ENDODONTINIO GYDYMO BAIMĖ IR JOS ĮTAKA PACIENTO ŠIRDIES RITMO POKYČIAMS

(1)

Gintarė Ambrozaitytė

V kursas, 6 grupė

ENDODONTINIO GYDYMO BAIMĖ IR JOS ĮTAKA

PACIENTO ŠIRDIES RITMO POKYČIAMS

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas

Med. m. dr. Rita Vėberienė

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA

ENDODONTINIO GYDYMO BAIMĖ IR JOS ĮTAKA PACIENTO ŠIRDIES RITMO POKYČIAMS

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas ... Darbo vadovas ...

(parašas)

... (vardas pavardė, kursas, grupė)

(parašas)

... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20....m. ... (mėnuo, diena)

20....m... (mėnuo, diena)

(3)

KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMOLENTELĖ

Įvertinimas:...

Recenzentas:...

(moksl. laipsnis, vardas pavardė)

Recenzavimo data: ...

Eil.

Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1 Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo

turinįbei reikalavimus? 0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo _{turinįbei reikalavimus?} 0,2 0.1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4 Įvadas,

tikslas uždaviniai

(1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos

naujumas,aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0 5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota _{problema,hipotezė, tikslas ir uždaviniai?} 0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0

7

Literatūros apžvalga (1,5 balo)

Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų

mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0

8

Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jųrezultatai ir išvados?

0,6 0,3 0

9

Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe

nagrinėjamaproblema?

0,2 0,1 0

10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti _{irsisteminti mokslinę literatūrą yra} pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medžiaga ir metodai (2balai)

Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?

0,6 0,3 0

12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos

imtys,tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?

0,6 0,3 0

13 Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos _{ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga} ir pan.) ?

0,4 0,2 0

14 Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant

(4)

statistinio patikimumo lygmenį?

15

Rezultatai (2 balai)

Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą

tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0

16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka

reikalavimus? 0,4 0,2 0

17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi

informacija? 0 0,2 0,4

18 Ar nurodytas duomenų statistinis _{reikšmingumas?} _0,4 _0,2 ₀ 19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė

analizė? 0,4 0,2 0

20

Rezultatų aptarimas (1,5 balo)

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,

trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis _{su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?} _0,4 _0,2 ₀ 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0

23

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros

apžvalgoje, rezultatuose)?

0 0,2 0,3

24

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,

iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0

25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga;

ar atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas

pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0

28 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo

tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0

30 Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, _{sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne}

senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%? 0,2 0,1 0

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą _temą? _+0,2 _+0,1 ₀

32 Praktinės

rekomenda-cijos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos

ir ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

33

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)

15-20 psl. (-2 balai) <15psl. (-5balai)

(5)

35

Bendri reikalavimai

Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo

rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai

36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,

moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus,kompiuterinio _{raštingumo klaidų?} _{-2 balai -1 balas}

38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, _{struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?} -0,2 balo -0,5 balo 39

Plagiato kiekis darbe

>20% (nevert

.) 40 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir

puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir

yra tikslus? -0,2 balo -0,5 balo

41 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių

ir poskyrių pavadinimai? -0,2 balo -0,5balo

42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos

komiteto leidimas? -1 balas

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir _{santrumpų paaiškinimai?} _{-0,2balo -0,5balo} 44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai _{(spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo}

kokybė)? -0,2 balo -0,5balo

*Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

(6)

(7)

TURINYS SANTRUMPOS ... 8 SANTRAUKA ... 9 SUMMARY ... 10 ĮVADAS ... 11 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13

1.1. Baimės formavimosi mechanizmas ... 13

1.2. Paplitimo nustatymo klausimynai ... 14

1.3. Baimę provokuojantys faktoriai ... 14

1.3.1. Izoliacinė sistema ... 16

1.3.2. Nuskausminimas ... 16

1.3.3. Pooperacinis skausmas ... 17

1.3.4. Gydymo prognozė ... 17

1.3.5. Rentgeno nuotraukos ... 18

1.4. Muzikos įtaka baimės ir širdies ritmo valdymui ... 18

2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 20

2.1. Tyrimo pradžia ir pabaiga ... 20

2.2. Atrankos kriterijai ... 20

2.3. Anketinė apklausa ... 21

2.3.1. Modified dental anxiety scale (MDAS) klausimynas ... 21

2.4. Širdies ritmo fiksavimas ... 21

2.5. Tyrimo eiga ... 22

2.6. Statistinė duomenų analizė ... 22

3. REZULTATAI ... 24 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 31 IŠVADOS ... 33 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 34 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 35 PRIEDAI ... 39

(8)

SANTRUMPOS

LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas KK – Kauno klinikos

ANS – autonominė nervų sistema

CDAS - Corah’s Dental Anxiety Scale (klausimynas) DFS – Dental Fear Survey (klausimynas)

MDAS – Modified Dental Anxiety Scale (klausimynas) m. – metai pav. – paveikslėlis žr. – žiūrėti Nr. – numeris p – reikšmingumo lygmuo n – tyrimo dalyviai d. – diena r – koreliacijos koeficientas N – generalinė visuma min - minutė mėn. – mėnesis trump. – trumpinys

(9)

ENDODONTINIO GYDYMO BAIMĖ IR JOS ĮTAKA PACIENTO ŠIRDIES RITMO POKYČIAMS

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas

Daugelis pacientų vengia apsilankymų pas odontologus, bijodami, kad gydymas gali būti nemalonus ar skausmingas. Toks aplaidumas skatina endodontinio gydymo reikalingumą ne tik suaugusiems, bet ir paaugliams ar vaikams. Taip pat didina pacientų išlaidas gydymui, prastą dantų funkcinę ir estetinę būklę bei padidina dantų šalinimo tikimybę. Tyrimo tikslas: įvertinti endodontinio gydymo baimės paplitimą tarp LSMU KK endodontiškai gydytų pacientų ir jų širdies ritmo svyravimus gydymo procedūrų metu bei nustatyti su šia problema susijusius ir jų atsiradimą skatinančius veiksnius.

Medžiaga ir metodai

Tyrimas atliktas dviem etapais. Pirmiausia, endodontiškai gydomi 18 – 59 metų pacientai apklausti naudojant anonimines anketas apie ankstesnę gydymo patirtį, pateiktas MDAS klausimynas. Po to pacientai atsitiktinai išskirstyti į 2 grupes: tiriamoji su muzikos fonu, o kontrolinė be muzikos fono. Prieš, per ir po dantų šaknų kanalų gydymo matuotas širdies ritmas pasirinktais intervalais. Matavimams naudotas ,,Medisana PM 100“ pulsoksimetras ant kairiosios rankos nykščio, vidutiniškai 40 min vienam pacientui.

Rezultatai

Tyrime dalyvavo 42 (amžiaus vidurkis 37,02±10,8 m.) pacientai. Pagal MDAS klausimyną 10% jaučia odontofobiją, 14% baimės visai nejaučia. Jauno amžiaus moterų (<45 m.) baimės vidurkis didesnis negu vyrų. Nustatyta atvirkštinė koreliacija tarp MDAS ir amžiaus r=0,432; p=0,004. Rasti baimę formuojantys veiksniai – nuskausminimas, pašaliniai garsai ir reti apsilankymai pas odontologą. Tiriamosios (muzikos fono) grupės pacientų širdies ritmo svyravimai reikšmingai mažesni negu kontrolinės grupės (p<0,001).

Išvada

Baimė ir širdies ritmo svyravimai neatsiejami atliekant endodontinį gydymą, o muzikos fono panaudojimas yra tinkama priemonė šių rodiklių mažinimui.

(10)

PATIENT’S HEART RATE CHANGES DUE TO FEAR OF ENDODONTIC TREATMENT

SUMMARY

Relevance of the problem and aim of thework

Many patients avoid visiting dentists, fearing that the treatment may be unpleasant or painful. Such negligence promotes the need for endodontic treatment not only for adults but also for adolescents or children. It also increases the patient's treatment costs, improves the functional and aesthetic state of the tooth and increases the expectation of tooth extraction. The aim of the work: to evaluate the prevalence of endodontic treatment fear among patients of Kaunas Clinics and their heart rate during treatment procedures, identify factors that are associated with this problem.

Material and the methods

The study was conducted in two stages. In the first stage, an endodontically treated patients aged from 18 to 59 years were interviewed using an anonymous questionnaire about previous treatment experience and MDAS questionnaire. After that, they were randomly divided into 2 equal groups: the subject with a background music, and control group (without the music background). Heart rate was measured before, during and after root canal treatment at selected intervals. The „Medisana PM 100” pulse oximeter was used for measurements on the thumb of the left arm, average about 40 min per patient.

