GYDYTOJŲ IR SLAUGYTOJŲ PATIRIAMO PROFESINIO STRESO IR SUBJEKTYVIOS SVEIKATOS ĮVERTINIMAS

42  Download (0)

Testo completo

(1)

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS

APLINKOS IR DARBO MEDICINOS KATEDRA

ERIK MKRTUMIAN

GYDYTOJŲ IR SLAUGYTOJŲ PATIRIAMO PROFESINIO STRESO

IR SUBJEKTYVIOS SVEIKATOS ĮVERTINIMAS

Medicinos vientisųjų studijų magistrinis baigiamasis darbas

Studentas Erik Mkrtumian

Darbo vadovė: Aplinkos ir darbo medicinos katedros Lekt. dr. Gintarė Kalinienė

(2)

2

TURINYS

1. SANTRAUKA ... 3

2. SUMMARY ... 5

3. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 6

4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 6

5. SANTRUMPOS ... 7

6. SĄVOKOS ... 8

7. ĮVADAS ... 9

8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10

9. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

9.1 Stresas ... 11

9.2 Profesinis stresas ... 11

9.3 Streso įtaka žmogaus sveikatai ... 12

9.4 Medicinos darbuotojų streso ir sveikatos vertinimas remiantys atliktais tyrimais ... 14

10. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 15

11. REZULTATAI ... 17

11.1 Tyriamųjų demografinės charakteristikos ... 17

11.2 Profesinio streso veiksnių įvertinimas ... 18

11.3 Darbuotojų subjektyvios sveikatos įvertinimas ... 20

11.4 Darbuotojų patiriamo streso bei subjektyviai vertinamos sveikatos sąsajos ... 25

12. REZULTATŲ APTARIMAS ... 29

13. IŠVADOS ... 31

14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 32

15. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 33

(3)

3

SANTRAUKA

Tyrimą atliko 6 kurso medicinos studentas Erik Mkrtumian.

Tema: Gydytojų ir slaugytojų patiriamo profesinio streso ir subjektyvios sveikatos įvertinimas

Tyrimo tikslas: Įvertinti gydytojų ir slaugytojų patiriamą profesinį stresą bei jo sąsajas su subjektyviai

vertinama sveikata.

Tyrimo uždaviniai:

1. Ištirti ir įvertinti darbuotojų patiriamą profesinį stresą bei pagrindines jo priežastis. 2. Išsiaiškinti, kaip darbuotojai subjektyviai vertina savo sveikatą.

3. Įvertinti darbuotojų patiriamo streso bei subjektyviai vertinamos sveikatos sąsajas.

Tiriamieji: X ligoninės personalas (gydytojai ir slaugytojos).

Metodai: Atsitiktinės atrankos metodu į tyrimą įtrauksime vienoje ligoninėje „X“ dirbančius gydytojus

bei slaugytojus. Bus atliekamas momentinis epidemiologinis tyrimas, pasitelkiant anketinės apklausos metodą.

Rezultatai: Po gautų rezultatų analizės buvo nustatyta, kad bendrai ligoninės personalas patiria didelį

darbo krūvį (64 proc.). Darbuotojai turi vidutinę (47 proc.) ar mažą (45 proc.) laisvę priimti sprendimus. Personalas gauna vidutinę bendradarbių (63 proc.) ir vadovo (69 proc.) paramą. Iki 40 metų amžiaus (54 proc.) ir iki 20 metų stažo (43,4 proc.) sveikatą įvertino puikiai. Nuo 41 iki 50 metų (50%) ir virš 50 metų (65,2 proc.), bei dirbantys nuo 21 iki 30 metų (70 proc.) ir virš 30 metų (66,7 proc.) įvertino gerai. Dauguma darbuotojų neturėjo subjektyviai įvertintų psichologinės būklės sutrikimų (49 proc.). Savo fizinės sveikatos būklę, kaip ir bendrą sveikatą vyresni ir ilgiau dirbantys vertino blogiau už jaunesnius, mažą stažą turinčius darbuotojus. Psichologinės būklės sutrikimų dažniausiai turėjo mažą sprendimų priėmimo laisvę turintys darbuotojai – 56 proc. turėjo lengvų ir 14 proc. turėjo vidutinių depresijos požymių. Vidutinę (64,2 proc.) ir didelę (66,7 proc.) sprendimų laisvę turintys darbuotojai nepatirdavo jokių depresijos požymių. Taip pat dauguma vidutinę (45,5 proc.) ar didelę (58,8 proc.) vadovo paramą jaučiančių apklaustųjų neturėjo jokių psichologinės būklės sutrikimų.

Išvados: Ligoninės X darbuotojų profesinį stresą sukelia šie psichosocialinės aplinkos veiksniai: didelis

darbo krūvis, maža sprendimų priėmimo laisvė, didelis specifinių įgūdžių poreikis. Vyresnieji darbuotojai linkę blogiau vertinti savo subjektyvią sveikatos būklę. Profesinį stresą sukeliančių veiksnių ir subjektyviai vertinamos sveikatos sąsajos nustatytos tarp mažos sprendimų priėmimo laisvės ir depresijos požymių pasireiškimo, tarp saugumo dėl darbo vietos ir puikaus subjektyvaus sveikatos įvertinimo.

(4)

4

Rekomendacijos: Mažinti personalo krūvį: prailginti pertraukas, optimizuoti darbo valandas ir

budėjimus. Suteikti personalui daugiau laisvės priimti sprendimus. Prieinamos psichologo konsultacijos stresinių situacijų metu. Reguliarūs sveikatos patikrinimai, mokymai apie streso nulemtus sveikatos sutrikimus. Išmokinti personalą optimizuoti savo darbo krūvį.

(5)

5

SUMMARY

The research was made by 6th year medicine student Erik Mkrtumian.

Topic: Evaluation of work related stress and health of physicians and nurses

Objective of the research: Evaluate work related stress and subjectyve health of physicians and nurses Goals of the research:

1. To investigate and evaluate employee’s work related stress and the main reasons of it. 2. To find out how employees rate their health.

3. To evaluate the connection between work related stress and subjective health

Research object: X hospital employees (physicians and nurses)

Methods: Psysicians and nurses that work in hospital X will be accidentaly selected for the study. An

epidemiological study will be completed using questionnaire method.

Results: After the analysis of the results we found out that the staff of the hospital is exposed to high

levels of work load (64%). Employees have average (47%) or low (45%) freedom of decision making. Hospital staff experience average colleague support (63%) and average (69%) manager support. Employees that are younger and have less working experience tend to evaluate their subjective health better. Older and more experienced staff tend to rate their health worse. The most of the employees did not have subjective psichological disorders (49%). Employees that had low freedom of decision making is more likely to have psichological disorders, 56 % of them had mild and 14% had average symptoms of depression. Employees that had average (45,5%) or high (58,8%) support of their manager did not experience any psichological disorders.

Conclusion: Hospital X employees experience work related stress caused by these factors: high work

load, low freedom of decision making, high demand of specific skills. Older employees tend to evaluate their subjective health worse than yonger staff. The connection of subjective health and work related stress factors was identified between low freedom of decision making and signs of depression.

Recommendations: To lower work load of the staff, to optimize working hours and night shifts. To

provide more freedom of decision making. To make regular screenings of employees‘ health. To provide accessible psichological assistance.

(6)

6

INTERESŲ KONFLIKTAS

Autoriui interesų konflikto nebuvo

BIOETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Etikos komiteto leidimas suteiktas (Priedas Nr.2).
 Etikos komiteto pavadinimas : LSMU Bioetikos centras Leidimo numeris : 
BEC-MF-07

(7)

7

SANTRUMPOS

LR – Lietuvos Respublika Proc – procentai (%) angl – angliškai val – valandos

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija c2 – Chi kvadrato kriterijos

p – reikšmingumo lygmuo kt – kitų arba kiti

N – numeris pav - paveikslas

(8)

8

SĄVOKOS

Profesinis stresas – „darbuotojo reakcija į nepalankius darbo aplinkos sąlygų, darbo reikalavimų, darbo organizavimo, darbo turinio, darbuotojų tarpusavio santykių ir / ar santykių su darbdaviu psichosocialinius veiksnius” [4].

Stresas – „psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, visuma organizmo apsauginių reakcijų, kurias sukelia žalingi aplinkos ar vidaus veiksniai – stresoriai“ [1].

Sveikata – „visiškos fizinės, psichinės, socialinės, protinės ir dvasinės gerovės būsena, o ne vien ligos ar negalios nebuvimas“ [31].

(9)

9

ĮVADAS

Viso pasaulio medicinos darbuotojai susiduria su daugybe stresą sukeliančių veiksnių, tokių kaip bendravimas su pacientais, svarbių sprendimų priėmimas, santykiai su vadovais bei skyriaus personalu, darbo krūvis. Dėl nuolatinio patiriamo profesinio streso, didėja rizika sveikatos būklės sutrikimų pasireiškimui. „Gydytojų sveikata priklauso tiek nuo fizinių, tiek nuo psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių“ [7]. Dažniausias profesinio streso veiksnys medicinos personalo darbe yra intensyvus darbo grafikas.[7]. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, stresas įtakoja apie 50–60 proc. nedarbingumo dienų [18]. Remiantis PSO prognoze, artimiausiu metu dėl streso poveikio psichikos ligos gali tapti pati grėsmingiausia žmonijai ligų grupe, kurių vietą šiuo metu vis dar užima onkologinės ir širdies bei kraujagyslių ligos [20].

