LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERUNARIJOS AKADEMIJA Veterinarijos fakultetas

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERUNARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Studentės Augustinos Vaitkutės

Eksterjero savybių įtaka pieninių veislių karvių produktyvumui ir

tešmens sveikumui

The influence of exterior characteristics for milk production and

udder health of dairy cows

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas:

doc. dr. Renata Japertienė

DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ VEISIMO IR MITYBOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Eksterjero savybių įtaka pieninių veislių karvių produktyvumui ir tešmens sveikumu“:

1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurių nėra nurodyta darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

2015 – 01 – 13 Augustina Vaitkutė (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu Lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2015 – 01 – 13 Augustina Vaitkutė (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

2015 – 01 – 13 doc

.

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

2015 – 01 – 13 Prof. dr. Vida Juozaitienė (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

TURINYS

2. 2. Karvių eksterjero ir produktyvumo rodiklių tarpusavio ryšys ... 9

2. 3. Karvių ilgaamžiškumo ir eksterjero tarpusavio ryšiai ... 11

2. 4. Karvių eksterjero ir tešmens sveikumo rodiklių tarpusavio ryšys ... 12

2. 5. Karvių eksterjero įtaka somatinių ląstelių skaičiui karvių piene ir mastito pasireiškimui ... 15

2. 5. 1. Karvių eksterjero ir somatinių ląstelių skaičiaus piene tarpusavio ryšys ... 15

2. 5. 2. Karvių eksterjero įtaka mastito pasireiškimui ... 15

3. TYRIMO METODIKA ... 19

3. TYRIMO REZULTATAI ... 22

3.1. Pieninių karvių tešmens eksterjero, produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičių piene vidutiniai rodikliai ... 22

3. 2. Pieninių karvių tešmens eksterjero savybių, produktyvumo ir tešmens sveikumo rodiklių tarpusavio ryšius ... 23

3.3. Skirtingų veislių karvių produktyvumo ir tešmens sveikumo rodiklių tarpusavio ryšiai 33 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 36

IŠVADOS ... 39

SANTRAUKA

Darbo pavadinimas: Eksterjero savybių įtaka pieninių veislių karvių produktyvumui ir tešmens sveikumui.

Darbą atliko: Augustina Vaitkutė, Veterinarijos fakultetas, Vetarinarinė medicina. Darbo vadovas: doc. dr. Renata Japertienė

Tiriamasis darbas atliktas Lietuvos sveikatos ir mokslų universitete ir Lietuvos pieninių galvijų ūkiuose 2011 – 2014 metais.

Darbo struktūra: įvadas, literatūros apžvalga, tyrimo metodika, darbo rezultatai ir jų

aptarimas, išvados. Darbą sudaro 44 puslapių, 16 lentelių, 6 paveikslai.

Baigiamojo darbo tikslas: Įvertinti eksterjero savybių įtaka pieninių veislių karvių

produktyvumui ir tešmens sveikumui.

Baigiamojo darbo uždaviniai: Įvertinti pieninių karvių tešmens eksterjero,

produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičių piene rodiklius, tešmens eksterjero savybių, produktyvumo ir tešmens sveikumo rodiklių tarpusavio ryšius, skirtingų veislių karvių produktyvumo ir tešmens sveikumo rodiklių tarpusavio ryšius, karvių produktyvumo rodiklių ryšys su somatinių ląstelių skaičiumi.

Buvo ištirta 955 karvių 2-juose pieno ūkiuose laikomų karvių produktyvumo ir tešmens sveikumo rodikliai. Eksterjero rodikliai vertinti linijiniu metodu patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 3D–399. Kiekvieno požymio išsivystymas buvo vertinamas skalėje nuo 1 iki 9 balų (žr. 1 lentelę), kurie parodo atitinkamo požymio biologinius kraštutinumus. Įvertinta 100 I laktacijos karvių tešmens eksterjeras 2-6 laktacijos mėnesiais.

Tyrimo rezultatai: Įvertinus pieninių karvių produktyvumą nustatyta, kad vidutinis

pieno kiekis per laktaciją buvo 5095,18 kg, pieno kiekis per parą 25,34 kg, pieno riebumas 4,63 proc.(p>0,05), pieno baltymingumas 3,58 proc. (p>0,05),, somatinių ląstelių skaičius karvių piene 330,25 tūkst./cm3_{. (p>0,05). Įvertinus pieninių karvių tešmens eksterjero savybių,} produktyvumo ir tešmens sveikumo rodiklių tarpusavio ryšius nustatyta, kad didesnio produktyvumo karvių pieno sudėties rodikliai buvo mažesni, tačiau jos labiau linkę sirgti tešmens uždegimu – jų SLS piene didesnis. Labiausiai ekesterjero savybės įtaką darė pieno kiekiui per laktaciją ir SLS piene. Didžiausias pieningumas ir SLS piene nustatytas karvėms, kurių tešmens eksterjero savybės įvertintos 5-6 balais. Mažesnis pieno kiekis buvo primelžtas iš karvių, kurių tešmens eksterjero rodikliai buvo įvertinti mažiausiais (iki 4 balų) ir didžiausiais (7-8 balais). Mažesnis SLS buvo nustatytas karvių, kurių tešmens eksterjero rodikliai buvo įvertinti 3 - 4 balais (išskyrus tešmens raiščio tvirtumą, kurio įvertinimas buvo 7-8 balais), piene. Įvertinus skirtingų veislių karvių somatinių ląstelių skaičių piene nustatyta, kad mažiausias somatinių ląstelių skaičius (129,75 tūkst./cm3_{) buvo Angelų veislės karvių} piene (p>0,05), didžiausias - Lietuvos juodmargių veilės karvių piene (356,31 tūkst./cm3), (p>0,05). Didėjant karvių pieno kiekui, didėja ir somatinių ląstelių skaičius piene, kas rodo, produktyvesnės karvės labiau linkę susirgti tešmens uždegimu.

SUMMARY

Augustina Vaitkutė – student, Veterinary Faculty.

Advisor – dr. Renata Japertienė

Job title: The influence of exterior characteristics for milk production and udder health of

dairy cows.

Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Veterinary Faculty, Department of Animal Nutrition and Department of food, Tilžės g. 18, Kaunas

The research work was accomplished in 2011 – 2014 years of studies. Volume of the research work – 44, 16 tables, 6 pictures.

Goal of work: Assess of the influence of exterior characteristics for milk production and

udder health of dairy cows.

Goal of thesis: Rate dairy cows udder exterior, productivity and somatic cell count

indicators udder exterior features, performance and udder health indicators links between different breeds of cows udder health indicators and peer relationships, cow productivity in connection with somatic cell count. Exterior indicators were assessed by the linear method that is approved by Minister of Agriculture of the Republic of Lithuania with order No. 3D-399 in 12th June, 2012. Each character development was evaluated on a scale from 1 to 9 points, which indicates the character’s biological extremes. It was estimated 100 I lactating cows udder exterior in 2-6 months of lactation.

Research Results: The evaluation of the dairy cow productivity shows that the average

quantity of milk during the lactation was 5095.18 kg, (p>0,05), quantity of milk per day is 25.34 kg, milk fat content of 4.63 per cent, milk protein content of 3.58 per cent, (p>0,05), somatic cell count in cow milk 330.25 thousand /cm3(.(p>0,05) ). After the evaluation of dairy cow udder exterior features, it was set that the productivity and and udder health indicators interrelations found that the higher productivity of cow milk composition indicators were smaller, but they are more likely to suffer from inflammation of the udder, because their milk SCC greater. Most exterior properties were influenced for the volume of milk during the lactation and milk SCC. The highest milk yield and milk SCC was set for those cows with udder exterior properties were evaluated 5-6. A smaller quantity of milk comes mainly from cows with udder exterior indicators were assessed at the lowest (up to 4 points) and the largest (7-8 points). Lower SCC in milk was established for those cows which udder exterior indicators were assessed in 3-4 points (except for udder cleft, whose rating was 7-8 points). The evaluation of the different varieties of cow somatic cell count found that the lowest somatic cell count (129.75 thousand/cm3),(p>0,05) was the angels cows' milk, the largest - Lithuanian Black Veil cow's milk (356.31 thousand./cm3), (p>0,05). Increasing the amount of milk the cows, and increasing number of somatic cells, indicating productive cows are more likely to get sick udder inflammation.

ĮVADAS

Pieną ir iš jo pagamintus pieno produktus žmonės vartoja nuo seno. (Gudonis, 2002). Pienas – labai sudėtinga biologinė sistema, susidedanti iš daugiau kaip 200 dalių. Be to, sudedamosios dalys nėra stabilios, jos priklauso nuo daugelio veiksnių. (Захарова, 2003).

Kokybišką pieną galima gauti tik aukštos genetinės vertės sveikos karvės ir taikant pažangias karvių šėrimo bei laikymo technologijas. Lietuvoje selekcinis darbas orientuojamas į galvijų primilžį bei pieno riebumo, ypač baltymingumo didinimą. Pieno primilžis ir sudedamosios dalys yra pagrindiniai kiekybiniai požymiai, veikiami daugelio genų ir aplinkos sąlygų (Jukna, 1998, Klaas et al., 2005). Pieninės veislininkystės pradžioje pagrindinis selekcijos akcentas buvo primilžio didinimas. Šiuolaikinėje gyvulių veislininkystėje viena iš svarbiausių selekcijos efektyvumo priemonių yra veislinės vertės nustatymas pagal ūkiškai naudingus požymius (Christian, 2004).

Pieno ūkiuose gerinami žolynai, diegiamos pažangios žolinių pašarų ruošimo, karvių šėrimo ir laikymo technologijos. Vis dėl to, dėl didelio krūvio trumpėja karvių amžius, tad jų pakaitai reikalingos produktyvios, sveikos ir gerai išsivysčiusios telyčios. (Paulauskas E. 2012). Pastaruoju metu pieninių galvijų populiacijoms kuriami karvių tešmens sveikumo rodiklių paveldimumo įvertinimo modeliai ir pagal BLUP metodą nustatoma genetinė galvijų vertė (Nielsen et al., 2000; Mark et al., 2000; Powell et al., 2002; Klaas et al., 2005; Kiiman et al., 2005; Miglior et al., 2005; Mark et al., 2005).

