimuliuojama pirma pogimdymin÷ folikulin÷ banga. Pirmas dominuojantis folikulas subręsta per pirmas 10-12 parų po veršiavimosi (Butler ir kt., 2006). Tačiau pirmas dominuojantis folikulas gali tur÷ti tris galimas baigtis: ovuliaciją (kiaušidžių ciklin÷s veiklos grįžimą), atreziją su vienos ar daugiau beovuliacinių folikulinių bangų atsiradimu arba
kiaušidžių folikulų cistą. Europoje 70-80 proc. pirmų folikulų atsiranda karv÷ms, kurių jaunikliai yra nujunkyti, o tuo tarpu žindyv÷ms karv÷ms ankstyvi folikulai daug retesni. Pagrindinis veiksnys, lemiantis folikulų likimą, yra LH impulsų dažnis. Ovuliacija paprastai įvyksta kai LH impulsų dažnis yra vienas kartas per valandą. Ūkininkai retai pastebi pirmają ovuliaciją po veršiavimosi. Tyrimo metu ji pasteb÷ta mažiau nei 50 proc. karvių, o antroji ovuliacija - 95 proc. karvių (Butler ir kt., 2006).
2.6. Natūrali gimdos apsauga
Natūrali gimdos apsauga priklauso nuo neutrofilų antplūdžio, fizinių makšties ir gimdos kaklelio barjerų, gimdos involiucijos, nuovalų atsidalijimo, imunoglobulinų kiekio, gimdos pH, ir nuolatin÷s makšties mikrofloros.
Neutrofilų antplūdis į gimdos turinį gali būti viena iš pirmųjų organizmo reakcijų į gimdos infekciją (Butt B. ir kt.,1991). Neutrofilų antplūdis siejamas su chemotraktantais, chemokinais ir molekulių adhezija. Kiti suaktyvinti komponentai per šį periodą įtraukia limfocitus, eozinofilus ir makrofagus. Imunoglobulinai (svarbiausi iš jų Ig M, Ig A ir Ig G) gimdoje veikia kaip opsoninai ir skatina fagocitozę bei blokuoja patogenų patekimą į gimdos gleivinę (J.Singha ir kt., 2008). Svarbus simptomas, leidžiantis diagnozuoti ankstyvą endometrito stadiją – neutrofilų antplūdis gimdos turinyje (Zerbe H., ir kt.,1996).
Fiziniai, makšties ir gimdos kaklelio barjerai užkerta kelią bakterijoms patekti į gimdą. Svarbiausias barjeras yra gimdos kaklelis. Paprastai, pra÷jus dviem savait÷ms po apsiveršiavimo, gimdos kaklelis esti pilnai užsidaręs. Sergant endometritu, šiuo laikotarpiu gimdos kaklelis nepilnai užsiv÷ręs ir jo spindį dar telpa vienas pirštas. Cervikovaginalin÷s gleiv÷s sudaro barjerą trukdantį mikroorganizmams patekti į gimdą. Svarbus mechnanizmas yra ir gimdos raumenys. Susitraukdamos gimdos raumenų žiedin÷s ir išilgin÷s skaidulos pašalina mikroorganizmus, apmirusius audinius ir toksinus (Sheldon ir kt., 2008).
Gimdos involiucija – tai jos sumaž÷jimas. Per šį procesą gimda sumaž÷ja 90 proc., nes netenka vaisiaus membranos ir kelių gimdos gleivin÷s epitelio sluoksnių, o kartu ir bakterijų. Gimdos svoris sumaž÷ja ir d÷l išemin÷s nekroz÷s, sutrump÷jusių gimdos raumeninių skaidulų. Involiucijos procesas yra septinis. Vykstant fiziologiniam gimdos atsistatymo procesui, aktyvinamos apsaugin÷s organizmo sistemos (Kuntze A., Aurich J., 1995).
Nuovalų atsidalijimas kartu su karunkulų netekimu įtakoja bakterijų pašalinimą (Sheldon ir kt., 2008).
Imunoglobulinai tokie kaip citokinai, chemokinai, taip pat kaip ir prostaglandinai, bei navikų nekroz÷s faktorius bei interleukinai (IL- 1 ir IL- 8) aptinkami didel÷mis koncentracijomis folikuliniame skystyje dar prieš ovuliaciją. Aukšti neutrofilų ir makrofagų kiekiai aptinkami
folikule po ovuliacijos. Įrodyta, jog IL - 8 yra specifinis neutrofilų chemotraktantas, susijęs su angiogeneze, ląstelių augimu (proliferacija) ir apoptoze. Teigiama, jog limfocitai ir makrofagai gali būti kiaušid÷s uždegimo vidiniai reguliatoriai (S.Jiemtaweeboon ir kt., 2011).
Gimdos pH - rujos metu pH padid÷ja nuo įprasto 6,4 iki 7,0. Tod÷l sumaž÷ja bakterijų augimas (Sheldon ir kt., 2008).
Normalią sveiką makšties mikroflorą sudaro tam tikru santykiu pasiskirstę įvairūs mikroorganizmai. Įvairiomis aplinkyb÷mis ši pusiausvyra gali sutrikti: maž÷ja gerųjų apsauginių bakterijų ir ima pavojingai daugintis uždegimus sukeliantys mikroorganizmai (Sheldon ir kt., 2008). Gimdos ertm÷je gali nuolat gyvuoti tam tikra mikroflora – autochtomai (Anderson ir kt., 1996). Autochtomin÷ mikroflora sukelia patologinius pokyčius, jei padid÷ja jos virulentiškumas arba sumaž÷ja organizmo rezistentiškumas.Neinvaziniai mikroorganizmai nuolatos gyvuojantys lytinių takų ekstraląsteliniuose dariniuose, susidarius palankioms aplinkyb÷ms, gali išprovokuoti gimdos ir kitų lytinių organų uždegimą (Noakes D. E.,ir kt.,1991).
2.7. Periodo po atvedimo imunologija
Po apsiveršiavimo vaisiaus dangalų atsidalinimas bei gimdos involiucija gali būti skatinami uždegiminio proceso, kurio metu pagrindinis vaidmuo tenka polimorfonuklearin÷ms ląstel÷s (PMN). Šios ląstel÷s į kotiledonus ar gimdą, kaip chemotaktinis atsakas, patenka iš kraujo. Karv÷ms užsilaikius placentai, šis chemotaktinis procesas nevyksta, o kotiledonuose sumaž÷ja leukocitų bendras kiekis. Gimdos savyb÷s, gaminti ir išskirti leukocitų chemotaktines medžiagas, lemia svarbius gimdos apsauginius mechanizmus bei involiucijos procesą. Tačiau šių chemotaktinių medžiagų savyb÷s bei jų sintez÷s ypatumai, placentos atsidalinimo bei gimdos involiucijos laikotarpiu, lieka neaiškūs. Gilesnis supratimas mechanizmų, veikiančių leukotaktinių medžiagų sintezę ir išskyrimą po apsiveršiavimo, yra būtinas norint suprasti gimdos patologinius procesus po apsiveršiavimo (Slama H ir kt.,1991).
