LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS
APLINKOS IR DARBO MEDICINOS KATEDRA
IRMANTAS ALEKSA
GYDYTOJŲ PSICHOSOCIALINIAI DARBO APLINKOS
VEIKSNIAI IR JŲ SĄSAJOS SU PERDEGIMU BEI SUBJEKTYVIAI
VERTINAMA SVEIKATA
Vientisųjų studijų programos „Medicina“ (valst. kodas 6011GX001) baigiamasis darbas
Darbo trukmė 2019 m. rugsėjo 1 d. – 2021 m. gegužės 15 d.
Darbo vadovas
Doc. dr. Gintarė Kalinienė
Darbo konsultantas Lekt. Jolanta Žilinskienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS
APLINKOS IR DARBO MEDICINOS KATEDRA
Data 2021 m. gegužės 15 d.
GYDYTOJŲ PSICHOSOCIALINIAI DARBO APLINKOS
VEIKSNIAI IR JŲ SĄSAJOS SU PERDEGIMU BEI SUBJEKTYVIAI
VERTINAMA SVEIKATA
Vientisųjų studijų programos „Medicina“ (valst. kodas 6011GX001) baigiamasis darbas
Darbo vadovė Darbo konsultantas
Doc. dr. Gintarė Kalinienė Lekt. Jolanta Žilinskienė
Data 2021-05-15 Data 2021-05-15
Darbą atliko: Irmantas Aleksa
3
TURINYS
Turinys ... 3 Santrauka ... 5 Abstract ... 7 Padėka ... 9 Interesų konfliktas ... 9Etikos komiteto leidimas ... 9
Santrumpos ... 10 Sąvokos ... 12 Įvadas ... 13 Darbo tikslas ... 14 Darbo uždaviniai ... 14 1. Literatūros apžvalga ... 15 1.1. Streso samprata ... 15 1.1.1. Streso apibrėžimas ... 15
1.1.2. Požiūris į stresą kaip fiziologinę būseną ... 15
1.1.3. Streso fiziologinis atsakas ... 15
1.1.4. Streso rezultatai ir pagrindinės formos ... 16
1.2. Stresoriai ir psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai ... 16
1.2.1. Stresorių apibrėžimas ir klasifikacija ... 16
1.2.2. Psichosocialiniai veiksniai ir jų sąsajos su darbu ... 17
1.2.2.1. Psichosocialinių veiksnių vertinimas ir aktualumas šiandien ... 19
1.2.2.1.1. Karaseko (Karasek) ir Teorelio (Theorell) darbo reikalavimų ir kontrolės modelis ... 19
1.2.2.1.2. Sigristo (Siegrist) pastangų ir atlygio modelis ... 21
1.2.2.1.3. Bakerio (Bakker) ir Demerutės (Demerouti) darbo išteklių ir poreikių modelis ... 21
1.3. Stresas darbe ir jo išraiškos ... 22
1.3.1. Streso darbe samprata ir vertinimas ... 22
1.3.2. Stresas medicinos darbuotojų darbe ... 23
1.3.3. Streso darbe išraiškos ... 24
1.3.4. Perdegimas ... 24 1.3.4.1. Perdegimo išraiškos ... 25 2. Tyrimo metodika ... 27 2.1. Tyrimo imtis ... 27 2.2. Tyrimo organizavimas ... 27 2.3. Tyrimo instrumentas ... 28
4
2.4. Duomenų analizės metodai. ... 30
3. Tyrimo rezultatai ... 32
3.1. Tiriamųjų demografinė charakteristika ... 32
3.2. Psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių vertinimas ... 33
3.3. Perdegimo ir subjektyviai vertinamos sveikatos vertinimas ... 36
3.4. Psichosocialinių, perdegimo ir subjektyviai vertinamos sveikatos ryšių vertinimas ... 38
3.4.1. Demografinių duomenų ryšių su psichosocialiniais veiksniais vertinimas ... 38
3.4.2. Demografinių duomenų ryšių su perdegimu ir subjektyviai vertinama sveikata vertinimas39 3.4.3. Psichosocialinių veiksnių sąryšis su perdegimu ... 40
3.4.4. Psichosocialinių veiksnių sąryšis su subjektyviai vertinama sveikata ... 41
3.4.5. Perdegimo ryšys su subjektyviai vertinama sveikata ... 42
4. Rezultatų aptarimas ... 43
5. Išvados ... 46
6. Praktinės rekomendacijos ... 47
Literatūros sąrašas ... 48
5
SANTRAUKA
Aleksa, I. Gydytojų psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai ir jų sąsajos su perdegimu bei subjektyviai vertinama sveikata. Studijų programos „Medicina“ (valst. kodas 6011GX001) baigiamasis darbas / darbo vadovė doc. dr. G. Kalinienė, darbo konsultantė lekt. J. Žilinskienė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos akademija, medicinos fakultetas, aplinkos ir darbo medicinos katedra. – Kaunas, 2021, – 62 psl.
Tyrimo tikslas: Ištirti ir įvertinti gydytojų psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius bei jų sąsajas su patiriamu profesiniu stresu, perdegimu bei subjektyviai vertinama sveikata.
Tyrimo uždaviniai:
1. Ištirti gydytojų psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius X gydymo įstaigose; 2. Įvertinti gydytojų profesinio streso lygį X gydymo įstaigose;
3. Įvertinti gydytojų perdegimo riziką ar perdegimo dažnumą;
4. Išsiaiškinti subjektyviai darbuotojų vertinamą savo sveikatos būklę X gydymo įstaigose; 5. Įvertinti streso, perdegimo bei subjektyvaus sveikatos vertinimo sąsajas su psichosocialiniais darbo aplinkos veiksniais X gydymo įstaigose;
6. Palyginti tiriamųjų grupes pagal patiriamą profesinį stresą, jų polinkį į perdegimą ir subjektyviai vertinamą sveikatą.
Tyrimo metodai: Tyrimas vykdytas 2020 m. spalio – 2021 m. sausio mėnesiais II, III lygio paslaugas teikiančiose gydymo įstaigose ir onkologijos profilio gydymo įstaigoje. Darbe tirti gydytojai (įskaitant rezidentus). Apskaičiuota tyrimo imtis – 283 asmenys. Ištirti 285 tiriamieji trijų skirtingų lygmenų gydymo įstaigose. Tyrimui naudojamos skalės – Maslach perdegimo klausimynas (MBI), SF-36 gyvenimo kokybės klausimynas, darbo turinio klausimynas (JCQ) – sujungtos į vieną sukurtą asmeninę apklausą, leidžiančios standartizuotai apibrėžti darbuotojų patiriamą profesinį perdegimą ir sutrikusią sveikatą dirbant gydymo įstaigose. Duomenų analizė atlikta SPSS 26.0 versijos programine įranga. Nesant normalumo, vertintos medianos, o jų balų palyginimui naudoti neparametriniai testai – Mano – Vitnio U ir Kruskal – Voliso H. Atlikta Spirmeno koreliacinė analizė vertinant skirtingų sričių specialistų patiriamą stresą ir jų polinkį į perdegimą bei su tuo susijusius sveikatos sutrikimus.
Rezultatai: Gauti rezultatai parodė ribotą darbo kontrolę ir didelį perdegimą gydytojų darbe. Didesne darbo kontrole pasižymėjo III lygio paslaugas teikiančios ligoninės (universiteto klinikų) darbuotojai bei reanimacijos – intensyvios terapijos skyriaus gydytojai, o didesnį kolegų ir darbovietės palaikymą patyrė moterys. Perdegimo aspektu vyrai buvo dažniau linkę tapti depersonalizuotais, o moterys geriau vertino savo sveikatą. Nustatytos visų psichosocialinių veiksnių reikšmingos sąsajos (p<0,05) su asmeninio išpildymo rodikliu. Nustatytos perdegimo reikšmingos sąsajos (p<0,05) su energingumu / gyvybingumu ir bendrai vertinama sveikata.
6 Išvados: Psichosocialinių veiksnų balai tarp gydytojų skirtingose gydymo įstaigose buvo aukšti, profesinį stresą patiria dauguma gydytojų, žemesni profesinio streso rodikliai buvo III lygio paslaugas teikiančios ligoninės (universiteto klinikų) gydytojų bei gydytojų anesteziologų-reanimatologų. Medikai savo energingumą ir bendrą sveikatos būklę vertino vidutiniškai, o jų emocinė būklė geresnė nei vidutinė. Psichosocialiniai veiksniai turėjo stipriausią reikšmingą silpną sąsają su asmeninio išpildymo sumažėjimu bei depersonalizacija. Moterys psichosocialinių veiksnių veikiamos labiau nei vyrai, tačiau patyrė didesnį kolegų ir darbovietės palaikymą.
Rekomendacijos: Rekomenduoti įvairūs nemedicininiai gydymo metodai, darbdavio įtrauka į profesinio streso sprendimą, pasiūlyti nusiraminimo ir psichinės sveikatos gerinimo užsiėmimai – „Mindfulness“ terapija, joga. Pasiūlyta specialioji perdegimo ir streso darbe valdymo komanda.
7
ABSTRACT
Aleksa, I. The Evaluation of Psychosocial Work Environment and its Associations with Burnout and Subjectively Assessed Health among Physicians. Master graduation thesis for study programme “Medicine” (state code 6011GX001) / Supervisor Assoc. Prof. G. Kalinienė, PhD, Consultant Lect. J. Žilinskienė, Lithuanian University of Health Sciences, Medicine Academy, Faculty of Medicine, Department of Environmental and Occupational Medicine. – Kaunas, 2021. – 62 p.
Aim: To assess and evaluate psychosocial work factors and their connections with perceived professional stress, burnout syndrome and subjectively evaluated health.
