ŠIRDIES NEPAKANKAMUMO MOKYMO PROGRAMOS KOKYBĖS VERTINIMAS PACIENTO POŽIŪRIU

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

VYGAILĖ KARČIAUSKAITĖ

ŠIRDIES NEPAKANKAMUMO MOKYMO PROGRAMOS

KOKYBĖS VERTINIMAS PACIENTO POŽIŪRIU

Magistro studijų programos „Išplėstinė slaugos praktika” (6211GX008) baigiamasis darbas

Darbo vadovė

Dr. Daiva Kriukelytė

(2)

Turinys

Santrauka ...5 Summary ...6 Santumpos ...7 Įvadas ...8 1. Literatūros apžvalga ...10

1.1 Širdies nepakankamumo paplitimas ...10

1.2. Ligos priežastys ...10

1.3. Ligos simptomai ...11

1.4. Ligos eiga ...13

1.4.1 Širdies nepakankamumo stadijos ...13

1.4.2 Gyvensenos sergant širdies nepakankamumu ypatumai ...14

1.4.3 Pacientų savirūpa ir fizinis aktyvumas ...16

1.5 Komplikacijos ...17

1.6. Kokybės sąvoka...18

1.7. Pacientų mokymo svarba ...19

1.8 Mokymo programos užsienyje ...20

1.8.1 Specialistų paruošimas ir apmokymas ...21

1.9. Mokymo programa Lietuvoje...21

1.9.1. Programos struktūra ir organizavimas...22

1.9.2. Diagnostiniai tyrimai atliekami susitikimo metu ...23

2. Tyrimo organizavimas ir metodika ...24

2.1. Tyrimo planavimas ...24

2.2. Tyrimo etika ...24

2.3. Tiriamųjų atranka (populiacija, imtis) ...25

2.4. Tiriamųjų charakteristikos...26

2.5. Tyrimo metodai ir priemonės/ programos, duomenų analizavimo metodai ...27

2.6. Pilotinis tyrimas...28

3. Rezultatai ...30

3.1. Sociodemografinių duomenų analizė ...30

3.2. Konsultacijų metu gauta informacija ir jos svarba ...30

3.3. Slaugytojo profesiniai bei techniniai gebėjimai ...38

3.4. Sprendimų priėmimo ir dalyvavimo gydyme galimybės ...43

(3)

4. Rezultatų aptarimas ...50

5. Išvados ...52

6. Rekomendacijos ...53

(4)

Padėka

Už konsultacijas, pasiūlymus ir pagalbą tyrimų metu dėkoju savo darbo vadovei dr. Daivai Kriukelytei.

Už pagalbą renkant duomenis bei sudarant klausimyną dėkoju Širdies nepakankamumo mokymo programos slaugytojoms.

Už pagalbą ir emocinį palaikymą dėkoju savo šeimai.

(5)

Santrauka

Vygailė Karčiauskaitė. Širdies nepakankamumo mokymo programos kokybės vertinimas paciento

požiūriu. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovas – Dr. Daiva Kriukelytė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra, Kardiologijos klinika. Kaunas, 2019, 62 psl.

Darbo tikslas – įvertinti širdies nepakankamumo mokymo programos kokybę, paciento požiūriu. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti pacientų nuomonę apie gautą informaciją širdies nepakankamumo

mokymo programos metu bei jos svarbą. 2. Įvertinti pacientų požiūrį apie specialistų, dirbančių širdies nepakankamumo mokymo programoje profesinius bei techninius gebėjimus. 3. Įvertinti pacientų nuomonę apie sprendimų priėmimo bei dalyvavimo širdies nepakankamumo ligos gydyme galimybes.

Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas LSMU KK Kardiologijos klinikoje. Naudotas instrumentas –

anketinė apklausa. Tyrimo metodas – kiekybinis tyrimas. Tyrimui atlikti pasirinktas anketinės apklausos kiekybinio tyrimo metodas, siekiant ištirti širdies nepakankamumo mokymo programos kokybę paciento požiūriu.

Tiriamieji. Tiriamųjų atrankai buvo svarbūs keli kriterijai. Pacientas turėjo sirgti širdies

nepakankamumu. Visi tyrimo apklaustieji turėjo dalyvauti širdies nepakankamumo mokymo programoje pirminėje sveikatos priežiūroje. Tyrime dalyvauti negalėjo tie, kurie dalyvavo tik pirmame šios programos susitikime.

Darbo išvados. 1. Nustatyta, kad pacientai vertindami informaciją susitikimų metu dažniausiai

(6)

Summary

Vygailė Karčiauskaitė. Evaluation of heart failure educational program quality from the perspective

of the patient. Master’s thesis. Supervisor – dr. Daiva Kriukelytė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Institute/Department/Clinic. Kaunas, 2019, 62 p.

The aim of the research: to evaluate the quality of heart failure educational program from the

perspective of the patient.

The objectives of the research: 1. Estimate patients’ opinion on information which was received

while attending heart failure educational program. 2. Evaluate patients’ opinion on professional and technical abilities of specialists working with the heart failure educational program. 3. Assess patients’ opinion on decision making and the possibilities of participating in the process of heart failure treatment.

Methods used: the research has been carried out in LSMU KK Cardiology clinic. The instrument

used was a questionnaire. The method used was quantitative analysis. In order to complete the research and investigate the quality of heart failure educational program from the perspective of the patient, a questionnaire was chosen.

Research subjects: the subjects were chosen based on the following criteria: the patient had to have

a heart failure disease, all of the respondents had to be participating in the educational heart failure program and the participants had to be attending at least the second lesson.

Conclusions: 1. While evaluating the information of the program lessons it has been observed that

(7)

Santumpos

ŠN - širdies nepakankamumas Proc. - procentai

ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas

AIDS - (angl. acquired immune deficiency syndrome) įgytasis imuninio nepakankamumo sindromas NYHA – (angl. New York Heart Association), Niujorko širdies asociacija

LOPL – lėtinė obstrukcinė plaučių liga

(8)

Įvadas

Širdies nepakankamumas - tai būklė, kai širdis negali tinkamai stumti kraujo ir aprūpinti organizmo medžiagų apykaitai reikalingu kraujo kiekiu ir deguonimi (1). Tai yra viena aktualiausių širdies problemų pasaulyje. ŠN liga yra savita tuo, kad ji yra pasekmė kilusi dėl kitų negydomų ligų. Viena iš jų gali būti negydoma arterinė hipertenzija. Remiantis atliktais statistiniais tyrimais, galima pastebėti šio susirgimo tendenciją. Jei pacientui, kuriam jauname amžiuje yra pastebimas padidėjęs kraujo spaudimas, tikimybė vėliau susirgti širdies nepakankamumu padidėja 50 - 70 proc. (2).

Užsienyje atlikti statistiniai tyrimai atskleidžia, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV) 5,1 milijonas šalies gyventojų serga širdies nepakankamumu ir apie 50 proc. iš jų mirs per ateinančius 5 metus (3). Vis didėjant šiam susirgimų skaičiui didėja ir finansinis poreikis šiai problemai spręsti. 2011 metais JAV buvo siekiama įvertinti, kiek pinigų per metus valstybė išleidžia šios problemos sprendimui. Buvo pastebėta, kad per pastaruosius 15 metų ši suma padidėjo daugiau nei dvigubai - nuo 32 bilijonų dolerių iki 78 bilijonų dolerių (4).

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje ši liga taip pat yra aktuali. 2016 metais 92115 asmenys sirgo širdies nepakankamumu, o tai šiuo metu sudaro 3,2 proc. Lietuvos populiacijos. Siekiant palyginti šio susirgimo progresavimą, pastebima, kad nuo 2001 metų šio susirgimo dažnis padidėjo 2,5 karto (2). Stebint nuolatos atliekamų tyrimų, kurių metu vertinamas esamų susirgimų skaičius, rezultatus, galima pastebėti, jog ši liga tampa vis dažnesnė ir pavojingesnė ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje.

Vertinant pacientų mirtingumą bei skiriamas lėšas šiam susirgimui gydyti, buvo nuspręsta sukurti mokymo programą, kurios metu būtų siekiama pacientus išmokyti svarbiausių gyvensenos aspektų, kurie padėtų pagerinti jų savirūpą bei gyvenimo kokybę. Analizuojant jau esamus atliktus tyrimus JAV, pastebėta, kad pacientui, kuris yra išleistas iš gydymo įstaigos, pirmosios dvi savaitės yra kritinės, nes jam reikia išmokti iš naujo prisitaikyti prie esamos būklės, keičiant gyvenimo būdą bei esamus įpročius (5). Pacientai, kurie išėję iš gydymo įstaigos yra mokomi pagrindinių savirūpos principų, efektyviai prisitaiko prie naujo gyvenimo būdo, kuris padeda sumažinti patiriamus ligos simptomus (6). Tokiu būdu yra siekiama ne tik pagerinti asmens gyvenimo kokybę, bet ir sumažinti šalies skiriamų lėšų kiekį šio susirgimo gydymui. 2015 metais Lietuvoje šiai mokymo programai parengti buvo išleistas teisinis dokumentas su būtinais reikalavimais, kuriame numatoma, kokia darbo komanda yra reikalinga ir kokiais principais siekiama dirbti. Programa Lietuvoje pradėjo veikti ir aktyviai mokyti pacientus nuo 2016 metų.

(9)

yra vienas iš indikatorių, vertinant sveikatos priežiūros kokybę bei gaunamas paslaugas. Išanalizavus rezultatus, galima spręsti, kokius pokyčius reikėtų atlikti, kad ši programa būtų priimtinesnė pacientams arba įvertinti širdies nepakankamumo programos atliktus darbus.

Darbo tikslas – įvertinti širdies nepakankamumo mokymo programos kokybę, paciento požiūriu. Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti pacientų nuomonę apie gautą informaciją širdies nepakankamumo mokymo programos metu bei jos svarbą.

2. Įvertinti pacientų požiūrį apie specialistų, dirbančių širdies nepakankamumo mokymo programoje, profesinius bei techninius gebėjimus.