Temos aktualumas: Yra atlikta daugybė tyrimų ir įrodyta kad gydytojų ir slaugytojų nuolat patiriamas profesinis stresas susijęs su blogėjančia sveikatos būklę. Atliktas momentinis epidemiologinis tyrimas leis įvertinti tiriamosios gydytojų populiacijos patiriamo profesinio streso lygį bei pagrindines to priežastis. Analizuosime personalo darbo aplinkos veiksnius ir nustatysime ar profesinis stresas yra susijęs su subjektyviu darbuotojų sveikatos vertinimu. Gauti rezultatai leis daryti išvadas, apie psichosocialinį mikroklimatą tiriamojoje įstaigoje, personalo sveikatos būklę, streso įtaką gydytojų ir slaugytojų sveikatai. Pagal gautus rezultatus bus galima pateikti rekomendacijas įstaigos administracijai ir darbuotojams, kaip pagerinti darbo sąlygas ligoninėje.

Šio darbo tikslas - įvertinti ligoninės X gydytojų ir slaugytojų patiriamą profesinį stresą bei jo sąsajas su subjektyviai vertinama sveikata.

(10)

10

DARBO TIKLAS IR UŽDAVINIAI

Tyrimo tikslas: Įvertinti gydytojų ir slaugytojų patiriamą profesinį stresą bei jo sąsajas su subjektyviai vertinama sveikata.

Tyrimo uždaviniai:

1. Ištirti ir įvertinti darbuotojų patiriamą profesinį stresą bei pagrindines jo priežastis. 2. Išsiaiškinti, kaip darbuotojai subjektyviai vertina savo sveikatą.

(11)

11

LITERATŪROS APŽVALGA

1. Stresas

Stresas kasdieniniame gyvenime yra neatsiejama šiuolaikinio žmogaus dalis. Patiriamo streso poveikis priklauso nuo individualios žmogaus psichologinės bet fizinės būklės. Bet norint įsigilinti į streso poveiki, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti kas bendrai yra stresas. Medicinos enciklopedija teigia kad stresas (angl. stress – įtampa) – tai „psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, visuma organizmo apsauginių reakcijų, kurias sukelia žalingi aplinkos ar vidaus veiksniai – stresoriai“ [1]. Trumpalaikis stresas veikia stimuliuojančiai, tačiau ilgalaikis neigiamai veikia sveikatą ir gali lemti ligų atsiradimą. Užsienio autorių teiginiai apie stresą: “stresas tai priverstinė fizinė, emocinė ar protinė įtampa” (Davidson GW), “nespecifinis fiziologinis atsakas į stipriai veikiančias aplinkybes, suvokiamas kaip grėsmingas asmeniui” (Klareich HS), “biocheminė organizmo reakcija į aplinkos reikalavimus” (Dematteo B.) [2].

2. Profesinis stresas

Profesinį stresą sukeliantys veiksniai yra skirstomi į tris grupes - psichosocialinius, fizikinius, organizacinius [3]. Psichosocialinių veiksnių grupė Lietuvoje yra nagrinėjama plačiausiai. 2005 metais LR sveikatos apsaugos ministro buvo patvirtintas įsakymas Nr. V-699/A1- 241 „Dėl psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų patvirtinimo“, kuriame pateikti metodiniai nurodymai skirti tirti psichosocialinius rizikos veiksnius darbo aplinkoje. Vadovaujantis šiuo įsakymų darbo veiksniai suskirstyti kaip veiksniai susiję su:

1. darbo aplinka (pavojingi veiksniai, kenksmingi veiksniai, apsauginės priemonės darbe) 2. darbo reikalavimais (krūvis, tempas, sugebėjimų ir užduočių neatitikimas)

3. darbo organizavimu (darbo trukmė, darbo grafikas, sezoniškumas)

4. darbo turiniu (sprendimų laisvė, informacijos kiekis, atsakomybė, monotoniškumas, pasitenkinimas darbu)

(12)

12 2014 metais Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra kartu su Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondu atliko tyrimą ir ataskaitoje pranešė, kad Europoje net 25 proc. darbuotojų profesinį stresą patiria visą darbo laiką arba didžiąją jo dalį, bei nurodo, kad darbas turi neigiamos įtakos jų sveikatai. Taip pat teigiama, kad psichosocialinė rizika kuri gali pasitaikyti darbe yra susijusi su darbo pobūdžiu (užduočių sudėtingumas, monotoniškumas) ir intensyvumu [5]. Taigi blogas darbo planavimas, organizavimas ir valdymas, bei prastos socialinės darbo sąlygos turi neigiamų fizinių, socialinių ir psichologinių padarinių. Įrodyta, kad turintys daug konsultacijų gydytojai, jaučia ypač aukštą psichologinę įtampa, kuri gali skatinti emocini išsekimą, profesinio intereso išnykimą, fizinės ir psichinės savijautos blogėjimą [7]. Iš visų veiksnių sukeliančių profesinį stresą medicinos personalą labiausiai paveikia naktinis darbas ir ypač didelis krūvis. Šie veiksniai skatina depresijos, nuolatinio nuovargio, išsekimo bei kitų sveikatos problemų išsivystymą, bei kyla klaidų tikimybė darbo metu [6]. Medicinos personalo darbe psichosocialinės rizikos veiksnys dažniausiai sukeliantis profesinį stresą yra intensyvus darbo grafikas. Palyginus įvairių sričių gydytojų darbą šis veiksnys yra dažniausias gydytojams anesteziologams - reanimatologams [7]. Vienas iš svarbiausių medikų profesinio streso priežasčių yra didelis darbo valandų kiekis. 2010 metais Lietuvoje atliktame tyrime buvo nustatyta, kad daugelis anesteziologų – reanimatologų (49,3 proc.) per savaitę dirba 37-54 val., 8,5 proc. gydytojų dirba daugiau nei 2 etatais [8]. 2006 metais Portugalijoje atliktame tyrime buvo nustatyta, kad 45 proc. šalies gydytojų dirba nuo 43 iki 60 val. ir 27 proc. darbe praleidžia virš 60 val. per savaitę [9]. Kitame 2010 metais Vokietijoje atliktame tyrime buvo nustatyta, kad net 67,7 proc. gydytojų rezidentų darbe jaučia emocinį išsekimą ir aukštą įtampą, kuriuos sukėlė naktinis darbas ir ilgos darbo valandos (iki 80 val. per savaitę) [10].

Apibendrinant, galima teigti, kad pagrindiniai profesinį stresą mediku darbe sukeliantys veiksniai – naktinis darbas, ilgos darbo valandos, dideli keliami reikalavimai, darbo krūvis, nuolatinė įtampa. Šie veiksniai gali skatinti įvairius sveikatos sutrikimus.

3. Streso įtaka žmogaus sveikatai

Profesinis stresas gali sukelti daugiau nei ketvirtadalį sveikatos sutrikimų susijusių su darbu. Galimi sveikatos sutrikimai – depresija, nervingumas, nerimas, nuovargis, bei širdies ir kraujagyslių ligos [11].

(13)

13 1 Pav. Streso poveikis sveikatai [15]

Nustatyta, kad gydytojams dėl nuolatinio streso darbo metu padidėja psichologinių sutrikimų dažnis, kas skatina žalingų įpročių bei suicidinių minčių atsiradimą [12-14]. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, stresas įtakoja apie 50–60 proc. nedarbingumo dienų [18]. Remiantis PSO prognoze, artimiausiu metu dėl streso poveikio psichikos ligos gali tapti pati grėsmingiausia žmonijai ligų grupe, kurių vietą šiuo metu vis dar užima onkologinės ir širdies bei kraujagyslių ligos [20].

2 pav. Streso veiksnių sukeltos sveikatos ir socialinės pasekmės [5] Nuolatinis stresas Žalingų įpročių atsiradimas Streso hormonų išsiskyrimas Sveikatos sutrikimų pasireiškimas: Širdies ligos

Imuninės sistemos sutrikimai Psichologiniai sutrikimai

Nuolatinis profesinis stresas

Somatinės sveikatos pasekmės: Aritmijos Krūtinės skausmai Galvos skausmai Nutukimas Virškinimo sutrikimai Dažni peršalimai Konstipacijos Menstruacijų sutrikimai Virškinimo trakto opos Migrena Alergijos Psichologinės pasekmės: Depresija Alkoholizmas Narkomanija Fobijos Nervingumas Išsekimas Mąstymo suletėjimas Koncentracijos sumažėjimas Socialinės pasekmės: Socialinė izoliacija Pravaikštos darbe Bloga darbo kokybė Nesutarimai šeimoje Apatija

(14)