Leukotrienas B4, gaminamas 5-lipooksigenaz÷s metaboliniu būdu iš arachidono rūgšties, pasižymi stipriomis chemotaktin÷mis PMN ląstelių savyb÷mis. Leukotrienas LTB4, turintis stipriausias chemotaktines ir chemokinetines savybes tarp visų leukotrienų, taip pat stimuliuoja PMN ląstelių fagocitinį paj÷gumą ir gali stimuliuoti citokinų aktyvaciją, proliferaciją bei išsiskyrimą iš B ir T limfocitų, monocitų bei NK ląstelių (Hussain AM ir kt., 1992).
Žinomi kai kurie humoraliniai bei bakteriniai faktoriai, turintys įtakos LTB4 sintezei įvairiose ląstel÷se, tokiose kaip PMN ir makrofagai, vaisiaus membranos ir endometriumo ląstel÷se. Kalcis taip pat veikia 5-lipoksigenaz÷s reakcijose bei leukotrienų sintez÷je. Trombocitus aktyvuojantis faktorius stiprina LTB4 sintezę ir didina PMN ląstelių adheziją prie kraujagyslių
endotelio galvijų organizme (Wonga ir kt., 1991). Epidermio augimo faktorius ir oksitocinas žmonių ir karvių organizme skatina LTB4 sintezę ankstyvajame periode po apsiveršiavimo (Pasetton ir kt., 1992). Gram neigiamų bakterijų lipopolisacharidai taip pat pasižymi savyb÷mis, skatinančiomis makrofagų LTB4 ir PMN chemotaktinių medžiagų išskyrimą (Damten ir kt., 1992). Šio tyrimo hipotez÷ yra tai, jog placentos audiniuose sumaž÷jęs leukocitus pritraukiančių medžiagų, tokių kaip LTB4 kiekis yra susijęs su nuovalų užsilaikymu ir gimdos subinvoliucija periodo po apsiveršiavimo metu. Pamin÷to tyrimo tikslai buvo nustatyti LTB4 koncentraciją ir sintezę placentoje iš karto po apsiveršiavimo dvejose karvių grup÷se (sveikoms karv÷ms, karv÷ms su užsilaikiusiomis nuovalomis ir gimdos subinvoliucija) bei ištirti įvairių faktorių įtaką LTB4 sintezei placentoje. Nustatyta, jog LTB4 gamyba karunkuluose buvo apie 700 kartų didesn÷ ankstyvąjame periode po apsiveršiavimo, lyginant su šio periodo pabaiga. Šis ryškus skirtumas LTB4 gamyboje paaiškina, kod÷l vyrauja tokie PMN kiekio pokyčiai karunkuluose, baigiantis periodui po apsiveršiavimo. Antrą ir trečią periodo po veršiavimosi dieną PMN infiltracija karunkuluose ir endometriume buvo didžiul÷. Dideli LTB4 kiekiai (tikriausiai ir kitų leukotaktinių faktorių) gaminami periodo po veršiavimosi pradžioje gali įtakoti gausią PMN ląstelių infiltraciją karunkuluose ir gimdos ertm÷je. Tai yra svarbu d÷l didelio kraujo t÷km÷s susilpn÷jimo gimdoje po apsiveršiavimo. LTB4 netur÷jo jokio poveikio leukocitų kiekiui ir tai paaiškina kod÷l limfocitų kiekis padid÷ja v÷lesn÷je periodo po veršiavimosi stadijoje. Lieka neaišku ar LTB4 poveikis priklauso nuo kitų PMN ląsteles chemotaktiškai veikiančių medžiagų ir ar jie turi įtakos jų efektui (Renkonenr ir kt., 1990). PMN ląstelių fagocitinis aktyvumas gali būti vienas iš faktorių, atsakingų už placentos atsiskyrimą, karunkulų nekrozę ir greitą bakterijų pašalinimą iš gimdos. PMN infiltracija ankstyvuoju atsivedimo periodu gali būti d÷l LTB4 sintez÷s placentoje ir PMN tada gali padidinti LTB4 koncentraciją, tirtą pra÷jus 6 valandoms po atsivedimo, nes LTB4 yra didžiausias biologiškai aktyvus leukotrienas, gaminamas neutrofilų. Dvidešimtą parą po apsiveršiavimo karunkuluose nustatyta tiktai kelios PMN ląstel÷s ir mažas LTB4 kiekis. Sumaž÷jusi LTB4 gamyba karunkuluose atitinka PMN ląstelių kiekio sumaž÷jimą 20 periodo po veršiavimosi parą, o tai reiškia, jog sumaž÷jusiam PMN kiekiui įtakos gali tur÷ti vietiškai gaminami mediatoriai. Progesteronas slopina LTB4 gamybą karunkulo audiniuose, tod÷l manoma, jog tai gali lemti metritą po apsiveršiavimo, kuomet ankstyvąjame periode po veršiavimosi vyksta pirmoji ovuliacija. Epidermio augimo faktorius buvo vienintel÷ medžiaga padidinusi LTB4 sintezę pradiniu periodo po veršiavimosi laikotarpiu karv÷ms, kurioms įvyko normali gimdos involiucija ( Chabannes B. Ir kt.,1991). Karv÷ms, kurioms užsilaik÷ nuovalos, pašalinus karunkulus pra÷jus, 6 valandoms po atsivedimo, išsiskyr÷ mažiau LTB4 ir gydymas hormoniniais preparatais tam netur÷jo jokios įtakos, kaip ir karv÷ms, kurios apsiveršiavo normaliai. Tai galima būtų aiškinti sumaž÷jusia leukocitų infiltracija ir/arba sumaž÷jusia LTB4 gamyba, kas lemia sumaž÷jusią PMN ląstelių infiltraciją ir
funkciją karunkuluose. Taip pat tai yra vienas iš faktorių, įtakojančių dažnesnias gimdos infekcijas karv÷ms su užsilaikiusiomis nuovalomis (Cristman ir kt.,1991). Nebuvo nustatyta jokio skirtumo LTB4 gamyboje alantochorione tarp karvių su užsilaikiusiomis ir neužsilaikiusiomis nuovalomis grupių. Tačiau nustatytas skirtumas LTB4 gamyboje in vitro tyrimuose, kai šios medžiagos buvo gaminama daugiau užsilaikiusių nuovalų karvių grup÷je, papildomai skyrus arachidono rūgšties. Egzogenin÷ arachidono rūgštis gali padidinti LTB4 gamybą ir arachidono rūgšties metabolizmas ansktyvajame po veršiavimosi periode buvo labiau aktyvus alantochorione negu karunkuluose (Hoedemakerm ir kt.,1992).
