MELŽIAMŲ KARVIŲ PIRŠTŲ SVEIKATINGUMO IR RYŠIO SU PIENO RODIKLIAIS TYRIMAS N ŪKYJE THE ANALYSIS OF DAIRY COWS’ CLAWS HEALTH AND CORRELATION WITH DAIRY COUNTS AT THE FARM N

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Mantas Baltrušaitis

MELŽIAMŲ KARVIŲ PIRŠTŲ SVEIKATINGUMO IR

RYŠIO SU PIENO RODIKLIAIS TYRIMAS N ŪKYJE

THE ANALYSIS OF DAIRY COWS’ CLAWS HEALTH AND

CORRELATION WITH DAIRY COUNTS AT THE FARM N

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc. dr. Algis Noreika

DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Melžiamų karvių pirštų sveikatingumo ir ryšio su pieno rodikliais tyrimas N ūkyje“:

1. Yra atliktas mano paties

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. 2019 – 01 – 15 Mantas Baltrušaitis

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2019 – 01 – 15 Mantas Baltrušaitis

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

2019 – 01 – 15 Algis Noreika

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE

vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1) Danielius Starevičius

2)

(vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

TURINYS

1.1.2. Baltosios linijos liga ... 9

1.1.3. Pado opa ... 9

1.1.4. Piršto odos uždegimas ... 9

1.1.5. Tarpupirščių odos hiperplazija ... 10

1.1.6. Tarpupirščių nekrobakteriozė ... 10

1.2. Aplinkos veiksnių įtaka nagų ligoms ... 11

1.3. Nagų priežiūra ... 13

1.4. Profilaktika ir gydymas ... 14

2. TYRIMO METODIKA ... 16

3. TYRIMO REZULTATAI ... 18

3.1. Pirštų ligų paplitimas N ūkyje ... 18

3.2. Pirštų ligų pasireiškimo dažnumas atitinkamoje karvės kojoje ... 20

3.3. Pirštų ligų įtaka pieno kiekiui ir jo keletui rodiklių ... 24

3.4. Kondicijos įtaka pirštų ligų pasireiškimui ... 29

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 31

IŠVADOS ... 32

REKOMENDACIJOS ... 33

PADĖKA ... 34

MELŽIAMŲ KARVIŲ PIRŠTŲ SVEIKATINGUMO IR RYŠIO SU

PIENO RODIKLIAIS TYRIMAS N ŪKYJE

Mantas Baltrušaitis

Magistro baigiamasis darbas

SANTRAUKA

Karvių pirštų ligos daro didelę įtaką pieniniuose ūkiuose visame pasaulyje, dėl jų atsiradimo prarandamas našumas, gyvuliui keliamas diskomfortas ir trikdoma jo gerovė.

Darbo tikslas – išanalizuoti N ūkio melžiamų karvių pirštų sveikatingumą ir pieno rodiklius. Tyrimui atrinktos 307 holšteinų veislės šviežiapienės karvės, kurios buvo suskirstytos į 2 grupes pagal laktaciją skaičių. Tyrimo duomenys rinkti atliekant nagų drožimą 60 dieną po apsiveršiavimo. Surinkti duomenys analizuoti naudojantis kompiuteriniu statistinės programos paketu SPSS 23.0 versija.

Nustatėme, kad pirštų ligomis serga 38,1 proc. tirtų karvių imties. Dažniausia diagnozuota liga buvo užpenčių erozija (17,9 proc.), rečiausiai karvės sirgo tarpupirščių nekrobakterioze (1,3 proc.).

Nustatyta, jog karvės, kurioms buvo diagnozuota pirštų liga duodavo vidutiniškai 0,5 kilogramų pieno mažiau nei sveikos N ūkio karvės.

THE ANALYSIS OF DAIRY COWS’ CLAWS HEALTH AND CORRELATION WITH DAIRY COUNTS AT THE FARM N

Mantas Baltrušaitis

Master‘s Thesis

SUMMARY

Cows’ claw disease has a major impact on dairy farms around the world, resulting in loss of productivity, discomfort to the animal, and disruption to its well-being. The aim of the work is to analyze cows claw health and its correlation with dairy counts at the farm N. 307 Holstein breed fresh milk cows were selected for the study, these were grouped into 2 groups by lactation. Data was collected through claw trimmings attained on the 60th day after calving. The collected data was analyzed using SPSS 23.0 version of the software package.

The study found that 38.1 percent of cows were affected by claw diseases. The most frequent disease was interdigital dermatitis (17.9%), and the least frequent necrobacteriosis (1.3%). It was also found that cows diagnosed with claw disease gave an average 0.5 kilograms less milk than healthy cows at farm N

SANTRUMPOS

LR – Lietuvos Respublika ml – mililitrai

NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo

pH - vandenilio jonų (H+) koncentracijos tirpale matas proc. – procentai

SPSS – (angl.) Statistical Package for the Social Sciences tūkst. – tūkstančiai

ĮVADAS

Per pastaruosius dešimtmečius mokslininkai atliko daugybę tyrimų, siekiant nustatyti melžiamų karvių nagų ligų pasireiškimo dažnį, rizikos veiksnius, įtaką pieno produkcijai, somatinių ląstelių ir mineralų bei kitų elementų skaičiaus svyravimams, įtaką reprodukcinei sistemai, ekonominių nuostolių sąsajas, įtaką genetikai bei mitybai (1). Tačiau karvių nagų ligų sukeliami sunkumai yra didžiulė problema pieniniuose ūkiuose visame pasaulyje, dėl kurios prarandama produkcijos našumas, gyvuliui keliamas diskomfortas ir trikdoma gerovė (2). Vykdytų mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad net ir šiuolaikiniame ūkio vedime karvių nagų ligų paplitimas ūkiuose svyruoja nuo 0 proc. iki 70 proc., pvz., Minesotoje vidutiniškai 25 proc., Jungtinėje Karalystėje 28 proc., Suomijoje 21 proc., Kalifornijoje 63 proc., Vokietijoje 48 proc. (3). Deja, bet dauguma ūkininkų nuvertina nagų ligų poveikį tiek gyvūno sveikatai tiek ūkio našumui, kuris gali pieninio ūkio pajamas sumažėti nuo 5 proc. iki 10 proc., o reikiamas gydymo kursas ar brokavimas didina bendrąsias išlaidas (1, 4). Paskaičiuota, jog vidutiniškai per metus prarandama apie 53 eurus dėl vienos karvės susirgimų, susijusių su nagų ligomis (5). Pieno pramonėje produktyvumas priklauso ne tik nuo geriausios, daugiausiai pieno duodančios karvių veislės bet ir nuo gyvūno sveikatos ir aplinkos, kurioje jis laikomas (4).

Karvių nagų ligų ir su tuo susijusių komplikacijų galima išvengti dviem būdais: gerinti prevenciją, užkertant kelią naujų atvejų atsiradimui ir kuo anksčiau pastebėti ir diagnozuoti jau esamą nagų ligą, taip trumpinant pasireiškiančio diskomforto laiką. Nors ir kasdien milijonai karvių yra rutiniškai tikrinamos ir gydomos nuo nagų ligų, paskutiniai moksliniai tyrimai rodo, kad vis dar trūksta informacijos ir praktinio profilaktikos įgyvendinimo, nes ūkiuose nagų ligų pasireiškimas yra kasdienybė (6). Taip pat pastebima, jog literatūroje pateikiama daug informacijos apie ligą, jos sukėlėją, požymius, tačiau nėra išsamiai aprašomos gydymo bei neatliekami tyrimai gydymo technikos gerinimo linkme (2, 6).

Darbo tikslas:

Išanalizuoti N ūkio melžiamų karvių pirštų sveikatingumą ir pieno rodiklius. Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti melžiamų karvių pirštų ligų paplitimą N ūkyje.

2. Išsiaiškinti N ūkio melžiamų karvių pirštų ligų įtaką pieno kiekiui.

3. Išnagrinėti N ūkio melžiamų karvių pirštų ligų įtaką pieno riebumui, baltymingumui ir somatinių ląstelių skaičiui.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Nagų ligos

Bet koks karvės negalavimas pieniniame ūkyje reiškia finansinį nuostolį. Pieniniuose ūkiuose su nagomis susiję negalavimai yra pagrindinė finansinių nuostolių priežastis, dėl pieno praradimo, reprodukcinių sutrikimų, papildomų išlaidų gydant. Tačiau karvių nagų ligos, ne tik sukelia finansinių nuostolių, tačiau ir parodo, jog ūkyje galimai nesudaromos tinkamos sąlygos gyvulio gerovei ir sveikatai užtikrinti (7). Vienas iš pagrindinių nagų ligų simptomų yra šlubavimas. Pasireiškus minėtam simptomui karvė praranda apetitą, o tai daro įtaką jau minėtoms nuostolių priežastims atsirasti (1), todėl svarbu kuo ankščiau pastebėti, diagnozuoti ir gydyti negalavimus, o geriausiu atveju vykdyti jų prevenciją (7).

1.1.1. Laminitas

Laminitas – tai nagos gyvuonies uždegimas (7). Šio uždegimo metu yra aktyvuojama matrikso metalo proteinazė, kuri silpnina kolageninių skaidulų ryšį, o sutrikus kraujo mikrocirkuliacijai užkertamas kelias normaliai maisto medžiagų ir deguonies difuzijai į epidermį, kuris vėliau tampa raginiu sluoksniu. Minėtieji pakitimai daro įtaką nagos raginio sluoksnio struktūrai ir tvirtumui (8, 9). Laminitas pasireiškia tokiais simptomais: apynagės patinimas, nagos nelygumai, hemoragijos formavimasis nagos raginėje kapsulėje, nagos kietosios dalies pleiskanojimas, pasidengimas vaškiniu sluoksniu, galimas pakraujavimas iš pado srities, baltosios linijos abscesu, atsirandančiomis pavienėmis pado opomis. Visi minėtieji simptomai sukelia karvei skausmą ir diskomfortą. Laminitas dažniausiai pažeidžia visas keturias nagas didesniu ar mažesniu laipsniu (7) ir nors ši liga buvo aprašomas jau 19 amžiuje tačiau Jan K. Shearer teigimu, iki šios dienos yra viena iš dažniausių priežasčių, sukeliančių karvių nagų pažeidimus (8, 10).

