LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
UŽKREČIAMŲ LIGŲ KATEDRA
VYTAUTAS PARAPIJONAVIČIUS
KIAULIŲ VIRŠKINAMOJO TRAKTO PARAZITŲ PAPLITIMAS
KöDAINIŲ RAJONE
MAGISTRINIS BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: prof. habil. Dr. Saulius Petkevičius
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas ,,Kiaulių virškinamojo trakto parazitų paplitimas K÷dainių rajone‘‘.
1. Yra atliktas mano pačio:
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2013 01 24 Vytautas Parapijonavičius
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS
TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2013 01 24 Vytautas Parapijonavičius
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
2013-01-24 Protokolo Nr. 7 prof. habil. Dr. Saulius Petkevičius Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus) parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas. pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
TURINYS
SANTRUMPOS...4
SANTRAUKA...5
ĮVADAS...9
1. LITERATŪROS APŽVALGA...11
1.1 Kiaulių helmintozių paplitimas...11
1.2 Kokcidioz÷...12
1.3 Askaridoz÷...14
1.4 Trichuroz÷...17
1.5 Ezofagostomoz÷...19
1.6 Koprologiniai helmintozių tyrimo metodai...22
2. SAVI TYRIMAI………23
2.1 Modifikuotas McMaster metodas……….………...24
2.2 Tyrimo eiga……….……….………25 3. TYRIMO REZULTATAI……….…….………27 APTARIMAS……...34 IŠVADOS...36 LITERATŪROS SĄRAŠAS...37 4. PADöKA...43
SANTRUMPOS
• EPG - kiaušin÷lių skaičius 1 g išmatų (angl. egs per gram);
SANTRAUKA
Veterinarin÷ medicina
KIAULIŲ VIRŠKINAMOJO TRAKTO PARAZITŲ PAPLITIMAS KöDAINIŲ RAJONE Vytautas Parapijonavičius
Mokslinis vadovas prof. habil. Dr. Saulius Petkevičius
Sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos fakultetas, Užkrečiamųjų ligų katedra, Kaunas; 2013. p. 43
Darbo tikslas. Nustatyti virškinimo trakto helmintų populiacijos paplitimą K÷dainių rajone. Uždaviniai: Atlikti analizę tarp smulkių kiaulių augintojų ir vidutin÷s kiaulių fermos.
Tyrimo metodika. M÷giniai buvo imami iš smulkių K÷dainių rajono, Kalnaberž÷s, Sirutiškio, Beržel÷s kaimų, kiaulių augintojų, kurie laiko iki 10 gyvulių ir iš vidutin÷s „X“ kiaulių fermos (apie 400 kiaulių). Buvo palygintas invazijos intensyvumas skirtingo dydžio fermose. Tyrimai atliekami 2012 m., balandžio - birželio ir spalio - lapkričio m÷nesiais. Gyvuliai buvo suskirstyti pagal amžių į grupes: 0 – 3 m÷n., 3 – 4 m÷n., 4 – 7 m÷n., 9 – 11 m÷n. Iš viso buvo paimta 47 kiaulių m÷giniai iš smulkių ūkininkų ir 47 m÷giniai iš ,, X ‘‘ kiaulių fermos. Iš viso surinkti 94 m÷giniai. Tyrimai buvo atlikti Lietuvos sveikatos ir mokslų universiteto, Veterinarijos akademijos, Užkrečiamųjų ligų katedroje, parazitologijos laboratorijoje modifikuotu MacMasterio metodu.
Rezultatai. Nustatyta, kad, 0-3 m÷n. paršų grup÷je 75,0 proc. ir 25,0 proc., gyvulių, smulkių augintojų ir vidutinio dydžio fermoje, buvo užsikr÷tę Eimeria spp. oocistomis. Tyrimai parod÷, kad 5-8 m÷n. amžiaus grup÷je 55,55 proc. ir 10,0 proc., gyvulių, smulkių augintojų ir vidutinio dydžio fermoje, buvo užsikr÷tę A. suum helmintais. Tyrimais daugeliu atvejų nustatyta silpna askaridžių invazija, nes m÷giniuose rasta tik po 20-40 askaridžių kiaušin÷lių 1 g išmatų. Nustatyta, kad 8-11 m÷n. amžiaus grup÷je 83,33 proc. ir 33,33 proc., gyvulių, o paršavedžių grup÷je 0 proc. ir 25,0 proc., smulkių augintojų ir vidutinio dydžio fermoje, buvo užsikr÷tę Oesophagostomum spp. helmintais. Tyrimai parod÷, kad 3-5 m÷n. amžiaus grup÷je 54,54 proc. ir 10,0 proc., gyvulių, smulkių augintojų ir vidutinio dydžio fermoje, buvo užsikr÷tę T. suis helmintais. Daugeliu atvejų nustatyta silpna trichurių invazija, nes m÷giniuose rasta tik po 20 trichurių kiaušin÷lių 1 g išmatų. Nustatyta, kad užsikr÷timas buvo statistiškai aukštesnis pas kiaules laikomas smulkiuose ūkiuose, lyginant su užsikr÷timu vidutin÷je kiaulių fermoje (p<0,05).
Išvados. Didžiausias Ascaris suum, helmintų paplitimas pasireišk÷ tarp 5-8 m÷n., amžiaus kiaulių. Didžiausias T. suis helmintų paplitimas pasireišk÷ tarp 3-5 m÷n., amžiaus kiaulių, Eimeria
Kiaulių auginamų smulkiuose ūkiuose, užsikr÷timo virškinamojo trakto parazitais mastas yra ženkliai didesnis už kiaulių, auginamų vidutinio dydžio fermoje (p<0,05).
Raktažodžiai. Ascaris suum, Oesophagostomum dentatum, Trichuris suis, Eimeria spp. kiaul÷s.
SUMMARY
Veterinary medicineTHE PREVALENCE OF PIGS GASTROINTESTINAL PARASITES IN DISTRICT OF KöDAINIAI
Vytautas Parapijonavičius
Supervisor prof. habil. Dr. Saulius Petkevičius
University of Health Sciences, Veterinary Faculty, Department of Infectious Diseases, Kaunas; 2013. p. 43
The objectives of study. To determine the prevalence of pigs gastrointestinal parasites in district of K÷dainiai.
Purpose of study. To compare the prevalence of parasitic infection in small and medium-sized pigs farms.
Materials and methods. The samples were collected from small farms (1 – 10 pigs) in district of K÷dainiai, villages of Kalnaberž÷s, Sirutiškio, Beržel÷s and from medium-sized „X“ farm (appr.y 400 pigs). The assessment of the infection intensity in different size farms was performed. The analysis was done from April to June and from October to November of year 2012. The animals were divided into groups according to the age: 0 – 3 months, 3 – 4 months, 4 – 7 months and 9 – 11 months. In total 47 samples were collected from small farms and 47 samples were collected from middle size „X“ farm. As a result, totally were selected 94 samples. For estimation of parasitic infexction level a modified McMaster technique was used.
Results. 75 % of pigs in small farms and 25 % of animals in medium-sized farms, in group of 0 – 3 months age, were infected with Eimeria spp. oocysts. Furthermore, 55,55 % of pigs in small farms and 10,0 % of animals in medium-sized farms, in group of 5 – 8 months age, were infected with A. suum helminths. The low invasion of ascarids was found in severalcases, because EPG was only 20 – 40 ascarids eggs.. In addition, 83,33 % of pigs in small farms and 33,33 % of animals in medium-sized farms, in group of 8 – 11 months age, were infected with Oesophagostomum spp. helminths. The performed research showed, that 54,54 % of pigs in small farms and 10,0 % of animals in medium-sized farms, in group of 3 – 5 months age, were infected with T. suis helminths. The low infection with trichuris was found in majority of cases, because EPG was only 20 trichuris eggs. The results of our study have shown that gastrointestinal parasite infection in pigs was statistically higher in small farms compared to the middle-sized farm. (p<0.05).
3 months age. The highest prevalence of Oesophagostomum spp. was found in pigs group of 8 – 11 months age. The degree of the parasitic infection of the gastrointestinal tract of the pigs within the small farms was significantly higher compared to the infection level within the middle-sized farm (p<0.05).
ĮVADAS
Kiaulių virškinamojo trakto parazitai plačiai paplitę ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje (Magi, Sahk M., 2002; Beloeil et al., 2003; Nosal, Eckert, 2005; Weng et al., 2005) ir kasmet sukelia didelius ekonominius nuostolius kiaulių augintojams bei užkrečia milijonus gyvulių ir žmonių (Keusch, Farting,1995). Nustatyta, kad Europos Sąjungos šalyse, esančiose vidutinio klimato zonoje, kuriai priklauso ir Lietuva, parazitais užsikrečia 40 - 50 proc. tradiciniu būdu laikomų kiaulių ir 70 proc. ekologiškose fermose bei lauke laikomų kiaulių (Nansen., Roepstorff., 1999). Ascaris suum, Oesophagostomum spp. ir Trichuris suis yra dažniausiai sutinkami kiaulių virškinamojo trakto (VT) parazitiniai helmintai Europoje ir Baltijos šalyse, kuriose intensyviai išvystyta kiaulininkyst÷ (Keidans, Kruklite, 1997; Joachim et al., 2001; Beloeil et al., 2003; Eijck, Borgsteede, 2005; Nosal, Eckert, 2005; Vyšniauskas, 2005; Jarvis, Magi, 2008). Nustatyta, kad VT nematodoz÷s ir kokcidijų invazijos sukelia rimtus kiaulių sveikatos sutrikimus, patiriami dideli ekonominiai nuostoliai, mat gyvūliai priauga ženkliai mažiau svorio, did÷ja pašarų išlaidos (Kaarma, Magi, 2001; Nosal, Eckert, 2005).
