LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVŪNŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
GYVŪNŲ AUGINMO TEHNOLOGIJŲ INSTITUTAS
JOVITA LIONIKIENĖ
SINERGIŠKAI VEIKIANČIŲ PROBIOTINIŲ KULTŪRŲ, ORGANINIŲ
RŪGŠČIŲ IR ADSORBENTŲ DERINIO „X” ĮTAKA MELŽIAMŲ KARVIŲ
PRODUKTYVUMUI, PRODUKCIJOS KOKYBEI BEI SVEIKATINGUMUI
Effect of Synergistic Probiotic Cultures, Organic Acid and Adsorbent “X” on Dairy
Cows' Productivity, Quality of Production and Wellness
Gyvūnų mokslų fakulteto nuolatinių studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas Ieva Kudlinskienė
2 DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Sinergiškai veikiančių probiotinių kultūrų, organinių rūgščių ir adsorbentų derinio „X” įtaka melžiamų karvių produktyvumui, produkcijos kokybei bei sveikatingumui“.
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data)
Jovita Lionikienė
(autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Jovita Lionikienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
Ieva Kudlinskienė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/INSTITUTE
(aprobacijos data)
Prof. dr. Elena Bartkienė
(katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRUMPOS ... 4 SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 7 ĮVADAS ... 9 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 111.1. Galvijininkystės padėtis Lietuvoje ... 11
1.2. Galvijų virškinimo sistemos struktūra ... 12
1.3. Šėrimo poveikis pieninių galvijų produktyvumui ir produkcijos kokybei ... 14
1.3.1.Probiotikų, organinių rūgščių ir adsorbentų naudojimas pieninių galvijų mityboje ... 14
1.4. Melžiamų karvių produkcija ir jos kokybiniai rodikliai ... 16
1.4.1.Haptoglubino koncentracia melžiamų karvių piene ... 18
2. TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 20
2.1. Informacija apie sinergiškai veikiančių probiotinių kultūrų, organinių rūgščių ir adsorbentų derinio „X” priedą ... 20
2.2. Bandymo atlikimo vieta ir schema, šėrimo ir laikymo sąlygos ... 21
2.3.Informacija apie ūkyje naudojamo raciono maistinę vertę ... 24
2.4. Karvių produktyvumo ir pieno sudėties tyrimai ... 25
2.5. Haptoglobino nustatymas melžiamų karvių piene ... 25
2.6. Pieno mėginių riebalų rūgščių kiekybinė ir kokybinė analizė ... 26
2.7. Karvių didžiojo prieskrandžio turinio tyrimai ... 26
2.8. Statistinis duomenų įvertinimas ... 27
3. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 28
3.1. Melžiamų karvių produktyvumo kitimas ... 28
3.2. Riebalų kiekio piene kitimas ... 30
3.3. Baltymų kiekio piene kitimas ... 31
3.4. Laktozės kiekio piene kitimas ... 33
3.5. Somatinių ląstelių kiekio piene kitimas ... 33
3.6. Urėjos kiekio piene kitimas ... 34
3.7. Haptoglobino kiekio piene kitimas ... 35
3.8. Pieno mėginių riebalų rūgščių analizė ... 36
3.10. Karvių didžiojo prieskrandžio turinio tyrimų rezultatai ... 42
4. TYRIMŲ REZULTATŲ APTARIMAS ... 47
IŠVADOS ... 49
4
SANTRUMPOS
ES – europos sąjunga; K – kontrolė;
ŪGR – ūkinių gyvūnų registras;
ŽUIKVC– žemės ūkio ir verslo registras; Ž.Ū. – žemės ūkis;
LRR – lakiosios riebalų rūgtys;
APP – ūminės fazės baltymai (acute phase proteins); Hp – haptoglubinas;
SLS – somatinių ląstelių skaičius; SAA – serumo amiloidas A.
5
SANTRAUKA
Darbo autorius: Jovita Lionikienė, Gyvulininkystės technologijos fakulteto nuolatinių studijų programos magistrantė.
Darbo vadovas – Ieva Kudlinskienė.
Mokslo įstaiga – Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Veterinarijos Akademija, Gyvūnų mokslų fakultetas, Gyvūnų auginimo technologijų institutas.
Darbo tema. Sinergiškai veikiančių probiotinių kultūrų, organinių rūgščių ir adsorbentų derinio „X” įtaka melžiamų karvių produktyvumui, produkcijos kokybei bei sveikatingumui.
Raktažodžiai. Melžiamos karvės, probiotikai, pieno kokybė.
Darbo tikslas – atliekant šėrimo bandymą su melžiamomis karvėmis ištirti sinergiškai veikiančių probiotinių kultūrų, organinių rūgščių ir adsorbentų derinio ,,X” įtaką karvių produktyvumui, produkcijos kokybei ir sveikatingumui.
Darbo uždaviniai:
1. nustatyti haptoglubino kiekio pokyčius karvių piene mitoboje naudojant sinergiškai veikiančių probiotinių kultūrų, organinių rūgščių ir adsorbentų derinį „X“ ;
2. ištirti racionų papildytu sinergiškai veikiančių probiotinių kultūrų, organinių rūgščių ir adsorbentų derinio „X“, įtaką karvių produktyvumui, pieno sudėčiai - baltymų, riebalų, laktozės kiekiui, urėjos koncentracijai ir somatinių ląstelių skaičiui;
3. ištirti racionų papildytu sinergiškai veikiančių probiotinių kultūrų, organinių rūgščių ir adsorbentų derinio ,,X” poveikį karvių didžiojo prieskrandžio fermentaciniams procesams, prieskrandžio turinyje nustatant - sausąsias medžiagas, infuzorijų skaičių, pH, lakių riebalų rūgščių (LRR) suminį kiekį ir procentinį santykį, bendro ir amoniako azoto kiekius;
4. nustatyti pieno riebių rūgščių sudėtį naudojant sinergiškai veikiančių probiotinių kultūrų, organinių rūgščių ir adsorbentų derinį „X“ melžiamų karvių mityboje.
Tyrimo metodika ir organizavimas
Mokslinis darbas atliktas 2017-2018 metų laikotarpiu LSMU Gyvūnų auginimo technologijų institute, Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės įvertinimo laboratorijoje, bei LSMU Praktinio mokymo ir bandymų centre, Muniškių fermoje.
Šėrimo bandymui analogų principu (pagal amžių, produktyvumą ir apsiveršiavimo laiką) buvo atrinkta 20 Lietuvos Juodmargių karvių (10 gyvulių kontrolinėje grupėje ir 10 tiriamojoje grupėje). Bandymą sudarė du laikotarpiai – paruošiamasis – 14 dienų ir tiriamasis – 90 dienų.
6 Kontrolinės grupės karvės buvo šeriamos ūkyje įprastu racionu, nepapildant „X“ priedu. Tiriamosios grupės karvės buvo šeriamos ūkyje įprastu racionu, papildant sinergiškai veikiančių probiotinių kultūrų, organinių rūgščių ir adsorbentų deriniu „X“.
Tyrimo rezultatai
1. Haptoglobino koncentracija karvių piene bandomuoju laikotarpiu kito neženklia.
2. Bandomuoju laikotarpiu užfiksuotas melžiamų karvių produktyvumo didėjimas tiriamojoje grupėje lyginant su kontroline grupe. Per visą tyrimo laikotarpį iš tiriamosios grupės karvių natūralaus pieno vidutiniškai primelžta 3,52 kg arba 10,88 proc. (p>0,05) daugiau, nei iš kontrolinės grupės karvių, o bazinio pieno primelžta 672,71 kg arba 18,9 proc. daugiau nei iš kontrolinės grupės karvių (p>0,05). Taip pat per visą bandymo laikotarpį tiriamosios grupės riebalų kiekis piene padidėjo – 0,45 proc. (p>0,05). Kaip ir pieno baltymingumas 0,06 proc. (p>0,05) todėl galime teigti, kad sinergiškai veikiančių probiotinių kultūrų, organinių rūgščių ir adsorbentų priedas ,,X” didino riebalų ir baltymų kiekį piene. Tačiau naudotas pašarų priedas esminės įtakos laktozės kiekiui ir urėjos koncentracijai karvių piene neturėjo ir statistiškai patikimų skirtumų tarp kontrolinės ir tiriamosios grupių nebuvo nustatyta (p>0,05). Bet naudotas pašarų priedas ,,X” nuosekliai mažino tiriamųjų karvių piene somatinių ląstelių koncentraciją. Minėtas priedas po pirmojo bandymo mėnesio tiriamojoje grupėje somatinių ląstelių koncentraciją sumažino 44,33 proc. (p>0,05), po 60 dienų. 32,42 proc., o po 90 dienų 34,26 proc. (p>0,05) lyginant su kontroline grupe.
3. Naudotas pašarų priedas neturėjo esminės įtakos pieno riebalų rūgščių koncentracijai. Tačiau po trečiojo bandymų mėnesio tiriamojoje grupėje nustatytas sočiųjų riebalų kiekis, nuo bandymo pradžios, sumažėjo 0,36 proc. (p˃0,05). Paraleliai padidėjo mononesočiųjų riebalų kiekis tiriamojoje grupėje 0,06 proc. (p˃0,05). Toks pasikeitimas yra laikomas teigiamu, nes šis riebalų rūgščių kiekis yra pageidautinas žmonių mityboje.
4. Sinergiškai veikiančių probiotinių kultūrų, organinių rūgščių ir adsorbentų derinio „Fibramax plus” panaudojimas melžiamų karvių racionuose neturėjo neigiamo poveikio didžiojo prieskrandžio fermentaciniams turinio rodikliams ir užtikrino optimalią jo veiklą (p>0,05).
Darbo apimtis ir struktūra
Darbą sudaro šios dalys: įvadas, 4 skyriai, kuriuose pateikiama literatūros apžvalga, aprašoma tyrimo metodika, pristatomi tyrimo rezultatai ir jų aptarimas, išvados, literatūros sąrašas. Naudotos literatūros sąrašą sudaro 84 šaltinių. Darbo apimtis: 56 puslapiai, 8 lentelės, 15 paveikslų, 1 schema.
