TEMPERATŪROS – DRĖGMĖS INDEKSO KITIMO POVEIKIS MELŽIAMŲ KARVIŲ SVEIKATINGUMUI BEI PRODUKTYVUMUI EFFECTS OF CHANGES IN TEMPERATURE – HUMIDITY INDEX ON HEALTH AND PRODUCTIVITY OF DAIRY COWS

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Tadas Sakalauskas

TEMPERATŪROS – DRĖGMĖS INDEKSO KITIMO POVEIKIS

MELŽIAMŲ KARVIŲ SVEIKATINGUMUI BEI PRODUKTYVUMUI

EFFECTS OF CHANGES IN TEMPERATURE – HUMIDITY

INDEX ON HEALTH AND PRODUCTIVITY OF DAIRY COWS

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc. dr. Violeta Baliukonienė

(2)

1

DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Temperatūros – drėgmės indekso kitimo poveikis melžiamų karvių sveikatingumui bei produktyvumui“:

1. yra atliktas mano paties (pačios).

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

Tadas Sakalauskas

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.

Raiva Sakalauskienė

(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui.

Doc. dr. Violeta Baliukonienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE) Prof. Mindaugas Malakauskas

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) (parašas)

vardas, pavardė) Magistro baigiamojo darbo recenzentas

Prof. dr. Vaidas Oberauskas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(3)

2

TURINYS

SANTRAUKA ... 3 SUMMARY ... 4 SANTRUMPOS ... 5 ĮVADAS ... 6 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8

1.1 Terminės aplinkos poveikis melžiamoms karvėms ... 8

1.1.1 Temperatūros – drėgmės indeksas ... 9

1.1.2 Poveikis fiziologiniams rodikliams ... 10

1.1.3 Poveikis maitinimosi elgesiui ... 12

1.1.4 Poveikis pieno produkcijai ... 12

1.1.5 Poveikis reprodukcijai ... 13

1.1.6 Poveikis kortizolio koncentracijai organizme ... 14

1.2 Mikroklimato pakeitimo poveikis melžiamoms karvėms ... 15

1.2.1 Pavėsio nauda ... 15

1.2.2 Karvių vėsinimo vandeniu įtaka ... 16

1.2.3 Oro cirkuliacijos efektas ... 16

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 18

3. TYRIMO REZULTATAI ... 21

3.1 Laikymo (aplinkos) sąlygų sąsajos su gyvulių sveikatingumu, produktyvumu bei gerove ... 21

3.2 Terminės aplinkos poveikis melžiamoms karvėms (sveikatingumui, gerovei) ... 24

3.3 Temperatūros – drėgmės indekso įtaka melžiamų karvių produkcijos ir reprodukcijos rodikliams ... 29

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 39

IŠVADOS ... 42

PASIŪLYMAI / REKOMENDACIJOS ... 43

LITERATŪROS SĄRAŠAS... 44

(4)

3

TEMPERATŪROS – DRĖGMĖS INDEKSO KITIMO POVEIKIS MELŽIAMŲ KARVIŲ SVEIKATINGUMUI BEI PRODUKTYVUMUI

Tadas Sakalauskas

Magistro baigiamasis darbas

SANTRAUKA

Dėl klimato atšilimo, karščio sukeltas stresas galvijams darosi vis aktualesnė problema Lietuvoje. Darbo tikslas buvo nustatyti temperatūros – drėgmės indekso (TDI) poveikį melžiamų karvių sveikatingumui bei produktyvumui. Tyrime buvo išnagrinėtos laikymo (aplinkos) sąlygos tiriamuosiuose ūkiuose, įvertintas terminės aplinkos vaidmuo bei įvertintos priklausomybės nuo temperatūros – drėgmės indekso.

Tyrimas buvo atliekamas 2019 – 2020 m. dviejuose pasirinktuose melžiamų karvių ūkiuose pietų Lietuvoje. Surinkti reikiami duomenys apie aplinkos sąlygas, karvių sveikatingumą, produkciją ir reprodukciją ūkiuose, apskaičiuoti temperatūros – drėgmės indekso vidurkiai. Karvių streso hormono lygiui organizme nustatyti ištirta 20 šlapimo mėginių. Statistiniai duomenys buvo apdorojami taikant statistinę duomenų analizę.

Didžiausi skirtumai tarp ūkių regionų vidutinių oro temperatūrų (⁰C), santykinės drėgmės (proc.), oro judėjimo greičio (m/s) bei temperatūros – drėgmės indekso verčių pastebėti žiemos sezonu. Tyrimo metu nustatyta, jog daugiau melžiamų karvių sveikatingumo problemų turėjo ūkis, kuriame temperatūros – drėgmės indekso vidurkiai per visą tiriamąjį laikotarpį buvo didesni.

Taip pat nustatyta statistiškai patikima kortizolio koncentracijos organizme priklausomybė nuo TDI (r=0,902, p<0,05). TDI vertei padidėjus 1 vienetu, vidutinis distokijų atvejų skaičius irgi padidėjo 10,46 proc. (p<0,05). Oro judėjimo greičiui (m/s) padidėjus 1 m/s, vidutinis distokijų atvejų bei karvių, kurių piene urėjos buvo <15 ml/proc., skaičius sumažėjo 27,5 proc. ir 14,5 proc. atitinkamai (p<0,05).

Abiejuose ūkiuose aukščiausi temperatūros – drėgmės indekso vidurkiai buvo užfiksuoti 2019 m. birželio mėn. (74,2 ir 73,9). Statistinės analizės metu pastebėta, jog temperatūros – drėgmės indeksas darė neigiamą poveikį karvių pieno primilžiui, riebumui bei baltymingumui (p<0,05). Taip pat pastebėta, kad karvių vidutinis sėklinimų skaičius priklausė nuo temperatūros – drėgmės indekso (p<0,05).

(5)

4

EFFECTS OF CHANGES IN TEMPERATURE – HUMIDITY INDEX ON HEALTH AND PRODUCTIVITY OF DAIRY COWS

Tadas Sakalauskas Master‘s Thesis

SUMMARY

Due to global warming, heat-induced stress is becoming an increasingly important problem for cattle in Lithuania. The aim of the study was to determine the effect of temperature – humidity index (THI) on the health and productivity of dairy cows. The study examined the keeping (environmental) conditions in the studied farms, evaluated the role of the thermal environment and evaluated the dependences on temperature – humidity index.

The study was conducted in 2019 - 2020 in two selected dairy farms in southern Lithuania. Necessary data on environmental conditions, health of cows, production and reproduction on farms were collected, averages of temperature – humidity index were calculated. 20 urine samples were tested to determine the level of stress hormone in cows. Statistics were processed using statistical data analysis.

The largest differences between the average air temperatures (⁰C), relative humidity (%), air velocity (m/s) and temperature – humidity index values in the farm regions were observed in the winter season. The study found that more dairy cows had health problems on farm where the average temperature – humidity index averages were higher throughout the study period.

A statistically significant dependence of cortisol concentration in the body on THI was also found (r = 0.902, p <0.05). As the THI value increased by 1 unit, the average number of dystocia cases also increased by 10.46 % (p <0.05). As the air velocity (m/s) increased by 1 m/s, the average number of cases of dystocia and cows with urea <15 ml /percent decreased by 27.5 % and 14.5 % respectively (p<0.05).

In both farms, the highest temperatures – humidity index averages were recorded in 2019 June (74.2 and 73.9). During the statistical analysis it was observed that the temperature – humidity index had a negative effect on the milk yield, fat content and protein content of cows (p <0.05). It was also observed that the average number of insemination in cows depended on the temperature – humidity index (p<0.05).

(6)

5

SANTRUMPOS

TDI – temperatūros – drėgmės indeksas

SLS – somatinių ląstelių skaičius

SP – standartinė paklaida

SN – standartinis nuokrypis

M. – metai Mėn. – mėnesis

m/s – metrai per sekundę

Proc. – procentai

Kg – kilogramai

Koef. – koeficientas

Kg/d. – kilogramai per dieną

Ng/ml – nanogramai mililitre

Pg/mg – pikogramai miligrame

Km – kilometrai

Nm – nanometrai

Ml/proc. – mililitras per procentą

K./min. – kartai per minutę

Mln. – milijonai

Mlrd. – milijardai

Val. – valanda

Nr. – numeris

(7)

6

ĮVADAS

Tarptautinių ir vyriausybinių tyrimų centrų paskelbtos ataskaitos rodo didėjančią sistemingo žemės klimato atšilimo tendenciją. Klimatologų ir meteorologų atlikti tyrimai parodė ypatingą grėsmę visai Europai. Šie tyrimai rodo, kad iki 2050 m. oro temperatūra gali pakilti net 2 °C (1). Turint omenyje didelę karščio bangų įtaką melžiamų karvių gerovei ir produktyvumui, galima tikėtis, kad per ateinančius kelis dešimtmečius klimato sąlygos galvijams dar pablogės. Ši problema bus labai aktuali viso pasaulio galvijų augintojams. Vien Europos Sąjungoje apskaičiuotas pieno produktyvumo praradimas 2015 m., palyginti su ankstesniais metais, sudarė 70–550 kg pieno per dieną 100 karvių bandoje. 2014 m. nuostoliai, apskaičiuoti naudojant dabartines pieno kainas, buvo 603 mln. EUR per metus, ir tai greičiausiai padidės iki 1,98 mlrd. EUR per metus amžiaus pabaigoje (2,3).

Klimato pokyčiai, apibūdinami kaip ilgalaikis normalių oro sąlygų, tokių kaip tam tikram regionui būdinga temperatūra, vėjas ir krituliai, disbalansas, tikriausiai, yra vienas didžiausių žmonijos iššūkių mūsų amžiuje. Vykstant klimato pokyčiams, daroma prielaida, kad regionuose, kuriems tradiciškai būdingi ne tokie ekstremalūs orai, karvės taip pat patirs temperatūrą už savo „komforto zonos“ ribų (4). Didėjantis susidomėjimas ūkio gyvulių šiluminiu komfortu yra naudingas ne tik atogrąžų vietovėse, bet ir vidutinio klimato zonose, kur aukšta aplinkos temperatūra tampa vis didesne problema (5). Išskyrus klimato pokyčius, melžiamų karvių šiluminio komforto problema vis aktualesnė dėl padidėjusio jautrumo karščiui dėl didesnio primilžio, kuris sumažina temperatūros slenkstį, į kurį karvės reaguoja. Taip yra todėl, kad išsiskyrusi metabolinė šiluma didėja didėjant gyvūnų produktyvumui (6).