Laminito atsiradimui įtakos turi tiek mitybos tiek aplinkos komponentai. Didžiajame prieskrandyje pH nukritus žemiau 5,8, dėl pernelyg didelio koncentratų ir per mažo skaidulų kiekio racione, dažnai keičiamo pašaro, per reto šėrimo ar sukeliamo streso, nulemia nagos struktūros pokyčius, trečiojo pirštakaulio nestabilumą bei gali daryti įtaką acidozės atsiradimui (7, 9). Taip pat minima apsinuodijimo įtakotas laminitas, kuris atsiranda karvei suėdus nuodingų grybų, augalų, pesticidų ar kitų trąšų, bei medikamentų sukeltas laminitas, kai naudojama per daug preparatų, kurių sudėtyje yra kortizono (10). Dažniausiai literatūroje minimi aplinkos komponentai turintys įtakos laminito atsiradimui yra laikymo vieta (laukas ar tvartas), netinkama tvarto danga, pvz., cementas, ant kurio karvė stovi ilgiau nei 3 valandas per parą, per didelis gyvulių kiekis viename aptvare, perkaitimo sukeltas stresas bei apsiveršiavimo laikotarpis (7, 11).

Norint išvengti laminito, pirmiausia reikėtų ieškoti pagrindinės jo atsiradimo priežasties. Tai turėtų apimti ir pašarų apžvalgą ir aplinkos veiksnių vertinimą. Galimas ir specialus gydymas nagų

lygyje, kai korektiškai apdrožiama naga taip, kad visas karvės svoris būtų tinkamai paskirstytas visam pado plotui (7, 10).

1.1.2. Baltosios linijos liga

Nagos sienos raginė dalis susijungia su pado ragine dalimi (12, 13). Baltosios linijos liga (BLL) – tai pažeidimas, įtrūkimas, hematoma ar abscesas atsiradęs piršto ir nagos sienelės sandūroje. Dažniausia pažeidžiama vieta yra galinės kojos lateralinė naga, o karvės, kurios turi laminitą turi didesnę riziką sirgti ir BLL, kadangi karvės nagos tvirtumas yra sumažėjęs bei baltoji linija praplatėjusi dėl laminito sukeltų pažeidimų, todėl ir kyla didesnė rizika svetimkūniui patekti (7, 8).

BLL dažniausiai atsiranda hormoninių pokyčių pasekoje, kuriuos gali sukelti veršingumas, didžiojo prieskrandžio acidozė, su pašaru susijęs stresas. Hormoniniai pokyčiai sukelia nestabilumą trečiojo pirštakaulio ir nagos sandūroje, o dėl didelio karvės kūno masės svorio silpnėja baltos linijos sankirta, o tai gali paskatinti pado sienos atšoką, atveriant kelią svetimkūnių patekimui. Svetimkūniui patekus po naga ar giliau, gali prasidėti abscesų formavimasis ar sepsis (8, 14).

Norint pašalinti BLL sukeltus pažeidimus rekomenduojama apdrožti nagą, pašalinant pakankamą kiekį pažeistos sienelės, kad sveiki audiniai galėtų regeneruoti. Taip pat svarbu naudoti vaistus nuo skausmo ir kiek įmanoma sumažinti svorio tenkančio pažeistai vietai uždedant kaladėlę (14, 15).

1.1.3. Pado opa

Pado opa tai labai skausmingas pado pažeidimas, ji apibūdinama kaip pado raginio audinio suplonėjimas ar nebuvimas, kai vizualiai matomas pado gyvuonis. Opos atsiranda specifinėje vietoje - ties giliojo pirštų lenkiamojo raumens sausgyslės prisitvirtinimo ant trečiojo pirštakaulio vieta, nors gali atsirasti ir ant pado. Pažeidimo vieta paprastai būna paraudusi, kraujuoja, jautri, gali būti apsupta granuliaciniu audiniu, dėl kurio įgauna iškilią formą (16, 17).

Literatūroje nurodomos kelios opėjimą sukeliančios priežastys: pado trauma ar sumušimas, kurių pasekoje susidaro hematoma ir didelis spaudimas po naga pado paviršiuje, pašaras, sunkūs mastito ar metrito atvejai, hormonų disbalansas, ilgas stovėjimas ant kieto paviršiaus bei netaisyklinga nagų priežiūra (17).

Pirmasis gydymo etapas yra pašalinti visą pažeistą audinį, toliau seka svorio pažeistai vietai optimizavimas uždedant kaladėlę. Gydyta karvė turi būti apžiūrima po 4–5 savaičių nagų pakirpimui, kaladėlės nuėmimui ar tolimesniam gydymui, taip pat rekomenduojama gydytas karves laikyti atskirai nuo visos bandos, bei skirti NVNU terapiją (5, 16).

1.1.4. Piršto odos uždegimas

Piršto dermatitas (arba piršto odos uždegimas) – tai infekcinė liga pasireiškianti 2,5–6 cm skersmens ovalo ar apskritimo formos, išvaizda panaši į karpas, opėjančia, erozine mase apynagės srityje. Įsisenėjęs, ilgai negydytas pažeidimas gali formuoti serozinius papiliarus, kurie pažeistai

vietai suteikia plaukuotos karpos išvaizdą. Pažeidimas yra skausmingas, gali būti įvairių spalvų (raudonos, gelsvos, baltos, juodos) ir skleisti blogą kvapą (18, 19).

Šią ligą gali sukelti daugelis faktorių, tačiau manoma, jog dažniausias sukėlėjas yra Treponema genties bakterijos. Taip pat didelę įtaką turi aplinka, higiena bei karvių imuninė sistema, kadangi ši liga yra labai užkrečiama ir nuo sergančio gyvulio greitai plinta visoje bandoje, nors panašu, jog vyresnės karvės įgauna imunitetą, ši liga labai pavojinga telyčioms ir jaunoms karvėms, kurių imunitetas dažnai labiau pažeidžiamas. Ligos plitimas rečiau stebimas saitinio tipo, nei laisvo tipo ganyklose, todėl karvių laikymo aplinkos priežiūra yra svarbus rizikos veiksnys. Ūkininkai privalo užtikrinti tinkamą tvarto higieną trumpinant karvės nagų sąlytį su mėšlu, kadangi jame plinta mikroorganizmai sukeliantys šią ligą (18).

Pirštų dermatitas dažniausiai gydomas sisteminiais antibiotikais, kojų purškalais, kurių sudėtyje yra oksitetraciklino arba linkomicino, taip pat galima daryti antibiotikų tirpalo kompresus ar kojų vonias, siekiant užkirsti kelią ligos plitimui bandoje. Prevenciniais sumetimais reikėtų laikytis higienos, užtikrinti, kad karvės buvimo vieta būtų kuo sausesnė ir švaresnė, po nagų drožimo ji grįžtų taip pat į švarią aplinką, o įsigijus jau sergantį gyvūną apie tai pranešti jo pardavėjui, kad liga neplistų toliau (5, 18).

1.1.5. Tarpupirščių odos hiperplazija

Tarpupirščių odos hiperplazija – tai lėtinis tarpupirščių odos uždegimas. Ilgainiui gali komplikuotis į užpenčių suskilinėjimą ar net eroziją, o negydant gali išsivystyti ir fibroma. Jis dažniau paveikia vyresnio amžiaus karves. Šios ligos paveiktos karvės nebūtinai šlubuoja, kol uždegimas nėra išplitęs, taip pat liga nebūtinai pasireiškia visose kojose (17).

Vienas pagrindinių ligos sukėlėjas yra Dichelobacter nodosus genties bakterija, kuri klesti drėgnoje, šiltoje aplinkoje. Karvės šią bakteriją perneša ant odos, tačiau ji plinta ne odos su oda kontakto metu, o per aplinką, daugumoje atvejų per mėšlą. Bakterija ant žemės negali išgyventi ilgiau nei 3 dienas, tačiau gali ilgai gyvuoti ant nagos prilipusiame mėšle (20).

Nedidelius pažeidimus nebūtina gydyti, bet būtina stebėti, tačiau esant dideliam uždegimui reikalingas chirurginis gydymas. Rekomenduojama pašalinti audinių perteklių, naudojant anesteziją, bei tvirtai sutvarstyti žaizdos paviršių. Prevencijai galima naudoti kojų voneles, bei užtikrinti reguliarią nagų priežiūrą bei higieną (4, 5, 20).

1.1.6. Tarpupirščių nekrobakteriozė

Tarpupirščių nekrobakteriozė – tai ūmi nekrotinė infekcija tarpupirščių srityje, sukelianti šlubavimą, tinimą ir skausmą bent vienoje, dažniausiai galinėje, kojoje (7, 21). Ji pasireiškia simetrišku patinimu, pastebimai nekrozuojančiu audiniu virš nagos ir stipriu audinių puvimo kvapu. Ši liga sukelia stiprų šlubavimą, didelį svorio kritimą ir žymų pieno sumažėjimą. Ligą sukelia bakterijos, kurios patenka į organizmą per pažeistą nagą. Odos vientisumo pažeidimą gali sukelti

mechaninė, pvz., akmuo, nelygus paviršius, durtinė žaizda, nuolatinis odos buvimas šlapioje terpėje ar labai karštoje sausoje aplinkoje taip pat padidina odos skilimo riziką, paliekant galimybę patekti bakterijoms (21).

Tarpupirščių nekrobakteriozę sukelia Fusobacterium necrophorum bakterija, kuri gyvena ant sveikos odos, todėl norint sukelti uždegimą jai būtinas veiksnys yra odos vientisumo pažeidimas ar odos šlapumas, kuris pagerina bakterijos patekimą į gilesnius sluoksnius. Ši bakterija puikiai sąveikauja su Porphyromonas levii, Staphylococcus aureus, Escherichia coli ir Actinomyces

pyogenes (16, 21).

Ši liga pasireiškia esant šiltai, drėgnai ir karštai, sausai aplinkai, nes abejais atvejais padidėja odos pažeidimo rizika. Pirmieji tarpupirščių nekrobakteriozės požymiai yra staigiai atsiradęs šlubavimas, kurį sukelia ūmus skausmas, ūmus tarpupirščių odos paraudimas ir patinimas, pažeistos odos kraštų nekrozavimas ir stiprus blogas kvapas, nagos kapsulės atšokimas, karščiavimas, apetito stoka (18, 21).

