VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
APLINKOS IR DARBO MEDICINOS KATEDRA
Sandra Sabonaitytė
Kauno miesto ir Raseinių rajono vidurinio mokyklinio amžiaus
moksleivių mitybos įpročių tyrimas
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikata: sveikatos ekologija)
Mokslinis vadovas: dr. R. Radišauskas
TURINYS
SANTRAUKA ... 3
SUMMARY ... 5
ĮVADAS ... 7
1. TYRIMO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 9
2. LITERATŪROS APŢVALGA ... 10
2.1. Paauglystės amţiaus tarpsnio apibūdinimas ... 10
2.2. Sveikos mitybos reikšmė ţmogaus organizmui ir pilnaverčiam gyvenimui ... 11
2.3. Lietuvos gyventojų mitybos klaidos ir problemos ... 15
2.4. Lietuvos vaikų sveikatos būklė ir mitybos problemos ... 16
2.5. Tyrimai uţsienyje ... 21
3. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS ... 23
4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 25
4.1. Moksleivių socialinė aplinka ... 25
4.2. Moksleivių mitybos įpročiai ... 28
4.3. Moksleivių savijauta ... 48
4.4. Mokinių ţinios apie sveiką mitybą ... 51
4.5. Moksleivių mitybos sąsajos su socioekonominėmis gyvenimo sąlygomis ... 55
IŠVADOS ... 58
REKOMENDACIJOS ... 60
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 61
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata: sveikatos ekologija
KAUNO MIESTO IR RASEINIŲ RAJONO VIDURINIO MOKYKLINIO AMŽIAUS MOKSLEIVIŲ MITYBOS ĮPROČIŲ TYRIMAS
Sandra Sabonaitytė
Mokslinis vadovas dr. Ričardas Radišauskas
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas, 2007. - 68p.
Tikslas: ištirti ir įvertinti Lietuvos miesto ir rajono vidurinio mokyklinio amţiaus moksleivių
mitybos įpročius.
Uždaviniai: 1. Palyginti mieste ir rajone gyvenančių moksleivių mitybos ypatumus;
2. Palyginti berniukų ir mergaičių mitybos skirtumus.
3. Nustatyti ir įvertinti sąsajas tarp moksleivių mitybos įpročių ir socioekonominių gyvenimo sąlygų;
4. Ištirti ir įvertinti moksleivių ţinias apie sveiką mitybą
Metodika: Tyrimas buvo atliekamas 2007 metų sausio–vasario mėnesiais. Apklausai naudota
anoniminė anketa. Anketą sudarė 39 klausimai. Apklausoje dalyvavo 8-9 klasių
moksleiviai iš Kauno miesto ir Raseinių rajono. Iš viso buvo apklausta 329 moksleivių. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant statistinį paketą SPSS (13 versija).
Rezultatai: Tik 54,4 proc. moksleivių pusryčiauja kiekvieną rytą. Visada mokykloje pietauja tik
13,0 proc. kauniečių (Raseiniuose – 25,6 proc.). Tik pusė (51,3 proc.) Raseiniuose gyvenančių respondentų kasdien valgo vaisius, Kaune - 66,3 proc. Net trečdalis (30,2 proc.) Kauno moksleivių kokakolą ar kitus gazuotus vaisvandenius geria kasdien (Raseiniuose – 20,6 proc.), penktadalis (20,7 proc.) apklaustųjų Kauno moksleivių kasdien valgo bulvių traškučius (Raseiniuose – 10,0 proc.). Kebabus, hamburgerius ir picas taip pat daţniau valgo Kauno moksleiviai. Daugiau berniukų nei mergaičių kasdien valgo rūkytos mėsos gaminius, picas, hamburgerius bei kebabus ir geria kokakolą bei kitus gazuotus gėrimus. Tik 3,5 proc. moksleivių, kurių šeimose pajamos vienam nariui neviršija 400 Lt, picas, kebabus ar hamburgerius valgo kasdien. Tuo tarpu tarp moksleivių, kurių šeimose vienam nariui tenka 1000 ir daugiau litų per mėnesį, šis procentas gerokai didesnis (20 proc.). Daugiau moksleivių Raseiniuose nei Kaune
ţinojo, kad saldumynus valgyti kasdien nėra sveika (Raseiniuose – 88,2 proc., Kaune – 81,2 proc.), kaip ir atsakymus į kitus klausimus apie sveiką mitybą.
Išvados: Tik maţiau nei penktadalis apklaustųjų moksleivių visada valgo pietus mokykloje ir net
trečdalis vaikų niekada nepietauja mokykloje. Kaune gyvenantys moksleiviai daug rečiau valgo pietus mokykloje nei raseiniškiai. Tik maţiau nei pusė apklaustųjų moksleivių Kaune bei Raseiniuose kasdien valgo ţalias darţoves. Didesnis procentas Kauno nei Raseinių moksleivių kasdien valgo rekomenduojamus apriboti maisto produktus. Apklaustųjų mergaičių mityba yra sveikesnė nei berniukų. Kuo didesnės buvo respondentų pajamos vienam šeimos nariui, tuo didesnis procentas moksleivių vaisius ir darţoves valgė kasdien. Tačiau turtingesnių šeimų moksleiviai taip pat daţniau valgė rekomenduojamus apriboti maisto produktus. Raseinių moksleiviai daugiau ţino apie sveiką mitybą nei Kauno mokiniai.
SUMMARY
Public health: health ecology
THE RESEARCH OF NUTRITION HABITS OF MIDDLE–SCHOOL AGE STUDENTS FROM KAUNAS AND REGION OF RASEINIAI
Supervisor – dr. Ričardas Radišauskas, Department of Environmental and Occupational Medicine, Faculty of public health, Kaunas University of Medicine, - Kaunas, 2007.- 68p.
The aim of the research: to analyze and evaluate nutrition habits of Lithuanian urban and rural
middle-school age students.
Objectives: 1. To compare the nutrition habits of urban and rural schoolchildren.
2. To compare differences between the nutrition habits of boys and girls.
3. To establish and evaluate relationship between the nutrition habits of schoolchildren and socioeconomic living conditions.
4. To analyze and evaluate schoolchildren knowledge about healthy nutrition.
Methods: The research was conducted in January – February 2007. Anonymous questionnaire
was used for the survey. The questionnaire included 39 questions. Schoolchildren from grade 8th to grade 9th from Kaunas and region of Raseiniai took part in the survey. In the study 329 schoolchildrens were questioned. The statistic data analysis was carried out by using statistic package ―SPSS 13‖.
Results: Only 54.4 % of schoolchildren eat breakfast every morning. Only 13,0% of Kaunas
schoolchildren and 25,6% of Raseiniai schoolchildren always have dinner at school. Only 51,3% of respondents living in Raseiniai and 66.3% of respondents living in Kaunas eat fruit every day. Even third (30,2%) schoolchildren from Kaunas drink Coca-Cola or other sparkling drinks every day (10,0% in Raseiniai). Students from Kaunas more eat kebabs, hamburgers and pizzas also. More boys than girls eat smoked meat foods, pizzas, hamburgers, kebabs and drink Coca-Cola and other sparkling drinks every day. Only 3,5% of pupils, which family incomes are less than 400 Lt for one person, eat kebabs, hamburgers and pizzas every day. While 20% of schoolchildren, which family incomes are more than 1000 Lt for one person, eat such foods every day. More schoolchildren from Raseiniai than schoolchildren from Kaunas knew that eating sweets every day is not healthy (88,2% in Raseiniai and 81,2 % in Kaunas). Also pupils from Raseiniai knew more about healthy nutrition.
Conclusions: Only less than the fifth of respondents dine at school every day and the third of
respondents never dine at school. Students from Kaunas dine at school more rarely than those from Raseiniai. Less than a half of schoolchildren eat fresh vegetables every day. More pupils from Kaunas than those from Raseiniai eat foods recommended as ones of limited usage. The nutrition of girls is more healthy than boys one. More respondents with higher family incomes for one person eat fruit and vegetables every day. But pupils from better-off families eat foods recommended as ones of limited usage also. Schoolchildren from Raseiniai know more about healthy nutrition then those from Kaunas.
ĮVADAS
Kaip teigia Pasaulinė sveikatos organizacija, tik 10 proc. Sveikatos priklauso nuo medicininės pagalbos, o 50 proc. priklauso nuo gyvenimo būdo, 20 proc. nuo aplinkos, 20 proc. nuo to kas yra paveldima. Daugelį ligų apsprendţia rizikos veiksniai, susiję su netinkama gyvensena, kurios pagrindai formuojami jau vaikystėje. O išryškėja daţniausia paauglystėje. Atlikus rizikos veiksnių paplitimo tyrimus tarp moksleivių, nustatyta, kad beveik kas antras 10 – 14 metų vaikas jau turi bent vieną rizikos veiksnį iš keturių labiausiai paplitusių (padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, antsvoris, rūkymas, nepakankamas fizinis aktyvumas ). Dar daţniau rizikos veiksniai paplitę tarp vyresnių moksleivių [47].
Subalansuota, reguliari mityba sąlygoja harmoningą vaiko augimą, fizinį ir protinį brendimą, sugebėjimą mokytis, darbingumą. Netinkama mityba sutrikdo augimą, kaulų vystymąsi, maţina atsparumą ligoms. Nesveika mityba įtakoja ir įvairių lėtinių neinfekcinių ligų vystymąsi vyresnio amţiaus ţmonėms [17].
Vaikai labai greitai auga, didėja kaulų tankis, raumenų masė, vyksta lytinis brendimas. Paauglių dienos energijos normos pačios didţiausios, lyginant su kitomis amţiaus grupėmis. Daug laiko vaikai praleidţia mokykloje. Svarbu, ar moksleiviams yra sudarytos sąlygos pavalgyti ir koks maistas siūlomas. Vaikai nori būti savarankiški ir patys sprendţia, kokį maistą jiems pasirinkti, tačiau ne visada jų pasirinkimas būna teisingas. Taigi vaikai daţnai:
nevalgo pusryčių;
uţkandţiauja saldţiai ir riebiai – valgomi bulvių traškučiai, bandelės, šokoladas, saldainiai, ledai;
geria daug saldţių gėrimų;
mėgsta greitai pagaminamą maistą: dešreles, ţuvies pirštelius, picą ir kt.; vartoja maţai darţovių;
bando įvairias dietas, ypač merginos [27].
