SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
ASTA PUMPUTIENĖ
SLAUGYTOJŲ PROFESINIO SAVARANKIŠKUMO IR
VERTYBINIŲ ORIENTACIJŲ SĄSAJŲ ĮVERTINIMAS
Klinikinės slaugos magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc.dr. Aurelija Blaţevičienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanas
Prof. Jūratė Macijauskienė
SLAUGYTOJŲ PROFESINIO SAVARANKIŠKUMO IR
VERTYBINIŲ ORIENTACIJŲ SĄSAJŲ ĮVERTINIMAS
Klinikinės slaugos magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc.dr. Aurelija Blaţevičienė
2016-05-23
Recenzentas Darbą atliko
Dr. Daiva Zagurskienė Magistrantė
Asta Pumputienė
2016-05-23
TURINYS
SANTRAUKA...4 SUMMARY...6 SANTRUMPOS...9 ŢODYNĖLIS...10 ĮVADAS...11DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ...13
1. LITERATŪROS APŢVALGA ...14
1.1.Slaugytojų profesinio savarankiškumo raida sveikatos prieţiūros sistemoje...14
1.2.Veiksniai skatinantys profesinį savarankiškumą ...17
1.3.Vertybių tyrimai sveikatos prieţiūros sistemoje...20
1.4.Tyrimai vertinantys slaugytojų vertybines orientacijas...23
2. TYRIMO METODIKA...25
2.1.Tyrimo organizavimasir metodai……..………..…..…....25
2.2.Tyrimo etika………...…...27
2.3.Respondentų socialinės demografinės charakteristikos………..……..…28
2.4.Statistinė duomenų analizė………..….….28
3. REZULTATAI……….…….…...31
3.1.Slaugytojų profesinio savarankiškumo įvertinimas jų pačių poţiūriu...31
3.2.Slaugytojų vertybinių orientacijų vertinimas...46
3.3.Sąsajos tarp slaugytojo profesinio savarankiškumo ir vertybinių orientacijų...51
4. REZULTATŲ APTARIMAS...54 IŠVADOS...58 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...59 PUBLIKACIJOS...60 LITERATŪROS SĄRAŠAS...61 PRIEDAI...64
SANTRAUKA
Pumputienė A. Slaugytojų profesinio savarankiškumo ir vertybinių orientacijų sąsajų įvertinimas, magistranto baigiamasis darbas / mokslinė vadovė doc. dr. A. Blaţevičienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2016, - 70p.
Raktažodžiai: profesinis savarankiškumas, autonomija, vertybės, vertybių sistema, profesinė orientacija.
Tyrimo tikslas – įvertinti slaugytojų profesinio savarankiškumo ir vertybinių orientacijų sąsajas.
Uždaviniai. Įvertinti slaugytojų profesinį savarankiškumą jų pačių poţiūriu. Išanalizuoti slaugytojų vertybines orientacijas. Nustatyti sąsajas tarp slaugytojo profesinio savarankiškumo ir vertybinių orientacijų.
Metodai: Tyrime dalyvavo slaugytojai (n=276), dirbantys LSMUL KK ( Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės – Kauno klinikos) terapijos bei chirurgijos skyriuose. Apklausa vyko 2015 m. gruodţio mėn. – 2016 m. vasario mėn. Pasirinkta tikslinė imtis. Taikytas kiekybinis tyrimo metodas – anketinė apklausa.
Klausimynas tyrimui sudarytas pačių autorių, remiantis analizuota literatūra. Iš viso buvo išdalinta 330 anketų tam, kad reprezentuotų visas slaugytojas su 95 proc. patikimumo lygmeniu. Grįţo uţpildytos 276 anketos (atsako daţnis 83,6 proc.).
Rezultatai. Didţioji dalis tyrime dalyvavusių respondentų teigė, kad turi galimybę pritaikyti turimas ţinias ir patirtį kasdienėje veikloje, turi laisvę priimti sprendimus bei galimybę dirbti savarankiškai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad daugiau kaip 60,1 proc. slaugytojų mano, jog turi sprendimų laisvę priimant sprendimus jų kompetencijos ribose bei yra patenkinami jų profesinio savarankiškumo lūkesčiai.
Analizuojant slaugytojų terminalines vertybes (gyvenimo tikslas) pagal svarbumą nustatyta, kad pati svarbiausia terminalinė vertybė buvo patogus gyvenimas (vidurkis 8,93 intervale nuo 8,72 iki 9,13), o maţiausiai svarbios – malonumas (vidurkis 3,68 intervale nuo 3,41 iki 3,95) bei groţis (vidurkis 3,57 intervale nuo 3,32 iki 3,82).
Išanalizavus sąsajas tarp profesinio savarankiškumo pasitenkinimo ir terminalinių vertybių nustatyta, kad kuo maţesnis pasitenkinimas profesiniu savarankiškumu, tuo maţiau svarbios groţio, lygybės, socialinio pripaţinimo ir tikros draugystės terminalinės vertybės. Didėjant profesiniam savarankiškumui, didėja patogaus gyvenimo ir šeimos saugumo poreikis. Įvertinus sąsajas tarp profesinio savarankiškumo ir vertybių, atspindinčių tikslų pasiekimą nustatyta, kad kuo didesnis
slaugytojų pasitenkinimas profesiniu savarankiškumu, tuo maţesnė ambicingumo, gabumo, drąsumo, kūrybingumo ir logiškumo vertė.
Išvados. Tyrime dalyvavę slaugytojai yra patenkinti profesinio savarankiškumo laipsniuir jie, profesinį savarankiškumą sieja su galimybe priimti sprendimusskiriant tyrimus, dirbti savarankiškai ir nekontroliuojamai.
Respondentai svarbiausia terminaline vertybe laikė patogų gyvenimą, o maţiausiai svarbiomis – groţį ir malonumą. Svarbiausia slaugytojų instrumentinė vertybė tikslams pasiekti yra ambicingumas, o maţiausiai svarbios yra linksmumas ir paklusnumas.
Tyrimo duomenys atskleidė, kad didėjant pasitenkinimui profesiniu savarankiškumu, didėja patogaus gyvenimo ir šeimos saugumo poreikis, o maţėja groţio, lygybės, socialinio pripaţinimo ir tikros draugystės reikšmė. Ir kuo didesnis pasitenkinimas profesiniu savarankiškumu, tuo maţiau tikslų pasiekimui turi įtakos ambicingumas, gabumas, drąsumas, kūrybingumas ir logiškumas.
SUMMARY
Pumputienė A. Assessment association among nurse’s autonomy and values,master thesis / supervisor ph. d. A. Blaţevičienė; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. – Kaunas, 2016, - p.70.
Keywords: professional independence, autonomy, values, a value system, professional orientation.
Aim of the study – to evaluatelinks of professional independence and orientational values. Objectives: To evaluate professional independence of nurses' according totheir point of view. To analyse value orientationsof nurses'. To determine the links between professional independence and value orientationsof nurse's.
Methods. The nurses ( n –276) working in LSMUL KK (Hospital of Lithuanian University of Health Sciences – Kaunas Clinic) therapy and surgery departments took part in the experiment.The quiz took place in 2015 from December to 2016 February. The quantitative testing method
( questionnaire quiz ) has been applied.
The questionnaire for the testing was formed with reference to the analysed literature. 330 questionnaireshave been distributed all in all in order to represent all the nurses with reliability of 95 %. 276questionnaireshave been returned ( the answer freqnency is 83.6%).
Results. A major part of the respondents who had taken part in the testing stated that they had a possibility to apply their knowledge and experience in their everyday activity, had were free liberty to take decisions and had a chance to work on their own. The testing results revealed that 60,1 % of nurses think that liberty of decisions when they have to make decisions within the limits of their competence satisfies the expectations of their professional independence.
Analysing terminable values ( aim of life) of nurses according to their importance has been stated that the most important terminable value was comfortable life ( average 8,93 at the interval from 8,72 to 9,13), and the least important was pleasure ( average 3,68 at the interval from 3,41 to 3,95) and beauty ( average 3,57 at the interval from 3,32 to 3,82 ).
Having analysed the links between satisfaction from professional independence and terminable values has been stated that the less satisfaction from professional independence, the less important are terminable values of beauty, equality, social acknowledgment and true friendship. With increasing of professional independence the need of comfortable life and family safety increases. Having evaluated the links between professional independence and values reflecting the achievement of the aims has been stated that the greater satisfaction of nurses from their professional independence the smaller is the value of ambition, abilities, courage, creativeness and logic.
Conclusions. A greater part of nurses think that professional independence is a possibility to take decisions, to prescribe tests, to work on their own. The nurses are satisfied with the amount of their professional independence. It is important for them to be able to workaccording totheir speciality, to have good atmosphere at work, good career prospects but theyhaven't got sufficient liberty to take decisions on their own. Nurses working in surgery departments think more favourably of their professional independence than the nurses working in therapy departments.
The respondents considered comfortable life their main terminable value beauty and pleasure the least important. The most important instrumental value to achieve their aims is ambition and the least important are gaiety and obedience.
When satisfaction from professional independence increases , the need of comfortable life and family safety increases as well and the importance of beauty, equality, social acknowledgment and true friendshipdecreases. The greater satisfaction from professional independencethe less influence ambition, abilities,courage, creativeness and logic have onachieving their aims.
PADĖKA
Nuoširdţiai dėkoju savo darbo vadovei doc. dr. Aurelijai Blaţevičienei, kuri man skyrė savo laiko, kantrybės, dalinosi patirtimi bei ţiniomis, davė naudingus pasiūlymus ir patarimus.
Uţ bendradarbiavimą ir pagalbą atliekant tyrimą dėkoju LSMU KK administracijai, davusiai sutikimą vykdyti tyrimą LSMU KK chirurginių bei terapinių profilių skyriuose, taip pat visoms chirurginių ir terapinių skyrių slaugytojoms, dalyvavusioms tyrime, savo skyriaus kolektyvui uţ supratimą.