14

4. Medicinos darbuotojų streso ir sveikatos vertinimas remiantys atliktais tyrimais

2008 metais Lietuvoje Žilienės E. atliktame tyrime paaiškėjo, kad savo sveikatą geriausiai vertina poliklinikų medicinos personalas, 51,0 proc. ivertino teigiamai. Tačiau slaugos ligoninėse dirbantys medikai (97,1 proc.) nurodė savo subjektyviai vertinamos sveikatos blogėjimą [16]. 2010 metais Lietuvoje Žalnieraitienės K., Misevičienės I. ir kt. atliktame tyrime medicinos personalas (63,9 proc.) savo sveikatą vertino teigiamai. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad gerai savo sveikatą vertinančiu apklaustųjų mažėjo didėjant jų amžiui. Moterys vertino savo sveikatą blogiau nei vyrai [17]. 2011 metais Malinauskienė V., Leišytė P. ir kt. Lietuvoje atliko tyrimą ir nustatytė, kad medicinos darbuotojams labiau išryškėja darbo viršvalandžų sąsajos su prastesne sveikata. Taip pat nustatyta, kad savo sveikatą neigiamai įvertino didžioji dalis slaugytojų [19]. 2010 metais Šveicarijoje Mirjana C., Thomas L. ir kt. atliktame tyrime paaiškėjo, kad intensyvus darbas, maža psichologinė parama ir poilsio stoka turi įtakos kaklo ir nugaros skausmų atsiradimui tarp gydytojų ir slaugytojų [26]. 2011 metais Olandijoje Tjasa Pisljar, Tanja van der Lippe ir kt. nustatė, kad Rytų Europos medicinos darbuotojų sveikatos sutrikimus lemia padidėjęs darbo krūvis ir darbo valandos. Tuo tarpu Vakarų Europos medikų blogėjanti sveikata labiau priklauso nuo psichologinių veiksnių tokių kaip maža sprendimų laisvė, maža parama darbe [27]. 2009 metais Pietų Korėjoje Jungsun L. ir Naroo L. atliktame tyrime buvo nustatyta kad Europoje dažniausi sveikatos sutrikimai susiję su darbe patiriamu profesiniu stresu buvo – nugaros skausmai, galvos skausmai ir lėtinis nuovargis [28].

(15)

15

TYRIMO METODIKA

Tyrimo planavimas

2017 m. Liepos mėnesį buvo gautas leidimas iš ligoninės X direktoriaus tyrimui atlikti. Tuomet buvo informuotas bioetikos centras, pateikti reikiami dokumentai ir rugsėjo mėnesį išduotas bioetikos leidimas tyrimo atlikimui. Tyrimas buvo atliekamas 2017 m. Spalio – Lapkričio mėnesiais. Buvo išdalinta 180 anoniminių anketų, tačiau tik 112 buvo užpildytos ir tinkamos rezultatų analizei (atsako dažnis 62,2 proc.)

Tyrimo objektas

Tyrimui buvo pasirinktas Ligoninėje X dirbantys personalas, t.y. gydytojai(os) ir slaugytojai(os).

Tyriamųjų atrankta

Remiantis ligoninės administracijos duomenimis buvo apskaičiuotas reikiamas tiriamųjų kiekis ir nustatyta kad apklausti reikėtų 106 darbuotojus siekiant, kad tyrimo imtis būtų reprezentatyvi.

Tyrimo metodai

Buvo atliekamas momentinis epidemiologinis tyrimas, pasitelkiant anoniminės anketinės apklausos metodą (1 priedas). Tiriamieji jokios rizikos ar žalos nepatirė, tam tikri nepatogumai buvo tik dėl sugaišto laiko pildant tyrimo klausimyną. Rezultatai skelbiami apibendrintai. Tyrimas buvo konfidencialus, buvo naudojama anoniminė anketa ir asmeninių duomenų nebuvo klausiama. Anketa sudaryta iš 18 klausimų. Pirmoje anketos dalyje – 8 klausimai skirti įvertinti demografinius rodiklius (lytį, amžių, šeimyninę padėtį, vaikų skaičių, išsilavinimą, užimamas pareigas, skyrių, darbo stažą). Antroji anketos dalis - 9-12 klausimai skirti profesinio streso veiksnių nustatymui. 9 klausimas susideda iš 24 klausimų kurie suskirstyti į 6 grupes (specifinių įgūdžių poreikis, sprendimų priėmimo laisvė, darbo krūvis, saugumas darbe ir saugumas dėl savo darbo vietos, vadovo parama, bendradarbių parama). Profesinio streso veiksniai buvo tiriami remiantis „Darbo turinio klausimynu“ (angl. „Job Content Questionare“)[21]. Trečioji anketos dalis sudaryta iš 13-18 klausimų skirtų subjektyvios sveikatos įvertinimui. Buvo remtasi SF 36 sveikatos vertinimo klausimynu (Short Form 36 Medical Outcomes Study questionnaire)[25]. Šie klausimai nustatė darbuotojų subjektyviai vertinamą bendrą sveikatos būklę, psichinę bei fizinę sveikatą.

Duomenų analizės metodai

Duomenys buvo analizuojami panaudojant SPSS 23v programinį paketą. Atsakymai buvo koduojami ir suvedami į programą. Statistiškai reikšmingos išvados buvo vertinamos pagal chi

(16)

16 kvadrato kriterijų (c2) bei patikimumo lygmenį (p<0,05). Buvo atlikta profesinio streso, subjektyvios sveikatos bei streso sąsajų su subjektyvia sveikata analizė.

(17)

17

REZULTATAI

1. Tyriamųjų demografinės charakteristikos

Tyrime dalyvavo 112 ligoninės darbuotojų. Tarp jų 47 gydytojai ir 65 slaugytojos. Didziąją dalį tiriamųjų sudarė moterys (apie 82,1 proc.). Didžioji dalis tiriamųjų buvo iki 40 metų amžiaus, bei daugiausia tiriamųjų turėjo iki 20 metų darbo stazą. Tiriamųjų demografinės charakteristikos ir darbo skyriuose pasiskirstimas pateikti lentelėse 1 ir 2.

1 lentelė Tiriamųjų demografinės charakteristikos N Proc.

Lytis Vyrai 20 17,9

Moterys 92 82,1

Amžiaus grupė Iki 40 m. 63 56,3 41-50 m. 26 23,2 Virš 51m. 23 20,5

Darbo stažas 1-20 m. 81 72,3

21-30 m. 22 19,7

Virš 31 m. 9 8

2 lentelė Gydytojų ir slaugytojų pasiskirstimas skyriuose (n=112) ir proc.

Skyrius Gydytojai Slaugytojos

N Proc. N Proc.

Odos ir venerinų ligų - - 6 5,35

Reabilitacijos 2 1,79 3 2,68 Vidaus ligų 2 1,79 5 4,46 Urologijos 5 4,46 5 4,46 Nefrologijos 4 3,57 5 4,46 Traumatologijos 4 3,57 6 5,35 Neurologijos 3 2,68 6 5,35 Chirurgijos 7 6,25 6 5,35 Ginekologijos 3 2,68 3 2,68 LOR 6 5,35 6 5,35 Pulmonologijos 3 2,68 4 3,57 Kardiologijos 4 3,57 5 4,46 Oftalmologijos 4 3,57 5 4,46 Viso 47 42 65 58

(18)

18

2. Profesinio streso veiksnių įvertinimas

Kaip teigia LR sveikatos apsaugos ministro patvirtintas įsakymas Nr. V-699/A1- 241 „Dėl psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų patvirtinimo“, pagrindiniai veiksniai sukeliantys profesinį stresą yra darbo aplinka, reikalavimai, organizavimas, turinys ir santykiai su kolegomis [4]. Atliktame tyrime profesinio streso veiksniai buvo vertinami naudojant “Darbo turinio klausimyną”. Įvertinti šie veiksniai: specifinių įgūdžių poreikis, sprendimų priėmimo laisvė, darbo krūvis, saugumas darbe ir dėl savo darbo vietos, vadovo parama, bendradarbių parama. Iš gautų duomenų analizės (3 pav.) buvo nustatyta kad 64 proc. darbuotojų dirba dideliu krūviu, 36 proc. - vidutiniu. 40 proc. apklaustųjų įvertino, kad jų darbui atlikti reikalingas didelis specifinių įgūdžių poreikis, 54 proc. - vidutinis ir 6 proc. - mažas. Savo laisvę priimti sprendimus kaip didelę įvertino tik 8 proc. darbuotojų, kaip vidutinę – 47 proc., ir kaip mažą – 45 proc. Darbe jautėsi saugūs 92 proc. apklaustųjų. Dėl savo darbo vietos visiškai saugūs jautėsi 62 proc. darbuotojai, vidutiniškai saugūs – 38 proc. Didelę vadovo paramą jautė 30 proc. tyriamųjų, 69 proc. - vidutinę ir tik 1 proc. mažą. Bendradarbių paramą kaip vidutinišką įvertino 63 proc., o didelę – 37 proc.