(8)

7

Darbo tikslas: Įvertinti temperatūros – drėgmės indekso poveikį melžiamų karvių sveikatingumui bei produktyvumui.

Darbo uždaviniai:

1. Išnagrinėti laikymo sąlygas tiriamuosiuose melžiamų karvių ūkiuose;

2. Nustatyti laikymo (aplinkos) sąlygų sąsajas su melžiamų karvių sveikatingumu, produktyvumu bei gerove;

3. Įvertinti terminės aplinkos poveikį melžiamoms karvėms (sveikatingumui, gerovei);

(9)

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Terminės aplinkos poveikis melžiamoms karvėms

Šilumos stresas yra apibrėžiamas kaip išorinių jėgų, veikiančių gyvūną, visuma, kuri sukelia kūno temperatūros padidėjimą ir sukelia fiziologinį atsaką (1). Tai sukelia privalomą neuronų ir neurohumoralinių, imuninių sistemų aktyvinimą, kad organizmas galėtų prisitaikyti prie aplinkos sąlygų. Šių sistemų stimuliavimo laipsnis lemia reakcijos į stresą intensyvumą ir pasekmes, kurias jos sukelia organizmui. Šiuo atžvilgiu fiziologiniai ir elgesio sutrikimai yra tik gyvūnų prisitaikymo prie grėsmės gyvūnų homeostazei mechanizmai (1,7). Jie yra skirti kovoti su suprastėjusiomis gerovės sąlygomis, ir yra susiję tik su gyvūnų gerove, todėl patys jie turėtų būti laikomi streso rodikliais, o ne problemos priežastimis. Šilumos streso problema yra susijusi su aukšta oro temperatūra kartu su aukšta santykine oro drėgme gyvūnų aplinkoje (8). Esant nepalankioms šiluminėms sąlygoms, gyvūnas gali išsklaidyti kūno šilumą daugiausia padažnindamas kvėpavimą, gulėdamas, gerdamas, prakaituodamas ir sumažindamas pašaro suvartojimą bei pieno išeigą. Elgesio modelį sudaro padidėjęs stovėjimo laikas, pavėsio ieškojimas ir sumažėjęs aktyvumas bei judėjimas (9). Būtina išsklaidyti kūno šilumos perteklių, kad gyvūnui nepasireikštų hipertermijos stadija, kuri gali baigtis mirtimi. Todėl tinkamos karvių temperatūros palaikymas yra esminė jų produktyvumo ir bendros sveikatos sąlyga. Viršijus viršutinę kritinę temperatūrą, prisitaikantys karvių mechanizmai nepašalina susidariusios šilumos pertekliaus. Šilumos stresas trunka iki vienos ar kelių dienų, tačiau gali užsitęsti ir ilgesnį laiką. Kiti veiksniai, turintys įtakos karvių patiriamo karščio streso rizikai, yra karvės veislė, jos amžius, laktacijos fazė, pieno gamybos lygis, pašaro ir vandens suvartojimo lygis, pašaro sudėtis, kūno masės indeksas ir techninių sprendimų naudojimas kontroliuoti gyvūno mikroklimatą (1).

(10)

9

Duomenys rodo, kad rimčiausias ekonominis karščio streso poveikis yra pieno pramonei. Taigi, jei būtų galima stebėti ir užregistruoti rekordinius kūno temperatūros, aplinkos temperatūros ir drėgmės pokyčius realiu laiku, būtų galima įvertinti, ar karvės patiria šilumos stresą, taip pat koks yra jų patiriamo šilumos streso laipsnis (12). Kadangi šilumos balansas priklauso nuo temperatūros, drėgmės, oro greičio, šiluminės spinduliuotės ir kitų klimato veiksnių, kuriuos sudaro mikroklimatas, pieno gamyba ir gyvūnų sveikata gali būti tiesiogiai susiję su tokių veiksnių pokyčiais nepalankiu klimatu. Padidėjęs oro drėgnumas trukdo šilumos atidavimui į aplinką ir padidina stresą gyvūnui. Oro judėjimas palengvina šilumos išskyrimą padidindamas šilumos srauto judėjimą iš aplinkos per odą į gyvūno kūną (13).

1.1.1 Temperatūros – drėgmės indeksas

Bėgant metams buvo sukurti du pagrindiniai aplinkos rizikos veiksnių ir gyvūnų reakcijos į besikeičiančias aplinkos sąlygas vertinimo metodai. Pirmieji yra daugybė skirtingų temperatūros ir drėgmės indeksų, išreikštų absoliučiais vienetais, kurie apibūdina karvių šiluminį komfortą atsižvelgiant į kintančius jų aplinkos parametrus. Antrieji yra algoritmai, išreikšti °C, skirti apibrėžti gyvūno temperatūrą. Indeksai buvo daug modifikuoti ir pasižymi daugybe skirtingų verčių, apibrėžiančių melžiamų karvių šiluminio streso laipsnį. Vienas iš indeksų, plačiai naudojamų tiek tvartuose laikomoms, tiek ganyklose laikomoms karvėms, yra TDI (1).

Daugelis galvijų šilumos streso tyrimų yra pagrįsti temperatūros ir santykinės drėgmės rodikliais. Temperatūros drėgmės indeksas (TDI) yra reikšmė, atspindinti oro temperatūros ir santykinės drėgmės bendrą poveikį, susijusį su šilumos streso lygiu. Temperatūros ir drėgmės indeksas (TDI) dažnai naudojamas kaip svarbus aplinkos vertinimo indeksas, vertinant šilumos stresą pieno gamybos metu (14,15). Taigi, TDI gali būti naudojamas kaip svarbus aplinkos indeksas, siekiant išsiaiškinti, ar gyvūnai patiria šilumos stresą, taip pat nustatyti šio šilumos streso laipsnį. TDI – išsamus aplinkos temperatūros ir drėgmės poveikio indeksas – buvo išplėtotas į meteorologinės saugos indeksą, skirtą stebėti galimą aplinkos temperatūros ir drėgmės poveikį gyvūnams (12).

Gantner V. ir kt. atliktuose tyrimuose temperatūros drėgmės indeksui apskaičiuoti buvo naudojama Kibler H.H. (1964 m.) pasiūlyta formulė: TDI = 1,8 x Та - (1-RH) x (Та - 14,3) + 32 Kur: Ta yra temperatūra °C, o RH yra santykinė oro drėgmė (16).

(11)

10

Tyrimai parodė, kad karvės nepatiria šilumos streso, kai TDI yra mažesnis nei 72, jos patiria lengvą šilumos stresą, kai 73<TDI<79, vidutinį šilumos stresą, kai 80<TDI<89, ir stiprų šilumos streso atsaką, kai TDI>90. Taigi, jei TDI galima suskirstyti į skirtingas stadijas atsižvelgiant į galimą šilumos streso būseną, tai šilumos stresas ir streso laipsnis, kurį gali sukelti šiluma ir drėgmė – gali būti nulemtas pasikeitus aplinkos temperatūrai ir drėgmei. Skirtingi autoriai pateikia skirtingas TDI ribines vertes, nuo kurių prasideda šilumos įtampa, svyruojančias nuo 68 iki 74 vienetų (1,12).

Karvė turi padidinti energijos sąnaudas, kad iš kūno išleistų šilumą, kai vidaus temperatūra yra aukštesnė už šiluminio komforto zoną. Dėl tokio energijos praradimo, jos pradeda trūkti, toliau veikiant metabolizmui. Kai ši būklė trunka ilgiau, sutrinka sausųjų medžiagų suvartojimas ir pieno išeiga (17,18). Ypač prisitaikymas prie ilgalaikio karščio streso gali sukelti gamybos nuostolius (19). Dideli pieno išeigos nuostoliai buvo rasti vidutinio ir šilto klimato Europos zonose (20).

TDI yra suskirstytas į kategorijas (lengvas, vidutinio sunkumo ir stiprus stresas), kurios gali parodyti pieninių galvijų karščio streso lygį. Apibrėžimai skiriasi priklausomai nuo tyrėjų ir sąlygų (21). Anot Van Laer ir kt., manoma, kad neigiamas poveikis gamybai prasideda nuo 72 ar net 74 TDI vertės (22). Pasak Herbut ir Angrecka 2012 m., De Rensis ir kt. 2015 m., Polsky ir von Keyserlingk 2017 m., Herbut ir kt. 2018 m., lengvi šilumos streso požymiai matomi, kai TDI vertė būna nuo 68 iki 74, o kuomet viršija 75, smarkiai sumažėja produktyvumas (21).

1.1.2 Poveikis fiziologiniams rodikliams

1.1.2.1 Rektinė temperatūra (RT)

Gamybos praktikoje RT dažnai naudojamas kaip jautrus indeksas, siekiant nustatyti, ar karvė pasiekė šiluminę pusiausvyrą, ir nustatyti šiluminės aplinkos įtaką melžiamų karvių augimui, laktacijai ir reprodukcijai (12).

Pagal Xue B. ir kt. atliktų tyrimų duomenimis, RT pakilo nuo 37,8 °C iki 38,5 °C, kai TDI vertė pakilo nuo 45 iki 72, tai reiškia, kad TDI ir RT padidėjo atitinkamai 60 proc. ir 1,8 proc. Tačiau, kai TDI padidėjo nuo 72 iki 79, RT padidėjo nuo 38,5 °C iki 39,35 °C, tai reiškia, kad TDI ir RT padidėjo atitinkamai 9,7 proc. ir 2,2 proc. Kitaip tariant, procentinis RT padidėjimas buvo didesnis, kai TDI buvo didesnis nei 72, tai rodo, kad koreliacija tarp RT ir TDI yra sudėtinga. Todėl mažiau nei 72 TDI laikoma termoneutrine melžiamų karvių zona (12,16).

(12)

11

0,0069, 0,0292 ir 0,0093, tai rodo, kad TDI reikšmingai veikia pieninių karvių RT ankstyvosios, vidutinės ir vėlyvosios laktacijos metu. (p<0,05) (12).

Rejeb M. ir kt. taip pat parodė, kad trylikos daugiavedžių karvių koreliacijos koeficientas (r) tarp TDI ir RT buvo iki 0,87, kai TDI vertė svyravo nuo 65,62 iki 83,27 (23).