In vitro tyrimuose, į audinius įd÷jus alfa hemolizinių Streptococcus spp. ir koaguliazei teigiamų Staphylococcus spp. bakterijų sienelių ir Klebsiella pneumoniae bakterijų lipopolisacharidų, nustatytas LTB4 kiekio, gaminamo alantochorione, padid÷jimas neužsilaikiusių nuovalų karvių grup÷je. Tod÷l manoma, kad kai kurių tipų bakterijos, esančios in utero po apsiveršiavimo, gali lemti padid÷jusią PMN lastelių infiltraciją į placentą. Rose ir kt., nustat÷, jog Klebsiella pneumoniae padidino LTB4 gamybą infekuotuose pieno liaukos ketvirčiuose ir pri÷m÷ išvadą, jog LTB4 yra pagrindinis PMN ląstelių chemotaktinis faktorius esant mastitui. Klebsiella pneumoniae ar Gram neigiamų bakterijų ląstelių sienel÷ tokią įtaką turi greičiausiai d÷l joje esančių endotoksinų. Bennet ir kt. nustat÷, kad gram neigiamos bakterijos suk÷l÷ ir ciklooksigenaz÷s ir lipoksigenaz÷s produktų išsiskyrimą žmogaus amniono ląstel÷se ir teig÷, jog LPS gali veikti fosfolipazę A2 ir padidinti neesterifikuotos arachidono rūgšties kiekį. Išvardintų gram teigiamų bakterijų ląstelių sienelių poveikis į neužsilaikiusių nuovalų karvių alantochorioną vis tik lieka neaiškus. Palyginimui, karv÷ms su užsilaikiusiomis nuovalomis E. coli LPS sumažino LTB4 gamybą alantochorione (Slama H ir kt., 1992).
Citokinai, polimorfonukleariniai leukocitai ir mononuklearin÷s ląstel÷s atlieka pagrindinį vaidmenį uždegimo metu. Uždegimin÷ reakcija - tai organizmo apsauga nuo bakterijų ir spermatozoidų pertekliaus gimdoje. Kergimo metu sukeliama masin÷ PMN leukocitų invazija, ir neląsteliniai neutrofilų spąstai ( Katila T., 2012).
Naujausias galvijų gimdos sutrikimų atvejų studijavimas periode po atvedimo įrod÷, jog endometriumo infiltracija PMN neutrofilais daro neigiamą įtaką reprodukcijos atsistatymui (Drilich ir kt., 2012). Viena pirmųjų apsauginių reakcijų į mikrobinį užkratą yra neutrofilų antplūdis iš periferin÷s kraujotakos į endometriumą, bei gimdos ertmę.
Prostaglandinas F2 α yra taip pat priešuždegimin÷ molekul÷, stimuliuojanti citokinų gamybą, bei padidina sekreciją gimdos leukotriento B4, kuris skatina įvairias neutrofilų funkcijas ypač fagocitozę (Zerbe ir kt., 2000).
2.8. Streso (kortikosteroidų sukelta) leukograma
Gydymas kortikosteroidais arba jų išsiskyrimas organizme pasireiškia tokiais leukogramos pokyčiais, kaip limfopenija su neutrofilija. Bendrojo baltųjų kraujo kūnelių (WBC) kiekio priklausomyb÷ nuo kortikosteroidų yra skirtinga atskiroms gyvūnų rūšims. Šunims, kuriems dominuojanti WBC frakcija yra neutrofilai, kortikosteroidai sukelia leukocitozę. Galvijams, kuriems dominuojanti WBC frakcija yra limfocitai, WBC skaičius kinta priklausomai nuo neutrofilijos ir limfopenijos laipsnio. Dažniausiai organizme neutrofilų ir limfocitų santykis yra atvirkštinis. Stresin÷ms leukogramoms būdinga subrendusių ląstelių neutrofilija, limfopenija ir eozinopenija. Neutrofilija pasireiškia d÷l susilpn÷jusios šių ląstelių adhezijos prie kraujagyslių endotelio, ko pasekoje pailg÷ja neutrofilų cirkuliavimo kraujyje laikas ir tai skatina pasieninių neutrofilų išsiskyrimą į cirkuliuojantį kraują bei padid÷jusį neutrofilų išskyrimą raudonuosiuose kaulų čiulpuose. Limfopenija pasireiškia d÷l limfocitų perskirstymo ar jų liz÷s. Monocitų kiekis būna kintantis, tačiau arkliams ir šunims steroidų ar streso įtakoje dažniau pasireiškia monocitoz÷ (Jiemtaweeboon ir kt.,2011).
2.9. Kiti leukogramos pokyčiai
Nors specifiniai leukocitoz÷s ir leukopenijos bruožai skiriasi tarp gyvūnų rūšių, tačiau yra tam tikrų bendrų bruožų. Radiacija ir radiomimetiniai vaistai (pvz. dauguma preparatų, naudojamų auglių gydyme) sukelia leukopeniją. Limfocitai yra ypatingai jautrūs radiacijai, tačiau subrendę granuliocitai, ne taip kaip jų pirmtakai, kaulų čiulpuose n÷ra labai jautrūs radiacijai. Pancitopenijos, kurioms priskiriamos ir leukopenijos, gali pasireikšti d÷l vaistų toksiškumo (pvz. estrogeno toksiškumas šunims), nepakankamos mitybos, pokyčių kamienin÷se ląstel÷se (galimai sukeltų imunin÷s sistemos) ir d÷l pokyčių kaulų čiulpuose. Pagrinde virusin÷s infekcijos, ypač ūmios infekcijos, susijusios su išplitusia audinių nekroze, sukelia leukopeniją, kuri pasireiškia kaip neutropenija. Taip pat gali būti švelni limfocitoz÷ ar limfopenija. Kai organizme virusin÷ infekcija vyrauja 2 – 3 savaites kartu su esančia antrine bakterine infekcija, bendrasis WBC skaičius gali būti arba padid÷jęs arba išlikti normos ribose d÷l kartu esančios neutrofilijos ir limfopenijos. Šunų erlichioz÷ siejama su trombocitopenija, tačiau gali būti sutinkama ir nuolatin÷ leukopenija, ypatingai l÷tiniais ligos atvejais (Jiemtaweeboon ir kt., 2011).
2.10. Gyvūno rūšiai būdinga leukograma
Atrajotojų tarpe normalus neutrofilų ir limfocitų santykis yra apie 0,5:1 ir neutrofilų atsakas į žalojantį faktorių yra silpnesnis negu kitų rūšių gyvūnų organizme. Galvijams, esant
bakterinei infekcijai, leukopenija pasireiškia ankstyvojoje infekcijos stadijoje ir trunka ilgesnį laiko tarpą lyginant su kitais gyvūnais. Taip yra d÷l to, jog galvijų kaulų čiulpuose esantis neutrofilų rezervas yra palyginti mažas. Limfopenija jiems pasireiškia natūraliai išsiskiriant kortikosteroidams. Atrajotojų organizme, esant ūmiems uždegiminiams procesams, leukogramoje matomas neutrofilų poslinkis į kairę. Tačiau atrajotojams, skirtingai negu kitoms gyvūnų rūšims, tai n÷ra blogas prognostinis ženklas, jeigu WBC kiekis atsistato per 2-3 paras. Galvijams esant septinei infekcijai, tokiai kaip septinis mastitas ar peritorinas, pirmosiomis dienomis būdingas pokytis yra leukopenija, limfopenija ir neutropenija. Šiuo atveju, geras prognostinis ženklas yra neutrofilija arba limfocitų ir neutrofilų kiekio atsistatymas iki normalaus kiekio. Ilgai išliekanti leukopenija ar intoksikacijai būdingi pokyčiai neutrofiluose gali būti interpretuojami kaip nepalanki prognoz÷ (Eveline M, ir kt., 2012).