3 pav. Profesinio streso veiksniai

Buvo įvertintas profesinio streso veiksnių pasiskirstymas atskirai tarp gydytojų ir tarp slaugytojų (4 ir 5 pav.). Statistiškai reikšmingai gydytojų ir slaugytojų darbo krūvis yra didelis – 53,2 proc. ir 72,8 proc. tarp visų apklaustųjų. Statistiškai reikšmingai gydytojų darbui (72,3 proc.) atlikti yra didelis specifinių įgūdžių poreikis, o slaugytojos dažniau (73,9 proc.) nurodė, apie vidutinį įgūdžių poreikį. Dauguma gydytojų statistiškai reikšmingai turi vidutinę sprendimų priemimo laisvę (70,2 proc.), o dauguma slaugytojų turi mažą sprendimų laisvę – 66,1 proc. visų apklaustųjų. Tiek slaugytojos (89,2 proc.) tiek gydytojai (95,7 proc.) statistiškai reikšmingai darbe jaučiasi saugūs. Likusieji profesinio

6 45 1 36 54 47 8 38 69 63 64 40 8 92 62 30 37 Darbo krūvis Specifinių įgūdžių poreikis Sprendimų priemimo laisvė Saugumas darbe Saugumas dėl darbo vietos Vadovo parama Bendradarbių parama

Profesinio streso veiksniai

Mažas(a) Vidutinis(ė) Didelis(ė)

(19)

19 streso veiksniai nebuvo statistiškai reikšmingi. Tiek gydytojai (70,2 proc.) tiek slaugytojos (67,7 proc.) jaučia vidutinę vadovo paramą. Daugiausiai apklaustųjų jaučia vidutinę bendradarbių paramą - gydytojai 55,3 proc., o slaugytojos 69,2 proc. Dėl savo darbo vietos saugumo visiškai užtikrinti jautėsi abiejų profesijų atstovai – gydytojai 66 proc., slaugytojos 60 proc.

4 pav. Profesinio streso veiksnių pasiskirtymas tarp gydytojų

5 pav. Profesinio streso veiksnių pasiskirtymas tarp slaugytojų

Įvertintos profesinių veiksnių sąsajos su demografiniais rodikliais (6 ir 7 pav.). Statistiškai reikšmingi profesinio streso veiksniai priklausomi nuo lyties buvo – saugumas darbe (c2=6,691, p=0,035), specifinių įgūdžių poreikis darbui atlikti (c2=10,848, p=0,004) ir sprendimų priėmimo laisvė (c2=14,215, p=0,001). Saugūs darbe jautėsi 100% vyrų ir 90,1% moterų. Dauguma vyrų nurodė didelį specifinių įgūdžių poreikį darbui atlikti (71,4%), tuo tarpu dauguma moterų nurodė vidutini įgūdžių

15 47 28 70 4 34 70 55 53 72 15 96 66 30 45

Darbo krūvis (chi2=4,32 , p=0,037) Specifiniai įgūdžių poreikis (chi2=35,8, p=0,001) Sprendimų priėmimo laisvė (chi2=29, p=0,001) Saugumas darbe (chi2=5,3, p=0,048) Saugumas dėl darbo vietos Vadovo parama Bendradarbių parama

Mažas(-a) Vidutinis(-ė) Didelis(-ė)

9 66 1 28 74 31 11 40 68 69 72 17 3 89 60 31 31

Darbo krūvis (chi2=4,32 , p=0,037) Specifiniai įgūdžių poreikis (chi2=35,8, p=0,001) Sprendimų priėmimo laisvė (chi2=29, p=0,001) Saugumas darbe (chi2=5,3, p=0,048) Saugumas dėl darbo vietos Vadovo parama Bendradarbių parama

(20)

20 poreikį (60,4%). Dauguma vyrų turėjo vidutinę sprendimų priėmimo laisvę (71,5%), o moterys – mažą (52,7%). Visi kiti veiksniai statistinės reikšmės neturėjo. Profesiniai veiksniai priklausomi nuo amžiaus bei darbo stažo nebuvo statistiškai reikšmingi.

6 pav. Profesinio streso veiksnių pasiskirtymas tarp vyrų

7 pav. Profesinio streso veiksnių pasiskirtymas tarp moterų

3. Darbuotojų subjektyvios sveikatos įvertinimas

Darbuotojų buvo prašoma atlikti savo bendros sveikatos būklės subjektyvų įvertinimą. Taip pat buvo vertinama psichologinė būklė ir panaudoti 8 klausimai skirti depresijos požymių

subjektyviam įvertinimui. Fizinės sveikatos būklę darbuotojai vertino atsakydami kaip dažnai jiems pasitaikė 17 klausime nurodyti simptomai. Protinė būklė (sunkumai susikoncentruoti, priimti sprendimus, aiškiai mastyti, atminties problemos) buvo vertinama panaudojant 4 klausimus su anksčiau minėtų simptomų pasireiškimo dažniu.

Savo bendrą sveikatos būklę dauguma darbuotojų teigė vertinantys labai gerai (34 proc.), puikiai įvertino (32 proc.), blogai savo sveikatos neįvertino niekas iš personalo (8 pav.).

10 29 29 71 38 62 43 71 71 19 100 62 38 57 Darbo krūvis Specifiniai įgūdžių poreikis Sprendimų priėmimo laisvė Saugumas darbe Saugumas dėl darbo vietos Vadovo parama Bendradarbių parama

Mažas(-a) Vidutinis(-ė) Didelis(-ė)

7 53 1 37 60 42 10 37 70 68 63 33 5 90 63 29 32 Darbo krūvis Specifiniai įgūdžių poreikis Sprendimų priėmimo laisvė Saugumas darbe Saugumas dėl darbo vietos Vadovo parama Bendradarbių parama

(21)

21 8 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal subjektyvų sveikatos vertinimą

Remiantis darbuotojų subjektyvios psichologinės būklės įvertinimu, daugumai apklaustųjų nėra depresijos požymių (49,1 proc.), lengvi depresijos požymiai nustatyti 38,4 proc. darbuotojų, o vidutiniai – 13 proc. Ryškių depresijos požymių tarp apklaustųjų nepasitaikė (9 pav.).

9 pav. Darbuotojų nuomonės skirstinys apie depresijos požymius

Neturintys fizinės sveikatos būklės sutrikimų nurodė 54,5 proc. respondentų, turintys lengvų sveikatos sutrikimų (skrandžio skausmai, galvos svaigimas, krūtinės skausmai) kurie pasireiškia retai nurodė 44,5 proc., o subjektyviai blogai savo fizinės sveikatos būklę įvertino tik 1 proc. apklaustųjų (10 pav.).

10 pav. Darbuotojų skirstinys pagal subjektyvų fizinės sveikatos būklės vertinimą Puiki 32% Labai gera 34% Gera 30% Pakankamai gera 4%

Subjektyvus sveikatos įvertinimas

Puiki Labai gera Gera Pakankamai gera

Nėra 49% Lengvi 38% Vidutiniai 13%

Depresijos požymiai

Nėra Lengvi Vidutiniai Ryškūs

Puiki 54% Gera 45% Bloga 1%

Fizinė sveikatos būklė

(22)

22 Vertinant protinę būklę (sunkumai susikoncentruoti, priimti sprendimus, aiškiai mąstyti, atminties problemos) dauguma darbuotojų neturėjo jokių problemų (59 proc.), tačiau 5 proc. dažnai turėjo šiuos sutrikimus, o 36 proc. kartais (11 pav.).

11 pav. Darbuotojų skyrstinys pagal subjektyvų protinės būklės sutrikimų vertinimą

Žemiau pateiktas bendros subjektyvios sveikatos įvertinimas remiantis demografiniais rodikliais, bei profesija (3 lentelė). Statistiškai reikšmingai (c2=52,406, p=0,001) jaunesni darbuotojai savo sveikatą linkę vertinti geriau už vyresnius, net 54 proc. apklaustųjų iki 40 metų savo bendrąją sveikatos būklę įvertino puikiai, tuo tarpu 13 proc. darbuotojų virš 50 metų savo sveikatą vertino kaip pakankamai gerą ir niekas iš šiuos grupės nevertino puikiai. Dauguma apklaustųjų nuo 41 iki 50 metų amžiaus bendrąją sveikatą vertino kaip gera (50 proc.), taip pat ir darbuotojai virš 50 metų (65,2 proc.). Vertinimai pagal lytį ir užimamas pareigas statistinės reikšmės neturėjo. Priklausomai nuo darbo stažo statistiškai reikšmingai (c2=38,8, p=0,001) dauguma iki 20 metų dirbančiųjų savo sveikatos būklę vertino puikiai (43,4 proc.), o dirbantys nuo 21 iki 30 metų daugiausiai sveikatą vertino kaip gerą (70 proc.), taip pat vertino ir virš 30 metų dirbantys (66,7 proc.).

3 lentelė Bendros subjektyvios sveikatos įvertinimas pagal demografinius rodiklius Demografiniai rodikliai Bendros subjektyvios sveikatos įvertinimas

Puiki (N/%) Labai gera (N/%) Gera (N/%) Pakankamai gera (N/%) Lytis Vyrai 7/33,3 6/28,6 8/38,1 0/0 Moterys 29/31,9 32/35,2 26/28,6 4/4,4 Amžius (c2=52,406, p=0,001) Iki 40 m. 34/54 23/36,5 6/9,5 0/0 41-50 m. 2/7,7 10/38,5 13/50 1/3,8 Virš 50 m. 0/0 5/21,7 15/65,2 3/13 Darbo stažas (c2=38,8, p=0,001) Iki 20 m. 36/43,4 32/38,6 14/16,9 1/1,2 21-30 m. 0/0 4/20 14/70 2/10 Virš 30 m. 0/0 2/22,2 6/66,7 1/11,1 Pareigos Gydytojai 15/31,9 15/31,9 14/29,8 3/6,4 Nėra 59% Kartais 36% Dažnai 5%

Protinės būklės sutrikimai

(23)

23 Slaugytojos 21/32,3 23/35,4 20/30,8 1/1,5

Remiantis 4 lentelės duomenimis, statistiškai reikšmingai (c2=8,523, p=0,014) dauguma vyrų neturėjo jokių depresijos požymių (76,2 proc.), tik 23,8 proc. retai patirdavo prislėgtos nuotaikos epizodų. Tarp moterų 42,9 proc. neturėjo jokių depresijos požymių, o 41,8 proc. tik lengvus, bet net 15,4 proc. apklaustųjų moterų turėjo vidutinius depresijos požymius. Depresijos požymių dažnis priklausomai nuo amžiaus ir darbo stažo statistinės priklausomybės neturėjo. Dauguma gydytojų statistiškai reikšmingai (c2=9,537, p=0,008) neturėjo jokių depresijos simptomų – 66 proc., o slaugytojos dažniau turėjo lengvų – 46,2 proc. ir vidutinių 16,9 proc. depresijos simptomų.

