Šunų ir kačių nutukimo priežastys, pasekmės ir ligos X klinikose Dogs and cats obesity causes, consequences and diseases in X clinics

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Ernestas Židokas

Šunų ir kačių nutukimo priežastys, pasekmės ir

ligos X klinikose

Dogs and cats obesity causes, consequences and

diseases in X clinics

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Prof. dr. Judita Žymantienė

2

DARBAS ATLIKTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šunų ir kačių nutukimo priežastys, pasekmės ir ligos X klinikose“.

1. Yra atliktas mano paties;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo/jos vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai

1) ___________________________________________________________________ 2) ___________________________________________________________________

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1. Šuns ir katės fiziologiniai parametrai ir jų antsvoris ... 11

1.1.1. Šuns fiziologiniai parametrai ... 11

1.1.2. Katės fiziologiniai parametrai ... 11

1.1.3. Riebalinis audinys ... 11

1.2. Antsvorio ir nutukimo rizikos veiksniai šunų sveikatai ... 12

1.2.1. Šunų veislės ... 12 1.2.2. Genetiniai faktoriai ... 12 1.2.3. Amžius ... 12 1.2.4. Lytis ... 13 1.2.5. Kastracija ... 13 1.2.6. Endokrininės ligos ... 13

1.2.7. Ramus gyvenimo būdas ir judėjimo stoka ... 13

1.2.8. Ėdalo tipas ... 13

1.3. Antsvorio ir nutukimo pasekmės šunų sveikatai ... 14

1.3.1. Ilgaamžiškumas ... 14

1.3.2. Ortopedinės problemos ... 14

1.3.3. Kardiorespiratoriniai sutrikimai ... 14

1.3.4. Diabetas ir insulino atsparumas ... 15

1.3.5. Imuniteto atsparumas, hiperlipidmija ir dislipidemija ... 15

1.3.6. Šlapimo takų sutrikimai ir reprodukcijos sutrikimai ... 15

1.3.7. Vėžiniai susirgimai ir dermatologinės problemos ... 15

4

1.4.1. Amžius ... 16

1.4.2. Kastracija ir lytis ... 16

1.4.3. Veislė ... 16

1.4.4. Aplinkos veiksniai ... 16

1.5. Antsvorio ir nutukimo pasekmės kačių sveikatai ... 17

1.5.1. Diabetas ir insulino atsparumas ... 17

1.5.2. Hiperlipidmija, dislipidemija ir endokrininiai sutrikimai ... 17

1.5.3. Dermatologinės problemos ... 17

1.5.4. Ortopedinės problemos ... 17

1.5.5. Gastrointestinaliniai susirgimai ... 18

1.5.6. Šlapimo takų ligos ... 18

1.5.7. Katėms ir šunims nutukimo rizika klinikinėms procedūroms atlikti ... 18

1.6. Kačių ir šunų nutukimo vertinimo metodų analizė taikant kūno įmitimo balų sistemą Body Condition Scoring ( BCS ) ... 18

2. TYRIMO METODIKA ... 19

3. TYRIMO REZULTATAI ... 22

3.1. Šunų antsvorio ir nutukimo tyrimas ... 22

3.2. Kačių antsvorio ir nutukimo tyrimas ... 30

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 38

IŠVADOS ... 40

PASIŪLYMAI IR REKOMENDACIJOS ... 41

5

SANTRAUKA

Šunų ir kačių nutukimo priežastys, pasekmės ir ligos X klinikose Ernestas Židokas

Magistro baigiamasis darbas

Siekiant nustatyti šunų ir kačių priežastis, pasekmes ir ligas X klinikose, atlikau kačių ir šunų įmitimo nustatymo tyrimą. Tyrimo medžiaga buvo renkama X klinikoje 2016 m. Praktikos bazėje ištyriau ir aprašiau 20 atsitiktinai parinktų kačių, ir 20 atsitiktinai parinktų šunų. Darbo apimtis 46 puslapiai, jame pateikiama 21 paveikslas, 2 lentelės, panaudoti 50 literatūros šaltinių.

Nutukimas yra viena iš sparčiausiai plintančių problemų gyvūnų augintinių tarpę. Siekiant nustatyti šunų ir kačių nutukimo rizikos faktorius ir išanalizuoti sparčiai didėjančios problemos priežastis atlikau tyrimą. Pagrindinis darbo tikslas buvo nustatyti šunų ir kačių nutukimo priežastis, pasekmes ir ligas X klinikose. Įvertinti šunų ir kačių nutukimo laipsnį, nustatyti antsvorį turinčius gyvūnus, išsiaiškinti nutukimo priežastis, išnagrinėti ir aprašyti nutukimo pasekmes ir nustatyti antsvorio įtaką šunų ir kačių sveikatai, bei išsiaiškinti dažniausiai pasitaikančias ligas.

Siekiant įvertinti šunų ir kačių nutukimo laipsnį, naudojausi 7 taškų body condition scoring sistema S.H.A.P.E. Nustačiau kiekvieno gyvūnų įmitimo laipsnį, surinkau anamnezę.

Atlikus statistinį apskaičiavimą gauta, kad iš ištirtų 20 šunų, 50 proc. turėjo antsvorį, o iš 20 tyrime dalyvavusių kačių 45 proc. turėjo antsvorį. Nustatyta, kad šunų įmitimo balo vidurkis 5.25± 1.68. Veislinių, turinčių antsvorį, šunų buvo 35 proc., o mišrūnų – 10 proc. skaičiuojant nuo bendro gyvūnų kiekio. Šunų veislė pasireiškė kaip nutukimo rizikos faktorius. Šunų lyginimas pagal lytį, parodė, kad antsvorį turinčių patinų ir patelių kiekis yra vienodas po 25 proc. skaičiuojant nuo bendro gyvūnų skaičiaus, tačiau atsižvelgus į tai, kad patinų yra daugiau, daroma prielaida, kad patelės linkusios į nutukimą labiau. Analizuojant kastracijos duomenis gauta, kad 40 proc. patinų, turinčių antsvorį yra kastruoti, ir 30 proc. patelių nuo bendro gyvūnų kiekio. Suskirsčius šunis į 2 amžiaus grupes, matome, kad 70 proc. antsvorį turinčių šunų patenka į vyresnių kaip 8 m. amžiaus grupę, ir tik 30 proc. į 1-7 m. amžiaus grupę. Analizavus papildomo ėdalo įtaką nutukimui, nustatyta, kad šunys gaunantys papildomą energijos šaltinį yra linkę nutukti labiau, nei šunys kurie negauna, net 80 proc. tirtų šunų turėjo sveikatos problemų.

6

proc., kai patelių 11 proc. Kačių patinai buvo didelės rizikos grupė nutukimo atžvilgiu. Tiriant patinų kastraciją, pastebima, kad beveik visi antsvorį turintys patinai buvo kastruoti, tai sudarė 78 proc. nuo bendro gyvūnų kiekio. Suskirsčius kates į amžiaus grupes (1-7 m. ir 8> m.) gauti rezultatai nedaug skiriasi, jaunesnėje grupėje – 55 proc., vyresnėje – 44 proc. antsvorį turinčių kačių. Šeimininkai šerdami katę papildomu ėdalu rizikuoja, kad gali augti katės svoris, net 89 proc. tirtų kačių turėjo sveikatos problemų.

7

SUMMARY

Dogs and cats obesity causes, consequences and diseases in X clinics Ernestas Židokas

Master‘s thesis

In order to determine causes, consequences and diseases in X veterinary clinics of dogs and cats, I conducted a study of body scoring. The research material was collected in X veterinary clinic of year 2016. In there I have to research and analyzed 20 randomly selected dogs and 20 randomly selected cats. The thesis consists of 46 pages, it includes 21 figures and 2 tables. 50 bibliography sources are referenced in this thesis.

Obesity is one of the fastest growing problem in companion animals. In order to determine canine and feline obesity risk factors and to analyze problems causes I conducted this research. The main goal of this research is to determine dogs and cats causes, consequences and diseases in X vet. Clinics. My tasks was to evaluate body score of the cats and dogs, determine obese animals, to find out obesity causes, analyze and describe consequences of the obesity and to determine the effect on overweight dogs and cats health and to identify the most common diseases.

In order to determine body score, I used the 7 point body condition scoring system S.H.A.P.E. I measured every animal, and found out their medical history.

The statistical survey showing, that out of 20 examined dogs 50% were overweight. It was found that average body score were 5.25± 1.68. Overweightpure-breed dogs were 35%, and mixed breed dogs only 10% counting from the total quantity of animals. Canine breed appeared as the risk factor to obesity. Dog comparison with its sex, shows that overweight male and female dogs percentage is equal 25% for both, counting from the total quantity of animals. However regarded that there are more male cats, determines, that female cats are more prone into obesity. Studying neutered animals data, we get that 40% of overweight male cats are neutered, while female – 30% counting from the total quantity of animals. Dividing the dogs into 2 age groups, we see that 70% overweight dogs enters the older than 8 years age group, while only 30% to 1-7 years age group. Having analyzed the additional food influence to obesity, it’s determined that dogs who get additional energy source are more prone to obesity. While examining dogs incidence of specific diseases in the study are not determined, although 80% of examined dogs had some sort of health problems.

