LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Lauryna Norkūnaitė
Erkių platinamos ligos ir jų prevencija
Tick-borne diseases and their prevention
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Dr. Lekt. Eugenijus Jurgelėnas
2
DARBAS ATLIKTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Erkių platinamos ligos ir jų prevencija“:
1. yra atliktas mano paties/pačios.
2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ...4 SUMMARY ...5 SANTRUMPOS ...6 ĮVADAS ...7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ...8 1.1. Šunų anaplazmozė ...81.1.1. Šunų anaplazmozės sukelėjas ...8
1.1.2. Šunų anaplazmozės vystymosi ciklas ir perdavimo keliai ...8
1.1.3. Šunų anaplazmozei būdingi klinikiniai simptomai ...9
1.2. Šunų babeziozė ...9
1.2.1. Šunų babeziozės etiologija ...9
1.2.2. Šunų babeziozės sukelėjas ...10
1.2.3. Šunų babeziozės vystymosi ciklas ir perdavimas ...11
1.2.4. Šunų babeziozei būdingi klinikiniai simptomai ...11
1.3. Šunų boreliozė ...12
1.3.1. Šunų boreliozės sukelėjas ...12
1.3.2. Šunų boreliozės perdavimo keliai ir patogenezė ...12
1.3.3. Šunų boreliozei būdingi klinikiniai simptomai ...13
1.4. Šunų erlichiozė ...14
1.4.1. Šunų erlichiozės etiologija ir sukelėjas ...14
1.4.2. Šunų erlichiozei būdingi klinikiniai simptomai ...14
1.5. Erkių platinamų ligų diagnozavimas ...15
1.6. Prevencijos priemonės nuo erkių ...16
2. TYRIMO METODIKA ...18
3. TYRIMO REZULTATAI ...20
3.1. Erkių platinamų ligų diagnozavimo rezultatai ...20
3.2. Prevencijos apklausos rezultatai ...26
4. REZULTATŲ APTARIMAS ...32
IŠVADOS ...35
REKOMENDACIJOS ...36
4
SANTRAUKA
Erkių platinamos ligos ir jų prevencija Lauryna Norkūnaitė
Magistro baigiamasis darbas
Darbo tikslas: Ištirti įvairias erkių platinamas ligas šunims ir įvertinti šeimininkų naudojamas prevencijos priemones.
Darbo uždaviniai: Nustatyti dažniausiai pasitaikančias erkių sukeliamas ligas šunims. Įvertinti sezoniškumo, veislės, amžiaus, lyties, klinikinių simptomų įtakas erkių platinamų ligų pasireiškimui. Išanalizuoti ir pateikti kraujo morfologinio tyrimo rodiklių pakitimus esant erkių pernešamoms ligoms. Įvertinti šeimininkų dažniausiai pasirenkamus prevencijos metodus.
Metodai: Ištirti 71 šunys turintys su erklių platinamomis ligomis sietinais simptomais. Registracijos metu surašoma šunų amžius, veislė, lytis ir šeimininko duomenys. Surenkama pilna anamnezė. Atliekami bendrieji ir specialieji klinikiniai tyrimai. Išanalizuoti kraujo morfologiniai tyrimai ir kraujo tepinėliai. Apklausta 84 šunų šeimininkai apie naudojamas prevencijos priemones nuo erkių. Rezultatai apibendrinami, padaromos išvados.
Tyrimo rezultatai ir išvados: Iš 71 tirtų šunų dažniausiai erkių pernašamos ligos diagnozuotos: 46 (64,8 proc.) babeziozė, 8 (11,3 proc.) anaplazmozė, 3 (4,2 proc.) erlichiozė ir 1 (1,4 proc.) boreliozė šunims. Nustatyta, kad babeziozei ir anaplazmozei sezoniškumas, šunų veislės, amžius, klinikiniai simptomai turėjo įtakos ligų pasireiškimo dažnumui (p<0,05). Erlichiozei ir boreliozei sezoniškumas, šunų veislės, amžius, klinikiniai simptomai neturėjo įtakos ligų pasireiškimo dažnumui (p>0,05). Nustatyta, kad šunų lytis neturi įtakos erkių parnašamų ligų pasireiškimo dažnumui (p>0,05). Nustatyta, kad erkių pernašamomis ligomis pasireiškia anemija ir trombocitopenija. Pasireiškė 48,3 proc. anemija ir 84,5 proc. trombocitopenija tirtiems šunims. Pastebėta, kad šeimininkai dažniausiai naudoja 59,1 proc. užlašinamus ant sprando tirpalus prevencijai nuo erkių.
5
SUMMARY
Tick-borne diseases and their prevention Lauryna Norkūnaitė
Master‘s thesis
The aim of the study: : Investigate various tick-borne diseases in dogs and evaluate the prevention products used by the dogs owners.
The objectives of the study: Identify the most common tick-borne diseases in dogs. To evaluate the incidence rate of seasonality, breed, age, sex, clinical symptoms on the tick-borne diseases. To analyze and present the changes in the blood morphological test parameters in the cases of tick-borne diseases. To evaluate the most commonly used prevention methods by the dogs owners. Methods: 71 dogs presented with symptoms associated with tick-borne diseases were examined. During registration, the dog's age, breed, sex and owner's data are recorded. Collected a full animal anamnesis. General and special clinical trials are performed. Blood morphological tests and blood swabs have been analyzed. 84 dog owners were questioned about the prevention products used. The results are summarized and conclusions are made.
Results and conclusions: Of the 71 dogs examinated, the most commonly reported tick-borne diseases were: 46 (64.8 %) babesiosis, 8 (11.3 %) anaplasmosis, 3 (4.2 %) erlichiosis and 1 (1.4 %) borreliosis in the dogs. Seasonality, breed, age, and clinical symptoms of babesiosis and anaplasmosis were significantly associated with the occurance of the diseases (p <0.05). Seasonality, dog breed, age, and clinical symptoms of erlichiasis and borreliosis were not affected by the incidence of diseases (p> 0.05). It has been determined that the sex of the dogs does not significantly associated with the occurance of the tick-borne diseases (p> 0.05). Tick-borne diseases are associated most commonly with the development of anemia and thrombocytopenia. 48.3 % occurred anemia and 84.5 % thrombocytopenia in dogs that were examinated. Study shown that 59,1 % of the dogs owners are useing collars from prevention of the ticks.
6
SANTRUMPOS
CNS – centrinė nervų sistema;DNR – deoksiribonukleorūgštis; HCT – hematokritas; HGB – hemoglobinas; MONO – monocitai; NEU – neutrofilai; p – patikimumo rodmuo; Pav. – paveikslėlis; PLT – trombocitai; Proc. – procentai;
RBC – raudonieji kraujo kūneliai;
RETIC – retikuliocitai;
Spp. – rūšis;
WBC – baltieji kraujo kūneliai;
7
ĮVADAS
Erkės yra vienos iš svarbiausių ektoparazitų veterinariniame darbe visame pasaulyje, kadangi maitindamosi krauju erkės gali perduoti šeimininkui įvairius patogenus, kurie sukelia erkių pernešamas ligas laukiniams ir naminiams gyvūnams, tiek žmonėms. Infekuotams gyvūnams gali pasireikšti: anaplazmozė, babeziozė, boreliozė ir erlichiozė. Nors tik kelios erkių rūšys yra prisitaikiusios parazituoti žmones, jos taip pat turi didelę reikšmę žmogaus medicinoje, kaip zoonozinių patogenų nešiotojai. Ypač vidutinio klimato sąlygų šalyse šiauriniame pusrutulyje, kur
Borrelia burgdorferi sensu lato perneša Lyme borreliosis infekciją (1).
Šunų anaplazmozę sukelia dvejos patogeniškos rūšys, tai Anaplasma platys sukeliantis ciklinę trombocitopeniją ir Anaplasma phagocytophilum, kurios parazituoja neutrofilus ir sukelia granulocitinę anaplazmozę (2). Babeziozė, tai eritrocituose parazituojančių pirmuonių Babesia spp. sukeliama liga (3). Laimo liga yra viena iš dažniausiai diagnozuojamų zoonotinių erkių pernašamų ligų visame pasaulyje šunims ir žmonėms. Šią ligą sukelia spirochetai Borrelia burgdorferi, kuriuos perneša Ixodes spp. erkės (4). Monocituose parazituojantis Ehrlichia canis sukelėjas Europoje yra
Rhipicephalus sanguineus sensu lato, dar žinomas kaip rudosios šunų erkės (5).
Erkių pernešamų ligų atvejų dažnumas pastarajį dešimtmetį ženkliai didėja su metais. Pasak epidemiologinių tyrimų priežastys gali būti: globalinis klimato atšilimas, didėjanti žmonių ir naminių gyvūnų populiacija, gausi migracija tarp šalių (6).
Darbo tikslas:
Ištirti įvairias erkių platinamas ligas šunims ir įvertinti šeimininkų naudojamas prevencijos priemones.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti dažniausiai pasitaikančias erkių sukeliamas ligas šunims.
2. Įvertinti sezoniškumo, veislės, amžiaus, lyties, klinikinių simptomų įtakas erkių platinamų ligų pasireiškimui.
3. Išanalizuoti ir pateikti kraujo morfologinio tyrimo rodiklių pakitimus esant erkių pernešamoms ligoms.
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Šunų anaplazmozė
1.1.1 Šunų anaplazmozės sukelėjas
Šunų anaplazmozės sukelėjas yra Anaplasma phagocytophilum, tai viduląstelinė, gramneigiama, 0,4 – 1,3 μm dydžio bakterija (7). Pagrindinis nešiotojas – Ixodes spp. erkės. Vakarų Jungtinėse Amerikos Valstijose paplitusios nešiotojos yra Ixodes pasificus, vidurio ir šiaurės rytuose – Ixodes scapularis, Europoje – Ixodes ricinus, Azijoje ir Rusijoje randama Ixodes persulcatus ir
Dermacentor silvarum. Taip pat, užfiksuota pavienių atvejų, kad Anaplasma phagocytophilum
pernešė kitos Ixodes spp. erkės Europoje: Ixodes trianguliceps, Ixodes hexagonus, Ixodes ventalloi (8).
Ixodes ricinus yra vienintelis A. phagocytophilum pernešėjas Europoje. Erkės yra plačiai
paplitusios daugumoje Europos regionų, įskaitant Vakarų Norvegiją, Švediją, pietų Suomiją. Be to, jos aptinkamos beveik visoje vidurio Europos teritorijoje. Pastebėta, kad jos dažniau randamos mišriuose miškuose, atvirose ganyklose ar kitose vietose, kur yra aukštas drėgmės lygis. Viena iš plataus pasiskirstymo šiaurėje priežasčių – palanki aplinkos temperatūra, kuri yra būtina erkių augimui (9).