Dėl nesveikos mitybos moksleiviams gali trūkti ivairių maisto medţiagų. Trūkstant jodo gali sutrikti skydliaukės funkcija, sumaţeja darbingumas, mokymosi galimybės. Fluoro trūkumas sudaro sąlygas danties ėduoniui vystytis. Daţnas saldumynų naudojimas taip pat kenkia dantims.
Trūkstant geleţies vystosi anemija, kuriai būdinga – silpnumas, fizinio ir protinio pajėgumo sumaţėjimas, atsparumo infekcijoms sumaţėjimą [44].
1.
TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
TIKSLAS: ištirti ir įvertinti Lietuvos miesto ir rajono vidurinio mokyklinio amţiaus moksleivių
mitybos įpročius.
UŽDAVINIAI:
1.) Palyginti mieste ir rajone gyvenančių moksleivių mitybos ypatumus; 2.) Palyginti berniukų ir mergaičių mitybos skirtumus;
3.) Nustatyti ir įvertinti sąsajas tarp moksleivių mitybos įpročių ir socioekonominių gyvenimo sąlygų;
2.
LITERATŪROS APŽVALGA
2.1. Paauglystės amžiaus tarpsnio apibūdinimas
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacija paaugliais laikomi 10 – 19 metų asmenys, jaunimu – 15 – 24 metų asmenys.
Kiekvienoje visuomeninės raidos epochoje paauglystės laikotarpis suvokiamas skirtingai. Pastarajį šimtmetį paauglystė pradėta vertinti kaip atskiras gyvenimo etapas, per kurį asmuo turi išspręsti specifinius uţdavinius. Šiuo laikotarpiu vyksta :
fizinis brendimas
savo lytiškumo suvokimas,
intymių tarpusavio santykių uţmezgimas ir palaikymas, efektyvių asmeninio bendravimo įgūdţių ugdymas, nepriklausomybės nuo savo šeimo įgijimas,
ţinių ir įgūdţių, reikalingų ateities planams įgyvendinti, įgijimas, moralinių vertybių skalės formavimasis [40].
Paauglystės laikotarpis skirstomas i ankstyvąją (12-14) ir vėlyvąją (16-18) paauglystę. Šis laikotarpis pasiţymi fiziologine, psichine ir socialine raida. Ankstyvajame paauglystės etape ryškus kūno augimo pagreitėjimas, prilygstantis pirmiesiems gyvenimo metams, kognityvinių galimybių padidėjimas. Paauglys pradeda suvokti save kaip lytį, atsiranda priklausomumo, kitokio nei prieraišumas šeimai, poreikis, nepriklausomybės siekimas skatina įsijungti į bendraamţių grupes.
Ankstyvuoju etapu paaugliams būdinga turėti tos pačios lyties draugus, priklausyti bendraamţių grupei. Svarbu yra tiesiog būti kartu, nesvarbu, ką veikti. Tokiose grupėse paauglys intuityviai siekia savo idėjų ir svajonių realizacijos. Noras būti suaugusiu skatina suaugusiųjų elgesio pamėgdţiojimą. Vėlyvojoje paauglysteje ryškūs kognityvinio mąstymo pokyčiai. Pagal Pulkkinen‗ą, socialiniai lūkesčiai formuoja suaugusiojo elgesį – t.y. pasiekti emocinę ir ekonominę nepriklausomybę, įgyti įgūdţius, kurie reikalingi pasirinkti darbui, specialybei ar santuokai. Paauglių draugystės daug stabilesnės. Draugų grupelės jau neapsiriboja savo lytimi ir tik buvimu. Vis labiau išryškėja bendraminčių, su kuriais galima kaţkuo uţsiimti ar kaţką
nuveikti, svarba. Didėja susidomejimas priešingos lyties atstovais. Tęsiantis brandos procesui, iškyla savivertės ir integracijos i visuomenę reikšmingumas [38].
2.2. Sveikos mitybos reikšmė žmogaus organizmui ir pilnaverčiam gyvenimui
Ţmogaus elgsena ir gyvensena sudaro darnią visumą, priklausančią nuo biologinių, socialinių ir kultūrinių veiksnių bei galinčią turėti tiek teigiamos, tiek neigiamos įtakos sveikatai.
Galima skirti tris elgsenos kategorijas:
o sveikatą stiprinanti elgsena, kai sąmoningai elgiamasi taip, kad sveikata stiprėtų, arba tikimasi, kad taip elgiantis ji sustiprės.
o sveikatą palaikanti elgsena, susijusi su įvairiomis ligų profilaktikos priemonėmis, pvz., vitaminų vartojimas namuose.
o sveikatą žalojanti arba rizikinga elgsena, susijusi su tradiciniais ligų rizikos veiksniais (rūkymas, neracionali mityba) [18].
Vienas pagrindinių sveikatą saugančių gyvensenos veiksnių bei ligų profilaktikos elementų yra sveika mityba. Daugelis Europos valstybių, tarp jų ir Lietuva, rengia nacionalines maisto saugos, kokybės ir gyventojų mitybos gerinimo strategijas, kuriose prioritetas teikiamas ţmonių sveikatai. Mokslo ţiniomis pagristas visuomenės sveikos mitybos mokymas – svarbi šios strategijos įgyvendinimo priemonė [28]. Daugelis tyrėjų vertindami mitybą vadovaujasi PSO rekomendacijomis. Pagal jas reikia: 1.) valgyti įvairų maistą; 2.) valgyti daugiau darţovių ir vaisių; 3.) valgyti liesesnius mėsos ir pieno produktus; 4.) valgyti maţiau sūraus, saldaus ir kofeino turinčio maisto [15].
Pagrindiniai sveikos mitybos principai yra:
Nuosaikumas. Tai pagrindinis sveikos mitybos principas. Jis labai elementarus, tačiau
daugeliui sunkiai įgyvendinamas. Svarbu ţinoti, kad net ir būtina maisto medţiaga, jeigu jos vartojama per daug, gali turėti neigiamą poveikį sveikatai;
Įvairumas. Su maistu būtina gauti apie 40 maisto medţiagų. Nė vienas maisto produktas
neturi absoliučiai visų maisto medţiagų. Jos gaunamos valgant įvairų maistą. Vartojant ir augalinius, ir gyvulinius maisto produktus, bus patenkinami organizmo poreikiams šioms medţiagoms ;
Subalansuotumas. Tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių
medţiagų santykis. Maisto medţiagų poreikis priklauso nuo ţmogaus amţiaus, lyties, atliekamo darbo sunkumas [22].
Racionali mityba yra tokia, kuri savo kiekybe, kokybe, rėţimu visiškai atitinka moksleivio amţių, lytį ir veiklą. Racionali mityba yra sveikatos pagrindas. Ji turi įtakos fiziniam ir protiniam ţmogaus vystymuisi, darbingumui, gyvenimo trukmei. Iš įvairių maistą sudarančių medţiagų organizme gaminasi ir biologiškai aktyvios medţiagos, kurios turi didelę reikšmę ţmogaus organizmo funkcijoms. Tinkamai parinkus racioną, šių medţiagų – vitaminų ir mikroelementų – organizmas gauna su maistu pakankamai. Racionali mityba yra tokia, kai ţmogus gauna visų jam reikalingų medţiagų ir tokiais kiekiais, kokie geriausiai pasisavinami. Dėl neracionalios mitybos, trūkstant kai kurių maisto medţiagų, pavyzdţiui, baltymų ar aminorūgščių, riebalų, angliavandenių, vitaminų, sumaţėja organizmo apsauginės savybės, ţmogaus atsparumas ir greičiau susergama. Kuo labiau maisto racionas atitiks organizmo poreikius, tuo ţmogus bus atsparesnis nepalankiems aplinkos veiksniams [21]. Maitintis taisyklingai ir sveikai – tai nereiškia save apriboti ar skriausti. Sveikas maistas yra kur kas skanesnis uţ nesveiką ir riebų [29].
Vaikų mityba turi būti įvairi, praturtinta reikalingomis mineralinėmis medţiagomis bei vitaminais. Svarbu laikytis mitybos rėţimo, jį paţeidus gali susilpnėti maitinimosi refleksas, sutrikti virškinimas [44]. Vaikai turi valgyti 4 kartus per dieną. Paros maisto raciono kaloringumą galima paskirstyti taip: pusryčiams – 25 proc., pietums – 35 proc., priešpiečiams arba pavakariams – 20 proc., vakarienei – 20 proc. [21].
Sveikos mitybos rekomendacijas ypač gerai atspindi sveikos mitybos piramidė. Piramidės pagrindą sudaro maisto produktai, kurių rekomenduojama valgyti daugiausiai - duona, grūdai, bulvės ir jų produktai. Tai piramidės bazinė grupė. Iš piramidės bazinės grupės rekomenduojama valgyti 5-11 porcijų per dieną. Virš bazinės grupės viename lygyje pateikiamos dvi produktų grupės - darţovių grupė - rekomenduojama 3-5 porcijos per dieną ir vaisių grupė - rekomenduojama 2-4 porcijos per dieną. Virš šių dviejų grupių pateikiamos dar dvi produktų grupės - pienas, sūris, jogurtas - 2-3 porcijos per dieną ir mėsa, paukštiena, ţuvis, ankštiniai, kiaušiniai, riešutai - rekomenduojama taip pat 2-3 porcijos per dieną. Piramidės viršūnėje pateikiama produktų grupė, kuri turėtų sudaryti maţiausią maisto raciono dalį: riebalai, aliejai -
juos rekomenduojama vartoti saikingai, cukrus, saldainiai, saldinti gėrimai - šiuos produktus vartoti retai [6].
Pilnavertė mityba lemia fizinį ir protinį vystymąsi, darbingumą bei ilgaamţiškumą. Kuo įvairesnį maistą valgys ţmogus, tuo labiau bus patenkinami organizmo būtinų maistinių medţiagų poreikiai. Jeigu maistinių medţiagų trūksta arba jų per daug, pakeičiami jų tarpusavio santykiai organizme, pakinta ir normali medţiagų apykaita. Dėl to iš pradţių atsiranda organizmo funkcijų sutrikimų, vėliau vystosi maistinių medţiagų trūkumo arba pertekliaus sukeliama patologija [34].
Pusryčiai lemia, ar likusią dienos dalį ţmogus bus darbingas ir jausis gerai, nes ryto valgis svarbiausias. Daţnai pusryčių nevalgoma manant, kad taip pavyks nepriaugti svorio. Tačiau taip pasiekiamas priešingas efektas. Nepavalgius rytą, vakare atsigriebiama dvigubai. Vengiantys pusryčių daţnai daugiau valgo dieną. Nustatyta, kad vaikai, kurie nevalgo pusryčių, sunkiau mokosi, gauna maţiau geleţies ir yra linkę turėti antsvorį.