8

overweight pure-breed cats were 56%, while mixed breed cats – 44%. Overweight male cats were 89%, while female – only 11%. Male cats are big risk group to get obese. While analyzing male neutering, we found out, that almost every overweight male cat were neutered, and it consists of 78% counting from the total quantity of animals. Divided cats groups (1-7 years and 8> years) results were not far apart, younger group – 55%, older – 44% of overweight cats. While cat owners are feeding additional food, they are risking to increase their cat weight. While examining cats incidence of specific diseases in the study are not determined, although 89% of examined cats had some sort of health problem.

9

SANTRUMPOS

o_{C t. – laipsnių Celsijaus temperatūra;}

l – litras;

tūkst. – tūkstantis; U/l – vienetai litre; mmol/l – milimoliai litre; μmol/l – mikromoliai litre;

ALT ( GPT ) - alanino transaminazė; ALP - šarminė fosfatazė;

g/l – gramai litre; kg – kilogramai;

BCS – ( angl. body condition scoring ) kūno įmitimo vertinimas; % - procentai;

mėn. – mėnesis; m. – metai;

(p<0,05) – patikimumas;

95% CI – pasikliautinis intervalas;

10

ĮVADAS

Nutukimas ar antsvoris tiek žmonėms, tiek gyvūnams yra vienas iš svarbių blogėjusios sveikatos veiksnių. Mokslininkai išskiria 3 gyvūnų svorio kategorijas: per mažo svorio, optimalaus svorio ir gyvūnai su antsvoriu (viršsvoriu). Svorio kaita gali būti skirstoma į nutukimą ir išsekimą. Antsvoris ir nutukimas yra pavojingi sutrikimai, dėl daugelio rizikos veiksnių, pasireiškiančių medžiagų apykaitos sutrikimais.

Nutukimas apibrėžiamas kaip per didelis riebalinio audinio susikaupimas kūne ir yra vienas iš didžiausių mitybos sutrikimų gyvūnams augintiniams (1). Šunys laikomi nutukusiais kai jų svoris viršija 15 proc. normalaus svorio (2). Nutukimas dažniausiai yra pasekmė per didelio ėdalo suvartojimo arba netinkamos energijos panaudojimo (1). Moksliniais tyrimais įrodyta, jog nutukimas paplitęs šunų tarpę siekia nuo 22 proc. iki 40 proc. (3). Remiantis Australijoje atliktais tyrimais nustatyta, kad 33,5 proc. šunų turėjo viršsvorį, o 7,6 proc. buvo nutukę. Analizuojant kačių viršsvorį atvejai buvo panašūs. Atlikti tyrimai su šunimis parodė, kad netgi vidutinį antsvorį turintys šunys turi padidinto mirtingumo riziką (4). Šie gyvūnai reikalauja chroninių ligų gydymo ankščiau negu, saikingai šeriami gyvūnai (4).

Nutukimas tapo sparčiai auganti gyvūnų sveikatos problema, kuriai žmonės skiria nepakankamai dėmesio ir nepaiso pasekmių. Tai yra dažna problema, paveikianti 50 proc. kačių ir šunų 5 – 10 metų tarpe. Gyvūnų nutukimas padažnėjo, kai jie tapo naminiais kompanijos gyvūnais (5). Remiantis literatūros duomenimis (6) gyvūnai kurie turi daugiau, nei 15 proc. savo kūno svorio laikomi turintys antsvorį, o <30 proc. ir daugiau – nutukę. Daugėjant antsvorio ir nutukimo atvejų, didėja ir įvairių ligų pasireiškimas susijusių su svorio kitimu.

Darbo tikslas:

Nustatyti šunų ir kačių nutukimo priežastis, pasekmes ir ligas X klinikose Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti šunų ir kačių įmitimo laipsnį pagal BCS metodiką ir nustatyti antsvorį turinčius gyvūnus.

2. Išsiaiškinti šunų ir kačių nutukimo priežastis pagal sekančius kriterijus: veislė, lytis, amžius, kastracija, papildomas ėdalas, fizinis aktyvumas.

3. Išnagrinėti ir nustatyti šunų ir kačių nutukimo pasekmes.

11

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Šuns ir katės fiziologiniai parametrai ir jų antsvoris

Sveiki gyvūnai yra žaismingi, ėdrūs, energingi. Gyvūnai augintiniai dažnai turi viršsvorį ir tai pridisponuoja daugelį ligų. Įtarus elgesio pakitimus, svorio kaitą, būtina ištirti ir įvertinti gyvūno fiziologinius rodiklius.

Šunų fiziologiniai rodikliai: pulsas – 70-160 kartų per minutę, kvėpavimo dažnis – 10-30 kartų per minutę, temperatūra – 37,8 – 39,2 o_{C t., gleivinės rožinės spalvos.}

Pagrindinių morfologinio kraujo rodiklių normos: eritrocitų kiekis – 5,5 – 8,5x 1012_/l,

hematokritas – 0,44 – 0,52 l/l, hemoglobino kiekis – 150 – 190 g/l, leukocitų skaičius – 6 – 12x109/l, trombocitų kiekis – 150 – 500 tūkst./l.

Pagrindinių biocheminių rodiklių normos: ALT ( GPT ) - < 55 U/l, cholisterolis - 3,1 - 10,1 mmol/l, gliukozė - 3,05-6,1 mmol/l, urea ( BUN ) - 3,3-8,3 mmol/l, kreatininas - 35-106 μmol/l, trigliceridai - < 3,9 mmol/l, ALP - 10 - 150 U/l. Svoris priklauso nuo gyvūno sudėjimo ir veislės.

1.1.2. Katės fiziologiniai parametrai

Kačių fiziologiniai parametrai: pulsas – 140 – 220 kartų per minutę, kvėpavimo dažnis – 20 – 30 kartų per minutę, temperatūra – 38,1 – 39,2 o_{C t., gleivinės rožinės spalvos.}

Pagrindinių morfologinio kraujo rodiklių normos: eritrocitų skaičius – 5 – 10 x1012_/l,

hematokritas – 0,30 -0,44 l/l, hemoglobino kiekis – 90 – 150 g/l, leukocitų skaičius – 6 – 11 x 109_/l,

trombocitų skaičius – 180 – 550 tūkst./l.

Pagrindinių biocheminių rodiklių normos: ALT ( GPT ) - < 70 U/l, cholisterolis – 1,8 – 3,9 mmol/l, gliukozė - 3,1 - 6,9 mmol/l, urea ( BUN ) – 5 – 11,3 mmol/l, kreatininas - < 168 μmol/l, trigliceridai - < 1,14 mmol/l, ALP - 6 - 102 U/l. Svoris priklauso nuo gyvūno sudėjimo ir veislės.

1.1.3. Riebalinis audinys

12

1.2.

Antsvorio ir nutukimo rizikos veiksniai šunų sveikatai

Anglijoje ir Švedijoje atlikti tyrimai rodo, kad šunų veislė turi įtakos šunų nutukimui. Veislės predispozicija yra dalinai susijusi veislės genetiniais faktoriais, kurie nusako energijos panaudojimo reikalingumą. Visi šunys skiriasi savo kondicija pagal veislę, todėl dažniausiai nutukimą turintys šunys mokslininkų suskirstyti į 4 kategorijas: Mažos veisles, vidutinės veislės, didelės veislės ir gigantiškos veislės.

Mažos veisles: Kernterjeras, Taksas, Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis, Škotijos terjeras. Vidutinės Veislės: Biglis, Kokerspanielis, Basethaundas.

Didelės veislės: Labradoro retriveris, Kolis, Auksaspalvis Retriveris, Rotveileris. Gigantiškos veislės: Berno aviganis, Niūfaundlendas, Senbernaras (9, 10).

Gyvūnams augant kinta mitybos tipas, energijos apykaita, atsiranda rizikos veiksnių turėti viršsvorį, kai šeriama nesubalansuotu racionu. Didelis energijos perteklius nulemia mažų veislių šunis į nutukimą, bet daugiausia problemų nutukimas sukelia didelių veislių šunims – sąnarių problemos. Dažniausiai sąnarių ligos pasireiškia augimo stadijos pabaigoje.

1.2.2. Genetiniai faktoriai

Genetiškai nuspręstų faktorių komplekso tikslas yra palaikyti balansą tarp gaunamos energijos su ėdalu ir gautos energijos panaudojimo. Šie reguliaciniai mechanizmai yra labai gerai prisitaikę, padėti išgyventi laukinėms veislėms bado metu. Bet, kai gaunamo pašaro kiekis tampa neribotas, šie faktoriai nebepalaiko energijos balanso tarp gaunamos ir išleistos energijos naminiams gyvūnams apribotoje aplinkoje. Bet kuriuo atveju, kažkurie individai gyvendami tokiose pačiose gyvenimo sąlygose nutunka, o kiti – ne, palaiko savo idealų svorį. Todėl nėra lengva atskirti įvairių aplinkos faktorių nuo genetinio polinkio (11).

1.2.3. Amžius

13

1.2.4. Lytis

Mokslininkų atlikti bandymai Anglijoje, Vokietijoje ir Amerikoje, įrodo, kad kalės labiau linkusios į nutukimą negu patinai. Moteriškos lyties atstovai sudarė 60 proc. tyrime nutukusių gyvūnų (14).