Granuliocitų frakciją sudaro neutrofilai, eozinofilai ir bazofilai, kurie kaulų čiulpuose yra gaminami iš pirminių ląstelių – mieloblastų. Proliferacinių (mitotinių) ląstelių telkinį sudaro mieloblastai, promielocitai ir mielocitai, kurie visi kartu sudaro apie 20 proc. kaulų čiulpuose esančių mieloidinių ląstelių. Bręstančių ląstelių telkinį, 80 proc. kaulų čiulpų mieloidinių ląstelių, sudaro metamielocitai, jaunieji neutrofilai ir segmentuotieji neutrofilai, kurie yra funkciškai subrendę. Vykstant jų brendimui, promielocituose pirmiausia susiformuoja pirmin÷s granul÷s (lizosomos), kurios v÷liau tampa sunkiai įžiūrimos. Esant mielocitų stadijai, granuliocituose formuojasi specifin÷s granul÷s, kurioms būdingas skirtingas dažų pasisavinimas: bazofilinius dažus pasisavina bazofilai, eozinofilinius dažus – eozinofilai, o neutraliai nusidažo neutrofilai. Šios citoplazmin÷s granul÷s apsaugo organizmą nuo mikrobinių bei parazitinių infekcijų, tačiau, jeigu neįvyksta reguliaciniai mechanizmai, jos gali pažeisti audinius (Ariel L. Ir kt., 2006).
2.11. Neutrofilai
Normaliai periferiniame kraujyje neutrofilai yra subrendę (segmentuoti). Iš kaulų čiulpų neutrofilai patenka į periferinį kraują, kuriame išlieka maždaug 6 valandas ir toliau prisitvirtina prie kraujagyslių endotelinio audinio. Esant būtinybei, nuo kraujagyslių sienelių jie v÷l patenka į cirkuliuojantį kraują, iš kurio migruoja į audinius atlikti pagrindin÷s savo funkcijos – bakterijų fagocitoz÷s ir fermentinio virškinimo. Po fagocitoz÷s, iš audinių jie daugiau nebegrįžta į kraujo t÷kmę. Neutrofilų normalaus kiekio palaikymas periferiniame kraujyje priklauso nuo jų papildymo/pakeitimo iš kaulų čiulpų. Maži kiekiai jaunųjų neutrofilų normaliai gali būti aptinkami kai kurių gyvūnų rūšių (šunų ir kiaulių) periferiniame kraujyje, retai pas galvijus bei arklius.
Morfologiniai neutrofilų citoplazmos pokyčiai, tokie kaip toksiškas neutrofilų grūd÷tumas, bazofilin÷ neutrofilų granuliacija, citoplazmos vakuolizacija ir Dele kūneliai, nustatomi esant sisteminei bakterinei infekcijai arba ūmiam uždegimui. Visi šie pokyčiai priskiriami toksiniams pakitimams. Nors sisteminių infekcijų metu patogeno yra veikiamos visos WBC frakcijos, tačiau toksinių pokyčių atžvilgiu tiriami tik neutrofilai. Remiantis paveiktų neutrofilų skaičiumi ir juose aptinkamų toksinių pokyčių lygiu, visi toksiniai pokyčiai skirstomi į lengvus, vidutinio sunkumo arba žymius. Klinikiniai požymiai priklauso nuo toksinio pokyčio tipo ir jo lygio. Toksiškas neutrofilų grūd÷tumas apibūdinamas kaip rožinių ar violetinių (azurofilinių) intracitoplazminių granulių nustatymu. Difuzin÷ bazofilin÷ neutrofilų granuliacija nustatoma d÷l išlikusių ribosomų; vakuol÷s citoplazmoje atsiranda d÷l virškinimo procesų vykstančių pačioje neutrofilo ląstel÷je (autoliz÷). Dele kūneliai atrodo kaip šviesiai m÷lyni dariniai neutrofilų citoplazmoje. Netgi dideli Dele kūnelių kiekiai, jeigu aptinkamas tik toks pokytis, reiškia nežymius toksinius pokyčius. Taip pat šie pokyčiai gali būti aptinkami ir kliniškai sveikoms kat÷ms. Ryškiausius toksinius požymius neutrofiluose sukelia bakterijų išskiriami toksinai. Sunkūs toksiniai požymiai apibūdinami kai vidutiniam ar dideliam periferin÷je kraujotakoje esančių neutrofilų kiekiui. Nustatomas toksiškas neutrofilų grūd÷tumas, difuzin÷ bazofilin÷ neutrofilų granuliacija ar citoplazmos vakuolizacija. Prognoz÷ abejotina ar prasta yra tada, kai aptinkamas didelis neutrofilų, paveiktų sunkių toksinių pokyčių, kiekis. Birmos veisl÷s kat÷ms genetiškai determinuojamas neutrofilų eozinofilinis grūd÷tumas gali būti klaidingai vertinamas kaip toksinis gūd÷tumas, nes tokių kačių neutrofilai pasižymi normalia funkcija. Esant metaboliniams medžiagų kaupimo sutrikimams, neutrofiluose gali būti metachromatinių granulių (Ariel L. Ir kt., 2006).