Helmintozių paplitimas ir helmintų kiaušin÷lių kiekis išmatose priklauso nuo daugelio veiksnių: gyvulių laikymo ir priežiūros, zoohigieninių sąlygų, kiaulių amžiaus ir imuniteto bei helmintų invazijos intensyvumo (Roepstorff, Nansen, 1994). Nustatyta, kad fermos dydis, pašarų kokyb÷, paršelių atjunkymo laikas turi įtakos virškinamojo trakto helmintų invazijos intensyvumui: mažesnis jis didel÷se kiaulių fermose ir anksti nujunkant paršelius (Roepstorff, Nansen, 1998). Produktyviose didel÷se kiaulių fermose virškinamojo trakto helmintų invazijos intensyvumas yra ženkliai mažesnis palyginti su tradicin÷mis vidutinio dydžio arba mažomis fermomis, bet ir jose nepavyksta visiškai apsisaugoti nuo parazitų. Ištirta, kad laikant kiaules ganyklose ar vasaros stovyklose virškinamojo trakto invazija gali būti intensyvesn÷, negu laikant kiaules tvarte net esant ekstensyviai kiaulių produkcijos sistemai (Mejer., Roespstorff., 2006). Be to, kai kurių helmintų invazijos intensyvumui turi įtakos fermos grindų tipas. Įrodyta, kad penimas kiaules ir paršavedes laikant ant betoninių grindų, kreikiamų šiaudais, mazgelinių nematodų O. dentatum invazija būna didesn÷ nei laikant ant lentinių grindų. Tuo tarpu askaridoz÷s paplitimui fermoje grindys įtakos neturi. Nustatyta, kad kasdienis gardų valymas ir dezinfekavimas ženkliai sumažina helmintų paplitimą tarp penimų kiaulių, tačiau paršavedžių helmintų invazijai tas įtakos neturi (Nansen., Roepstorff., 1999). Ascaris suum ir Oesophagostomum spp. virškinamojo trakto helmintai yra kosmopolitai, Europos Sąjungos kiaulių ūkiuose dažniausiai aptinkami virškinamojo trakto nematodai ( Jacobs, Dunn, 1969; Ajayi et al., 1988; Roepstorff, Nansen 1994; Joachim et al., 2001;
Darbo tikslas. Nustatyti virškinimo trakto helmintų populiacijos paplitimą K÷dainių rajone. Uždaviniai: Atlikti analizę tarp smulkių kiaulių augintojų ir vidutin÷s kiaulių fermos.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Kiaulių helmintozių paplitimas
Nustatyta, kad beveik visose Šiaur÷s Europos šalių stambiųjų ir smulkiųjų ūkininkų fermose auginamos kiaul÷s daugumoje yra užsikr÷tusios Ascaris suum ir Oesophagostomum spp. helmintais (Roepstorf et al., 1992). Patvirtinta, kad Ascaris ir Oesophagostomum helmintų invazija rudenį ir žiemą yra didesn÷ (Joachim et al., 2001).
Dažniausiai askarid÷mis užsikrečia jauni paršeliai, o suaugusios kiaul÷s yra invazijos nešiotojos. Askarid÷s aktyviai stimuliuoja šeimininko imunitetą, tod÷l su amžiumi rezistentiškumas askaridžių invazijai did÷ja. Paršeliai, užsikr÷tę didele doze askaridžių kiaušin÷lių, pra÷jus trims savait÷ms įgyja rezistentiškumą pakartotiniai invazijai(Nansen, Roepstorff, 1999).
Jaunesn÷s nei trijų m÷nesių kiaul÷s yra atsparesn÷s Oesophagostomum spp. helmintų invazijai nei vyresni gyvuliai. D÷l menko imuninio atsako ezofagostomų invazijos intensyvumas su amžiumi dažniausiai did÷ja, tod÷l penimos kiaul÷s bei paršaved÷s yra jautriausia invazijai kiaulių grup÷. Suaugusios ezofagostomų patel÷s yra labai produktyvios. Kita vertus, anksčiau atlikti tyrimai parod÷, kad ezofagostomų patel÷s išskiria kiaušin÷lius su tam tikromis pertraukomis (Christensen., 1997), tod÷l esant net ir dideliam ezofagostomų patelių skaičiui kiaulių žarnyne kiaušin÷lių skaičius gali sumaž÷ti arba būti lygus nuliui (Petkevičius et al., 2003).
Trichuris suis yra ne mažiau paplitę helmintai, tačiau jų parazitų invazijos intensyvumas dažniausiai yra mažas arba vidutinis, mat randama apie 2-9 proc. užsikr÷tusių atjunkytų paršelių ir iki 10-19 proc. Užsikr÷tusių penimų kaiulių (Carstensen et al., 2002). Trichuris suis atvejų Lietuvoje dažniausiai pasitaiko sporadiškai.
Kokcidioz÷s yra plačiai paplitusios kiaulių parazitoz÷s Europoje (Ziomko, Karamon, 2002 a), įvairaus kaiulių amžiaus grup÷se ir skirtingo dydžio fermose (Koudela & Kučerova, 2000; Mundt, 2005). Izosporos yra ypač atsparios aplinkos sąlygoms ir gali išgyventi keletą m÷nesių ar net metų. Jaunesni paršeliai yra jautresni invazijai, tačiau po trijų savaičių klinikinių simptomų nebelieka(Eysker et al., 1994).
1.2. Kokcidioz÷
Kokcidioz÷s yra plačiai paplitusios kiaulių parazitoz÷s Europoje, Amerikoje, Azijoje, Australijoje, įvairaus kiaulių amžiaus grup÷se ir skirtingo dydžio fermose (Ziomko, Karamon, 2002).
Eimeria – pirmuonių parazitų rūšis, sukelianti invazijas stuburiniams, įskaitant naminius gyvūnus, bei žmogų (Kreier & Baker, 1987). Šiuo metu yra žinomos devynios eimerijų rūšys: Eimeria spp., Eimeria deblieki, Eimeria polita, Eimeria scabra, Eimeria spinosa, Eimeria porci, Eimeria neodebliecki, Eimeria perminuta, Eimeria suis. Lietuvoje labiausiai palitusios yra: Eimeria spp., Eimeria debliecki.
Eimeria spp. kiaušin÷liai yra ovalios formos 17-25 x 16-22 µm, sieneles bespalves ir plonos, mikropilių n÷ra. Eimeria debliecki elispses arba ovalios formos 15-23x 11-18 µm, sieneles bespalves mikropilių ar jų likučių n÷ra. Tai dvi pagrindin÷s eimerijų rūšys kurios parazituoja kiaulių organizme ( Taylor, Coop, 2007).
Eimeria - kiaulių eimerioze dažniausiai serga 3 - 12 m÷n., amžiaus paršai. Suaugusios kiaul÷s būna tik ligos suk÷l÷jų nešiotojos. Prieauglis dažniausiai užsikrečia oocistomis kurias išskiria paršaved÷s prieš paršiavimasi. Paršeliai užsikrečia d÷l kaprofagijos arba žįsdami nešvarius kiaul÷s spenius. Eimerijos yra įvairaus amžiaus kiaulių grup÷se. Šie pirmuonys plinta blogai prižiūrimuose tvartuose (Šarkūnas, 2005). Eimeria spp. buvo laikoma svarbiu enteroparazitų paršelių, kuris sukeldavo naujagimių kokcidiozę. Liga sukelia didelius ekonominius nuostolius. Sutrikdo jauniklių vystymąsi ir augimą, paršelių priešsvoris sumaž÷ja nuo 30 - 40 proc. nedažnai pasitaiko
1pav. Eimeria spp.
kiaušin÷liai
paršelių kritimas kuris sudaro nuo 25 – 30 proc. (Ятусевич, Н.Ф. Карасев 2007). Eimeria spp. viena iš dažniausiai sukeliančių infekcinę diar÷ja žindukliams paršeliams (Neistrah et al 2002). Pagal
atliktus tyrimus Eimeria spp. yra vienas iš pagrindinių infekcin÷s diar÷jos suk÷l÷jų kuri pasireiškia žindukliams paršeliams Australijoje 53,8 proc. Vokietijoje 26,9 proc. Olandijoje 36,3 proc. Eimerioz÷ yra laikoma nešvarių tvartų liga, kuri dažniausiai pasitaiko laikomoms kiaul÷ms ant kraiko, esant prastoms zoohigieniniems sąlygoms, jeigu garduose gyvulių daug rizika jiems užsikr÷sti did÷ja ženkliai. Paršaved÷s n÷ra pagrindin÷s plantintojos pagal atliktus tyrimus, aplinka yra pagrindinis infekcijos šaltinis. Helmintų poveikis paršeliams pasireikšdavo jau pirmąsias dvejas gyvenimo dienas, kai kuriais atvejais taip pat trečiąją gyvenimo savaitę (Mundt, 2004). Jaunikliai
paršeliai užsikrečia, kai praryja oocistas, jos parazituoja plonajame žarnyne daugiausiai klubin÷je ir tuščiojoje žarnose. Parazitai įsiskverbia į žarnyno epitelines ląsteles formuoja vakuoles, kelis kartus dalijasi ir susiformuoja šizontas. Šizogonija baigiasi kai, merozoitai diferencijuotis į vyriškąsias ir moteriškąsias gametas. Plyšus epitelio ląstel÷ms mikrogametoms patekus į makrogametas susiformuoja zigota. Galutiniame etape susiformuoja oocistą, plyšus ląstelei pasišalina kartų su išmatomis. Oocistos pradeda išsiskirti 4 - 6 diena po infekcijos. Manoma, kad patogeniniuose etapuose plyšusių ląstelių vietose, vyksta žarnų gaurelių nekroz÷ jos atrofuojasi prasideda sintez÷ ir kriptų hiperplazija (Mundt. et, al 2006). Histopatologiškai nustatyta, kad eimerioze sergančioms kiaul÷ms gali išsivystyti nekrotinis enteritas (Henry & Tokach, 1995).
Isospora suis yra kokcidijų klasei priklausantis viduląstelinis pirmuonis, dažniausiai parazituojantis paršelių žarnyne (Mundt, 2005). I. suis – vieni labiausiai paplitusių kiaulių parazitų, kurie padaro didelius ekonominius nuostolius, pasireiškus tik ką atvestų paršelių diar÷jai (Mundt, 2005), išsivysčius organizmo dehidratacijai, susilpn÷jus pašarų virškinimui ir absorbcijai žarnyne, maž÷jant paršelių priesvoriui (Ziomko, Karamon, 2002 b; Mundt, 2005). I. suis – randama 5-8 dienų (Mundt, 2005), 2-3 savaičių paršelių organizme (Mundt & Daugschies, 2004), o 13 amžiaus dieną nustatyta didžiausia ( 46,3 proc.) izosporų invazija (Hamadejova, Vitovec, 2005). Nors paršelių gali sirgti daug, jie gaišta retai (Mundt & Koudela, 2001). Būdingiausias klinikinis ligos požymis yra skystos gelsvos spalvos išmatos (Ziomko, Karamon, 2002 b), kurios niekada nebūna kraujingos (Bach et al., 2003). I. suis vienodai paplitusios žindomų ir atjunkytų paršelių amžiaus grup÷se, tačiau su amžiumi gyvuliai įgyja sterilų imunitetą. Paršeliai užsikrečia sporuliuotomis izosporų oocistomis, kurios v÷liau parazituoja gyvulių plonųjų žarnų gleivin÷je, tuščiojoje ir klubin÷je žarnose. Patekę į virškinimo traktą sporozoitai gali pakliūti į žarnyno ląstelių vidų, kur greitai dauginasi ir kartu ardo plonųjų žarnų gaurelių epitelį, gaureliai atrofuojasi ir susilieja, išsivysto fibriniais nekrotinis žarnyno uždegimas. Vystimosi laikas šeimininko virškinamajame trakte yra labai trumpas (latentinis periodas 4-5 dienos). Išor÷je sporuliacija įvyksta dar greičiau (1-3 dienos), o esant palankioms aplinkos sąlygoms, trunka mažiau nei dieną (Mundt, 2005).