1.2.5. Kastracija

Kastracija padidina nutukimo tikimybę patinams, o ypatingai patelėms (12). Studijos parodė, kad kastruotos patelės turi dvigubai didesnę tikimybę nutukti, negu nekastruotos. Nutukimo dažnumas kastruotiems gyvūnams yra 32 proc., ir 15 proc. nekastruotiems abiem lytims (12). Lytiniai hormonai nėra pirminiai metabolizmo reguliatoriai, bet jie turi tiesioginį poveikį kūno svoriui centrinėje nervų sistemoje, arba netiesiogiai keisdami ląstelių metabolizmą (15, 16). Be to, estrogenai turi inhibitorinį efektą maitinimuisi (17, 18, 19, 20).

1.2.6. Endokrininės ligos

Nustatyta, kad 40 proc. nutukusių gyvūnų serga diabetu ar hipotiroidizmu, insulinoma (21). Nutukimas gali pasireikšti, kaip antrinis susirgimas sergant hiperadrenokorticismu. Vienos ligos skatina nutukimą, kitos pareiškia jau esant nutukimui.

1.2.7. Ramus gyvenimo būdas ir judėjimo stoka

Judėjimo stoka yra pirminis faktorius nutukimui atsirasti (3, 9, 10). Nutukimo pasireiškimas mažėja proporcingai kasdien judant, sportuojant. Remiantis kai kurių mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis (12), matome, kad 31 proc. nutukusių šunų gyveno butuose, bet tik 21 proc. nutukusių šunų gyveno lauke.

1.2.8. Ėdalo tipas

14

1.3.

Antsvorio ir nutukimo pasekmės šunų sveikatai

Nutukimas susijęs su gyvūnų ilgaamžiškumu. Atliktame eksperimente pirma Labradorų retriverių grupė buvo maitinama ad libitum, o antra tik 75 proc. pirmos grupės gautos energijos kiekio. 5 metų amžiaus vidutinis gyvūnų svorio skirtumas buvo 10 kg, o 8 metų amžiaus įmitimo laipsnis pirmos grupės buvo 6,8/9, antros 4,5/9. Galutiniam rezultate, gyvūnai kurie laikėsi dietos išgyveno 13 metų, o šunys kurie ėdė ad libitum 11,2 metų (23). Gaunamos energijos reguliavimas ir mažinimas padėjo sulėtinti chroninių ligų vystymąsi, ypatingai – artrozę. Tyrimas parodė ypatingą sąveiką tarp energijos gavimo ir ilgaamžiškumo.

1.3.2. Ortopedinės problemos

Nutukę šunys dažnai serga ortopedinėmis ligomis. Nutukimas siejamas su besaikiu ėdalo vartojimu didelių veislių šuniukams augimo fazėje. Tai veda į įvairias ortopedines problemas ar apsunkina klubo displaziją (24). Ortopedinės problemos yra jau pastebimos 6 mėn. šuniukams, ir pasekmės gali būti nebegrįžtamos.

Ortopedinės ligos yra dažnos nutukusiems šunims (25). Nutraukti raiščiai, kaulų lūžiai yra dažnos nutukusių suaugusių šunų bėdos. Tokie šunys yra linkę likti uždaram įvykių cikle: turint viršsvorį šunys susiduria su ortopedinėms problemoms, sumažėja judėjimas ir energijos panaudojimas, ir jeigu nereguliuoti gaunamos energijos kiekio viršsvoris didėja toliau. Todėl visada svarbu atsižvelgti į gyvūno galimybes išnaudoti gautą energiją su ėdalu ir ją reguliuoti.

1.3.3. Kardiorespiratoriniai sutrikimai

Esant nutukimui stebimi ryškūs kvėpavimo sistemos ir širdies veiklos sutrikimai. Yra pastebėtas ryšys tarp trachėjos kolapso ir nutukusių mažų veislių šunų (26). Gyvūnams, kurie turi viršsvorį, padidėja ląstelėse deguonies poreikis, bet kartu sumažėja ir plaučių tūris ir ne visada oksidaciniai procesai organizme vyksta fiziologinės normos ribose.

15

1.3.4. Diabetas ir insulino atsparumas

2 tipo diabetu sergantiems šunims pasireiškia hiperfagija, kuri veda į svorio didėjimą ankstyvojoje stadijoje. Nutukimas veda link gilių pakitimų gliukozės skaidyme ir insulino sekrecijoje (28). Moksliniais bandymais įrodyta, kad insulino sekrecija, insulinemija ir gliukozės netoleravimas didėja kartu su nutukimo laipsnio kitimu. Šie pakitimai yra sukelti, dėl insulino atsparumo, kurį sukelia nutukimas (29).

1.3.5. Imuniteto atsparumas, hiperlipidmija ir dislipidemija

Nutukę arba riebiu pašaru šeriami gyvūnai yra mažiau atsparūs infekcijoms, negu šunys ėdantys subalansuotą racioną (30).

Esant nutukimui, galima riebalų infiltracija į kepenis. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad nutukimas skatina lipidų pokyčius organizme, kaip padidėjęs cholesterolis, trigliceridų kiekis, fosfolipidų, bet neperžengę normos ribos (31, 28, 32).

1.3.6. Šlapimo takų sutrikimai ir reprodukcijos sutrikimai

Remiantis mokslinėmis studijomis, teigiama, kad yra koreliacija, tarp šlapimo nelaikymo ir nutukimo, pagrinde kastruotoms kalėms. Kai kurios kalės pradeda nelaikyti šlapimo nutukimo laipsniui didėjant ir požymiai išnyksta svoriui sumažėjus. Kitais atvejais šlapimo nelaikymas pasireiškia kalėms, kurios buvo numetusios svorį, ir pakartotinai nutuko.

Nutukusiems gyvūnams yra didesnė distocijos rizika, dėl riebalų susikaupimo aplink gimdymo takus (9, 33,13).

1.3.7. Vėžiniai susirgimai ir dermatologinės problemos

Nustatyta, kad žmonių vėžiniai susirgimai yra susiję su nutukimu, ypač krūtinės, gimdos, gaubtinės žarnos ir prostatos. Taip pat viršsvoris ir nutukimas turi įtakos ir kalių pieno liaukos navikams formavimęsi (34, 35). Katėms pasireiškia adenokarcinomos, fibrosarkomos, lipomos, limfomos ir pieno liaukos navikai (36).

16

1.4.

Antsvorio ir nutukimo rizikos veiksniai kačių sveikatai

Tiriant kačių viršsvorį pagal amžių, pastebėta, kad vidutiniame amžiuje katėms yra didžiausias rizikos faktorius nutukti. Mokslinėje literatūroje yra duomenų, kad kačių nuo 5 iki 11 metų amžiaus polinkis į nutukimą yra didžiausias. Veterinarijos gydytojai turėtų atkreipti dėmesį į katės amžių ir įmitimo laipsnį, kad galėtų kuo ankščiau pasiūlyti prevencijos būdus, priemones nuo nutukimo. Geriausia nutukimo prevencija pradėti nuo 2 metų amžiaus, tada yra pasiekiami geriausi rezultatai.

1.4.2. Kastracija ir lytis

Kačių kastravimas turi didelę įtaką didėjančiam kačių viršsvoriui, kuriuo metu susidaro įvairūs metaboliniai pakitimai (36). Padidėja ėdalo suvartojimas ir sumažėja aktyvumas (17). Lytis yra vienas iš nutukimą predisponuojančių faktorių. Atliktuose tyrimuose pastebėta, kad patinai turi viršsvorį ir nutukimu serga dažniau nei patelės (36).

1.4.3. Veislė

Vienas iš svarbių nutukimą lemiančių faktorių yra veislė. Buvo atliktos mokslinės studijos, kurios įrodė, kad katės mišrūnai turi dvigubai didesnę tikimybę nutukti, nei veislinės katės (37). Taip pat, kai kurios kačių veislės irgi pasižymi polinkiu į nutukimą: Sfinksas, Birmos katė, Skudurinukė, trumpaplaukės katės ( britų, egzotinės, amerikiečių), Manksų katė, Persas.

1.4.4. Aplinkos veiksniai

Aplinkos veiksniai yra pripažinti, kaip veiksniai turintys įtaką kačių svoriui. Katės gyvenančios su šunimis arba su keletą kačių turi mažesnę riziką nutukti (38). Taip pat yra tirta kačių išvedamų į lauką ir gyvenančių bute rizikos veiksniai turėti viršsvorį, bet negalima tiksliai nustatyti polinkio į nutukimą, nes negalima įtraukti visų galimų elgesio variacijų (3). Manoma, kad judėjimo trūkumas ir nuobodulys gali turėti įtakos (37).

17

1.5.

Antsvorio ir nutukimo pasekmės kačių sveikatai

Katės dažniausiai serga diabeto 2 tipu, kuriam viršsvoris ir nutukimas turi labai didelę įtaką (39). Atlikti moksliniai tyrimai įrodė, kad nutukusių kačių sergančių diabetu santykis yra 2,2:1 (36). Taip pat yra nustatyta, kad katės sergančios diabetu turi sumažintą jautrumą insulinui, nei sveikos katės (40).