Uždegimo metu, neutrofilijos lygis priklauso nuo kaulų čiulpuose esančių granuliocitų kiekio, kaulo čiulpų hiperplazijos bei baltųjų kraujo kūnelių migracijos į audinius greičio. Kaulų čiulpuose granuliocitų kiekis yra gan÷tinai didelis šunų organizme, o galvijų organizme gan÷tinai mažas. Šunų kraujyje aktyvių WBC kiekis gali būti >100×103/µL, tuo tarpu galvijų kraujyje retai kada aptinkama >30×103/µL. Neutrofilija, dažnai pasireiškianti d÷l leukocitoz÷s, pagrinde pažymi bakterinę infekciją ir būkles, susijusias su išplitusia audinių nekroze esant nudegimams, traumoms, po sud÷tingų operacijų ar susijusias su navikiniais procesais. Labai didel÷ leukocitoz÷ (>100,000/µL) gali būti siejama su navikiniais procesais, kurių metu gaminami kolonijas stimuliuojantys faktoriai, taip pat su leukemija ir uždaromis infekcijomis. Piometros ar abscesų atveju, pažeisto audinio sienel÷s slopina neutrofilų migraciją į infekcijos vietą, tačiau nekeičia chemotaktinių medžiagų išsiskyrimo, d÷l kurių neutrofilai nepaliaujamai plūsta į pažeidimo vietą. D÷l to būna didelis neutrofilų kiekis periferiniame kraujyje, kartu su padid÷jusiu jaunųjų neutrofilų kiekiu (regeneracinis poslinkis į kairę)( Delbert ir kt., 2012). Neutropenija įvyksta d÷l neutrofilų atsid÷jimo ant endotelio (pseudoneutrofilija), padid÷jusios jų migracijos į audinius ar jų
destrukcijos, arba d÷l sumaž÷jusios ar nepakankamos granuliocitų gamybos. Taip pat neutrofilija visos gyvūnų rūšims pasireiškia kartu su stipria bakterine infekcija, ypatingai gram neigiamų bakterijų sukeliama septicemija ir endotoksemija. Galima imunin÷s sistemos sukelta neutrofilų destrukcija, kurios diagnostikai yra sukurti specialūs testai arkliams, nustatantys antikūnius prieš neutrofilus. D÷l idiosinkrazin÷s reakcijos į sulfonamidus, penicilinus, cefalosporinus ir fenilbutazoną šunims, bei chloramfenikolį kat÷ms, gali pasireikšti neutropenija arba, retais atvejais, pancitopenija. Neutropeniją taip pat sukelia ir kačių leukemijos virusas (Gautam N. ir kt., 2006).
2.12. Eozinofilai
Eozinofilų ląstel÷se yra fermentų, kurie gali modifikuoti putliųjų ląstelių ar bazofilų išskiriamas medžiagas, esant IgE stimuliacijai. Pavyzdžiui, bazofilų ar putliųjų ląstelių iškiriamas histaminas yra veikiamas eozinofilų histaminaz÷s. Taip pat eozinofilų granul÷se yra baltymų, dalyvaujančių parazitų žudyme. Eozinofiliją sukelia medžiagos, skatinančios hiperjautrumą ir alerginį organizmo atsaką (t.y histaminas ir pagalbin÷s medžiagos), bei IgE. Taip pat šių ląstelių kiekis padid÷ja kaip atsakas į parazitų infekciją, ypatingai kai parazitai yra migruojantys audiniuose. Tai nutinka d÷l parazito chitininio dangalo ir šeimininko audinių tarpusavio reakcijos. Eozinofilija nustatoma 50 proc. šunų užsikr÷tusių Dirofilaria immitis parazitais. Blusų sukeltos eozinofilijos laipsnis priklauso nuo organizmo jautrumo bei infekcijos lygio. Eozinofilija taip pat gali pasireikšti esant virškinamojo trakto, šlapimo ir lytinių organų, kv÷pavimo sistemos ar odos uždegimui. Kat÷ms yra aprašomas hipereozinofilinis sindromas, kurio diagnozavimui būtinas >1,500 eozinofilų/µL kiekis, išsilaikantis 6 m÷nesius. Sindromas pasireiškia audinių infiltracija eozinofilais, bei to pasekoje išsivystančiu organų funkcijos sutrikimu. Rečiau eozinofilija pasireiškia esant navikiniams procesams. Lokalizuoti audinių pažeidimai d÷l eozinofilų išskiriamų medžiagų nebūtinai pasireikš kaip periferin÷ eozinofilija (pvz. kačių eozinofilin÷s granuliomos kompleksas)(Gautam N. ir kt.,2006).
2.13. Bazofilai
Visose naminių gyvūnų rūšyse, bazofilai aptinkami retai. Bazofilus sudarančiose granul÷se yra histamino, heparino ir mukopolisacharidų. Nors bazofilai ir putliosios ląstel÷s atlieka panašias funkcijas ir turi panašius fermentus, bazofilai netampa putliosiomis ląstel÷mis, nes jų pirmykšt÷s ląstel÷s yra skirtingos. Tarp skirtingų gyvūnų rūšių, normalūs periferinio kraujo bazofilų kiekiai yra atvirkščiai proporcingi audinių putliųjų ląstelių skaičiui. Pavyzdžiui šunims, audiniuose putliųjų ląstelių yra gausu, tačiau bazofilų kiekis kraujyje yra labai mažas. Periferin÷ bazofilija
pasireiškia retai, tačiau kai kuriems gyvūnams ji galima d÷l širdyje parazituojančių parazitų arba d÷l patologinių lipemijų (pvz. kepenų ligos, nefrotinis sindromas ar paveldima hiperlipoproteinemija). Beja, bazopeniją yra sunku įrodyti ir tai neturi diagnostin÷s reikšm÷s (Gautam N. ir kt.,2006).
2.14. Monocitai
Monocitai yra gaminami kaulų čiulpuose iš monoblastų ir monocitų pirmtakų. Monocitai periferin÷je kraujotakoje išbūna apie 24-36 valandas, o v÷liau migruoja į audinius kur tampa audinių makrofagais (pvz. Kupferio ląstel÷s) arba tampa migruojančiais makrofagais uždegimo apimtose vietose. Monocitai ir makrofagai pasižymi pinocitoze ir fagocitoze. Kartu šios ląstel÷s audiniuose gali virsti gigantin÷mis ląstel÷mis, pagrinde d÷l atsako į svetimkūnį. Monocitai ir makrofagai yra pagrindinis kolonijas stimuliuojančių faktorių bei citokinų šaltinis, tod÷l jie reguliuoja imunines reakcijas ir veikia kaip antigeną paruošiančios ląstel÷s. Monocitoz÷ gali būti esant l÷tiniam uždegimui (pagrinde sukeltam grybų ar kitų granuliomatozinių infekcijų), endokarditui, bakteremijai ar kaip atsakas į kortikosteroidus (ypatingai šunims) (Gautam N. ir kt.,2006).
3. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA
3.1. Tyrimo schema
Objektas
Ūkyje laikoma 70 melžiamų karvių Lietuvos juodmargių veisl÷s, 1-5 laktacijų amžiaus.
Tiriamosios karv÷s n=40
Ląstelių kaita 2, 14, 25 parą ir s÷klinimo metu
n=20
Produktyvumo įtaka ląstelių kaitai n=20 Karv÷s 2-3 laktacijų n=10 Pirmaverš÷s karv÷s n=10 Produktyvios karv÷s, kurių metin÷ produkcija didesn÷ nei
7000 kg/metus n=10
Neproduktyvios karv÷s, kurių metin÷
produkcija mažesn÷ nei 7000 kg/metus
3.2. Darbo metodika
Tyrimai atlikti nuo 2011metų sausio m÷n. pradžios iki 2012 metų rugs÷jo m÷n. pabaigos, Prienų rajone ,,X'' ūkyje. Ūkyje laikoma 70 melžiamų karvių, Lietuvos juodmargių veisl÷s. Karvių amžius nuo 1 iki 5 laktacijų. Karv÷ms taikomas besaitis laikymo būdas. Karvių banda yra kontroliuojama. Vidutinis primilžis iš karv÷s siekia 5700 kg pieno per laktaciją. Pieno riebumas 4,2 proc., baltymingumas 3,2 proc., laktoz÷s 4,6 proc., ur÷jos 26 mg/proc., somatinių ląstelių skaičius 578 tūkst./ml. Karvių s÷klinimo indeksas 2,1 karto. Karv÷s šeriamos šienainiu ir silosu, arba jų mišiniu, įmaišant melasos bei mineralinių priedų. Tiriamajam darbui atrinkta 40 karvių, su kuriomis atlikta du eksperimentiniai tyrimai.