Objectives:
1. To assess psychosocial work factors in the healthcare centres X.
2. To evaluate the level of doctors’ professional stress in the healthcare centres X. 3. To evaluate burnout risk and frequency among doctors.
4. To assess subjectively evaluated health condition of the employees in the healthcare centres X.
5. To assess stress, burnout, and subjectively evaluated health connections with psychosocial factors in the Healthcare centres X.
6. To compare experiment subjects in terms of undergone professional stress, their turn for burnout and the frequency of health disorders.
Methods: Testing was performed between October 2020 and January 2021. Physicians (including residents) were examined in the level B, level A hospitals and Oncology profile healthcare centre. Calculated sample size – 283 people. 285 people in three different healthcare centres were assessed. For the test conjoined scales from Maslach Burnout Inventory (MBI), 36-item short form survey (SF-36), Job Content Questionnaire (JCQ), that let to standardise the professional stress, burnout of the healthcare workers and assess the health condition, were used. They have been able to standardise professional burnout and stress of physicians, also these scales let the deep evaluation of the subjectively evaluated health condition. Data analysis was performed using SPSS 26.0 Version. In absence of normality according to Kolmogorov – Smirnov Test, medians were evaluated with the nonparametric tests: Mann-Whitney U and Kruskal-Wallis H. A Spearman’s rho was used to calculate correlations to analyse different type of specialists’ perceived stress and burnout, also, the subjectively evaluated health condition.
Results: The obtained results showed limited work control and severe burnout in the doctors’ work. Employees of the Level A hospital (university clinics) and doctors of the intensive care unit were more in control of their work, while women experienced greater support from colleagues and the workplace. In terms of burnout and subjectively evaluated health, men were more likely to become depersonalized,
8 however, women rated their health better. Significant correlations (p<0,05) of all psychosocial factors with personal accomplishment rate were found. Significant associations of burnout (p<0,05) with energy / vitality and overall health were identified.
Conclusions: The scores of psychosocial factors among doctors in different medical institutions were high, most doctors experience occupational stress, lower rates of occupational stress were in level A hospital (university clinics) doctors and among the anaesthesiologists-resuscitators. Physicians rated their energy and overall health moderately, and their emotional state was better than the average. Psychosocial factors had the strongest significant weak association with decreased personal accomplishment and depersonalization. Women were more exposed to psychosocial factors than men, but experienced greater support from colleagues and the workplace.
Recommendations: Various non-medical correction methods were recommended: The employer’s involvement in the solution of occupational stress, calming and mental health improvement classes - Mindfulness therapy, yoga, were offered. A special burnout and stress management team has been proposed.
9
PADĖKA
Dėkoju savo darbo vadovei doc. dr. Gintarei Kalinienei už visapusę pagalbą rengiant šį darbą ir metodines rekomendacijas bei patarimus, kurie man buvo itin svarbūs rengiant šį magistro darbą sunkiu koronaviruso (COVID-19) infekcijos piko ir antrosios bangos laikotarpiu. Taip pat nuoširdus ačiū ir mano darbo konsultantei lekt. Jolantai Žilinskienei. Tai buvo tikras įkvėpimas dirbti su Jūsų pagalba.
Taip pat dėkoju prof. dr. (HP) Sonatai Jarmalaitei, l. e. p. Nacionalinio vėžio instituto direktorei, kuri mielai sutiko leisti atlikti tyrimą aukščiausio lygio mokslo ir gydymo įstaigoje Lietuvoje. Dėkoju ir NVI vėžio informacijos ir komunikacijos skyriaus komandai, kuri mane parėmė ir palaikė rengiant tyrimą bei padėjo reklamuoti jį. Be Jūsų indėlio – tyrimas būtų nesibaigęs laiku.
Dėkoju ir dr. Narimantui Markevičiui už VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės duotą leidimą vykdyti apklausas.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Komitetas: LSMU bioetikos centrasIšdavimo data: 2020 m. spalio 21 d. Išduotas leidimo Nr.: BEC-MF-61
10
SANTRUMPOS
AAP – asmens apsaugos priemonės AG – Akušerijos – ginekologijos skyrius AKTH – adrenokortikotropinas
angl. trump. – anglų kalbos trumpinys aut. past. – autoriaus pastaba
BAS – bendrasis adaptacinis sindromas
BC – Bendrosios ir / ar pilvo chirurgijos skyrius BP – bendras perdegimas
BSV – bendras sveikatos vertinimas
COVID-19 – naujasis koronavirusas SARS-CoV-2 CRH – kortikoliberinas
CS – Kolegų parama
DA – Sprendimo priėmimo laisvė
DLKŽ – dabartinės lietuvių kalbos žodynas DP – depersonalizacija
DSM-5 - Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas, penktoji versija EB – emocinė būklė
EE – emocinis išsekimas
EG – energingumas / gyvybingumas ES-27 – Europos Sąjunga
EU-OSHA – Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra ITS – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius JC – Darbo sprendimų kontrolė
JCQ – Darbo turinio klausimynas JD – Darbo reikalavimų kiekis
JD-R – Darbo išteklių ir poreikių modelis JI – Darbuotojo saugumas dėl darbo vietos JS – Darbo įtampa
JTO – Jungtinių Tautų Organizacija LLS – laisvės laipsnių skaičius
LR SADM – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija M - mediana
11 OP – Operacinių blokas
p – patikimumo lygmuo
PA – asmeninis išpildymas PS – Priėmimo skyrius
PSO – Pasaulio Sveikatos Organizacija RE – Reabilitacijos skyrius
SANS – simpatinė autonominės nervų sistemos dalis SD – Specifinių įgūdžių poreikis
SD – standartinis nuokrypis
SF-36 – 36 klausimų gyvenimo kokybės klausimynas SPT – Specialusis terapijos skyrius
SRC – Sritinės ir / ar specialiosios chirurgijos skyrius SS – Vadovybės parama
Šalt. past. – šaltinio pastaba
TDO – Tarptautinė darbo organizacija prie Jungtinių Tautų Organizacijos
TLK 10-AM – Tarptautinės ligų klasifikacijos 10 versijos australiškoji modifikacija TLK-11 – Tarptautinės ligų klasifikacijos 11 versija
VID – Vidaus ligų skyrius VL – Vaikų ligų skyrius WS – Darbovietės parama
12
SĄVOKOS
Gliukokortikoidai – antinksčių žievės pluoštinės zonos hormonai, kurių pagrindinis atstovas – kortizolis [1].
Katecholaminai – biologinių aminų grupė, kurios pagrindiniai atstovai – adrenalinas, dopaminas ir noradrenalinas [2].
Mineralkortikoidai – antinksčių žievės kamuolinės zonos hormonai, kurių pagrindinis atstovai – aldosteronas ir korteksonas [3].
Perdegimas – sindromas, kurį sukelia stresas, kylantis dėl ilgalaikio ir įtempto bendravimo darbe, patiriamų stiprių psichinių krūvių, pasireiškiantis emociniu išsekimu, darbingumo praradimu, pablogėjusia asmens fizine sveikata; patiriami įvairūs bendravimo sutrikimai [4].
Psichosocialinis veiksnys – tai veiksnys, kuris dėl darbo sąlygų, reikalavimų, organizavimo, darbo turinio, įmonės darbuotojų, darbdavio tarpusavio santykių sukelia darbuotojui psichinį stresą [5]. Stresas – Įtampa, susitelkimas, kuris psichosocialinėje terpėje suvokiamas kaip įsitempimas, kuris sukelia įvairius sutrikimus [6].
Stresas darbe – darbuotojo reakcija į nepalankius darbo sąlygų, darbo reikalavimų, darbo organizavimo, darbo turinio, darbuotojų tarpusavio santykių ir (ar) santykių su darbdaviu ir (ar) trečiaisiais asmenimis psichosocialinius veiksnius [5].
Stresorius – nepalankus veiksnys, sukeliantis žmogaus arba gyvūno organizmo įtampos būseną — stresą [7].
13
ĮVADAS
Darbo aktualumas: Pasaulyje, dabartinėje Europos Sąjungoje (ES-27), Lietuvoje nuo pat XX a. 3 dešimtmečio pradžios stresas ir jo sąsajos su organizmo funkcijų pokyčiais tapo itin svarbiu klausimu. Dėl šios priežasties profesinio streso, perdegimo ir profesinės sveikatos problemoms skiriama gerokai daugiau dėmesio [8].
Mokslinis naujumas: Pati psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių tema pradėta vertinti tik XX a. 9 dešimtmetyje. Lietuvoje pirmosios publikacijos išleistos 1990 m., vėliau 1997-1998 m. [9,10]. Lietuvoje nuo 2006 m. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (LR SADM) yra numatytas aiškus psichosocialinių veiksnių rizikos vertinimas [5]. Pasirinktas darbo turinio klausimynas (JCQ) ir 36 klausimų gyvenimo kokybės klausimynas (SF-36) geriausiai atskleidžia psichosocialines darbo sąlygas ir žmogaus bendrąją savijautą. Vertinti perdegimo sindromą ir polinkį jam daug klausimynų nėra, todėl reikia naudotis tais klausimynais, kurie jau per laiką buvo patikrinti ir tinkamai validizuoti. Dėl šios priežasties naudotasi Maslach Burnout Inventory (MBI) klausimyno lietuviškąja versija, kuri buvo panaudota ne vieno tyrimo metu [11,12,13].
