SERGANČIŲ BRONCHINE ASTMA VAIKŲ TĖVŲ ŽINIŲ IR MOKYMO VERTINIMAS

ELINA ZAINETDINOVAITĖ

SERGANČIŲ BRONCHINE ASTMA

VAIKŲ TĖVŲ ŽINIŲ IR MOKYMO VERTINIMAS

Darbo vadovė Dr. L. Spirgienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

TVIRTINU

Slaugos fakulteto dekanas Prof. Jūratė Macijauskienė __________

2015_______

SERGANČIŲ BRONCHINE ASTMA

VAIKŲ TĖVŲ ŽINIŲ IR MOKYMO VERTINIMAS

Darbo vadovė Dr. L. Spirgienė ____________ 2015______ Recenzentas ____________ ____________ 2015_______ Darbą atliko Magistrantė Elina Zainetdinovaitė_____ 2015______ KAUNAS, 2015

TURINYS

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINAI...10

1.LITERATŪROS APŽVALGA...11

1.1.Vaikų bronchinė astma...11

1.2.Vaikų bronchinės astmos gydymo principai...16

1.3.Tėvų, kurie augina vaikus, sergančius bronchine astma, mokymas ir žinios...19

1.3.1.Tėvų, kurie augina vaikus, sergančius bronchine astma, mokymas...19

1.3.2. Tėvų, kurie augina vaikus, sergančius bronchine astma, žinios...21

1.4.Teorinis temos pagrindimas...22

2.TYRIMO METODIKA...25

2.1. Tyrimo organizavimas ir eiga...25

2.2.Tyrimo etika………...……..27

2.3. Tiriamųjų kontingentas...27

2.4. Tyrimo klausimynai...28

2.5. Individuali mokymo programa...31

2.6. Tiriamųjų charakteristika ………...……31

2.7.Duomenų analizės metodai………...…………32

3. TYRIMO REZULTATAI...34

3.1. Tėvų, kurių vaikas serga bronchine astma, žinios apie bronchinę astmą...34

3.2. Tėvų, kurių vaikas serga bronchine astma, žinios prieš ir po individualaus mokymo... ....59

3.3.Tėvų, kurių vaikas serga bronchine astma, mokymo apie bronchinę astmą poreikio vertinimas...71

4.REZULTATŲ APTARIMAS...81

5.IŠVADOS...85

6.PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...86

7.MAGISTRO PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS...87

8.LITERATŪROS SĄRAŠAS...88

SANTRAUKA

Zainetdinovaitė E. Sergančių bronchine astma vaikų tėvų žinių ir mokymo vertinimas; magistro baigiamasis darbas / mokslinė vadovė Dr. L. Spirgienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2015. – 93 p.

Darbo tikslas – įvertinti ikimokyklinio amžiaus vaikų (1-7 metų) sergančių bronchine astma, tėvų žinias ir individualaus mokymo reikšmę stacionare.

Darbo uždaviniai: 1.Išsiaiškinti tėvų, kurių vaikas serga bronchine astma, žinias apie bronchinę astmą. 2. Palyginti tėvų, kurių vaikas serga bronchine astma, žinias prieš ir po individualaus mokymo. 3. Išsiaiškinti tėvų, kurių vaikas serga bronchine astma, mokymo apie bronchinę astmą poreikį.

Tyrimo metodika: Tyrimas atliktas LSMU KK Vaikų klinikos I Vaikų ligų skyriuje. Atliktas vienmomentis kiekybinis tyrimas. Naudotos autorės sudarytos anketos prieš ir po tėvų mokymo. Apklausoje dalyvavo 50 tėvų auginančius vaikus, kurie sirgo bronchine astma. Vaikų, sergančių bronchine astma tėvai buvo apklausti naudojant anketą prieš mokymą, po to buvo tėvams taikomas individualus mokymas ir tėvai buvo pakartotinai apklausiami autorės sudaryta anketa po mokymo. Autorė sudarė individualią tėvams, kurių vaikas serga bronchine astma, mokymo programą, kuri buvo patvirtinta skyriuje. Gautas Bioetikos leidimas vykdyti tyrimą.

Tyrimo rezultatai: Tyrimo rezultatai parodė, kad tėvai, kurių vaikai sirgo broncine astma, daugiausiai žinojo kas yra BA 47(94,0 proc.), sukeliančius alergenus 48 (96,0 proc.). Šiame tyrime daugiausiai respondentų (72,0 proc.- 84,0 proc.) žinojo, kokie yra rizikos veiksniai sukeliantys BA: cigarečių dūmai, židinių dūmai, paveldimumas, teršalai. Taip pat tėvai žinojo medikamentų grupės BA gydyti 45 (93,8 proc.); koks pirmos pagalbos medikamentas naudojamas BA paūmėjimo simptomams mažinti 38 (76,0 proc.). Tačiau tėvams trūko žinių apie BA būdingus požymius 29 (58,0 proc.) gerai nežinojo, fizinio krūvio toleranciją vaikams, kurie serga BA 41 (82,0 proc.) nežinojo, kaip tinkamai naudoti inhaliatorių 32 (64,0 proc.) nežinojo. Tėvų žinios po individualaus mokymo apie bronchinę astmą, jos valdymą, pagerėjo. Reikšmingai pasikeitė tėvų žinios: kokie yra bronchinei astmai būdingi požymiai (p<0,001) , kokie veiksniai yra sukeliantys bronchinę astmą (p<0,001), fizinio krūvio toleranciją vaikams, kurie serga bronchine astma (p<0,001), ilgalaikio profilaktinio gydymo medikamentus skirtus bronchinei astmai gydyti (p<0,001). Pagerėjo tėvų žinios, kaip tinkamai naudotis inhaliatoriumi supurkšti vaistus (p<0,001) ir pagerėjo tėvų žinios ar gali vaikui pakenkti nuolat vartojami vaistai nuo bronchinės astmos (p<0,001). Reikšmingai pasikeitė tėvų žinios nors jos prieš mokymą ir buvo geros, bet po mokymo tapo dar geresnėmis į klausymą: ar galima nutraukti vartoti priešuždegiminius vaistus nuo bronchinės astmos, kai tik išnyksta bronchinės astmos simptomai (p<0,001). Tėvų mokyme apie vaikų bronchinę astmą ir vaiko priežiūrą turėtų daugiau dalyvauti slaugytojai, kuriuos tėvai pažymėjo tik 10 (20,0 proc.). Naudinga būtų organizuoti tėvams individualius mokymus. Dauguma tėvų norėtų papildomos informacijos apie bronchinę astmą 42 (84,0 proc.) , individualių mokymų specializuotuose centruose 40 (80,0 proc.).

Išvados. Tėvai, kurių vaikai sirgo broncine astma, pakankamai žinojo apie ligą. Tėvų, kurių vaikas sirgo bronchine astma, individualus slaugytojo mokymas ligoninėje turėjo teigiamą reikšmę. Slaugytojai turėtų daugiau dalyvauti mokant tėvus apie vaikų, sergančių bronchinę astma, priežiūrą, tėvai mažiausiai informacijos gavo iš slaugytojų. Dauguma tėvų norėjo papildomos informacijos apie bronchinę astmą, individualių mokymų specializuotuose centruose.

SUMMARY

Zainetdinovaitė E. The assessment of knowledge and training of parents whose children suffer from bronchial asthma; master’s thesis / research supervisor Dr L. Spirgienė; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. – Kaunas, 2015. – 93 p.

The aim: to assess the knowledge and training of parents of preschool children with bronchial asthma at an inpatient department.

The objectives: 1. To find out the knowledge about bronchial asthma of parents whose children have bronchial asthma. 2. To compare the knowledge before and after individual training of parents whose children have bronchial asthma. 3. To find out the demand of training of parents whose children have bronchial asthma.

Research methodology: The study was conducted at LUHS KK Children’s clinic I Department of Children’s diseases. The conducted study was of immediate quantitative type. The questionnaires made by the author were used before and after training of parents. The survey involved 50 parents raising children with a history of bronchial asthma. The parents of children with bronchial asthma were interviewed using a questionnaire before training. After that, an individual training was applied to the parents and after the training the parents were questioned again using a questionnaire made by the author. The author made an individual training program, which was approved at the department, for parents whose children suffer from bronchial asthma. In order to carry out the investigation a permission of Bioethics was received.

Results of the study: The results of the study showed that parents whose children have a history of bronchial asthma mostly knew what is BA 47 (94.0 pct.), and the causing allergens 48 (96.0 pct.). The biggest amount of respondents (72.0 – 84.0 pct.) of this survey knew what are the risk factors which cause BA i.e. cigarette smoke, fireplace smoke, heredity, pollutants. Also, the parents knew the groups of pharmaceuticals for treating BA 45 (93.8 pct.); what first aid pharmaceutical is used for reducing the symptoms of BA exacerbation 38 (76.0 pct.). However, the parents lacked knowledge of: signs of BA – 29 (58.0 pct.) did not know well, exercise tolerance of children with BA – 41 (82.0 pct.) did not know at all, as well as how to properly use an inhaler – 32 (64.0 pct.) did not know at all. Parental knowledge improved after individual training about asthma and its management. A significant change was made of parents’ knowledge on: what are the typical symptoms of bronchial asthma (p<0.001), what factors cause bronchial asthma (p<0.001), exercise tolerance for children with bronchial asthma (p<0.001), and long-term pharmaceutics for the treatment of bronchial asthma (p<0.001). Parental knowledge also improved on how to properly use an inhaler (p<0.001) as well as if regularly used drugs for treating bronchial asthma can have damaging effects (p<0.001). Although parental knowledge was well concerning the question if anti-inflammatory drugs can be stopped used after cessation of bronchial asthma symptoms, it significantly improved after the training (p<0.001). In the training of parents on children bronchial asthma and childcare should be involved nursing staff which was only noted by 10 (20.0 pct.) of the parents. It would be useful to make individual training of parents. The majority of parents would like to receive more information on bronchial asthma 42 (84.0 pct.), and 40 (80.0 pct.) would like to receive it at specialized centres of individual training.

