LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Lina Kavaliauskienė
Aplinkos sąlygų įtaka melžiamų karvių organizmo būklei ir laktacijai
Environmental effect on the body condition and lactation of the dairy cattle
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: prof. Dr. R. Želvytė
DARBAS ATLIKTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Aplinkos sąlygų įtaka melžiamų karvių organizmo būklei ir laktacijai“
1. Yra atliktas mano paties/pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE
(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, (parašas) pavardė)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
TURINYS
SANTRAUKA ... 4
SUMMARY ... 5
ĮVADAS ... 6
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8
1.1. Aplinkos įtaka karvių organizmo būklei ... 8
1.1.1. Šilumos stresas. Jo poveikis organizmui ... 8
1.1.2. Aplinkos sąlygų įtaka reprodukcijai ... 11
1.1.3. Aplinkos įtaka mastitams ... 11
1.1.3.1. Mastitas ... 11
1.1.3.2. Pagrindiniai mastito sukėlėjai: ... 13
1.2. Aplinkos veiksnių įtaka karvių laktacijai ... 14
1.2.1. Įtaka pieno kiekiui... 14
1.2.2. Pieno cheminės sudėties pokyčiai ... 15
1.2.3. Pieno morfologinės sudėties pokyčiai ... 17
2. TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI ... 19
3. REZULTATAI ... 21
3.1. Karvių pieno cheminės sudėties kitimas skirtingais metų mėnesiais ... 21
3.2. Pieno morfologinės sudėties kitimai skirtingais mėnesiais ... 23
3.3. Pieno primilžis skirtingais metų mėnesiais ... 24
3.4. Sergamumas mastitu skirtingais mėnesiais ... 25
3.4.1. Sergamumas klinikiniu mastitu skirtingais mėnesiais ... 25
3.4.2. Sergamumas slaptuoju mastitu ... 26
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 28
IŠVADOS ... 30
SANTRAUKA
Tema: Aplinkos veiksnių įtaka melžiamų karvių organizmo būklei ir laktacijai. Darbo apimtis: 34 lapai, 2 lentelės, 9 paveikslėliai, 44 literatūros šaltiniai.
Tyrimų tikslas - ištirti aplinkos veiksnių įtaką karvių organizmo būklei bei laktacijai. Darbo uždaviniai:
1) Ištirti, kokią įtaką aplinkos temperatūra ir drėgmė turi pieno cheminei sudėčiai ir kiekiui. 2) Nustatyti somatinių ląstelių skaičiaus piene kitimą keičiantis aplinkos temperatūrai ir drėgmei.
3) Išanalizuoti aplinkos sąlygų ir sergamumo mastitu ryšį. Tyrimų metodika:
Tyrimas atliktas 2013-2014 m. karvių fermoje 98 melžiamoms karvėms. Tyrimo metu apskaičiuota vidutinė mėnesio oro temperatūra ir drėgmė. Pieno kiekio duomenys imti iš kontroliuojamų karvių bandos kontrolinių melžimų metu. Pieno mėginiai buvo tiriami pieno tyrimų laboratorijoje VĮ „Pieno tyrimai“. Mėginiuose buvo nustatyti pieno riebalai, baltymai, laktozė, urėja, somatinių ląstelių skaičius. Mastitai buvo diagnozuojami greituoju diagnostiniu testu „Mastest“.
Rezultatai ir išvados:
Didžiausias riebalų kiekis nustatytas gegužės mėnesį 5.34 % ± 0.18 % (P<0.0001), kai oro vidutinė temperatūra +15 °C, drėgmė 65 %. Mažiausias riebalų kiekis gautas rugsėjį 4.35 % ± 0.12% (P<0.0001), kai vidutinė oro temperatūra +8 °C, drėgmė 62 %. Daugiausia baltymų nustatyta kovo mėnesį 3.8 % ± 0.08 % (P<0,0001), kai vidutinė oro temperatūra +8 °C, drėgmė 75 %. Mažiausiai rugpjūčio mėnesį 3.08% ± 0.07% (P<0,0001), kuomet vidutinė oro temperatūra +24 °C, drėgmė 56%. Didžiausias SLS piene nustatytas vasario mėnesį 930.5 ± 236.9 tūkst./ml, kada vidutinė aplinkos temperatūra +2°C, drėgmė 80 %. Didžiausias pieno kiekis primelžtas sausio mėnesį (68160± 156 kg), kai vidutinė aplinkos temperatūra +5°C, drėgmė 85 %, o mažiausias rugsėjo mėnesį (51882± 1714 kg) (P<0,05), kai vidutinė aplinkos temperatūra +17°C, drėgmė 62 %. Tyrimo metu nustatyta, kad daugiausia klinikiniu mastitu sergama gruodžio mėnesį 47.7 %, kada vidutinė oro temperatūra +7 °C, drėgmė 86 %. Liepos-rugpjūčio mėnesiais sergančiųjų 39.4-41.6%, tuomet buvo aukšta vidutinė aplinkos temperatūra (26-24 °C) bei žemas vidutinis oro drėgnumas 43-56 %. Didžiausias sergamumas slaptu mastitu nustatytas rugpjūčio mėn. (22.2 %), kada vidutinė oro temperatūra +24 °C, drėgmė 56 %, mažiausias – balandžio mėnesį (5.5%) (P<0,05), vidutinė oro temperatūra +13 °C, drėgmė 69 %.
SUMMARY
Master thesis: Environmental effect on the body condition and lactation of the dairy cattle. Author: Lina Kavaliauskienė, Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Kaunas, in 2015.
Supervisor: prof. Dr. Rasa Želvytė.
This thesis is written in the Lithuanian language and it consists of: introduction, literature review, research materials and methods, results, conclusions and recommendations and referentes, including 35 pages,it contains 2 tables, 9 images, used 44 references.
The main aim of the thesis: to evaluate the influence of environmental factors on the body condition of cows and lactation.
Materials and methods: The study was conducted in 2013-2014 on the farm X with 98 dairy cows. The study calculated the average monthly air temperature and humidity. The amount of milk to take data from controlled cow milking herd control. Milk samples were taken from each individual cow's milk by sampling rules. Milk samples were analyzed for milk testing laboratory. Samples were set milk fat, protein, lactose, urea, somatic cell count. Mastitis was diagnosed by a expres diagnostic test.
The results of the study and main conclusions
The maximum fat content determined in May 5.34% ± 0.18% (P <0.0001), the average air temperature +15 ° C, humidity 65%. Minimum fat content in September 4.35% ± 0.12% (P <0.0001), when the average air temperature 8 ° C, humidity 62%. Protein found mainly in March of 3.8% ± 0.08% (P <0.0001), when the average air temperature 8 ° C, humidity 75%. August least 3.08% ± 0.07% (P <0.0001), when the average air temperature + 24 ° C, humidity 56%. The largest milk SCC established in February 930.5 ± 236.9 thousand. /ml, when the average ambient temperature of + 2 ° C, humidity 80%. The largest quantity of milk milking in January (68,160 ± 156 kg), the average ambient temperature + 5 ° C, humidity 85%, and the lowest in September (51,882 ± 1,714 kg) (P <0.05), when the average ambient temperature of +17 ° C, humidity 62%. The study found that the majority of clinical mastitis suffer from 47.7% in December, when the average air temperature of + 7 ° C, humidity 86%. July-August 39.4-41.6% of patients, the average was high ambient temperature (26-24 ° C) and low average air humidity 43-56%. The highest incidence of sublinical mastitis set in August. (22.2%), when the average air temperature of +24 ° C, humidity 56%, the lowest - in April (5.5%) (P <0.05), the average air temperature of +13 ° C, humidity 69%.
ĮVADAS
Pienininkystė – viena pagrindinių žemės ūkio krypčių. Daugelis ūkininkų siekia gauti didesnį kiekį produkcijos bei geresnės jo kokybės. Yra daugybė veiksnių, nuo kurių priklauso, ar tai bus sėkminga. Būtina atsižvelgti į galvijų sveikatos būklę.
Aplinkos veiksniai turi įtakos ne tik karvių organizmo būklei, bet ir laktacijai. Aplinkos veiksniai – tai begalė dalykų, nuo kurių priklauso karvių sveikatingumas. O karvės organizmo būklė smarkiai susijusi ir su produkcija.
Aplinkos temperatūra ir drėgmė Laikymo sąlygos, būdas, karvių skaičius, šėrimas– visa tai turi įtakos laktacijai.
Nuo kiekvieno gyvulio veislės priklauso, kaip šis reaguoja į aplinkos pasikeitimą bei aplinkos temperatūrą bei drėgmę. Optimali aplinkos temperatūra – tai tokia temperatūra, kai gyvūnas nejaučia streso ar diskomforto. Nors Lietuvoje klimatas nėra smarkiai svyruojantis didelėmis temperatūrų amplitudėmis, tačiau vis tiek tai gali turėti įtakos karvių organizmo būklei bei laktacijai. Daugelyje Lietuvos fermų gyvuliai vasarą ganomi ganyklose, o žiemą laikomi tvartuose. Todėl vasarą ganomi gyvuliai gali patirti šilumos stresą, kuris apibūdinamas kaip riba, kada organizmas negali išsklaidyti šilumos perteklių ir išlaikyti kūno šilumos pusiausvyrą. Literatūros duomenimis, karštis turi didesnę įtaką organizmo būklei bei laktacijai negu šaltis (Collier et al., 2006). Be to, ganyklose vasarą yra daugelis kitų dirgiklių, galinčių sukelti stresą. Tai skirtingos oro sąlygos, dienos ir nakties temperatūrų svyravimai, tiesioginiai saulės spinduliai, lietus, vėjas. Taip pat, ganyklose galvijus dažnai puola vabzdžiai, kurie sukelia papildomą stresą bei gali pernešti kai kurių ligų sukėlėjus.