Anaplasma phagocytophilum turi svarbią zoonozinę reikšmę ir žmonėms, kadangi A. phagocytophilum gali sukelti žmogaus granuliocitinę anaplazmozę - febrilinę liga, kuri yra panaši į
šunų anaplazmozės infekciją. Praėjus 1 – 2 savaitėms po erkės įkandimo pasireiškia klinikiniai simptomai: nugaros skausmai, karščiavimas, virškinimo trakto sutrikimai. Retesni simptomai yra artralgija, limfadenomegalija, konjunktyvitas, skausmingas šlapinimas (dizurija), periferinė edema (10).
1.1.2 Šunų anaplazmozės vystymosi ciklas ir perdavimo keliai
Šunys A. phagocytophilum mikroorganizmais infekuojami per užkrėstas erkes, kurios prisikabinusios laikosi 36 – 48 valandas prie šeimininko ir tik tada yra perduodama infekcija. Bakterijos jungiasi prie kraujo ląstelių ir jose dauginasi. Subrandintos išsiskiria po ląstelės lizės ir toliau atakuoja kitas sveikas kraujo ląsteles (11). A. phagocytophilum mikroorganizmo pagrindinis taikinys yra neutrofilai (12). Pastebėta, kad A. phagocytophilum gali uždelsti neutrofilų apoptozės ir fagocitozės procesus, taip neutrofilai ilgiau gyvuoja ir formuoja morules, kuriose bakterijos toliau dauginasi (8).
9
A. phagocytophilum mikroorganizmus patelių erkės neperduoda transovariniu būdu kitoms
kartoms, o naujos kartos erkės infekciją įgyja pačios maitinimosi metu. Infekcinis ciklas gamtoje priklauso nuo užkrėstų smulkių žinduolių, ypač elnių, graužikų (12).
1.1.3 Šunų anaplazmozei būdingi klinikiniai simptomai
A. phagocytophilum infekcijos inkubacinis laikotarpis trunka 1 – 2 savaites. Dauguma
infekcijos atvejų pasitaiko ūmios stadijos, tačiau apsikrėtę A. phagocytophilum šunys gali išlikti kliniškai sveiki ar kaip ligos nešiotojai (13).
Dažniausiai pasitaikantys šunų anaplazmozės klinikiniai požymiai – letargija, anoreksija, pakilusi kūno temperatūra, depresija, anoreksija, leukopenija ir trombocitopenija. Rečiau pasireiškiantys simptomai gali būti blyškios gleivinės, įtempta pilvo sritis, virškinimo trakto sutrikimai (vėmimas, viduriavimas). Šunims gali išsivystyti febrilinė liga (nuolatinis karščiavimas). Šlubavimas gali atsirasti dėl antrinio imuniteto (neutrofilinio) poliartrito. Padidėję limfiniai mazgai, tachipnėja ir paviršinis kraujavimas: įvairios petechijos, nosies gleivinės kraujavimas. Šunims rečiau pasitaiko: kolapsas, lengvas kosulys, uveitas, galūnių edema, polidipsija / poliurija (14 – 16). A.
phagocytophilum infekcija gali sukelti įvairias imunopatijas, pavyzdžiui, imuninę trombocitopeniją
ar anemiją. Dažnai pasitaiko splenomegalijos atvejų, kuri diagnozuojama rentgeninio ir/ar ultragarsinio tyrimo metu (17).
1.2 Šunų babeziozė
1.2.1 Šunų babeziozės etiologija
Šunų babeziozė, tai erkių pernešama liga, kurią sukelia įvairios Babesia spp. parazituojančios eritrocituose. Per pastaruosius metus atsiranda vis daugiau naujų šunų babeziozės atvejų Europoje, todėl ji yra viena iš svarbiausių ir vis dar plintančių šunų infekcijų (3). Ligos pasireiškimas tiesiogiai susijęs su erkių sezoniškumu, tačiau per paskutinį dešimtmetį Europoje šunų babeziozės paplitimas pasikeitė. Šių pokyčių tikėtina priežastis yra globalinis atšilimas, laukinių gyvūnų populiacijos augimas, laukinių paukščių ir kitų gyvūnų pernešimas, bei laukinės gamtos buveinių pasikeitimas. Nustatyta, kad šunų babeziozė pasireiškia kasmetiniu sezoniniu modeliu, drėgnas oras pavasarį ir rudenį yra idealus erkėms, tačiau tikslus laikas, nuo erkių pradžios ir pabaigos, yra glaudžiai susijęs su specifinėmis vietos klimato sąlygomis (18).
10
1.2.2 Šunų babeziozės sukelėjas
Šunų babeziozę sukelia parazitai, kurie klasifikuojami į mažas (2 x 1.5 μm) ar dideles (5 x 2.5 μm) piroplasmas turinčias babezijas. Didelės šunų babezijos piroplasmos buvo suskirstytos į tris rūšis, dėl jų skirtingų antigeninių savybių ir patogeniškumo: Babesia canis, B. vogeli, B. rossi (19). Mažosios babezijos rūšys, kurios turi klinikinę reikšmę – Babesia gibsoni, B. conradae, B. vulpes (20, 21).
1 pav. Šunų Babesia spp. pasiskirstymas Europoje (20).
B. canis patogeną perneša Dermacentor reticulatus. Ši erkių rūšis plačiai paplitusi visoje
Europoje, ypač drėgnose ir vėsiose klimato sąlygose (22). Nors yra plačiai paplitusi vidurio/šiaurės Europoje (1 pav.), tačiau gali būti randama nuo Portugalijos iki Lenkijos regionų (23, 24).
Rudosios šunų erkės Rhipicephalus sanguineus perduoda Babesia vogeli šunims (20).
Rhipicephalus sanguineus gausiai randamos Viduržemio jūros regionuose, tačiau jos gali toleruoti ir
šaltesnius vidurio Europos ar Britanijos salų regionų klimatus (25). Rudosios šunų erkės esant žemesnei nei 6 ° C temperatūrai nebegali pilnai funkcionuoti (5). Taip pat, R. sanguineus erkės gali būti B. gibsoni patogeno nešiotojai Europoje, o Azijoje pagrindinis nešiotojas yra Haemaphysalis
longicornis rūšies erkės (26, 27). B. gibsoni paplitusi vidurio Europoje, gali pasitaikyti ir Viduržemio
jūros šalyse, tokiose kaip Ispanija, Italija. B vulves aptinkama visoje Europoje, tiek pietinėje ar šiaurinėje Europos dalyse (20).
11
1.2.3 Šunų babeziozės vystymosi ciklas ir perdavimas
Babesia spp. patogenus erkės perduoda per seiles maitinimosi gyvūno krauju metu. Tokiu būdu,
sporozoidai patenka į kraują ir tiesiogiai įsiterpia į raudonasias kraujo ląsteles, kur diferencijuojasi į tropozoitus. Ląstelių citoplazmose tropozoitai dalinasi skildami pusiau, ir virsta merozoitais, kurie išsiverždami sunaikina eritrocitus. Merozoitų dauginimosi ciklas tęsiasi dėl invazijų į kitus nepažeistus eritrocitus iki šeimininko mirties arba tol, kol imuninis atsakas panaikina parazito replikaciją (28). Kiti tropozoitai vystosi į gametocitus, kurie inicijuoja infekciją erkėse. Gametocitai patekę į erkių žarnyną pakinta morfologiškai, ir virsta gametomis ir toliau vystosi į kinetą. Babezijos infekciją motininės erkės gali perduoti naujai erkių kartai,kadangi kinetai patenka į kiaušides, šis perdavimas vadinamas transovariniu pernešimu. Kai erkės pradeda maitintis, kūneliai nukeliauja į seilių liaukas ir per 2 – 3 dienas sporozoitai tampa invaziniais, todėl šunims parazitas perduodamas praėjus kelioms dienoms nuo erkės įkandimo (3, 29).
Suaugusios erkės parazituoja šunis, o dar nesubrendusios maitinasi laukiniais graužikais. Erkės maitinasi apie vieną savaitę ir palieka šeimininką, kai infekuota liga pradeda vystytis (28). Po apsikrėtimo prasideda inkubacinis periodas, kuris varijuoja B. canis nuo 10 iki 21 dienų, o B. gibsoni apie 14 – 28 dienas (24).
1.2.4 Šunų babeziozei būdingi klinikiniai simptomai
Šunų babeziozės klinikiniai požymiai pasireiškia įvairiai: nuo besimptomės infekcijos, anoreksijos iki kompleksinių sindromų, kai yra pažeidžiami daugybiniai organai ir atsiranda mirties rizika (30).
Ligos eigos būna: staigios, ūmios, lėtinės (31). Staigi Babesia spp. infekcija pasitaiko retai ir pasižymi dideliu audinių pažeidimu, aukštu mirtingumo rodikliu. Ūmiai babeziozės eigai būdinga pakilusi temperatūra, tachikardija, letargija, įvairios hemolizinės anemijos laipsniai, blyškios gleivinės, anoreksija, vėmimas, dehidratacija, splenomegalija, padidėja limfiniai mazgai, trombocitopenija, gelta su galimai pageltusia oda (32, 33). Lėtinės infekcijos eigoje nepasireiškia simptomai, todėl šunys tampa ligos nešiotojai, kurie gali perduoti Babesia spp. kraujo perpylimo metu ar iš motinos savo palikuonims (34).
Šunų babeziozė klasifikuojama į paprastą ir sudėtingą formas. Paprastoji forma yra laikoma, kaip pasekmė hemolizinės anemijos. Pasireiškia: šviesios gleivinės, pakilusi temperatūra, anoreksija, splenomegalija. Sudėtinga šunų babeziozės forma gali būti, kaip pasekmė uždegimo mechanizmo, kurio pasekoje atsiranda sisteminis uždegimo atsako sindromas ir organų disfunkcijos sindromas. Gali pasireikšti: ūminis inkstų nepakankamumas, koaguliopatija, gelta ir ūminis kepenų
12
nepakankamumas, imuninė hemolizinė anemija, ūminis pankreatitas, miokardo disfunkcija ir šokas (35).
Vienos iš svarbiausių klinikinių simptomų ligos eigoje – imunopatijos. Visiems sergantiems babeziozę šunims pasireiškia anemija ir įvairios stadijos trombocitopenijos – gali būti nuo lengvos iki stiprios (36).