Tešmens morfologinėms savybėms didelį poveikį daro somatinių ląstelių skaičius, susijęs su mastitu, todėl atsirado būtinybė į tai atsižvelgti vykdant karvių selekciją (Amin et al., 2002). Tarpusavio ryšį tarp tešmens morfologinių savybių ir tešmens sveikumo tyrinėjo daugelis mokslininkų (Christensen, 1998; Gulyas, Ivancsics, 2002; Umzay et al., 2003). Patogeniniai mikroorganizmai į pieno liauką patenka per spenio kanalą, kraują arba limfą (Japertas,2000; Rudejevienė ir kt., 2011). Slaptas ir klinikinis mastitas taip pat gali būti karvių neapsivaisinimo priežastimi. (Fourichon et al., 2000; Tilaitis ir kt., 2006; Klimienė ir kt., 2011).

Siekiant ir toliau efektyviai gerinti veisles, turi būti ruošiamos ir įgyvendinamos ilgalaikės programos, veikla remiama tiek valstybės institucijų, tiek asociacijų, ūkininkų, mokslininkų. Turi būti vykdoma aktyvi švietėjiška veikla. Mūsų galvijai yra ir Lietuvos nacionalinis turtas, istorinis – kultūrinis paveldas, kurį turime saugoti (Kuosa, 1996).

Darbo tikslas: Įvertinti eksterjero savybių įtaką pieninių veislių karvių produktyvumui

ir tešmens sveikumui.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti pieninių karvių tešmens eksterjero, produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičių piene rodiklius;

2. Įvertinti pieninių karvių tešmens eksterjero savybių, produktyvumo ir tešmens sveikumo rodiklių tarpusavio ryšius;

3. Įvertinti skirtingų veislių karvių produktyvumo ir tešmens sveikumo rodiklių tarpusavio ryšius;

4. Įvertinti pieninių karvių produktyvumo rodiklių ryšys su somatinių ląstelių skaičiumi.

2. LITERATŪROS APŽVALGA

2. 1. Karvių eksterjeras

Gyvulio eksterjeras - tai išorinė išvaizda, kūno sudėjimas. Daugelis eksterjero bruožų yra paveldimi, todėl būdingi tik tam tikros veislės ir tipo gyvuliams. Eksterjero vertinimas ir jo gerinimas yra labai aktuali tema pienininkyste užsiimantiems ūkininkams. Pagal gyvulio eksterjerą galima spręsti apie gyvulio produktyvumą, sveikatos būkle, ilgaamžiškumą. (Selvenienė, 2012).

Eksterjero vertinimas ir jo gerinimas yra labai aktuali tema pienininkyste užsiimantiems ūkininkams, nes nuo jo priklauso karvės sveikatingumas, ilgaamžiškumas, iš jos gaunamos produkcijos kiekis bei kokybė. Ūkininkai, norėdami gerinti bandos kokybę, turėtų žinoti, kaip ir kurias karves reikėtų atrinkti veislei, įvertinus eksterjerą pasiliekant geriausias, o kurias išbrokuoti. (Misiūnas 2011m.)

Karvių eksterjeras nuo 1993 m. vertinamas linijiniu metodu pagal 9 taškų skalę: 1 ir 9 taškais vertinami didžiausi biologiniai požymių nukrypimai. Pagal šį metodą karvių eksterjero kiekvieno požymio išsivystymas tarp kraštutinių nukrypimų vertinamas pagal vieningą, tiesią, linijiniu būdu didėjančią skalę, nepriklausomai nuo požymio selekcinės reikšmės. Be standartinių 14-os visoms ES šalims privalomų eksterjero požymių, atsižvelgiant į mūsų šalies pieninių galvijų dabartinės selekcijos poreikius, papildomai vertinami dar 5 požymiai. Tolimesnės selekcijos eigoje papildomi eksterjero požymiai, kurie, priklausomai nuo veislinio darbo sėkmės, gali būti nebeanalizuojami ir vertinama tik 14 standartinių eksterjero požymių.

Lietuvoje pastaruoju metu vertinamas tik rinktinių karvių (būsimų veislinių bulių motinų) ir tikrinamųjų bulių dukterų ir jų bendraamžių eksterjeras. Karvių eksterjerą vertina

atitinkamų galvijų veislių ekspertai, rekomenduojami asociacijų. Vertinami pieninių karvių eksterjero požymiai skirstomi į tris grupes: bendrą kūno sudėjimą, galūnes bei tešmens morfologines ir fiziologines savybes apibūdinančius požymius. (N. Gaidžiūnienė, 2013)

Vertinami eksterjero požymiai skirstomi į 3 pagrindines grupes:

1. Požymiai, apibūdinantys bendrą kūno išsivystymą: aukštis, krūtinės plotis, kūno gylis, pieninis tipas, įmitimas, užpakalio plotis, užpakalio kampas. Už tai skiriama 30 proc. bendro vertinimo.

2. Galūnės: užpakalinių kojų forma, užpakalinių kojų pastatymo kampas, kulno sąnarys, nagos aukštis (pėdos kampas), eisena. Skiriama 30 proc. bendro vertinimo.

3. Tešmuo: tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas, priekinių ir užpakalinių spenių išsidėstymas, spenių ilgis ir storis, tešmens gylis, tešmens užpakalinės dalies aukštis, tešmens raiščio tvirtumas. Skiriama 40 proc. bendro vertinimo.

Karvių eksterjero linijinių požymių, jų įvertinimo skalė, kraštutinės ribos ir svertiniai koeficientai atskirų požymių grupių bendram įvertinimui pateikiami lentelėje. (http://www.pienoukis.lt/karviu-eksterjero-vertinimas/; prieiga 2014-11-20)

Pieno tipo karvė, be gero kūno sudėjimo, turi turėti tvirtas kojas ir taisyklingą stovėseną, nes tai sąlygoja jos ilgaamžiškumą. Tvirtos galūnės ypač svarbios, kai karvės laikomos tvartuose palaidos. Apie galūnių stovėsenos taisyklingumą sprendžiama pagal kulno sąnario vidinį kampą. Kai užpakalinių galūnių pastatymo kampas labai status – pastatymas; kai kojos tarsi patrauktos po pilvu – kardiškas“ pastatymas, jis ypač nepageidautinas, nes sąlygoja galūnių silpnumą. Pieno tipo, tvirtos konstitucijos, sveikų karvių nagos yra tamsios, blizgančios, neišskėstos, pėdos apimtis nedidelė (apie 17 cm), kulno sąnarys sausas, nepaburkęs. Galūnės tvirtumą iš dalies sąlygoja ir nagos–čiurnos kampas, jis vertinamas pagal užpakalinių galūnių nagos ir čiurnos kampą žemės atžvilgiu. Nepageidautinos čiurnos, kai nagos karvei stovint ir čiurnos kampas mažesnis nei 450. (Lietuvos juodmargių genealogija 2004).

Vienas svarbiausių pieninių karvių vertės rodiklių – tešmuo. Pieningos karvės tešmuo yra didelis, talpus, jo priekinė dalis gerai pritvirtinta prie papilvės, užpakalinė tešmens dalis aukšta, pieno venos ryškios. Pieno tipo karvių tešmuo turi sutalpinti daug pieno, todėl turi būti pakankamai gilus ir turėti tvirtą tešmens raištį. Ar tešmens raištis yra tvirtas, sprendžiama pagal vidurinės tešmens linijos, dalijančios tešmenį į dvi dalis, ryškumą – kuo linija ryškesnė, tuo tešmens raištis tvirtesnis. (Gaidžiūnienė, 2013)

Tinkamiausias yra tvirtai raiščiais prisitvirtinęs prie pilvo sienos tešmuo. Kuo tešmuo daugiau išsiplėtęs į priekį, tuo didesnė jo apimtis, tuo tvirčiau jis prisitvirtinęs prie pilvo sienos. Toks tešmuo vyresniame amžiuje rečiau nukąra (Stankūnienė ir kt., 2008).

Tešmens morfologiniai ir fiziologiniai rodikliai yra vieni svarbiausių. Nuo jų labai priklauso karvių pieno produkcija (White, Vinson, 1975). Tarpusavio ryšio supratimas tarp tešmens morfologinių rodiklių ir pieningumo gali padėti įvesti naujų aspektų į dabartines pieninių galvijų veisimo schemas. Tešmens ir spenio morfologija yra paveldima. Tyrimai rodo keletą svarbių ryšių tarp tešmens anatomijos ir pieningumo (Seykora, McDauiel, 1986; Vanraden et al., 1990; Rogers Spencer, 1991). Šios žinios gali padėti pagerinti galvijų bandų genetinį produktyvumo potencialą ir sveikatą (Weiss, 2004).

Pagrindiniai eksterjero trūkumai:

1. Bendro kūno išsivystymo. Apakimas, buliška galva, dviguba ketera, kuprotumas, įlinkusi nugara, įlinkęs juosmuo, aukštas uodegos prisegimas, stogo formos užpakalis, krūtinės įsmaugimas už menčių, nebūdinga veislei spalva.


2. Galūnių. Alkūnės išplėstos į šalis ir atsikišęs į priekį peties mentės sąnarys, priekinės kojos X formos, purios nagos, šviesios nagos, didelis tarpas tarp nagų.


3. Tešmens. Įgimta ketvirčių atrofija, speniai nukreipti į šalis arba į priekį, nelygus tešmens dugnas, pridėtiniai speniai, kriaušės formos speniai, butelio, piltuvėlio formų speniai, raumeningas, riebalingas tešmuo. (Misiūnas, 2011).

2. 2. Karvių eksterjero ir produktyvumo rodiklių tarpusavio ryšys

Pieninių galvijų pieno kiekis ir pieno sudėtis yra svarbiausi ekonominiai rodikliai, tačiau kiti požymiai, ypač melžimo savybės, ilgaamžiškumas, atsparumas ligoms ir reprodukcinės savybės taip pat yra ekonomiškai svarbūs (Ilahi et al., 2004) Karvių pieno kiekis, riebumas ir baltymingumas ekonomiškai yra svarbiausios pieninių galvijų savybės daugeliui pasaulio ūkininkų (Klaas et al., 2005).