Patiriant šilumos stresą keičiasi ne tik fiziologiniai rodikliai, bet taip pat turi reikšmės ir reprodukcinei sistemai (Roth et al., 2004). Stresas gali įtakoti rujos pasireiškimą. Be to gali didėti apsėklinimo indeksas. Taip patiriami didesni ekonominiai nuostoliai. Taip pat pastebima, kad atvedami mažesni veršeliai.
Laikant karves dvejopai (vasara lauke, o žiemą tvarte), keičiasi ir racionai. Žiemą lengviau sudaryti subalansuotą racioną. Vasarą priklauso nuo ganykloje vyraujančios žolės.
Keičiantis aplinkos temperatūrai ir drėgmei, gali keistis ir vyraujančios ligos. Drėgmė ir vidutinė oro temperatūra- puikios sąlygos daugintis patogeniniams sukėlėjams. Viena pagrindinių ir didžiausius nuostolius atnešanti liga - tai mastitas, kuris taip pat smarkiai gali priklausyti nuo aplinkos veiksnių (Zucaliet al., 2011).
Mastitas – viena pagrindinių priežasčių, keičianti pieno kiekį ir sudėtį. Sergant slaptuoju mastitu ženkliai sumažėja karvės produktyvumas. Dažnai slaptieji mastitai pereina į klinikinius mastitus, o tada jau pienas nebegali būti realizuojamas žmonių vartojimui. Mastito sukėlėjai gali skirtis skirtingais metų laikais (Riekerink et al., 2007), tačiau dažniausiai vyrauja tie patys.
Daugėjant piene somatinių ląstelių skaičiui – galima įtarti slaptąjį mastitą. Somatinių ląstelių skaičius gali padidėti ne vien tik sergant mastitu, bet ir esant kitiems fiziologiniams sutrikimams, sergant kitomis ligomis, tokiomis kaip lyties organų, virškinamojo trakto, tešmens ligomis, patiriant stresą. O taip pat dėl šių priežasčių kinta ir pieno sudėtinių dalių kiekis – baltymai, riebalai, laktozė.
Darbo tikslas:
Ištirti aplinkos veiksnių įtaką melžiamų karvių organizmo būklei bei laktacijai.
Darbo uždaviniai:
1) Ištirti, kokią įtaką skirtingos aplinkos temperatūros ir drėgmė turi pieno cheminei sudėčiai ir kiekiui.
2) Nustatyti somatinių ląstelių skaičiaus piene kitimą keičiantis aplinkos temperatūrai ir drėgmei.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Aplinkos įtaka karvių organizmo būklei 1.1.1. Šilumos stresas. Jo poveikis organizmui
Visiems gyvūnams yra optimali supančios aplinkos temperatūra. Optimali temperatūra- tokia temperatūra, kai gyvūnams jaučiasi komfortiškai, nenukenčia jo sveikata ir fiziologiniai rodikliai. Viršutinė kritinė temperatūra- prasideda šilumos streso sindromas. Šilumos streso sindromą sukelia ne tik aukšta temperatūra, bet ir drėgmė, saulės spinduliuotė.
Šilumos stresas gali būti nusakoma, kaip taškas, kur karvė negali išsklaidyti pakankamo kiekį šilumos, išlaikyti kūno šiluminę pusiausvyrą. Aplinkos sąlygos, kurios sukelia šilumos stresą, gali būti apskaičiuojama naudojant oro temperatūros ir santykinės drėgmės indeksą, kuris apskaičiuojamas dalinant aplinkos temperatūrą iš santykinės oro drėgmės.
Karštis labiau neigiamai veikia karvių fiziologinius rodiklius, negu šaltis. Vasarą ganykloje ganomiems gyvuliams nuolat keičiasi aplinka, skirtingos oro sąlygos (karštis, lietus, vėjas) karvės gauna daugiau streso, tas įtakoja karvių fiziologinę būklę. Patiriamam šilumos stresui turi karvės kondicija, svoris, dydis. Staigus temperatūros pasikeitimas aktyvina fiziologinius karvių rodiklius: kvėpavimas gali padažnėti daugiau nei 105 k/min, taip pat pakyla kūno temperatūra (38,7°C iki 40°C), pasikeičia kraujo hormonų koncentracija. Dėl šilumos streso karvėms gali būti didžiojo prieskrandžio acidozė dėl sumažėjusio pašaro suvartojimo (Collier et al., 2006).
Karščio streso poveikis melžiamoms karvėms sąlygoja sumažėjusį naujagimių veršelių svorį, mažesnę pieno gamybą, uždelstą gimdos involiuciją bei rujos pradžią. Neigiamas šilumos poveikis karvių fiziologinei būklei gali būti ne iš karto akivaizdūs, bet išlikti ir grįžus į pastovias aplinkos sąlygas (tvartas) iki pat rudens (Roth et al., 2004). Vasarą labiau svyruoja visi rodikliai. Nelaktuojančios, užtrūkusios karvės šilumos stresą patiria rečiau. Tačiau patirtas stresas gali sumažinti pieno kiekį kitai laktacijai (Collier et al., 2006).
Tiesioginiai aplinkos pokyčiai turi įtakos ne tik pieno kiekiui, bet ir pašarų sunaudojimui bei įsisavinimui, karvių svorio kitimui ir kondicijai, ypač kai užsitęsia šilumos stresas (West, 2003). Šilumos stresas turi poveikį ir endokrininei sistemai. Mažina atrajojimą ir maistinių medžiagų įsisavinimą, sumažėja energetinių medžiagų, todėl krenta kūno svoris (Collier et al., 2005). Patiriant šilumos stresą, sumažėja pašarų sunaudojimas, todėl pieno sintezė sumažėja apie 35% ( Rhoads et al., 2010). Be to, karštą ir sausą vasarą trūksta pašaro ganomiems gyvuliams.
Siekdami atvėsinti kūną, gyvuliai daugiau prakaituoja. Kalio poreikis prakaituojant išauga 12 % daugiau nei įprastai (Collier, 2006).
Staigūs temperatūros pakitimai gali turėti įtakos hormonų pusiausvyrai. Prisitaikant prie temperatūros pokyčių, daugiausia stebima prolaktino koncentracijos pakitimai. Taip pat keičiasi ir skydliaukės hormonų, somatotropino, gliukortikoidų koncentracija. Šių hormonų koncentracija keičiasi prisitaikant ne tik į sezono temperatūros pokyčius, bet ir į dienos trukmę. Prisitaikant prie sezono pokyčių dalyvauja ir pagumburio, hipofizės bei antinksčių hormonai (kortizolis, aldosteronas, kortikotropiną atleidžiantis hormonas) (Collier et al., 2006).
1 lentelė. Streso įtaka karvių fiziologijai (Chase, 2006)
Streso lygis Požymiai
Žemas
Karvės pradeda ieškoti šešėlio. Didėja kvėpavimo dažnis, kraujagyslių išsiplėtimas. Pieno gamybos poveikis minimalus.
Vidutinis
Didėja seilių gamyba. Tankėja kvėpavimas. Kyla kūno temperatūra. Sumažėja pašarų suvartojimas, didėja vandens suvartojimas. Mažėja pieno gamyba ir reprodukcija.
Aukštas
Karvės jaučiasi blogai dėl aukštos kūno temperatūros. Smarkiai tankėja kvėpavimas, didėja seilių gamyba. Pieno gamyba ir reprodukcija ženkliai sumažėjus.
Pavojingas Galimas gaištamumas
Simptomai, parodantys patiriamą šilumos stresą: 1. Kyla kūno temperatūra
2. Didėja kvėpavimo dažnis ( daugiau nei 70-80 k/min)
3. Didėja energijos poreikis. Karvės aktyvuoja mechanizmus, kurie išsklaido šilumos perteklių ir palaiko normalią kūno temperatūrą (pvz.: tankėja kvėpavimas). Šiam tikslui panaudojama apie 20-30 % energijos. Todėl sumažėja energija produkcijai. Daugiau kraujo priteką į odą, bandant išsklaidyti šilumą. Tačiau tuo pat metu, mažėja kraujo pritekėjimas į kūną.
4. Mažėja maistinių medžiagų įsisavinimas. Daugiau netenkama natrio ir kalio dėl patankėjusio kvėpavimo. Keičiasi rūgščių – šarmų pusiausvyra, tai gali sukelti metabolinę alkalozę.
5. Mažėja sausųjų medžiagų pasisavinimas. Šis sutrikimas gali būti ne tik trumpalaikis, bet ir ilgalaikis. Tai priklauso nuo patiriamo šilumos streso trukmės.
6. Pieno produkcijos sumažėjimas. Tai gali būti pereinamasis arba ilgalaikis. Priklauso nuo šilumos streso ilgio ir stiprumo. Pieno produkcija gali sumažėti 10-25 %. Vėlesnės laktacijos karvės lėčiau atsigauna po karščio poveikio negu ankstyvos laktacijos karvės.