7
SUMMARY
Author of the thesis: Jovita Lionikienė, master student of Animal Husbandry Technology study program.
Supervisor of the thesis: Ieva Kudlinskienė.
Institution of studines - – Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Faculty of Animal Sciences, Institute of Animal Rearing Technologies.
Revalence of the topic. Effect of synergistic probiotic cultures, organic acid and adsorbent „X“ on aairy cows' productivity, quality of production and wellness.
Keywords: Dairy cows, probiotic, milk quality.
Aim of the thewsis – to evaluate of synergistically active probiotic cultures, organic acids and adsorbents „X“ on productivity, production quality in feeding experiment with dairy cows.
Objectives of the thesis:
1. Identify changes in the amount of haptoglubin in cow's milk in mitobot by using a combination of synergistic probiotic cultures, organic acids and adsorbents ,,X”;
2. To investigate the influence of rations supplemented by synergistically active probiotic cultures, organic acid and adsorbent combination „X“ on cow productivity, milk composition - protein, fat, lactose, somatic cell count and urea concentration;
3. To investigate the effect of ration supplemented synergistic probiotic cultures, organic acids and adsorbents on the effect of „X“ on cows rumen fermentation processes, in the determination of rumen content - dry matter, infusion rate, pH, total amount and percentage of volatile fatty acids (LRR); total and ammonia nitrogen content;
4. Analyze milk fatty acids using a synergistic combination of probiotic cultures, organic acids and adsorbents „X“ in the diet of milking cows.
The method of research
The research work was carried out during the period of 2017-2018 at LSMU, Institute of Animal Production Technology, Laboratory of Animal Meat Quality and Meat Quality Evaluation; Center for Practical Training and Testing, Muniškiai Farm. For the feeding experimental with Lithuanian Black and White cow (based by age, productivity and calving) of (10 - in the control group and 10 - in the experimental group) were selected for feeding. The research was madeby two periods: preparatory - 14 days and an experimental for - 90 days. Control group cows were fed on the farm in the usual diet without supplementing the „X“ supplement. The experimental cows were fed on the farm in a normal diet,
8 supplemented by a combination of synergistically active probiotic cultures, organic acids and adsorbents „X“.
Results
1. Haptoglobin concentration in cow's milk was negligible during the trial period.
2. During the trial period, the productivity of dairy cows in the study group was recorded compared to the control group. For the experimental group premilked 3.52 kg or 10.88% more than in the control group of cows (p> 0.05), while the base milk was caught at 672.71 kg or 18.9 percent. more than the control group cows (p> 0.05). Also during the test period, the milk fat content of the test group increased by - 0.45%. (p> 0.05), like milk protein content of 0.06 percent. (p> 0.05) So we can say that the addition of synergistically active probiotic cultures, organic acids and adsorbents ,,X” increased fat and protein content in milk. However, the feed additive used had no significant effect on lactose content and urea concentration in cow's milk and no statistically significant differences between the control and study groups (p> 0.05). But the used feed additive ,,X” consistently reduced the somatic cell concentration in the milk of test cows. This supplement reduced the somatic cell concentration in the study group by 44.33% after the first month of the test. (p> 0.05) after 60 days. 32.42 percent, and after 90 days 34.26 percent. (p> 0.05) compared to the control group.
3. The feed additive used did not have a significant effect on the concentration of fatty acids in milk. However, after the third test month, the amount of saturated fat in the study group decreased from 0.36% at the start of the test. (p˃0.05). In parallel, the amount of monounsaturated fat in the study group increased by 0.06%. (p˃0.05). Such a change is considered to be positive because this amount of fatty acids is desirable in human nutrition.
4. The use of synergistically active probiotic cultures, the combination of organic acids and adsorbents Fibramax plus in dairy cows' diets did not have a negative effect on the high rumen fermentation content indicators and ensured its optimal performance (p> 0.05).
Structure and volume of the thesis: Thesis consist of: preface, 4 chapters, that represents literature analysis, research methods, results, discussion, conclusions, recommendations, literature sources list. Literature sources list consists of 84 positions. Extent of thesis: 56 pages, 8 tables, 15 pictures, 1 scheme.
9
ĮVADAS
Tradiciškai gyvulininkystė ir augalininkystė yra neatsiejamos žemės ūkio šakos, to dėl ūkininkai stengiasi jas suderinti tarpusavyje [1]. Tačiau vis modernėjantis gyvulininkystės verslas vien ūkyje pasigamintais pašarais itin produktyvių galvijų išlaikyti negeba. Karvių produktyvumas ir pieno ūkio pelningumas labai priklauso nuo mitybos sąlygų. Didėjant produktyvumui kinta ir maisto medžiagų poreikis, priklausantis nuo gyvulio amžiaus, fiziologinės būklės bei laktacijos periodo. Dauguma maisto medžiagų racione turi būti tam tikru santykiu, todėl tinkamai subalansuoti racionus aukšto produktyvumo karvėms nėra paprasta [2]. Dėl šios priežasties ūkininkai nuolatos domisi naujomis šėrimo racionų alternatyvomis ir siekia ūkio gyvūnų šėrimą padaryti kuo efektyvesni [3].
Pilnavertiškos gyvūnų mitybos užtikrinimui nenutrūkstamai atliekami moksliniai tyrimai su naujais mitybiniais elementais ir papildais. Atsižvelgiant į klimato kaitą ir esamas ekologines problemas stengiamasi, kad sukurti mitybiniai elementai butu tvarūs ir draugiški aplinkai [4].Dėl šių priežasčių vis didesnio susidomėjimo susilaukia natūralūs probiotikai. Tai grupė funkcinių maisto produktų, kurie, skatina geresnį gyvulių pašarų suvartojimą. Probiotikai apibrėžiami kaip gyvi, mikrobinės kilmės, pašarų papildai, efektyviai didinantys žarnyno mikrobų pusiausvyrą virškinamajame trakte [5]. Pašarininkytėje naudojami siekiant pagerinti gyvulių sveikatingumą ir gerinti maisto saugą. Saccharomyces cerevisiae gali optimizuoti skrandžio pH ir virškinamumą, taip padidinant maisto komponentų suvartojimą ir pagerinant pieno gamybą - tuo pačiu užtikrinant virškinamumą ir sveikatingumą [6]. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad mielių Saccharomyces cerevisiae priedo įtaka melžiamų karvių sveikatai yra teigiama. Nustatyta, kad priedas padidina kai kurių labai svarbių didžiojo prieskrandžio bakterijų aktyvumą: bakterijos F. succinogenes, R. albus, R. flavefaciens, B. fibrisolvens didžiajame prieskrandyje skaido ląstelieną (celiuliozę), bakterijos R. amylophilus skaido krakmolą, bakterijos M. elodenii, S. ruminantium utilizuoja laktatą, dėl to karvių didžiajame prieskrandyje vyksta teigiami pokyčiai [7].
Tinkamai subalansavus galvijo mitybą galima tikėtis kokybiškos produkcijos. Pienas – tai ypač sudėtinga biologinė sistema, kurio sudedamosios dalys gali kisti ir priklauso nuo daugelio išorinių ar vidinių faktorių [8]. Ypatingai svarbu, kad vartotoją pasiektu tinkama naudoti kokybiška produkcija. To galime pasiekti tik užtikrinę produkcijos gyvūno kokybišką, gerai subalansuotą mitybą ir gerovę, todėl mūsų darbo tikslas yra atliekant šėrimo bandymą su melžiamomis karvėmis ištirti sinergiškai veikiančių probiotinių kultūrų, organinių rūgščių ir adsorbentų derinio ,,X” įtaką karvių produktyvumui, produkcijos kokybei ir sveikatingumui.
10 Darbo uždaviniai:
1. nustatyti haptoglubino kiekio pokyčius karvių piene jų mitoboje naudojant sinergiškai veikiančių probiotinių kultūrų, organinių rūgščių ir adsorbentų derinį „X“ ;
2. ištirti racionų papildytu sinergiškai veikiančių probiotinių kultūrų, organinių rūgščių ir adsorbentų derinio „X“, įtaką karvių produktyvumui, pieno sudėčiai - baltymų, riebalų, laktozės kiekiui ir urėjos koncentracijai;
3. ištirti racionų papildytu sinergiškai veikiančių probiotinių kultūrų, organinių rūgščių ir adsorbentų derinio ,,X” poveikį karvių didžiojo prieskrandžio fermentaciniams procesams, prieskrandžio turinyje nustatant - sausąsias medžiagas, infuzorijų skaičių, pH, lakių riebalų rūgščių (LRR) suminį kiekį ir procentinį santykį, bendro ir amoniako azoto kiekius;
4. nustatyti pieno riebių rūgščių sudėtį naudojant sinergiškai veikiančių probiotinių kultūrų, organinių rūgščių ir adsorbentų derinį „X“ melžiamų karvių mityboje.
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Galvijininkystės padėtis Lietuvoje
Galvijų bandų gerinimas neįmanomas be sistemingos apskaitos ir individualios karvių produktyvumo kontrolės. Produktyvumo kontrolė, gyvulių ženklinimas, jų kilmės apskaita, veislinių ir produktyviųjų savybių vertinimas, atranka ir porų parinkimas yra atskirų bandų ir visos veislės gerinimo pagrindas [9].
Pastebima, kad nuo 2005 m. registruojamų galvijų šalyje mažėja. Nuo 2005 m. iki 2018 m. liepos 1 d. ŪGR registruotų galvijų sumažėjo nuo 968 854 vnt. iki 694 478 vnt. (28,3 proc.), karvių – nuo 455 828 vnt. iki 270 914 vnt. (40,6 proc.). Nuo 2018 m. sausio 1 d. galvijų skaičius padidėjo 20 236 vnt., arba 2,9 proc. Per paskutinį pusmetį karvių sumažėjo 1 187 vnt., arba 0,44 proc.