Racionaliausias toks rėţimas, kai per pusryčius ir pietus ţmogus gauna daugiau nei du trečdalius paros raciono kalorijų, o vakarienei maţiau nei trečdalį. Maitinimosi laikas gali būti įvairus, tačiau rekomenduojama, kad tarp pusryčių, pietų ir vakarienės praeitų 5-6 valandos. Vakarieniauti reikia maţdaug prieš dvi valandas iki nakties miego [35].
Daugelio šiuolaikinių ţmonių problema – nesaikingas maitinimasis. Antsvoris ir nutukimas labiau paplitę turtingose, urbanizuotose šalyse. Tie, kas nesaikingai maitinasi, daţniausiai yra ir nepakankamai fiziškai aktyvus. Nutukimas kenkia sveikatai keleriopai: jis apsunkina judėjimą, didėja ir aterosklerozės, išeminės širdies ligos, piktybinių navikų pavojus [18]. Nutukusiems moksleiviams skauda galvą, padidėja prakaitavimas, atsiranda greitas nuovargis, dirglumas. Jiems sumaţėja raumenų tonusas, sumaţėja imunitetas. Dėl to moksleiviai daţniau serga. Tokie moksleiviai daţnai būna neaktyvūs, nejudrūs, mėgsta vienatvę [4].
Mityba – tai svarbi mokinio dienos reţimo dalis. Mitybos reţimas – valgymu tuo pačiu laiku skaičius per dieną, maisto paskirstymas kiekvienam valgymui (pusryčiams, pietums, pavakariams, vakarienei ir t.t.). Valgant visuomet tuo pačiu metu susidaro refleksas t.y. artėjant įprastam valgymo metui pradeda skirtis virškinimo sultys, kuriose yra daug fermentų, skaidančių baltymus, riebalus, angliavandenius ir kitus maisto komponentus. Valgant kasdien skirtingu laiku gali sutrikti virškinimo sistemos veikla. Tokie ţmonės daţniau serga įvairiomis ligomis. Taigi mitybos ritmas yra būtina racionalios mitybos dalis [37].
Sveikam suaugusiam ţmogui rekomenduojama valgyti 3-4 kartus per dieną, vaikams ir paaugliams 5 – 6 kartus nedidelėmis porcijomis: pusryčius, priešpiečius ar pavakarius, pietus ir vakarienę, be to reikia nepamiršti atsiţvelgti ir į individualų fizinį aktyvumą. Pagal tai keičiasi maisto davinio energetinė vertė [19]. Tačiau daţnai valgyti irgi nepatartina. Valgant 6 – 7 kartus per dieną ţmonių virškinimo sistema beveik visą laiką įtempta, todėl gali sutrikti jos veikla. Kad virškinimo sistema nebūtų per daug apkraunama, reikia valgyti ne daţniau kaip kas 4 val. Kiekvieno asmens mitybos rėţimas gali būti labai skirtingas. Vieni per pusryčius valgo daug, kiti maţai arba visai nevalgo, vieni pietauja anksti, kiti vėlai ir t. t. Todėl tvarkant asmens mitybos rėţimą, reikia atsiţvelgti i darbo sąlygas, amţių bei organizmo fiziologines ypatybes [2].
Daţnai iš maţens išsiugdome daug blogų įpročių, kurių vėliau sunku atsikratyti. Nereguliari mityba labai kenkia sveikatai. Todėl ţmogus fiziškai ir protiškai nusilpsta, pervargsta, jam skauda galvą, sutrinka virškinimas. Be to kelias valandas badavę, sukišame į skrandį maisto daugiau nei įprastai, tuo sunkindami jo darbą. Jau seniai įrodyta, kad pusryčiai turi būti sotūs, pietūs – vidury dienos, karšti, bet maţiau sotūs, vakarienė lengva, net skurdi ir valgoma dvi, tris valandas prieš miegą [36]. Nereguliarus valgymas kartą ar du kartus per parą kenkia sveikatai. Tyrimais nustatyta, kad valgantys vieną ar du kartus per dieną daţniau serga skrandţio ligomis, virškinimo sutrikimais, negu valgantys reguliariai tris arba keturis kartus per dieną. Rekomenduojama valgyti tris ar keturis kartus per dieną: pusryčiai, priešpiečiai (ar pavakariai), pietūs, vakarienė. Kiekvieno valgymo metu išsiskiria seilės, skrandţio sultys, tulţies, kasos sultys. Virškinime labai svarbios sąlyginės-refleksinės reakcijos, seilių išsiskyrimas, įprotis valgyti tuo pačiu laiku [35].
Tiek vaikui, tiek suaugusiajam svarbu, kad organizmas nuolat gautų pakankamą maisto medţiagų kiekį, nes tada ţmogus geriau susidoroja su savo pareigomis darbe ir namuose [25].
Manoma, kad vaikų ir paauglių vystymosi akceleracija iš dalies taip pat priklauso nuo pakankamos ir geros mitybos. Tyrimai rodo, kad, stokojant maisto racione baltymų, vitaminų, mineralinių medţiagų, lėčiau auga kaulai, pakinta kaulinio audinio struktūra ir sudėtis. Jau XIXa., remiantis empiriniais stebėjimais, buvo nustatyta, kad, blogai maitinantis, vaikų fizinis vystymasis atsilieka, o suaugusio organizmo esti blogesni fiziniai rodikliai ( ūgis, kūno svoris, krūtinės ląstos apimtis, raumenų jėga ir kt. ) [5].
2.3. Lietuvos gyventojų mitybos klaidos ir problemos
Per pastaruosius 60metų pakito Lietuvos gyventojų mityba. Šie pokyčiai neabejotinai daro įtaką tam tikros lėtinės neinfekcinės patologijos gausėjimui. Pereinant į rinkos ekonomiką, labai padidėjo maisto produktų kainos, anksčiau buvę pigūs, biologiškai vertingi maisto produktai šiuo metu tampa sunkiai prieinami labiausiai socialiai paţeidţiamoms gyventojų grupėms. Keičiasi ne tik vartojamų maisto produktų asortimentas, bet ir jų kiekis bei kokybė. Gyventojai pradėjo vartoti pigesnius, biologiškai maţiau vertingus ir labiau uţterštus maisto produktus. Kai kurie medicininiai šio reiškinio padariniai aiškūs jau dabar – gausėja infekcinių maisto kilmės ligų, o kai kurie paaiškės tik po metų kitų, tačiau ir visuomenei, ir valstybei jie gali būti labai skausmingi, todėl laiku atpaţinti ir prognozuoti gyventojų mitybos pokyčius yra tiesiog būtina [34].
Dėl blogos Lietuvos gyventojų sveikatos bene labiausiai kaltos susiklosčiusios netaisyklingos mitybos tradicijos. Būtent netaisyklinga mityba, plintanti hipodinamija ir ţalingi įpročiai yra pagrindiniai rizikos faktoriai, sąlygojantys aukštą mūsų šalies gyventojų sergamumą ir mirtingumą. Atlikus Lietuvos gyventojų mitybos tyrimus nustatyta, kad :
▪ per daug valgoma riebių gyvulinių produktų, todėl su maistu gaunamas per didelis riebalų, cholesterolio kiekis;
▪ per retai ir per maţai vartojama vaisių, darţovių, rupaus malimo grūdinių produktų, todėl trūksta maistinių skaidulų, vitamino C, karotino;
▪ per daug naudojama druskos, cukraus;
▪ vienu metu vartojami tarpusavyje nederantys produktai; ▪ nereguliarus maitinimosi reţimas;
▪ naudojama daug ekologiškai uţterštų produktų;
▪ per didelė maisto energijos vertė, skatinanti nutukimą [9].
Respublikinio mitybos centro atlikto suaugusių Lietuvos ţmonių gyvensenos ir faktiškos mitybos tyrimo duomenimis, 1998 metais Lietuvos gyventojų maisto racione riebalai sudarė 44 proc. paros maisto davinio energinės vertės, rekomenduojama tik 28 proc., Kauno apskrityje šis rodiklis — 43 proc. Angliavandenių šalies gyventojai suvartojo 41 proc. (rekomenduojama 62 proc.), Kauno apskrities gyventojai — 42 proc. Per daug vartojama baltymų: šalies ir Kauno apskrities gyventojai — po 14 proc. paros maisto davinio energinės vertės (rekomenduojama
10 proc.), suvartota 14 proc. Lietuvos gyventojai valgė per maţai vaisių ir darţovių. Kasdien švieţias darţoves, išskyrus bulves, valgė 70 proc. apklaustųjų (Kauno apskrityje — 74 proc.). Apskaičiavus kūno masės indeksą (KMI) nustatyta, kad 37 proc. apklaustų ţmonių Lietuvoje turi antsvorį, o 15 proc. yra nutukę (Kauno apskrityje atitinkamai — 37 ir 17 proc.) [17].
1994 – 2002 metais buvo atliekamas tyrimas, kurio tikslas buvo įvertinti mitybos ipročių ir išsimokslinimo ryšį tarp suaugusių Lietuvos gyventojų. Aukštojo išsimokslinimo ţmonių mityba buvo sveikesnė palyginti su ţmonėmis, kurie turėjo tik nebaigtą vidurinį išsimokslinimą. Ţmonės, turintys aukštąji išsimokslinimą, daţniau valgė švieţias darţoves ir vaisius, maistui gaminti vartojo aliejų, valgė ţuvį, rečiau gėrė natūralų kaimišką pieną. Moterys rečiau valgė mėsą palyginti su moterimis, turinčiomis nebaigtą vidurinį išsimokslinimą. Tačiau aukštojo išsimokslinimo ţmonės daţniau sumuštiniams vartojo sviestą. 1994–2002 m. mitybos pokyčių įvyko visose išsimokslinimo grupėse, tačiau mitybos skirtumai tarp išsimokslinimo grupių išliko [12].
