LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA Veterinarijos fakultetas MILDA GUDAUSKAITĖ

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

MILDA GUDAUSKAITĖ

CUKRAUS KIEKIO ANALIZĖ LIETUVOS RINKOJE ESANČIUOSE MAISTO PRODUKTUOSE

SUGAR AMOUNT ANALYSIS IN FOOD FROM LITHUANIAN FOOD MARKET

Veterinarinės maisto saugos nuolatinių studijų

Darbo vadovas: lekt. dr. Aistė Kabašinskienė

2 DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Cukraus kiekio analizė Lietuvos rinkoje esančiuose maisto produktuose“.

1. Yra atliktas mano pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

(aprobacijos data) (katedros vedėjo vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

3

TURINYS

1.2Cukraus vartojimo įpročiai ... 9

1.3Cukraus poveikis žmonių sveikatai ... 10

1.4Cukraus kiekio ženklinimas maisto produktų etiketėse ... 13

1.5Cukraus suvartojimo mažinimo programos ... 15

2. DARBO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 17

2.2Vartotojų apklausos organizavimas ... 17

2.3Statistinis duomenų apdorojimas ... 18

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 19

3.1Maisto produktų su skirtingu cukraus kiekiu pasirinkimo galimybių analizė ... 19

3.2Anketinės apklausos duomenų rezultatai ... 21

IŠVADOS ... 30

NAUDOTA LITERATŪRA ... 31

1 priedas ... 35

4

SANTRAUKA

Darbo pavadinimas: Cukraus kiekio analizė Lietuvos rinkoje esančiuose maisto produktuose.

Magistro darbas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, maisto saugos ir kokybės katedroje, per 2013 – 2015 m. laikotarpį. Darbas susideda iš: 45 puslapių, 8 lentelių, 9 paveikslų ir 2 priedų.

Vartojant per daug paprastųjų cukrų, ypač sacharozės, atsiranda sveikatai žalingų pasekmių: dažniau susergama dantų ėduonimi, cukraus perteklius virsta riebalais, dirgina virškinimo sistemą, didina svorį, didina vėžinių ląstelių atsiradimo riziką, išbalansuoja kasos ir kitų endokrininės sistemos organų veiklą.

Darbo tikslas: Atlikti cukraus kiekio analizę Lietuvos rinkoje esančiuose maisto produktuose.

Darbo metodika. Vertinant cukraus kiekį (g/100g produkto) buvo išanalizuotos 147 pagrindinių maisto produktų etiketės (106 Lietuvos ir 41 užsienio gamintojų): mėsos (23 etiketės), žuvies (13), pieno (37), padažų (17), gaiviųjų gėrimų (25), duonos (19) ir sausų pusryčių dribsnių (13).

Rezultatai ir išvados. Nustatyta, kad sausų pusryčių dribsnių produktuose cukraus kiekis buvo didžiausias, vidutiniškai 20,41g/100 g. Mėsos produktų grupėje yra mažiausias cukraus kiekio vidurkis, vidutiniškai 0,93g/100g. Pieno produktų grupėje didžiausias cukraus kiekis nustatytas glaistytame varškės sūrelyje su aguonomis „Pasaka“, 28,10g/100g. Padažų grupėje didžiausias cukraus kiekis nustatytas „Heinz“ kečupe, 22,80g/100g. Gėrimų grupėje didžiausias cukraus kiekis nustatytas „Sprite“ gazuotame gaiviajame gėrime 33g/100g.

Didžioji dalis (77 proc.) apklaustųjų nežinojo rekomenduojamos maksimalios cukraus (90 g) kiekio paros normos suaugusiam žmogui. Didžiosios daugumos (65,45 proc.) vartotojų žinios, kuriuose maisto produktų grupėse iš pateiktų anketoje daugiausia pridedama cukraus buvo teisingos, vartotojai nurodė: konditerijos, sausų pusryčių ir pieno produktų grupes. Daugiau kaip pusės (57 proc.) respondentų cukraus kiekis esantis maiste nedomina. Vartotojų žinios apie cukraus poveikį organizmui yra geros, jie žino, kad cukrus skatina nutukimą, sukelia dantenų ligas, kasos veiklos sutrikimus. Apie pusė (45,8 proc.) vartotojų rinktųsi gaminius be cukraus arba su sumažintu jo kiekiu.

5

SUMMARY

Thesis name: Sugar amount analysis in Lithuanian food market

Master’s thesis was performed in Lithuanian University of Health Sciences, in The Department of Food Safety and Quality during years of 2013-2015. Thesis consists of: 45 pages, 8 tables, 9 drawings and 2 appendixes.

When taking too much simple sugar, especially sucrose, harmful health effects occur: more tooth decay occurs, the excess sugar coverts into fat, digestive system gets irritated, increase of weight, possibility in increasing of developing cancer cells, pancreatic and other misbalances in the endocrine organs.

Thesis goal: to perform sugar amount analysis in Lithuanian food market

Analysis methodology. Assessing the amount of sugar (g/100g) there was analyzed 147 major food labels (106 Lithuanian and foreign manufacturers 41): Meat (23 labels), fish (13), milk (37), sauces (17), soft drinks (25), bread (19), and breakfast cereals (13).

Results and conclusions. It was found that in breakfast cereal flakes sugar content was the highest, average 20,41g/100 g. In meat products group there was the lowest average sugar content, on average 0,93g/100g. Dairy group maximum amount of sugar was indicated in curd cheese with poppy seeds "Pasaka", 28,10g/100g. Sauces largest sugar group was indicated in“Heinz” ketchup, 22,80g/100g. Beverages group maximum amount of sugar was indicated in "Sprite" carbonated beverage 33g/100g.

The majority (77%) of the respondents did not know the recommended maximum daily amount of sugar (90 grams) intake for an adult. The vast majority of users' knowledge, which food groups has biggest sugar amount was mostly correct (questionnaires were provided), users stated: confectionery, breakfast cereals and dairy products groups. More than half (57%) of the respondents are not interested in food sugar content. Consumers' knowledge about the effect of sugar in the body is good, they know that sugar leads to obesity, causes dental diseases, pancreatic diseases. About half (45.8%) of consumers prefer products without sugar or with a reduced amount.

6

ĮVADAS

Visuomenė vis daugiau domisi mityba ir jos poveikiu sveikatai. Beveik visuose laikraščiuose ar žurnaluose galima rasti patarimų, kaip sveikai maitintis. Sveika mityba padeda saugoti ir stiprinti sveikatą, išvengti daugelio ligų. Vien sveikas maistas negarantuoja, kad sveikata bus gera, tačiau suteikia galimybę ją saugoti ir stiprinti [14].

Prekybos centrai šiandieniniams vartotojams pateikia platų asortimentą įvairių maisto produktų. Daugelio gaminių etiketės skelbia apie jų praturtinimą įvairiais vitaminais. Vis populiarėja gaminiai su sumažintu riebalų kiekiu. Tačiau šiuose atrodo iš pažiūros sveikuose maisto produktuose slypi didelis pavojus, ,,paslėptas“ cukrus. Tai yra gaminiai su dideliu pridėto cukraus kiekiu. Vienoje gaiviojo gėrimo skardinėje cukraus gali būti net iki 30 g, kečupų ir įvairių padažų 100 g gali būti iki 25 – 30 g. Jogurtai, varškės sūreliai turi apie 16g/100g [33].

Suvartojamo cukraus kiekis yra labai didelis. Remiantis 2008 m. JAV atliktu tyrimu, žmonės suvartoja daugiau nei 28 kg cukraus per metus, skaičiuojant be vaisių sulčių arba 76,7 gramus per dieną, kas prilygsta 19 šaukštelių arba 306 kcal [31].

Europos sąjungos reglamentu Nr. 1169/2011 rekomenduojama maksimali cukraus paros norma suaugusiam žmogui yra 90 g. Tai maždaug 22 arbatiniai šaukšteliai. Atrodytų, per dieną tiek kartų panardinti šaukštelį į cukrinę praktiškai neįmanoma, tačiau atidžiau paskaičius etiketes tampa akivaizdu, kad nėra net dešros be cukraus. Kečupas, duona, sausi pusryčiai, rūkyta lašiša, silkė taip pat yra su cukrumi. Net sveiki produktai, tokie kaip sultys, sūrelis ar dietinis jogurtas, yra su dideliu cukraus kiekiu [8].

Beje, Pasaulio sveikatos organizacija siūlo suvartoti ne daugiau 50 g cukraus, o Amerikos širdies asociacijos medikai ir mokslininkai primygtinai rekomenduoja vyrams neviršyti 37,5 g, o moterims – 25,2 g. Vaikams šitos ribos skiriasi priklausomai nuo jų amžiaus ir kalorijų poreikio, bei svyruoja nuo 3 iki 6 arbatinių šaukštelių (12 – 25 g) per dieną. Šios normos paskaičiuotos įskaitant ir natūraliai esančius cukrus bei visas jo atmainas (rudas cukrus, maltodekstrinas, gliukozė, fruktozė, laktozė, sacharozė, invertuotas cukrus ir t.t.). Mat cukrų natūraliai yra vaisiuose, piene, meduje ir pan. [11].

Vartotojas vertina malonų, saldų skonį, nepasverdamas cukraus sukeliamos žalos sveikatai. Tačiau vartojant per daug paprastųjų cukrų, ypač sacharozės, atsiranda sveikatai žalingų pasekmių: dažniau susergama dantų ėduonimi, cukrus tukina, jo perteklius virsta riebalais, dirgina virškinimo sistemą, didina vėžinių ląstelių atsiradimo riziką, išbalansuoja kasos ir kitų endokrininės sistemos organų veiklą. Greitųjų angliavandenių perteklius augina nenormalią žarnyno mikroflorą – taip ten atsiranda ir išbujoja grybeliai, parazitai, kurie trikdo viso organizmo imuninės sistemos veiklą, sukelia daugybę

7 ligų. Jau seniai žinoma, kad be normalios mikrofloros nėra geros sveikatos. Tiriant civilizacijos ligų raidą ypač svarbu atskleisti paprastųjų cukrų vaidmenį [22].