1.5.2. Hiperlipidmija, dislipidemija ir endokrininiai sutrikimai

Nustatyta, kad kačių organizme, kurios turi viršsvorį, sutrinka lipidų metabolizmas. Kraujyje padidėja trigliceridų ir cholesterolio koncentracija (16).

Lyginant su šunimis, katėms hipotiroidizmas ir hiperadrenokorticizmas pasireiškia retai. Bet buvo pastebėta, kad naudojant progesteroną kontraceptiniam poveikiui sukelti, pasireiškia nutukimo galimybė.

1.5.3. Dermatologinės problemos

Mokslininkų atlikti tyrimai, parodė ryškų ryšį taip nutukimo ir dermatologinių ligų. Išryškėjusios ligos yra kačių spuogai, alopecijos, įvairios dermatitų formos, dermatofitozės. Kai kurios ligos pasireiškia, vien dėl to, kad dėl nutukimo sutrikęs katės prausimasis. Taip pat esant dideliam nutukimo laipsniui ir sumažėjusiam aktyvumui, gali formuotis pragulos.

1.5.4. Ortopedinės problemos

Katėms kaip ir šunims, nutukimas yra didelis rizikos faktorius ortopedinėms problemoms pasireikšti. Atliktų mokslinių studijų metu, nustatyta, kad nutukusios katės yra 5 kartus daugiau linkusios šlubuoti, negu sveiko įmitimo katės (37). Ortopedinės problemos, taip pat gali būti priežastimi, kuri susijusi su kačių prausimusi ir dermatologinėmis problemomis.

18

1.5.5. Gastrointestinaliniai susirgimai

Nustatyta sąsaja tarp nutukimo ir virškinimo trakto ligų. Nutukusioms katėms žymiai dažniau pasireiškia viduriavimas, negu normalaus įmitimo katėms. Taip pat ištirta, kad nutukusios katės kenčia nuo paranalinių liaukų uždegimo, žarnų uždegimo, kolito, vidurių užkietėjimo. Pašaras daro didelę įtaką įvairiomis virškinimo problemomis, todėl šeriant aukšto ląstelienos kiekio dietomis, taip pat galima sukelti vidurių užkietėjimą.

1.5.6. Šlapimo takų ligos

Šlapimo takų ligos pasireiškia dažniau nutukusioms katėms. Pagrindinės ligos: cistitas, akmenligė, idiopatinė kačių apatinių šlapimo takų liga, šlapimo takų obstrukcija ir šlapimo takų infekcijos (36). Katėms atliktų tyrimų nėra daug, bet šunims pastebėta nutukimo įtaka inkstų funkcijai, pastebėti histologiniai pakitimai inkste.

1.5.7. Katėms ir šunims nutukimo rizika klinikinėms procedūroms atlikti

Bendras gyvūno nutukimas apsunkina sveikatos būklės įvertinimą. Nutukusiems gyvūnams yra sunkiau atlikti apžiūrą, auskultaciją, palpaciją, apčiuopti limfinius mazgus, pilvo palpacija. Problematiškas yra kraujo paėmimas, kateterizavimas, echoskopija. Gyvūnams, kurie turi viršsvorį ir pagal kondicijos vertinimo skalę priskirti nutukusiems sunkiau nustatyti reikiamą anestezijos dozę, tokia būklė apsunkina ir prailgina operacijų laiką (42, 43). Remiantis mokslinėmis studijomis pastebėta, kad gyvūnai, kurie turi viršsvorį arba yra žymiu laipsniu nutukę, sunkiau toleruoja karštį ir fizinį krūvį (21).

1.6.

Kačių ir šunų nutukimo vertinimo metodų analizė taikant kūno

įmitimo balų sistemą Body Condition Scoring ( BCS )

19

2. TYRIMO METODIKA

Siekiant nustatyti šunų ir kačių priežastis, pasekmes ir ligas X klinikose, atlikau kačių ir šunų įmitimo nustatymo tyrimą. Tyrimo medžiaga buvo renkama X klinikoje 2016 m. Praktikos bazėje ištyriau ir aprašiau 20 atsitiktinai parinktų kačių, ir 20 atsitiktinai parinktų šunų. Įvertinęs ir aprašęs gyvūnus pagal turimą metodiką, priskyriau augintiniams įmitimo laipsnį. Taip pat, surinkau anamnezę, sužinojau amžių, svorį, veislę, kastracijos duomenis, ėdalo rūšį, papildomai gaunamą ėdalą (skanėstus) ir turimas ligas ar nusiskundimus. Įmitimo laipsnį nustatinėjau atsiklausęs šeimininko leidimo, ant apžiūros stalo, vadovaudamasis kačių ir šunų įmitimo nustatymo ir vertinimo lentelėmis. Vadovavausi 7 taškų Body condition scoring sistema. Tiriamiems gyvūnams tyrimai atlikti prisilaikant gyvūnų globos, laikymo, naudojimo, bei veterinarinių reikalavimų. Taikytas neinvazinis, neskausmingas, standartizuotas metodas - S.H.A.P.E. (Size, Health And Physical Evaluation - dydis, sveikata ir fizinis įvertinimas.)

Duomenys apskaičiuoti naudojantis Microsoft Excel 2013 programomis, pasikliautinis intervalas 95% CI apskaičiuotas pagal J. Sauro (2012) metodiką. Gyvūnų įmitimas nustatytas taikant Waltham S.H.A.P.E.™ metodikas, pateiktas 1 ir 2 lentelėje. Rezultatai laikyti statistiškai patikimais, kai (p<0,05).

1 lentelė Katės įmitimo nustatymas ir vertinimo metodika pagal Waltham S.H.A.P.E.™ Guide for Cats.

Vertinimo skalė

Vieta Rezultatas ir rekomendacija Įmitimas

A Prieš plaukų augimo kryptį, nežymiai spaudžiant pirštais, liesti šonkaulių, pečių, nugaros sritis.

Beveik nėra riebalinio audinio. Labai plonas, liesas.

B Prieš plaukų augimo kryptį, nežymiai spaudžiant pirštais, liesti šonkaulių, pečių, nugaros sritis.

Turi labai nedaug riebalinio audinio. Koreguoti mitybą ir taikyti metodiką kas 2 savaites.

Plonas, liesas.

C Prieš plaukų augimo kryptį, nežymiai spaudžiant, pirštais liesti šonkaulių, pečių, nugaros sritis.

Tiriamose srityse nustatyta mažiau nei norma riebalinio audinio. Padidinti paros davinį, tikrinti po mėnesio.

20 1 lentelės tęsinys

C Prieš plaukų augimo kryptį, nežymiai spaudžiant, pirštais liesti šonkaulių, pečių, nugaros sritis.

Tiriamose srityse nustatyta mažiau nei norma riebalinio audinio. Padidinti paros davinį, tikrinti po mėnesio.

Liesas.

D Prieš plaukų augimo kryptį, spaudimu, liesti pirštais šonkaulių sritį ir įvertinti ar jie nepadengti riebaliniu audiniu.

Riebalinio audinio kiekis normos ribose. Tikrinti kas mėnesį ir nustatyti pastovią įmitimo kategoriją.

Normalus svoris ir įmitimas.

E Įvertinti ar katės pilvo sritis suglebusi, ar abiem rankomis apglėbus katę juosmens srityje yra įdubimas.

Koreguoti įmitimą didinant aktyvumą.

Turi nežymų viršsvorį.

F Abiejų pusių juosmens srityje apčiuopos pagalba tikrinti riebalinio audinio kiekį. Ryškus judėjimo sutrikimas.

Taikyti aktyvumo didinimo priemones, koreguoti mitybą, tikrinti po 2 savaičių.

Vidutinis viršsvoris.

G Abiejų pusių juosmens srityje apčiuopos pagalba tikrinti riebalinio audinio kiekį. Ryškus judėjimo sutrikimas

Visur daug riebalinio audinio. Koreguoti mitybą, aktyvumą pagal sudarytą individualų planą.

Labai didelis viršsvoris.

2 lentelė. Šuns įmitimo nustatymas ir vertinimo metodika pagal Waltham S.H.A.P.E.™ Guide for

Dogs Vertinimo

skalė

Vieta Rezultatas ir rekomendacija Įmitimas

A Pirštais liesti, nespaudžiant odos, prieš plaukų augimo kryptį krūtinės, nugaros, menčių sritis.

Nėra riebalinio audinio. Labai liesas.

B Pirštais liesti, nespaudžiant odos, prieš plaukų augimo kryptį krūtinės, nugaros, menčių sritis.

Labai mažai riebalinio audinio. Koreguoti mitybą, tikrinti kas 2 savaitės.

21 2 lentelės tęsinys

B Pirštais liesti, nespaudžiant odos, prieš plaukų augimo kryptį krūtinės, nugaros, menčių sritis.

Labai mažai riebalinio audinio. Koreguoti mitybą, tikrinti kas 2 savaitės.

Plonas, liesas.

C Pirštais liesti, nespaudžiant odos, prieš plaukų augimo kryptį krūtinės, nugaros, menčių sritis.

Per mažai riebalinio audinio, koreguoti mitybą, tikrinti po 1 mėn.

Liesas.