Izosporos yra ypač atsparios aplinkos sąlygoms ir gali išgyventi keletą m÷nesių ar net metų. Jaunesni paršeliai yra jautresni invazijai, tačiau po trijų savaičių klinikinių simptomų nebelieka. Organizmo patomorfologinių pokyčių intensyvumą nulemia paršelio amžius, o ne patekusių į virškinimo traktą oocistų kiekis (Eysker et al., 1994).
1.3. Askaridoz÷
Askarid÷s yra apvalieji, patys stambiausi, plonųjų žarnų nematodai, parazituojantys žmonių, kiaulių ir kitų žem÷s ūkio gyvulių bei laukinių gyvūnų organizme (Peng et al., 2007). Užsikr÷timas virškinimo trakto helmintais sukelia didelių problemų pasaulyje ir įtakoje milijonus žmonių ir gyvūnų užsikr÷timų (Keush& Farthing 1995). Dažniausiai yra aptinkamos dvi rūšys: Ascaris suum kiaulių, Ascaris lumbricoides žmonių askaridoz÷s. Ascaris suum ir Ascaris lumbricoides yra visame pasaulyje plačiai paplitę apvalieji helmintai, kurie parazito šeimininkui sukelia įvairias patologijas bei komplikacijas, atveria kelią antrinei infekcijai (Roepstorff & Nansen, 1994; Holland, 2005). A. lumbricoides – žmonių tarpe dažniausiai sutinkama helmintoz÷, kuri registruojama 25 proc. žmonijos populiacijos, t. y. askaridoze serga apie 1,4 milijardo žmonių (Lukes et al., 2005). Žmonių gerai jau buvo žinoma senov÷s Graikijoje, kuri dažniausiai randama besivystančiuose regionuose: Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalyse, tai įtakoje palankus tropin÷s ir subtropin÷s klimato sąlygos, bei prastos sanitarin÷s sąlygos. Nors kiaulių A. suum ir žmonių A. lumbricoides rušys, skirtingos krosingoveriu metu atsiranda bendrų haploidinių ląstelių (A. Roepstorff et al 2011). Mūsų klimato zonoje askarid÷s, kaip zoonotiniai parazitai, d÷l geresnių higieninių sąlygų ir šaltesnio klimato pasitaiko rečiau nei šilto klimato šalyse (Lavikainen, 2008).
Dažniausiai askarid÷mis užsikrečia jauni paršeliai, o suaugusios kiaul÷s yra invazijos nešiotojos. Askarid÷s aktyviai stimuliuoja šeimininko imunitetą, tod÷l su amžiumi rezistentiškumas askaridžių invazijai did÷ja. Paršeliai, užsikr÷tę didele doze askaridžių kiaušin÷lių, pra÷jus trims savait÷ms įgyja rezistentiškumą pakartotinai invazijai (Nansen, Roepstorff, 1999). Vidurio ir Šiaur÷s Europos šalyse, kurioms priklauso ir Lietuva, askaridoze dažniausiai serga 2 - 7 m÷n., paršai (Nosal, Eckert 2005). Per vieną dieną paršelis gali išskirti milijonus kiaušin÷lių, kurie gali
išsilaikyti daugeli metų (Roepstorff, 2003).
Ilgi, balsvai rausvos spalvos askaridžių nematodai parazituoja priekin÷je plonųjų žarnų dalyje (Urquhart et al., 2002). Parazituoja plonojoje žarnoje, askarid÷s neprisitvirtina prie plonųjų žarnų gleivin÷s, o juda prieš žarnų turinio srove ir laikosi vienoje pad÷tyje išsilenkusios ir atsir÷musios į žarnų sienelę abiem savo kūno galais (Šarkūnas, 2007) . Ascaris suum vienos iš didžiausių aptinkamų apvaliųjų kirm÷lių tarp naminių kiaulių ir šernų. Patin÷liai užauga iki 25 cm, o patel÷s gali būti iki 40 – 45 cm ilgio.
2 pav. Ascaris suum patel÷ ir patinas
Askaridoz÷s inkubacinis periodas yra 6 – 8 savait÷s (Urquhart et al., 2002). A. suum negali būti perduodamos tiesiogiai nuo vienos kiaul÷s kitai kontaktuojant tarpusavyje. Dažniausiai užsikrečiama per užterštą inventorių. Kiaušin÷lių išskyrimas prasideda šeštą savaitę po invazijos, jų skaičius ženkliai auga, o aštuntą savaitę pasiekia maksimumą. V÷liau kiaušin÷liai išskiriami nuolat (Roepstorff, Murrell, 1997). A. suum yra labai produktyvūs nematodai. Per parą askaridžių patel÷ gali išskirti 250 tūkstančių kiaušin÷lių, turinčių storą ir tvirtą sienelę, kuri apsaugo besivystančią lervą (Roepstorff, 2003). Apvaisintas A. suum kiaušin÷lis yra 50 - 76 µm pločio ir 62 - 84 µm ilgio, tamsiai rudos spalvos.
3 pav. Ascaris suum kiaušin÷lis
Kiaušin÷lį sudaro trys sluoksniai išorinis, kuris išsiskiria iš gimdos, vidinis lipidinis sluoksnis atsakingas už aukšto lygio ne pralaidumą, ir chitininis sluoksnis suteikia patvarumo, kurio stiprumas dar labiau sustipr÷ja jungiančiąja griovelių sistema. Tiesiogiai išskirti kiaušin÷liai iš gimdos būna bespalviai, per÷jus per gimdos sluoksnius tampa rudos lukšto spalvos. Plačiai cituojama, kad A. suum kiaušin÷liai labai pasižymi lipnumo savyb÷ms, gali lengvai prilipti prie batų, odos, sienų, bei kitų apyvokos daiktų (Roepstorff, 2003). A. suum kiaušin÷liai aplinkoje tampa invaziniais per 4 – 6 savaites (Mejer et al., 2000). Saul÷s spinduliai žudančiai veikia helmintų kiaušin÷lius, tačiau labiausiai pavojingas yra išdžiūvimas (Nansen, 1991). Žemesn÷je nei +15 laipsnių temperatūroje askaridžių kiaušin÷liai išgyvena, tačiau nesivysto. Vidutinio klimato
Askaridoz÷s dažniausiai esti subklinikin÷s, tačiau kai kuriais atvejais kiaul÷ms gali sukelti klinikinius simptomus. Subrendusios askarid÷s mechaniškai dirgina plonųjų žarnų gleivinę, absorbuoja didelę dalį virškinimo trakto turinio, sukelia alergiją ir intoksikaciją. Askarid÷s vystosi pagal pilną askaridinį tipą, t. y. būdinga hepatopulmonin÷ migracija, d÷l to pasireiškia kepenų ir plaučių patologijos (Roepstorff & Nansen, 1998; Anderson, 2000; Astrup, Prag, 2002). Užsikr÷timas priklauso nuo kiaušin÷lių, kurie invaziniais tampa tik aplinkoje. Kai temperatūra 20 – 26 0C kiaušin÷liai vystosi ir juose susiformuoja L1 stadijos lerva, kuri neriasi į L2 stadijos lervą. Tokie kiaušin÷liai vadinami invaziniais (Šarkūnas, 2005). Kiaušin÷liai per os patenka į virškinimo traktą su pašaru, vandeniu, kaprofagijos būdu ir iš
užkr÷stos aplinkos (Urquhart, Amour, et al., 2002). Išsiritusios žarnyne invazin÷s L3 stadijos lervos prasiskverbia pro storųjų žarnų gleivinę ir kraujagysl÷mis, maždaug trečią invazijos dieną, nukeliauja į kepenis, kurių paviršiuje susidaro fibroziniai pokyčiai - charakteringos "baltos‘‘, arba ‚‚pieno d÷m÷s‘‘ (Carstensen et al., 2002). V÷liau lervos keliauja krauju ir 4 – 5 invazijos dieną patenka į širdį; 7 dieną nunešamos į plaučius, prasiskverbia į bronchioles, trach÷ją, yra nuryjamos ir apie 8 – 9 invazijos dieną v÷l patenka į virškinimo traktą (Roepstorff
et al., 1997). V÷liau kiaul÷ms išsivysto hepatitas bei pneumonija (Roepstorff A, Nansen1998). Askaridžių patologinis poveikis šeimininko organizmui yra ilgalaikis ir kompleksinis. A. suum helmintai besivystydami sukelia mažakraujystę, sumaž÷ja plazmos baltymų frakcijų. Askarid÷s išskiria toksinus ir alergenus, kurie nuodija ir alergizuoja šeimininko organizmą (Kringel, Roepstorff, 2006). Askarid÷mis užsikr÷tę gyvuliai lies÷ja, netenkama vertingų gyvulininkyst÷s produktų. Kai askaridžių invazija labai intensyvi, kiaul÷s gali prad÷ti gaišti (Roepstorff et al., 1997; Roepstorff & Nansen, 1998).
Ištirta, kad laikant kiaules ganyklose ar vasaros stovyklose virškinamojo trakto invazija gali būti intensyvesn÷, negu laikant kiaules tvarte net esant ekstensyviai kiaulių produkcijos sistemai ( Mejer, Roepstorff 2006). Pasteb÷ta, kad kiaulių žarnyne dažniausiai parazituoja ne daugiau 10, retais atvejais 10 – 100 suaugusių helmintų (Boes et al., 1998).