1.3 Šunų boreliozė
1.3.1 Šunų boreliozės sukelėjas
Spirochetai Borrelia burgdorferi, tai banguotos formos bakterijos, 5 – 20 μm ilgio ir apie 0,3 μm pločio (4). Pagrinde užsikrečia gyvūnai, o žmonėms sukelia Laimo ligą. Patogenas tiek gyvūnams, tiek žmonėms yra vienodas, tačiau sukeliami klinikiniai simptomai, diagnozavimas, gydymas ir prevencijos metodika – smarkiai skiriasi. Dėl savo gyvenimo būdo ir kontakto su daugeliu erkių šunims yra didesnė tikimybė, nei žmonėms, kad jie apsikrės B.burgdorferi (37).
Borrelia burgdorferi infekcijos vektorius yra Ixodes spp. erkės. I. scapularis ( elnių erkė) ir I. pacificus ( vakarinė erkė) yra pagrindinės nešiotojos rytinėje ir vakarinėje JAV dalyse. Ixodes ricinus
yra pagrindinis infekcijos nešiotojas Europoje (38).
1.3.2 Šunų boreliozės perdavimo keliai ir patogenezė
Borrelia burgdorferi perduoda Ixodes spp. erkės, kurios turi tris gyvenimo ciklus: lerva, nimfa,
suagusi erkė. Motininės erkės neperduoda patogeno transovariniu būdu, todėl Ixodes spp. privalo maitintis šeimininko krauju per kiekvieną gyvenimo ciklo etapą. Lervos užsikrečia maitindamosi ligos nešiotojais, tokiais kaip pelės, žiurkės, smulkūs žinduoliai (kirstukai, voverės) (39) ir tai yra vienas iš svarbiausių B. burgdorferi perdavimo etapų. Dažniausiai nimfos perduoda infekcijas žmonėms, o šunys užsikrečia per suaugusias erkes (37) (2 pav.).
Kai užsikrėtusi Ixodes spp. nimfa ar suaugusi erkė prisikabina prie naujo šeimininko spirochetai pradeda dalintis plonosiose žarnose. Infekcijos perdavimas supaprastėja, kai spirochetai migruoja iš plonųjų žarnų link seilių liaukų, o tada yra perduodamos galutiniams šeimininkams. Spirochetų vystymasis ir migracija trunka maždaug 2-3 dienas, todėl infekcijos perdavimas įvyksta iki 48 valandų nuo įkandimo (39).
13
2 pav. Perdavimo ciklas, atsakingas už Borrelia burgdorferi palaikymą erkių rūšyse ir
užsikrėtimą žmonių ir šunų populiacijose (37).
1.3.3 Šunų boreliozei būdingi klinikiniai simptomai
Dauguma ( apie 95 proc.) seroteigiamų boreliozei šunų yra kliniškai sveiki. Dažniau klinikiniai simptomai pasireiškia jaunesniems šunims, nei vyresniems. Maždaug 2 – 5 mėnesio šuniukams po užsikrėtimo B. burgdorferi dažniausiai pasireiškia šlubavimas, pakilusi kūno temperatūra, padidėję limfiniai mazgai ir anoreksija. Paprastai pasireiškia riešo artritas, kuris pasikartoja kas keleta savaičių ir trunka 3 – 6 dienas. Gali pasitaikyti inkstų ar kitų organų daugybiniai nepakankamumai. Histologiškai pasireiškia glomerulosklerozė, kanalėlių nekrozė, intersticinių audinių uždegimas, dar vadinamas „Laimo ligos nefropatija“. Su tokiais klinikiniais pokyčiais paprastai šunims gydymas nepadeda ir baigiasi letaliai. Retais atvejais šunims pasireiškia įvairios CNS disfunkcijos ir širdies ligos, kaip miokarditas, kurie kartais yra priskiriami prie B. burgdorferi infekcijos klinikinių požymių ( 37, 40).
14
1.4 Šunų erlichiozė
1.4.1 Šunų erlichiozės etiologija ir sukelėjas
Erlichiozę sukelia viduląstelinės, gramneigiamos, apsuptos banguota, plona išorine membrana riketsijos – Ehrlichia canis. Vienintelė erlichijų rūšis, sukelianti ligą šunims Europoje yra E. canis. JAV šunims ir žmonėms erlichiozę gali sukelti daugiau rūšių – E. ewingii, E. chafeensis, tačiau Europoje jos niekada nebuvo pasireiškusios (41).
Pagrindinis nešiotojas Europoje yra Rhipicephalus sanguineus sensu lato, dar žinomos kaip rudosios šunų erkės. Įrodyta, kad E. canis perdavimas per R. sanguineus erkes prasideda po 3 valandų nuo erkės įkandimo šuniui. Po perdavimo bakterijos skvebiasi į šeimininko ląsteles – monocitus. Šeimininko citoplazmoje vyksta viduląstelinė proliferacija, o pasidauginusios bakterijos egzocitozės metu išplinta ir paveikia kitus sveikus monocitus (42).
Rhipicephalus sanguineus gausu Viduržemio jūros regione. Dėl padidėjusios žmonių migracijos R. sanguineus pradėta aptikti ir vidurio Europos šalyse (5). Kadangi jos lengvai prisitaiko prie naujų aplinkos sąlygų, jas būdinga rasti ir gyvūnų prieglaudose ar veisyklose (43).
Pilnai funkcionuotiRhipicephalus sanguineus reikalinga minimali 6 ° C temperatūra, todėl jai
nukritus žemiau šios ribos erkės pereina į hibernacijos (miego) stadiją. Be to, erkėms yra reikalingas tam tikras drėgmės lygis, kurį užtikrina įvairios aplinkos sąlygos. Rhipicephalus sanguineus yra aktyvios nuo pavasario iki rudens pradžios, kai ir dažniausiai pasitaiko Ehrlichia canis užkrėtimo atvejų (42).
1.4.3 Šunų erliciozei būdingi klinikiniai simptomai
E. canis inkubacinis periodas trunka 8 – 20 dienas, po kurių pasireiškia trys erlichiozės formos:
ūmi, subklininikė, lėtine. Infekcija neturi veislės predispozicijos ir amžiaus ar lyties polinkio. Ligos eigą gali paveikti įvairios E. canis padermių patogeniškumai ir kiti panašūs patogenai, kaip Babesia
canis vogeli (42).
Ūmi forma pasireiškia pakilusia kūno temperatūra, depresija, letargija, anoreksija, padidėjusiais limfiniais mazgais, splenomegalija ir netipiniu kraujavimu, kuris pasireiškia odos patechijomis, kapiliaų kraujavimais (44). Dažniausiai pasitaikantis hematoliginis pokytis yra trombocitopenija, kuri pasireiškia daugiau nei 90 proc. infekuotų šunų. Sergantiems ūmia formą gali išsivystiti pancitopenija ir dėl kaulų čiulpų hipoplazijos, galiausiai pasireiškia sunki aplastinė anemija (45). Ūmi forma trunka nuo 2 iki 4 savaičių ir klinikiniai simptomai gali pranykti visiškai, net negydant. Tačiau kai kuriems infekuotiems šunims pasireiškus pagerėjimui jie gali išlikti bakterijos nešiotojais mėnesius ar net metus. Tokie šunys, nors ir atrodo sveiki, tačiau jų kraujo rodikliai gali išlikti pakitę, ypač trombocitų kraujo rodiklis. Erlichiozės lėtinės formos klinikiniai simptomai yra sudėtingesni. Tačiau ūminės ir
15
lėtinės ligos formas yra sunku atskirti, nes jų klinikiniai simptomai yra panašūs. Pilnas kraujo morfologinio tyrimo išanalizavimas gali padėti atskirti šias formas, kadangi ūminei formai dažnai pasireiškia sunki pancitopenija (42).
1.5 Erkių platinamų ligų diagnozavimas
Norint sėkmingai nustatyti erkių pernešamas ligas, reikia remtis klinikine anamneze ir simptomais, būtina atlikti kraujo morfologinį tyrimą ir išanalizuoti kraujo tepinėlio mėginį mikroskopu. Be to, galima atlikti serologinį testą, kuris patvirtina įtariamą diagnozę (3).
Mikroskopavimas yra vienas iš lengviausiai prieinamų diagnozavimo metodų, kuris tuo pačiu yra ir patikimas, ypač Babesia spp. diagnozuoti, reikalaujantis gerai paruošto ir šviežio kraujo tepinėlio. Visas Babesia spp. formas galima nustatyti naudojant mikroskopinį kraujo tepinėlio tyrimą, tačiau mažas piroplasmas eritrocituose sunku pastebėti. Mikroskopavimas yra patikimas, kai apsikrėtimo lygis – nuo vidutinio iki sunkaus. Mažesnė tikimybė yra aptikti lėtinės formos babeziozes (46). Tokie apribojimai sumažina tepinėlių mikroskopavimo jautrumą ir galimybę pilnai indentifikuoti Babesia spp. parazitus (3). Anaplasma phagocytophilum sukelėjo morulė išsidėsto neutrofilo citoplazmos periferijoje, kurios yra randamos daugiau nei 60 proc. visų klinikinių atvejų.
Ehrlichia canis morulės monocitų citoplazmose aptinkamos labai retai, tik 3 – 9 proc. klinikinių
atvejų, kadangi šis mikroorganizmas parazituoja nedideliais kiekiais (9).
Kitas diagnozavimo metodas yra serologinis tyrimas, kuris nustato antikūnus prieš tam tikrą patogeną. Dažniausiai naudojami veterinarinėje praktikoje testai – ELISA (enzime linked immunosorbent assays) galima naudoti identifikavimui babezijos rūšis ar IgG antikūnams prieš E.
canis ir A. phagocytophilum nustatyti ir IFA (indirect immunofluorescence antibody ), tai
netiesioginės imunofluorascencinės analizės metodas. Jie parodo tik neigiamą arba teigiamą rezultatą, nenurodydami antikūnų lygio, sergamumo laipsnio. Greitasis diagnostinis testas SNAP skirtas nustatyti Ehrlichia canis, Borrelia burgdorferi, Anaplasma phagocytophilum antikūnams, kuris paremtas ELISA metodu. Svarbu nepamiršti, kad teigiami testo rezultatai nerodo, jog gyvūno organizme vis dar yra infekcijos patogenas. Testas tik įrodo, kad kažkuriuo metu gyvūnas turėjo santykį su patogenu. Serologinio tyrimo rezultatų apibendrinimui turi būti atsižvelgiama į gyvūno anamnezę, klinikinius požymius ir į kitus diagnostinius metodus, tokius kaip kraujo morfologinis ar kraujo tepinėlio tyrimai (3, 10).