(10)

1. Literatūros apžvalga

1.1 Širdies nepakankamumo paplitimas

Širdies nepakankamumas (ŠN) – tai klinikinis sindromas, kurį sukelia miokardo struktūriniai ir funkciniai pakitimai. Dėl šių pakitimų sumažėja skilvelių prisipildymas krauju arbo jo išstūmimas (7). Tai reiškia, kad širdis nebesugeba patenkinti organizmo poreikių (daugiausiai fizinio krūvio metu) – širdis greičiau plaka, atsirandą nuovargis, dusulys (1).

Šio sindromo sergamumas, gydymas bei slauga yra aktuali visame pasaulyje, nes kiekvienais metais širdies nepakankamumas diagnozuojamas vis didesniam skaičiui asmenų - šiuo metu jų pasaulyje maždaug 26 milijonai. Siekiant palyginti šio susirgimo mastą, galima paminėti, kad vėžiu šiuo metu pasaulyje serga 43,8 milijonai asmenų (8), o ŽIV arba AIDS - 36 milijonai pasaulio gyventojų (9). 2012 metų JAV širdies asociacijos teigimu, maždaug 5,7 milijonai asmenų JAV jau sirgo širdies nepakankamumu, o 2008 metais buvo diagnozuota net 670 000 naujų atvejų asmenims, kurie yra vyresni nei 45 metų (10). Šio sindromo atvejų taip sparčiai daugėja, kad JAV šių pacientų hospitalizacija patrigubėjo, vertinant laiko tarpą nuo 1979 iki 2004 metų (11).

JAV nėra vienintelė valstybė, kurioje yra tiek daug ŠN sergančių asmenų. Kanadoje žmonių sergamumas taip pat išlieka labai didelis. Šioje šalyje ŠN serga 1,5 proc. populiacijos, vertinant žmonių skaičių tai yra net 500,000 asmenų (12). Švedijoje 2013 metais atliktuose tyrimuose nustatyta, kad 2010 metais 1,8 proc. populiacijos serga ŠN ir lytis bei kiti sergančiųjų skirtumai neturėjo įtakos (13).

Kitose Europos šalyse sergamumas taip pat išlieka didelis ir nuolat auga. Remiantis pateiktais statistiniais duomenimis, galima teigti, kad ŠN yra opi sveikatos problema, kuri apima didelę dalį žmonių visame pasaulyje ir sergančiųjų skaičius kiekvienais metais vis didėja.

1.2. Ligos priežastys

(11)

Išsivysčiusiose šalyse vainikinių arterijų liga yra viena iš pagrindinių ŠN priežasčių. Kai atsiranda ŠN vainikinių arterijų liga, gydymas ir ligos kontroliavimas tampa dar sunkesnis (15). Šį teiginį patvirtina ir JAV nurodytos širdies nepakankamumo gairės (16). Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (toliau - LOPL) taip pat gali būti viena iš priežasčių, dėl kurių išsivysto ŠN. LOPL rodo mažą sisteminį uždegimą, dėl kurio gali atsirasti aterosklerozė ir kitos kenksmingos širdies bei kraujagyslių ligos (17). Dar viena iš labai svarbių priežasčių yra hipertenzija. Ji padidina ŠN išsivystymo tikimybę - laikui bėgant, vyrams ši grėsmė padidėja du kartus, tuo tarpu moterims - tris kartus (18).

Literatūroje analizuojama ir diabeto daroma įtaka šios ligos išsivystymui. Siekiant įvertinti, kiek kartų diabetas gali padidinti riziką sirgti ŠN, buvo vertinti Framinghamo tyrimo rezultatai, kurių metu pastebėta, kad cukrinis diabetas gali padidinti riziką nuo dviejų iki keturių kartų (19). Ši būklė greičiau išsivysto, jei pacientas neteisingai koreguojasi gliukozės kiekius. Tai labai svarbu siekiant sumažinti tikimybę išsivystyti ŠN (20). Dėl šios priežasties būtina kontroliuoti ne tik pagrindinę ligą, bet ir kitas, gretutines ligas, tokias kaip diabetas. Kontroliuojant gretutines ligas galima pagerinti pačio asmens sveikatos būklę bei užkirsti galimą ŠN progresą. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad anemija (21), taip pat gali turėti įtakos ŠN vystymuisi.

Siekiant atsižvelgti į visas galimas ligos išsivystymo priežastis, reikėtų paminėti, kad yra atvejų, kai pacientas jas gali kontroliuoti bei valdyti. Vienas iš labai svarbių rizikos veiksnių yra alkoholio vartojimas. Anglijoje buvo parengtos gairės, kuriose buvo numatytas kiekis, kurį galima suvartoti. Nepriklausomai nuo lyties, rekomenduojamas maksimalus alkoholio kiekis per savaitę yra 7. Tačiau per savaitę turi būti ir dienų, kurių metu vartoti alkoholio nereikėtų (22).

Didelę įtaką taip pat daro ir rūkymas. Jei pacientas rūko metus laiko, rizika sumažėja tik po pusės metų pacientui visiškai atsisakius rūkymo (23).Dėl šių priežasčių pacientai yra skatinami atsisakyti rūkymo net ir tada, kai asmuo jau serga ŠN. Siekiant sumažinti pacientų susirgimo riziką, pacientams svarbu patarti sumažinti arba atsisakyti alkoholio vartojimo bei paskatinti atsisakyti rūkymo.

1.3. Ligos simptomai

Siekiant kuo greičiau diagnozuoti ŠN, labai svarbu žinoti, kokie yra šios ligos simptomai. Simptomų, kurie leistų įtarti, kad asmuo serga šia liga yra labai daug. Priklausomai nuo laiko, kada pacientas kreipiasi į sveikatos specialistą pastebėjęs pirmuosius simptomus, parenkamas tinkamiausias gydymas.

(12)

ŠN simptomai yra: dusulys, ortopnėja (dusulys gulint ant nugaros), naktinis dusulys, naktinis kosulys, sumažėjusi fizinio aktyvumo tolerancija, nuovargis, ilgesnis atsigavimo laikas po fizinio krūvio, kulkšnių tinimas bei edemų susidarymas, darantis įtaką skysčių susilaikymui (24). Kai kurių simptomų, tokių kaip dusulys, fizinio krūvio tolerancijos sumažėjimas ar nuovargis, atsiradimui įtaką gali daryti netinkamas gyvenimo būdas, konkrečiau – viršsvoris. Tokiu atveju, atsiranda rizika nenustatyti ligos laiku, nes simptomatika gali būti klaidingai siejama su viršsvoriu, nevertinant ŠN tikimybės.

Kita vertus, viršsvoris taip pat turėtų būti įtraukiamas kaip rizikos veiksnys ir tiesioginė ŠN priežastis, nes ši būklė yra siejama su hemodinaminiais pokyčiais, kurie daro įtaką širdies skilvelinei disfunkcijai (25). Šioje rizikos grupėje yra apie 65 proc. visų ŠN sergančių pacientų. Nors ir nėra nustatyta tiesioginio ryšio tarp išgyvenamumo sergant šia liga ir svorio metimo, nustatyta, kad viršsvoris – viena iš priežasčių, skatinančių rizikos veiksnius, tokius kaip diabetas, hiperlipidemija, miego apnėja, o šie rizikos veiksniai gali apsunkinti ligos gydymą. Taip pat tokie pacientai negali kandidatuoti organų transplantacijai. Remiantis šiais pastebėjimais, yra manoma, kad svorio metimas ŠN sergantiems pacientams gali pagerinti gyvenimo kokybę ir palengvinti ligos eigą (25).

Vienas ryškiausių ir anksčiausiai pastebimų simptomų yra skysčių susilaikymas, kuriam dažniausiai įtakos turi inkstų funkcijos sutrikimas. Pacientams, kurie kreipiasi dėl šios priežasties, ir kuriems nėra nustatyti papildomi rizikos veiksniai ar ligos, galinčios paskatinti ligos išsivystymą, skiriamas gydymas diuretikais, kuris veiksmingai pagerina gyvenimo kokybę. 2014 m. „Europos širdies žurnale“ (angl. European Heart Journal) publikuotoje metanalizėje buvo susisteminti ir vertinti 85 tyrimai, kuriuose dalyvavo 1125994 pacientai, susiję su ŠN ir inkstų funkcijos sutrikimais. Šioje metanalizėje pastebėta, kad inkstų nepakankamumo valdymas ir stebėjimas stipriai daro įtaką širdies nepakankamumu sergančių pacientų išgyvenamumui (26).

(13)

1.4. Ligos eiga

1.4.1 Širdies nepakankamumo stadijos

Dabartinis ŠN apibrėžimas apribojamas keturiomis stadijomis, kuriose pasireiškia būdingi klinikiniai simptomai (29). Remiantis Amerikos Kardiologijos koledžo/Amerikos širdies asociacijos nurodymais, ŠN stadijos yra skirstomos į A, B, C ir D stadijas. Šios stadijos nurodo ŠN progresavimą.

 Pirmoji (A) stadija yra laikoma rizikos grupė, šios grupės pacientams nėra pasireiškusių nei funkcinių nei struktūrinių sutrikimų, taip pat nepastebima jokių požymių ar simptomų.

 Antroji (B) stadija pasireiškia struktūriniais širdies pakitimais, kurie yra asocijuojami su ŠN išsivystymu. Šioje grupėje esančių asmenų fizinis aktyvumas yra šiek tiek ribojamas, nors ir nejaučiama jokių simptomų ramybės būsenoje, kasdienė fizinė veikla pacientams gali sukelti nuovargį, širdies plakimą ar dusulį.

 Trečioji (C) stadija yra apibūdinama kaip simptominis ŠN, kuris yra asocijuojamas su struktūrinėmis širdies ligomis. Trečiosios stadijos pacientai gerai jaučiasi ramybės būsenoje, tačiau lengvesnė nei įprastinė fizinė veikla jiems sukelia nuovargį, širdies plakimus arba dusulį.

