LIGONINĖS X GYDYTOJŲ IR SLAUGYTOJŲ PATIRIAMO PROFESINIO STRESO BEI PERDEGIMO SĄSAJŲ SU PSICHOSOCIALINĖS DARBO APLINKOS VEIKSNIAIS ĮVERTINIMAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija

Visuomenės sveikatos fakultetas Aplinkos ir darbo medicinos katedra

IEVA KEMERAITYTĖ

LIGONINĖS X GYDYTOJŲ IR SLAUGYTOJŲ PATIRIAMO PROFESINIO

STRESO BEI PERDEGIMO SĄSAJŲ SU PSICHOSOCIALINĖS DARBO

APLINKOS VEIKSNIAIS ĮVERTINIMAS

(Visuomenės sveikata, sveikatos ekologija)

Studentė Mokslinė vadovė

Ieva Kemeraitytė dr. G. Kalinienė

2016-05-15 2016-05-15

2 SANTRAUKA

Visuomenės sveikata

LIGONINĖS X GYDYTOJŲ IR SLAUGYTOJŲ PATIRIAMO PROFESINIO STRESO BEI PERDEGIMO SĄSAJŲ SU PSICHOSOCIALINĖS DARBO APLINKOS VEIKSNIAIS ĮVERTINIMAS

Ieva Kemeraitytė

Mokslinė vadovė dr. Gintarė Kalinienė

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas, 2016. 77 p.

Darbo tikslas. Ištirti ir įvertinti ligoninės X gydytojų ir slaugytojų psichosocialinės darbo aplinkos veiksnių sąsajas su profesiniu stresu bei perdegimu.

Metodika. 2015 m. liepos – rugpjūčio mėn. anoniminės apklausos būdu, naudojant standartizuotus klausimynus atlikta vienmomentinė epidemiologinė X ligoninėje dirbančių gydytojų ir slaugytojų apklausa. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS (20.0 versija) duomenų analizės paketu. Hipotezės apie požymių priklausomybes tikrinamos naudojant chi kvadrato (χ²) ir z kriterijus. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p<0,05. Buvo atlikta logistinės regresijos analizė. Rezultatai. Trečdalis (33,2 proc.) respondentų turėjo silpną sprendimų priėmimo laisvę darbe, (25,2 proc.) darbuotojų turėjo didelius darbo reikalavimus, mažą įtaką priimant darbo sprendimus (52,8 proc.) bei skundėsi mažu darbuotojų saugumu (užtikrintumu) dėl darbo (51,9 proc.), net 32,2 proc. darbinę įtampą vertino kaip didelę. Aukštą elgsenos bei somatinio streso lygį patyrė 40,7 proc. respondentų, tuo tarpu kognityvinį – 30,0 proc. Darbo su pacientais sukeltą perdegimą patyrė 40,7 proc. respondentų, asmeninį – 30,8 proc., apskritai darbo sukeltą perdegimą – penktadalis (23,4 proc.) respondentų. Nustatėme reikšmingas sąsajas somatinio streso ir bendradarbių paramos atveju. Respondentai, kurie nurodė, kad bendradarbių parama yra silpna arba vidutinė, reikšmingai dažniau turėjo aukštą somatinio streso lygį. Atlikta logistinės regresijos analizė parodė, kad maža bendradarbių parama asmeninio perdegimo galimybę didino tris kartus (GS=3,14, PI=1,26-7,85), mažas darbui specifinių įgūdžių poreikis apie du kartus (GS=2,37, PI=1,08-5,21) didino darbinio perdegimo galimybę. Dideli darbo reikalavimai beveik tris kartus (GS=2,92, PI =1,29-6,58) didino darbo sukelto perdegimo galimybę, 1,25 karto (PI =0,52-2,98) darbinio perdegimo galimybę didino maža bendradarbių parama. Patiriama didelė darbinė įtampa daugiau nei du kartus (GS=2,6) didino darbo sukelto perdegimo galimybę.

Išvados. Darbuotojų perdegimas bei profesinis stresas buvo reikšmingai susijęs su nepalankiai vertinamais psichosocialiniais darbo aplinkos veiksniais.

3 SUMMARY

Public Health

ASSESSMENT OF LINK BETWEEN OCCUPATIONAL STRESS AND BURNOUT SUFFERED BY MEDICAL DOCTORS AND NURSES WORKING IN X HOSPITAL AND FACTORS OF PSYCHOLOGICAL WORK ENVIRONMENT

Ieva Kemeraitytė

Adviser dr. Gintarė Kalinienė

Lithuanian University of Health Sciences Faculty of Public Health. Department of Environmental and Occupational Medicine. Kaunas, 2016. 77 p.

Aim of the thesis. Research and assess of the link between occupational stress and burnout suffered by medical doctors and nurses working in X hospital and factors of psychological work environment.

Methods. Participants: medical doctors and nurses working in X hospital. Epidemiologic research has been carried out by using anonymous questionnaire survey. Statistical data analysis has been applied by using Statistical Package for Social Sciences (20.0 version). The hypotheses regarding the distribution of the indicators has been verified using chi square (χ²) and z criteria. The difference has been considered to be significant when the p value <0.05. Logistic regression analysis also we done.

Results. 33.2% have had a weak decision making freedom at work, 25.2 % have had hight demands at work, 52.8 % have had little influence on work related decision making, 51.9 % have complained about low job security, 32.2 % have evaluated strain suffered at work as high, 40.7 % have undergone a high level of stress, 30.0 % have experienced cognitive stress 40.7% have experienced burnout caused by work with patients, 30.8 % have experienced personal burnout. 23.4 % have undergone burnout caused by work. Significant links between somatic stress and support by the workers have been established. Where the respondents indicating that any support by the co-workers has been insufficient or moderate have more frequently suffered from a high level of somatic stress. Logistic regression analysis showed that low support by the co-workers three times (OR=3.14 CI=1.26-7.85) increase possibility of personal burnout, low level of specific skills almost two times (OR=2.37 CI=1.08-5.21) increase possibility of burnout caused by work. Hight work requirements at work almost three times (OR=2.92 CI=1.29-6.58) increase possibility of burnout caused by work, 1.25 times low support by the co-workers increase possibility of burnout caused by work. High workplace strain 2.23 times increase possibility of burnout caused by work.

Conclusions. Participants stress and burnout were significantly related with disfavoured factors of psychological work environment.

4 Key words. Medical doctors, nurses, stress, burnout, psychological factors of occupational environment

5 TURINYS

SANTRUMPOS ... 8

ĮVADAS ... 9

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI... 11

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12

1.1. Psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai ir profesinis stresas ... 12

1.1.1. Psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių vertinimas ... 13

1.1.2. Psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių klasifikacija ir jų paplitimas ... 15

1.1.3. Profesinio streso vystymosi teorijos ... 19

1.2. Psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai mediko darbe ... 24

1.3. Stresas ir sveikata ... 27

2. TYRIMO METODOLOGINĖS DALIES APRAŠAS ... 32

2.1. Tyrimo imtis ... 32

2.2. Tyrimo organizavimas ... 32

2.3. Tyrimo instrumentas ... 33

2.4. Statistinės duomenų analizės planas. Statistinė analizė ... 35

3. TYRIMO REZULTATAI ... 37

3.1. Tiriamųjų demografinės charakteristikos ... 37

3.2. Psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių įvertinimas ... 38

3.3. Darbuotojų streso bei perdegimo įvertinimas ... 44

3.4. Perdegimo vertinimas ... 45

3.5. Psichosocalinės darbo aplinkos bei streso ir perdegimo, sąsajų įvertinims ... 48

4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ... 58

IŠVADOS ... 62 LITERATŪRA ... 64 PRIEDAI ... 71 1 Priedas ... 71 2 Priedas ... 76 3 priedas ... 77

6 Lentelių sąrašas l

Literatūros apžvalgoje esančios lentelės

1 lentelė Psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai sukeliantys profesinį stresą 16 psl.

2 lentelė Stresą darbe sukeliantys veiksniai 18 psl.

3 lentelė Psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai ir jų dažnis 26 psl

4 lentelė Streso darbe požymiai 27 psl.

5 lentelė Anketos struktūra 35 psl.

6 lentelė Klausimyno skalės 36 psl.

Tyrimų rezultatų dalyje esančios lentelės

1 lentelė Tiriamųjų demografinės charakteristikos 37 psl.

2 lentelė Gydytojų ir slaugytojų dirbančių skyriuose imties charakteristikos 38 psl. 3 lentelė Psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių pasiskirstymas atsižvelgiant į

demografinius veiksnius

42 psl. 4 lentelė Streso išraiškų pasiskirstymas atsižvelgiant į demografinius veiksnius 45 psl. 5 lentelė Asmeninio, darbinio perdegimo bei perdegimo dėl darbo su pacientais

skirstiniai atsižvelgiant į respondentų demografines charakteristikas bei profesiją

47 psl.

6 lentelė Elgsenos streso lygių pasiskirstymas atsižvelgiant į psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius

48 psl. 7 lentelė Somatinio streso lygių pasiskirstymas atsižvelgiant į psichosocialinius

darbo aplinkos veiksnius

49 psl. 8 lentelė Kognityvinio streso lygių pasiskirstymas atsižvelgiant į psichosocialinius

darbo aplinkos veiksnius

50 psl. 9 lentelė Streso išraiškų skirstiniai atsižvelgiant į darbinės įtampos lygį 51 psl. 10 lentelė Asmeninios perdegimo skirstiniai atsižvelgiant į psichososcialinius darbo

aplinkos veiksnius

52 psl. 11 lentelė Respondentų asmeninio perdegimo sąsajos su bendradarbių parama.

Daugiaveiksmės logistinės regresinės analizės modelis*

53 psl. 12 lentelė Darbo sukelto perdegimo skirstiniai atsižvelgiant į psichososcialinius

darbo aplinkos veiksnius

54 psl. 13 lentelė Respondentų darbinio perdegimo sąsajos su psichosocialiniais darbo

aplinkos veiksniais. Daugiaveiksmės logistinės regresinės analizės modelis*

55 psl.