Pats jautrausias ir tiksliausias erkių pernešamoms ligoms diagnozuoti būdas yra polimerazės grandininė reakcija (PGR). Tyrimo metu yra nustatinėjama sukelėjo DNR, o ne antikūnai prieš jį. Didžiausias šio tyrimo minusas yra tai, kad jis brangus, sudėtingas ir užimantis daug laiko metodas, todėl dažniau taikomas moksliniuose tyrimuose negu klinikinėje praktikoje (3).
16
1.6 Prevencijos priemonės nuo erkių
Kad erkių kontrolę efektyviai vykdyti, reikia žinoti R. sanguineus ir I. ricinus platinimo principus. R. sanguineus dažniausiai randama patalpų viduje, kur ji gali būti aktyvi visus metus ir sukelti didelę problemą gyvūnų prieglaudose. Būtina gyvūnų laikomas vietas valyti su įvairiomis cheminėmis priemonėmis nuo ektoparazitų – repelentais, akaricidais. Rekomenduojama vykdyti profilaktinius valymus per erkių sezoniškumo piką. Ixodes ricinus paplitusi miškuose, parkuose, soduose ir aktyvi tampa nuo 12 °C temperatūros. Europoje erkių prevenciją rekomenduojama tęsti nuo pavasario pradžios iki rudens pabaigos (18).
Galimos kelios prevencijos metodikos nuo erkių: atbaidyti erkes skirtų produktų naudojimas, šeimininkų informavimas apie profilaktikos metodus, šunų vakcinacijos. Rekomenduojama pradėti naudoti prevencijos priemones tarp pavasario ir rudens, kai vidutinė oro temperatūra pasiekia 12 °C, ir to pasekoje padidėja erkių aktyvumas (47). Svarbu, kuo skubiau, pašalinti pastebėta erkę ir taip galimai išvengti infekcijos perdavimo per erkių seiles, kadangi dauguma perdavimų įvyksta 24 – 48 valandų intervale nuo erkės įkandimo. Kadangi dauguma erkių parazituoja kraujo ląstelėse ir šunys gali būti infekcijos nešiotojais, todėl yra rekomeduojama, kad kraujo donorai būtų ištirti nuo erkių pernašamų ligų naudojant serologinius ir molekulinius testus (19).
Svarbu, kad šeimininkai būtų susipažinę su prevencijos priemonėmis nuo erkių. Rekomenduojama parėjus iš pasivaikščiojimų lauke patikrinti gyvūnus, ar nėra ektoparazitų. Ypač kruopščiai patikrinant ilgo kailio šunis, ar ant kūno neropoja erkės, pašalinti jas ir tinkamai sunaikinti. Svarbu, kad šeimininkai vengtu vedžioti šunis, ypač erkių sezono piko metu, aukštose pievose, laukuose, miškuose (22).
Didelę įtaką erkių prevencijai turi įvairūs akaricidų preparatai. Jie dirgina erkes kontakto metu, slopina prisisisiurbimą ir maitinimasi arba turi greitą žudymo efektą. Svarbu neleisti parazitui įsiskverbti į šeimininko kraujo sistemą, kai erkė jau yra įkandusi. Galimos įvairios akaricidų prepartų tipai: apykaklės, užlašinami tirpalai, aerozoliai. Apykaklėms yra naudojamas flumetrinas, imidaklopridas ar deltametrinas, kurių efektyvumo trukmė siekia 5 – 8 mėnesius. Užlašinamiems tirpalams ant odos tarp menčių, išilgai nugaros vidutinės linijos yra naudojamas permetrinas ar fipronilas, kurių efektyvumas tęsiasi iki 4 savaičių. Kaip papildoma priemone, aerozoliniais preparatais rekomenduojama gyvūnus purkšti kas savaitę (47).
Galima prevencija yra vakcinacijos, tačiau jų veiksmingumas yra smarkiai ginčytinas. Kadangi erkių pernešamos bakterijos infekuojasi kraujo ląstelėse, todėl pagaminti efektyvią vakciną reikia pagaminti preparatą, kuris kraujo ląsteles gebėtų suardyti. Lietuvoje galima įsigyti vakciną NOBIVAC PIRO (gamintojas firma Intervet), kuri yra tik nuo B. canis. Vakcinos veikimo principas – suaktyvinti organizmo jėgas, kad jis pats susidorotų su infekcija. Vakcina nėra 100 proc. patikima. Nuo kitų erkių pernešamų infekcijų komercinių vakcinų nėra (3)
17
2. TYRIMO METODIKA
Tyrimas susideda iš dviejų dalių: erkių platinamų ligų pasireiškimo apžvelgimas ir šunų šeimininkų apklausa apie naudojamas prevencijos metodus.
Tyrimas atliktas 2017 kovo mėn. – 2018 spalio mėn. vienoje iš Kauno X veterinarijos klinikų. Ištirti 71 šunys turintys su erkių platinamomis ligomis sietinais simptomais. Atvykus į kliniką pacientas yra registruojamas, renkama anamnezė, daromi klinikiniai ir specialieji tyrimai. Darbas su paciantu atliekamas laikantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo, poįstatyminių aktų bei veterinarinių reikalavimų.
Registracijos metu surašoma gyvūno amžius, veislė, lytis ir šeimininko duomenys. Su erkių ligomis siejama anamnezė: kada pastebėjo erkę, kokie pasireiškė simptomai (kada jie prasidėjo), gyvūno laikymo vieta ir vedžiojimo sąlygos, ar pastaruoju metu nebuvo miške, ar naudoja prevencinius preparatus, jei taip kokius ir kas kiek laiko.
Kiekvienam gyvūnui yra atliekama bendrasis klinikinis tyrimas. Pirmiausiai atliekama apžiūra, pereinama prie apčiuopos, palpacijos, apžiūrimos gleivinės, patikrinama kapiliarų prisipildymo greitis, matuojama rektalinė temperatūra. Užsirašomi gyvūnų pasireiškę simptomai, kurie nustatyti klinikinio tyrimo metu ir pateikti gyvūno šeimininko.
Kiekvienam gyvūnui buvo atliktas kraujo morfologinis tyrimas. Visiems gyvūnams kraujas imtas iš priekinės kairės arba dešinės kojos V. cephalica. Kraujo ėmimo metu laikomasi aseptikos, nuskutamas dūrio plotas, dezinfekuojama. Virš alkūnės užpaudžiama varžtis, išryškėjusi vena punktuojama. Kraujas surenkamas į mėgintuvėlį su EDTA antikoaguliantu. Dūrio vieta užspaudžiama. Gauti kraujo morfologinio tyrimo rezultatai įvertinami atsižvelgiant ir į klinikinius simptomus. Kraujo biocheminis tyrimas atliekamas aparatu IDEXX Laser Cyte, kuris matuoja 24 parametrus. Išmatavome: eritrocitų (RBC), hemoglobino (HGB), hematokrito (HCT), baltųjų kraujo kūnelių (WBC), retikuliocitų (RETIC), neutrofilų (NEU), limfocitų (LYM), monocitų (MONO), trombocitų (PLT) rodiklius.
Imamas periferinio kraujo tepinėlis, kad patvirtinti galima diagnozę. Paimama iš ausies venos. Aseptizuojama vieta, švelniai rankomis užspaudžiama norima dūrio vieta ir su paprasta adatą ar švirkštu paimamas lašas kraujo. Dūrio vieta užspaudžiama. Kraujo lašas uždedamas ant objektinio stiklelio galo ir braukiamas atgal, kad pasklistu po visą stiklelį. Tepinėliai dažomi Gimzos – Romanovskio metodu ir analizuojami mikroskopu su 100 kartu padidinamuoju stikleliu. Mikroskopuojant apžiūrimi kraujo kūneliai ir ieškoma eritrocitų citoplazmoje Babesia spp. pirmuonių, neutrofiluose ar trombocituose Anaplasma spp. ir monocituose Erlichia spp. morules. Kurie atvejai kėlė abejonių buvo naudojamas greitasis diagnostinis testas SNAP skirtas nustatyti
18
Šunų šeimininkų apklausa apie naudojamas prevencijos metodus atlikta 2018 metų rugsėjo – lapkričio mėnesiais. Anketos buvo dalinamos vienoje iš Kauno X veterinarijos klinikų ir iš viso užpildė 84 šunų šeimininkai. Anketoje buvo pateikti šie klausimai:
1. Ar Jūsų augintiniui buvo įsisiurbusi erkė?
2. Jei taip, kurį mėnesį esate aptikę įsisiurbusias erkes? 3. Kokioje vietoje vedžiojate savo šunį?
4. Ar naudojate prevencijai skirtus prepartatus? 5. Jei taip, tai kokio tipo preparatus naudojate? 6. Kokius naudojate prevencijos preparatus? 7. Kodėl pasirinkote šias priemones?
8. Kas kiek kartų į metus naudojate nuo erkių skirtus prevencijos priemones? 9. Kurį mėnesį pradedate naudoti prevencijos priemones nuo erkių?
10. Kurį mėnesį užbaigiate naudoti prevencijos priemones nuo erkių?
Statistinių duomenų analizė atlikta MS Office Excel 2010 kompiuterine programa. Įvertinta anaplazmozės, babeziozės, boreliozės, erlichiozės pasireiškimo dažnumas. Apskaičiuota rizikos veiksnių – šunų lyties, veislės, amžiaus, sezoniškumo, klinikinių simptomų įtaką erkių pernašamų ligų pasireiškimo dažnumui. Išanalizuota kraujo morfologinio tyrimo rezultatų vidurkiai. Įvertinti šeimininkų anketos atsakymai. Apskaičiuoti vidurkiai, vidurkių paklaidos, išvesti procentai. Rezultatai laikomi patikimais reikšmingumo lygmeniui esant mažesniam nei 0,05 (p<0,05).
19
3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1 Erkių platinamų ligų diagnozavimo rezultatai
Tyrimo metu nuo 2017 kovo mėn. iki 2018 spalio mėn., ištirti 71 šunys. Atlikta bendrieji ir specialieji tyrimai: kraujo morfologinis tyrimas, periferinio kraujo tepinėlis ir kai kilo klausimų atlikta greitasis diagnostinis testas, bei apibendrinta gyvūnų klinikiniai požymiai. Tyriamųjų pacientų grupes sudarė: 58 erkių pernešamos ligos (81,7 proc.) ir kitos ligos – 13 atvejų (18,3 proc.). Iš viso diagnozuota susirgimų: 46 (64,8 proc.) babezioze, 8 (11,3 proc.) anaplazmoze, 3 (4,2 proc.) erlichioze ir 1 (1,4 proc.) borelioze (3 pav.).