D Pirštais liesti, nespaudžiant odos, prieš plaukų augimo kryptį krūtinės, nugaros, menčių sritis ir palpacijos būdu įvertinti užpakalinių kojų būklę.

Riebalų kiekis normalus, pasiskirstęs tolygiai.

Labai geras įmitimas, idealus svoris.

E Pirštais liesti, nespaudžiant odos prieš plaukų augimo kryptį krūtinės, nugaros, menčių sritis ir palpacijos būdu įvertinti užpakalinių kojų būklę.

Koreguoti įmitimą didinant aktyvumą.

Nežymus viršsvoris.

F Pirštais liesti, nespaudžiant odos, prieš plaukų augimo kryptį krūtinės, nugaros, menčių sritis ir palpacijos būdu įvertinti užpakalinių kojų būklę. Šuo vizualiai sunkiai juda.

Taikyti aktyvumo didinimo priemones, koreguoti mitybą, tikrinti po 2 savaičių.

Vidutinis viršsvoris.

G Pirštais liesti, nespaudžiant odos, prieš plaukų augimo kryptį krūtinės, nugaros, menčių sritis ir palpacijos būdu įvertinti užpakalinių kojų būklę. Šuo vizualiai sunkiai juda.

Riebalinio audinio daug visose tirtose kūno vietose Koreguoti mitybą, aktyvumą pagal sudarytą individualų planą.

Labai didelis viršsvoris.

22

3. TYRIMO REZULTATAI

Siekiant įvertinti šunų antsvorį taikytos standartinės metodikos, įvertinta veislė, lytis, amžius, kastracija, svoris, įmitimo balas, papildomas ėdalas, ligos. Ištirta 20 šunų, iš kurių patinų buvo 11 (55 proc.), o kalių 9 (45 proc.,) skaičiuojant nuo bendro tirtų gyvūnų kiekio. Iš jų kastratai sudarė 70 proc., (p<0,05). Nustatyta, kad įmitimo balo vidurkis buvo 5,25±1,68, kai pasikliautinis intervalas (95% CI, 4,46 – 6,04). Šunų amžius vyravo nuo 1 iki 13 metų, amžiaus vidurkis 7,4, kai pasikliautinis intervalas buvo (95% CI 5,46 – 9,34). Patinų svorio vidurkis buvo 18,11±11,39 kg, kai pasikliautinis intervalas buvo (95% CI, 10,87-25,35. Kalių svorio vidurkis buvo 16,67±11,32 kg, kai pasikliautinis intervalas buvo (95% CI, 7,96 – 25,37) (p<0,05).

3.1.

Šunų antsvorio ir nutukimo tyrimas

1 pav. Šunų svorio palyginimas

40% 10% 50% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% 50% Procentai

23

Antsvorį turintys šunys buvo suskirstyti į viršsvorį turinčius ( 6-7 įmitimo balai ), nutukusius ( 8-9 įmitimo balai ) ir optimalaus svorio šunis (1 pav.). Analizuojant gautus duomenis matome, kad šunų kiekis su viršsvoriu ir nutukimu yra lygus optimalaus svorio šunų kiekiui. Taip pat, matome, kad šunų su viršsvoriu ( 6-7 įmitimo balai ) kiekis yra 4 kartus didesnis, nei nutukusių ( 8-9 įmitimo balai ) šunų kiekis (p<0.05).

2 pav. Svorio kaita veislinių ir mišrūnių šunų tarpe

Ištyrus veislinių šunų ir mišrūnų įmitimo laipsnį (2 pav.), gavome, kad veislės neturėjo koreliacijos, kad būtų galima nustatyti konkrečios veislės svorio kaitą. Tyrime dalyvavo: cvegšnauceris, kernterjeras, bulterjeras, biglis, labradoro retriveris, auksaspalvis retriveris, jegterjeras ir pekino veislės šunys. Pagal bendrą diagramą, apteiktame paveiksle nustatyta, kad veislinių šunų su antsvoriu yra daugiau, nei veislinių optimalaus svorio šunų. Tiriant mišrūnus, pastebėta, kad optimalaus svorio mišrios veislės šunų yra daugiau, nei antsvorį turinčių mišrūnų. (p<0,05).

40%

10% 15%

35%

24 3 pav. Šunų antsvorio analizė pagal lytį

Kaip matyti iš pateiktų rezultatų diagramoje (3 pav.), galime spręsti, kad antsvorį turinčių šunų pasiskirstymas tarp lyties yra vienodas. Pasiskirstymas tarp viršsvorį turinčių ( 6-7 įmitimo balai ) ir nutukusių ( 8-9 įmitimo balai ) tarp lyčių yra vienodas. Tačiau, lyginant bendrą šunų kiekį, matome, kad patinų yra daugiau, o patelių mažiau, tai reiškia, kad antsvorį turinčių patelių kiekis procentaliai yra didesnis, nei patinų ( p<0,05).

20% 5% 20% 20% 5% 30% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% Procentai Patelės turinčios antsvorį Optimalaus svorio patelės Patinai turintys antsvorį Optimalaus svorio patinai

25 4 pav. Kastracijos įtaka svorio pokyčiui pagal lytį antsvorį turintiems šunims

Ištyrus šunų kastracijos duomenis (4 pav.) matome, kad esant dideliam šunų kastracijos procentui, kastruotų patinų kiekis sudaro daugumą. Antsvorį turinčių kastruotų ir nekastruotų patelių kiekis skiriasi tik 10 proc., kai antsvorį turinčių kastruotų ir nekastruotų patinų skirtumas - 30 proc. Galima spręsti, kad patinams kastracija turi įtaką antsvoriui. Patelėms kastracija, taip pat turi įtaką antsvoriui, bet ne tokią ryškią pagal gautus duomenis (p<0,05).

70% 30% 40% 10% 30% 20% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% Procentai Patelė Patinas

Bendras šunų skaičius

26 5 pav. Kastracijos įtaka svorio didėjimui pagal lytį ir veislę antsvorį turintiems šunims

Atliktame tyrime (5 pav.) matome, kad didžioji dalis gyvūnų yra kastruoti, bet atsižvelgiant į veislės rodiklius, nustatoma, kad kastruotų, viršsvorį turinčių veislinių, šunų yra daugiau, nei kastruotų optimalaus svorio šunų. Viršsvorį turinčių mišrūnų tarpe, kastracijos įtaką nutukimui nenustatyta (p<0,05).

Kastruotuos

Visos rūšys Kastruoti

Veisliniai Kastruoti

Mišrūnai Nekastruotuos

Visos rūšis Nekastruoti

Veisliniai Nekastruoti Mišrūnai

27 6 pav. Šunų antsvorio palyginimas amžiaus grupėse

Suskirsčius antsvorį turinčius gyvūnus į 2 grupes (6 pav.), matome ryškią amžiaus 8> dominavimą. Analizavus turimus duomenis galima spręsti, kad didžioji antsvorį turinčių gyvūnų dalis yra vyresni, nei 8 metų amžiaus. Matoma ryški vyresnio amžiaus įtaka šunų svorio augimui.

7 pav. Šunų turinčių antsvorį palyginimas pagal lytį ir amžiaus grupes

28

Grafike palyginama antsvorį turinčių patinų ir patelių išsidėstymą amžiaus grupėse (7 pav.). Pastebima tendencija, kad tiek patinų, tiek patelių vyresnėje amžiaus grupėje yra daugiau, nei jaunesnėje. Patinų kiekis vyresnių nei 8 metų amžiaus grupėje yra 4 kartus didesnis, nei jaunesnėje amžiaus grupėje. Patelių atžvilgiu vyresnėje amžiaus grupėje patelių yra daugiau, bet skirtumas ne toks didelis.

8 pav. Kastracijos įtaka amžiaus grupėse šunims turintiems viršsvorį

Suskirsčius kastruotus antsvorį turinčius šunis į amžiaus grupes (8 pav.), pastebėta, kad daugiau, nei pusė antsvorį turinčių gyvūnų yra kastruoti. Didžiausią dalį sudaro kastruoti, vyresni nei 8 metai šunys, kurie sudaro didžiausią rizikos grupę. Galima spręsti, kad kastracija yra vienas iš pagrindinių viršsvorį skatinančių rizikos veiksnių vyresnėje amžiaus grupėje (p<0,05).

29 9 pav. Sergamumo paplitimas tarp antsvorį turinčių šunų

Ištyrus ir nustačius įvairias antsvorį turinčių šunų ligas (9 pav.) gauta didelė ligų įvairovė: šlapimo pūslės ir inkstų konkrementai, otitas, piometra, gastroenteritas, babeziozė, malasezinis dermatitas, kaklinė išvarža ir keletas sveikų gyvūnų. Kadangi neaptikta pasikartojančių ligų, negalima daryti išvados, dėl antsvorio įtakos būdingų susirgimų formavimesi. Atlikus bendrą antsvorį turinčių šunų sergamumo grafiką, matome, kad didžioji antsvorį turinčių šunų dalis turėjo sveikatos problemų, todėl galime spręsti, kad liga, taip pat turi įtaką gyvūnų antsvoriui (p<0,05).