7. Reprodukcija. Šilumos stresas turi įtakos reprodukcijos sumažėjimui. Sumažėjus reprodukcija gali pasireikšti keletą mėnesių po patirto šilumos streso. Reprodukcijos pokyčiai:
Rujos ilgio ir stiprumo sumažėjimas
Sumažėjęs apsivaisinimas
Mažėja folikulų augimas, dydis ir išsivystymas
Didėja rizika embrionų mirtingumui
Mažėja vaisiaus augimas ir veršelių dydis
Šilumos streso faktoriai (Berman, 2005):
Temperatūra ir drėgnumas
atiriamo šilumos streso ilgis
Oro temperatūra naktį
Ventiliacija arba vėjas
Karvių skaičius
Sausųjų medžiagų įsisavinimo ir pieno kiekis prieš patirtą stresą ( didesnį stresą patiria daugiau produkcijos gaminantys gyvuliai)
Laikymo tipas
Vandens prieinamumas
Veislė
Kailio spalva ( juodas kailis daugiau sugeria šilumos nei šviesus)
1.1.2. Aplinkos sąlygų įtaka reprodukcijai
Sezonas gali turėti nemažą įtaka karvių reprodukcijai. Šilumos stresas gali būti vienas pagrindinių veiksnių mažam apsivaisinimui melžiamoms karvės paskutiniais vasaros mėnesiais. Apsivaisinimas karštojo sezono metu gali būti mažesnis 20-30% palyginus su žiemos mėnesiais. Tačiau mažas apsivaisinimas stebimas ir rudens mėnesiais ( spalis, lapkritis), nors karvės jau ir nebėra veikiamos šilumos streso. Tai gali būti užsitęsęs poveikis nuo vasaros mėnesių.
Tyrimais buvo nustatyta, kad šilumos stresas ilgina rujos trukmę ir mažina intensyvumą pieniniams galvijams. Pasak F. De Rensis ir R. J. Scaramuzzi (2003), vasarą daugiau pasireiškia sumažėjusio aktyvumo ar kitos apraiškos rujų, padažnėja tyli ruja ar nerujojančių karvių skaičius. Karvės, patiriančioms šilumos stresą, sunkiau apsivaisina dėl to, kad būna sutrikusi gimdos aplinka: pakyla kūno temperatūra (taip pat ir temperatūra gimdoje), sumažėja kraujo pritekėjimas į gimdą. Šie pokyčiai mažina sėkmingą apsėklinimą, slopina embriono vystimąsi, didina tikybę ankstyvo vaisiaus netekimą. Šilumos stresas gali turėti įtakos endometriumo prostaglandinų sekrecijai, todėl per anksti prasideda liuteolyzė ir embrionai žūsta.. Neigiamas poveikis gali turėti įtakos kelioms folikulų kartoms ir būti perduodamas net kitam lytiniui ciklui. Karščiui jautresnės pirmaveršės karvės bei vyresnio amžiaus labai produktyvios karvės.
Karščio stresą karvės gali patirti ir netiesiogiai. Gyvuliams, laikytiems tvarte ilgą laiką, juos išleidus į ganyklą gali nudegti tešmenį bei spenius, išsivysto dermatitai, kas gali būti mastito priežastis ( Žilaitis, 2007).
1.1.3. Aplinkos įtaka mastitams 1.1.3.1. Mastitas
Mastitas – tai pieno liaukos uždegimas. Mastitas sukelia didelius ekonominius nuostolius. Tai susiję su maža pieno gamyba, pieno rodiklių pokyčiais, bloga pieno higiena. Tokio pieno nesuperka pieno supirkėjai, didelės išlaidos diagnozuojant ir gydant mastitus. Mastitas gali būti ir socialinė problema, nes karvių, sergančių mastitu, pienas yra netinkamas žmonėms vartoti, toks pienas netinka ir perdirbimui.
Spenio kanalas – svarbiausias barjeras patekti patogeniniams mastito sukėlėjams.(Sandrucci et al., 2014). H. Sori ir kt. (2005) teigia, kad karvės, kurių tešmenys yra dideli ir nukarę, mastitu serga dažniau negu su nenukarusiu tešmeniu. Mastitą sukeliančios bakterijos nuo tešmens ir spenių paviršiaus gali patekti į spenio kanalą, prasiskverbti į tešmenį, įvyksta uždegiminę reakciją. Speniuose yra natūrali specifinė apsauga – keratinas, kuris dengia kanalo sieneles ir apsaugo spenį, neleisdamas bakterijoms patekti į tešmenį. Spenio sfinkterio raumuo taip pat yra apsauga nuo infekcijos, kuris uždaro kanalą taip apribodamas bakterijų plitimą spenio angoje. Patogenams patekti didėja rizika, kai yra pažeistas spenio galiukas, raumuo ar spenio kanalas.
Mastitui įtakos turi sezonas, karvės švara, melžimo tipas (Zucali et al., 2011). L. Smith ir kt., (2008) teigia, kad mastitu daugiau serga lietinguoju sezonu negu sausuoju. Karvių ir aplinkos švara yra svarbus rodiklis karvių gerovei, taip pat tai vienas pagrindinių veiksnių, įtakojantis bakterinį pieno užteršimą, somatinių ląstelių skaičiaus augimą ir slaptųjų mastitų dažnį (Bava et al. 2011). Pasak H. Hammami ir kt., (2013) klinikiniu mastitu serga daugiau gruodį.
Remiantis I. Klimienės ir kt. (2005) duomenimis tvartiniu laikotarpiu dažniau sutrinka medžiagų apykaita, trūksta vitaminų, mineralinių medžiagų, pablogėja gyvulių laikymo sąlygos, todėl žiemojimo pabaigoje karvių imunitetas būna nusilpęs, o prasidėjus ganiavai, esant intensyviai pieno gamybai padidėja susirgimų mastitu.
Taigi sergamumą mastitu įtakoja aplinkos veiksniai (šėrimas, pastatų mikroklimatas, stovėjimo-gulėjimo vietų išplanavimas, zoohigieninės sąlygos, melžimo higiena bei įranga), karvės organizmo atsparumas įvairiems veiksniams (imunitetas, natūralūs apsauginiai barjerai), aplinkoje esantys patogenai ( jų kiekis, rūšis bei virulentiškumas).
Pienininkystės ūkio problema yra slaptasis karvių mastitas, 15–40 kartų labiau paplitęs už klinikinę formą (Rudejevienė, 2007). Slaptas mastitas diagnozuojamas kai SLS daugiau nei 200 tūkst./ml ( Contreraset et al., 2011). Persirgus slaptuoju mastitu sumažėja karvės produktyvumas per laktaciją. Dažnai slaptieji mastitai pereina į klinikinius. Slaptas mastitas padaro didesnius nuostolius nei klinikinis. Klinikinė mastito forma fiksuojama 2-5% laktuojančių ir užtrūkintų, o slaptuoju tešmens uždegimu serga iki 50% karvių. Mastitu dažniau serga pirmaveršės (18,6 %), negu vyresnio amžiaus karvės (12,1 %).
1.1.3.2. Pagrindiniai mastito sukėlėjai:
Mastito sergamumui įtaką turi sukėlėjo paplitimas skirtingais metų laikais. E. coli dažniau būna uždarose patalpose (žiemą), o vasara ganykloje Streptococus dysgalactiae, St. Agalatiae. (Riekerink et al., 2007). Mastitu daugiau serga karvės, kai oro temperatūra žemiau 21 laipsnio. Šaltais mėnesiais daugiausia išskirta koliforminių bakterijų 21 %. 12,2 % S.hemolyticus. 11,1 % C.bovis, 10 % S.agalactiae. (Shathele, 2009).
Daugiausia mastitą sukelia bakterijos, patekusios iš aplinkos. Teigiama, kad yra nustatyta apie 150 mikroorganizmų rūšių, kurie gali sukelti pieno liaukos uždegimą. Yra atlikti tyrimai (Malinowski et al., 2006), kurie sieja etiologinius agentus tarp SLS ir mastito. Nustatyta, kad kai SLS mažiau 200tūkst./ml., aptinkama daugiau neigiamų kultūrų (59,6%). O kai SLS didelis (≥10 million/ml), aptinkama Arcanobacterium pyogenes (95.5%), Streptococcus agalactiae (57.6%) ir Gram-neigamos bakterijos (46.5%). Labai aukštas SLS (≥5 million/ml) sukeliama infekcija Prototheca sp. (64.5%), mieliagrybiai (60.2%) ir Streptococcus sp. (55.1%). St. aureus (76.2%), koaguliazei neigiami stafilokokai (84.2%), Gram-teigiamos bakterijos (72.4%) ir Corynebacterium sp. (83.2%)sukelia infekcijas kai mažiau nei 5 million/ml.
Mokslininkai iš Vokietijos (Tenhagen et al., 2006) nustatė, kad mastito sukėlėjų daugiau pasitaiko vyresnėms karvėms, tačiau koaguliazei neigiamų bakterijų didesnis paplitimas tarp pirmaveršių karvių.