Remiantis Burfeind O. ir kt. (2012) atliko tyrimo duomenimis, šilumos stresas turėjo įtakos sveikų melžiamų karvių rektinei temperatūrai. Esant TDI 59,8 ± 3,8 ir TDI 74,1 ± 4,4, tiesiosios žarnos temperatūros vidurkis buvo atitinkamai 38,8 ± 0,4 °C ir 39,2 ± 0,5 °C (13).

1.1.2.2 Kvėpavimo dažnis

Anot Hahn G.L., aplinkos temperatūra yra svarbiausias kintamasis, darantis įtaką kvėpavimo greičiui karštomis klimato sąlygomis. Kvėpavimo dažnis ilgą laiką buvo bendras šilumos rodiklis karštu oru. Jis padidėja, kai gyvūnams reikia palaikyti homeotermiją, išsklaidant perteklinį karščio stresą. Tyrimų metu, Itoh F. ir kt. pastebėjo reikšmingą kvėpavimo dažnio padidėjimą šilumos poveikio metu (88 įkvėpimai / min.) 30 °C temperatūroje, palyginti su termoneutraliąja temperatūra (31 įkvėpimas / min.), esant 20 °C Holšteino telyčioms. Padilla L. ir kt. tyrimo metu užfiksavo didesnį kvėpavimo dažnį 71,5 k./ min. vasaros metu lyginant su žiemos laikotarpiu – 38,8 k./ min., laktuojančių karvių tarpe (13). Pasak Vaidya M. ir kt. atliktų tyrimų apie auginamų (8–12 mėnesių) ir suaugusių (18–24 mėnesių) Murrah buivolų fiziologines funkcijas žiemą (gruodžio – sausio mėn.), pavasarį (vasario – kovo mėn.) ir vasarą (balandžio – gegužės mėn.) sezono metu, padaryta išvada, kad suaugusiųjų Murrah buivolų žiemos, pavasario ir vasaros sezono metu kvėpavimo dažnis padidėjo 4,0, 7,0 ir 8,0 įkvėpimo / min. atitinkamai (24).

1.1.2.3 Širdies darbas

Remiantis Singh S. ir kt. tyrimų duomenimis, pulsas padidėja kylant oro temperatūrai. Gyvūnai, kurie yra veikiami atviroje saulėje, turi didesnį pulso dažnį. Taip pat popietę gaunamos palyginti didesnės pulso dažnio vertės, nepriklausomai nuo sezono (13).

Vaidya M. ir kt. atlikę auginamų (8–12 mėnesių) ir suaugusių (18–24 mėnesių) Murrah buivolų tyrimus apie fiziologines funkcijas žiemą (gruodžio – sausio mėn.), pavasarį (vasario – kovo mėn.) ir vasarą (balandžio – gegužės mėn.), padarė išvadą, kad pulso dažnis didesnis 8, 5,5 ir 6,0 dūžių / min., 5, 5 ir 10 dūžių / min. suaugusiems ir augantiems Murrah buivolams 14.00 val., palyginti su 2.00 ryto, atitinkamai žiemos, pavasario ir vasaros sezonais (24).

(13)

12

1.1.3 Poveikis maitinimosi elgesiui

Karvėms, virškinant šiurkščius augalus, susidaro didelis metabolinės šilumos kiekis, todėl padidėja jų kūno temperatūra. Vasaros mėnesiais kylant aplinkos temperatūrai ir kartu didėjant kūno temperatūrai, karvės sumažina pašaro suvartojimą, kad sušvelnintų karščio stresą, todėl pieno gamyba palaipsniui mažėja, kinta pieno kiekis (26).

Tyrimų duomenimis nustatyta, kad melžiamų karvių pašarų suvartojimas pradeda mažėti, kai aplinkos temperatūra pasiekia 25 °C, ir staigiai sumažėja, kai aplinkos temperatūra viršija 40 °C. Pašarų suvartojimas yra maždaug 20–40 proc. mažesnis nei įprasta. Pastebimas pašarų suvartojimo sumažėjimas yra svarbus melžiamų karvių šilumos streso rodiklis. Sumažėjus pašaro suvartojimui ir pakilus aplinkos temperatūrai palaipsniui sumažėja pieno išeiga (12). Pasak Fournel S. ir kt, jei galima veiksmingai stebėti aplinkos veiksnius ir atitinkamai pakeisti valdymo praktiką, kad būtų sumažintas pieninių karvių stresas, pieno išeigą ir kokybę galima pagerinti, padidinus pašarų suvartojimą (27).

West JW ir kt. atliktas 22 Holšteino ir 8 Džersio karvių tyrimas parodė, kad TDI neigiamai paveikė pašarų suvartojimą. Kai TDI>72,1, tai lemia Holšteino ir Džersio karvių pašarų suvartojimo sumažėjimą atitinkamai 0,51 kg ir 0,47 kg kiekvienam padidėjusiam TDI vienetui (28). Be to, Xue ir kt.nustatė, kad sausosios medžiagos suvartojimas padidėjo nuo 18,5 iki 19,8 kg / d., kai TDI padidėjo nuo 42 iki 68, bet sumažėjo nuo 19,8 iki 15,8 kg / d., kai TDI padidėjo nuo 68 iki 80. Tai rodo, kad pašarų suvartojimas lėtai didėja didėjant TDI iki kritinio taško, o po to jis smarkiai mažėja didėjant TDI, kai TDI vertė yra didesnė. Todėl karvės pamažu patenka į šilumos streso būseną, kai TDI viršija 68, o pašarų suvartojimas palaipsniui mažėja didėjant šilumos stresui (12).

Remiantis Moallem ir kt. tyrimų duomenimis, galima teigti, kad pagrindinis neigiamas aukštos temperatūros ir drėgmės indekso (TDI) poveikis yra atrajojimo laiko sumažėjimas, dėl kurio vėliau sumažėja sausųjų medžiagų suvartojimas, o dar vėliau – pieno išeiga (29). Pasak Bernabucci U. ir kt., sumažėjęs maisto medžiagų suvartojimas (netiesioginis šilumos poveikis) sudaro tik apie 35 proc. šilumos streso sąlygoto pieno sintezės sumažėjimo (4).

1.1.4 Poveikis pieno produkcijai

(14)

13

nekarščio laikotarpių (p<0,01) ir tai rodo, kad melžiamų karvių pieningumas skirtingo mikroklimato regionuose gali būti smarkiai paveiktas, kai TDI pasiekia šiluminio streso lygį (12,16).

West JW ir kt. atliktas tyrimas, tiriantis karščio streso poveikį skirtingoms karvių veislėms, parodė, kad 22 Holšteino ir 8 Džersio karvių pieno primilžis sumažėjo 0,69 kg ir 0,45 kg atitinkamai, už kiekvieną padidėjusį TDI vienetą. Be to, tyrimas, kurio metu buvo tiriamas sezoninis poveikis pieno išeigai, parodė, kad holšteinų karvių primilžis vasarą sumažėjo nuo 10 proc. iki 40 proc., palyginti su pieno kiekiu žiemą. Tyrimas dar labiau pabrėžė šilumos streso įtaką pieno gamybai (12).

Šilumos stresas ne tik sumažina pieno kiekį, bet ir daro įtaką pieno sudėčiai bei somatinių ląstelių skaičiui (4,30). Pasak Gantner V. ir kt. melžiamų karvių pieno sudėties analizės, padidėjęs TDI lemia ryškų pieno baltymų ir riebalų sumažėjimą (p<0,01) (16). Tyrimas dėl pieno sudėties Viduržemio jūros regione parodė, kad vidutiniam TDI padidėjus nuo 68 iki 78 (nuo pavasario iki vasaros), pieno baltymų ir riebalų kiekis sumažėjo atitinkamai nuo 2,96 proc. ir 3,58 proc. iki 2,88 proc. ir 3,24 proc. Be to, pašarų suvartojimas ir pieno išeiga sumažėjo atitinkamai 9,6 proc. ir 21 proc. Šie tyrimai rodo, kad melžiamų karvių produktyvumą vasarą labai veikia karščio stresas, kurį netiesiogiai atspindi pašarų suvartojimo, pieno išeigos ir pieno sudėties pokyčiai (1,12).

Baknik D. ir kt. nustatė, kad padidėjus aplinkos temperatūrai 1 °C, karvių pieningumas sumažėjo 0,18 kg / d. Anot Bouraoui R. ir kt., dėl šiluminio streso per dieną gaunamo pieno sumažėja 21 proc., kai TDI vertė pakyla nuo 68 pavasario metu iki 78 – vasaros laikotarpiu (13). Bernabucci S. ir kt. atliko 3 grupių holšteinų pieninių galvijų tyrimus ir nustatė, kad pieno gamyba pradėjo mažėti TDI esant nuo 65 iki 76, pieno išeigos nuostoliai 1, 2 ir 3 grupėse buvo atitinkamai 0,91, 1,16 ir 1,27 kg per dieną (31).

1.1.5 Poveikis reprodukcijai

Šilumos stresas gali paveikti melžiamų karvių audinių ir organų veiklą ir kliudyti kai kurių baltymų ir hormonų sintezei, o tai savo ruožtu gali sukelti mažą vaisingumą, paveikiant baltymų ir hormonų, susijusių su reprodukciniais organais, sintezę. Tyrimais įrodyta, kad karščio stresas daro tiesioginį poveikį melžiamų karvių folikulų vystymuisi (32).

(15)

14

Šilumos stresas taip pat turi rimtos įtakos melžiamų karvių veršingumui. Atlikus statistinę 20 606 karvių iš septynių ūkių veršingumo analizę, gautas veršingumo procentas buvo 39,4 proc. (TDI<72,0), 38,5 proc. (72,0–73,9), 36,9 proc. (74,0–75,9), 32,5 proc. (76,0–77,9), 31,6 proc. (TDI>78,0). Tai rodo, kad melžiamų karvių veršingumo procentas mažėja priklausomai nuo TDI, kai TDI buvo didesnis nei 72,0. Padidėjus kiekvienam TDI vienetui, veršingumo dažnis sumažėja 1,03 proc.(12). Šilumos streso poveikis veršingumo eigai buvo ištirtas ir kitame tyrime, kuriame dalyvavo 1199 karvės 30 dienų prieš ir 30 dienų po sėklinimo. Šiame tyrime, atsižvelgiant į tai, ar aplinkos TDI vertės yra mažesnės nei 72, ar ne, karvės buvo suskirstytos į keturias grupes: termoneutralinis-termoneutralinis (TN-TN), termoneutralinis-šiluminis stresas (TN-ŠS), šiluminis stresas - termoneutralus (ŠS) -TN) ir šiluminis stresas-šiluminis stresas (ŠS-ŠS). Rezultatai parodė, kad veršingumo procentas ŠS-ŠS grupėje (20,5 proc.) buvo žymiai mažesnis nei TN-TN (32,6 proc.), TN-ŠS (30,3 proc.) ir ŠS-TN (31,8 proc.) grupėse (p<0,05). Tuo tarpu reikšmingų skirtumų tarp pastarųjų trijų grupių nebuvo (p>0,05) (34). Susiję tyrimai parodė, kad šilumos stresas neigiamai veikia galvijų kiaušidžių ir oocitų kokybę. Todėl veršingumo dažnio sumažėjimas po dirbtinio apvaisinimo gali atsirasti dėl oocitų kokybės ir kiaušidžių funkcijos sumažėjimo reaguojant į šilumos stresą (12).