14 lentelė Darbo su pacientais sukelto perdegimo skirstiniai atsižvelgiant į psichososcialinius darbo aplinkos veiksnius

56 psl. 15 lentelė Perdegimo išraiškų lygių skirstiniai atsižvelgiant į darbinės įtampos lygį 57 psl. 16 lentelė Respondentų darbo sukelto perdegimo sąsajos su patiriama darbine

įtampa. Daugiaveiksmės logistinės regresinės analizės modelis*

7 Schemų, paveikslų sąrašas

Literatūros apžvalgos dalyje esančios schemos, paveikslai 1 schema Stresinių darbo aplinkos veiksnių įvertinimo būdai 13 psl.

2 schema Streso darbe modelis (S. Michie) 20 psl.

3 schema Karasek reikalavimų, kontrolės modelis 21 psl. 4 schema Žmogų veikiantys veiksniai darbe pagal Carayon ir kt. 22 psl.

5 schema Warr Vitaminų modelis 23 psl.

6 paveiklslas Bakker darbo reikalavimų – išteklių modelis 23 psl.

7 paveikslas Sreso padariniai sveikatai 27 psl.

Tyrimų rezultatų dalyje esančios shemos, paveikslai 1 paveikslas Psichosocialinės darbo aplinkos veiksnių skirstiniai 40 psl. 2 paveikslas Bendradarbių ir vadovo paramos lygių skirstiniai 40 psl. 3 paveikslas Darbuotojų saugumo (užtikrintumo) dėl savo darbo

atsakymų skirstinys (proc.)

41 psl. 4 paveikslas Darbuotojų patiriamos įtampos darbe lygių skirstinys

(proc.)

41 psl. 5 paveikslas Streso išraiškų lygių skirstiniai 45 psl. 6 paveikslas Respondentų vertinimo skistiniai 47 psl.

8 SANTRUMPOS

AKS – arterinis kraujo spaudimas CNS – centrinė nervų sistema ES – Europos Sąjunga

LNL – lėtinės neinfekcinės ligos p – reikšmingumo lygmuo SSV – savo sveikatos vertinimas VšĮ – Viešoji įstaiga

9 ĮVADAS

Daugelyje išsivysčiusių šalių nuo 20 a. pradžios psichologinis stresas labai svarbi ne tik profesinė, bet ir sveikatos problema. Dėl to šiai problemai skiriamas ypatingas dėmesys [1]. Atlikti tyrimai ir mokslinių studijų rezultatai patvirtina, kad profesinis stresas yra aktuali su darbu susijusi problema sveikatos priežiūros sektoriuje. 2005 metais buvo atliktas tyrimas apie streso paplitimą Europos Sąjungos (ES) šalyse. Jo duomenimis, ES vidutiniškai 22,3 proc. sveikatos priežiūros darbuotojų patiria stresą darbe, o Lietuvoje - 31,0 proc. [2].

Ypač svarbų vaidmenį moksliniuose tyrimuose atlieka Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra. Jos ir kitų mokslinių studijų duomenimis, ES darbuotojai kasmet praranda 50-60 proc. darbo dienų dėl patiriamo streso darbe [3]. Yra nustatyta, kad stresas gali sukelti daugiau nei ketvirtadalį visų su darbu susijusių sveikatos sutrikimų, dėl kurių darbuotojai gali netekti darbingumo dviems ar daugiau savaičių [3]. ES buvo atlikti skaičiavimai, kurių metu nustatyta, kad apie 40 mln. darbuotojų Europoje kenčia dėl streso. Lietuvos slaugytojų, dirbančių ligoninėse, stresas siekia net 81,1 proc. [5].

Pasaulyje ir Lietuvoje yra atlikta nemažai tyrimų, kurių metu buvo tiriami sveikatos specialistai bei jų darbinėje aplinkoje pasitaikantys psichosocialinės darbo aplinkos veiksniai. 2010 metais Lietuvoje atliktų mokslinių tyrimų metu nustatyta, jog dauguma medicinos darbuotojų – ypač gydytojai dažnai patiria profesinį stresą, kurį gali nulemti organizaciniai, tokie kaip darbo aplinkos sąlygos – nepalanki darbovietės politika ir atmosfera, galimybių neatitinkantis darbo krūvis, dalyvavimas priimant sprendimus, grįžtamasis ryšys ir kiti veiksniai [4]. 2010 metais Lietuvoje atliktų mokslinių studijų metu nustatyta, kad stresą darbovietėse sukelia daugelis joje pasitaikančių veiksnių. Išskiriami šie pagrindiniai psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai, kurie gydytojų darbe sukelia stresą. Tai nuolatinis susidūrimas su pacientais, su kamuojančiu skausmu, didelė atsakomybė už žmonių sveikatą ir gyvybę. Gydytojų profesinį stresą gali sukelti ir daugelis kitų darbo aplinkoje pasitaikančių veiksnių, tokių kaip: neadekvatus atlygis, blogas psichologinis klimatas, žemas darbo organizavimo lygis ir kiti profesiniai stresoriai [6]. Gydytojų stresą taip pat sukelia šie stresogeniniai darbo aplinkos veiksniai: pirmosios pagalbos suteikimas pacientams, pacientų mirtys, įgūdžių trūkumas, žinių stygius, konfliktai, darbo sąlygos ir kt. [5]. Šie ir daugelis kitų darbo aplinkoje pasitaikančių veiksnių ne tik gali sukelti sveikatos problemas, bet taip pat ir sumenkinti medikų gyvenimo kokybę. Visa tai gali pasireiškšti ne tik psichologiniais, bet taip pat ir fiziniais bei socialiniais simptomais [6].

Yra nustatyta, kad profesinis stresas gali turėti neigiamų padarinių individų sveikatai ir gyvenimo kokybei. Stresas gali daryti įtaką ne vien sveikatos priežiūros specialistų, tokių kaip gydytojų sveikatai, bet ir kt. individų sveikatai ir elgsenai. Stresas taip pat daro įtaką teikiamų

10 paslaugų kokybei ir net gali paveikti sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumą. Pasekmės, kurias sukelia profesinis stresas yra skirtingos ir gali paveikti kiekvieną žmogų individualiai [6]. Yra nustatyta, kad stresas gali sukelti sveikatos sutrikimų, tokius, kaip depresija, nerimas, nervingumas, nuovargis ir širdies ligos, virškinimo sutrikimai, įtempti galvos skausmai ir kt. [3]. Viena iš streso pasekmių individų sveikatai yra jo metu atsirandantis profesinis perdegimas. Jis yra suprantamas kaip emocinė, psichinė ir fizinė išsekimo būsena, kuri gali susiformuoti veikiant ilgalaikiams stresams, kylantiems tam tikrose darbo situacijose [7, 57].

Temos aktualumas. Pasaulyje atliktų tyrimų gausa, sveikatos projektai jų rezultatai parodė, kad profesinio streso, perdegimo bei psichosocialinės darbo aplinkos veiksnių sąsajos yra akivaizdžios. Nepaisant to, mūsų šalyje tyrimų, nagrinėjančių šiuos psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius: darbui specifinių įgūdžių poreikis, darbo reikalavimai, sprendimų priėmimo laisvė, bendradarbių parama, vadovo parama, saugumas (užtikrintumas) dėl darbo ir kt. trūksta. Galima daryti prielaidą, kad ateityje problemų, susijusių su gydytojų ir slaugytojų psichosocialine darbo aplinka bei profesiniu stresu ir perdegimu vis didės. Tokių tyrimų, kurie tiksliai nusakytų problemos mastą, anksčiau minėtus darbo aplinkos veiksnius nėra daug. Todėl šiame darbe bus aptariama X ligoninės gydytojų ir slaugytojų psichosocialinės darbo aplinkos veiksniai bei profesinis stresas ir perdegimas su kuriuo susiduria šios ligoninės darbuotojai: gydytojai ir slaugytojos. Ligoninės sveikatos specialistų dažniausi darbo aplinkoje pasitaikantys veiksniai – nepalankios darbo aplinkos sąlygos, didelis darbo krūvis, santykiai su kolegomis, neteisingas darbo užmokestis, santykiai su pacientais ir kt. yra neabejotinai svarbūs, nes gali nulemti profesinį stresą bei perdegimą šios įstaigos darbuotojams. Taigi ši problema yra aktuali ir Lietuvoje. Sveikatos specialistų profesija siejama su padidinta profesinio streso patyrimo darbe rizika. Ligoninėse dirbantys gydytojai ir slaugytojos patiria dar didesnius iššūkius ir stresines situacijas. Todėl šiame darbe bus analizuojami ligoninėje X dirbančių gydytojų ir slaugytojų psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai, profesinio streso bei perdegimo sąsajos, kurių įvertinimas ir ištyrimas galėtų padėti teikti praktines rekomendacijas šios įstaigos darbuotojams.

Naujumas. Mūsų darbe bus analizuojamos psichosocialinių veiksnių sąsajos su stresu ir perdegimu panaudojant naują instrumentą darbuotojų perdegimui įvertinti.

11 DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas: Ištirti ir įvertinti ligoninės X gydytojų ir slaugytojų psichosocialinės darbo aplinkos veiksnių sąsajas su perdegimu bei profesiniu stresu.

Uždaviniai:

1. Ištirti ir įvertinti ligoninės X gydytojų ir slaugytojų psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius.

2. Įvertinti ligoninės X gydytojų ir slaugytojų patiriamą profesinį stresą, bei perdegimą.

3. Įvertinti psichosocialinės darbo aplinkos veiksnių bei patiriamo profesinio streso bei perdegimo sąsajas.

12 1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai ir profesinis stresas

Šiame skyriuje bus analizuojami psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai ir profesinis stresas. Pirmiausiai, analizuojant šią temą, reikėtų išsiaiškinti šių sąvokų reikšmes.