2.4. Lietuvos vaikų sveikatos būklė ir mitybos problemos
Analizuojant moksleivių sveikatą nustatyta, kad kasmet didėja vaikų sergamumas ir ligotumas. Vaikų ligų struktūroje, kaip ir ankstesniais metais, vyrauja kvėpavimo sistemos ligos (34 proc.), virškinimo ligos (13 proc.), traumos ir apsinuodijimai (10 proc.). Be to maţėja I sveikatos grupės vaikų, t.y. gerai pagal savo amţių fiziškai ir psichiškai išsivysčiusių, atsparių įvairioms ligoms ir metų bėgyje nesergančių arba segančių maţiau nei 4 kartus. Tokių vaikų per dešimtmetį sumaţėjo nuo 56,8 proc. 1992 metais iki 42,4 proc. 2002 metais . Tuo pačiu didėja II sveikatos grupės vaikų, atitinkamai nuo 36,8 proc. 1992 metais iki 49,2 proc. – 2002 metais. Tai taip pat yra sveiki vaikai, tačiau turintys tam tikrų funkcinių ir morfologinių sutrikimų, yra maţiau atsparūs ligoms, per vienerius metus sergantys 4 ir daugiau kartų Ši grupė vadinama rizikos grupe, nes veikiant aplinkos neigiamiems veiksniams, galimi rimti sveikatos sutrikimai. Daugėja III sveikatos grupės vaikų, sergančių lėtinėmis ligomis ar turinčių įgimtą patalogiją, tačiau esančių kompensacijos būklėje. Jų per pastarąjį dešimtmetį išaugo nuo 6,1 proc. iki 7,5 proc. IV sveikatos grupės vaikaisudaro apie 0,7 proc. tai ligoniai subkompensacijos būklėje. V sveikatos grupės vaikai – ligoniai, esantys dekompensacijos būklėje, vaikų įstaigų lankyti jau negali [47].
Kasmet daugėja vaikų, turinčių regos, laikysenos sutrikimų bei stuburo iškrypimų: jei 1992 metais 1000 patikrintų moksleivių buvo išaiškinta 105 regos sutrikimai, tai 2002 metais jau 174,6. Laikysenos sutrikimų atitinkamai padidėjo nuo 44,5 iki 107,1, o stuburo iškrypimų nuo 12,8 iki 31,2 – 1000 patikrintų moksleivių. Nemaţai išaiškinama moksleivių, sergančių įvairiomis virškinimo organų ligomisJjų taip pat, per minimą laikotarpį, išaugo nuo 26,6 iki 35,5 – 1000 patikrintų vaikų [47].
Moksleivių mitybos įpročiai priklauso nuo aplinkos, kurioje jie gyvena, nuo to, kaip maitinasi šeimoje, kokios yra galimybės maitintis mokykloje, ar pačiam rinktis maistą. Neretai apie moksleivių maitinimosi elgseną sprendţiama iš to, ar jie reguliariai maitinasi, pusryčiauja, mėgsta patys uţkandţiauti bet kuriuo dienos metu ar ne. Nepageidautina maitinimosi elgsena siejama ir su maisto produktų pasirinkimu bei kitomis elgsenos problemomis. Nustatyta, kad vaikai, kurie valgo reguliariai, daţniau pasirenka sveiką maistą, moka vertinti maisto produktus pagal riebalų ir energijos kiekį juose, nei tie, kurie nepusryčiauja, ar mėgsta uţkandţiauti [8].
Respublikinis mitybos centras 1994 – 1996 m. anketinės apklausos būdu atliko Lietuvos mokyklinio amţiaus vaikų faktinės mitybos tyrimus. Iš viso apklausta 2000 mokyklinio amţiaus vaikų. Tiek miestų, tiek rajonų 11 – 17 metų amţiaus moksleivių dienos maisto davinio energetinė vertė atitinka normos reikalavimus, tačiau ji pasiekiama menkaverčiais produktais. Abiejų tiriamųjų grupių maisto racionas nesubalansuotas. Jame nepakanka pagrindinių būtinų maisto medţiagų; vitaminų, baltymų, amino rūgščių, mineralinių medţiagų [42].
Kauno medicinos universiteto Lietuvos moksleivių gyvensenos tyrimo duomenimis, daugumos moksleivių mityba yra nesubalansuota. Vaikai per retai valgo ţalias darţoves: vieną ar keletą kartų per dieną — tik 31 proc.apklaustųjų. Vaisiai labiau mėgstami, 62 proc. moksleivių vaisiais gardţiavosi nors vieną kartą per dieną. Saldţius gaivinančius gėrimus kasdien arba keletą kartų per dieną gėrė 29 proc., saldumynus kasdien arba keletą kartų per dieną valgė — 44 proc. apklaustųjų [45].
Kituose Kauno medicinos universiteto tyrimuose buvo nustatyta, jog moksleiviai maitinasi nereguliariai — 11–17 proc. apklaustųjų pusryčius valgo ne kasdieną, 37–51 proc. mokykloje visai nevalgo ir net neuţkandţiauja [45].
2003 m.Vilniaus visuomenės sveikatos centras 11- oje Vilniaus miesto mokyklų atliko moksleivių faktinės mitybos tyrimą. Analizuojant moksleivių paros raciono energinę vertę, nustatyta, kad baltymai teikia 12,5% , riebalai - 41,23% , angliavandeniai – 46,3% paros raciono
energinės vertės, kai rekomenduojama, kad baltymai sudarytų 12-15%, riebalai - ne daugiau kaip 30-35%, o angliavandeniai ne maţiau kaip 55% paros raciono energinės vertės. Taigi moksleiviai gauna per daug riebalų ir per maţai angliavandenių: jų mityba nėra subalansuota ir tinkama. Tiriant moksleivių mitybos įpročius nustatyta, kad moksleivių maitinimosi reţimas nėra pastovus: 72,4 % moksleivių kasdien valgo ne tuo pačiu metu. 1 – 2 kartus per dieną valgo 4% remtinų ir 8,3% neremtinų moksleivių. Daţniau, 3 – 4 kartus per dieną valgo 84,4% remtinų moksleivių ir 86,4% nepriklausančių šiai grupei, bet skirtumas nėra statistiškai patikimas. 16% moksleivių nevalgo pusryčių [43].
To pačio Vilniaus visuomenės sveikatos tyrimo metu nustatyta, kad daugumoje mokyklų valgiaraščiuose nurodyti porcijų dydţai ir jų energinė vertė yra per maţi.
Rekomenduojama vaikams pietų metu gauti 35 – 40 % per parą reikalingo energijos kiekio. Nustatytas pietų kaloringumas šešiose mokyklose ( 33%) nesiekė 7 – 10 metų amţiaus vaikams rekomenduojamo 710 – 812 kcal kiekio. Keturiose mokyklose (22% ) pietūs tenkino tik 7 – 10 metų amţiaus vaikų ir 11 – 14 metų mergaičių pietų energijos poreikį. Septyniose mokyklose (39% ) pietūs sudarė vaikų iki 14 metų amţiaus energijos poreikį. Vienoje mokykloje pakankamą energijos kiekį pietų metu gavo 15 – 18 metų mergaitės, ir nei vienoje mokykloje vyresnių nei 15-kos metų berniukų pietų davinys nesiekė rekomenduojamo 35 – 40% kiekio [43].
2002 metais Kauno visuomenės sveikatos centro atlikti tyrimai parodė, jog moksleiviams trūksta ţinių apie sveiką mitybą. Dauguma apklaustų moksleivių (76 proc.) teigė, jog apie sveiką mitybą tik „šiek tiek ţino―, 21 proc. manė, jog saldumynus kasdien valgyti yra sveika ir tik 76 proc. pritarė, jog būtina valgyti įvairių grūdų košes, kruopas, duoną. 73 proc. apklaustųjų ţinojo, kad reikia valgyti įvairų maistą. Daugiau nei penktadalis moksleivių galvojo, kad prieš valgį rankas plauti nebūtina, o 20 proc. manė, kad švara ir tvarka virtuvėje nesvarbi sveikatai. 87 proc. apklaustų teigė, kad mokykloje yra svarbu mokytis sveikai maitintis. Daugiausiai informacijos apie mitybą moksleiviai gavo šeimose — 63 proc. ir mokyklose — 52 proc. Nemaţai ţinių teikia ţiniasklaida. Iš laikraščių, ţurnalų apie sveiką mitybą suţinojo 38 proc., iš televizijos laidų — 36 proc., iš reklamos — 10 proc. Į klausimą, kokia forma patogiausia mokytis sveikos gyvensenos, moksleiviai atsakė: sveikos gyvensenos pamokose — 50 proc., darbų pamokose — 28 proc., per televizijos laidas — 18 proc. ir iš specialiai parengtos literatūros — 15 proc. [20].
Daugiau nei prieš dvidešimt metų (1983 – 1984 m.) Europos šalių mokyklose pradėtas vykdyti Pasaulinės sveikatos organizacijos koordinuojamas tarptautinis moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimas. Kas ketveri metai tuo pačiu metu pagal vieningą metodiką atliekama reprezentatyvių 11, 13 ir 15 metų moksleivių grupių apklausa. Lietuvoje tokia apklausa pirmą kartą atlikta 1994 m. (apklausti 5428 moksleiviai), antrą kartą – 1998 m. (apklausta 4513 moksleivių) ir trečią kartą – 2002 m. (apklausti 5645 moksleiviai). Pirmajame tyrime dalyvavo 24, antrajame – 30, o trečiajame – 36 pasaulio šalys. 2002 m. duomenys rodo, kad moksleivių mityba nesubalansuota – 2 - 4 kartus per savaitę ir rečiau vaisius vartoja 65 proc., švieţias darţoves - 51 proc. Nemaţai moksleivių per daţnai valgo saldumynus, geria saldţius gėrimus (kasdien saldainius valgo 19 proc.; pyragaičius, tortą – 6 proc.; geria kolą – 10 proc. moksleivių). Moksleivių ţinios apie įvairių maisto produktų (riebalų, sviesto, aliejaus, cukraus ir kt.) mitybinę vertę nepakankamos; apie 12 proc. moksleivių kasdien nevalgo pusryčių, 23 proc. moksleivių visai nevalgo ir neuţkandţiauja mokykloje [45].
Mitybos rėţimo nesilaikymas gali būti sąlygotas ir didţiulio moksleivių uţimtumo. Dailidienės N. atliktas tyrimas keliose Lietuvos mokyklose parodė, kad iš apklaustų 1401 mokinių, 50 proc. nurodė, kad kartais nespėja papusryčiauti ar papietauti, 7,6 proc. beveik nespėja bei 36,6 proc. mergaičių ir 51,1 proc. berniukų visada turi laiko pavalgyti. Apie 14 proc. moksleivių valgo tik 1 – 2 kartus dienoje, tai labiausiai būdinga gimnazistams [39].