Amundson ir kt. tyrimų metu nustatyta, jog galvijų veršingumo procentas sumažėjo 3,2 proc., padidėjus kiekvienam TDI vienetui nuo 70, ir 3,5 proc. – kiekvienam vidutinės temperatūros padidėjimui virš 23,4 °C. Remiantis vėlesniais tyrimais, buvo padaryta išvada, kad veršingumo procentas gali sumažėti tada, kai vidutinis TDI yra lygus arba didesnis nei 72,9 (13,35). Schuller ir kt. atliko tyrimus su laktuojančiomis pieninėmis karvėmis ir nustatė, kad didžiausias neigiamas karščio streso poveikis apsivaisinimo dažniui buvo 21–1 dieną prieš sėklinimą ir kai vidutinis TDI per šį laikotarpį buvo 73 ar daugiau, apsivaisinimo procentas sumažėjo nuo 31 proc. iki 12 proc. (36).

1.1.6 Poveikis kortizolio koncentracijai organizme

Streso valdymas yra vienas pagrindinių veiksnių gerinant gyvulių gerovę, sveikatingumą ir produktyvumą, ypač šių dienų pieno pramonėje. Per didelis stresas, esant netinkamoms gydymo sąlygoms, gali slopinti imunines ir reprodukcines funkcijas. Tai gali lemti įvairių ligų, tokių kaip: mastitas, sumažėjęs vaisingumas – vystymąsi. Kortizolis laikomas biologiniu lėtinio streso žymeniu, kuris naudingas ilgalaikiam gyvūnų gerovės įvertinimui (37).

(16)

15

plaukų). Reikšmingi skirtumai (P<0,01) buvo rasti tarp birželio ir kitų 3 mėnesių bei nuo rugsėjo iki gruodžio. Kortizolio lygio kilimas nuo kovo iki birželio buvo stipresnis šalto klimato regione nei šilto ir vidutinio klimato regione. Aukščiausi TDI rodmenys buvo užfiksuoti birželio – liepos mėn. (TDI>60), žemiausi – gruodžio – vasario mėn. (TDI<50) (38).

Chandra B. ir kt. atliko tyrimą apie temperatūros kitimo įtaką augančių ir suaugusių Sahiwal galvijų hematologiniams ir biocheminiams rodikliams, tame tarpe ir kraujo plazmos kortizolio lygiui. Vidutinės augančių Sahiwal galvijų kortizolio vertės ryte ir popiet buvo 1,60 ± 0,10 ir 2,20 ± 0,20 ng / ml, tuo tarpu suaugusiųjų – pavasario sezono metu atitinkamai 2,04 ± 0,38 ir 2,54 ± 0,10 ng / ml. Žiemos popietę, karštą drėgną ir vasaros sezoną vidutinės kortizolio vertės padidėjo atitinkamai 23,26, 16,88 ir 24,93 proc., palyginti su rytais. Atitinkamai suaugusių Sahiwal galvijų kortizolio vertės popietės metu padidėjo 22,97, 11,49 ir 2,66 proc., palyginti su rytinėmis vertėmis. Abiejų Sahiwal galvijų grupių kortizolio lygis padidėjo labiau vasaros sezono metu. Abiejose Sahiwal galvijų grupėse kortizolio koncentracijos popietės metu buvo žymiai didesnės, palyginti su rytu (25).

1.2 Mikroklimato pakeitimo poveikis melžiamoms karvėms

Karščiausiomis vasaros dienomis, gali susidaryti sąlygos, prie kurių gali būti sunku prisitaikyti, ypač labai produktyvioms melžiamoms karvėms (22). Šiluminį stresą galvijams sukelia aukšta oro temperatūra ir lauko saulės radiacija. Šių klimato kintamųjų sąveika su gyvūno biologine sistema sąlygoja drastiškus gyvūno produktyvumo pokyčius (19).

Galvijai reaguoja į pakilusią aplinkos temperatūra ir pakeičia savo elgesį. Jie slepia savo kūną nuo tiesioginių saulės spindulių, renkasi labiau vėjuotas vietoves. Siekdami sumažinti šilumos sugertį, jie ieškosi medžių, konstrukcijų ar jų dalių šešėlio. Susidarantys medžių ar krūmų šešėliai turi papildomą vėsinantį poveikį, atsirandantį dėl drėgmės, išgaruojančios iš jų lapų. Stebint galvijų pasirinkimo testus, nustatyta pavėsio siekimo svarba. Esant aukštai oro temperatūrai, melžiamos karvės mieliau renkasi stovėti pavėsyje, o ne gulėti. Padidėjęs vandens suvartojimas taip pat turi tiesioginį aušinimo poveikį. Tai rodo sumažėjęs kvėpavimo dažnis. Šilumos stresą gyvūnams galima sumažinti aktyviai aušinant, drėkinant arba suteikiant pavėsį (22).

1.2.1 Pavėsio nauda

Šiluminę apkrovą melžiamoms karvėms gali žymiai padidinti tiesioginė saulės spinduliuotė ir radiacija, kurią atspindi debesys ar žemė (39). Tyrimų metu nustatyta, jog karvių, kurios turėjo apsaugą nuo tiesioginių saulės spindulių, pieno primilžis ir sudėtis nepasikeitė (21).

(17)

16

turinčios pavėsį, daugiau valgo ir ilsisi, mažiau geria vandens (22). Mažesnė kortikosteroidų koncentracija kraujo plazmoje rodo, kad karvės, turinčios galimybę būti pavėsyje, patiria mažiau streso nei tos, kurios neturi tokios galimybės. Buvimas pavėsyje taip pat gali sumažinti kūno temperatūrą, kvėpavimo greitį ir dusimą. Pasak Gaughan J.B. ir kt., prieiga prie pavėsio teigiamai veikia produktyvumą karšto klimato sąlygomis, nes karvės daugiau ganosi ir suėda daugiau sausųjų medžiagų, todėl padidėja jų svoris. Sausų maisto medžiagų suvartojimas buvo didesnis pavėsį turinčių karvių grupėje nei pavėsio neturinčių. Dieninis sausų medžiagų suvartojimas nuo 11,7 kg ir 11,81 kg nukrito iki 5,68 kg ir 7,17 kg pavėsio neturinčių karvių grupėje ir pavėsį turinčių, atitinkamai. Veršingumo dažnis, veršelių gimimo svoris, pieno išeiga, pieno riebalų ir laktozės išeiga taip pat padidėja, kadangi sumažėja somatinių ląstelių skaičius (22,40).

1.2.2 Karvių vėsinimo vandeniu įtaka

Nors akivaizdu, kad pavėsis yra naudingas ir atrodo vertingas galvijams, bet vėsinimas vandeniu, su ventiliatoriais ar be jų, efektyviau mažina šilumos apkrovą nei pavėsis. Remiantis K.E. Schütz ir kt. atlikto tyrimo duomenimis, aušinimas vandeniu sumažina kvėpavimo greitį ir kūno temperatūrą labiau nei pavėsis. Kvėpavimo dažnis sumažėjo 38 proc., o kūno paviršiaus temperatūra 11 proc., naudojant purškimą vandeniu, kai pavėsis atitinkamai sumažino 17 proc. ir 1 proc. (9). Žymus, greitas kvėpavimo dažnio sumažėjimas, kai karvėms vėsinti naudojo purkštuvus, pastebimas ir kituose tyrimuose, rodančiuose, kad vanduo yra efektyvesnis už pavėsį, mažinant kvėpavimo dažnį (pvz., 62 proc. sumažėjimas, palyginti su 30 proc., kai buvo tik pavėsis) ir kūno temperatūrą ( 2–4 val. po 90 min. ekspozicijos, pavėsis: 38,9 °C, purkštuvai: 38,7 °C) (27). Kūno temperatūros ir kvėpavimo dažnio sumažėjimas, atsirandantis dėl pavėsio ir purkštuvų, buvo didžiausias tomis dienomis, kai THI buvo ≥ 69. Tyrimų rezultatai rodo, kad purkštuvus galima naudoti melžimo salėje, siekiant pagerinti jaukumą ir gerovę, ganyklose laikomoms karvėms (9).

Gyvūnų drėkinimas purkštuvais, dušais ar smulkiu rūku yra efektyviausias esant sausam klimatui. Drėgnose vidutinio klimato vietose jis naudojamas gana ribotai, nors jo efektyvumą galima pagerinti derinant su konvekciniu vėsinimu (22).

1.2.3 Oro cirkuliacijos efektas

(18)

17

naudojant priverstinę ventiliaciją. Rezultatai rodo, kad būtina ilginti aušinimo laiką, kad būtų galima efektyviai sumažinti šilumos stresą sunkiomis vasaros sąlygomis (21,41).

Aukštesnėje aplinkos temperatūroje šiluminė pusiausvyra pagerėja didinant oro greitį. Didžiausią įtaką daro oro greitis, padidėjantis nuo 0,1 iki 0,8 m/s. Tolesnis oro greičio padidėjimas nuo 1 iki 4 m/s sukelia santykinai nedidelį poveikį. Šie duomenys turi reikšmę priverstinei ventiliacijai, reikalingai melžiamoms karvėms, siekiant padidinti konvekcinius šilumos nuostolius ir sumažinti radiacijos šilumos padidėjimą. Duomenys rodo, kad esminis efektas yra pasiekiamas taikant nedidelį oro greitį 0,2–0,5 m/s (6).