Galvijų bandų Lietuvoje mažėja. Nuo 2014 m. pradžios iki 2018 m. vidurio jų sumažėjo 25 974 vnt. (35,4 proc.). Tačiau didėja vidutinės bandos dydis pagal galvijų joje skaičių. Nuo 2014 m. pradžios vidutinis galvijų bandos dydis išaugo nuo 9,7 galvijų iki 14,6 galvijų. 2016 m. Lietuvoje pradėjo mažėti pieninių veislių karvių skaičius. Iš viso nuo 2014 m. pradžios iki 2018 m. vidurio jų sumažėjo 39 491 vnt. (12,7 proc.). Mažėja ir registruotų karvių bandų. Vidutinės karvių bandos dydis per aptariamą laikotarpį didėjo nuo 4,9 gyvulio iki 7 gyvulių bandoje. Pieno sektoriuje, kaip ir 2018 m. pradžioje, taip ir metų viduryje Lietuvoje vyravo smulkūs 1–2 karvių ūkiai, jie sudaro net 63 proc. visų šalies karvių ūkių. Karvių ūkių, kuriuos sudaro 3–5 karvės, yra 17,5 proc, 6–10 karvių – 8,5 proc, 11–20 karvių – 5 proc., 21–30 karvių – 2 proc, 31 ir daugiau karvių – 4 proc [10].
Analizuojant ŪGR registruotų galvijų pagal veisles duomenis, nustatyta, kad daugiausia auginama pieninių veislių galvijų. Vis dėlto nuo 2015 m. vidurio jų Lietuvoje ėmė mažėti. Nuo 2014 m. vidurio, kai pieninių veislių galvijų buvo daugiausia, pieninių galvijų sumažėjo 104 133 vnt, arba 17,2 proc O mėsinių galvijų skaičius Lietuvoje nuolat auga. Nuo 2014 m. mėsinių galvijų Lietuvoje padaugėjo 70 070 vnt [10].
VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis 2017−2018 kontrolės metų rezultatai rodo, kad šiais produktyvumo kontrolės metais iš vienos karvės vidutiniškai primelžta 111 kg pieno ir gauta 1,0 kg pieno riebalų ir 2,0 kg pieno baltymų daugiau negu 2016−2017 kontrolės metais. Nors kontroliuojamųjų karvių bendras bandų skaičius kiekvienais metais ir mažėja, bet pačios bandos didėja. Taigi vidutiniškai banda, kaip ir praėjusiais kontrolės metais, padidėjo beveik dviem karvėmis. Be to peržiūrėjus kontroliuojamųjų karvių bandų vidutinio produktyvumo rezultatus, vis daugėja bandų kuriose iš vienos karvės vidutiniškai primelžta daugiau pieno negu vidutiniškai iš vienos karvės Lietuvoje [9].
12
1.2. Galvijų virškinimo sistemos struktūra
Galvijai – atrajotojai, su itin sudėtinga virškinimo sistema. Jie skiriasi nuo monogastrinių gyvūnų tuo, kad skrandis sudarytas iš 3 prieskrandžių ir šliužo (arba kitaip tikrojo skrandžio) [11].
Didysis prieskrandis yra pirmasis skyrius į kurį patenka visiškai ar dalinai sukramtytas pašaras. Nurytas nevisiškai apdorotas pašaras atryjamas, vėl kramtomas ir vėl nuryjamas, ir taip keletą kartų. Šis prieskrandis yra didžiausias ir jo talpa siekia iki 100-200 litrų. Didžiajame prieskrandyje pašaras apdorojamas fiziškai, chemiškai ir mikrobiologiškai. Fiziškai jis veikiamas stipriais prieskrandžio raumenimis. Chemiškai apdoroja fermentai. Mikrobiologiškai veikia mikroorganizmai [12]. Didžiajame prieskrandyje yra gausus kiekis mikroorganizmų, kuris svyruoja nuo 25 iki 50 milijardų mililitre. Mikroorganizmų kiekis priklauso nuo šėrimo tipo, dažnumo, metų laiko ir pirmuonių skaičiaus [13].
Atrajotojai skirtingai nei monogastriniai gyvūnai gali virškinti ir ląstelieną kurią gauna su žolinais pašarais racione [14]. Bakterijos yra unikalios tuo, kad fermentuoja ir virškina augalų dalis, ko didysis prieskrandis negali. Pagal virškinamas medžiagas galima jas suskirstyti į grupes, iš kurių paminėtinos celiuliozę skaidančios, amiloitinės, proteolitinės, gliukozę bei pieno rūgštį skaidančios ir dalyvaujančios metano sintezėje [15].
Kartu su bakterijomis pašarų fermentacijos procese didžiajame prieskrandyje dalyvauja ir pirmuonys infuzorijos. Galvijų didžiajame prieskrandyje randama daugiau kaip 20 infuzorijų rūšių. Jos kaupia rezervinius polisacharidus, kurie yra svarbūs ne tik jų pačių gyvybinei veiklai, bet ir šeimininko, atrajotojo, mitybai. Jų skaičius kinta nuo daugelio faktorių ir sudaro trečdalį didžiojo prieskrandžio mikrobinės biomasės sausos medžiagos [16]. Biocheminių procesų parametrai, nustatomi tiriant didžiojo prieskrandžio turinio skystį, pagal kurį įvertinama, pH, lakiosios riebalų rūgštys (LRR), bendras ir amoniakinis azotas [17].
Vienas iš svarbiausių organizmo homeostazės rodiklių yra pH. Didžiojo prieskrandžio turinio pH paprastai kinta nuo 5,5 iki 7,3. Optimaliausias melžiamų karvių didžiojo prieskrandžio turinio pH yra 6,3 - 6,8. Šis rodiklis yra svarbus bakterijų veiklai [18]. Didžiojo prieskrandžio turinio pH priklauso nuo įvairių faktorių, tačiau didžiausią įtaką turi šėrimas, kuomet racione perteklius mitybinių elementų prieskrandžio pH krenta. Tokios sudėties racionai kartu skatina seilių sekreciją. Seilėse yra bikarbonato, šis neutralizuoja skrandžio turinyje susidariusias rūgštis. Tuo tarpu aukštas didžiojo prieskrandžio turinio pH skatina acto rūgšties gamybą, dėl to didėja pieno riebumas. Šeriant gyvulius racionais, kuriuose didelis koncentruotų pašarų kiekis, intensyvėja propiono rūgšties gamyba, taip mažėja didžiojo prieskrandžio turinio pH, taip pat pašarų ėdamumas, bakterinės masės augimas ir pieno riebumas [19,20].
13 Lakiosios riebalų rūgštys (acto, propiono, sviesto) didžiajame prieskrandyje susidaro, skylant angliavandeniams (vykstant rūgimo procesui), taip pat dezaminuojantis aminorūgštims. Lakiosios riebalų rūgštys yra pagrindinis energijos šaltinis karvėms. Iš jų karvės gauna apie 70 proc. energijos. Jos susidaro didžiajame prieskrandyje, vykstant fermentacijai. Veikiant mikroorganizmams, prieskrandyje angliavandeniai rūgsta, skyla aminorūgštys ir vyksta kiti procesai. Riebalų lakiųjų rūgščių koncentracija didžiajame prieskrandyje svyruoja nuo 60 iki 150 mmol/l. Tai labai priklauso nuo raciono sudėties [21].
Vykstant didžiajame prieskrandyje mikrobiniam rūgimui, išsiskiria daug dujų. Per parą gali susidaryti iki 1800 l dujų, daugiausia anglies dioksido ir metano (sukeliančių šiltnamio efektą) [22].
Didžiajame prieskrandyje mikroorganizmų pagalba yra sintetinami ir B grupės vitaminai, išskiriamos amino rūgštys, kurios gali būti sintetinamos iš baltyminių junginių, tokių kaip urėja ar kitų amoniako turinčių medžiagų. Mikroorganizmai toliau vykdo savo simbiotinę veiklą ir už prieskrandžio ribų [23].
Antrasis prieskrandis yra tinklainis. Jis sulaiko pašarus atkeliaujančius iš didžiojo prieskrandžio. Pagrindinė jo funkcija yra perkelti mažesnes pašaro daleles į knygenas, o dideles daleles palikti didžiajame prieskrandyje tolimesniam virškinimui. Knygenose randama įvairų pašalinių objektų tokių kaip: vielų, metalo gabaliukų ar akmenų, kuriuos būna prariję galvijai. Tinklainio lokacija karvės organizme ties diafragma po didžiuoju prieskrandžiu [24].
Trečiasis prieskrandis yra knygenos, kurios lyg vartai atsiveria į tikrąjį skrandį. Knygenos sudarytos iš daug raukšlių primenančių knygų lapus, kurie padidina paviršiaus plotą dalyvaujantį maisto medžiagų pasisavinime [13].
Tikrasis skrandis pas atrajotojus dar yra vadinamas šliužu, jo talpa apie 27 litrus. Šis skyrius iš esmės atlieka tokią pačią funkciją kaip ir monogastrinių gyvūnų, išskiria rūgštis bei fermentus [25].
Tolimesnę atrajotojų virškinimo sistemą sudaro: plonųjų ir storųjų žarnų kompleksas. Apvirškintas pašaras iš šliužo keliauja į plonąsias žarnas, kurių pagrindinė funkcija - naudingų medžiagų absorbcija: amino rūgčių, gliukozės, glicerolio, riebalų rūgščių, vitaminų, mineralų, vandens bei kitų [13]. Plonasis žarnynas prasideda dvylikapiršte žarna, toliau pereinančia į tuščiąją ir tada į klubinę. Plonąjį žarnyną keičia storasis, kuris [26] absorbuoja vandenį iš dar likusio jose pilnai nesuvirškinto pašaro. Pašaras kuris nebuvo suvirškintas bei metabolinės atliekos yra šalinamos pro tiesiąją žarna kaip išmatos [13]. Storosios žarnos tai pat anatomiškai suskirstytos į tris dalis: akląją, gaubtinę ir tiesiąją žarnas [26].