Results

The study included 42 patients (mean age 37.02 ± 10.8 years). According to the MDAS questionnaire, 10% feel odontophobia, 14% felt any fear. The average of fear was higher in young aged women (<45 years) than in men’s. The inverse correlation between MDAS and age r = 0.432 was determined; p = 0.004. Determined fear-forming factors: local anesthesia, extraneous sounds and rare visits to the dentist. The experimental group (music background) group had significantly lower heart rate than control group (p <0.001).

Conclusions

Fear and heart rate variations are inseparable from endodontic therapy and the use of music backgrounds is an appropriate tool for reducing these rates.

(11)

11

ĮVADAS

Baimė yra natūralus jausmas, kuris pasireiškia įvairiose gyvenimo situacijose, neišvengiamas odontologinių procedūrų metu. Nepaisant mokslo perversmo odontologijoje, ši problema egzistuoja ir yra plačiai paplitusi pasaulyje bei ryškiausia tarp jaunesnio amžiaus moterų [1]. Cynthia Mejía – Rubalcava ir kolegų atliktame tyrime teigiama, kad nerimą, dar kitaip apibūdinamą kaip odontofobiją, jaučia nuo 4% iki 30% žmonių [2]. Tokia būsena dažniausiai kardinaliai skatina ne tik burnos ertmės, bet ir dantų sveikatos pablogėjimą [3].

Atliekamos procedūros pobūdis lemia priešlaikinę paciento baimę ir nerimą. Nustatyta, kad periodontologinės ir endodontinės intervencijos pasižymi aukštesniu baimės lygmeniu lyginant su restauracinėmis ir profilaktinėmis patikromis, kadangi yra kur kas skausmingesnės [1]. Pagrindinis baimės formavimosi veiksnys yra grindžiamas paauglystėje patirtu trauminiu - stresiniu vizitu odontologo kabinete. Tai kritinis periodas, kurio patirtis turi įtakos ir suaugus [4]. Ankstesnio skausmo potyris ir baimė yra stipriai neatsiejamas antras veiksnys [5]. Būtent gydymo metu pasireiškęs skausmas formuoja žmogaus emocinę būklę. Kiti baimės etiologiniai faktoriai: amžius, lytis, odontologinių vizitų dažnis, ankstesnė gydymo patirtis, gydymo prognozė, socioekonominiai ypatumai bei paciento – gydytojo bendradarbiavimas [4-6].

Stresas ir baimė yra susieti su širdies funkcija, kurią reguliuoja autonominė nervų sistema (trump. ANS). Širdyje ANS specifiškai veikia širdies ritmą ir susitraukimus. Be to, siekiant sumažinti arba padidinti širdies ritmą, ANS reguliariai kontroliuoja jos dūžius [6]. Todėl svarbu taikyti alternatyvius dėmesį nukreipiančius metodus, kurie veiktų raminančiai ir netrikdytų pacientų intervencijų metu.

Problema: daugelis pacientų vengia apsilankymų pas odontologus, bijodami, kad gydymas

gali būti nemalonus ar skausmingas. Toks aplaidumas skatina endodontinio gydymo reikalingumą ne tik suaugusiems, bet ir paaugliams ar vaikams. Aplaidumas didina pacientų išlaidas gydymui, prastą dantų funkcinę ir estetinę būklę bei padidina dantų šalinimo tikimybę.

Hipotezė: endodontiškai gydomų pacientų baimės priežastis gali būti ankstesnė su

intervencijomis susijusi patirtis bei procedūros metu sukeliami pašaliniai garsai (apekso lokatoriaus rodmenų garsai) bei paciento prastas informuotumas apie būsimą gydymą.

Tyrimo tikslas: įvertinti endodontinio gydymo baimės paplitimą tarp LSMU KK

endodontiškai gydytų pacientų ir galimus jų širdies ritmo svyravimus gydymo procedūrų metu bei nustatyti su šia problema susijusius ir jų atsiradimą skatinančius veiksnius.

(12)

12

Tyrimo uždaviniai:

• MDAS klausimyno pagalba nustatyti baimės paplitimą tarp LSMU KK endodontiškai gydytų pacientų, gydymui atvykusių 2017 spalio mėn. – 2018 vasario mėn. laikotarpiu. • Palyginti baimės intensyvumą tarp skirtingos lyties bei amžiaus pacientų.

• Išsiaiškinti su baime susijusius ir jos atsiradimą skatinančius veiksnius. • Įvertinti muzikos fono įtaką širdies ritmo pokyčiams.

(13)

13

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Baimės formavimosi mechanizmas

Tiek nerimas, tiek odontologinio gydymo baimė sukelia individo fizinius, emocinius, pažintinius ir elgesio atsakus. Tai yra dažniausia problema odontologų kabinetuose. Nerimas įprastai yra susijęs su skausminga stimuliacija ir sumažėjusiu skausmo slenksčiu, todėl tokio tipo pacientai ne tik patiria daugiau skausmo, bet jis ir trunka ilgiau. Jų terapija yra sudėtinga užduotis gydytojui - prastas bendradarbiavimas, dideli laiko ištekliai, o galiausiai nepatenkinti paciento lūkesčiai [7]. I. Eli remdamasi atlikta šešiolikmetės pacientės atvejo analize įrodė, kad odontologo – paciento sankykis, kuriame vyravo nerimas, sukėlė klaidingą danties gyvybingumo nustatymą endodontinio gydymo metu [8].

Nerimaujantys asmenys mano, kad kažkas gąsdinančio įvyks procedūrų metu, todėl dažnai praleidžia suplanuotus vizitus. Šitokio elgesio rezultatas – prasta burnos higiena, periodonto audinių būklė, daugybiniai karieso pažeidimai, dalinė ar visiška adentija. Be to, ši grupė žmonių į gydymo įstaigą kreipiasi tik esant ūmaus pobūdžio susirgimams, todėl baimės jausmas dar labiau išauga ir sukelia absoliutų gydymo vengimą ateityje (1 pav.). Formuojasi užburtas baimės ciklas (angl. Vicious cycle of dental fear) [7].

Amerikos Odontologų Asociacija (angl. American Dental Association) ir Amerikos Kardiologijos Asociacija (angl. American Cardiology Association) pabrėžė neigiamų reakcijų svarbą, kurios gali pasireikšti kardiovaskuliarinėmis ligomis sergantiems, pavyzdžiui hipertonikams. Todėl arterinis kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis yra labai svarbūs siekiant išvengti galimų komplikacijų gydymo metu [9-10 ].

1 pav. Užburtas baimės ratas (angl. Vicious cycle of dental fear) [9]

Dantų gydymo baimė Atidėtas vizitas Odontologinės problemos Simptominis gydymas

(14)

14

1.2. Paplitimo nustatymo klausimynai

Vieno ar kelių elementinių klausimų apklausos plačiai naudojamos vertinant nerimaujančius bei odontofobinius pacientus. Keletas patikimiausių yra daugiavalentės: Dental Fear Survey (DFS), Corah’s Dental Anxiety Scale (CDAS), Modified Dental Anxiety Scale (MDAS). Be to, jų klausimynai pateikti įvairiomis kalbomis [7].

DFS sudaro 20 klausimų susijusių su apsilankymų vengimu, fiziologine baimės reakcija ir skirtingais baimės objektais gydymo ar vizitacijos metu. Šis klausimynas turi galimus 5 pasirinkimo variantus, tačiau galutinio varianto suma svyruoja nuo 20 iki 100 balų. Kita dažnai literatūroje naudojama apklausa yra CDAS. Tai mažos apimties klausimynas, turintis psichometrinių savybių [7]. Jį sudaro keturi pagrindiniai klausimai apie odontologines situacijas, o taškų skaičius varijuoja nuo 1 iki 5 , todėl galutinis rezultatas priklauso 4-20 balų intervalui. Didžiausias klausimyno trūkumas – nėra punkto apie vietinį nuskausminimą bei galimi pasirinkimo variantai skirtingi, todėl sudėtinga grupuoti atsakymus [1].

MDAS yra penkių elementų išsamus klausimynas, kuris suformuotas taip, kad būtų galima nustatyti nerimo lygmenį. Apklausa susijusi su artimiausiu dantų gydymo vizitu, laiku praleistu odontologo laukiamajame, dantų preparavimu, akmenų šalinimu ir vietinių anestetikų injekcijomis [11, 12, 13]. Toks duomenų standartizavimas suteikia galimybę pacientui išreikšti savo pradinę būseną ir apie tai informuoti gydytoją. Įrodyta, kad klausimynų naudojimas neskatina baimės tarp tiriamųjų. Anaiptol, daug dažniau apklausa mažina baimės lygmenį [5, 12]. Šio tipo klausimynas rečiausiai aptiktas baimės paplitimo tyrimuose bei pateiktas lietuvių kalba, todėl nuspręsta patikrinti jo veiksmingumą ir ištirti LSMU KK pacientus.