(19)

18

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

Tyrimas buvo atliekamas nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn. Tyrimui buvo pasirinkti 2 melžiamų karvių ūkiai, esantys viename pietų Lietuvos rajone. Ūkiai vienas nuo kito yra nutolę daugiau kaip 40 km, esantys Alytaus rajone.

Pirmajame ūkyje laikoma apie 40 įvairių veislių melžiamų karvių, iš kurių 17 – 23 buvo stebimos ir kontroliuojamos. Karvių vidutinis amžius laktacijomis – 4,30. Ūkio vidutinis karvės produktyvumas per laktacijos metus yra apie 6000 kg pieno. Ūkis turi ekologinio ūkio statusą. Gyvuliai laikomi ištisus metus lauke, išskyrus atvejus, kai yra ekstremalios/pavojingos gyvulių sveikatai oro sąlygos. Galvijai vasaros sezono metu turi labai didelį, natūraliai susidarančio, pavėsio plotą, laisvą priėjimą prie geriamojo vandens.

Antrajame ūkyje laikoma apie 90 Lietuvos juodmargių ir Senojo genotipo Lietuvos juodmargių melžiamų karvių, iš kurių 54 – 74 buvo stebimos ir kontroliuojamos. Karvių vidutinis amžius laktacijomis – 3,70. Ūkio vidutinis karvės produktyvumas per laktacijos metus yra apie 5200 kg pieno. Galvijai ganykliniu periodu laikomi lauke, tvartiniu – tvarte. Vasaros sezonu metu melžiamos karvės neturi daug ploto, kur galėtų pasislėpti nuo tiesioginės saulės spindulių. Kadangi galvijų yra ne mažas skaičius vienoje vietoje, ne visi jie gali išvengti saulės, esant itin karštai vasaros dienai. Gyvuliai turi laisvą priėjimą prie pakankamo kiekio geriamojo vandens. Žiemos sezonu karvės laikomos palaido laikymo tvarte, kuris padalintas į dvi atskiras puses su įrengtais individualiais gardais. Tvarte nėra jokių papildomų oro judėjimą skatinančių įrenginių, oro vėdinimas vyksta per atidarytas tvarto duris.

Tvartinio laikymo sezonu 2 – ajame ūkyje buvo atlikti oro temperatūros (⁰C), santykinės drėgmės (proc.), oro judėjimo greičio (m/s) matavimai tvarte, kuriame buvo laikomos tiriamosios melžiamos karvės. Matavimai atlikti 4 kartus per mėnesį – nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. vasario mėn. imtinai. Matavimams atlikti buvo naudota: terminis anemometras Testo 405-V1 ir termohigrometras DOSTMANN H560 Dewpoint Pro. Visos kitos tyrimui reikalingos oro temperatūros (⁰C), santykinės drėgmės (proc.), oro judėjimo greičio (m/s) dienos vertės buvo imamos iš meteorologinių stočių registruotų duomenų(43).

Temperatūros – drėgmės indeksui apskaičiuoti buvo taikoma Kiblerio H.H. pasiūlyta formulė, kuri buvo naudojama ir Gantner V. (2010, 2011 m.), Bouraoui ir kt. (2002 m.) atliktuose tyrimuose:

THI = 1,8 x Та - (1-RH) x (Та - 14,3) + 32

(20)

19

Duomenys apie melžiamų karvių sveikatingumą, produkciją bei reprodukciją imti iš tirtų ūkių kontroliuojamų karvių bandos analizės, bandoje esančių karvių produktyvumo ir kontrolės bei bandos vidutinių metinių rodiklių duomenų.

Tyrimo metu 2 – ajame ūkyje buvo paimti šlapimo mėginiai kortizolio koncentracijai karvių organizme nustatyti. Mėginiai buvo imami 2019 m. gruodžio mėn. ir 2020 m. rugpjūčio mėn. Tyrimui tiriamos karvės buvo pasirinktos atsitiktinai. Vieno vizito metu į stiklinius mėgintuvėlius buvo paimta po 2 šlapimo mėginius iš 10 skirtingų karvių. Iš mėgintuvėlių mėginiai buvo supilami į specialias šaldymui skirtas plastmasines talpas. Iki tyrimo šlapimo mėginiai buvo laikomi -80 ⁰C temperatūroje. Streso hormonas – kortizolis šlapimo mėginiuose tirtas komerciniu ELISA rinkiniu (Bovine Cortisol ELISA Kit), aptikimo ribos: 0.049 ng/mL – 200 ng/mL. Absorbcija buvo matuojama, esant 450 nm bangos ilgiui spektrofotometru (Synergy HT, Bio – TEK, JAV). Iš viso ištirta 20 šlapimo mėginių.

Tyrimai atlikti laikantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (Žin. 1997-11-28, Nr. 108-2728), Lietuvos Respublikos veterinarijos įsakymo (Žin. 1992-01-07, Nr. 3-0).

(21)

20

1 pav. Tyrimo eigos schema

Išnagrinėtos gyvulių laikymo sąlygos tiriamuosiuose ūkiuose;

Įvertinti skirtumai tarp ūkių;

Atlikti temperatūros (⁰C), santykinės drėgmės (proc.), oro judėjimo greičio (m/s) matavimai 2 - ajame ūkyje;

Paimti šlapimo mėginiai streso hormonui nustatyti;

Mėginių ištyrimas labaratorijoje;

Surinkti ir apdoroti oro sąlygų ūkiuose duomenys;

Surinkti ir apdoroti duomenys apie melžiamų karvių produkciją, reprodukciją, sveikatingumą ūkiuose;

Apskaičiuoti temperatūros - drėgmės indeksų vidurkiai;

Atlikta statistinė duomenų analizė;

(22)

21

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1

Laikymo (aplinkos) sąlygų sąsajos su gyvulių sveikatingumu, produktyvumu

bei gerove

Skirtingų sezonų vidutinių temperatūrų skirtumai pagal ūkių vietą buvo 0,13 – 1,42 ⁰C diapazone. Didžiausias skirtumas tarp ūkių regionų vidutinių temperatūrų užfiksuotas žiemą, kada 2 – ojo ūkio vidutinė oro temperatūra buvo 72,82 proc. didesnė nei 1 – ojo ūkio, 3,37 ⁰C ir 1,95 ⁰C atitinkamai. Tačiau šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas. Toks pats dėsningumas pastebėtas ir 2020 m. vasarą – 2 – ojo ūkio regione vidutinė oro temperatūra (23,67 ⁰C) buvo aukštesnė 2,6 proc. nei 1 – ojo ūkio (23,07 ⁰C). Šis skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (p<0,05). Visais sezonais vidutinės santykinės drėgmės (proc.) vidurkiai 1 – ojo ūkio regione buvo didesni 1,07 – 7,0 proc. vienetais nei 2 – ojo ūkio regione. Šie skirtumai nebuvo statistiškai patikimi (p>0,05). Išanalizavus oro judėjimo greičio (m/s) statistinius duomenis, pastebėta tendencija – 1 – ojo ūkio regione oro judėjimo greičio (m/s) vidutinės dienos vertės buvo didesnės visais sezonais nei 2 – ojo ūkio regione ir vidutiniškai skyrėsi 2,07 m/s. 2020 m. žiemos sezoną oro judėjimo greičio (m/s) vidurkiai 1 – ojo ūkio regione buvo didesni beveik 29,5 karto nei 2 – ojo ūkio regione, 6,19 m/s ir 0,21 m/s atitinkamai (p<0,01). Taip pat 2020 m. pavasarį 2 – ojo ūkio regione oro judėjimo greičio (m/s) vidutinės dienos vertės buvo mažesnės 1,27 karto lyginant su 1 – ojo ūkio regionu. Temperatūros – drėgmės indekso vidutinės dienos vertės visais sezonais, išskyrus pavasarį, 2 – ojo ūkio regione vidutiniškai buvo didesnės 0,83 proc. Vienintelis statistiškai patikimas skirtumas tarp ūkių regionų pagal temperatūros – drėgmės indeksą, nustatytas 2020 m. vasaros periodu. 2 – ojo ūkio regione TDI buvo 1,03 proc. didesnis nei 1 – ojo ūkio regione (p<0,05) (žr. 1 lentelė).

1 lentelė. Ūkių regionų temperatūros (⁰C), santykinės drėgmės (proc.), oro judėjimo greičio (m/s) ir

temperatūros – drėgmės indekso vidutinės dienos vertės ir standartinis nuokrypis pagal sezoną

Ūkis Temperatūra (⁰C)

Santykinė drėgmė (proc.)

Oro judėjimo greitis

(23)

22

1 lentelės tęsinys.

* Tarp ūkių, pažymėtų ta pačia raide a_{, pagal sezonus yra statistiškai reikšmingas skirtumas – p<0,05.}

** Tarp ūkių, pažymėtų ta pačia raide b_{, pagal sezonus yra statistiškai reikšmingas skirtumas – p<0,01.}

Išanalizavus statistinius duomenis pastebėta, kad skirtingų sezonų probleminių karvių dėl somatinių ląstelių skaičiaus vidutinių procentinių dalių skirtumai pagal ūkį buvo 4,95 – 9,31 proc. diapazone. Statistiškai toks skirtumas užfiksuotas 2019 m. rudenį, kai 2 – ojo ūkio problematinių karvių dėl SLS procentinė dalis sudarė 1,22 karto didesnę dalį nei 1 – ajame ūkyje (p<0,05). Visais sezonais vidutinės procentinės dalys karvių, kurių urėjos piene buvo <15 ml/proc., buvo didesnės 2 – ajame ūkyje nei 1 – ajame. Tačiau vienintelis statistiškai patikimas skirtumas pastebėtas 2019 m. vasarą (p<0,05). Šio sezono metu 1 – ajame ūkyje probleminės karvės su per mažu urėjos kiekiu piene sudarė beveik 8,45 karto mažesnę procentinę dalį nei 2 – ajame ūkyje, 5,46 proc. ir 46,11 proc. atitinkamai. Skirtingų sezonų problematinių karvių, kurių urėjos piene buvo >30 ml/proc. vidutinių procentinių dalių skirtumai pagal ūkį svyravo nuo 0,72 iki 45,53 procentinių vienetų. Nagrinėjant statistinius duomenis užfiksuotas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp ūkių 2020 m. žiemos sezoną (p<0,05). Šį laikotarpį 1 – ajame ūkyje probleminės karvės su padidėjusia urėja piene sudarė beveik ketvirtadalį visų tirtų karvių, palyginus su 2 – uoju ūkiu, kur tokių karvių vidutinė procentinė dalis nesudarė nei 1,5 proc. (žr. 2 lentelė).