1.4. Trichuroz÷
Trichuris suis – plaukagalviai nematodai, parazituojantys kiaulių storajame žarnyne, aklojoje žarnoje bei proksimalin÷je gaubtin÷s žarnos dalyje, lieka ten visą parazitavimo laiką (Kringel & Roepstorff, 2006). Trichuris spp. turi specifinius šeimininkus ir invazijos dažnai esti subklinikin÷s formos (Hale & Stewart, 1979). Trichuriai yra plačiai visame pasaulyje paplitę kiaulių virškinamojo trakto parazitai (Pattison et al., 1979; Moris et al., 1984), kurie daro nemažus ekonominius nuostolius: d÷l blogai pasisavinamo pašaro ir maisto medžiagų gyvuliai auga l÷čiau, esant intensyviai invazijai nemažai jų krenta (Stephenson, 1987; Stewart, Hale, 1988; Thomsen et al., 2005; Petkevičius et al., 2007). Tai yra vienas dažniausiai sutinkamų kiaulių virškinamojo trakto parazitinių helmintų. Europoje ir Baltijos šalyse, kuriose intensyviai išvystyta kiaulininkyst÷ (Joachim et al., 2001; Beloeil et al., 2003; Eijck, Borgsteede, 2005; Nosal, Eckert, 2005; Vyšniauskas, 2005). Trichurio suis intensyvumas dažniausiai
yra mažas arba vidutinis, kadangi randama apie 2 - 9 proc. užsikr÷tusių atjunkytų paršelių ir iki 10 - 19 proc. užsikr÷tusių penimų kiaulių (Carstensen et al., 2002). Įrodyta, kad ir produktyviuose ūkiuose taikant šiuolaikines technologijas bei profilaktikos priemones galima nenaudojant antihelmintikų palaikyti nedidelę helmintų invaziją, bet didesn÷ dauguma kiaulių augintojų profilaktiškai dehelmintizuoja atjunkytus
paršus ir paršavedes beveik negaudami ekonominio efekto (Petkevičius S., Pereckien÷, 2009). A.Roepstorff ir kiti mokslininkai ( 1988) pateik÷ Danijos, Suomijos, Islandijos, Norvegijos ir Švedijos epizootin÷s situacijos analizę, kurioje nurodo, jog trichurių labiausiai yra užsikr÷tę kuiliai ir jaunos kiaulait÷s, atitinkamai 4.6 proc. ir 1.2 proc. Kitų šaltinių duomenimis, T. suis helmintai yra labiausiai paplitę penimuose paršuose, kurie gali būti invazuoti iki 70 proc., ir atjunkytuose paršuose – 50 proc. (Roepstroff & Nansen, 1988). Trichuris helmintai fermose laikomų kiaulių organizme randami tik sporadiškai (Nansen & Roepstorff, 1999). Ištirta, kad laikant kiaules ganyklose ar vasaros stovyklose virškinamojo trakto invazija gali būti intensyvesn÷, negu laikant kiaules tvarte net esant ekstensyviai kiaulių produkcijos sistemai (Roepstorff, Nansen,1994; Mejer, Roepstorff, 2006). Pagal atliktus tyrimus Trichuris suis Lietuvoje dažniausiai pasireiškia sporadinias atvejais lyginant su Ascaris suum ir Oesophagostomum spp. (Petkevičius, Pereckien÷ 2009). T. suis dažniausiai aptinkama pas kiaules, nors yra pasitaikiusių užsikr÷timo atvejų ir žmon÷ms (Kradin, Badizadegan et, al 2006 ).T. suis helmintoz÷ yra patogeniškesn÷ nei askaridoz÷
Suaugę nematodai yra 3 – 8 cm ilgio, turi plauko pavidalo išaugą. Patel÷s užauga nuo 6 - 8 cm, patin÷liai 3 – 4 cm (Urquhart et al., 2002). T. suis vystosi pagal tiesioginį vystymosi ciklą, inkubacinis periodas yra vidutiniškai 6-7 savait÷s.( Lee & Wright, 1978). Vystymasis vyksta be tarpinio šeimininko, kiaušin÷liai į aplinką patenka su išmatomis. L1 susiformavusios stadijos lervos yra atsparios aplinkos poveikiui ir gali išlikti kelerius metus palankiomis sąlygomis. Patekusios į virškinimo traktą, virškinimo sultys suvirškina kamštelius pro kurių tarpus prasiskverbia, per Lieberkuhn kriptas, distalin÷je klubin÷s žarnos dalyje, aklosios ir storosios žarnos gleivin÷se ir toliau vystosi. Reikia pažym÷ti, kad T. suis priešingai nei A. suum. lervos nemigruoja žarnynu ir nesukelia nei kv÷pavimo takų, nei kepenų pažeidimų. Per artimiausias penkias savaites žarnų spindyje neriasi keturis kartus kol tampa L5 subrendusiais helmintais (Mundt et al, 2006).
Kiaušin÷liai būna 50 - 65 µm ilgio, 20 - 30 µm pločio, simetriški, citrinos formos, gelsvai rudos spalvos, galai su kamšteliais (Šarkūnas 2007).
4 pav. Trichuris suis kiaušin÷lis
Trichurių kiaušin÷liai yra labai rezistentiški ir lauko sąlygomis gali išlikti invaziniai iki 10-11 metų (Burden et al., 1987). Kiaušin÷liai atsparūs šalčiui, taigi laikyti -180 temperatūroje 80 dienų iš jų liko gyvybingi net 25 %, viršijus 55°C temperatūrą pradeda žūti. (Jeremy, Pittman, et al,2010). Vidutinio klimato regionuose žiemos metu T. suis, A. suum ir O. dentatum kiaušin÷liai neembrionuoja ir nesivysto iki invazinių formų (žemesn÷je nei +10°C - 15°C temperatūroje), tačiau atsiradus palankioms sąlygoms pradeda vystytis. Kadangi šių helmintų kiaušin÷liai iki invazin÷s stadijos vystosi labai l÷tai jiems kyla pavojus žūti. Tuo galima paaiškinti, kad trichuriai dažniausiai aptinkami tiktai sporadiškai (Roepstorff A. & Nansen 1994). Vidutinio klimato regionuose vasaros laikotarpiu tik nedidel÷ dalis kiaušin÷lių lieka invaziniai, tuo tarpu dauguma kiaušin÷lių iki kitos vasaros sezono nepasiekia invazin÷s stadijos. Nepaisant T. suis kiaušin÷lių galimyb÷s ilgai išgyventi, jų aplinkoje žūti gali gana daug, tas priklauso nuo dirvožemio biotinių ir abiotinių veiksnių (Larsen, Roepstorff, 1999). Kitų mokslininkų pasteb÷jimais, T. suis aplinkoje aptinkami gana dažnai, kadangi kiaušin÷liai gali ilgai išlikti gyvybingi (Carstensen et al., 2002). Metų laikas ir gyvulių amžius yra svarbiausi veiksniai perduodant parazitus palikuonims (Nosal et al., 2008). L. Carstensen su kitais mokslininkais (2002) atlikę statistinę analizę pasteb÷jo, kad trichuroz÷ms nebūdingas sezoniškumas. Trichurių patologinis
poveikis šeimininko organizmui yra sud÷tingas. Vietin÷ organizmo imunin÷ sistema, ypač žarnynas (limfoidinis audinys), reaguoja į patogeną makrofagų ir žarnyno epitelio receptoriais (MacDonald & Monteleone, 2005). Pasireiškia diar÷ja, anemija, anoreksija, sulet÷jęs augimas, dehidratacija ir išlies÷jimas (Pedersen S., Saeed, 2001). Nustatyta, kad parazituodami žarnyne T. suis helmintai išskiria peptidus ir proteinus bei stimuliuoja žarnyno epitelines ląsteles, kurios produkuoja prieš uždegiminius citokinus. Šie duomenys patvirtina teiginį, kad parazituodami trichuriai gali sustiprinti šeimininko imuninį atsaką, ir helmintai pašalinami iš šeimininko virškinamojo trakto (Parthasarathy & Mansfield, 2005).
1.5. Ezofagostomoz÷
Oesophagostomum spp. – mazgelinis nematodas, parazituojantis kiaulių storosiose žarnose, t. y. aklojoje žarnoje ir priekin÷je gaubtin÷s žarnos dalyje (Urquhart et al., 2002). Gamtoje sutinkamos skirtingos Oesophagostomum spp. helmintų rūšys, parazituojančios įvairiuose gyvūnuose, įskaitant kiaules (O. dentatum), galvijus (O. Radiatum), avis (O. Columbianus), laukinius atrajotojus, retais atvejais – žmogų (Karim, Yang, 1992). Kiaulių oesophagostomum spp. Palyginti su kitais VT helmintais yra mažiau patogeniški ir nesukelia intensyvaus imuninio atsako šeimininko organizme (Roepstorff et al., 1996). Kiaul÷s gali užsikr÷sti penkių rūšių ezofagostomomis, tačiau dažniausiai sutinkamos dvi – O. dentatum ir O. quadrispinulatum (Roepstorff & Nansen, 1994). Kiaušin÷lių išskyrimas su fekalijomis yra svarbus aplinkos užterštumo šaltinis. Lietuvoje dažnai pasitaiko ezofagostomomis užsikr÷tusių kiaulių.
Ezofagostomai turi specifinius šeimininkus, ir laukin÷ fauna n÷ra tiesioginis helmintų rezervuaras, išskyrus šernus. Mazgelinių nematodų patin÷liai užauga iki 10 – 12 mm, patel÷s iki – 15 – 18 mm ilgio (Urquhart et al., 2002). Kiaušin÷liai būna apie 70 µm ilgio, 45 µm pločio. Iš išor÷s padengti plonu, bespalviu apvalkal÷liu, viduje randama 8 – 16 blastomerų (Šarkūnas, 2007). Suaugusios ezofagostomų patel÷s yra labai produktyvios. Esant stipriai helmintų invazijai 1 g išmatų galima rasti 3000 - 14000 kiaušin÷lių (Petkevičius, 2009).
5 pav. Oesophagostomum dentatum kiaušin÷lis
Oesophagostomumspp. kiaušin÷liai žūsta kai temperatūra žemesn÷ - 100 ir aukšten÷ kaip 250 laipsniai. Optimaliausiomis sąlygomis kiaušin÷liai gali
vystytis kai oro temperatūra būna tarp 150 - 250 laipsnių ir tinkamai dr÷gmei nuo 80 iki 95 proc. Mazgeliniams nematodams būdingas tiesioginis vystimosi ciklas, be migracijos. Ezofagostomų inkubacinis periodas, palyginti su kitais VT nematodais, yra gana trumpas (17 – 20dienų). L1 ir L2 stadijos lervos rabiditi formos stemplę kuri padeda maitintis medžiagoms esančioms fekalijuose. L3 stadijos lerva, atitinka maždaug 650 µm, turi filari formos stemplę ir dengiasi L2 kutikula. Invazinei L3 stadijos lervai su pašaru ar vandeniu patekus į virškinimo traktą, parazitas
vystosi ir lytiškai subręsta per 17 – 20 dienų, ir patel÷s pradeda produkuoti kiaušin÷lius. Invazin÷s L3 stadijos lervos, besiskverbdamos aklosios ir gaubtin÷s žarnos gleivin÷je, pažeidžia kraujagyslių kapiliarus ir nervus. Žarnų gleivin÷je parazitų lervos suformuoja ezofagostominius mazgelius, prisipildžiusius gelsvai baltos pūlingos mas÷s (Christensen, 1998). Tada lerva neriasi, virsta L4 stadijos lerva, kuri 7 – 10 dieną po invazijos išeina iš gleivin÷s. Vystimosi trukm÷ priklauso nuo patekusių parazitų kiekio (Christensen et al., 1995).