Pirmojo tyrimo tikslas - nustatyti kraujo ląstelių kaitą atrinktoms 10 karvių (2-3 laktacijų amžiaus) ir 10 pirmaveršių, 2, 14, 25 parą po veršiavimosi, ir s÷klinimo metu. Steb÷ta, kurios iš šių karvių iki 25 paros po veršiavimo, susirgo endometritu.
Antrojo tyrimo tikslas - išsiaiškinti produkcijos įtaką leukoformulei, imant kraują 14-25 parą iš 10 karvių, kurių produktyvumas yra didesnis nei 7000 kg/metus ir 10 karvių, kurių produktyvumas mažesnis nei 7000 kg/metus.
Kraujas buvo imtas iš uodegos venos, pašaknio srityje, adatą smeigiant į uodegos vidurį. Kraujas imtas į vakuminius m÷gintuv÷lius su EDTA (etilendiamintetraacetato) dikalio ir trikalio druska, kuri naudojama kaip antikoaguliantas kraujo hematologiniams tyrimams atlikti. Objektinių stiklelių ruošimas ir tepin÷lių darymas. Nauji stikleliai nulaunami distiliuotu vandeniu, paliekami išdžiūti arba nusausinami švariu audiniu. Stiklelis laikomas rankoje tarp nykščio ir rodomojo bei didžiųjų pirštų ir 1 cm atsumu nuo stiklelio krašto, pipete užlašinamas 2-3 mm skersmens kraujo lašas. Kitos rankos nykščiu ir rodomuoju pirštu paimamas šlifuotas dengiamasis stiklelis ir 30-40o kampu per kraujo lašą, jo kraštinę glaudžiant prie objektinio stiklelio, ir švelniai spaudžiant, kraujas stumiamas į kitą stiklelio kraštą, ir tokiu būdu yra paskleidžiamas ant objektinio stiklelio paviršiaus. Pagamintas tepin÷lis džiovinamas ore.
Tepin÷lio dažymas. Paruoštas tepin÷lis statomas ant stiklinio r÷melio kiuvet÷je. Tepin÷lis dažomas May-Griunvaldo dažais, padengus paviršių šiais dažais laikomas 3 minutes, nupylus dažus, pilamas 7,2 pH buferis ir laikoma 1 minutę. Nupylus, dažoma Gimzos Azur Eozino metileno m÷lynojo dažais, kurie paruošti taip: į 1 ml distiliuoto vandens lašinami 2 lašai dažų ir dažoma 20 minučių. Nupylus dažus, tepin÷lis plaunamas distiliuotu vandeniu ir pastatomas vertikaliai, tam, kad išdžiūtų.
Tepin÷lio studijavimas ir leukocitin÷s fomul÷s nustatymas. Kraujo tepin÷lis tiriamas mikroskopu imersine sistema. Užlašinus lašą imersinio aliejaus, ir įmerkus 90 kartų didinantį imersinį mikroskopo objektyvą. Surandamas tepin÷lio kraštas, skaičiuojama,
diferencijuojama ir skaitiklyje fiksuojama matomi leukocitai, kol suskaičiuojama 100 ląstelių. Gavus rezultatus, jie įvertinami ir interpretuojami.
Baltieji kraujo kūneliai pagal nudažytos citoplazmos struktūrą skirstomi į granuliocitus (leukocitus, turinčius protoplazmoje granulių) ir agranulocitus (neturinčius granulių). Granuliocitai būna bazofiliniai, eozinofiliniai ir neutrofiliniai. Prie agranulocitų priskiriami limfocitai ir monocitai.
Neutrofiliniai granulocitai – nusidažo rausvai, jų citoplazmoje yra labai smulkių acidofilinių grūdelių. Branduolio forma priklauso nuo ląstel÷s amžiaus. Pagal subrendimo lygį neutrofilai skirstomi i keturias grupes. Mielocitų ir jaunų neutrofilinių ląstelių sveikų gyvulių kraujyje neaptinkama. Lazdeliniai neutrofiliniai granuliocitai – tai subrendusios ląstel÷s, su U ar S formos, tamsiai violetin÷s spalvos branduoliu. Segmentiniai granulocitai nuo lazdelinių skiriasi tik dideliu branduolio segmentiškumu: ryškūs suplon÷jimai dalija branduolį 2-5 segmentus. Tai matyti iš 1 pav. ir 2 pav.
1 pav. Neutrofilinis granulocitas su lazdeliniu branduoliu (R.Bartkut÷)
Eozinofiliniai granulocitai – apvalios ląstel÷s, kurių citoplazmoje daug didelių rožiškai raudonų ar ryškiai raudonų apvalių ar ovalių grūdelių. Branduolio forma priklauso nuo ląstel÷s amžiaus: subrendusių ląstelių branduoliai būna segmentuoti, o jaunų – apvalūs. Tai matyti iš 3 pav. ir 4 pav.
3 pav. Eozinofilinis granulocitas su lazdeliniu branduoliu (R.Bartkut÷)
Bazofilai - ovalios ar apvalios formos ląstel÷s, su polimorfišku, šviesiai violetiniu branduoliu, blyškiai violetine citoplazma ir dažnai suirusiomis granul÷mis (5 pav.)
5 pav. Bazofilinis granulocitas (R. Bartkut÷)
Monocitai - apvalios ląstel÷s, su pasagos, dobilo lapo, pupos ar kitos formos, tamsiai violetiniu branduoliu (6 pav.).
Limfocitų branduoliai apvalūs, tamsiai violetiniai, citoplazma – melsva (7 pav.).
7 pav. Limfocitas (R. Bartkut÷)
Viso tyrimo metu buvo stebima karvių būkl÷, fiksuojami susirgimai bei produkcijos rodikliai. Tyrimų duomenys įvertinti statistiškai programa IBM SPSS Statistics 20: apskaičiuotas aritmetinis vidurkis, absoliuti paklaida, vidutinis kvadratinis nuokrypis, koreliacijos, patikimumo koeficientas pagal Stjudentą. Skirtumas laikytas statistiškai patikimas, kai p<0,05.