4 lentelė Subjektyvus psichologinės būklės įvertinimas pagal demografinius rodyklius Demografiniai rodikliai Depresijos požymiai

Nėra (N/%) Lengvi (N/%) Vidutiniai (N/%) Lytis (c2=8,523, p=0,014) Vyrai 16/76,2 5/23,8 0/0 Moterys 39/42,9 38/41,8 14/15,4 Amžius Iki 40 m. 31/49,2 24/38,1 8/12,7 41-50 m. 16/61,5 7/26,9 3/11,5 Virš 50 m. 8/34,8 12/52,2 3/13 Darbo stažas Iki 20 m. 42/50,6 30/36,1 11/13,3

21-30 m. 10/50 9/45 1/5 Virš 30 m. 3/33,3 4/44,4 2/22,2 Pareigos (c2=9,537, p=0,008) Gydytojai 31/66 13/27,7 3/6,4 Slaugytojos 24/36,9 30/46,2 11/16,9

Statistiškai reikšmingai (c2=51,440, p=0,001) fizinę sveikatos būklę blogiau vertinti buvo linkę vyresni darbuotojai (5 lentelė). Net 91,3 proc. tiriamųjų virš 50 metų savo fizinę sveikatą įvertino gerai, taip pat įvertino 69,2 proc. darbuotojų tarp 41 ir 50 metų. Dauguma jaunesnių darbuotojų iki 40 metų (82,5 proc.) savo fizinę sveikatą įvertino puikiai, taip pat ir iki 20 metų darbo stažo turintys apklaustieji (71,1 proc.). Statistiškai reikšmingai (c2=38,662, p=0,001) dirbantys daugiau nei 20 metų labiau fizinę sveikatą vertino kaip gerą (90 proc.), taip pat vertino dirbantys virš 30 metų (88,9 proc.). Fizinės būklės įvertinimas pagal pareigas ir lytį nebuvo statistiškai reikšmingas.

5 lentelė Subjektyvus fizinės sveikatos būklės įvertinimas pagal demografinius rodiklius Demografiniai rodikliai Fizinė sveikatos būklė

(24)

24 Puiki (N/%) Gera (N/%) Bloga (N/%) Lytis Vyrai 10/47,6 11/52,4 0/0 Moterys 51/56 39/42,9 1/1,1 Amžius (c2=51,440, p=0,001) Iki 40 m. 52/82,5 11/17,5 0/0 41-50 m. 8/30,8 18,69,2 0/0 Virš 50 m. 1/4,3 21/91,3 1/4,1 Darbo stažas (c2=38,662, p=0,001) Iki 20 m. 59/71,1 24/28,9 0/0 21-30 m. 1/5 18/90 1/5 Virš 30 m. 1/11,1 8/88,9 0/0 Pareigos Gydytojai 21/44,7 25/53,2 1/2,1 Slaugytojos 40/61,5 25/38,5 0/0

Protinės būklės sutrikimai (sunkumai susikoncentruoti, priimti sprendimus, aiškiai mąstyti, atminties problemos) statistiškai reikšmingai (c2=12,637, p=0,013) priklausė nuo amžiaus. Vyresni darbuotojai (virš 50 metų, 60,9 proc.) nurodė kad kartais patiria šios sutrikimus, tačiau jaunesni (iki 40 metų) dažniausiai netūrėjo protinės būklės sutrikimų (69,8 proc.). Kiti demografiniai rodykliai statistinės reikšmės neturėjo (6 lentelė).

6 lentelė Subjektyvus protinės būklės sutrikimų įvertinimas pagal demografinius rodiklius Demografiniai rodykliai Protinė būklės sutrikimai

Nėra (N/%) Kartais (N/%) Dažnai (N/%) Lytis Vyrai 15/71,4 5/23,8 1/4,9 Moterys 51/56 36/39,6 4/4,4 Amžius (c2=12,637, p=0,013) Iki 40 m. 44/69,8 16/25,4 3/4,8 41-50 m. 15/57,7 11/42,3 0/0 Virš 50 m. 7/30,4 14/60,9 2/8,7 Darbo stažas Iki 20 m. 55/66,3 25/30,1 3/3,6

21-30 m. 8/40 11/55 1/5

Virš 30 m. 3/33,3 5/55,6 1/11,1

Pareigos Gydytojai 29/61,7 15/31,9 3/6,4

(25)

25

4. Darbuotojų patiriamo streso bei subjektyviai vertinamos sveikatos sąsajos

Medicinos personalas subjektyviai vertino savo sveikatos būklę, nurodė dažniausiai pasitaikančius profesinio streso veiksnius savo darbe. Po atliktos gautų duomenų analizės buvo vertinamos sąsajos tarp darbuotojų profesinio streso veiksnių ir subjektyviai vertinamos sveikatos. Bendra subjektyviai įvertinta sveikata neturėjo statistiškai reikšmingų sąsajų su patiriamo profesinio streso veiksniais (7 lentelė).

7 lentelė Bendros subjektyvios sveikatos būklės sąsajos su patiriamo profesinio streso veiksniais Patiriamo profesinio streso

veiksniai

Bendros subjektyvios sveikatos įvertinimas Puiki (N/%) Labai gera (N/%) Gera (N/%) Pakankamai gera (N/%) Darbo krūvis Vidutinis 13/32,5 14/35 11/27,5 2/5

Didelis 23/31,9 24/33,3 23/31,9 2/2,8 Specifinių įgūdžių poreikis darbui atlikti Mažas 0/0 4/66,7 2/33,3 0/0 Vidutinis 22/31,6 19/31,1 19/31,1 1/1,6 Didelis 14/31,1 15/33,3 13/28,9 3/6,7 Sprendimų priėmimo laisvė Mažą 15/30 18/36 14/28 3/6 Vidutinė 17/32,1 17/32,1 18/34 1/1,9 Didelė 4/44,4 3/33,3 2/22,2 0/0

Vadovo parama Maža 0/0 0/0 1/100 0/0

Vidutinė 24/31,2 27/35,1 24/31,2 2/2,6 Didelė 12/35,3 11/32,4 9/26,5 2/5,9 Bendradarbių parama Vidutinė 24/33,8 23/32,4 22/31 2/2,8 Didelė 12/29,3 15/36,6 12/29,3 2/4,9 Saugumas darbe Vidutinis 2/22,2 3/33,3 4/44,4 0/0

Didelis 34/33 35/34 30/29,1 4/3,9 Saugumas dėl

darbo vietos

Vidutinis 5/11,9 13/31 22/52,4 2/4,8 Didelis 31/44,3 25/35,7 12/17,1 2/2,9

Remiantis 8 lentelės duomenimis statistiškai reikšmingos sąsajos buvo tarp depresijos požymių ir sprendimų priėmimo laisvės (c2=15,483, p=0,004), bei vadovo paramos (c2=10,941, p=0,027). Dauguma darbuotojų turinčių vidutinę (64,2 proc.) ir didelę (66,7 proc.) laisvę priimti sprendimus darbe neturėjo jokių depresijos požymių. Tuo tarpu tiriamieji turintys mažą sprendimų priėmimo laisvę turėjo subjektyviai lengvų depresijos požymių. Vidutiniai depresijos požymiai nepasireiškė tik tarp didelę

(26)

26 sprendimų laisvę turinčių darbuotojų. Dauguma vidutinę (45,5 proc.) ar didelę (58,8 proc.) vadovo paramą jaučiančių apklaustųjų neturėjo jokių depresijos požymių.