 Ketvirtoji (D) stadija pasireiškia kaip pažengusi struktūrinė širdies liga su aiškiais ŠN simptomais, net ramybės būsenoje, nepaisant maksimalios medikamentinės terapijos. Šie pacientai nejausdami diskomforto negali atlikti jokių fizinių veiksmų, simptomai pasireiškia net ramybės būsenoje, o fizinio aktyvumo metu simptomai stiprėja (30).

(14)

1 lentelė. ŠN klasifikacija pagal NYHA Širdies

nepakankamumo funkcinė klasė

Funkcinės klasės apibūdinimas

I funkcinė klasė

Pacientas laisvai gali atlikti fizinę veiklą. Normalus fizinis aktyvumas nepasireiškia širdies nepakankamumo simptomais,

tokiais kaip dusulys ar nuovargis.

II funkcinė klasė

Fizinis aktyvumas yra mažai ribojamas. Pacientas ramybės būsenoje jaučiasi gerai, o atliekant normalų fizinį krūvį gali jausti

ŠN simptomus: nuovargį ar dusulį.

III funkcinė klasė

Fizinis aktyvumas tampa ženkliai ribotas. Ramybės būsenoje pacientas jaučiasi gerai, tačiau atliekant nors ir lengvą fizinį krūvį,

jaučiami ŠN simptomai.

IV funkcinė klasė Bet koks fizinis aktyvumas sukelia diskomfortą ir ŠN būdingus simptomus. Simptomai jaučiami net ir ramybės būsenoje.

1.4.2 Gyvensenos sergant širdies nepakankamumu ypatumai

Pacientams, kurie jau serga ŠN yra labai svarbi mityba. Patariama, kad šiems pacientams būtų sudarytas mitybos planas, kurio laikydamiesi jie sumažintų ligos simptomus ir tolimesnę eigą. Vienas iš pagrindinių mitybos įpročių yra skysčių vartojimas. Šis metodas buvo rekomenduojamas ir iki šiuolaikinių vaistų atsiradimo, o dabar ŠN sergantiems pacientams patariamas 37 – 89 proc. atvejų (32), (33). Siekiant palyginti per dieną suvartojamų skysčių kiekį, galima pastebėti, kad sveikai moteriai vidutiniškai skiriama apie 2730 ml, o sveikam vyrui 3750 ml skysčių, tačiau asmuo retai kada išgeria reikiamą kiekį (34). Pastebėta, kad viena iš dažniausių stacionarizavimo priežasčių gali būti staigus skysčių kaupimasis organizme, kuomet galimai pastebimos edemos (35), o edemų atsiradimas padidina komplikacijų riziką (36).

Pacientams, kurie serga ŠN, skysčiai yra ribojami iki 1,5 litro per dieną. Šiam skysčių kiekiui priklauso ne tik vanduo ar arbata, bet ir sriuba, sultiniai, sultingi vaisiai bei daržovės (1). Dažniausiai skysčiai pacientams ribojami dėl kojose susidariusių edemų. Širdžiai nepakankamai atliekant savo darbą, sumažėja inkstų perfuzija. Tokiu atveju inkstai padidina renino gamybą - taip padidėja ir aldosterono gamyba. Dėl šių veiksnių taip pat padidėja natrio ir vandens susilaikymas organizme (35), dėl kurių išsivysto ir minėtos edemos kojose.

(15)

šių vaistų efektyvumas garantuoja sėkmingą gydymą. JAV diuretikais gydomi net 90 proc. pacientų iš kurių 30 proc. yra rezistentiški šiam gydymui, tačiau likusiems pacientams šis gydymas yra efektyvus (37). Renkantis medikamentinį gydymą, daugiausiai naudojami du preparatai, tai - furozemidas ir torazemidas. Furozemidas yra dažniau naudojamas dėl stipraus diurezinio poveikio ir pakankamai prognozuojamo išskiriamo skysčio kiekio. Taip pat šiam gydymui galima rinktis ir torazemidą, kuris taip pat yra kilpinis diuretikas. Dėl širdies, kepenų ir inkstų sutrikimo rekomenduojama rinktis šį preparatą, nes jo pusinis eliminacijos laikas yra ilgesnis (38). 2013 metais Uzbekistane buvo publikuotas tyrimas, kurio metu buvo stebimas torazemido efektyvumas pacientams, sergantiems ŠN. Tyrime dalyvavo 22 asmenys, kurie sirgo ŠN ir 20 asmenų, kurie neturėjo širdies sistemos ligų. Tyrime buvo stebimi elektrolitų pakitimai bei vertinamos edemos. Sergantys pacientai turėjo vartoti 5 arba 10 mg medikamentų ryte prieš valgį 10 dienų iš eilės, siekiant pagerinti vaisto efektyvumą. Prieš tyrimą sergantys asmenys buvo suskirstyti pagal funkcines grupes ir 8 asmenims buvo nustatyta III funkcinė klasė, o 14 II funkcinė klasė. Po atlikto tyrimo pastebėta, kad net 5 asmenims funkcinė grupė iš III pasikeitė į II, o po šio medikamento vartojimo dusulys statistiškai reikšmingai sumažėjo (p<0,05), taip pat sumažėjo ir edemos (39).

Sergant ŠN labai svarbu pasirinkti tinkamą mitybą. Dažniausiai specialistai rekomenduoja sumažinti druskos kiekį. Druskos mažinimas taip pat padeda sumažinti skysčių kaupimąsi organizme. Amerikos Širdies asociacija 2009 metais savo rekomendacijose teigia, kad geriausias suvartojamos druskos kiekis per dieną yra 2000–4000 mg (40). Edukuojant pacientus apie tinkamą mitybą, svarbu pabrėžti, kad jiems vertėtų vengti papildomai dėti druskos į jau pagamintus patiekalus arba rinktis maisto produktus, kurie yra mažiau sūrūs (41). Tokiu būdu galima sumažinti druskos kiekį mityboje. Taip pat šių pacientų mityboje svarbu stebėti ir suvartojamų riebalų, baltymų, angliavandenių ir vitaminų kiekį, nes jie yra labai svarbūs elektrolitų balanso organizme palaikymui. Ypatingą dėmesį savo mitybai turėtų skirti tie, kurie vartoja diuretikus, tam kad išlaikytų tinkamą elektrolitų pusiausvyrą (42). Specialistai pacientams rekomenduoja į mitybą įtraukti produktų, kurie turi daugiau vitamino D. Vitaminas D slopina renino gamybą, kontroliuoja miokardo ir kraujagyslių hipertrofiją, pagerina endotelio funkciją ir mažina aterosklerozę (43). Yra atliktų tyrimų, kurių metu yra pastebėtos sąsajos tarp vitamino D stokos ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligų. Vienas iš jų yra 5 metus trukęs tyrimas, aprašytas 2008 metais, ir kuriame dalyvavo 1739 asmenys su sumažėjusiu vitamino D kiekiu kraujyje. Pastebėta, kad penkių metų laikotarpyje šie asmenys turėjo dvigubai didesnę riziką širdies ir kraujagyslių ligoms nei tie, kurių vitamino D kiekis kraujyje buvo normalus (44). Todėl galima daryti išvadą, kad vitaminas D yra labai svarbus pacientams, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis.

(16)

ir saugojime bei yra svarbus oksidaciniam metabolizmui širdies ir skeleto raumenyse. Geležies trūkumas paveikia 40 proc. sergančių ŠN pacientų ir yra susijęs su uždegiminėmis būklėmis bei sutrikusiu geležies pasisavinimu žarnyne (45). 2016 metais buvo aprašyta penkių atsitiktinių tyrimų analizė. Minėti tyrimai analizavo geležies svarbą pacientų mityboje ir buvo pastebėta, kad tie pacientai, kurie gavo geležies preparatų intraveniniu būdu, sumažino hospitalizacijų dažnumą dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų ir širdies nepakankamumo. Taip pat pagerėjo ir šių pacientų gyvenimo kokybė, funkcinis pajėgumas ir sumažėjo kiti svarbūs simptomai (46). Taigi, galima pastebėti, kad geležis turi įtakos pacientų mityboje ir šiems pacientams renkantis maisto produktus yra itin svarbu nepamiršti į mitybą įtraukti daugiau geležies turinčių maisto produktų.

1.4.3 Pacientų savirūpa ir fizinis aktyvumas

Pacientų savirūpa yra labai svarbi siekiant geriausio gydymo ir slaugos rezultato. Kaip yra įvardijama daugelio mokslininkų, ,,auksinis standartas” yra kasdieninė fizinė veikla, kuri padeda palaikyti teigiamą sveikatos būklę (47). Yra keletas veiksnių, kurie nusako, jog pacientų savirūpa yra tinkama: pasireiškusių simptomų stebėjimas, tinkamos mitybos laikymasis, medikamentų vartojimas laiku, užsiėmimas fizine veikla bei esamų sveikatos pasikeitimų pastebėjimas, o simptomams pablogėjus – operatyvus tinkamos medicininės pagalbos ieškojimas, siekiant juos pagerinti (48). Pagal Europos kardiologų asociacijos nurodytas gaires, tinkamai diagnostikai bei gydymui labai svarbi paciento savirūpa, padedanti sumažinti komplikacijas bei mirtingumą (49).

Norint, kad pacientai tinkamai pasirūpintų savimi, pirmiausiai reikėtų pacientus tinkamai išmokyti savirūpos ir pabrėžti į ką labai svarbu atkreipti dėmesį. Pacientams reikėtų išmokti naujų gyvenimo įpročių, kurie padėtų laikytis tinkamo gyvenimo režimo. Svarbu, kad pacientas gebėtų atpažinti simptomus, kurie apibūdina pablogėjusią sveikatos būklę, bei sugebėtų šiuos neigiamus pasikeitimus valdyti. Taip pat patartina, kad pacientai, kurie turi žalingų įpročių (pvz. rūkymo), jų atsisakytų, pakeistų esamą mitybos režimą (pvz. į sumažintos druskos mitybos režimą) bei pakeistų savo fizinio aktyvumo įpročius (fizinis aktyvumas turėtų būti reguliarus) (50).