14
1.3. Šėrimo poveikis pieninių galvijų produktyvumui ir produkcijos
kokybei
Manoma, kad ateinančiais dešimtmečiais pasaulinė žemės ūkio gamyba ir maisto bei gyvulininkystės produktų paklausa labai padidės, dėl didėjančio pasaulio gyventojų skaičiaus, ekonominio vystymosi, didesnės išlaidų jėgos ir besikeičiančių vartotojų pageidavimų [27]. Todėl tikimasi, kad atitinkamai pakils pasaulinis gyvūnų pašarų ir pašarinių žaliavų poreikis, taip pat didės spaudimas saugoti gamtinius išteklius ir ekosistemą. Šių ateities poreikių tenkinimas ir intensyvios gyvulininkystės produktų palaikymas reikalauja naujovių siekiant tvaresnės gyvūnų mitybos [28].
Seniai žinomi žemės ūkio gyvūnų mitybos poreikiai, susiję su energija, baltymais, mineralinėmis medžiagomis ir vitaminais. Dėl šios priežasties siekiama moksliškai įvertinti įvairių pašarų pasisavinamumo reikšmę gyvūnui ir jo produktyvumui, nes tai susiję ne tik su virškinimo dinamika, bet ir su kitais svarbiais fiziologiniais procesais [29]. Todėl siekiant užtikrinti tvarią gyvūninės produkcijos gamybą ir gyvybingumą, labai svarbu tinkamai pasirinkti naujus pašarinius išteklius. Idealiu atveju, nauji pašarų ištekliai turėtų turėti didelę maistinę vertę ir konversijos efektyvumą, sugebėti optimizuoti gyvūnų produktų kokybę ir efektyviai naudoti žemę bei vandenį nepažeidžiant jų ekosistemų [30].
1.3.1. Probiotikų, organinių rūgščių ir adsorbentų naudojimas pieninių galvijų mityboje Galima teigti, kad antibiotikų terapijos nustatymas ir plėtojimas yra svarbiausias mokslinis dvidešimtojo amžiaus pasiekimas, turint omenyje poveikį žmonių sergamumui ir mirtingumui. Tačiau greitai buvo pastebėtos ir kitos antibiotikų teigiamos naudos, nustatyta, kad jie skatina produkcijos gyvūnų augimą, todėl šios medžios greitai ir plačia pradėtos naudoti gyvulininkystės sektoriuje. Tačiau vystantis mokslui, kilo didelis susirūpinimas, dėl didėjančio antibiotikų naudojimo augimui stimuliuoti, kuris daro įtaką pripratimui prie jų ir bakterijų atsparumo susidarymui. Tai apsunkino antibiotikų, panaudojimo galimybes, kadangi ilgai juos naudojant mažėja tos pačios dozės efektyvumas, reikia didinti duodamą kiekį, kas ekonomiškai yra nenaudinga ir neefektyvu, tačiau svarbiausiai, kad to pasėkoje gaunamas nekokybiškas produktas [31,32].
Nuo 2006 m. sausio 1 d. Europos Sąjungoje antibiotikų, išskyrus kokcidiostatikus ar histomonostatus, neleidžiama naudoti kaip pašarų priedų. Tačiau pašarų virškinimą ir maisto medžiagų pasisavinimą gali pagerinti ir kitos augimą skatinančios ir daug saugesnės medžiagos. Šiuo metu kaip alternatyva pašariniams antibiotikams dar yra siūlomi probiotikai, fitogeniniai preparatai, organinės ir neorganinės rūgštys, fermentai, mikroelementai ir tam tikri augalai stiprinantys imuninę sistemą [33,34].
15 Probiotikai yra gyvos bakterijos ir mielės, kurios naudingos visam organizmui, ypač virškinimo sistemai. Jų pagrindą sudaro gyvūnų virškinamojo trakto mikroorganizmai kurie sugeba sintetinti įvairias biologiškai aktyvias medžiagas – vitaminus, antibiotikus, fermentus, aminorūgštis. Jos reguliuoja virškinamojo trakto biologinius procesus, profilaktiškai veikia žarnyno ligas, stimuliuoja gyvūnų augimą [35].
Probiotikų veikla pasireiškia vietiniu poveikiu į organizmą – normalizuoja virškinimojo trakto mikroflorą, o taip pat veikia organizmą sistemiškai – gerina viso organizmo sveikatą. Probiotikai apsaugo virškinimo traktą nuo infekcijos sukėlėjų, skatina imuninę reakciją, veikia antimutageniškai, antikancerogeniškai, antialergiškai ir antitoksiškai [36].
Probiotikų veikimo mechanizmas yra paremtas pieno rūgšties, fototropinių bakterijų, maistinių mielių ir kitų naudingų mikroorganizmų kompozicijų sinergiška veikla. Šių mikroorganizmų kompozicijos nukonkuruoja ir išstumia patogeninius žalingus mikroorganizmus. Be to, jų sinergiško metabolizmo produktai yra naudingi sveikatai, bei turi antibakterinių savybių [37].
Mokslininkai savo tyrimais įrodė kad, probiotiniai preparatai teigiamai įtakoja galvijų virškinamojo trakto mikrofloros aktyvumą ir balansą, bei sudėtį, todėl gerėja virškinimo funkcijos ir pašarų maistinių medžiagų įsisavinamumas, bei medžiagų apykaitos procesai. To pasėkoje didėja produktyvumas ir gerėja produkcijos kokybė [38].
Moksliškai yra įrodytas sinergentinis mielių ir probiotikų veikimas, tačiau mielės kaip galvijų mitybos elementas buvo tyrinėjamas ir atskirai. Saccharomyces cerevisiae, mieliagrybis kuris kaip viena iš pagrindinių medžiagų naudojamų atrajotojų fermentacijos produktams gaminti. Mielės gali būti naudojamos, kaip biokontrolės agentai, nes dauguma jų yra nepatogeninės ir negamina mikotoksinų ar alergiją sukeliančių sporų; gali augti esant žemam vandens aktyvumui ir deguonies kiekiui [39]. Dar viena mielių kultūra Aspergillus oryzae, literatūroje pateikiama, kaip grybelinis probiotikas arba „grybelinis priedas“. Mokslininkai nustatė, kad Aspergillus oryzae įterpimas į racioną pagerina pieno primilžį ir didina pieno riebumą [40].
Užsienio šalių tyrimų duomenimis karvės, šeriamos mielių preparatais, suėda daugiau pašarų, taip pat pasisavina daugiau sausųjų medžiagų, ląstelienos, dėl to padidėja pieno kiekiai, pagerėja jo kokybė, karvės susiduria su mažiau virškinimo problemų [41].
Per pastaruosius metus buvo atlikta keletas tyrimų siekiant įvertinti alternatyvias priemones pagerinti virškinamojo trakto mikrofloros veiklą galvijininkystėje. Organinės rūgštys yra organiniai junginiai, kurių sudėtyje yra karboksigrupė –COOH. Organinės rūgštys pašarininkytėje yra registruojamos kaip konservantai, tačiau šis priedas optimizuoja galvijų virškinimą, moksliniai tyrimai rodo teigiamą poveikį gyvūnų sveikatingumui, produktyvumui ir produkcijos kokybei [42].
16 Organinės rūgštys galvijų didžiajame prieskrandyje padeda užkirsti optimalų pH taip jos gali stimuliuoja ruminalinį žinomų bakterijų augimą ir atitinkamai gerinti priskrandžio fermentacinius procesus. Rūgštys, naudojamos kaip pašarų priedai daugiausia yra junginiai, kurie natūraliai atsiranda ląstelelių metabolizmo metu, todėl jie yra natūralūs produktai su minimaliais kiekiais toksiškų elementų. Teigiamą poveikį mokslininkai pastebi naudodami bene visas organines rūgštis: citrinų, skruzdžių, pieno rūgšties ir jų druskas. Rūgštys reikšmingai veikiai pašarų virškinamumą ir absorbciją dėl prieskrandžio mikrofloros stabilizavimo [43].
Pašarininkytėje daug nuostolių atneša netinkami naudoti, mikotoksinais užteršti pašarai. Todėl gyvūnų mityboje vis dažniau naudojami adsorbentai. Įmaišius į pašarą tam tikrų adsorbentų priedų, fizikiniais ir cheminiais būdais, jie virškinamajame trakte, esant atitinkamai substrato drėgmei, gali sumažinti mikotoksinų biologinį poveikį. Hidratuotas natrio, kalcio ir aliuminio silikatas sėkmingai naudojamas kaip adsorbentas [44].
Jie pasižymi stipriu adsorbciniu toksinų poveikiu, stimuliuoja toksinų biotransformaciją virškinamajame trakte ir specifinių organų (kepenų ir inkstų) veiklą, taip pat mažina imuninės sistemos slopinimą ir oksidacinį stresą. Atrajotojus apsaugo nuo lėtinio ir ūmaus mikotoksinų poveikio.
Adsorbentai pasižymi šiomis sąvybėmis:
Mažina mikotoksinų kiekį gyvulinės kilmės produktuose; Aktyvina pasveikimo procesą ir vidaus organų būklę; Gerina imuninės sistemos veiklą;
Padeda išvengti oksidacinio streso;
Neskaido vitaminų ir neveikia mineralinių medžiagų apykaitos [45].
1.4. Melžiamų karvių produkcija ir jos kokybiniai rodikliai
Veiksniai įtakojantys pieno sudėtį yra - genetika, laktacijos tarpsnis, produktyvumo lygis, karvės amžius, aplinkos sąlygos, sveikatingumas ir mityba. Paveldimumas pieno sudėtį įtakoja 55 proc, likusi dalis – 45 proc lieka aplinkos veiksniams, tokiems kaip šėrimas [46].