8 lentelė Subjektyvios psichologinės būklės sąsajos su patiriamo profesinio streso veiksniais Patiriamo profesinio streso veiksniai Depresijos požymiai

Nėra (N/%) Lengvi (N/%) Vidutiniai (N/%)

Darbo krūvis Vidutinis 18/45 16/40 6/15

Didelis 37/51,4 27/37,5 8/11,1 Specifinių įgūdžių

poreikis darbui atlikti

Mažas 1/16,7 5/83,3 0/0 Vidutinis 28/45,9 23/37,7 10/16,4 Didelis 26/57,8 15/33,3 4/8,9 Sprendimų priėmimo laisvė (c2=15,483, p=0,004) Maža 15/30 28/56 7/14 Vidutinė 34/64,2 12/22,6 7/13,2 Didelė 6/66,7 3/33,3 0/0 Vadovo parama (c2=10,941, p=0,027) Maža 0/0 0/0 1/100 Vidutinė 35/45,5 30/39 12/15,6 Didelė 20/58,8 13/38,2 1/2,9 Bendradarbių parama Vidutinė 33/46,5 26/36,6 12/16,9

Didelė 22/53,7 17/41,5 2/4,9 Saugumas darbe Vidutinis 4/44,4 3/33,3 2/22,2

Didelis 51/49,5 40/38,8 12/11,7 Saugumas dėl darbo

vietos

Vidutinis 18/42,9 15/35,7 9/21,4 Didelis 37/52,9 28/40 5/7,1

Statistiškai reikšmingai (c2=10,490, p=0,005) didelis saugumas dėl užimamos darbo vietos lėmė daugelio apklaustųjų puikų fizinės būklės įvertinimą (65,7 proc.), dauguma vidutinį saugumą jaučiančių darbuotojų savo fizinę sveikatą vertinto gerai (61,9 proc.). Tarp kitų patiriamo profesinio streso veiksnių statistiškai reikšmingų sąsajų nustatyta nebuvo (9 lentelė).

9 lentelė Subjektyviai vertintos fizinės sveikatos būklės sąsajos su patiriamo profesinio streso

veiksniais

Patiriamo profesinio streso veiksniai Fizinės sveikatos būklė Puiki (N/%) Gera (N/%) Bloga (N/%)

(27)

27 Didelis 40/55,6 31/43,1 1/1,4

Specifinių įgūdžių poreikis darbui atlikti

Mažas 5/83,3 1/16,7 0/0

Vidutinis 36/59 25/41 0/0 Didelis 20/44,4 24/53,3 1/2,2

Sprendimų priėmimo laisvė Maža 29/58 21/42 0/0

Vidutinė 26/49,1 26/49,1 1/1,9

Didelė 6/66,7 3/33,3 0/0

Vadovo parama Maža 0/0 1/100 0/0

Vidutinė 41/53,2 35/45,5 1/1,3 Didelė 20/58,8 14/41,2 0/0 Bendradarbių parama Vidutinė 41/57,7 29/40,8 1/1,4

Didelė 20/40,8 21/51,2 0/0

Saugumas darbe Vidutinis 3/33,3 6/66,7 0/0

Didelis 58/56,3 44/42,7 1/1 Saugumas dėl darbo vietos

(c2=10,490, p=0,005)

Vidutinis 15/35,7 26/61,9 1/2,4 Didelis 46/65,7 24/34,3 0/0

Protinės būklės sutrikimų statistiškai reikšmingai (c2=13,370, p=0,01) nenustatyta (12 lentelė) daugumai darbuotojų jaučiančių didelį saugumą dėl užimamos darbo vietos (71,4 proc.), o vidutinį saugumą jaučiantys darbuotojai (52,4 proc.) kartais turėdavo subjektyviai įvertintų protinės būklės sutrikimų (10 lentelė). Tarp kitų veiksnių statistinės priklausomybės nebuvo.

10 lentelė Subjektyviai vertinamos protinės būklės sutrikimų sąsajos su patiriamo profesinio streso

veiksniais

Patiriamo profesinio streso veiksniai Protinės būklės sutrikimai Nėra (N/%) Kartais (N/%) Dažnai (N/%)

Darbo krūvis Vidutinis 25/62,5 14/35 1/2,5

Didelis 41/56,9 27/37,5 4/5,6 Specifinių įgūdžių poreikis

darbui atlikti

Mažas 5/83,3 1/16,7 0/0

Vidutinis 34/55,7 25/41 2/3,3 Didelis 27/60 15/33,3 3/6,7 Sprendimų priėmimo laisvė Maža 28/56 19/38 3/6

Vidutinė 32/60,4 19/35,8 2/3,8

(28)

28

Vadovo parama Maža 0/0 1/100 0/0

Vidutinė 44/57,1 30/39 3/3,9 Didelė 22/64,7 10/29,4 2/5,9 Bendradarbių parama Vidutinė 39/54,9 29/40,8 3/4,2 Didelė 27/65,9 12/29,3 2/4,9

Saugumas darbe Vidutinis 3/33,3 6/66,7 0/0

Didelis 63/61,2 35/34 5/4,9 Saugumas dėl darbo vietos

(c2=13,370, p=0,01)

Vidutinis 16/38,1 22/52,4 4/9,5 Didelis 50/71,4 19/27,1 1/1,4

(29)

29

REZULTATŲ APTARIMAS

Atliekant šį tyrimą buvo siekiama nustatyti ir įvertinti ligoninės X personalo profesinį stresą sukeliančius veiksnius, ištirti kaip darbuotojai subjektyviai vertina savo sveikatą, bei įvertinti profesinio streso ir sveikatos sąsajas.

Po gautų rezultatų analizės buvo nustatyta, kad bendrai ligoninės personalas patiria didelį darbo krūvį (64 proc.). 2010 metais Lietuvoje atliktame tyrime nustatyta kad dauguma medicinos darbuotojų taip pat patiria didelį darbo krūvį [22]. Darbuotojai turi vidutinę (47 proc.) ar mažą (45 proc.) laisvę priimti sprendimus. Personalas gauna vidutinę bendradarbių (63 proc.) ir vadovo (69 proc.) paramą. Šie psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai gali būti profesinio streso priežastimi. Darbuotojai jaučiasi saugūs darbe (92 proc.), ir dauguma jaučia didelį saugumą dėl savo darbo vietos (62 proc.). Dauguma gydytojų (53,2 proc.) ir slaugytojų (72,8 proc.) dirba dideliu darbo krūviu. Suomijoje 2013 metais atliktame tyrime nustatyta, kad gydytojai ir slaugytojos dirba dideliu krūviu ir jiems keliami dideli darbo reikalavimai, o profesinį stresą patiria net 47 proc. darbuotojų [23]. Gydytojai turi vidutinę sprendimų priėmimo laisvę (70,2 proc.), o slaugytojos - mažą (66,1 proc.). Iš gydytojų reikalaujama didelio specifinių įgūdžių kiekio darbui atlikti (72,3 proc.), o iš slaugytojų – vidutinio (73,9 proc.). Taip pat paaiškėjo, kad vyrai turėjo vidutinę (71,5 proc.) laisvę priimti sprendimus o moterys mažą (52,7 proc.). Švedijoje 2012 metais atliktame tyrime paaiškėjo, kad 42 proc. gydytojų darbe patiria stresą [24].

Bendra darbuotojų sveikata subjektyviai vertinta beveik lygiai tarp puikios (32 proc.), labai geros (34 proc.) ir geros (30 proc.), tik 4 proc. darbuotojų savo sveikatą įvertino kaip pakankamai gerą. Šie vertinimai ženkliai skiriasi nuo 2008 metais Lietuvoje Žilienės E. atlikto tyrimo. Jame nustatyta, kad net 97,1 proc. medikų nurodė savo subjektyviai vertinamos sveikatos blogėjimą [16]. Jaunesnis personalas turintys mažiau darbo stažo buvo linkę savo sveikatą vertinti geriau. Iki 40 metų amžiaus (54 proc.) ir iki 20 metų stažo (43,4 proc.) sveikatą įvertino puikiai. Tuo tarpu vyresni ir ilgiau dirbantys vertino blogiau, nuo 41 iki 50 metų (50%) ir virš 50 metų (65,2 proc.), bei dirbantys nuo 21 iki 30 metų (70 proc.) ir virš 30 metų (66,7 proc.) įvertino gerai. Panašūs įvertinimai buvo nustatyti 2010 metais Lietuvoje Žalnieraitienės K., Misevičienės I. ir kt. atliktame tyrime. Buvo nustatyta, kad gerai savo sveikatą vertinančių apklaustųjų mažėjo didėjant jų amžiui [17]. Dauguma darbuotojų neturėjo subjektyviai įvertintų psichologinės būklės sutrikimų (49 proc.). Slaugytojos dažniau turėjo lengvus depresijos požymius (46,2 proc.), o gydytojai - neturėjo jokių (66 proc.). Dauguma vyrų (76,2 proc.) ir moterų (42,9 proc.) įvertino neturintys depresijos simptomų, tačiau net 15,4 proc. moterų turėjo vidutinius depresijos požymius. Palyginimui 2012 metais Švedijoje atliktame tyrime, depresija nustatyta net 78,3 proc. gydytojų [24]. Savo fizinės sveikatos būklę, kaip ir bendrą sveikatą vyresni ir ilgiau dirbantys vertino blogiau už jaunesnius, maža stažą turinčius darbuotojus. Personalas virš 50 metų (91,3

(30)

30 proc.) ir nuo 41 iki 50 metų (69,2 proc.) fizinę sveikatą vertino kaip gerą, o darbuotojai iki 40 metų (82,5 proc.) kaip puikią. Protinės būklės sutrikimų pasireiškiančių kartais turėdavo vyresnį darbuotojai (60,9 proc.), tuo tarpu dauguma tiek vidutinio amžiaus (57,7 proc.), tiek jaunesnių (69,8 proc.) medikų nebuvo turėję.