3 pav. Tyrimo metu diagnozuotos ligos.
Iš tirtų 71 šunų nustatyta 58 (81,7 proc.) erkių pernešamos ligos ir 13 (18,3 proc.) kitų ligų: nenustatyta klinikinė diagnozė – 6 atvejai (8,5 proc.), įtariamas pankreatitas ir poliartritas po 2 atvejus (2,8 proc.), parvovirusinis enteritas, kolitas ir rastas svetimkūnis skrandyje po 1 atvejį (1,4 proc.) (4 pav.).
4 pav. Kitos diagnozuotos ligos.
46 1 8 3 13 Babeziozė Boreliozė Anaplazmozė Erlichiozė Kita 6 2 2 1 1 1 Nenustatyta Įtariamas pankreatinas Įtariamas poliartritas Parvovirusinis enteritas Kolitas Svetimkūnis skrandyje
20
5 – tame paveiksle matome, kad dažniausiai erkių pernešamos ligos nustatytos gegužės mėnesį – 22 atvejai (37,9 proc.), o rečiausiai rugpjūtį – 1 atvejas (1,7 proc.). Gegužės mėnesį buvo nustatyta dvejus kartus daugiau erkių ligų, nei birželio mėnesį, kuris yra antrasis pagal dažnumą erkių ligoms pasireikšti. Babeziozė pasireiškė 15 (25,9 proc.) kartų geguzės mėnesį, 10 (17,2 proc.) – birželį, 8 (13,8 proc.) – balandį ir 5 (8,6 proc.) – kovą. Kitus mėnesius babeziozė pasireiškė rečiau: 3 (5,2 proc.) kartus liepą, po 2 (3,4 proc.) kartus rugsėjį, spalį ir 1 (1,7 proc.) kartą rugpjūtį. Dažniausiai anaplazmoze užsikrėtė gegužės mėnesį – 6 atvejai (10,3 proc.), o kitus – liepos ir rugsėjo mėnesius po 1 kartą (1,7 proc.). Babeziozei ir anaplazmozei sezoniškumas turėjo įtakos ligų pasireiškimo dažnumui (p<0,001). Erlichiozės atvejai pasireiškė po vieną kartą gegužės, liepos ir rugsėjo mėnesiais, o boreliozės atvejas buvo birželio mėnesį ( po 1,7 proc.). Erlichiozei ir boreliozei sezonas neturėjo įtakos ligų pasireiškimo dažnumui (p>0,05).
5 pav. Erkių platinamų ligų sezoniškumas.
Šunų veislių pasiskirstyme 6 – tame paveiksle matome, kad daugiausiai erkių platinamų ligų turėjo mišrūnai, iš viso 21 šunų (36,2 proc.). Prancūzų buldogų ir Vokiečių aviganių veislės po 7 susirgimus (12,1 proc.). Babeziozę labiausiai apsikrėtę mišrūnai šunys – 16 atvejų (27,6 proc.), toliau pagal dažnumą Vokiečių aviganiai su 6 (10,3 proc.) ir Prancūzų buldogai su 5 atvejai (8,6 proc.). Tyrimo metu anaplazmoze pasireiškė keturiems mišrūnams (6,9 proc.) ir Vokiečių aviganiui, Prancūzų buldogui, pekinui, labradoro retriveriui ( po 1,7 proc.). Erlichiozės apsikrėtimo atvejų pasitaikė po kartą šioms veislėms (1,7 proc.): Prancūzų buldogui, labradoro retriveriui ir akitai. Borelioze sirgo vienas mišrūnas (1,7 proc.). Erlichiozės ir boreliozės patikimumas p > 0,05, todėl šunų veislės neturėjo įtakos šių erkių pernašamų ligų dažnumui. (6 pav.)
5 8 15 10 3 1 2 2 6 1 1 1 1 1 1 0 5 10 15 20 25
Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis
Gy vū nų s kaičiu s, v nt
21
6 pav. Šunų veislių pasiskirstymas pagal erkių perduotų ligų užsikrėtimus.
Pagal gyvūnų anamnezės duomenis erkių infekcinėmis ligomis 7 – tame paveiksle daugiausiai sergančių buvo 1 – 5 metų grupė (44,8 proc.): 19 babeziozės (32,7 proc.), 6 anaplazmozės (10,3 proc.) ir 1 erlichiozės atvejai (1,7). 1 – 5 ir 5 – 10 metų grupės po 19 babeziozės atvejų. Rečiausiai erkių ligomis užsikrėtė jaunesni nei 1 metų ir vyresni nei 10 metų šunys. Erlichiozės ir boreliozės susirgimui šunų amžius neturėjo įtakos jų dažnumui (p > 0,05).
7 Pav. Erkių pernešamos ligos pagal gyvūnų metus.
1 1 1 1 3 1 2 16 1 1 5 2 2 1 1 1 6 1 4 1 1 1 1 1 1 1 0 5 10 15 20 25 Akita Aliaskos malamutas Belgų aviganis Biglis Dobermanas Jorkšyro terjeras Kokerspanielis Lab. Retriveris Mišrūnas Pekinas Pitbulterjeras Prancūzų buldogas Pudelis Šarpėjas Taksas Toiterjeras Vipetas Vokiečių aviganis
Babeziozė Anaplazmozė Erlichiozė Boreliozė
5 19 19 3 6 1 1 1 1 1 1 0 5 10 15 20 25 30 < 1 1 5 5 10 > 10 Gy vū nų s kaičiu s, v nt
22
Iš 58 diagnozuotų erkių platinamų ligų atvejų buvo: 33 patinai (56,9 proc.) ir 25 patelės (43,1 proc.). Šunys užsikrėtę babezioze buvo 28 patinai (48,3 proc.) ir 18 patelių (31,0 proc.). Anaplazmozę sirgo po 4 pateles ir patinus (6,9 proc.). Erlichiozė pasireiškė 2 patelėms (3,4 proc.) ir 1 patinui (1,7 proc.), o borelioze 1 patelei (1,7 proc.). Nustatyta, kad erkių pernašamoms ligoms pasireikšti lytis neturi įtakos, kadangi p>0,05 (8 pav.).
8 pav. Erkių perduodamomis ligomis sirgusių šunų lyties pasiskirstymas.
Babezioze sergantiems šunims dažniausiai pasitaikantys klinikiniai simptomai: vangumas ( pasitaikė 43 kartus, 74,1 proc. ) ir dingęs apetitas (44 kartus, 75,9 proc.). Kiti babeziozės metu klinikiniai požymiai buvo pasireiškia: pakilusi temperatūra – 35 kartus (60, 3 proc.) , letargija – 11 kartus (19,0 proc.) , šlubavimas ir vėmimas po 8 kartus (13,8 proc.), viduriavimas 9 kartus (15,5 proc.), gelta 4 kartus (6,9 proc.) ir pageltusi oda, pakitusi šlapimo spalva, anemiškos gleivinės po 3 kartus (5,2 proc.). Babeziozei klinikinei simptomai turėjo įtakos ligos pasireiškimo dažnumui (p<0,001). Anaplazmozės metu šunims pasireiškė vangumas ir dingęs apetitas po 8 kartus (13,8 proc.), pakilusi rektalinė temperatūra 7 kartus (12,1 proc.), šlubavimas 5 kartus (8,6 proc.), vėmimas 3 kartus (5,2 proc.) ir letargija 1 kartą (1,7 proc.). Anaplazmozei simptomai turėjo įtakos ligos pasireiškimo dažnumui (p<0,05). Šunims sergantiems erlichioze pasireiškė po 3 kartus (5,2 proc.) vangumas, pakilusi temperatūra, dingęs apetitas ir 1 kartą (1,7 proc.) pasireiškė letargijos simptomas. Vienam borelioze sergančiam šuniui pasireiškė: vangumas, letargija, pakilusi temperatūra ir dingo apetitas. Erlichioze ir borelioze sergantiems šunims klinikiniai simptomai neturėjo įtakos ligos dažnumui pasireikšti, kadangi p > 0,05 (9 pav.).
18 4 2 1 28 4 1 0 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Babeziozė Anaplazmozė Erlichiozė Boreliozė
23
9 pav. Šunų klinikinių simptomų pasiskirstymas.
Visiems tirtiems 71 šunims buvo atliktas kraujo morfologinis tyrimas. 1 lentelėje pateikti morfologinio tyrimo rezultatai 58 šunų, kuriems buvo nustatyta erkių pernašamos ligos.
1 lentelė. Šunų kraujo morfologinio tyrimo bendri rezultatai.
Rodiklis Norma Nesiekė Atitiko Viršijo Vidurkis ± SD Min Max
RBC, ×10^12/L 5,50 - 8,50 28 30 0 5,30 ± 1,02 3,03 7,03 HCT, % 37,0 - 55,0 30 28 0 35,80 ± 9,59 19,6 54,3 HGB, g/dL 12,0 - 18,0 16 39 3 13,12 ± 3,58 6,03 19,3 RETIC, K/μL 10,0 - 110,0 8 50 0 33,15 ± 20,86 8,99 86 WBC, ×10^9/L 5,50 - 16,90 15 43 0 6,65 ± 2,6 2,45 13,4 NEU, ×10^9/L 2,00 - 12,00 38 9 11 4,00 ± 4,36 1,03 13,06 LYM, ×10^9/L 0,50 - 4,90 12 31 15 2,65 ± 1,8 0,22 5,74 MONO, ×10^9/L 0,30 - 2,00 0 37 21 1,48 ± 0,74 0,34 2,75 PLT, K/μL 175 - 500 49 9 0 98,59 ± 54,47 8,67 217
Visi kraujo rodikliai, išskyrus monocitus (MONO), dalis gautų rezultatų nesiekė normos ribų. Iš visų rodiklių – hemoglobinas (HGB), neutrofilai (NEU), limfocitai (LYM), monocitai (MONO) – dalis kraujo rezultatų viršijo normos ribas. Bendri erkių pernašamų ligų morfologiniai kraujo tyrimų rodiklių vidurkiai nesiekė ribos: raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų), hematokrito ir trombocitų. Eritrocitų (RBC) vidurkis nebuvo normos ribose – siekė 5,30 ×10^12/L, kai mažiausia normos riba yra 5,50 ×10^12/L. Hematokrito (HCT) rodiklio vidurkis siekė 35,80 %, kai mažiausia normos riba yra 37,0 %. Trombocitų (PLT) rodiklio vidurkis siekė 98,59 K/μL, kai mažiausia normos riba yra 175 K/μL. (1 lentelė) 3 44 4 35 11 3 3 8 43 8 9 8 7 1 5 8 3 3 3 1 3 1 1 1 1 0 10 20 30 40 50 60 Anemiškos gleivinės Dingęs apetitas Gelta Karčiavimas Letargija Pageltusi oda Pakitusi šlapimo spalva Šlubavimas Vangumas Vėmimas Viduriavimas
24
2 lentelė. Šunų kraujo morfologinio tyrimo rezultatų vidurkiai pagal erkių ligas.