Mokslinis ištirtumas: Tema tik nuo 1986 m. pradėta tirti intensyviau, kai Tarptautinė darbo organizacija prie Jungtinių Tautų Organizacijos (TDO) pateikė pirmąjį sukonkretintą psichosocialinių veiksnių ir jų analizės paketą bei ataskaitą apie patiriama profesinį stresą darbo vietoje [14]. Vėliau atlikti tyrimai nurodo, kad profesinis stresas ir jo poveikis sveikatai yra labai opi problema išsivysčiusių šalių sveikatos priežiūros sistemoje [15,16,17]. Europos Sąjungoje 2005 m. atliktas ir 2014 m. pakartotas tyrimas patvirtino daugiau nei penktadalio sveikatos priežiūros darbuotojų patiriamą profesinį stresą su galimu polinkiu į perdegimą (Lietuvoje – 31 proc.) Per pastarąjį dešimtmetį matoma tendencija tirti streso darbe ir psichosocialinių veiksnių sąsajas ar poveikį medicinos srityje – atlikta per 1000 tyrimų, publikuojamų recenzuojamose medicinos duomenų bazėse [18]. Svarbu paminėti ir tai, kad ne tik visame pasaulyje (daugiausia JAV ir Rytų Azijoje), bet ir Lietuvoje vykdomi tyrimai nurodo gydytojų patiriamo profesinį stresą ir atsiradusias sąsajas su perdegimo sindromu [19]. Per tris nepriklausomybės dešimtmečius Lietuvoje buvo tirtas gydytojų patiriamas profesinis stresas [20,13,21]. Tyrimai nurodė, kad profesinį stresą ir sveikatos pablogėjimą, susijusį su juo, tiek medicinos gydytojai, tiek gydytojai specialistai ar gydytojai odontologai patiria kur kas dažniau nei manyta – apie kas ketvirtas gydytojas nurodo tokią situaciją [22,21].
Praktinė reikšmė: Ištyrus visų pagrindinių psichosocialinių veiksnių įtaką darbuotojams darbo išvados padeda planuoti galimą psichosocialinės būklės gerinimo planą gydymo įstaigose atsižvelgiant į skyrius, lytį ir amžiaus grupes. Labiausiai perdegusių skyrių darbuotojų priežiūrai teikiamas papildomas dėmesys, sukuriami gali planai keisti psichologines darbo sąlygas skyriuose.
14
DARBO TIKSLAS
Ištirti ir įvertinti gydytojų psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius bei jų sąsajas su patiriamu profesiniu stresu, perdegimu bei subjektyviai vertinama sveikata.
DARBO UŽDAVINIAI
1. Ištirti gydytojų psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius X gydymo įstaigose; 2. Įvertinti gydytojų profesinio streso lygį X gydymo įstaigose;
3. Įvertinti gydytojų perdegimo riziką ar perdegimo dažnumą;
4. Išsiaiškinti subjektyviai darbuotojų vertinamą savo sveikatos būklę X gydymo įstaigose; 5. Įvertinti streso, perdegimo bei subjektyvaus sveikatos vertinimo sąsajas su psichosocialiniais darbo aplinkos veiksniais X gydymo įstaigose;
6. Palyginti tiriamųjų grupes pagal patiriamą profesinį stresą, jų polinkį į perdegimą ir subjektyviai vertinamą sveikatą.
15
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.Streso samprata
1.1.1. Streso apibrėžimas
Žodžiui „stresas“ Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (DLKŽ) pateikiamas labai lakoniškas paaiškinimas šiam žodžiui – įtampa [6]. Paieškoje DLKŽ žodžiui „įtampa“ galima rasti įvairių apibrėžimų, nurodančių organizmo kovos su kenksmingais veiksniais būklę ar įtempimą, jėgų ir dėmesio sutelkimą dirbant [6]. Tačiau pasaulinė bendruomenė stresą apibrėžia remdamasi Hanso Seljė (Hans
Selye) koncepcija [23]. Dar XX a. 8 dešimtmetyje šis tyrėjas apibrėžė stresą kaip nespecifinį organizmo
atsaką į bet kokį poreikį [23]. Tiesa, 1976 m. teikti ir kiti apibrėžimai, tokie kaip pavojaus suvokimas, pavirstantis nerimu, diskomfortu, emocine įtampa ir prisitaikymo sunkumais, ar neuroendokrininiu požiūriu – bet kuris stimulas, kuris sukelia kortikotropino (AKTH) ir antinksčių gliukokortikoidų išskyrimą [24]. Pastarasis požiūris labai gerai koreliuoja su Volterio Kenono (Walter Cannon) nuvertintais simpatiniais rodikliais, kurie dabartinėje fiziologinėje praktikoje yra patys svarbiausi [25].
1.1.2. Požiūris į stresą kaip fiziologinę būseną
Požiūris į stresą yra labai susijęs su streso fiziologija. Stresas yra sudėtinė apsauginė reakcija į dirgiklį (stresorių), kuris sukelia fiziologinį ar psichologinį nesaugumą ir / ar nepasitenkinimą savimi [26]. Streso fiziologinė raiška atsispindi pogumburio – hipofizės – antinksčių ašyje, kai dėl simpatinės autonominės nervų sistemos dalies (SANS) sujaudinimo ir dirginimo pasireiškia antinksčių šerdies ir žievės kaskada, kuri sudaro sąlygas išsiskirti katecholaminams ir mineralkortikoidams, kurie, savo ruožtu, sukelia vazokonstrikciją ir trumpalaikiu momentu sukelia „bėgti – kautis“ fenomeną, Hanso Seljė (Hans Selye) pavadintą bendruoju adaptacijos sindromu (BAS), ir ilgalaikėje perspektyvoje sukuria sąlygas imuninės sistemos slopinimui [27].
1.1.3. Streso fiziologinis atsakas
Tiksliau apibrėžiant fiziologinį (neuroendokrininį) atsaką į stresą reikia suprasti konkrečių streso atsako dalių dalyvavimą jame, nes atsaką sudaro trijų dalių ašis: pogumburis, posmegeninė liauka (hipofizė) ir antinksčių žievė. Pirmiausia signalas yra gaunamas iš paraventrikulinio ir supraoptinio branduolių pogumburyje gavus signalus iš nervinių aferentų, kuriuos moduliuoja stresoriai [28]. Šių signalų sukeliami pokyčiai sukuria sąlygas išsiskirti nanopeptidiniams neurohormonams – vazopresinui ir oksitocinui. Tačiau endokrininė hipofizės dalis tiesiogiai nepriklauso nuo CNS poveikio ir veikia priklausomai nuo aferentinių kraujagyslių. Per šias kraujagysles iš paraventrikulinio branduolio yra
16 atnešamas kortikotropiną stimuliuojantis hormonas – kortikoliberinas (CRH) ir tik tada priekinėje hipofizės dalyje kortikotropinės chromatofilinės ląstelės pradeda gaminti adrenokortikotropiną (AKTH), dėl to stresas veikia imunosupresyviai ir slopina kaulų formavimąsi [27].
1.1.4. Streso rezultatai ir pagrindinės formos
Peržiūrėjus visą fiziologinį žmogaus organizmo atsaką į stresą, tampa aišku, kad streso išraiškos sukuria sąlygas organizmui veikti staigiai – pagal „bėgti ar kautis“ fenomeną. Bendrojo adaptacinio sindromo (BAS) išraiškose galima suvokti, kad staiga padidėjusi raumenų jėga ir kilęs organizmo gynybinis atsakas yra be galo svarbūs [24]. H. Seljė (H. Selye) aptardamas streso mechanizmą kaip BAS išskiria tris skirtingas mechanizmo dalis, kurios, priklausomai nuo fazės veikia pozityviai arba negatyviai:
1) Pavojaus fazė. Individas, paveiktas stresoriaus, sutrinka ir ima nerimauti, nes susiduria su nepatogia organizmui situacija.
2) Prisitaikymo fazė. Individas prisitaiko – organizmas mokosi kovoti su stresu. Jeigu organizmo resursai pakankami – rezultatas teigiamas – organizmas išsivaduoja iš streso. Jei ne, – pereinama į trečiąją fazę.
3) Išsekimo fazė. Nuolatinis organizmo jaudinimas (lėtinis stresas), kai išsenka apsauginiai organizmo resursai ir organizmas gali būti paveiktas įvairių ligų [24]. Taigi, tampa aišku, kad organizmo patiriamo streso rezultatai gali būti tiek pozityvūs, tiek negatyvūs. Pozityvus poveikis vadinamas eustresu, tačiau sutrikus pusiausvyrai tarp streso ir organizmo slopinamųjų procesų pasireiškia kitas procesas, vadinamas distresu, kurio rezultatas – lėtinės ligos ir sutrikusi sveikata bei pakitusi žmogaus būklė [26]. Lėtinis stresas gali sukelti neigiamus rezultatus – perdegimą, nerimo ir nuotaikos sutrikimus, kurie veda prie žmogaus savižudybės [29,30,31].
1.2.Stresoriai ir psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai 1.2.1. Stresorių apibrėžimas ir klasifikacija
Bandant apibrėžti stresorių, įvairiuose skirtinguose žodynuose net lietuvių kalboje minimi skirtingi apibrėžimai. Tačiau visos reikšmės nusako pagrindinę esmę, kad tai yra stresą sukeliantis veiksnys [7,32]. Stresoriai yra klasifikuojami pagal savo kilmę ir gali būti fiziniai (pvz.: sunkios masės svarmenų kėlimas) ir psichologiniai (pvz.: didelis krūvis). Dar stresoriai gali būti skirstomi į vidinius ir išorinius pagal kilmės vietą, į vystymosi (konkrečiu brendimo etapu kylančius) ar situacinius grupuojant juos pagal stresorių veikimo laiką. Kaip nurodo pasaulinė praktika ir Lietuvoje vykdyti tyrimai bei leistos metodinės priemonės, pagrindiniai darbo veiksniai, kurie gali sukelti stresą, o vėliau perdegimą ir sveikatos skundus yra šie: per didelis ir nepakankamas darbo krūvis (pagal opozicines poras „per daug
17 – per mažai“ ir „per sunku – per lengva“), darbo sąlygų veiksniai (pagrindiniai darbo aplinkos faktoriai – apšvietimas, skersvėjai, ribota erdvė ir pan.), darbo organizavimo veiksniai (laikas, autonomija, darbo užmokestis), darbo turinio faktoriai (atsakomybė, informacijos kiekis, sprendimai), bet vis tiek didžiausia sritis – socialiniai veiksniai (darbo santykiai, žmonės, bendravimas) [10,9]. Apibendrinus gaunamos pagrindinės psichosocialinių veiksnių sritys, kurios buvo ilgą laiką naudotos kaip pagrindinės. Didžiausia stresorių1 reikšmė kyla ne trumpalaikėje perspektyvoje, tačiau priešingai, ilgalaikiu laikotarpiu, kuris parodo tikrąjį stresoriaus poveikį žmogaus organizmui.