Streso apibrėžimų yra labai daug. Myers nurodo, kad stresas gali būti suprantamas kaip tam tikrų įvykių, kuriuos mes laikome grėsmingais bei sunkiais ir vadiname stresoriais, suvokimas ir reagavimas į juos [7].

Ustinavičienė nurodo, kad stresas veikia daugelį organizmo sistemų ir funkcijų, tokių kaip: arterinis kraujo spaudimas, širdies ritmas, kvėpavimo dažnis, smegenų elektrinis aktyvumas, raumenų tonusas, nervinė, emocinė būsena ir kt. Stresas taip pat veikia per CNS ir sukelia organizme tam tikrus sutrikimus, kurie gali pasireikšti įvairiomis fiziologinėmis ir patologinėmis reakcijomis. Ūmus stresas gali sukelti nervinį išsekimą, padidėjusį nuovargį, galvos skausmus, bendrą silpnumą, hiperhidrozę, kurios metu parausta arba išblykšta veidas, atšąla galūnės, pasireiškia ir kitos vegetacinės reakcijos [8].

Psichosocialinis veiksnys – tai veiksnys, kuris dėl darbo: sąlygų, reikalavimų, organizavimo, darbo turinio, įmonės darbuotojų, darbdavio tarpusavio santykių sukelia darbuotojui psichinį stresą [9].

Yra nustatyta, kad psichosocialiniai veiksniai išties yra svarbūs darbinėje aplinkoje ir net gali būti atsirandančio streso šaltiniai [10]. Svarbūs psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai – negalėjimas kelti kvalifikacijos, prisidėti prie sprendimų priėmimo darbovietėje, atsiliepimų apie atliktą darbą trūkumas, bauginimas ir kt. [11]. Stresą formuoja ir išoriniai darbo aplinkoje pasitaikantys veiksniai (darbo sąlygos, profesiniai, socialiniai ir gyvenimo būdo veiksniai) bei vidiniai (asmeniniai ir paveldėti – amžius, profesija, stažas, pareigos, psichologinis tipas ir kt.) veiksniai [12]. Yra nustatyta, kad didžiausia psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių atsiradimo pasekmė – stresas darbe [13]. Jį darbe gali sukelti tokie psichosocialiniai veiksniai, kaip darbo organizavimas ir valdymas, bauginimai ir smurtas darbe. Fizikiniai veiksniai (triukšmas, vibracija, ekstremali temperatūra) taip pat gali būti streso darbe priežastimi [14]. 2003 metais ES atliktų tyrimų studijos atskleidė, kad daugiau nei trečdalis (37,5 proc.) sveikatos sektoriaus darbuotojų patiria stresą [15]. Yra nustatyta, kad su stresu darbe susiduria visų profesijų darbuotojai. Jis veikia ir daugumos specialybių gydytojus, kitą medicinos personalą bei ligonius. Pagrindinės priežastys, įtakojančios medikų nepasitenkinimą darbu ir atsirandančią darbinę įtampą: dokumentacijos gausa, sveikatos sistemos reforma, lytis, ilgos darbo valandos, darbo kontrolė, spaudimas darbe, organizacinės paramos stoka, nuolatinis kontaktas su pacientais ir kt. [16, 17].

Lietuvoje pastaraisiais metais stresas, psichosocialiniai veiksniai tampa vis labiau aktualesne problema. Streso ir jo veiksnių darbe moksliniai tyrimai pradėti vykdyti jau nuo 1994 metų.

13 Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, jau aštuonerius metus galioja teisės aktai, kurie įpareigoja darbdavius užtikrinti, kad jų darbuotojai nepatirtų žalos dėl psichosocialinių veiksnių poveikio atsiradimo jų darbinėje aplinkoje [1].

Svarbiausia darbdavio pareiga įstaigoje, organizacijoje – vykdyti streso darbe prevenciją ir kontrolę. Nustatyta, jog viena iš pagrindinų darbdavio pareigų – įvertinti šio veiksnio darbe riziką, o ją įvertinus reikėtų imtis tinkamų veiksmų, nes tik tokiu būdu būtų galima išvengti patiriamos žalos ir padarinių darbo kokybei. Norint sumažinti patiriamą stresą darbinėje aplinkoje svarbiausia vadovautis Lietuvoje galiojančiais teisės aktais, kurie reglamentuoja ir nustato psichosocialinės darbo aplinkos veiksnius. Svarbiausias teisės aktas, padedantis identifikuoti, nustatyti psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius Lietuvoje įsigaliojo nuo 2005 metų rugpjūčio 31 d. Nuo šių metų mūsų šalies įmonėse, organizacijose psichosocialiniai veiksniai nustatomi ir tiriami vadovaujantis bendraisiais šių veiksnių vertinimo reikalavimais, kurie yra išdėstyti ir pateikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministras įsakyme dėl „Psichosocialiniai rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų patvirtinimo“ [1].

1.1.1. Psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių vertinimas

Stresą darbe sukeliantys veiksniai gali būti vertinami objektyviais ir subjektyviais tyrimo metodais. Metodo pasirinkimą lemia tikslas. Objektyvų streso įvertinimo bei metodą dažniausiai savo tyrimuose naudoja ekspertai, subjektyvų – pats darbuotojas. Stresoriai darbe gali būti įvertinti: vertinant tiek darbo sąlygas, tiek patį darbo procesą [8].

Veiksniai atsirandantys dirbant gali būti vertinami subjektyviai ir objektyviai (1 schema). 1 schema. Stresinių darbo aplinkos veiksnių įvertinimo būdai [18].

Stresas taip pat gali būti vertinamas naudojant informatyviausius psichofiziologinių rodiklių tyrimus. Norint įvertinti stresą, būtina apibrėžti kiekvieno stresoriaus trukmę, stiprumą, nepamiršti jog stresoriai yra lygiaverčiai [8].

14 Plačiausiai naudojama priemonė savo sveikatos būklei įvertinti dažniausiai naudojamas yra subjektyvus sveikatos vertinimas. Šis vertinimas atspindi individo integruotą požiūrį į savo sveikatą, įskaitant jos biologinius, psichologinius ir socialinius aspektus, kurie dažniausiai yra nepastebimi kitam vertintojui [19].

Įstaigose, organizacijose yra atliekamas psichosocialinės rizikos vertinimas, kurį sudaro šie pagrindiniai penki etapai [18]:

1. Identifikavimas (jo metu nustatoma, ar yra iškilusi streso darbe problema). 2. Tyrimas (šio etapo metu ištiriami veiksniai, sukeliantys stresą darbe). 3. Nustatymas (šio etapo metu – nustatomi netoleruotini veiksniai).

4. Prevencinės priemonės (yra nustatoma, kokių priemonių reikėtų imtis, kad profesinis stresas darbe mažėtų).

5. Stebėjimas (šio etapo metu stebima, ar situacija yra kintanti).

Užsienio mokslininas Lazarus nurodė šiuos pagrindinius streso vertinimo etapus [20, 21]: 1. Pirminis vertinimas, kuris apima suvokimo ir pažinimo procesas, kurio metu individas

veiksnį suvokia kaip keliantį stresą ir nustato, kiek jis yra pavojingas;

2. Antrinis vertinimas – tai atsako į stresą sukeliantį veiksnį pasirinkimas, kai individas vertina ar pakankamai turi išteklių susitvarkyti su esama pavojinga situacija. Po pirminio vertinimo antrinis vertinimas ir pervertinimas gali kartotis neribotą laiką. Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimas ir vertinimas atliekamas pagal darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintą ir su įmonės darbuotojų atstovu suderintą psichosocialinės rizikos veiksnių tyrimo darbų planą. Šiame plane nurodomi: numatomi tirti psichosocialiniai rizikos veiksniai, darbo vietos, kuriose bus atliekamas tyrimas, kokie bus naudojami tyrimo metodai, numatomas darbuotojų, kurie gali būti veikiami psichosocialinės rizikos veiksnių skaičius. Psichosocialiniai rizikos veiksniai tiriami taikant Lietuvos Respublikos teisės aktų, kompetentingų tarptautinių organizacijų (Pasaulio sveikatos organizacijos ir kt.) nustatytas arba įstaigoje įdiegtas psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodikas. Gauti tyrimo rezultatai yra registruojami tyrimo protokoluose. Psichosocialiniai rizikos veiksniai tiriami taikant: stebėjimo, darbo vietos aprašymo ir apklausos būdus. Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimas atliekamas: įvertinant kiekvieno tiriamo psichosocialinio rizikos veiksnio poveikio trukmę ar stiprumą, atsižvelgiant į įmonės (darbo vietos, atliekamo darbo) specifiką. Taip pat įvertinant tiriamos situacijos tipiškumą, nustatant darbuotojų, kurie gali būti veikiami psichosocialinių rizikos veiksnių, skaičių [11].

Lietuvoje profesinį psichosocialinės darbo aplinkos veiksnių vertinimą atlieka šios pagrindinės institucijos [23]:

1. Valstybinė darbo inspekcija;

15 3. Darbdavį atstovaujantis asmuo;

4. Darbdavį atstovaujančio asmens pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai.

Apibendrinat galima teigti, kad atliekant mokslinius tyrimus bei psichosocialinės darbo aplinkos veiksnių vertinimą išties svarbus yra pasirinktas apklausos metodas ir nuodugni duomenų analizė. Tik visa tai atlikus būtų galima atlikti tolimesnius bei detalesnius šių psichosocialinės darbo aplinkos veiksnių vertinimus.

1.1.2. Psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių klasifikacija ir jų paplitimas

Visų pirma siekiant išsiaiškinti ar įstaigoje/įmonėje egzistuoja streso problema, reikėtų nustatyti jį sukeliančius veiksnius. Veiksniai, kurie sukelia stresą vadinami ,,kenksmingais‘‘. Jie suprantami kaip situacijos ar įvykiai, kurios gali būti potencialiai kenksmingos. Tokie veiksniai yra skirstomi į tris grupes psichosocialinius, fizikinius, organizacinius [25].