Moksleivių, kurie nepusryčiauja ar nevalgo priešpiečių mokykloje, darbingumas būna maţesnis, jie greičiau pavargsta, sunkiau sukaupia dėmesį. Mirinavičienė E. apklausė 185 V-XII klasių Ukmergės miesto bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų moksleivius. Anketų analizė parodė, kad tik 24,4 proc. moksleivių valgo visada tuo pačiu laiku. Tarp pagrindinių valgymų uţkandţiauja 86 proc. moksleivių. 7,5 proc. moksleivių nevalgo pusryčių namuose. 11,4 proc. vyresniųjų klasių moksleivių nevalgo pusryčių. Šie duomenys rodo, kad dalis moksleivių maitinasi nereguliariai, ju maisto medţiagų pasisavinimą sunkina daţnas uţkandţiavimas, formuojasi netinkami maitinimosi įgūdţiai. Net 16,7 proc. moksleivių pietums namuose valgo sumuštinius ir šaltus uţkandţius, 71 proc. valgo karštus patiekalus. Matome, kad ir šeimose nepakankamai rūpinamasi racionalia mityba. Priešpiečius mokykloje valgo maţiau kaip pusę moksleivių. Priešpiečiams mokykloje 56,7 proc. renkasi bandelę ir arbatą ar sultis, tik 21 proc. moksleivių valgo karštus patiekalus [26].
2004/2005 mokslo metais buvo atliktas tyrimas kurio tikslas – ivertinti Lietuvos vyresniųjų klasių moksleivių mitybos įpročius atsiţvelgiant i lytį, mokymosi pakopą (amţių) ir gyvenamąją vietą. Anketavimo būdu apklausta 5308 devintos ir vienuoliktos klasės moksleiviai iš atsitiktiniu būdu atrinktų 82 bendrojo lavinimo mokyklų bei gimnazijų, esančių 19 šalies savivaldybių. Nustatyti Lietuvos moksleivių mitybos ipročių rodikliai, kurie gali būti panaudoti vertinant moksleivių mitybos organizavimo mokyklose reformų efektyvumą. Palyginti su berniukais, mergaičių sveikesnė mityba: jos linkusios daţniau valgyti vaisių, ţalių darţovių, maţiau – traškučių, keptų bulvių, gerti kokakolos ar kitų saldţiujų gėrimų, vartoti alkoholinių gerimų, tačiau jos daţniau valgo saldainių ir šokolado. Vyresni (11 klasės) moksleiviai rečiau nei jaunesni (9 klasės) moksleiviai yra linkę valgyti vaisių, ţalių darţovių ir pieno produktų; jie taip pat rečiau valgo ir saldumynų, traškučių, keptų bulvių, geria kokakolos ir kitų saldţiujų gėrimų. Kaimo mokyklų moksleiviai, palyginti su miesto mokyklų moksleiviais, rečiau valgo vaisių ir ţalių darţovių, vartoja pieno produktų; jie taip pat rečiau valgo ir saldumynų, geria alkoholinių gėrimų [46].
1998 m atliktas studentų medikų mitybos tyrimas. Anoniminės anketinės apklausos būdu apklausta 75% visų VU Medicinos fakultete besimokančių studentų. Tyrimo rezultatai parodė, kad baltymų kiekis studentų paros maisto davinyje šiek tiek viršija rekomenduojamą, riebalų vartojama per daug, o angliavandenių trūksta. Pagrindinės maistinės medţiagos - baltymai, riebalai, angliavandeniai – nesubalansuotos studentų mityboje. Jaunesniujų kursų studentų vidutinė paros maisto davinio energinė vertė maţesnė uţ rekomenduojamą, vyresniųjų – didesnė [33].
2003 metų rudenį aštuoniuose Kauno bendrojo lavinimo mokyklose buvo atliktas mitybos įpročių tyrimas. Tyrimo metu nustatyta, kad dalis moksleivių maitinosi nereguliariai , tik pusė jų kasdien valgydavo pusryčius, trečdalis kramsnojo bet kuriuo dienos metu, daugelis mėgo stipriai saldinti arbatą. Rekomenduojamus kaip sveikos mitybos produktus valgė panašiai tiek pat moksleivių, kaip ir rekomenduojamus apriboti kaip nesveikos mitybos produktus. Rekomenduojamo ir rekomenduojamo apriboti maisto valgymo daţnis nepriklausė nuo moksleivių šeimos turtingumo, sveikatos ir kūno svorio vertinimo bei sportavimui ne pamokų metu skiriamo laiko. Tarp nevalgančių pusryčių buvo daugiau mergaičių (p < 0,05). Tik pusė moksleivių kasdien valgydavo vaisių, trečdalis kasdien valgė juodos duonos ir gėrė lieso arba natūralaus pieno, kas ketvirtas apklaustas valgė kasdien ţalių darţovių ir kiaušinių. Taip nurodė
vienodas skaičius berniukų ir mergaičių. Kasdien pusė moksleivių valgė saldumynų ir šokolado, rūkytos dešros ir mėsos. Kas ketvirtas kasdien gėrė kavos, saldţių putojančių gėrimų, kasdien valgė keptų bulvių [13]. Palyginus su 1998 metais atliktu tyrimu tarp Šiaulių moksleivių, nustatyta, kad šiauliečiai maitinasi šiek tiek sveikiau: čia kasdien vaisius valgė – 67,8 proc., ţalias darţoves – 45,2 proc. vaikų [14].
2.5. Tyrimai užsienyje
2002 m. Sakamaki R., Toyama K. ir kiti Kinijoje atliko tyrimą, kurio metu buvo apklausti 540 moksleivių. Klausimai buvo pateikti apie valgymo įpročius bei sveikos mitybos ţinias. Apibendrinus duomenis paaiškėjo, kad dauguma jaunimo valgo reguliariai (83,6 proc.). 66,8 proc. merginių ir 82,3 proc. vaikinų teigė, kad pusryčius valgo kiekvieną rytą. Įprotis uţkandţiauti buvo aukštesnis merginų tarpe (31,1 proc.) negu vaikinų (11,5 proc.). Merginos daţniau valgo vaisius, darţoves nei vaikinai. Tačiau dauguma jaunimo nelabai kreipia demesį į patiekalų sudėtį, tai daro tik 7 proc. [31].
Schneider D. Australijoje atliko tyrimą. Jo metu buvo apklausti 699 mokiniai. Rezultatai parodė, kad 12 proc. mokinių nevalgo pusryčių. Mergaitės daţniau praleidţia pusryčius nei berniukai. Vienas mergaites netenkino esamas jų svoris, todėl jos nepusryčiauja, o kitos paprasčiausiai nespėja pavalgyti [32].
Lenkijos mitybos institutas atliko tyrimą kur buvo apklausti 846 moksleiviai iš vidurinės mokyklos. Klausimyną sudarė 23 klausimai. Klausimai apėmė šeimos maitinimosi įpročius. Buvo tiriama, kokį maistą šeima vartoja, kaip reguliariai, kaip tai susiję su virškinamojo trakto ligomis. Apklausa parodė, jog 14,5 proc. moksleivių sirgo virškinamojo trakto ligomis. Ypač paplitę buvo vidurių uţkietėjimas, skrandţio ir dvylikapirštės ţarnos opos. Tyrimas parodė, jog didelis procentas (46,2 proc.) moksleivių valgo nereguliariai, 85 proc. daro tai skubėdami ar kaţką veikdami. Prieš išeidami į mokyklą 45,8 proc. moksleivių nepusryčiauja. 69,1 proc. respondentų tvirtino, kad atsirandančių virškinimo sutrikimų prieţastis yra stresas. Tyrimo rezultatai parodė, kad virškinimo sutrikimų turinčių moksleivių tarpe dominuoja nesveika, nereguliari mityba [10].
Japonijoje Haruki T. apklausė 196 mokyklinio amţiaus vaikus. Rezultatai parodė, kad 78,3 proc. berniukų ir 70,2 proc. mergaičių pusryčius valgo reguliariai kiekvieną dieną. Buvo įrodyta,
kad tie mokiniai, kurie valgo pusryčius turi geresnį apetitą ir eina anksčiau miegoti lyginant su tais kurie nevalgė [16].
C. A.Vereecken su kolegomis, analizavę 28 Europos šalių moksleivių mitybos įpročius, paţymi kad, vaisių vartojimas didėja priklausomai nuo šeimos pajamų ir nuo tėvų išsilavinimo [41].
3.
TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS
Siekiant ištirti Kauno ir Raseinių 8 – 9 klasių moksleivių mitybos įpročius buvo atliktas vienmomentinis epidemiologinis tyrimas. Tyrimas buvo atliekamas 2007 metų sausio–vasario mėnesiais. Mokinių apklausai buvo naudojama anoniminė anketa.
Tyrimo anketą sudarė 39 klausimai. Pirmieji penki klausimai bendrieji ( lytis, klasė, amţius ir kt. ), sekantys penki klausimai apie socioekonomines gyvenimo salygas ( šeimos pajamos, tėvų išsilavinimas ). Du klausimai buvo apie moksleivių savijautą ( „ar esate sveikas?―,― ką galvojate apie dabartinį savo gyvenimą? ― ). Likę klausimai skirti išsiaiškinti moksleivių mitybos įpročius, o paskutiniai keturi klausimai skirti vaikų ţinių apie sveiką mitybą patikrinimui.
Tyrimas buvo atliekamas keturiose mokyklose – Kauno Šilainių vidurinėje mokykloje, Kauno Šančių vidurinėje mokykloje, Raseinių Ţemaičio gimnazijoje ir Raseinių rajono Viduklės Simono Stanevičiaus vidurinėje mokykloje.
Iš viso apklausti 329 8 – 9 klasių moksleiviai. Anketas pildė 86 mokiniai iš Šilainių vidurinės mokyklos (26,1%), 83 Šančių vidurinės mokyklos mokiniai (25,2%), 98 Viduklės vidurinės mokyklos mokiniai (29,8 %) ir 62 (18,8 %) Rasenių Ţemaičio gimnazijos moksleiviai. Iš viso tyrime dalyvavo 169 (51,4%) Kauno miesto moksleiviai ir 160 (48,6%) Raseinių miesto ir rajono moksleivių.
Tyrime dalyvavo 163 berniukai (49.5%) ir 166 mergaitės (50,5%). 205 (62,3%) tyrime dalyvavę moksleiviai buvo aštuntokai , 124 (37,7) – devintokai. Respondentų amţius 13 – 17 metų.
52,3% 62,7% 60,2% 43,5% 39,8% 56,5% 37,3% 47,7% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% Šilainių vid. m-kla Šančių vid. m- kla Raseinių vid. m - kla Viduklės vid. m - kla Mergaitės Berniukai
1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį atskirose mokyklose.
Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant statistinį paketą SPSS ( 13 versija ). Poţymių suderinamumui vertintos Chi kvadrato ( 2 ) kriterijaus reikšmės, kai
reikšmingumo lygmuo p = 0,05.
1. Jei p 0,05 – poţymių tarpusavio priklausomybė yra; 2. Jei p 0,05 – poţymių tarpusavio priklausomybės nėra.
4.
REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
4.1. Moksleivių socialinė aplinka
Respondentams buvo pateiktas klausimas apie tėvų išsilavinimą. Pradinį išsilavinimą turėjo 1,8 proc. Kauno moksleivių mamų, ir truputį maţiau, 1,3 proc. Raseiniuose gyvenančių respondentų mamų. Kad jų mamos turi vidurinį išsilavinimą atsakė 26 proc. Kauno miesto moksleivių ir ţymiai daugiau, 37,5 proc. Raseiniuose besimokančių moksleivių. Aukštajį neuniversitetinį išsilavinimą turi 36,1 proc. mieste gyvenančių mamų ir 33,1 proc. kaime gyvenančių mamų, o aukštajį universitetinį atitinkamai 36,1 ir 28,1 proc. mieste ir kaime gyvenančių mamų. Taigi aukštąjį išsilavinimą turėjo daugiau Kaune gyvenančių mamų ( 2
= 5,39, p = 0,145) (2 pav.). 1,8% 26,0% 36,1% 36,1% 1,3% 37,5% 33,1% 28,1% 0% 10% 20% 30% 40%
Pradinis Vidurinis Aukštasis neuniversitetinis
Aukštasis universitetinis
Kaunas Raseiniai
2 pav. Respondentų mamų išsilavinimas Kauno mieste ir Raseinių rajone 2 = 5,39, p = 0,145
Toks pat procentas apklaustųjų moksleivių tėčių kaip ir mamų buvo pradinio išsilavinimo: Kaune – 1,8 proc., Raseiniuose - 1,3 proc. Vidurinį išsilavinimą turėjo 41,4 proc. mieste gyvenančių tėčių ir 47,5 proc. kaime gyvenančių tėčių. Aukštajį neuniversitetinį išsilavinimą
turėjo atitinkamai 36,1 proc. ir 33,1 proc. mieste ir kaime gyvenančių tėčių, o aukštajį universitetinį – 36,1 ir 28,1 proc. Kaune ir Raseiniuose gyvenančių moksleivių tėvai. Taigi daugiau kauniečių moksleivių tėvų, kaip ir mamų, buvo aukštesnio išsilavinimo nei Raseiniuose gyvenančių moksleivių tėčių ( 2 = 3,78, p = 0,28) (3 pav.).
1,8% 41,4% 29,6% 1,3% 47,5% 30,6% 20,6% 27,2% 0% 10% 20% 30% 40% 50%
Pradinis Vidurinis Aukštasis neuniversitetinis
Aukštasis universitetinis
Kaunas Raseiniai
3 pav. Respondentų tėčių išsilavinimas Kauno mieste ir Raseinių rajone 2 = 3,78, p = 0,28
Kaune 23,7 proc. apklaustųjų moksleivių mamų dirba tarnautojos darbą, Raseiniuose tokį darbą dirba truputį maţiau mamų - 21,3 proc. 40,8 proc. Kauno respondentų mamų – darbininkės, Raseiniuose tokį darbą dirbančių mamų daugiau – 46,3 proc. Tik 11,8 proc. raseiniškių moksleivių mamų dirba vadovaujantį darbą, Kaune tokių mamų 20,7 proc. Tuo tarpu Raseiniuose mamų šeimininkaujančių namuose daugiau nei Kaune - atitinkamai 20,6 proc. ir 14,8 proc. ( 2 = 6,26, p = 0,09) ( 4 pav. ).
23,7% 20,7% 46,3% 20,6% 14,8% 40,8% 11,8% 21,3% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% 50%
Tarnautoja Darbininkė Vadovė Namų šeimininkė
Kaunas Raseiniai
4 pav. Respondentų mamų profesija Kauno mieste ir Raseinių rajone 2 = 6,26, p = 0,09
Kaip ir apklaustųjų moksleivių mamų taip ir tėčių tarpe vadovų ir tarnautojų daugiau buvo Kaune: vadovų Kaune 28,4 proc., Raseiniuose – 21,3 proc., tarnautojų atitinkamai 13 ir 10,6 proc. Kaune ir Raseinių rajone. Darbininkų Kaune buvo 52,1 proc., Raseiniuose tokį darbą dirbančių daugiau – 58,7 proc. Raseiniuose taipogi buvo daugiau bedarbių 9,4 proc., Kaune – 6,5 proc. ( 2 = 3,6, p = 0,31) (5 pav.). 13,0% 28,4% 58,7% 9,4% 6,5% 52,1% 21,3% 10,6% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%
Tarnautojas Darbininkas Vadovas Bedarbis
Kaunas Raseiniai
5 pav. Respondentų tėčių profesija Kauno mieste ir Raseinių rajone 2 = 3,6, p = 0,31
Respondentams buvo uţduotas klausimas apie šeimos pajamas. Net 38,8 proc. Raseinių rajone gyvenančių moksleivių šeimose vienam šeimos nariui tenka tik iki 400 lt per mėnesį. Kaune tokių šeimų buvo tik 14,1 proc. 400 – 600 lt vienam šeimos nariui tenka net 22,5 proc. raseiniškių šeimų, tuo tarpu Kaune tokių šeimų tik 17,2 proc. Šeimų, kuriose vienam nariui tenka nuo 600 iki 1000 lt per mėnesį, Raseiniuose buvo 25,6 proc., kai tuo tarpu Kaune 30,8 proc. Moksleivių, kuriems tenka 1000 lt ir daugiau per mėnesį Raseiniuose buvo tik 13,1 proc., Kaune tokių mokinių beveik trigubai daugiau – 37,9 proc. Taigi lyginant pagal šeimos pajamas, Kaune moksleivių šeimų pajamos vienam nariui didesnės nei raseiniškių mokinių. Skirtumas statistiškai patikimas, 2 = 40,38, p < 0,01 (6 pav. ). 30,8% 22,5% 37,9% 17,2% 14,1% 13,1% 25,6% 38,8% 0% 10% 20% 30% 40% 50% iki 400 lt 400 - 600 lt 600 - 1000 lt 1000 ir daugiau lt Kaunas Raseiniai
6 pav. Mėnesio pajamos vienam respondentų šeimos nariui Kauno mieste ir Raseinių rajone 2 = 40,38, p < 0,01
4.2. Moksleivių mitybos įpročiai
Į klausimą „ Ar pusryčiaujate ? ― 54,4 proc. moksleivių atsakė, kad pusryčius valgo kiekvieną rytą, net 34,7 proc. apklaustųjų pusryčiavo tik kartais, o 10,9 proc. vaikų ryte niekada nevalgė.
Atskirai mokyklose apie pusryčių valgymą mokiniai atsakinėjo panašiai. Kaune pusryčius visada valgo 52,7 proc. respondentų, Raseinių rajone – 56,3 proc. Kartais pusryčiauja 36,1 proc. apklaustųjų kauniečių ir 33,1 raseiniškių. Niekada pusryčių nevalgo truputis daugiau Kaune gyvenančių apklaustųjų moksleivių 11,2 proc., tuo tarpu Raseiniuose – 10,6 proc. ( 2
= 0,43, p = 0,81) ( 7 pav. ). 52,7% 36,1% 11,2% 56,3% 33,1% 10,6% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%
Visada Kartais Niekada
Kaunas Raseiniai
7 pav. Respondentų pusryčių valgymo skirstinys Kauno mieste ir Raseinių rajone 2 = 0,43, p = 0,81
Palyginus berniukų ir mergaičių pusryčiavimo įpročius paaiškėjo, jog tarp berniukų buvo gerokai daugiau tokių, kurie pusryčiaudavo visada (61,3 proc.), mergaičių tarpe šis procentas – 47,6. Taipogi berniukų, kurie niekada nepusryčiauja buvo truputis maţiau nei mergaičių, atitinkamai 10,4 ir 11,4 proc. Skirtumas statistiškai patikimas, 2 = 6,79, p = 0,03 (8 pav.). Palyginus Kauno ir Raseinių mergaites paaiškėjo, kad Raseiniuose, mergaičių kurios kasdien pusryčiauja buvo ţymiai daugiau nei Kaune (51,1 ir 43,1 proc.). Taip pat Kaune buvo dvigubai daugiau tokių mergaičių, kurios nepusryčiauja niekada (15,3 ir 8,5 proc.).
61,3% 28,3% 10,4% 47,6% 41,0% 11,4% 0% 20% 40% 60% 80%
Visada Kartais Niekada
Berniukai Mergaitės
8 pav. Respondentų pusryčių valgymo skirstinys tarp berniukų ir mergaičių Kauno mieste ir Raseinių rajone
2 = 6,79, p = 0,03
Į klausimą „Ar valgote pietus mokykloje? ― tik 63 moksleiviai ( 19,1 % ) atsakė, kad valgo pietus mokykloje visada, 151( 45,9 % ) moksleivis mokykloje valgo tik kartais, ir net 115 (35 %) apklaustųjų mokykloje niekada nepietauja ( 9 pav. ).
19,1% 45,9% 35,0% Visada Kartais Niekada
Apklausa parodė, kad mieste gyvenantys moksleiviai daug rečiau valgo pietus mokykloje nei respondentai gyvenantys rajone. Visada mokykloje pietauja tik 13 proc. kauniečių respondentų, kai tuo tarpu tarp raseiniškių tokių apklaustųjų 25,6 proc. Kartais pietus mokykloje valgo tik 35,5 proc. Kauno moksleivių, o Raseiniuose 56,9 proc. Net 51,5 proc. Kauno respondentų niekada nepietauja mokykloje. Raseiniuose tokių mokinių beveik triskart maţiau – 17,5 proc. Skirtumas statistiškai patikimas, 2 = 42,15, p < 0,01 (10 pav.).
13,0% 35,5% 51,5% 25,6% 56,9% 17,5% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%
Visada Kartais Niekada
Kaunas Raseiniai
10 pav. Respondentų pietavimo mokykloje skirstinys Kauno mieste ir Raseinių rajone
2 = 42,15, p < 0,01
Lyginant berniukus ir mergaites visada pietus mokykloje valgo daugiau berniukų nei mergaičių – atitinkamai 22,1 ir 16,3 proc. Tačiau tarp berniukų daugiau ir tokių, kurie nevalgo pietų mokykloje niekada – 38,6 proc., tarp mergaičių šis procentas 31,3 ( 2
= 5,81, p = 0,055) (11 pav.).