Ligos gydymas paprastai yra sėkmingas, ypač kai jis pradedamas ankstyvoje stadijoje. Geriausia pradėti nuo nagos nuvalymo ir įsitikinimo, jog minėtųjų simptomų atsiradimą kelia būtent tarpupirščių nekrobakteriozė. Galima pradėti simptominį gydymą, nes lengvi ligos atvejai gali būti išgydyti taikant simptominį gydymą, tačiau esant rimtesniems atvejams reikalingas sisteminis antimikrobinis gydymas. Skausmui malšinti galima skirti NVNU, o viso gydymo metu karvė turėtų būti laikoma sausoje, švarioje patalpoje, jei tai įmanoma. Jei pagerėjimas nepastebėtas 3–4 dienų laikotarpyje tai reikėtų pagalvoti apie chirurginės intervencijos poreikį. Esant reikalui galima pašalinti pažeistą audinį, o esant labai rimtai situacijai amputuoti pažeistą pirštą (16, 21).

1.2. Aplinkos veiksnių įtaka nagų ligoms

Gyvūnų gerovės užtikrinimas turi vis didesnę svarbą gyvulininkystės pramonėje, bei duoda naudą tiek gyvūnui tiek ūkininkams. Dauguma ūkių stengiasi kuo labiau modernizuoti savo aplinką ne tik mažinant fizinio darbo apimtis bet ir dėl gyvūnų gerovės. Moksliniais tyrimais yra įrodyta, jog gyvūno sveikatai didelę įtaką daro įvairūs aplinkos veiksniai, todėl norint išvengti didelių finansinių nuostolių dėl gydymo kaštų ir sumažėjusios produkcijos kiekio būtina išsiaiškinti kaip galima optimizuoti laikymo sąlygas.

Pastaruoju metu vis daugiau ūkių nusprendžia karves laikyti tvartuose visus metus, toks laikymo būdas užtikrina, kad karvė gautų pastovų bei subalansuotą pašarą, apsaugo nuo ekstremalių oro sąlygų, tačiau tuo pačiu ir atriboja karves nuo jų natūralios aplinkos ir galimai sukelia stresą dėl daugybės aplink judančių mechanizmų, sklindančių garsų ir apriboto judėjimo, bei socialinių grupių paskirstymo. Uždaras laikymo būdas prailgina gyvenimo trukmę, produktyvumą, gerina reprodukcines galimybes bei bendrą gyvūno sveikatos gerovę, jei užtikrinamos visos su stresu susidoroti padedančios sąlygos (22).

Labai svarbus veiksnys yra higienos ir švaros užtikrinimas, pvz., ilgas karvės odos ar nagų sąlytis su skystu mėšlu kelia riziką užsikrėsti nagų ligomis. Švarūs ir sausi takai yra svarbus kriterijus, norint išvengti minėtų ligų. Takų higiena gali būti užtikrinta tradiciniais mėšlo skreperiais arba robotais skreperiais, kurie yra saugesni, nes turi didesnį judėjimo plotą, nesukelia tiek traumų kiek tradiciniai. Doerfler ir Barnhardt (2017) atliko tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad tirtoje fermoje karvių traumų dėl susidūrimo su skreperiu sumažėjo nuo 34,1 proc. iki 30,0 proc. per metus, taip pat pastebėta, kad robotas skreperis takus nuplauna ir jie išdžiūsta greičiau palyginus su tradiciniu skreperiu, todėl karvės turi daugiau judėjimo laisvės ir mažesnį sąlytį su šlapia danga, kas mažina ne tik ligų bet ir traumų riziką (11, 23).

Kitas higieną užtikrinti padedantis elementas - vonelės, kurios yra vertingas inventorius, nagų ligų prevencijoje, nes jas naudojant naikinamos bakterijos, virusai ir grybeliai bei stiprinama bendra sveikos nagos būklė. Šiuolaikiniuose pieno ūkiuose vonelės dažniausiai pastatomos prie išėjimo iš melžimo patalpos, karvių judėjimo kryptimi, taip kad karvių natūrali rutina būtų kuo mažiau sutrikdyta. Idealiu atveju turėtų būti įrengta dviejų dalių vonelė: pirmoje dalyje vandeniu nuplaunami nešvarumai, antroje naudojamos dezinfekcinės medžiagos kaip gydymas ir prevencija kai kurių nagų ligoms. Taip pat svarbu, kad vonelių tirpalų pakeitimas būtų vykdomas automatizuotai, išvengiant žmogiškosios per silpno ar per stipraus tirpalo pagaminimo klaidos (24).

Taip pat svarbus aspektas yra grindų danga. Dauguma autorių teigia, kad kieta grindų danga kaip cementas didina riziką karvių nagų ligų atsiradimui, tačiau yra dalis autorių, kurių manymu, dėl guminės dangos karvėms dažniau atsiranda pado opų, nei dėl kietos dangos (23, 25). Vis tik daugumos tyrimų rezultatai rodo, jog guminė ar kita minkšta danga karvėms suteikia daugiau bendro komforto (25). Daugumoje ūkių vis tik naudojami kelių dangų deriniai, pvz., cementas užklotas gumine danga. Earley su kolegomis 2017 metų publikacijoje rašė, jog atliko tyrimą su 360 mėsinių karvių, kurioms žiemos metu buvo suteiktos kelių rūšių dangos: cementinės, cementas užklotas gumine danga, guminė danga, vinilo acetato čiužiniai ir medienos lakštai. Tyrimo metu stebėta karvių elgsena ir bendra sveikatos būklė. Tyrimo rezultatai parodė, kad esant šlapiam paviršiui karvės patogiausiai ir saugiausiai jaučiasi ant guminio paviršiaus, nes pasitaiko mažiausiai paslydimų. Stebint bendrą būklę karvės, kurios ilsisi guoliavietėse išklotose medine danga, priaugo daugiau svorio nei karvės buvusios ant kitų paviršių. Dažniausiai karvės pasirinko gulėti ant guminio paviršiaus, rečiausiai – ant kieto cementinio paviršiaus. Būtent ant tokio paviršiaus ir pastebimas didžiausias nagos susidėvėjimas (26). Tvarto grindų danga daro didžiulę įtaką nagų ligų atsiradimui, duodamo pieno kiekiui, traumoms, karvių miego rėžimui. Kuo danga minkštesnė tuo mažesnė riešo ir kulno sąnarių pažeidimo rizika, taip pat ant minkštos dangos karvės guli ir miega ilgiau nei ant kietos (27).

Kitas veiksnys turintis įtakos karvių nagų sveikatingumui yra laikymo būdas. Palaidą laikymo būdą, kai taikomas gilus kraikas šiaudais, praktikuoja nedaugelis Europos ūkių, tačiau šis laikymo būdas vis populiarėja (22, 23). Tyrimų rezultatai atskleidžia jog vertinant elgsenos rodiklius, susijusius su poilsiu, nustatyta jog karvėms yra patogiau būti palaidoms, nei būti pririštoms ir turėti limituoto dydžio erdvę su guoliaviete, kas būtų lengviau ir patogiau ūkininkams. Nustatyta jog taikant palaidą laikymo būdą, o ne saitinį, užfiksuojamas mažesnis skaičius priekinių ir galinių kojų traumų, tačiau karves laikant palaidas ant gilaus kraiko ypač svarbi higiena ir reguliarus pakreikimas, užtikrinant švarą bei mastitų, nagų ir kitų ligų prevenciją (27). Nagų ligų pasireiškimas labai skiriasi tarp skirtingų ūkių, regionų ir yra glaudžiai susijęs gyvūnų laikymo būdu. Nagų ligų dažniau pasitaiko palaido tipo laikymo tvartuose nei saitinio tipo tvartuose ar ganyklose. JAV, Viskonsine ir Minesotoje, nagų ligų paplitimas vidutiniškai pasireiškia 25 proc. ūkių, o Šiaurės rytinėje JAV dalyje 34 proc. - 68 proc. ūkių (3).

Nagos būklė yra glaudžiai susijusi su ūkyje naudojama kreikimo sistema, kuri ne tik gali būti ligų prevencija, bet taip pat užtikrina ir gyvūno bendrą gerbūvį. Kai aplinkos temperatūra krenta gyvūnas naudoja daugiau energijos savo kūno temperatūros palaikymui, todėl jų pašaro raciono porcija turi būti didinama, kad gyvūno svoris nenukristų, taip pat yra labai svarbu aprūpinti tinkamu kraiku, kurio dėka karvės kūno temperatūra išliktų normos ribose. Kraiko kokybė priklauso nuo jo komponentų: drėgmės kiekio ir oro apykaitos. Gerai paruoštas kraikas užtikrina patogų ir šiltą prieglobstį gyvūnui, ypač šaltuoju metų laiku. Šiaudai, pjuvenos, durpių samanos yra dažniausiai naudojamos medžiagos. Rečiau naudojama kukurūzų šiaudai, nes jie yra minkšti ir korėtos sandaros. Laikoma, kad optimalu naudoti ryžių šiaudų, durpių ir medienos pjuvenų derinį, nes jis užtikrina geriausią aukštį nuo grindinio ir šilumą, neleidžia gyvūnui įsiknisti į kraiką. Kukurūzų šiauduose randama geresnė terpė mikroorganizmams daugintis nei kituose kraikuose, todėl šie šiaudai naudojami rečiau. Kraiko susimaišiusio su mėšlu drėgmė turėtų siekti 50–60 proc. Jau minėtieji dažniausiai naudojami kraiko komponentai pasirenkami todėl kad jie pasižymi dideliu drėgmės sugėrimo laipsniu. Reikėtų kontroliuoti durpių kiekį kraike, nes jis gali didinti drėgmės lygį. Kraikas turėtų būti purus ir nesuspaustas (23, 28). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad giliųjų pakratų kraikas buvo geresnis nei tik sausas paklotas. Giliųjų pakratų sistema suteikia daugiau šilumos, karvė patiria mažiau streso. Kaip gilusis pakratas naudoti šie komponentai: 50 proc. ryžių stiebų dalis, 30 proc. medienos pjuvenos, 10 proc. šiaudai ir 10 proc. kukurūzų šiaudai (28).