Conclusions. Parents whose children had bronchial asthma had enough knowledge about the disease. Individual training of parents whose children had bronchial asthma had a positive effect. As the parents received the least amount of information from nursing staff, they should be more involved in the training of parents on childcare of children with bronchial asthma. The majority of parents had asked for more information on bronchial asthma at specialized centres of individual training.

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju savo darbo vadovei dr. Linai Spirgienei, kuri man skyrė savo laiką, dalinosi patirtimi bei žiniomis, davė naudingus pasiūlymus ir patarimus.

Už bendradarbiavimą ir pagalbą atliekant tyrimą dėkoju Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Vaikų klinikos I Vaikų ligų skyriaus doc. dr. J. Kudzytei.

Dėkoju šeimai bei draugams už palaikymą ir tikėjimą mano jėgomis.

SANTRUMPOS

BA – bronchinė astma;

PEF- didžiausias iškvepiamo oro srovės greičio rodiklis (angl. Peak expiratory flow); IGKS – inhaliuojamieji gliukokortikosteroidai;

JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos

FEV1- forsuotas iškvėpimo tūris per pirmą sekundę (angl.

.

ĮVADAS

Šiuolaikinis mokslas apibūdina bronchinę astmą kaip lėtinę kvėpavimo takų uždegiminės kilmės ligą [1]. Dėl uždegimo didėja bronchų jautrumas įvairiems aplinkos veiksniams. Nustatyta, kad astmos požymių turi 5-10 proc. vaikų, daugeliui jų pirmieji ligos simptomai atsiranda iki 4-5 metų amžiaus [2, 3 ]. Bronchinė astma, prasidėjusi vaikystėje, dažnai lydi žmogų visą gyvenimą [4].

Vaikų bronchinė astma – tai dažniausiai paplitusi lėtinė plaučių liga, kuri dažniausiai vaikams atsiranda jau pirmaisiais jų gyvenimo metais. Ši liga jau egzistuoja daugiau negu 2000 metų. Padidėjus bronchų reaktyvumui įvairiems dirgikliams, atsiranda bronchų obstrukcija. Pagrindiniai šios ligos simptomai yra dusulys, kosulys, švokštimas, jaučiamas sunkumas krūtinėje, visi šie simptomai gali atsirasti bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje (dažniausiai naktį arba paryčiais). Vaikystėje mergaitės serga mažiau negu berniukai, nes berniukų susirgimo rizika BA yra daug didesnė negu mergaičių [5].

Bronchine astma serga tūstančiai žmonių Lietuvoje ir visame pasaulyje. Remiantis Globalinės Astmos Kontrolės Iniciatyvos duomenimis, iki 2025 metų yra prognozuojama, jog bronchine astma gali susirgti iki 450 milijonų gyventojų visame pasaulyje [6]. Baltijos ir Skandinavijos šalyse BA paplitimas siekia apie 5 proc., Vakarų Europoje 5,9 proc. Remiantis 2002 metais Lietuvoje atlikto vaikų bronchinės astmos sergamumo tyrimu, rezultatai parodė, kad sirgo 2,6 proc., vaikų nuo 6 iki 7 metų. Lietuvoje sergančiųjų bronchinės astmos liga skaičius jau yra perkopęs 50 tūkst. Šalies gyventojų [7].

Remiantis Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, bronchine astma sergančių vaikų (0-14 m.) 2013 m. buvo 4539,94 100- tūkst. gyventojų. Šis skaičius yra išaugęs, lyginant su ankstesniais metais, pvz. 2008 m. Lietuvoje sergančių vaikų( 0-14 m.) bronchine astma buvo 2988,21 100- tūkst. gyventojų [8].

Remiantis pasaulio ir Lietuvos statistiniais duomenimis bronchinė astma yra liga, kuri iš mūsų gyvenimų tikrai nesiruošia trauktis, dėl to yra aktualu gerai žinoti kas yra bronchinė astma ir kaip elgtis, jei pats ar artimas asmuo susirgs šia liga.

Temos aktualumas. Norint sėkmingai ilgą laiką prižiūrėti vaiką, kuris serga bronchine astma yra įmanoma tik tada, kai vaikas ir jo šeimos nariai reguliariai bendradarbiauja su kvalifikuotais sveikatos priežiūros darbuotojais. Jų bendradarbiavimo tikslas yra mokymasis apie BA. Mokymosi metu vaikui ir tėvams yra suteikiamos pagrindinės žinios apie ligą ir jos gydymo būdus, tam kad pacientas ir jo šeima suprastų ligos esmę ir jaustųsi saugūs bei psichologiškai ramūs.

Darbo naujumas. Vaikų sergamumas bronchine astma Lietuvoje ir visame pasaulyje didėja, o tėvų mokymo tyrimų apie bronchinę astmą Lietuvoje yra atlikta labai mažai. Šiuo magistro darbu ketinu parodyti, kaip ir kokias pagrindines žinias reikia suteikti tėvams apie jų vaiką, kuris serga bronchine astma.

Darbo praktinė reikšmė. Šiame magistro darbe yra pateikiama informacija apie bronchinę astmą, kuria galės remtis kvalifikuoti sveikatos priežiūros darbuotojai( bendrosios praktikos slaugytojai) ir mokinti tėvus, kurių vaikas serga BA apie ligą, kaip elgtis įvairiais šios ligos pasireiškimo etapais .

Darbo tikslas – įvertinti ikimokyklinio amžiaus vaikų (1-7 m.) sergančių bronchine astma, tėvų žinias ir individualaus mokymo reikšmę stacionare.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas – įvertinti ikimokyklinio amžiaus vaikų (1-7 metų) sergančių bronchine astma, tėvų žinias ir individualaus mokymo reikšmę stacionare.

Darbo uždaviniai:

1. Išsiaiškinti tėvų, kurių vaikas serga bronchine astma, žinias apie bronchinę astmą.

2. Palyginti tėvų, kurių vaikas serga bronchine astma, žinias prieš ir po individualaus mokymo.

3. Išsiaiškinti tėvų, kurių vaikas serga bronchine astma, mokymo apie bronchinę astmą poreikį.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Vaikų bronchinė astma

Bronchinė astma – uždegiminė, lėtinė kvėpavimo atakų liga. Bronchinės astmos uždegimas nulemia visus ligos simptomus bei struktūrinius kvėpavimo takų pokyčius [9]. Bronchinė astma pasireiškia bronchų obstrukciniais priepuoliais dažniausiai tai būna kosulys arba dusulys, bet pagrindinis šios ligos požymis, kuris atspindi patofiziologinius pokyčius, kurie yra būdingi šiai ligai, yra padidėjęs bronchų jautrumas įvairiems dirgikliams. Padidėjęs bronchų jautrumas įvairiems dirgikliams tai plaučių funkcijos blogėjimas ir BA ligos eigos sunkumo rodiklis, kuris nepriklauso nuo to, ar sergančiajam pasireiškia požymiai arba jų išviso nėra [10,11].

Ilga ir gan sunki liga, kuri kamuoja vaikus ilgą laiką yra vadinama vaikų bronchine astma. Bet jeigu liga yra laiku pastebima, ją galima nugalėti ar pailginti remisijos laikotarpius [12]. Ligą nugalėti padės ir sergančio vaiko organizmas, kuris mobilizuoja visas jėgas, kurios tausoja sveikatą, kompensuoja sutrikusias organizmo funkcijas. Ypatingai svarbu tai, jog sergantysis po truputį išmoktų kovoti su šia liga ir tikėtų, jog viskas baigsis gerai [13].

Bronchinė astma yra pavojinga liga vaikams tiek suaugusiems, norint gerai ją suprasti reikalingos geros žinios apie bronchinę astmą.

Bronchinės astmos klasifikacija. S. Hoffjan ir C. Ober astmą klasifikuoja trejopai [14]: pagal ligos formą;

pagal ligos sunkumą;

pagal ligos klinikinę išraišką.

Pagal ligos formą. Bronchinės astmos ligos forma gali būti egzogeninė, endogeninė ir mišri [15]. Egzogeninės ligos formos simptomai dažniausiai būna susiję su specifine, inhaliacine aplinkos alergenų ekspozicija. Tai gali būti ir atopinė BA, kurios patogenezė yra susijusi su sergančiojo imuninės sistemos pasikeitimu; neatopinė – imunoglobinas E yra nesąlygotas su genetiniu polinkiu alerginėms ligoms šeimoje. Vieni iš svarbiausių rizikos veiksnių: fizinis krūvis, infekcija, cheminiai arba psichologiniai dirgikliai; įvairūs priešuždegiminiai nesteroidiniai vaistai ir klimato bei aplinkos pasikeitimai. Kitos, endogeninės ligos formos simptomai nėra susiję su alergenų ekspozicija. Labai dažnai medikams nepavyksta nustatyti, kodėl bronchinė astma paūmėja. Endogeninės ir egzogeninės bronchinės astmos ligos formos darinys yra vadinamas mišriu deriniu. Mišrioje ligos formoje yra aptinkama infekcinių, alerginių ir cheminių medžiagų požymių [17].

Atopinės ir endogeninės astmos ligos formų eiga yra skirtinga. Dažniausiai vaikai ir jauni žmonės suserga alergine bronchų astma. Ši bronchų astma yra diagnozuojama tik tada, kai yra nustatyti specialūs priežasties veiksniai, o jie gali būti įvairios namuose esančios dulkės, naminiai

gyvūnai, vaikų pliušiniai žaislai, taip pat būna ir maisto alergenų (šokoladas, vaisiai ir t. p. t.) [17]. Nealerginė BA pasireiškia tik tada, kai nėra išaiškinti išoriniai priežastiniai veiksniai, o tokiu atveju nealerginės bronchų astmos priežastis būna bakterinė arba virusinė infekcija.