Lietuvoje plačiausiai nagrinėjama psichosocialinių veiksnių grupė. Mūsų šalyje galioja teisės aktai, kurie reglamentuoja ir nustato darbo aplinkos veiksnius. Nuo 2005 metų rugpjūčio 31 d. šie veiksniai Lietuvos įmonėse tiriami vadovaujantis Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniais nurodymais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-699/A1-241 [26].

Remiantias anksčiau minėtu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu. Psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai skirstomi taip [26]:

1) veiksniai, susiję su darbo aplinkos sąlygomis, reikalaujančiomis didesnių pastangų, siekiant gauti tą patį darbo rezultatą (darbas veikiant kenksmingiems ir pavojingiems veiksniams, darbas naudojant asmenines apsaugines priemones ir kt.); 2) veiksniai, susiję su darbo reikalavimais: darbo krūvis (pernelyg didelis ar pernelyg

mažas), didelis darbo tempas, darbuotojų sugebėjimų ir galimybių atlikti užduotis neatitikimas, neaiškios darbo užduotys;

3) veiksniai, susiję su darbo organizavimu: darbo laiko trukmė, paskirstymas (naktinis, pamaininis darbas, viršvalandžiai), darbo sutarties rūšis (terminuota, laikinoji), per didelė ar per maža darbo kontrolė, darbo apmokėjimo ypatumai;

4) veiksniai, susiję su darbo turiniu: darbuotojo per didelė ar per maža įtaka darbui planuoti ir vykdyti, sprendimų priėmimo laisvės stoka, per didelis informacijos kiekis, didžiulė atsakomybė, emocinė įtampa, mažas pasitenkinimas atliekamu darbu, monotoniškas darbas;

16 5) veiksniai, susiję su darbuotojų tarpusavio santykiais ir/ar santykiais su darbdaviu: blogi darbuotojų santykiai grupėje, netinkamas vadovybės elgesys (neteisingas darbo paskirstymas, neaiški ir / ar nuolat besikeičianti vadovybės pozicija ir kt.), negalėjimas kelti kvalifikacijos, prisidėti prie sprendimų priėmimo įmonėje, atsiliepimų apie atliktą darbą trūkumas, bauginimas (mobingas) smurtu, priekabiavimas.

Hingley P. ir Cooper C. įvardijo ne vieną veiksnį, kuris gali sukelti stresą. Šie mokslininkai išskyrė pagrindines psichsocialinių darbo aplinkos veiksnių kategorijas tai: darbo krūvis, ryšys su vadovais, vaidmenų konfliktai, tarpasmeniniai santykiai, akistatos su mirtimi, namų darbo konfliktai, karjeros trukdžiai, fiziniai ištekliai, pokyčiai. Visi šie anksčiau minėti veiksniai padidina tikimybę atsirasti profesiniam stresui darbe [27].

Tyrimo – atlikto 2011 metais. Lietuvoje tiriant vienos įmonės darbuotojus, buvo nustayta, kad darbuotojus neigiamai gali paveikti šie psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai [13]:

 dideli darbo reikalavimai,

 prasti socialiniai santykiai,

 neaiškumas darbo užduotyse,

 skubėjimas,

 įtampa darbe,

 didelė atsakomybė,

 vadovų bendradarbiavimo stoka,

 ne visada maloni darbo aplinka.

Labai svarbų vaidmenį psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių vertinime atlieka Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra. Ji išskyrė svarbiausius psichosocialinės darbo aplinkos veiksnius, galinčius sukelti stresą darbe. Šie veiksniai yra pateikti (1 lentelėje).

17 1 lentelė. Psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai sukeliantys profesinį stresą [28, 35] Nr. Psichosocialiniai darbo

aplinkos veiksniai

Apibūdinimas

1. Reikalavimai Priklauso nuo darbo krūvio

2. Kultūra Ypač svarbu koks įstaigos/įmonės/organizacijos požiūris 3. Santykiai Labai svarbu ar įstaigoje, kurioje dirbama patiriami gąsdinimai,

įvairūs bauginimai ir prievarta darbe

4. Kontrolė Darbuotojų įtaka atliekamam darbui

5. Funkcijos Kaip darbuotojai supranta savo funkcijas darbe ir jas atlieka 6. Pokyčiai Kaip apie vykdomus pokyčius informuojami darbuotojai 7. Socialinė parama Ar pakankama parama iš vadovų ir bendradarbių

8. Mokymas Kaip darbuotojams suteikiamos galimybės tobulintis

Lietuvoje naudojama psichosocialinių veiksnių klasifikacija apima: darbuotojų sugebėjimas atlikti jiems pavestus darbus, darbuotojų supratimas apie pavestas jiems užduotis, tarpusavio santykiai, kokią paramą teikia bendradarbiai ir vadovai [13]. Nuo visų šių veiksnių poveikio, pasireiškimo priklausys patiriamo streso dažnumas darbinėje aplinkoje.

Kiti autoriai išskiria šiuos pagrindinius stresorius – vaidmenų konfliktai, per dideli darbo krūviai, organizacijos politika, netikrumas, monotonija, socialiniai konfliktai. Vertinant psichosocialinį veiksnį – darbo krūvio pasireiškimą – svarbu, kad kiekvienas individas būtų pakankamai užsiėmęs, bet tik tiek, kad galėtų pakankamai dėmesio skirti tam, ką daro. Po darbo kiekvienas individas turi turėti pakankamai energijos, kad galėtų susitvarkyti savo asmeninius reikalus. Labai svarbus darbo aplinkos stresorius – žmonės ir pokyčiai. Individai, kuriuos gąsdina, baugina organizacijoje ar įmonėje įvykę pasikeitimai yra dažniau linkę patirti stresą [29].

Atlikta nemažai tyrimų, kurių metu nustatyta, kad stresas darbe priklauso ne tik nuo darbo sąlygų, gamybinių veiksnių, genetinių arba paveldėtų veiksnių, bet taip pat nuo socialinių ir gyvenimo būdo veiksnių. Jie pateikti 2 lentelėje [8].

18 2 lentelė. Stresą darbe sukeliantys veiksniai

Darbo sąlygos Gamybiniai veiksniai Paveldėti veiksniai Socialiniai ir gyvenimo būdo veiksniai Triukšmas Mikroklimatas Vibracija Dulkės Radiacija Cheminės medžiagos Darbas pamainomis Darbo dienos trukmė Emocinė įtampa Intelektualinė įtampa Informacinis krūvis Nežinomi algoritmai Atsakomybės lygis Kompetencija Konfliktinės situacijos Laiko deficitas Profesija Pareigos Amžius Stažas Psichologinis tipas Paveldėti veiksniai Psichologinis klimatas Materialinis aprūpinimas Šeimyninė padėtis Butas Mityba Žalingi įpročiai Fizinis aktyvumas Religijos išpažinimas ir kt.

Atlikti tyrimai parodė ir patvirtino, kad ypač svarbus psichosocialinės darbo aplinkos veiksnys – darbo grafikas, darbinė aplinka. Pagal H. Selje, bet kuri sąlyga, vieta ar aplinka, kuri reikalauja iš žmogaus prisitaikymo – stresorius. Daugeliui darbuotojų streso šaltinis yra darbo įvertinimas, nedaugelis mėgsta būti vertinamas kitų, nes tai yra vieno žmogaus sugebėjimų palyginimas su kitais. Taip pat svarbus aplinkos stresorius yra darbo grafikas [29].

Remiantis psichosocialinių veiksnių tyrimo metodiniais nurodymais, paaiškėjo, kad Lietuvoje, kaip ir užsienio šalyse, yra išskiriami tokie patys psichosocialinės darbo aplinkos veiksniai. Jie yra įvardijami kaip su darbu susiję veiksniai: darbo aplinkos sąlygos, darbo reikalavimai, darbo organizavimas, darbo turinys, socialinė aplinka (darbuotojų tarpusavio santykiai ir/ar santykiai su darbdaviu) [26].

Yra nustatyta, kad nuo 2005 m. kai kurių psichosocialinės darbo aplinkos veiksnių pasireiškimo dažnis pradėjo ženkliai mažėti. Atlikti mokslinės studijos tyrimai bei jų rezultatai parodė, kad vis mažiau individų tenka dirbti viršvalandžius, tačiau vis dar vienas iš psichosocialinės darbo aplinkos veiksnių išliko stabilus – tai darbuotojų saugumo nebuvimas (neužtikrintumas dėl darbo vietos). Šis veiksnys sparčiai išaugo, o tik 20 proc. darbuotojų dirba viršvalandžius arba jų darbo grafikas yra nepastovus. Pastaruoju metu kai kurių tyrimų duomenys rodo, kad vis dar darbo aplinkoje išlieka padidėjęs darbo krūvis [30].

19 Susirūpinimas dėl psichosocialinės darbo aplinkos veiksnių ir rizikos jiems atsirasti kyla daugumai bendrovių. Atliktų tyrimų duomenimis beveik 80 proc. vadovų reiškia susirūpinimą dėl streso darbe [30].

2014 metais Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu siekiama nustatyti pagrindinius psichosocialinės darbo aplinkos veiksnius darbinėje aplinkoje. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad didžiąją daugumą 50,7 poc. respondentų netenkina jų darbo užmokestis, 34 proc. patiria didelį darbo tempą, 29,7 proc. respondentų nespėja atlikti pavesto darbo, atlikti patikėtų užduočių [31].