Rodiklis Babeziozė Anaplazmozė Erlichiozė Boreliozė
RBC, ×10^12/L 5,22 5,42 5,68 7,03 HCT, % 35,36 36,98 37,03 42,6 HGB, g/dL 13,00 12,90 15,58 13,48 RETIC, K/μL 34,19 28,06 28,40 40,3 WBC, ×10^9/L 6,45 7,62 8,24 3,49 NEU, ×10^9/L 3,74 5,42 8,85 1,63 LYM, ×10^9/L 2,78 2,12 2,16 2,48 MONO, ×10^9/L 1,49 1,56 1,40 0,37 PLT, K/μL 98,99 120,48 48,10 56,3
Šunų kraujo morfologinio tyrimo rezultatų vidurkiai pagal erkių ligas pateikti 2 letelėje. Šunų užsikrėtusių babezioze eritrocitų (RBC) rodiklio vidurkis 5,22 ×10^12/L, anaplazmozės eritrocitų vidurkis 5,42 ×10^12/L, kurie nesiekė normos ribos ( 5,50 ×10^12/L). Erlichioze ir borelioze sergantys šunų vidurkiai – fiziologinėse normos ribose. Iš 1 lentelės matome, kad mažiausias gautas rezultatas 3,03 ×10^12/L, o didžiausias 7,03 ×10^12/L. Iš 28 gyvūnų, kuriems raudonieji kraujo kūneliai nesiekė fiziologinės normos ribos, 22 šunys sirgo babezioze (37,9 proc.), 3 sirgo anaplazmoze (5,2 proc.) ir vienas šuo buvo infekuotas erlichioze (1,7 proc.).
Užsikrėtę babezioze ir anaplazmoze hematokrito rodiklių (HCT) vidurkiai nesiekė normos ribos, kuris yra 37,0 %. Šunys turintys erlichiozę vidurkis ties normos ribomis 37,03 %. Sergantys borelioze vidurkis tilpo fiziologinėse normos ribose. Iš visų rezultatų HCT svyravo nuo 19,6 % iki 54,3 %. Hematokritas nesiekė 30 gyvūnų, iš kurių sirgo babezioze 24 (41,4 proc.), anaplazmoze 4 (6,9 proc.), erlichioze 2 (3,5 proc.).
Tirtų šunų hemoglobino (HGB) rodiklių vidurkiai – fiziologinės normos ribose (12,0 - 18,0 g/dL). 1 lentelėje matoma, kad 16 gyvūnų hemoglobinas nesiekė normos ribų ir 3 buvo virš normos ribos – 2 atvejams, kai sirgo babezioze (3,5 proc. ) ir 1 sirgo erlichioze. (1,7 proc.).
Infekuotų šunų retikuliocitų (RETIC) rodiklio vidurkis yra normos ribose (10,0 – 110,0 K/μL). Iš viso normos ribos nesiekė tik 8 šunys RETIC kraujo rodiklyje, iš kurių 6 šunys su babezioze (10,3 proc.) ir 2 su anaplazmoze (3,5 proc.), o kiti 86,2 proc. normos ribose. Retikuliocitų rodiklis svyravo nuo 8,99K/μL iki 86 K/μL.
Leukocitų (WBC) rodiklio normos – 5,50 - 16,90 ×10^9/L, kurios nesiekė vienas boreliozės atvejas. Iš viso šunų morfologinio kraujo rezultatuose leukocitų fiziologinės normos nesiekė 15 (25,9 proc.) gyvūnų, kuri 13 sirgo babezioze (22,4 proc.) ir po 1 anaplazmoze ir borelioze (1,7 proc.). Leukocitų rodiklių rezultatai svyravo: 2,45 – 13,4 ×10^9/L.
Neutrofilų (NEU) rodiklio normos yra 2,00 - 12,00 ×10^9/L. Iš viso fiziologinių normos ribų nesiekė 38 (65,5 proc.), normos ribose 9 (15,5 proc.) ir viršijo 11 (17,0 proc.) atvejais. Visų išskirtų
25
ligų neutrofilų vidurkiai buvo normos ribose išskyrus vieną boreliozės atvejį. Neutrofilų rodiklio rezultatai svyravo nuo 0,22 ×10^9/L iki 5,74 ×10^9/L.
Monocitų (MONO) rodiklio vidurkiai normos ribose – 0,30 - 2,00 ×10^9/L. Morfologinio kraujo rezultatuose nei vienam atvejui MONO nebuvo mažiau normos ribų, 37 (63,8 proc.) šunims normos ribose ir 21 (36,2 proc.) šunims viršijo normos ribas, iš kurių 17 (29,3 proc.) babeziozės, 3 (5,2 proc.) anaplazmozės ir 1 (1,7 proc.) erlichiozės atvejai. Monocitų rodiklio ribos svyravo: 0,34 – 2,75 ×10^9/L.
Trombocitai (PLT), tai daugiausiai fiziologinės normos ribos nesiekiantis kraujo rodiklis ( norma: 175 – 500 K/μL). Nesiekia ribos 49 (84,5 proc), o siekia tik 9 (15,5 proc.) atvejai. Erlichiozės 3,6 kartus, boreliozės 3,1 kartus, babeziozės 1,8 kartus ir anaplazmozės 1,5 kartus vidurkiai yra mažesni, nei fiziologinė trombocitų rodiklio riba. Trombocitų rodiklio rezultatai svyravo nuo 8,67 K/μL iki 217 K/μL.
3.2 Prevencijos apklausos rezultatai
Apklausa įvyko 2018 metų rugsėjo – lapkričio mėnesiais. Apklausos metu pateikta 10 klausimų. Apklausoje iš viso dalyvavo 84 žmonės.
10 pav. Šunų skaičius pagal įsisiurbusių erkių atvejus.
Iš 84 žmonių 63 (75 proc.) teigė, kad jų augintiniui niekada nebuvo įkandusi erkė. 15 (17,9 proc.) šunų buvo įsisiurbusi erkė viena kartą, o 6 (7,1 proc.) šunims pora kartų. Visiems šunims, kuriems šeimininkai naudojo prevencijos metodus, nebuvo niekada aptiktos erkės (10 pav.)
Pora kartų; 6
Vieną kartą,
15
Nebuvo, 63
26
11 pav. Šunų skaičius pagal įkandusių erkių dažnumą.
Iš viso erkės buvo rastos 21 šuniui. Šeimininkai galėjo žymėti kelis variantus, kadangi aptiko erkes ne vieną kartą. Pora žmonių pasirinko kovą – balandį ir gegužę – birželį. Vienas šeimininkas pasirinko gegužę – birželį ir liepą – rugpjūtį mėnesius. Dažniausiai šeimininkai aptiko erkių gegužės – birželio mėnesiais 10 (47,6 proc.) atvejų. Dvigubai rečiau aptiko 6 (28,6 proc.) rugėsėjo – lapkričio ir 5 (23,8 proc.) kovo – balandžio mėnesiais atvejus. Rečiausiai 4 (19,0 proc.) atvejai nutiko liepos – rugpjūčio mėnesiais (11 pav.).
12 pav. Šunų vedžiojamų vietų pasiskirstymo dažnumas.
Žmonės galėjo rinktis kelis norimus variantus, tai iš 84 žmonių 7 žmonės pasirinko vedžiojimą aplink savo namus ir miesto parką. 31 (36,9 proc. ) žmogus vedžioja šunį aplink gyvenamuosius
Kovas –
Balandis, 5
Gegužė –
Birželis, 10
Liepa –
Rugpjūtis, 4
Rugsėjis –
Lapkritis, 6
Kurį mėnesį esate aptikę įsisiurbusias
erkes?
12 31 26 6 16 0 5 10 15 20 25 30 35 Paleidžiu kieme Aplink gyvenamuosius namusMiesto parke Miške Visi variantai
Ž m on ių s kaičiu s, v nt
Kokioje vietoje vedžiojate savo šunį? (Vienas
ar keli variantai)
27
namus, 26 (31,0 proc.) miesto parkuose, 12 (14,3 proc.) paleidžia savo kieme ir 6 (7,1 proc.) vedžioja miškuose. 16 (19,0 proc.) šeiminikų pasirinko visus galimus variantus. (12 pav.)
13 pav. Šeimininkų naudojamų prevencijos priemonių pasirinkimo dažnumas.
Iš 84 apklausoje dalyvavusių žmonių į klausimą: ar naudojate prenvencijai skirtus produktus, teigiamai atsakė 66 (78,6 proc.) žmonės, 13 (15,5 proc.) nenaudoja ir 5 (6,0 proc.) teigė, kad vienus metus praleidžia, kitus naudoja ar tiesiog, pamiršta. (13 pav.)
14 pav. Žmonių naudojamų prevencijos priemonių tipų pasiskirstymas.
Iš 66 žmonių, kurie savo šunims naudoja kas metus nuo erkių priemones, 39 (59,1 proc.) šeimininkas labiausiai pasikliovė užlašinamus tirpalus ant sprando, 21 (31,8 proc.) žmogus pasirinko antiprazitines apykakles, 9 (13,6 proc.) aerozolius ir 2 (3,0 proc.) tabletes. Buvo galima pasirinkti kelis variantus: 2 žmonės pasirinko užlašinamus tirpalus ir aerozolius, o 3 žmonės pasikliovė
Naudoju,
kas metus,
66
Kaip išeina,
5
Nenaudoju,
13
Ar naudojate prevencijai skirtus
preparatus?
21 9 39 2 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 Antiparazitinės apykaklės AerozoliaiUžlašinami tirpalai Tabletės
Ž m on ių s kaičiu s, v nt
Kokio tipo preparatus naudojate? (Vienas ar
keli variantai)
28
antiparazitines apykakles ir aerozolius. Pastebėta, kad šeimininkai, kurie naudoja aerozolius viena iš šuns vedžiojamų vietų yra miškas. (14 pav.)