1 lentelė. Bronchinės astmos klasifikacija pagal ligos sunkumą [6, 18]

Sunkumas Simptomai Naktiniai

simptomai Kvėpavimo funkcija 1 PAKOPA

Lengva epizodinė

(intermituojanti)

<1 kartą per savaitę; remisijos metu nėra simptomų, o PEF ar FEV1 normalūs; paūmėjimai trumpi (kelios val. – dienos); paūmėjimų sunkumas įvairaus.

≤2 k per mėnesį

PEF ar FEV1 ≥80% reikiamo dydžio; PEF paros svyravimai <20%.

2 PAKOPA Lengva nuolatinė

( persistuojanti)

>=1 kartą per savaitę, bet ne kasdien; paūmėjimų metu gali būti ribotas fizinis aktyvumas, gali trikdyti miegą.

>2 k per mėnesį

PEF ar FEV1 ≥ 80% reikiamo dydžio; PEF paros svyravimai 20 – 30%.

3 PAKOPA Vidutinio sunkumo

Simptomai kasdien; kasdieninis trumpalaikio veikimo ß2 agonistų vartojimas; paūmėjimų metu ribotas fizinis aktyvumas, gali trikdyti miegą.

>1 k per savaitę

PEF ar FEV1 < 60-80% reikiamo dydžio; PEF paros svyravimai >30%.

4 PAKOPA Sunki

Simptomai nuolatiniai; ribotas fizinis aktyvumas, nuolatini smiego trikdymas; Dažni ir sunkūs ligos paūmėjimai.

Dažni

PEF ar FEV1 ≤ 60% reikiamo dydžio; PEF paros svyravimai >30 %.

Pastabos: Vaikams iki 5 metų dėl būtinumo bendradarbiauti su tyrėju ir funkcinių rodiklių kintamumo kvėpavimo funkcijos tyrimą atlikti pavyksta retai. Ligonis priskiriamas sunkesnei astmos pakopai, jei atitinka bent vieną iš jos kriterijų (klinikinių, funkcinių). Kiekvienoje pakopoje paūmėjimai gali būti lengvi, vidutinio sunkumo ar sunkūs. Paūmėjimo gydymo intensyvumas priklauso nuo jo sunkumo [6].

Kai jau yra nustatyta bronchinės astmos ligos forma privaloma įvertinti astmos eigos sunkumą. BA eigos sunkumas yra nustatomas pagal esamus klinikinius ligos požymius ir išorinio kvėpavimo funkcinius rodiklius, o vertinant ligos eigos sunkumą kai yra vartojami antiastminiai vaistai, būtinai reikia atkreipti dėmesį į tai koks yra gydymo intensyvumas, kuris yra reikalingas norint pasiekti ilgalaikė remisiją [19]. Bronchinės astmos klasifikaciją pagal ligos sunkumą galite nusistatyti pasinaudoję 1 lentelėje pateiktais duomenimis. Pagal klinikinius požymius lengvos eigos bronchinė astma yra skirstoma į intermituojančią (epizodinę) ir persistuojančią (nuolatinę) astmą. Intermituojanti

bronchinė astma pasižymi lengva ligos eiga, sezoniškumu ir ilgais remisijos periodais. Tokie astmos simptomai paciento beveik nevargina, tačiau ligos paūmėjimai būna ir lengvi, ir sunkūs. Persistuojančiai astmai yra būdinga kasdieniai arba visokio sunkumo požymiai [20]. Augant vaikui, bronchinės astmos ligos sunkumas gali paveikti vaiką daug greičiau negu suaugusį pacientą. Ligos eiga arba pasunkėja, arba palengvėja. Norint patikslinti ligos sunkumą ir skirti papildomą priešuždegiminį ligos gydymą yra skiriamas trumpalaikio veikimo ß2 agonistas, kuris taip pat slopina ir pagrindinius astmos simptomus: dusulį, kosulį, švilpiantį kvėpavimą, fizinio krūvio netoleravimą. Naujausi moksliniai tyrimai įrodė, kad vaikams, skirtingai nei sergantiems suaugusiems rizika mirti yra vienoda, nesvarbu ar bronchinės astmos ligos eiga yra sunki arba lengva [15].

Klinikinės bronchinės astmos išraiškos – remisija, nepilna remisija ir ligos paūmėjimas. Būklė tarp ligos paūmėjimų, BA simptomų nebuvimas arba jų išnykimas be reikiamo papildomo gydymo yra vadinama remisija. Nepilna remisija – ligos požymiai labai reti, požymius išprovokuoja dažniausiai didelis fizinis krūvis, kuris dingsta savaime arba papildomai, kuomet yra skiriamas trumpalaikio veikimo ß2 agonistas. Ligos paūmėjimas – po truputį arba staiga sustiprėję BA simptomai, blogėjanti kvėpavimo funkcija, atsiradęs didesnis vaistų vartojimo poreikis[6].

Uždegimas kvėpavimo takuose suaktyvėja tik tokiu atveju, jeigu pablogėja bronchinės astmos eiga [21]. Vertinanti sergančiųjų, kurie visada vartoja antiastiminius vaistus ligos būklę, būtinai reikėtų atkreipti dėmesį į tai, koks yra ligos gydymo intensyvumas, kaip jau minėta, jis yra reikalingas norint pasiekti ilgalaikę remisiją [22].

Tinkamai prižiūrint bronchinę astmą vaikui ligos paūmėjimų galima išvengti. Išvengus ligos paūmėjimų vaikas ir jo artimieji turėtų jaustis geriau, juos nekankintų baimė, kad bet kada gali liga paūmėti i ir pabloginti sergančio asmens sveikatą.

Vaikų bronchinės astmos diagnostikos principai. Alergiškiems tėvams gimusių naujagimių ir mažų vaikų tyrimai rodo, kad egzogeninė būklė pasireiškia labai anksti. Nustatyta, kad 50–80 proc. vaikų suserga bronchų astma iki penkerių metų. Tokiame amžiuje sunku ją nustatyti [23]. Tiriant bronchinę astma pastebėta, kad bronchine astma dažniau serga berniukai, o apskritai dažniausiai ji pasitaiko 5-20 metų amžiaus vaikams ir jaunuoliams. Astma "jaunėja", tačiau jos diagnostika pirmaisiais gyvenimo metais yra ypač sunki, nes neretai gali būti paremta tik ligos klinika. Labai sudėtingas jaunuolių lytinio brendimo periodas, jo metu gali vystytis sunkios bronchinės astmos formos [24, 25]. Diagnostika grindžiama anamneze ir klinikiniais požymiais [26]. Astmai kaip ir bronchitui būdingi tokie pat požymiai: epizodinis dusulys, švilpiantys karkalai plaučiuose bei kosulys [27].

Pagrindiniai bronchinės astmos simptomai: švilpimas ar cypimas kvėpuojant, krūtinės suspaudimo jausmas, kosulys, dusulys, fizinio krūvio neloteravimas. Šie simptomai gali dažniausiai pasireikšti naktį arba ankstyvą rytą. Šie simptomai gali išnykti savaime arba pavartojus broncholitikų

[28]. BA diagnozei pagrįsti yra labai svarbūs besikartojantys dusulio ar kosulio priepuoliai, išprovokuojami egzogeninių faktorių (alergenų, iritantų, fizinio krūvio, virusinės infekcijos) [10]. Egzogeniniai faktoriai (rizikos veiksniai) gali būti suskirstyti į su individu susijusius veiksnius, kurie sukelia polinkį astmai; į priežastinius veiksnius, tai yra aplinkos veiksniai, kurie turintiems polinkį individams įtakoja astmos išsivystymą ir į provokuojančius veiksnius, tai yra aplinkos veiksniai,

sukeliantys astmos paūmėjimus ir/ar palaikantys simptomus [6]. Bronchų astmą provokuojantys

veiksniai pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė. Bronchų astmą provokuojantys veiksniai (angl. triggers) [6] Priežastiniai veiksniai Nespecifiniai veiksniai Namų aplinkos alergenai: dulkių erkės,

naminių gyvūnų plaukai, paukščių plunksnos, epidermis, seilių ir kt. baltymai, tarakonai, pelėsiniai grybeliai

Kvėpavimo takų infekcijos; Tabako dūmai (aktyvus

ir pasyvus rūkymas;) Fizinis krūvis;

Emocinis stresas, stiprios emocijos (juokas,

verkimas, pyktis); Maistas, maisto priedai;

Atmosferos oro teršalai (SO2, NO2, ozonas,

įkvepiamos dulkių dalelės); Fiziniai dirgikliai (šaltas oras, dulkės); Gastroezofaginis refliuksas;

Cheminiai dirgikliai (aerozoliai, kvepalai, aštrūs

kvapai, dažai, skalbimo priemonės ir kita buitinė chemija); Dujos (dujinės viryklės, šildymas);

Vaistai, vakcinos; Endokrininiai veiksniai

(mėnesines, skydliaukes ligos); Klimato arba

gyvenamos aplinkos pakeitimas Išorinės aplinkos alergenai: žiedadulkės,

sezoninių grybelių sporos, gyvulių plaukai, epidermis

Maisto ir kiti alergenai.

Vaistai: acetilsalicilo rūgštis ir kiti

nesteroidiniai priešuždegiminiai preparatai

Simptomų sezoniškumas ir šeimyninė anamnezė bei kitos atopinės ligos (rinitai, dermatitai) taip pat reikšmingi nustatant diagnozę[6, 28].

Vaikui sergant BA ir netinkamai prižiūrint šia ligą galimi ligos paūmėjimai. Paūmėjimo simptomai: vis dažniau reikia bronchus plečiančių vaistų, vaikas prabunda naktimis dėl dusulio, vaikas blogiau toleruoja fizinį krūvį; mažėja PEF rodiklis [4].