2 lentelė. Ūkių probleminių karvių dėl somatinių ląstelių skaičiaus, urėjos kiekio piene (ml/proc.)

vidutinės procentinės dalys ir standartinis nuokrypis pagal sezoną

Ūkis Temperatūra (⁰C)

Santykinė drėgmė (proc.)

Oro judėjimo greitis

(m/s) TDI x ± SP SN x ± SP SN x ± SP SN x ± SP SN 2020 m. žiema Ūkis nr. 1 1,95±0,15 0,21 92,00±1,40 1,98 6,19±0,32b 0,56 36,50±0,09 0,12 Ūkis nr. 2 3,37±0,37 0,64 85,00±4,81 8,34 0,21±0,02b _0,04 _39,72±0,48 _0,83 2020 m. pavasaris Ūkis nr. 1 11,45±1,15 1,63 53,60±9,00 12,73 6,11±0,09ª 0,15 54,04±1,28 1,81 Ūkis nr. 2 10,33±2,01 3,48 51,10±4,89 8,46 4,80±0,35ª 0,61 52,58±2,67 4,62 2020 m. vasara Ūkis nr. 1 23,07±0,58ª 1,00 55,57±1,50 2,60 4,47±0,34 0,59 69,61±0,69ª 1,19 Ūkis nr. 2 23,67±0,49ª 0,86 54,50±0,96 1,66 4,15±0,52 0,90 70,33±0,59ª 1,02 Ūkis Probleminių karvių dėl somatinių ląstelių (proc.)

(24)

23

* Tarp ūkių, pažymėtų ta pačia raide, pagal sezonus yra statistiškai reikšmingas skirtumas – p<0,05.

Skirtingų sezonų vidutinių pieno primilžių per parą (kg) skirtumai pagal ūkį svyravo tarp 0,4 ir 1,53 kg. Didžiausias skirtumas tarp ūkių vidutinių pieno primilžių per parą užfiksuotas 2020 m. vasarą. Tuo metu 1 – ojo ūkio vidutinis pieno primilžis buvo 9,4 proc. didesnis nei 2 – ojo ūkio, 17,73 kg ir 16,20 kg atitinkamai. Šis skirtumas yra statistiškai reikšmingas (p<0,05). Visais sezonais vidutiniai riebalų kiekio piene (proc.) vidurkiai 2 – ajame ūkyje buvo didesni 0,36 – 0,88 proc. vienetais nei 1 – ajame ūkyje. 2020 m. vasarą pieno riebumo vidutinės vertės 1 – ajame ūkyje buvo 0,8 proc. vienetais mažesnis nei 2 – ajame ūkyje. Skirtumas buvo statistiškai patikimas (p<0,05). Panaši tendencija pastebėta ir nagrinėjant baltymų kiekio piene vidurkius. 2 – ajame ūkyje šio rodiklio vidutinės vertės didesnės buvo nuo 0,01 proc. iki 0,24 proc. vienetais nei kitame ūkyje. Tačiau vienintelis statistiškai reikšmingas skirtumas buvo gautas 2019 m. rudens sezoną, kai 2 – ajame ūkyje pieno baltymingumo vidurkis siekė 3,48 proc., o 1 – ajame ūkyje – 3,28 proc. (p<0,05) (žr. 3 lentelė).

3 lentelė. Ūkių pieno primilžio per parą (kg), riebalų kiekio piene (proc.), baltymų kiekio piene (proc.)

vidutinės dienos vertės ir standartinis nuokrypis pagal sezoną Ūkis

Probleminių karvių dėl somatinių ląstelių (proc.)

Probleminių karvių dėl urėjos <15 ml/proc. (proc.) Probleminių karvių dėl urėjos >30 ml/proc. (proc.) x ± SE SD x ± SE SD x ± SE SD 2019 m. ruduo Ūkis nr. 1 33,32±1,76ª 3,05 10,53±1,24 2,45 10,53±2,56 3,54 Ūkis nr. 2 40,58±0,73ª 1,26 18,98±8,94 15,48 11,95±7,48 12,95 2020 m. žiema Ūkis nr. 1 37,75±1,38 1,96 29,45±2,51 3,55 24,41±1,68ª 2,38 Ūkis nr. 2 32,80±0,98 1,39 91,48±0,94 1,33 1,41±0,06ª 0,08 2020 m. pavasaris Ūkis nr. 1 23,53±1,19 2,63 46,12±4,21 5,95 0,00±0,00 0,00 Ūkis nr. 2 32,84±1,05 2,48 66,39±14,21 20,10 0,72±0,72 1,02 2020 m. vasara Ūkis nr. 1 30,34±4,04 6,99 44,58±2,77 4,80 3,33±3,33 5,77 Ūkis nr. 2 38,62±8,44 14,62 76,97±10,79 18,69 0,98±0,49 0,85 Ūkis

Pieno primilžis per parą (kg)

Riebalų kiekis piene (proc.)

Baltymų kiekis piene (proc.)

x ± SP SN x ± SP SN x ± SP SN

2019 m. vasara

Ūkis nr. 1 17,00±1,01 1,75 3,90±0,36 0,62 3,28±0,12 0,21

(25)

24

*Tarp ūkių, pažymėtų ta pačia raide, pagal sezonus yra statistiškai reikšmingas skirtumas – p<0,05.

3.2 Terminės aplinkos poveikis melžiamoms karvėms (sveikatingumui, gerovei)

Tiriamojo laikotarpio metu oro temperatūros vidurkiai svyravo nuo 3,1 ⁰C iki 28,2 ⁰C, santykinės drėgmės – nuo 38,6 proc. iki 90,4 proc., oro judėjimo greičio – nuo 0,18 iki 5,59 m/s, o temperatūros – drėgmės indekso – nuo 38,79 iki 74,23. Aukščiausi oro temperatūros ir temperatūros – drėgmės indekso vidurkiai buvo užfiksuoti 2019 m. birželio mėn. Tuo tarpu santykinės drėgmės vidurkis šį mėnesį buvo žemiausias per visą tiriamąjį laikotarpį – 1,58 karto mažesnis už vidurkį. Aukščiausias santykinės drėgmės vidurkis buvo nustatytas 2020 m. sausio mėn. To pačio mėnesio temperatūros, oro judėjimo greičio ir temperatūros – drėgmės indekso vidurkiai buvo beveik mažiausi per visą tiriamąjį laikotarpį, atitinkamai 41,38 proc., 5,56 proc. ir 4,05 proc. didesni už mažiausius užfiksuotus vidurkius per visą tiriamąjį laikotarpį. Remiantis tyrimo statistiniais duomenimis, didžiausias oro judėjimo greičio vidurkis nustatytas 2019 m. rugsėjo mėn. – 5,59 m/s. Tuo tarpu kitų rodiklių vidutinės vertės buvo netoli savo vidurkių per visą tiriamąjį laikotarpį (žr. 2 pav.).

Koreliacija tarp temperatūros ir santykinės drėgmės vidurkių yra statistiškai patikima (Pirsono koef. p<0,01, Spirmano koef. p<0,05). Koreliacijos ryšys yra vidutiniškai stiprus – Pirsono koef. lygus -0,695, Spirmano koef. lygus -0,557. Koreliacija tarp temperatūros ir temperatūros – drėgmės indekso vidurkių yra statistiškai reikšminga (Pirsono koef. p<0,01, Spirmano koef. p<0,01). Koreliacijos ryšys yra stiprus – Pirsono koef. lygus 0,995, Spirmano koef. lygus 0,994. Nustatyta koreliacija tarp santykinės drėgmės ir temperatūros – drėgmės indekso vidurkių yra statistiškai patikima (Pirsono koef. p<0,01, Spirmano koef. p<0,05). Pirsono koef. koreliacijos ryšys yra stiprus, lygus -0,737. Spirmano koef.

Ūkis

Riebalų kiekis piene (proc.)

(26)

25

koreliacijos ryšys yra vidutiniškai stiprus, lygus -0,572 (žr. 1 pav.). Išanalizavus statistinius duomenis, užfiksuotos vidutinio stiprumo, statistiškai patikimos koreliacijos tarp oro judėjimo greičio ir temperatūros (p<0,05), santykinės drėgmės (p<0,01), temperatūros – drėgmės indekso vidurkių (p<0,05). Pirsono koef. lygūs 0,524, -0,653, 0,583 atitinkamai (žr. 2 pav.).

2 pav. Temperatūros (⁰C), santykinės drėgmės (proc.), oro judėjimo greičio (m/s) ir temperatūros –

drėgmės indekso vidurkių pasiskirstymas pagal mėnesį bei koreliacija tarpusavyje 2 – ojo ūkio regione Tyrimo metu nustatyta, jog 2019 m. gruodžio mėn. užfiksuotas žemiausias temperatūros – drėgmės indekso vidurkis per visą tiriamąjį laikotarpį. Tą patį mėnesį kortizolio kiekio šlapime (ng/ml) vidurkis buvo 16,2 proc. mažesnis nei 2020 m. rugpjūčio mėn. registruotas kortizolio lygis šlapime – 59,12 ng/ml. Tuo tarpu TDI 2020 m. rugpjūčio mėn. buvo vienas iš aukščiausių fiksuotų per visą tyrimo laikotarpį, 1,84 karto didesnis nei 2019 gruodžio mėn. Tačiau šie registruoti skirtumai nėra statistiškai patikimi, nes p>0,05.

Atlikus statistinę duomenų analizę, tarp kortizolio koncentracijos šlapime (ng/ml) ir temperatūros – drėgmės indekso vidurkių nustatyta stipraus ryšio koreliacija. Pirsono koef. koreliacija statistiškai reikšminga (p<0,01) ir lygi 0,902 (žr. 3 pav.).