(17)

Jei pacientas priauga daugiau nei 1,5 kg per parą, pirmiausiai reikėtų mažinti suvartojamų skysčių kiekį ir koreguoti diuretikų vartojimo dozę (1).

Prie asmens savirūpos priskiriamas ir fizinis aktyvumas. ŠN nėra priežastis nustoti sportuoti. Dažniausiai sergant šia liga pacientai susiduria su sunkumais ir dėl to vengia imtis fizinės veiklos, tačiau atsižvelgus į paciento sveikatos būklę, galima pritaikyti jam tinkamą fizinį krūvį. Tyrimais nustatyta, kad fizinį aktyvumą į savo kasdienę veiklą įtraukia tik 50 proc. pacientų (51). Švedijoje buvo atliktas tyrimas, kuris analizavo pacientų aktyvumą sergant ŠN. Tyrime dalyvavo 154 pacientai ir jų buvo klausiama su kokiais sunkumais jie susiduria kalbant apie fizinį aktyvumą ir kokia motyvacija juos labiausiai skatina sportuoti. Atlikto tyrimo duomenimis 23 proc. asmenų teigė, kad sportuoja aktyviai, 46 proc. renkasi sportą vidutiniškai dažnai ir 34 proc. sergančių asmenų fizinį aktyvumą renkasi retai. Pastebėta, kad geresnis asmens išsilavinimas, savarankiškumas ir motyvacija yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys asmens apsisprendimą sportuoti. Šie asmenys sportą rinkosi dažniau. Tyrimo duomenimis, simptomai neturėjo įtakos renkantis fizinio aktyvumo dažnumą. Tačiau pacientai sutinka, kad renkantis sportą labai svarbu psichologinis palaikymas (41 proc.) (52). Taigi, galima pastebėti, kad renkantis fizinį aktyvumą, labai svarbi motyvacija, skatinimas ir palaikymas. Sveikatos priežiūros specialistai mokydami pacientus apie savirūpą neturėtų pamiršti aptarti ir fizinės veiklos svarbos siekiant pagerinti gyvenimo kokybę.

1.5 Komplikacijos

Dėl negydomo ar nekontroliuojamo ŠN yra daug galimų komplikacijų, dėl kurių pažeidžiamos ir kitos žmogaus organų sistemos. Viena iš galimų komplikacijų yra inkstų nepakankamumas. ŠN ir inkstų nepakankamumas yra labai susiję, nes inkstų sutrikimai gali atsirasti ŠN sergantiems asmenis dėl vyresnio amžiaus, ŠN stadijos, hipertenzijos bei galimo diabeto. Toks glaudus ryšys tarp inkstų ir širdies sutrikimų dar yra įvardinamas kaip kardiologinis inkstų sindromas (,,cardiorenal syndrome (CRS)’’). Šis sindromas atsiranda tuomet, kai padidėja širdies darbas, siekiant kompensuoti širdies funkcijos nepakankamumą. Dėl šio poveikio pradeda siaurėti aferentinės ir eferentinės artereolės ir taip sumažėja inkstų perfuzija ir kanalėliuose padidėja natrio bei vandens reabsorbcija. Tačiau šis mechanizmas nėra vienintelis dėl kurio išsivysto šis sindromas. Tai gali atsitikti ir tuomet, kai asmuo serga staziniu ŠN. Tokiu atveju suaktyvėja renino-angiotenzino-aldosterono sistema kuri toliau stimuliujama net sumažinus inkstų perfuzija. Šios sistemos suaktyvinimas taip pat skatina druskos ir vandens susilaikymą organizme (53). Labai svarbu, kad pastebėjus pirmuosius širdies ar inkstų sutrikimus būtų paskirtas tinkamas gydymas nelaukiant didesnių komplikacijų.

(18)

1.6. Kokybės sąvoka

Jau senovės Antikos laikais filosofai, tokie kaip Aristotelis ir Platonas iškėlė kokybės sąvokos svarbumą sveikatos priežiūroje. Per pastaruosius dešimtmečius šios sąvokos svarbumas yra labai akcentuojamas sveikatos priežiūroje. Kiekviena gydymo įstaiga siekia suteikti aukščiausios kokybės paslaugas savo pacientams (55). Harteloh (2016) savo literatūros analizėje apžvelgė daugelį kokybės sąvokų ir padarė išvadą, kad gyvenimo kokybė yra optimalus balansas tarp esamų galimybių bei tuo metu esamų normų ir nuostatų (56).

Pacientų pasitenkinimas kokybe yra naudojamas kaip vienas iš indikatorių siekiant išsiaiškinti sveikatos priežiūros kokybę. Taip pat pacientų pasitenkinimo kokybe rodiklį galima naudoti vertinant sėkmingą arba nesėkmingą gydytojų bei ligoninės darbą (57).

D. Wagner (2009)analizuodama pacientų pasitenkinimą sveikatos priežiūros kokybę slaugoje išskyrė pagrindinius aspektus, kurie nusako kokybišką slaugą:

 Informacija apie sveikatą

 Galimybė dalyvauti sprendimų priėmime  Personalo techniniai ir profesiniai gebėjimai

Jei slaugoje yra patenkinami visi šie kriterijai, galima sumažinti reikiamų lėšų kiekį ir pagerinti bendruomenės sveikatos būklę ir užtikrinti, jog pacientai laikytųsi nustatyto režimo (58).

Slaugos akademijos specialistų grupė JAV analizavo kokybės kriterijus, kurie teigiamai veikia slaugos kokybę. Jie nustatė, kad teigiamai slaugos kokybę veikia tinkama savirūpa, sveikatą gerinančio elgesio demonstravimas, su sveikata susieta gyvenimo kokybė ir suvokimas, gera paciento priežiūra bei simptomų valdymas pagal esamus kriterijus (59).

Pirminėje sveikatos priežiūroje kokybės sąvoka yra svarbesnė nei antro arba trečio lygio ligoninėse. Išaugo didesnė konkurencija tarp privačių sveikatos priežiūros centrų, tad siekiant išlikti konkurencingais, reikia suteikti kuo geresnę ir tinkamiau prieinamą pacientui sveikatos priežiūrą. Šioje srityje yra labai svarbus pacientų pasitenkinimas ir komunikacija su specialistais. Pagal Schuster ir kt. (2014), gera medicinos priežiūra ir kokybė yra ,,pacientų aprūpinimas tinkamomis ir techniškai kompetentingomis paslaugomis su tinkama komunikacija, bendru sprendimų priėmimu atsižvelgiant į kultūrinius aspektus” (60).

(19)

1.7. Pacientų mokymo svarba

Daugelyje literatūros šaltinių teigiama, kad ŠN nėra priežastis, dėl kurios pacientai negalėtų gyventi normalaus gyvenimo. Europos kardiologų asociacijos rekomendacijose nurodoma, kad siekiant pagerinti asmens gyvenimo bei gydymo kokybę, reikėtų atsižvelgti į tris pagrindinius aspektus: savirūpą, asmens elgesį bei pacientų mokymą (30). Siekiant, kad pacientams paskirtas gydymas ir slauga būtų sėkmingi, reikalingas tinkamas ir kokybiškas mokymas. Mokymo esmė yra suteikti pacientams teisingas žinias apie jų savirūpą ir gydymą. Pastebėta, kad pacientų bei jų artimųjų tinkamos žinios yra tiesiogiai susiję su gydytojų rekomenduojamu gydymo režimo laikymusi (61).

2013 metais buvo aprašytas Prancūzijoje atliktas tyrimas, kuris vertino ŠN mokymų efektyvumą. Tyrime dalyvavo 3237 pacientai, iš kurių 890 nedalyvavo mokymuose. Mokymų efektyvumą vertino naudojant mirštamumo kriterijų. Buvo nustatyta, kad pacientų dalyvavusių mokymuose mirštamumo procentas buvo 17,3 proc., o kontrolinėje grupėje (pacientų, kurie nedalyvavo mokymuose) - net 31 proc. Tyrėjai akcentuoja mokymų svarbą bei pabrėžia, jog yra itin svarbu, kad šiuos mokymus vestų kvalifikuoti sveikatos priežiūros specialistai (62).

2011 m. JAV buvo atliktas tyrimas, kuris vertino ŠN mokymų naudą bei kokybę. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad programos, skirtos pacientams bus tinkamos tik tada, kai bus atsižvelgta į du labai svarbius aspektus. Pirma, sveikatos priežiūros specialistai, (šiame tyrime - slaugytojai), turi bendrauti su sergančiaisiais ir, esant būtinybei, konsultuoti juos telefonu ar kitais būdais, kuomet po mokymų pacientui iškyla klausimų. Antra, specialistai, kurie dirba šiose programose, turėtų bendradarbiauti su paciento gydytoju. Tyrėjų nuomone, atsižvelgus į šiuos aspektus galima sumažinti pakartotinų stacionarizavimų gydymosi įstaigose per artimiausiais 30 dienų. Tyrimo metu pastebėta, kad vienoje iš pasirinktų ligoninių po mokymų stacionarizavimo dažnis sumažėjo 48 proc., kitose ligoninėse taip pat pastebėtas sumažėjęs stacionarizavimų dažnumas, tačiau skirtumas nebuvo toks ženklus (63).

Olandijoje atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, kad į pacientų ŠN mokymus ir priežiūrą reikėtų įtraukti ir paciento artimuosius. 2011 metų tyrime dalyvavo 333 pacientai, kurių savirūpa buvo vertinama. Pastebėta, kad pacientai geriau rūpinasi savimi ir daugiau dėmesio atkreipia į savo sveikatos būklę, kai jų partneris ar šeimos narys suteikia emocinę paramą. Taip pat tyrimas atskleidė, kad pacientai, turintys didelę socialinę paramą, yra labiau linkę konsultuotis su sveikatos priežiūros specialistais bei rūpintis savimi: jie labiau kreipia dėmesį į išgeriamų skysčių kiekį, medikamentų vartojimą ar reguliarų fizinį aktyvumą. Tyrėjai pateikė išvadas, kad specialistams reiktų aktyviai skatinti ne tik pacientų, bet ir artimųjų dalyvavimą sveikatos priežiūros programose (64).