Karvės pieningumas priklauso nuo jos genetinių galimybių ir aplinkos veiksnių. (Oltenacu, Algers, 2005). Pieno produkcija gali būti papildoma laikotarpio po atsivedimo karvės būklės diagnostinis rodiklis. Pastaraisiais metais Lietuvoje laisvu ūkininkų pasirinkimu dauguma karvių kontroliuojamos At metodu. Tai vienas ekonomiškesnių metodų, kai kontrolės asistentai fiksuoja tik vieno paros melžimo duomenis, pažymėdami intervalus tarp melžimų, o produktyvumas per parą apskaičiuojamas taikant periodiškai koreguojamus koeficientus (Palas & Orth, 1989). At yra ir vienas tiksliausių produktyvumo apskaitos metodų; tikslesnis tik A4, kai kas mėnesį fiksuojami visi paros melžimų duomenys (Wiggans, 1981; Hargone & Gilbert, 1984; Norman et al., 1999). Pastebėta, kad sergant ketoze per laktaciją vidutiniškai netenkama iki 3 kg pieno per parą (Fourichon et al., 1999). Pieno sumažėja 2–4 savaitės iki karvei susergant ketoze, todėl šis požymis gali būti svarus argumentas vertinant karvės sveikatą (Rajala-Schultz et al., 1999). Teigiama, kad ketoze sergančių karvių pienas riebesnis ir

baltymingesnis (Duffield et al., 1997). Jei karvės intensyviau mobilizuoja energijos atsargas, yra didesnė rizika sirgti tešmens uždegimu. Tokių karvių piene sumažėja laktozės, proteinų ir šlapalo koncentracija (Rezamand et al., 2007).

Pienas susideda iš daugiau kaip 200 sudėtinių dalių (Urbienė S 2006). Pienas – tai daugiakomponentė nepastovios sudėties ir itin sudėtinga sistema, kurios dispersinėje terpėje, t. y. vandenyje, yra ištirpusi ir nevienodai pasiskirsčiusi dispersinė fazė – sausosios pieno medţiagos (lipidai, baltymai, angliavandeniai, mineralinės medţiagos ir biologiškai aktyvios medţiagos – vitaminai, fermentai, hormonai, imuninės medžiagos ir kt.) Karvių pieno cheminė sudėtis nėra pastovi, o atskirų komponentų kiekis skirtingas (Gudonis A 2007).

Pieno riebalai - tai mišinys trigliceridų, t.y. glicerolio ir riebiųjų rūgščių esterių. Riebalai yra viena iš svarbiausių pieno sudėtinių dalių. Jie lengvai asimiliuojami ir žmogaus organizmui reikalingi kaip energijos šaltinis. Riebalai piene sudaro smulkius rutulėlius, matomus tik per mikroskopą, apsuptus plona plėvele, neleidžiančia jiems sulipti. Riebalų rutulėlių dydis labai svarbus perdirbant pieną. Kuo jie didesni, tuo geriau išsiskiria separuojant pieną, greičiau sumušamas sviestas ir mažiau riebalų patenka į pasukas. Rutulėlių didumas priklauso nuo karvės veislės, laktacijos fazės ir individualių savybių. Riebalų rutulėlių plėvelėse yra baltymų, fosfolipidų (lecitino ir kefalino), vitaminų (A, D, E ir kt.), fermentų (fosfazės ir kt.), metalų (vario, geležies ir kt.) ir kitų komponentų. (Gaidžiūnienė, 2013)

Pieno kokybės rodikliai priklauso nuo šėrimo, melžimo reikalavimų užtikrinimo, nuo karvės sveikatos. Pienas – labai sudėtinga biologinė sistema, o jo sudedamosios dalys nėra stabilios ir priklauso nuo daugelio veiksnių, taip pat ir nuo karvės sveikatos (Sloth et al., 2003). Labai svarbus rodiklis yra pieno riebalų ir baltymų santykis. Tai yra gautus pieno riebumo rezultatus reikia padalinti iš pieno baltymingumo rezultatų. Pvz. jeigu pieno riebumas - 4,2 proc., o baltymingumas - 3,5 proc., tai santykis bus 1,2 proc. Šis santykis yra optimalus šviežiapienei karvei (iki 2 mėn. po apsiveršiavimo). Tai parodo, kad karvė neserga pagrindinėmis ligomis. Parezė po apsiveršiavimo − viena labiausiai paplitusių medžiagų apykaitos ligų, kurią sukelia kalcio, fosforo kiekio sumažėjimas karvių kraujo serume. Hipokalcemija ir hipomagnemija pažeidžia organus ir sistemas (Horst, Goff, Reinhardt, 1994)

Mokslininkai teigia, jog karvės susirgimas mastitu priklauso nuo trijų veiksnių: karvės, aplinkos, mikroorganizmo. Nurodoma, kaip svarbi aplinka, t. y. kaip laikoma, kaip šeriama, melžiama, kokios klimatinės ir higieninės sąlygos. Kaip rizikos faktorius veršiavimasis vasaros metu ir labai geras karvės įmitima (Leslie, 1996; Rupp et al., 2000).

Kurios yra būdingos po apsiveršiavimo. Jei gautas santykis yra mažesnis nei 1,2 ir jei jis yra 1 ar mažesnis, tokiu atveju galima įtarti acidozę - rūgštingumo padidėjimas karvės skrandyje. Priešingas variantas, kai gautas pieno riebalų ir baltymų santykis yra 1,5 ir daugiau, galima įtarti ketozę. (Antanaitis, 2012).

2. 3. Karvių ilgaamžiškumo ir eksterjero tarpusavio ryšiai

Dėmesys galvijų atrankai pagal eksterjero požymius gali būti naudingas siekiant padidinti karvių produktyvumą, sumažinti ankstyvą jų brokavimą ir padidinti bandos pelningumą.( Pryce et al. 1998)

Vyrauja bendras sutarimas, kad pieninių galvijų selekcija pagal pieno kiekį, sumažino ilgaamžiškumą (Pryce et al. 1998) ir sukėlė vaisingumo problemų. (Roxström et al. 2001; Berry et al. 2003). Nuolat didėjantis pieno produktyvumas ir blogėjanti karvių sveikata, tarptautiniu mastu lėmė, kad didesnis dėmesys būtų kreipiamas ir kitus atrankos rodiklius (Berry ir kt. 2004).

Galvijų selekcija iš pradžių buvo vykdoma pagal fenotipą, pasirenkant, tik geriausius, kad jų palikuonys turėtų geriausius fenotipo požymius. (Berry ir kt. 2004)

Pastarųjų metų moksliniais tyrimais nustatyta, kad pieninių galvijų ilgaamžiškumas labai glaudžiai susijęs su genotipu ir eksterjeru. Mokslininkė Małgorzata Morek-Kopeć su grupe tyrėjų (2012 m.) nustatė, kad didžiausią įtaką karvių ilgaamžiškumui turi kūno gylis, krūtinės plotis ir pieninis tipas. Dadpasand su bendrautoriais (2008 m.) teigė, kad tokie karvių eksterjero požymiai kaip tešmens gylis, užpakalinių kojų pastatymo kampas teigiamai koreliuoja su ilgaamžiškumu, o nukrypimai nuo optimalaus šių požymių įvertinimo padidina ankstyvojo brokavimo riziką. (http://www.pienoukis.lt/karves-naudinga-atrinkti-pagal-eksterjera/ preiga 2014-11-21)

Pieninių galvijų ilgaamžiškumui nustatyti dažniausiai naudojamas parametrinis eksponentinių pasiskirstymų tipas, pvz., Weibull (Ducrocq et al., 1999). Mokslininkai nustatė statistiškai reikšmingus (p<0,0001) abiejų tirtų karvių populiacijų ūkinio naudojimo trukmės ir karvių ūgio, stambumo, pieninio tipo teigiami genetinės koreliacijos koeficientus. (Ducrocq et al., 1999).

Vertinant karvių užpakalio matmenis, lemiančius veršiavimosi pobūdį, nustatyta, kad abiejų populiacijų karvių ūkinio naudojimo trukmė neigiamai koreliavo su jų užpakalio kampu (p<0,0001). Tirti ir analizuoti karvių eksterjero požymių genetinę koreliaciją su ūkinio naudojimo trukme tikslinga, nes šalyje nustatyta statistiškai patikima (p<0,001) veislės įtaka karvių ūkinio naudojimo trukmei: juodmargių ji sudarė 9,2 proc., o žalųjų ir žalmargių - 3,78 proc. (Juozaitienė ir kt., 2004). Lietuvos juodmargių karvių užpakalio kampo įvertinimo vidurkis yra 5 balai ir atitinka optimalų. (K. J. Saikevičius ir V. Juozaitienė, 2004).

Karvių ūkinio naudojimo trukmės ir užpakalio kampo genetinė koreliacija buvo statistiškai reikšminga (p<0,0001) - abiejų populiacijų karvių neigiama (r=-0,024 juodmargių ir r=-0,163 žalųjų ir žalmargių). Vadinasi su labiau nuleistu užpakaliu karvės, įvertintos didesniais balais, bandose eksploatuojamos trumpiau. Tokius pat tyrimų rezultatus gavo ir kitų

šalių autoriai (Larroque, Ducrocq, 2001; Perez-Cabal, Alenda, 2002; Perez-Cabal et al., 2006). Tvirtos kojos, taisyklinga stovėsena sąlygoja gyvulio ilgaamžiškumą. Lietuvos juodmargių populiacijos karvių užpakalinių kojų formos, kulno sąnario, nagos aukščio, nagos čiurnos aukščio vidutinis įvertinimas buvo 1,5 - 2,9 balų mažesnis už optimalų (Saikevičius, Juozaitienė, 2004). Nustatėme, kad abiejų populiacijų karvių užpakalinių kojų forma, apie kurią sprendžiama pagal atstumą tarp kulno sąnarių (0,01 - 0,037), nagos aukštis (0,034 - 0,057) ir nagos bei čiurnos kampas (0,067 - 0,07) neženkliai teigiamai, bet statistiškai patikimai (p<0,0001) genetiškai koreliuoja su jų ūkinio naudojimo trukme. (Rogers et al., 1988; Setati et al 2004).