1.3. Baimę provokuojantys faktoriai

Moksliniai tyrimai, orientuoti į endodontinių pacientų atsiliepimus apie gydymą yra aktuali sritis, tačiau straipsnių ir literatūros šia tema kol kas maža [14]. Anot M. Georgelin – Gurgel, psichologinis stresas didžiausias dantų šaknų kanalų gydymo pradžioje, tai yra, maždaug vietinio anestetiko suleidimo ir instrumentavimo pradžioje[15]. R. Hameda ir komandos atliktoje apžvalgoje minima, kad pacientai įvertinę endodontinio gydymo etapus, sugrupavo juos pradedant nuo mažiausiai gąsdinančių iki daugiausiai nerimo keliančių: elektroodontometrinis pulpos testavimas, vizito trukmė, daugkartinės rentgeno nuotraukos, koferdamo sistema ir žiedo uždėjimas, ertmės atvėrimas, endodontinių failų naudojimas, vietinių anestetikų injekcija [14]. Be to, gydytojai ir jų asistentai turi ugdyti pacientų pasitikėjimą ir juos informuoti apie būsimą intervenciją, visus gydymo etapus ir galimus pojūčius, kad apsaugoti pacientus nuo nemalonių potyrių [14, 16, 17, 18].

(15)

15

Lentelė Nr. 1. Literatūros apžvalgoje naudotų tyrimų santrauka

Autorius, metai Tyrimo sąlygos Rezultatai

M. Kapitan ir kiti, 2013 [22]

Anketos išdalijamos 150 pacientų, kuriems naudojama koferdamo sistema (procedūrą atlieka bendros praktikos

gydytojai, universiteto gydytojai ir studentai)

56% pacientų pirmą kartą naudota izoliacinė sistema.

77% išreiškė sistemos privalumą. Minusai: neįmanoma kalbėti (33%), sudėtinga nuryti seiles arba kvėpuoti (21%), negalima skalauti burnos gydymo metu (14%), ilgas

aplikavimo laikas (7%), koferdamo sistema kelia skausmą (7%), likę pasirinko variantą „kita“.

Yoo Kyeom Huh ir kiti, 2015 [24]

Vyresni nei 18 metų pacientai apklausiami dėl baimę keliančių veiksmų ir sedacijos poreikio endodontinio gydymo metu.

Rezultatai: skausmo baimė (35%), adatų baimė (16%), nepavykęs nuskausminimas (10%), nerimas (7 %).

51% esant galimybei rinktųsi

sedaciją, 21% pacientų susilaikė nuo atsakymo, o 28% atsisakytų

sedacijos. M. Torabinejad ir kiti,

2007 [28]

143 straipsnių analizė. Lyginami skirtingi gydymo būdai, kurie ilgaamžiškiausi (endodontija ir restauracija, fiksuoti protezai ar implantacija)

97% dantų po endodontinio gydymo ar implantacijos funkcionuoja daugiau kaip 6 metus. 3 ar 4 vienetų fiksuoti protezai užtikrina tik 80% patikimumą.

A. Wali ir kiti, 2016 [1] 200 pacientų, kurių amžius 18-40 m., kurie prieš ir po

endodontinio gydymo atsakė sudarytų anketų klausimus

29,5% apklaustųjų bijojo rentgeno filmo pozicionavimo burnoje, o 27,5% jaudinosi dėl pakartotinių rentgenografijų. Nustatyta moterų baimės intensyvumo persvara. S. Ali ir kiti, 2015 [32] 101 studentas apklaustas dėl

labiausiai nerimą keliančių veiksmų odontologo kabinete.

16,2% vyrų ir tik 10,9% moterų išreiškė baimę rentgeno nuotraukų atlikimui.

(16)

16 ir kiti, 2015 [2] tiriamoji grupės). Naudota

auditorinė muzika fiziologinių parametrų pokyčiui vertinti.

mažina odontologinių procedūrų baimę. Fiziologinių parametrų rodikliai sumažėjo.

1.3.1. Izoliacinė sistema

Mikroorganizmų kontrolė atliekant dantų šaknų kanalų gydymą yra vienas iš svarbiausių tikslų ir siekiamybių [19]. Izoliacinė koferdamo sistema rekomenduojama visais gydymo atvejais, be to taip užtikrinama infekcijos kontrolė, pacientai apsaugomi nuo užspringimo endodontiniais instrumentais bei irigacinių tirpalų pertekliaus nutekėjimo [20, 21]. Martin Kapitan ir bendraautorių atliktame tyrime išskirtos neigiamos izoliacinės sistemos savybės, kurios kelią nerimą pacientams. Pacientai išskiria minusus: neįmanoma kalbėti (33%), sudėtinga nuryti seiles arba kvėpuoti (21%), negalima skalauti burnos gydymo metu (14%), ilgas aplikavimo laikas (7%), koferdamo sistema kelia skausmą (7%), likę pasirinko variantą „kita“ [22]. Nustatyta, kad 14% apklaustųjų kito vizito metu atsisakytų naudoti izoliacinę sistemą [22].

1.3.2. Nuskausminimas

Nėra abejonių, kad labiausiai paplitęs metodas skausmo kontrolei endodontinio gydymo metu yra intraoralinė vietinė anestezija [23]. Dažniausiai skausmo jausmas ir skatina pacientus kreiptis pas gydytojus, o procedūros metu jie tikisi atoslūgio. Todėl tiek pacientas, tiek endodontologas labai nerimauja dėl priešoperacinio, pooperacinio ir procedūrinio ūmaus skausmo [19]. Yoo Kyeom Huh ir kolegos atliko tyrimą apie baimės faktorius ir sedacijos reikalingumą atliekant dantų šaknų kanalų gydymą. Susirūpinimas prieš atliekamą endodontiją siejamas su skausmo baime (35%), adatų baime (16%), nepavykusiu nuskausminimu (10%), nerimu (7 %). Galiausiai išvadose pabrėžiamas sedacijos reikalingumas tirtai imčiai: 51% esant galimybei rinktųsi sedaciją, 21% pacientų susilaikė nuo atsakymo, o 28% atsisakytų sedacijos [24].

Vadinasi skausmas ir jo trukmės laikas didina baimės ir nerimo lygmenį [4]. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad moterys linkusios patirti didesnę baimę endodontinio gydymo metu ir stipriau tikisi skausmo negu vyrai. Be to, kuo jaunesnis žmogus, tuo daugiau skausmo ir baimės jis jaučia [1].

(17)

17

1.3.3. Pooperacinis skausmas

Dantų šaknų kanalų gydymas atliekamas esant infekuotiems ir uždegimo pažeistiems pulpos audiniams. Dažnai šios procedūros pasekmė – pooperacinis skausmas, kuris pasireiškia iškart po endodontinės procedūros. Kai kuriais atvejais ši komplikacija yra nuspėjama, o kartais skausmo negalime prognozuoti [19]. Pooperacinio skausmo paplitimo diapazonas svyruoja nuo 13,15% iki 64,7 %. Predisponuojantiems faktoriams priskiriama: paciento lytis (skausmas dažnesnis moterims), pulpos ir periapikalinių audinių būklė, danties tipas, priešoperacinis ištinimas ir skausmas, gydymo vizitų skaičius [25].

Remiantis moksliniais tyrimais, nustatytas ryšys tarp infekcijos kontrolės infekuotuose kanaluose ir patiriamų komplikacijų po endodontinio gydymo. Išskirtos bakterijos – Bacteroides meleninogenicus, Peptostreptococcus, Fusobacterium, Lactobacillus. Gram neigiami anaerobai sukuria biologinę aplinkinių danties audinių aktyvaciją, kuri kliniškai pasireiškia skausmingu periapikaliniu pažeidimu [19]. Kai kurie autoriai teigia, kad antibakteriniai intrakanaliai medikamentai yra būtini kontroliuojant endodontines infekcijas, kai chemomechaniškai nepašalinamas reikiamas kiekis mikroorganizmų. Deja, atlikus studijas statistiškai svarbaus ryšio tarp pooperacinio skausmo dažnio ir intrakanalių medikamentų aplikavimo rasti nepavyko [26].

Dažnas pooperacinio skausmo veiksnys yra neadekvatus kanalų instrumentavimas bei sistemos pasirinkimas [25]. Duomenyse apie reciprokines sistemas pabrėžiama, kad šie instrumentai rečiau atsidalija, mažiau žaloja dentino audinius, tačiau nuomonės apie kokybišką nešvarių nuosėdų pašalinimą iš kanalų yra kontraversiškos. Tuo tarpu nikelio – titano rotacinės sistemos gali sukelti neurogeninio uždegimo atsaką periodonto raištyje dėl per gausaus irigacinio skysčio pašalinimo iš kanalų [27]. Anot atsitiktinių klinikinių tyrimų metaanalizės, rotacinių instrumentų pasirinkimas susijęs su mažesne pooperacinio skausmo tikimybe negu dirbant su reciprokiniais instrumentai, kurie išvysto vidutinį skausmą [25]. Todėl išankstinis informavimas apie galimą skausmo komplikaciją padės išvengti paciento baimės progresavimo kito vizito metu bei nekels abejonių dėl gydymo prognozės [14].