Dėkoju šeimai bei draugams uţ palaikymą ir tikėjimą mano jėgomis.
Su pagarba, Asta Pumputienė
SANTRUMPOS
JAV – Jungtinės Amerikos valstijos;PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija; SAM – Sveikatos Apsaugos Ministerija;
LSMUL KK – Lietuvos sveikatos medicinos universiteto ligoninė Kauno klinikos; LSTC – Lietuvos socialinių tyrimų centro Etikos kodeksas;
ES – Europos Sąjunga; Proc. – procentas (nuošimtis); n – slaugytojų skaičius; p – reikšmingumo lygmuo.
ŢODYNĖLIS
Autonomija – savarankiškas apsisprendimas, nеpriklausymas nuo išorinių normų. Subjektas yra geriausias savo interesų atstovas, todėl gali pats sau kurti tam tikras elgsenos taisykles ar vadovautis jam priimtinomis vertybėmis praktinėje veikloje [46].
Instrumentalinės vertybės – elgsenos būdai, vedantys prie terminalinių vertybių [25].
Profesinis savarankiškumas – darbuotojų kompetencijos suvokimas, apsisprendimo laisvė, profesinė raiška, darbuotojų įgalinimas [27].
Terminalinės vertybės – gyvenimo tikslai, kurių yra siekiama gyvenime (taika, gerovė) [25]. Slaugytojo vaidmuo (angl. caregiver role) – būdingas savybes turinti bendravimo vaidmenų rūšis. Tai bendravimas, atsiţvelgiant į slaugytojo įsipareigojimus; sveikatos apsaugos institucijų ir jų darbuotojų, šeimos narių, visuomenės formuojamos paţiūros apie tinkamą ir netinkamą slaugą, šių poţiūrių raiška elgesiu ir vertybėmis [12].
Vertybės – bendras susitarimas dėl to, kas bus laikoma naudinga ar ţalinga, bet toks vertybių įprasminimas yra sąlyginis, nes vertybės yra individualiai interpretuojamos ir, laikui bėgant, kinta [10]. Vertybinės orientacijos – tai asmenybės dispozicijos iš vienos ar kitos kultūros vertybės [4]. Vertybinės orientacijos apibūdina asmenybės paţiūrų turinį ir išreiškia jų kryptingumą į tam tikrą veiklos sferą. Jos rodo įsisąmonintą ir pastovų asmenybės interesų kryptingumą, veiklosrūšies ar jos būdo pasirinkimą [4].
ĮVADAS
Temos aktualumas. Slaugytojai yra mūsų visuomenės sveikatos prieţiūros sistemos dalis. Jų profesinis mokymas teikti sveikatos prieţiūros paslaugas labai įtakoja gydymo ir profilaktikos kokybę. Slaugytojai yra asmenys, pasirengę atlikti veiksmus, susijusius su slaugytojų profesija. Be to, slaugytojai organizuoja ir vykdo slaugą visuose sveikatos prieţiūros sistemos lygmenyse. Slaugytojų darbo specifika sparčiai keičiasi, atskleidţiant transformacijas vykstančius pačių slaugytojų, jų teisių ir kvalifikacijos aspektu. Moksliniuose tyrimuose akcentuojamas vertybių sistemos kompleksiškumas atsiţvelgiant į asmenybę, taip pat į atliekamo darbo pobūdį. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad slaugytojai dirba supacientais, todėl ţmogiškosios vertybės kaip pakantumas, tolerancija, supratingumas yra vienos iš esminių slaugytojų profesijoje.
Pasak Chalk D., Bijl M. ir Halfens R. (2010), slaugytojams turėtų būti suteikiama daugiau įgaliojimų ir profesinio savarankiškumo visuose organizacijos lygiuose. Be to, įgalinimas yra procesas, kurio metu lyderis pasidalija galia su kitais tam, kad paskatintų visus organizacijos narius aktyviai veiklai [22].Slaugytojai siekia uţtikrinti savo pacientų teises, sveikatą ir saugumą. Tačiau slaugytojai neturi galios sprendimų priėmimo procese. Jei organizacijos aplinkoje nejaučiamaspalaikymas ir nesiekiama sukurti ir išlaikyti sveiką darbo aplinką, nepasitenkinimas ir nusivylimas yra logiška tokios situacijos pasekmė. Mokslininkai nustatė, kad įgalinimas ir profesinis savarankiškumas įtakoja slaugytojų pasitenkinimą darbu. Įgalinimas apima daugiau nei įgaliojimų delegavimą; jis apima kompetencijos suvokimą, slaugytojai pasitiki savo sugebėjimais, jaučia, kad jų darbo reikalavimai sutampa su jų vertybėmis ir įsitikinimais [22].
Profesinės autonomijos arba profesinio savarankiškumo reiškinys plačiai analizuojamos slaugos literatūroje, nes autonomija yra laikoma esmine profesinio statuso savybe. Tačiau į slaugytojus daţnai ţiūrima kaip į maţiau savarankiškus, nei kitų profesijų atstovus [23]. Profesinissavarankiškumas slaugytojų profesijoje ir toliau yra esminis klausimas slaugos prerogatyvose 21 – ajame amţiuje. Taigi, šiuolaikinė slaugos praktika reikalauja, kad slaugytojos dirbtų bendradarbiaujant su kitais sveikatos prieţiūros specialistais, kaip neatskiriama komandos dalis, atliktų nepriklausomasfunkcijas, sprendţiant sveikatos skatinimo, ligų prevencijos, sveikatinimo, pacientų prieţiūros ir kitus klausimus. Didelį dėmesį skirtų bendravimui su pacientais ir jų artimaisiais. Tam labai reikalingos ţmoguje išugdytos vertybės.
Teorinė ir praktinė reikšmė. Vertybės parodo kas yra ţmonėms svarbiausia. Vertybių normos, kurių laikosi slaugos darbuotojai susiformuoja ir keičiasi priklausomai nuo aplinkos, darbo vieta taip pat turi įtakos mūsų vertybėms ir poţiūriui. Priklausomai nuo amţiaus, lyties, išsilavinimo, socialinio statuso priklauso ir vertybių sistema.Moksliniuose tyrimuose akcentuojamas
profesiniosavarankiškumosantykis su pasitenkinimu darbu, bet pasigendama išsamesnių tyrimų, atskleidţiančių slaugytojų profesinio savarankiškumo ir vertybių sistemos sąsajas. Šiuo darbu siekiama uţpildyti tyrimų spragą.
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas – įvertinti slaugytojų profesinio savarankiškumoir vertybinių orientacijų sąsajas.
Darbo uţdaviniai:
1. Įvertinti slaugytojų profesinį savarankiškumą jų pačių poţiūriu. 2. Išanalizuoti slaugytojų vertybines orientacijas.
1.
LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Slaugytojų profesinio savarankiškumo raida sveikatos prieţiūros sistemoje
Profesinio savarankiškumo koncepcija nagrinėjama iš įvairių mokslųsričių perspektyvos. Filosofai savarankiškumą apibrėţia kaip galią savarankiškai priimti sprendimus [4]. Šis poţiūris orientuotas į individo autonomiją ir pabrėţia individualius sprendimus, priimtus remiantis moraliniais principais [4].Autonomijos samprata. Sąvoka „autonomija“ kilo iš senovės graikų kalbos, kuri antikinėje
kultūroje reiškė polių (miestų-valstybių) nepriklausomybę ir ekonominį bei politinį suverenitetą (gr. autos – pats + nomos – taisyklė, įstatymas). Pirmieji šią sąvoką pavartojo filosofai. Autonomijos reikšme sveikatos prieţiūroje susidomėta 1950 metų pabaigoje. Priešingai paternalizmui, autonomija iš esmės reiškia tai, kad subjektas yra geriausias savo interesų atstovas, todėl gali pats sau kurti tam tikras elgsenos taisykles ar vadovautis jam priimtinomis vertybėmis praktinėje veikloje. Apie autonomiją galima kalbėti tik tada, kai yra uţtikrinama laisvė rinktis ir laisvė priimti etinius sprendimus [44]. Didţiausią įtaką autonomijos suvokimui medicinos etikoje turėjo filosofo I. Kanto, J. S. Millio mintys [44].
Socialiniuose moksluosesavarankiškumas yra siejamas su profesiniais vaidmenimis. Šiuo poţiūriu autonomija yra teisiškai suteikiama visuomenei ir nurodomos laisvės ribos. Feminizmo poţiūriu, savarankiškumas arba autonomija yra suvokiama, jog ţmonės tarpusavyje yra susiję ir vienas nuo kito priklausomi [32]. Feminizmo šalininkai teigia, kad autonomijos šaltinis yra socialiniai santykiai. Remiantis pateiktomis skirtingų mokslų idėjomis galima daryti prielaidą, kad savarankiškumas yra santykinė sąvoka ir asmuo niekada nebūna visiškai nepriklausomas ir siekia rasti būdų, kaip palengvinti prasmingą saviraišką bendrame tarpusavio priklausomybės kontekste.
Savarankiškumas nereiškia, kad slaugytojo veikla nėra kontroliuojama, tačiau savarankiškas slaugytojas turi teisę pasirinkti ir priimti jam priimtiną sprendimą. Profesinis savarankiškumas yra laisvė veikti [24]. Profesinisslaugytojųsavarankiškumas yra orientacija į klientą, priimant atsakingus sprendimus savo nuoţiūra [39].
Anot Chalk D., Bijl M. ir HalfensR. (2010) teigiama, kad slaugytojams galėtų būti suteikti įgaliojimai visuose organizacijos lygiuose [22]. Be to, profesinis savarankiškumas gali būti suvokiamas ir, kaip procesas, kurio metu lyderis pasidalija galia su kitais tam, kad darbuotojai galėtų laisvai veikti. Tai yra transformacinio vadovavimo pagrindas, kuomet lyderis pritaria bei deleguoja daugiau laisvės sprendimų priėmimo procese ir leidţia darbuotojams dalintis dţiaugsmu pasiekus organizacijos tikslus [22].