1.3. Nagų priežiūra

Pastovi nagų priežiūra yra labiausiai paplitęs būdas vykdant nagų ligų prevenciją pieniniuose ūkiuose, kartu su nagų dezinfekcija ir aplinkos higienos užtikrinimu. Pagrindinis simptomas išduodantis nagų pažeidimą yra šlubavimas, kai karvė dėl skausmo ir diskomforto keičia savo judėjimo pobūdį taip kad kuo mažiau svorio tektų pažeistai vietai. Šlubavimas sukelia ne tik

finansinių sunkumų ūkyje bet ir trikdo paties gyvulio gerovę, todėl labai svarbu vykdyti pastovią profilaktinę nagų priežiūrą (29). Tačiau pats nagų drožimas, nors ir plačiausiai naudojamas nagų ligų kontrolės metodas, turi ir teigiamų ir neigiamų aspektų. Literatūroje teigiama, kad pati procedūra karvei sukelia stresą (5, 29, 30), o tinkamai neapdorojus įrankių po kiekvienos karvės galima tam tikrus ligos sukėlėjus pernešti nuo vienos karvės kitai: Sullivan ir kiti 2015 metais atliko tyrimą, kurio metu buvo imami bakteriologiniai mėginiai nuo nagų drožimo įrankių, juos panaudojus dermatitu sergančių karvių nagų drožimui. Rodmenys įrankius patikrinus po kiekvienos karvės prieš dezinfekciją buvo 3/37 atvejų (62 proc.) buvo rasta Treponema medium bakterijų, 21/37 atvejų (57 proc.) Treponema phagedenis ir 20/37 atvejų Treponema denticola bakterijų (54 proc.), o po dezinfekcijos: 9/37 (24 proc.) Treponema medium, 6/37 (16 proc.) Treponema phagedenis ir 3/37 (8 proc.) Treponema denticola. Tyrimo autoriai išvadose teigia, kad dezinfekcija nėra šimtaprocentinė apsauga, bei rekomenduoja naudoti diskinio šlifuoklio vienkartinius diskelius, tačiau tai didintų išlaidų kaštus. Iš kitos pusės nagų profilaktinis tvarkymas duoda naudos nes užkertamas kelias kai kurių nagų ligų plitimui ar atsiradimui, karvė po procedūros jaučiasi geriau, gali patogiau eiti, pradeda daugiau ėsti ir ilsėtis, didina pieno gamybą (5).

Tvarkant nagas rekomenduojama pradėti nuo galinės kojos vidinės nagos, nes ji dažniausiai būna mažiausiai deformuota, pažeista dėl ligos ar traumos, priešingai nei išorinė naga. Vidinė naga taip pat geriausiai atspindi normalų pado gylį.

Plačiausiai naudojamas yra penkių žingsnių nagos drožimo metodas:

1. Patrumpinti nagą iki 7,5–8 cm ilgio, matuojant nuo raginės briaunos, neliečiant užpenčių. 2. Sulyginti nenudrožtą nagos ilgį su nudrožtos. Toliau tvarkomas medialinės nagos pado paviršius ir užpenčiai, padas turėtų būti apie 5–7 mm storio. Teisingai nudrožtas paviršius turi būti lygus, stabilus ir plokščias.

3. Nudrožti pado vidurinį trečdalį, kuris natūraliai yra išlinkęs, nuožulniai taip, kad būtų nuimtas svoris nuo tos vietos kur susidaro pado opa

4. Nušlifuoti likusias aštrias briaunas ir išpjauti šiek tiek raginės kapsulės tarpupirščių srityje, kad ten nesikauptų mėšlas.

5. Dezinfekuoti nagą arba pastebėjus nagos ligą ją gydyti (29, 30).

1.4. Profilaktika ir gydymas

Įvairios technologijos plačiai naudojamos žmonių medicinoje, o veterinarinė medicina taip pat žengia koja kojon su technologijomis. Vokiečių mokslininkas Max Planck sukūrė infraraudonųjų spindulių technologijas, kurias naudojama taikant termovizinius fotoaparatus skirtingose srityse. Kadangi kiekvienas objektas ar subjektas išleidžia tam tikrą kiekį šilumos, kurią galima matyti termovizoriaus pagalba, tai kūno temperatūra gali būti naudojama kaip geras indikatorius vertinant karvių sveikatą ir fiziologinę būklę. Galūnių ir odos temperatūra yra labai priklausoma nuo

cirkuliuojančio kraujo ir audinio metabolinės būklės. Todėl yra lengvai matoma kai dėl patologinių mikroorganizmų infliacijos ir padidėjusio aktyvumo, prasidėjus uždegimui, kuris dar nėra matomas plika akimi, padidėja tos vietos paviršiaus temperatūra. 2017 metais Bobich ir kiti ištyrė 86 Holšteino veislės karves naudojant termovizorių ir nustatė akimi nematomus odos pakitimus 62 proc. tirtų karvių. Minėtus pakitimus sudarė 14 proc. pado opa, 24 proc. tarpupirščių hiperplazija ir 62 proc. dermatito atvejų, nustatytų ankstyvoje ligos fazėje (2).

Taip pat svarbu, kad karvių savininkai suprastų, jog daug geriau ir ekonomiškai lengviau yra naudoti nagų ligų prevenciją ne tik prižiūrint aplinką bet ir darant rutininius nagos patikrinimus bei drožimus. Jau įsisenėjusi liga dažniausiai sunkiau pasiduoda gydymui, todėl pats gydymas ir pieno išlaukos laikas užsitęsia (6). Tačiau didžiausia problema ir yra ta, jog dauguma ūkininkų neįvertina nagų ligų atsiradimo grėsmės. Infekcines nagų ligas rekomenduojama kontroliuoti tokiomis prevencijos priemonėmis kaip vonelės, nagų ir kojų plovimas, dezinfekavimas nagų purškalais. Taip pat plačiausiai naudojama kontrolės ir prevencijos priemonė yra nagų drožimas, kurio esmė yra paskirstyti karvės kūno svorį taip, kad jai einant didžiausias svoris tektų stipriausiai nagos daliai, išvengiant nagos vientisumo pažeidimo, kuris būtų vartai infekcijoms patekti (2, 6).

Kai nagų pakitimai matomi ar aiškiai pasireiškia tam tikros ligos simptomai, reikalingas gydymas, kuris gali būti medikamentinis, chirurginis ar kombinuotas (5). Taikant kombinuotą gydymą dažnai naudojami įvairūs marlės tvarsčiai, pamirkyti antibiotikuose (amoksiciline ir klavulano rūgštyje) bei norint sumažinti svorį tenkantį pažeistai nagai dedamos kaladėlės. Australijoje buvo atliktas tyrimas kurio metu pastebėta, kad karvės, kurios sirgo nagų liga ir buvo priklijuota medinė kaladėlė ar uždėti guminiai batai pagijo greičiau, nei karvės, kurioms taikytas tik vario sulfate suvilgytas tvarstis. Atlikto tyrimo metu nustatyta, jog atlikus tik nagų terapinį drožimą karvės ilgiau atsistatinėja į fiziologinę būklę, nei tada, kai yra klijuojama medinė kaladėlė ir naudojami NVNU. Drožimas kaip klijuojama kaladėlė nedavė didelio pokyčio. Tik pridėjus NVNU buvo matomas žymus pagėrėjimas (2).

2. TYRIMO METODIKA

Tyrimas buvo atliktas 2018 metais N ūkyje, kuris verčiasi pienine galvijininkyste. Duomenys rinkti gegužės - liepos mėnesiais atliekant profilaktinį karvės nagų valymą ir drožimą maždaug 60 dieną po apsiveršiavimo. Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 2012 metų „Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo“ Nr. XI-2271 (Žin., 2004, Nr. 25-753)

Tyrimui atrinktos 307 holšteinų veislės šviežiapienės karvės, kurios buvo suskirstytos į 2 grupes pagal laktaciją skaičių: 1 grupėje buvo - 114 pirmos laktacijos karvių, o antroje - 193 kitų laktacijų karvių. Tyrimo metu buvo analizuojami duomenys apie nagų ligų pasireiškimą, pieno rodiklių kitimą nuo apsiveršiavimo iki nagų drožimo.

Ūkyje karvės laikomos tvartiniu palaiduoju būdu. Takai tarp guoliaviečių ir šėrimo tako yra betoniniai su sąmoningai padarytu nežymiu nelygumu, kad sumažinti riziką galvijui paslysti. Takai valomi skreperiu kas 2 valandas. Praėjimas iš tvartų į pagrindinį pastatą, kuriame yra melžiamos karvės, padengtas gumine danga. Karvės melžiamos 40 vietų karuselėje, kurios stovimasis paviršius taip pat išklotas guma. Visi guminiai paviršiai yra kruopščiai nuplaunami vandeniu 2 kartus per dieną po kiekvieno melžimo. Karvę pamelžus ji turi pereiti per nagų plovimo voneles su Hoof-mix tirpalu, kurios įjungiamos pagal poreikį 2 dienas per savaitę. Kraikas guoliavietėms yra paruošiamas specialiu kaskadiniu mėšlo separatoriumi. Guoliavietės papildomai pakreikiamos kartą į savaitę mėšlo išspaudų sausąja dalimi ant viršaus užbarstant nedidelį kiekį nugesintų kalkių.

Profilaktinis nagų valymas ir drožimas atliekamas karvę fiksuojant staklėse. Pirmiausia galvijas per pilvą yra perjuosiamas diržais ir pakeliamas, kad kuo mažiau kūno svorio tektų laikyti kojoms. Kiekviena koja yra fiksuojama virvėmis ir pakeliama į poziciją, kad nagos padinė dalis būtų pakelta į viršų. Prioritetas pirmiausia pakelti galines kojas po to priekines, taip gyvūnas patiria mažiau streso. Nagos nuplaunamos tekančio vandens srove, labiau prikibę nešvarumai nugramdomi peiliu. Ūkyje nagų priežiūrai naudojami šie įrankiai: žirklės skirtos nagų kirpimui, diskiniai šlifuokliai nagos apdrožimui, specialūs peiliai sunkiau prieinamoms vietoms nagoje apdrožti. Po procedūros naga patepama Profi Hoof geliu. Esant poreikiui ant nagos uždedamas tvarstis, kaladėlė. Po kiekvienos intervencijos visa informacija susijusi su nagomis perkeliama į ūkyje naudojamą „DairyPlan“ kompiuterinę sistemą.