Vertinant visus perdegimo, profesinio streso veiksnius ir jų raišką sveikatos priežiūros specialistų darbe būtina suprasti ir geopolitinę XXI a. situaciją, kad išsivysčiusių pasaulio šalių visuomenės senėja. Dėl šios priežasties darbingo amžiaus gyventojų (todėl ir darbuotojų) skaičius mažėja arba darbuotojų amžiaus vidurkis tolydžiai didėja. Apibendrinus visa tai, kyla pagrindas manyti, kad dėl šių priežasčių didėja darbo krūvis, kuris tampa iššūkiu vis didesnius poreikius gaunančiai sveikatos priežiūros sistemai. Vertinant Lietuvos geopolitinę situaciją svarbu paminėti ir jaunų, ką tik baigusių specialistų emigraciją, kuri tik dar labiau trikdo medicinos sistemos darbą [33].
1.2.2. Psichosocialiniai veiksniai ir jų sąsajos su darbu
1986 m. Tarptautinė darbo organizacija prie Junginių Tautų Organizacijos (TDO) apibrėžė psichosocialinius veiksnius darbe kaip santykį tarp ir su darbo aplinka, darbo turiniu, organizacinėmis sąlygomis ir darbuotojų kiekiu, poreikiais, kultūra, asmeniniais papildomo darbo poreikiais, kurie gali per suvokimą ir patirtį daryti įtaką sveikatai, darbo našumui ir pasitenkinimui darbu. Psichosocialiniai veiksniai sukuria (tiek teigiamų, tiek neigiamų) rezultatų ir poveikių visumą [14]. Pati sąvoka psichosocialinis reiškia sąsają tarp psichologinių ir socialinių aspektų arba nurodo socialinių veiksnių įtaką psichinei sveikatai ir bendrai sveikatos būklei [7,5].
Psichosocialiniai veiksniai yra apibrėžti 2005 m. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (LR SADM) įsakymu dėl psichosocialinių veiksnių vertinimo [34]. Jame nurodoma kokios psichosocialinių veiksnių grupės naudojamos Lietuvos Respublikoje ir kokie konkretūs kiekvienai grupei veiksniai vertinami, jie pateikiami 1 lentelėje:
1 lentelė. Lietuvoje patvirtinti vertinti psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai ir jų pavyzdžiai (adaptuota pagal [5])
Veiksnys Pavyzdys
1 Stresoriai yra svarbūs mūsų gyvenimo palydovai, nes XX a. prasidėję ir iki šių dienų vykstantys įvairūs gamtiniai,
globalizacijos ir komercializacijos procesai bei politinė suirutė žmogų tiesiog atakuoja jais, pradedant neįperkamais bateliais, propagandiniais straipsniais, melagienomis ir baigiant stichinėmis nelaimėmis, karais, pandemijomis (tokiomis kaip COVID-19). (aut. past.)
18 Darbo aplinkos sąlygos, reikalaujančios didesnių
pastangų, tam pačiam darbo rezultatui gauti
Kenksmingi ir pavojingi veiksniai dirbant, darbas naudojant asmens apsaugos priemones (AAP) ir kt.
Darbo reikalavimai Darbo krūvis (per didelis ar per mažas), darbo tempas, disonansas tarp darbuotojų gebėjimų ir galimybės atlikti užduotį, neaiškios darbuotojams skiriamos užduotys.
Darbo organizavimas Darbo laiko trukmė, darbo laiko išskirstymas (viršvalandinis ar naktinis darbas, darbas pamainomis ar slenkančiu grafiku), darbo sutarties rūšis, darbo kontrolė (per didelė arba nesama), darbo apmokėjimo neatitikimai ir ypatumai.
Darbo turinys Darbuotojų įtakos stygius ar perviršis vykdant darbą, per mažos sprendimų priėmimo galimybės, per didelis informacijos kiekis, atsakomybės perviršis, emocinė įtampa, mažas pasitenkinimas atliekamu darbu, monotoniškas darbas.
Darbuotojų tarpusavio santykiai ir / ar santykiai su darbdaviu
Netinkami darbuotojų santykiai brigadose, nederamas vadovų elgesys (neteisingas darbo paskirstymas, neaiški ir / ar nuolat besikeičianti vadovybės pozicija įvairiais klausimais ir kt.), kvalifikacijos kėlimo trikdžiai, draudimas įsitraukti priimant sprendimus įmonėje, atsiliepimų apie atliktą darbą trūkumas, bauginimas smurtu, mobingas, įvairių formų priekabiavimas, kolegų ir vadovų palaikymas, konfliktai, fizinis ir psichologinis smurtas darbe. Remiantis Lietuvoje patvirtintais dokumentais ir metodinėmis rekomendacijomis, psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai gali sukelti darbuotojų sveikatos sutrikimus lygiai taip kaip ir kiti – fiziniai, cheminiai ar biologiniai [10,9]. Poveikis priklauso nuo psichosocialinių veiksnių stiprumo, veikimo trukmės bei kompleksinės įtakos kartu su kitais darbo aplinkos veiksniais. Tiesa, verta paminėti, kad psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai Lietuvoje imti vertinti tik 1994 m. [35].
2014 m. Europos Komisijos buvo priimti teisės aktai, įpareigojantys kiek įmanoma sumažinti psichosocialinių veiksnių įtaką darbovietėse [36,37]. Labai svarbi darbdavio pareiga yra rūpintis darbo
19 streso kontrole. Todėl būtina įvertinti įvairias rizikas (viena jų – psichosocialinių veiksnių įtaka) ir remiantis rezultatais juos valdyti taip bandant išvengti galimos darbuotojui atsirasti žalos ar įtakos jo sveikatai, nes atsiradus šių sutrikimų kinta ir darbingumas bei našumas [38]. 2014 m. ES-27 atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje esama vis dar per didelio darbo krūvio, per mažai kreipiamasi dėl netinkamo elgesio darbe ir yra iš tiesų nelengvos darbo sąlygos, tačiau darbuotojai dirba bene mažiausiai visoje sąjungoje [37].
Visi psichosocialiniai veiksniai, kaip jau nusakoma apibrėžime, sukelia profesinį stresą esant netinkamam faktorių valdymui ir kontrolei, todėl labai svarbu apibrėžti kokie profesinio streso faktoriai ir kokios jo išraiškos yra dažniausios. Psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai yra streso darbe sukėlėjai, stresoriai. O kaip stresoriai, jie turi būti vertinami ir tiriami, kokius sutrikimus sukelia ir kaip veikia darbuotojus [5].
1.2.2.1.Psichosocialinių veiksnių vertinimas ir aktualumas šiandien
Psichosocialinių veiksnių tema iki šių dienų jau atrodo pakankamai aptarta ir netgi išsemta, tačiau skirtingų teorinių aspektų ir nuomonių atsiradimas bei skirtingų metodų taikymas ypač tarp medicinos darbuotojų leidžia atrasti naujovių ir prieiti prie visiškai priešingų išvadų nei, pavyzdžiui, XX a. viduryje: jau XX a. 6 dešimtmetyje, vykdyti tyrimai ėmė skirstyti darbo aplinkos ir psichosocialinius veiksnius pagal jų kilmę. Tam pasirinktos teorijos ir klasifikacijos (pvz.: Karaseko (Karasek) darbo reikalavimų ir kontrolės ar Sigristo pastangų ir atlygio), kurios nors ir leidžia turėti baigtinį skaičių (teigiama, kad jų yra kiek daugiau nei 60) psichosocialinių veiksnių, tačiau nesudaro sąlygų visiškai pabaigti jų sąrašo, mat skirtingi klasifikatoriai turi skirtingus faktorius. O jau per XXI a. 1-2 dešimtmečius vykdyti tyrimai ėmė skirstyti psichosocialinius veiksnius pagal Bakerio (Bakker) ir Demerutės (Demerouti) darbo poreikių ir šaltinių modelį [39]. Požiūrio pokytis įvyko istoriškai besivystant tarptautinei politikai ir tautoms bei ypač ryškiai pasikeitė XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje. Tiesa, išlieka stiprus ir svarbus visų psichosocialinių veiksnių grupavimo ir darbo situacijų vertinimo modelių, aptariamų toliau, esminis tikslas ir rezultatas, kuris įrodo, kad esant dideliam profesiniam poreikiui, mažam atlygiui ar kylant situacijoms, kuriose profesinis stresas kyla iš viršijamų žmogaus galimybių, susidaro sąlygos žmonių profesinio streso raiškai ir fizinės sveikatos sutrikimams [40].