Daugiausia tešmens ligas sukelia stafilokokai (S. aureus ir S. epidermidis), streptokokai (Str. agalactiae, Str. dysgalactiae, Str. uberis ir Str. bovis) bei koliformai (dažniausiai E. coli ir Klebsiella pneumoniae). Rečiau išskiriamos pseudomonos, nokardijos, mikoplasmos ir mielės. Iš užkrečiamų patogenų svarbiausi yra S. aureus ir Str. agalactiae. Sukėlėjai plinta valant tešmenį per melžėjos rankas bei pašluostes, ypač kai naudojamos ne vienkartinės pašluostės. Užkrečiamieji organizmai daugiausia ir sukelia klinikinius atvejus. Iš aplinkos patogenų dažniausiai aptinkama Str. uberis, Str. dysgalactiae, koliformai ( E. coli ir Klebsliella). Šiais patogenais užsikrečiama ne melžimo metu. Užsikrėtimas koliforminėm bakterijom siejamas su antisanitarine aplinka, kur Klebsiella randama pjuvenose, pakratuose, dirvožemy. Koliforminės bakterijos gali sukeli įvairius veiksnius, tokie kaip nenormalaus vandeningas pienas, tešmens ar ketvirčių patynimas, suprastėjęs apetitas ( Sharif et al., 2009). Aplinkos patogenais dažniausiai užsikrečiama vasarą negu žiemą (Smith et al., 2008).
Mokslininkai (Ranjan et al., 2011) atliko tyrimą ir nustatė, kad Gram teigiamų bakterijų aptinkama daugiau žiemą negu vasarą. Visais sezonais mastitą sukeliančių bakterijų daugiausia- St. Aureus. O Streptococcus spp. dažniausiai išskiriama vasaros mėnesiais. Tas pats tyrimas parodė,
kad mastitų skaičius didesnis žiemos mėnesiais. Mokslininkai tai sieja su dažnesniu veršiavimųsi skaičium ir pieno gamybos piku.. Kita vertus, vasarą yra optimalesnė temperatūra daugintis bei plisti patogeninėms bakterijoms. Be to, lietinguoju metu pasitaiko dažnesni subklinikinių mastitų atvejai.
1.2. Aplinkos veiksnių įtaka karvių laktacijai
Pieno sudėtis rodo karvių mitybą ir fiziologinę būklę (Heuer et al., 2000). Karvių laktacija priklauso nuo daugelio veiksnių. Tai gali būti genetiniai ir negenetiniai. Genetiniai faktoriai: tai veislė, paveldimumas, organizmo atsparumas ir kt. Negenetiniai faktoriai (aplinkos temperatūra, drėgmė, mėnuo, sezonas, metai, amžius veršiavimosi metu, laktacijos mėnuo, ūkis, laikymo būdas) turi įtakos pieno sudėčiai, nors somatinių ląstelių skaičiui piene ši įtaka nežymi. Sezono įtaka labiausiai pastebima pieno kiekiui, sudėčiai ir somatinių ląstelių skaičiui piene (Pauliukas, 2006).
1.2.1. Įtaka pieno kiekiui
Šilumos stresas neigiamai veikia pieno rodiklius. Šilumos stresas mažina pieno sintezę ir reprodukciją. Vasarą produktyvumas kenčia net jeigu oro temperatūra yra vidutinė, bet santykinis drėgnis didelis. Karščio stresas sumažina primilžį. Per vasaros karščius karvės išskiria mažiau pieno, nes pablogėja apetitas, mažiau suėdama pašarų. Lietingomis vasaromis, kai žemas atmosferos slėgis, karvės duoda net 12 – 15 proc. mažiau pieno.
Taip pat priklauso kaip karvės yra laikomos. Jeigu karvės vasarą laikomos fermoje, tai gerai vėdinamos fermos pieno kiekis sumažėja 10-15%, o nevėdinamos, kur nereguliuojama temperatūra, primilžis gali sumažėti 40-50% ( Baumgard et al., 2006). Nelaktuojančios, užtrūkusios karvės šilumos stresą patiria rečiau. Tačiau patirtas stresas gali sumažinti pieno kiekį kitai laktacijai (Collier et al., 2006).
Vasarą nustatyta didesnis prolaktino kiekis kraujo plazmoje negu žiemą, todėl didėja pieno sekrecija (Yetismeyen, 2000).
1.2.2. Pieno cheminės sudėties pokyčiai
2. Lentelė. Karvių pieno sudėties pakitimai sergant tešmens uždegimu (Aniulis, Japertas, 2001).
SUDĖTINĖS DALYS SVEIKŲ KARVIŲ
PIENAS, % SERGANČIŲ MASTITU KARVIŲ PIENAS, % Sausosios medžiagos 8,9 8,8 Riebalai 3,5 3,2 Laktozė 4,9 4,4 Baltymai 3,61 3,56 Kazeinas 2,8 2,3 Išrūgų baltymai 0,8 1,3 Serumo albuminai 0,02 0,07 Laktoferinas 0,02 0,1 Imunoglobulinai 0,1 0,6 Natris 0,057 0,105 Chloras 0,091 0,147 Fosforas 0,173 0,157 Kalcis 0,12 0,04
Pieno sudėtis gali priklausyti nuo daugelio aplinkos veiksnių bei genetinių faktorių. Svarbiausių pieno komponentų – baltymų ir riebalų kiekis priklauso nuo daugelio veiksnių: genetikos, laktacijos tarpsnio, primelžiamo pieno kiekio, amžiaus, sveikatos būklės, aplinkos sąlygų ir šėrimo.
Pieno sudėtis:
Pieno riebalai - įvairios cheminės struktūros vandenyje netirpstantys organiniai junginiai. Riebalų piene būna apie 2,7-7,0 % (vid. 3,8 %). Šie svyravimai priklauso nuo gyvulio veislės, šėrimo, laikymo, priežiūros ir sveikatos būklės.
Baltymų piene būna baltymai 2,0-5,0 % (vid 3,3 %). Baltymų kiekis glaudžiai susijęs su gyvulio šėrimu. Pagrindinis pieno baltymas yra kazeinas, sudarantis 80% visų pieno baltymų, o kita dalis – išrūgų baltymai liekantys iš pieno pašalinus kazeiną (Gudonis, 2006).
Laktozės piene yra 3-6 %. Tai pagrindinis angliavandenis piene. Pieno laktozė atspindi gliukozės (cukraus) kiekį kraujyje. Laktozės kiekio piene rodiklis kartu su kitais gali būti taikomas karvių energijos balansui įvertinti. Mažesnis laktozės kiekis piene rodo, kad karvei trūksta energijos. Subklinikiniai mastitai bei reprodukcinė funkcija asocijuojasi su mažesniu laktozės kiekiu. Pagal duomenis, tiek neapsivaisinusių, tiek sergančių subklinikiniu mastitu karvių piene laktozės statistiškai patikimai mažiau nei sveikųjų (Žilaitis ir kt., 2006).
Mineralinės medžiagos. Jų kiekis piene svyruoja plačiose ribose ir priklauso nuo daugelio veiksnių - karvės veislės, laktacijos laiko, metų, sezono, sveikatos ir ypač pašarų. Jų kiekis kinta esant tešmens infekciniams susirgimams (Šernienė, Sekmokienė, 2006).
Įtakos sudėčiai priklauso ne tik kuo karvės yra šeriamos, bet ir nuo aplinkos temperatūros. E. Ozrenk ir S. Inci (2008) nustatė, kad keičiantis aplinkos temperatūrai, keičiasi pieno riebalų ir baltymų santykis. Vasarą dėl pasikeitusio šėrimo sumažėja pieno riebalų, baltymų ir mineralinių medžiagų kiekis. Kai aplinkos temperatūra kyla- mažėja pieno riebalų kiekis. Įtakos turi ir dienos ilgumas. Ilgėjant šviesiam paros metui, mažėja riebalų ir baltymų santykis piene. Vasarą riebalų kiekis piene būna 0,2 - 0,3 proc. mažesnis nei žiemą, rudenį pienas būna 0,2 - 0,4 proc. riebesnis nei pavasarį.
Sergant mastitu, karvių piene sumažėja laktozės, proteinų ir šlapalo koncentracija (Rezamand et al., 2007).
Urėja (šlapalas) – vienas svarbiausių galutinių produktų baltymų metabolizme. Jį sintezuoja kepenys, o atrajotojams jis taip pat sintetinamas didžiojo prieskrandžio sienelėje iš amoniako, amino rūgščių ir amidų. Urėjos molekulė yra maža, todėl lengvai pereina per audinius, ląstelių membraną, tarpląstelinį skystį. Urėją galima lengvai nustatyti laboratoriniais metodais piene, kraujyje bei šlapime. Gyvuliams, kurie gauna mažai proteinų su pašaru, patekęs šlapalas iš kraujo į virškinamąjį traktą yra svarbus azoto šaltinis mikroorganizmų augimui. Laktacijos metu urėja išskiriama ir su pienu.