Duomenų analizei buvo naudojamas kompiuterinis statistinis programų paketas SPSS 23.0 versija. Pasikliautinumo lygmuo P=0,95 (95 proc.). Klaidos tikimybė p=0,05 (5 proc.). Duomenims aprašyti buvo naudojamos šios skaitinės charakteristikos: vidurkis, santykinis dažnis išreikštas procentais. Dviejų požymių sąsajos buvo analizuotos skaičiuojant χ² (chi kvadrato) testą. Tyrimo rezultatai pavaizduoti grafiškai ar lentelėse naudojant Microsoft Office 2018 Excel kompiuterinę programą.

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Pirštų ligų paplitimas N ūkyje

Iš visų tirtų karvių (n = 307) nagų pažeidimas buvo rastas pas 38,1 proc. (n = 117), o sveikų karvių buvo 61,9 proc. (n = 190) (1 pav.).

1 pav. Karvių sergamumas nagų ligomis

Sergamumas nagų ligomis grupėse pasiskirstė netolygiai: 1 grupėje karvių, kurioms diagnozuota nagų liga buvo 27,3 proc. (n = 31), o 2 grupėje - 44,6 proc. (n = 86) (2 pav.).

2 pav. Karvių sergamumas nagų ligomis grupėse

Nustatant pirštų ligų paplitimą N ūkyje dažniausiai pasireiškė užpenčių erozija 17,9 proc. (n = 55), rečiausiai tarpupirščių nekrobakteriozė 1,3 proc. (n = 4) (1 lentelė).

38,1 61,9 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Pasireiškė nagų liga Nepasireiškė nagų liga

P roc en tai 27,2 44,6 72,8 55,4 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 1 grupė 2 grupė P roc en tai

1 lentelė. Nagų ligų pasireiškimas tiriamojoje imtyje

n proc.

Tarpupirščių odos hiperplazija 19 6,2

Užpenčių erozija 55 17,9

Tarpupirščių nekrobakteriozė 4 1,3

Pado opa 12 3,9

Laminitas 20 6,5

Pirštų odos uždegimas 11 3,6

Trauma 7 2,3

Atsižvelgiant į nagų ligų atvejų paplitimą grupėse pastebėta, kad dažniausiai pasitaikiusi nagų liga tarp visų sirgusių karvių buvo užpenčių erozija (43,0 proc.): 1 grupėje užpenčių erozija diagnozuota 39,4 proc. statistiškai rečiau (p = 0,022) nei 2 grupėje (44,2 proc.). Tarp 1 grupės vienodai dažnai pasireiškė pado opa ir nagų trauma (15,1 proc.), rečiausiai diagnozuota tarpupirščių odos hiperplazija ir tarpupirščių nekrobakteriozė (6,1 proc.). Tuo tarpu 2 grupėje vienodai dažnai diagnozuotos ligos buvo tarpupirščių odos hiperplazija (p = 0,013) ir laminitas (p = 0,034) (17,9 proc.) abi šios ligos pasireiškė statistiškai dažniau šioje grupėje nei 1 grupės karvėms. Rečiausiai pasireiškusios ligos – tarpupirščių nekrobakteriozė ir nagų trauma (2,1 proc.) (2 lentelė).

2 lentelė. Nagų ligų pasireiškimas grupėse (* - p<0,05, skirtumas tarp skirstinių)

T ar p u p iršč ių o d os h ip er p lazij a Už p en čių e roz ija T ar p u p iršč ių n ek rob ak te rioz ė Pad o op a L am in itas Pir štų od os u žd egimas T rau m a Iš vi so: Grup ė 1 proc. 6,1 39,4 6,1 15,1 9,1 9,1 15,1 100 n 2 13 2 5 3 3 5 33 2 proc. 17,9* 44,2* 2,1 7,4 17,9* 8,4 2,1 100 n 17 42 2 7 17 8 2 95

Iš viso: proc. 14,8 43,0 3,1 9,4 15,6 8,6 5,5 100

3.2. Pirštų ligų pasireiškimo dažnumas atitinkamoje karvės kojoje

Nustatyta, kad dažniausiai pirštų liga diagnozuota galinėse kojose : dešinėje kojoje 30,3 proc. atvejų, kairėje 28,7 proc. Priekinėse kojose liga diagnozuota 5,6 karto rečiau nei galinėse. Priekinėje dešinėje kojoje liga diagnozuota 5,9 proc. atvejų, o kairėje 4,6 proc. atvejų. Nustatyta, jog statistiškai reikšmingai (p = 0,001) dažniau liga diagnozuojama galinėse kojose nei priekinėse (3 pav.).

3 pav. Nagų ligų paplitimas kojose, visoje imtyje (* - p<0,05, skirtumas tarp skirstinių)

Lyginant nagų ligų pasireiškimą kojose atskirose grupėse nustatyta, jog dažniausiai liga pasireiškia galinėse kojose: 1 grupėje galinėje dešinėje kojoje pasireiškia 44,7 proc. atvejų, o kairėje 38,3 proc. atvejų. 2 grupėje paplitimas panašus: galinėje dešinėje kojoje 43,4 proc. atvejų, kairėje kojoje 42,2 proc. atvejų. Nustatyta, kad statistiškai dažniau nagų liga diagnozuojama 2 grupės karvių galinėje dešinėje (p = 0,01) ir kairėje (p = 0,001) kojose nei 1 grupės karvių galinėse kojose (3 lentelė).

3 lentelė. Nagų ligų paplitimas kojose, grupių imtyse (* - p<0,05, skirtumas tarp skirstinių)

Pr ieki n ė d ešin ė k oja Pr ieki n ė k airė k oja Gal in ė d ešin ė k oja Gal in ė k airė k oja Iš vi so: Grup ė 1 proc. 12,7 4,3 44,7 38,3 100 n 6 2 21 18 47 2 proc. 7,2 7,2 43,4* 42,2* 100 n 12 12 72 70 166

Iš viso: proc. 8,4 6,6 43,7 41,3 100

n 18 14 93 88 213

Nustatyta, kad abiejose grupėse tarpupirščių odos hiperplazija priekinės kojos pažeistos nebuvo. 1 grupėje galinėje kairėje kojoje tarpupirščių odos hiperplazija diagnozuota 66,7 proc. (n =

5,9 _4,6 30,3* _28,7* 94,1 95,4 69,7 71,3 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Priekinė dešinė Priekinė kairė Galinė dešinė Galinė kairė

P

roc

en

tai

2) šioje grupėje pasireiškusių atvejų, galinėje dešinėje kojoje tarpupirščių odos hiperplazija diagnozuota 33,3 proc. atvejų (n = 1). 2 grupėje 57,1 proc. tarpupirščių odos hiperplazijos atvejų buvo diagnozuota galinėje dešinėje kojoje (n = 16) ir tai yra statistiškai dažniau (p = 0,001) diagnozuojama 2 grupėje nei 1 grupėje. 42,9 proc. tarpupirščių odos hiperplazijos atvejų 2 grupėje diagnozuota galinėje kairėje kojoje (n = 12) (4 pav.).

4 pav. Tarpupirščių odos hiperplazijos pasireiškimas kojose lyginant grupes (* - p<0,05, skirtumas

tarp skirstinių)

Ištirta, kad 1 grupėje užpenčių erozija galinėse kojose buvo diagnozuota vienodu dažniu – 47,8 proc. atvejų (n = 11), rečiausiai priekinėje dešinėje kojoje 4,4 proc. (n = 1), o priekinėje kairėje kojoje ši liga diagnozuota nebuvo. 2 grupėje dažniausiai užpenčių erozija diagnozuota galinėje kairėje kojoje 45,1 proc. (n = 41), rečiausiai priekinėje dešinėje kojoje 7,4 proc. atvejų (n = 7) (5 pav.) .

5 pav. Užpenčių erozijos pasireiškimas kojose lyginant grupes

0 0 0 0 33,3 57,1* 66,7 42,9 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 1 grupė 2 grupė P roc en tai

Priekinė dešinė koja Priekinė kairė koja Galinė dešinė koja Galinė kairė koja

4,4 7,4 0 8,8 47,8 38,7 47,8 _45,1 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 1 grupė 2 grupė P roc en tai

Nustatyta, jog 1 grupėje tarpupirščių nekrobakteriozė diagnozuota tik galinėje dešinėje kojoje (n = 2), 2 grupėje tarpupirščių nekrobakteriozė diagnozuota galinėse kojose po 50,0 proc. atvejų (n = 1) (6 pav.).

6 pav. Tarpupirščių nekrobakteriozės pasireiškimas kojose lyginant grupes

Pastebėta, kad abiejose grupėse dažniausiai pado opa diagnozuota galinėje dešinėje kojoje atitinkamai 57,1 proc. 1 grupėje (n = 4) ir 50,0 proc. 2 grupėje (n = 4). 1 grupėje 14,3 proc. atvejų, kai pasireiškia pado opa, buvo diagnozuota priekinėje kairėje kojoje (n = 1), o priekinėje dešinėje kojoje ši liga diagnozuota nebuvo. 2 grupėje rečiausiai pado opa diagnozuota priekinėje dešinėje kojoje 12,5 proc. (n = 1), o priekinėje kairėje ši liga visai nepasireiškė (7 pav.).

7 pav. Pado opos pasireiškimas kojose lyginant grupes

0 0 0 0 100 50 0 50 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 1 grupė 2 grupė P roc en tai

Priekinė dešinė koja Priekinė kairė koja Galinė dešinė koja Galinė kairė koja

0 12,5 14,3 0 57,1 50 28,6 37,5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 1 grupė 2 grupė P roc en tai

Nustatyta, kad abiejose karvių grupėse laminitas vienodai dažnai buvo diagnozuotas galinėse kojose, atitinkamai 1 grupėje 37,5 proc. (n = 3) ir 2 grupėje 40,5 proc. (n = 17). 1 grupėje rečiausiai laminitas nustatytas priekinėse kojose 12,5 proc. (n = 1), 2 grupėje pasireiškimas panašus – laminito paplitimas priekinėse kojose buvo po 9,5 proc. (n = 4) (8 pav.).