1.3.4. Gydymo prognozė

Odontologinių procedūrų kaina yra vienas iš veiksnių, kuris padeda pacientui nuspręsti, kokį gydymo planą pasirinkti [14]. Po šaknų kanalų gydymo dažnai tikimasi ilgo danties tarnavimo laiko. M. Torabinejad ir kiti nustatė, kad 97% dantų po endodontinio gydymo funkcionuoja daugiau kaip 6 metus. Tuo tarpu 3 ar 4 vienetų fiksuoti protezai užtikrina tik 80% patikimumą [14,28].

(18)

18 Klinikinė gydymo sėkmė nustatoma jeigu: išnyksta skausmas ir patinimas, dantis funkcionuoja ir periapikalinių audinių vaizdas fiziologinis, stebima alveolinio kaulo regeneracija.

Nesėkmingas endodontinis gydymas veikia neigiamai – skatina baimės progresavimą [7]. Dėl to, kai kuriais atvejais pacientai pageidauja informacijos ne tik apie gydymo prognozę, bet ir apie kiekvieną atliekamą žingsnį. Tai „paaiškink – paklausk – parodyk – daryk“ metodika, kuri taikoma suaugusiems ir produkuoja papildomą informaciją bei kontrolę procedūros metu [5]. Visgi, nepaisant išankstinio nusiteikimo, šiuo metu pastebimas ryškus pacientų susirūpinimas gydymo veiksmingumu, kaina, patenkintais funkciniais bei estetiniais lūkesčiais [1].

1.3.5. Rentgeno nuotraukos

Radiografija endodontijoje yra esminis rodiklis – indikatorius, nusakantis gydymo pasisekimą arba nesėkmę. Nuotraukos atliekamos skirtingomis gydymo stadijomis: prieš procedūrą (įvertinama periapikalinių audinių būklė), mechaninio apdorojimo stadijose ir galiausiai po gydymo bei atliekant stebėjimą [29]. Šiais laikais skaitmeninė radiografija dėl savo privalumų keičia radiografiją filmais. Vienos studijos teigia, kad skaitmeninė ir įprasta radiografija neturi ryškių skirtumų, tačiau kitos pabrėžia skaitmeninių nuotraukų svarbą ir tikslumą mažų periapikalinių pažeidimų nustatymui [30]. Be to, tikslus diagnostinis vaizdas gelbsti nustatant tinkamą diagnozę bei gydytojui sukuria vizualinį operacinio lauko atvaizdą [31]. Aisha Wali ir kolegos analizavo 200 pacientų baimės faktorius. Anot autorių, 29,5% (22 vyrai ir 37 moterys) apklaustųjų bijojo rentgeno nuotraukų atlikimo, o 27,5% nerimavo dėl pakartotinių rentgenografijų [1]. Tuo tarpu S. Ali atliktame studentų tyrime nustatyta, kad 16,2% vyrų ir tik 10,9% moterų išreiškė baimę šiam gydymo etapui [32]. Vadinasi, pacientų ir studentų išraiškos rentgenografijų atlikimo aspektu yra skirtingos.

1.4. Muzikos įtaka baimės ir širdies ritmo valdymui

Įvairios metodikos gali būti naudojama siekiant atsikratyti baimės, kurią predisponuoja vizitas pas odontologą. Pasaulyje dažnai naudojamos medikamentinės terapijos, tačiau nepamirštamos ir alternatyvios. Muzikos terapija yra progresuojantis gydymo metodas, kuris nėra invazyvus ir demonstruoja teigiamą poveikį [2]. Pripažinta, kad garsai gali sumažinti baimę, tačiau muzikos intervencija turi prasidėti anksčiau negu procedūra [3]. Be to, teigiamas distrakcijos poveikis silpnesnis vaikams ir ypač aukštam baimės lygmeniui priklausantiems suaugusiems [3]. Dažniausiai naudojamas muzikos žanras medicinos srityje yra klasikinė muzika. Dėl ramaus ir švelnaus tempo

(19)

19 šie garsai tapo žinomi kaip baimės reduktoriais. Nepaisant klasikos, religinė muzika bei kiti atsitiktiniai garsai gali būti naudojami šiai terapijai [33].

Cynthia Mejia – Rubalva ir bendraautoriai tyrė muzikos poveikį žmogiškiesiems rodikliams. Ištirti 34 pacientai, kenčiantys dėl baimės, kurie atsitiktinai padalinti į kontrolinę ir eksperimentinę grupes. Abejoms grupėms nustatytas toks pats baimės lygmuo. Lyginant grupes, nustatytas reikšmingas pokytis tarp sistolinio ir diastolinio kraujo spaudimo, širdies ritmo, kūno temperatūros ir seilių tėkmės [2]. Maulina ir kt. savo tyrimu patvirtino, kad muzika gydytojo kabinete slopina ne tik širdies ritmą, bet kartu sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą [6].

(20)

20

2. MEDŽIAGA IR METODAI

2.1. Tyrimo pradžia ir pabaiga

Tyrimas vykdytas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Dantų ir burnos ligų klinikoje. Tyrimas pradėtas 2017 m. spalio 26 d., o pabaigtas 2018 m. vasario 28 d. Gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-OF-36 (žr. priedą Nr.1.).

2.2. Atrankos kriterijai

Tiriamųjų visumą sudarė LSMU KK endodontijos rezidentų ir V kurso studentų pacientai, kuriems atliekamas pirminis arba antrinis endodontinis gydymas ir kurie sutiko dalyvauti tyrime. Šiuo laikotarpiu apklausta 67 pacientai. Iš jų 25 priskirti atmetimo kriterijams. Remiantis tyrimo trukme ir maksimaliu galimų tyrimo dalyvių skaičiumi, fiksuota generalinė visuma (N) buvo 45 (Lentelė Nr. 2.).

Lentelė Nr. 2. Pacientų atmetimo ir įtraukimo kriterijai

Minimaliam imties dydžiui apskaičiuoti pritaikyta Panijoto formulė:

𝑛 = 1

Δ² + 1/N

n – imties dydis (respondentų skaičius, kuriuos būtina apklausti); Δ – leidžiamos imties paklaidos dydis, mūsų atveju 5%;

Atmetimo kriterijai Įtraukimo kriterijai

Jaunesnis nei 18 m. ir vyresni nei 60 m. amžiaus pacientai – 9

18-60 m. amžiaus pacientai

Endodontinis gydymas atliekamas pirmą kartą – 4

Endodontinis gydymas atliekamas ne pirmą kartą

Sergantys širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos ar neurologinėmis ligomis – 3

Vizito metu vykdomas chemomechaninis kanalų apdorojimas

Vartojantys raminamuosius, antidepresantus ar širdies veiklą gerinančius vaistus – 2

Pirminis arba antrinis endodontinis gydymas

Nėščiosios – 1

(21)

21 N – generalinė visuma (tiriamoji visuma);

𝑛 = 1

0,0025 + 1/45= 40

Apskaičiuota, kad rekomenduojama tyrimo imtis turi būti ne mažesnė nei 40 pacientų. Iš viso 42 atrankos kriterijus atitikę ir su tyrimo eiga susipažinę pacientai prieš gydymą atsakė į anonimines anketas. Respondentai buvo informuoti apie tyrimo tikslą, uždavinius, eigą bei naudojamus prietaisus. Gauti dalyvių raštiški sutikimai.

2.3. Anketinė apklausa

Visiems atrinktiems pacientams pateiktos anoniminės anketos prieš atliekamą procedūrą. Jose buvo 1 atviras ir 15 uždarų klausimų. Pateiktos keturios klausimų grupės:

1. Bendrieji (demografiniai) klausimai – lytis, amžius, išsilavinimas. 2. Atmetimo kriterijų klausimai.

3. Klausimai apie odontologinių procedūrų dažnį, ankstesnę procedūrų patirtį, endodontinio gydymo baimę, ją skatinančius faktorius.

4. Modified dental anxiety scale (MDAS) klausimynas.

2.3.1. Modified dental anxiety scale (MDAS) klausimynas

Tyrime panaudota lietuviška MDAS klausimyno versija, siekiant išvengi kitų klausimynų trūkumų. Atsakymai vertinami penkiabalėje sistemoje, rūšiuojant nuo varianto „Nebijočiau“ (1 balas) iki „Nepaprastai bijočiau“ (5 balai) ir galiausiai sumuojami. Galutinis rezultatas svyruoja nuo 5 iki 25 balų, o >19 balų surinkę priskiriami didelę baimė patiriančių asmenų grupei [11, 12, 13]. Rezultatai grupuojami: 0-5 (nebijo), 6-10 (mažai bijo), 11-14 (vidutiniškai bijo), 15-18 (labai bijo), 19-25 (ypač bijo/fobija) [12].