Darbo tikslas: Atlikti cukraus kiekio analizę Lietuvos rinkoje esančiuose maisto produktuose.

Darbo uždaviniai:

1. Atlikti skirtingų maisto produktų etikečių analizę, cukraus atžvilgiu. 2. Palyginti pieno, mėsos, žuvies, ir kituose gaminiuose esantį cukraus kiekį.

3. Atlikti vartotojų apklausą, siekiant įvertinti jų žinias apie cukraus kiekį produktuose ir jo poveikį sveikatai.

8

1.

LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 _{Angliavandeniai, jų skirstymas}

Angliavandeniai yra svarbiausias žmogaus energijos šaltinis. Jie skirstomi į tris grupes: paprastuosius angliavandenius (cukrus), sudėtinius angliavandenius (polisacharidus) ir skaidulines maisto medžiagas. Paprastieji angliavandeniai yra monosacharidai (gliukozė, fruktozė, galaktozė) ir disacharidai (sacharozė, laktozė) [13].

Su maistu gaunami angliavandeniai yra pagrindinis ir lengviausiai pasisavinamas energijos šaltinis. Gauti su maistu, jie iš karto panaudojami organizmo energinėms reikmėms tenkinti. Iš vieno gramo angliavandenių gaunamos 4 kcal energijos (tiek pat energijos gauname ir iš baltymų, o iš riebalų – 9 kcal). Angliavandenių kiekis paros maisto racione turi būti 4 kartus didesnis nei baltymų ar riebalų. Angliavandeniai svarbūs ir tuo, kad iš jų organizme yra sintetinamos riebalų rūgštys, pakeičiamos amino rūgštys, nukleorūgštys ir kofermentai .

Cheminės sudėties požiūriu, angliavandeniams priskiriami įvairūs junginiai: polihidroksialdehidai, ketonai, alkoholiai ir rūgštys, jų derivatai ir polimerai, pvz., krakmolas ir kiti polisacharidai. Cheminė angliavandenių klasifikacija dažniausiai grindžiama jų molekuliniu dydžiu ir monomerų sudėtimi: cukrūs (1 – 2 monomerai), oligosacharidai (3 – 9 monomerai) ir polisacharidai (10 ir daugiau monomerų) (1 lentelė) [34].

1 lentelė. Angliavandenių klasifikacija

Angliavandenių grupė Pogrupis Junginiai

Cukrūs (1 – 2) Monosacharidai Gliukozė, galaktozė, fruktozė

Disacharidai Sacharozė, laktozė, trehalozė

Polioliai Sorbitolis, manitolis

Oligosacharidai (3 –9) Malto-oligosacharidai Maltodekstrinai

Kiti oligosacharidai Rafinozė, stachiozė, frukto-oligosacharidai

Polisacharidai (>9) Krakmolas Amilozė, amilopektinas,

modifikuoti krakmolai Ne krakmoliniai polisacharidai Celiuliozė, hemiceliuliozė,

pektinai, hidrokoloidai

Monosacharidai taip pat susidaro organizme iš disacharidų ir polisacharidų virškinimo metu. Disacharidai sudaryti iš dviejų monosacharidų molekulių (sacharozė sudaryta iš gliukozės ir fruktozės, laktozė – iš gliukozės ir galaktozės, maltozė – iš dviejų gliukozės molekulių).

9 Polisacharidai virškinimo sistemoje skaidomi į disacharidus, paskui – į monosacharidus. Polisacharidams priskiriamos ir skaidulinės medžiagos: celiuliozė, pektinai ir kt., kurios žmogaus plonajame žarnyne neskaidomos.

Mitybos požiūriu, angliavandeniai galėtų būti skirstomi į dvi grupes: „glikeminius angliavandenius“, t. y. angliavandenius, skaidomus ir absorbuojamus žmogaus plonajame žarnyne ir skaidulines medžiagas, t. y. angliavandenius, kurie į storąjį žarnyną patenka nesuskaidyti. Pagrindiniai glikeminiai angliavandeniai yra monosacharidai, disacharidai, malto-oligosacharidai ir krakmolas. Monosacharidai ir disacharidai dažnai įvardijami kaip cukrūs. Sąvoka „pridedami cukrūs“ reiškia sacharozę, fruktozę, gliukozę, krakmolo hidrolizatus (gliukozės sirupą, fruktozės sirupą) ir kitus cukraus preparatus naudojamus atskirai ar pridedamus ruošiant ir gaminant maistą.

,,Gerieji‘‘ angliavandeniai, daug sudėtinių angliavandenių (polisacharidų) turintys maisto produktai

sudaro maisto produktų pasirinkimo piramidės pagrindą. Tai grūdiniai produktai rupi duona, košės ir pan., šių produktų rekomenduojama valgyti kelias porcijas per dieną [34].

1.2 _{Cukraus vartojimo įpročiai}

Saldaus skonio suvokimas yra įgimtas gebėjimas. Tai priklauso nuo dviejų G baltymų, sujungtų subvieneto receptoriais, T1R2 ir T1R3, esančių ant liežuvio [45]. Šių receptorių pagalba jaučiamas saldus intensyvus skonis, tokių kaip pvz.: saldintų gėrimų, kurie sukuria malonų pojūtį, daugumai žmonių ir kitiems žinduoliams, įskaitant graužikus [44]. Didelis kasdienis cukraus kiekio suvartojimas yra labiau paplitęs išsivysčiusiose valstybėse, negu mažiau išsivysčiusiose [31]. Nors sunku įvertinti cukraus ir kitų maisto produktų kuriuose yra cukraus, įskaitant ir gėrimus, poveikį organizmui, tačiau saldumo pojūtis yra labai pamėgtas tarp šiuolaikinio jaunimo [26]. Dabartinis cukraus kiekio suvartojimas gerokai viršija paros energijos apykaitos poreikius ir yra manoma, kad su kitais veiksniais, tokiais kaip fizinio aktyvumo stoka ar žalingi įpročiai, turi didelę įtaką dabartinio nutukimo epidemijai [18].

Žinoma, mūsų mityba turėtų susidėti iš angliavandenių, daugiausiai gaunamų iš vaisių, daržovių, nevalytų grūdų duonos, kruopų ir liesų dietinių produktų [13]. Aktyviai gyvenančių individų suvartojančių 2500 kcal per dieną racioną sudaro nuo 250 iki 625 kcal, gaunamų iš cukraus. Aktyviai gyvenantys privalėtų neperžengti 25 proc. suvartojamo cukraus kiekio visų kalorijų atžvilgiu, o sėslų gyvenimo būdą gyvenantys turėtų suvartoti mažiau kaip 10 proc. [9].

Nuolatinis didelis cukraus kiekio vartojimas lyginamas su priklausomybe, nors tai ilgai nebuvo pagrysta, kol visai neseniai mokslininkai atrado tiesioginių įrodymų apie cukraus ir priklausomybės sąsajas. Visai nesenai eksperimentinių tyrimų su gyvūnais, ypač su žiurkėmis metu, atrastas bendrumas tarp perteklinio cukraus ir narkomanijos [51, 15]. Buvo pastebėta

10 priklausomybė tarp didelio cukraus kiekio ir narkomanijos, pavyzdžiui gyvūnai ilgą laiką vartoję sacharozę tapo tolerantiški nuskausminančiam morfino kiekiui [5].

Mokslinių tyrimų metu nustatyta daug biologinių bendrumų tarp saldintų gėrimų ir priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Šie tyrimai parodė, kad tuo pačiu metu pateiktas gausiai saldintas vanduo (sacharinas plius gliukozė) žiurkėms, gali būti prilygintas mažoms dozėms kokaino, o tai rodo, kad saldintas vanduo gali pranokti priklausomybę vienai iš labiausiai kenksmingų narkotinių medžiagų [25].

1.3 _{Cukraus poveikis žmonių sveikatai}

Žmogaus mityba turi būti subalansuota, racionali. Racionali mityba yra sveikatą stiprinantis veiksnys [49].

Per gausus cukrų vartojimas nėra palankus sveikatai. Dažnas sudėtyje daug cukrų turinčių maisto produktų vartojimas gali padidinti dantų ėduonies atsiradimo riziką, ypač esant prastai burnos higienai. Mokslinių tyrimų duomenimis, didelis cukrų suvartojimas gali padidinti kraujo serumo trigliceridų koncentraciją, neigiamai veikti gliukozės ir insulino atsaką. Minėti veiksniai siejami su didesne aterosklerozės, kraujotakos sistemos ligų, antro tipo cukrinio diabeto rizika. Ir, be abejo – antsvoris ar nutukimas: jei maiste yra daug angliavandenių ir su maistu gaunama energija viršija organizmo energijos poreikius, angliavandeniai paverčiami riebalais. Ypač daug angliavandenių gauname valgydami maistą, kuriame cukrų įdėta gamybos metu [35].

Angliavandeniai suteikia maistui saldumo. Maisto produktai, kuriuose yra daug paprastųjų angliavandenių (gliukozės, fruktozės ir kt.), paprastai labai mažai turi kitų vertingų maisto medžiagų, todėl jie yra tik energijos šaltinis. Angliavandenių perteklius organizme virsta riebalais ir kaupiamas kaip riebalinis audinys [14].

Nutukimas. Pastaruoju metu padaugėjo jaunų žmonių, turinčių antsvorį. Neretai jaunimas renkasi greitą maistą, riebius ir saldžius užkandžius. Žmonės vis rečiau gaminasi maistą patys, o

valgo viešo maitinimosi įstaigose ar perka pusfabrikačius [24].

Per didelė energinė vertė skatina nutukimą. Valgant daug cukraus slopinama imuninė sistema [48].

Fizinio aktyvumo stoka nėra vienintelė priežastis, lemianti antsvorio bei nutukimo atsiradimą. Nuo seno žinoma, kad žmogaus kūno svoris priklauso nuo mitybos. Nutunkama, jei su maistu gaunamas energijos kiekis viršija jos išeikvojimą. Sukaupta daugybė duomenų, liudijančių, kad didelės energinės vertės ir menkavertė mitybine prasme dieta skatina kūno svorio didėjimą [30, 53]. Maisto produktai, kurių energinė vertė didelė, paprastai turi daug, lengvai pasisavinamų

11 angliavandenių ir mažai maistinių skaidulų, vitaminų ir kitų biologiškai vertingų medžiagų. Tiems produktams priklausytų greitas maistas, riebūs mėsos ir pieno produktai, saldumynai, užkandžiai.