8 pav. Laminito pasireiškimas kojose lyginant grupes

Abiejose grupėse pirštų odos uždegimas priekinėse kojose diagnozuotas nebuvo. Dažniausiai ši liga nustatyta galinėse dešinėse kojose – atitinkamai 1 grupės 66,7 proc. (n = 2) ir 2 grupės 60,0 proc. (n = 6), rečiausiai pirštų odos uždegimas pasireiškė galinėse kairėse kojose – 33,3 proc. (n = 1) 1 grupėje ir 40,0 proc. (n = 4) 2 grupėje (9 pav.).

9 pav. Piršto odos uždegimo pasireiškimas kojose lyginant grupes

12,5 12,5 _{9,5 9,5} 37,5 37,5 40,5 40,5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 1 grupė 2 grupė P roc en tai

Priekinė dešinė koja Priekinė kairė koja Galinė dešinė koja Galinė kairė koja

0 0 0 0 66,7 60 33,3 40 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 1 grupė 2 grupė P roc entai

3.3. Pirštų ligų įtaka pieno kiekiui ir jo keletui rodiklių

Tiriant vidutinį duodamo pieno kiekį gauta, kad 1 grupės karvės, kurioms buvo diagnozuota nagų liga vidutiniškai per parą duodavo 32,2 litrus pieno, kai tos pačios grupės karvės, kurioms nagų liga nebuvo diagnozuota vidutiniškai per parą duodavo 33,0 litrus pieno. Tarp 2 grupės karvių pastebėta panaši tendencija: karvės, kurioms buvo diagnozuota nagų liga vidutiniškai per parą duodavo 39,8 litrus pieno, o karvės kurioms nagų liga nebuvo diagnozuota vidutiniškai per parą duodavo 41,9 litrus pieno (10 pav.).

10 pav. Vidutiniškai duodamo pieno kiekio sąsaja su nagų ligomis grupėse

Tiriant tarpupirščių odos hiperplazijos įtaką pieno rodikliams nustatyta, kad sergančios karvės duoda vidutiniškai mažiau pieno nei sveikos karvės: 1 grupės sveikos karvės duoda 33,0 litrus, o sergančios 28,6 litrus, 2 grupėje sveikos karvės duoda 41,9 litrus, o sergančios 39,1 litrus. Pieno vidutinis riebumas yra didesnis 1 grupės sergančių karvių (4,3 proc.) nei nesergančių karvių (4,1 proc.), o 2 grupės pieno riebumas nesiskyrė (3,1 proc.). Pieno vidutinis baltymingumas 1 grupėje buvo didesnis nesergančių karvių (3,2 proc.) nei sergančių (3,0 proc.), o 2 grupėje tarp sergančių ir nesergančių karvių baltymingumas nesiskyrė (3,3 proc.), tačiau nustatyta, kad 2 grupės sergančių karvių pieno vidutinis baltymingumas statistiškai didesnis nei 1 grupės sergančių karvių (p = 0,016). Vidutinis somatinių ląstelių skaičius buvo didesnis abiejų grupių sergančių karvių nei nesergančių: 1 grupės sergančių karvių 621 tūkst., o nesergančių 163 tūkst., 2 grupės sergančių 543 tūkst., o nesergančių 354 tūkst. (4 lentelė). 32,2 39,8 33 41,9 0 10 20 30 40 50 1 grupė 2 grupė Li tr ai

Vidutinis pieno kiekis litrais diagnozavus nagų ligą Vidutinis pieno kiekis nepasireiškus nagų ligai

4 lentelė. Tarpupirščių odos hiperplazijos įtaka pieno rodikliams (* - p<0,05, skirtumas tarp

skirstinių)

Diagnozavus tarpupirščių odos hiperplaziją Karvės nesergančios pirštų liga Vidutinis pieno kiekis litrais Riebalai proc. Baltymai proc. Somatinių ląstelių skaičius tūkst. Vidutinis pieno kiekis litrais Riebalai proc. Baltymai proc. Somatinių ląstelių skaičius tūkst. 1 grupė 28,6 4,3 3,0 621 33,0 4,1 3,2 163 2 grupė 39,1 3,1 3,3* 543 41,9 3,1 3,3 354*

Tiriant užpenčių erozijos įtaką pieno rodikliams nustatyta, kad 1 grupės sveikos karvės vidutiniškai duoda 33,0 litrus, o sergančios 32,6 litrus, o 2 grupėje vidutinis pieno kiekis tarp sergančių ir nesergančių karvių nesiskiria (41,9 litrai). Pieno vidutinis riebumas yra didesnis abiejose grupėse sergančių karvių nei nesergančių: 1 grupės sergančių karvių 4,6 proc., nesergančių karvių 4,1 proc., o 2 grupės sergančių karvių 3,2 proc., nesergančių karvių 3,1 proc.. Pieno vidutinis baltymingumas 1 grupėje buvo didesnis sergančių karvių (3,3 proc.) nei nesergančių (3,2 proc.), o 2 grupėje buvo didesnis nesergančių karvių (3,3 proc.) nei sergančių (3,2 proc.). Vidutinis somatinių ląstelių skaičius buvo didesnis abiejų grupių sergančių karvių nei nesergančių: 1 grupės sergančių karvių 197 tūkst., o nesergančių 163 tūkst., 2 grupės sergančių 505 tūkst., o nesergančių 354 tūkst. (5

lentelė).

5 lentelė. Užpenčių erozijos įtaka pieno rodikliams

Diagnozavus užpenčių eroziją Karvės nesergančios pirštų liga Vidutinis pieno kiekis litrais Riebalai proc. Baltymai proc. Somatinių ląstelių skaičius tūkst. Vidutinis pieno kiekis litrais Riebalai proc. Baltymai proc. Somatinių ląstelių skaičius tūkst. 1 grupė 32,6 4,6 3,3 197 33,0 4,1 3,2 163 2 grupė 41,9 3,2 3,2 505 41,9 3,1 3,3 354*

Tiriant tarpupirščių nekrobakteriozės įtaką pieno rodikliams nustatyta, kad 1 grupės sveikos karvės vidutiniškai duoda 33,0 litrus, sergančios 32,0 litrus, o 2 grupėje sveikos karvės duoda 41,9

litrus, o sergančios 37,4 litrus. Pieno vidutinis riebumas yra didesnis 1 grupės nesergančių karvių (4,1 proc.) nei sergančių karvių (3,3 proc.), o 2 grupėje didesnis sergančių karvių (3,5 proc.) nei nesergančių (3,1 proc.). Pieno vidutinis baltymingumas 1 grupėje buvo didesnis nesergančių karvių (3,2 proc.) nei sergančių (3,1 proc.), o 2 grupėje buvo didesnis sergančių karvių (3,5 proc.) nei nesergančių (3,3 proc.). Vidutinis somatinių ląstelių skaičius buvo didesnis abiejų grupių nesergančių karvių nei sergančių: 1 grupės nesergančių karvių 163 tūkst., o sergančių 114 tūkst., 2 grupės nesergančių 354 tūkst., o sergančių 156 tūkst. (6 lentelė).

6 lentelė. Tarpupirščių nekrobakteriozės įtaka pieno rodikliams

Diagnozavus tarpupirščių nekrobakteriozę Karvės nesergančios pirštų liga Vidutinis pieno kiekis litrais Riebalai proc. Baltymai proc. Somatinių ląstelių skaičius tūkst. Vidutinis pieno kiekis litrais Riebalai proc. Baltymai proc. Somatinių ląstelių skaičius tūkst. 1 grupė 32,0 3,3 3,1 114 33,0 4,1 3,2 163 2 grupė 37,4 3,5 3,5 156 41,9 3,1 3,3 354*

Tiriant pado opos įtaką pieno rodikliams nustatyta, kad 1 grupės sveikos karvės vidutiniškai duoda 33,0 litrus, sergančios 31,3 litrus, o 2 grupėje sveikos karvės duoda 41,9 litrus, o sergančios 34,6 litrus. Pieno vidutinis riebumas yra didesnis 1 grupės nesergančių karvių (4,1 proc.) nei sergančių karvių (3,1 proc.), o 2 grupėje didesnis sergančių karvių (3,2 proc.) nei nesergančių (3,1 proc.). Taip pat nustatyta, kad pado opa sirgusių karvių 1 grupėje vidutinis pieno riebumas buvo statistiškai (p = 0,018) didesnis nei 2 grupėje. Pieno vidutinis baltymingumas 1 grupėje buvo didesnis nesergančių karvių (3,2 proc.) nei sergančių (3,1 proc.), o 2 grupėje buvo didesnis nesergančių karvių (3,3 proc.) nei sergančių (3,2 proc.). Vidutinis somatinių ląstelių skaičius 1 grupėje buvo didesnis nesergančių karvių (163 tūkst.) nei sergančių (101 tūkst.), 2 grupėje buvo didesnis sergančių 539 tūkst., o nesergančių 354 tūkst. Be to pastebėta, kad 2 grupės karvių, sirgusių pado opa, vidutinis somatinių ląstelių skaičius statistiškai didesnis (p = 0,039) nei 1 grupės karvių sirgusių pado opa (7

7 lentelė. Pado opos įtaka pieno rodikliams (* - p<0,05, skirtumas tarp skirstinių)

Diagnozavus pado opą Karvės nesergančios pirštų liga

Vidutinis pieno kiekis litrais Riebalai proc. Baltymai proc. Somatinių ląstelių skaičius tūkst. Vidutinis pieno kiekis litrais Riebalai proc. Baltymai proc. Somatinių ląstelių skaičius tūkst. 1 grupė 31,3 4,0* 3,1 101 33,0 4,1 3,2 163 2 grupė 34,6 3,1 3,2 539* 41,9 3,1 3,3 354*

Tiriant nagų traumos įtaką pieno rodikliams nustatyta, kad 1 grupės sveikos karvės vidutiniškai duoda 33,0 litrus, sergančios 32,7 litrus, o 2 grupėje sveikos karvės duoda 41,9 litrus, o sergančios 34,2 litrus. Pieno vidutinis riebumas yra didesnis 1 grupės nesergančių karvių (4,1 proc.) nei sergančių karvių (3,7 proc.), o 2 grupėje didesnis sergančių karvių (4,3 proc.) nei nesergančių (3,1 proc.). Be to pastebėta, kad karvių, turėjusių nagos traumą, vidutinis pieno riebumas buvo statistiškai didesnis (p = 0,003) 2 grupėje nei 1 grupėje. Pieno vidutinis baltymingumas 1 grupėje buvo didesnis nesergančių karvių (3,2 proc.) nei sergančių (3,1 proc.), o 2 grupėje buvo didesnis nesergančių karvių (3,3 proc.) nei sergančių (3,2 proc.). Vidutinis somatinių ląstelių skaičius 1 grupėje buvo didesnis nesergančių karvių (163 tūkst.) nei sergančių (50 tūkst.), 2 grupėje didesnis sergančių 565 tūkst., o nesergančių 354 tūkst. Be to pastebėta, kad 2 grupės karvių, turėjusių nagos traumą, vidutinis somatinių ląstelių skaičius statistiškai didesnis (p = 0,001) nei 1 grupės karvių turėjusių nagos traumą (8 lentelė).