Slaugytojai siekia uţtikrinti savo pacientų teises, sveikatą ir saugumą. Tačiau slaugytojams gali būti nesuteikiama teisė dalyvauti sprendimų priėmimo procese. Jei organizacijos struktūra nesukuria sveikų ir saugių darbo sąlygų, įtampa darbe yra tokios situacijos rezultatas. Mokslininkai nustatė, kad psichologinis įgalinimas ir profesinis savarankiškumas lemia slaugytojų pasitenkinimą darbu [23].
Profesinis savarankiškumas apima daugiau nei įgaliojimų delegavimą; jis apima darbuotojų kompetencijos suvokimą, apsisprendimo laisvę, profesinę raišką. Psichologiškai įgalinti darbuotojai yra įsitikinę savo sugebėjimais, kontroliuoja savo darbą, jaučia, kad jų darbo reikalavimai sutampa su jų vertybėmis ir įsitikinimais [27].
Profesinis savarankiškumas yra asmens gebėjimas nukreipti savo gyvenimą pageidaujama
linkme ir priimti racionalius sprendimus. Jei slaugytojams darbo kultūra trukdo jų gebėjimams priimti savarankiškus sprendimus dėl pacientų prieţiūros, esant tokiai situacijai slaugytojams neuţtikrinamas profesinis savarankiškumas bei profesinė raiška [27].
Profesinės raiškos prasme savarankiškumas reiškia, kad profesionaliais slaugytojais yra pasitikima, suteikiant jiems laisvę priimti sprendimus ir imtis veiksmų, pritaikant ţinias savo profesinėje srityje. Slaugytojai gali laisvai vykdyti savo įgaliojimus. Taigi, savarankiškumas atlieka svarbų vaidmenį slaugytojų profesinėje raiškoje [27].
Ţvelgiant iš slaugytojų perspektyvos, savarankiškumas yra sudėtingas procesas. Trys poţiūriai į savarankiškumą yra identifikuojami slaugos mokslinėje literatūroje: teisėmis grindţiama savarankiškumo samprata, individuali uţimtumo autonomija ir profesinė autonomija [32]. Šios nuomonės pagrindţia autonomiją tiek pacientų, tiek slaugytojų poţiūriu ir parodo šios sąvokos panašumus ir skirtumus. Pavyzdţiui, teisėmis pagrįstu poţiūriu, autonomija yra taikoma gydant pacientus; su uţimtumu susijusiu poţiūriu autonomija yra susijusi su slaugytojų darbo sąlygomis ir profesinės autonomijos aspektu dėmesys skiriamas slaugos drausmei, savarankiškumui apibūdinti [32].
Be to, savarankiškumas slaugos srityje yra laikoma daugiamate koncepcija [30; 38]. Trys slaugytojų profesinio savarankiškumo matmenys yra identifikuoti: klinikinis/ praktinis savarankiškumas; slaugos praktikos kontrolė ir darbo savarankiškumas [31]. Klinikinė praktinė autonomija reiškia nepriklausomo, atsakingo slaugytojų sprendimų priėmimo paciento naudai. Slaugos praktikos kontrolė apima slaugytojų veiklos politikos raidą, kurie lemia ir tiesioginę slaugos praktiką. Darbo arba profesinė autonomija reiškia sprendimų priėmimo savarankiškumą, t.y. organizuojant darbo krūvį ir nustatant prioritetus [31].
Sveikatos prieţiūros sistemos ir ligoninių aplinka, kuriose slaugytojai dirba yra laikomos kliūtimis, ribojančiomis slaugytojų savarankiškumo vystymąsi. Slaugytojų veiklą reglamentuojantys įstatymai, organizacinė politika, gydytojų ir ligoninių administracija lėmė situaciją, kad slaugytojai yra kontroliuojami ir priklausomi nuo išorinių struktūrų ir kaip darbuotojai, ir kaip sveikatos prieţiūros
komandos nariai. Kitos kliūtys slaugytojųprofesinio savarankiškumo raidai yra pačių slaugytojų poţiūris ir elgesys. Slaugytojų elgesys daţnai atspindi socializacijos charakteristikas, t.y. pasyvumą, o ne atkaklumą, atskaitomybę, nepriklausomumą. Be to, karjeros įsipareigojimo tarp slaugytojų trūkumas paskatino idėją, kad slauga yra darbas, bet ne karjera [18].
Savarankiškumas yra svarbus profesinio identiteto elementas ir galios šaltinis klinikinėje praktikoje. Slaugytojų profesinis savarankiškumas yra viena iš pagrindinių PSO pareigų [12]. Taigi, naujosios ES valstybės narės turėtų plėtoti teigiamą poţiūrį į slaugytojų profesinę raišką ir sveikatos prieţiūros institucijų vadovai turėtų turėti tokius valdymo ir vadovavimo įgūdţius, kurie leistų skatinti ir palaikyti slaugytojų savarankiškumą. Autonomija suprantama kaip laisvė priimti savarankiškus sprendimus vardan pacientų, bei uţtikrinti jų interesus. Klinikiniu poţiūriu, autonomija reiškia veikti savarankiškai, be jokių apribojimų, biurokratinių taisyklių bei atliekant savo funkcijas [37].
Slaugytojai, kuriems suteikiamas profesinis savarankiškumas, paprastai efektyviau bendrauja su pacientais, jų šeimomis ir sveikatos prieţiūros komanda. Be to, slaugytojai teikia nuolatinę, tikslią ir efektyvią pacientų prieţiūrą. Kita vertus, slaugytojai, kuriems nesuteikiamasprofesinis savarankiškumas darbe, pasiţymi ţemu pasitenkinimu darbu bei motyvacija dirbti, prastu įsipareigojimu organizacijai ir linkę keisti darbą. Profesinis savarankiškumas nėra savaime uţtikrinamas procesas. Sveikatos prieţiūros institucijų administracija atlieka svarbų vaidmenį, skatinant slaugytojų savarankiškumą [21].
Anot Iliopoulou K., While A. (2010) mokslinio tyrimo, kuriame teigiama, jog profesinissavarankiškumas paprastai laikomas pagrindiniu veiksniu, lemiančiu slaugytojų pasitenkinimą darbu [28]. Autorių atlikti tyrimai atskleidė, kad jaunesniosios slaugytojos pasiţymi ţemesnio lygio profesiniu savarankiškumu. Aukštesnio lygio profesinis savarankiškumas būdingas tarp vyresnio amţiaus slaugytojų. Taip pat autorių tyrimas atskleidė, jog priklausomai nuo darbo vietos slaugytojų profesinis savarankiškumasir skiriasi. Slaugytojai, dirbantys terapijos skyriuosepasiţymėjo didesniu profesiniu savarankiškumu nei kitų skyrių darbuotojai.
Uţsienio autorių Karanikola M, Kalafati M. ir kt.(2012) atliktame tyrime nustatyta, jog gydytojai, teisininkai, apskaitininkai, slaugytojai, mokytojai ir kiti specialistai skirtingai suvokia profesinį savarankiškumą. Tačiau visose profesijose susiduriama su autonomijos kliūtimis. Veikla yra reglamentuojama tam tikrų standartų ir elgesio kodeksų, profesinis savarankiškumas taip pat yra ribojamas profesijos taisyklių ir nuostatų. Gebėjimas savo nuoţiūra priimti savarankiškus sprendimus, remiantis turimomis ţiniomis, klinikine patirtimi yra profesinio savarankiškumo poţymis. Bet kurioje institucijoje slaugytojos priima vieną svarbų sprendimą kas 30 sekundţių ir maţdaug 9 svarbius pacientų prieţiūros sprendimus per valandą, o tai rodo, kad slaugytojų veikla ir profesinis savarankiškumas lemia slaugos kokybę [29].
Pasak Yang H., LeeH. (2015) tyrimo rezultatai atskleidė, kad slaugytojų funkcijos turi būti atliekamos siekiant sukurti teigiamą darbo situaciją, lanksčiai reaguojant kiekvienoje situacijoje, taikant savarankiškai turimas ţinias ir įgūdţius pagal poreikį, tačiau ne pagal pacientų norus, nustatant sąlygas. Tinkamas dėmesys turėtų būti skiriamas kiekvienai situacijai ar aplinkybėms. Vidutinis savarankiškumas rodo profesionalaus savarankiškumo poreikį. Kuo aukštesnė uţimama pozicija, tuo didesnis atsakomybės jausmas ir aukštesnės kompetencijos yra reikalingos siekiant aukštų slaugos rezultatų [43].
Profesinio slaugytojų savarankiškumo rezultatas apima atskaitomybę, įgalinimą ir profesinį įsipareigojimą. Atskaitomybė yra daţnai painiojama su atsakomybe. Būvimas atsakingu uţ sprendimus ir veiksmus reiškia, atskleisti save pacientui, sveikatos prieţiūros įstaigos vadovybei bei atsiskleisti profesinėje veikloje. Didelę įtaką profesinei raiškai ir savarankiškumui turi ir darbo aplinka, santykiai su kolegomis, vadovybės paţiūros. Slaugytojai, kurie jaučiasi saugūs, vertinami turi galimybę sustiprinti profesinę padėtį.
1.2. Veiksniai skatinantys profesinį savarankiškumą
Anot Supametaporn P. (2013) išskiriamiveiksniai, kurie sąlygoja slaugytojų profesinį savarankiškumą. Tai asmeniniai veiksniai ir su darbu susiję veiksniai (1 lentelė) [36].
1 lentelė. Profesinį savarankiškumą sąlygojantys veiksniai (pagal Supametaporn P, 2013)
Asmeniniai veiksniai: Su darbu susiję
veiksniai: Amţius
Organizacinė struktūra Darbo staţas
Kontrolė, savarankiškumas, įgalinimas Išsilavinimas
Darbo aplinka Lytis
Profesinis vaidmuo
Toliau darbe aptariami veiksniai, kurie lemia slaugytojų profesinį savarankiškumą.