Saldžių vaisvandenių vartojimas, ypač vaikų populiacijoje, didina nutukimo riziką [17]. Pabrėžiama, kad sveikatai nepalankių produktų, tarp jų ir vaisvandenių, vartojimas didėja dėl agresyvios reklamos, kuriai maisto kompanijos išleidžia milžiniškas lėšas (daugiau nei 10 milijardų dolerių vien tik Jungtinėse Amerikos Valstijose) [23]. Pramoniniu būdu gaminamų maisto produktų pasiūla didžiulė. Taigi antsvorio atsiradimas labiausiai susijęs su gyventojų fiziniu aktyvumu ir mitybos įpročiais. Šiems gyvensenos veiksniams turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys, siekiant sumažinti kūno svorį.

JAV buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas išanalizuoti vaikų maitinimą restoranuose, ir įvertinti kiek vaikai gauna maisto su pridėtiniu cukrumi. Tyrimo metu buvo išanalizuoti 3178 patiekalai iš 10 greito maisto restoranų ir iš 7 įprastų restoranų. Vidutiniškai pridėtų cukrų vaikų maiste buvo apie 25 g, ir net 50 proc. patiekalų tai viršijo PSO siūlomą paros rekomendaciją. Vienoje porcijoje gėrimo vidutiniškai buvo 16 – 22 g cukraus (gazuoti vaisvandeniai, nenatūralios sultys, įvairūs pieno kokteiliai). Porcijoje deserto vidutiniškai patiekta 7 – 12 g cukraus. Pagrindiniuose patiekaluose vidutiniškai vienoje porcijoje 3 – 6 g cukraus. Buvo nustatyta, kad daugiausia cukraus vaikai gauna su gėrimais – apie 70 proc. visų paros kalorijų. Taigi galima daryti išvadą, kad nėra maisto be pridėtojo cukraus, ir jo kiekiai dažnai viršija PSO rekomendacijas. Atsižvelgiant į vaikų nutukimo epidemiją, sveika vaikų mityba turi tapti svarbiu prioritetu. Pastangas pagerinti situaciją turi sutelkti ne tik viešojo maitinimo įstaigos, bet ir šeimos, kuriose auga vaikai [41].

Mitybos mokslas paskutiniuosius keletą dešimtmečių sparčiai žengia į priekį. Klasikinius tyrimus, kai maisto medžiagų trūkumas yra siejamas su maisto nepakankamumu, keičia nauji tyrimai, įrodantys, jog įsivyrauja maisto medžiagų perteklius ir disbalansas. Dėl pakitusio gyvenimo būdo ir nesveiko maisto pertekliaus atsiranda naujų mitybos problemų, kurios sukelia nutukimo ir lėtinių ligų protrūkį [2].

Tinkamas arba prastas maistinių medžiagų balansas ir koncentracija sukuria žmogaus gyvenimo sveikatos modelį. Ši koncepcija mokslininkų vadinama “metaboliniu programavimu”. Ji reiškia, jog vaikystėje turimas maisto medžiagų rodiklis lems mūsų sveikatą ir gyvybingumą vyresniame amžiuje [28].

Prasta mityba yra visuomenės sveikatos problema. Vis daugėja šalių, kur nutukimas tampa dominuojančia problema. Sparčiai auga vaikų ir jaunuolių dalis, turinti antsvorį. Su antsvoriu yra susiję daug sveikatos problemų: padidėjusi rizika susirgimams širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, kai kuriomis vėžio formomis, sąnarių ir kitomis ligomis. Svarbi nutukimo priežastis yra per didelis cukraus suvartojimas. Prie nesveikos mitybos situacijos prisideda ir intensyvi prekyba

12 saldžiu ir riebiu maistu. Maisto politikos tikslas yra ekologiška, ekonomiškai ir socialiai tvari maisto gamyba. Šio tikslo turi siekti visa visuomenė tam, kad būtų išvengta įvairių sveikatos sutrikimų [29, 11].

Lietuvos mokslininkų duomenimis, mūsų šalyje nutukimo ir antsvorio paplitimas dar nėra didelis, tačiau prognozuojama, kad nesiėmus prevencinių priemonių, po 10 – 15 m., pasivysime Europos šalių nutukimo vidurkį [43].

Cukrinis diabetas. Pasaulinė sveikatos organizacija cukrinį diabetą apibūdina kaip daugelio veiksnių sukeltą metabolinį sutrikimą, kuriam būdinga lėtinė hiperglikemija su angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitos sutrikimu, atsirandančiu dėl įvairių egzogeninių ir genetinių, dažnai vienas kitą papildančių veiksnių sąveikos [1].

Genetinis polinkis, netinkama mityba ir gyvenimo būdas, antsvoris ir nutukimas – pagrindinai rizikos veiksniai šiai ligai atsirasti. Tyrimais įrodyta, kad kūno masės indeksas (KMI) didesnis nei 35 kg/m2_{, diabeto riziką moterims padidina 93 kartus, o vyrams – 42 kartus [2]. Literatūroje}

skelbiama, kad 2000 m. pasaulyje šia liga sirgo per 171 mln. žmonių, arba 4,6 proc. pasaulio gyventojų (6,3 proc. išsivysčiusiose ir 4,1 proc. besivystančiose šalyse). Apskaičiuota, kad 2030 m. šis rodiklis sieks 6,4 proc. (atitinkamai 8,4 ir 6,0 proc.) [1].

Cukraus poveikis dantims. Cukrus yra labiausiai kariesogeniškas mitybos komponentas, kurį dantų apnašų bakterijos produkuoja į rūgštis ir sudaro sąlygas dantų emalio demineralizacijai [40]. Daugelis epidemiologinių tyrimų nurodo, kad ėduonis dažniau pasireiškia daug cukraus vartojantiems vaikams [10].

Nustatyta, kad vaikai, kurie saldžiai užkandžiauja ar geria saldintus gėrimus daugiau nei vieną kartą per dieną tarp valgymų, turi daugiau ertminio ir neertminio ėduonies [12, 27]. Cukraus vartojimo problema gali prasidėti ankstyvoje vaikystėje, pirmaisiais gyvenimo metais pradedant vartoti saldintus gėrimus ir saldintą maistą [46]. Dantų ėduonis reikšmingai koreliuoja su vaikų cukraus vartojimu ir troškulio malšinimu ne vandeniu [21].

Cukraus ribojimas mažiems vaikams yra svarbi pirminės ėduonies prevencijos užduotis, taip pat būtina bendros sveikatos būklės sąlyga. Atlikus ketverių metų vaikų tyrimą Švedijoje nustatyta, kad sumažinus užkandžiavimus ir cukraus vartojimą bei padidinus dantų valymo dažnį, ėduonies paplitimas per 5 metus sumažėjo 8 procentais (nuo 46 proc. iki 38 proc.) [45]. Jei vaikai pirmumą teikia daug angliavandenių turinčiam maistui ir gėrimams, ne tik stebimas poveikis pieniniams dantims, bet vėliau tai gali turėti įtakos bendrai sveikatai bei sąlygoti nutukimą. Tyrimas parodė, kad nutukusių vaikų ėduonies paplitimas siekia 25 proc., o normalaus svorio vaikų – 18 proc. [51]. Kito tyrimo metu nustatyta, kad kasdienis sacharozės vartojimas ženkliai padidino 3 metų vaikų

13 ėduonies atsiradimo riziką – jiems ėduonis atsirado per 3 metus (kol sukako 6 metai), o to paties amžiaus vaikams, nevartojantiems saldumynų, ėduonis neatsirado.

Ilgai diskutuotina prielaida, kad cukrus yra osteoporozės išsivystymo priežastis nebuvo patvirtinta, nes cukraus vaidmuo kalcio metabolizme nėra svarbus. Kita hipotezė, kad cukrus yra vitaminų ,,plėšikas‘‘ taip pat moksliškai nepagrįsta. Nors yra reikšmingas tam tikras vitamino B1 kiekis cukraus virškinimui. [20].

Cukrus didina riziką ne tik metabolinio sindromo, hipertenzijos ar, širdies ir kraujagyslių ligų. Vėžiniai susirgimai. U. Schoroedu, B. Himpe ir kitų autorių (2014 m.) teigimu, cukrus skatina vėžio atsiradimą arba maistas be cukraus gali trukdyti vėžio augimui. Ši tezė turi keletą pasekėjų šiuo pagrindu ir tarp gydytojų yra iniciatyvos vėžio dietai be cukraus arba sumažinto cukraus dietai.

Mokslininkų teigimu reikia vengti maisto produktų, kuriuose gamybos metu yra pridedama cukraus, tai pat paprasto rafinuoto cukraus. Cukrus sukelia organizme insulino atsaką ir taip uždegimas gali sukelti vėžį [50].

Hiperaktyvumas. Rafinuoti (perdirbti) cukrūs gali turėti įtakos vaikų aktyvumui. Rafinuotas

cukrus ir angliavandeniai į kraujotaką patenka greitai ir gali greitai sukelti cukraus kiekio pokyčius kraujyje. Tai gali padaryti vaikus trumpam laikui aktyvesnius. Keletas tyrimų parodė, kad tarp dirbtinių dažiklių ir hiperaktyvumo yra sąsajų. Tačiau šis klausimas dar nėra moksliškai pagrįstas [50]. JAV visuomenė mano, kad cukrus skatina hiperaktyvų elgesį, taip pat galvojama, kad hiperaktyvumo simptomai sunkesni vaikams. Nacionalinis psichikos ir sveikatos institutas atliko tyrimus ir padarė išvadą, kad gauti rezultatai nepatvirtina šios teorijos.