2. 4. Karvių eksterjero ir tešmens sveikumo rodiklių tarpusavio ryšys

XIX a.pradžioje iš ėsmės pasikeitė požiūris į pieninių galvijų selekciją, kadangi dėmesys buvo kreipiamas ne tik į pieno kokybę, bet ir į kiekį (Van Raden 2004). Kokybės sąvoka šiais laikais yra išplėsta ir atsižvelgiama ne tik į gamybą, bet ir pieno poveikį žmogaus sveikatai, gyvūnų gerovę ir aplinką. (Broom & Johnson 2000; Broom 2006).

Tešmens fiziologinės savybės priklauso nuo daugelio veiksnių (amžiaus, laktacijos, karvių pieningumo ir kt.). Dėl karvių tešmens uždegimo atvejų gausėjimo ir jo biologinio poveikio ūkininkai patiria daugiausia nuostolių (Shook G.E., MSchutz .M, 1994.; Seegers H., Fourichon C., 1997) Tiek klinikinio, tiek slaptojo mastito ekonominė reikšmė apima pieno produkcijos ( Lescourret F., J. B. Coulon 1994.). Jurij Lavrinovič, Vida Juozaitienė, Jonas Kutra, Renata Japertienė, Algirdas Kanapeckas realizavimo praradimą, veterinarinio gydymo kaštus, karvių brokavimo dažnumą ir ūkinio naudojimo trukmės mažėjimą (Rupp R., Boichard D 1999).

Nustatytas glaudus ryšys tarp polinkio sirgti mastitu ir morfologinių tešmens savybių. Karvių speniai turi būti ilgesni kaip 4 cm, nes nuo spenių ir melžimo įrangos melžiklių susilietimo ploto priklauso, kaip tvirtai melžikliai laikosi ant spenių melžimo metu. Jei speniai yra per ilgi, melžiant spaudimo takto metu pospeninėje melžiklio kameroje kinta vakuumo lygis ir pablogėja melžimo kokybė, padidėja mastito rizika. Atrenkant karves veislei, reikia atkreipti dėmesį ir į spenių storumą. Pageidaujamas spenių storis: pirmaveršių – 2,4–2,5 cm, suaugusių karvių – 2,7–2,8 cm. (Juozaitienė, 2014).

Patogiausia melžti karves, kai speniai yra cilindro formos, vienodai išsidėstę, per daug nenukrypę į šonus ar į priekį. Nepageidautina, kai tarpas tarp spenių labai didelis, speniai išsidėstę ketvirčių dugno pakraščiuose arba kai tarpas labai mažas ir speniai arti vienas kito Melžiant karves svarbu spenių ilgis ir jų storis. Patogiausia melžti karves, kai pirmaveršių spenių ilgis 5,0–5,5 cm, suaugusių – 5,5–6,0 cm, storis: pirmaveršių 2,4–2,5 cm, suaugusių – 2,7-2,8 cm. (Gaidžiūnienė, 2013).

1 lentelė. Karvių eksterjero linijinio vertinimo skalės

Rodiklis Atskaitos taškas: Įvertinimas, balais:

Tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas

Priekinės tešmens dalies prisitvirtinimas prie pilvo sienos.

Šis vertinimas nėra patikimas

1–3 Silpnai prisitvirtinęs ir nukaręs 4–6 Vidutiniškai prisitvirtinęs 7–9 Ypatingai tvirtas, prigludęs prie

papilvės

Priekinių spenių išsidėstymas

Vertinama priekinių spenių padėtis nuo tešmens ketvirčio

centro.

1–3 Ketvirčio išorėje 4–6 Ketvirčio viduryje

7–9 Ketvirčio viduje

Spenių ilgis

Priekinių spenių ilgis.

1–3 Trumpi 4–6 Vidutiniai

7–9 Ilgi

Spenių storis Priekinių spenių storis. 2,3 – 2,7 Vidutiniai 1,8 – 2 Ploni 2,9 – 3 Stori

1 lentelė. Karvių eksterjero linijinio vertinimo skalės (tęsinys)

(http://www.pienoukis.lt/karviu-eksterjero-vertinimas-iv-dalis/, prieiga 2014-12-01)

Lietuvoje iš viso kasmet brokuojama apie 4 proc. galvijų dėl galūnių, 13–14 proc. – dėl tešmens ligų. Pastaraisiais dešimtmečiais tiriant pieninių galvijų populiacijas nustatyta tendencija, kad dėl didėjančio karvių produktyvumo, deja, didėja karvių sergamumas tešmens uždegimu. Dėl karvių tešmens uždegimo atvejų gausėjimo ir jo biologinio poveikio ūkininkai patiria daugiausia nuostolių. (Juozaitienė, Anskienė, 2008.)

Rodiklis Atskaitos taškas: Įvertinimas, balais:

Tešmens gylis

Atstumas nuo žemiausios tešmens vietos grindų atžvilgiu,

matuojant Kulkšnies lygyje.

1 Žemiau kulkšnies; 2 Kulkšnies lygyje 5 Vidurkis; 9 Seklus Tešmens užpakalinės dalies aukštis

Vertinamas atstumas nuo apatinės vulvos dalies iki tešmens liaukinio audinio pradžios. Jis priklauso nuo

gyvulio aukščio 1–3 Labai žemas 4–6 Vidutinis 7–9 Aukštas Tešmens raiščio tvirtumas

Tešmens įsmaugimo gylis vertinamas ties tešmens dugno

užpakaline dalimi. 1 Išgaubtas į grindis (+1 cm) 4 Nežymiai įgaubtas (-1 cm) 7 Giliai įsirėžęs (-4 cm) Užpakalinių spenių išsidėstymas

Vertinama užpakalinių spenių padėtis nuo ketvirčio centro.

1–2 Ketvirčio išorėje 4–6 Ketvirčio viduryje

2. 5. Karvių eksterjero įtaka somatinių ląstelių skaičiui karvių piene ir

mastito pasireiškimui

2. 5. 1. Karvių eksterjero ir somatinių ląstelių skaičiaus piene tarpusavio ryšys

Somatinių ląstelių kiekio piene rodiklis yra vienas iš svarbiausių pastaruoju metu naudojamų daugelio veislių selekcinėse programose. Pirmą kartą pieno somatinės ląstelės aprašytos 1838 metais. (Turner, 1952)

Saugus maistas labai svarbus mūsų sveikatai ir darbingumui, o pienas ir jo produktai – vieni dažniausiai vartojamų. Kad užtikrintų parduodamo perdirbti pieno sudėtį ir kokybę, ūkininkai privalo laikytis superkamo pieno reikalavimų, pagal kuriuos SLS negali viršyti 400 tūkst./ml. (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 3D– 399).

Susirgimų karvių mastitu situaciją parodo kontroliuojamų karvių pieno kokybės tyrimai pagal SLS. Didesnis kaip 200 tūkst. ml somatinių ląstelių skaičius – pagrindinis indikatorius, rodantis, karvė jau serga mastitu. Nuo 1999 m. Lietuvoje įdiegus sistemą, pagal kurią už pieną atsiskaitoma pagal VĮ „Pieno tyrimai“ analizių rezultatus, iš bandų buvo eliminuotos karvės, kurių piene buvo didelis somatinių ląstelių skaičius ir kurio mažinimas buvo ekonomiškai nerentabilus (Klimienė ir kt., 2005, J. Rudejevienė, 2007).

Mažesnį SLS įtakoja aukštesnis ir tvirtesnis tešmens prisitvirtinimas ir mažesnis tarpas tarp spenių (Rogers G. W.1993)

Schulz taip pat paskaičiavo atitinkamas apytiksles koreliacijas tarp SLS ir šių požymių: tešmens gylio –0,28, priekinės tešmens dalies prisitvirtinimo –0,31 ir spenių išsidėstymo –0,21. Yong nustatė neigiamą koreliaciją tarp tešmens aukščio ir klinikinio mastito –0,28. (Schulz M., M. Van Raden P. m., 1993)

2. 5. 2. Karvių eksterjero įtaka mastito pasireiškimui

Mastitas – tešmens (pieno liaukos) uždegimas yra dažniausiai pasitaikanti melžiamų karvių liga. Dėl mastitų sumažėja pieno gamyba ir pasikeičia jo sudėtis, nepriklausomai nuo jame atsiradusių žmogaus sveikatai kenksmingų medžiagų pablogėja pieno dietinės ir technologinės savybės. Mastitas - viena svarbiausių pieninikystės ūkių ekonominių nuostolių priežasčių. Iki 70- 80 proc. dėl mastito patiriamų nuostolių sudaro subklinikinio mastito sukelti padariniai. Ekonominiai nuostoliai patiriami dėl produkcijos sumažėjimo ( 50-55 proc.); gydymo išlaidų ( 20-25 proc.); dėl karvių išbrokavimo (30-35proc.). (Veterinarijos gydytojo vadovas. 1991; Špakauskas V., Jodkonis L. 1998; Japertienė R., Japertas S. 2003). Melžiamos karvės tešmens uždegimu – mastitu gali susirgti bet kuriuo metų laiku ir laktacijos laikotarpiu. Jį dažniausiai sukelia melžimo technologijos pažeidimai, blogos kokybės pašarai ir pakratai,

nevisaverčiai racionai, netinkamos gyvulių laikymo sąlygos, vidaus organų ligos, netaisyklingos formos karvių tešmuo ir speniai. (Veterinarijos gydytojo vadovas. 1991; Špakauskas V., Jodkonis L. 1998; Japertienė R., Japertas S. 2003)

Tešmens uždegimas gali būti klinikinis (pastebimas) ir subklinikinis (slaptas). Subklinikinį mastitą ir padidėjusį somatinių ląstelių skaičių galima įveikti be antibiotikų. Gydymo sėkmė priklauso nuo mastito formos, eigos, priežasties, sukėlėjų savybių. Efektyviausias gydymas – ligos pradžioje. Mastito gydymas efektyvus, kai gera gyvulio bendra organizmo būklė. Esant klinikiniam mastitui, numelžus pirmąsias pieno čiurkšles į specialų puodelį su tamsia plokštele, matyti krešuliai, dribsniai, pieno spalvos pakitimai, gleivės ir kt. Subklinikinio mastito nustatymas pagrįstas fizikinių-cheminių, biologinių pieno savybių pakitimu, padidėjusiu somatinių ląstelių skaičiumi. Kiekvieno tešmens ketvirčio būklė vertinama kartą per mėnesį CMT ir kitais metodais. Tam tikslui iš karto pamelžus karvę imamas pieno pavyzdys ant pieno kontrolinės plokštelės ar testo lapelio. Kai reakcijos teigiamos, pieno tyrimo kontrolinės plokštelės duobutėje pienas sutirštėja, susidaro raudonos ar avietinės spalvos krešulys. (Deluyker et al., 2005).