Oesophagostomum spp. randami visose kiaulių bandose, vyresnio amžiaus gyvulių organizme (Roepstorff & Nansen, 1994), tačiau gali parazituoti ir paršeliuose (Nosal, 2008). Esant silpnam kiaulių organizmo rezistentiškumui, mazgelinių nematodų invazija su amžiumi did÷ja, ir paršaved÷s bei kuiliai dažniausiai yra labiausiai užsikr÷tusi kiaulių grup÷ (Roepstorff et al., 1998). Eksperimentiniu būdu užkr÷tus kiaules Oesophagostomum spp. helmintais, įrodyta neigiama parazitų įtaka gyvulių priesvoriui, š÷rimo efektyvumui bei laktacijai. Oesophagostomum spp. invazijos metu sergančios kiaul÷s netenka apetito, l÷t÷ja pašaro per÷jimas per virškinimo traktą.
Stipriai invazuotos kiaul÷s l÷čiau auga, užskursta (Hale et al., 1981). Pagal atliktus bandymus badavimas gali sumažinti kiaulių Oesophagostomum spp. invazija. Eksperimentais įrodyta, kad dešimties dienų badavimas pasireiškia ekstremalia gyvulio organizmo būklę, nors tai nesukelia kiaulių organizmo patologinių nukrypimų, bet sumažina kiaulių virškinimo trakto parazitų populiacija, patelių produktyvumą bei keičia helmintų lokalizaciją. Nustatyta, kad gyvuliams badaujant ilgiau kaip vieną parą ar dvi vyksta biocheminiai pakitimai, kad būtų išsaugoti organizme baltymai. Šio proceso metu maž÷ja gliukoz÷s gamyba ir sunaudojimas, d÷l padid÷jusio riebiųjų rūgščių irimo, did÷ja ketoninių kūnų koncentracija. Svarbiausiais parazitinių helmintų energijos šaltinis yra gliukoz÷, o riebiųjų rūgščių ir monogliceridų įsisavinimas negalimas. Badaujant atsiradęs maisto medžiagų trūkumas sutrikdo normaliai žarnyno fiziologija, tod÷l parazitams patekus į ne įprastą aplinką susidaro didel÷ tikimyb÷, kad jis bus pašalintas iš šeimininko organizmo. Kita priežastis yra kaprofagija, kuri pakeičia žarnyno mikroorganizmų sud÷tį ir jų aktyvumą. Baltymų ir angliavandenių sumaž÷jas kiekis gali neigiamai paveikti virškinimo trakto parazitus. Tai vienas iš būdų profilaktikai prieš Oesphagostomum dentatum (Petkevičius, 1998). Be to, kai kurių helmintų invazijos intensyvumui turi įtakos fermos grindų tipas. Įrodyta, kad penimas kiaules ir paršavedes laikant ant betoninių grindų, kreikiamų šiaudais, mazgelinių nematodų O. dentatum invazija būna didesn÷ nei laikant ant lentinių grindų (Petkevičius, 2009). Jauni paršeliaiatsparesni Oesophagostomum spp. helmintų invazijai nei vyresni gyvuliai. D÷l menko imuninio atsako ezofagostomų invazijos intensyvumas su amžiumi dažniausiai did÷ja, tod÷l penimos kiaul÷s bei paršaved÷s yra jautriausia invazijai kiaulių grup÷. Tai patvirtino ir mūsų atlikti tyrimai. Taikant dietinį š÷rimą buvo nustatyta, kad O. dentatum invazija lengvai virškinamais angliavandeniais tur÷jo statistiškai reikšmingos įtakos kiaulių storųjų žarnų gleivin÷s morfologijai, mucinų struktūrai ir epitelio ląstelių proliferacijai. Be to, veikiant tirpiems angliavandeniams labiau nei netirpiems, padid÷jo kiaulių aklosios ir gaubiančiosios žarnų mas÷ bei raumeninis sluoksnis. Nustatyta, kad O. dentatum tur÷jo ženklią įtaką storųjų žarnų morfologijai, nes didžiausi pakitimai palyginti su kontrolin÷mis kiaul÷mis buvo mazgelinių nematodų dislokacijos vietose, aklojoje žarnoje ir proksimalin÷je gaubiančiosios žarnos dalyje (Petkevičius, Knudsen, 2005). Didesnis angliavandenių kiekis pavyzdžių naudojant cukrinių runkelių pluoštus, kurie atsparus skilimui plonajame žarnyne, bet gerai fermentuojasi storajame žarnyne gali sumažinti O. dentatum vaisingumą (Petkevičius, Knudsen, 2003). Nustatyta, kad parazitų invazija gali padidinti kiaulių storųjų žarnų kriptų tūrį, žarnų gleivin÷s sluoksnį bei aukštį ir tankumą.
Nors ezofagostomai retai sukelia klinikinius požymius, intensyvia helmintų invazija užsikr÷tusioms kiaul÷ms gali pasireikšti diar÷ja. Pakartotinai invazuotiems gyvuliams išsivysto
gali gaišti nuo išsekimo ar antrin÷s mikrobin÷s infekcijos (Poelvorde & Berghen, 1981). Nors Oesophagostomum spp. invazijos dažniausiai yra subklinikin÷s, intensyviai užsikr÷tus kiaul÷ms mažesnio intensyvumo ūkiuose galimi dideli ekonominiai nuostoliai (Hale et al., 1981).
1.6. Koprologiniai helmintozių diagnostikos metodai
Kiaušin÷lių nustatymas išmatose yra paprasčiausias ir labiausiai paplitęs virškinimo trakto helmintų, įskaitant ir askarides, diagnozavimo metodas (Petkevičius, Pereckien÷, Šarkūnas, 2006). Nors koproskopiniai tyrimai yra nesud÷tingi ir greitai atliekami, tačiau dar n÷ra pakankamai efektyvūs. Įvairios laboratorijos koproskopiniams tyrimams naudoja individualius arba grupinius išmatų m÷ginius. Abu būdai turi savų privalumų ir trūkumų. Nepaisant to, grupinio m÷ginio tyrimas yra daug greitesnis ir patogesnis parenkant tinkamas kontrol÷s priemones, nes reikalingos mažesn÷s laiko ir darbo sąnaudos, sumaž÷ja koproskopinių tyrimų kaštai parazitologijos laboratorijose. Tiriant individualius ir grupinius m÷ginius ryškaus rezultatų skirtumo nenustatyta ( Coles et al., 2006).
Koprologiniai tyrimai skirstomi: sedimentacinius, flotacinius ir kombinuotuosius. Helmintų kiaušin÷lių specifinis tankis yra truputį didesnis, nei vandens ir išmatų dalelių.
• jei išmatos suspenduojamos tirpale, kurio specifinis tankis didesnis, kiaušin÷liai iškyla į tirpalo paviršių - flotacijos metodas;
• jei išmatos suspenduojamos vandenyje, kiaušin÷liai nus÷da ant indo dugno -sedimentacijos metodas.
Šių metodų privalumas yra tas, kad tiriant išmatų m÷ginį kiaušin÷liai ar lervos sukoncentruojami mažame tūryje, kuris mikroskopuojamas identifikuojant ir skaičiuojant kiaušin÷lius (Kassai 1999). Didžioji dauguma sedimentacinių (natyvinio tepin÷lio, tiesiogin÷s sedimentacijos, nuoseklaus praplovimo, Kato, Telemano) metodų, išskyrus Stoll metodą, yra kokybiniai. Tačiau, tiriant kiekybiniu Stoll metodu, necentrifuguoti m÷giniai yra neskaidrūs ir apsunkina mikroskopavimą (Petkevičius, Pereckien÷, Šarkūnas, 2006).
Kiaušin÷lių flotacija tirpale gali būti tiesiogin÷ arba netiesiogin÷. Tiesiogin÷ flotacija vyksta tuomet, kai netaikomas centrifugavimas, tačiau gaunamas mažas efektyvumas. Netiesioginei flotacijai naudojamas centrifugavimas, kuris pagreitina tyrimo eigą (Kassai, 1999). Helmintų invazijos paplitimui ir jos intensyvumui išaiškinti kiekybinių metodu nustatomas kiaušin÷lių ar helmintų lervų kiekis 1 g išmatų (Petkevičius, Pereckien÷, Šarkūnas, 2006). Šie tyrimai svarbūs antihelmintikų efektyvumui palyginti, tinkamam dehelmintizavimo laikui nustatyti, anthelmintikų rezistentiškumui išaiškinti, ganyklų užterštumo kontrolei, efektyvumui ir kontrol÷s programoms įvertinti. Kiekybiniams koproskopiniams tyrimams taikomi Stoll, MacMaster, Dennis ir Soulsby
metodai. Tačiau veterinarin÷s laboratorijos vis dažniau taiko MacMaster metodo modifikaciją ir helmintų kiaušin÷lius skaičiuoja specialiomis, šiam metodui pritaikytomis, kameromis (Vyšniauskas A., Pereckien÷ A., Kaziūnait÷, 2005). Atliekant koproskopinius tyrimus labai svarbu ne tik teisingai surinkti, bet ir išlaikyti išmatų m÷ginius iki tyrimo. Nor÷dami užkirsti kelią kiaušin÷lių embrionavimui, reikia išmatų m÷ginius laikyti + 4°C temperatūroje iki 3 dienų.
Kiti tyr÷jai rekomenduoja koproskopiškai vertinti m÷ginius, kurie surinkti hermetiškuose polietileno maišeliuose, buvo saugomi iki 7 dienų (Petkevičius, Pereckien÷, 2009).
Tačiau, nepaisant galimos paklaidos, koproskopinis išmatų tyrimas ir kiaušin÷lių skaičiavimas yra labai svarbus vertinimas diagnozuojant ir gydant gyvulių parazitines helmintozes (Vyšniauskas A., Pereckien÷ A., Kaziūnait÷2005).