(20)

kurios metu buvo surinkti ir vertinti 20 tyrimų duomenys, kuriuose dalyvavo 5624 pacientai. Atrinktų tyrimų duomenys apima ne vien JAV, taip pat buvo atrinkti ir Europos bei Azijos šalyse atrinkti tyrimai bei siekiama parodyti, kad ši problema yra pasaulinio lygio, o teisingas jos sprendimas turi įtakos visose šalyse. Didžioji dauguma atrinktuose tyrimuose dalyvavusių asmenų buvo vyrai (57,2 proc.), jų vidutinis amžius buvo 69,7 metai. Tyrimo metu pastebėta, kad pacientų įtraukimas į mokymus sumažino mirštamumo riziką ir parų, praleistų ligoninės skyriuje, skaičių. Pastebima, kad po mokymų, jaunesni pacientai hospitalizuojami trumpesnį laiką, nei vyresnio amžiaus pacientai. Vertinant pogrupių duomenis, labiausiai išryškėjo grupė pacientų, kuriems, kaip gretutinė liga buvo pripažinta depresija. Didesnė mokymų nauda pastebėta grupėse, kuriose pacientai nesirgo arba sirgo lengva depresijos forma, o sergančiųjų sunkia depresijos forma mirštamumas išliko aukštas. Tai leidžia daryti išvadą, kad sergantiems sunkia depresijos forma asmenims, mokymai turi būti koreguojami pagal jų būklę. Tyrimų metanalizėje pastebėta, kad pacientai, kurie dalyvavo mokymuose apie ŠN, buvo rečiau stacionarizuojami nei tie, kurie mokymuose nedalyvavo. Tyrimas patvirtina, kad pacientų mokymas apie gyvenimą su ŠN turi teigiamą įtaką pacientų gyvenimo kokybei (65).

1.8 Mokymo programos užsienyje

ŠN mokymas yra viena iš svarbiausių priemonių siekiant pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Mokymų metu yra pagerinama paciento sveikatos priežiūros kokybė bei sumažinamos išlaidos galimam stacionariniam gydymui. Mokymo metu siekiama sumažinti stacionarizavimų skaičių (66).

Atliktais tyrimais pastebėta, kad laikas, kai pacientas išeina iš gydymo įstaigos yra labai svarbus, nes tuo metu pacientui labai svarbu gauti žinias apie savirūpą ir pagalbą, siekiant prisitaikyti prie pasikeitusio gyvenimo. Rekomenduojama, kad mokymai prasidėtų dvi savaitės po stacionarizavimo (67).

(21)

1.8.1 Specialistų paruošimas ir apmokymas

Siekiant sukurti naują programą, Amerikos ŠN asociacija nusprendė, kad šioje programoje turėtų dirbti specialistai, kurie dirbtų tik su pacientais, sergančiais ŠN (69). Kol kas tokių specialistų Europoje yra mažai ir tai užtruks dešimtmečius, kol bus parengtas pakankamas specialistų skaičius ir bus suformuotos komandos, kurios bus kiekvienoje gydymo įstaigoje.

Siekiant suvaldyti šios ligos dažnumą, Ciuriche, širdies tyrimų centre, 2014 metais buvo pradėti ruošti specialistai, kurių pagalba būtų galima specializuotai dirbti su ŠN pacientais (70). Ši programa trunka dvejus metus ir joje dalyvauja gydytojai-kardiologai. Mokymo programa sudaryta iš aštuonių mokymų blokų, kurių kiekvienas trunka 2,5 dienų. Siekiant pagerinti specialistų žinias, juos apmoko kiti specialistai iš viso pasaulio. Specializuojantis šioje programoje, dalyviai turi galimybę pagilinti žinias apie širdies echoskopiją bei realių situacijų analizavimą. Visą mokymo programą sudaro 160 teorinių valandų ir 140 praktinių valandų.

Situacija yra kitokia vertinant galimybes ruošti ŠN slaugytojus, kurie galėtų dirbti šioje programoje. Europoje, ne visose šalyse yra parengtos programos, kurių metu slaugytojai galėtų specializuotis ŠN srityje. Anglijoje nėra išskirtinių reikalavimų slaugytojams, norintiems dirbti su ŠN pacientais (71). Dalyje Europos šalių apmokytiems ŠN specialistams, dirbantiems su šiais pacientais, nėra siūlomas papildomas apmokėjimas už šias paslaugas. Prancūzijoje specialistai, kurie dirba bendruomenėje ir apmoko ŠN pacientus, negauna papildomų lėšų už savo darbą, o Belgijoje apmokėjimo klausimas paliktas spręsti atskirai kiekvienai ligoninėje. Taip pat yra kitų Europos valstybių, kurios neturi pakankamai žmogiškųjų išteklių, kad galėtų paruošti specializuotus slaugytojus. Bulgarijoje slaugytojų skaičius, lyginant su Europa, yra dvigubai mažesnis nei vidutinis, dėl to šalyje sumažėja galimybės paruošti šiuos specialistus (72).

Taigi, galima pastebėti, kad Europoje yra didesnės galimybės paruošti gydytoją-kardiologą, kuris būtų specializuotas ir turėtų pakankamai kompetencijos dirbti būtent su ŠN pacientais. Slaugytojų padėtis Europoje yra sudėtingesnė, nes slaugytojams trūksta motyvacijos ir galimybių savanoriškai specializuotis šioje srityje.

1.9. Mokymo programa Lietuvoje

Lietuvoje ŠN komandai sudaryti, šiuo metu reikalinga apmokyti tiek gydytojus, tiek slaugytojus. Šis mokymas pradėtas neseniai bei yra paruošta teisinė bazė, leidžianti rengti specialistus, kurie baigę mokymus dirbs Širdies nepakankamumo mokymo programoje.

(22)

kardiologo ir slaugytojo konsultacijos, į kurią įeina ir paciento mokymas, teikiamo asmenims, sergantiems nepakankamumu, reikalavimo aprašo patvirtinimo”, kuriame buvo nurodyta, kas šioje programoje gali dalyvauti ir atlikti konsultacijas. Pagal išleistą įsakymą buvo nustatyta, kad programoje gali dalyvauti gydytojai-kardiologai, kurie turėtų galiojančią kardiologo licenciją ir būtų baigę 72 valandas neformalaus švietimo programą ,,Širdies nepakankamumo diagnostika, gydymas ir ambulatorinės priežiūros organizavimas”. Šioje programoje taip pat dalyvauja ir slaugytojai, tačiau jiems yra numatomos papildomos sąlygos. Pagal išleistą įsakymą, slaugytojai turi turėti galiojančią bendrosios praktikos slaugytojo licenciją ir būti išklausę ne trumpesnę kaip 288 valandų programą „Sergančiųjų širdies nepakankamumu specializuota slauga“(73). Pagrindiniai centrai, kur yra ruošiami specialistai yra Kaune ir Vilniuje.

1.9.1. Programos struktūra ir organizavimas

Šiuo metu Lietuvoje šiems mokymams yra skirti 4 susitikimai kartu su slaugytoju ir gydytoju. Kiekvieno susitikimo metu yra analizuojamos pagrindinės savirūpos temos bei atliekami tyrimai, kurių metu yra stebima pacientų būklė. Moduliai yra suskirstyti pagal šias temas:

1 modulis: Bendrosios žinios apie širdies nepakankamumą (ŠN sąvoka, kaip ŠN turi įtakos kitiems organams, klinikiniai simptomai sergant ŠN);

2 modulis: Gyvensenos ribotumai nustačius širdies nepakankamumą (mitybos bei fizinio aktyvumo įpročiai ir lytinio gyvenimo pokyčiai esant sutrikusiai širdies funkcijai);

3 modulis: Širdies nepakankamumo gydymo būdai (vartojami medikamentai, galimi elektriniai prietaisai, ŠN gydymas chirurginiu būdu, galimas paliatyvus gydymas esant blogai ŠN prognozei;

4 modulis: Savirūpa sergant širdies nepakankamumu (slaugos problemų sprendimų galimybės, tinkamas gydymo ir slaugos plano vykdymas, simptomai, kurie išduoda apie ŠN pablogėjimą) (1). Nepriklausomai nuo modulių išsidėstymo, kiekvienam asmeniui susitikimo metu pateikiama tuo metu svarbi ir aktuali informacija. Kadangi susitikimai vyksta ne grupėse, o asmeniškai, yra užtikrinamas paciento konfidencialumas bei suteikiamos galimybės klausti ne visada pacientui malonių klausimų.

Kiekvienai konsultacijai yra numatytas konkretus laikas. Laikas yra skirtas gydytojo konsultacijai (30 min.) ir slaugytojo konsultacijai (1 val. 20 min.).

Gydytojo pagrindinės funkcijos susitikimo metu:

 Siekdamas nustatyti ligos sunkumą, gydytojas sudaro diagnostinių tyrimų planą, kurio pagalba gali įvertinti paciento būklę.

(23)

 Esant poreikiui, siunčia pacientą kito specialisto konsultacijai.

 Skiria ir esant poreikiui koreguoja medikamentinį gydymą

 Kiekvieno susitikimo metu vertina klinikinę būklę iš naujo ir stebi esamus pokyčius. Jei yra būtinybė, gydymą keičia.

Taip pat gydytojas-kardiologas susitikimo metu atlieka ir kitas svarbias funkcijas.

Slaugytojo funkcijos šioje programoje yra platesnės ir jų susitikimams su pacientu yra skiriama daugiau laiko. Slaugytojo konsultacijos laikas yra skiriamas į tris dalis:

 Būklės vertinimas ( apie 20 min.)

 Paciento mokymas ( apie 45 min.)

 Kitos funkcijos (nuo 15 iki 30 min.)