8 lentelė. Nagų traumos įtaka pieno rodikliams (* - p<0,05, skirtumas tarp skirstinių)

Diagnozavus nagų traumą Karvės nesergančios pirštų liga

Vidutinis pieno kiekis litrais Riebalai proc. Baltymai proc. Somatinių ląstelių skaičius tūkst. Vidutinis pieno kiekis litrais Riebalai proc. Baltymai proc. Somatinių ląstelių skaičius tūkst. 1 grupė 32,7 3,7 3,1 50 33,0 4,1 3,2 163 2 grupė 34,2 4,3* 3,2 565* 41,9 3,1 3,3 354*

Tiriant laminito įtaką pieno rodikliams nustatyta, kad 1 grupės sveikos karvės vidutiniškai duoda 33,0 litrus, sergančios 29,3 litrus, o 2 grupėje sveikos karvės duoda 41,9 litrus, o sergančios 35,8 litrus. Nustatyta, kad statistiškai daugiau (p = 0,034) pieno duoda 2 grupės, sergančios laminitu karvės, nei 1 grupės laminitu sergančios karvės. Pieno vidutinis riebumas yra didesnis 1 grupės sergančių karvių (4,7 proc.) nei nesergančių karvių (4,1 proc.), o 2 grupėje didesnis sergančių karvių (3,9 proc.) nei nesergančių (3,1 proc.). Pieno vidutinis baltymingumas 1 grupėje buvo didesnis sergančių karvių (3,3 proc.) nei nesergančių (3,2 proc.), o 2 grupėje buvo didesnis nesergančių karvių (3,3 proc.) nei sergančių (3,2 proc.). Vidutinis somatinių ląstelių skaičius 1 grupėje buvo didesnis nesergančių karvių (163 tūkst.) nei sergančių (78 tūkst.), 2 grupėje didesnis nesergančių 354 tūkst., o sergančių 321 tūkst. (9 lentelė).

9 lentelė. Laminito įtaka pieno rodikliams

Diagnozavus laminitą Karvės nesergančios pirštų liga

Vidutinis pieno kiekis litrais Riebalai proc. Baltymai proc. Somatinių ląstelių skaičius tūkst. Vidutinis pieno kiekis litrais Riebalai proc. Baltymai proc. Somatinių ląstelių skaičius tūkst. 1 grupė 29,3 4,7 3,3 78 33,0 4,1 3,2 163 2 grupė 35,8* 3,9 3,2 321 41,9 3,1 3,3 354*

Tiriant pirštų odos uždegimo įtaką pieno rodikliams nustatyta, kad 1 grupės sveikos karvės vidutiniškai duoda 33,0 litrus, sergančios 36,5 litrus, o 2 grupėje sveikos karvės duoda 41,9 litrus, o sergančios 39,0 litrus. Pieno vidutinis riebumas yra didesnis 1 grupės sergančių karvių (4,4 proc.) nei nesergančių karvių (4,1 proc.), o 2 grupėje didesnis sergančių karvių (3,4 proc.) nei nesergančių (3,1 proc.). Pieno vidutinis baltymingumas 1 grupėje buvo didesnis nesergančių karvių (3,2 proc.) nei sergančių (3,0 proc.), o 2 grupėje buvo didesnis nesergančių karvių (3,3 proc.) nei sergančių (3,2 proc.). Vidutinis somatinių ląstelių skaičius 1 grupėje buvo didesnis nesergančių karvių (163 tūkst.) nei sergančių (43 tūkst.), 2 grupėje didesnis sergančių 459 tūkst., o nesergančių 354 tūkst. Taip pat pastebėta, kad vidutinis somatinių ląstelių skaičius 2 grupėje tarp pirštų odos uždegimu sirgusių karvių buvo statistiškai didesnis (p = 0,002) nei 1 grupės karvių sirgusių pirštų odos uždegimu (10

10 lentelė. Piršto odos uždegimo įtaka pieno rodikliams (* - p<0,05, skirtumas tarp skirstinių)

Diagnozavus pirštų odos uždegimą Karvės nesergančios pirštų liga Vidutinis pieno kiekis litrais Riebalai proc. Baltymai proc. Somatinių ląstelių skaičius tūkst. Vidutinis pieno kiekis litrais Riebalai proc. Baltymai proc. Somatinių ląstelių skaičius tūkst. 1 grupė 36,5 4,4 3,0 43 33,0 4,1 3,2 163 2 grupė 39,0 3,4 3,2 459* 41,9 3,1 3,3 354*

3.4. Kondicijos įtaka pirštų ligų pasireiškimui

Pastebėta, kad 1 grupėje po 25,8 proc. nagų ligų pasireiškė karvėms, kurių kondicija buvo 3,00 ir 3,50 ( n = 8), rečiausiai nagų liga pasireiškė 2,75 kondicijos karvėms 3,2 proc. ( n = 1). 2 grupėje dažniausiai nagų liga buvo diagnozuota karvėms, kurios buvo įvertintos 3,00 kondicijos vienetu 30,0 proc. (n = 26), rečiausiai – 1,2 proc. 2,00 kondicijos karvės ( n = 1) (11 lentelė).

11 lentelė. Nagų ligų pasireiškimo dažnumas grupėse vertinant kondiciją

_{Kondicijos numeris} 2,00 2,25 2,50 2,75 3,00 3,25 3,50 3,75 4,00 4,25 4,50 4,75 Iš vi so: Grup ė 1 Nagų liga sirgo 0 0 0 1 8 2 8 4 3 3 2 0 31 Nagų liga nesirgo 0 0 0 2 18 7 23 14 12 7 0 0 83 Proc. sirgusių 0 0 0 3,2 25,8 6,5 25,8 12,8 9,7 9,7 6,5 0 _100,0 2 Nagų liga sirgo 1 0 2 7 26 7 8 15 9 6 3 2 86 Nagų liga nesirgo 1 0 0 8 31 17 13 17 12 6 2 0 107 Proc. sirgusių 1,2 0 2,4 8,1 30,0 8,1 9,3 17,4 10,5 7,0 3,6 2,4 _100,0

Lyginant kondicijos vidurkį grupėse, tarp karvių, kurioms buvo diagnozuota nagų liga, su kontroline grupe (kontrolinė grupė – karvių, kurioms nediagnozuota nagų liga kondicijos balų vidurkis – 3,5), nustatyta, kad abiejų grupių karvės sirgusios tarpupirščių nekrobakterioze ir laminitu turėjo didesnį kondicijos balų vidurkį lyginant su kontrole, atitinkamai 1 grupėje 3,6 ir 4,4, o 2 grupėje 3,8 ir 3,6. O karvės, sirgusios tarpupirščių odos hiperplazija ir piršto odos uždegimu turėjo žemesnį kondicijos balų vidurkį atitinkamai 1 grupėje 3,4 ir 3,3, o 2 grupėje 3,3 ir 3,4. Lyginant su kontrole grupėse išsiskyrė užpenčių erozija sergančių karvių kondicijos vidurkiai – 1 grupėje kondicijos vidurkis buvo lygus kontrolei, o 2 grupėje mažesnis – 3,4. Taip pat skyrėsi pado opa sergančių karvių kondicijų vidurkiai: 1 grupėje – 3,4, o 2 grupėje sutapo su kontrole. Didesnis skirtumas matomas tarp karvių, kurios buvo patyrusios nagų traumą: 1 grupėje kondicijos vidurkis sutampa su kontrole, o 2 grupėje yra žemesnis – 2,9 (11 pav.).

11 pav. Vidutinės kondicijos, esant nagų ligai, palyginimas grupėse

3.4 3.5 3.6 3.4 3.5 4.4 3.3 3.3 3.4 3.8 3.5 2.9 3.6 3.4 2.75 3 3.25 3.5 3.75 4 4.25 4.5 4.75 K o ndicij o s v iene ta i

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Atlikus tyrimą nustatyta, jog N ūkyje pirštų ligų paplitimas yra 38,1 proc. 307 karvių imtyje. Literatūroje teigiama, kad pirštų ligų paplitimas įvairiuose ūkiuose svyruoja nuo 0 iki 60 proc. Malaizijoje buvo renkama pirštų ligų statistika, tyrimas vykdytas 2013–2017 metais, tyrimo autorius S. Z. Ramanoon su kolegomis tyrė Malaizijos veterinarijos universitetinei ligoninei priklausančio ūkio karves (imtis - 136 karvės) ir pastebėjo, jog sergamumas pirštų ligomis 2013 metais buvo 16,2 proc., 2014 metais – 22 proc., 2015 metais – 14 proc., 2016 metais – 19,1 proc., o 2017 metais – 28,6 proc., taigi tyrimo autoriai pastebėjo, jog pirštų ligų paplitimas nuo 2015 metų kasmet linkęs didėti (31). Lyginant N ūkio paplitimą su Malaizijoje atlikto tyrimo paplitimu 2017 metais matoma, kad N ūkyje pirštų ligų paplitimas yra beveik 10 proc. didesnis, tačiau lyginant su literatūroje pateikta statistika ūkis patenka į vidutinio paplitimo ribą.