Statistiškai reikšmingų sąsajų tarp bendros subjektyviai vertinamos sveikatos su profesinį stresą sukeliančiais veiksniais nebuvo nustatyta. Priešingai 2011 metais Malinauskienės V., Leišytės P. ir kt. Lietuvoje atliktame tyrime nustatytos darbo viršvalandžių sąsajos su prastesne sveikatos būkle [19]. Subjektyvių psichologinės būklės sutrikimų dažniausiai turėjo mažą sprendimų priėmimo laisvę turintys darbuotojai – 56 proc. turėjo lengvų ir 14 proc. turėjo vidutinių depresijos požymių. Vidutinę (64,2 proc.) ir didelę (66,7 proc.) sprendimų laisvę turintys darbuotojai nepatirdavo jokių depresijos požymių. 2011 metais Olandijoje tyrimo metu nustatyta, kad blogėjanti medicinos darbuotojų sveikata priklauso nuo psichologinių veiksnių tokių kaip maža sprendimų laisvė, maža parama darbe [26]. Taip pat dauguma vidutinę (45,5 proc.) ar didelę (58,8 proc.) vadovo paramą jaučiantys apklaustieji neturėjo jokių psichologinės būklės sutrikimų. 2010 metais atliktame tyrime nustatyta, kad slaugytojos veikiamos profesinio streso 4,39 karto dažniau patirdavo depresijos simptomus [29]. Dauguma didelį saugumą dėl savo darbo vietos jaučiančių medikų geriau vertino savo fizinę sveikatos būklę (puikiai įvertino 65,7 proc.) bei neturėdavo jokių protinės būklės sutrikimų (71,4 proc.). Vidutinį saugumą dėl darbo vietos jaučiantys personalas, dažniau vertino savo fizinę sveikatą kaip gerą (61,9 proc.) bei kartais turėdavo protinės būklės sutrikimų (52,4 proc.). 2011 metais Airijoje atliktame tyrime nustatyta, kad 47 proc. slaugytojų, dirbančių stresinėje aplinkoje, nuolat patiria protinės būklės sutrikimo simptomų [30]. 2010 metais Lietuvoje atliktame tyrime nustatyta, kad stresą darbe patiriantys gydytojai turėjo įvairių sveikatos sutrikimų: galvos skausmai, miego sutrikimai, nuolatinis nuovargis [8].

Apibendrinant galima teigti, kad ligoninėje X darbuotojai iki 40 metų amžiaus geriausiai vertino savo subjektyvią sveikatos būklę. Ligoninės darbuotojai yra paveikiami psichosocialinių profesinio streso veiksnių, kas ateityje gali būti blogėjančios sveikatos būklės priežastimi.

Tyrimo trūkumai. Atliktas tyrimas padėjo įvertinti ligoninės personalo profesinio streso sąsajas su subjektyviai vertinama sveikata, tačiau remiantis šiuo tyrimu negalima spręsti apie visų miesto bei šalies medicinos darbuotojų sveikatą. Taip pat tyrimo rezultatams įtakos galėjo turėti įtemptas personalo darbo grafikas, dėl kurio anketos buvo pildomos atmestinai.

(31)

31

IŠVADOS

1. Ligoninės X darbuotojų profesinį stresą sukelia šie psichosocialinės darbo aplinkos veiksniai: didelis darbo krūvis, maža sprendimų priėmimo laisvė, didelis speficinių įgūdžių poreikis. Darbuotojai patiria didelį darbo krūvį (64 proc.). Slaugytojos turį mažą laisvę sprendimų priėmimui (66,1 proc.), o gydytojai vidutinę (70,2 proc.). Taip pat moterys turi mažiau laisvės priimant sprendimus palyginus su vyrais. Gydytojai turi didelį specifinių įgūdžių poreikį darbui atlikti.

2. Bendra darbuotojų subjektyvi sveikata įvertinta lygiai tarp puikios, labai geros ir geros. Darbuotojai iki 40 metų sveikatą įvertino puikiai, o virš 40 – gerai. 38 proc. respondentų, jų nuomone turėjo lengvus depresijos požymius, 13 proc. – vidutinius. Dauguma lengvus depresijos simptomus turinčių respondentų buvo moterys, o vidutinius – vien moterys. Slaugytojos dažniau turėjo depresijos požymių. Fizinę sveikatą kaip ir bendrą sveikatos būklę jaunesni darbuotojai subjektyviai vertino puikiai, o vyresni – gerai. Protinės būklės sutrikimų dažniau turėjo vyresnis personalas.

3. Buvo nustatytos sąsajos tarp kelių profesinį stresą sukeliančių veiksnių ir subjektyviai vertinamos sveikatos. Darbuotojai turintys mažą sprendimų priėmimo laisvę dažniau jautė depresijos požymius, palyginus su vidutinę ar didelę laisvę turinčiais darbuotojais, kurių daugumai depresijos požymių nebuvo. Dauguma personalo, kurie yra užtikrinti dėl darbo vietos saugumo, puikiai vertino savo sveikatos būklę, palyginus su vidutinį saugumą jaučiančiais darbuotojais. Jie savo sveikatą linkę vertinti gerai ir kartais arba dažnai turėdavo subjektyviai vertinamų protinės būklės sutrikimų.

(32)

32

REKOMENDACIJOS

Po atlikto tyrimo rezultatų įvertinimo, paaiškėjo, kad ligoninės X personalas patiria profesinį stresą darbe. Buvo parengtos rekomendacijos, kurios galėtų pagerinti įstaigos darbuotojų psichosocialinę aplinką ir taip išvengti personalo sveikatos būklės sutrikimų.

Rekomendacijos ligoninės administracijai:

1. Personalo krūvis turėtų būti mažinamas: prailginamos pertraukos, optimizuojamos darbo valandos ir budėjimai.

2. Personalas turėtų gauti daugiau laisvės priimti sprendimus.

3. Ligoninėje turėtų būti psichologas, galintis suteikti darbuotojams pagalbą stresinių situacijų metu.

4. Siekiant pagerinti darbuotojų sveikatos būklę reikalingi sveikatos patikrinimai, mokymai apie streso nulemtus sveikatos sutrikimus.

5. Sutrikus darbuotojo fizinei ar psichologinei sveikatai turėtų būti suteikta reikiama pagalba. Rekomendacijos ligoninės personalui:

1. Darbuotojai turėtų išmokti optimizuoti savo darbo krūvį.

2. Darbuotojai turėtų bandyti išvengti streso veiksnių atliekant įprastas užduotis. Tai ypač aktualu jauniems specialistams, kurie tik pradėjus dirbti ligoninėje nuolat jaučia įtampą kasdieniniame darbe.

3. Jaučiant nuolatinį stresą darbe – kreiptis pagalbos, išsiaiškinti streso priežastis ir ieškoti sprendimų kaip jas įveikti.

(33)

33

LITERATŪRA

1. Baubinene A. Medicinos enciklopedija. Vilnius: Valstybinė Enciklopediju Leidykla; 1993. 2. Pajarskienė B. Stresas darbe ir sveikata. Vilnius; 1995.

3. Pajarskienė B, Jankauskas R. Streso darbe įvertinimas pagal psichosocialinius darbo veiksnius. Vilnius; 1998.

4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. Įsakymas nr. V-699/A1-241 “Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai”. 2005.

5. Psychosocial risks in Europe: Prevalence and strategies for prevention. Publications Office of the

European Union [Internet]. 2014;. Available from:

https://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_publication/field_ef_document/ef1443en_0 .pdf.

6. Goehring C, Bouvier G, Kunzi B, Bovier P. Psychosocial and Professional characteristics of burnout in Swiss primary care practitioners:a cross-sectional survey. MedWeekly [Internet]. 2005;. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/15832226

7. Žutautienė R, Radišauskas R, Ustinavičienė R, Kirvaitienė J. Gydytojų psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių ir subjektyvios sveikatos įvertinimas. Sveikatos mokslai. 2014;24(3):23-26. 8. Vėlaitė I, Kolčinienė A, Macas A, Mikalauskas A, Bilskienė D. Stresas ir nuovargis mediko darbe:

Gydytojų aniasteziologų renimatologų patirtis. 2010;.

9. Morais A, Maia P, Azevedo A, Amaral C, Tavares J. Stress and burnout among Portuguese anaesthesiologists. European Journal of Anaesthesiology. 2006;23(5):433-439.

10. Ashkar K, Romani M, Musharrafieh U, Chaaya M. Prevalence of burnout syndrome among medical residents: experience of a developing country. Postgraduate Medical Journal. 2010;86(1015):266-271.

11. Ganster D, Rosen C. Work Stress and Employee Health: A Multidisciplinary Review. Journal of Management. 2013;39(5):1085-1122.

12. Physician health matters: A mental health strategy for physicians in Canada. CMA Board Working Group on Mental Health. 2010.

(34)

34 13. Frank E, Segura C. Health practices of Canadian physicians. Can Fam Physician [Internet]. 2009.

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19675268

14. Dyrbye L, Thomas M, Massie F, Power D, Eacker A, Harper W. Burnout and suicidal ideation among U.S. medical students. Ann Intern Med [Internet]. 2008. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18765703

15. Myers D. Psichologija. Kaunas; 2008.

16. Žilienė E. Skirtingose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių medikų su sveikata susijusio elgesio bei pervargimo palyginimas. 2018.