4. TYRIMŲ REZULTATAI
4.1. Eozinofilinių granulocitų pasiskirstymas leukogramoje, laiko atžvilgiu tarp sveikų pirmaveršių ir kitų karvių
8 pav. Eozinofilinių granulocitų pasiskirstymas pirmaveršių ir kitų karvių leukogramoje priklausomai nuo laiko, po veršiavimosi
Aštuntame grafike matyti, jog eozinofilų vyresnių karvių kraujyje aptikta daugiau, nei pirmaveršių karvių. Šių ląstelių kiekis labiausiai skyr÷si 25 parą po veršiavimosi. Karvių jis buvo 52,7 proc. (p<0,05) didesnis negu pirmaveršių karvių. Mažiausias skirtumas buvo 14 parą. Skirtumas sudar÷ 51,6 proc. (p<0,05). Tiek pirmaveršių tiek kitų karvių eozinofilinių granulocitų skaičius buvo mažiausias, o 25 parą – didžiausias.
4.2. Limfocitų kaita sveikų pirmaveršių ir kitų karvių leukogramoje
9 pav. Limfocitų kaita pirmaveršių ir kitų karvių leukogramoje, laiko atžvilgiu
Iš devinto paveikslo matyti, jog pirmaveršių karvių leukogramoje šių ląstelių buvo aptikta žymiai daugiau. Antrą parą po veršiavimosi limfocitų skaičius 46,8 proc.(p<0,05) didesnis pirmaveršių karvių kraujyje. S÷klinimo metu šių ląstelių 28,7 proc. (p<0,05) aptikta daugiau pirmaveršių karvių kraujyje. Visų karvių kraujyje didžiausias limfocitų kiekis buvo 14 parą (pirmaveršių – 64 vnt., kitų karvių - 50,17 vnt.).
4.3. Neutrofilinių granulocitų kaita sveikų pirmaveršių ir kitų karvių leukogramoje
Iš dešimto paveikslo matyti, jog neutrofilinių granulocitų aptikta daugiau pas kitas karves nei pas pirmaveršias. Didžiausias jų skirtumas - 25 parą po atvedimo 46,6 proc.(p<0,05). Pirmaveršių kraujyje neutrofilinių granulocitų ląstelių kiekis nuo 2 iki 25 paros sumaž÷jo 3,32 vnt., o kitų karvių kraujyje pastebimas atvirkštinis rezultatas – padid÷jo 6,5 vnt. O po 25 paros pastebimos priešingos tendencijos: pirmaveršių karvių šių ląstelių kiekis did÷ja (5,17 vnt.), o kitų karvių sumaž÷jo (13,17 vnt.).
4.4. Lazdelinių neutrofilinių granulocitų kaita sveikų pirmaveršių ir kitų karvių leukogramoje
11 pav.Lazdelinių neutrofilinių granulocitų kaita leukogramoje
Kaip matyti iš 11 paveikslo lazdelinių neutrofilinių granulocitų karvių kraujyje rasta 31 proc.(p<0,05) daugiau negu pirmaveršių karvių kraujyje. 14-25 parą skirtumas buvo nežymus, o s÷klinimo metu kitų karvių kraujyje šių ląstelių rasta 17,8 proc.(p<0,05), daugiau.
4.5. Segmentuotų neutrofilinių granulocitų kaita sveikų pirmaveršių ir kitų karvių leukogramoje
12 pav. Segmentuotų neutrofilinių granulocitų kaita sveikų pirmaveršių ir kitų karvių leukogramoje
Segmentuotų neutrofilinių granulocitų ryškus sirtumas rastas tik s÷klinimo metu. Šių ląstelių karvių kraujyje rasta 23,5 proc.(p<0,05), daugiau nei pirmaveršių karvių kraujyje.
4.6. Produktyvių ir neproduktyvių karvių leukogramos palyginimas
13 pav. Limfocitų kaita produktyvių ir neproduktyvių karvių kraujyje
Kaip matyti iš 13 paveikslo , limfocitų rasta daugiau neproduktyvių karvių kraujyje. Ryškesnis skirtumas pasteb÷tas 25 parą - 24,2 proc.(p<0,05).
14 pav.Eozinofilinių granulocitų kaita produktyvių ir neproduktyvių karvių kraujyje
Eozinofilinių granulocitų kiekis 24,3 proc. (p<0,05), produktyvių karvių kraujyje rastas didesnis.
15 pav. Neutrofilinių granulocitų kiekis produktyvių ir neproduktyvių karvių kraujyje
Didesnis šių ląstelių kiekis rastas neproduktyvių karvių kraujyje 23,48 proc.(p<0,05). Žymesnis šių ląstelių skirtumas išryšk÷jo 25 parą – 36,0 proc. (p<0,05).
16 pav. Monocitų kaita produktyvių ir neproduktyvių karvių kraujyje
Kaip matyti iš šio grafiko, monocitai karvių kraujyje aptinkami retai, ir dažnai neturi įtakos periodo po atvedimo ligų diagnozavimui.
4.7. Nesusirgusių ir susirgusių pirmaveršių bei kitų karvių leukograma
17 pav. Nesusirgusių pirmaveršių ir kitų karvių leukogramos palyginimas
Iš diagramos matyti, jog ryškiausias skirtumas tarp pirmaveršių ir kitų karvių yra šių ląstelių: limfocitų kiekis pirmaveršių karvių kraujyje 28,7 proc.(p>0,05). didesnis negu kitų karvių
kraujyje; eozinofilų kiekis - 54,6 proc. (p>0,05) didesnis negu kitų karvių kraujyje, o neutrofilinių granulocitų kiekis – 14,32 proc. (p>0,05) didesnis kitų karvių negu pirmaveršių.
18 pav. Susirgusių pirmaveršių ir kitų karvių leukogramos palyginimas
Šiame grafike matyti, jog sirgusių pirmaveršių ir kitų karvių ląstel÷s skiriasi nežymiai. Ryškesnis skirtumas pasteb÷tas limfocitų – 11,0 proc. (p>0,05) jų aptikta daugiau pirmaveršių karvių kraujyje.Eozinofilinių granulocitų kiekis kitų karvių kraujyje didesnis 16,9 proc. (p>0,05), o neutrofilinių granulocitų kiekis 5,35 proc. (p>0,05) didesnis negu pirmaveršių.
Iš 17 ir 18 grafikų matyti, jog ryškiausias ląstelių kiekio skirtumas yra eozinofilinių granulocitų, limfocitų ir neutrofilinių granulocitų. Grafike Nr. 19 pateikta sveikų ir sirgusių karvių, šių ląstelių kaita.
19 pav. Sveikų ir susirgusių karvių eozinofilinių granulocitų, limfocitų ir neutrofilinių granulocitų kiekis leukogramoje
Sveikų karvių kraujyje eozinofilinių granulocitų kiekis 28,48 proc. (p>0,05) didesnis negu sirgusių karvių; limfocitų kiekis - 15,5 proc. (p>0,05) sergančių didesnis negu sveikų karvių, o neutrofilinių granulocitų - 9,16 proc. (p>0,05) nustatytas didesnis sveikų karvių kraujyje.