1.2.2.1.1. Karaseko (Karasek) ir Teorelio (Theorell) darbo reikalavimų ir kontrolės modelis
Amerikos sociologo Roberto Karaseko (Robert Karasek) sukurtas dar XX a. 8 dešimtmetyje ir vėliau su kolega Toresu Teoreliu (Töres Theorell) koreguotas ir ištobulintas modelis aiškina, kad psichosocialinės darbo įtampos konstrukcijos yra tarsi fiziologinis aktyvacijos šablonas, matomas
20 apimant socialinės aplinkos įtaką ir somatinių – psichologinių reakcijų sąsajas. Pats modelis skiria streso konsteliacijas nuo darbo situacijų remdamasis dviem kryptimis [40]. Pirmiausia minimi darbo reikalavimai, kurie pateikiami žmogui ir tarsi „sukraunami ant jo“, o, antra, sprendimo ir kontrolės laukas, skirtas įvykdyti užduotį. Jei turėtume situaciją, paremtą itin dideliais fiziniais ir psichiniais poreikiais (neįtikėtinas terminas, įtampa ir prieštaraujantys darbo reikalavimai) bei tokiomis pat, bet itin žemomis kontrolės ir įtakos darbe galiomis, kyla stresinės patirtys darbovietėje [41,42]. Remiantis šia teorija, kontrolės ir streso dimensijos atrodo kaip pavaizduota 1 paveiksle:
1 pav. Reikalavimų ir kontrolės modelio išaiškinimas pagal Karaseką (Karasek) ir Teorelį (Theorell) (adaptuota pagal [40])
Remiantis 1 paveikslu buvo sugrupuotos darbinės situacijos pagal fizinių reikalavimų ir sprendimų laisvės galimybę [42]. Kuo mažesni sprendimų laisvės šansai, tuo labiau darbuotojas negatyviai dirba ir dirbdamas palengva ima kenti pats sau. Geriausi pavyzdžiai visiškai neigiamam (didelės įtampos) modeliui nurodyti yra pramonės įmonės, kuriose darbuotojai jaučiasi „eksploatuojami“ ir dažniausiai dirba monotonišką darbą su ribotomis kvalifikacijos kėlimo galimybėmis. [43]
Priešingai, esant didelėms kontrolės galimybėms, bet kuris darbo variantas (ar tai būtų daug fizinių pastangų, ar mažai reikalaujantis) veikia darbuotoją pozityviai. Geriausiai darbuotoją veikia aktyvusis darbo variantas, nes sukuria sąlygas mokytis ir visapusiškai tobulėti, kas bet kuriam darbuotojui yra itin svarbu2. Geras – aktyvusis – modelis yra atspindimas programavimo, kūrybinių industrijų įmonėse, kur sprendimo galimybės yra gerokai platesnės (net ir išliekant vienodai dideliems darbo reikalavimams) [44,16].
2 Svarbu dėl to, kad darbuotojas tokioje darbo vietoje gali patirti pilnumo laimę, savęs įgalinimą ir pozityviųjų pokyčių
21 Tarptautinė studija remdamasi šia teorija įrodė, kad kontrolės nebuvimo ir didelių darbo reikalavimų sąlygose dažnai atsiranda žmonių skundų dėl savo sveikatos ar jų psichologinė gyvenimo kokybė stipriai nukenčia [45].
1.2.2.1.2. Sigristo (Siegrist) pastangų ir atlygio modelis
Anksčiau įvardytas reikalavimų ir kontrolės modelis apima svarbius įtampą sukeliančius veiksnius darbovietėje. Atsiradus kritikai ir modelio ribotumui iškilo kitas, Johano Sigristo (Johannes
Siegrist) sukurtas, silpnąsias Karaseko (Karasek) modelio dalis apimantis modelis [40]. Modelis nusako
reikalavimus situacijose ir aprašo jų vidinių komponentų poveikį asmeniniam susitaikymo elgesiui. Modelis apima konkrečias psichosocialinės įtampos situacijas, kurios kyla tik iš konkrečių darbo elgesio momentų, todėl geriau apibrėžia šiandieninę darbo rinkos situaciją, kuri darbo vietos saugumas, vertybių dalijimasis ir apdovanojimai materialine forma yra matomi kaip premija [40,44].
Pats modelis konstruojamas remiantis darbo sutartyje numatytomis socialinio abipusiškumo pasidalijimu tarp pasiekimų ir padėkos ženklų. Yra nurodoma, kad už tam tikrų reikalavimų įgyvendinimą gali būti taikomi skirtingi padėkos ženklai, tokie kaip darbo užmokestis ir priedas prie jo, pripažinimas ir vertybių dalijimasis, karjeros galimybės, darbo vietos išsaugojimas [40].
Tad modelis, nors ir nagrinėja konkrečias darbines situacijas ir jų poveikį darbuotojo psichologinei savijautai, deja, bet ne iki galo apima visas nagrinėjamas situacijas3.
1.2.2.1.3. Bakerio (Bakker) ir Demerutės (Demerouti) darbo išteklių ir poreikių modelis
Pastarosiomis dienomis vis dažniau kyla sąlygos nagrinėti sveikatos priežiūros specialistų patiriamą profesinį stresą ir jo sąsajas su sveikatos problemomis bei problemomis, kylančiomis darbovietėse. Tam labai tinkamas darbo išteklių ir poreikių (JD-R) modelis [46]. Juo per paskutinį dešimtmetį remtasi labai dažnai tiriant įvairių medikų darbo sąlygas ir psichosocialinius veiksnius. Šis modelis, priešingai nei ankstesnieji, turi aiškią klasifikaciją. Ji nurodo, kad visus faktorius darbo aplinkoje galima skirstyti į dvi grupes: poreikius ir išteklius. Šie nusakomi kaip fizinės, socialinės ir organizacinės darbo dalys, kurios gali sumažinti darbo reikalavimus ir su tuo susijusius fiziologines ar psichologines sąnaudas, padėti siekti darbinių tikslų arba stimuliuoti asmeninį augimą, mokymąsi ir vystymąsi [46]. Tad aptariant medikų darbą yra svarbu, kad būtų vertinamas visapusiškas darbo veiksnių įgalinimas. Dėl to ir empiriniuose tyrimuose analizuojama įvairių individualių ir situacinių veiksnių
3 Akivaizdu yra tai, kad bet kokiu atveju išvada keliama viena – esant dideliems reikalavimams ir mažiems atlygio dydžiams,
darbuotojas yra smukdomas ir ilgainiui jo tokios sąlygos ima netenkinti, kyla profesinis stresas ir didėja lėtinių ligų vystymosi rizika. (aut. past.)
22 sąsajos su visu reiškiniu, o ne jo atskirais komponentais [47]. Nepamirštant ir ankstesniųjų modelių teorijų, reikia pabrėžti, kad ir ši teorija nurodo, kad neigiamas psichosocialinių veiksnių poveikis ar per didelė perkrova, per mažas augimas ar stipriai išaugę darbo poreikiai negebant patenkinti darbo ar asmeninių išteklių darbuotojui sukelia profesinį stresą, kuris gali sudaryti sąlygas perdegimui išsivystyti [39,48,46].
1.3. Stresas darbe ir jo išraiškos
1.3.1. Streso darbe samprata ir vertinimas
Streso darbe apibrėžimas Lietuvoje yra paremtas LR SADM sukurta sąvoka ir jos aiškinimu [34]. Bakeris (Bakker) ir Demerutė (Demerouti) bei Sigristas (Siegrist) sako, kad tai yra žmogaus reakcija į didelį darbo krūvį bei keliamus reikalavimus, kurie nėra suderinami su žmogaus žiniomis, gebėjimais4 [7]. Vėliau toks rezultatas gali sukelti psichinę ir/ar fizinę nesveikatą, kuri vėliau atsispindi socioekonominiais gyventojų rodikliais – nedarbingumu, socialinės paramos poreikiu, išlaidų sveikatos apsaugos sistemai didėjimu [49]. 2005 m. ES nustatė, kad apytiksliai 40 mln. Darbuotojų kenčia stresą darbo vietoje ir tai yra pirmas po nugaros skausmų dirbančiųjų nusiskundimas [37]. 2014 m., pasak Eurobarometro, ES-27 valstybių gyventojus iš visų sveikatą žalojančių veiksnių dažniausiai (53 proc.) veikė stresas. Taip pat 27 proc. respondentų teigė, kad jų darbas kėlė nerimą, depresiją, perdegimą, jie patirdavo taip pat raumenų, kaulų ir sąnarių skausmus [17]. Akivaizdu, kad psichosocialiniai veiksniai daro įtaką mūsų gyvenimui ir jo kokybei keldami profesinį stresą. Paskutinės Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA) išvados teigia, kad iš visų aplinkos veiksnių, psichosocialiniai yra patys svarbiausi, nes būtent psichosocialiniai veiksniai ir jų atspindžiai tapo pagrindiniais sveikatos priežiūros darbuotojų sveikatos problemų kaltininkais [16,15].
Streso sąsaja su darbu ir jo psichosocialiniais veiksniais yra labai glaudi, nes psichosocialinių faktorių pokytis sukuria neparankią, nepatogią, neįprastą psichologinę ir fiziologinę būklę, kuri gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus, pvz.: nugaros, raumenų skausmus, netgi depresiją. Statistiškai žvelgiant į nedarbingumo priežastis, galima pastebėti tendenciją, kad 50-60 proc. visų nedarbingumo pažymėjimų išduodama dėl streso [50,33,51].
2012 m. Austrijoje atlikti tyrimai parodė, kad darbuotojams turi būti gerinamos psichosocialinės darbo sąlygos ir mažinamas dėl jų sukeliamas stresas, nes tik taip galima padidinti jų darbingumą ir sumažinti darbe kylančių situacijų padarinius sveikatai [40]. Tą patį mini ir PSO ir TDO savo gerokai anksčiau vykdyto tyrimo ataskaitoje [14]. Visa tai yra grindžiama tuo, kad didėja administracinė našta gydytojams ir kartu su pasauliu besivystanti medicinos sistema reikalauja
23 nuolatinio gydytojų mokymosi ir įgūdžių tobulinimo. Tačiau šie ir kiti tyrimai rodo, kad medicinos srityje dirbančių žmonių patiriami sunkumai ir krūvis labai dažnai sukelia sveikatos sutrikimus [49,40,52,53,54]. Dėl to buvo siūloma netgi sveikatos apsaugos sistemos restruktūrizacija, kuri, tikėtina, turi atnešti gerų rezultatų.