2014 metais atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad 25 proc. darbuotojų Europoje stresą darbe patiria visą darbo laiką arba didžiąją laiko dalį. Psichosocialinė rizika prisideda prie neigiamų padarinių darbe. Dažniausiai pasitaikanti rizika darbe yra susijusi su tuo, kokio tipo darbą atlieka darbuotojas, ar jų atliekamos užduotys yra monotoniškos, ar sudėtingos, ar jų atliekamas darbas yra pakankamai intensyvus. Didelis darbo intensyvumas yra siejamas su neigiamais padariniais individų sveikatai ir gerovei, ypač su darbe patiriamu stresu [30]. Remiantis 2014 metais atliktais Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros tyrimų duomenimis nustatyta, kad psichosocialinė rizika darbe atsiranda dėl blogo darbo planavimo, organizavimo ir valdymo, dėl prastų socialinių darbo sąlygų ir gali turėti neigiamų psichologinių, bei fizinių ir socialinių padarinių, pvz.: tokių kaip su darbu susijęs profesinis stresas. Priežastys, dėl kurių gali kilti psichosocialinė rizika [35]:

 per didelis darbo krūvis;

 prieštaringi reikalavimai ir nepakankamai aiškiai apibrėžtas vaidmuo;

 nepakankamas dalyvavimas priimant darbuotojui įtakos turinčius sprendimus;  prastas organizacinių pokyčių valdymas, menkos darbo garantijos;

 neveiksminga komunikacija, nepakankama vadovų arba kolegų parama;  psichologinis ir seksualinis priekabiavimas, trečiųjų asmenų smurtas.

Apibendrinus galima teigti, kad norint valdyti bei sumažinti streso paplitimą darbinėje aplinkoje, reikia ne tik žinoti, bet taip pat sugebėti atpažinti veiksnius, kurie dažniausiai jį sukelia. Pagrindiniai psichosocialinės darbo aplinkos veiksniai – ilgos darbo valandos, dideli darbo reikalavimai, monotonija, santykiai su darbdaviu ir bendradarbiais, įtampa darbe, pokyčiai darbo aplinkoje, darbo krūvis, specifinių darbo įgūdžių poreikis ir kt. Visi šie paminėti psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai gali lemti profesinį stresą darbe ir siekiant visa to išvengti, reikėtų ieškoti būdų, priemonių kaip tai padaryti.

1.1.3. Profesinio streso vystymosi teorijos

Stresas darbe yra vertinamas daugeliu modelių. Vienas iš jų (S. Michie) modelis (žr. 2 schema). Šio modelio esmė – stresas priklauso nuo priežasčių, kurios atsiranda dirbant. Šios

20 priežastys individualūs veiksniai, kurie gali lemti profesinius sveikatos simptomus ar netgi nulemti ligą [36].

Tik pasirinkus tinkamą metodą, nuo psichosocialinės rizikos ir su darbu susijusio streso, galima apsisaugoti ir juos galima sėkmingai valdyti. Šias problemas galima išspręsti, vadovaujantis tokia pat logika ir taip pat sistemingai, kaip ir kitokią darbuotojų sveikatai ir saugai kylančią riziką [35].

2 schema. Streso darbe modelis (S. Michie) [36]

Iš pateikto (S. Michie) modelio matome, kad patiriamas stresas darbe priklauso nuo šių pagrindinių psihosocialinės darbo aplinkos veiksnių: darbo sąlygų, vaidmenų darbe, karjeros galimybių, santykių su aplinkiniais, darbinės atmosferos. Stresą gali nulemti individualios asmens savybės ir išoriniai veiksniai, egzistuojantys mus supančioje darbinėje aplinkoje. Visi šie veiksniai ne tik prisideda prie patiriamo streso, bet taip pat ir gali nulemti sveikatos problemas, tokias kaip širdies ir kraujagyslių ligos, su psichika susijusias sveikatos problemas ir kitus individų sveikatos sutrikimus. Tad norint visų šių padarinių išvengti, reikėtų mažinti patiriamo profesinio streso lygį [36].

Kitas modelis – JAV mokslininko Karasek (1979 m.) modelis. Tai pirmasis streso darbe valdymo modelis – dar kitaip vadinamas reikalavimų arba kontrolės modeliu. Pagal šį modelį matome, kad stresą darbe gali nulemti du pagrindiniai psihosocialinės darbo aplinkos veiksniai: reikalavimai darbe ir darbo kontrolė. Šio modelio paskirtis yra įvertinti šiuos psichosocialinius darbo aplinkoje pasitaikančius veiksnius: darbo krūvį, pateiktas užduotis, tarpasmeninius konfliktus tiek su bendradarbiais, tiek su vadovais bei kolegomis. Taip pat į šį modelį yra įtraukiami ir kiti darbinėje aplinkoje atsirandantys veiksniai, tokie kaip: baimė netekti darbo, su karjera susijusios

21 problemos. Taip pat svarbią vietą šiame modelyje užima – kontrolė darbe. Pagal šio užsienio mokslininko (Karasek) modelį kontrolė sovokiama, apibrėžiama – kaip darbuotojo galimybė savarankiškai priimti sprendimus. Pateiktame modelyje taip pat matome, jog pagrindinė sritis turėtų būti atliekamas darbas, tinkamas turimų žinių panaudojimas. Šis modelis daro dvi pagridines prielaidas: visų pirma – psichologinė įtampa didėja, didėjant darbo reikalavimams ir mažėjant darbo kontrolei, t.y. kai mažėja galimybė savarankiškai priimti sprendimus ir panaudoti savo žinias, antra – darbuotojo kompetencija auga, jei darbo reikalavimai auga proporcingai suteikiamos kontrolės lygiui. Iš pateikto modelio matyti, kad situacija, kai darbo reikalavimai žemi ir darbo kontrolės lygis žemas, darbuotojui gali būti patraukli, jei bus vertinama tik pagal įtampos lygį. Įtampa tokioje situacijoje žema, tačiau tokiu atveju darbuotojas neturi galimybės tobulėti. Didėjant darbo reikalavimams bei didėjant galimybei kontroliuoti darbinę aplinką, gali būti sumažinamas stresas darbe bei pasiekiamas didesnis darbuotojo kompetencijos lygis (3 shema) [37].

3 shema. Karasek reikalavimų, kontrolės modelis [37].

Pagal šį pateiktą Karasek darbo reikalavimų ir kontrolės modelį (žr. 3 schema) galima nustatyti psichosocialinę darbo aplinką, įtakojančią darbo reikalavimus, darbo kontrolės veiksnius bei individų tarpasmeninius santykius. Tokie psichosocialiniai darbo aplinkos pokyčiai – kaip darbo krūvio didėjimas, darbo valandų ilgėjimas, tempo intensyvėjimas apibendrintai įvardijamas kaip didėjantys darbo reikalavimai darbe [37].

Remiantis užsienio autorių mokslinės literatūros analizės duomenimis paaiškėjo, kad individą darbinėje aplinkoje gali veikti šie pagrindinai psichosocialinės darbo aplinkos veiksniai: fizinė aplinka, organizacija, įstaiga kurioje žmogus dirba, technika ir užduoties sunkumas. Remiantis mokslininkų literatūros analize, paaiškėjo, kad ypač svarbi yra tokia įstaiga ar organizacija, kurioje tampa svarbūs: santykiai su kolegomis, bendradarbiais, viršininkais, darbo grafikas, atlyginimo išmokėjimas ir kt. Dar vienas veiksnys, turintis įvairių su darbuotojo tiesioginiu vaidmeniu susijusių

22 aspektų – koks yra darbuotojo darbas tiesioginis ar netiesioginis, koks yra darbo krūvis, kokia darbo trukmė ir daugelis kitų veiksnių (žr. 4 schema) [38].

4 schema. Žmogų veikiantys veiksniai darbe pagal Carayon ir kt. [38].

Iš pateikto Carayon modelio matome, kad žmogus darbinėje aplinkoje yra veikiamas keturių pagrindinių veiksnių: fizinės aplinkos, organizacijos, technikos ir pateiktų užduočių sunkumo. Nuo visų šių veiksnių sąveikos priklauso, kaip individas sugebės susidoroti su pateiktomis užduotimis, priklausys ne tik jo savijauta, bet taip pat ir šių veiksnių intensyvumas galės nulemti padidėjusį streso lygį [38].

Dar vienas modelis nagrinėjantis veiksnius darbinėje aplinkoje – 1987 m. Warr sukurtas ,,Vitaminų modelis‘‘. Šis modelis, tarsi atsakas anksčiau minėtam užsienio mokslininko (Karasek) modeliui. Šio modelio autorius teigia, kad yra išskiriamos devynios darbo charakteristikos, kurios labiausiai gali įtakoti darbuotojų savijautą ir sveikatą. Šis mokslininkas aplinkos veiksnių poveikį prilygina vitaminų poveikiui. Jis lygina darbo aplinkoje pasitaikančius veiksnius su vitaminais. Mokslininkas pateikia, kad iš pradžių vartojami vitaminai gali įtakoti sveikatos pagerėjimą, tačiau pasiekus tam tikrą lygį, individai pagerėjimo pradeda nebejausti, o kartais sveikata gali ir pablogėti (žr. 5 schema). Pasak šio mokslininko, tokie veiksniai kaip darbo reikalavimai, darbo kontrolė, socialinė parama, galimybė panaudoti žinias, žinių įvairumas bei grįžtamasis ryšys duoda teigiamą efektą tik iki tam tikro lygio, vėliau jo poveikis tampa neigiamas [38].

Taigi šio minėto Warr modelio esmė, kad tik individualios žmogaus charakteristikos gali lemti situaciją ir sveikatos pagerėjimą arba pablogėjimą (žr. 5 schema) [21].