2. SAVI TYRIMAI
Tyrimai buvo atliekami pasirenkant ,, X ‘‘ kiaulių fermą kuri lokalizuota K÷dainių rajone ir čia laikoma daugiau nei 400 įvairaus amžiaus kiaulių, tai pat iš smulkių K÷dainių rajono, Kalnaberž÷s, Sirutiškio, Beržel÷s kaimų, kiaulių augintojų, kurie laiko iki 10 gyvulių. Tyrimai tarpusavyje buvo lyginami ir daromos išvados, kur užsikr÷timas virškinamojo trakto parazitais didesnis.
Tyrimai buvo renkami ir atliekami 2012 m., balandžio - birželio ir spalio - lapkričio m÷nesiais. Imant m÷ginius buvo atsižvelgiama ir į kiaulių amžių. Gyvuliai buvo suskirstyti pagal amžių į tam tikras grupes: 0 – 3 m÷n., 3 – 4 m÷n., 4 – 7 m÷n., 9 – 11 m÷n. Iš ,, X ‘‘ kiaulių fermos buvo surinkti 47 m÷giniai, kad būtų geriau palyginti tiek pat, 47 m÷giniai, buvo surinkti ir iš K÷dainių rajone esančių, Kalnaberž÷s, Sirutiškio, Beržel÷s kaimų, smulkių kiaulių augintojų. Iš viso buvo surinkti 94 m÷giniai. Išmatų m÷giniai buvo surinkti į sterilius, vienkartinius, polietileninius maišelius. Visi m÷giniai ,, X ‘‘ kiaulių fermoje buvo surinkti individualiai, o iš smulkių kiaulių augintojų m÷giniai buvo renkami padedant kiaulių savininkams. Ant kiekvieno surinkto m÷ginio įpakavimo buvo užklijuojamas lapelis su m÷ginio surinkimo data, taip pat nurodoma kiaulių amžius, lytis, savininkas. Iki tyrimo atlikimo dienos, visi surinkti m÷giniai buvo laikomi šaldytuve +4°C temperatūroje ir ištirti ne v÷liau kaip per septynias dienas.
Tyrimai buvo atliekami Lietuvos sveikatos mokslų universitete Užkrečiamųjų ligų katedros laboratorijoje. Jei MacMaster kameroje buvo aptiktas bent vienas kiaušin÷lis, kiaul÷s buvo laikomos užsikr÷tusiomis nesvarbu embrionavęs ar ne, nes tyrimo tikslas buvo nustatyti bendrą užsikr÷timo lygį. Tyrimams atlikti buvo panaudotas MacMaster modifikuotas metodas, naudojant
1. lentel÷. Imti m÷giniai iš smulkių kiaulių augintojų
2. lentel÷. Imti m÷giniai iš vidutin÷s kiaulių fermos
Kiaulių amžiaus grup÷s kiaulininkyst÷s ūkio
0-3 m÷n. 3-5 m÷n. 5-8 m÷n. 8-11 m÷n. Paršaved÷s Kuiliai Iš viso: M÷ginių
skaičius
4 10 10 9 12 2 47
2.1 Modifikuotas MacMaster metodas
Kiekybiniams koproskopiniams tyrimams atlikti veterinarin÷s laboratorijos vis dažniau taiko MacMaster metodą, ir helmintų kiaušin÷lius skaičiuoja specialiomis šiam metodui pritaikytomis kameromis (Vyšniauskas ir kt., 2005).
Parazitologijoje plačiai taikomas MacMaster metodas pavadintas Australijoje gyvenusio mokslininko vardu. Tai yra standartinis, kiekybinis išmatų skiedimo ir jose esančių kiaušin÷lių flotacijos metodas, kai naudojamos specialios MacMaster kameros. Su flotacinio tirpalo pagalba helmintų kiaušin÷liai iškyla prie viršutinio MacMaster kameros paviršiaus ir yra lengvai suskaičiuojami, o nuos÷dos krenta į kameros dugną. Tyrimas šiuo metodu nereikalauja sud÷tingos laboratorin÷s įrangos, ypatingų reagentų ar didelių darbo sąnaudų, yra greitai atliekamas, patogus ir pakankamai efektyvus ne tik moksliniuose tyrimuose, bet ir kasdienin÷je veterinarin÷s kontrol÷s praktikoje.
Kiaul÷s laikytos užsikr÷tusiomis jeigu buvo rastas bent vienas kiaušin÷lis atsižvelgiant į tai ar jis buvo embrionavęs ar ne, tyrimo tikslas buvo nustatyti galima užsikr÷timo mastą. Apskaičiuoti paplitimą buvo panaudota ir aprobuota Roepstorff & Nansen, MacMacter modifikacija, kuri šiuo metu plačiausiai naudojama daugelyje šalių. Kiaušin÷lių koeficientas buvo apskaičiuojamas pagal 20 jautrumą žinant flotacijos tirpalo kiekyje, kuriuo užpildomos abi MacMasterio kameros pus÷s. Atliekant tyrimus šiomis modifikacijomis išaiškintas kiaušin÷lių
Kiaulių amžiaus grup÷s pas smulkius kiaulių augintojus
0-3 m÷n. 3-5 m÷n. 5-8 m÷n. 8-11 m÷n. Paršaved÷s Kuiliai Iš viso: M÷gini
ų skaičius
kiekis perskaičiuojamas 1 g išmatų, t. y. tiriamajame m÷ginyje rastas kiaušin÷lių skaičius dauginamas iš atitinkamų jautrumo koeficientų (nuo 10 iki 100).
2.2. Tyrimo eiga
Panaudotos priemon÷s: 1. m÷ginys; 2. vienkartines stiklin÷s; 3. marl÷; 4. m÷gintuv÷liai; 5. svarstykl÷s; 6. centrifūga; 7. pipet÷s; 8. MacMasterio kamera; 9. filtrinis popierius. Darbo eiga:1. Atsveriama 4,0 g šviežiai paimtų išmatų 0,1 g tikslumų ir į dedamas į vienkartinį indelį; 2. Ant išmatų užpilama vandens proporcija 1,0 g – 14,0 ml vandens;
3. Išmatos gerai išmaišomos vandenyje ir paliekama stov÷ti 30 min.;
4. Mišinys pakartotinai gerai išmaišomas ir filtruojamas per marlę i kitą plastmasinį indelį; 5. Išmaišius filtratą 10,0 ml., netrukus įpilamą į centrifūginį m÷gintuv÷lį;
6. Centrifuguojama 1200 aps/min dažniu 7 minutes ir nupilamas paviršinis skystis paliekant m÷gintuv÷lyje nuos÷das;
7. M÷gintuv÷lis su nuos÷domis papildomas flotacinių tirpalų iki 4,0 ml;
8. Gerai išmaišoma ir pipete netrukus užpildomos abi McMasterio kameros pus÷s;
7 pav.Paruošti m÷giniai centrifuguojami centrifugoja
8 pav.Tyrimui naudojama dviejų langelių modifikuota MacMasterio kamera
9. Mikroskopuojama pra÷jus ne mažiau kaip 2 - 3 minut÷s 50 x padidinimu;
10. Kiaušin÷lių skaičius 1-ame grame išmatų kiaušin÷lių skaičiaus suma abiejuose kameros pus÷se x 20;
9 pav. Mikroskopuojama 50x padidinimu
MacMasterio kamera gerai išplaunama vandeniu ir kruopščiai nusausinama filtriniu popieriumi.
MacMaster metodas yra netiesioginis helmintų invazijos vertinimo būdas, nes nustatomas ne pačių helmintų, o jų išskiriamų kiaušin÷lių kiekis (Petkevičius, Pereckien÷, Šarkūnas, 2006).
3. TYRIMŲ REZULTATAI
Atlikti tyrimai K÷dainių rajone parod÷, kad didžiausias virškinimo trakto helmintų paplitimas yra pastebimas tarp smulkių kiaulių augintojų. Tam įtakos gal÷jo tur÷ti bloga tvartų priežiūra, netinkamos sanitarin÷s sąlygos, zoohigieninių normų nesilaikymas. Paprastai visos kiaul÷s laikomos viename aptvare, ant gilaus kraiko, kur ypač palankios sąlygos helmintų kiaušin÷liams vystytis. Kadangi m÷šlas dažniausiai šalinamas du kartus per metus, tai buvo pasteb÷ta, kad kiaul÷s garduose dažnai guli ant savo m÷šlo, galima teigti, kad higienos sąlygos yra prastos, o valoma ir dezinfekuojama retai. Kiaul÷s laikomos tvartuose kartu su kitais gyvuliais, nuo kitų gyvulių atskirtos gardais, kurie pagal savo plotą ir laikomų kiaulių skaičių, dažnai neatitinka reikalavimų, yra maži ir siauri. Girdyklos bendro naudojimo kur laikomos kelios kiaul÷s. Ventiliacija prasta yra jaučiama dr÷gm÷, bei stiprus amoniako kvapas. Apšvietimas, dažnai būna viena standartin÷ lemput÷ ant viso tvarto, tad jis yra gana prastas, o kartais apšvietimo visai nebūna. Dezinfekcija sienų, lubų ir šoninių pertvarų neatliekama, o tai vienas iš įtakojančių veiksnių nulemiančių kiaušin÷lių išsilaikymą.
Smulkių ūkininkų tvartuose kiaul÷s laikomos pakaitomis tuose pačiuose garduose eilę metų, tvartai ir gardai mažai, o dažnas atvejis ir visai nedezinfekuojami. Paskerdus kiaulę, į tą patį gardą yra suleidžiami, naujai įsigyti, maži paršeliai, neatlikus dezinfekcijos ir tai yra vienas iš užsikr÷timo
Smulkūs kiaulių augintojai dažnais atvejais neatlieka dehelmintizacijos, arba tą patį antihelmintiką naudoja daugelį metų neatlikdami koproskopinių tyrimų, d÷l informacijos stokos, taip pat d÷l laiko stokos, kaip patys teigia, n÷ra susipažinę su dehelmintizacijos nauda, teigiamais jos rezultatais ir nemano, kad tai yra efektyvi priemon÷ kovoja su kiaulių virškinamojo trakto parazitais. 97 3 0 20 40 60 80 100 Procentai
Smulkių ūkininkų kiaulių užsikr÷timas helmintais
Užsikr÷tę 97
Neužsikr÷tę 3
1
10 pav. Smulkių ūkininkų kiaulių užsikr÷timas helmintais procentais
Visiškai kitokios sąlygos ir auginimo technologijos yra vidutin÷je kiaulių fermoje, lyginant su smulkiais kiaulių augintojais. Stambesniuose ūkiuose kiaul÷s yra auginamos pagal auginimo technologiją ,,tuščia – pilna‘‘, nuolatos atliekant kiaulių dehelmintizavimą ir patalpų dezinfekavimą, imami m÷giniai, daromi tyrimai, vertinami jų rezultatai. Tokiu būdu kiaul÷s virškinamojo trakto helmintais užsikrečia ženkliai mažiau, nei laikomos iš dalies keičiamu būdu (Joachim et al., 2001; Jarvis, Magi, 2008; Nosal et al., 2008). Esant dideliam gyvulių tankumui neišvengiama helmintų atsiradimo, tačiau nekreikiant guolių šiaudais, laikant ant grotelių pavidalo grindų, esant geresn÷ms higienin÷ms sąlygoms, vykdant nuolatinę dehelmintizaciją, kiaul÷s helmintais užsikrečia v÷liau ir dažniausiai pasitaiko tik sporadiniai.