Didėjant karvių produktyvumui, deja, didėja ir jų sergamumas tešmens uždegimu, dėl kurio pieno ūkiai patiria daugiausia nuostolių. Karvių sergamumą slaptuoju tešmens uždegimu galima nustatyti tiesiogiai ir netiesiogiai. Netiesiogiai jis gali būti nustatomas pagal melžimo savybes. Nustatytos genetinės koreliacijos rodo, kad pieno tekėjimo greitis susijęs somatinių ląstelių skaičiumi. Melžimo greičio intensyvumas susijęs su mažėjančiu darbo laiku, ženkliai mažinančiu melžimo kaštus, elektros energijos sąnaudas ir melžimo įrangos amortizaciją. Didesnis karvių melžimo greitis reikalauja mažesnių darbo sąnaudų gaminant pieną, tačiau per greitas melžimas nepageidautinas tešmens sveikumo požiūriu (ICAR, 2008).

Silpstant organizmui, silpsta visi apsauginiai organizmo barjerai, taip pat ir tešmens. Nusilpus tešmens apsauginiam barjerui, per spenio sfinkterį į tešmenį lengvai patenka mikroorganizmai, kurie daugindamiesi sukelia tešmens uždegimą. Apie 10–20 proc. karvės atsparumą tešmens uždegimui lemia ir genetiniai veiksniai. Karvės atsparumą tešmens uždegimui be aplinkos veiksnių nulemia ir genetiniai veksniai (apie 10 – 20 proc.). Skiriasi karvės leukocitų savybės, nulemiančios greitesnį mikroorganizmų10 sunaikinimą. Dažniau tešmens uždegimu serga karvės su ilgais speniais, silpnu tešmens raiščiu, dideliu tarpu tarp priekinių ir užpakalinių spenių ir kt. Jei karvės spenio galiukas su duobute, tai po melžimo jame lieka pieno lašas, kuriame sąlygos mikroorganizmams daugintis ypač geros (Japertienė R., Japertas S. 2003)

Tyrimais nustatyta, kad karvės mastitu dažniau serga tvartiniu laikotarpiu. Pagrindinė ligos priežastis tuo metu - prasta tvartų ventiliacija. Karvės išskiria daug šilumos ir drėgmės,

uždegimo sukėlėjams daugintis. Be to, tvartiniu laikotarpiu, karvės suėda mažiau pašarų, sumažėja produktyvumas, jos tampa jautresnės infekcijai. Blogai šeriamos karvės ne tik duos mažiau pieno, bet ir dažniau sirgs tešmens uždegimu. Labai dažnai tešmens uždegimu karvė suserga pirmąjį laktacijos mėnesį, kada pieno tešmenyje gaminasi ypač daug, o karvė dar nepajėgia suėsti reikiamo pašaro kiekio. Netinkamas melžimas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių karvės suserga mastitu. (Japertienė R., Japertas S. 2003)

Pastaruoju metu pastebima, kad kai kurių karvių spenių galiukai yra lygūs (buki) ar net su duobutėmis. Šis defektas yra paveldimas, ir daug iš užsienio įvežtų karvių turi tokių spenių defektų. Jei karvės spenio galiukas su duobute, tai po melžimo jame lieka pieno lašiukas, kuriame palanku daugintis mikroorganizmams. Jie patenka į tešmenį ir sukelia tešmens uždegimą. (http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=2078&z=93; preiga 2014-11-20)

Sukelėjo patekimas ligą gali sukelti dirginimas, traumos, bet pagrindinė priežastis yra bakterijos, kurių priskaičiuojama daugiau nei 135 rūšys (Malinowski et al., 2006; Tenhagen et al., 2006). Tyrėjų duomenimis, bandose, kur piene nustatomas didelis somatinis ląstelių skaičius (SLS), 79 proc. atvejų mastitą sukelia Staphylococcus ir Streptococcus genčių bakterijos (Keefe, 1997; Wilson, 2004). Apie Streptococcus agalactiae išplitimą bandose pateikiami skirtingi duomenys. B. A. Tenhagen ir grupės bendradarbių tyrimais (2006), šis sukėlėjas nustatomas 29 proc. tirtų mėginių. Pasak G. Köster (2004) ir J. D. Ferguson su grupe tyrėjų (2006) – 2,3–9,3 proc. A. Jemeljanovs (2000) nurodo, kad mastitą S. agalactiae gali sukelti 9,0–49 proc. visų atvejų. S. agalactiae į spenio kanalą patenka nuo melžėjų rankų, melžimo aparatų cilindrų, kraiko, taip pat hematogeniniu keliu. Kai mastitą sukelia S. agalactiae, somatinių ląstelių skaičius piene vidutiniškai siekia 857 tūkst. ml. Šis skaičius infekuotų bandų piene gali svyruoti nuo 366000 iki 2239000 ml. Jeigu mastitą sukelia gramneigiamos bakterijos kartu su S. agalactiae ir Arcanobacterium pyogenes, tai somatinių ląstelių skaičius yra didesnis nei 10 milijonų ml (Djabri et al., 2002; Bansal et al., 2005; Malinowski et al., 2006).

Sergančių karvių produkcija pradeda mažėti dieną prieš pasireiškiant klinikiniams požymiams, o produktyvumas per laktaciją sumažėja 1,31 kg pieno per dieną. Vykstant uždegiminiam procesui, tešmenyje intensyviai vystosi intersticinis jungiamasis audinys, tešmuo sukietėja. Ligai užsitęsus, ketvirtis atrofuojasi. Persirgusios karvės lieka streptokokų nešiotojomis (Ferguson et al., 2006). Mastitu sergančios karvės gydomos antimikrobiniais preparatais, švirkščiamais į tešmenį arba į raumenis.

Šalyse, kur labai didelis dėmesys skiriamas karvių mastitų profilaktikai, S. agalactiae sumažėjo (Makovec, Ruegg, 2003). Tuo tarpu Lietuvoje S. agalactiae infekcija nustatoma 12,9–23,7 proc. visų tiriamų karvių. Šie tyrimai sutampa su tyrimais atskirose fermose, kur

nustatyta, kad 13,49–14,28 proc. atvejų mastitą sukelia streptokokai, o kartu su stafilokokais – net 80,0 proc. (Ramanauskienė ir kt., 2008).

Mastitu sergančios karvės gydomos antimikrobiniais preparatais, švirkščiamais į tešmenį arba į raumenis. Kai mastitą sukelia streptokokai, gydymui dažniausiai naudojami siauro veikimo spektro antibiotikai – natūralūs ir pusiau sintetiniai penicilinai, eritromicinas, linkomicinas. Be jų, ypač esant mišriai infekcijai, taikomi ir plataus veikimo spektro antibiotikai – tetraciklinai, gentamicinas, ampicilinas ar cefalosporinai (Deluyker et al., 2005). Dažnai sergančioms mastitu karvėms gydyti skiriama ne vienas, o iš karto keli, kompleksiškai veikiantys antibiotikai. Kombinuotas gydymas taikomas norint sustiprinti antimikrobinį poveikį, stabdyti atsparių mikroorganizmų plitimą, taip pat sumažinti toksiško antibiotiko dozę. Intensyviai ir ekstensyviai naudojant keletą skirtingų klasių antimikrobinių medžiagų, joms vystosi mikroorganizmų atsparumas. M. Roesch su grupe mokslininkų (2006), atlikę antimikrobinio atsparumo tyrimus, konstatavo, kad tiek pramoninėse, tiek tradicinėse melžiamų karvių fermose (pastarosiose ribojamas antibiotikų naudojimas) mastito sukėlėjų atsparumas antibiotikams buvo panašus. A. Pitkälä su kitais tyrėjais (2004) nurodo, kad Suomijoje per 1995–2001 metus mastitų paplitimo stebėjimo laikotarpį streptokokai išliko jautrūs laktaminiams antibiotikams.

Somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimo priežastimi gali būti ir stresas (Japertas, 1999). Stresas – organizmo fiziologinė ir psichinė įtampa, atsirandanti dėl įvairių dirgiklių: mechaninių (melžimo taisyklių, dienotvarkės nesilaikymas, tešmens plovimas šaltu vandeniu, girdymas šaltu vandeniu, triukšmas ir kiti), fizinių (netinkama temperatūra ir oro drėgnis patalpose), cheminių (padidėjusi kenksmingų dujų koncentracija gyvulių laikymo patalpose ir kiti), grubaus elgesio (Rushen ir kt.; 1999). Dėl nuolatinių stresų silpsta karvių, ypač produktyviųjų, organizmo atsparumas, tešmens apsauginės funkcijos ir pieno baktericidinės savybės, susidaro palankios sąlygos mikroorganizmams patekti į pieno liauką ir ten vystytis. Kaip atsakas į padidėjusį bakterijų ir jų apykaitos produktų kiekį, piene padidėja somatinių ląstelių skaičius, sumažėja karvių produktyvumas (Japertas, 1998).

3. TYRIMO METODIKA

Mokslinis – tiriamasis darbas atliktas 2011-2014 metais Lietuvos sveikatos mokslų universitete Veterinarijos Akademijos Gyvūnų veisimo ir mitybos katedroje ir 2 pieno ūkiuose.