Amžius ir darbo stažas.Profesinis savarankiškumas priklauso nuo slaugytojų amţiaus bei
darbo staţo. Moksliniuose tyrimuose, atliktuose JAV, Kanadoje nustatyta, kad kuo vyresnė yra slaugytoja, tuo ji labiau patenkinta savo profesiniu savarankiškumu, taip pat atkreipiamas dėmesys, jog ilgesnį darbo staţą turinčioms slaugytojoms yra patikimos svarbesnės uţduotys, suteikiama daugiau laisvės [36].
Kontrolė, savarankiškumas, įgalinimas. Tyrimai atskleidţia, kad kontrolė teigiamai įtakoja
skirtingose klinikinių sričių įstaigose (pvz.: chirurgijos, diagnostinės medicinos, vaikų, intensyvios prieţiūros) profesinis savarankiškumas skiriasi. Todėl galima daryti prielaidą, kad kontrolė neskatina profesinio savarankiškumo, daţniau kontrolė suvokiama kaip profesinio savarankiškumo kliūtis [36].
Išsilavinimas. Moksliniuose tyrimuose akcentuojama, kad kolegijos arba aukštesnįjį
išsilavinimą turinčios slaugytojos yra maţiau savarankiškos nei slaugytojos, kurios turi aukštąjį išsilavinimą. Tačiau JAV bei Kanadoje atlikti tyrimai pabrėţia, jog išsilavinimo vaidmuo yra stipresnis didesnėse įstaigose, tuo tarpu priemiesčiuose bei kaimo vietovėse išsilavinimo veiksnys nėra reikšmingas [36]. Bet reikia atkreipti dėmesį, kad išsilavinimas yra glaudţiai susijęs su slaugytojų profesiniu savarankiškumu [35].
Lytis. Atliktuose moksliniuose tyrimuose atkreipiamas dėmesys, kad lytis susijusi su
visuomenėje egzistuojančiais stereotipais. Sutinkama, kad slaugytojų profesija siejasi su moteriška lytimi, todėl nustatyta, kad moterys slaugytojos yra labiau savarankiškos nei slaugytojai vyrai [35].
Profesinis vaidmuo. Skirtingi slaugytojų atliekami vaidmenys lemia ir profesinį
savarankiškumą. Martin Associates atliktas tyrimas atskleidė, kad aukštesnę poziciją profesinėse organizacijose uţimantys slaugytojai turi aukštesnį profesinio savarankiškumo laipsnį. Taip pat vadovaujančius postus uţimančios slaugytojai pasiţymi didesniu profesiniu savarankiškumu. Slaugytojų profesiniame savarankiškume dominuoja stereotipas, kad slaugytojo profesija yra skirta tik moterims, todėl moterys pasiţymi didesniu savarankiškumu nei vyrai [35].
Organizaciniai veiksniai yra susiję su organizacijos struktūra bei darbo aplinka. Atkreiptinas dėmesys, kad privačiose įstaigose dirbantys slaugytojai yra skatinami savarankiškai priimti sprendimus, vyrauja didesnis profesinis savarankiškumas nei valstybinių įstaigų slaugytojų [35]. Esant centralizuotai organizacinei struktūrai, valdţia ir galia yra sutelkta palyginti ribotame asmenų tarpe, todėl labai centralizuota struktūra riboja savarankiškumą ir autonomiją. Kita vertus, didesnis decentralizacijos lygis įtakoja aukštesnį profesinį savarankiškumą. Slaugytojai, turintys gerus komandinio darbo gebėjimus, pasiţymi didesniu savarankiškumu. Padidėjęs darbo krūvis sumaţina profesinį savarankiškumą [35].
Antai Holly K., Shaw P. (2008) moksliniame tyrime profesinį savarankiškumą analizuoja per vertybinių orientacijų prizmę. Profesinis savarankiškumas yra suvokiamas kaip pagrindinė vertybė profesinėje slaugytojų veikloje [26]. Tyrimas atliktas slaugos specialistų bei studentų tarpe. Nustatyta, kad profesinis orientavimas bei profesinis palaikymas kasdieninėje veikloje yra neabejotinai svarbus profesinio savarankiškumo elementas. Tyrime pabrėţiama, jog profesinis savarankiškumas priklauso ne tik nuo organizacijos aplinkos, bet ir nuo artimųjų poţiūrio bei palaikymo [26].
2009 m. Jankauskienė Ţ., Kubilienė E. ir kt.autoriai atliko tyrimą, vertinantį veiksnius, kurie formuoja slaugytojų profesinę elgseną, tame tarpe ir profesinį savarankiškumą. Tyrimo metu išanalizuota įvairaus amţiaus grupių slaugytojų profesinė elgsena, taip pat profesinę elgseną lemiantys
veiksniai, kurie yra būdingi skirtingoms amţiaus grupėms [1]. Tyrimo autoriai nustatė, kad egzistuoja statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05) tarp respondentų amţiaus ir poţiūrio į profesinį savarankiškumą bei savarankiškumą formuojančius elementus. Jaunesnio amţiaus specialistai daug dėmesio skiria darbo krūviui, veiklos organizavimui, atsakomybės riboms, komandiniam darbui. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvieno jauno specialisto profesinė veikla turi atitikti darbinės karjeros lūkesčius. Vyresnio amţiaus slaugytojai yra linkę bendradarbiauti, labiau orientuoti į komandinį darbą, siekia vadovaujančios pozicijos [1].
Pagal Supametaporn P. (2013) analizuotąslaugytojų profesinį savarankiškumą beiveiksnius, kurie skatina arba kliudo profesinio savarankiškumo vystymuisityrimo rezultatai atskleidė, jog egzistuoja statistiškai reikšmingas ryšys tarp demografinių rodiklių, tokių kaip amţiaus, lyties ir profesinio savarankiškumo. Nustatyta, jog vyresnio amţiaus slaugytojams yra patikimos daugiau atsakomybės ir sprendimų laisvės reikalaujančios uţduotys, be to moterys slaugytojos yra labiau savarankiškos profesinėje veikloje nei vyrai. Taip pat aukštesnį išsilavinimą turintys slaugytojai siekia profesinio savarankiškumo [36].
Pasak Unchalee P., Areeret K., Pongsri K. (2004) tskleistų tyrimo rezultatų pabrėţiamas atotrūkis tarp privataus ir viešojo sektoriaus sveikatos prieţiūros institucijų. Privataus sektoriaus slaugytojai yra komandos dalis ir dalyvauja sprendimų priėmime, tuo tarpu valstybinių įstaigų slaugytojai daţniausiai tik vykdo aukštesnio lygio vadovų pavedimus ir profesinėje veikloje yra labiau kontroliuojami [38].
Atlikti tyrimai leidţia daryti prielaidą, jog moksliniame diskurse pasigendama išsamesnių profesinio savarankiškumo įţvalgų, išryškinančių slaugytojų profesinio savarankiškumo veiksniusbei kliūtis. Nors moksliniuose tyrimuose pabrėţiamas profesinis savarankiškumas, tačiaustingaišsamesnių tyrimų slaugytojų profesinio savarankiškumo skatinimo srityje.
Apibendrinant mokslinės literatūros analizę galima teigti, kad profesinis slaugytojų savarankiškumas yra suvokiamas kaip unikalus reiškinys, kuris apima santykius su pacientais ir kolegomis. Savarankiškas sprendimų priėmimas yra pagrindinis slaugytojų profesinio savarankiškumo komponentas, kuris yra pagrįstas slaugos ţiniomis, o ne emocijomis ar įprastų uţduočių vykdymu. Savarankiški slaugytojai yra atsakingi uţ savo sprendimus, jaučiasi įsipareigoję tiek pacientams, tiek visai sveikatos prieţiūros sistemai.
Taip pat pabrėţiama, kad profesinis savarankiškumas yra nulemtas įvairių veiksnių, tame tarpe ir vertybių sistemos, bei slaugytojų vertybinių orientacijų.Vertybinių orientacijų sistema formuojasi aukščiausių socialinių poreikių pagrindu, pagal bendrasocialines sąlygas, kurios leidţia realizuoti tam tikras visuomenines ir individualias vertybes [4]. Tai nulemia poreikį plačiau susipaţinti su slaugytojų vertybėmis.
1.3. Vertybių tyrimai sveikatos prieţiūros sistemoje
Vertybių sistema yra sudėtingas vertybių rinkinys su skirtingais asmens ar visuomenės prioritetais [5]. Vertybių sistema gali būti arba idealizuota, arba realizuota. Idealizuota vertybių sistema yra skirtingų prioritetinių individualių vertybių grupė, nustatanti, kas yra teisinga ir neteisinga. Tuo tarpu realizuota vertybių sistema yra sistema vertybių, kurias vienas asmuo naudoja kasdieniniame gyvenime. Taigi, idealizuojama ir realizuojama vertybių sistema gali būti identiška, tačiau daugumoje atvejų realizuojamos vertybės nukrypsta nuo idealizuojamų vertybių sistemos [3].
Pradedant analizuoti vertybių tyrimus sveikatos prieţiūros sistemoje trumpai aptariama vertybių samprata ir klasifikacija.
Vertybės – bendras susitarimas dėl to, kas bus laikoma naudinga ar ţalinga, bet toks vertybių
įprasminimas yra sąlyginis, nes vertybės yra individualiai interpretuojamos ir, laikui bėgant, kinta. Jų kaita tuo greitesnė, kuo maţesnis socialinis vienetas: organizacija, šeima ir kt.. Lėčiausiai kinta bendraţmogiškosios vertybės, susiformavusios kultūros, religijos pagrindu [16]. Vertybių sistemą individas pradeda įsisavinti nuo pirmųjų asmenybės vystymosi ţingsnių. Tai šeimos, tautinės, socialinės, kultūrinės, subkultūrinės, politinės ir daugelio kitų grupių, su kuriomis individas siejamas ir sieja pats save, vertybės [10]. Vertybės nekelia abejonių, jos yra kaip etalonas, idealas visiems ţmonėms. Be vertybių negali apsieiti nei viena visuomenė, tik individai gali pasirinkti – priimti ar atmesti vienas ar kitas vertybes [16].