Urėjos kiekis piene pastebimas didesnis vasaros mėnesiais ir dažniau suaugusioms karvėms. Taip pat tai priklauso ir nuo laktacijos periodo Tiek individualių karvių, tiek bandos pieno mėginiuose urėjos koncentracija būna didesnė tų karvių piene, kurios ganėsi ganyklose, nei šertų karvidėje. Tam įtakos turi aukštas lengvai virškinamų žalių baltymų ir energijos santykis žolėje. Be to, vasarą ėsdamos žolę karvės sausųjų medžiagų gauna daugiau, nei šeriamos sausais pašarais žiemą. R. Johnson ir kt. (2003) atliko tyrimą, kurio metu bandose su maža urėjos koncentracija,
karves laikant patalpoje, urėjos lygis ganiavos laikotarpiu išaugo. O R. Kohn ir kiti tyrėjai (2004) nustatė, kad karvių, kurių urėjos koncentracija didesnė laikant patalpoje, ganiavos metu koncentracija nežymiai mažėjo. Pasak K. Guo ir kt. (2004), urėjos koncentracijos svyravimo ribos yra didesnės vasarą nei žiemą, o tai yra susiję su didesne pašaro įvairove ganykliniu laikotarpiu.
Urėjos kiekis piene gali parodyti karvių mitybos būklę, medžiagų apykaitos sutrikimus bei reprodukcinius sutrikimus (Rehak et al., 2009). Urėjos kiekis piene mažėja sergant medžiagų apykaitos ligomis. Didėjantis urėjos kiekis gali būti susijęs su reprodukcijos sutrikimais. Padidėjusi pieno ir kraujo urėjos koncentracija turi įtakos gimdos atsistatymui ir ovuliacijai (Butler 2000). Pastebima, kad karvėms, kurioms yra padidėjęs urėjos kiekis piene, sunkiau apsivaisina (Hojman et al., 2004). Didelis proteinų kiekis pašare gali įtakoti karvių vaisingumą, nes didelė amoniako ir šlapalo koncentracija reprodukciniuose audiniuose gali sumažinti gonadotropino bei progesterono sekreciją (Nousiainen et al., 2004). Mokslininkų (Babashahi et al., 2004) atlikti tyrimai parodė, kad urėjos kiekis piene turi įtakos apsivaisinimui. Karvės, kurioms nustatyta 16,5-19 mg / dl apsivaisino geriau negu tom, kurioms nustatyta mažiau nei 14 mg / dl.
1.2.3. Pieno morfologinės sudėties pokyčiai Somatinių ląstelių skaičius
Somatinės ląstelės - biologinės kilmės priemaišos, kurios daugiausia išskiriamos tešmens liaukų latakuose. Somatines ląsteles daugiausia sudaro leukocitai, epitelio ląstelės limfocitai ir kt. Somatinių ląstelių skaičiaus kiekis piene yra svarbus rodiklis, kuris padeda nustatyti pieno kokybę ir tešmens sveikatingumą. Jei karvės tešmuo sveikas, 60% pieno somatinių ląstelių sudaro epitelinės ląstelės, tačiau jei karvė serga mastitu, tai 75% ląstelių sudaro leukocitai. Taigi, somatinių ląstelių piene yra visada. Sveikų karvių piene šių ląstelių vidutiniškai būna iki 100 tūkst./ml, o jeigu yra daugiau, tuomet tešmuo yra sudirgintas arba nesveikas. Somatinių ląstelių piene padaugėja sergant tešmens ligomis, taip pat neseniai apsiveršiavusioms bei užtruksiančioms karvėms (Sharif. A. et al., 2009). Pagal somatinių ląstelių skaičių galima spręsti ir apie fermos kokybę, fermos higieną bei mastito kontrolę (Sharma, 2011).
Pastebima, kad sezonas turi įtakos somatinėms ląstelėms piene. Somatinių ląstelių skaičius piene priklauso nuo oro temperatūros ir drėgmės santykio, saulės spinduliuotės. Didesnis kiekis somatinių ląstelių būna rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais (Hammami et al., 2013).
Somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimas yra siejamas su mastitu. Pagal somatinių ląstelių skaičių galima stebėti fermos, bandos ar atskirų karvių sergamumą mastitu. Sukėlėjam daugintis palankios sąlygos: vanduo, mėšlas, purvas, balos, šlapios ganyklos. Kai aplinkui drėgna ir nešvaru, speniai ir tešmuo būna šlapi ir purvini, didėja tikimybė patekti patogenams. Purvini tešmenys yra rizikos veiksnys Klebsiella bakterijoms atsirasti, ypač jeigu speniai yra blogai nuvalomi prieš melžimą (Diego, 2011).
Veiksniai, įtakojantys SLS didėjimą piene ( Rahman, 2009, Contreraset et al., 2011, Sharma et al.,2011):
karvės organizmo atsparumas, sugebėjimas kovoti su įvairiais dirgikliais (SLS piene didina bet kuri liga - lyties organų, virškinamojo trakto ir kt. - ypač pasireiškianti sisteminiais simptomais, traumos, pasikeitusios aplinkos ar šėrimo sąlygos);
melžimas (SLS piene didina melžimo higienos bei technologinių reikalavimų nesilaikymas):
Tešmens paruošimui nenaudojamos individualios pašluostės; Nekontroliuojamos pirmosios pieno čiurkšlės;
Po melžimo nedezinfekuojami speniai;
Sergančios tešmens uždegimu karvės melžiamos iš eilės.
laktacijos laikotarpis (SLS būna didelis pirmomis dienomis po veršiavimosi, mažiausias, esant didžiausiam produktyvumui iki laktacijos vidurio, o didžiausias - karvei užtrūkus);
karvės amžius (SLS laipsniškai auga po kiekvienos laktacijos);
metų laikas (SLS piene vasarą paprastai būna didesnis, nes šiluma ir drėgmė sukelia karvei papildomą stresą);
karvių bandos dydis (SLS mažesnis mažose bandose);
šėrimas (SLS piene padidėja šeriant nesubalansuotu racionu bei nekokybiškais pašarais,);
laikymo sąlygos (SLS piene didina antisanitarinės karvių laikymo sąlygos, blogas karvidžių mikroklimatas, aplinkos temperatūra, šlapi pakratai, skersvėjis)
nesiimama prevencinių priemonių (neišbrokuojamos lėtiniu tešmens uždegimu sergančios karvės, sergančios karvės neatskirtos nuo sveikų, neatliekami tešmens uždegimu sergančių karvių pieno bandinių bakteriologiniai tyrimai)
2. TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI
Tyrimas atliktas 2013-2014 metais. Tyrimas atliktas Šiaulių rajone esančioje fermoje, kur viso laikoma 221 galvijas, iš jų 98 melžiamų karvių. Fermoje yra du laikymo būdai – vasarą melžiamos karvės ganomos ganykloje, o žiemą – tvarte pririštos. Karvės yra Lietuvos Žalmargių ir Lietuvos Juodmargių veislės.
Tyrimo metu apskaičiuojama vidutinė mėnesio aplinkos temperatūra ir drėgmė ganiavos metu lauko, o tvartiniu laikotarpiu – tvarto. Temperatūra ir drėgmė buvo matuojama meteorologinė stotelė „BL50“ ( Ea2, Kinija). Kiekvieno mėnesio vidutinės oro temperatūros ir drėgmės vertės pateiktos atitinkamai 1 ir 2 paveiksluose.
Tiriant aplinkos veiksnių (temperatūros ir drėgmės) įtaką melžiamų karvių organizmo būklei ir laktacijai buvo vertinama pieno primilžis, pieno cheminė sudėtis (riebalų, baltymų, laktozės ir urėjos kiekiai), somatinių ląstelių skaičius (SLS) piene ir karvių sergamumas mastitais kiekvieną mėnesį nuo 2013 gegužės mėn. iki 2014 balandžio mėn.
Pieno kiekio duomenys imti iš kontroliuojamų karvių bandos kontrolinių melžimų metu (n=98 ). Pieno mėginiai buvo paimti iš kiekvienos karvės individualiai pagal pieno mėginių ėmimo
taisykles (LST EN ISO 707:1999+P:2003 Pienas ir pieno produktai. Mėginių ėmimo taisyklės). Pieno mėginiai buvo tiriami pieno tyrimų laboratorijoje VĮ „Pieno tyrimai“. Mėginiuose buvo nustatyti pieno riebalai, baltymai, laktozė ir urėja prietaisu „LactoScope FTIR“ (FT1.0. 2001; Delta Instruments, Olandija) bei SLS prietaisu „SomaScope“ (CA-3A4, 2004; Delta Instruments, Olandija).
Mastitai buvo diagnozuojami greituoju diagnostiniu testu „Mastest“.
Statistiniai duomenys apskaičiuojami naudojantis Microsoft Office, „Prism3“ programomis. Apskaičiuotas rodiklių aritmetinis vidurkis ir aritmetinio vidurkio paklaida. Aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas (P) nustatytas pagal Stjudentą (Juozaitienė, Kerzienė, 2001). Rezultatai laikomi statistiškai patikimais, kai p<0,05; rezultatai nepatikimi, kai p>0,05.
Metų oro teperatūra 0 5 10 15 20 25 30 Gegu žė Birže lis Liep a Rugp jūtis Rugs ėjis Spa lis Lapk ritis Gru odis Sau sis Vas aris Kov as Bal andi s Mėnesis V idu ti nė m ėne si o oro te m pe ra tūra ° C Oro teperatūra °C
1 pav. Vidutinė oro temperatūra skirtingais mėnesiais
Metų oro drėgnumas
0 20 40 60 80 100 Geg užė Birž elis Liep a Rugp jūtis Rugs ėjis Spal is Lapk ritis Gru odis Saus is Vasa ris Kova s Bala ndis Mėnesis V id u ti n is m ėn es io o ro d rė g n u m as % Drėgnumas %
3. REZULTATAI
3.1. Karvių pieno cheminės sudėties kitimas skirtingais metų mėnesiais
Pieno riebalų ir baltymų kiekis
Vidutiniškai riebalų kiekis per metus yra 4.79% ± 0.21%, baltymų 3.45%.± 0.25 %.