Susitikimų laikas yra suskirstytas tam, kad slaugytojas galėtų atsižvelgti į visus reikalingus sveikatos būklės aspektus.

1.9.2. Diagnostiniai tyrimai atliekami susitikimo metu

Susitikimo metu pacientams atliekami diagnostiniai tyrimai, kurių metu yra stebima pacientų sveikatos būklės dinamika. Visi tyrimai yra išskirstomi per visus keturis susitikimus, o kai kurie yra pakartojami.

Kiekvieno susitikimo metu pacientams yra atliekama elektrokardiograma. Šis metodas naudojamas kaip papildomas, vertinant paciento širdies būklę. Elektrokardiograma yra svarbi stebint išemijos arba aritmijų atsiradimą (74). Stebint šio tyrimo rezultatus, reikėtų atkreipti dėmesį į kelis tyrimo aspektus. Dažniausiai elektrokardiograma yra užrašoma 12 derivacijų. Atliktuose tyrimuose pastebėta, kad pacientų, kurie serga ŠN, elektrokardiogramoje pastebimas platus QRS tarpas, prailgėjęs PR intervalas (75) bei ritmo sutrikimai (76). Kadangi elektrokardiograma gali dažnai keistis dėl paskirto gydymo, savirūpos bei slaugos plano.

(24)

2. Tyrimo organizavimas ir metodika

2.1. Tyrimo planavimas

Tyrimą buvo nuspręsta atlikti LSMU Kauno klinikų Kardiologijos klinikoje esančioje Širdies nepakankamumo programoje. Tyrimas buvo atliekamas keliais etapais:

 Literatūros apžvalga

 Tyrimo intstrumento – anketos sudarymas

 LSMU Bioetikos centro leidimo gavimas

 Pilotinis tyrimas

 Tyrimo vykdymas

 Gautų anketinių tyrimo rezultatų sisteminimas

 Anketos duomenų analizė

 Išvadų bei praktinių rekomendacijų pateikimas

Mokslinės literatūros analizė buvo atlikta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bibliotekoje esančiose knygose, elektroniniuose kataloguose bei žurnaluose, kurie siejasi su pasirinkta tema. Taip pat literatūros analizei buvo naudojamos ir duomenų bazės, tokios kaip PubMed ir Medline. Informacijai rasti buvo naudojami šie raktažodžiai: širdies nepakankamumas (heart failure), pacientų pasitenkinimas (patient satisfaction), pacientų mokymo programos kokybė (patient quality program), pacientų mokymas (patient education), pacientų įtraukimas (patient involvement).

Tyrimą atliko šio darbo autorė. Siekiant įvertinti programos kokybę pacientų požiūriu, buvo naudojamas kiekybinis tyrimo metodas. Tyrimas buvo atliekamas 2018 metų lapkričio – 2019 metų kovo mėnesiais. Pacientai buvo apklausiami tyrėjo naudojant tyrimo instrumentą – anketinę apklausą. Tyrėjas buvo įtrauktas į tyrimą, nes anketinėje apklausoje yra medicininiai terminai, kuriuos vyresnio amžiaus apklaustiesiems gali būti sunku suprasti, bei siekiant išlaikyti konfidencialumą ir sumažinti galimą specialistų nepasitenkinimą konkrečiais tiriamųjų atsakymais. Apie esamus atvykusius tiriamuosius buvo pranešama tyrėjui.

2.2. Tyrimo etika

Dėl tyrimo atlikimo ir sutikimo pirmiausiai buvo kreiptasi į Kardiologijos klinikos administraciją. Buvo gautas raštiškas sutikimas, leidžiantis atlikti tyrimą.

(25)

Nei vieno tyrime dalyvavusio asmens teisės nebuvo pažeistos, nes anketos buvo anoniminės. Prieš dalyvaujant tyrime kiekvienas asmuo turėjo pasirašyti raštišką sutikimą dalyvauti tyrime. Vienintelis nepatogumas tiriamiesiams apklausos metu galėjo būti sugaištas laikas.

2.3. Tiriamųjų atranka (populiacija, imtis)

Tyrimas buvo vykdomas nuo 2018 metų lapkričio mėnesio iki 2019 metų kovo mėnesio. Tyrime galėjo dalyvauti asmenys, kurie sirgo ŠN ir po hospitalizavimo dalyvavo mokymuose. Tyrimo populiacija pasirinkta pagal tai kiek pacientų buvo atvykę į antrą, trečią ar ketvirtą konsultaciją. Jei pacientas buvo dalyvavęs antroje, trečioje ar ketvirtoje konsultacijoje ir pildė skirtą klausimyną, kitose konsultacijoje šio klausimyno pakartotinai nepildė.

Per 2018 metus buvo atlikta 399 konsultacijos. Šį konsultacijų skaičių sudaro vieno asmens visos keturios konsultacijos, dėl to siekiant sužinoti kiek žmonių dalyvavo programoje skaičių reikėtų dalinti iš 4. Galima daryti išvadą, kad per 2018 metus buvo 100 asmenų dalyvaujančių programoje. Minimali apskaičiuota tyrimo imtis buvo 38 respondentai. Tyrimo metu antroje, trečioje ir ketvirtoje konsultacijoje dalyvavo 52 asmenys ir jie visi sutiko dalyvauti tyrime.

Kadangi tyrimo tikslas yra įvertinti pacientų požiūrį, minimalios imties skaičiavimui buvo naudota formulė kai populiacija yra baigtinė.

𝑛 = 𝑧 1−𝛼₂ 2 _{× 𝑝 × (1 − 𝑝)} (1 −_{𝑁) × 𝑑}1 2_{+ (𝑧} 1−𝛼₂ 2 _{× 𝑝 × (1 − 𝑝))/𝑁}

n – minimalus imties dydis

z21-α/2 – Gauso skirstinio (1-α/2) eilės kvantilis (kai α=0,05, tai z1-α/2=1,96) p – numatomas paplitimas (proporcija nuo 0 iki 1)

d – paplitimo nustatymo paklaida (d=5) N – populiacijos dydis

(26)

1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas

2.4. Tiriamųjų charakteristikos

Tyrimui atlikti buvo pasirinkta speciali pacientų grupė, kuri turėjo atitikti tam tikrus reikalavimus:

 Tiriamasis turėjo dalyvauti analizuojamoje programoje LSMU Kauno klinikose

 Tiriamasis turėjo sirgti širdies nepakankamumu

 Tiriamasis turėjo būti dalyvavęs antroje, trečioje arba ketvirtoje konsultacijoje

 Tiriamasis turėjo būti vyresnis nei 18 metų

Visi programoje dalyvavę pacientai jau buvo staconarizuoti ligoninėje dėl esamo susirgimo ir šioje programoje dalyvavo nurodžius gydžiusiam gydytojui - specialistui kardiologui.

Analizuojamų tiriamoji imtis - 51 asmuo Tyrimo metu programoje

dalyvavo 52 asmenys

Sutikusių dalyvauti 52 asmenys

Teisingai anketas užpildė 51 asmenų

15 asmenų pildę anketas po 4 konsultacijų 22 asmenys pildę anketas

po 3 konsultacijų

Neteisingai užpildė ir nedalyvavo 1 asmuo

(27)

2.5. Tyrimo metodai ir priemonės/ programos, duomenų analizavimo metodai

Tyrimui atlikti buvo naudojama – anketinė apklausa.

Klausimynas buvo sudarytas iš trijų pagrindinių grupių:

1. Konsultacijų metu gauta informacija ir jos svarba (sudarė 14 klausimų);

2. Slaugytojo profesiniai bei techniniai gebėjimai bei sprendimų priėmimai (sudarė 7 klausimai); 3. Dalyvavimo gydyme galimybės (sudarė 6 klausimai)

Taip pat pagal gautas rekomendacijas buvo sukurta papildoma klausimų grupė apie modulius dėstomus susitikimo metu. Šią grupę sudarė 7 klausimai. Demografiniams duomenims buvo skirta 5 klausimai.

Anketa buvo sudaroma remiantis Nancy L. Riesser klausimynu (78), skirtu įvertinti pacientų pasitenkinimą paslaugų kokybę pirminėje sveikatos priežiūroje. Klausimynas 1975 metais buvo viešai publikuotas ,,Nursing Reaserch 24“, vėliau naudotas ir kitų autorių. Nenurodoma, kad reikia prašyti leidimo naudojant arba adaptuojant klausimyną. Šio klausimyno autorinės teisės nėra saugomos JAV autorių teisių apsaugos. Remiantis šiuo klausimynu buvo sudaromi klausimai apie specialisto techninius bei profesinius gebėjimus, bendraujant su pacientu ir jo artimaisiais bei galimybes dalyvauti priimant sprendimus. Klausimynas buvo verčiamas anglų – lietuvių – anglų siekiant išlaikyti klausimyno originalumą. Kiekvienam teiginiui atsakyti buvo naudojama Likerto skalė, kurios pagalba atsakymai suskirstomi į 5 atsakymo variantus. Kiekvienai klausimyno grupei pasirinkti kitokie Likerto skalės variantai:

 1 grupė: visada, dažnai, kartais, retai, apie tai nebuvo kalbama mokymuose

 2 grupė: visiškai sutinku, sutinku, sunku pasakyti, nesutinku, visiškai nesutinku

 3 grupė: labai naudinga, naudinga, nelabai naudinga, nenaudinga, visiškai nenaudinga Buvo konsultuotasi su profesore Tiny Jaarsma (Švedija). Tyrėja klausimyno sudarymui rekomendavo remtis Europos Kardiologijos asociacijos gairėmis, parengtomis 2016 metais. Remiantis šiomis gairėmis buvo sudaryti klausimai apie gaunamą informaciją ir jos svarbą [59 – 62 psl.] (29).

(28)

pasirinktas balas buvo skirstomas pagal ekspertų kiekį. Atlikus vidinį klausimyno patikrinimą mokymo programoje ekspertų pateiktas koeficientas buvo 0,97.