Pasak Austrijoje atliktų ekonomikos tyrimų aukštas darbo intensyvumas, sprendimų priėmimų laisvės ir autonomijos stoka, mažas ar retas pripažinimas tarp kolegų ir socialinis atstūmimas didina riziką ir galimybes psichinės ir fizinės sveikatos skundams rastis [44,40]. Tai grindžiama anksčiau jau aptartomis psichosocialinių veiksnių poveikio schemomis ir modeliais.
1.3.2. Stresas medicinos darbuotojų darbe
Vertinant visus perdegimo, profesinio streso veiksnius ir jų raišką sveikatos priežiūros specialistų darbe reikia suprasti ir geopolitinę XXI a. situaciją, kad išsivysčiusių pasaulio šalių visuomenės senėja [49]. Dėl šios priežasties darbingo amžiaus gyventojų (todėl ir darbuotojų) skaičius mažėja arba darbuotojų amžiaus vidurkis tolydžiai didėja5 [49,54]. O kalbant apie Lietuvos geopolitinę situaciją svarbu paminėti ir jaunų, ką tik baigusių specialistų emigraciją, kuri tik dar labiau trikdo medicinos sistemos darbą [33].
Būtina suvokti, kad susidaro pati paprasčiausia veiksnių ir poveikių grandinė, kurios pradžioje stovi krūvis, toliau medicinos darbuotojas, paskutinis – stresas indukuoja fiziologines ir psichologines reakcijas, kurios, galiausiai, sukuria sąlygas išsivystyti profesiniam stresui ir perdegimo sindromui, o dėl šio sveikatos sutrikimo medikas tik papildo ir taip daug poreikių turinčios visuomenės grupę, kurios medicinos sistema vargiai sugeba atlaikyti ir ja pasirūpinti [55]. Kertinis akmuo šioje situacijoje yra stresas, nes jo indukuotos reakcijos paleidžia kaskadą tolimesniems pokyčiams vykti.
Nuo 2019 m. gruodžio mėn. COVID-19 protrūkio, o nuo 2020 m. kovo mėn. COVID-19 pandemijos fone gydytojai patyrė ypatingai daug profesinio streso, nes susidūrė su liga, kuri iki šiol nebuvo atrasta ir nežinoma kaip gydyti. Vokietijoje, Brazilijoje ir ES-27 atliktuose tyrimuose aiškiai pastebima tendencija didėti patiriamam profesiniam stresui [56,57,58]. Vidutiniškai kas antras – trečias medicinos darbuotojas patiria profesinį stresą, tačiau tik kas ketvirtas kreipiasi pagalbos dėl jo [59,60,61].
Dažniausiai profesinį stresą sukelia darbo krūvis, maža darbo kontrolė ir pacientų nepasitenkinimas [62,11,22]. Dėl šių psichosocialinių veiksnių gydytojai tampa kur kas labiau linkę į perdegimą ir kitus negatyvius streso simptomus [53,63]. Iš negatyvių simptomų dažniausiai pasireiškia skundai dėl arterinės hipertenzijos, miego sutrikimų, depresijos ar galvos skausmų [64,20,62,65].
5 Kyla pagrindas manyti, kad dėl šių priežasčių didėja darbo krūvis, kuris tampa iššūkiu vis didesnius poreikius gaunančiai
24 1.3.3. Streso darbe išraiškos
Stresas darbe pasireiškia produktyvumo, sveikatos ir bendros būklės sutrikimais, adaptacijos sutrikimu ir psichologiniais pokyčiais. Ilgalaikis stresas darbe pasižymi keletu sindromų: lėtinio skausmo, kaulų – raumenų sistemos sutrikimų (pvz.: tenosinovito, apatinės nugaros dalies skausmo, osteochrondrito, riešo tunelinio sindromo) ir psichiatrinių – psichologinių sindromų visuma, apibrėžiama dažniausiai kaip perdegimas [66,16,44].
Lėtinio streso darbe išraiškos yra mineralkortikoidų kiekio padidėjimas ir antrinė arterinė hipertenzija (dėl antinksčių šerdies hormonų kiekio padidėjimo), klasteriniai galvos skausmai, nuovargis, prastas miegas, padidėjęs imlumas infekcijoms dėl antinksčių sukeliamo imuninės sistemos slopinimo, svorio augimas ar kritimas, obstipacijos, viduriavimas, lėtinis gastritas ir gastroezofaginis refliuksas, stresinės opos [26].
Psichinės sistemos pokyčiai irgi gali būti sąlygoti lėtinio streso. Pagrindiniai yra šie: amnnezija6, potrauminio streso sindromas, adaptacijos sutrikimai, afektiniai sutrikimai (pvz.: depresija), somatoforminiai sutrikimai (pvz.: autonominė somatoforminė disfunkcija). Tačiau kalbant apie streso darbe išraiškas vis tik svarbiausias lieka perdegimas ir jo išraiškos, nes tai nėra vienalytis sindromas ar sutrikimas [67,68].
Lėtiniai medikų streso darbe išraiškos daugumai pacientų ar net kolegų atrodo nepastebimi. Tačiau tai yra daug dažnesnė problema, nei galėtų atrodyti: 40 proc. bendrosios chirurgijos rezidentų linkę į depresiją, o 6 proc. gydytojų chirurgų galvojo apie savižudybę dėl per didelio streso darbe. Iš jų tik 26 proc. kreipėsi pagalbos dėl stigmatizuotos baimės prarasti medicinos licenciją [52].
Per COVID-19 pandemiją didėjantys neplaniniai medikų krūviai bei nepaprastosios padėtys ar ekstremalios situacijos nepagerina bendros medicinos darbuotojų psichologinės būklės dėl didėjančio spaudimo, fizinių jėgų reikalaujančio darbo, sunkių sąlygų ir palūžtančių kolegų [69]. Vien Kinijoje per pirmąją pandemijos bangą nusižudė ne vienas gydytojas, o ilgametis virusologas, infektologas paliko atsisveikinimo vaizdo įrašą, sukėtusį visą pasaulį. Akivaizdu, kad streso darbe priekinėse gretose dirbantiems medikams ne sumažėjo, o padidėjo [70,69].
1.3.4. Perdegimas
Stresas darbovietėse labai glaudžiai susijęs su perdegimu [66,37]. Perdegimas yra apibrėžiamas Tarptautinės ligų klasifikacijos 10 australiškosios modifikacijos (TLK 10-AM) ir 11 versijose (TLK-11) apibrėžiamas skirtingai. Senesnioji versija žymi tai kaip ligą, būklę, todėl jai parinktas kodas Z73.07
6 Dažniausiai anterogradinė (aut. past.)
25 [71]. Naujesnė tarptautinių ligų klasifikatoriaus versija žymi tai kaip kodą QD85 – su darbu susiję rizikos faktoriai, priklausantys 24 grupei – faktoriai, darantys įtaką sveikatos būklei ar sveikatos priežiūros paslaugos [71,72]. Ir pateikiamas konkretus reiškinio apibūdinimas (tačiau pabrėžiama, kad tai nėra liga ar būklė): sindromas, suvokiamas kaip kylantis iš lėtinio streso darbovietėje, kuris nebuvo tinkamai suvaldytas8. Taigi, darosi gerokai aiškesnis perdegimo, kaip reiškinio, suvokimas. TLK 10-AM ir TLK-11 bendra grupė vienoda, tačiau skirstymas ir apibrėžimas skirtingas. Tai galima suvokti tuo, kad perdegimas nuo TLK 10-AM atsiradimo 2003 m. iki TLK-11 atsiradimo 2020 m. rugsėjį buvo daug labiau išaiškintas, nes itin daug tirtas [72]. Tiesa, labai svarbu ir tai, kad perdegimas yra vertintinas tik darbo kontekste ir kitose gyvenimo sferose neturi būti taikomas [72,73].
Vertinant JAV, JK ar Arabijos pusiasalyje atliktas studijas (2008-2012 m.) galima pastebėti, kad apie trečdalį visų praktikuojančių gydytojų ir daugiau nei pusė rezidentų patiria perdegimą per kurį nors savo karjeros periodą [74,75,53,63,52]. Todėl tikėtina, kad Europos Sąjungoje tikrai ne geresnė situacija, turint galvoje anksčiau minėtą Europos Parlamento (EP) statistiką dėl gydytojų patiriamo streso [17]. Ištyrus ES-27 šalis dėl perdegimo kaip profesinės ligos, nustatyta, kad 39 proc. visų dalyvavusių šalių-narių (23) turi įsivedę perdegimui profesinės ligos kodą. Nustatyta ir tai, kad 1,7 mlrd. eurų Nyderlandų Karalystėje buvo išleista vien gydyti ligas, susijusias su perdegimo sindromu ar profesiniu stresu. Dėl perdegimo nuo 2004 m. iki 2011 m. Vokietijoje nedarbingumo laikas prailgėjo 14 kartų – nuo 0,67 d. darbuotojui iki 9,1 d. darbuotojui – ir 8 proc. populiacijos serga perdegimo sindromu bei su juo susijusiomis ligomis. Lietuvos Respublika minėtame tyrime nedalyvavo ir duomenų LR Statistikos departamentas nepateikė. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija duomenų bazėje Lietuvos duomenų nerasta taip pat [68,76,77].