Tyrimo metu buvo vertinta karvių:

1. Tešmens eksterjero rodikliai: tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas, priekinių spenių išdėstymas, spenių ilgis, spenių storis, tešmens gylis, tešmens užpakalinės dalies aukštis, tešmens raiščio tvirtumas, užpakalinių spenių išdėstymas;

2. Produktyvumo rodikliai: pieningumas (kg), pieno riebumas (proc./kg), baltymingumas (proc./kg);

3. Tešmens sveikumo rodiklis: somatinių ląstelių skaičius piene.

Karvių tešmens eksterjero rodikliai vertinti 2-juose pieninių galvijų ūkiuose. Karvių produktyvumo duomenys gauti iš VĮ „Kaimo verslo plėtros ir informacijos centras“ ir VĮ „Pieno tyrimai“. Produktyvumo ir tešmens sveikumo rodiklių tyrimai buvo atliekami kartą per mėnesį kontrolinio melžimo metu VĮ „Pieno tyrimai“.

Eksterjero rodikliai vertinti linijiniu metodu patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 3D–399. Kiekvieno požymio išsivystymas buvo vertinamas skalėje nuo 1 iki 9 balų (žr. 1 lentelę), kurie parodo atitinkamo požymio biologinius kraštutinumus. Įvertinta 100 I laktacijos karvių tešmens eksterjeras 2-6 laktacijos mėnesiais.

2 lentelė. Karvių tešmens eksterjero požymiai ir jų vertinimas balais Požymiai Vertinimo skalė

1 9

1. Tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas silpnas tvirtas 2. Priekinių spenių išsidėstymas platus siauras

3. Spenių ilgis trumpi ilgi

4. Spenių storis ploni stori

5. Tešmens gylis gilus negilus

6. Tešmens užpakalinės dalies aukštis žemas aukštas 7. Tešmens raiščio tvirtumas silpnas stiprus 8. Užpakalinių spenių išsidėstymas platus siauras

https://www.e-tar.lt/rs/legalact/TAR.83EC496361A6/

Buvo ištirta 955 karvių 2-juose pieno ūkiuose laikomų karvių produktyvumo ir tešmens sveikumo rodikliai.

Pieno riebalų ir baltymų kiekis piene nustatytas prietaisu „Lactoscope 550“ („Delta Instruments“, Olandija). Prietaisu „Lactoscope 550“ matuojama kiekvieno komponento (riebalų, baltymų, laktozės) vidutinių infraraudonųjų spindulių specifinio bangų ilgio absorbcija. Pagal sugertos energijos kiekį ir apskaičiuojamas šių sudedamųjų dalių kiekis.

SLS buvo nustatomas prietaisu „Somascop MK2“ („Delta Instruments“, Olandija). Prietaisas „Somascop MK2“ veikia fluoreoptoelektroniniu metodu. Tiriamas pienas pirmiausia sumaišomas su dažomuoju tirpalu. Toks mišinys patenka į prietaiso dalį – kiuvetę, kuri apšviečiama specialios ultravioletinės lempos spinduliais. Kiekviena nudažyta ląstelė švyti, o speciali kompiuterio programa registruoja gautus signalus ir taip suskaičiuoja somatines ląsteles.

Gautų duomenų statistinė duomenų analizė atliekta dispersinės analizės metodu (ANOVA), naudojant statistinį paketą R version 3.1.2 (http://www.rproject.org). Suprojektuotoje duomenų bazėje buvo atrinkti tyrimams atlikti reikalingi įrašai. Duomenų analizei atlikti kiekvienam vertinamam požymiui buvo paskaičiuoti karvių pieno kiekio per laktaciją ir melžimo metu, pieno riebumo, baltymingumo, somatinių ląstelių skaičiaus piene vidurkiai (x ) ir jų paklaidos (mx), patikimumas (p), fenotipinės koreliacijos (Pearson) koeficientas (r) tarp tirtų rodiklių.

Vidutinių rodiklių aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas buvo nustatomas apskaičiuojant patikimumo kriterijų td tarp skirtingų grupių rodiklių. Patikimumo kriterijus td buvo lygintas su standartine t reikšme iš Student lentelės. Tirtus rodiklius suskirsčius į grupes, aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas buvo nustatomas tarp atitinkamų rodiklių grupių. Rezultatai laikyti patikimais, kai patikimumas buvo p<0,05, nepatikimais, kai patikimumas buvo p>0,05.

Atliekant analizę karvės buvo grupuojamos pagal ūkį, karvės aukštį, tešmens eksterjero rodiklių įvertinimo balus, somatinių ląstelių skaičių piene. (žr 2 lentelę)

3 lentelė. Karvių grupavimas

Pagal ūkį Pagal karvės aukštį Pagal tešmens eksterjero rodiklių įvertinimo balus

Pagal somatinių ląstelių skaičių piene

1 Iki 140 cm

Nuo 1 iki 9 Iki 100 201 -400 2 virš 140 cm 101 - 200 Virš 400

Tyrimų schema

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Pieninių karvių tešmens eksterjero, produktyvumo ir somatinių ląstelių

skaičių piene vidutiniai rodikliai

Įvertinus karvių produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene vidutinius rodiklius (žr. 4 lentelė), nustatyta, kad tirtų karvių vidutiniai produktyvumo rodikliai nebuvo labai aukšti, o vidutinis somatinių ląstelių skaičius atitiko tinkamo supirkimui pieno reikalavimus (nuo 2004 m. gegužės 1 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004 Nr. 3D-963, 2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 149-6669 (2009-12-17)).

4 lentelė. Karvių, laikomų skirtinguose ūkiuose, produktyvumo ir SLS rodikliai.

Rodikliai

Pieno kiekis per laktaciją kg

n 947

x 5095,18 ±mx 90,73

Pieno kiekis per parą kg

n 830

x 25,34

±mx 0,30

Pieno riebumas proc.

n 830

x 4,63

±mx 0,03

Pieno baltymingumas proc.

n 830

x 3,58

±mx 0,02

Somatinių ląstelių skaičius tūkst./cm3

n 830

x 330,25 ±mx 26,48

Įvertinus skirtinguose ūkiuose laikomų karvių produktyvumo rodiklius (žr. 5 lentelė), nustatyta, kad pieno kiekis per laktaciją 2-ame ūkyje 43,88 kg (0,86 proc.) didesnis negu 1-ame ūkyje laikomų karvių (p>0,05). Pieno kiekis per parą 2 ūkyje 2,58 kg (10,34 proc.) didesnis negu 1 ūkyje (p>0,05).

5 lentelė. Karvių, laikomų skirtinguose ūkiuose, produktyvumo ir SLS rodikliai.

Ūkiai rodikliai 1 ūkis a 2 ūkis b

Karvių skaičius n 639 316

Pieno kiekis per laktaciją kg

n 551 263

x 24,94 26,38***** ±mx 0,35 0,56

n 551 263

Pieno kiekis per parą kg x 24,94 27,49

***** ±mx 0,35 0,05

Pieno riebumas proc.

n 551 263

x 4,65 3,59

±mx 0,04 0,03

Pieno baltymingumas proc.

n 551 263

x 3,57 3,53

±mx 0,02 0,03

Somatinių ląstelių skaičius tūkst./cm3

n 551 294

x 366,11 5147,76* ±mx 35,72 0,91 *p<0,05, ***** p<0,001

Tirtų karvių pieno sudėties rodikliai (riebumas - 11,76 proc., baltymingumas – 1,13 proc.) didesni buvo 2-ame ūkyje (p>0,05). Somatinių ląstelių skaičius karvių piene 1-ame ūkyje buvo 9,64 proc. didesnis nei 2-ame ūkyje (p<0,05) laikomų karvių.

3. 2. Pieninių karvių tešmens eksterjero savybių, produktyvumo ir tešmens

sveikumo rodiklių tarpusavio ryšius

Atlikus karvių produktyvumo ir tešmens sveikumo rodiklius priklausomai nuo karvė aukščio (žr. 6 lentelę), nustatyta, kad 76,34 proc. karvių buvo aukštesnės nei 140 cm.

6 lentelė. Karvių produktyvumo ir SLS rodikliai priklausomai nuo karvės aukščio

Rodikliai iki 140 cm virš 140 cm

n x ±mx n x ±mx

Pieno kiekis per laktaciją kg 22 5072,29 575,87 71 5460,34 39,17

Pieno kiekis per parą kg 18 23,32 1,73 62 26,01***** 0,13

Pieno riebumas proc. 18 4,92 0,74 62 4,77 0,01

Pieno baltymingumas proc. 18 3,71 0,79 62 3,67 0,01

Somatinių ląstelių skaičius

tūkst./cm3 18 117,72 20,61 62 353,82 14,34

***** p<0,001

Per laktaciją iš aukštesnių karvių primelžta 388,05kg (7,11 proc.) daugiau (p>0,05), o pieno riebumas - 3,04 proc (p>0,05) ir baltymingumas 1,08 proc. (p<0,001) mažesnis negu

žemesnių. Paros pieno kiekis žemesnių nei 140 cm karvių buvo 2,69 kg (10,3 proc.) mažesnis, o pieno riebumas - 0,15 proc. ir baltymingumas 0,04 proc. didesni negu aukštesnių (p>0,05), tačiau šios grupės karvių SLS piene buvo 236,1 tūkst./cm3 _{(66,72 proc.) mažesnis negu antros} grupės karvių (p>0,05).

Įvertinus tešmens priekinės dalies prisitvirtinimą (žr. 7 lentelę), nustatyta, kad daugiausiai (44,09 proc.) karvių šis rodiklis buvo įvertintas 6 balais (p>0,05), mažiausiai 3-4 balais (12,91 proc.), (p>0,05). 1-2 balais nebuvo įvertinta nei vienos tirtos karvės tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas

7 lentelė. Karvių produktyvumo ir rodikliai priklausomai nuo tešmens priekinės dalies

prisitvirtinimo.