2.4. Širdies ritmo fiksavimas

Širdies ritmo pokyčiai matuoti keturių intervalų pradžioje: T1 – prieš dantų šaknų kanalų gydymą.

T2 – gydymo metu (pirmos 10 min – chemomechaninis kanalų apdorojimas bei anestezija). T3 – gydymo metu (dar po 10 min).

(22)

22 Duomenys registruoti „Medisana PM 100“ pulsoksimetru ant kairiosios rankos nykščio vidutiniškai 40 min vienam pacientui (2 pav.).

2 pav. „Medisana PM 100“ pulsoksimetras

2.5. Tyrimo eiga

Laukiamajame savanoriai užpildė anonimines anketas. Jie atsitiktinai padalinti į dvi lygias grupes (n=21), kur tiriamiesiems T2, T3 ir T4 intervalais buvo naudota muzika, o kontrolinei grupei atliktas įprastinis endodontinis gydymas [35]. Kadangi siekta įvertinti muzikos naudą kasdieniame gydytojo darbe, jokių išskirtinių muzikos garsų nebuvo, naudotos atsitiktinės radijo stotys ir jų grojaraščiai. Dėl galimo gydymo procedūros komplikavimo ir laiko stokos, atsisakyta muzikos intervencijos ausinėse (priešingai negu panašiuose tyrimuose). Toliau atliktas įprastinis endodontinis gydymas ir fiksuotas širdies ritmo pokytis.

2.6. Statistinė duomenų analizė

Pacientų širdies ritmo bei anketų atsakymų duomenų analizei atlikti buvo naudojamas IBM SPSS (Statistical Package for Social Science) 21.0 programinis paketas. Apskaičiuoti imties vidurkiai, standartiniai nuokrypiai (SN) bei rezultatų procentinės reikšmės.

Kolmogorovo-Smirnovo testu tikrintas kiekvienos duomenų grupės normalumas. Dviems nepriklausomų kiekybinių kintamųjų grupėms palyginti naudotas Stjudento (T) bei neparametrinis Mano – Witnio testas [2,6]. Taip pat naudota vienfaktorinė dispersinė analizė ANOVA (tai Stjudento t kriterijaus apibendrinimas keletui nepriklausomų imčių (kai jų daugiau nei 2).

Porinėms imtims, kai lyginami du požymiai, naudotas neparametrinis Vilkoksono testas. Dydžių tarpusavio ryšio nustatymui naudota Pirsono koreliacijos testas. Koreliacija vertinta: labai

(23)

23 silpna (0<r<0,2), silpna (0,2≤ r<0,5), vidutinė (0,5≤r<0,7). Kokybinių kintamųjų sąsajai nustatyti naudotas Chi – kvadrato kriterijus (su 95% tikimybe) [2, 36, 37].

Visais atvejais rezultatai laikomi statistiškai reikšmingais, jei p<0,05. Diagramos sudarytos naudojant Microsoft Excel 2007 programinį paketą.

(24)

24

3. REZULTATAI

Tyrime dalyvavo 42 pacientai: 27 moterys (64,3 %) ir 15 vyrų (35,7 %). Pacientų amžiaus vidurkis 37,02±10,8 m. Jauniausiam dalyviui buvo 22 metai ( n=1, 2,4%), o vyriausiam dalyviui 59 metai (n=1, 2,4%). Daugiausia pastebėta 24 metų pacientų (n=4, 9,5%). Taip pat pacientai suskirstyti į tiriamųjų (n=21, amžiaus vidurkis – 37,1±9,93 m.) ir kontrolinę (n=21, amžiaus vidurkis – 36,95±11,85 m.) grupes.

Dalyviams išdalinti Modified dental anxiety scale (MDAS) klausimynai siekiant nustatyti baimės intensyvumą. Gautas maksimalus klausimyno balas – 19 (n=4), minimalus – 5 (n=6), vidurkis – 9,88±8,00. Daugiausia asmenų priskirta grupei „mažai bijo“ (n=20). Visiškai baimės nejaučia 14% asmenų (n=6) (3 pav.).

3 pav. MDAS klausimyno balų grupavimas

Remiantis PSO rekomendacijomis, visi pacientai priskirti amžiaus grupėms: jauno amžiaus (<45 m.) bei vidutinio amžiaus (≥45 m.). Atlikus Chi – kvadrato testą, sąsajos tarp pacientų amžiaus ir lyties nerasta, p<0,05 (lentelė Nr. 3.).

Lentelė Nr. 3. Amžiaus ir lyties pasiskirstymas Amžius, (metais) Lytis Iš viso Moteris Vyras < 45 m. 18 12 30 42,9% 28,6% 71,50% ≥ 45 m. 9 3 12 21,4% 7,1% 28,50% Iš viso: 27 15 64,3% 35,7% 14% 48% 21% 7% 10%

MDAS

0-5 6-10 11-14 15-18 19-25

(25)

25 Jauno amžiaus pacientų (n=30) baimės skalės vidurkis buvo 11,2±4,29, o vidutinio amžiaus asmenų (n=12) baimės vidurkis 6,58±2,11. Gautos reikšmės: T testas 0,000, o p<0,05, statistiškai reikšmingas baimės ir amžiaus santykis. Didėjant amžiui mažėja baimės intensyvumas, t.y. kuo jaunesnis pacientas, tuo intensyvesnė endodontinio gydymo baimė. Nustatyta atvirkštinė koreliacija tarp MDAS ir amžiaus r=0,432; p=0,004 (4 pav.).

4 pav. MDAS balų pokyčio koreliacija su amžiaus pokyčiu

Taip pat nustatytas ryšys tarp baimės lygio ir lyties. Tyrime dalyvavusių moterų (n=27) ir vyrų (n=15) MDAS vidurkių skirtumas buvo statistiškai reikšmingas, p<0,05. Vadinasi, moterys patiria didesnę baimę negu ištirti vyrai (5 pav.).

5 pav. MDAS vidurkių ir lyties ryšys

0 2 4 6 8 10 12 MDA S vidurkis Moterys Vyrai 10,93±4,49 8±3,33

(26)

26 Pastebėta, kad visi tyrimo kriterijus atitikę ir dalyvavę asmenys buvo įgiję pagrindinį, vidurinį, profesinį bei aukštąjį išsilavinimą. Pacientų neturinčių išsilavinimo nebuvo. Daugiausia buvo aukštąjį išsilavinimą turinčių (n=27, 64,3%), o likusieji priskirti grupei „kita“ (n=15, 35,7%). Tačiau atlikus T testą ir Mann-Whitney testą, statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp įgyto išsilavinimo ir baimės nebuvo, p>0,05 (6 pav.).

6 pav. Tyrimo dalyvių išsilavinimo paplitimas

Tiek tiriamoji, tiek kontrolinė grupė anoniminėse anketose nurodė vizitų pas odontologą dažnį. 2 kartus per metus lankosi 31% (n=13), 1 kartą per metus 26,2% (n=11), rečiau nei kartą per metus 14,3% (n=6), o jaučiant skausmą 26,6% (n=12). Atsakymai suskirstyti į dvi grupes (lankosi 1-2 kartus ir rečiau/kai pajaučia skausmą), priskirti atitinkamam baimės lygmeniui (7 pav.).

7 pav. Baimės intensyvumo ir vizitų dažnio procentinis pasiskirstymas

0% 20% 40% 60% 80% 100% P asis k irst ym as (%)

Rečiau nei kartą per

metus/kai pajaučia skausmą 1-2 kartus per metus 4,8% 14,3% 16,7% 64,3% Pagindinis Vidurinis Profesinis Aukštasis

(27)

27 Dažnai besilankančių (n=24) MDAS vidurkis buvo 8,17±3,21, o rečiau besilankančių (n=18) baimės vidurkis 12,14±4,69. Palyginus apsilankymų dažnį ir jaučiamos baimės intensyvumą gautas statistiškai reikšmingas santykis (Anova ir Mann – Whitney testo p=0,04). Tai yra, mažėjant vizitų dažniui per metus didėja baimės intensyvumas ir atvirkščiai (8 pav.).

8 pav. MDAS vidurkių ir vizitų dažnio ryšys

Anketinėje apklausoje buvo pateikti klausimai apie baimę skatinančius faktorius, į kuriuos pacientai atsakė „taip“, , „ne“, „nelabai“. 9 paveikslėlyje matomi atsakymų pasiskirstymai. Apklaustieji labiausiai nerimauja dėl nuskausminimo (n=14, 33,3%), gydymo prognozės (n=13, 31%) ir skausmo po procedūros (n=10, 23,8%), šiek tiek dėl naudojamos izoliacinės sistemos (n=8, 19%). Nei vienas apklaustasis nenurodė baimės rentgeno nuotraukų atlikimui.