Riebalų-baltymų kitimas 0 1 2 3 4 5 6 gegu žė birže lis liepa rugp jūtis rugs ėjis spal is lapk ritis gruo dis saus is vasa ris kova s bala ndis Mėnesiai % riebalų kiekis, % baltymų kiekis, %
3 pav. Pieno riebalų-baltymų kitimas % skirtingais mėnesiais
Didžiausias riebalų kiekis nustatytas gegužės mėnesį 5.34 % ± 0.18 % (P<0.0001), kai oro vidutinė temperatūra +15 °C, drėgmė 65 % (3 pav.).Mažiausias riebalų kiekis gautas rugsėjį 4.35 % ± 0.12% (P<0.0001), kai vidutinė oro temperatūra +8 °C, drėgmė 62 %. Skirtumas tarp šių mėnesių yra 0.99 % ± 0.21 % (P< 0,0001), nors oro temperatūra skiriasi tik 6 °C, drėgmė 3 %. Liepos mėnesį riebalų kiekis lyginant su birželio mėnesiu skiriasi 0.67 % ± 0.22% (p<0.05). Daugiausia baltymų nustatyta kovo mėnesį 3.8 % ± 0.08 % (P<0,0001), kai vidutinė oro temperatūra +8 °C, drėgmė 75 %. Mažiausiai rugpjūčio mėnesį 3.08% ± 0.07% (P<0,0001), kuomet vidutinė oro temperatūra +24 °C, drėgmė 56 %. .Baltymų skirtumas tarp kovo ir rugpjūčio mėnesių yra 0.73 % ± 0.11 %.
Šlapalo kiekis piene
Vidutinis urėjos kiekis bandoje per metus nustatytas 20.73 ± 0.845 mg.
Urėjos kiekis skiritngais mėnesiais
0 5 10 15 20 25 30 gegu žė birže lis liepa rugp jūtis rugsė jis spal is lapkri tis gruod is sausi s vasa ris kova s bala ndis Mėnesiai U rė ja , m g urėja, mg
4 pav. Urėjos kiekis piene
Iš duomenų matyti, kad didžiausia urėjos koncentracija nustatyta kovo mėnesį 25.95 ± 0.79 mg, kuomet vidutinė oro temperatūra +8 °C, drėgmė 70 % mažiausia gruodžio mėnesį 16.89 ± 0.79mg (P<0.001), kai vidutinė oro temperatūra +7 °C, drėgmė 86 % (4 pav.). Didžiausias skirtumas nustatytas 9.06 ± 1.12 mg (P<0,05). Gegužės-rugsėjo mėnesiais urėjos koncentracija nežymiai kinta, o spalio mėnesį mažėja iki 18.55 ± 1.11 mg. Žiemos mėnesiais koncentracija svyruoja nežymiai. Urėjos koncentracija pradeda didėti, kada vidutinė oro temperatūra keičiasi nuo +2°C iki +8°C . Balandžio mėnesį urėjos koncentracija ima mažėti 19.64 ± 0.74 mg, vidutinė oro temperatūra +13 °C, drėgmė 69 %. Didžiausi urėjos svyravimai pastebimi, kai keičiasi vidutinė mėnesio oro temperatūra: rugsėjo – spalio mėnesiais (nuo +17°C iki +8°C), drėgmė 62 % - 66% , bei vasario - kovo mėnesiais (nuo -11°C iki + 8°C ), drėgmė 80 % - 70 %.
Laktozės kiekio kitimas piene
Laktozės kiekis % skiritngais mėnesiais 3,9 4 4,1 4,2 4,3 4,4 4,5 4,6 gegu žė birže lis liepa rugp jūtis rugs ėjis spal is lapk ritis gruo dis saus is vasa ris kova s bala ndis mėnesiai la kt oz ės k ie ki s, % laktozės kiekis, % 5 pav. Laktozės kiekis piene
Iš duomenų matyti, kad didžiausias laktozės kiekis nustatytas birželio mėnesį 4.48 % ± 0.03 %, kada vidutinė aplinkos temperatūra +20°C, drėgmė 59 % mažiausias – liepos mėnesį 4.15 % ± 0.05 % (P<0,001), kada vidutinė aplinkos temperatūra +26°C, drėgmė 43 % (5 pav.) Šiais mėnesiais smarkiai pasikeičia vidutinė aplinkos temperatūra (nuo +20°C iki +26°C) bei vidutinis oro drėgnis (nuo 59 % iki 43 %).
Nors sausio ir gruodžio mėnesiais lyginant su birželio mėnesiu, nustatytas panašus laktozės kiekis. Šiais mėnesiais skiriasi tik 0.03 % ± 0.05 % (P<0.05). Gruodžio mėnesį lyginant su lapkričiu, laktozės kiekis padidėja (0.21 % ± 0.05%) (P<0.005). Tačiau laktozės svyravimai visais mėnesiais nėra dideli. Didžiausias tarp mėnesių nustatytas skirtumas 0.32 % ± 0.06 % (P<0.0001).
3.2. Pieno morfologinės sudėties kitimai skirtingais mėnesiais
Somatinių ląstelių skaičiaus kitimas skirtingais mėnesiais
SLS, tūkst./ml skirtingais mėnesiais 0 100 200 300 400 500 600 700 800 900 1000 gegu žė birže lis liepa rugp jūtis rugsė jis spal is lapkr itis gruo dis sausi s vasa ris kova s bala ndis Mėnesiai S L S , tū k s t. /m l somatinės ląst.sk, tūkst./ml
6 pav. Somatinių ląstelių skaičiaus kitimas skirtingais mėnesiais
Didžiausias SLS piene nustatytas vasario mėnesį 930.5 ± 236.9 tūkst./ml, kada vidutinė aplinkos temperatūra +2°C, drėgmė 80 % mažiausias kiekis – spalio mėnesį 429.5 ± 98.12 tūkst./ml. (P<0.05), kada vidutinė aplinkos temperatūra +8°C, drėgmė 66 % (6 pav.). Tarp didžiausio ir mažiausio kiekio nustatytas skirtumas 500.9 ± 252.0 tūkst./ml. SLS nuo vasario mėnesio iki birželio mėnesio ženkliai mažėja, tačiau liepos mėnesį lyginant su birželio vėl išaugo (skirtumas 294.9 ± 246.8 tūkst./ml.)(P>0.05). Liepos – rugpjūčio mėnesiais somatinių ląstelių skaičius panašus 802.42 tūkst./ml. SLS gruodį smarkiai pakyla 884.0 ± 226.5 tūkst./ml., kada vidutinė aplinkos temperatūra +7°C, drėgmė 86 %
3.3. Pieno primilžis skirtingais metų mėnesiais
Per metus iš 98 karvių primelžiama 717246 kg pieno. Per mėnesį vidutiniškai gaunama 59770,5 ± 1714 kg pieno.
Pieno kiekis skirtingais mėnesiais, kg 0 10000 20000 30000 40000 50000 60000 70000 80000 gegu žė + 15 °C birž elis + 20 °C liepa +26 °C rugp jūtis +24 °C rugs ėjis +17 °C spali s +8 °C lapk ritis +5 °C gruo dis 0 °C saus is -4 °C vasa ris -1 1 °C kova s +8 °C bala ndis +13 °C mėnesiai p ie n o k ie k is , k g pieno kiekis, kg
7 pav. Pieno kiekis skirtingais mėnesiais
Didžiausias pieno kiekis primelžtas sausio mėnesį (68160± 156 kg), kai vidutinė aplinkos temperatūra +5°C, drėgmė 85 %, o mažiausias rugsėjo mėnesį (51882± 1714 kg) (P<0,05), kai vidutinė aplinkos temperatūra +17°C, drėgmė 62 % (7 pav.). Pieno kiekio skirtumas tarp šių mėnesių 16278 kg. Iš lentelės matyti, kad pieno primilžis smarkiai sumažėja rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, liepos mėnesį užfiksuota aukščiausia vidutinė mėnesio temperatūra (26 °C). Vasarį primilžis mažėja, fiksuojama mažiausia vidutinė oro temperatūra (+2°C), o drėgmė 80%.
3.4. Sergamumas mastitu skirtingais mėnesiais
3.4.1. Sergamumas klinikiniu mastitu skirtingais mėnesiais
Mastitu sergančios karvės skiritngais mėnesiais 37,80 34,2 39,4 41,6 28,9 25,6 32,5 47,7 43,5 40 40 35,10 0,00 10,00 20,00 30,00 40,00 50,00 60,00 gegu žė birže lis liepa rugp jūtis rugsė jis spal is lapkri tis gru odis sausi s vasa ris kova s bala ndis Mėnesiai % sergamumas mastitu, %
8 pav. Sergamumas klinikiniu mastitu skirtingais mėnesiais
Tyrimo metu nustatyta, kad daugiausia sergama gruodžio mėnesį 47.7 %, kada vidutinė oro temperatūra +7 °C, drėgmė 86 % (8 pav.). O mažiausias sergamumas nustatytas spalio mėnesį 25,6 % (P<0,05), vidutinė oro temperatūra +8 °C, drėgmė 66 %. Didžiausias sergamumas nustatytas žiemos mėnesiais 43.7 % (P<0,05). Liepos-rugpjūčio mėnesiais padaugėja sergančiųjų iki 39.4-41.6%, tuomet buvo aukšta vidutinė aplinkos temperatūra (26-24 °C) bei žemas vidutinis oro drėgnumas 43-56 %. Šalčiausią metų vasario mėnesį (+2°C, o drėgmė 80 %), sergamumas klinikiniu mastitu nustatomas 40 %.