Buvo įvertintas ir klausimyno patikimumas, kurio metu buvo skaičiuojama Kronbacho alfa. Rezultatai nurodyti 2 lentelėje.

2 lentelė. Klausimyno patikimumas

Anketos dalis Kronbacho

alfa

Konsultacijų metu gauta informacija ir jos svarba 0,842

Slaugytojo profesiniai bei techniniai gebėjimai 0,890

Sprendimų priėmimo ir dalyvavimo gydyme galimybės 0,442

Nuomonė apie programoje esančias temas 0,745

Vertinant demografinius duomenis ekspertų rekomendacijomis buvo naudinga išdiferencijuoti pacientus į tris grupes: pacientai po dviejų, trijų bei pacientai po keturių konsultacijų.

Atsižvelgus į pateiktas rekomendacijas ir siūlomus pataisymus buvo sudarytas galutinis klausimyno variantas, kuris buvo pateiktas bioetikos komisijai.

Tyrimo duomenų analizė buvo atliekama naudojant Microsoft Excel 2016 programa bei SPSS

20.0 programinis paketas (angl. - Statistical Package for the Social Sciences). Tyrimo rezultatų apibendrinimui bei grafikų ruošimui taip pat buvo naudojamos šios programos. Atliekant duomenų analizę buvo naudoti šie metodai: apibendrinančioji statistinė analizė, Kronbacho alfa, Spiermano koreliacija. Statistinio reikšmingumo tarp skirtingų grupių nustatymui naudotas Stjudento t kriterijus, o siekiant nustatyti grupes tarp kurių turi būti nustatytas statistinis reikšmingumas naudotas neparametrinių kriterijų Kroskal – Wallis testas.

2.6. Pilotinis tyrimas

Sudarius galutinį klausimyną, kuris buvo naudojamas tyrimo metu, buvo nuspręsta atlikti pilotinį tyrimą.

Gavus LSMU Bioetikos leidimą (1 priedas), buvo pradėtas pilotinis tyrimas su pirmaisiais tyrimo dalyviais. Šis pilotinis tyrimas buvo skirtas įvertinti du aspektus:

 Klausimų struktūrą

 Žodžių suprantamumą ir aiškumą

(29)

(30)

3. Rezultatai

3.1. Sociodemografinių duomenų analizė

Vertinant demografinius duomenis pastebėta, kad tyrime dalyvavo 19,6 proc. (N=10) moterų ir 80,4 proc. (N=41) vyrų. Tyrimedalyvavo 43,1 proc. asmenų, kurių amžius buvo nuo 46 metų iki 60 metų. Mažiausiai (15,7 proc.) tyrime dalyvavo asmenų, kurių amžius buvo mažesnis nei 45 metai. Tyrimo metu buvo vertinamas ir pacientų išsilavinimas. Duomenys pasiskirstė tolygiai. Pagal išsilavinimą grupės pasiskirsčiusios tolygiai.Detali sociodemogracinių duomenų analizė pateikta 3 lentelėje.

3 lentelė. Sociodemografinių duomenų pasiskirstymas

Demografiniai duomenys Dalyviai

n Proc. Lytis Vyrai 41 80,4 Moterys 10 19,6 Amžius 45 metai ir mažiau 8 15,7 46-60 metų 22 43,1

Daugiau nei 61 metai 21 41,2

Išsilavinimas

Vidurinis išsilavinimas (mokykla, profesinio rengimo centras) 16 31,4

Aukštesnysis išsilavinimas (technikumas) 19 37,3

Aukštasis išsilavinimas (institutas, kolegija, universitetas) 16 31,4

Gyvenamoji vieta Miestas 33 64,7 Kaimas 18 35,3 Konsultacijų skaičius Dviejuose konsultacijose 14 27,5 Trijose konsultacijose 22 43,1 Keturiose konsultacijose 15 29,4

3.2. Konsultacijų metu gauta informacija ir jos svarba

(31)

4 lentelė. Pacientų mokymo metu gaunamos informacijos dažnio vertinimas Eil. nr. Teiginiai Visada (proc. (n)) Dažnai (proc. (n)) Kartais (proc. (n)) Retai (proc. (n))

1. Aiški žodinė informacija apie ŠN 86,3 (44) 11,8 (6) 2 (1) - 2. Rašytinės informacijos gavimas (atmintinės,

lankstinukai) 31,4 (16) 2 (1) 45,1 (23) 21,6 (11) 3. Informavimas apie veiksmus pasunkėjus

simptomams: kojų patinimas, padidėjęs dusulys, svorio prieaugis 2 kilogramais per 3 dienas

80,4 (41)

19,6 (10)

- -

4. Informavimas apie šlapimą varančių vaistų

(diuretikų) geriausią vartojimo laiką 72,5 (37)

25,5 (13)

2 (1)

- 5. Informavimas apie AKS ir ŠSD stebėjimo svarbą 66,7

(34) 31,4 (16) 2 (1) - 6. Informavimas apie savirūpos priemones (pvz.

vaistų dėžutės skirtos vaistams susidėti pagal vartojimo laiką) 45,1 (23) 41,2 (21) 11,8 (6) 2 (1) 7. Informavimas apie vaistų poveikį ir galimas

nepageidaujamas reakcijas 74,5 (38) 25,5 (13) - -

8. Informavimas apie galimą imuniteto stiprinimą skiepais 39,2 (20) 21,6 (11) 31,4 (16) 7,8 (4) 9. Informavimas apie galimą suvartoti skysčių kiekį

per dieną 74,5 (38) 23,5 (12) 2 (1) - 10. Informavimas apie galimą išgeriamo alkoholio

kiekį 49 (25) 19,6 (10) 29,4 (15) 2 (1) 11. Informavimas apie sumažintos druskos dietą 80,4

(41)

19,6 (10)

- -

12. Informavimas apie žalingų įpročių atsisakymą 58,8 (30) 9,8 (5) 3,9 (2) 21,6 (11) 13. Informavimas apie fizines galimybes ir pritaikymas

pacientui pagal asmens būklę

66,7 (34)

31,4 (16)

2 (1) -

14. Informavimas apie svorio kontrolę siekiant sumažinti dusulį 76,5 (39) 21,6 (11) 2 (1) -

Rezultatai buvo analizuojami ir pagal sociodemografinį pasiskirstymą. Buvo siekiama išsiaiškinti ar sociodemografiniai duomenys galėjo turėti įtakos atsakymo pasirinkimui. Įvertinus klausimus buvo pastebėtos kelios statistiškai reikšmingos priklausomybės.

(32)

atsakymo variantą ,,dažnai“. Tai galėjo lemti vyresnių nei 61 metų pacientų atsakymo pasiskirstymas (p=0,01) (2 pav.).

2 pav. Pacientų gaunamos informacijos apie šlapimą varančių vaistų (diuretikų) vartojimo laiką sąsajos su amžiumi

(33)

3 pav. Informacijos apie išgeriamų skysčių kiekį sąsajos su amžiumi

Statistinė analizė buvo atlikta vertinant asmens išsilavinimą su informacija apie veiksmus pasunkėjus simptomams. Pastebėta, kad asmenims, kurių išsilavinimas yra vidurinis ši informacija buvo teikiama dažniau nei aukštąjį išsilavinimą turintiems asmenims (p=0,000). Šis statistinis reikšmingumas buvo pastebėtas ir tarp aukštesniojo ir aukštojo išsilavinimo (p=0,007). Šie tyrimo duomenys atskleidžia, kad asmenims, kurių išsilavinimas yra auštasis, yra lengviau įsisavinti bei suprasti informaciją (4 pav.).

(34)

Atsižvelgus į konsultacijų, kuriose dalyvavo pacientai, skaičių, galima pastebėti, kad yra reikšminga statistinė koreliacija tarp informacijos apie AKS ir ŠSD stebėjimo svarbą. Pastebima, kad trijose konsultacijose dalyvavę pacientai dažniau gaudavo šią informaciją lyginant su ketvirtos konsultacijos respondentais (p=0,007). Vertinant gautus rezultatus pastebima, kad atsakymo variantą ,,visada“ dažniausiai renkasi trečioje konsultacijoje dalyvavę asmenys. Tai galėjo būti dėl to, kad apie šią temą šio susitikimo metu kalbama dažniausiai (5 pav.).

(35)

6 pav. Informacijos apie fizinį aktyvumą priklausomybė nuo konsultacijų skaičiaus

Tarp svorio kontrolės ir konsultacijų skaičiaus pastebėta daugiausiai koreliacijų. Visos koreliacijos pastebėtos renkantis atsakymo variantą ,, visada “ tarp antros ir trečios (p=0,000), antros ir ketvirtos (p=0,003) bei trečios ir ketvirtos (p=0,039). Šios koreliacijos atskleidžia, kad dažniausiai ši informacija gaunama trečioje konsultacijoje, o rečiausiai antroje (7 pav.).

(36)

Gilesnei tyrimo analizei buvo atlikta Spiermano koreliacija. Nustatyta statistiškai reikšminga koreliacija tarp mokymo metu gautos rašytinės informacijos ir kitų teiginių. Nustatyta, kad kuo dažniau pacientai gauna rašytinę informaciją tuo geriau įsisavina žodinę informaciją apie ŠN (r= 0,304, p=0.030), veiksmus pasunkėjus simptomams (r=0,279, p=0,047), šlapimą varančių vartojimo laiką (r=0,340, p=0.015), AKS ir ŠSD stebėjimo svarbą (r=0,362, p=0,009), vaistų dozavimą bei poveikį (r=0,329, p=0,019), galimą imuniteto stiprinimą skiepais (r=0,529, p=0,000), suvartojamą skysčių kiekį (r=0,310, p=0,027), galima alkoholio kiekį (r=0,424, p=0,002), sumažintos druskos dietą (r=0,279, p=0,047), fizinį aktyvumą (r=0,299, p=0,033) bei svorio kontrolę siekiant sumažinti dusulį miego metu (r=0,457, p=0,001) ( 5 lentelė).