9 pav. Baimės veiksnių procentinis pasiskirstymas

0 2 4 6 8 10 12 14 MDA S vidurkis

1-2 kartus per metus

Rečiau negu kartą per metus/kai pajaučia skausmą 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 P a sirink im ų kiek is ( %) Taip Ne Nelabai

(28)

28 Tiek tiriamosios, tiek kontrolinės grupės dalyviams fiksuotas širdies ritmas atitinkamais intervalais. Gydymo be muzikos grupės ritmo vidurkiai: prieš gydymą (T1) 71,86±5,74 bpm ir gydymo metu (T2) 74,86±6,56 bpm. Muzikos besiklausančių ritmo vidurkiai: prieš gydymą (T1) 72,05±6,71 bpm ir gydymo metu (T2) 73,38±5,81 bpm. Remiantis Kolmogorovo Smirnovo testu grupių skirstinys yra normalusis. Rastas reikšmingas rodiklių pokytis kontrolinėje grupėje (muzikos nebuvo). Tiriamojoje (muzikinėje) grupėje žymaus pulso svyravimo nebuvo (10 pav.). Vadinasi, muzikos garsai nežymiai slopina širdies ritmo svyravimus endodontinio gydymo metu.

10 pav. Tiriamųjų pulso prieš ir gydymo metu stačiakampė diagrama, atsižvelgiant į muzikos

klausimąsi

a_{p<0,001, remiantis neparametriniu Wilcoxon testu priklausomoms imtims}

Visų 42 dalyvių širdies rimtas pulsoksimetru matuotas keturis kartus – T1(vidurkis 71,95±6,17), T2(vidurkis 74,12±6,17), T3(vidurkis 73,14±6,12), T4(vidurkis 70,86±5,27). Aukščiausias rodiklis stebimas T2 intervale, o žemiausias T4. Ryškiausias skirtumas stebimas

(29)

T1-29 T2 ir T3-T4 intervaluose. Vadinasi, T2 intervale pacientų baimė progresuoja, o T4 baimės jausmas regresuoja lyginant su T1(širdies ritmas prieš gydymą) (11 pav.).

11 pav. Širdies ritmo ir T1, T2, T3, T4 intervalų kreivė

Be to, nustatyta statistiškai reikšminga koreliacija tarp endodontinio gydymo baimės rodiklio ir širdies ritmo T1, T2 ir T3 intervaluose. T4 intervale reikšmingumo nebuvo. Tiesioginė koreliacija stebima tarp MDAS ir širdies ritmo rodiklių. Vadinasi, kuo didesnis baimės intensyvumas, tuo intensyvesnis širdies ritmas (12, 13 ir 14 pav.).

12 pav. MDAS klausimyno ir širdies ritmo prieš gydymą (T1) koreliacija

Pearsono koreliacija r=0,39, p<0,05 69 70 71 72 73 74 75 Ši rd ie s ri tm o v id u rki s, b p m T1 T2 T3 T4

(30)

30

13 pav. MDAS ir širdies ritmo gydymo metu (T2) koreliacija

Pearsono koreliacija r=0,47, p<0,01

14 pav. MDAS ir širdies ritmo gydymo metu (T3) koreliacija

Pearsono koreliacija r=0,32, p<0,05

Į klausimą „Ar svarbus gydytojo – paciento bendravimas procedūros metu (prieš atliekamą veiksmą gydytojas perspėja)?“ teigiamai atsakė 71,5% (n=30), neigiamai 9,5% (n=4), o „nesvarbu“ 19% (n=8).

Į klausimą „Ar Jums būtų naudingos rekomendacijos, kaip mažinti baimės jausmą prieš atliekamas intervencijas?“ teigiamai atsakė 52,4% (n=22), o neigiamai 47,6% (n=20).

(31)

31

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrime analizuota endodontinio gydymo baimę skatinantys faktoriai, širdies ritmo ir baimės intensyvumo ryšys, kurie kituose straipsniuose nebuvo akcentuoti. Taip pat naudotas išsamesnis bei lietuvių kalba pateiktas MDAS klausimynas, kai tuo tarpu kiti autoriai naudojo CDAS klausimyną [1, 10, 35]. Daugiau tokio pobūdžio tyrimų rasti nepavyko.

G. Humphris ir K. King baimės paplitimo tyrime aukštam baimės lygmeniui (angl. high dental anxiety – HDA) priskirti 11,2% apklaustųjų. Teigiama, kad trauminė ankstesnio gydymo patirtis skatina HDA riziką [11]. Šio tyrimo metu nustatytas baimės intensyvumas tarp LSMU KK pacientų – 10 % tyrimo dalyvių surinko >19 balų, todėl priskirti aukštam baimės lygmeniui. 14% žmonių remiantis MDAS klausimynu nejautė baimės, o likę 86% jautė mažesnę ar didesnę baimę. Lyginant lietuvių ir užsieniečių duomenis, mūsų apklaustųjų baimės vidurkis – 9,88±8,00, o Indijos populiacijos MDAS vidurkis – 11,76±4,76 [12]. Šį skirtumą galėjo lemti medicininių paslaugų kokybės ir kultūriniai skirtumai. Taip pat vienas iš didžiausių šio tyrimo trūkumų buvo maža imtis dėl kurios gautos didesnės paklaidos. Kitų autorių darbuose baimės intensyvumo vidurkiai nepateikti.

Aisha Wali ir kolegų atliktame darbe pažymimas moterų baimės ryškumas ne tik prieš, bet ir po endodontinio gydymo. Autoriai ištyrė 200 suaugusiųjų (97 vyrai ir 103 moterys), kurių amžius 18-40 metų. Jiems pateiktas CDAS klausimynas[1]. Šiame darbe imtis buvo 42 suaugusieji (27 moterys ir 15 vyrų), kurių amžius 18-59 metai. Gautas toks pat rezultatas kaip anksčiau minėtame straipsnyje – moterų baimės vidurkis buvo didesnis negu vyrų, statistiškai reikšmingas lyčių skirtumas (p<0,05). Deja, vyrų ir moterų skaičius nebuvo tolygus kaip kituose straipsniuos, todėl mūsų gautas rezultatas abejotinas. Be to, dalyviai buvo suskirstyti į amžiaus grupes pagal PSO rekomendacijas: <45 m. – jauno amžiaus (71,5%), o ≥45 m. vidutinio amžiaus (28,5%) Nustatyta reikšminga atvirkštinė koreliacija tarp amžiaus bei jaučiamos baimės, p=0,004. Jauno amžiaus pacientų MDAS vidurkis buvo didesnis. Mano nuomone, šiam skirtumui įtakos turi mažesnė jaunų asmenų patirtis atliekant endodontinį gydymą. Tuo tarpu vyresni teigia turintys prastesnę dantų būklę, todėl apsilankymai pas endodontologą kasdienybė, baimės nekelia. Kituose tyrimuose PSO amžiaus grupės neišskirtos, tačiau pažymėta, kad ≤30 m. amžiaus pacientai labiau bijo endodontinio gydymo, p<0,001 [12]. Tyrimo eigoje paaiškėjo, kad ne tik demografiniai veiksniai daro įtaką baimės formavimuisi. Rasta sąsaja tarp vizitų dažnio ir baimės, p=0,004. Kuo dažniau pacientai lankosi pas odontologą, tuo mažesnę baimę patiria atliekant dantų šaknų kanalų gydymą. Visi dalyviai atsakė į anketos klausimą apie specifinių (endodontinių) veiksnių baimę. Gauti rezultatai pateikiami chronologine tvarka (didėjant): skausmas po procedūros, gydymo prognozė, izoliacinė sistema, nuskausminimas. Daugiau tokio pobūdžio straipsnio rasti nepavyko. Todėl galime daryti

(32)

32 prielaidą, jog amžius ir lytis, vizitų pas odontologą dažnis bei nuskausminimas yra esminiai baimę skatinantys veiksniai.

Nors išsilavinimo ir baimės ryšio šiame darbe rasti nepavyko, tačiau Gaurav Gupta savo tyrime taip pat nerado (p>0,05) [24]. Tuo tarpu Cynthia Mejia – Rubalcava ir kolegos tyrimo rezultatuose teigia, kad sociodemografiniai skirtumai yra reikšmingi (p<0,05) [2].