Vertinant perdegimo sindromo reikšmę XXI a., išskirtini šie pagrindiniai trys aspektai:
• Darbo produktyvumo sumažėjimas, kuris kainuoja ne tik pinigus, bet ir pacientų sveikatą ir gyvybes;
• Sumažėjęs organizacinis pasitikėjimas savimi ir nusivylimas darbu; • Su stresu ir perdegimu susiję sveikatos sutrikimai.
Visos šios kriterijų grupės sukuria skirtingų lygmenų ir sindromo išraiškos pokyčius. 1.3.4.1.Perdegimo išraiškos
Kalbant apie produktyvumą ir jo sumažėjimo rezultatus, darosi akivaizdu, kad esminei gydymo įstaigų grandžiai – gydytojams – silpstant, silpnėja ir visa šalies sveikatos priežiūros sistema. O Lietuva pirmauja pasaulyje pagal gydytojų skaičių tūkstančiui gyventojų, nors ir ne visada geba užtikrinti
8 Perdegimas pasireiškia triada: energijos trūkumu ar išsekimu; atitolimu nuo darbo ir atsiradusiu neigiamu darbo vertinimu,
26 būtiniausią pagalbą ligoniams [49]. To priežastis – gydytojų stresas, perdegimas ir jų produktyvumo sumažėjimas. Dideliu medicinos magistrų ir specialistų skaičiumi nepavyksta kompensuoti valstybės gyventojų poreikių (dėl protų nutekėjimo, medicinos gydytojų ir gydytojų specialistų profesinės kvalifikacijos apribojimų, vykdomos kitos veiklos, darbo farmacijos sektoriuje) [33]. Todėl grandinės pacientas – gydytojas – paslauga – pacientas paskutinė grandis dažnai lieka nepatenkinta ar neaptarnauta.
Perdegimas ir jo sukeliami simptomai anksčiausiai aprašyti 1974 m. Herberto Froidenbergerio (Herbert Freudenberger), o 1976 m. Kristina Maslach (Christina Maslach) ir Siuzana Džekson (Susan
Jackson) apibrėžė perdegimą kaip trijų dimensijų sindromą, kurio apibrėžimas vartojamas iki šiol
[78,79]. Tais pačiais metais buvo sukurtas Maslach perdegimo klausimynas (MBI), kuris organizacijų lygmenyje plačiai pradėtas taikyti XX a. devintajame dešimtmetyje ir yra plačiai yra naudojamas iki šiol [80,79].
Kaip jau minėta anksčiau, TLK 10-AM vartojamas kodas Z73.0 perdegimui nurodyti, tačiau jis iki galo neapibūdina perdegimo ir su juo susijusių susirgimų. Dėl to naudojama Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovo penktoji versija (DSM-5) apibrėžti likusias ligas ir išskiriami F šifrai [68,81]. Dėl šios priežasties daug perdegimo sukeltų ligų yra koduojamos kaip psichiniai susirgimai arba kitos ligos [67,68]. Tačiau kadangi jau daugiau nei trečdalis Europos Sąjungos šalių-narių sugeba apibrėžti perdegimą atskirai ir priskirti tai profesinei ligai, EP tikisi ir išreiškia viltį, kad tolimesnė kova su perdegimu ir psichosocialiniais veiksniais bus tokia pati efektyvi ir vėliau visos šalys-narės pažymės perdegimą kaip profesinę ligą [82].
COVID-19 pandemijos kontekste perdegimas ir jo išraiškos tapo itin dažnu reiškiniu visame pasaulyje: 14 proc. gydytojų ir 16 proc. slaugytojų Kinijoje skundėsi lengvais ar vidutiniais depresijos simptomais. Nustatyta ir kad lytis ir darbas priekinėse gretose nėra susiję faktoriai, todėl abi lytys buvo paveiktos vienodai, statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyčių nenustatyta [83]. Perdegimo simptomai ryškiausiai pasireiškė komandinio darbo išnykimu, depersonalizacija. Dėl COVID-19 pandemijos jaunieji medicinos specialistai – gydytojai rezidentai – buvo vejami iš nuomojamų gyvenamųjų patalpų Indijoje, Irane, JAV, taip pat buvo puolami viešumoje ar nuo jų atsiribodavo giminės ir draugai, dėl ko medicinos darbuotojai patyrė papildomo streso, greičiau vystėsi perdegimo simptomai, gydytojai nusižudydavo. [84,30] Didelis pacientų nuo mirčių skaičius ryškiai paveikė gydytojų sveikatos būklę – buvo nustatyta trumpo (iki 6 mėn.) ir ilgo (daugiau nei 6 mėn.) laiko psichikos sutrikimų – adaptacijos sutrikimai, potrauminio streso sutrikimai. [85]
27
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo imtis
2020 m. spalio – 2021 m. sausio mėnesiais įgyvendintas momentinis epidemiologinis tyrimas anketinės anoniminės apklausos būdu, kuriam 2020 m. spalio 21 d. gautas LSMU Bioetikos centro leidimas MF-BEC-61. Tyrimas skirtas įvertinti gydytojų psichosocialinę darbo aplinką, psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių pasiskirstymą tarp lyčių, amžiaus grupių, darboviečių ir skyrių. Tyrimo imčiai paskaičiuoti, buvo imti 2019 m. Higienos instituto teikti statistiniai duomenys dėl dirbančių gydytojų skaičiaus (13508) Lietuvos Respublikoje. Vertinant, kad visos Lietuvos Respublikos gydytojų populiacijos 95 proc. pasitikėjimo lygmens ištirti gali nepavykti dėl per didelės imties, nuspręsta tirti stacionare dirbančius gydytojus specialistus. Gavus duomenis iš Higienos instituto buvo pastebėta, kad gydytojų specialistų ir šeimos gydytojų santykis Lietuvos Respublikoje yra 3:1 – procentine išraiška 75:25, todėl pasirinktas populiacijos paskirstymo koeficientas – 0,75 [86]. Naudojantis apibrėžta populiacija ir populiacijos pasiskirstymo koeficientu buvo apskaičiuota, kad būtina surinkti 283 respondentus. Naudojama formulė matoma 1 lygtyje.
1 lygtis Formulė apskaičiuoti tiriamųjų imties dydį
𝑛′= 𝑛 1 +𝑧2 × 𝜌(1 − 𝜌) 𝜀2𝑁 = 384,16 1 +1,962× 0,75(1 − 0,75) 0,052× 13508 ≅ 283
n‘ – apskaičiuojamoji tyrimo imtis
n – imtis neapibrėžtai populiacijai, kai p=0,05 (konstanta) N – visa populiacijos imtis
ρ – populiacijos pasiskirstymo koeficientas z – z skaičius
ε – pageidautinas tikslumas 2.2. Tyrimo organizavimas
2019 m. rugsėjo 8 d. parengta anoniminė anketinė apklausa. 2020 m. spalio 21 d. gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. MF-BEC-61.
Anoniminė anketinė apklausa planuota vykdyti tiesioginiu (popieriniu būdu), tačiau dėl COVID-19 pandemijos ir Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino režimo, buvo nuspręsta anketą perkelti į elektroninę formą ir naudojantis Office 365 Forms platforma įgyvendinta internetinė apklausa. Tyrimas vykdytas 4 mėnesius. Anketa dalintasi ligoninių intranetuose, siųsti elektroniniai laiškai ligoninių viduje su kvietimu dalyvauti tyrime, tyrimo apklausos nuoroda dalintasi socialiniuose tinkluose. Buvo surinkti 285 respondentų atsakymai. Jų imčiai įvertinti pakanka.
28 2.3. Tyrimo instrumentas
Tyrimui naudota anoniminė anketa, kurioje pagrindas – uždari klausimai. (1 priedas) Demografinių klausimų skiltyje paliktas vienas neprivalomas atviras klausimas su prašymu patikslinti skyrių.
Anketa sudaryta iš keturių dalių. Pirma dalis – demografinio turinio klausimai. Antroji dalis – Maslach perdegimo klausimynas (MBI)9 . Trečioji anketos dalis – sveikatos vertinimo klausimai. Tam panaudota dalis 36 klausimų gyvenimo kokybės klausimyno (SF-36)10 [87]. Ketvirtoji anketos dalis – darbo turinio klausimynas (JCQ)11.
Pirma anketos dalis skirta išsiaiškinti tiriamųjų demografinius rodiklius – lytį, amžių, darbovietę, dirbamą skyrių.
Antroje anketos dalyje naudotas MBI buvo pasitelktas konkrečia forma, pritaikyta tirti medicininį personalą – išversta į lietuvių kalbą – MBI-HSS (MP)12. Jis apima tris pagrindinius perdegimo aspektus – depersonalizaciją, emocinį išsekimą ir asmeninių lūkesčių įgyvendinimą (asmeninį išpildymą). Klausimai įvairaus pobūdžio – apie bendravimą su pacientais, apie asmeninį santykį su darbu, apie emocinį stabilumą. Visi klausimai yra vertinami nuo 0 iki 6 balų pagal specialią taškų taikymo metodiką [79,88,89]. Skalių rezultatai buvo padalyti į kvartilius.
MBI-HSS (MP) naudojamas įvertinti medicininio personalo perdegimą darbe. Pateikti 22 klausimai, iš kurių sudarytos trys skalės vertina perdegimą depersonalizacijos, asmeninio išpildymo ir emocinio išsekimo aspektais, kurių apibendrinimas pateiktas 2 lentelėje. Kiekvienos skalės vertinimas – skalės mediana [78]. MBI vertintas naudojantis oficialiai naudojama metodika [79].