10 pav. Šunų svorio vyravimas priklausomai nuo papildomo ėdalo maistas nuo stalo 20%

80%

Sveiki šunys Sergantis šunys

40% 5% 25% 30% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45%

Gauna maistą nuo stalo Negauną maisto nuo stalo Gauna maistą nuo stalo Negauną maisto nuo stalo Šunys su antsvoriu Optimalus svorio šunys

30

Tiriant šunų su antsvorio koreliacija su papildomo ėdalo ( maisto nuo stalo ) gaunamumu (10 pav.), pastebėta, kad didžioji dalis antsvorį turinčių augintinių šunų gauna maistą nuo stalo. Lyginant su optimalaus svorio šunimis, rezultatai yra atvirkštiniai, nes didžioji optimalaus svorio šunų negauną papildomo ėdalo (maisto nuo stalo ) (p<0,05).

11 pav. Papildomo ėdalo ( skanėstai ) įtaka svoriui

Analizuojant grafiką (11 pav.) yra matoma, kad didžioji dalis antsvorį turinčių šunų gauna skanėstus, kai atvirkščiai proporcingai didžioji dalis optimalaus svorio šunų negauna skanėstų. Gauti duomenys ryškiai parodo papildomo ėdalo (skanėstų) reikšmingumą šunų antsvoriui (p<0,05).

3.2.

Kačių antsvorio ir nutukimo tyrimas

Siekiant įvertinti kačių antsvorį vadovautasi standartinėmis metodikomis, įvertinant jų veislę, lyti, amžių, kastraciją, svorį, įmitimo balą, papildomą ėdalą, ligas. Ištirta 20 kačių, iš kurių patinų buvo 16 (80 proc.), o patelių 4 (20 proc.) skaičiuojant nuo bendro tirtų gyvūnų kieki. (p<0,05). Iš jų kastratai sudarė 95 proc.. (p<0,05). Nustatyta, kad įmitimo balo vidurkis 5,45±1,76, kai pasikliautinis intervalas (95% CI, 4,63 – 6,27). Kačių amžius vyravo nuo 1iki 16 metų, amžiaus vidurkis 6,6±4,64, kai pasikliautinis intervalas buvo (95% CI 4,43 – 8,77). Patinų svorio vidurkis buvo 5,65±1,57 kg, kai pasikliautinis intervalas buvo (95% CI, 4,82 – 6,48). Patelių svorio vidurkis buvo 4,88±2,93 kg, kai pasikliautinis intervalas (95% CI, 0,22 – 9,53).

70% 30% 20% 80% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% Procentai

Šunys su antsvoriu Optimalus svorio šunys

31 1 pav. Kačių svorio palyginimas

Atlikus turimų duomenų analizę (1 pav.), matoma, kad optimalaus svorio kačių tyrime dalyvavo daugiau, nei kačių turinčių antsvorį. Tačiau, analizuojant kates, turinčias antsvorį matome, kad trečdalis visų antsvorį turinčių kačių sudaro nutukusios katės ( įmitimo balai 8-9 ) ir dvigubai daugiau kačių su viršsvoriu ( įmitimo balai 6-7).

2 pav. Antsvorio pasireiškimas tarp veislinių ir mišrūnių kačių

30% 15% 55% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% Procentai

Katės su antsvoriu Optimalaus svorio katės Viršsvoris ( 6-7 įmitimo balai) Nutukimas ( 8-9 įmitimo balai) Optimalus svoris

56%

44%

32

Tyrimo metu analizuojant veislines ir mišrūnes kates (2 pav.), pastebima, kad antsvorį turinčių kačių skaičius pasiskirstė tolygiai. Nustatytos įvairios kačių veislės: meino meškėnas, britų trumpaplaukis, keli egzotai, persas, tačiau neužfiksuotas joks dėsningumas. Sudarius veislinių ir mišrūnų diagramą matoma, kad antsvorį turinčių veislinių kačių yra 12 proc. daugiau, galima daryti prielaidą, kad veislinės katės turi didesnį polinkį į antsvorį ir patenką į padidintos rizikos grupę.

3 pav. Viršsvorį turinčių kačių patelių ir patinų santykis

Tyrime dalyvavusių kačių antsvorį turinčių patinių yra ženkliai daugiau, negu patelių (3 pav.). Santykis yra 4:1. Diagramoje matoma ryškus patinų dominavimas antsvorį turinčių kačių tarpe (p<0,05).

11% 89%

33 4 pav. Antsvorį turinčių kačių paskirstymas pagal amžiaus grupes ir veislę

Atlikus analizę pagal amžiaus grupes antsvorį turinčioms katėms (4 pav.), pastebima, kad amžiaus grupėje (1-7 m.) didžiausią nutukimo riziką sudaro antsvorį turinčios katės mišrūnės. Amžiaus grupėje vyresnių, nei 8 metai kačių, dominuoja antsvorį turinčios veislinės katės.

5 pav. Fizinio krūvio įtaka kačių svoriui

22% 33% 33% 11% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% Procentai Amžius 1-7 m. Amžius 8+ m.

Veislininės katės su antsvoriu Mišrūnės katės su antsvoriu

45% 55% 89% 64% 11% 36% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% Procentai Išeina į lauką Neišeina į lauką

Bendras kačių skaičius

34

Analizavus priklausomybę nuo kačių išėjimo į lauką ir kačių svorio kaitos (5 pav.), nustatyta, kad neišeinančios į lauką, turinčios mažą fizinį aktyvumą, katės yra labiau linkusios į nutukimą, nei į lauką išleidžiamos katės. Fizinio krūvio įtaką svoriui pastebima, kad iš 45 proc. bendro kačių su antsvoriu kiekio, net 89 proc. neišeina į lauką. Galima teigti, jog neišeinančios į lauką katės, turinčios mažą fizinį krūvį, yra labiau linkusios į antsvorį ir sudaro didelę rizikos grupę (p<0,05).

6 pav. Kastracijos įtaka svorio didėjimui pagal lytį

Esant dideliam visų gyvūnų kastravimo procentui, nekastruotos patelės į tyrimą nepateko. Atlikto tyrimo metu (6 pav.) nustatyta kastracijos įtaka antsvoriui. Diagramoje matoma, kad iš 95 proc. kastruotų antsvorį turinčių kačių, net 78 proc. yra patinai. Jie sudaro didžiausią rizikos grupę svorio kitime, dėl kastracijos (p<0,05).

95% 5% 78% 11% 11% 0% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Procentai Patelės su antsvoriu Patinai su antsvoriu

Bendras kačių skaičius

35 7 pav. Viršsvorio ir nutukimo palyginimas amžiaus grupėse

Tiriant kaip susijęs amžius su viršsvoriu, gyvūnai buvo suskirstyti į grupes (7 pav.). Analizuojant gautą diagramą, pastebima tendencija, kad didžioji dalis jaunesnių gyvūnų, amžiaus grupėje (1-7 m.), patenka prie viršsvorio ( 6-7 įmitimo balų ), o vyresnių kaip 8 m. amžiaus kačių grupėje vyrauja nutukusių ( 8-9 įmitimo balų ) daugiau, nei jaunesnių. Galima daryti prielaidą, jog katės esančios jaunesnėje 1-7 m. amžiaus grupėje, su amžiumi turi didelę riziką nutukti.

8 pav. Papildomo ėdalo ( konservai ) įtaka svoriui

11% 44% 22% 22% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% 50%

Viršsvoris ( 6-7 įmitimo balai) Nutukimas ( 8-9 įmitimo balai)

Pr o c e n ta i Amžius 1-7 m. Amžius 8+ m. 25% 20% 20% 35% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% Procentai

Katės su antsvoriu Optimalaus svorio katės

36

Pagal atliktą tyrimą nustatyta, kad katės gaunančios papildomo ėdalo ( konservų ) (8 pav.) turi nežymų polinkį turėti viršsvorį. Tačiau, analizuojant optimalaus svorio kates, matoma, kad didžioji dalis optimalaus svorio kačių - negauna konservų.

9 pav. Kačių svorio vyravimas priklausomai nuo papildomo ėdalo ( maistas nuo stalo )

Išanalizavus surinktus duomenis apie papildomą ėdalą ( maistą nuo stalo ) (9 pav.) matoma ryški tendencija, tarp antsvorį turinčių kačių ir gaunamo maisto nuo stalo. 70 proc. tirtų kačių gauna maistą nuo stalo ir didžioji dalis iš jų turi antsvorį. Pastebima aiški priklausomybė tarp gaunamo papildomo ėdalo ir kačių svorio kitimo. Kadangi mityba yra labai svarbi svorio kontrolei, tai galima teigti, kad tai yra vienas iš didžiausių rizikos faktorių katėms (p<0,05).

40% 5% 30% 25% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45%

Gauna maistą nuo stalo Negauna maisto nuo stalo Gauna maistą nuo stalo Negauna maisto nuo stalo

Katės su antsvoriu Optimalaus svorio katės

P

roc

ent

37 10 pav. Sergamumo paplitimas tarp viršsvorį turinčių kačių

Ištyrus ir nustačius įvairias antsvorį turinčių kačių ligas (10 pav.) gauta didelė ligų įvairovė: alerginis dermatitas, cistitas, blusinės alergijos, inkstų nepakankamumas, paranalinių liaukų uždegimas, policistinė inkstų liga ir keletas sveikų gyvūnų. Kadangi neaptikta pasikartojančių ligų, negalima daryti prielaidos, dėl antsvorio įtakos būdingų susirgimų formavimuisi. Tačiau sudarius bendrą antsvorį turinčių kačių sergamumo grafiką, matome, kad didžioji antsvorį turinčių kačių dalis turėjo sveikos problemų. Galime spręsti, kad antsvoris gali būti rizikos veiksniu įvairioms ligoms pasireikšti ir katėms (p<0,05).