Sergantieji BA dažnai blogai atpažįsta savo ligos požymius (simptomu) ir nesuvokia jos sunkumo, todėl objektyvus kvėpavimo funkcijos tyrimas diagnostikai yra labai svarbus [29]. Svarbiausi išorinio kvėpavimo funkcijos tyrimai, padedantys nustatyti ir įvertinti kvėpavimo takų obstrukciją, yra forsuoto iškvėpimo tūrio per vieną sekundę (FEV1), didžiausio iškvėpimo greičio (PEF), forsuotos gyvybinės plaučių talpos (FVC) matavimai [30]. Bronchų obstrukcijos epizodiškumui

ir grįžtamajam pobūdžiui nustatyti atliekamas bronchodilatacinis mėginys su ß2 agonistais, matuojamas PEF ir atliekami nespecifinio bronchų reaktyvumo tyrimai [31,79].

Prieš nustatinėjant vaikui bronchinės astmos atsiradimo priežastį ir esamą ligos forma, daug informacijos gali suteikti odos alerginiai mėginiai, IgE antikūnai, provokuojantys testai su alergenais [32]. Eozinofilai sergančiojo skrepliuose, taip pat jų kiekis kraujyje, PEF svyravimai ir bronchų reaktyvumo tyrimai gali atspindėti atsiradusį uždegiminį procesą kvėpavimo takuose. Bronchų alveolių nuoplovų tyrimas (citograma) arba bronchų gleivinės biopsija tiesiogiai parodo uždegiminį procesą [33].

Norint vaikams nustatyti bronchinę astmą yra labai sunku, nes epizodiškas dusulys, švilpiantys karkalai plaučiuose ir atsiradęs vis sunkėjantis kosulys yra būdingi ir kitoms ligoms pavyzdžiui plaučių uždegimui ir bronchiolitui [34]. Bet yra manoma, kad esant pasikartojantiems švokščiančio kvėpavimo epizodams, dusuliui ir sausiems karkalams, kosuliui, ypač nakties metu ir ankstyvą rytmetį, tikslinga diagnozuoti astmą kaip klinikinį sindromą ir kuo anksčiau skirti adekvatų gydymą. Negalima užmiršti, kad kuo mažesnis vaikas, tuo didesnė kitų ligų tikimybė, o ne tik tai gali būt bronchinė astma. Įvairaus amžiaus vaikams, BA gali pasireikšti tik epizodiniu kosuliu, ypač naktimis ar po fizinio krūvio ir esant virusinei infekcijai [35, 36].

Vaikų bronchų astmą reikia sugebėti astkirti nuo: viršutinių kvėpavimo takų ligų (rinosinusitas, adenoiditas); smulkiųjų kvėpavimo takų obstrukcijos (obliteruojantis bronchitas, pneumonija, cistinė fibrozė); stambiųjų kvėpavimo takų obstrukcijos (obstrukcinis bronchitas, balso stygų disfunkcija, trachėjos stenozė) [26]. Svarbiausias skiriamasis požymis – tipiškas dusulio priepuolis [10].

Vaikams, kurie serga bronchine astma, ligą diagnozuoti gali tik gydytojai atlikę įvairius tyrimus. Tačiau kiekvienas asmuo būnantis su vaiku, sergančiu bronchine astma, turi žinoti kada reikia kreiptis pas gydytoją, kad bronchinė astma nepaūmėtų.

Bronchų astmos klinika. Tarp priepuolių, ligos pradžioje, lengva bei vidutinio sunkumo bronchų astma sergantys vaikai dažniausiai jaučiasi gerai [37, 38]. Dažniausiai tuo metu jokių objektyvių ligos požymių nenustatoma. Bronchų astmos simptomų gali atsirasti dirbant, ir naktį [39,26].

Labai dažnai bronchinę astmą sukelia alerginė reakcija, t. y. pašalinių medžiagų patekimas į kvėpavimo takus. Vaikai, kurie yra alergiški įvairiems alergenams, jiems pasireiškia dažnas čiaudulys, akių ašarojimas ir kt. Tokiu būdu, organizmas bando pašalinti į vidų patekusį alergeną. Bronchų astmos priepuoliui būdinga [34, 40 ]: sausas dirginantis kosulys; dusulys iškvėpimo metu; veido cianozė išryškėja; kartais atkosėjami gleivingi skrepliai.

BA priepuolio metu iškvėpimas yra pailgėjęs, per atstumą girdimas triukšmingas, švilpiantis kvėpavimas. Kvėpavimo metu įkvėpimas darosi trumpesnis, dėl užsilaikančio oro plaučiuose.

Paūmėjus BA kvėpuojant dalyvauja pagalbiniai raumenys . Priepuolio metu būna kvėpavimo raumenų, ypač diafragmos, tonuso padidėjimas [35, 41]. Kartais BA priepuolio metu būna subfebrili kūno temperatūra. Priepuolis gali praeiti savaime pritaikius tinkamą kūno poziciją, kad vaikas gerai jaustūsi kvėpavimo metu arba pavartojus broncholitikų( trumpo veikimo β2 agonistai salbutamolis ir terbutalinas yra vartojami kontroliuoti bronchų spazmą ir yra pirmo pasirinkimo vaistai ūmių paūmėjimų gydymui bei fizinio krūvio sukeltos astmos profilaktikai.). Ligonis gali lengviau atsikosėti, išnyksta sausi karkalai. Priepuolis gali praeiti lėtai, kartais per kelias valandas ar paras, tačiau kvėpavimas išlieka pasunkėjęs, žmogus jaučia silpnumą, mieguistumą [42].

Mažiems vaikams paūmėjus BA būna ryškesni bronchų sekrecijos sutrikimai nei bronchų sienelės spazmai. Drėgnas kosulys gali būti jau priepuolio pradžioje. Vyresnio amžiaus vaikams drėgnas kosulys gali atsirasti priepuolio pabaigoje. Po priepuolio gerėja vaiko savijauta, pradeda normalizuotis kvėpavimas, širdies ir kitų organų veikla[43, 28]. BA paūmėja laipsniškai, per kelias dienas ar savaites. Paūmėjimą sukelia netinkamas gydymas (staiga nutraukti ilgai ir nepakankamai vartoti gliukokortikosteroidai, neatpažinta ar nepakankamai gydyta ūminė ir lėtinė paūmėjusi kvėpavimo takų infekcija), paveluotas ligonio kreipimasis į gydymo įstaigą bronchinės astmos paūmėjimo atveju. BA paūmėjimą gali sukelti ir nuolat veikiantys vaiką veiksniai, kurie gali paūminti BA. Bronchų astmą provokuojantys veiksniai žiūrėti 2 lentelėje.

Jeigu vaikui astmos simptomai yra lengvi būtinai reikia atminti, kad astmos net ir tokiu atveju negalima ignoruoti. Ūmėjantys astmos simptomai, gali sukelti sunkius kvėpavimo sutrikimus ir net retais atvejais, gali ištikti staigi mirtis.

Vaikų bronchinė astma yra labai pavojinga liga todėl manau, kad reikia gerai žinoti, kas tai yra bronchinė astma, kas ją sukelia, kokie bronchinės astmos pasireiškimo požymiai.

1.2. Vaikų bronchinės astmos gydymo principai

Bronchinei astmai gydyti naudojami medikamentiniai ir nemedikamentiniai gydymo būdai. Tiksliausi ir objektyviausi duomenys apie bronchų astmos tinkamą gydymą gaunami, kai kartu yra vertinami net tik klinikiniai simptomai, spirometrijos rodikliai, bet ir bronchų reaktyvumas, kvėpavimo takų uždegimas.

Daugumai vaikų, kurie serga bronchine astma, reikia kasdien vartoti vaistus. Nuolatine astma sergantys vaikai turi turėti du astmos gydymo planus [44]:

kasdieninės astmos kontrolės planą, kuriame surašyti visi kasdien vartojami vaistai bei pagalbinės priemonės;

astmos paūmėjimo planą, kuriame aprašyti veiksmai, kurių reikia imtis astmai pablogėjus (kokius vaistus ir kokiomis dozėmis vartoti; kada kreiptis įgydytoją).

Raštiškas veiksmų planas turi būti apžvelgtas ir peržiūrimas periodiškai kartu su vaiką gydančiu gydytoju. Šis veiksmų planas turi būti aptartas su gydančiu gydytoju ir pasidalintas su įstaigomis, kuriose lankosi vaikas ir kitais asmenimis, kurie yra susiję su vaiku.

Gydant vaiką, kuris serga bronchine astma, reikia išsikelti tikslus, kurių reikia laikytis prižiūrint sergantį šia liga vaiką. Astma sergančio vaiko gydymo tikslai [6]: 1. užtikrinti vaiko gyvenimą be fizinės ir emocinės veiklos apribojimų; 2. apsaugoti nuo nuolatinių simptomų; 3. apsaugoti nuo astmos paūmėjimų dieną ir naktį; 4. užtikrinti normalią plaučių funkciją (geriausias individualus PEF, rytinis – vakarinis PEF skirtumas < 20 proc.); 5. pasirinkti pakankamą medikamentinį gydymą su mažiausiai tikėtinu šalutiniu poveikiu; 6. išvengti negrįžtamų pakitimų kvėpavimo takuose; 7. patenkinti vaiko bei jo šeimos astmos gydymo lūkesčius (tikslus).

Laikantis bronchinės astmos gydymo metu išsikeltų tikslų galima paitikrinti ar išsikelti tikslai yra sėkmingi gydymo procese ir ar gydymas bus efektyvus vaikui. Keturios sėkmingo astmos gydymo dalys [5,6]: 1.reguliarus vaiko būklės stebėjimas ir vertinimas (įskaitant savikontrolę); 2. priežasčių, dažninančių simptomus ir sunkinančių ligos eigą, paieška ir kontrolė; 3. medikamentinis gydymas; 4. vaiko, jo šeimos narių ir kitų vaiką prižiūrinčių žmonių mokymas.