23 5 schema. Warr Vitaminų modelis

Dar vienas modelis – Bakker – dar kitaip vadinamas darbo reikalavimų arba kitaip – išteklių modeliu. Šis modelis yra ganėtinai naujas, palyginti su anksčiau minėtais Warr, Carrayon ir kt. autorių modeliais. Šio modelio pagrindinis privalumas – lankstumas. Šiame modelyje yra įtraukti ir nauji stresoriai. Bakker modelį galima pritaikyti konkrečioms tiriamosioms grupėms (žr. 6 paveikslis). Modelyje darbo aplinkos veiksniai yra klasifikuojami į dvi pagrindines grupes: darbo reikalavimus ir darbo išteklius. Darbo reikalavimai išskiriami: protiniai, emociniai, fiziniai ir kt. Kaip matome iš pateikto modelio, darbo ištekliai labiausiai priklauso nuo darbuotojų motyvacijos, pasiryžimo atlikti jiems pavestas užduotis [39, 40].

6 paveikslas. Bakker darbo reikalavimų – išteklių modelis

Apibendrinus modelius galime teigti, kad patiriamas stresas darbe priklauso nuo darbo intensyvumo, keliamų reikalavimų, kontrolės lygio bei darbuotojų motyvacijos. Iš anksčiau minėto

24 Bakker modelio matome, kad tik nuo paties individo ir jį veikiančių veiksnių priklauso patiriamo streso lygis bei jo dažnumas. Tik nuo paties individo ir jį veikiančių veiksnių priklausys ar situacija įmonėje pagerės, taip pat nuo žmogų veikiančių veiksnių priklausys ir individų sveikata bei patiriamo streso lygis. Tad norint ir siekiant išvengti patiriamo streso, galime pasitelkti ne tik įvairias strategijas, bet ir įvairių modelių pritaikymą, kurie gali padėti sumažinti patiriamo streso lygį ar netgi jo išvengti. Warr modelis atskleidė, kad tik individualios žmogaus charakteristikos gali lemti situaciją ir sveikatos pagerėjimą arba pablogėjimą.

1.2. Psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai mediko darbe

Nustatyta, kad medicinos personalo, gydytojų sveikata dažniausiai susijusi su daugeliu individualių, profesinių ir organizacinių veiksnių [41].

Yra išskiriami šie pagrindiniai veiksniai, kurie medicinos personalą veikia dažniau nei kitų profesinių grupių darbuotojus – tai per didelis darbo krūvis, naktinis darbas. Visi šie paminėti veiksniai medikams gali sukelti nuovargį, išsekimą, depresiją ar kitas sveikatos problemas bei padidinti atsirandančių klaidų tikimybę darbe [42].

Vienas iš pagrindinių psichosocialinės darbo aplinkos veiksnių gydytojų darbe – ilgos darbo valandos. Ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje yra atlikta nemažai tyrimų, kurie rodo, kad gydytojams tenka dirbti viršvalandžius, kad jiems yra keliami per dideli darbo reikalavimai. Dėl šių priežasčių jiems tenka ilgai ir daug dirbti kas gali turėti įtakos ne tik darbo kokybei, produktyvumui, bet ir gali sukelti padidėjusią įtampą ir nulemti atsirandanį stresą darbe [4, 33].

Dar vienas 2010 metais Lietuvoje atliktas tyrimas – Vėtaitės I. ,,Stresas ir nuovargis mediko darbe: gydytojų anesteziologų – reanimatologų patirtis‘‘. Mokslininkė atliko tyrimą, iš kurio rezultatų matome, kad dauguma gydytojų anesteziologų – reanimatologų (49,3 proc.) dirba nuo 37 iki 54 val. per savaitę. Šio tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad didesniu nei 2 etatų darbo krūviu dirba net 8,5 proc. gydytojų [4].

Lyginant Lietuvos tyrimų rezultatus su užsienio mokslininkų atliktais tyrimais, studijomis gauti ganėtinai panašūs rezultatai – gydytojai dirba daugiau valandų nei nustatyta jų darbo grafike. Kanados mokslininkai 2006 metais nustatė, kad gydytojai anesteziologai dirba 59 ± 12 val. per savaitę [43]. Jungtinėse Amerikos Valstijose gydytojai anesteziologai dirba – 43 ± 17 val. per savaitę [44]. Apžvelgiant Portugalijos statistinius duomenis paaiškėjo, kad 45 proc. portugalų gydytojų dirba 43 – 60 val. ir 27 proc. daugiau nei 60 val. per savaitę [45]. Kiti psichosocialiniai veiksniai buvo vertinami 2010 metais buvo atlikti tyrimai Vokietijoje. Šios šalies mokslininkai ištyrė net 155 gydytojus rezidentus ir nustatė, kad net 67,7 proc. gydytojų patiria emocinį išsekimą, padidėjusią įtampą darbe. Taip pat šio tyrimo metu buvo nustatyta, kad šią riziką labiausiai didino: moteriška lytis, ilgos darbo valandos (daugiau nei 80 val. per savaitę), naktinis darbas [46].

25 Atlikti tyrimai tik dar kartą patvirtina, kad profesinis stresas – plačiausiai paplitusi problema sveikatos priežiūros profilyje. Taip pat yra nustatyta, kad intensyvėja sveikatos priežiūros sektoriaus reforma ir kiti procesai stipriai įtakoja darbo sąlygas ir lemia prastėjančią darbuotojų sveikatą [48, 49].

Dar keletas veiksnių, sukeliančių stresą gydytojų darbe – nuolatinis darbas su pacientais, didelė atsakomybė už žmonių sveikatą ir gyvybę. Profesinį stresą gali sukelti ir daugelis kitų veiksnių, tokių kaip neadekvatus atlygis, blogas psichologinis klimatas, žemas darbo organizavimo lygis ir kiti stresoriai. Šie veiksniai ne tik gali sukelti sveikatos problemas, bet taip pat sumenkinti sveikatos specialistų gyvenimo kokybę. Visa tai gali pasireikšti ne tik psichologiniais, bet taip pat ir fiziniais bei socialiniais simptomais [6].

2008 metais Lietuvoje buvo atliktas tyrimas. Šios mokslinės studijos metu buvo išskirti šie stresogeniniai psichosocialinės darbo aplinkos veiksniai, kurie turi įtakos patiriamam medikų stresui darbe: įgūdžių trūkumas, pacientų mirtys, pirmoji pagalba, nuolatiniai konfliktai su pacientais, darbo sąlygos ir kt. [5].

Lietuvoje daugėja pranešimų ne tik apie medicinos darbuotojų, gydytojų, patiriamą stresą ir jį sąlygojančius psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius, bet taip pat ir slaugytojų patiriamą stresą. Buvo atliktas tyrimas apie slaugytojų pervargimą, emocinį išsekimą, neprofesionalumą, konfliktus darbinėje aplinkoje, abejingumą slaugomiems ligoniams. Šios 2006 metais atliktos studijos metu buvo nustatyta, jog pastaruoju metu slaugytojų darbo krūvis vis didėja, kaip ir didėjantis slaugomų pacientų skaičius. Visa tai gali nulemti slaugytojų patiriamą stresą darbe [50].

Yra nustatyta, kad slaugytojų, kaip ir gydytojų patiriamas stresas dažniausiai susijęs su šiais stresogeniniais darbo aplinkoje pasitaikančiais veiksniais [51]:

 su privačiu gyvenimu,

 pacientų priežiūros kokybe,

 karjeros ateities planais.

Nustatyta, kad slaugytojų patiriamam stresui įtakos turi fizinė sveikata, emocinis stabilumas ir vidinė darna. Anksčiau paminėti aspektai gali neigiamai veikti darbinius santykius su kolegomis. Jeigu į tai nebus kreipiamas dėmesys, tai gali paveikti pacientų priežiūros kokybę [52]. 2010 metais atliktų studijų, bei tyrimų rezultatų metu buvo nustatyta, kad slaugytojų patiriamas stresas dažniausiai susijęs su darbine aplinka ir su asmeniniu gyvenimu [52]. Tais pačiais metais buvo atlikta dar keletas tyrimų, kurių metu buvo nustatyta, kad rezidentai, jauni gydytojai patiria didesnį psichologinį stresą, kuris dažniau vyrauja tarp moterų [6]. 2010 metais Lietuvoje atliktas dar vienas tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad kas ketvirtas gydytojas anesteziologas – reanimatologas darbe jaučia stresą ir 57 proc. gydytojų turi vidutinę nuovargio išsivystymo riziką. Šios srities gydytojų darbą ir jo turinį sudaro dažni ir intensyvūs kontaktai su pacientais. Atlikto tyrimo metu

26 paaiškėjo, kad gydytojai patiria stiprius psichinius krūvius, kurie ilgai dirbant gali pasireikšti mažėjančiu gydytojų noru dirbti. Visa tai gali sukelti emocinį išsekimą, prastėjančią fizinę savijautą, taip pat bendravimo sutrikimus [4].

Taigi iš tiesų yra daug tyrimų, kurie atskleidžia pagrindinius psichosocialinės darbo aplinkos veiksnius. Jie pateikiami 3 lentelėje. Iš pateiktos lentelės matome, jog sveikatos specialistai, šiuo atveju gydytojai, savo darbe patiria emocinį išsekimą, kurį nulemia viršvalandžiai, darbo aplinka, santykiai su bendradarbiais – pagrindiniai psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai lemiantys stresą darbe (žr. 3 lentelė).

3 lentelė. Psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai ir jų dažnis [4, 53, 54, 55]. Eil.

Nr.