Šėrimo mitybos racionai sudaromi atsižvelgiant į galvijų laikymo būdą, šiuo metu Lietuvoje vis daugiau ūkininkų renkasi savo gyvulius ištisus metus laikyti tvartuose. Visus metus laikant galvijus tvarte, galima geriau organizuoti individualų šėrimą, daug patogiau melžti, kadangi nereikia kilnojamų melžimo aikštelių ar keletą kartų per dieną parginti karves iš ganyklos į tvartą. Tvartinė sistema taikoma laikant labai aukšto produktyvumo karves, taip apsaugant jas nuo stresų, ganyklose pasitaikančių parazitų, užtikrinant visus metus pastovią optimalią mitybą [47].
17 Karvių racionas turi būti sudarytas taip, kad jame būtų tiek maisto medžiagų, kiek karvės sunaudoja savo gyvybiniams poreikiams ir pieno sintezei. Tik sočiais ir vertingais pašarais šeriamos karvės duoda didesnį kiekį pieno, o pieno sudėtis ir savybės visada yra optimalios [48].
Daugelyje šalių, pastaraisiais metais, padidėjo žaliavinio pieno pardavimas dideliais kiekiais vartotojams arba supirkėjams. Aukšta žaliavinio pieno kokybė ženkliai prisidėjo prie šio proceso [49].
Pienas – daugiakomponentė nepastovios sudėties, sudėtinga biologinė sistema, kurios dispersinėje terpėje, vandenyje, yra ištirpusi ir nevienodai pasiskirsčiusi dispersinė fazė, sausosios pieno medžiagos [50]. Vyraujančios medžiagos piene yra vanduo, riebalai, baltymai, laktozė ir mineralinės medžiagos. Piene, kaip natūralios sudėtinės dalys, yra vitaminai, fermentai, hormonai ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos. Be to, sudedamosios dalys nėra stabilios, jos priklauso nuo daugelio veiksnių. Pieno cheminė sudėtis priklauso nuo karvių produktyvumo krypties, veislės, laktacijos tarpsnio, pašarų cheminės sudėties [51].
Pieno riebalai - tai viena iš svarbiausių pieno sudėtinių dalių. Pieno riebalai yra trigliceridų mišinys, sudarytas iš glicerolio ir riebiųjų rūgščių esterių. Riebalai yra viena iš svarbiausių pieno sudėtinių dalių. Jie lengvai asimiliuojami ir žmogaus organizmui reikalingi kaip energijos šaltinis. Riebalai piene sudaro smulkius l - 5 μm skersmens rutulėlius, matomus tik per mikroskopą. Rutulėlių didumas priklauso nuo karvės veislės, laktacijos fazės ir individualių savybių. Riebalų kiekis karvės piene svyruoja nuo 2,7 iki 7,0 proc vidutiniškai nustatoma 3,8 proc [52].
Pieno lipidų pagrindą sudaro riebalų rūgštys. Jos sudarytos iš eilės metilo grupių savo grandinės gale turinčių po funkcinę karboksilinę grupę. Metilo grupių grandinė yra riebalų rūgščių sudedamoji dalis. Pieno riebalų rūgštis pagal prisotinimo laipsnį galima suskirstyti į dvi dideles grupes: sočiąsias ir nesočiąsias, kurios būna mononesočiosios ir polinesočiosios. Sočiųjų riebalų rūgščių ypač gausu svieste, todėl sviestas kambario temperatūroje yra kietos konsistencijos[53].
Pieno baltymai. Pieną sudaro specifinių baltymų kompleksas. Pirminius pieno baltymus sudaro kazeinas. Yra kelios kazeino rūšys piene, jos visos skirtingos molekulinės sudėties, tačiau panašios struktūros [54]. Kazeinas turi tinkamą amino rūgščių sudėtį, kuri yra svarbi jauniklių imuniteto vystymuisi. Šis aukštos kokybės baltymas, gaunamas su karviu pienu, yra puikiai pasisavinamas amino rūgščių šaltinis [55]. Likę pieno albuminai vadinami išrūginiais baltymais. Pagrindiniai karvės piene randami išrūginiai baltymai yra beta-laktoglobulinai ir alfa-laktalbuminai [56].
Kazeinas, ß-laktoglobulinas ir alfa-laktalbuminas yra sintetinami tešmens epitelinėse ląstelėse ir gaminami tešmens liaukos. Imunoglobulinai ir serumo baltymai į pieną patenka iš kraujo. Tačiau yra išimtis, mažas imunoglobulinų kiekis sintetinamas iš tešmens audiniuose esančių limfocitų (plazminių ląstelių). Šios ląstelės suteikia tešmens liaukai vietinį imunitetą [55].
18 Somatinės ląstelės – tai baltieji kraujo kūneliai (leukocitai), kūno bei sekrecijos epitelinės ląstelės [52]. Tešmens epitelinės ląstelės, vykstant normaliems organizmo procesams, nuolat atskyla ir atsinaujina. Kai pieno liaukoje uždegimo nėra, somatinių ląstelių skaičius būna nuo 10 iki 200 tūkst./ml (vidutiniškai 50–75 tūkst./ml), vyrauja epitelinės ląstelės. Natūraliai jų visada padaugėja prieš karvėms užtrūkstant, pradėjus jas melžti vieną kartą per dieną, taip pat pirmomis dienomis po veršiavimosi [57]. Pieno liaukos uždegimas arba mastitas gali būti dvejopas klinikinis (kurį rodo bendri pieno tyrimai) ir slaptasis subklinikinis kurio bendri tyrimai dažniausias nenustato. Ir būtent subklinikionio mastito atvejų pasitaiko gerokai daugiau ir būtent jis konvertuojasi į sudėtingus pieno liaukos uždegimus [58]. Urėja yra galutinis azoto apykaitos organizme produktas. Jos kiekis piene parodo azoto ir energijos pusiausvyrą didžiajame prieskrandyje. Pagal urėjos kiekį piene galima spręsti apie baltymų skilimą didžiajame prieskrandyje. Kai baltymų apykaita organizme normali – urėjos piene randama 15–30 mg%. Jei jos nustatoma mažiau kaip 15 mg%, gali būti, kad karvių racione trūksta baltymingų pašarų ar per didelis energijos kiekis. Kai karvės su pašarais gauna daugiau baltymų nei reikia sunaudotiems baltymams atstatyti urėjos perteklius išsiskiria su pienu (piene urėjos randama daugiau nei 30 mg%) ir šlapimu. Tai reiškia, kad pašarai panaudojami neefektyviai, didėja pieno savikaina, karvės suserga medžiagų apykaitos ligomis [59].
Laktozė (pieno cukrus) - yra pagrindinis angliavandenis piene. Randamas daugumos žinduolių piene. Jis yra lengvai virškinamas gliukozės (energija) šaltinis jaunikliams. Pagal cheminę sudėti laktozė yra disacharidas, sudarytas iš monosacharidų D-gliukozės ir D-galaktozės. Laktozė nėra tokiai saldi kaip kitas pieno disacharidas sacharozė, ar monosacharidai fruktozė ir gliukozė. Laktozė žarnyne yra skaidoma į gliukozę ir galaktozę [60].
1.4.1. Haptoglubino koncentracia melžiamų karvių piene
Pastaraisiais metais daug pastangų buvo dedama ieškant biomarkerių, skirtų diagnozuoti mastitą, vienas iš tokių žymenų yra ūminės fazės baltymai (APP - Acute phase proteins). Šie junginiai yra kraujo baltymai iš esmės sintezuojami hepatocitų ir dalyvauja ūminės fazės atsake. Ūminės fazės atsakas yra nespecifinė ir sudėtinga organizmo reakcija, kurią sukelia skirtingi dirgikliai, įskaitant sužalojimus, traumas, infekcijas, stresą, uždegimus [61].
Ūminės fazes baltymai, kaip alternatyvūs mastito biomarkeriai, buvo pasirinkti nes gali didinti koncentraciją, nesant nustatomiems pieno pokyčiams, arba gali pasireikšti prieš klinikinių ženklų atsiradimą, tokiu būdu ankstyvoje fazėje išreikšdami klinikinės infekcijos diagnozę. Ūminės fazes baltymai tokie kaip hatoglubinas (Hp) ar serumo amiloidas A (SAA) dažniausia nustatomi galvijų kraujo serume ir piene, todėl būtent jie buvo pasirinkti kaip mastito diagnostiniai žymenys [62].
19 Haptoglobino ir serumo amiloido A didžiausios koncentracijos aptinkamos galvijų organizme. Infekcijos metu šių junginių koncentracija gali padidėti 1000 kartų, kai mums įprastų žymenų tokių kaip somatinės ląstelės padaugėja 5-10 kartų. Toks jautrus atsakas į organizmo sutrikimus leidžia žymiai greičiau sureaguoti ir nustatyti ligą, bei jos mastą. Todėl haptoglobino nustatymas piene yra vienas pirmųjų subklinikinio mastito biomarkerių [63].
20
2. TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
Mokslinis darbas atliktas 2017 - 2018 metų laikotarpiu LSMU Gyvūnų auginimo technologijų institute, Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės įvertinimo laboratorijoje, Anatomijos ir fiziologijos katedroje, Virškinimo fiziologijos ir patologijos moksliniame centre, bei LSMU Praktinio mokymo ir bandymų centre, Muniškių fermoje.
Moksliniai tyrimai atlikti laikantis Mokslo ir mokymo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. B1-866 „Dėl Mokslo ir mokymo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ pakeisto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. B1-872 „Dėl Mokslo ir mokymo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“.