5. REZULTATŲ APTARIMAS
Pirmaveršių ir vyresnių karvių kraujyje skiriasi eozinofilinių granulocitų, limfocitų ir neutrofilinių granulocitų kiekis. Iš tyrimo rezultatų matyti, kad eozinofilinių granulocitų ir neutrofilinių granulocitų kiekis vyresnių karvių yra didesnis negu pirmaveršių, o limfocitų kiekis yra didesnis pirmaveršių karvių.
Skiriasi produktyvių ir neproduktyvių karvių kraujo sud÷tis. Tyrimo rezultatai rodo, jog limfocitų ir neutrofilinių granulocitų kiekis kraujyje neproduktyvių karvių yra didesnis negu produktyvių, o eozinofilinių granulocitų kiekis, priešingai - didesnis produktyvių karvių.
Mokslininkas Gilbert su bendraminčiais tyr÷ pirmaveršių, 2 – 3 laktacijų ir daugiau negu 3 laktacijų karvių periferinio kraujo neutrofilų funkciją. M÷giniai buvo imti paskutinę savaitę iki atvedimo ir 1, 3, 6 savaitę po atvedimo. Neutrofilai tirti izoliuojant juos centrifūga ir hipotoniškai lizuojant eritrocitus. Neutrofilų superoksido anionų produkcija nustatyta pagal superoksido dismutaz÷s inhibuojamąjį poveikį. Superoksido anionų produkcija statistiškai reikšminga nustatyta ketvirtos ir vyresnių laktacijų pieninio tipo karv÷ms, lyginant su karv÷mis, kurios yra pirmų trijų laktacijos laikotarpių. Mokslininkai, priešingai mano tyrimams nustat÷, jog ketvirtos ir vyresnių laktacijų karvių, imuninis atsakas silpnesnis negu jaunesnių karvių. Manoma, kad neutrofilų funkcijos faktorius sąveikauja padid÷jusio imlumo infekcijose ir komplikacijų metu periode po veršiavimosi (Gilbert ir kt., 1995).
Mokslininkai Kehrli ir Cai atlikę tyrimus su karv÷mis gavo analogiškus rezultatus kaip ir mano. Mokslininkas Kehrli su bendraminčiais nustat÷, jog karvių neutrofilų funkcija sumaž÷ja dar prieš atsivedimą, o žemiausią funkcinį tašką pasiekia iškart po atsivedimo. Neutrofilų funkcija iki ,,prepartum‘‘ lygio sugrįžta tik po keturių savaičių po veršiavimosi (Kehrli ir kt., 1989). Mokslininkas Cai su bendraminčiais nustat÷ jog neutrofilų funkcija sumaž÷ja karvių po apsiveršiavimo, lyginant su telyčiomis (Cai ir kt., 1994).
Eozinofiliniai granulocitai dalyvauja alergin÷se reakcijose. Jų padaug÷ja kraujyje sergant invazin÷mis ligomis, parazitin÷mis ir grybelin÷mis odos ligomis, bei alerginių reakcijų metu. Eozinofilų sumaž÷ja esant sepsiui, ar sunkiai intoksikacijai. Norma kraujyje 5-8 proc. Dažniausiai atliekami WBC skaičiavimo metodai n÷ra užtektinai jautrūs, kad patikimai nustatytų eozinopeniją iš vieno skaičiavimo. Pakartotinose hemogramose aptinkami sumaž÷ję eozinofilų kiekiai nurodo eozinopeniją, kuri dažniausiai aptinkama stresin÷se leukogramose. Iš atlikto tyrimo rezultatų matyti, kad sergančių karvių eozinofilų kiekis sumaž÷jo 28,48 proc. (p>0,05).
Limfocitai sintetina β ir γ kraujo serumo globulinus, absorbuoja ir inaktyvuoja įvairius toksinus. Limfocitų norma kraujyje 40-65 proc. Jų daug÷jimą ( limfocitozę ) sukelia fiziologiniai dirgikliai. Reliatyvi limfocitoz÷ vyksta daugelio ligų rekonvalescencijos metu. Realiatyvi
limfocitopenija būna d÷l neutrofilijos. Iš atlikto tyrimo su sveikomis ir sergančiomis karv÷mis matyti, jog limfocitų kiekis 15,5 proc. (p>0,05) sergančių karvių didesnis negu sveikų.
Neutrofilų padid÷jimas kraujyje, siejamas su subklininkiniu endometritu ir nevaisingumu (Scheldon ir kt., 2009). Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad 9,16 proc. (p>0,05) sveikų karvių kraujyje nustatyta šių ląstelių daugiau negu sergančių. Neutrofilinių granulocitų padaug÷ja d÷l fiziologinių leukocitozių, po kraujavimo. Lazdelinių neutrofilų norma 2-5 proc., o segmentuotų 20-35 proc. Kai lazdeliniais branduoliais neutrofilų padaug÷ja ir būna 11-13 proc., o segmentiniais branduoliais normaliai ar truputį mažiau, reiškinys vadinamas ,, branduolio poslinkiu į kairę‘‘. Taip atsitinka d÷l l÷tinių infekcijų. Branduolio poslinkis į kairę rodo, kad kaulų čiulpai labai dirginami, kad į kraują išmetami dar nesubrendę, jauni neutrofilai. Tokiais atvejais yra ir bendras leukocitų skaičiaus padid÷jimas. Kai leukocitų skaičius normalus ar truputį sumaž÷jęs, neutrofilija ir branduolio nukrypimas į dešinę būna, kai padaug÷ja lazdelinių neutrofilų, o segmentinių branduoliai labai segmentuoti, ilgai kraujodaros organus veikiant bakteriniams nuodams (Sutkevičius, 2003).
Endometriumo ląstelių receptoriai jautrūs patogeniniams lipidams ir polisacharidams, tod÷l sužadina sekreciją citokinų, chemokinų, bei antimikrobinių peptidų. Chemokinai pritraukia neutrofilus ir makrofagus, ir atlieka bakterijų pašalinimo funkciją (Scheldon ir kt., 2009). Neutrofilai gimdos skysčiuose fagocituoja, imuninio atsako baltymų paveiktas bakterijas (Žilaitis, 2007).
6. IŠVADOS
1. Vyresnių karvių eozinofilinių granulocitų kiekis 55,0 proc., neutrofilinių granulocitų – 31,86 proc. didesnis, o limfocitų - 28,7 proc. mažesnis negu pirmaveršių karvių.
2. Neproduktyvių karvių limfocitų kiekis 18,9 proc., neutrofilinių granulocitų kiekis 23,48 proc. didesnis negu produktyvių, o eozinofilinių granulocitų kiekis,
priešingai 18,9 proc. - didesnis produktyvių karvių.
3. Sveikų karvių kraujyje eozinofilinių granulocitų kiekis 28,48 proc. (p>0,05) didesnis negu sirgusių karvių; limfocitų kiekis - 15,5 proc. (p>0,05) sergančių didesnis negu sveikų karvių, o neutrofilinių granulocitų - 9,16 proc. (p>0,05) nustatytas didesnis sveikų karvių kraujyje.