Rokeach M.(2001) vertybes klasifikuoja į tam tikras grupes, kurios apima skirtingas vertybes [35],(ţr. 2 pav.).
2 pav. Organizacijos vertybių tipologija (pagal Rokeach M, 2001) [35].
Vertybių tipologija Į klientus orientuotos vertybės Į visuomenę orientuotos vertybės Į organizaciją orientuotos vertybės Poreikių tenkinimas, paslaugumas, malonumas bendraujant, lūkesčiai, patogumas. Pagarba, socialinė atsakomybė, teisingumas ir sąţiningumas, patikimumas. Novatoriškumas, verţlumas, reiklumas, produktyvumas, atsidavimas, stabilumas, nuolatinis tobulėjimas.
Remiantis paveiksle pateiktu skirstymu matome, jog vertybės yra skirstomos į tris grupes: į klientus orientuotos, į visuomenę orientuotos ir į organizaciją orientuotos vertybės. Šios deklaruojamos vertybės – tai nuorodos, kaip elgtis organizacijų darbuotojams. Rodyti kiekvienam klientui dėmesį yra itin svarbu, norint, kad paslaugomis naudotųsi kuo daugiau ţmonių, tačiau skaičiais dėmesio išmatuoti neįmanoma. Lygiai taip pat sunku kiekybiškai įvertinti lūkesčius, sąţiningumą, draugiškumą ir pan.
Rokeach (1973) operacionalizuojamas vertybes suskirsto į keletą grupių, t.y. instrumentalines, kurios atspindi priemones tikslams pasiekti ir terminalines ( gyvenimo tikslas) vertybes. Toliau instrumentalinės vertybės skirstomos į dvi kategorijas: moralinės vertybės (atlaidumas, paslaugumas), kompetencijos vertybės (logiškumas, vaizduotė). Panašiai Rokeach klasifikuoja ir terminalines vertybes, kaip asmenines ir socialines. Asmeninės vertybės yra susijusios su asmeniu (savigarba, vidinė harmonija) ir socialinės vertybės yra socialiai orientuotos (lygybė, taika pasaulyje) [35].
Vveinhardt J., Nikaitė I. (2008) nurodo šias vertybių rūšis:
poreikius tenkinantys objektai;
priemonės vertingam objektui pasiekti;
sąlygos vertingam objektui [16].
Be to, vertybės gali būti universalios, bendraţmogiškos (meilė, pagarba, saugumas, tiesa, pinigai, groţis, laisvė, atsakomybė ir kt.), grupinės (politinės, profesinės ir kt.), individualios, asmeninės. Į vertybes galima ţvelgti jų šaltinių, rūšių, laipsnių aspektais. Individo vertybių formavimąsi veikia jo socialinė terpė – šeima, draugai, mokykla, tradicijos, visuomenės institucijos, masinio informavimo priemonės, veikiantys įstatymai ir pan. [16].
Pasak PruskausV. (2003) paţymima, kad vertybių laipsniavimas priklauso nuo dviejų veiksnių. Pirma, nuo to, kokia tvarka visuomenės sąmonėje tos vertybės yra išsidėsčiusios, t. y., kokia jų hierarchijos pakopa ir kaip stengiamasi išlaikyti ją ir apginti. Antra, nuo to, kokiu mastu visuomenė yra įsisąmoninusi, jog šios pakopos vertybės yra hierarchiškai nelygiavertės [5]. Pasak ekspresyvinės racionalaus veiksmo teorijos, joks objektyvus vertybių vertinimo palyginimas apskritai nėra įmanomas. Palyginti vertybes, kuri yra „aukštesnė“, o kuri „ţemesnė“, gali tik individas ir tik subjektyviai [16].
Asmens vertybių sistemą formuoja keletas veiksnių. Daugumai asmenų idealizuota vertybių sistema yra normų ir vertybių visuomenėje atspindys, t.y. kultūros vertybių sistema, kuri apibrėţia pageidautinas ir nepageidautinas vertybes. Tačiau visuomenėje vertybių sistemos gali būti skirtingos, priklausomai nuo šeimos, bendruomenės, darbo, religinių ar politinių organizacijų įtakos [10].
Anot Vveinhardt J., Nikaitės I. (2008) vertybės yra toji jėga, kuri suvienija, suderina ir viena kryptimi nukreipia organizacijos narių pastangas. Organizacijos vertybės padeda suprasti, kodėl tam
tikras elgesys yra skatinamas, o kitam elgesiui nepritariama. Organizacijoje svarbiausia išlaikyti tas vertybes, kurios, vykstant permainoms, nulėmė sėkmingą prisitaikymą prie besikeičiančių sąlygų. Nuspręsti, ką išlaikyti, o ką keisti, visuomet labai sunku. Lengviau organizacinę kultūrą formuoti, nei ją iš pagrindų keisti [16].
Organizacijos vertybės nusako, kurie iš alternatyvių verslo veiksmų ar tikslų yra labiau pageidaujami. Daţniausiai organizacijos vertybių sąvoka apibūdinama tokiomis kategorijomis, kaip įsitikinimai, principai, ilgalaikiai troškimai, kas atspindi nekintamumą ir vidinį nusiteikimą. Kitaip tariant, organizacijos vertybės yra tai, kas patikrinta laiko, stabilu ir plaukia iš vidaus – ką organizacija laiko elgesio standartu [6].
Vertybės yra tai, kas yra svarbu ir verta dėmesio bei organizacijos narių pastangos. Kadangi vertybės yra nematomos, todėl sunkiai suprantamos. Ţmonės jas atpaţįsta tik nagrinėdami savo reakcijas, poţiūrius, elgesį. Todėl organizacijos vadovai, administracija privalo teikti ţmonėms pagalbą sprendţiant situacijas, išryškinančias siekiamas vertybes. Suformuoti aiškią vertybių sistemą ir įkvėpti jai gyvybę – tai daugiausia, ką gali duoti vadovas [9]. Kai išryškinamos vertybės, darbuotojams lengviau suprasti savo poziciją tų vertybių atţvilgiu. Jos tampa prioritetinėmis, nuosekliomis ir patvariomis. Siekiant vertybes tobulinti, būtina jas aptarti kolektyve, kad darbuotojas galėtų atpaţinti savo poţiūrį, paţiūras, jausmus [8].
Vertybių formavimasis ir jų jutimas labai priklauso ir nuo asmens prigimties charakterio, ypač atsparumo neigiamam aplinkos poveikiui, nuo savarankiško jų pasirinkimo. Pastaroji savybė bene svarbiausia. Ji rodo gebėjimą iš siūlomų dalykų visumos išsirinkti tai, kas svarbu pačiam individui, imtis uţ šį pasirinkimą ir asmeninės atsakomybės, o čia būtina asmens branda. Kita vertus, individo santykis su vertybėmis, kurias jis renkasi, apibrėţia ir jo socialinį vertingumą. Taigi ţmogaus vertybių turinys nėra paprastas dalykas, o ilgalaikis ir pastangų reikalaujantis procesas [10].
Pagal Bajurna B., Galeba A. (2015) atlikto tyrimo rezultatus pateikta slaugytojų, dirbančių įvairių tipų sveikatos prieţiūros institucijose vertybių sistema ir skirtumai. Nustatyta, kad vertybių sistema skiriasi nacionaliniu lygiu, o ne organizaciniu. Taip pat tyrimo rezultatai atskleidė, kad priklausomai nuo organizacijos lygmens ir skyriaus, kuriame dirba slaugytojai, skiriasi vertybių sistema. Slaugytojai vertina tokias svarbiausias vertybes, kaip ambicijos, karjeros galimybės, tolerancija, paslaugumas, vaizduotė, paklusnumas ir skirtingai vertinamos instrumentalinės vertybės, tokios kaip patogus gyvenimas, saugumas šeimoje, laisvė, laimė, orumas, socialinė padėtis, tikra draugystė, išmintis. Tyrimo metu buvo atrinktos penkios labiausiai gerbiamos vertybės. Tyrimo rezultatai parodė, kad rajono sveikatos prieţiūros slaugytojams svarbiausia yra socialinė padėtis, orumas, stabilumas [20].
Apibendrinant įvairių autorių pateiktas organizacijų deklaruojamų vertybių klasifikacijas, galima pastebėti, jog kiekvienoje organizacijoje jos skiriasi. Vienos jų orientuotos į klientus, t. y.
poreikių tenkinimą, patogumą, paslaugumą, malonumą bendraujant, lūkesčius. Kitos organizacijos didesnį dėmesį skiria visuomenei, akcentuodamos pagarbą, toleranciją jai, teisingumą, patikimumą, sąţiningumą. Dauguma analizuotų vertybių rūšių orientuojasi į iškeltus tikslus, misiją bei viziją. Jos deklaruoja, kad pagrindinės vertybės tai novatoriškumas, verţlumas, reiklumas, produktyvumas, stabilumas, nuolatinis tobulėjimas, inovacijų diegimas, profesionalumas, paţangos siekis veikloje, orientacija į ilgalaikę partnerystę, puikus komandinis darbas.
1.4. Tyrimaivertinantys slaugytojų vertybines orientacijas
Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad vertybių sistema bei slaugytojų vertybinės orientacijos yra plačiai nagrinėjama tema, tačiau pasigendama išsamesnių tyrimų, atskleidţiančių profesinio savarankiškumo ir vertybių sąsajas.