2.1. Informacija apie sinergiškai veikiančių probiotinių kultūrų, organinių rūgščių
ir adsorbentų derinio „X” priedą
Pašarinis priedas„X” – Belgijos įmonėje INNOV AD NV/SA gaminamas sinergiškai veikiančių probiotinių kultūrų, organinių rūgščių ir adsorbentų derinys. Gamintojai nurodo, jog galvijų mityboje naudojamas “X” priedas gerina pašarų ląstelienos skaidymą, didina NDF (Neutraliais tirpalais išplauta ląsteliena) ląstelienos virškinamumą, taip padidina pašarų maistinę vertę, greitina prieskrandžių turinio evakuaciją, gerina apetitą, didina bakterinės kilmės baltymų kiekio susidarymą prieskrandžiuose. Suriša mikotoksinus ir nuodingus medžiagų apykaitos tarpinius skilimo produktus (NH3), profilaktiškai veikia metabolinę acidozę ir ketozę, didina pašarų suvartojimą, primilžius ir gerina pieno kokybinius rodiklius. Pašarinis priedas„X” - lengvai birūs, rusvos spalvos milteliai, kurių pH (10 proc.) 2,6-7; santykinė masė 0,95-1,05 kg/l, drėgmė – iki 10 proc. Produkto sudėtyje nėra GMO. Produkto sudėtis procentais pateikiama 1 lentelėje.
21 1 lentelė. Pašarinio priedo ,,X‘‘ sudėtis proc.
Elemento pavadinimas Kiekis proc.
Hidrinti natrio kalcio aluminosilikatai (HSCAS) 74,46
Tanninai 2,2
Saccharomyces cerevisiae, Aspergillus oryzae fermentacijos ekstraktai,
Kluyveromyces marxianus 7,89
Nešėjai ir apsauginiai priedai 7,65
BHT (butilintas hidroksitoluenas) 0,1
Kalcio propionatas 0,5
Obuolių rūgštis (E296) 8,35
Eteriniai aliejai, augaliniai ekstraktai 0,85
Gamintojas rekomenduoja į pašarus melžiamoms karvėms įterpti 40-60 gramų / gyvuliui per dieną sinergiškai veikiančių probiotinių kultūrų, organinių rūgščių ir adsorbentų derinio „X“.
2.2. Bandymo atlikimo vieta ir schema, šėrimo ir laikymo sąlygos
AB „Centrinis parkas“ užsakymu buvo atliktas šėrimo bandymas su melžiamomis karvėmis, jų racione panaudojant sinergiškai veikiančių probiotinių kultūrų, organinių rūgščių ir adsorbentų derinio „X“ priedą. Bandymas buvo atliekamas LSMU Praktinio mokymo ir bandymų centre, Muniškių fermoje, jo metu buvo vertinamas pašarinio priedo „X“ poveikis melžiamų karvių produktyvumui, produkcijos sudėčiai ir kokybei bei sveikatingumui. Šėrimo bandymui analogų principu (pagal amžių, produktyvumą ir apsiveršiavimo laiką) buvo atrinkta 20 Lietuvos Juodmargių karvių (10 gyvulių kontrolinėje grupėje ir 10 tiriamojoje grupėje). Bandymams parinktos sveikos ir vienodomis sąlygomis laikomos bei šeriamos melžiamos karvės. Muniškių fermoje karvės laikomos pririštos, girdomos iš automatinių girdyklų, melžiamos į linijas bei šeriamos du kartus per parą.
Bandymą sudarė du laikotarpiai – paruošiamasis – 14 dienų ir tiriamasis – 90 dienų. Šėrimo bandymo paruošiamojo ir tiriamojo laikotarpių apibūdinimas pateikiamas 1 schemoje.
22
1 schema. Šėrimo bandymo paruošiamojo ir tiriamojo laikotarpio schema
Kontrolinės grupės karvės buvo šeriamos ūkyje įprastu racionu, nepapildant „X“ priedu. Tiriamosios grupės karvės buvo šeriamos ūkyje įprastu racionu, papildant jį sinergiškai veikiančių probiotinių kultūrų, organinių rūgščių ir adsorbentų deriniu „X“. Bandymui reikalingas sinergiškai veikiančių probiotinių kultūrų, organinių rūgščių ir adsorbentų derinio ‚,X“ kiekis tiriamajam laikotarpiui, pateikiamas 2 lentelėje.
Pašarinio priedo ,,X” poveikio melžiamų karvių sveikatingumui įvertinimas Ūkyje įprastas racionas, nepapildytas „X“
pašariniu priedu
Ūkyje įprastas racionas, papildytas +35 g/dieną ,,X” pašariniu priedu
paruošiamuoju laikotarpiu +70 g/dieną ,,X” pašariniu priedu tiriamuoju laikotarpiu
Kontrolinė grupė (n=10) Tiriamoji grupė (n=10)
Produktyvumo, pieno sudėties, kokybės rodiklių ir karvių didžiojo prieskrandžio fermentacinių procesų fiksavimas, haptoglobino ir pieno riebalų rūgčšių nustatymas
Literatūros analizė apie melžiamų karvių šėrimo ypatumus, pašarinių priedų poveikį produktyvumui ir produkcijos sudėčiai bei kokybei, sveikatingumui
Pašarinio priedo ,,X” poveikio melžiamų karvių produktyvumui, pieno sudėčiai ir kokybei įvertinimas
23 2 lentelė. Priedo „X“ poreikis bandymo laikotarpiui, kg
Laikotarpis Dienų skaičius Karvių skaičius Priedo kiekis karvei per parą, g Kiekis per laikotarpį, kg Paruošiamasis 14 10 35 4,9 Tiriamasis 90 10 70 63 Iš viso, kg: 67,9
LSMU Praktinio mokymo ir bandymų centre, Muniškių fermoje melžiamos karvės šeriamos ūkyje pagamintais pašarų mišiniais. Galvijų mitybai gaminamas žolės ir kukurūzų silosas, auginamos grūdinės kultūros, tačiau baltymingieji ir mineraliniai-vitamininiai priedai įsigyjami.
3 lentelė. Kontrolinės ir tiriamosios grupių racionai
Pašarai Mato vnt. Grupė
Kontrolinė Tiriamoji
Kukurūzų silosas kg 18,0 18,0
Daugiamečių žolių silosas kg 12,0 12,0
Miežiniai miltai kg 6,0 6,0
Cukrinių runkelių granulės kg 1,5 1,5
Šienainis kg 5,0 5,0 Rapsų rupiniai kg 3,0 3,0 Sojos rupiniai kg 2,0 2,0 Melasa kg 0,5 0,5 Druska kg 0,08 0,08 Soda kg 0,2 0,2 Pašarinis priedas ,, X ‘‘ kg - + Viso: kg 48,28 48,28
Šėrimo bandymams racionai sudaryti atsižvelgiant į energijos, maisto, mineralinių medžiagų ir vitaminų reikmes.
24
2.3.Informacija apie ūkyje naudojamo raciono maistinę vertę
Pašarų maistinės vertės tyrimai buvo atliekami Lietuvos sveikatos mokslų universitete Gyvūnų auginimo technologijų institute, Gyvūnų ir akvakultūrų produktyvumo ir produkcijos laboratorijoje ir Gyvulininkystės institute:
Maistinė vertė buvo tiriama šiais metodais:
sausosios medžiagos buvo nustatytos kaip skirtumas tarp drėgnojo ir sausojo mėginių, džiovinant 3 val. 105°C temperatūroje;
žali baltymai – ištiriami pagal Kjeldalio metodą, mėginyje nustatant azoto kiekį; žali riebalai – apskaičiuojami, mėginius išekstrahavus chloroformu;
žali pelenai – apskaičiuojami pagal mėginio, kurio organinės medžiagos sudegintos 550°C temperatūroje, likutį;
NEM = sausų medžiagų kiekis – žalių baltymų kiekis – žalių riebalų kiekis – žalios ląstelienos kiekis – žalių pelenų kiekis;
4 lentelė. Bendra kontrolinės ir tiriamųjų grupių racionų maistinė ir energinė vertė
Rodiklis Grupė
Kontrolinė Tiriamoji
SM suvartojimas bendras, kg 23,99 23,99
SM suvartojimas iš žolinio p.,
proc., SM iš ž.p. 62,16 62,16
Kiekis neto energija laktacija,
MJ NEL/kg SM 6,79 6,79
Ž. Riebalai, g/kg SM 36 36
Ž. Baltymai, g/kg SM 162 162
Ž. Ląsteliena, g/kg SM 156 156
Kaip matome iš 4 lentelės duomenų, kontrolinės ir tiriamosios karvių grupių racionai buvo vienodos energetinės vertės: viename kilograme sausųjų medžiagų buvo 6,79 MJ NEL. Racionai sudaryti atsižvelgiant į energijos, maisto, mineralinių medžiagų ir vitaminų reikmes. Racionų energetinė ir maistinė vertė apskaičiuota kompiuterine šėrimo programa HYBRIMIN® Futter 2008.
25
2.4. Karvių produktyvumo ir pieno sudėties tyrimai
Bandymo metu kas mėnesį buvo atliekamas kiekvienos karvės kontrolinis melžimas. Prieš paimant pieno mėginį numelžiamos pirmosios čiurkšlės. Pieno mėginys, sudarytas iš kiekvieno tešmens ketvirčio paimant po kelis mililitrus pieno. Pieno mėginiai imami į vienkartinius pieno mėginių indelius. Mėginio tara, identifikavimo kodas, konteinerio plomba, mėginio tūris ir naudojami konservantai atitiko laboratorijose esamus techninius reikalavimus. Mėginiai pieno riebalų, baltymų, urėjos, laktozės, somatinių ląstelių kiekiui nustatyti konservuoti konservantais. Kiekvienam paimtam pieno mėginiui užklijuojamas identifikavimo numeris ir užpildomas lydraštis. Paruošti mėginiai laikomi ne aukštesnėje kaip +6 °C. temperatūroje. Į laboratoriją mėginys pristatomas ne vėliau, kaip per 24 val.
Kontrolinio melžimo metu buvo nustatomas primelžto pieno kiekis, o pieno mėginiuose ištirtas: baltymų kiekis;
riebalų kiekis; laktozės kiekis; urėjos koncentracija; somatinių ląstelių kiekis.
Pieno riebalai, baltymai, laktozė ir urėjos kiekis nustatyti prietaisu „Lactoscope 550“ ir „LactoScope FTIR“ (FTI.O.2001; Delta Instruments, Olandija) infraraudonosios spinduliuotės vidurinės srities spindulių absorbcijos metodu.