Balai 3-4a 5b 6c 7-8d

Pieno kiekis per laktaciją kg

n 12,00 22,00 41,00 18,00 x 5573,88 6237,03 5020,86 4685,46 ±mx 803,65 591,97 403,14 576,41

Pieno kiekis per parą kg

n 10,00 19,00 36,00 15,00 x _{27,03 25,10 24,61 27,37} ±mx 3,12 1,73 1,43 1,91

Pieno riebumas proc.

n _{10,00 19,00 36,00 15,00} x 5,08 5,03 5,55d***** 4,57c****** ±mx _{0,38 0,22 0,13 0,18}

Pieno baltymingumas proc.

n 10,00 19,00 36,00 15,00 x _{3,63 3,65 4,61}d***** _3,59c***** ±mx 0,14 0,09 0,08 0,08 ***** p<0,001

Daugiausiai pieno per laktaciją gauta iš karvių, kurių šis rodiklis įvertintas 5, mažiausiai 7-8 balais. Skirtumas tarp didžiausio ir mažiausio 24,87 proc. (p>0,05).

Daugiausiai (24,87 proc.) pieno per parą primelžta iš karvių, kurių tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas buvo įvertintas 7-8 balais, (p>0,05) mažiausiai (18,78 proc.) - iš karvių, kurių šis rodiklis buvo įvertintas 6 balais (p>0,05). Karvių, kurių tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas įvertintas 7-8 balais, pieningumas buvo 2,76 kg (10,01 proc.) mažesnis nei karvių, kurių šis rodiklis įvertinas 6 balais, (p>0,05), 0,49kg (1,95 proc.) - nei 5 balais ir 2,27 kg (8,29 proc.) - nei 3-4, (p>0,05), įvertintų karvių.

Karvių, kurių tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas įvertintas 6 balais, pieno riebumas (p<0,001) ir baltymingumas didžiausias (p<0,001), o mažiausi karvių, įvertintų 7-8 balais. 6 balais karvių įvertintų riebumas 0,98 proc. (p>0,05) ir baltymingumas – 1,02 proc. buvo didesni nei kitais balais įvertintų karvių (p>0,05).

Didžiausias SLS piene buvo karvių, kurių tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas įvertintas 6 balais, mažiausias - 3-4 balais. Karvių įvertintų 6 balais SLS buvo didesnis 307,49 – 379,50 tūkst./cm3 _{(79,27proc.), (p>0,05) už įvertintų kitais balais.}

1. pav. Karvių SLS rodikliai priklausomai nuo tešmens priekinės dalies prisitvirtinimo

Didžausias pieno kiekis per laktaciją (žr. 8 lentelę) gautas iš karvių, kurių priekinių spenių išsidėstymas įvertintas 5 balais, mažiausiai 7-9 balais. Skirtumas tarp šių grupių buvo 49,19 proc. (p>0,05).

8 lentelė. Karvių produktyvumo rodikliai priklausomai nuo priekinių spenių išsidėstymo.

Balai 2-3a 4b 5c 6d 7-9e Pieno kiekis per laktaciją kg n 9 23 42 10 9 x 4737,64 5319,55e* 6218,94d*;e** 4465,36c* 3159,66b*c** ±mx 946,14 545,22 408,70 602,28 932,10 Pieno kiekis per parą kg n 8 21 34 9 8 x 31,29b*c** 25,15a*a** 23,74 23,27 29,70 ±mx 2,60 1,48 1,46 2,90 2,73 Pieno riebumas proc. n 8 21 34 9 8 x 4,63 4,80 4,83 4,51 5,21 ±mx 0,31 0,20 0,13 0,19 0,53 Pieno baltymingumas proc. n 8 21 34 9 8 x 3,54 3,75 3,73 3,55 3,53 ±mx 0,12 0,11 0,06 0,11 0,21 *p<0,05, ** p<0,025,

Daugiausiai pieno per parą primelžta iš karvių, kurių priekinių spenių išsidėstymas, rodiklis buvo įvertintas 2-3 balais, mažiausiai – 6 balais, skirtumas tarp jų buvo 8,02 kg (25,63 proc), (p<0,025). 1,59 kg (5,08 proc.) daugiau už 7-9 balus (p<0,05); 6,14 kg (19,62 proc.) (p<0,025), nei 4 balais vertintos, (p<0,05,); 7,15 kg (24,13 proc.), negu 5 balai (p<0,05).

Karvių, kurių priekinių spenių išsidėstymas įvertintas 5 balais, pieno riebumas buvo 11,13 proc.; (p>0,05); 4 balais - 7,87 proc. (p>0,05) , 2-3 balais - 13,43 proc. (p>0,05) , 6 balais - 7,29 proc. (p>0,05), mažesnis negu įvertintų 7-9 balais.

Didžiausias pieno baltymingumas nustatytas karvių, kurių priekinių spenių išsidėstymas įvertintas 4 balais piene. Šių karvių pieno baltymingumas 5,63 proc. didesnis nei 2 – 3 balais įvertintų karvių, (p>0,05); 0,53 proc. nei 5 balais, (p>0,05) 5,33 proc. nei 6 balais, 5,86 proc. nei 7-9 balais, (p>0,05).

2 pav. SLS rodikliai priklausomai nuo priekinių spenių išsidėstymo.

Didžiausias somatinių ląstelių skaičius buvo karvių, kurių priekinių spenių išsidėstymas įvertintas 5 balais, piene ir buvo 355,16 tūkst./cm3 (67,65 proc.) daugiau negu įvertintų 6 balais, (p>0,05). 386,69 tūkst./cm3 (73,66 proc.) - negu 7–9 balais, (p>0,05). 399,13 tūkst./cm3 (76,03proc.) - negu 4 balais, (p>0,05). Mažiausias somatinių ląstelių skaičius buvo karvių, kurių šis rodiklis įvertintas 2-3 balais piene ir buvo 408,44 tūkst./cm3 _{(77,81 proc.) mažesnis} negu gavusių 5 balų įvertinimą (p>0,05) .

Daugiausiai pieno per laktaciją (žr. 9 lentelę) primelžta iš karvių, kurių spenių ilgis įvertintas 5 balais, mažiausiai iš karvių, kurių šis rodiklis įvertintas 6 balais.

Daugiausiai pieno per parą primelžta iš karvių, kurių spenių ilgis įvertintas 3 balais. Iš šių karvių per parą primelžta 0,17 kg (0,66 proc.) daugiau pieno negu įvertintų 4 balais, 0,98 kg (3,78 proc.) (p>0,05)- nei 5 balais, 1,46 kg (5,64proc.) - negu 6 balais (p>0,05).

Didžiausias tirtų karvių pieno riebumas buvo karvių, kurių spenių ilgis įvertintas 5 balais, mažiausias - 4 balais įvertintų karvių. Skirtumas tarp šių grupių karvių pieno riebumo - 5,63 proc. (p>0,05). Vertinant pieno baltymingumą, nustatyta, kad didžiausias tirtų karvių pieno baltymingumas buvo karvių, kurių spenių ilgis įvertintas 5 balais, mažiausias - 3 balais įvertintų karvių. Karvių, kurių spenių ilgis įvertintas 5 balais, pieno baltymingumas 24,34 proc.

(p<0,005) didesnis negu įvertintų 6 balais, 26,76 proc. (p<0,001) - nei 4 balais, 31,39 proc. (p<0,001) daugiau už vertintas 3 balais.

9 lentelė. Karvių produktyvumo ir SLS rodikliai priklausomai nuo spenių ilgio

Balai 3a 4b 5c 6d

Pieno kiekis per laktaciją kg

n 7,00 53,00 26,00 7 x 5441,79 5389,46 5684,64 3962,86 ±mx 951,20 395,17 478,19 1181,05

Pieno kiekis per parą kg

n 7 47,00 20,00 6 x _{25,86 25,69 24,88 24,40} ±mx _{2,83 1,10 2,06 4,68}

Pieno riebumas proc.

n 7 47,00 20,00 6 x 4,95 4,69 4,97 4,93 ±mx _{0,57 0,11 0,22 0,42}

Pieno baltymingumas proc.

n _{7 47,00 20,00 6} x 3,41c***** 3,64c***** 3,97ab*****d**** 3,76c**** ±mx 0,13 0,05 0,22 0,28 **** p<0,005, ***** p<0,001

Didžiausias somatinių ląstelių skaičius (žr. pav. 5) nustatytas 5 balais įvertintų karvių piene, mažiausias - 6 balais. Skirtumas tarp šių karvių pieno somatinių ląstelių skaičiaus buvo 472,8 tūkst./cm3 (83,71 proc.), (p>0,05). Karvių, kurių spenių ilgis įvertintas 5 balais, somatinių ląstelių skaičius piene buvo 182,37 tūkst./cm3 (47,68 proc.) didesnis nei 3 balais, (p>0,05), nei 362,01 tūkst./cm3 (64,09 proc.).

3 pav. SLS rodikliai priklausomai nuo spenių ilgio

Didžiausias pieno kiekis per laktaciją pagal karvių spenių storį buvo 6 balais įvertintų karvių (žr. 10 lentelę), mažiausias pieno kiekis - iš 5 balais įvertintų karvių. Skirtumas tarp šitų grupių buvo 20,56 proc. (p>0,05)

Daugiausia pieno per parą primelšta iš karvių, kurių spenių storis įvertintas 7-8 balais. Iš šių karvių per parą primelšta 3,12 kg (10,14proc.) daugiau pieno negu įvertintas 3 – 4 balais. 5,5 kg (17,88proc.), ( p<0,05)nei 5 balais įvertintos karvės, 11,32 kg (36,11 proc.), (p<0,05) nei 6 balais.

Didžiausias pieno riebumas buvo karvių, kurių spenių storis įvertintas 3 - 4 balais (žr. 8 lentelę), mažiausias - 7 – 8 balais. Skirtumas tarp šių grupių karvių pieno riebumo – 16,54 proc. (p<0,05)

10 lentelė. Karvių produktyvumo rodikliai priklausomai nuo spenių storio.