Šalis, metai,tiriamieji,

tyrimo tipas Imtis (N)

Psichosocialiniai rizikos veiksniai, jų dažnis (proc.) Nustatyti sveikatos sutrikimai dažnis (proc.) 1. Vokietija, 2010 m. gydytojai – rezidentai, momentinis tyrimas

155 Ilgos darbo valandos, užimamos pareigos, didelis pacientų skaičius „Perdegimo“ sindromas - 37,4 proc. Emocinis išsekimas - 67,7 proc. respondentų 2. Švedija, Indija, 2012 m. įvairių specialybių gydytojai, momentinis tyrimas 841 ir 367 Psichologinė įtampa darbe, ilgos darbo valandos Stresas, suicidinės mintys, depresija - 78,3 proc. suicidines mintis turėjo 42,7 proc. respondentų 3. Lietuva, 2010 m. anesteziologai, reanimatologai, momentinis tyrimas

200 Stresas darbe, kurį lėmė: darbo aplinka, santykiai su kolegomis, didelis darbo krūvis Miego sutrikimai -43,7 proc. respondentų, nuovargis, galvos skausmas - 49,3 proc. 4. Taivanis, 2014 m. įvairių specialybių gydytojai, momentinis tyrimas 1329 Santykiai su kolegomis, konfliktai darbe, pokyčiai darbe, ilgos darbo valandos. Nuovargis, „perdegimo“ sindromas - 30,1 proc. 5. Vokietija, 2012 m. 2-ų ir 3-ių metų rezidentai,

kohortinis tyrimas

621 Įtampa darbe, negatyvūs pokyčiai darbe, ilgos darbo valandos

Depresijos simptomai

Apibendrinus atliktų tyrimų gautus rezultatus galima teigti, kad pagrindiniai psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai gydytojų darbe – ilgos darbo valandos, konfliktai su pacientais, stresinės situacijos, naktinis darbas, viršvalandžiai, dideli darbo reikalavimai, emocinė įtampa, nuovargis, pokyčiai darbe, dideli darbo krūviai ir kt. Visi šie paminėti psichosocialinės darbo aplinkos veiksniai gali nulemti, bei paskatinti daugelio ligų progresavimą ir padidinti streso atsiradimą darbinėje aplinkoje.

27 1.3. Stresas ir sveikata

Nemažai tyrimų patvirtina ir parodo, kokias sveikatos problemas, pasekmes sukelia patiriamas stresas darbe [56].

Norint sumažinti stresą, reiktų žinoti požymius, pagal kuriuos būtų galima jį atpažinti (žr 4 lentelė).

4 lentelė. Streso darbe požymiai [35]. Nr. Streso darbe požymiai Paaiškinimas

1. Nuotaikos arba elgesio pasikeitimai

Problemos su kolegomis, dirglumas ir neryžtingumas, problemos atliekant darbą

2. Padidėjęs žalingų medžiagų vartojimas

Streso metu žalingų medžiagų, tokių kaip alkoholis vartojimas, rūkymas, nelegalių medžiagų vartojimas 3. Nusiskundimai susiję su sveikata Dažni galvos skausmai, nemiga, širdies problemos ir

virškinimo sutrikimai

Išskiriami šie pagrindiniai simptomai, kuriuos jaučia darbuotojai streso metu: padidėjęs nuovargis, prislėgta nuotaika, nepakantumas kitiems, vienatvės jausmas, nerimas ir kt. Visus šiuos paminėtus simptomus dažniausiai sukelia sunkūs periodai darbe, nepakankama socialinė parama [3]. Yra išskiriami ir daugelis kitų streso sukeltų padarinių – tai širdies ligos, su autonomine nervų sistema susiję sutrikimai (galvos skausmas, padidėjęs kraujospūdis ir kt.) (7 paveikslas) [7].

7 paveikslas. Sreso padariniai sveikatai.

Viena iš streso pasekmių – profesinis perdegimas. Jis suprantamas kaip emocinė, psichinė ir fizinė išsekimo būsena, kuri gali susiformuoti veikiant ilgalaikiams neišspręstiems stresams, kylantiems darbo situacijose [57]. Su šiais paminėtais aspektais susijusi prastėjanti darbuotojų

28 fizinė ir psichologinė sveikata, padažnėjęs sveikatai žalingas elgesys, dažnesnės traumos darbe, atsiranda rizika ,,perdegimo“ sindromui ir negatyviam požiūriui į darbą, kas labai paveikia darbuotojų sveikatą [28].

Dar vienas svarbus psichosocialinės darbo aplinkos veiksnys – emocinė įtampa. Ji atsiranda darbo metu, kurią nulemia [28]:

 nepasitenkinimu darbu stoka,

 darbuotojų kaita,

 pravaikštų skaičius,

 sumažėjęs darbo produktyvumas.

Blogėjančią Lietuvos gyventojų sveikatą rodo atlikti moksliniai tyrimai. 2008 metais Lietuvoje vienos atliktos mokslinės studijos duomenimis slaugos ligoninėse dirbantys medikai savo sveikatą vertino labai blogai 97,1 proc. Geriausiai savo sveikatą vertino dirbantys poliklinikose 51,0 proc. [5].Dirbdami gydytojai dažnai patiria ne tik profesinį stresą, bet ir didėjantį nuovargį [4].

Remiantis 2006 metų V. Jauškvičiaus daktaro disertacija ,,Slaugytojų darbo sąlygų ir sveikatos sąsajų vertinimas“ mokslininkas pateikė išsamią slaugytojų kenksmingų darbo sąlygų analizę, kurios vienoje iš atliktos analizės punktų yra teigiama, kad slaugytojų darbe pasireiškianti emocinės įtampos ilgainiui sukelia slaugytojų sveikatos sutrikimus, tokius kaip: galvos skausmus (61,9 proc.), galvos svaigimus (30,0 proc.), dažną nuotaikų kaitą ir padidėjusį mieguistumą darbe (20,0 proc.). Taip pat 7,2 proc. respondentų su didele emocine įtampa sieja depresiją, o 14,4 proc. – miego sutrikimus. Šio autoriaus atliktų studijų metu nustatyta, kad psichologinį spaudimą ar agresiją iš pacientų ir lankytojų pusės patiria 62,9 proc. tyrime dalyvavusių slaugytojų [58]. 2010 metais Lietuvoje buvo atliktas dar vienas tyrimas „Ligoninėje dirbančio medicinos personalo rizika susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis ir savo sveikatos vertinimas“ [59]. Šiuo tyrimu buvo siekiama įvertinti medicinos personalą – gydytojų ir slaugytojų – sveikatos būklę. Šio tyrimo duomenimis, savo dabartinę sveikatos būklę daugiau nei pusė (63,9 proc.) medicinos personalo (gydytojų ir slaugytojų) vertino gerai. Sveikatos būklės vertinimas skyrėsi pagal lytį ir amžių. Tyrimo metu nustatyta, kad didėjant respondentų amžiui, savo sveikatos būklę vertinančių „gerai“ respondentų skaičius statistiškai patikimai mažėjo. Gydytojai vyrai, palyginti su gydytojomis moterimis, savo sveikatos būklę vertino geriau [59].

2011 metais atliktame Malinauskienės I. tyrime buvo nustatyta, kad profesinis streso pasireiškimas Europos šalyse nevienodas. Darbo viršvalandžių poveikio sąsajos su prastesne sveikata labiau išryškėja Rytų Europos darbuotojams [60].Šio tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad didžioji dalis Lietuvos slaugytojų savo sveikatą vertina neigiamai. Svarbiausi veiksniai nulemiantys tokį slaugytojų savo sveikatos vertinimą yra aukšti darbo reikalavimai, žema darbo kontrolė, maža socialinė parama iš bendradarbių ar vadovų, susidūrimas su kritinėmis gyvenimo

29 situacijomis darbe, nepakankamas fizinis aktyvumas, antsvoris, patiriamas psichologinis distresas, nepasitenkinimas darbu [60]. 2013 metais Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo siekiama įvertinti medicinos personalą – gydytojų ir slaugytojų – sveikatos būklę. Remiantis šio tyrimo duomenimis, savo dabartinę sveikatos būklę daugiau nei pusė (63,9 proc.) medicinos personalo (gydytojų ir slaugytojų) vertino gerai. Sveikatos būklės vertinimas skyrėsi pagal du požymius: lytį ir amžių. Šio tyrimo metu nustatyta, kad didėjant respondentų amžiui, savo sveikatos būklę vertinančių „gerai“ respondentų skaičius statistiškai patikimai mažėjo. Gydytojai vyrai, palyginti su gydytojomis moterimis, savo sveikatos būklę vertino geriau [19].

Kitas 2013 metais Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, jog lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniai plačiai paplitę tarp visų Lietuvos gydytojų: tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų. Taigi, nors ir gydytojai dažnai sako, kad yra sveikesni nei kiti visuomenės nariai, jie turi netgi labai didelę riziką susirgti LNL [19]. Šis Lietuvoje atliktas tyrimas Vilniaus ir Kauno regionuose. Šio tyrimo metu buvo atrinkti ligoninių gydytojai ir jų prašoma įvertinti savo sveikatą. Šio epidemiologinio tyrimo duomenys dar kartą patvirtina, kad subjektyvus sveikatos vertinimas yra susijęs su objektyvia sveikatos būkle ir funkciniu pajėgumu. Gydytojai vyrai ir moterys panašiai vertino savo sveikatą. Net 68,6 proc. moterų ir 60,3 proc. vyrų teigė, kad jų sveikata gera. Blogai savo sveikatos būklę vertino vos 1,4 proc. vyrų ir 2,4 proc. moterų [19]. Taip pat šiame tyrime tarp vyrų ir moterų daugiausia buvo paplitusios širdies ir kraujotakos sistemos ligos. Jomis sirgo 18,2 proc. moterų ir 16,2 proc. vyrų [19].