3.4.2. Sergamumas slaptuoju mastitu
Tyrimo metu nustatyta, kad fermoje sergamumas slaptuoju mastitu yra 15.99 ± 1.49 %.
Karvės sergančios slaptuoju mastitu
7,89 18,9 22,2 21,6 19 13,9 15,9 18,1 20 15,4 5,5 13,5 0 5 10 15 20 25 gegu žė birželi s liepa rugp jūtis rugs ėjis spal is lapk ritis gruo dis saus is vasa ris kova s bala ndis Mėnesiai %
slaptuoju mastitu sergančios (pagal SLS), %
Didžiausias sergamumas nustatytas rugpjūčio mėn. (22.2 %), kada vidutinė oro temperatūra +24 °C, drėgmė 56 %, mažiausias – balandžio mėnesį (5.5%) (P<0,05), vidutinė oro temperatūra +13 °C, drėgmė 69 % (9pav.). Nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio sergamumas didėja, tais mėnesiais vidutinė oro temperatūra keičias nuo +20°C iki +26°C. Sergamumas visais žiemos mėnesiais didėja. Šalčiausią metų vasario mėnesį (+2°C, o drėgmė 80 %), sergamumas slaptuoju mastitu nustatomas 20 %.
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimo metu matyti, kad kylant temperatūrai ir mažėjant drėgmei vasaros mėnesiais mažėja pieno riebalų ir baltymų kiekis. Taip pat nustatė mokslininkai (Ozrenk et al.,2008), kurie teigia, kad keičiantis aplinkos temperatūrai, keičiasi pieno riebalų ir baltymų santykis. Kai aplinkos temperatūra kyla- mažėja pieno riebalų kiekis. Pagal gautus duomenis šilčiausią metų mėnesį pieno riebalų 0,22 proc., baltymų 0,56 proc. mažiau nei šalčiausią mėnesį. Rudenį nustatyta 0,96 proc. daugiau riebalų nei pavasarį..
Pasak Rahman (2009), SLS piene vasarą paprastai būna didesnis, nes šiluma ir drėgmė sukelia karvei papildomą stresą. Somatinių ląstelių skaičius piene priklauso nuo oro temperatūros ir drėgmės santykio, saulės spinduliuotės, todėl didesnis kiekis somatinių ląstelių būna rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais (Hammami et al., 2013). Tačiau tyrimo nustatyta, kad SLS didžiausias žiemos mėnesiais (898.7106 tūkst./ml), kada vidutinė drėgmė 83%, o mažiausias rudenį (493.9712 tūkst./ml). Žiemą nustatytas didžiausias SLS kiekis gali būti dėl to, kad tvartuose yra žema aplinkos temperatūra ir didelė drėgmė, todėl yra palankios sąlygos plisti patogeniniams sukėlėjams. Nors prasidėjus šiltajam sezonui, SLS smarkiai išauga, o mažėjant aplinkos temperatūrai mažėja ir SLS. Galima teigti, kad somatinių ląstelių skaičius - svarbus rodiklis, vertinant bandos sveikatingumą.
Johnson (2003) atliko tyrimą, kurio metu bandose su maža šlapalo koncentracija, karves laikant patalpoje, šlapalo lygis ganiavos laikotarpiu išaugo. O Kohn ir kiti tyrėjai (2004) nustatė, kad karvių, kurių urėjos koncentracija didesnė laikant patalpoje, ganiavos metu koncentracija nežymiai mažėjo. Pasak Guo ir kt. (2004), urėjos koncentracijos svyravimo ribos yra didesnės vasarą nei žiemą. Nors gautų duomenų matyti, kad didžiausios svyravimo ribos yra rudens mėnesiais. O mažiausia urėjos koncentracija nustatyta žiemą (18.15 mg), nors vidutinė oro temperatūra +5 °C, drėgmė 84 %. Taigi žiemos mėnesiais buvo nustatyta mažiausi temperatūrų bei drėgnumo svyravimai bei mažiausia urėjos koncentracija.
Dauguma autorių teigia , kad karščio stresas sumažina primilžį, per vasaros karščius karvės išskiria mažiau pieno, nes pablogėja apetitas, mažiau suėdama pašarų. Vasarą pieno sintezė gali sumažėti 35% ( Rhoads et al., 2010). Tyrimo duomenimis, vasarą pieno primelžiama 60357.33 kg, o žiemą 64760.67 kg. Taigi vasarą primilžis sumažėja tik 6.78 %. Yetismeyen (2000) vasarą
nustatė didesnį prolaktino kiekį kraujo plazmoje negu žiemą, todėl didėja pieno sekrecija šiuo sezonu. Gauti rezultatai rodo, mažiausias kiekis primelžiamas rudenį (56090 kg), kai vidutinė oro temperatūra +12 °C, drėgmė 68 %. Galbūt tai šilumos streso įtaka, nes Roth (2004) teigia, kad
neigiamas šilumos poveikis gali pasireikšti ne iš karto.
Literatūroje aptinkama įvairių teiginių apie sergamumą mastitu įvairiu metų laiku. Ranjan ir kt. (2011) tyrimas parodė, kad mastitų skaičius didesnis žiemos mėnesiais. Taip pat teigiama (Hammami et al., 2013), kad klinikiniu mastitu karvės serga daugiau gruodį. Atliktas tyrimas parodė, kad lyginant su kitais sezonais klinikiniu mastitu didžiausias sergamumas žiemą (43.73 %), kai vidutinė oro temperatūra buvo 5°C ir drėgmė – 83 %, o mažiausias rudenį (29 %), kai vidutinė oro temperatūra buvo +12°C ir drėgmė – 68%. Kaip teigiama literatūroje, taip ir tyrimo metu, daugiausiai atvejų nustatyta gruodžio mėnesį (47.7 %), kai vidutinė oro temperatūra buvo +7°C ir drėgmė – 86 %.
Remiantis I. Klimienės duomenimis (2005), tvartiniu laikotarpiu dažniau sutrinka medžiagų apykaita, trūksta vitaminų, mineralinių medžiagų, pablogėja gyvulių laikymo sąlygos, todėl žiemojimo pabaigoje karvių imunitetas būna nusilpęs, o prasidėjus ganiavai, esant intensyviai pieno gamybai padidėja susirgimų mastitu. Pasak Smith et al. (2008) aplinkos patogenais dažniausiai užsikrečiama vasarą negu žiemą .Galbūt todėl slaptuoju mastitu serga daugiausiai rudenį (18.17 %), kai vidutinė oro temperatūra buvo +12°C ir drėgmė – 68%, o mažiausiai pavasarį (11.47 %), kai vidutinė oro temperatūra buvo +12 °C ir drėgmė – 68%. Gauti rezultatai gali būti ir dėl to, kad dažnai slapti mastitai pereina į klinikinius (slaptų mastitų daugiausia rudenį, kurie pereina klinikinius, o šių daugiausia nustatyta žiemą). Tvartuose pakyla drėgmės kiekis, todėl atsiranda palankios sąlygos mastitų sukėlėjų plitimui. Tačiau didelis sergamumas taip pat nustatytas ir vasaros mėnesiais. Tai gali būti dėl nepastovių aplinkos sąlygų ( dienos ir nakties temperatūrų svyravimai, drėgmė, karštis, tiesioginiai saulės spinduliai, lietus, vėjas).
IŠVADOS
1. Nustatyta, kad aplinkos veiksniai (aplinkos temperatūra ir drėgmė) turi įtakos pieno riebalų ir baltymų kiekiui. Kylant aplinkos temperatūrai ir mažėjant oro drėgnumui, mažėja riebalų baltymų kiekis.
2. Pieno urėjos kiekis smarkiai nesikeičia visais mėnesiais, nėra aiškių svyravimo ribų dėl aplinkos temperatūros ir drėgnio.
3. Pieno laktozės kiekis taip pat aiškiai nesikeičia visais mėnesiais. Svyravimo ribos skirtingais mėnesiais 0.32 %.
4. Skirtingos aplinkos sąlygos turi žymią įtaką pieno morfologinei sudėčiai. Nustatyti aiškūs somatinių ląstelių skaičiaus kitimai skirtingais mėnesiais, kada keičiasi aplinkos temperatūra bei drėgmė. Daugiausiai SLS nustatyta žiemos mėnesiais 898.7 tūkst./ml (vasario mėnesį net 930 tūkst./ml), kai vidutinė šio laikotarpio temperatūra buvo +5°C ir drėgmė 83 %. Mažiausiai rudens mėnesiais 493.9 tūkst./ml.