22,1% 39,3% 38,6% 16,3% 52,4% 31,3% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%
Visada Kartais Niekada
Berniukai Mergaitės
11 pav. Respondentų pietavimo mokykloje skirstinys tarp berniukų ir mergaičių Kauno
mieste ir Raseinių rajone
2 = 5,81, p = 0,055
Į klausimą ar visada valgote tuo pačiu metu net 86 proc. atsakė neigiamai. Tik 14 proc. apklaustųjų visada valgo tuo pačiu metu.
Kaune ir Raseiniuose į šį klausimą respondentai atsakinėjo panašiai. Visada tuo pačiu metu valgo 14,8 proc. kauniečių ir 13,1 proc. raseiniškių. Nereguliariai maitinasi 85,2 proc. Kaune gyvenančių moksleivių ir 86,9 proc. Raseiniuose gyvenančių respondentų (12 pav.).
14,8% 85,2% 86,9% 13,1% 0% 20% 40% 60% 80% 100% Taip Ne Kaunas Raseiniai
12 pav. Respondentų atsakymo į klausimą “Ar visada valgote tuo pačiu metu?”
pasiskirstymas Kauno mieste ir Raseinių rajone
Moksleiviams buvo uţduotas klausimas, kiek kartų per dieną jie valgo. Net 13,4 proc. moksleivių valgo tik 1 ar 2 kartus per dieną (13 pav.). Daugiau tokių moksleivių Kaune - 17,2 proc., Raseiniuose – 9,4 proc. ( 2 = 5,36, p = 0,15) (14 pav.). 3 ar 4 kartus per dieną valgo 65,6 proc. moksleivių. Daugiau taip atsakiusių respondentų Raseiniuose - 69,4 proc., o Kaune 62,1 poc. 14,9 proc. apklaustųjų valgo 5 ar 6 kartus į dieną, 6,1 proc. – 7 ir daugiau kartų per dieną (Kaune – 7,1 proc., Raseiniuose – 5 proc. ). Lyginant berniukus ir mergaites 1 ar 2 kartus per dieną valgė daugiau mergaičių (18,7 proc.) nei berniukų (8 proc.). 7 ir daugiau kartų valgė daugiau berniukų – 8,6 proc., tarp mergaičių šis procentas – 3,6. Skirtumas statistiškai patikimas,
2 =
13,4% 65,6% 14,9% 6,1% 1-2 kartai 3- 4 kartai 5- 6 kartai 7 kartai ir daugiau
13 pav. Respondentų valgymų per dieną dažnis
17,2% 69,4% 7,1% 13,6% 62,1% 5,0% 16,2% 9,4% 0% 20% 40% 60% 80%
1-2 kartai 3-4 kartai 5-6 kartai 7 kartai ir daugiau
Kaunas Raseiniai
14 pav. Moksleivių valgymų dažnis per dieną Kauno mieste ir Raseinių rajone 2 = 5,36, p = 0,15
Į klausimą ar valgote papildomai tarp pagrindinių valgymų moksleiviai mieste ir rajone atsakinėjo panašiai: niekada tarp pagrindinių valgymų nevalgo 5,9 proc kauniečių ir 5,6 proc. raseiniškių, kai kada uţkandţiauja 62,7 proc. Kaune gyvenančių moksleivių ir 65 proc.
respondentų iš Raseinių. Kasdien uţkandţiauja tarp pagrindinių valgymų atitinkamai 10,7 proc. ir 11,3 proc. kauniečių ir raseiniškių respondentų ( 15 pav.).
5,9% 62,7% 20,7% 10,7% 5,6% 65,0% 18,1% 11,3% 0% 20% 40% 60% 80%
niekada kai kada daţnai visada
Kaunas Raseiniai
15 pav. Moksleivių užkandžiavimo tarp pagrindinių valgymų dažnis Kauno mieste ir
Raseinių rajone
Repondentų buvo klausiama kaip daţnai jie geria kavą. Lyginant Kauną ir Raseinius respondentai į šį klausimą atsakinėjo panašiai. Vieną ar kelis kartus per dieną kavą geria 30,2 proc. kauniečių, ir šiek tiek daugiau, 33,1 proc., raseiniškių. Atitinkamai 37,3 proc. ir 39,4 proc. Kauno ir Raseinių moksleivių kavą geria tik kartais. 32,5 proc. kauniečių respondentų ir 27,5 proc. raseiniškių kavos negeria niekad. Taigi raseiniškiai respondentai geria kavą šiek tiek daţniau nei kauniečiai ( 2
= 1,01, p = 0,6) (16 pav.).
Lyginant pagal lytį kavą daţniau geria berniukai. 36,2 proc. vaikinų kavą geria vieną ar kelis kartus per dieną, o mergaičių atitinkamai 27,1 proc. Apie trečdalis apklaustųjų kavos negeria niekada, atitinkamai 28,8 proc. berniukų ir 31,3 proc. mergaičių ( 2
= 3,25, p = 0,19) (17 pav.).
32,5% 33,1% 39,4% 37,3% 30,2% 27,5% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% vieną ar kelis kartus per dieną
kartais Niekada
Kaunas Raseiniai
16 pav. Moksleivių kavos gėrimo dažnis Kauno mieste ir Raseinių rajone 2 = 1,01, p = 0,6 36,2% 35,0% 28,8% 27,1% 41,6% 31,3% 0% 10% 20% 30% 40% 50% vieną ar kelis kartus per dieną
kartais Niekada
Berniukai Mergaitės
17 pav. Kavos gėrimo dažnis tarp berniukų ir mergaičių Kauno mieste ir Raseinių rajone 2 = 3,25, p = 0,19
Analizuojant vaisių valgymo daţnį tarp apklaustųjų moksleivių, nustatyta priklausomybė tarp vaisių valgymo daţnio ir gyvenamosios vietos ( 2
= 10,63, p = 0,005). Tik pusė, t.y. 51,3 proc. Raseinių moksleivių vaisius valgo kasdien. Kaune vieną ar kelis kartus per dieną vaisius valgo 66,3 proc. apklaustųjų. Kartais vaisius valgo 31,3 proc. kauniečių ir 48,1 proc. raseiniškių (18 pav.). Lyginant pagal lytį, kasdien vaisius valgo beveik tiek pat berniukų ir mergaičių, atitinkamai 59,5 proc. berniukų ir 58,4 proc. mergaičių.
66,3% 31,3% 2,4% 51,3% 48,1% 0,6% 0% 20% 40% 60% 80% vieną ar kelis kartus per dieną
kartais Niekada
Kaunas Raseiniai
18 pav. Moksleivių vaisių valgymo dažnis Kauno mieste ir Raseinių rajone 2 = 10,63, p = 0,005
Net trečdalis, 30,2 proc., Kauno moksleivių kokakolą ar kitus gazuotus vaisvandenius geria vieną ar kelis kartus per dieną. Tarp raseiniškių apklaustųjų tokių mokinių pusantro karto maţiau – 20,6 proc. ( 2
= 4,56, p = 0,1) (19 pav.). Lyginant pagal lytį, kokakolą daţniau geria berniukai. Vieną ar kelis kartus per dieną ją geria 35 proc. berniukų ir 16,3 proc. mergaičių, niekada tokių gėrimų negeria 14,5 proc. mergaičių ir 5,5 proc. berniukų. Skirtumas statistiškai reikšmingas,
2
=9,03, p < 0,01. Kaune kokakolą ar kitus gazuotus vaisvandenius kasdien geria net 39,2 proc. berniukų.
30,2% 70,0% 9,4% 59,2% 10,6% 20,6% 0,0% 20,0% 40,0% 60,0% 80,0% vieną ar kelis kartus per dieną
kartais niekada
Kaunas Raseiniai
19 pav. Moksleivių gazuotų vaisvandenių gėrimo dažnis Kauno mieste ir Raseinių rajone 2 = 4,56, p = 0,1
Saldumynus apklaustųjų tarpe vieną ar kelis kartus per dieną valgo 60,7 proc. berniukų ir 58,4 proc. mergaičių. Analizuojant saldumynų valgymo daţnį, nustatyta priklausomybė tarp saldumynų suvartojimo ir gyvenamosios vietos ( 2
= 6,31, p = 0,04). Saldumynus kasdien valgo daugiau Kauno apklaustųjų moksleivių (63,9 proc.) nei Raseinių respondentų (55 proc.).
Tik maţiau nei pusė apklaustųjų moksleivių kasdien valgo ţalias darţoves: atitinkamai 45 proc. ir 41,9 proc. Kaune ir Raseiniuose. Net 7,7 proc. kauniečių atsakė, jog darţovių nevalgo niekada. Tarp raseiniškių tokių atvejų 4,4 proc. ( 2 = 2,34, p = 0,31) (20 pav.). Analizuojant darţovių valgymo daţnį nustatyta priklausomybė tarp darţovių valgymo daţnio ir lyties ( 2
= 7,1, p = 0,03). Kasdien darţoves valgo daugiau berniukų (45,4 proc.) nei mergaičių (41,6 proc.). Tačiau net 9,2 proc. berniukų darţovių nevalgo niekada. Tarp mergaičių taip atsakiusių tik 3 proc.
45,0% 7,7% 53,7% 4,4% 47,3% 41,9% 0,0% 20,0% 40,0% 60,0% vieną ar kelis kartus per dieną
kartais niekada
Kaunas Raseiniai
20 pav. Moksleivių daržovių valgymo dažnis Kauno mieste ir Raseinių rajone 2 = 2,34, p = 0,31
Analizuojant bulvių traškučių valgymo daţnį tarp Kauno miesto ir Raseinių rajono moksleivių, nustatyta priklausomybė tarp bulvių traškučių suvartojimo ir gyvenamosios vietos ( 2 = 12,1, p = 0,002). Duomenys parodė, jog traškučius daţniau valgo kauniečiai moksleiviai nei raseiniškiai. Net penktadalis (20,7 proc.) apklaustųjų Kauno moksleivių vieną ar kelis kartus per dieną valgo bulvių traškučius. Iš raseiniškių kasdien traškučius valgo 10 proc. apklaustųjų. Niekad jų nevalgo 13,6 proc. kauniečių respondentų ir 7,5 proc. Raseiniuose gyvenančių apklaustųjų (21 pav.). Taip pat nustatyta priklausomybė tarp bulvių traškučių valgymo ir lyties ( 2 = 11,21, p = 0,004). Vieną ar kelis kartus per dieną bulvių traškučius valgo 22,1 proc. berniukų, kai tuo tarpu tarp mergaičių taip atsakiusių – 9 proc. Tarp kauniečių berniukų bulvių traškučius kasdien valgė net 26,8 proc., tarp Raseinių berniukų tokių atvejų maţiau – 15,2 proc.