1.4 Cukraus kiekio ženklinimas maisto produktų etiketėse

Maisto produktų ženklinimas – tai viena iš informacijos teikimo priemonių, pagal kurią gyventojai gali rinktis sveikatai naudingus maisto produktus. Pagrindinis maisto produktų ženklinimo tikslas – apsaugoti vartotojų sveikatą bei pateikti išsamią ir teisingą informaciją apie maisto produktus [7]. Pasaulinės mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategijos pagrindu priimtoje Europos Komisijos Baltojoje knygoje dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti pabrėžiama, kad vartotojams būtina sudaryti sąlygas susipažinti su aiškia, nuoseklia ir moksliniais įrodymais pagrįsta informacija apie maistą [55]. Pastaruoju metu atliktų užsienio mokslininkų tyrimų duomenimis, dauguma vartotojų mano, kad ženklinant maisto produktus pateikiama informacija yra neaiški, nesuprantama, dažnai ji yra neįskaitoma [4, 3].

14 Maistingumo ženklinimo informacija turi būti pateikiama pagal pirmosios arba antrosios grupės tvarką:

1 – oji grupė: energinė vertė, baltymų, angliavandenių ir riebalų kiekis;

2 – oji grupė: energinė vertė, baltymų, angliavandenių, riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, cukraus, skaidulinių medžiagų ir natrio kiekis.

Kai pateikiami mitybiniai teiginiai apie cukrų, sočiąsias riebalų rūgštis, skaidulines medžiagas ar natrį, ženklinime privalo būti pateikiama 2 – osios grupės informacija [4, 3].

Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų maisto produktų ženklinimą reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“, kurioje įteisinamos Europos Sąjungos direktyvų, nustatančių bendruosius maisto produktų ženklinimo ir maistingumo ženklinimo reikalavimus, nuostatos. Remiantis Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“, gamintojai privalo nurodyti, kad maistingumo ženklinimas apima informaciją apie energinę vertę baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų kiekius. Taip pat maisto produkto pavadinimą, svorį, galiojimo terminą, vartojimo sąlygos, kilmės šalį ir t.t. [16].

Europos Sąjungos reglamentu Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, maisto produktai, kurių sudėtyje yra saldiklio ar saldiklių, teiginys „su saldikliu (-iais)“ turi būti pateiktas prie maisto produkto pavadinimo. Maisto produktai, į kuriuos įdėta tiek cukraus arba cukrų, tiek saldiklio arba saldiklių teiginys „su cukrumi (-ais) ir saldikliu (-iais)“ turi būti pateiktas prie maisto produkto pavadinimo.

Plačiąją visuomenę domina mitybos ir sveikatos ryšio bei individualius poreikius atitinkančių maisto produktų pasirinkimo klausimai. 2007 m. gegužės 30 d. Komisijos Baltojoje knygoje dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti pažymėta, kad ženklinimas nurodant maistinę vertę – tai vienas iš svarbių būdų siekiant informuoti vartotojus apie maisto produktų sudėtį ir padėti jiems rinktis turint pakankamai informacijos.

2007 m. kovo 13 d. Komisijos komunikate „2007 – 2013 m. ES vartotojų politikos strategija. Vartotojų teisių stiprinimas, gerovės didinimas ir veiksminga jų apsauga“ pabrėžiama, kad tiek veiksmingos konkurencijos, tiek vartotojų gerovės požiūriu labai svarbu, kad vartotojams būtų sudarytos sąlygos rinktis turint pakankamai informacijos. Pagrindinių mitybos principų žinojimas ir tinkama informacija apie maisto produktų maistingumą labai padėtų vartotojui rinktis maisto produktus turint pakankamai informacijos. Švietimo ir informavimo kampanijos – svarbi priemonė siekiant, kad vartotojas geriau suprastų informaciją apie maistą.

Maisto produkto etiketės turėtų būti aiškios ir suprantamos, kad padėtų vartotojams, kurie nori rinktis maisto produktus ir mitybą turėdami daugiau informacijos. Atlikus tyrimus nustatyta, kad geras įskaitomumas turi didelę reikšmę siekiant padidinti galimybę, kad ženklinimo informacija

15 darytų poveikį ją skaitantiems asmenims, ir kad neįskaitoma informacija apie produktą yra viena iš pagrindinių vartotojų nepasitenkinimo maisto produktų etiketėmis priežasčių. Todėl turėtų būti nustatytas visapusiškas požiūris siekiant atsižvelgti į visus su įskaitomumu susijusius aspektus, įskaitant šriftą, spalvą ir kontrastą.

Privalomoje maistingumo deklaracijoje nurodoma ši informacija: energinė vertė ir riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų ir druskos kiekiai. Kai ženklinant fasuotus maisto produktus pateikiama nurodyta privaloma maistingumo deklaracija, joje gali būti pakartojama informacija apie: energinę vertę arba energinę vertę kartu su riebalų, sočiųjų riebalų, cukrų ir druskos kiekiais [8].

1.5 _{Cukraus suvartojimo mažinimo programos}

Literatūros šaltiniai teigia, kad 50 – 70 proc. žmogaus sveikatos lemia mityba. Todėl racionaliai maitindamiesi, rinkdamiesi sveikatai palankesnius produktus, kartu saugome ir sveikatą.

Pasaulio sveikatos organizacija parengė mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategiją, kurią 2004 m. paėmė Pasaulio sveikatos asamblėja. Ši strategija buvo parengta įvertinus ir apibendrinus įvairius mitybos tyrimus susijusius su sveikata, profilaktikos programomis. Joje yra nurodoma, ką žmonės turi daryti, kad mažėtų sergamumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis Rekomenduojama padidinti daržovių ir vaisių, rupaus malimo grūdinių produktų vartojimą, mažiau vartoti druskos, saldumynų, cukraus, gyvulinės kilmės riebalų, juos keisti augaliniais, dažniau valgyti žuvį, liesą mėsą ir liesus pieno produktus. Gyventojai turi teisę gauti pakankamai teisingos informacijos apie sveiką mitybą ir valstybės turi sudaryti tam sąlygas bei sąlygas sveikai maitintis [54].

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad "laisvieji cukrūs" (monosacharidais ir disacharidais papildyti maisto produktai taip pat cukrus natūraliai esantys meduje, sirupai ir vaisių sulys) užimtų ne daugiau kaip 10 proc. paros energijos suvartojimo, o 5 proc. ir mažiau dar labiau tausotų sveikatą [19]. Suaugusiam, kuris suvartoja 2000 kcal per dieną, turėtų gauti ne daugiau kaip 200 kcal laisvo cukraus, apie 50 gramų arba 12 šaukštelių cukraus. Europos maisto saugos tarnyba, padarė išvadą, tačiau 2010 metais mokslininkai priėjo išvados, kad mokslinių tyrimų nepakanka nustatyti viršutinę cukraus suvartojimo ribą. Turi būti individualiai įvertintas cukraus kiekio suvartojimas, pagal gyventojų grupių sveikatos santykius. Saldūs maisto produktai, ir produktai su dideliu cukraus kiekiu turi sudaryti mažiausią raciono dalį, kaip ir sveikos mitybos piramidėje turi būti pačiame jos viršuje [6].

Lietuvoje sparčiai populiarėja natūralus saldiklis steviozidas, išgaunamas iš stevijos augalo, dar vadinamo medaus žole. Šis augalas kilęs iš Pietų Amerikos kraštų ir yra net 200 kartų saldesnis

16 už įprastą cukrų. Be to, neturi kalorijų ir yra tinkamas vartoti diabetu sergantiems žmonėms. Taigi tiems kuriems sunku atsisakyti saldaus skonio, yra puiki alternatyva pakeisti įprastą cukrų [36]. Negalintiems gyventi be saldžių užkandžių reikėtų rinktis natūralius džiovintus vaisius, uogas. Nepamirškite, kad ir morkos yra saldžios, todėl sveikiau sugraužti ją, o ne sūrelį.

17

2.

DARBO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

2.1 _{Etikečių rinkimas ir analizė}

Siekiant nustatyti maisto produktų su skirtingu cukraus kiekiu pasirinkimo galimybes,

Lietuvos prekybos centruose(,,Maxima“, ,,Prisma“, ,,IKI“, ,,Šilas“)buvo surinktos ir išanalizuotos

147 maisto produktu etiketės su pažymėtu tiksliu cukraus kiekiu (2 priedas). Tiriant maisto

produktus cukraus kiekio atžvilgiu, buvo analizuojamos šios maisto produktų grupės (mėsos produktai, žuvies produktai, pieno produktai, kečupai ir padažai, nenatūralios sultys ir gaivieji gėrimai, duonos gaminiai, sausi pusryčių dribsniai). Tiksliu cukraus kiekio ženklinimu buvo laikomi atvejai, kai etiketėje buvo nurodytas cukraus kiekis gramais 100 g produkto.

Skirtingų maisto produktų grupių, etikečių skaičius pateiktas 2 lentelėje. 2 lentelė. Maisto produktų grupių, etikečių skaičius

Eil. nr. Produktų grupės Etikečių skaičius Gamintojų skaičius

1. Mėsos 23 11

2. Žuvies 13 7

3. Pieno 37 10

4. Kečupai ir padažai 17 8

5. Nenatūralios sultys ir gaivieji gėrimai 25 20

6. Duonos 19 7

7. Sausi pusryčių dribsniai 13 8

Iš viso: 147 71

2.2 Vartotojų apklausos organizavimas

Norint įvertinti žmonių žinias apie cukraus poveikį sveikatai bei nustatyti cukraus vartojimo įpročius 2014 metų balandžio – birželio mėnesiais buvo atlikta anoniminė vartotojų apklausa. Apklausai atlikti buvo parengtas klausimynas, kurį sudarė 17 klausimų (1 priedas).

Anketa buvo patalpinta internetinėje svetainėje www.apklausa.lt., surinkta 250 respondentų atsakymų. Respondentų buvo klausiama apie cukraus poveikį žmogaus sveikatai, apie jų maisto produktų pasirinkimo įpročius, maisto produktų etikečių skaitymą, iš kokio gaminamo maisto gaunama daugiausiai cukraus ir pan. Visos užpildytos anketos buvo tinkamos tyrimo analizei atlikti.