5. Sergamumas mastitu priklauso nuo aplinkos veiksnių. Tyrimo metu nustatyta, kad daugiausia sergama gruodžio mėnesį 47.7 %, kada vidutinė oro temperatūra +7 °C, drėgmė 86 %. Liepos-rugpjūčio mėnesiais sergančiųjų 39.4-41.6%, tuomet buvo aukšta vidutinė aplinkos temperatūra (26-24 °C) bei žemas vidutinis oro drėgnumas 43-56 %. Šalčiausią metų vasario mėnesį (+2°C, o drėgmė 80 %), sergamumas klinikiniu mastitu nustatomas 40 %.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Aniulis E., Japertas S. Karvių mastitas. Kaunas. 2001. P. 1-104.
2. Babashahi, M.; Ghorbani, G. R.; Rahmani, H. R. Relationship between blood and milk urea nitrogen and fertility in dairy cows. JVSS – Istafah University of Technology. 2004. 8(3) :171-179
3. Baumgard L.H., Wheelock J.B., Shwartz G., O’Brien M., VanBaale M.J., Collier R.J., Rhoads M.L. and Rhoads R.P. Effects of Heat Stress on Nutritional Requirements of Lactating Dairy Cattle. 2006
4. Bava L., Sandrucci A., Tamburini A., Brasta M., Vanoni L. and Zucali M. Milk hygiene at the farm: effects of management and enviromental factors. 2011
5. Berman, A. Estimates of heat stress relief needs for Holstein dairy cows. 2005.
6. Butler W. R. Natritional interactions with reproductive performance in dairy cattle. Anim. Reprod. Sci. 2000. Vol. 2. P. 449–457.
7. Chase L.E. Climate Change Impacts on Dairy Cattle. 2006. agricoop.nic.in
8. Collier R. J., Dahl G. E. and VanBaale M. J. Major Advances Associated with Environmental Effects on Dairy Cattle. 2006. J. Dairy Sci. 89:1244–1253
9. Collier R.J., Baumgard L.H., Lock A.L. and Bauman D.E.. Physiological Limitations: nutrient partitioning. UK. 2005. pp. 351-377
10. Contreras A. G., Rodríguez J. M. Mastitis: Comparative Etiology and Epidemiology. J Mammary Gland Biol Neoplasia .2011. 16:339–356
11. De Rensis F., Scaramuzzi R. J. Heat stress and seasonal effects on reproduction in the dairy cow. 2003.Theriogenology 60. 1139–1151
12. Diego B. Breed and season influence on milk quality parameters and in mastitis occurrence. 2011. Pesq. Vet. Bras. vol.31 no.12 Rio de Janeiro
13. Gudonis A. Pieno ir pieno produktų mokslas ir technologija. Kaunas. Technologija. 2006 14. Guo K., Russek-Cohen E., Varner M. A., Kohn R. A. Effects of milk urea nitrogen and other factors on probability of conception of dairy cows. J. Dairy Sci.2004.
15. Hammami H., Bormann J., M'hamdi N., Montaldo H.H., Gengler N. Evaluation of heat stress effects on production traits and somatic cell score of Holsteins in a temperate environment. 2013. J. Dairy Sci. 96 :1844–1855
16. Heuer C., Van Straalen W. M., Schukken Y. H., Dirkzwage A., Noordhuizen J. P. T. Prediction of energy balance in a high yielding dairy herd in early lactation: model development and precision. Livestock Production Science 2000. V. 65. P. 91–105.
17. Yetismeyen A. Milk technology. Ankara, Ankara University Agriculture Faculty Press No:1511. 2000.
18. Johnson R. G., Young A. J. The Association Between Milk Urea Nitrogen and DHI Production Variables in Western Commercial Dairy Herds. J Dairy Sci. 2003. Vol. 86 (9). P. 3008–3015.
19. Juozaitienė V., Kerzienė S. Biometrija ir kompiuterinė duomenų analizė. Kaunas, 2001. P. 115.
20. Klimienė I., Mockeliūnas R., Butrimaitė-Ambrozevičienė Č., Sakalauskienė R. Karvių mastitas. Tyrimai lietuvoje. ISSN 1392-2130. Veterinarija ir zootechnika. T. 31 (53). 2005
21. Kohn R. A., French K. R., Russek-Cohen E. A. Comparison of Instruments and Laboratories Used to Measure Milk Urea Nitrogen in Bulk-Tank Milk Samples. J Dairy Sci. 2004. Vol. 87 (6). P. 1848–1853
22. Malinowski E., Lassa H., Kłossowska A., Markiewicz H., Kaczmarowski M., Smulski S. Relationship Between Mastitis Agents And Somatic Cell Count In Foremilk Samples. 2006. Bull Vet Inst Pulawy 50, 349-352.
23. Nousiainen J., K.J. Shingfield, P. Huhtanen. Evaluation of Milk Urea Nitrogen as a Diagnostic of Protein Feeding. 2004. J. Dairy Sci. 87:386–398
24. Olde R., Barkema H.W., Stryhn H. The effect of season on somatic cell count and the incidence of clinical mastitis. 2007 J. Dairy Sci. Volume 90(4) P. 1704-1715
25. Ozrenk E. and Inci S. S. The Effect of Seasonal Variation on the Composition of Cow Milk in Van Province. Pakistan Journal of Nutrition 7 (1): 2008. P.161-164.
26. Pauliukas K., Rimgaudas A., Šidiškis, Urbonavičius A., Šerėnas K. 2005. Juodmargių karvių pieno sudėties ir kokybės rodiklių kaita veikiant laktacijai ir kitiems faktoriams. ISSN 1392-2130. Veterinarija ir zootechnika. T. 30 (52).
27. Pereira M., Alfredo F. Effect of thermal stress on physiological parameters, feed intake and plazma thyroid hormones cocentration in cattle breeds. 2007 International Journal of Biometeorology. Vol 5 2(3), P. 199-208
28. PIENO SUPIRKIMO TAISYKLĖS. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr.146 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. 3D-963 redakcija)
29. Rahman M. A., Bhuiyan M. M. U., Kamal M. M. and Shamsuddin M... Prevalence and risk factors of mastitis in dairy cows. 2009 The Bangladesh Veterinarian . 26(2) : 54 – 60
30. Rehak D., Rajmon R., Kubešová M., Štípková M., Volek J., Jílek F.. Relationships between milk urea and production and fertility traits in Holstein dairy herds in the Czech Republic. 2009. Czech J. Anim. Sci., 54, (5): 193–200
31. Rezamand P., Hoagland T. A., Moyes K. M., Silbart L. K., Andrew S. M. Energy status, lipid-soluble vitamins, and acute phase proteins in periparturient Holstein and Jersey dairy cows with or without subclinical mastitis. 2007. J. Dairy Sci..Vol. 90. P. 5097–5110.
32. Rhoads M.L., Kim J.W. , Collier R.J. , Crooker B.A. , Boisclair Y.R. , Baumgard L.H. Effects of heat stress and nutrition on lactating Holstein cows: II. Aspects of hepatic growth hormone responsiveness. 2010. J. Dairy Sci. 93 :170–179
33. Roth, Z., Bor A., Braw-Tal R., and Wolfenson D. Carry-over effect of summer thermal stress on characteristics of the preovulatory follicle of lactating cows. J. Thermal Bio. 2004. Vol 29 (7). P. 681-685.
34. Sandrucci A., BAva L., Zucali M., Tamburini A. Management factors and cow traits influencing milk somatic cell counts and teat hyperkeratosis during different seasons. 2014. R. Bras. Zootec. vol.43 no.9
35. Sharif A. And Muhammad G.. Mastitis Control In Dairy Animals. 2009. Pakistan Vet. J., 29(3): 145-148.
36. Sharma,N., Singh N. K. and Bhadwal M. S.. Relationship of Somatic Cell Count and Mastitis: An Overview. 2011. Asian-Aust. J. Anim. Sci. Vol. 24, No. 3 : 429 - 438
37. Shathele M.S. Weather effect on bacterial mastitis in dairy cows. 2009. International Journal of Dairy Science, 4 (2): 57-66.
34. Smith L.K. and Hogan J.S. Environmental Mastitis: Know Your Opponent. NMC Regional Meeting Proceedings. Wooster, Ohio, USA. 2008
38. Sori H., Zerihum A. and Abdicho S.. Dairy cattle mastitis in and around Sebeta, Ethiopia. Int. J. Appl. Res. Vet. Med. 2005. 3: 332-338.
39. Šernienė L., Sekmokienė D. Pienotyra. Kaunas. 2006.
40. Tenhagen B. A., Köster G. , Wallmann J. , Heuwieser W. Prevalence of Mastitis Pathogens and Their Resistance Against Antimicrobial Agents in Dairy Cows in Brandenburg, Germany. 2006. Journal of Dairy Science. Vol. 89 (7), P. 2542–2551
41. West, J. W. Effects of heat-stress on production in dairy cattle. 2003. J. Dairy Sci. 86:2131-2144.
42. Zucali M., Bava L., Tamburini A., Brasca M., Vanoni L. and Sandrucci A. Effects of season, milking routine and cow cleanliness on bacterial and somatic cell counts of bulk tank milk. 2011. Journal of Dairy Research. Vol 78(4), P. 436-441.
43. Žilaitis V. Po veršiavimosi: ligos, gydymas ir profilaktika. Kaunas. 2007
44. Žilaitis V., Banys A., Maruška R., Vorobjovas G., Žiogas V. Ryšys tarp karvių ginekologinės būklės, kraujo serumo biocheminių rodiklių ir pieno sudėties. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas, 2006. T. 33 (55). P. 22–27.