11 pav.Fermoje laikomų kiaulių užsikr÷timas helmintais, procentais 75 63,63 44,44 58,33 0 25 20 10 22,22 8,3 0 10 20 30 40 50 60 70 80 0-3 m÷n. 3-5 m÷n. 5-8 m÷n. 8-11 m÷n. Paršaved÷s
Kiaulių amžiaus grup÷s
T e ig ia m ų p ro c e n ta s
Smulkūs kiaulių augintojai Vidutinio dydžio fermos
12 pav.Kiaulių užsikr÷timo Eimeria spp. helmintais mastas
Nustatyta, kad, 0-3 m÷n. paršų grup÷je 75,0 proc. ir 25,0 proc., gyvulių, smulkių augintojų ir vidutinio dydžio fermoje, buvo užsikr÷tę Eimeria spp. helmintais. Eimeria spp. yra gana plačiai paplitusi, tarp visų amžiaus grupių. Tokį jų paplitimą gali lemti tai, kad jos yra randamos nuo 2,5 m÷n., iki 12 m÷n., amžiaus kiaulių išmatose, o suaugusios kiaul÷s yra nešiotojos, kadangi jos yra
31 69 0 20 40 60 80 Procentai
Kiaulių fermos laikomų kiaulių užsikr÷timas helmintais
Užsikr÷tę 31
Neužsikr÷tę 69
50 72,72 61,11 83,33 0 25 20 20 33,33 25 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 0-3 m÷n. 3-5 m÷n. 5-8 m÷n. 8-11 m÷n. Paršaved÷s
Kiaulių amžiaus grup÷s
T e ig ia m ų p ro c e n ta s
Smulkūs kiaulių augintojai Vidutinio dydžio fermos
13 pav.Kiaulių užsikr÷timo Oesophagostomum spp. helmintais mastas
Nustatyta, kad 8-11 m÷n. amžiaus grup÷je 83,33 proc. ir 33,33 proc., gyvulių, o paršavedžių grup÷je 0 proc. ir 25,0 proc., smulkių augintojų ir vidutinio dydžio fermoje, buvo užsikr÷tę Oesophagostomum spp. helmintais. Oesophagostomum spp. randami visose kiaulių bandose, vyresnio amžiaus gyvulių organizme, tačiau gali parazituoti ir paršeliuose. Ezofagostomų kiaušin÷lių kiekis su amžiumi did÷ja, 8-11 m÷n., amžiaus gyvuliai, daugiausiai užsikr÷tusių kiaulių grup÷. Kiaušin÷liai pasižymi ilgaamžiškumu optimaliomis klimato sąlygomis gali būti gyvybingi vienerius metus, o kartais ir ilgesni laiko tarpą.
50 54,54 27,77 33,33 0 0 10 10 11,11 0 0 10 20 30 40 50 60 0-3 m÷n. 3-5 m÷n. 5-8 m÷n. 8-11 m÷n. Paršaved÷s
Kiaulių amžiaus grup÷s
T e ig ia m ų p ro c e n ta s
Smulkūs kiaulių augintojai Vidutinio dydžio ferma
Tyrimai parod÷, kad 3-5 m÷n. amžiaus grup÷je 54,54 proc. ir 10,0 proc., gyvulių, smulkių augintojų ir vidutinio dydžio fermoje, buvo užsikr÷tę T. suis helmintais. Daugeliu atvejų nustatyta silpna trichurių invazija, nes m÷giniuose rasta tik po 20 trichurių kiaušin÷lių 1 g. išmatų. Trichuris suis helmintai labiausiai paplitę penimuose paršuose ir atjunkytuose paršuose. Trichuris suis yra ne ką mažiau paplitę, tačiau intensyvumas vidutinis arba žemas. Taikant šiuolaikines technologijas ir profilaktikos priemones, tačiau nenaudojant antihelmintikų, galima palaikyti žemą helmintų invazijos lygį ūkyje.
25 27,27 55,55 41,66 0 0 10 10 11,11 0 0 10 20 30 40 50 60 0-3 m÷n. 3-5 m÷n. 5-8 m÷n. 8-11 m÷n. Paršaved÷s
Kiaulių amžiaus grup÷s
T e ig ia m ų p ro c e n ta s
Smulkūs kiaulių augintojai Vidutinio dydžio fermos
15 pav.Kiaulių užsikr÷timo Ascaris suum helmintais mastas
Tyrimai parod÷, kad 5-8 m÷n. amžiaus grup÷je 55,55 proc. ir 10,0 proc., gyvulių, smulkių augintojų ir vidutinio dydžio fermoje, buvo užsikr÷tę A. suum helmintais. Tyrimais daugeliu atvejų nustatyta silpna askaridžių invazija, nes m÷giniuose rasta tik po 20-40 askaridžių kiaušin÷lių 1 g išmatų. Askaridžių užsikr÷timas padid÷ja rudenį ir žiemą, taip pat svarbu paršavedžių amžius, kurios perduoda užkratą. Askaridžių kiaušin÷lių kiekis palyginus mažas vertinant su Ezofagostomomis nors šios dvi rūšys gan÷tinai paplitusios vidutinio klimato zonoje, kuriai priklauso ir Lietuva. Vienas iš faktų gal÷jusių lemti mažą jų kiekį, aptinkama gyvuliams iki 7 m÷n., nes vyresn÷ms kiaul÷ms mažesni kiekį įtakoja sustipr÷jęs imunitetas. Kiaul÷s įgyja stiprų imunitetą pakartotinai askaridžių invazijai.
34,99%
20,71% 19,87%
42,97%
Oesophagostomum spp. Eimeria spp. Trichuris suis Ascaris suum.
16 pav.Teigiamų m÷ginių vidurkis visuose amžiaus grup÷se
Taigi, pagal atliktus tyrimus ir apskaičiuotus užsikr÷timo kiekius, nustatyta, kad visose amžiaus grup÷se didžiausias užsikr÷timas yra ezofagostomų – užsikr÷timas siekia 42,97 proc., daugiau nei trečdalis imtų m÷ginių, taip pat buvo nustatyta eimerioz÷s parazitų – 34,99 proc., kiek mažesnis užsikr÷timas buvo nustatytas trichurių helmintų – 20,71 proc., mažiausias užsikr÷timas nustatytas askaridžių helmintų – 19,87 proc., tačiau pagal duomenis matome, kad askaridžių ir trichurių invazijos paplitimas yra labai panašus, o aukščiausia invazija buvo rasta ezofagostomų, kurie buvo aptikti didžiojoje m÷ginių dalyje. Mažą Ascaris suum invazijos užsikr÷timą, gal÷jo lemti nuolatin÷ dehelmintizacija, vykdoma vidutin÷je kiaulių fermoje, taip pat geros zoohigienin÷s sąlygos, nors askaridoz÷ yra laikoma vieną iš pagrindinių ir daugiausiai pasireiškiančių invazijų Lietuvoje.
17 pav.Teigiamų tyrimų analiz÷
Norint nustatyti kuo tikslesnį, kiaulių užsikr÷timą helmintais, visus gyvulius suskirst÷me pagal amžių į grupes: 0 - 3 m÷n., 3 - 5 m÷n., 5 - 8 m÷n., 8 – 11 m÷n., paršaved÷s. Tarp skirtingo amžiaus kiaulių, buvo nustatyti skirtingi virškinamojo trakto helmintų paplitimai. Jauniausių kiaulių amžiaus grup÷je 0 - 3 m÷nesio amžiaus, didžiausias paplitimas buvo eimerijų, užsikr÷timas siek÷ net 50,0 proc., ezofagostomų 38,0 proc., trichurių 25,0 proc., 3 - 5 m÷n., gausus apsikr÷timas ezofagostomų 47,61 proc., eimerijų 42,85 proc., 5 - 8 m÷n., amžiaus grup÷je didžiausias užsikr÷timas ezofagostomų 46,42 proc., askaridžių 39,28 proc., 8 - 11 m÷n., amžiaus grup÷je stipriai šokteli ezofagostomų užsikr÷timas, kuris siekia – 61,90 proc. taip pat didelis užsikr÷timas nustatytas ir eimerių 43,0 proc. Paršavedes daugiausiai užsikr÷tusios ezofagostomais 21,42 proc. ir eimerijomis 7,0 proc. Įdomu tai, kad ištyrus paršavedes smulkių augintojų, nei vienai nenustatyta jokių helmintų, o tiriant fermos paršavedes buvo nustatyti užsikr÷timai helmintais, tačiau reikia pamin÷ti, kad iš smulkių kiaulių augintojų, buvo imami tik dviejų paršavedžių m÷giniai, o iš fermos, dvylikos kiaulių m÷ginai, tai gal÷jo lemti užsikr÷timo intensyvumą, fermos kiaulių m÷giniuose. 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% Oesophagostomos 38% 47,61% 46,42% 61,90% 21,42% Eimeria spp. 50% 42,85% 32% 43% 7% Trichuris suis 25% 33,33% 21% 23,80% 0% A. suum 13% 19% 39,28% 28,57% 0% 0 - 3 m÷n. 3 - 5 m÷n. 5 - 8m÷n. 8 - 11 m÷n. Paršaved÷s
APTARIMAS
Apibendrinant galima teigti, kad virškinamojo trakto helmintų invazijos intensyvumui įtakos turi, fermos dydis, pašarų kokyb÷, paršelių atjunkymo laikas, grindų tipas, zoohigienin÷s sąlygos. Jei ūkiuose kiaul÷s neskirstomos pagal amžių į atskiras grupes, tai sudaromos palankios sąlygos aplinkos užteršimui virškinamojo trakto parazitų kiaušin÷liais ir oocistomis.