12,4 16,5 28,2 22,8 23,6 17,2 9,8 6,7 3,1 4,1 2,9 6,5 11,2 13,3 23,5 22,9 24,6 44,9 52,3 38,6 54,8 50,9 61,1 79,6 89,1 91,2 91,8 75,4 52,3 42,1 58,9 55,7 55,2 52,6 55,37 60,65 74,23 69,20 69,91 61,83 50,56 45,17 38,79 40,36 40,02 47,42 53,95 56,35 70,22 69,37 71,40 4,96 4,76 4,72 5,44 _3,45 5,59 5,01 4,38 0,18 0,19 0,25 4,81 5,40 _4,18 5,01 _4,23 _3,21 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 100,0

(27)

26

3 pav. Kortizolio kiekio šlapime (ng/ml) ir temperatūros – drėgmės indekso vidurkių pasiskirstymas

pagal mėnesį ir koreliacinė priklausomybė 2 – ajame ūkyje

Tiriamuoju laikotarpiu distokijos dažniausiai buvo nustatomos vasaros periodais – nuo 3 iki 6 atvejų per sezoną. Analizuojant tyrimo duomenis, tarp distokijų atvejų skaičiaus ir temperatūros – drėgmės indekso vidurkių nustatyta statistiškai reikšminga koreliacija (Pirsono koef. p<0,01, Spirmano koef. p<0,01). Pirsono koef. koreliacijos ryšys yra vidutiniškai stiprus, lygus 0,690. Spirmano koef. koreliacijos ryšys yra stiprus, lygus 0,765. Kadangi gauta teigiama koreliacija, daroma prielaida, jog didėjant TDI, distokijų atvejų skaičius turi tendenciją didėti (žr. 4 pav.).

Atlikus statistinę duomenų analizę, nustatyta statistiškai prasminga regresinė analizė tarp distokijų atvejų skaičiaus ir temperatūros – drėgmės indekso vidurkių, nes determinacijos koeficientas R square > 0,25 ir lygus 0,477. Regresijos lygties koeficientas lygus 0,690. Distokijų atvejų skaičiaus nuo TDI priklausomybė aprašoma tiesine lygtimi: Distokijų atvejų skaičius = 0,0495 * TDI – 2,0018. Kadangi p<0,01, tai distokijų atvejų skaičius su TDI susijęs statistiškai reikšmingai (žr. 4 pav.).

Nulinė hipotezė H0 atmetama (koeficientai statistiškai reikšmingai skiriasi nuo 0), nes p<0,01. Prognozuojant distokijų atvejų skaičių, temperatūros – drėgmės indeksas yra svarbus (žr. 4 pav.).

(28)

27

4 pav. Distokijų atvejų skaičiaus ir temperatūros – drėgmės indekso vidurkių koreliacija bei tiesinė

regresinė analizė 1 – ajame ūkyje.

ANOVAa_{regresijos kvadratų suma – 5,207, liekamųjų paklaidų kvadratų suma – 5,716, visa kvadratų suma – 10,923,}

p<0,01.

Tyrimo duomenimis, tarp probleminių karvių su per maža urėjos koncentracija piene ir oro judėjimo greičio (m/s) vidurkių užfiksuota statistiškai patikima, vidutinio stiprumo ryšio koreliacija (Pirsono koef. p<0,05, Spirmano koef. p<0,05). Pirsono koef. koreliacija lygi -0,613. Spirmano koef. koreliacija lygi -0,595. Gauta neigiama koreliacija, todėl didėjant oro judėjimo greičiui (m/s), karvių su per maža urėja skaičius mažėja (žr. 5 pav.).

Analizuojant statistinius duomenis, fiksuota statistiškai prasminga regresinė analizė tarp karvių su per maža urėjos koncentracija piene skaičiaus ir oro judėjimo greičio (m/s) vidurkių, nes determinacijos koeficientas R square > 0,25 ir lygus 0,376. Regresijos lygties koeficientas lygus -0,613. Karvių, kurių urėjos koncentracija piene <15 ml/proc., skaičiaus nuo oro judėjimo greičio (m/s) priklausomybė aprašoma tiesine lygtimi: Probleminių karvių dėl urėjos <15 ml/proc. skaičius = -6,6388 * oro judėjimo greitis (m/s) + 65,697. Kadangi p<0,05, tai probleminių karvių dėl urėjos <15 ml/proc. skaičius su oro judėjimo greičiu (m/s) susijęs statistiškai reikšmingai (žr. 5 pav.).

(29)

28

Nulinė hipotezė H0 atmetama (koeficientai statistiškai reikšmingai skiriasi nuo 0), nes p<0,05. Prognozuojant probleminių karvių dėl urėjos <15 ml/proc. skaičių, oro judėjimo greitis (m/s) yra svarbus (žr. 5 pav.).

5 pav. Karvių, kurių urėjos koncentracija piene <15 ml/proc., skaičiaus ir oro judėjimo greičio (m/s)

vidurkių koreliacija bei tiesinė regresinė analizė 2 – ajame ūkyje

p<0,05.

Analizuojant tyrimo duomenis, tarp distokijų atvejų skaičiaus ir oro judėjimo greičio (m/s) vidurkių nustatyta statistiškai patikima koreliacija (Pirsono koef. p<0,05, Spirmano koef. p<0,01). Pirsono koef. koreliacijos ryšys yra vidutiniškai stiprus, lygus -0,671. Spirmano koef. koreliacijos ryšys yra stiprus, lygus -0,765. Kadangi gauta neigiama koreliacija, daroma prielaida, jog didėjant oro judėjimo greičiui (m/s), distokijų atvejų skaičius turi tendenciją mažėti (žr. 6 pav.).

Atlikus statistinę duomenų analizę, užfiksuota statistiškai reikšminga regresinė analizė tarp distokijų atvejų skaičiaus ir oro judėjimo greičio (m/s) vidurkių, nes determinacijos koeficientas R square > 0,25 ir lygus 0,450. Regresijos lygties koeficientas lygus -0,671. Distokijų atvejų skaičiaus nuo oro judėjimo greičio (m/s) priklausomybė aprašoma tiesine lygtimi: Distokijų atvejų skaičius = -0,6827 * oro judėjimo greitis (m/s) + 4,5303. Kadangi p<0,05, tai distokijų atvejų skaičius su oro judėjimo greičiu (m/s) susijęs statistiškai reikšmingai (žr. 6 pav.).

y = -6,6388x + 65,697 R² = 0,3755 0 10 20 30 40 50 60 70 80 0,0 1,0 2,0 3,0 4,0 5,0 6,0 Pro b le m in ių ka rv ių d ėl u rė jo s <15 m l/p ro c. ska iči u s

Oro judėjimo greitis (m/s)

Karvių, kurių urėjos piene yra <15 ml/proc.

(30)

29

Nulinė hipotezė H0 atmetama (koeficientai statistiškai reikšmingai skiriasi nuo 0), nes p<0,05. Prognozuojant distokijų atvejų skaičių oro judėjimo greitis (m/s) yra svarbus (žr. 6 pav.).

6 pav. Distokijų atvejų skaičiaus ir oro judėjimo greičio (m/s) vidurkių koreliacija bei tiesinė regresinė

analizė 1 – ajame ūkyje

p<0,05.

3.3 Temperatūros – drėgmės indekso įtaka melžiamų karvių produkcijos ir

reprodukcijos rodikliams

Tyrimo metu nustatyta, jog 2 – ajame ūkyje vidutinis pieno primilžis per parą svyruoja nuo 15,2 kg iki 20,1 kg. Didžiausias pieno primilžio per parą vidurkis užfiksuotas 2019 m. gegužės mėn. ir gruodžio mėn.– 13,9 proc. didesnis nei vidutiniškai per visą laikotarpį. Tą patį gruodžio mėn., užfiksuotas žemiausias temperatūros – drėgmės indekso vidurkis – 38,8. Aukščiausias temperatūros – drėgmės indekso vidurkis užfiksuotas 2019 m. birželio mėn. – beveik 1,3 karto didesnis už vidutinį TDI dydį per visą tiriamąjį laikotarpį. Tuo tarpu pieno primilžio per parą vidurkis buvo pats žemiausias – 15,2 kg (žr. 7 pav.).

Tarp pieno primilžio per parą ir temperatūros – drėgmės indekso vidurkių nustatyta statistiškai patikima koreliacija (Pirsono koef. p<0,01, Spirmano koef. p<0,01). Koreliacijos ryšys yra stiprus – Pirsono koef. lygus -0,701, Spirmano koef. lygus -0,734. Tai rodo, jog didėjant TDI, mažėja pieno primilžis per parą (žr. 7 pav.).

y = -0,6827x + 4,5303 R² = 0,4506 0,0 1,0 2,0 3,0 2,0 3,0 4,0 5,0 6,0 7,0 8,0 Dis to kij ų a tv ejų s ka iči u s

Oro judėjimo greitis (m/s)

Distokijų atvejai

(31)

30

7 pav. Pieno primilžio per parą (kg) ir temperatūros – drėgmės indekso vidurkių pasiskirstymas pagal

mėnesį bei koreliacija tarpusavyje 2 – ajame ūkyje

Tyrimo metu gauta statistiškai prasminga regresinė analizė tarp pieno primilžio per parą ir temperatūros – drėgmės indekso vidurkių, kadangi determinacijos koeficientas R square > 0,25 ir lygus 0,493. Regresijos lygties koeficientas lygus -0,701. Pieno primilžio per parą vidurkio nuo TDI priklausomybė aprašoma tiesine lygtimi: Pieno primilžis per parą (kg) = -0,0862 * TDI + 22,589. Kadangi p<0,01, tai pieno primilžis per parą, kg su TDI susiję statistiškai reikšmingai (žr. 8 pav.).

Nulinė hipotezė H0 atmetama (koeficientai statistiškai reikšmingai skiriasi nuo 0), nes p<0,01. Prognozuojant pieno primilžio per parą vidurkį (kg) , temperatūros – drėgmės indeksas yra svarbus (žr. 8 pav.). 55,4 60,7 74,2 69,2 69,9 61,8 50,6 45,2 38,8 40,4 40,0 47,4 54,0 56,4 70,2 69,4 71,4 17,2 20,1 15,2 17,3 17,2 17,8 19,1 19,3 20,1 19,4 18,1 17,2 _16,9 16,5 16,4 16,6 15,6 0,0 5,0 10,0 15,0 20,0 25,0 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0

(32)

31

8 pav. Pieno primilžio per parą (kg) ir temperatūros – drėgmės indekso vidurkių tiesinė regresinė

p<0,01.