Somatinių ląstelių skaičiaus tyrimas atliekamas naudojant matuoklį Somascope, dirbantį srauto citometrijos principu.
2.5. Haptoglobino nustatymas melžiamų karvių piene
Haptoglobino nustatymas piene atliekamas su daugiafunkciniu „ eProCheck Bovine“ įrenginiu kuris veikiai „Elisa“ metodo principu. Tiriamoji medžiaga supilstoma į paruoštas plokštelės akutes ir dedama į įrenginį, tuomet pasirenkamas atitinkamas reagentų blokas ir pradedama analizė.
26
2.6. Pieno mėginių riebalų rūgščių kiekybinė ir kokybinė analizė
Bandiniai riebalų rūgščių kiekybiniai ir kokybinei analizei atrinkti pagal modifikuotą LST ISO 5555:1997 ,,Gyvuliniai ir augaliniai riebalai ir aliejus. Bandinių ėmimas.‘‘ Paruošti pagal LST ISO 661:199 ,,Gyvuliniai ir augaliniai riebalai ir aliejus. Bandinio paruošimas.” Dujų chromatografinei analizei atlikti, riebalai iš pieno atskirti separacijos būdu, jį pakaitinus iki 50 °C temperatūros, o iš pieno produktų - juos ekstrahuojant dietileterio ir petrolio eterio mišiniu 1:1, vėliau tirpiklį išgarinant 50°C temperatūros vandens vonelėje bei 1h, 50 ˚C temperatūroje mėginį džiovinant termostate.
Riebalų rūgščių metilo esterių ruošimas: riebalai, atsverti mėginiui (1±0,001g), užpilti 4 ml heksano, homogenizavus palikta 30 min, kad išsisluoksniuotų. Iš paruošto tirpalo viršutinio sluoksnio, chromatografinei analizei atlikti, paimta 4 µl mėginio. Analizė atliekama dujų chromatografu GC–2010 Plius Shimadzu, su masių spektrometro detektoriumi, prieš tai jas ekstrahuojant pagal Folčio metodą
Riebalų rūgščių identifikavimui naudojamas pieno riebalų rūgščių rinkinys “Supelco 37 Component FAME Mix.
2.7. Karvių didžiojo prieskrandžio turinio tyrimai
Didžiojo prieskrandžio turinys paruošiamuoju laikotarpiu buvo tiriamas vieną kartą, o tiriamuoju laikotarpiu tris kartus. Turinys iš kiekvienos grupės 5 karvių analogų imamas ryklės zondu su metaliniu antgaliu, praėjus 1,5–2 val. po šėrimo tiriamuoju pašaru. Didžiojo prieskrandžio turinyje buvo nustatyta:
sausosios medžiagos kiekis džiovinant iki pastovaus svorio 105 oC temperatūroje; infuzorijų skaičius tirtas Fuks–Rozentalio kamera;
pH – pHmetru ,,Orion–710“ su stiklo elektrodu;
bendras lakių riebalų rūgščių (LRR) kiekis ir procentinis santykis – distiliuojant Markgamo aparatu pagal V. K. Pustovoj aprašytą metodiką;
27
2.8. Statistinis duomenų įvertinimas
Gauti produktyvumo, pieno sudėties ir kokybės, prieskrandžio turinio bei haptolobino duomenys apdoroti buvo statistiniu paketu „SPSS for Windows“, versija 15.0 (SPSS Inc., Il, USA, 2006), naudojant vienfaktorinę analizę. Skirtumai nustatyti naudojant Tukey HSD testą. Statistiškai reikšmingi skirtumai laikomi, kai p<0,05.
28
3. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Melžiamų karvių produktyvumo kitimas
Daugelis veiksnių daro įtaką pieno kiekio, sudėties ir kokybės rodikliams bei jų kaitai. Pieno ūkis yra prioritetinis ir konkurencingas sektorius, gamintojams užtikrinantis pajamas, o vartotojams – geros kokybės pieno produktus [64].
Moksliškai įrodyta, jog nepakankamai gausiai ir nesubalansuotu racionu šeriamų karvių pieningumas gali sumažėti 25–50 proc. Karvių primilžiai ypač sumažėja racione trūkstant baltymų arba energijos. Keičiantis pieno sudėtinių dalių santykiui, sumažėjus riebalų, baltymų, kazeino koncentracijos. Todėl labai svarbu užtikrinti tinkamą ir subalansuotą galvijų mitybą, norint gauti optimaliai kokybišką pieno produkciją [65].
Norėdami nustatyti kokį poveikį sinergiškai veikiančių probiotinių kultūrų, organinių rūgščių ir adsorbentų derinio „X” pašarinis priedas daro melžiamų karvių produktyvumui, stebėjome natūralaus ir bazinio pieno kitimą tiriamuoju laikotarpiu. Karvių produktyvumo kitimas tiriamuoju laikotarpiu pateikiamas 1 paveiksle.
1 pav. Natūralaus pieno kiekio kitimas paruošiamuoju ir tiriamuoju laikotarpiu, kg/d.
0 5 10 15 20 25 30 35 40 Paruošiamojo
laikotarpio pradžia laikotarpio pradžiaTiriamojo Po 1mėn. Po 2mėn. Po 3mėn.
37,08±2,73 36,37±2,14 31,91±2,99 27,91±2,37 29,33±1,5 38,36±2,47 37,43±1,78 38,24±3,29 32,16±2,49 33,1±3,11
29 Kaip matome iš 1 paveikslo duomenų, bandomuoju laikotarpiu užfiksuotas melžiamų karvių produktyvumo didėjimas tiriamojoje grupėje lyginant su kontroline grupe. Paruošiamuoju laikotarpio pradžioje vidutiniškai iš tiriamosios grupės karvių pieno primelžta 1,28 kg arba 3,45 proc. daugiau, nei iš kontrolinės grupės karvių (p>0,05). Tiriamojo laikotarpio pradžioje vidutiniškai iš tiriamosios grupės karvių pieno primelžta 1,06 kg arba 2,91 proc. daugiau, nei iš kontrolinės grupės karvių (p>0,05). Tačiau po pirmojo bandymo mėnesio vidutiniškai iš tiriamosios grupės karvių pieno primelžta 6,33 kg arba 19,84 proc. daugiau, nei iš kontrolinės grupės karvių (p>0,05). Antrąjį bandymo mėnesį tiriamosios grupės karvės davė 4,25 kg arba 15,22 proc. daugiau pieno, nei kontrolinės grupės karvės (p>0,05). Per trečiąjį bandymo mėnesį iš tiriamosios grupės karvių pieno vidutiniškai primelžta 4,66 kg arba 16,38 proc. daugiau, nei iš kontrolinės grupės karvių (p≤0,05).
2 pav. Vidutinis bazinio pieno kiekis paruošiamuoju ir tiriamuoju laikotarpiu, kg/d. Kaip matome iš 2 paveikslo duomenų, paruošiamojo laikotarpio pradžioje vidutiniškai iš tiriamosios grupės karvių bazinio pieno primelžta 2,66 kg. arba 5,45 proc. daugiau, nei iš kontrolinės grupės karvių (p>0,05). Tiriamojo laikotarpio pradžioje vidutiniškai iš tiriamosios grupės karvių bazinio pieno gauta 4,94 kg arba 13,33 proc. daugiau, nei iš kontrolinės grupės karvių (p>0,05). Tačiau po pirmojo bandymo mėnesio nustatydas didžiausias bazinio pieno kieki skirtumas tarp grupių, vidutiniškai iš tiriamosios grupės karvių bazinio pieno primelžta 9,12 kg arba 21,6 proc. daugiau, nei iš kontrolinės grupės karvių (p>0,05). Antrąjį bandymo mėnesį tiriamosios grupės karvės davė 5,25 kg arba 15,16 proc. daugiau, nei kontrolinės grupės karvės (p>0,05). Per trečiąjį bandymo mėnesį iš tiriamosios grupės
0 10 20 30 40 50 60 Paruošiamojo laikotarpio pradžia Tiriamojo laikotarpio pradžia Po 1mėn. Po 2mėn. Po 3mėn. 48,37 37,05 42,22 34,64 38,91 51,03 41,99 51,34 39,89 47,21
30 karvių pieno vidutiniškai primelžta 4,66 kg arba 16,38 proc. daugiau, nei iš kontrolinės grupės karvių (p>0,05).
3 pav. Bazinio pieno kiekis bandymo laikotarpiu, kg
Pieno gamintojams už pieną yra atsiskaitoma atsižvelgiant į pieno kiekį kilogramais, vadovaujantis pieno baltymų ir riebalų bazinėmis normomis, taip pat atsižvelgiant į pieno kokybinius rodiklius. Visas gautas pienas, pagal formulę, perskaičiuojamas į bazinį pieno kiekį. Kaip matome iš 3 paveikslo per visą bandymo laikotarpį iš tiriamosios grupės karvių bazinio pieno primelžta 672,71 kg arba 18,9 proc. daugiau nei iš kontrolinės grupės karvių (p>0,05).
3.2.Riebalų kiekio piene kitimas
Pieno riebalų koncentracijos didinimas yra melžiamų karvių šėrimo tikslas. Pridedant į racioną riebalingų pašarų (sojų, saulėgrąžų miltų) mažėja pieno baltymingumas. Pieno riebalų kiekį didina „apsaugoti riebalai“, tai riebalų ir kalcio druskų mišiniai, kurie įsisavinami plonosiose žarnose. Pieno riebumui įtakos turi lengvai fermentuojamų angliavandenių šaltiniai racione. Perdirbtų grūdų geresnis krakmolo virškinamumas prieskrandyje didina bendrą prieskrandžio LRR kiekį, taip pat sumažina prieskrandžio pH [66].