11%

89%

38

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Įvertinus šunų antsvorį pagal lytį, gauti rezultatai rodo, kad tarp tyrime dalyvavusių antsvorį turinčių šunų patelių yra daugiau, nei patinų. Anglijoje, Vokietijoje ir Amerikoje atliktuose tyrimuose nustatyta, kad kalės yra labiau linkusios į nutukimą negu patinai. Moteriškos lyties atstovai sudarė 60 proc. nutukusių gyvūnų (14). Analizėje gauti rezultatai sutampa, su literatūroje aprašoma medžiaga.

Išanalizavus šunų kastracijos duomenis, gauti rezultatai rodo, kad kastruotiems patinams yra šiek tiek didesnė riziką į nutukimą, lyginant su patelėms. Pagal (12) kastracija padidina nutukimo tikimybę patinams, o ypatingai patelėms. Nutukimo dažnumas kastruotiems gyvūnams yra 32 proc., ir 15 proc. nekastruotiems abiem lytims (12). Įvertinus ir palyginus literatūros duomenis, matome, kad rezultatai yra panašūs, tik, kad tyrime nustatyta didesnė rizika patinams, o ne patelėms.

Atlikus tyrimą, ir suskirsčius šunis į 2 grupes ( 1-7 m. ir 8> m. ) pastebima ryški tendencija vyresnės amžiaus grupės dominavimas antsvorio turinčių šunų tarpe. Didžiausia dalis antsvorį turinčių šunų, buvo vyresni, nei 8 m. amžiaus, o likę - jaunesni. Lyginant su literatūros duomenimis nutukimas nustatytas tik 6 proc. 9 – 12 mėn. šunims, bet 40 proc. suaugusiems šunims (13). Vidutinis diagnozės amžius šunims yra 5 – 8 metai. Virš 9 metų – 70 proc. šunų yra nutukusių. Gauti rezultatai yra labai panašūs į literatūroje pateiktus duomenis.

Apibendrinus gautus rezultatus, dėl sergamumo paplitimo antsvorį turinčių šunų tarpe gauname, kad didžioji dalis antsvorį turinčių šunų turėjo įvairius susirgimus, bet nebūtinai susijusius su nutukimu. Pagal (46) nutukimas paveikia sveikatą neigiamai ir gyvūnas turi padidintą riziką sirgti įvairiomis ligomis.

Apskaičiavus antsvorį turinčių šunų priklausomybę nuo papildomo ėdalo (maisto nuo stalo ir skanėstų) matome, kad šunys gaunantys maistą nuo stalo ir gaunantys skanėstų patenka į padidintos rizikos grupę nutukimui. Pagal (12) antsvoriui turi didelę įtaką gaunamas maistas nuo stalo ir įvairūs skanėstai, kai šeimininkai neapskaičiuoja gaunamo energijos kiekio (22).

Atlikus antsvorį turinčių kačių tyrimą nustatyta, kad iš visų tyrime dalyvavusių kačių 45 proc. turėjo antsvorį. Suskirsčius į įmitimo grupes, 30 proc. kačių turėjo viršsvorį (6-7 įmitimo balai) ir 15 proc. ( 8-9 įmitimo balai). Taigi, pagal (47) nuo 20 iki 50 proc. kačių kitose šalyse yra pakitusio svorio, arba nutukusios katės. 2016 metų APOP informacija, kad apie 58 proc. Amerikoje laikomų kačių turi antsvorį. Tyrimo metu gauti rezultatai atitinka literatūroje aprašytus atvejus.

39

publikacijoje pateikta informacija, teigiama, kad veislinės katės yra mažiau linkusios į nutukimą, nei mišrūnės katės. Gauti tyrimo rezultatai skiriasi, nuo kitų autorių gautų rezultatų.

Pastebėta ryškus antsvorio dominavimas patinų tarpe. Lyginant su literatūroje atliktuose tyrimuose, pastebėta, kad patinai turi viršsvorį ir nutukimu serga dažniau nei patelės (48). Gauti duomenys lyginant su aptartos literatūros duomenimis yra panašūs.

Atlikus fizinio krūvio analizę kačių svoriui, nustatyta, kad didžioji dalis kačių kurios neturi fizinio aktyvumo, neišleidžiamos į lauką - turi antsvorį, o didžioji dalis kačių išleidžiamų judėti į lauką – neturi. Pagal literatūroje pateiktus duomenis (49) mažas kačių aktyvumas yra vienas iš svarbių veiksnių įtakojantis nutukimą ir ligas. Gauti tyrimų duomenys sutampa su mokslinėje literatūroje aptartais rezultatais.

Kastracijos įtaka nutukimui tiesiogiai koreliuoja su patinų lytimi. Tyrime didžioji dalis kastruotų patinų turėjo antsvorį. Pagal užsienio šalių mokslinę literatūrą (48) kastracija turi didelę įtaką augančiam patinų svoriui, sumažėja aktyvumas ir padidėja apetitas. Analizuotų duomenų rodikliai atitinka literatūroje nagrinėtus duomenis.

Įvertinus gautus duomenis lyginant antsvorį turinčias kates pagal amžiaus grupes ir veislę, gauta, kad didžioji dalis antsvorį turinčių kačių yra 1-7 m. amžiaus grupėje, o žiūrint pagal veislę, tai daugiausia mišrūnių patenką į jaunesnę amžiaus grupę ir didžioji dalis veislinių - į vyresnę amžiaus grupę. Mokslininkų atliktuose tyrimuose nustatyta, kad kačių nuo 5 iki 11 metų amžiaus polinkis į nutukimą yra didžiausias (48). Amžiaus polinkis į nutikimą nustatytas įvairus, nepilnai atitinkantis literatūros duomenų.

Sudarius įvairius grafikus papildomo ėdalo ( maistas nuo stalo ir konservai ) gauti duomenys rodo, kad kačių gaunančių papildomą ėdalą ir turinčių antsvorį kiekis yra didesnis, nei negaunančių ir turinčių antsvorį. Skanus maistas nuo stalo, skanėstai ir beribis pašaro kiekis yra priskiriami prie vienų iš galimų nutukimą sukeliančių veiksnių (50). Statistiniai duomenys atitinka literatūroje aptartus rezultatus.

40

IŠVADOS

1. Įvertinus šunų ir kačių įmitimo laipsnį pagal BCS metodiką gauta, kad šunų įmitimo balo vidurkis yra 5,25± 1,68, kačių įmitimo balo vidurkis – 5,45± 1,76. Antsvorį turinčių šunų buvo 50 proc. tirtų šunų. Antsvorį turinčių kačių buvo 45 proc. tirtų kačių.

2. Išsiaiškinus šunų nutukimo priežastis nustatyta, kad:

1.1. veisliniai šunys linkę į antsvorį labiau, nei mišrūnai šunys; 1.2. patelės yra labiau linkusios į nutukimą, nei patinai;

1.3. vyresni nei 8 m. šunys turi didesnę riziką į svorio augimą, nei jaunesni; 1.4. patinams kastracija turi didesnę įtaką, nei patelių svorio kaitai;

1.5. papildomai duodamas ėdalas turėjo didelę įtaką nutukimui. 2. Išsiaiškinus kačių nutukimo priežastis nustatyta, kad:

2.1. veislinės katės buvo labiau linkusios į nutukimą, nei mišrūnės; 2.2. patinai turėjo žymiai didesnę riziką sirgti nutukimu, nei patelės;

2.3. katės 1-7m. amžiaus grupėje turėjo didesnę riziką nutukti, nei vyresnio amžiaus katės; 2.4. patinams kastracija turėjo didesnę įtaką, nei patelėms;

2.5. papildomas ėdalas darė didelę įtaką kačių antsvoriui;

2.6. fizinio krūvio negaunančios katės, turėjo didesnę tikimybę nutukti.

3. Gyvūnų nutukimo pasekmės pasireiškė įvairiomis su viršsvoriu susijusiomis ligomis, traumomis, padidinta rizika operacijų metu, gyvenamojo laikotarpio sutrumpėjimu, susilpnėjusiu imunitetu. 4. Antsvorį turintys gyvūnai turi didesnę riziką susirgti įvairiomis, nebūtinai su nutukimu

susijusiomis ligomis.

4.1. Dažniausiai pasitaikančios šunų ligos esant nutukimui yra: ortopedinės problemos, vėžiniai susirgimai, kardiorepiratoriniai susirgimai, šlapimo takų sutrikimai, diabetas.

41

PASIŪLYMAI IR REKOMENDACIJOS

1. Normuoti ir kontroliuoti augintinių gaunamo ėdalo paros kiekį, kartu apskaičiuojant gaunamo papildomo ėdalo duodamą energiją.

2. Šerti tik kokybišką pašarą pagal gyvūno funkcinius reikalavimus ir aktyvumą.