2 lentelė. MBI klausimų vertinimas ir priskyrimas prie grupių
Grupė Skalės Kronbacho (Cronbach) alfa reikšmė Klausimų numeriai Klausimų įvertinimai balais Maks. įvertis Formulė apskaičiuoti įvertinimus k – klausimo skalės vertė n – klausimų skaičius
9 Maslach Burnout Inventory (angl.)
10 Short Form 36 Medical Outcomes Study Questionnaire (angl.) 11 Job Content Questionnaire (angl.)
29 Depersonalizacija (DP) 0,667 5, 10, 11, 15, 22 0-6 30 DP/PA/EE = ∑𝑛𝑖=1𝑘𝑛 Asmeninis išpildymas (PA) 0,862 4, 7, 9, 12, 17-19, 21 54 Emocinis išsekimas (EE) 0,749 1-3, 6, 8, 13, 14, 16, 20 54
Trečiosios dalies SF-36 klausimynas turi 36 klausimus, tačiau vertinti bendrąją sveikatos būklę, emocinę būklę ir energingumą gyvybingumą pakanka tik dalies klausimų, todėl buvo paimti tik šias sritis subjektyviai vertinantys klausimai [90,91,87]. Atsakymai grupuoti ir vertinti pagal metodinius reikalavimus, pateikiami skalėje nuo 0 iki 100. SF-36 vertinimo kriterijai nurodyti 3 lentelėje.
3 lentelė. SF-36 vertinimo kriterijai pagal metodiką [90]
Grupė Skalės Kronbacho (Cronbach) alfa reikšmė Klausimų numeriai Klausimų įvertinimai balais Formulės apskaičiuoti įvertinimus
k – klausimo skalės vertė n – klausimų skaičius Bendras sveikatos vertinimas (BSV) 0,822 2a, 2b, 2c, 2d, 3 0-5 BSV = 1 + ∑ 𝑘𝑛 𝑛 𝑖=1
Bendras sveikatos vertinimas = 𝐵𝑆𝑉−5 20 × 100 Energingumas / gyvybingumas (EG) 0,674 1a, 1e, 1g, 1i EG = ∑ 𝑘𝑛 𝑛 𝑖=1 Energingumas / Gyvybingumas =𝐵𝑆𝑉−5 20 × 100 Emocinė būklė (EB) 0,611 1b, 1c, 1d, 1f, 1h EB = ∑ 𝑘𝑛 𝑛 𝑖=1 Emocinė būklė =𝐵𝑆𝑉−5 25 × 100
30 Ketvirtąją dalį sudaro visas JCQ. Jį sudaro 27 klausimai, apimantys 9 skirtingas grupes – nuo specifinių įgūdžių poreikio iki saugumo dėl darbo. Vertinimas pasiremtas klausimyno kūrėjų parengta metodika ir pateiktomis formulėmis [92,43]. Veiksnių vertinimas matomas 4 lentelėje.
4 lentelė. JCQ vertinimas ir grupavimas pagal nurodytą metodiką [42]
Grupė Skalės Kronbacho (Cronbach) alfa koeficientas Klausimų numeriai Galimos skilties reikšmės Specifinių įgūdžių poreikis (SD13) 0,921 1-3, 5, 7, 9 12-48
Sprendimo priėmimo laisvė (DA14) 0,999 4, 6, 8 12-48
Darbo sprendimų kontrolė (JC15) 0,874 1-9 24-96
Darbo reikalavimų kiekis (JD16) 0,742 10, 11, 13-15 12-48
Kolegų parama (CS17) 0,999 17-20 4-16
Vadovybės parama (SS18) 0,998 21-24 4-16
Darbovietės parama (WS19) 0,999 17-24 8-32
Darbuotojo saugumas dėl darbo vietos (JI20) 0,623 25, 27, 16 3-18
Darbo įtampa (JS21) 0,935 26, 12 4-16
2.4. Duomenų analizės metodai.
Tyrimo duomenų statistinė analizė atlikta naudojantis Microsoft Excel 365 ir Statistical Package for Social Sciences (SPSS) 26 versija. Naudoti anketų duomenys automatiškai užkoduotai eksportuoti iš Microsoft Forms 365 serverio. Siekiant patikrinti duomenų normalumą buvo atliktas Kolmogorovo – Smirnovo (Kolmogorov-Smirnov) testas, o jam esant statistiškai nereikšmingam, toliau
13 Skill discretion (angl. trump.) 14 Decision authority (angl. trump.) 15 Job control (angl. trump.) 16 Job demand (angl. trump.) 17 Co-worker support (angl. trump.) 18 Supervisor support (angl. trump.) 19 Workplace social support (angl. trump.) 20 Job insecurity (angl. trump.)
31 ryšio tarp požymių patikimumui patikrinti naudoti neparametriniai testai: Mano – Vitnio
(Mann-Whitney) U testas ir Kruskal – Voliso (Kruskal-Wallis) H testas. Statistinei ryšio priklausomybei tarp
ranginių kriterijų įvertinti naudotas Spirmeno ρ (Spearman rho) koreliacijos koeficientas. Statistinio reikšmingumo vertė pasirinkta kai p<0,05. Koreliacija stipria laikyta, kai ρ reikšmė viršijo 0,8, o labai silpna koreliacija, kai ρ reikšmė neviršijo 0,2.
32
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Tiriamųjų demografinė charakteristika
Tyrime dalyvavo 285 respondentai, iš kurių šiek tiek daugiau nei pusę sudarė moterys (55,79 proc.). Tiriamojoje populiacijoje daugiausia respondentų jauniausios (18-29 m.) grupės – 26,67 proc. Jauno (30-40 m.), vidutinio (41-50 m.) ir vyresniojo (51-64 m.) amžiaus grupių respondentų atitinkamai buvo 17,19-21,05 proc. Respondentai daugiausia nurodė dirbantys III lygio paslaugas teikiančioje gydymo įstaigoje (universiteto klinikose)22, o mažiausiai onkologijos profilinėje ligoninėje. Demografinių charakteristikų skirstiniai pateikti 5 lentelėje.
5 lentelė Tiriamųjų demografinių duomenų charakteristika
Rodiklis Respondentų dalis
N Proc. Lytis: Moteris 159 55,79 Vyras 126 44,21 Amžiaus grupės: 18-29 m. 76 26,67 30-40 m. 59 20,70 41-50 m. 49 17,19 51-64 m. 60 21,05 65 m. ir daugiau 41 14,39 Darbovietė:
II lygio paslaugas teikianti įstaiga23 92 32,98
III lygio paslaugas teikianti įstaiga (universiteto klinikos) 122 42,81
Onkologijos profilinė ligoninė 69 24,21
Skyrius:
Akušerijos – ginekologijos skyrius (AG) 23 8,07
Bendrosios ir / ar pilvo chirurgijos skyrius (BC) 19 6,67
Operacinių blokas (OP) 26 9,47
Priėmimo skyrius (PS) 26 9,82
Reabilitacijos skyrius (RE) 20 7,02
Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius (ITS) 27 9,47
Specialusis terapijos skyrius (SPT) 37 13,68
Sritinės ir / ar specialiosios chirurgijos skyrius (SRC) 42 15,09
Vaikų ligų skyrius (VL) 30 8,07
Vidaus ligų skyrius (VID) 35 12,63
22 Toliau lentelėse – III lygio ligoninė (aut. past.) 23 Toliau lentelėse – II lygio ligoninė (aut. past.)
33 3.2. Psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių vertinimas
Tyrimo rezultatai atskleidė psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių paplitimą gydytojų darbe (6 lentelė). Įvertintos devynios psichosocialinių veiksnių grupes: specifinių įgūdžių poreikis (SD), sprendimo priėmimo laisvė (DA), darbo sprendimų kontrolė (JC), darbo reikalavimų kiekis (JD), kolegų parama (CS), vadovybės parama (SS), darbovietės parama (WS), darbuotojo saugumas dėl darbo vietos (JI), darbo įtampa (JS).
Atlikus statistinę duomenų analizę pastebėta, kad psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių įvertinimo balai buvo aukšti, respondentai nurodė didelius darbo specifinių įgūdžių (SD) poreikius (M = 32), darbo reikalavimus (JD) (M = 32) ir mažą sprendimų kontrolę (JC) (M = 32).
Itin svarbius darbo aplinką gerinančius psichosocialinius veiksnius – kolegų (CS), vadovo (SS) ir darbovietės (WS) paramą respondentai nurodė tik kaip vidutinę. Medianos reikšmės labai artimos vidurkiams.
Medikai yra vidutiniškai neužtikrinti dėl darbo vietos ateityje (JI) (M = 8,– artima skalės viduriui).
Dauguma psichosocialinių veiksnių statistiškai reikšmingai tarp lyčių nesiskyrė. Pasiskirstymas artimas vidutiniam.
6 lentelė Bendra visų psichosocialinių darbo veiksnių statistinė charakteristika Statistinė charakteristika M 𝒙̅ Min. Maks. Psichosocialiniai veiksniai K in tam as is Specifiniai įgūdžiai (SD) 32 31,82 16 48
Sprendimo priėmimo laisvė (DA) 32 31,12 12 48
Darbo sprendimų kontrolė (JC) 62 62,94 38 96
Darbo reikalavimai (JD) 31 31,35 15 48
Kolegų palaikymas (CS) 11 10,4 5 16
Vadovo palaikymas (SS) 9 9,25 4 16
Darbovietės palaikymas (WS) 20 19,65 10 32
Nesaugumas dėl darbo vietos (JI) 8 8,52 3 17
Darbo įtampa (JS) 5 5,15 2 9
Vertinant psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių įvertinimo balų medianų skirtumus vyrų bei moterų grupėse (7 lentelė), paaiškėjo, kad balų medianos moterų ir vyrų grupėse statistiškai reikšmingai skyrėsi vertinant kolegų palaikymą (CS (M(mot.) = 11, M(vyr.) = 10)) ir bendrą darbovietės palaikymą (WS (M(mot.) = 20, M(vyr.) = 19)).