Luca Di Nasso ir kolegų darbe teigiama, kad 432 Hz instrumentiniai muzikos garsai žymiai mažina distolinį, sistonį kraujospūdį ir širdies ritmą kuomet atliekamas dantų šaknų kanalų gydymas. Anot muzikologų, šio dažnio garsai artimiausi natūralių žmogui, todėl jų įtaka stipriausia. Autoriai ištyrė 100 atsitiktinių pacientų, kurie padalinti į dvi lygias dalis (pirmoji grupė muzikos klausėsi, o antroji ne) [35]. Antroje tyrimo dalyje pacientai taip pat klausėsi muzikos arba ne, tačiau pasirinkti ne standartiniai muzikos takeliai, o atsitiktinės radijo stoties grojaraščio fonas. Atlikti matavimai keturis kartus – prieš gydymą, gydymo eigoje (pirmos 10 min), gydymo eigoje (dar po 10 min), po gydymo. Nustatytas reikšmingas muzikos poveikis pacientams (p<0,001, pagal neparametrinį Wilcoxon testą). Deja dauguma pacientų buvo visiškai nemotyvuoti, atsisakė dalyvauti tyrime – teigė, jog nenori pildyti anketų, nori įprastinio gydymo. Todėl tikslinga būtų kartojant tyrimą surinkti didesnį kiekį pacientų, tirti tik vieno gydytojo pacientus. Milana Drumond Ramos Santana tyrimai taip pat atskleidė 3 intervalų (T1, T2, T3) rodmenų sumažėjimą esant auditorinei relaksuojančiai muzikai [6]. Šiame tyrime kontrolinės grupės rodiklių vidurkiai buvo aukštesni negu tiriamosios prieš gydymą (T1) ir gydymo pradžioje (pirmos 10 min – T2) (10 pav.). Vadinasi, palyginus abiejų grupių rodmenis, galima užtikrinti muzikos slopinantį poveikį tiek širdies ritmui, tiek baimei.

Atlikus tyrimą pastebėta, jog laikas susijęs su ritmo pokyčiais. 11 paveikslėlyje pavaizduotas intervalų svyravimas. Visų 42 dalyvių širdies ritmo rodmenys didžiausi gydymo pradžioje. Taip gali būti dėl pirminės gydymo fazės, kuomet atliekas skausmingas instrumentavimas. T3 intervale (dar po 10 min) pastebimas pripratimas tiek atliekamiems veiksmams, tiek aparatų garsams – pacientų reakcijos sumažėja. T4 intervale (gydymo pabaigoje) pacientų širdies ritmas mažiausias – jokios skausmingos intervencijos nebeatliekamos. T1 ir T4 intervalų skirtumas taip pat atskleidžia pacientų jaučiamą baimę dar laukiamajame, neprasidėjus gydymui.

Galiausiai nustatyta, jog didėjant baimės intensyvumui, didėja širdies ritmas, gauta statistiškai reikšminga koreliacija (12, 13, 14 pav.). Šios dalies kituose tyrimuose neaptikta.

Padėka: didžiausią padėką noriu išreikšti savo mokslinio darbo vadovei Ritai Vėberienei ir

endodontinio kabineto personalui, gydytojoms rezidentėms už bendradarbiavimą, supratingumą bei visapusišką pagalbą sprendžiant iškilusius klausimu.

(33)

33

IŠVADOS

• 10 % LSMU KK pacientų jaučia fobiją dantų šaknų kanalų gydymui, o 14 % visiškai nejaučia baimės.

• Jauno amžiaus moterų (<45 m.) endodontinio gydymo baimės intensyvumas didesnis negu to paties ar vyresnio amžiaus vyrų (p<0,05).

• Nuskausminimas, pašaliniai garsai ir reti apsilankymai pas odontologą yra pagrindiniai baimės formavimosi veiksniai.

• Muzikos fonas gydymo metu slopina širdies ritmo svyravimus ir jaučiamą baimę dantų šaknų kanalų gydymo metu.

• Tiriamosios (su muzikos fonu) grupės širdies ritmo svyravimai reikšmingai mažesni negu kontrolinės (be muzikos fono) grupės (p<0,001). Baimė ryškiausia gydymo pradžioje (pirmos 10 min), o mažiausia gydymo pabaigoje.

(34)

34

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

• Gydytojo – paciento bendradarbiavimas svarbus visos procedūros metu. Tinkamai informuotas, įspėtas asmuo gali jaustis komfortabiliai viso vizito laikotarpiu, nepatirti baimės.

• Klinikinėje praktikoje svarbu sukurti jaukią, estetišką aplinką gydymo įstaigose. Muzikos fonas laukiamajame ir gydytojo aplinkoje užgožia prietaisų skleidžiamus garsus, taip sukurdamas antistresinę ir jaukią aplinką.

• Dažnesni profilaktiniai apsilankymai užtikrintų mažesnį dantų ir burnos ligų paplitimą bei jų sudėtingumą tiek jauno, tiek vyresnio amžiaus grupėse. Taip būtų išvengta ir skausmo, ir baimės.

(35)

35

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1.Wali A, Siddiqui TM, Gul A, Khan A. Analysis of Level of Anxiety and Fear Before and After Endodontic Treatment. Journal of Dental and Oral Health 2016 Jun., ISSN: 2369-4475.

URL:

https://scientonline.org/open-access/analysis-of-level-of-anxiety-and-fear-before-and-after-endodontic-treatment.pdf

2.Mejía-Rubalcava C, Alanís-Tavira J, Mendieta-Zerón H, Sánchez-Pérez L. Changes induced by music therapy to physiologic parameters in patients with dental anxiety. Complementary Therapies in Clinical Practice 2015 Nov;21(4):282-6.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26573456

3.Bradt J, Teague A. Music interventions for dental anxiety. Oral Diseases 2018.

URL:https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27886431

4. Perković I, Romić MK, Perić M, Krmek SJ. The Level of Anxiety and Pain Perception of Endodontic Patients. Acta Stomatologica Croat. 2014 Dec;48(4):258-67.

5.Armfield JM, Heaton LJ. Management of fear and anxiety in the dental clinic: a review. Australian Dental Journal 2013 Dec;58(4):390-407.

6. Santana MD, Martiniano EC, Monteiro LR, Valenti VE, Garner DM, Sorpreso IC, de Abreu LC. Musical Auditory Stimulation Influences Heart Rate Autonomic Responses to Endodontic Treatment. Evid Based Complement Alternat Med. 2017;2017:4847869

7. Appukuttan DP. Strategies to manage patients with dental anxiety and dental anxiety and dental phobia: literature review. Clinical, Cosmetic and Investigational Dentistry 2016 Mar 10;8:35-50. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27022303

8. Eli I. Dental anxiety: a cause for possible misdiagnosis of tooth vitality. Int Endod J. 1993 Jul;26(4):251-3.

9. Armfield JM, Stewart JF, Spencer AJ. The vicious cycle of dental fear: exploring the interplay between oral health, service utilization and dental fear. BMC Oral Health. 2007 Jan 14;7:1.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC1784087/

10.Goulart JCF, Pinheiro MD, Rodrigues RV, Santos FS, Martins AT, Scannavino FLF. Influence of anxiety on blood pressure and heart rate during dental treatment. Rev Odonto Cienc 2012;27(1):31-35.

(36)

36 11. Humphris G, King K. The prevalence of dental anxiety across pevious distressing experiences. Journal of Anxiety Disorders 25 (2011) 232-236.

URL: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0887618510001891

12.Gupta G, Shanbhag N, Puranik MP. Cross-Cultural Adaptation of Kannada Version of Modified Dental Anxiety Scale Among an Adult Indian Population. J Clin Diagn Res. 2015 Sep;9(9):ZC34-8. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4606338/

13. Singh H, Meshram GK, Warhadpande MM, Kapoor P. Effect of ‘Perceived control’ in management of anxious patients undergoing endodontic therapy by use of an electronic communication system. J Conserv Dent. 2012 Jan-Mar; 15(1): 51–55.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3284015/#__ffn_sectitle

14.Hamedy R, Shakiba B, Fayazi S, Pak JG, White SN. Patient-Centered Endodontic Outcomes: A Narrative Review. Iran Endod J. 2013 Fall;8(4):197-204.

15. Georgelin-Gurgel M, Diemer F, Nicolas E, Hennequin M. Surgical and nonsurgical endodontic treatment-induced stress. J Endod. 2009;35(1):19-22.

URL: http://www.jendodon.com/article/S0099-2399(08)00877-7/fulltext

16. Lai HL, Hwang MJ, Chen CJ, Chang KF, Peng TC, Chang FM. Randomised controlled trial of music on state anxiety and physiological indices in patients undergoing root canal treatment. J Clin Nurs. 2008;17(19):2654-60.

URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1111/j.1365-2702.2008.02350.x

17. Montagnese TA. Why Intravenous Moderate Sedation Should Be Taught in Graduate Endodontic Programs. J Dent Educ. 2012;76(3):288-90.

URL: http://www.jdentaled.org/content/76/3/288.long

18. Vika M, Skaret E, Raadal M, ÖST LG, Kvale G. Fear of blood, injury, and injections, and its relationship to dental anxiety and probability of avoiding dental treatment among 18- year-olds in Norway. Int J Paediatr Dent. 2008;18(3):163-9.

URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1111/j.1365-263X.2007.00904.x

19.Estrela C, Pécora JD, Estrela CRA, Guedes OA, Silva BSF, Soares CJ, Sousa-Neto MD. Common Operative Procedural Errors and Clinical Factors Associated with Root Canal Treatment. Braz Dent J. 2017 Jan-Apr;28(2):179-190.

20. Estrela CRA, Estrela C. Endodontic infection control. In: Estrela C.Endodontic Science. 2 ed. São Paulo-SP, Brasil: Artes Médicas, 2009, v.1, p. 497-530.

21. Estrela C, Alencar AHG, Silva JA, Estrela CRA. Endodontic treatment planning. In: Estrela C. Endodontic Science. 2 ed. São Paulo-SP, Brazil: Artes Médicas, 2009, v. 1, p. 49-80.

(37)

37 22. Kapitan M, Hodacova L, Jagelska J, Kaplan J, Ivancakova R, Sustova Z. The attitude of Czech dental patients to the use of rubber dam. Health Expect. 2015 Oct;18(5):1282-90.

23.Parirokh M, Abbott PV. Various strategies for pain-free root canal treatment. Iran Endod J. 2014 Winter;9(1):1-14. Epub 2013 Dec 24.

24. Huh YK, Montagnese TA, Harding J, Aminoshariae A, Mickel A.Assessment of patients' awareness and factors influencing patients' demands for sedation in endodontics. (2015) Journal of Endodontics, 41 (2) , pp. 182-189.

URL: http://www.jendodon.com/action/showFullTextImages?pii=S0099-2399%2814%2900967-4 25. Hou XM, Su Z, Hou BX. Post endodontic pain following single-visit root canal preparation with rotary vs reciprocating instruments: a meta-analysis of randomized clinical trials. BMC Oral Health. 2017 May 25;17(1):86.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/pmid/28545437/

26.Sipavičiūtė E, Manelienė R. Pain and flare-up after endodontic treatment procedures. Stomatologija, Baltic Dental and Maxillofacial Journal, 16:25-30, 2014.

27. Krithikadatta J, Sekar V, Sudharsan P, Velumurugan N. Influence of three Ni–Ti cleaning and shaping files on postinstrumentation endodontic pain: A triple-blinded, randomized, controlled trial. J Conserv Dent 2016;19:311-6.

URL: http://www.jcd.org.in/text.asp?2016/19/4/311/186442

28. Torabinejad M, Anderson P, Bader J, Brown LJ, Chen LH, Goodacre CJ, Kattadiyil MT, Kutsenko D, Lozada J, Patel R. Outcomes of root canal treatment and restoration, implantsupported single crowns, fixed partial dentures, and extraction without replacement: a systematic review. J Prosthet Dent. 2007;98(4):285-311.

29. Orafi I, Rushton VE. The use of radiography and the apex locator in endodontic treatment within the UK: a comparison between endodontic specialists and general dental practitioners. Int Endod J. 2013 Apr;46(4):355-64.

URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/j.1365-2591.2012.02127.x

30. Konishi M, Lindh C, Nilsson M, Tanimoto K, Rohlin M. Important technical parameters are not presented in reports of intraoral digital radiography in endodontic treatment: recommendations for future studines. Oral Surg Oral Med Oral Pathol Oral Radiol. 2012 Aug;114(2):251-8.e1-6.

URL: http://www.oooojournal.net/article/S2212-4403(12)00191-5/fulltext

31. Ee J, Fayad MI, Johnson BR. Comparison of Endodontic Diagnosis and Treatment Planning Decisions Using Cone-beam Volumetric Tomography versus Periapical Radiography. J Endod. 2014 Jul;40(7):910-6.

(38)

38 URL: http://www.jendodon.com/article/S0099-2399(14)00240-4/fulltext

32.Ali S,Farooq I, Khan SQ, Moheet IA, Al-Jandan BA, Al-Khalifa KS.Self-reported anxiety of dental procedures among dental students and its relation to gender and level of education. Journal of Taibah University Medical Sciences (2015) 10(4), 449e453.

URL: https://www.sciencedirect.com//article/pii/S1658361215000943

33. Maulina T, Djustiana N, Shahib MN. The Effect of Music Intervention on Dental Anxiety During Dental Extraction Procedure. Open Dent J. 2017; 11: 565–572.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5712637/#__ffn_sectitle

34. Santana MD, Pita Neto IC, Martiniano EC, Monteiro LR, Ramos JL, Garner DM, Valenti VE, Abreu LC.Non-linear indices of heart rate variability during endodontic treatment.Braz Oral Res. 2016;30. pii: S1806-83242016000100220.

35. Di Nasso L, Nizzardo A, Pace R, Pierleoni F, Pagavino G, Giuliani V. Influences of 432 Hz Music on the Perception of Anxiety during Endodontic Treatment: A Randomized Controlled Clinical Trial. J Endod. 2016 Sep;42(9):1338-43.

URL: http://www.jendodon.com/article/S0099-2399(16)30287-4/fulltext

36. Čekanavičius V, Murauskas G. Statistika ir jos taikymai Idalis, 2011m. p. 145-146, 172-182, 199-203.

(39)

39

PRIEDAI

(40)

40

Priedas Nr. 2. Tyrimo anketa

1. Jūsų lytis: a) Moteris b) Vyras 2. Jūsų amžius 3. Jūsų išsilavinimas: a) Neturiu b) Pagrindinis c) Vidurinis d) Profesinis e) Aukštasis

4. Kaip dažnai lankotės pas gydytoją odontologą? a) 2 kartus per metus

b) 1 kartą per metus

c) Rečiau negu kartą per metus

d) Lankausi tik tuomet, kai pajaučiu skausmą

5. Ar dantų šaknų kanalų gydymas bus atliekamas pirmą kartą? a) Taip

b) Ne

Jeigu į 5 klausimą atsakėte ,,Ne”, atsakykite į 6 klausimą. Priešingu atveju pereikite prie 7 klausimo.

6. Kokia Jūsų ankstesnė šaknų kanalų gydymo patirtis ? a) Nusiskundimų neturiu

b) Ankstesnis gydymas nemalonus

c) Gydymas brutualus, skausmingas, grubus d) Neprofesionalus gydytojas

7. Kaip kovojate su nerimu jaučiamu prieš atliekamą procedūrą? a) Baimės nejaučiu

b) Raminu save kartodama/as ,,viskas bus gerai” c) Prieš procedūrą vartoju raminamuosius

(41)

41 8. Tinkamą variantą pažymėkite pažymėkite ,,X”.

TAIP NE Ar sergata širdies ir kraujagyslių ligomis? Ar sergate kvėpavimo sistemos ligomis? Ar sergate neurologinėmis ligomis? Ar vartojate raminamuosius vaistus? Ar vartojata širdies ir kraujagyslių sistemos darbą gerinančius vaistus?

Ar vartojate antidepresantus?

9. Ar Jūs bijote šių procedūros metu atliekamų veiksmų? Tinkamą atsakymą pažymėkite ,,X”.

TAIP NE NELABAI Nuskausminimo Izoliacinės sistemos naudojimo Rentgeno nuotraukų atlikimo Gydymo prognozės Skausmo po procedūros

10.Ar svarbus gydytojo – paciento bendravimas procedūros metu (prieš atliekamą veiksmą gydytojas perspėja)?

a) Taip b)Ne

c) Nesvarbu

11.Kaip manote, ar Jums būtų naudingos rekomendacijos, kaip mažinti baimės jausmą prieš atliekamas intervencijas?

a) Taip b) Ne

(42)

42

MODIFIKUOTA ODONTOLOGINIO NERIMO SKALĖ (Modified dental anxiety scale) MDA SKALĖ

(Prašome atsakyti, ar bijote ir kaip smarkiai lankydamiesi pas odontologą?

Pažymėkite atititinkamus atsakymų variantus (X)

1. Jei rytoj nueitumėte gydytis dantų pas odontologą, kaip jaustumėtės?

Nebijočiau  Truputį bijočiau  Bijočiau  Labai bijočiau  Nepaprastai bijočiau 

2. Kaip jaustumėtes sėdėdamas odontologo priimamajame ir laukdamas gydymo?

3. Kaip jaustumėtės tuo metu, kai jums ruoštųsi gręžti dantį?

4. Kaip jaustumėtės tuo metu, kai jums ruoštųsi valyti dantų akmenis ir poliruoti dantis?

5. Kaip jaustumėtės tuo metu, kai jums ruoštųsi suleisti nuskausminamųjų vaistų į danteną virš viršutinio galinio danties?

Nebijočiau Truputį bijočiau Bijočiau Labai bijočiau  Nepaprastai bijočiau 