Balai 3-4a 5b 6c 7-8d

Pieno kiekis per laktaciją kg

n 8,00 8,00 13,00 11,00 x 4326,20c* 3865,07c* 4865,46a;c* 4329,35 ±mx 1043,09 1128,88 597,94 1068,85

Pieno kiekis per parą kg

n 8,00 16,00 4,00 4,00 x 27,63 25,25 19,43 30,75 ±mx 2,62 2,03 2,04 5,04

Pieno riebumas proc.

n 8,00 16,00 4,00 4,00 x 5,32 5,01 4,85 4,44 ±mx 0,46 0,27 0,22 0,28

Pieno baltymingumas proc.

n 8,00 16,00 4,00 4,00 x 3,55 3,68 3,66 3,86 ±mx 0,16 0,10 0,29 0,55 *p<0,05

Vertinant pieno baltymingumą, nustatyta, kad didžiausias šis rodiklis buvo karvių, kurių spenių storis įvertintas 7 - 8 balais, mažiausias – 3 - 4 balais įvertintų karvių. Karvių, kurių spenių storis įvertintas 7 - 8 balais, pieno baltymingumas buvo 4,76 proc. didesnis negu įvertintų 5 balais, (p<0,05) 5,18 proc. - nei 6 balais, 8,03 proc. (p<0,05) daugiau už vertintas 3 - 4 balais.

Didžiausias somatinių ląstelių skaičius buvo karvių, kurių priekinių spenių išsidėstymas įvertintas 5 balais, piene ir buvo 30,47 tūkst./cm3 (14,79 proc.) didesnis negu įvertintų 3 - 4 balais, (p<0,05) 130,78 tūkst./cm3 _{(63,47 proc.) - negu 7 – 8 balais, (p<0,05) 144,95 tūkst./cm}3 (70,34 proc.) - negu 6 balais. (p<0,05)

4 pav SLS rodikliai priklausomai nuo spenių storio

Daugiausiai pieno per laktaciją primelžta iš karvių, kurių tešmens gylis įvertintas 6 balais (žr.11 lentelę). Mažiausiai įvertinus 5 balais. Skirtumas tarp didžiausio ir mažiausio 9191,66 kg (188,9 proc.) (p<0,05).

11 lentelė. Karvių produktyvumo rodikliai priklausomai nuo tešmens gylio.

Balai 3-4a 5b 6c 7-9d

Pieno kiekis per laktaciją kg

n 8,00 8,00 13,00 11,00 x 4326,20 3865,07 4865,46 4329,35 ±mx 1043,09 1128,88 597,94 1068,85

Pieno kiekis per parą kg

n 6,00 6,00 10,00 10,00 x 24,92 24,40 28,07 24,91 ±mx 3,06 3,85 2,48 2,82

Pieno riebumas proc.

n 6,00 6,00 10,00 10,00 x 5,41 4,91c* 4,45b* 5,36 ±mx 0,56 0,16 0,12 0,43

Pieno baltymingumas proc.

n 6,00 6,00 10,00 10,00 x 3,68 3,55 3,51 3,90 ±mx 0,15 0,16 0,13 0,21 *p<0,05

Įvertinus karvių tešmens gylį, daugiausia pieno per parą primelšta iš karvių, kurių tešmens gylis įvertintas 3 - 4 balais. Iš šių karvių per parą primelšta 3,15 kg (11,22 proc.) daugiau (p<0,05) pieno negu įvertintų 7 – 9 balais, 3,67 kg (13,07 proc.) nei 5 balais įvertintos karvės (p<0,05).

Karvių, tešmens gylis įvertintas 7-9 balais, pieno riebumas buvo 0,92 proc., (p<0,05), 5 balais – 9,24 proc., (p<0,05), 6 balais – 17,75 proc. mažesnis nei 3 - 4 balais įvertintų karvių (p<0,05).

Vertinant pieno baltymingumą, nustatyta, kad didžiausias pieno baltymingumas buvo karvių, kurių tešmens gylis įvertintas 7 - 9 balais, mažiausias – 6 balais įvertintų karvių. Karvių, kurių tešmens gylis įvertintas 7 - 9 balais, pieno baltymingumas 5,64 proc. didesnis negu įvertintų 3 - 4 balais, (p<0,05); 8,97 proc. - nei 5 balais, (p<0,05) 10,00 proc. daugiau už vertintas 6 balais, (p<0,05).

5 pav SLS rodikliai priklausomai nuo tešmens gylio.

Didžiausias somatinių ląstelių skaičius buvo karvių, kurių tešmens gylis įvertintas 6 balais, piene ir buvo 101 tūkst./cm3 (24,56 proc) daugiau negu įvertintų 7 - 9 balais, (p<0,05) 283,43 tūkst./cm3 (68,94 proc.) - negu 5 balais, (p<0,05) 328,93 tūkst./cm3 (80,11 proc.) - negu 3 – 4 balais, (p<0,05) tai mažiausias somtinių ląstelių skaičius.

Daugiausiai pieno per laktaciją primelžta iš karvių, kurių tešmens užpakalinės dalies aukštis įvertintas 6 balais (žr.12 lentelę). Iš šių karvių per laktaciją primelžta 267,25 kg (5,91 proc.) daugiau pieno negu įvertintų 7–8 balais, (p<0,05); 411,83 kg (11,08 proc.)- nei 4-5 balais, (p<0,05).

Daugiausiai pieno per parą primelžta iš karvių, kurių tešmens užpakalinės dalies aukštis (žr. 12 lentelę) buvo įvertintas 7-8 balais, ir buvo 5,63 kg (18,62 proc.), (p<0,05)didesnis nei 6 balais bei 8,88 kg (29,37 proc.) nei 4 -5 balais įvertintų karvių, (p<0,05).

12 lentelė. Tešmens užpakalinės dalies aukštis įtaka pieno produktyvumui.

Balai 4-5a ₆b _7-8c

Pieno kiekis per laktaciją kg

n 5,00 27,00 8,00 x 4103,20 4515,03 4247,78 ±mx 1708,46 5,30 896,95

Pieno kiekis per parą kg

n 2,00 22,00 8,00 x 21,35 24,60 30,23 ±mx 4,74 4,80 2,66

Pieno riebumas proc.

n 2,00 22,00 8,00 x 5,51 4,78 5,46 ±mx 1,20 4,80 0,49

Pieno baltymingumas proc.

n 2,00 22,00 8,00 x 3,52 3,72 3,56 ±mx 0,81 4,80 0,16

Somatinių ląstelių skaičius

tūkst./cm3

n 2,00 22,00 8,00 x 223,50b***** 327,09a***** 103,50 ±mx 224,15 4,80 25,23 ***** p<0,001

Didžiausias tirtų karvių pieno riebumas buvo karvių, kurių tešmens užpakalinės dalies aukštis 7 - 8 balais, mažiausias - 6 balais įvertintų karvių. Skirtumas tarp šių grupių karvių

Vertinant pieno baltymingumą, nustatyta, kad didžiausias tirtų karvių pieno baltymingumas buvo karvių, kurių tešmens užpakalinės dalies aukštis įvertintas 6 balais, mažiausias – 4 - 5 balais įvertintų karvių. Karvių, kurių tešmens užpakalinės dalies aukštis įvertintas 7 - 8 balais, pieno baltymingumas buvo 4,31 proc. didesnis negu įvertintų 4 - 5 balais (p<0,05) ir 5,37 proc. nei 6 balais, (p<0,05).

Didžiausias somatinių ląstelių skaičius buvo karvių, kurių tešmens užpakalinės dalies aukštis įvertintas 6 balais, piene ir buvo 103,59 tūkst./cm3 (31,67 proc), (p<0,001)daugiau negu įvertintų 4 - 5 balais, 223,59 tūkst./cm3 (68,36 proc.), (p<0,05) - negu 7 - 8 balais, tai mažiausias somtinių ląstelių skaičius.

Daugiausiai pieno per laktaciją primelžta iš karvių, kurių tešmens raiščio tvirtumas įvertintas 5 balais (žr. 13 lentelę). Iš šių karvių per parą primelžta 261,76 kg (5,14 proc.) daugiau pieno negu įvertintų 8 balais, (p<0,05) 1149,48 kg (22,59 proc.) - nei 6 balais, (p<0,05); 1656,17 kg (32,55 proc.) – nei 3 – 4 balais, (p<0,05)

Įvertinus karvių tešmens raiščio tvirtumą, daugiausia pieno kiekis per parą yra gaunamas iš karvių, kurios buvo įvertintas 3 - 4 balais ir buvo 3,82 kg (12,81 proc.) didesnis nei įvertintų 5 balais, (p<0,05), 5,06 kg (16,97 proc.) – nei 6 balais, (p<0,05), 5,08 kg (18,04 proc.) - nei 8 balais, (p<0,05).

13 lentelė. Tešmens raiščio tvirtumas įtaka produktyvumui.

Balai 3-4a 5b 6c 8d

Pieno kiekis per laktaciją kg

n 6,00 9,00 12,00 13,00 x 3432,27 5088,44 3938,96 4826,68 ±mx 1137,50 952,47 1187,64 850,24

Pieno kiekis per parą kg

n 6,00 5,00 11,00 10,00 x 29,82 26,00 24,76 24,44 ±mx 2,04 4,91 7,83 2,27

Pieno riebumas proc.

n 6,00 5,00 11,00 10,00 x 4,86 4,74 4,81 5,41 ±mx 0,35 0,32 1,52 0,49

Pieno baltymingumas proc.

n 6,00 5,00 11,00 10,00 x 3,52 3,51 3,84 3,65 ±mx 0,17 0,24 1,21 0,13

Somatinių ląstelių skaičius tūkst./cm3

n 6,00 5,00 11,00 10,00 x 116,83b* 135,00a* 453,00 211,20 ±mx 59,24 54,93 143,25 139,26 *p<0,05

Daugiausiai pieno per laktaciją primelžta iš karvių, kurių užpakalinių spenių išsidėstymas įvertintas 6 balais (žr. 14 lentelę) ir buvo 1240,54 kg (21,49 proc.) didesnis nei 8 – 9 balais, (p<0,05) 1345,71 kg (23,30 proc.) - nei 7 balais, (p<0,05) 1920,45 kg ( 33,26 proc.) - nei 5 balais(p<0,05), nei 6 balų įvertinimą gavusių karvių daugiau pieno davė 2721,5 kg (47,14 proc.), (p<0,05).