Bronchinės astmos gydymas laikomas efektyviu, kai [5,6,45]:

1. nėra astmos priepuolių, dėl kurių būtina kviesti gydytoją, lankytis gydymo įstaigose, priėmimo skyriuje arba kviesti greitąją pagalbą;

2. nakties metu nepabundama dėl astmos simptomų;

3. visiškai nėra astmos simptomų: dusulio, apsunkinto kvėpavimo, švokštimo, spaudimo jausmo krūtinėje;

4. nėra kosulio;

5. normali plaučių funkcija: pasiektas geriausias individualus PEF, rytinis – vakarinis PEF skirtumas < 20 proc.;

6. nėra nepageidaujamo vaistų poveikio( pvz. burnos džiūvimas ir blogas skonis burnoje [46] 7. neapribotas fizinis ir emocinis aktyvumas;

8. nepraleidžiami užsiėmimai mokykloje arba darželyje; tėvų ir mokytojų, auklėtojų darbas. Kiekvieno apsilankymo metu gydytojas turi patikrinti [47]: 1. ar nustatyti tikslai pasiekti; 2. ar pacientas laikosi skirto gydymo, ar yra nerimas dėl vaistų ir gydymo plano; 3. ar teisingai naudojami palaikomojo gydymo (prevencinio) vaistų ir skubios pagalbos vaistų inhaliatoriai, PEF matuoklis ar kitas prietaisas; 4. koks yra nenumatytų apsilankymų poreikis; 5. kaip vengiama provokuojančių veiksnių.

Astmą galima kontroliuoti daugumai pacientų, bet kontrolės lygis priklauso nuo to, kokia ligos eiga ir koks sunkumas. Visišką ligos kontrolę gali pasiekti daugiau kaip pusė pacientų[48].

Bronchinė astma nebus efektyviai kontroliuojama jei pacientai nevartos paskirtų vaistų ir nesilaikys gydymo plano.

Medikamentinis bronchinės astmos gydymas. Bronchinės astmos medikamentinio gydymo vaistų grupes sudaro: bronchus plečiantys vaistai (bronchodiliatatoriai), kurie skirti simptomams slopinti ir priešuždegiminiai vaistai, kurie sumažina kvėpavimo takų uždegimą ir gleivinės paburkimą, bei mažina sekreto gamybą, sumažina bronchų jautrumą aplinkos provokuojantiems veiksniams, dėl to sumažėja, o kartais net visai išnyksta astmos simptomai .

Pagrindinis medikamentinio bronchinės astmos gydymo tikslas – pasiekti ir išlaikyti astmos kontrolę vartojant kiek galima mažesnį vaistų kiekį ir kuo mažesnes vaistų dozes [4].

Esant lengviems, retai pasikartojantiems astmos priepuoliams dažnai pakanka trumpo veikimo bronchodiliatatorių, kurie vartojami ne reguliariai, o tik užėjus dusuliui[4,5,6,49,80]. Ilgalaikiai ligonių, sergančių bronchų astma, stebėjimo tyrimai rodo, kad reguliarus IGKS vartojimas gerokai (daugiau kaip 30 proc.) sumažina ligos paūmėjimų ir hospitalizacijų skaičių palyginus su nereguliariu šių vaistų vartojimu. Kita vertus, daugybė klinikinių tyrimų parodė, kad reguliariai vartojami visi inhaliuojamieji β2 agonistai praranda savo veiksmingumą, t. y. mažėja jų bronchus plečiantis poveikis ir apsauginės savybės: gebėjimas mažinti bronchų reaktyvumą (jautrumą fiziniam krūviui ir įkvepiamiems dirgikliams) [50,51]. Nuolatinis gydymas bronchus plečiančiais vaistais gali maskuoti prasidedantį paūmėjimą [52]. Nereguliarus IGKS vartojimas ar visiškas jų nutraukimas lemia blogesnius plaučių funkcijos rodiklius ir kvėpavimo takų uždegimo sustiprėjimą [53,54]. Svarbu prisiminti, kad didesnės IGKS dozės kvėpavimo takų uždegimą slopina veiksmingiau [55, 56,57]. Ištyrus mirties nuo bronchų astmos priežastis, nustatyta, jog didelė dalis ligonių mirė nuo nepakankamo gydymo inhaliuojamaisiais ar geriamaisiais gliukokortikosteroidais[58]. Įvairių tyrimų duomenimas yra susirūpinta dėl ilgalaikio saugumo pakartotinai vartojant trumpo veikimo β2 bronchus plečiančius vaistus. Tai yra vaistai, kurie geriausiai pašalina ūmų bronchų spazmą, bet padidėjęs jų vartojimas yra astmos blogėjimo ženklas ir rodo padidėjusį kontroliuojančių (prevencinių) medikamentų poreikį. Vieno dozuoto inhaliatoriaus suvartojimas per mėnesį turėtų būti pavojaus signalas [47, 59]. Prieš vaikui išrašant aerozolį, tėvai prieš tai turi būti išmokomi jo naudojimo instrukcijos, kaip tas prietaisas veikia. Jokiu būdu negalima suteikti vaikui atsakomybės už vaistų vartojimą, nes tyrimais įrodyta, kai vaikas pats neatsako už vaistų vartojimą, pasunkėja sergamumas bronchine astma ir taip pat padidėja mirtingumo rizika [60].

Bronchinei astmai gydyti vaistai gali būti išleidžiami įvairiomis formomis – dozuoti aerozoliniai inhaliatoriai, dozuoti milteliniai inhaliatoriai, kapsulės, tabletės, sirupai.

Bronchinei astmai medikamentinis gydymas yra svarbus, tačiau reikia nepamiršti, kad nemedikamentinis gydymas yra taip pat labai svarbus ligos gydymo procese. Todėl kitame skysiuje yra aptartas nemedikamentis gydymas.

Nemedikamentis bronchinės astmos gydymas. Bronchinės astmos nemedikamentinį gydymą vykdyti turi visi su bronchine astma sergančiu vaiku susiję asmenys t.y. tėvai, gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojos, įstaigose kuriose lankosi vaikas dirbantis personalas.

Pagrindiniai nemedikamentiniai bronchinės astmos gydymo būdai: šalinti rizikos faktorius (bronchinę astmą provokuojančius veiksnius) – mesti rūkyti prie vaikų, vengti dulkių, šalto oro, per didelių fizinių krūvių vaikams, gydyti infekcijos židinius vaikams, tėvai turi gerinti buities sąlygas. Vykdyti visus gydytojo nurodymus, tinkamai gydyti vaikus. Vykdant visus nurodymus išvengsite ligos paūmėjimų bei komplikacijų. Reikia vaiką, kuris serga bronchine astma, laikyti gerai vėdinamose ar ventiliuojamose patalpose. Jei gyvūnai vaikui sukelia astmos priepuolį, jų nelaikyti namuose. Jei vaikas jautrus dulkėms, venkti namuose sausų puokščių ir kiliminių dangų. Jei po fizinio krūvio pradeda dusti vaikas, įpurškite bronchus plečiančių vaistų prieš fizinį krūvį. Sergantiems astma ligoniams rekomenduojami amžių atitinkantys fiziniai pratimai, organizmo grūdinimas ir stiprinimas [35, 62, 61].

Specialistai privalo su tėvais ir vaikais identifikuoti tai, kaip vaikas nori gydytis astmą ir sudaryti tolimesnius gydymo planus [63,81]. Vaiko požiūris į astmą labai skiriasi nuo kitų bendraamžių, kurie šia liga neserga, o tėvams labiau aktualesnė tema yra paūmėję kasdieniai astmos priepuoliai. Dalį informacijos apie ligos simptomus tėvai gali gauti tiesiogiai bendraujant su vaikais [64].

Yra atlikta daugybė mokslinių tyrimų apie slaugytojų ir tėvų galimybes išreikši savo požiūrį apie vaikų sveikatingumo konsultacijas ir parengti tėvus, kad būtų galima vykdyti bronchinės astmos gydymą [65]. Bendrosios praktikos slaugytojos viena iš veiklų - mokymas kaip teisingai vykdyti nemedikamentinį bronchinės astmos gydymą, turėtų būti grindžiama turimais duomenimis apie šeimą, vaiko ligą [64].

Mano nuomone, taikant tinkamai nemedikamentinį ir medikamentinį bronchinės astmos gydymą ligos simptomai nepaūmės ir liga nekels pavojaus vaikui sergančiam bronchine astma.

1.3.Tėvų, kurie augina vaikus, sergančius bronchine astma, mokymas ir žinios

1.3.1 Tėvų, kurie augina vaikus, sergančius bronchine astma, mokymas

Viena iš slaugytojų funkcijų, slaugant bronchine astma sergantį vaiką, – supažinti apie bronchinę astmą sukeliančius rizikos veiksnius ir jų valdymą, norint sumažinti kvėpavimo takų uždegimą ir padidėjusį bronchų reaktyvumą, taip pailginant remisijos laikotarpius. Mokymas yra viena iš kompetencijų [66], kurią turi atlikti bendrosios praktikos slaugytojas, todėl mokinti tėvus yra būtina. Bronchine astma sergančio vaiko gydymas ir mokymas privalo būti vykdomas visuose BA gydymo lygiuose [67]. Vaiko, kuris serga bronchine astma ir jo šeimos mokymas yra pats

efektyviausias metodas, norint pasiekti optimalią bronchinės astmos kontrolę ir įgyvendinant vaikų bronchinės astmos gydymo tikslus, kurie yra numatyti BA nacionaliniuose ir tarptautiniuose gydymo ir diagnostikos susitarimuose [68].

Vykdant vaiko, kuris serga bronchine astma pagrindinius gydymo tikslus, viena iš pagrindinių ir svarbiausių efektingo gydymo dalių yra vaiko šeimos mokymas apie ligą. Asmenys, kurie dirba su šia liga sergančiais vaikais, privalo vadovautis šiais BA mokymo pagrindais:

pažintis su bronchine astma; konkreti pažintis su sergančiuoju;

informacijos tiekimas sergančiajam ir sergančiojo šeimai;

sergančio vaiko dalyvavimas BA mokymuose bei įvairiuose renginiuose, kurie yra skirti ligos profilaktikai;

savos ligos pažintis.