5 lentelė. Rašytinės informacijos suteikimo sąsajos su kita mokymuose gauta žodine informacija

Mokymo metu gauta rašytinė informacija Koreliacijos

koeficientas r p

Žodinė informacija apie ŠN 0,304 0,030

Veiksmai pasunkėjus simptomams (edemos, dusulys, svorio prieaugis didesnis nei 2 kg per 3 dienas)

0,279 0,047

Geriausias šlapimą varančių (diuretikų) vartojimo laikas 0,340 0,015

AKS ir ŠSD stebėjimo svarba 0,362 0,009

Vaistų dozavimas, jų poveikis ir galimos nepageidaujamos reakcijos

0,329 0,019

Galimas imuniteto stiprinimas skiepais 0,529 0,000

Galimas suvartojamų skysčių kiekis per dieną 0,310 0,027

Galimas išgeriamo alkoholio kiekis 0,424 0,002

Sumažintos druskos dieta 0,279 0,047

Fizinis aktyvumo nustatymas pagal asmens galimybes 0,299 0,033

Svorio kontrolė siekiant sumažinti dusulį miego metu 0,457 0,001 p– reikšmė statistinio reikšmingumo lygmuo; koreliacija statistiškai reikšminga, kai p<0,05;

koreliacija statistiškai labai reikšminga, kai p<0,001

(37)

6 lentelė. Informacijos apie svorio kontrolę suteikimo sąsaja su kita mokymuose gauta informacija

Mokymo metu gauta informacija apie svorio kontrolę mažinant dusulį miego metu

Koreliacijos

Veiksmai pasunkėjus simptomams (edemos, dusulys, svorio prieaugis didesnis nei 2 kg per 3 dienas)

0,410 0,003

Geriausias šlapimą varančių vaistų (diuretikų) vartojimo laikas 0,381 0,006

0,299 0,033

Sumažintos druskos dieta 0,410 0,003

p– reikšmė statistinio reikšmingumo lygmuo; koreliacija statistiškai reikšminga, kai p<0,05; koreliacija statistiškai labai reikšminga, kai p<0,001.

Koreliacija tarp informacijos apie rūkymą ir kitus žalingus įpročius ir kitų teiginių buvo gauta statistiškai reikšminga. Stipriausia tiesioginė koreliacija pastebėta tarp informacijos apie imuniteto stiprinimą skiepais (r=0,554, p=0,000) bei išgeriamo alkoholio kiekio (r=0,484, p=0,000). Dėl to galima teigti, kad pacientai kurie dažniau gauna informaciją apie žalingus įpročius geriau įsisavina informaciją apie galimą alkoholio kiekį, imuniteto stiprinimą bei kitą lentelėje pateiktą informaciją (7 lentelė).

7 lentelė. Informacijos apie rūkymą ir kitus žalingus įpročius suteikimo sąsaja su kita mokymuose gauta informacija

Mokymo metu gauta informacija apie rūkymo ir kitų žalingų įpročių atsisakymą

Koreliacijos

0,477 0,000

p – reikšmė statistinio reikšmingumo lygmuo; koreliacija statistiškai reikšminga, kai p<0,05; koreliacija statistiškai labai reikšminga, kai p<0,001.

(38)

8 lentelė. Informacijos apie veiksmus pasunkėjus simptomams suteikimo sąsaja su kita mokymuose gauta informacija

Veiksmai pasunkėjus simptomams (edemos, dusulys, svorio prieaugis didesnis nei 2 kg per 3 dienas)

Koreliacijos

Geriausias šlapimą varančių vaistų (diuretikų) vartojimo laikas 0,701 0,000

Vaistų dozavimas, jų poveikis ir galimos nepageidaujamos

reakcijos 0,278

0,048

p – reikšmė statistinio reikšmingumo lygmuo; koreliacija statistiškai reikšminga, kai p<0,05; koreliacija statistiškai labai reikšminga, kai p<0,001.

Vertinant tiesioginę koreliaciją pastebėta, kad informavus pacientus apie savirūpos priemones, pacientai geriau įsisavina informaciją apie diuretikų vartojimo laiką (r=0,396, p=0,004), AKS ir ŠSD stebėjimo svarbą (r=0,421, p=0,002), vaistų dozavimą, jų poveikį ir galimas nepageidaujamas reakcijas (r=0,364, p=0,009) bei apie galimą išgeriamo alkoholio kiekį (r=0,343, p=0,014) (9 lentelė).

9 lentelė. Informacijos apie savirūpos priemones suteikimą sąsaja su kita mokymuose gauta informacija

Informavimas apie savirūpos priemones Koreliacijos

Geriausias šlapimą varančių (diuretikų) vartojimo laikas 0,396 0,004

Vaistų dozavimas, jų poveikis ir galimos nepageidaujamos reakcijos 0,364 0,009

p – reikšmė statistinio reikšmingumo lygmuo; koreliacija statistiškai reikšminga, kai p<0,05; koreliacija statistiškai reikšminga, kai p<0,001.

3.3. Slaugytojo profesiniai bei techniniai gebėjimai

(39)

10 lentelė. Tiriamųjų atsakymų pasiskirstymas vertinant slaugytojų profesinius bei techninius gebėjimus Eil. Nr. Teiginys Visiškai nesutinku (proc. (n)) Nesutinku (proc. (n)) Sunku pasakyti (proc. (n)) Sutinku (proc. (n)) Visiškai sutinku (proc. (n))

1. Slaugytojas mane emociškai palaiko ir supranta

- - 9,8 (5) 37,3

(19)

52,9 (27) 2. Slaugytojas tinkamai ir aiškiai

išdėsto informaciją

3,9 (2) - 2 (1) 27,5

(14)

66,7 (34) 3. Slaugytojas paaiškina apie

gydymo ir slaugos galimas rizikas bei pasekmes

3,9 (2) - 7,8 (4) 33,3

(17)

54,9 (28) 4. Slaugytojas padeda teisingai

suprasti gydytojo pateiktus nurodymus bei pabrėžia svarbiausius dalykus

3,9 (2) - 3,9 (2) 35,3

(18)

56,9 (29)

5. Slaugytojas gerai organizuoja susitikimo laiką

3,9 (2) - 3,9 (2) 43,1

(22)

49,0 (25) 6. Esant poreikiu asmuo gali

konsultuotis su slaugytoju telefonu 13,7 (7) 15,7 (8) 35,3 (18) 9,8 (5) 25,5 (13) 7. Su slaugytoju visada galima

diskutuoti ir klausti asmeniui rūpima informacija

3,9 (2) - 5,9 (3) 31,4

(16)

58,8 (30)

(40)

8 pav. Slaugytojo gebėjimo išdėstyti informaciją sąsajos su konsultacijų skaičiumi

Tyrimo metu siekėme išsiaiškinti pacientų išsilavinimo sąsajas su jų nuomone apie slaugytojo gebėjimą paaiškinti gydymo ir slaugos galimas rizikas bei pasekmes. Svarbu pastebėti, kad pacientai, turintys aukštąjį išsilavinimą, lyginant su viduriniu išsilavinimu (p=0,044), palankiau vertina slaugytojų gebėjimą paaiškinti apie slaugos bei gydymo galimas rizikas bei pasekmes (9 pav.).

(41)

Atlikus statistinę analizę galima pastebėti tiesioginę koreliaciją tarp slaugytojų emocinio palaikymo ir kitų techninių bei profesinių gebėjimų. Slaugytojų emocinis palaikymas labai svarbus, nes pastebima, kad pacientai, kurie jaučia slaugytojų emocinį palaikymą geriau vertina slaugytojų išdėstoma informaciją (r=0,529, p=0,000) bei lengviau diskutuoja su specialistu apie rūpimą informaciją (r=0,362, p=0,009) (11 lentelė).

11 lentelė. Slaugytojų emocinio palaikymo sąsajos su informacijos suteikimu

Slaugytojų emocinis palaikymas Koreliacijos

Slaugytojas tinkamai išdėsto informaciją 0,529 0,000

Slaugytojas paaiškina apie gydymo ir slaugos galimas rizikas bei pasekmes

0,381 0,006

Galima su slaugytoju diskutuoti apie rūpimą informaciją 0,362 0,009

p – reikšmė statistinio reikšmingumo lygmuo; koreliacija statistiškai reikšminga, kai p<0,05, koreliacija statistiškai labai reikšminga, kai p<0,001.

Tiesioginė priklausomybė pastebima ir vertinant slaugytojų darbą siekiant išdėstyti informaciją. Tiriamųjų teigimu, teisingai išdėsčius mokymo metu informaciją asmenys geriau supranta gydytojo pateiktus nurodymus (r=0,777, p=0,000) bei aiškiau supranta gydymo ir slaugos galimas rizikas bei pasekmes (r=0,567, p=0,000). Taip pat kuo geriau pacientai įvertina slaugytojų gebėjimus išdėstyti informaciją, tuo geriau įvertina slaugytojų galimybes atsakyti į pateiktus klausimus (r=0,349, p=0,012) ir lengviau diskutuoja su specialistu rūpima informacija (r=0,367, p=0,008) (12 lentelė).

12 lentelė. Slaugytojo tinkamai išdėstytos informacijos sąsajos su gebėjimu konsultuoti, diskutuoti, atsakyti į klausimus, pacientu nuomone

Slaugytojas tinkamai išdėsto informaciją Koreliacijos

Slaugytojas paaiškina apie gydymo ir slaugos galimas rizikas bei pasekmes

0,567 0,000

Slaugytojas padeda teisingai suprasti gydytojo pateiktus nurodymus

0,777 0,000

Slaugytojas atsako į visus mano pateiktus klausimus 0,349 0,012 Su slaugytoju visada galima pasikonsultuoti telefonu 0,347 0,013 Galima su slaugytoju diskutuoti apie rūpimą informaciją 0,367 0,008

p– reikšmė statistinio reikšmingumo lygmuo; koreliacija statistiškai reikšminga, kai p<0,05; koreliacija statistiškai labai reikšminga, kai p<0,001.