Užfiksuota, kad 1 – ajame ūkyje vidutinis pieno primilžis per parą svyruoja nuo 15,2 kg iki 20,2 kg. Didžiausias pieno primilžio per parą vidurkis nustatytas 2019 m. lapkričio mėn.– 12,5 proc. didesnis nei vidutiniškai per visą laikotarpį. Šį lapkričio mėn. užfiksuotas beveik žemiausias temperatūros – drėgmės indekso vidurkis – 42,7 (17,3 proc. didesnis už žemiausią užfiksuotą TDI vidurkį). Pastebėta labai panaši situacija kaip ir 2 – ajame ūkyje. Aukščiausias temperatūros – drėgmės indekso vidurkis užfiksuotas 2019 m. birželio mėn. – 1,25 karto didesnis už vidutinį TDI dydį per visą tiriamąjį laikotarpį. Tuo pačiu metu pieno primilžio per parą vidurkis buvo pats žemiausias – 15,2 kg (žr. 9 pav.).

Tarp pieno primilžio per parą ir temperatūros – drėgmės indekso vidurkių nustatyta statistiškai patikima koreliacija (Pirsono koef. p<0,05, Spirmano koef. p<0,05). Koreliacijos ryšys yra vidutiniškai stiprus – Pirsono koef. lygus -0,596, Spirmano koef. lygus -0,638. Kaip ir 2 – ajame ūkyje, tai rodo, jog didėjant TDI, mažėja pieno primilžis per parą (žr. 9 pav.).

(33)

32

9 pav. Pieno primilžio per parą (kg) ir temperatūros – drėgmės indekso vidurkių pasiskirstymas pagal

Tiriamuoju laikotarpiu fiksuota statistiškai reikšminga regresinė analizė tarp pieno primilžio per parą ir temperatūros – drėgmės indekso vidurkių, nes determinacijos koeficientas R square > 0,25 ir lygus 0,349. Regresijos lygties koeficientas lygus -0,591. Pieno primilžio per parą vidurkio nuo TDI priklausomybė aprašoma tiesine lygtimi: Pieno primilžis per parą (kg) = -0,0686 * TDI + 22,014. Kadangi p<0,05, tai pieno primilžis per parą (kg) su TDI susiję statistiškai reikšmingai (žr. 10 pav.).

Nulinė hipotezė H0 atmetama, nes p<0,05. Prognozuojant pieno primilžio per parą vidurkį (kg), temperatūros – drėgmės indeksas yra svarbus (žr. 10 pav.).

61,2 73,9 68,4 70,4 42,7 36,4 36,6 52,8 55,3 69,3 68,6 70,9 61,2 17,8 15,2 18,7 17,1 20,2 _19,8 19,4 16,2 16,6 18,2 18,5 16,5 19,3 0,0 5,0 10,0 15,0 20,0 25,0 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0

(34)

33

10 pav. Pieno primilžio per parą (kg) ir temperatūros – drėgmės indekso vidurkių tiesinė regresinė

p<0,05.

Tiriamojo laikotarpiu metu nustatyta, jog 2 – ajame ūkyje vidutinis riebalų kiekis piene svyruoja nuo 4,18 proc. iki 5,22 proc. Didžiausias pieno riebumo vidurkis užfiksuotas 2020 m. vasario mėn.– 11,5 proc. didesnis nei vidutiniškai per visą laikotarpį. Tą patį vasario mėn. užfiksuotas beveik žemiausias temperatūros – drėgmės indekso vidurkis – vos 3,1 proc. didesnis už žemiausią užfiksuotą TDI vidurkį. Žemiausias riebalų kiekio piene vidurkis nustatytas 2019 m. liepos mėn. – 4,18 proc. (10,7 proc. žemesnis už pieno riebumo vidurkį per visą laikotarpį). Temperatūros – drėgmės indekso vidurkis šiuo metu buvo 20,8 proc. didesnis nei TDI vidutinis dydis per visą tyrimą (žr. 11 pav.).

Tarp riebalų kiekio piene ir temperatūros – drėgmės indekso vidurkių nustatyta statistiškai reikšminga koreliacija (Pirsono koef. p<0,01, Spirmano koef. p<0,05). Koreliacijos ryšys yra vidutiniškai stiprus – Pirsono koef. lygus -0,623, Spirmano koef. lygus -0,598. Tai nurodo, jog didėjant TDI, mažėja pieno riebumas (žr. 11 pav.).

y = -0,0686x + 22,014 R² = 0,3488 10,0 11,0 12,0 13,0 14,0 15,0 16,0 17,0 18,0 19,0 20,0 21,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 Pie n o p rim ilžis p er p ar ą (kg) TDI

(35)

34

11 pav. Riebalų kiekio piene (proc.) ir temperatūros – drėgmės indekso vidurkių pasiskirstymas pagal

Tyrimo metu nustatyta statistiškai prasminga regresinė analizė tarp riebalų kiekio piene ir temperatūros – drėgmės indekso vidurkių, kadangi determinacijos koeficientas R square > 0,25 ir lygus 0,388. Regresijos lygties koeficientas lygus -0,623. Pieno riebumo vidurkio nuo TDI priklausomybė aprašoma tiesine lygtimi: Riebalų kiekis piene (proc.) = -0,0142 * TDI + 5,4916. Kadangi p<0,01, tai riebalų kiekis piene (proc.) su TDI susiję statistiškai reikšmingai (žr. 12 pav.).

Nulinė hipotezė H0 atmetama (koeficientai statistiškai reikšmingai skiriasi nuo 0), nes p<0,01. Prognozuojant riebalų kiekio piene vidurkį (proc.) , temperatūros – drėgmės indeksas yra svarbus (žr. 12 pav.). 55,4 60,7 74,2 69,2 69,9 61,8 50,6 45,2 38,8 40,4 40,0 47,4 54,0 56,4 70,2 69,4 71,4 4,99 _4,94 4,21 4,18 4,40 4,48 4,62 4,83 4,82 4,66 5,22 4,60 5,02 4,69 4,66 _4,61 _4,61 0,00 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 6,00 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0

(36)

35

12 pav. Riebalų kiekio piene (proc.) ir temperatūros – drėgmės indekso vidurkių tiesinė regresinė analizė

2 – ajame ūkyje

p<0,01.

Tyrimo metu užfiksuota, kad 2 – ajame ūkyje vidutinis baltymų kiekis piene svyruoja nuo 3,26 proc. iki 3,66 proc. Didžiausias pieno baltymingumo vidurkis užfiksuotas 2019 m. gegužės mėn.– 6,1 proc. didesnis nei vidutiniškai per visą laikotarpį. Tuo tarpu temperatūros – drėgmės indeksas buvo 60,1 – 4,8 proc. didesnis už TDI vidurkį per tiriamąjį laikotarpį. Kitą mėnesį užfiksuotas aukščiausias temperatūros – drėgmės indekso vidurkis, o pieno baltymingumo vidurkis krito 10,7 proc. nuo praėjusio mėnesio (žr. 13 pav.).

Tarp baltymų kiekio piene ir temperatūros – drėgmės indekso vidurkių nustatyta statistiškai reikšminga koreliacija (Pirsono koef. p<0,05, Spirmano koef. p<0,05). Koreliacijos ryšys yra vidutiniškai stiprus – Pirsono koef. lygus -0,529, Spirmano koef. lygus -0,546. Tai rodo, jog didėjant TDI, mažėja pieno baltymingumas (žr. 13 pav.).

(37)

36

13 pav. Baltymų kiekio piene (proc.) ir temperatūros – drėgmės indekso vidurkių pasiskirstymas pagal

Atlikus statistinę duomenų analizę nustatyta statistiškai prasminga regresinė analizė tarp baltymų kiekio piene ir temperatūros – drėgmės indekso vidurkių, nes determinacijos koeficientas R square > 0,25 ir lygus 0,280. Regresijos lygties koeficientas lygus -0,529. Pieno baltymingumo vidurkio nuo TDI priklausomybė aprašoma tiesine lygtimi: Baltymų kiekis piene (proc.) = -0,0044 * TDI + 3,6996. Kadangi p<0,05, tai baltymų kiekis piene (proc.) su TDI susiję statistiškai reikšmingai (žr. 14 pav.).

Nulinė hipotezė H0 atmetama (koeficientai statistiškai reikšmingai skiriasi nuo 0), nes p<0,05. Prognozuojant baltymų kiekio piene vidurkį (proc.) , temperatūros – drėgmės indeksas yra svarbus (žr. 14 pav.). 55,4 60,7 74,2 69,2 69,9 61,8 50,6 45,2 38,8 40,4 40,0 47,4 54,0 56,4 70,2 69,4 71,4 3,55 3,66 3,27 _3,26 3,35 3,45 _3,44 3,54 3,52 3,5 _3,49 3,46 3,42 3,39 3,51 3,4 3,4 3 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 3,6 3,7 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0

(38)

37

14 pav. Baltymų kiekio piene (proc.) ir temperatūros – drėgmės indekso vidurkių tiesinė regresinė

p<0,05.

Tiriamojo laikotarpio metu karvių vidutinis sėklinimų skaičius svyravo nuo 2,3 iki 3,1. Karves apsėklinti vidutiniškai pavykdavo iš 2,73 karto. Tyrimo duomenimis, tarp vidutinio sėklinimų skaičiaus ir temperatūros – drėgmės indekso vidurkių užfiksuota statistiškai patikima, stipraus ryšio koreliacija (Pirsono koef. p<0,01, Spirmano koef. p<0,05). Pirsono koef. koreliacija lygi 0,773. Spirmano koef. koreliacija lygi 0,728. Gauta teigiama koreliacija, todėl didėjant TDI, vidutinis sėklinimų skaičius taip pat didėja (žr. 15 pav.).

Analizuojant statistinius duomenis, fiksuota statistiškai reikšminga regresinė analizė tarp vidutinio sėklinimų skaičiaus ir temperatūros – drėgmės indekso vidurkių, nes determinacijos koeficientas R square > 0,25 ir lygus 0,597. Regresijos lygties koeficientas lygus 0,773. Vidutinio sėklinimų skaičiaus nuo TDI priklausomybė aprašoma tiesine lygtimi: Vidutinis sėklinimų skaičius = 0,0156 * TDI + 1,7766. Kadangi p<0,01, tai vidutinis sėklinimų skaičius su TDI susijęs statistiškai reikšmingai (žr. 15 pav.). Nulinė hipotezė H0 atmetama (koeficientai statistiškai reikšmingai skiriasi nuo 0), nes p<0,01. Prognozuojant vidutinio sėklinimo skaičių, temperatūros – drėgmės indeksas yra svarbus (žr. 15 pav.).

(39)

38

15 pav. Vidutinio sėklinimų skaičiaus ir temperatūros – drėgmės indekso vidurkių koreliacija bei

tiesinė regresinė analizė 1 – ajame ūkyje