Bronchinės astmos ligos valdyme sergančiam vaikui ir jo tėvams atitenka pagrindinis vaidmuo, todėl pažintis su BA privalo paveikti vaiką ir jo tėvams. Svarbiausi momentai, į kuriuos būtinai reikėtų atkreipti dėmesį: sergančiojo atsakomybės ugdymas už savo sveikatą ir gydymą, gebėjimas priiminėti sprendimus, taisyklingas vaistų vartojimas, paūmėjus ligai atliekami veiksmai, bendravimo įgūdžių lavinimas ir apie ligą įgytos savarankiškos informacijos aptarimas [69]. Pagrindinės sąlygos, kurių reikia efektingam mokymui [70]:

pagrindinės bazinės žinios, kokiu būdu tėvams ir sergančiam vaikui pateikti informaciją; kiekvienas mokymas turi būti atliekamas tik individualiai. Privalu yra atkreipti dėmesį į sergančiojo amžių, intelektą, socialines sąlygas ir jo psichologines nuostatas;

per kiekvieną užsiėmimą privaloma turėti tokią sistemą, kuri padėtų kuo geriau įsisavinti gaunamas žinias, kaip pavyzdį galime paimti kryžiažodžius ir piešinius;

privalomos individualios savikontrolės priemonės kiekvienam vaikui – tarpinės ir pikmetrai; labai svarbi yra vaistų vartojimo įgūdžių kontrolė;

skiriamas didesnis dėmesys naujai bronchine astma susirgusiajam ir taip pat jo šeimai;

negali būti jokių draudžiamų temų. Reikia suteikti galimybę tiek vaikui, tiek tėvams išanalizuoti jiems rūpimus klausimus;

sergančiojo ir šeimos mokymuose reikėtų vadovautis klasikine pedagogika;

tik nuo pačio vaiko ir jo tėvų priklauso mokymų efektyvumas, nuo to, kiek jie pastangų į tai įdės, bei taip pat ir nuo mokytojo kompetencijos ir užsispyrimo.

Dažniausiai naudojami mokymo metodai: grupinis, individualus, kolektyvinis (įvairūs bronchinės astmos klubai, mokyklos, stovyklos ir kt.), radijas, televizija ir spaudos leidiniai. Daugiausia naudos teikia individualus mokymas, betarpiškas mokymas, kai kiekvieno atskiro

apsilankymo metu pas gydytoją ar bendrosios praktikos slaugytoją, yra aptariamos sergančiojo vaiko konkrečios problemos bei ligos eiga. Tokiu būdu, gydytojas ar bendrosios praktikos slaugytojas, su kuriuo bendrauja sergantysis vaikas, arba jo tėvai, yra pagrindinis mokytojas. Taip pat pagalbos suteikti gali ir kiti žmonės, kurie dirbo ir dirba su žmonėms, kurie sirgo arba serga bronchine astma [71,83]. Sergančiųjų bronchine astma vaikų tėvams yra privaloma suteikti informacijos apie kvėpavimo organų sistemą, BA ir tai, kas dedasi sergančiojo organizme, kai prasideda dusulio priepuolis. Būtina visu šimtu procentu apgalvoti, kaip ligoniui ir ligonio tėvams paaiškinti apie BA, nes tik nuo priklauso kaip jie supras BA, nes mokantysis yra pagrindinis mokytojas suteikiantis žinių [72]. Šeima, kurioje auga vaikas, sergantis BA privalo rašyti astmos dienoraštį. Jeigu tėvai nežino kaip tai daryti, jiems tai privalo išaiškinti individualaus mokymo metu mokytojas, kad tėvai žinotų kaip tai daryti, nes tai yra viena iš svarbiausių BA kontroliavimo priemonių [61,82].

Slaugytojai bendraudami mokymo metu su sergančiu vaiku naudoja žodinius nurodymus, kad vaikas imtųsi iniciatyvos pradėti pokalbį, tokiu atveju vaikas atlieka stebėtojo vaidmenį tam tikrą laiką. Dažniausiai pokalbio metu vaiko tėvai, daugiausia dėmesio skiria savo ir vaiko santykiams, kad slaugytojas galėtų stebėti kaip vaikas bendrauja. Tėvai taip elgiasi dėl to, kad jie nori palaikyti draugiškus santykius su slaugytoju. Taip pat vaikams yra suteikiama galimybė pasakyti tokius dalykus, kurių tėvai nežino. Efektyvi komunikacija su vaiku yra labai svarbi, nes prižiūrint astmos kontrolę yra labai svarbus medicininis rėžimas, kuris yra pritaikytas vaikams sergantiems astma ir šeimoms, nes kasdieninis medicininis rėžimas gali sumažinti skubios pagalbos poreikį [73]. Pokalbio metu, slaugytojos bendraujame su pašnekovais paeiliui, vienas pasisako, o tada ateina kito eilė ir t.p.t. Tai yra labai aišku, kai mes užduodame kokį nors klausimą verbaliniu arba neverbaliniu būdu. Slaugytojai komunikuodami su astma sergančiu vaiku, dažniausiai naudoja šį būdą, nes tokiu atveju vaikas tampa atviresnis pokalbiui [74].

Šiame magistro darbe pateikiamas individualus mokymo planas tėvams, kurių vaikas serga bronhcine astma (7 priedas). Šia mokymo programa norima pasiekti, kad tėvai, kurie yra slaugantys asmenys savo vaiko, kuris serga bronchine astma, išmoktų tinkamai vykdyti savo vaiko ligos kontrolę. Programa yra skirta slaugos personalui vykdyti mokymus ligoninėje.

1.3.2 Tėvų, kurie augina vaikus, sergančius bronchine astma, žinios

Šiais laikais tėvai, kurių vaikas serga bronchine astma, neturi pakankamai informacijos apie savo vaiko ligą. 2008 metais, Toronte, buvo atliekamas tyrimas apie jų vaikų sergama ligą paaiškėjo, kad didžioji dalis tyrime dalyvavusiųjų tėvų bronchinės astmos požymius painiodavo su ūmine viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Kiekvieną dieną tėvai patiria nerimą dėl nekontroliuojamos bronchų astmos. Keletas tėvų pripažįsta, jog jie bijo prarasti savo vaiką dėl šios ligos[75].

2010 metų rugsėjo iki 2011 metų vasario mėnesio, Vilniaus miesto poliklinikoje buvo atliekamas anoniminės apklausos tyrimas, kurio metu buvo norima išsiaiškinti, kokias žinias tėvai turi

apie bronchinę astmą. Atlikus tyrimą paaiškėjo kad ,tėvai apie bronchinę astmą žinių turi labai mažai. Kaip parodė šio tyrimo rezultatai, tėvams dažniausiai trūksta žinių apie pačią astmos ligą, jos simptomus, fizinio krūvio toleravimą bei apie vaistus, kurie slopina ligos uždegimą. Tėvams, auginantiems vaikus sergančius BA yra reikalingas mokymas apie šią ligą.

Neretai tėvai auginantys vaiką, sergantį bronchine astma, mano, kad bronchinė astma yra pagydoma antibiotikais [76].

Mano nuomone, tėvai dažnai nesupranta, kas tai yra bronchinė astma, dėl to jie neturi motyvacijos vadovautis gydytojo paskirtais nurodymais ir rekomendacijomis kaip prižiūrėti savo sergantį vaiką.

1.4.Teorinis temos pagrindimas

Slaugytojos ir tėvų vaidmuo yra svarbus kontroliuojant vaikų bronchinės astmos simptomus ir užtikrinant gerą gyvenimo kokybę, todėl svarbu mokyti tėvus kaip prižiūrėti vaiką, tinkamai vartoti medikamentus, keisti gyvenimo būdą. Norint tinkamai mokinti tėvus reikalinga naudotis schema, pagal kurią slaugytojas galėtų tinkamai mokinti. Tam šiame darbe pasirinkta teorija: Albert Banduros socialinio elgesio išmokimo teorija , kuri suteikia schemą(modelį) kaip tinkamai išmokinti tėvus prižiūrėti savo vaiką, kuris serga bronchine astma.

Pagrindinis šios teorijos teiginys - individas socialinio-kognityvinio elgesio išmoksta stebėdamas įvairius pavyzdžius aplinkoje, kurioje jis yra. Asmenybė (tėvai), socialinio elgesio išmoksta iš tiesioginės savo patirties t.y. bendraudami su kitais žmonėmis (artimaisiais , draugais, mokytojais, gydytojais, bendrosios praktikos slaugytojais, grupės lyderiais ir pan.) ar paprasčiausiai stebėdami jų elgesį ir elgesio pasekmes. Stebint asmenybė išmoksta elgesio ir modeliuoja save pagal pasirinktą pavyzdį. Pavyzdys gali paveikti stebinčiojo elgesį: jis gali išmokti naujo elgesio; pasikartoti jau išmoktą elgesį; gali nuslopinti, atpalaiduoti reakciją [77].

Socialinė elgesio išmokimo teorija teigia, kad yra keturios išmokimo stebint stadijos(1pav.) [77,78]. Jei kuri nors stadija nutraukiama, tai besimokantysis nieko neišmoksta.

Pirmoji - dėmesio stadija. Dėmesys būtinas kad išmoktume stebėdami kitus. Mokant tėvus, kurių vaikai serga bronchine astma, pirmų užsiėmimų metu reikėtų aptarti problemos aktualumą, ir sutelkti tėvų dėmesį mokant konkrečių veiksmų kaip valdyti simptomų kontrolę.