Uţsienio mokslininkas Loon A. (2007) tyrė besikeičiantį slaugytojo vaidmenį Australijos sveikatos prieţiūros sistemoje vertinant vertybines orientacijas. Slaugytojai profesinėje veikloje vertino savo atliekamą darbą, kuris lemia kitų asmenų gerovę. Profesinėje veikloje slaugytojus motyvuoja gebėjimas padėti klientams. Vertybių sistema lemia ir slaugytojų pasitenkinimą darbu bei tai neatsiejama nuo kokybės rezultatų. Atliktas tyrimas atskleidė, jog slaugytojų vertybinės orientacijos priklauso nuo organizacinės struktūros bei sveikatos prieţiūros institucijos vadovų paramos. Tyrimo metu nustatyta, jog slaugytojams svarbus pasitikėjimas komandos nariais, grįţtamasis ryšys, darbinis klimatas, pasidalijimas informacija. Australijos sveikatos prieţiūros įstaigų slaugytojai vertina saugią, atvirą darbo aplinką, kurioje nėra kritikuojama, bet mokoma, skatinama [32].
Anot Holly K., Shaw P. (2008) mokslinio tyrimo identifikuotos pagrindinės slaugytojų vertybės, kurios skatina profesinį savarankiškumą, kaip altruizmas, autonomija, bendraţmogiškosios vertybės, socialumas, pagarba. Ypač svarbus yra altruizmas, pagarba kitam ţmogui, siekimas savo veikla ne tik padėti kitiems, bet ir pačiam tapti geresniu. Tačiau tyrimas atskleidė, kad priklausomai nuo darbo aplinkos ir atmosferos yra susiduriama su vertybių sklaidos ir palaikymo problema. Didelis darbo krūvis, nepalanki atmosfera iškreipia slaugytojų vertybių sistemą, tuo pačiu maţina pasitenkinimą darbu bei neskatina profesinio savarankiškumo [26].
Lietuvių autoriai Butėnas R., Ţydţiūnaitė V. (2013) moksliniame tyrime analizuoja vertybių refleksiją slaugytojo veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose. Autoriai atkreipia dėmesį, kad sveikatos prieţiūros įstaigose dirba slaugytojai, kurių profesinėje veikloje svarbią vietą uţima vertybinis aspektas. Moksliniame tyrime išryškinama problema, kad medicinos darbuotojų norminiuose dokumentuose yra įtvirtintos tam tikros vertybės, kurios neatsiejamos nuo slaugytojo profesinės veiklos, tačiau nepaisant to, slaugos praktikos realybė suformuoja normos ir profesinės
veiklos tikrovės atotrūkį. Tyrimo metu atlikta slaugytojų veiklą reglamentuojančių dokumentų turinio analizė. Mokslininkai nustatė, kad dokumentuose yra stokojama prielaidų į dorovinius, religinius vertybinius veiksnius, kurie suformuoja bendrąsias vertybes, orientuotas į slaugytojo tarpkultūrines ir vertybines kompetencijas, kurios susijusios su morale, bendraţmogiškosiomis vertybėmis, etišku elgesiu, nuolatiniu profesinės veiklos tobulinimu [7].
Lenkijos mokslininkai Bajurna B, Galeba A. ir kt. (2015) autoriai analizavo slaugytojų vertybines orientacijas ir, kokia vertybių sistema egzistuoja Lenkijos sveikatos prieţiūros sistemoje. Taikyta standartizuota Rokeach’s vertybių skalė. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad socialinis statusas yra svarbiausia slaugytojų vertybinė orientacija. Priklausomai nuo darbo vietos išryškėjo ir skirtingos vertybės. Regioninių įstaigų atstovams svarbiausia yra ambicijos, tuo tarpu klinikinės slaugos specialistams – savigarba. Demografiniai duomenys, kaip amţius, darbo staţas, turi įtakos vertybinėms orientacijoms. Tarp 31 ir 40 metų amţiaus grupės slaugytojų svarbiausią vietą uţima ambicijos, 41 ir 50 metų amţiaus grupės respondentams svarbiausia yra atsakomybė. Nustatyta reikšmingų skirtumų vertybių aspektu tarp slaugytojų, dirbančių rajone, provincijoje ir miesto įstaigose [20]. Šiame tyrime taip pat išnagrinėjome slaugytojų vertybes, remdamiesi standartizuota Rokeach’s vertybių skale.
2.
TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo organizavimas ir metodai
Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų atranka. Tyrimas buvo vykdomas LSMUL KK (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės – Kauno klinikose). Įtraukimo į tyrimą kriterijus – slaugytojai, dirbantys LSMUL KK terapijos bei chirurgijos skyriuose. Apklausa vyko 2015 m. gruodţio mėn. – 2016 m. vasario mėn.
Pilotinio tyrimo metu, kuris vyko 2015 m. paskutinę gruodţio savaitę, buvo patikrinta, ar sudaryta anketa yra suprantama ir lengvai uţpildoma, kiek laiko uţtrunka atsakymų į klausimus pildymas. Po pilotinio tyrimo buvo atlikti nedideli klausimų formulavimo pakeitimai.
Iš viso LSMUL KK skyriuose dirba 1900 slaugytojų. Siekiant išsiaiškinti, kiek slaugytojų reikia apklausti, taikyta matematinė analizė. Pagal V. I. Paniotto formulę apskaičiuota respondentų imtis su 95 proc. patikimumo lygmeniu [13].
n = ____1____ Δ² + 1/ N
n – imties dydis ( reikiamas apklausti slaugytojų skaičius);
Δ – leidţiamas paklaidos dydis (standartine paklaida laikoma 5 proc., kurią gauname su 0,95
tikimybe);
N – generalinės visumos dydis (LSMUL KK dirbančių slaugytojų skaičius).
Reikalingas apklaustų slaugytojų skaičius: 1/(0,05x0,05 + 1/1900) = 330 slaugytojų.
Buvo išdalinta 330 anketų: 165 slaugytojams, dirbantiems terapiniuose ir 165 slaugytojams, dirbantiems chirurginiuose LSMUL KK skyriuose. Grįţo 145 uţpildytos anketos iš terapiniuose skyriuose dirbančių slaugytojų ir 131 anketa – iš chirurginiuose skyriuose dirbančių slaugytojų. Viso buvo uţpildytos 276 anketos (atsako daţnis 83,6 proc.).
Mokslinės literatūros analizė
Anketos sudarymas
Duomenų analizė
Rezultatų aptarimas
Išvadų bei rekomendacijų pateikimas
3 pav. Tyrimo imties sudarymo schema
Tyrimas vienmomentinis ir buvo vykdomas 5 etapais ( 4 pav.):
4 pav. Vienmomentinio tyrimo procesas
(pagal Kardelis K, 2007)[14] LSMUL KK slaugytojų skaičius N=1900 PagalV. I. Paniotto formulę išdalinta 330 anketų 165 anketos terapinių skyrių slaugytojams 165 anketos chirurginių skyrių slaugytojams
Iš viso uţpildyta 276 anketos Uţpildė
145 anketas
Uţpildė 131 anketą
Tyrimo instrumentas. Anketa sudaryta pačių autorių, remiantis analizuota literatūra [26;28;35;45]. Tyrimo anketą sudarė 19 uţdaro tipo klausimų ( poţiūris į profesinį savarankiškumą, Rokeach vertybių apţvalga) [ Priedas nr.1]. Anketoje tiriamas slaugytojų profesinis savarankiškumas ir vertybės.
Klausimai (1–8 klausimas) apie pasitenkinimą profesine veikla bei darbo vertybes sudaryti pagal Europos vertybių apţvalgos klausimus. Tai tarptautinis Europos mastu vykdomas tyrimas, kuris siekia nustatyti, kokios vertybės vyrauja tarp Europos šalių gyventojų
Pagal Likert 5 balų skalę respondentams reikėjo įvertinti teiginius, paţymint vieną iš penkių atsakymo variantų: „Visiškai sutinku“, „Sutinku“, „Neturiu nuomonės“, „Nesutinku“, „Visiškai nesutinku“.Klausimyno 1–8 teiginiai skirti įvertinti slaugytojo profesinį savarankiškumą, paţymint vieną iš pateiktų teiginių arba apibraukti tinkamą variantą.
9-12 klausimyno teiginiai skirti apibūdinti slaugytojo terminalines (gyvenimo tikslas) vertybes ir instrumentalines vertybes,kurios atspindi priemones tikslams pasiekti ( remiantis Rokeach vertybių apţvalga). Rokeach vertybių apţvalgą sudaro du vertybių sąrašai: galutinių (terminalinių), kurių mūsų klausimyne yra 11 ir tarpinių ( instrumentinių ), kurių klausimyne taip pat yra 11. Galutinės (terminalinės) vertybės atspindi pageidautiną galutinę egzistavimo būseną - tai tikslai, kuriuos ţmogus per savo gyvenimą norėtų pasiekti. Kita grupė – tarpinės (instrumentinės) atspindi pageidautiną elgesio būdą arba priemones tikslams pasiekti. Respondento buvo prašoma suranguoti terminalines ir instrumentalines vertybes Jam pagal svarbumą nuo 1 iki 10 (1 – visai nesvarbu; 10 – labai svarbu).
13-19 anketos klausimai skirti įvertinti socialines – demografines charakteristikas: respondentų amţių, lytį, šeiminę padėtį, išsilavinimą, darbo staţą, kokiame profilio skyriuje dirba ir kokioje pamainoje (ţr. 2 lentelėje).
2.2. Tyrimo etika
Tyrimas buvo atliekamas vadovaujantis mokslinių tyrimų etikos principais ir Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) Etikos kodeksu. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centras 2015 12 18 išdavė leidimą Nr. BEC- KS (M)-101 vykdyti tyrimą [ Priedas nr. 2]. Prieš atliekant tyrimą LSMUL KK administracija buvo informuota ir supaţindinta su vykdomo tyrimo tikslais, gauti leidimai atlikti tyrimą. Visi apklausos dalyviai pasirašė informuoto tyrimo dalyvio formą. Respondentų konfidencialumas buvo uţtikrintas, nes anketa yra anoniminė, tiriamųjų vardų, pavardţių, adresų neklausiama. Surinkti duomenys buvo panaudoti tik apibendrinti ir moksliniais tikslais. Slaugytojos turėjo teisę atsisakyti dalyvauti tyrime.