18 3 lentelė. Sociodemografiniai duomenys

Sociodemografiniai

duomenys Vyrai Proc. Moterys Proc.

Amžius Iki 18 m. 22 21,1 34 23,3 19 – 29 m. 32 30,7 56 38,3 30 – 40 m. 22 21,1 26 17,8 41 – 50 m. 14 13,5 14 9,6 51 – 60 m. 8 7,7 7 4,8 61 m. ir daugiau 6 5,8 9 6,1 Iš viso: 104 100 146 100 Išsilavinimas Nebaigtas pagrindinis 8 7,7 13 8,9 Pagrindinis 18 17,3 24 16,4 Vidurinis 24 23,0 32 22,0 Aukštesnysis 23 22,1 27 18,5 Aukštasis 31 29,9 50 34,2 Iš viso: 104 100 146 100

Socialinė padėtis Moksleivis 22 21,1 30 20,5

Studentas 27 26,0 52 35,6

Dirbantis 43 41,3 49 33,6

Bedarbis 7 6,8 8 5,5

Pensininkas 5 4,8 7 4,8

Iš viso: 104 100 146 100

2.3 _{Statistinis duomenų apdorojimas}

Anketinės apklausos duomenys apdoroti statistinių duomenų programomis: SPSS 20 for Windowsir MS Excel. Apskaičiuoti aritmetiniai vidurkiai, tai pat duomenys apdoroti apskaičiuojant rodiklių absoliutinius dydžius ir procentines išraiškas. Apie kintamųjų skirstinius grupėse tikrinti buvo skaičiuotas chi (x²) kvadrato kriterijus, laisvės laipsnių skaičius lls, reikšmingumo lygmuo df. Rezultatai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, jei paklaidos tikimybės reikšmė p<0,05.

19

3.

REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1 _{Maisto produktų su skirtingu cukraus kiekiu pasirinkimo galimybių analizė} Žmonės vartodami kasdienius maisto produktus tokius kaip duona, mėsa, pienas dažnai net neįtaria, kad juose yra cukraus. Išanalizuotų produktų grupėse didžiausias cukraus kiekis sausų pusryčių dribsniuose, mažiausias mėsos gaminiuose.

Tyrimo metu išanalizuoti maisto produktų grupių gaminiai su didžiausiais cukraus kiekiais: • Mėsos gaminių grupėje didžiausi cukraus kiekiai yra: ,,Basturma“ – vytintoje jautienoje

3,64g/100g, ,,Klaipėdos maistas“– keptuose vištienos suktinukuose 1,70g/100g, ,,Samsonas’’– karštai rūkytose kiaulių ausyse 1,50g/100g.

• Žuvies gaminių grupėje didžiausi cukraus kiekiai yra: „Ice ko“ – lašišų ir silkių filė gabaliukuose baltajame padaže 8,40g/100g, „Edega“ – keptuose žuvies kukuliuose su pomidorų padažu 4,06g/100g, „Viči“ – krabų skonio mėsoje džiūvėsėliuose 3,80g/100g. • Pieno gaminių grupėje didžiausi cukraus kiekiai yra: „Pieno žvaigždės“ – sūrelyje su

aguonomis Pasaka 28,10g/100g, „Žemaitijos pienas“ – sūrelyje su kakava Magija 27,70g/100g, „Pieno žvaigždės“ – jogurte su kriaušių ir šokolado gabaliukais Smilga 16,60g/100g.

• Kečupų ir padažų grupėje didžiausi cukraus kiekiai yra: „Heinz“ – kečupe 22,80g/100g, „Hellmann‘s“ – pikantiškame kečupe 22,00g/100g, „Daumantų“ – majoneziniame padaže Medaus 18,30g/100g.

• Nenatūralių sulčių ir gaiviųjų gėrimų grupėje didžiausi cukraus kiekiai yra: „Sprite“ –

gazuotame gėrime 33,00g/100g, „Tymbark“ – įvairių vaisių ir morkų gėrime 28,80g/100g, „Schweppes“ – gazuotame vaisių skonio gaiviajame gėrime 23,00g/100g.

• Duonos gaminių grupėje didžiausi cukraus kiekiai yra: „Vilniaus duona“ – Urtės duonoje

su saulėgrąžomis 5,90g/100g, „Vilniaus duona“ – tradicinėje juodoje duonoje 5,70g/100g, „Šultė“ – bočių duonoje 5,50g/100g.

• Sausų pusryčių dribsnių grupėje didžiausi cukraus kiekiai yra: „Oho“ – sausų pusryčių dribsniuose su medumi 39,00g/100g, „Bona Vita“ – sėlenų dribsniuose 31,40g/100g, „Nestle“ – šokoladiniuose dribsniuose Nesquikk 25,20g/100g.

Daugelis žmonių kasdien vartoja visų šių grupių maisto produktus, todėl pateikiami trys pavyzdiniai įprasti daugelio vartotojų pusryčių valgiaraščiai, siekiant juos įvertinti cukraus atžvilgiu.

1 pavyzdys. Suvalgius pusryčiams, sausų pusryčių dribsnių (20,4g/100g) su pienu (4,7g/100g) yra suvartojama 25,10 g cukraus.

20 2 pavyzdys. Jei pusryčiams pasirenkate pieniškas dešreles (0,80g/100g), duoną (1,92g/60g), kečupą (1,68g/15g), saldintą arbatą (3g/150g) gaunate 7,4 g cukraus.

3 pavyzdys. Suvalgius keptų žuvies pirštelių (1,39g/100g), duonos (1,28g/40g), jogurto (12g/100g), ir išgėrus sulčių (11g/100g) yra gaunama 25,67 g cukraus.

Europos sąjungos reglamentu Nr. 1169/2011 rekomenduojama maksimali cukraus paros norma suaugusiam žmogui yra 90 g. Tai maždaug 22 arbatiniai šaukšteliai. Vaikams cukraus ribos skiriasi nuo jų amžiaus ir kalorijų poreikio, bei svyruoja nuo 3 iki 6 arbatinių šaukštelių (12 – 28g) per dieną [8]. Jei jūsų pusryčių valgiaraštis atrodo panašiai kaip 1 ar 3 pavyzdyje, jūs jau pusryčių metu gaunate beveik pusę rekomenduojamos cukraus paros normos. Jei tokius pusryčius patiekiate savo vaikams tai jų rekomenduojamą paros normą viršijate beveik 2 kartus.

Taigi iš pateiktų valgiaraščių matome, kad jau pusryčių metu gauname didelį kiekį cukraus. Cukraus kiekį maisto racione labiausiai didina tokie maisto produktai kaip: sausi pusryčių dribsniai, įvairios (nenatūralios) sultys, bei kiti gaivieji gėrimai, jogurtai. Tai pat nereikia pamiršti ir kitų maisto produktų: mėsos, žuvies, duonos, juose cukraus kiekiai yra mažesni, bet įvertinus ir paskaičiavus visos dienos suvartojamą maisto įvairovę šie produktai prisideda prie suvartojamo cukraus kiekio.

Maisto produktų cukraus kiekio vidurkiai, bei mažiausi ir didžiausi cukraus kiekiai pateikti 4 lentelėje.

4 lentelė. Cukraus kiekis tirtuose maisto produktuose

Produktų grupės Mažiausias

cukraus kiekis g/100g Didžiausias cukraus kiekis g/100g Vidutinis cukraus kiekis g/100g Mėsos 0,30 3,46 0,93 Žuvies 0,98 8,40 3,60 Pieno 2,60 28,10 12,28 Kečupai ir padažai 2,20 22,80 11,23

Nenatūralios sultys ir gaivieji gėrimai

5,20 33,00 11,39

Duonos 0,50 5,90 3,21

21 3.2 Anketinės apklausos duomenų rezultatai

Šios apklausos metu siekėme išsiaiškinti ar vartotojai skaito etiketes. Palyginus gautus rezultatus matyti kad, perkant maisto produktus moterys etiketes skaito 7 kartus daugiau (16,8 proc.) negu vyrai (2,4 proc.) (1 pav.).

1 pav. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal etikečių skaitymą (x²=36,591; df=2; p=0,005) Į pateiktą klausimą anketoje, kuriame respondentai turėjo sužymėti, kokia informacija pateikta etiketėse juos domina pastebėta, kad statistiškai reikšmingai daugiau moterų nei vyrų atkreipia dėmesį į maisto produktų sudedamąsias dalis, maisto medžiagas, maisto energinę vertę bei maisto produktų galiojimo laiką (2 pav.). Iš turimų duomenų galima daryti prielaidą, kad moterys labiau domisi kokių sudėtinių dalių maistą vartoja.

2 pav. Apklaustųjų pasiskirstymas, pagal tai kokia informacija etiketėse juos domina (x²= 6,751; df=1; p=0,009) 2,4% 30,4% 8,8% 16,8%* 21,2%* 20,4% Taip Ne Kartais Moterys Vyrai

Maisto produktų sudedamosios dalys Maisto medžiagos Maisto energinė vertė Maisto produktų svoris Galiojimas Kaina 9,1% 0,8% 5% 9,9% 8,3% 19% 47,9%* 27,3%* 46,3%* 26,4% 48,8%* 57,9% Moterys Vyrai

22 Klausimu, kokia informacija etiketėse juos domina, buvo siekiama išsiaiškinti ar vartotojams pakanka informacijos apie cukraus kiekį esantį maisto produktuose. Iš pateiktų duomenų matyti, kad daugiau nei pusės (57 proc.) respondentų cukraus kiekis esantis maiste nedomina, taigi galima daryti išvadą, kad dauguma vartotojų nesidomi cukraus kiekiu esančiu maiste (3 pav.)