Antroji stadija - išlaikymo atmintyje stadija. Šioje stadijoje slaugytojai, mokindami tėvus, naudoja žodinius ir vaizdinius kodus, padedančius įsiminti, ką jie išmoksta stebėdami. Albert Bandura laikosi nuomonės, kuo dažniau žmogus mato vaizdą, tuo geriau jį įsimena ir ilgiau išlaiko atmintyje [78]. Į mokymo programą reikėtų įtraukti kuo daugiau vaizdinės medžiagos.

Trečioji stadija - atgaminimo stadija. Šioje stadijoje atliekami naujai išmokti veiksmai praktiškai. Ši stadija svarbi, kai reikia išmokti kūno judesių. Mokant tėvus, kurių vaikai serga bronchine astma, galima būtų mokinti teisingo medikamentų inhaliavimo metodikos tarpinių pagalba.

Ketvirta - motyvacijos stadija. Šioje stadijoje svarbu motyvuoti tėvus, kad jų veiksmai turi tiesioginę naudą vaikų gyvenimo kokybei, simptomų kontrolei. Tėvams teisingai atliekant veiksmus, bronchine astma sergantis vaikas turės mažiau ligos paūmėjimo atvejų. Pavyzdžiui : tėvai , kurie blogai atlieka priežiūra savo vaiko ligos ir jų vaikui vis dažniau paūmėja ligos simptomai, stebėjęs kitą žmogų, turintį panašių problemų, bet gebantį daug sėkmingiau jas spręsti, bandys / išmoks modeliuoti savo elgesį.

1pav. Išmokimo stebint stadijos pagal pateiktą modelį (pagal A. Bandūrą, 1977) [77,78].

Žmogiškas elgesys, atsižvelgiant į socialinę elgesio išmokimo teoriją, įsisavinamas elgesio pavyzdžių išmokimo būdu [78]. Asmenybės elgesys formuojasi stebint kitų elgesį. Stebint išmokstama imituoti elgesį ir modeliuoti save pagal pasirinktą pavyzdį. Įdomi išmokimo stebint ypatybė- išmokstama be bandymų, o tik stebint. Susidūrimas su modeliu(pavydžiu kaip elgtis) gali paveikti žmogaus elgesį trejopai (2pav.)[77,78]: stebintysis gali išmokti iš modelio naujo elgesio; modelis gali padėti besimokančiam pasirinkti poelgį, kai modelio elgesys primena elgesį, kurį mokinys jau buvo išmokęs, ir modelio veiksmai gali sukelti anksčiau išmoktą reakciją; gali nuslopinti reakciją t. y. padaryti ją ne tokią dažną arba panaikinti; atpalaiduoti stebinčiojo reakciją, t. y. išvaduoti iš suvaržymų ir tuo būdu leisti pasireikšti reakcijai[77]. Verbalinių ir vaizdinių priemonių dėka asmenybė modeliuoja patirtį, kad naudotų kaip orientyrą būsimam elgesiui atlikti [77,78].

Socialinio elgesio išmokimo teorija galėtų pasinaudoti gydytojas ar slaugytojas, kuris bendrauja ir moko bronchine astma sergančio vaiko tėvus. Tėvai įvaldę visas keturias išmokimo stadijas pagal socialinio elgesio išmokimo teoriją, galėtų veiksmingiau prižiūrėti bronchine astma sergančius vaikus. Tai padėtų jiems teisingai elgtis su vaiku kritinėse situacijose, nuraminti vaiką ir suteikti jam pagalbą.

Bronchinė astma, prasidėjusi vaikystėje, dažnai lydi žmogų visą gyvenimą. Siekiant užtikrinti sergančiam bronchine astma vaikui bei jo tėvams kuo geresnę gyvenimo kokybę, siekiama kuo geriau kontroliuoti bronchinės astmos simptomus, išvengti paūmėjimų, pakitimų kvėpavimo takuose, siekiama užtikrinti vaiko gyvenimą be fizinės ir emocinės veiklos apribojimų.

Viena iš slaugytojų funkcijų, slaugant bronchine astma sergantį vaiką – supažinti apie bronchinę astmą vaikus ir jų tėvus. Supažindinus ir išmokinus bronchinės astmos valdymo tėvai galėtų tinkamai prižiūrėti savo vaikus, kurie serga bronchine astma. Vaikams tinkamas bronchinės astmos valdymas suteiktų galimybę sumažinti kvėpavimo takų uždegimą ir padidėjusį bronchų reaktyvumą, taip pailginant remisijos laikotarpius.

2.TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo organizavimas ir eiga

Tyrimas atliktas 2014 m. lapkričio mėn. – 2015 m. kovo mėn. Tyrimas vyko keliais etapais. I etapas – mokslinės literatūros paieška pagal pasirinktą temą LSMU bibliotekos informacijos ištekliuose, duomenų bazėse. Mokslinės literatūros paieškai naudoti raktažodžiai: bronchinė astma (angl. bronchial asthma), vaikų bronchinė astma (angl. childhood asthma), tėvų žinios apie bronchinę astmą (angl. parents knowledge about asthma), žinių poreikis tėvams apie bronchinę astmą (angl. parents need knowledgeabout asthma), mokymas apie bronchinę astmą (angl. training of bronchial asthma), gydymas bronchinės astmos (angl. treatment of bronchial asthma).

Rastos literatūros analizė, temos gryninimas ir tikslo iškėlimas. Analizuojant literatūrą apibrėžtas tyrimo objektas – tėvų mokymo apie bronchinę astmą poreikis.

II etapas – anketos Nr. 1( prieš mokymą) (2 priedas), anketos Nr. 2 (po mokymo) (3 priedas) ir individualios mokymo programos tėvams, kurių vaikas serga bronchine astma sudarymas remiantis moksline literatūra. Siekiame įvertinti vaikų (1-7 m.) sergančių bronchine astma tėvų žinias ir individualaus mokymo reikšmę valdant simptomų kontrolę ligoninėje.

III etapas – bioetikos komisijos leidimas atlikti tyrimą. Sudarius anketas Nr.1 (prieš mokymą), Nr.2 (po mokymo) ir individualią mokymo programą tėvams, kurių vaikas serga bronchine astma, buvo paruoštos tiriamųjų informavimo (4 priedas) ir sutikimo (5 priedas) formos. Siekiant gauti Bioetikos komisijos leidimą atlikti planuojamą tyrimą buvo kreiptasi į įstaigą, kurioje planuota atlikti anketines apklausas, administraciją, ją informavus apie tyrimo temą ir tikslą, supažindinus su naudojamais instrumentais Nr.1 (prieš mokymą), Nr.2 (po mokymo) – anketomis , gautas raštiškas leidimas tyrimą vykdyti įstaigoje.

Kreiptasi į LSMU Bioetikos centrą ir jiems pateikus įstaigos, kurioje planuojamas vykdyti tyrimas, vadovo sutikimą, tyrimo santrauką, informacijos konfidencialumo užtikrinimo planą ir tiriamųjų informavimo ir sutikimo formas buvo gautas leidimas Nr. BEC-KS(M)-112 (1 priedas) atlikti tyrimą.

Vykdant apklausą informavimo ir sutikimo formos respondentams pateiktos atspausdinus ją kartu su Nr.1( prieš mokymą) anketa. Tiriamojo asmens informavimo formoje buvo pateikta informacija apie atliekamo tyrimo temą, tikslą, reikšmę patiems respondentams, numatomą anketos pildymo laiką.

IV etapas – bandomasis tyrimas. Pilotinė tėvų apklausa. Gavus Bioetikos centro leidimą atlikti tyrimą buvo vykdyta pilotinė apklausa, siekiant išsiaiškinti ar klausimai anketose Nr.1( prieš

mokymą) ir Nr.2( po mokymo) yra lengvai suprantami ir aiškiai suformuluoti. Ši apklausa atlikta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose Vaikų klinikoje, I Vaikų ligų skyriuje, apklausiant ten gulinčius tėvus, kurių vaikas serga bronchine astma.. Apklausti buvo 5 tėvai, prašant pateikti savo komentarus apie anketose pateiktų klausimų formulavimą ir kitas pastabas. Po pilotinės apklausos anketų koreguoti neprireikė, todėl gauti duomenys buvo įtraukti į analizę, o anketos naudojamos tolimesniame tyrime.

V etapas- individualios mokymo programos tėvams, kurių vaikas serga bronchine astma patvirtinimas skyriuje. Parašius individualią mokymo programą tėvams, kurių vaikas serga bronchine astma, buvo prašoma ją patvirtinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose Vaikų klinikoje I Vaikų ligų skyriuje. Patvirtinimo vykdyti mokymo programą buvo prašoma Vaikų klinikos slaugos koordinatorės. Gavus patvirtinimus iš I Vaikų ligų skyriaus vadovo, skyriaus vyresniosios slaugytojos, Vaikų klinikos slaugos koordinatorės, Magistro darbo vadovės individualia mokymo programa buvo galima naudotis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose Vaikų klinikoje, I Vaikų ligų skyriuje. Pridedamas leidimas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Vaikų klinikos slaugos koordinatorės (priedas 6). Programa žiūrima, plėtojama, derinama patvirtinimui visiems pacientams Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje. Programa žiūrima, plėtojama, derinama kartu su Vaikų klinikos slaugos koordinatore.

VI etapas – tėvų, kurių vaikas serga bronchine astma anketinė apklausa prieš mokymą; tėvų, kurių vaikas serga bronchine astma mokymas pagal paruoštą mokymo programą; tėvų, kurių vaikas serga bronchine astma anketinė apklausa po mokymo. Anketinės apklausos prieš mokymą ir po mokymo atliktos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose Vaikų klinikoje I Vaikų ligų skyriuje. Iš viso buvo išdalinta 50 Nr.1 anketų ir 50 Nr.2 anketų, sugrįžo ir tolimesnei duomenų analizei buvo tinkamos visos Nr.1 anketos ir visos 50 Nr.2 anketos. Bendras apklaustų tėvų skaičius100.