2.3. Respondentų socialinės demografinės charakteristikos
Išsamus respondentų skirtinys pagal socialines – demografines charakteristikas pateiktas 2 lentelėje. Nustatyta, kad iš 276 tyrime dalyvavusių respondentų didţioji dauguma buvo moterys (92,0 proc.), todėl nutarta neanalizuoti rezultatų lyties atţvilgiu. Maţiausiai slaugytojų buvo nuo 46 metų (22,8 proc.) amţiaus, dirbančių naktinėje pamainoje (10,1 proc.), o daugiau kaip pusė tyrime dalyvavusių slaugytojų dirbo mišrioje pamainoje (56,5 proc.). Nustatyta, kad daugiau kaip 60 proc. slaugytojų turėjo aukštąjį universitetinį išsilavinimą (2 lentelė).
2 lentelė. Respondentų skirstinys pagal socialines – demografines charakteristikas
Požymis n proc. Lytis Moterys 254 92,0 Vyrai 22 8,0 Amžius 20-35 metų 100 36,2 36-45 metų 113 40,9 46 ir daugiau metų 63 22,8
Išsilavinimas Aukštesnysis ir aukštasis neuniversitetinis Aukštasis universitetinis 106 38,4
170 61,6
Darbo stažas 10 ir daugiau metų Iki 10 metų 133 48,2
143 51,8 Šeiminė padėtis Ištekėjusi/vedęs 86 31,2 Vieniši/išsiskyrę/našliai 90 32,6 Gyvenantys su partneriu 100 36,2 Pamaina Dieninė 92 33,3 Naktinė 28 10,1 Mišri 156 56,5 Profilis Terapinis 145 52,5 Chirurginis 131 47,5 Viso: 276 100
2.4. Statistinė duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis „Microsoft Office Excel 2010“ ir „SPSS for Windows 20.0“ kompiuterinėmis programomis. Atlikus tyrimąapskaičiuotas klausimyno skalės vidinis nuoseklumas, t.y. Cronbach`s alpha koeficientas. Cronbach`s alpha koeficientas apibendrina skalės klausimų tarpusavio koreliacijas. Skalės vidinis patikimumas parodo, ar skalės klausimai tikrai matuoja tam tikrą vieną savybę. Buvo remtasi S. Hedden (2004) skalių vidinio patikimumo įvertinimo rekomendacijomis ir laikoma, kad skalė yra patikima, jei jos Cronbach`s alpha reikšmė >0,5. Mūsų atlikto tyrimo Cronbach`s alpha koeficiento reikšmė yra 0,72, todėl tyrime naudota anketa tenkino šį reikalavimą.
Aprašomoji statistika atlikta apskaičiuojant kokybiniams kintamiesiems procentus, o kiekybiniams kintamiesiems – aritmetinį vidurkį, medianą su 95 proc. pasikliautinuoju intervalu.Reikšmių sklaidai apibūdinti pateiktas standartinis nuokrypis.
Tyrime dalyvavusiems slaugytojams pateiktos anketos 1,2, 4-9 ir 12 klausimai buvo apjungti. Šie klausimai turėjo 5 galimus atsakymo variantus, kurie buvo sugrupuoti į 3 atsakymus:
„Visiškai nesutinku” + „Nesutinku”= „Nesutinku”; „Visiškai sutinku” + „Sutinku”= „Sutinku”; „Neturiu nuomonės”;
„Visiškai netenkina” + „Netenkina”=„Netenkina”; „Visiškai tenkina” + „Tenkina”=„Tenkina”;
„Neturiu nuomonės”;
„Visiškai nepakankamai”+„Nepakankamai”=„Nepakankamai”; „Visiškai pakankamai” + „Pakankamai”=„Pakankamai”; „Neturiu nuomonės”;
„Visiškai nesvarbus” + „Nesvarbus”=„ Nesvarbus”; „Visiškai svarbus” + „Svarbus”=„ Svarbus”;
„Neturiu nuomonės”;
1,2, 4-9 ir 12 klausimų atsakymų minimali reikšmė buvo 1,00, o maksimali reikšmė – 3,00. Kuo didesnis atsakymo vidurkis, tuo daugiau slaugytojų pritaria teiginiui.
3 klausimo atsakymai „Visada”+„Daţnai” buvo apjungti, o atsakymo variantas “Neturiu nuomonės” nebuvo įtrauktas į statistinius skaičiavimus. 3 klausimo atsakymo minimali reikšmė buvo 1,00, o maksimali reikšmė – 3,00. Kuo didesnis atsakymo vidurkis, tuo daugiau slaugytojų pritaria teiginiui.
10 ir 11 anketos klausimuose buvo pateiktos terminalinės (gyvenimo tikslas) ir instrumentalinės (priemonė tikslams pasiekti) vertybės, kurias slaugytojai turėjo suranguoti nuo 1 (visai nesvarbu) iki 10 (labai svarbu). Kuo didesnis terminalinei ar instrumentinei vertybei skirtas vidutinis balas, tuo ji svarbesnė slaugytojoms.
Tiriamųjų amţius (14 klausimas) buvo skiriamas į tris grupes:
20-25 m + 26-35 m= 20-35 metai;
36-45 metai;
46-55 m + 56 m ir daugiau= 46 ir daugiau metų
Tiriamųjų išsilavinimas (15 klausimas) buvo apjungtas į dvi grupes:
Aukštesnysis ir aukštasis neuniversitetinis;
Slaugytojų šeiminės padėtis (16 klausimas) buvo taip pat apjungtas į tris grupes:
Ištekėjusi/vedęs;
Vieniša/vienišas+Išsikyrusi/išsikyręs+Našlė/našlys=Vieniši/išsiskyrę/našliai;
Gyvenantys su partneriu
Slaugytojų darbo pamaina buvo suskirstyta taip pat į 3 grupes (17 klausimas):
Dieninė+Popietinė=Dieninė;
Naktinė;
Mišri.
Slaugytojų darbo staţas (18 klausimas) sugrupuotas šia tvarka:
Iki 1 m+1-5 m+6-10 m=iki 10 m;
11-15 m+16 ir daugiau = 10 ir daugiau metų.
Poţymių daţnių lentelės naudotos kokybinių poţymių skirstinių nepriklausomumui įvertinti, skaičiuojant χ² – Chi kvadrato kriterijų su laisvės laispnių skaičiumi (lls), o tikimybių palyginimui buvo naudotas z kriterijus. Dviejų nepriklausomų kintamųjų skirtumas nustatytas Mano- Vitnio U kriterijumi, o trijų nepriklausomų kintamųjų – Kruskalo Voliso testu.
Spirmeno koreliacijos koeficientas (r) naudotas kintamųjų tarpusavio sąsajoms įvertinti. Ryšių stiprumui vertinti naudotasi V. Kasiulevičiaus ir G. Denapienės rekomendacijomis:. tarp stebėtų kintamųjų nėra ryšio jei r=0. Jei 0<|r|≤ 0,3 yra labai silpnas ryšys, jei 0,3<|r|≤ 0,5 – silpnas ryšys, 0,5<|r|≤0,7 – vidutinio stiprumo ryšys, 0,7<|r|≤0,9 – stiprus ryšys, o jei 0,9<|r|≤1 – labai stiprus ryšys. Teigiamos koreliacijos koeficiento vertės rodo tiesioginį tiesinį ryšį, t.y., kad vieno poţymio reikšmėms didėjant, didėja ir kito poţymio vertė arba vieno poţymio reikšmei maţėjant, kito poţymio reikšmė taip pat maţėja. Neigiamos koreliacijos koeficiento reikšmės nurodo atvirkštinį ryšį, t.y., kad vieno poţymio reikšmėms didėjant, kito poţymio reikšmės maţėja.
Tikrinant statistines hipotezes buvo pasirinkti keli reikšmingumo lygmenys statistinėms hipotezėms tikrinti: kai p>0,05 – skirtumas statistiškai nereikšmingas, kai p<0,05 – skirtumas statistiškai reikšmingas, kai p<0,01 – skirtumas labai reikšmingas [15].
3. REZULTATAI
3.1. Slaugytojų profesinio savarankiškumo įvertinimas jų pačių požiūriu
Analizuojant slaugytojų poţiūrį į profesinį savarankiškumą nustatyta, kad didţiajai respondentų daugumai profesinis savarankiškumas siejosi su Galimybe priimti sprendimus
bendraujant su pacientais, skiriant tyrimus (vidurkis 1,67 intervale nuo 1,57 iki 1,78), Slaugytojos pačios pasirenka profesinio savarankiškumo lygį (vidurkis 1,67 intervale nuo 1,57 iki 1,77) bei Galimybė dirbti savarankiškai ir nekontroliuojamai (vidurkis 1,62 intervale nuo 1,51 iki 1,72).
Nedidelė dalis respondentų profesinį savarankiškumą susiejo su profesinio tobulėjimo uţtikrinimo galimybe (vidurkis 1,19 intervale nuo 1,13 iki 1,25) (3 lentelė).
3 lentelė. Slaugytojų nuomonėsapie profesinį savarankiškumą skirstinys
Nr. Profesinis savarankiškumas Vidurkis Mediana Stand.
nuokrypis
95 proc. PI 1.
Galimybė priimti sprendimus bendraujant su pacientais, skiriant
tyrimus
1,67 1,00 0,88 1,57-1,78
2. Slaugytojos pačios pasirenka profesinio savarankiškumo lygį 1,67 1,00 0,89 1,57-1,77 3. Galimybė dirbti savarankiškai ir
nekontroliuojamai 1,62 1,00 0,88 1,51-1,72
4. Laisvė profesinėje veikloje priimant
sprendimus 1,54 1,00 0,84 1,43-1,63
5. Turimų ţinių ir patirties pritaikymas
kasdienėje veikloje 1,34 1,00 0,71 1,25-1,43
6.