Iš acto ir sviesto rūgščių karvės organizme formuojasi cheminiai junginiai, kurie sudaro pieno riebalus. Pagrindinė krakmolo skilimo medžiaga – propiono rūgštis, kuri dalyvauja gaminant gliukozę. Nuo jos priklauso pieno išmilžiai ir baltymų kiekis jame. Jei karvėms šeriama daug žolinių pašarų ir
0 500 1000 1500 2000 2500 3000 3500 4000 4500
Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
3560,08
31 mažai koncentratų, tai didžiajame prieskrandyje pasigamina daugiau acto ir sviesto rūgščių (pienas bus riebesnis), o jei daug koncentratų ir mažiau žolinių pašarų – propiono rūgšties (pienas bus baltymingesnis) [67].
Todėl tiriamuoju laikotarpiu fiksavome ne tik produktyvumo, bet ir pieno sudėties pokyčius kurios galimai įtakojo naudotas sinergiškai veikiančių probiotinių kultūrų, organinių rūgščių ir adsorbentų derinio „X” pašarinis priedas. Pieno baltymų kitimą pateikiame 4 paveiksle.
4 pav. Pieno riebalų kitimas paruošiamuoju ir tiriamuoju laikotarpiu, proc
Kaip matome iš 4 paveikslo duomenų, visą tiriamąjį laikotarpį riebalų kiekis karvių piene kito netolygiai. Paruošiamojo laikotarpio pradžioje riebalų kiekis tiriamosios grupės karvių piene buvo – 0,02 proc. mažesnis lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Tiriamojo laikotarpio pradžioje riebalų kiekis tiriamosios grupės karvių piene buvo 0,55 proc. didesnis lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Po pirmojo bandymo mėnesio tiriamosios grupės karvių pieno riebumas buvo 0,07 proc. mažesnis nei kontrolinės grupės karvių pienas (p>0,05). Po antrojo bandymo mėnesio tiriamosios grupės karvių pienas buvo 0,11 proc. mažiau riebesnis, nei kontrolinės grupės karvių pienas. Tačiau bandymo pabaigoje tiriamosios grupės karvių pieno riebumas buvo 0,56 proc. didesnis nei kontrolinės grupės karvių (p≤0,05).
3.3. Baltymų kiekio piene kitimas
Mitybiniai faktoriai turi didelę įtaką melžiamų karvių pieno sudėčiai. Mityba suteikia pačias veiksmingiausias priemones pieno sudėčiai pakeisti. Tarp pieno sudedamųjų dalių (riebalų, baltymų,
0 1 2 3 4 5 Paruošiamojo
laikotarpio pradžia laikotarpio pradžiaTiriamojo Po 1mėn. Po 2mėn. Po 3mėn.
4,45±0,27 2,86±0,41 4,33±0,34 3,96±0,16 4,32±0,18 4,43±0.34 3,41±0,74 4,26±0,47 3,85±0,35 4,88±0,3
32 laktozės, mineralinių medžiagų ir vitaminų), riebalai ir baltymai yra labiausiai jautrūs karvių mitybos pokyčiams [68]. Baltymų koncentracija piene kinta maždaug nuo 3,0 iki 4,0 proc. Tai priklauso nuo karvės veislės. Baltymų kiekis piene yra proporcingas riebalų kiekiui piene. Tarp šių dviejų pieno sudėtinių dalių yra gaudus ryšys - kuo didesnis riebalų kiekis piene, tuo didesnis ir baltymų kiekis [69]. Baltimų kiekio piene kitimas tiriamuoju laikotarpiu pateiktas 5 paveiksle.
5 pav. Pieno baltymų kitimas paruošiamuoju ir tiriamuoju laikotarpiu, proc.
Kaip matome iš 5 paveikslo duomenų kontrolinės ir tiriamosios grupių karvių piene baltymų kiekis, paruošiamojo laikotarpio pradžioje ir tiriamojo laikotarpio pradžioje ženkliai nesiskyrė, po pirmojo bandymų mėnesio pastebimas pieno baltymų didėjimas tiriamojoje grupėje lyginant su kontroline grupe, kuris tendencingai tęsiasi iki bandymo pabaigos.
Paruošiamojo laikotarpio pradžioje baltymų kiekis tiriamosios grupės karvių piene 0,11 proc. didesnis lyginant su kontroline grupe. Tiriamojo laikotarpio pradžioje baltymų kiekis tiriamosios grupės karvių piene buvo 0,02 proc. didesnis lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Po pirmojo bandymo mėnesio tiriamosios grupės karvių pieno baltymų buvo 0,12 proc. daugiau nei kontrolinės grupės karvių piene (p>0,05). Po antrojo bandymo mėnesio tiriamosios grupės karvių piene buvo 0,07 proc., daugiau baltymų, nei kontrolinės grupės karvių piene. Bandymo pabaigoje tiriamosios grupės karvių piene baltymų koncentracija buvo lygiai tokia pat kaip ir kontrolinėje grupėje (p>0,05).
0 1 2 3 4 Paruošiamojo
laikotarpio pradžia laikotarpio pradžiaTiriamojo Po 1mėn. Po 2mėn. Po 3mėn.
3,44±0,09 3,43±0,1 3,59±0,09 3,53±0,1 3,61±0,19
3,55±0,14 3,45±0,14 3,71±0,13 3,60±0,13 3,61±0,15
33
3.4. Laktozės kiekio piene kitimas
Pieno laktozė - svarbiausias pieno angliavandenis, kitaip vadinamas pieno cukrumi. Žinoma, kad pieno laktozė atspindi gliukozės (cukraus) kiekį kraujyje. Todėl mažesnis laktozės kiekis piene rodo, kad karvei trūksta energijos [70]. Laktozės kiekio piene kitimas tiriamuoju laikotarpiu pateiktas 6 paveiksle.
6 pav. Laktozės kiekio piene kitimas paruošiamuoju ir tiriamuoju laikotarpiu, proc.
Kaip matyti iš 6 paveikslo duomenų vertinat laktozės kiekio piene rezultatus viso bandymo laikotarpiu, pastebime, jog laktozės kiekis piene, tarp kontrolinės ir tiriamosos grupių, skyrėsi ir kito nežymiai (p>0,05).
3.5. Somatinių ląstelių kiekio piene kitimas
Somatinės ląstelės – tai baltieji kraujo kūneliai (leukocitai), kūno bei sekrecijos epitelinės ląstelės. Tešmens epitelinės ląstelės, vykstant normaliems organizmo procesams, nuolat atskyla ir atsinaujina. Kai pieno liaukoje uždegimo nėra, somatinių ląstelių skaičius būna nuo 10 iki 200 tūkst./ml (vidutiniškai 50–75 tūkst./ml), vyrauja epitelinės ląstelės. Natūraliai jų visada padaugėja prieš karvėms užtrūkstant, pradėjus jas melžti vieną kartą per dieną, taip pat pirmomis dienomis po veršiavimosi [71]. Somatinių ląstelių kiekio piene kitimas tiriamuoju laikotarpiu pateiktas 7 paveiksle.
0 1 2 3 4 5 Paruošiamojo laikotarpio pradžia Tiriamojo laikotarpio pradžia Po 1mėn. Po 2mėn. Po 3mėn. 4,58±0,05 4,59±0,07 4,55±0,07 4,43±0,07 4,36±0.08 4,59±0,05 4,60±0,05 4,60±0,04 4,52±0,04 4,38±0.04
34 7 pav. Somatinių ląstelių skaičiaus piene kitimas paruošiamuoju ir tiriamuoju laikotarpiu,
tūks/mil.
Kaip matome iš 7 paveikslo somatinių ląstelių skaičius karvių piene bandomuoju laikotarpiu stipriai kito. Paruošiamojo laikotarpio pradžioje tiriamosios grupės karvių piene nustatyta 50,61 tūks/mil. arba 12,41 proc. mažesnis somatinių ląstelių skaičius lyginant su kontroline grupe. Tačiau jau tiriamojo laikotarpio pradžioje tiriamojoje grupėje somatinių ląstelių skaičius piene buvo 96,71 tūks/mil. arba 66,69 proc. mažesnis už kontrolinės grupės karvių (p>0,05). Po pirmojo bandymo mėnesio somatinių ląstelių skaičius melžiamų karvių piene tiriamojoje grupėje 61,22 tūks/mil. arba 44,33 proc mažesnis lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Po antrojo bandymo mėnesio somatinių ląstelių skaičius tiriamojoje grupėje 45,89 tūks/mil. arba 32,42 proc. mažesnis lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Paskutinį bandymo mėnesį somatinių ląstelių skaičius tiriamojoje grupėje 42,45 tūks/mil. arba 34,26 proc mažesnis lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
3.6. Urėjos kiekio piene kitimas
Pieno urėja – galutinis azoto apykaitos organizme produktas, kuris piene parodo azoto pusiausvyrą organizme ir karvių ,,apsirūpinimą“ baltymingais ir energetiniais pašarais. Piene nustatoma urėja yra svarbi ne tik diagnozuojant ligas, bet ir vertinant karvės šėrimą. Urėjos norma piene yra nuo 15 iki 25 mg%, o produktyvesnėms karvėms ir 30 mg%. Jei piene urėjos nustatoma mažiau kaip 15 mg%, reiškia, kad karvių racione trūksta baltymingų pašarų. Nustačius piene urėjos daugiau nei 30 mg% galima įtarti, kad karvės šeriamos labai baltymingais pašarais ir jų šėrimas yra neefektyvus, nešantis pieno ūkiui nuostolį, nes pašarai pilnai neįsisavinami [72]. Urėjos kiekio piene kitimas tiriamuoju laikotarpiu pateiktas 8 paveiksle. 0 50 100 150 200 250 300 350 400 450 Paruošiamojo laikotarpio pradžia Tiriamojo laikotarpio pradžia Po 1mėn. Po 2mėn. Po 3mėn. 407,5±54,1 145±19,3 138,11±17,4 141,56±20,7 123,89±19,3 356,89±32,4 48,29±14,6 76,89±17,3 95,67±15,8 81,44±21,4