Taip pat atlikta nemažai tyrimų, susijusių su slaugytojų sveikatos vertinimu. Šių tyrimų duomenys rodo, kad didžioji dalis Lietuvos slaugytojų savo sveikatą vertina neigiamai. Svarbiausi veiksniai nulemiantys tokį slaugytojų savo sveikatos vertinimą– žema darbo kontrolė, aukšti darbo reikalavimai, maža socialinė parama iš bendradarbių ar vadovų, susidūrimas su kritinėmis gyvenimo situacijomis darbe, patiriamas psichologinis distresas, nepasitenkinimas darbu ir žema vidinė darna [60]. Yra nustatyta, kad Lietuvos intensyviosios terapijos ligoninių skyriuose stresą dažnai patiria 100 proc. dirbančių slaugytojų [67]. 2006 metais Januškevičiaus atlikti tyrimai parodė kad dažniausias vidutinio laipsnio depresiškumas yra paplitęs tarp gydytojų siekė 38,7 proc., o tarp slaugytojų – 49,1 proc. Užsienio duomenimis, 8 proc. slaugytojų yra linkę į depresiją [68]. Nustatyta, kad Lietuvos slaugytojų, dirbančių ligoninėse, stresas siekia net 81,1 proc [69]. Gydytojai, slaugytojos pirmauja tarp darbuotojų, patiriančių stresą darbe [71]. Remiantis 2010 metais Lietuvoje atliktu tyrimu nustatyta, kad 28,9 proc. tiriamųjų slaugytojų skundėsi bendru nuovargiu, 17,7 proc. – miego sutrikimais, jaučiama įtampa. Dažną negatyvų elgesį patiriančios bendrosios praktikos slaugytojos 4,39 karto patikimai dažniau jautė depresijos simptomus, 2,47 karto dažniau – irzlumą, 2,43 karto dažniau – įtampą / stresą, 1,93 karto dažniau skundėsi miego

30 sutrikimais, 1,91 karto dažniau jautė nerimą, palyginti su nepatiriančiomis negatyvaus elgesio darbe bendrosios praktikos slaugytojomis [70].

Kanados medikų asociacija daugiau kaip 25 metus tiria gydytojų patiriamą profesinį stresą darbe, persitempimą bei su juo susijusias ligas. Mokslinių tyrimų duomenimis nustatyta, kad daugėja gydytojų, kuriems dėl patiriamo streso darbe kyla psichologinių problemų, jos sąlygoja didesnį alkoholio vartojimą, suicidines mintis [33]. 2003-2010 metais Vokietijoje buvo atliktas mokslinis tyrimas, kurio metu Ashkar K. ir kiti tyrė 155 gydytojus rezidentus ir nustatė, kad 67,7 proc. respondentų patyrė emocinį išsekimą. Šią riziką didino: ilgos darbo valandos (daugiau nei 80 val. per savaitę), naktinis darbas [61, 62]. Yra atlikti tyrimai Lietuvoje, kurie parodė, kad gydytojai patiria sveikatos sutrikimus. Lietuvos onkologijos centre buvo atliktas retrospektyvinis kohortinis tyrimas „Vėžio paplitimas tarp Lietuvos medikų, dirbusių jonizuojančios spinduliuotės aplinkoje“. Šiame tyrime dalyvavo gydytojai rentgenologai (26,20 proc.), rentgeno laborantės (47,88 proc.), sanitarės (25,92 proc.). Stebėjimo laikotarpis 1978-1997 m. Per šį laikotarpį 86 asmenys susirgo onkologinėmis ligomis [63]. Buvo atliktas tyrimas Brazilijoje. Tyrime dalyvavo 797 pirminės sveikatos priežiūros darbuotojų: gydytojai, slaugytojos, slaugos specialistai ir slaugos padėjėjai ir kt. Šio tyrimo metu buvo pastebėta darbuotojų prasta gyvenimo kokybė 117 (15,4 proc.). Darbuotojai, gaunantys mažesnį atlyginimą turėjo didesnį tikimybę prastai gyvenimo kokybei, prastėjančiai sveikatai. Gaunantiems mažą atlyginimą nustatyta didesnė tikimybė prastai gyvenimo kokybei socialinėje srityje [64].

Tyrimais įrodyta, kad medikų darbe būdingi dažni ir intensyvūs kontaktai su ligoniais, kurių metu jie patiria stiprius psichinius krūvius, kurie vėliau pasireiškia emociniu išsekimu, noro dirbti praradimu, bendravimo sutrikimais ir sparčiai blogėjančia fizine savijauta [4]. Švedijos mokslininkai 2003 m. tyrinėję, kaip savo sveikatą vertina gydytojai, nustatė, kad gydytojų moterų, palyginti su gydytojais vyrais, blogesnė fizinė sveikata, taip pat moterys, palyginti su vyrais, dažniau nurodo įvairius ligų simptomus ir yra linkusios blogiau vertinti savo sveikatą [65, 66]. Vertinant stresą ir sveikatą, viename 2001 metais atliktame tyrime buvo nustatyta, kad 76,9 proc. sveikatos priežiūros darbuotojų jaučia stresą. Darbo medicinos centro duomenimis, 90 proc. fizinį ir 66 proc. protinį darbą dirbančių moterų patiria stresą. Dėl patiriamo streso sumažėja darbingumo indeksas 11,6 proc. [25].

Sveikatos priežiūros sistemoje yra neišvengiamas darbas naktį. Toks darbas yra įprastas daugeliui medikų, dėl to darbuotojai susiduria su psichologinėmis ir socialinės adaptacijos problemomis. Darbas pamainomis, o ypač naktinis darbas turi įtakos patiriamam stresui darbe ir yra kenksmingas darbuotojų sveikatai, ypač tų, kurie nesugeba prisitaikyti. Pagrindiniai sveikatos sutrikimai, kuriuos patiria sveikatos priežiūros darbuotojai, dirbantys naktimis: miego, virškinimo sistemos sutrikimai. Visa tai pasireiškia apetito praradimu, irzlumu, nuovargiu ir nerimo bei baimės

31 pojūčiu, dėl to formuojasi stresas. Darbas pamainomis ir darbas naktį ne tik neigiamai veikia darbuotojo vaidmenį šeimyniniame gyvenime, bet ir gali nulemti socialinį aktyvumą. Yra įrodyta, kad slaugytojos, kurių darbo valandos periodiškai keičiasi (rotacijos principu), statistiškai patikimai dažniau jautė didesnę įtampą, nerimą, depresiją ir nuovargį, palyginti su slaugytojomis, kurios dirbo kitomis darbo pamainomis [72]. Nustatyta, kad dažną negatyvų elgesį patiriančios bendrosios praktikos slaugytojos 2,63 karto patikimai dažniau skundėsi kvėpavimo sutrikimais, 2,18 karto dažniau – raumenų skausmais kojose, 1,52 karto dažniau – galvos skausmais, 1,5 karto dažniau – nugaros skausmais, palyginti su nepatiriančiomis negatyvaus elgesio darbe slaugytojomis [70].

Apibendrinus galima teigti, kad tiek vyrai tiek moterys panašiai vertina savo sveikatą, kad gydytojai patiria didelį profesinį stresą ir su juo susijusius sveikatos sutrikimus, tokius kaip: padidėjęs AKS, nuovargis, psichologinė įtampa, nerimas, virškinimo sutrikimai, galvos skausmai, ir kt. Taip pat stresas gali nulemti prastą gyvenimo kokybę. Netinkamos psichosocialinės darbo aplinkos sąlygos gali nulemti sveikatos sutrikimus sveikatos priežiūros darbuotojams – gydytojams ir slaugytojoms. Todėl tinkamų darbo sąlygų užtikrinimas, geresnė darbo aplinka, bendradarbiai, artimieji, galėtų padėti sumažinti patiriamą profesinį stresą darbe, o visa tai padėtų sumažinti gydytojų ir slaugytojų sveikatos sutrikimus, bei nutolintų neigiamas pasekmes individų sveikatai, bei gyvenimo kokybei.

32 2.TYRIMO METODOLOGINĖS DALIES APRAŠAS

2.1. Tyrimo imtis

Gavus būtinus leidimus, įgyvendintas vienmomentinis epidemiologinis tyrimas, kurio metu siekiama įvertinti medikų psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius, profesinio streso bei perdegimo sąsajas. Tiriamieji – X ligoninės gydytojai ir slaugos specialistai/ės.

Tyrimo imtis buvo sudaryta remiantis šios įstaigos personalo skyrių pateiktais darbuotojų sąrašais. Remiantis 2014 m. rugsėjo mėn. X ligoninės įstaigos duomenimis ir pateikta informacija šioje ligoninėje dirbančių antrinio lygio gydytojų specialistų buvo (N= 137), o slaugytojų (N=227). Iš viso šioje įstaigoje 2014 metų rugsėjo mėnesį dirbo 364 šios X ligoninės sveikatos specialistai. Siekiant, kad imtis būtų reprezentatyvi, apskaičiavome kiek žmonių reikėtų apklausti. Norint apskaičiuoti, kiek respondentų reikėtų apklausti, imtis buvo skaičiuojama remiantis šia pateikta formule.

N – populiacijos dydis;

reikšmė 1,96 atitinka standartizuoto normaliojo skirstinio 95 proc. pasikliovimo lygmenį;

p yra numatoma įvykio baigties tikimybė, kad nagrinėjamas požymis pasireikš tiriamoje populiacijoje (dažniausiai imama blogiausio varianto tikimybė – požymis būdingas pusei, t. y. 50 proc. populiacijos, ir pasirenkama p=0,5);

q yra tikimybė, kad nagrinėjamas požymis nepasireikš tiriamoje populiacijoje (q=1–p=0,5); ε yra pageidautinas tikslumas, dažniausiai ε=0,05.

Remiantis skaičiavimais nustatėme, kad apklausime 187 darbuotojus dirbančius šioje ligoninėje.

2.2. Tyrimo organizavimas

2015 metų birželio mėnesį buvo gautas leidimas iš įstaigos vadovės vykdyti tyrimą pasirinktoje ligoninėje. Įstaigos vadovė buvo supažindinta su planuojamo atlikti tyrimo tema, tikslu bei tyrimo instrumentu – anketa. Gavus vadovės leidimą, bei suderinus detales, buvo pateikti dokumentai Bioetikos centrui. Gavus leidimą buvo pradėtas tyrimas.

Prieš atliekant tyrimą, buvo įvykdytas bandomasis tyrimas. Bandomojo tyrimo metu išdalinta dvidešimt anketų. Bandomasis tyrimas leido įvertinti anketos klausimų tinkamumą. Atlikus bandomąjį tyrimą ir apžvelgus jo rezultatus nuspręsta, kad reikėtų koreguoti keletą klausimų. Todėl