Profesinio savarankiškumo lygis keičiasi priklausomai nuo darbinės
aplinkos
1,27 1,00 0,63 1,20-1,34
7. Uţtikrina profesinį tobulėjimą 1,19 1,00 0,53 1,13-1,25
Analizuojant slaugytojų nuomonę apie profesinį savarankiškumą priklausomai nuo darbo profilio buvo rasti statistiškai reikšmingi skirtumai. Chirurginiame profilyje dirbantys slaugytojai statistiškai reikšmingai daţniau profesinį savarankiškumą siejo su turimų žinių ir patirties pritaikymu
kasdienėje veikloje (87,0 proc.), laisve profesinėje veikloje priimant sprendimus (77,1 proc.) bei galimybe dirbti savarankiškai ir nekontroliuojamai (73,3 proc.) (4 lentelė).
4 lentelė. Slaugytojų nuomonės apie profesinį savarankiškumą skirstinys priklausomai nuo profilio Nr. Teiginys Profilis χ² lls p Terapinis Chirurginis n (proc.) n (proc.) 1. Galimybė priimti sprendimus bendraujant su pacientais, skiriant tyrimus
Sutinku 82 (56,6) 85 (64,9) 9,5 2 0,01 Neturiu nuomonės 12 (8,3) 20 (15,3) Nesutinku 51 (35,2) 26 (19,8)* 2. Slaugytojos pačios pasirenka profesinio savarankiškumo lygį Sutinku 82 (56,6) 88 (67,2) 4,1 2 0,13 Neturiu nuomonės 14 (9,7) 13 (9,9) Nesutinku 49 (33,8) 30 (22,9) 3. Galimybė dirbti savarankiškai ir nekontroliuojamai Sutinku 83 (57,2) 96 (73,3)* 9,4 2 0,01 Neturiu nuomonės 12 (8,3) 11 (8,4) Nesutinku 50 (34,5) 24 (18,3)* 4.
Laisvė profesinėje veikloje priimant sprendimus Sutinku 88 (60,7) 101 (77,1)* 10,1 2 0,01 Neturiu nuomonės 19 (13,1) 6 (4,6)* Nesutinku 38 (26,2) 24 (18,3) 5.
Turimų ţinių ir patirties pritaikymas kasdienėje veikloje Sutinku 107 (73,8) 114 (87,0)* 7,6 2 0,02 Neturiu nuomonės 12 (8,3) 5 (3,8) Nesutinku 26 (17,9) 12 (9,2)* 6. Profesinio savarankiškumo lygis keičiasi priklausomai
nuo darbinės aplinkos
Sutinku 113 (77,9) 116 (88,5) 5,6 2 0,06 Neturiu nuomonės 13 (9,0) 7 (5,3) Nesutinku 19 (13,1) 8 (6,1) 7. Uţtikrina profesinį tobulėjimą Sutinku 124 (85,5) 117 (89,3) 3,1 2 0,21 Neturiu nuomonės 13 (9,0) 5 (3,8) Nesutinku 8 (5,5) 9 (6,9)
*-p<0,05 lyginant su terapiniu profiliu.
Analizavome slaugytojų pasitenkinimą turimu profesiniu savarankiškumu. Nustatyta, kad daugiau kaip pusė visų respondentų buvo patenkinti suteiktu profesiniu savarankiškumu, priimant sprendimus jų kompetencijos ribose (5 pav.).
5 pav. Respondentų nuomonės apie pasitenkinimą profesiniu savarankiškumu skirstinys
Analizuojant pasitenkinimą profesiniu savarankiškumu priklausomai nuo darbo profilio nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai. Statistiškai reikšmingai daţniau profesiniu savarankiškumo buvo patenkinti chirurginio profilio slaugytojai (5 lentelė).
5 lentelė. Respondentų nuomonės apie pasitenkinimą profesiniu savarankiškumu skirstinys priklausomai nuo profilio
Teiginys Profilis χ² lls p Terapinis Chirurginis n (proc.) n (proc.) Suteiktas profesinio savarankiškumo laipsnis Tenkina 75 (51,7) 91 (69,5)* 9,5 2 0,01 Neturiu nuomonės 20 (13,8) 9 (6,9) Netenkina 50 (34,5) 31 (23,7)*
*-p<0,05 lyginant su terapiniu profiliu.
Analizavome, ar slaugytojoms suteikiama pakankamai profesinio savarankiškumo. Nustatėme, kad daugiau kaip pusei respondentų buvo suteikiama pakankamai profesinio savarankiškumo, atliekant paskirtas funkcija (6 pav.).
60,1 %
10,6 % 29,3 %
6 pav. Respondentų nuomonės, ar slaugytojoms suteikiama pakankamai profesinio savarankiškumo, atliekant funkcijas, skirstinys
Analizuojant slaugytojų nuomonę, ar pakankamai yra suteikiama profesinio savarankiškumo, atliekant paskirtas funkcijas, priklausomai nuo darbo profilio, nustatėme statistiškai reikšmingus skirtumus. Statistiškai reikšmingai daugiau suteikiama profesinio savarankiškumo, atliekant paskirtas funkcijas chirurginio profilio slaugytojams (6 lentelė).
6 lentelė. Respondentų nuomonės, ar slaugytojoms suteikiama pakankamai profesinio savarankiškumo, atliekant funkcijas, skirstinys priklausomai nuo profilio
Teiginys Profilis χ² lls p Terapinis Chirurginis n (proc.) n (proc.) Ar slaugytojoms suteikiama pakankamai profesinio savarankiškumo Pakankamai 86 (59,3) 102 (77,9)* 13,0 2 0,002 Neturiu nuomonės 4 (2,8) 5 (3,8) Nepakankamai 55 (37,9) 24 (18,3)*
*-p<0,05 lyginant su terapiniu profiliu.
Analizuojant, kokias funkcijas daţniausiai atlieka slaugytojai, nustatyta, kad daţniausiai tyrime dalyvavę slaugytojai konsultuoja (vidurkis 2,30 intervale nuo 2,19 iki 2,41), atlieka paciento sveikatos vertinimą (vidurkis 2,21 intervale nuo 2,10 iki 2,33), priţiūri pooperacines ţaizdas (vidurkis 2,15 intervale nuo 2,04 iki 2,26), paruošia pacientą operacijai (vidurkis 2,09 intervale nuo 1,98 iki 2,20) ir maitina (vidurkis 2,09 intervale nuo 1,96 iki 2,20) (7 lentelė).
68,1 %
3,3 % 28,6 %
7 lentelė. Respondentų nuomonės apie atliekamas veiklas skirstinys
Veiklos Vidurkis Mediana Stand.
nuokrypis
95 proc. PI
1. Konsultavimas 2,30 3,00 0,93 2,19-2,41
2. Paciento sveikatos vertinimas 2,21 3,00 0,96 2,10-2,33
3. Pooperacinių ţaizdų prieţiūra 2,15 3,00 0,99 2,04-2,26
4. Paciento paruošimas operacijai 2,09 3,00 1,0 1,96-2,20
5. Paciento maitinimas 2,09 3,00 0,98 1,98-2,20
6. Paciento švarinimas 1,85 1,00 0,99 1,73-1,96
7. Sveikatinimo propagavimas 1,83 1,00 0,94 1,72-1,94
8. Slaugos priemonių uţsakymas 1,70 1,00 0,96 1,59-1,81
9. Tyrimų uţsakymas ir atlikimas 1,66 1,00 0,90 1,55-1,76
10. Sveikos gyvensenos mokymas 1,48 1,00 0,77 1,39-1,58
11. Intraveninių kateterių įvedimas ir prieţiūra 1,46 1,00 0,85 1,36-1,57
12. Slaugos plano sudarymas 1,31 1,00 0,69 1,23-1,39
13. Dokumentacijos pildymas 1,15 1,00 0,51 1,09-1,21
14. Vaistų leidimas ir girdymas 1,14 1,00 0,50 1,09-1,20
Vertinant slaugytojų atliekamas veiklas priklausomai nuo darbo profilio, nenustatyta statistiškai reikšmingo skirtumo, t.y. profilis neturi įtakos slaugytojų veiklai (p>0,05). Tiek terapinio, tiek chirurginio profilio skyriuose procentaliai daţniausiai slaugytojai pildo dokumentaciją, leidţia bei girdo vaistus, sudaro slaugos planą ir moko sveikos gyvensenos (8 lentelė).
8 lentelė. Respondentų nuomonės apie atliekamas veiklas skirstinys priklausomai nuo profilio
Nr. Veiklos Profilis χ² lls p Terapinis Chirurginis n (proc.) n (proc.) 1. Paciento sveikatos vertinimas Visada/daţnai 49 (35,5) 54 (42,5) 1,9 2 0,40 Kartais 50 (36,2) 37 (29,2) Niekada 39 (28,3) 36 (28,3) 2. Konsultavimas Visada/daţnai 46 (33,3) 44 (35,5) 1,9 2 0,38 Kartais 62 (44,9) 46 (37,1) Niekada 30 (21,8) 34 (27,4) 3. Sveikatinimo propagavimas Visada/daţnai 76 (58,0) 73 (60,3) 0,2 2 0,91 Kartais 45 (34,4) 40 (33,1) Niekada 10 (7,6) 8 (6,6) 4. Sveikos gyvensenos mokymas Visada/daţnai 101 (80,8) 91 (79,2) 0,1 2 0,94 Kartais 15 (12,0) 15 (13,0) Niekada 9 (7,2) 9 (7,8) 5. Tyrimų uţsakymas ir atlikimas Visada/daţnai 96 (72,2) 79 (64,2) 2,0 2 0,36 Kartais 28 (21,0) 35 (28,5) Niekada 9 (6,8) 9 (7,3) 6. Slaugos plano sudarymas Visada/daţnai 119 (86,9) 108 (85,7) 0,1 2 0,96 Kartais 6 (4,3) 6 (4,8) Niekada 12 (8,8) 12 (9,5)