Individualiai mokinti, pagal paruoštą mokymo programą, buvo visi sutikę tėvai, kurie dalyvavo pirmoje anketinėje apklausoje. Individualių mokymo susitikimų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose Vaikų klinikoje I Vaikų ligų skyriuje vyko 50.

VII etapas- gautų duomenų suvedimas, duomenų bazės sudarymas.

VIII etapas – tyrimo duomenų apdorojimas. Statistinė analizė atlikta naudojant duomenų kaupimo ir analizės programų paketus „SPSS 20.0“ ir „Excel“ .

IX etapas- tyrimo rezultatai ir jų aptarimas, palyginami su Lietuvoje ir užsienyje panašiais jau atliktais tyrimais.

2.2. Tyrimo etika

Siekiant užtikrinti visus tyrimo bioetikos principus, pirmiausia buvo gauti leidimai iš įstaigos vadovų, atlikti apklausą jų įstaigoje. Vadovai buvo supažindinti su tyrimo tema, naudojamu metodu, paaiškinta tyrimo nauda ir reikšmė jų įstaigai, bei tiriamiesiems. Iš įstaigų vadovų gauti leidimai, įsipareigojus pristatyti tyrimo rezultatus.

Kreiptasi į LSMU Bioetikos centrą ir jiems pateikus įstaigos, kurioje planuojamas vykdyti tyrimas, vadovo sutikimą, tyrimo santrauką, informacijos konfidencialumo užtikrinimo planą ir tiriamųjų informavimo ir sutikimo formas buvo gautas leidimas Nr. BEC-KS(M)-112 atlikti tyrimą.

Pasirinkus tyrimo metodą apklausą, naudojant anketas, svarbu buvo užtikrinti respondentų konfidencialumą. Tiriamųjų konfidencialumas užtikrintas, neprašant jų ant anketų rašyti nei vardo, nei pavardės, o užpildytas anketas grąžinti užrašius eilės numerį. Prieš tiriamiesiems pradedant pildyti anketas, jie buvo supažindinti su tyrimo tema, jos reikšme, ir nauda jiems, bei turėjo pasirašyti sutikimo, dalyvauti tyrime, formą.

Aprašant tyrimo metu gautus duomenis jie pateikti apibendrinti.

2.3.Tiriamųjų kontingentas

Tyrimo metu naudotas netikimybinis tiriamųjų grupių parinkimo metodas, tikslinė tiriamųjų atranka – siekta apklausti tėvus, kurių vaikai serga bronchine astma ir guli kartu su vaiku Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose Vaikų klinikoje I Vaikų ligų skyriuje.

Respondentų įtraukimo kriterijai:

tėvai, kurių vaikas serga bronchine astma;

tėvai, kurių vaikas yra ikimokyklinio amžiaus (1-7 metų); tėvai, kurie su vaikais stacionarizuojami nepakartotinai;

tėvai sutinkantys dalyvauti mokymo programoje ir savarankiškai raštu atsakyti į klausimynuose pateiktus klausimus.

Išbraukimo kriterijai:

tėvai nesuprantantys ir nekalbantys lietuvių kalba; tėvai nesutinkantys dalyvauti tyrime.

Pagal nustatytus įtraukimo į tyrimą kriterijus dalyvavo 50 respondentų, kurių vaikas serga bronchine astma ir yra ikimokyklinio (1-7 metų) amžiaus.

Tyrimo tikslinė imtis buvo apskaičiuota remiantis T. Yamane, V.A. Jadov sudaryta skaičiavimo programa [84]. Generalinis visumos dydis buvo apskaičiuotas, remiantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose Vaikų klinikoje I Vaikų ligų skyriaus

vedamomis statistikos knygomis. Generalinės visumos dydis buvo apskaičiuojamas išvedant vidurkį trijų metų, kiek pacientų gulėjo skyriuje, kurie atitinka įtraukimo kriterijus (3 lentelė) .

3 lentelė. Vaikų, sergančių bronchine astma, skaičius 2012 - 2014 metais I Vaikų ligų skyriuje

Metai Skyrius Vaikų skaičius (n) Iš viso (n)

2012 I Vaikų ligų 53

171

2013 I Vaikų ligų 62

2014 I Vaikų ligų 56

VISO tyrime dalyvavo vaikų tėvų 50

Reprezentatyviems duomenims gauti remiantis formule suskaičiuota apklausti 50 respondentų galinčių gulėti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose Vaikų klinikoje I Vaikų ligų skyriuje .

Pasirinkta tikslinė įstaiga Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos Vaikų klinika I Vaikų ligų skyrius. Pavykus gauti leidimui tyrimą vykdyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose Vaikų klinikoje I Vaikų ligų skyriuje išdalintos anketos Nr. 1, anketos Nr. 2. Anketos tinkamomis duomenų analizei buvo laikomos jei buvo atsakyta į visus klausimus, atsakymai aiškiai pažymėti pagal reikalavimą (jei nėra dviejų ir daugiau atsakymų į klausimą, kuriame reikalaujama vieno atsakymo).

2.4.Tyrimo klausimynai

Tyrimo metodas – anketinė pacientų apklausa raštu. Pasirinkta atlikti vienmomentį kiekybinį tyrimą, naudojant, kaip tyrimo instrumentą, autorės sudarytas anketas anketa prieš tėvų mokymą Nr. 1 ir anketa po tėvų mokymo Nr. 2. Tarp Nr.1 ir Nr.2 anketų vyks individualūs mokymai tėvų, kurių vaikai serga bronchine astma. Mokymams bus naudojama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose Vaikų klinikos I Vaikų ligų skyriuje patvirtinta, individuali mokymo programa tėvams, kurių vaikas serga bronchine astma.

Anketos Nr. 1, anketos Nr. 2 ir individuali mokymo programa tėvams, kurių vaikas serga bronchine astma sudarytos remiantis moksline literatūra, siekiant įvertinti vaikų (1-7 m.) sergančių bronchine astma tėvų žinias ir individualaus mokymo reikšmę valdant simptomų kontrolę ligoninėje (stacionare).

Abi anketos Nr. 1 ir Nr. 2 buvo koduojamos eilės numeriu. Anketos Nr. 1 eilės numeris turėjo atitikti toki pat eilės numerį anketos Nr. 2. Tokiu būdu, buvo galima atlikti skaičiavimus lyginant tėvų žinias prieš individualų apmokymą ir po individualaus apmokymo apie bronchinę astmą.

Anketos prieš tėvų apmokymą (Nr. 1) struktūra. Anketą Nr. 1 sudarė 29 klausimai. Anketa buvo koduojama eilės numeriu. Anketą atsakinėjo tėvai, kurių vaikas serga bronchine astma. 1 klausimas buvo sudarytas išsiaiškinti kokio amžiaus yra vaikas, kuris serga bronchine astma. 2 klausimas buvo sudarytas išsiaiškinti kiek laiko vaikas serga bronchine astma. 3-16 klausimai buvo sudaryti remiantis moksline literatūra išsiaiškinti tėvų žinias apie bronchinę astmą. 3, 4 anketos klausimuose buvo klausiama kas yra bronchinė astma ir kokie jos požymiai. 5- 9 anketos klausimuose buvo klausiama apie bronchinei astmai atsirasti ar paūmėti lemenčius veiksnius. 10-15 anketos klausimuose buvo klausiama apie medikamentinį bronchinės astmos gydymą. 16 anketos klausime buvo klausiama apie nemedikamentinį bronchinės astmos gydymą. 17 anketos klausimas buvo sudarytas išsiaiškinti iš kur tėvai, kurių vaikas serga bronchine astma, gauna informacijos apie bronchinę astmą.18, 19 anketos klausimai buvo sudaryti išsiaiškinti ar tėvai nori įgyti daugiau žinių apie bronchinę astmą ir ar tėvai, kurių vaikas serga bronchine astma, domisi naujovėmis apie ligą. 20 anketos klausimas buvo sudarytas išsiaiškinti kokioje mokymo formoje (grupiniame ar individualiame) tėvai norėtų, kad jiems būtų suteikiama informacija apie bronchinę astmą. 21 anketos klausimas buvo sudarytas norint išsiaiškinti ar tėvai, kurių vaikas serga bronchine astma, nori mokintis individualiai. 22- 29 anketos klausimai buvo sociodemografiniai.

Anketos po tėvų apmokymo (Nr. 2) struktūra. Anketą Nr. 2sudarė 19 klausimų. Anketa buvo pateikiama praėjus dienai po individualaus apmokymo apie bronchinę astmą. Anketa buvo koduojama eilės numeriu. Anketą atsakinėjo tėvai, kurių vaikas serga bronchine astma. Anketa yra panaši į anketą Nr.1. Klausimai 1- 14 buvo sudaryti remiantis rasta moksline literatūra išsiaiškinti tėvų žinias apie bronchinę astmą. 1, 2 anketos klausimuose buvo klausiama kas yra bronchinė astma ir kokie jos požymiai. 3- 7 anketos klausimuose buvo klausiama apie bronchinei astmai atsirasti ar paūmėti lemenčius veiksnius. 8- 13 anketos klausimuose buvo klausiama apie medikamentinį bronchinės astmos gydymą. 14 anketos klausime buvo klausiama apie nemedikamentinį bronchinės astmos gydymą. 15 anketos klausimas buvo sudarytas išsiaiškinti iš kur tėvai, kurių vaikas serga bronchine astma, gauna informacijos apie bronchinę astmą. 16, 17 anketos klausimai buvo sudaryti išsiaiškinti ar tėvai nori įgyti daugiau žinių apie bronchinę astmą ir ar tėvai, kurių vaikas serga bronchine astma, domisi naujovėmis apie ligą. 18 anketos klausimas buvo sudarytas išsiaiškinti kokioje mokymo formoje (grupiniame ar individualiame) tėvai norėtų, kad jiems būtų suteikiama informacija apie bronchinę astmą. 19 anketos klausimas buvo sudarytas norint išsiaiškinti ar tėvai, kurių vaikas serga bronchine astma, nori mokintis individualiai.