3 pav. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal tai, ar pakanka informacijos apie maisto produktuose esantį cukraus kiekį (x²=41,138; df=2; p=0,005)

Literatūros duomenimis, gausus cukraus vartojimas skatina nutukimą, sukelia dantenų ligas, sukelia kasos veiklos sutrikimus, gali didinti kraujospūdį [18]. Vyrų ir moterų žinios apie cukraus poveikį ligoms atsirasti nesiskyrė (5 lentelė). Dauguma apklaustųjų teisingai įvertino cukraus įtaką nutukimui. Cukraus įtaką nutukimo atsiradimui pažymėjo 70,2 proc. vyrų ir 69,9 proc. moterų. Daugiau nei 94 proc. apklaustųjų, tai pat teisingai įvertino cukraus žalą dantų ir dantenų ligų atsiradimui. Mažiau nei 44 proc. respondentų mano, kad didelis cukraus vartojimas sukelia kasos veiklos sutrikimus, ir vidutiniškai 6 proc. mano, kad cukrus didina kraujospūdį.

5 lentelė. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal tai, kokią įtaką organizmui daro didelis cukraus kiekio vartojimas

Įtaka organizmui Vyrai Moterys Reikšmingumo lygmuo

(p)

N Proc. N Proc.

Skatina nutukimą 73 70,2 102 69,9 p =0,955

Didina kraujospūdį 4 3,8 12 8,2 p =0,164

Sukelia dantenų ligas 98 94,2 138 94,5 p =0,922

Sukelia kasos veiklos sutrikimus 45 43,3 66 45,2 p =0,761

(x²=18,449; df=5)

20%

23% 57%

Taip, informacija pakankama Nevisada pakankama Manęs tai nedomina

23 ES rekomenduojama maksimali cukraus paros norma suaugusiam žmogui yra 90 gramų. Laikytis šios rekomendacijos svarbu, norint išvengti cukraus sukeliamos žalos organizmui. Tyrimo duomenys rodo, jog tikslų ES rekomenduojamą maksimalią cukraus paros norma žino tik 24 proc. vyrų ir beveik 22 proc. moterų. Likusieji respondentai nežinojo tikslaus rekomenduojamo cukraus kiekio (4 pav.).

4 pav. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal tai, kokia maksimali cukraus paros norma suaugusiam žmogui (x²=17,849; df=412; p=0,120)

Išanalizavus skirtingo amžiaus respondentų pasiskirstymą, atsižvelgiant į gėrimų vartojimo įpročius statistiškai reikšmingi skirtumai rasti visose amžiaus grupėse. Kasdienis ir 1 – 2 kartus per savaitę sulčių ir gazuotų gėrimų vartojimas yra didžiausias respondentų grupėje iki 18 metų, palyginus su kitomis grupėmis. Visiškai negeriančių sulčių (nenatūralių) ir gazuotų gėrimų buvo 16,7 proc. apklaustųjų 51 m. ir daugiau amžiaus grupėje ( 6 lentelė.). Saldžių vaisvandenių vartojimas, ypač vaikų populiacijoje, didina nutukimo riziką [17]. Pabrėžiama, kad sveikatai nepalankių produktų, tarp jų ir vaisvandenių, vartojimas didėja dėl agresyvios reklamos, kuriai maisto kompanijos išleidžia milžiniškas lėšas. JAV buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas išanalizuoti vaikų maitinimą restoranuose, ir įvertinti kiek vaikai gauna maisto su pridėtiniu cukrumi. Buvo nustatyta, kad daugiausia cukraus vaikai gauna su gėrimais – apie 70 proc. visų paros kalorijų [40]. Taigi tiek JAV atlikto tyrimo metu, tiek ir šios analizės rezultatai parodo, kad sulčių ir gazuotų gėrimų vartojimas vaikų ir jaunimo tarpe išlieka itin didelis.

0 5 10 15 20 25 30 35 Iki 50g. 70g. 90g. 120g. 27,9 % 33,7% 24% 14,4% 25,3% 30,8% 21,9% _21,9% Vyrai Moterys

24 6 lentelė. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal tai, kaip dažnai geria gazuotus gėrimus ir nenatūralias sultis

Kaip dažnai vartotojai geria sultis (nenatūralias)

gazuotus gėrimus Amžiaus grupės iki 18 m. 19 – 29 m. 30 – 40 m. 41 – 50 m. 51 m. ir daugiau Reikšmingumo lygmuo (p) Kasdien 19,6%* 10,2 % 0 % 0 % 0 % x = 76,888 llsb = 16 p = 0,005

1 – 2 kartus per savaitę 55,4%* 3 % 37,5 % 35,7 % 20 %

2 – 4 kartus per mėnesį 25 % 35,2%* 33,3

%*

28,6 % 13,3 %

2 – 4 kartus per metus 0 % 19,3 % 27,1 % 35,7%* 50 %*

Visai negeriu 0 % 2,3 % 2,1 % 0 % 16,7%*

Toliau buvo siekta išsiaiškinti ar vartotojai žino į kuriuos maisto produktus pridedama daugiausia cukraus. Vienareikšmiškai visi vartotojai atsakė, kad daugiausia cukraus yra konditerijos gaminiuose. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp vartotojų socialinės padėties ir žinių apie cukrų maisto produktuose. Vidutiniškai apie 84,6 proc. studentų ir dirbančių asmenų teisingai atsakė, kad didelis cukraus kiekis yra sausuose pusryčių dribsniuose, tai pat 36,8 proc. studentų ir 58,8 proc. dirbančių teisingai nurodė, kad daug cukraus pridedama ir į pieno produktus. (7 lentelė). Taigi, apibendrinat duomenis galima teigti, geriausios žinios apie pridėtą cukrų maiste yra studentų ir dirbančių asmenų grupėse.

7 lentelė. Apklaustųjų nuomonė apie cukraus kiekį skirtinguose maisto produktuose

Produktų grupė Socialinė padėtis

Moksleivis Studentas Dirbantis Bedarbis Pensininkas Reikšmingumo lygmuo (p) Konditerijos gaminiai 100 % 100 % 100 % 100 % 100 % x²=12,682 lls=4 p=0,043 Žuvies gaminiai 7 % 10,5 % 13,3 % 5,9 % 7,7 % Mėsos gaminiai 4,7 % 17,5 % 25 %* 0 % 7,7 % Duonos gaminiai 7 % 24,6%* 30 %* 23,5 % 15,4 % Sausi pusryčių dribsniai 72,1 % 82,5 %* 86,7 %* 64,7 % 46,2 % Pieno produktai 20,9 % 36,8 % 50,8 %* 5,9 % 15,4 %

25 Išanalizavus respondentų duomenis apie dažniausiai valgomus užkandžius, buvo pastebėta, kad moksleiviai ir studentai renkasi užkandžius kurių sudėtyje yra daug cukraus, tai bandelės, šokoladas arba saldainiai, javainių batonėliai. Įvairūs šokolado gaminiai, kuriuose yra mažai kakavos masės, gausu cukraus ir kitų maisto priedų sulaukia neigiamo dietologų dėmesio dėl įtakos nutukimui, ypač – vaikų [37]. Sveikus užkandžius, tokius kaip: vaisiai ir daržovės, renkasi 72,5 proc. dirbančiųjų ir net 92,3 proc. pensijinio amžiaus žmonių, tačiau pensijinio amžiaus žmonių grupėje populiarūs ne tik sveiki užkandžiai, dažnai šios amžiaus grupės atstovai renkasi ir užkandžius su dideliu cukraus kiekiu: šokoladą arba saldainius 96,2 proc. ir jogurtą 46,2 proc. Bedarbių tarpe populiariausi užkandžiai yra bandelės ir jogurtai (8 lentelė). Apibendrinat duomenis galime teigti, kad vartotojai dažniau renkasi užkandžius kurių sudėtyje yra didelis cukraus kiekis.

8 lentelė. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal tai, kokius užkandžius renkasi dažniausiai Užkandžiai

kuriuos dažniausiai renkasi

Socialinė padėtis

Moksleivis Studentas Dirbantis Bedarbis Pensininkas Reikšmingumo lygmuo (p) Jogurtas 27,9 % 31,6 % 29,2 % 41,2 % 46,2 % x²=17,911 lls=4 p=0, 152 Bandelė 97,7 % 77,2 % 22,5 % 47,1 % 7,7 % Javainių batonėlis 34,9 % 47,4 % 26,7 % 11,8 % 0 % Šokoladas arba saldainiai 55,8 % 42,1 % 32,5 % 29,4 % 96,2 % Vaisiai 18,6 % 42,1 % 72,5 % 35,3 % 92,3 % Daržovės 4,7 % 7 % 15 % 5,9 % 30,8 %

2009 m. konsultacijų įmonės ,,EKT grupės“ atlikto reprezentatyvaus tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad kečupą vartoja didžioji dalis Lietuvos gyventojų 82,1 proc. Trečdalis (apie 30 proc.) kečupą valgo kasdien, daugiau nei pusė 54,3 proc. kečupo ir padažų mėgėjų jį vartoja 2 – 3 kartus per savaitę. Didžiausi pasaulyje kečupo vartotojai yra švedai, kurių kiekvienas per metus vidutiniškai suvalgo po 3 litrus kečupo. Antrieji pagal vartojimą yra kanadiečiai ir venesueliečiai, kiekvienos šių šalių gyventojai suvalgo po 2,5 litro kečupo kasmet. Vienas mūsų šalies gyventojas per metus vidutiniškai suvartoja 1,61 kg šio pagardo [38].

Atlikto tyrimo metu išsiaiškinta kad, daugiau nei ketvirtadalis apklaustųjų (26,25 proc.) įvairius padažus vartoja kasdien, 1 – 2 kartus per savaitę, vartojančių vyrų yra 59,6 proc., o moterų 50 proc. (5 pav.).

26 Taigi lyginat ,,EKT grupės“ atlikto tyrimo rezultatus, su šio tyrimo rezultatais jie buvo labai panašūs. Kečupų ir padažų vartojimas yra labai didelis, tiek 2009 m. atlikto tyrimo duomenis, tiek šio tyrimo rezultatai parodė, kad daugiau kaip 80 proc. apklaustųjų vartoja padažus. Vartojančių kasdien padažus nemažėja, ankstesnių metų tyrimo duomenis tai taip ir mūsų tyrimo duomenimis vartojančių yra apie 30 proc.