Ištyrus visus m÷ginius, galima teigti, kad didesnis užsikr÷timas parazitais yra smulkių kiaulių augintojų tarpe lyginant su vidutinio dydžio ferma. M÷giniuose, paimtuose iš smulkių kiaulių augintojų, buvo nustatytas tik 3,0 proc. neužkr÷stų m÷ginių skaičius, kai tuo tarpu, vidutin÷je fermoje, iš tokio pat m÷ginių skaičiaus neužsikr÷tusių buvo 69,0 proc. M÷giniai buvo laikomi teigiami radus nors vieną kiaušin÷lį.
Mūsų atlikti tyrimai atitiko su prieš tai atliktais tyrimais (S. Petkevičius, A. Pereckien÷, 2009), kadangi didžiausias Ascaris suum, helmintų paplitimas pasireišk÷ tarp 5-8 m÷n., amžiaus kiaulių, 55,55 proc. ir 10,0 proc. smulkių ir vidutin÷s fermos kiaulių. Didel÷se kiaulių fermose, kur taikoma tuščia- pilna, laikymo būdas, nuolat dehelmintizuojant gyvulius ir dezinfekuojant patalpas, kiaul÷s Oesophagostomum spp, A. suum, Eimeria spp, Trihuris suis, užsikrečia daug rečiau negu mažuose fermose, ar pas smulkius gyvulių augintojus. Kiaul÷s kur laikomos ant gilaus kraiko ir gydomos retai jų kiekis ženkliai didesnis.
Didžiausias T. suis užsikr÷timas helmintais pasireišk÷ tarp 3-5 m÷n., amžiaus kiaulių, 54,54 proc. ir 10,0 proc., gyvulių, smulkių augintojų ir vidutinio dydžio fermoje, tačiau ir tarp kitų amžiaus grupių gyvulių pasireišk÷ gan didelis ir tolygus užsikr÷timas išskyrus paršavedes, tarp kurių nebuvo nustatytas užsikr÷timas.
Eimeria spp. didžiausias užsikr÷timas nustatytas jauniausioje amžiaus grup÷je 0-3 m÷n., amžiaus, 75,0 proc. ir 25,0 proc., gyvulių, smulkių augintojų ir vidutinio dydžio fermoje, buvo užsikr÷tę Eimeria spp. helmintais, tačiau visose grup÷se buvo nustatytas gan gausus užsikr÷timas šiais helmintais. Tokį jų paplitimą gali lemti tai, kad jos yra randamos nuo 2,5 m÷n., iki 12 m÷n., amžiaus ir gal÷jo įtakos tur÷ti gilus kraikas, dr÷gm÷, temperatūra.
Oesophagostomum spp. ženkliai pasireiškia tarp 8 – 11 m÷n., amžiaus grup÷je, 83,33 proc. ir 33,33 proc., gyvulių, o paršavedžių grup÷je 0 proc. ir 25,0 proc., smulkių augintojų ir vidutinio dydžio fermoje, buvo užsikr÷tę Oesophagostomum spp. helmintais. D÷l silpn÷jančio imuniteto su amžiumi did÷ja helmintų skaičius, tod÷l penimos kaul÷s bei paršaved÷s yra jautriausiai invazijai kiaulių grup÷. Ezofagostomoms plisti yra labai palankios sąlygos kaip grindų pagrindas yra betoninis ir ant lentų.
Smulkių kiaulių augintojų gyvuliai užsikr÷tę buvo gerokai daugiau, kai kuriais atvejais net iki 6 kartų, nei fermoje auginamos kiaul÷s. Tačiau, kad ir kur auginamos kiaul÷s, visiškai apsaugoti
nuo užsikr÷timo virškinamojo trakto parazitais yra labai sud÷tinga, o daugeliu atvejų ir neįmanoma. Reikia aiškinti smulkiems kiaulių augintojams apie zoohigieninių sąlygų palaikymą, antihelmintinių preparatų naudą.
Did÷jant antihelmintikų rezistentiškumui ir vystantis ekologiškam ūkininkavimui, būtina ieškoti alternatyvių kovos priemonių su parazitoz÷mis.
IŠVADOS
Didžiausias Ascaris suum, helmintų paplitimas pasireišk÷ tarp 5-8 m÷n., amžiaus kiaulių. Didžiausias T. suis helmintų paplitimas pasireišk÷ tarp 3-5 m÷n., amžiaus kiaulių, Eimeria spp. didžiausias užsikr÷timas nustatytas 0-3 m÷n. amžiaus grup÷je. Oesophagostomum spp. ženkliai pasireiškia tarp 8 – 11 m÷n., amžiaus gyvulių.
Kiaulių auginamų smulkiuose ūkiuose, užsikr÷timo virškinamojo trakto parazitais mastas yra ženkliai didesnis už kiaulių, auginamų vidutinio dydžio fermoje (p<0,05).
REKOMENDACIJOS
Daugelyje smulkių fermų reikia gerinti zoohigienines sąlygas.
Detalūs kiaulių virškinamojo trakto parazitinių nematodų ir pirmuonių epidemiologiniai tyrimai pagerintų šių parazitų kontrolę ir profilaktiką.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Anderson R. C. Nematode Parasites of Vertebrates: Their Development and Transmission. 2nd ed. CABI Publishing. Wallingford. New York. 2000. pp. 650.
2. Astrup I., Prag J. Ascariasis in Denmark. Månedskr Prakt Lægegern. 2002. Vol. 80. P. 1741-1747.
3. Ajayi J. A., Arabs W. L., Adeleye G. A. Helminths and protozoa of pigs on the Jos plateau, Nigeria: Occurrence, age, incidences and seasonal distribution. Bull. Anim. Helth Prod. Afr. 1988. Vol. 36. P. 47-54.
4. Bach U., Kalthoff V., Mundt H. C., Popp A., Rinke M., Daugschies A., Lüttge B. Parasitological and morphological findings in porine isosporosis after treatment with symmetrical triazintriones. Parasitology Research. 2003. Vol. 91. P. 27-33.
5. Burden D. J., Hammet N. C., Brookes P. A. Field observations on the longevity of Trichuris ova. Veterinary Record. 1987. Vol. 121. P. 43.
6. Beloeil P. A., Chauvin C., Fablet C., Jolly J. P., Eveno E., Madec F., Reperant J. M. Helminth control practices and infections in growing pigs in France. Li-vestock Production Science. 2003. Vol. 81. P. 99 – 104.
7. Boes J., Johansen M. V., Eriksen L., Bøgh H. O., Nansen P., Stephenson L. S. False-positive Trichuris suis egg counts in pigs relation to coprophagia. Parasite. 1998. P. 91-93.
8. Mägi E., Sahk M. Sigade üômarusstôbede ealisest dünaamikast Eesti seafarmids/Age dynamic of swine nematode invasion on Estonian pig farms. Tartu (Estonia). Veterinary Medicine. 2002. Vol.2002. P. 65-72.
9. Carstensen L., Vaarst M., Roepstorff A. Helminth infections in Danish organic swine herds. Vet. Parasi-tol. 2002. Vol. 106. P. 253 - 264.
10. Christensen C. M. Population biological studies of Oesophagostomum dentatum and Oesophagostomum quadrispinulatum in pigs. Denmark. 1998. P. 4 – 11; 309 – 310.
11. Christensen C. M., Barnes E. H., Nansen P., Roepstorff A., Slotved H. C. Experimental Oesophagostomum dentatum infections in pig: worm populations resulting from single infections with three doses of larvae. International Journal for Parasitology. 1995. Vol. 25. P. 1491-1498.
12. Eijck I. A. J., Borgsteede F. H. M. A survey of gastrointestinal pig parasites on free range, organic and conventional pig farms in the Netherlands. Vete-rinary Research Communication. 2005. Vol. 29. P. 407 - 414.
13. Eysker M., Boerdam G. A., Hollanders W., Verheijden J.H. M. The prevalence of Eimeria spp. and strongyloides ransomi in sucking piglets in the Netherland. The Veterinary Quarterly. 1994. Vol.16. P. 203-205.
14. Hamadejova K., Vitovec J. Occurrence of the coccidium Isospora suis in piglets. Vterinary Medicine Czech. 2005. Vol. 50. P. 159-163.
15. Hale O. M. & Stewart T. B., Marti O. G., Wheat B. E., McCormick W. C. Influence of an experimental infection of nodular worms (Oesophagostomum spp.) on performance in pigs. Journal of Animal Science. 1981. Vol. 52. P. 316-322.
16. Henry S. C. & Tokach L. M. Eimeria-associated pathology in breeding gilts. Swine Health and Production. 1995. Vol. 3. P. 200-201.
17. Holland C. V. Gastrointestinal nematodes – Ascaris, hookworm, Trichuris and Enterobius. 10th edn. in Cox, F. E. G., Wakelin, D., Gillespie, S. H. & Despommier, D. D. (Eds) Topely & Wilson‘s microbiology and microbial infections parasitology. London: Hodder Arnold. 2005. pp. 713-736.
18. T. K Jansen and C M Christensen (1997) Dose related mucosal heperpalsia insudend by Oesophagostomums detanum infection in pigs p. 315 – 318.
19. Jacobs D. E., Dunn, A. M. Helmints of Scottish pigs: Occurrence, age, incidences and seasonal variations. J. Helminthol. 1969. Vol. 96. P. 135-146.
20. Jeremy S. Pittman, DVM; Gene Shepherd, BS; Brad J. Thacker, DVM, PhD, MBA, Diplomate ABVP; Gil H. Myers, PhD . Trichuris suis in finishing pigs: Case report and review 2010. P 306 – 313.
21. Joachim A., Dūlmer N., Daugschies A., Roep-storff, A. Occurrence of helminths in pig fattening units with differerent management systems in Nothern Germany. Veterinary Parasitology. 2001. Vol. 96. P.135 - 146.
22. Karim N., Yang C. O. Oesophagostomiasis in Man: report of the first Malaysian case with emphasis on its pathology. Malaysian Journal of Pathology. 1992. Vol. 14. P. 19-24.
23. Kaarma A., Magi E. Sigade umarusstobede moningatest epizootoloogilistest isearasustes Eesti/Some epizootological features of pig nematodes in Estonia. Journal of agriculture Science. 2001. Vol. 12. P. 93-99.
24. Kassai T. Veterinary helminthology. Oxford: Butterworth -Heinemann. 1999. p260.
25. Keidans P., Kruklite A. Problems of pig parasitosis control. Veterinar medicinas raksti. Jelgava (Latvia). 1997. P. 1407-1415.