15 pav. Žmonių naudojamų prevencijos preparatų pasiskirstymo dažnumas.
Iš 66 žmonių, kurie naudoja augintiniams įvairius preparatus nuo erkių, 28 (42,4 proc.) pasirnko įrašyti savo naudojamus produktus, tačiau dauguma negalėjo prisiminti tikslių pavadinimų. 8 (12,1 proc.) naudojo Kiltix ir 5 (7,6 proc.) Preventef apykakles. Kiti šeimininkai pasirinko 12 (18,2 proc.) Effipro, 8 (12,1 proc.) Advantage ir 10 (15,2 proc.) Frontline produktus. (15 pav.)
16 pav. Šeimininkų pasirinkimo erkių prevencijos priemonių priežasčių pasiskirstymas.
10 8 12 5 8 28 0 5 10 15 20 25 30 Frontline Advantage Effipro Preventef apykaklė Kiltix apykaklė Kita. Įrašyti: Žmonių skaičius, vnt
Kokius naudojate prevencijos preparatus?
(Vienas ar keli variantai)
9 6 45 6 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 Domėjausi internete Rekomendavo pažystami Padėjo išsirinkti veterinarijos
gydytojas/vaistininkas Kita. Įrašyti:
Žmonių skaičius, vnt
Kodėl pasirinkote šias priemones? (Vienas ar
keli variantai)
29
Iš 66 šunų šeimininkų ¾ dalis 45 (68,2 proc.) padėjo išsirinkti erkių prevencijos priemones veterinarijos gydytojas/vaistininkas. 5 kartus rečiau 9 (13,6 proc.) žmonės informacijos ieškojosi internete. Po 6 (9,1 proc.) kartus žmonės pažymėjo, kad jiems rekomendavo pažystami ir įrašė jų pasirinkomo būdus, kurie dažniausiai pasitaikė, kad nepamena arba, kad patiko priemonės kaina. (16 pav.)
17 pav. Šeimininkų naudojimo prevencijos priemones dažnumo pasiskirstymas.
Dagiausiai 24 (36,4 proc.) šeimininkai naudoja 4 – 6 kartus į metus nuo erkių skirtas priemones ir pastebėta, kad labiausiai pasirinko tie žmonės, kurie naudoja užlašinamus tirpalus. 23 (34,8 proc.) žmonės naudoja tik 1 kartą, iš kurių 18 šeiminkų naudoja antiparazitines apykakles ir 2 tabletes. 15 (22,7 proc.) žmonių teigė, kad naudoja 7 ir daugiau kartų prevencines priemones. Pastebėta, kad iš jų šeiminkai naudojo lašinamus tirpalus ir aerozolius, kurie labiau vaikšto miškingose vietose. 9 (13,6 proc.) žmonės pasirinko, kad jie naudoja 2 – 3 kartus į metus prevencijos priemones, iš kurių dauguma buvo antaklius pasirinkę šeimininkai. (17 pav.)
18 pav. Šeimininkų prevencijos priemonių pradžios dažnumo pasiskirstymas.
23 9 24 15 0 5 10 15 20 25 30
1 kartą 2 – 3 kartus 4 – 6 kartus 7 ir daugiau kartų
Ž m on ių s kaičiu s, v nt
Kas kiek kartų į metus naudojate nuo erkių
skirtus prevencijos priemones?
Kovo, 9
Balandžio,
21
Gegužės,
33
Birželio, 3
Kurį mėnesį pradedate naudoti
prevencijos priemones nuo erkių?
30
Iš 66 šeiminkų puse (50,0 proc.) pasirinko, kad pradeda naudoti nuo erkių priemones gegužės mėnesį. 21 (31,8 proc.) žmonės pasirinko, kad pradeda balandžio mėnesį, 9 (13,6 proc.) šeimininkai pradeda kovo mėnesį ir 3 (4,6 proc.) šeimininkai birželio mėnesį. (18 pav.)
19 pav. Šeimininkų prevencijos priemonių pabaigos dažnumo pasiskirstymas.
Dažniausiai šeimininkai baigia naudoti prevencijos priemones ( nuiima antiparazitines apykakles, liaunasi lašinti tirpalus) 22 (33,3 proc.) žmonės pasirinko rugsėjo ir 21 (31,8 proc.) žmonės pasirinko spalio mėnesius. Rečiau 15 (22,7 proc.) rugpjūčio mėnesį ir rečiausiai 8 (12,1 proc.) lapkričio mėnesį žmonės nebenaudoja prevencijai skirtus preparatus. (19 pav.)
15 22 21 8 0 5 10 15 20 25
Rugpjūčio; Rugsėjo Spalio Lapkričio
Ž m on ių s kaičiu s, vn t
Kurį mėnesį užbaigiate naudoti prevencijos
priemones nuo erkių?
31
4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS
Iš 58 tirtų šunų buvo nustatyta: 46 (64,8 proc.) babezioze, 8 (11,3 proc.) anaplazmoze, 3 (4,2 proc.) erlichioze ir 1 (1,4 proc.) borelioze. Dažniausiai erkių pernešamos ligospasireiškė gegužės mėnesį – 22 atvejai (37,9 proc.). Babeziozei ir anaplazmozei sezoniškumas turėjo įtakos ligų pasireiškimo dažnumui, kadangi apskaičiavus patikimumo rodiklį p vertė buvo mažesnė, nei 0,001. Erlichiozei ir boreliozei sezonas neturėjo įtakos ligų pasireiškimo dažnumui, kadangi apskaičiavus patikimumo rodiklį p vertė buvo didesnė, nei 0,05. Pagal literatūros šaltinius, erkių aktyvumas tiesiogiai priklauso nuo aplinkos temperatūros, kad erkės galėtų pilnai funkcionuoti reikalinga optimali 10 – 12 °C temperatūra. Paprastai erkės prabunda pavasarį apie kovo mėnesį ir aktyvumas išlieka iki lapkričio vidurio. Erkių aktyvumas sumažėja vasaros viduryje, kadangi jos yra jautrios aukštai aplinkos temperatūrai (6, 18, 42).
Šunų veislių sergamumo pasiskirstymo dažnume pastebėta, kad labiausiai apsikrėtę erkių pernešamomis ligomis pasitaikė mišrūnai – 21 (36,2 proc.) atvejai, toliau pagal dažnuma eina Prancūzų buldogai ir Vokiečių aviganiai po 7 (12,1 proc. ) susirgimus. Remiantis literatūros duomenimis erkių pernešamomis ligomis veislių predispozicijos nėra, tačiau buvo atlikti tyrimai, kad Vokiečių aviganiai ir Sibiro haskiai linkę į labiau sunkius klinikinius erlichiozės simptomus ir ligos baigtis dažniau būna letali (42).
Iš gyvūnų anamnezių duomenų pastebėta, kad erkių pernašamomis infekcinėmis ligomis daugiausiai sergančių buvo 1 – 5 metų grupė. Rečiausiai erkių ligomis užsikrėtė jaunesni nei 1 metų ir vyresni nei 10 metų šunys. Babeziozės ir anaplazmozės apsikrėtimui šunų amžius turėjo įtakos jų pasireiškimo dažnumui (p < 0,05). Erlichiozės ir boreliozės susirgimui šunų amžius neturėjo įtakos jų dažnumui (p > 0,05). Remiantis literatūra, galima teigti, kad 1 – 5 metų grupė labiau apsikrėtusi, dėl didesnio gyvūnų aktyvumo turi didesnius šansus prisirinkti daugiau erkių. Įtariama, kad vyresnio amžiaus šunys gali būti persirgę babeziozę ir įgyję atsparumą jai (33). Taip pat, ypač vyresni šunys gali būti anaplazmozės nešiotojai, dėl didesnės galimybės apsikrėsti laikui bėgant (13).
Patinų ir patelių pasiskirstymo dažnumas buvo tolygus. Nustatyta, kad erkių pernašamomis ligomis lytis neturi įtakos pasireiškimo dažnumui (p > 0,05). Pagal literatūros šaltinius, skirtingos lytis neturi ryškios priklausomybės įvairiomis erkių pernešamomis ligomis dažnumui pasireikši (31, 48).
Tirtoje klinikoje šunims labiausiai pasireiškė šie klinikiniai simptomai: dingo apetitas (96,6 proc.), vangumas (94,8 proc.), pakilo kūno temperatūra (79,3 proc.), letargija (24,1 proc.). Boreliozės atveju pasireiškė šlubavimas (22,4 proc.), ypač šuniukams iki 1 metų gali išsivystiti artritai, intersticinių audinių uždegimai (37, 40). Anaplazmozės atvejais pastebėta, be dažniausiai sutinkamų simptomų, taip pat ir vėmimas, šlubavimas. Ypač A. Phagocytophilum užsikrėtusiems šunims
32
pasireiškė blyškios anemiškos gleivinės, pilvo skausmai, vėmimas ir paviršinis kraujavimas (16). Babeziozės atvejais buvo aptikta tiek ūmiu, tiek lėtinių infekcijos formų. Iš rečiau pasitaikusių klinikinių simptomų pastebėta: tacikardija, hemolizinė anemija, anoreksija, galta su pageltusia oda (32). Babeziozei ir anaplazmozei klinikiniai simptomai turėjo įtakos ligos pasireiškimo dažnumui (p < 0,05). Erlichioze ir borelioze sergantiems šunims klinikiniai simptomai neturėjo įtakos ligos dažnumui pasireikšti (p > 0,05).