. 20,7% 13,6% 82,5% 65,7% 7,5% 10,0% 0% 20% 40% 60% 80% 100% vieną ar kelis kartus per dieną
kartais niekada
Kaunas Raseiniai
21 pav. Moksleivių bulvių traškučių valgymo dažnis Kauno mieste ir Raseinių rajone 2 = 12,1, p = 0,002
Nustatyta priklausomybė tarp keptų bulvių valgymo daţnio ir gyvenamosios vietos. Net 15,4 proc. respondentų iš Kauno vieną ar kelis kartus per dieną valgo keptas bulves. Raseiniškių tarpe tokių moksleivių maţiau - 5,6 proc. Skirtumas statistiškai patikimas, 2 = 8,35, p=0,015 (22 pav.). Lyginant pagal lytį berniukai keptomis bulvėmis apsunkina savo skrandį daţniau nei mergaitės, t.y kasdien jas valgo 14,7 proc. berniukų ir 6,6 proc. apklaustųjų mergaičių. Skirtumas statistiškai patikimas, p = 0,02, 2
= 8,24. Keptas bulves kasdien valgė daugiau kauniečių berniukų (19,6 proc.) nei raseiniškių ( 7,6 proc. ).
15,4% 87,5% 6,9% 79,3% 5,3% 5,6% 0,0% 20,0% 40,0% 60,0% 80,0% 100,0% vieną ar kelis kartus per dieną
kartais niekada
Kaunas Raseiniai
22 pav. Moksleivių keptų bulvių valgymo dažnis Kauno mieste ir Raseinių rajone 2 = 8,35, p=0,015
Rupaus malimo duoną daţniau valgo Kauno moksleiviai - 25,4 proc. kauniečių ją valgo vieną ar kelis kartus per dieną, Raseiniuose tokių mokinių 18,8 proc. 25,4 proc. Kauno respondentų ir 27,5 apklaustųjų Raseiniuose tokios duonos nevalgo niekada ( 2
= 2,13, p = 0,34) (23 pav.). 25,4% 53,7% 49,1% 25,4% 27,5% 18,8% 0% 20% 40% 60% vieną ar kelis kartus per dieną
kartais niekada
Kaunas Raseiniai
23 pav. Moksleivių rupaus malimo duonos valgymo dažnis Kauno mieste ir Raseinių rajone 2 = 2,13, p = 0,34
24 pav. matome kaip daţnai respondentai geria liesą pieną. 35,5 proc. kauniečių ir net 43,7 proc. Raseiniuose gyvenančių apklaustųjų lieso pieno negeria niekada. Vieną ar kelis kartus per dieną jį geria 26 proc. Kauno moksleivių ir tik 11,9 proc. raseiniškių. Skirtumas statistiškai patikimas, 2 = 10,18, p = 0,005. Lyginant pagal lytį, kasdien liesą pieną geria daugiau apklaustųjų berniukų (23,3 proc.) nei mergaičių (15,1 proc.) ( 2
26,0% 44,4% 43,7% 35,5% 38,5% 11,9% 0% 20% 40% 60% vieną ar kelis kartus per dieną
kartais niekada
Kaunas Raseiniai
24 pav. Moksleivių lieso pieno gėrimo dažnis Kauno mieste ir Raseinių rajone 2 = 10,18, p = 0,005
Analizuojant picų, kebabų ir hamburgerių valgymo daţnį, nustatyta priklausomybė tarp šių produktų valgymo daţnio ir gyvenamosios vietos ( 2
= 11,46, p = 0,01). Vieną ar kelis kartus per dieną picas ir kebabus valgo net 13,6 proc. apklaustųjų Kauno moksleivių, Raseiniuose šis procentas maţesnis – 5,6. Kelis kartus per savaitę šiuos produktus valgo taip pat didesnis procentas kauniečių moksleivių – 26,6 proc., Raseiniuose atitinkamai – 22,5 proc. 15,6 proc. raseiniškių respondentų šių produktų nevalgo niekada. Kaune šis procentas gerokai maţesnis - atitinkamai 7,1 proc. (25 pav.). Taip pat nustatyta priklausomybė tarp picų, kebabų bei hamburgerių valgymo daţnio ir lyties ( 2
= 15,25, p = 0,002). Šiuos produktus daţniau valgo berniukai. Kasdien juos vartoja 12,9 proc. apklaustųjų berniukų, ir 6,6 proc. mergaičių, kelis kartus per savaitę – 30,7 proc. berniukų ir 18,7 proc. mergaičių. 15,7 proc. apklaustųjų mergaičių picų nevalgo niekada, tarp berniukų šis procentas – 6,7.
Palyginus Kauno ir Raseinių mergaites paaiškejo, jog kaunietės mergaitės daţniau valgo picas ar hamburgerius nei raseiniškės, kasdien šiuos produktus vartoja net 11,1 proc. apklaustųjų Kauno merginų ir 9,1 proc. Raseiniuose gyvenančių respondenčių .
13,6% 26,6% 56,3% 52,7% 7,1% 15,6% 22,5% 5,6% 0% 20% 40% 60% vieną ar kelis kartus per dieną kelis kartus per savaitę rečiau nei kartą per savaitę niekada Kaunas Raseiniai
25 pav. Picų, kebabų, hamburgerių valgymo dažnis tarp Kauno miesto ir Raseinių rajono
moksleivių
2 = 11,46, p = 0,01
Kiaušinių vartojimas tarp Kauno ir Raseinių respondentų skyrėsi nedaug. Kasdien kiaušinius valgo 10,6 proc. apklaustųjų Kauno moksleivių ir 8,1 proc. Raseinių moksleivių. 31,3 proc. raseiniškių kiaušinius valgo kelis kartus per savaitę, Kaune šis procentas atitinkamai – 27,2 proc. Beveik penktadalis ( 17,8 proc.) kauniečių respondentų kiaušinių nevalgo niekada, Raseiniuose tokių moksleivių 11,2 proc. ( 2 = 3,83, p = 0,28) (26 pav.).
10,6% 17,8% 31,3% 49,4% 44,4% 27,2% 11,2% 8,1% 0% 20% 40% 60% vieną ar kelis kartus per dieną kelis kartus per savaitę rečiau nei kartą per savaitę niekada Kaunas Raseiniai
26 pav. Kiaušinių valgymo dažnis tarp Kauno miesto ir Raseinių rajono moksleivių. 2 = 3,83, p = 0,28
Vieną ar kelis kartus per diena margariną vartoja 41,9 proc. raseiniškių respondentų, t.y didesnis procentas nei kauniečių moksleivių, tarp kurių kasdien margariną vartoja 32,5 proc. apklaustųjų. Tarp kauniečių taipogi daugiau tokių, kurie margarino nevartoja niekad t.y. Kaune 37,9 proc., Raseiniuose – 33,1 proc. ( 2 = 3,19, p = 0,36) (27 pav.).
Sviestą Kauno ir Raseinių apklaustieji moksleiviai vartoja panašiai. Kasdien jį valgo atitinkamai 40,8 ir 41,2 proc. Kauno ir Raseinių moksleivių ( 2 = 0,37, p = 0,94) (28 pav.).
13,6% 37,9% 41,9% 16,0% 32,5% 33,1% 10,6% 14,4% 0% 10% 20% 30% 40% 50% vieną ar kelis kartus per dieną kelis kartus per savaitę rečiau nei kartą per savaitę niekada Kaunas Raseiniai
27 pav. Margarino vartojimo dažnis tarp Kauno miesto ir Raseinių rajono moksleivių 2 = 3,19, p = 0,36 40,8% 20,0% 19,4% 17,2% 20,7% 21,3% 19,4% 41,2% 0% 10% 20% 30% 40% 50% vieną ar kelis kartus per dieną kelis kartus per savaitę rečiau nei kartą per savaitę niekada Kaunas Raseiniai
28 pav. Sviesto vartojimo dažnis tarp Kauno miesto ir Raseinių rajono moksleivių 2 = 0,37, p = 0,94
Daugiau nei pusė apklaustųjų Kaune ir Raseiniuose rūkytos mėsos gaminius valgo vieną ar kelis kartus per dieną. Kaune šis procentas – 53,3 proc., Raseiniuose didesnis – 57,5 proc. apklaustųjų. Kaune 27,8 proc.respondentų rūkytus gaminius valgo kelis kartus per savaitę, tarp raseiniškių respondentų šis procentas vėl didesnis – 33,1 proc. Niekada rūkytų mėsos gaminių nevartoja tik 5,3 proc. kauniečių moksleivių ir 1,3 proc. raseiniškių ( 2
= 7,37, p = 0,06) (29 pav.). Analizuojant rūkytų mėsos gaminių valgymo daţnį, nustatyta priklausomybė tarp šių produktų suvartojimo ir lyties ( 2
= 17,89, p < 0,01). Vieną ar kelis kartus per dieną rūkytus mėsos gaminius vartoja daugiau apklaustųjų berniukų nei mergaičių, atitinkamai 65,6 proc ir 45,2 proc. Tuo tarpu, kad rūkytą mėsą valgo kelis kartus per savaitę atsakė daugiau apklaustųjų mergaičių – 38,6 proc. nei berniukų – 22,1 proc.
13,6% 5,3% 33,1% 27,8% 53,3% 57,5% 1,3% 8,1% 0% 20% 40% 60% 80% vieną ar kelis kartus per dieną kelis kartus per savaitę rečiau nei kartą per savaitę niekada Kaunas Raseiniai
29 pav. Rūkytos mėsos valgymo dažnis tarp Kauno miesto ir Raseinių rajono moksleivių 2 = 7,37, p = 0,06
Taigi, rekomenduojamus kaip sveikos mitybos produktus, tokius kaip darţovės, vaisiai, rupaus malimo duona, liesas pienas, kasdien vartojo daugiau kauniečių respondentų nei raseiniškių (30 pav.). Tačiau taipogi daugiau Kauno respondentų negu Raseinių moksleivių kasdien vartojo rekomenduojamus apriboti maisto produktus, tokius kaip picos, gazuoti vaisvandeniai, bulvių traškučiai, saldumynai, keptos bulvės (31 pav.).