3. Susipažinti su kastracijos pasekmėmis, o nusprendus gyvūną kastruoti atsižvelgti į sulėtėjusią medžiagų apykaitą ir parinkti tinkamą ėdalo tipą.

4. Augintiniui sulaukus senatvės (<8 m.) atsižvelgti į mažesnį organizmo energijos poreikį ir išnaudojimą.

5. Augintiniams suteikti galimybę būti fiziškai aktyviems, skatinant juos judėti, bėgioti, žaisti. 6. Stengtis vengti duoti maisto nuo žmonių stalo, geriau duoti specializuotų skanėstų.

7. Augintojams rekomenduojama susipažinti su prieinama BCS metodika ir ją bandyti taikyti augintiniams, siekiant išvengti viršsvorio.

42

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. German AJ. The growing problem of obesity in dogs and cats. The WALTHAM International Nutritional Sciences Symposia. 2006.

2. Gossellin J, Wren JA, Sundreland SJ. Canine obesity - an overview. J Vet Pharmacol Therap. ; 30: p. 1-10.

3. McGreevy PD, Thomson PC, Pride C, Fawcett A, Grassi T, Jones B. Prevalence of obesity in dogs examined by Australian veterinary practices and the risk factors inolved. Vet Rec. 2005; 156: p. 695-707.

4. Laflamme DP. Obesity in dogs and cats: Whats wrong with being fat? Companion animal symposium. 2015 January 20.

5. Carciofi AC, Gonçalves KNV, Vasconcellos RS, Bazolli RS, Brunetto MA. A weight loss protocol and owners participation in the treatment of canine obesity. Cienc. 2005; 35(6). 6. Stafford KJ, Mellor D, Kane EP. The Sciences of Animal Welfare. 2006.

7. Wozniak SE, Gee LL, Wachtel MS, Frezza EE. Adipose tissue: The new Endocrine organ? A reviwc article. Dig Dis Sci. 2009; 54: p. 1847-1856.

8. Kershaw E, Flier JS. Adipose tissue as an endrocine organ. J Clin Endocrinol Metab. 2004; 89: p. 2548-2556.

9. Edney AT. Study of obesity in dogs visiting veterinary practices in the United Kingdom. Vet Rec. 1970;(118): p. 391-6.

10. Mason E. Obesity in pet dogs. Vet Rec. 1970;(86): p. 612-6.

11. Fettman MJ, Stanton CA, Banks LL, Hamar DW, Johnson DE. Effects on neutering on body rate, metabolic rate and glucose tolerance in domestic cats. Veterinary Science. 1997; 62. 12. Robertson ID. The association of exercise, diet and other factors with owner-perceived obesity

43

13. Glickman LT, Sonnenschein EG, Glickman NW, Donoghue S, Goldschmidt MH. Pattern of diet and obesity in female adult pet dogs. Vet Clin Nutr. 1995; 2: p. 6-16.

14. Jerico MM, Scheffer KC. Epidemiological aspects of obese dogs in the city of Sao Paulo. Clinica Veterinária. 2002.

15. Root MV, Johnston SD, Olson PN. Effect of prepuberal and postpuberal gonadectomy on heat production measured by indirect calorimetry in male and female domestic cats. Am J Vet Res. 1996. p. 371-374.

16. Hoenig M, Ferguson DC. Effect of neutering on hormonal concetrations and energy requirements in cats. Am J Vet Med Res. 2002; 63: p. 634-9.

17. Harper EJ, Stack DM, Watson TDG, Moxham G. Effect of feeding regimens on body weight composition and condition socre in cats following ovariohysterectomy. J Small Anim Pract. 2001; 42: p. 433-8.

18. Flynn MF, Hardie EM, Armstrong PJ. Effect of ovariohysterectomy on maintenance energy requirements in cats. Jam Vet Med Assoc. 1996; 209: p. 433-8.

19. Kanchuk ML, Backus RC, Calvert CC, Morris JG, Rogers QR. Weight gain in gonadectomized normal and lipoprotein lipase-deficient male domestic cats results from increased food intake and not decreased energy expenditure. J Nutr. 2003; 133: p. 1866-74.

20. Houpt KA, Hintz HF. Obesity in dogs. Canine Pract. 1978; 5: p. 54-8.

21. Burkholder WJ, Toll PW, Thatcher CD, Reimillard RL, Raudebush P, Morris ML, et al. Small animal clinical nutrition 4th edition Institute KMM, editor.: Topeka; 2000.

22. Kienzle E, Bergler R, Mandernach A. Comparison of the feeding bahaviour of the man-animal relationship in owner of normal and obese dogs. J Nutr. 1998; 128: p. 2779-82.

23. Lawler DF, Evans RH, Larson BT, Spitznagel EL, Ellersieck MR, Kealy RD. Influence of lifetime food restriction on causes, time and predictors of death in dogs. J Am Vet Med Assoc. 2005; 226: p. 225-31.

44

25. Janicki AM, Sendecka H. Pathological rupture of the cranial cruciate ligament in dogs. Medycyna Weterynaryjna. 1991.

26. White RAS, Williams JM. Trhaceal collapse in the dog - is there really a role for surgery? A survey of 100 cases. J Small Anim Pract. 1994; 35: p. 191-6.

27. Rocchini AP, Moorehead C, Wentz E, Deremer S. Obesity-induced hypertension in the dog. American Heart Association. 1987; 9(6). p. 64-68.

28. Bailhache E, Ouguerram K, Gayet C, Krempf M, Siliart B, Magot T, et al. An insulin-resistant hypertriglyceridaemic normotensive obse dog model: assessment of insulin resistance by the euglycaemic hyperinsulinaemic clamp in compination with the stable isotope technique. J Anim Physiol Anim Nutr (Berl). 2003; 87: p. 86-95.

29. Pittas AG, Joseph NA, Greenberg AS. Adipocytokines and insulin resistance. J Clin Endocrinol Metab. 2004; 89.

30. Fiser RH, Beisel WR, Rollins JB. Decreased resistance against infectious canine hepatitis in dogs fed a high-fat ration. Am J Vet Res. 1972; 33: p. 713–19.

31. Chikamune T, Katamoto H, Nomura K, Ohashi F. Serum lipid and lipoprotein concentration in obese dogs. J Vet Med Sci. 1995; 57: p. 595-8.

32. Diez M, Michaux C, Jeusette I, Baldwin P, Istasse L, Biourge V. Evolution of the blood parameters during weight loss in eperimental obese Beagle dogs. J Anim Physio Nutr (Berl). 2004; 88: p. 166-71.

33. Sonnenschein EG, Glickman LT, Goldschmidt MH, McKee LJ. Body conformation, diet and risk of breast cancer in pet dogs: cause-control study. Am J Epidemiol. 1991; 133: p. 694-703. 34. Alenza MDP, Rutteman GR, Pena L, Beynen AC, Cuesta P. Relation between habitual diet and

canine mammary tumors in case-control study. J Vet Intern Met. 1998; 12: p. 132-9.

35. Alenza MDP, Pena L, Castillo Nd, Nieto AI. Factors influencing the incidence and prognosis of canine mammary tumours. J Small Anim Pract. 2000; 41: p. 287-91.

45

37. Scarlett JM, Donoghue S, Saidla J, Wills J. Overweight cats: prevalence and risk factors. Int J obes Relat Metab Disord. 1994; 18: p. 22-8.

38. Allan FJ, Pfeiffer DU, Jones BR, Esslemont DHB, Wiseman MS. A cross-sectional study of risk factors for obesity in cats in New Zealand. Preventive Veterinary Medicine. ; 46(3). p. 183–196.

39. Nelson RW, Himsel CA, Feldman EC, Bottoms GD. Glucose tolerance and insulin response in normal weight and obese cats. Am J Vet Res. 1990; 51.

40. Feldhahn JR, Rand JS, Martin G. Insulin Sensitivity in Normal and Diabetic Cats. Journal of Feline Medicine and Surgery June. 1999; 1(2): p. 107-115.

41. Clarke SP, Bennett D. Feline osteoarthritis: a prospective study of 28 cases. Journal of small animal practice. 2006. p. 439–445.

42. Clutton RE. The medical implications of canine obesity and their relevance to anaesthesia. Br Vet J. 1988; 144: p. 8-21.

43. Goethem BEV, Rosenweldt KW, Kirpensteijn J. Monopolar versus bipolar electrocoagulation in canine laparoscopic ovariectomy: a nonrandomized prospective, clinical trial. Vet Surg. 2003; 32.

44. Laflamme DP. Development and validation of a body condition score system for dogs. Canine Pract. 1997; 22: p. 5-10.

45. Laflamme DP. Development and validation of a body condition score system for cats: a clinical tool. Feline Pract. 1997; 25: p. 13-18.

46. Behn A. The obesity epidemic and its cardiovascular consequences. Current Opinion in Cardiology. 2006; 21(4). p. 353–360.

47. Courcier EA, Thomson RM, Mellor DJ, Yam PS. An epidemiological study of environmental factors associated with canine obesity. Journal of Small Animal Practice. 2010; 51(7): p. 362– 367.

46

49. Deng P, Grant RW, Swanson KS. Physical activity level of adult cats with varied feeding frequency. British Journal of Nutrition. 2011; 106(S1): p. 166-169.