Iš bendrų kraujo morfologinų rezultatų nustatyta, kad eritrocitų ( 5,30 ×10^12/L), hematokrito (35,80 %) ir trombocitų (98,59 K/μL) vidurkiai nesiekia normos ribų. Visi kiti bendri erkių pernešamų ligų rodikliai buvo normos ribose. Babeziozės atvejais buvo pastebėtas mažiausias eritrocitų tarp kitų ligų vidurkis, kuris siekė 5,22 ×10^12/L, kai normos yra 5,50 - 8,50 ×10^12/L. Eritrocitų rodiklis buvo nukritęs dėl to, kad Babesia spp. pirmuonys parazituoja ir dauginasi eritrocituose (3), pasireiškė įvairios hemolizinės anemijos laipsniai (32). Trombocitų rodiklio vidurkis siekė 98,99 K/μL, kai normos riba yra 175 – 500 K/μL, pasireiškė trombocitopenija, kuri yra būdinga babezioze infekuotiems gyvūnams (36). Boreliozės trombocitų vidurkis 56,3 K/μL yra mažesnis 3 kartus už fiziologinės normos ribą (175 – 500 K/μL). Anaplazmozės eritrocitų 5,42 ×10^12/L ir trombocitų 120,48K/μL rodiklių vidurkiai yra mažesni už normos ribas, pasak literatūros A. phagocytophilum infekcija gali sukelti įvairias imunopatijas, pavyzdžiui, imunine trombocitopeniją ar anemiją (17). Visiems erlichioze sergantiems šunis pasireiškė trombocitopenija, trombocitų rezultato rodiklis siekė tik 48,10K/μL, kai mažiausia fiziologinė riba yra 175 – 500 K/μL. Remiantis literatūros duomenimis, dažniausiai pasitaikantis hematoliginis pokytis yra trombocitopenija, kuri pasireiškia daugiau nei 90 proc. infekuotų šunų. Sergantiems erlichiozės ūmia formą gali išsivystiti pancitopenija, dėl kaulų čiulpų hipoplazijos, galiausiai pasireiškia sunki aplastinė anemija (45).
Prevencijos apklausos metu buvo apklausti 84 žmonės ir pateikta 10 klausimų. Iš apklaustų šeimininkų, 21 šuniui buvo įsisiurbusi erkė. Buvo pastebėta, kad šunims, kuriems šeimininkai naudojo prevencijos metodus, nebuvo niekada aptiktos erkės. Dažniausiai šeimininkai aptiko erkių gegužės – birželio mėnesiais 47,6 proc., rečiau aptiko 28,6 proc. rugėsėjo – lapkričio ir 23,8 proc. kovo – balandžio mėnesiais atvejus. Literatūros duomenimis, erkių aktyvumas tiesiogiai priklauso nuo aplinkos temperatūros. Erkės prabunda pavasarį apie kovo mėnesį ir aktyvumas išlieka iki lapkričio vidurio. Taip pat, erkių aktyvumas sumažėja viduryje vasaros, kadangi jos yra jautrios aukštai aplinkos temperatūrai (6). Vienas iš prevencijos metodų gali būti vengimas erkių galimų buveinių vietų, tai yra miškingos vietos, aukštos žolės (5). Šeimininkai apklausoje dažniausiai rinkosi šunų vedžiojimą aplink savo kiemus – 36,9 proc., miesto parkuose – 31,0 proc. Iš apklausos rezultatų pastebėta, kad žmonės dažniausiai naudoja užlašinamus tirpalus – 59,1 proc., greičiausiai todėl, kad jie yra vieni iš labiausiai patikimų ir dažnai rekomenduoja veterinarijos gydytojai, efektyvumas tęsiasi iki 4 savaičių. Kitas dažnas pasirinkimas buvo antiparazitinės apykaklės – 31,8 proc. atvejai.
33
Priežastis gali būti, kad paprastai apykaklėms naudojama flumetriną, imidakloprido ar deltametrino, kurių efektyvumo trukmė siekia 5 – 8 mėnesius ir tai labiau patraukia šeimininką ją naudoti. Rečiau pasirenkama buvo aerozoliai – 13,6 proc. atsakymai ir tabletės – 3,0 proc. atsakymai, kadangi tai gan nauji preparatai žmonės labiau renkasi jau išbandytus senesnius metodus. 68,2 proc. šeimininkams padėjo išsirinkti erkių prevencijos priemones veterinarijos gydytojas/vaistininkas. Ypač svarbu veterinarijos gydytojams suprasti, kokios prevencijos priemones atitiks šeimininko poreikius ir galimybes. Į klausimą kas kiek kartų į metus naudoja prevencijos priemones 36,4 proc. šeimininkai pasirinko, kad naudoja 4 – 6 kartus į metus nuo erkių skirtas priemones ir pastebėta, kad labiausiai pasirinko tie žmonės, kurie naudoja užlašinamus tirpalus. 34,8 proc. žmonės naudoja tik 1 kartą, iš kurių 18 šeiminkų naudoja antiparazitines apykakles. Būtina šeimininkus supažindinti, kaip tiksliai ir kas kiek kartų reikia naudoti antiparazitines priemones, kitu atveju gali neveikti ar net pasireikšti neigiamas poveikis augintiniui. Paskutiniai klausimai buvo, kurį mėnesį pradedate ir baigiate naudoti prevencijos priemones. Atsakymo rezultatai, kada pradeda buvo: 50 proc. gegužės mėnesį, 31,8 proc. balandžio mėnesį, 13,6 proc. kovo ir 4,6 proc. birželio mėnesius. Rezultatai, kada baigia naudoti prevencijos priemones: 33,3 proc. rugsėjo, 31,8 proc. spalio, 22,7 proc. rugpjūčio, 12,1 proc. lapkričio mėnesais. Remiantis literatūros šaltiniais, pradėti naudoti prevencijos priemones reikia tarp pavasario ir rudens, kai vidutinė oro temperatūra pasiekia 12 °C to pasekoje padidėja erkių aktyvumas (47).
34
IŠVADOS
1. Iš 71 tirtų šunų dažniausiai erkių pernašamos ligos diagnozuotos: 46 (64,8 proc.) babeziozė, 8 (11,3 proc.) anaplazmozė, 3 (4,2 proc.) erlichiozė ir 1 (1,4 proc.) boreliozė šunims. 2. Nustatyta, kad babeziozei ir anaplazmozei sezoniškumas, šunų veislės, amžius, klinikiniai
simptomai turėjo įtakos ligų pasireiškimo dažnumui (p<0,05). Erlichiozei ir boreliozei sezoniškumas, šunų veislės, amžius, klinikiniai simptomai neturėjo įtakos ligų pasireiškimo dažnumui (p>0,05). Nustatyta, kad šunų lytis neturi įtakos erkių parnašamų ligų pasireiškimo dažnumui (p>0,05).
3. Nustatyta, kad erkių pernašamomis ligomis pasireiškia anemija ir trombocitopenija. Pasireiškė 48,3 proc. anemija ir 84,5 proc. trombocitopenija tirtiems šunims.
4. Pastebėta, kad šeimininkai dažniausiai naudoja 59,1 proc. užlašinamus ant sprando tirpalus prevencijai nuo erkių.
35
REKOMENDACIJOS
Veterinarijos gydytojams erkės yra kasdienybė. Pastebima, kad pasireiškus sparčiai klimato kaitai, kinta ir infekcinių ligų pasiskirstymas visoje Europoje. Nustatyta, kad į šiaurines šalis plinta nebūdingi virusai, infekcijos ir ypač erkių pernašamos ligos, tokios kaip anaplazmozė ir erlichiozė. Todėl svarbu, kad veterinarijos gydytojai būtų susipažinę su Lietuvai dar nebūdingomis erkių platinamomis ligomis.
Būtina, kad veterinarijos gydytojai supažindintu šunų šeimininkus su profilaktinių priemonių svarbą ir kokių dar veiksmų gali žmonės imtis norint išvengti erkių pernešamų ligų pasireiškimui. Parėjus iš pasivaikščiojimų lauke reikia patikrinti šunis, ar nėra įsisiurbusi erkė. Būtina kuo greičiau ištraukti aptiktas erkes, kadangi infekcijos sukėlėjas perduodamas per 24 – 48 h po įkandimo. Erkių sezono metu vengti miškų, pievų. Veterinarijos gydytojas šeimininkams turi padėti išsirinkti jiems tinkamiausias profilaktikos priemones nuo erkių atsižvelgiant į jų rutiną ir finansines galimybes.
36
LITERATŪROS ŠALTINIAI
1. Agustin Estrada-Pena, Robert Farkas, Thomas G.T. Jaenson, Frank Koenen, Maxime Madder, Ilaria Pascucci, Mo Salman, Rita de Sousa, Alan R. Walker. Ticks and Tick-borne Diseases Geographical Distribution and Control Strategies in the Euro-Asia Region. The MPG Books Group, 2013. P. 18 – 20
2. Gaunt SD, Beall MJ, Stillman BA, Lorentzen L, Diniz PPVP, Chandrashekar R, Breitschwerdt EB: Experimental infection and co-infection of dogs with Anaplasma platys and Ehrlichia canis: hematologic, serologic and molecular findings. Parasit Vectors 2010, 3:33.
3. Bilic Petra, Kuleš Josipa, Baric Rafaj Renata, Mrljak Vladimir. Canine babesiosis: where do we stand? Acta veterinaria-beograd, 2018. 68 (2), 127-160.
4. Rebeca Movilla, Carlos García, Susanne Siebert, Xavier Roura. Countrywide serological evaluation of canine prevalence for Anaplasma spp., Borrelia burgdorferi (sensu lato), Dirofilaria immitis and Ehrlichia canis in Mexico. Movilla et al. Parasites & Vectors 2016, 9:421
5. Gray J, Dantas-Torres F, Estrada-Pena A, Levin M. Systematics and ecology of the brown dog tick, Rhipicephalus sanguineus. Ticks Tick Borne Dis. 2013;4(3):171–80.
6. Richard S. Ostfeld, Jesse L. Brunner. Climate change and Ixodes tick-borne diseases of humans. Philos Trans R Soc Lond B Biol Sci. 2015, 370(1665): 20140051.
7. Woldehiwet Z. The natural history of Anaplasma phagocytophilum. Vet Parasitol 2010;167:108-22.
8. D.D. Carrade, J.E. Foley, D.L. Borjesson, J.E. Sykes. Canine Granulocytic Anaplasmosis: A Review. J Vet Intern Med 2009;23:1129–1141
9. Angel Sainz1, Xavier Roura, Guadalupe Miro, Agustin Estrada-Pena, Barbara Kohn, Shimon Harrus, Laia Solano-Gallego. Guideline for veterinary practitioners on canine ehrlichiosis and anaplasmosis in Europe. Sainz et al. Parasites & Vectors (2015) 8:75
10. Ganguly S, Mukhopadhayay SK. Tick-borne ehrlichiosis infection in human beings. J Vector Borne Dis. 2008;45(4):273–80.
11. Lai TH, Kamagai Y, Hayakawa Y, et al. The Anaplasma phagocytophilum PleC histidine kinase and PleD diguanylate cyclase two-component system and role of cyclic Di-GMP in host cell infection. J Bacteriol 2009;191:693–700.
12. Maiara S. Severo, Joao H.F. Pedra, Nieves Ayllon, Katherine M. Kocan, Jose de la Fuente. Molecular Medical Microbiology (Second Edition). Volume 3, 2015, Pages 2033-2042