17. Žalnieraitienė K, Misevičienė I, Šimatonienė V, Vasiliūnienė G. Ligoninėje dirbančio medicinos personalo rizika susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis ir savo sveikatos vertinimas. 2011. 18. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyrius. Psichosocialinių rizikos veiksnių ir streso darbe vertinimo rekomendacijos. 2012.

19. Malinauskiene V, Leisyte P, Romualdas M, Kirtiklyte K. Associations between self-rated health and psychosocial conditions, lifestyle factors and health resources among hospital nurses in Lithuania. Journal of Advanced Nursing. 2011;67(11):2383-2393.

20. WHO. Health impact of the psychosocial hazards of work: an overview. [Internet]. 2010. Available from: http://www.who.int/occupational_health/publications/hazardpsychosocial/en/

21. Karasek R, Brisson C, Kawakami N, Houtman I, Bongers P, Amick B. The Job Content Questionnaire (JCQ): An instrument for internationally comparative assessments of psychosocial job characteristics. Journal of Occupational Health Psychology [Internet]. 1998;3(4):322-355. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/9805280

22. Ramanauskienė I. Šeimos gydytojo darbe patiriamas stresas ir jo valdymas: magistro 
baigiamasis darbas. 2010.

23. Elovainio M, Salo P, Jokela M, Heponiemi T, Linna A, Virtanen M et al. Psychosocial factors and well-being among Finnish GPs and specialists: a 10-year follow-up. Occupational and Environmental Medicine. 2013;70(4):246-251.

24. Fridner A, Belkic K, Marini M, Gustafsson S, Schenck-Gustafsson K. Why don't academic physicians seek needed professional help for psychological distress?. Swiss Medical Weekly. 2012;.

(35)

35 25. 36-Item Short Form Survey from the RAND Medical Outcomes Study [Internet]. Rand.org. 2018.

Available from: https://www.rand.org/health/surveys_tools/mos/36-item-short-form.html

26. Canjuga M, Läubli T, Bauer G. Can the job demand control model explain back and neck pain? Cross-sectional study in a representative sample of Swiss working population. International Journal of Industrial Ergonomics. 2010;40(6):663-668.

27. Pisljar T, van der Lippe T, den Dulk L. Health among hospital employees in Europe: A cross-national study of the impact of work stress and work control. Social Science & Medicine. 2011;72(6):899-906.

28. PARK J, LEE N. First Korean Working Conditions Survey: A Comparison between South Korea and EU Countries. Industrial Health. 2009;47(1):50-54.

29. Vasilavičius P, Januškevičius V, Ustinavičienė R, Vainauskas S, Šidagytė R. Kauno apskrities gydymo įstaigų slaugytojų patiriamo negatyvaus elgesio sąsajos su sveikatos sutrikimais. 2010;. 30. Wilén J, de Vocht F. Health complaints among nurses working near MRI scanners—A descriptive

pilot study. European Journal of Radiology. 2011;80(2):510-513.

31. WHO. Preamble to the Constitution of WHO as adopted by the International Health Conference. New York; 1946.

(36)

36

PRIEDAI

1 Priedas

GYDYTOJŲ IR SLAUGYTOJŲ PATIRIAMO PROFESINIO STRESO IR SUBJEKTYVIOS SVEIKATOS VERTINIMO ANKETA

Anketa padės įvertinti ligoninės personalo darbe pasitaikančius profesinio streso veiksnius ir subjektyvų sveikatos vertinimą. Būčiau dėkingas, jei užpildytumėte anketą, tai užtruks iki penkių minučių. Jei turite klausimų galite susisiekti: erik.mkrtumian@gmail.com arba telefonu 865865403. Apklausą vykdo LSMU Medicinos fakulteto studentas – Erik Mkrtumian.

Perskaitykite kiekvieną klausimą ir pažymėkite arba įrašykite atsakymą. Jei atsakymuose nerandate tinkamo įrašykite savąjį. Jūsų atsakymai nebus viešinami, anketa yra anoniminė. Dėkoju už bendradarbiavimą. 1. Jūsų lytis: ¨ Vyras ¨ Moteris 2. Jūsų amžius: 3. Jūsų šeimyninė padėtis: ¨ Nevedęs (netekėjusi) ¨ Vedęs (ištekėjusi) ¨ Išsiskyręs (išsiskyrusi) ¨ Našlys (ė) 4. Vaikų skaičius: 5. Jūsų išsilavinimas ¨ Aukštasis ¨ Aukštesnysis 6. Jūs esate ¨ Gydytojas(-a) ¨ Slaugytojas(-a)

7. Kokiame skyriuje dirbate?

(37)

37 9. Pažymėkite eilutėje vieną labiausiai tinkantį atsakymą.

Nr. Klausimas Visiškai

nesutinku

Nesutinku Sutinku Visiškai sutinku 1. Darbe turiu mokytis naujų

dalykų

2. Mano darbas monotoniškas 3. Darbo atlikimui reikia

kūrybingumo

4. Savarankiškai galiu priimti sprendimus

5. Darbas reikalauja specifinių įgūdžių

6. Galiu laisvai spręsti kaip atlikti savo pareigas

7. Darbas yra įvairus

8. Galiu daug ką papasakoti apie darbo įvykius

9. Turiu galimybe tobulėti 10. Darbas yra intensyvus 11. Darbas yra sunkus 12. Darbas fiziškai sunkus 13. Neturiu dirbti daugiau už

normą

14. Man užtenka laiko darbui atlikti

15. Neturiu priekaištų dėl reikalavimų kitiems darbuotojams

16. Darbe esu saugus

17. Kolegos gerai atlieka savo darbą

(38)

38 18. Dominu kolegas kaip

asmenybė

19. Kolektyvas yra draugiškas 20. Kolegos gali suteikti pagalbos

man paprašius

21. Vadovas rūpinasi kolektyvu 22. Vadovas klauso mano

nuomonės

23. Galiu kreiptis pagalbos į savo vadovą

24 Vadovas įkvepia kolektyvą dirbui

10. Kaip apibūdintumėte savo darbą? ¨ Patikimas ir nuolatinis ¨ Sezoninis

¨ Dažnai atleidžia nesant darbui

¨ Sezoninis ir dažnai atleidžia nesant darbui ¨ Kitoks

11. Ar dažnai per pastaruosius metus kilo atleidimo grėsmė? ¨ Niekada

¨ Vieną kartą ¨ Daugiau nei kartą ¨ Nuolat

¨ Iš tiesų atleido

12. Kokia yra tikimybė, kad per keletą ateinančių metų galite būti atleistas(-a) iš darbo? ¨ Visiškai nėra

¨ Yra nedidelė tikimybė ¨ Yra tikimybė

¨ Labai didelė tikimybė

13. Kaip jūs manote kokia yra jūsų sveikata: ¨ Puiki

(39)

39 ¨ Labai gera

¨ Gera

¨ Pakankamai gera ¨ Bloga

14. Atsakykite, teisingi ar klaidingi yra teiginiai.

Nr. Teiginys Visiškai teisingai Beveik teisingai nežinau Beveik neteisingai Visiškai neteisingai 1. Manau, kad aš linkęs

sirgti daugiau, nei kiti 2. Esu toks pat sveikas,

kaip ir bet kuris mano pažįstamas

3. Manau, kad mano sveikata blogėja

4. Mano sveikata yra puiki.

15. Pasirinkite vieną atsakymą kaip jautetės per paskutines 4 savaites.

Nr. Klausimas Visą laiką Didžiausią laiko dalį Didesnę laiko dalį Kažkurią laiko dalį Nedidelę laiko dalį Nė kiek 1. Buvote nervingas 2. Jautėtės prislėgtas ir niekas negalėjo jūsų pralinksminti 3. Jautėtės ramus ir taikiai nusiteikęs 4. Buvote nusivylęs ir liūdnas 5. Buvote laimingas

16. Pažymėkite variantą, kuris labiausiai tinka jums per paskutines 4 savaites!

Nr. Teiginys Visiškai

sutinku

Sutinku dalies

sutinku

Beveik nesutinku

Visiškai nesutinku

(40)

40 1. Neturėjau noro su niekuo šnekėtis 2. Nenorėjau bendrauti su žmonėmis 3. Neturėjau laiko atsipalaiduoti 4. Buvo sunku būti

laimingu. 5. Valgiau, kad nusiraminčiau 6. Jaučiausi pažeidžiamas 7. Man trūko iniciatyvos 8. Jaučiausi sutrikęs

17 Per paskutines 4 savaites - Pažymėkite po vieną variantą.

Nr. Klausimas Visada Dažnai Kartais Retai Niekada/beveik

niekada

1. Skaudėjo skrandį ar vargino virškinimo sutrikimai

2. Spaudė krūtinę ar jautėte krūtinės skausmus

3. Jautėte širdies permušimus 4. Jautėte oro trūkumą

5. Jautėte galvos svaigimą 6. Jautėte raumenų įtampą 7. Daug prakaitavote

(41)

41

Eil. Nr.

Klausimas Visada Dažnai Kartais Retai Niekada/beveik

niekada

1. Buvo koncentracijos sutrikimų

2. Buvo sunkumu priimti sprendimus

3. Buvo atminties sutrikimų 4. Buvo sunkumu aiškiai

mąstyti

(42)

42

2 Priedas

figura

Updating...

Riferimenti

Argomenti correlati :