5 pav. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal tai, kaip dažnai vartoja maisto pagardus tokius kaip kečupas, majonezas ir kt. (x²= 6,533; df=3; p=0,088)

Į klausimą kaip vertinate savo dantų būklę apklaustųjų atsakymai pasiskirstė taip, dantys sveiki 40,15 proc. visų respondentų. Sugedusių ar iškritusių dantų problemų turi beveik 60 proc. apklaustųjų (6 pav.). Cukrus yra labiausiai kariesogeniškas mitybos komponentas, kurį dantų apnašų bakterijos produkuoja į rūgštis ir sudaro sąlygas dantų emalio demineralizacijai [37]. Daugelis epidemiologinių tyrimų nurodo, kad ėduonis dažniau pasireiškia daug cukraus vartojantiems žmonėms, ir ypač vaikams [10].

Taigi apibendrinat galime teigti, kad cukrus yra vienas iš didžiausių rizikos veiksnių, dantų ir dantenų problemų atsiradimui.

0 10 20 30 40 50 60

Taip, kasdien 1-2 kartus per

savaitę

2-4 kartus per metus Nevartoju

24% 59,6% 16,3% 0% 28,5% 50% 16,4% 4,8% Vyrai Moterys

27 6 pav. Apklaustųjų dantų būklė (x²=0,652; df=2; p=0,722)

Pagal 2010 metų duomenis Lietuvoje turi viršsvorį 62 proc. vyrų ir 44 proc. moterų, tai yra daugiau nei pusė visų gyventojų [39].

Išanalizavus klausimą apie respondentų viršsvorį matyti, kad didžioji dalis apklaustųjų turi viršsvorio problemų: pensijinio amžiaus žmonės turi 61,5 proc., bedarbiai 52,9 proc., dirbantys 43,3 proc. Studentų ir moksleivių tarpe viršsvorio turi apie 16 proc. respondentų (7 pav.).

Taigi palyginus 2010 m. duomenis su šios analizės duomenimis matome, kad žmonių turinčių viršsvorį nemažėja.

Su antsvoriu yra susiję daug sveikatos problemų: padidėjusi rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, kai kuriomis vėžio formomis, sąnarių ir kitomis ligomis. Svarbi nutukimo priežastis yra per didelis cukraus suvartojimas [29].

7 pav. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal tai, ar turi viršsvorio (x²=26,349; df=4; p=0,005) 0 10 20 30 40 50 60

Sveiki Yra sugedusių yra iškritusių

38,5% 51% 10,5% 41,8% 45,9% 12,3% Vyrai Moterys 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Moksleivis Studentas Dirbantis Bedarbis Pensinikas 14% 17,5% 43,3%* 52,9%* 61,5%* 86% 82,5% 56,7% 47,1% 38,5% Ne Taip

28 Į klausimą ar serga cukriniu debetu respondentų atsakymai pasiskirstė taip: 27 asmenys serga, o 223 neserga cukriniu debetu (8 pav.).

Genetinis polinkis, netinkama mityba ir gyvenimo būdas, antsvoris ir nutukimas – pagrindinai rizikos veiksniai šiai ligai atsirasti. Tyrimais įrodyta, kad kūno masės indeksas (KMI) didesnis nei 35 kg/m2_{, diabeto riziką moterims padidina 93 kartus, o vyrams – 42 kartus [2].}

Taigi svarbiausia prevencinė priemonė prieš cukrinį debetą yra sveika ir subalansuota mityba, bei aktyvus gyvenimo būdas.

8 pav. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal tai, ar serga cukriniu debetu (x²=1,580; df=1; p=0,209)

Respondentų buvo klausta ar rinktųsi gaminius su sumažintu cukraus kiekiu. Surinkus ir išanalizavus duomenis nustatyta, kad beveik pusė respondentų (45,8 proc.) rinktųsi gaminius su sumažintu cukraus kiekiu, beveik penktadalis žmonių (17,4 proc.) nesirinktų tokių produktų ir daugiau nei trečdaliui visų apklaustųjų (36,8 proc.) butų nesvarbu ar valgys gaminius su sumažintu cukraus kiekiu (9 pav.).

Apklausos metu gauti atsakymai parodė, kad daugiau moterų (49,3 proc.) nei vyrų (42,3 proc.) rinktųsi produktus su mažesniu cukraus kiekiu, be to vyrų 2 proc. daugiau nei moterų nesirinktų tokių produktų ir vyrams (39,4 proc.) nei moterims (34,2 proc.) yra mažiau svarbu ar jie valgys gaminius su mažesniu cukraus kiekiu.

Taip10,8%

29 9 pav. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal tai, ar rinktųsi gaminius be cukraus arba su sumažintu jo kiekiu (x²=1,208; df=2; p=0,547) 0 10 20 30 40 50

Taip, rinkčiausi Ne, nesirinkčiau Man nesvarbu

42,3% 18,3% 39,4% 49,3% 16,4% 34,2% Vyrai Moterys

30

IŠVADOS

1. Atlikus skirtingų maisto produktų etikečių analizę, visose (pieno, mėsos, žuvies, duonos, gėrimų, padažų ir sausų pusryčių dribsnių) maisto produktų grupėse buvo rasta cukraus:

1.1 sausų pusryčių dribsnių produktuose cukraus kiekis buvo didžiausias (vidutiniškai 20,41g/100g), o mėsos produktuose – mažiausias (vidutiniškai 0,93g/100g).

1.2 iš kitų analizuotų produktų grupių didžiausias cukraus kiekis nustatytas glaistytame varškės sūrelyje su aguonomis „Pasaka“ (28,10g/100g), „Heinz“ kečupe (22,80g/100g) ir „Sprite“ gazuotame gaiviajame gėrime (33g/100g).

2. Vartotojų apklausos metu nustatyta, jog vartotojų žinios apie cukrų maisto produktuose nėra pakankamos:

2.1 didžioji dalis (77 proc.) apklaustųjų nežinojo rekomenduojamos maksimalios cukraus kiekio paros normos suaugusiam žmogui (90 g).

2.2 82,5 proc. studentų ir 86,7 proc. dirbančių asmenų žinojo, kad cukraus dedama į sausus pusryčius ir pieno produktus, tačiau tik maža dalis (19,72 proc.) apklaustųjų nurodė, kad cukraus dedama į mėsos ir žuvies gaminius (x²=12,682; df=4; p=0,043).

2.3 daugiau nei pusė (57 proc.) respondentų cukraus kiekiu esančiu maiste nesidomi (x²=41,138; df=2; p=0,005), tačiau 46 proc. vartotojų rinktųsi gaminius su sumažintu cukraus kiekiu (x²=1,208; df=2; p=0,547).

3. Daugiau kaip 90 proc. (94,35 proc.) apklaustųjų teisingai įvertino cukraus poveikį dantų ir dantenų ligoms, 70 proc. teisingai įvertino cukraus daromą įtaką nutukimui, daugiau nei 40 proc. (44,25 proc.) žinojo apie cukraus įtaką kasos veiklos sutrikimams.

31

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Alberti KG, Zimmet PZ. Definition, diagnosis and classification of diabetesmellitus and its complications. Part 1: diagnosis and classification of diabetesmellitus provisional report of a WHO consultation. Diabet Med 1998;15:539-53.

2. Booth F, Winder WW. Role of Exercise in Reducing the Risk of Diabetes and Obesity. J Appl. Physiol. 2005; 90(99): 3-4. 2005.

3. Bureau Europeen des Unions des Consommateurs. Report on European consumers perception of foodstuffs labelling. Brussels; 2005.

4. Cowburn G., Stockley L. Consumer understanding and use of nutrition labelling: a systematic review. Publis Health Nutrition. 2005;38(1):21-28.

5. D'Anci, K.E., R.B. Kanarek und R. Marks-Kaufman: Duration of sucrose availability differentially alters morphine-induced analgesia in rats, in: Pharmacol Biochem Behav, 1996. 54: 693-7.

6. EUFIC Review (2009). Lebensmittelorientierte Ernährungsleitlinien in Europa: prieiga per internetą http://www.eufic.org/article/de/expid/lebensmittelorientierteernahrungsleitlinien-europa/ [žiūrėta 2013 gruodžio 12d.].

7. Europos Komisijos baltoji knyga dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti; KOM(2007)279, Briuselis.

8. Europos Sąjungos reglamentas Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maisto tiekimą vartotojams Prieiga per internetą: http://www.archive-lt-2013.com/lt/s/2013-10-14_3019862 [žiūrėta 2014 lapkričio 11d.].

9. Gailiūnienė A.; Milašius K. Sporto biochemija. Vilnius: LSIC, 2001.

10. Gudkina J, Brinkmane A. The impact of salivary mutans streptococci and sugar consumption on caries experience in 6-year olds and 12-year olds in Riga. Stomatologija, Baltic Dental and Maxillofacial Journal 2010; 12(2): 56-59.

11. Gunnar Johansson. Eating habits and foods - Objective Domain 10. March 12, 2009.

SwedishNational Institute of Public Health. Prieiga per internetą:

http://www.fhi.se/en/About- FHI/Public-health-policy/10-Eating-habits-and-foods/.[žiūrėta 2013 gruodžio 14d.].

12. Joseph C, Velly A. M, Pierre A, Bourgeois D, Muller-Bolla M. Dental health of 6-year-old children in Alpes Maritimes, France. European Archives of Paediatric Dentistry 2011; 12(5):256-263.

13. Labanauskas L., Rokaitė R. Vaikų dietologija. Kaunas. 2009. 14. Lažauskas R. Mityba ir sveikata. Kaunas. KMU. 2005. 130 p.

32 15. Levine AS, Kotz CM, Gosnell BA. Sugars: hedonic aspects, neuroregulation, and energy

balance. Am J Clin Nutr. 2003 Oct;78:834S-842S.

16. Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“. žin., 2003;Nr.13-530.

17. Ludwig DS, Peterson KE, Gortmaker SL. Relation between consumtion of sugarsweetened drinks and childhood obesity: a prospective, observational analysis. Lancet. 2001;357:505-508.