Taip pat N ūkyje atlikto tyrimo rezultatai rodo, jog dažniausiai pasireiškianti liga yra užpenčių erozija (17,9 proc.), o rečiausiai pasireiškianti tarpupirščių nekrobakteriozė (1,3 proc.). ML Ali, M Hasan, MAH Miah ir kiti 2017 metais atliko tyrimą su 1000 karvių Bangladešo Universitetinėje veterinarijos ligoninėje buvusiomis karvėmis. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tiriamųjų imtyje dažniausiai pasitaikiusi pirštų liga buvo tarpupirščių hiperplazija (1,5 proc.), rečiausiai pasitaikiusi liga – tarpupirščių nekrobakteriozė (1,1 proc.), užpenčių erozija pasireiškė 1,0 proc. tiriamųjų (32). Taigi, lyginant su tyrimu atliktu Bangladeše užpenčių erozija N ūkyje pasireiškia žymiai dažniau, o tarpupirščių nekrobakteriozė panašiu dažnumu kaip ir Bangladešo autorių tyrime.

Tiriant pirštų ligų įtaką pieno kiekiui nustatyta, kad N ūkio karvės, kurioms buvo nustatyta kokia nors pirštų liga pieno duodavo vidutiniškai 37,8 litrus, o sveikos karvės 38,3 litrus per parą. Sergančios karvės duoda 0,5 litro mažiau nei sveikos. Literatūroje nurodoma, kad pirštų ligos yra glaudžiai susiję su duodamo pieno kiekio mažėjimu. Charfeddine ir Perrez – Caba 2012–2014 metais atliko tyrimą Ispanijoje su 804 pieninėmis karvėmis, tyrimo tikslas buvo ištirti pirštų ligų įtaką pieno kiekiui ir ekonominiams ūkio rodikliams. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad karvės, kurioms buvo diagnozuota pado opa, pirštų odos uždegimas ar baltosios linijos liga per parą duoda nuo 1,47 iki 2,66 kilogramo pieno mažiau, nei sveikos karvės, o tai padaro ūkiui vidutiniškai nuo 53 iki 232 dolerių ekonominės žalos per vienos karvės laktaciją. N ūkyje karvės sergančios pado opa duoda vidutiniškai 5 litrais mažiau pieno, nei sveikos, o pirštų dermatitu sergančios duoda vidutiniškai 0,1 litro mažiau nei sveikos. Lyginant N ūkyje gautus rezultatus su Ispanijoje atlikto tyrimo rezultatais matome, kad vidutiniškai duodamo pieno kiekis N ūkyje nesiskiria taip ryškiai tarp sergančių ir nesergančių bendrai, tačiau žiūrint konkrečių ligų atvejus matome, kad, pavyzdžiui, pirštų odos uždegimu sergančios karvės duoda beveik perpus mažiau pieno N ūkyje lyginant su Ispanijos ūkyje gautais rezultatais (33).

IŠVADOS

1. N ūkyje diagnozuotos šios pirštų ligos: užpenčių erozija 17,9 proc., laminitas 6,5 proc., tarpupirščių odos hiperplazija 6,2 proc., pado opa 3,9 proc., pirštų odos uždegimas 3,6 proc., tarpupirščių nekrobakteriozė 1,3 proc.

2. Pirštų ligomis sergančios karvės duoda mažiau pieno nei sveikos karvės, išskyrus pirmos laktacijos karves sirgusias pirštų odos uždegimu, davusias vidutiniškai daugiau pieno nei sveikos karvės.

3. Pirštų ligos daro įtaką tokiems pieno rodikliams:

 pieno riebumas labiausiai skyrėsi sergant laminitu, mažiausiai pado opa.  nenustatyta reikšmingo skirtumo tiriant pieno vidutinį baltymingumą.

 somatinių ląstelių skaičius labiausiai skyrėsi sergant tarpupirščių odos hiperplazija, mažiausiai laminitu.

REKOMENDACIJOS

1. Rekomenduojama vasaros metu išginti karves į laukus ir atlikti tvarto dezinfekciją taip sunaikinant užkrečiamųjų pirštų ligų tokių kaip tarpupirščių nekrobakteriozės, pirštų odos dermatito, užpenčių erozijos sukėlėjus.

2. Takus tarp guoliaviečių ir šėrimo tako iškloti gumine danga, kad karvės kuo mažiau mechaniškai žalotų pado sritį.

3. Dažniau naudoti nagų dezinfekavimo voneles, kurios taip pat sumažins tarpupirščių nekrobakteriozės, pirštų odos dermatito, užpenčių erozijos sukėlėjų skaičių.

4. Karvių sergančių laminitu skaičiui mažinti vertėtų pabandyti kitaip subalansuoti racioną keičiant baltymų kiekį pašare.

PADĖKA

Dėkoju baigiamojo darbo vadovui Algiui Noreikai už pagalbą rašant magistro baigiamąjį darbą. Didelis ačiū veterinarijos gydytojui leidusiam atlikti tyrimą jo aptarnaujamame ūkyje.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Dongbo S, Chunqiu L, Cheng G, Jianfei C, Yongli Q, Xinyu W ir kt. Analysis of mineral elements, metabolism, and inflammation indexes in the plasma of dairy cows suffering from different degrees of lameness. Biological Trace Element Research, 2015,168(2): 372–379

2. Thomas H J, Miguel-Pacheco G G, Bollard N J, Archer S C, Bell N J, Mason C ir kt. Evaluation of treatments for claw horn lesions in dairy cows in a randomized controlled trial. Journal of Dairy Science, 2015, 98(7): 4477-4486

3. 3.Solano L, Barkema H W, Pajor E A, Mason S, LeBlanc S J, Zaffino Heyerhoff J C ir kt. Prevalence of lameness and associated risk factors in Canadian Holstein-Friesian cows housed in freestall barns. Journal of Dairy Science, 2015, 98(10): 6978- 6991

4. Singh M, Chakravarty R, Bhanotra A, Kumar M. Dairy animal health and housing management practices followed by tribal dairy farmers of Ranchi, Jharkhand. International Journal of Farm Sciences, 2015, 5(3): 199-206

5. Van Hertem T, Parmet Y, Steensels M, Maltz E, Antler A, Schlageter-Tello A A ir kt. The effect of routine hoof trimming on locomotion score, ruminating time, activity, and milk yield of dairy cows. Journal of Dairy Science, 2014, 97(8): 4852-4863

6. Akin I, Belge A, Bardakcioglu H E, Sarierler M, Kilic N, Cecen G. Treatment duration and milk production in dairy cattle with foot diseases. Philippine Journal of Veterinary Medicine, 2018, 55(1): 17-24

7. New York State cattle health assurance program. Foot Health Module. Prieiga per internetą: [https://ahdc.vet.cornell.edu/programs/NYSCHAP/docs/Finalfoottext_05-09.pdf] peržiūrėta spalis 2018

8. Jan Shearer K. Lameness in Cattle: Causes and Consequences. 2017. Dairy web. Prieiga per internetą: [http://www.dairyweb.ca/resources/4sdnmc2006/shearer.pdf] peržiūrėta spalis 2018 9. Burger M. Nutritional factors affecting the occurrence of laminitis in dairy cows: A review.

Elsenburg journal, 2017, 14(1): 58-64

10. Prendergast P T. Compositions and methods for treatment of diseases. Prieiga per internetą: [http://www.freepatentsonline.com/20180186864.pdf] peržiūrėta rugsėjis 2018

11. Doerfler R L, Martin R, Bernhardt H, Implications of Robotic Walkway Cleaning for Hoof Disorders in Dairy Cattle. Journal of Engineering Research and Application, 2017, 7(1): 98-104

12. Faye S. The Effect of a Health Intervention Scheme on the Mobility of Dairy Cows in the Southwest of England. University of Plymouth Research Theses. 2014. Prieiga per internetą [https://pearl.plymouth.ac.uk] peržiūrėta rugsėjis 2018

13. Eichhorn D J R. Investigation of Toe Tip Necrosis Syndrome in Feedlot Cattle using Biomechanical Testing and Imaging. Thesis of University of Saskatchewan 2017. Prieiga per internetą: [https://harvest.usask.ca/handle/10388/8329] peržiūrėta spalis 2018

14. Correa-Valencia N M, Castaño-Aguilar I R, Shearer J K, Arango-Sabogal J C, Fecteau G. Frequency and distribution of foot lesions identified during cattle hoof trimming in the Province of Antioquia, Colombia (2011–2016). Tropical Animal Health and Production, 2018: 1-8 15. Solano L, Barkema H W, Mason S, Pajor E A, LeBlanc S J, Orsel K. Prevalence and distribution

of foot lesions in dairy cattle in Alberta, Canada. Journal of Dairy Science, 2016, 99(8): 6828-6841

16. Osová A, Mihajlovičová X, Hund A, Mudroň P. Interdigital phlegmon (foot rot) in dairy cattle – an update. Wiener Tierärztliche Monatsschrift – Veterinary Medicine Austria, 2017, 104: 209-220 17. Wilson-Welder J H, Alt D P, ENally J. The etiology of digital dermatitis in ruminants: recent

perspectives. Veterinary Medicine: Research and Reports 2015, 6: 155–164

18. Gomez A, Cook B, Rieman J, Dunbar K, Cooley K, Socha M ir kt. The effect of digital dermatitis on hoof conformation. Journal of Dairy Science, 2015, 98(2): 927-936

19. Cartwright S L, Malchiodi F, Thompson-Crispi K, Miglior F, Mallard B A. Short communication: Prevalence of digital dermatitis in Canadian dairy cattle classified as high, average, or low antibodyand cell-mediated immune responders. Journal of Dairy Science, 2017, 100(10): 8409-8413

20. Currin J F, Whittier W D, Currin N. Foot Rot in Beef Cattle. Virginia cooperative extension Publications. 2009, 400(310): 1-3

21. Cook N B, Nordlund K V. The influence of the environment on dairy cow behavior, claw health and herd lameness dynamics. The Veterinary Journal, 2009 179(3): 360-369

22. Stambuk C R, McArt J A A, Bicalho R C, Miles C A, Huson H J. A longitudinal study of digital cushion thickness and its function as a predictor for compromised locomotion and hoof lesions in Holstein cows. Translational Animal Science, 2018, 3(1): 9–18