18. Malik VS, Schulze MB, Hu FB. Intake of sugar-sweetened beverages and weight gain: a systematic review. Am J Clin Nutr. 2006 Aug; 84:274-88.

19. Mann J et al. (2007). FAO/WHO scientific update on carbohydrates in human nutrition: conclusions. Eur J Clin Nutr 61(1):S132-7.

20. Melanie Jost, Rolf Stephan: Tipps zum Zucker. Auf www.planet-wissen.de, abgerufen am 13. März 2014.

21. Meurman PK, Pienihäkkinen K. Factors associated with caries increment:a longitudinal study from 18 months to 5 years of age. Caries Research 2010; 44(6):519-524.

22. Miškinienė M. Mityba. VPU. 2012.

23. Nestle M. The ironic politics of obesity. Science, 2003; 299-781.

24. Nielsen SJ, Popkin BM. Patterns and Trends in Food Portion Sizes, 1977-1998. JAMA 2003; 289:450-453.

25. Nutt, D, King, LA, Saulsbury, W, and Blakemore, C. Development of a rational scale to assess the harm of drugs of potential misuse. Lancet. 2007; 369: 1047–1053.

26. Pelchat ML. Of human bondage: food craving, obsession, compulsion, and addiction. Physiol Behav. 2002 Jul; 76:347-52.

27. Peres MA, Lattore MRDO, Sheiham A, Peres KG, Barros FC, Hernandez PG, et al. Social and biological early life influences on severity of dental caries in children aged 6 years. Community Dent Oral Epidemiol 2005; 33(1):53-63.

28. Petkevičienė L. Dietetikos praktika. Mokomoji knyga. 2008.

29. Petrauskienė A. Vaikų mityba. Sveikas žmogus. Informacinis mėnesinis leidinys Lietuvos medikams ir farmacininkams. ISSN 1392-3587. Kaunas. Nervų sistemos tyrimų centras. 2002.Nr. 13. P. 43-45.

30. Pollard J, Greenwood D, Kirk S. Lifestyle factors affecting fruit and vegetable consumption in the UK Women's Cohort Study. Appetite 2001; 37:71-79.

31. Popkin BM and Nielsen SJ (2008). The sweetening of the world's diet. Obes Res, 11, 1325– 1332.

33 32. Prieiga per internetą: http://www.anyksta.lt/print froms/print stl.php?sl=4424&rb=12 [ žiūrėta 2014

spalio 5 d.].

33.Prieiga per internetą: http://www.who.int/mediacentre/news/notes/2014/

consultation-sugar-guideline[ žiūrėta 2014 spalio 5 d.].

34. Prieiga per internetą: http://www.nmvrvi.lt/lt/naujienos/520/ [žiūrėta 2014 lapkričio 11 d.]. 35. Prieiga per internetą: http://www.nmvrvi.lt/lt/naujienos/522/ [žiūrėta 2014 lapkričio 11 d.]. 36.Prieiga per internetą:

http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/sveikata/cukrus---draugas-ar-priesas-952707/[žiūrėta 2015 kovo 27 d.].

37. Prieiga per internetą: www.gyva.lt/pages/apie_šokolada [žiūrėta 2014 lapkričio 28 d.]. 38.Prieiga per internetą:

http://www.suslavicius-felix.lt/lt/apie-imone/pranesimai-spaudai/trecdalis-lietuvos-gyventoju-kecupa-valgo/ [žiūrėta 2014 lapkričio 28 d.]. 39.Prieiga per internetą: http://sveikas.info/tag/virssvoris/ [žiūrėta 2014 lapkričio 28 d.].

40. Pundir RK, Jain P. Dental caries- A Multifactorial Disease. Journal of Pharmacy Research 2010, 3(6),1232-123.

41. Rachel K. Johnson, Lawrence J. Appel, Michael Brands, Barbara V. Howard, Michael Lefevre, Robert H. Lustig, Frank Sacks, Lyn M. Steffen, Judith Wylie-Rosett: Dietary Sugars Intake and Cardiovascular Health A Scientific Statement From the American HeartAssociation. In: Circulation. 120, Nr. 11, 2009, ISSN 0009-7322, S. 1011–1020, doi:10.1161/CIRCULATIONAHA.109.192627, PMID 19704096.

42. Rachel, Johnson. Journal of the American dietetic assosiation, 2012.

43. Ručinskienė E. Sveikas maistas – sveikas vaikas. Prieiga per

internetą:http://www.vvsb.lt/index.php/naujienos/131-sveikas-maistas-sveikas-vaikas. /.[žiūrėta 2013 gruodžio 14d.].

44. Sclafani A. Oral and postoral determinants of food reward. Physiol Behav. 2004 Jul;81(5):773-9.

45. Scott K. Taste recognition: food for thought. Neuron. 2005 Nov 3;48:455-64.

46. Slabšinskienė E, Milčiuvienė S, Narbutaitė J, Vasiliauskienė I, Andruškevičienė V, Bendoraitienė EA, Saldūnaitė K. Severe early childhood caries and behavioral risk factors among 3-year-old children in Lithuania. Medicina (Kaunas) 2010; 46(2):135-141.

47. Stecksén-Blicks C, Kieri C, Nyman JE, Pilebro C, Borssén E. Caries prevalence and background factors in Swedish 4-year-old children – a 40-year perspective. Int J Paediatr Dent 2008 Sep; 18(5):317-324.

48. Stukas R., Šurkienė G. Įvairaus amžiaus vaikų mityba ir jos vertinimas. Vilnius. VU leidykla. 2003. 141 p.

34 49. Škimienė L., Ustinavičienė R., Piešinė L., Radišauskas R. Studentų mitybos ypatybės.

Medicina. Kaunas; 2007; 43 (2).

50. U. Schroeder, B. Himpe, R. Pries, R. Vonthein, S. Nitsch, B. Wollenberg: Decline of Lactate in Tumor Tissue After Ketogenic Diet: In Vivo Microdialysis Study in Patients with Head and Neck Cancer. In: Nutrition and Cancer. Bd. 65, Nr. 6, 2013, ISSN 1532-7914, S. 843– 849, doi:10.1080/01635581.2013.804579. Abgerufen am 13. März 2014.

51. Vázquez-Nava F, Vázquez-Rodríguez EM, Saldívar-González AH, Lin-Ochoa D, Martinez-Perales GM, Joffre-Velázquez VM. Association between obesity and dental caries in a group of preschool children in Mexico. J Public Health Dent 2010 Spring; 70(2):124-130.

52. Volkow ND, Wise RA (2005) How can drug addiction help us understand obesity? National Neuroscience 8, 555-60.

53. Willett WC. Dietary fat plays a major role in obesity: no. Obesity Reviews 2000;3:59-68. 54. Wolfram N., Rigby M., Frazzica R., Kirch W., Bergman P., Sjostrom M. Psysical activity

and nutrition-health information activities of the EU, WHO, European networks and national examples. J Public Health. 2007;15 (Supp/1): s3-s53 DOI 10.1007/s10389-007-0140-2. 55. World Health Organisation. Global strategy on diet, physical activity and health. Geneva;

35 1 priedas

ANKETA

Gerb. Respondente,

Tyrimą atlieka Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Veterinarijos fakulteto, Maisto saugos ir kokybės katedros magistrantė Milda Gudauskaitė.

Tyrimo tikslas – įvertinti vartotojų žinias cukraus atžvilgiu maisto produktuose. Išsiaiškinti kuriuos maisto produktus, turinčius didelį cukraus kiekį žmonės renkasi dažniausiai.

Prašau atsakyti į žemiau pateiktus klausimus, jums tinkantį atsakymo variantą pažymėkite kryželiu, anonimiškumą garantuoju.

1. _{Jūsų lytis:}  vyras  moteris 2. Jūsų amžius:  iki 18 m.  19 m. – 29 m.  30 m. – 40 m.  41 m. – 50 m.  51 m. – 60 m.  61 m. ir daugiau 3. Jūsų išsilavinimas:  Nebaigtas pagrindinis  Pagrindinis  Vidurinis  Aukštesnysis  Aukštasis 1. Jūs esate:  Moksleivis  Studentas

36  Dirbantis

 Bedarbis  Pensininkas

5. Ar pirkdami maisto produktus skaitote etiketes?  Taip

 Ne  Kartais

6. Jeigu skaitote, kokia informacija Jus domina (pažymėkite visus tinkamus variantus)?

 Maisto produktų sudedamosios dalys (pvz. jogurtas: cukrus, vaisiai, pienas, krakmolas...)

 Maisto medžiagos(pvz. riebalai, baltymai, angliavandeniai)  Maisto energinė vertė (kcal)

 Maisto produktų svoris

 Maisto produktų galiojimo terminas  Produkto kaina

7. Ar Jūs randate pakankamai informacijos apie maisto produktuose esantį cukraus kiekį?

 Taip informacija pakankama

 Nevisada pakankama (ne visur nurodytas cukraus kiekis gramais)  Manęs tai nedomina

8. Jūsų nuomone kokią įtaką organizmui daro didelis cukraus kiekis? (galimi keli atsakymų variantai)

 Skatina nutukimą  Didina kraujospūdį  Sukelia dantenų ligas

 Sukelia kasos veiklos sutrikimus

 Kita (įrašykite)...

37  Iki 50 g

 70 g  90 g  120 g

10. Kaip dažnai geriate sultis ( nenatūralias) gazuotus gėrimus, pvz. tokius kaip Fanta, Coca cola?

 Kasdien

 1 – 2 kartus per savaitę  2 – 4 kartus per mėnesį  2 – 4 kartus per metus  Visai negeriu

11. Jūsų manymu į kuriuos maisto produktus yra pridedama daugiausia cukraus (galimi keli atsakymų variantai)?

 Pieno

 Sausų pusryčių dribsnius  Duonos

 Mėsos  Žuvies  Konditerijos

 Kiti (įrašykite)...

12. Kokius užkandžius dažniausiai renkatės (tarp pagrindinių valgymų)? (galimi keli atsakymų variantai)  Jogurtą  Bandelę  Javainių batonėlius  Šokoladą ar saldainius  Vaisius  Daržoves  Kita (įrašykite)...