SLAUGOS IR REABILITACIJOS TEORIJA
BEI PRAKTIKA 2013
Konferencijos programa ir medžiaga
Konferenciją organizuoja: LSMU SLAUGOS FAKULTETAS IR LSMU STUDENTŲ MOKSLINĖ DRAUGIJA
Konferencijos organizacinis komitetas
Jūratė Macijauskienė Daiva Petruševičienė Lina Spirgienė Aurelija Blaževičienė Olga Riklikienė Jolita Rapolienė Linas Pauliukėnas Jūratė Samienienė Mindaugas Vieželis Lina Gedmintaitė Agnė Slapšinskaitė
Leidinys skirtas medicinos įstaigų vadovams bei Lietuvos medicinos akademinei visuomenei susipažinti su atliktais moksliniais tyrimais slaugos ir reabilitacijos kryptyse. Leidinyje pateikiamos bakalaurų, magistrantų ir jų darbų vadovų parengtos tezės konferencijai. Tezės recenzuotos. Tezių kalba netaisyta, todėl autoriai atsako už pasitaikančias kalbos kultūros bei kompiuterinio raštingumo klaidas. Konferencijos organizatoriai už tezėse pateiktą informaciją neatsako.
Tikimės, kad knygoje esanti informacija padės dėstytojams, darbų moksliniams vadovams ir patiems studentams susipažinti su kolegų tiriamuoju darbu, pasiekiamais gilinantis įvairiose mokslo srityse, taip pat bus įdomi ir naudinga visiems besidomintiems. Dėkojame visiems, prisidėjusiems prie šio leidinio išleidimo.
LSMU Slaugos fakultetas ir SMD Valdyba
NURSING AND REHABILITATION THEORY AND PRACTICE 2013
Journal for the heads of medical institutions and medical academia Lithuania access to scientific research conducted in nursing and rehabilitation areas. The publication contains Bachelor, Master and their supervisors, the submission of a thesis conference. Peer-reviewed abstracts. Abstracts language is not corrected, so the authors are responsible for frequent culture of language and computer literacy errors. Conference organizers for the thesis the information is not responsible.
We hope that the information contained in the book will help teachers, scientific leaders and themselves acquainted with fellow students during the work and obtain explores the various scientific areas will also be interesting and useful to all those interested. Thank you to everyone who contributed to the publication of this release.
LUHS Nursing Faculty and Student's Scientific Society
Maketuotojas Linas Pauliukėnas
ISBN 978-9955-15-268-2
© Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakultetas, Kaunas, 2013 © Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Studentų mokslinė draugija, Kaunas, 2013
KONFERENCIJOS PROGRAMA
8.30 – 9.00 val. Konferencijos dalyvių registracija.
9.00 val. Konferencijos atidarymas. Prodekanės dr. D. Petruševičienės sveikinimas. Pirmininkauja posėdžiui dr. O. Riklikienė.
9.15 val. KELIO SĄNARIO FUNKCIJOS ATKŪRIMAS TAIKANT FUNKCINĘ ELEKTROSTIMULIACIJĄ KINE-ZITERAPIJOS METU IR PRIEŠ KINEKINE-ZITERAPIJOS PROCEDŪRĄ
G. Dambrauskaitė, dr. I. Rimdeikienė ... 21
9.30 val. LATERALINIO EPIKONDILITO GYDYMO RADIALINE SMŪGINE BANGA EFEKTYVUMAS
I. Deduchova, D. Naruševičiūtė, A. Keizeris, D. Kumpauskienė ...8
9.45 val. DIAFRAGMOS, SKERSINIO PILVO IR DUBENS DUGNO RAUMENŲ FUNKCINIAI RYŠIAI IR JŲ KAITA PO GIMDOS ŠALINIMO OPERACIJOS
L. Lapinskaitė, doc. dr. L. Šiupšinskas, asist. B. Zachovajevienė ... 10
10.00 val. SLAUGYTOJO DIABETOLOGO VAIDMUO PACIENTŲ, SERGANČIŲ CUKRINIU DIABETU, MOKYME B. Bartkevičiūtė , dr. L. Pauliukėnas, V. Bulikaitė ... 12
10.15 val. SENŲ IR PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ BENDRAVIMO IR TARPASMENINĖS SĄVEIKOS ĮGŪDŽIŲ VERTINIMAS UŽIMTUMO UŽSIĖMIMŲ METU, SĄSĄJOS SU PAŽINTINĖMIS FUNKCIJOMIS
D. Zadavičiūtė, dr. S. Mingaila ... 15
10.30 val. ASMENŲ, SERGANČIŲJŲ GUILLAIN-BARRE SINDROMU, REABILITACIJOS EFEKTYVUMAS BEI JĮ ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI
E. Tamulionienė, E. Viruišytė, doc. dr. L. Varžaitytė ... 16
10.45 val. VYRŲ IR MOTERŲ FUNKCINIŲ JUDESIŲ ATLIKIMO STEREOTIPO IR FIZINIO PAJĖGUMO ĮVERTINIMAS
M. Borisas, doc. dr. L. Šiupšinskas ... 18
11.00 val. VAIKŲ, SERGANČIŲ CEREBRINIU PARALYŽIUMI, JUDESIŲ RAIDOS SUTRIKIMŲ GYDYMAS KINEZITERAPIJA IR KOMPENSACINĖMIS PRIEMONĖMIS
V. Saročkaitė, dr. A. Prasauskienė ... 19
11.15 val. TIRIAMŲJŲ ŠLAUNIES BEI BLAUZDORS RAUMENŲ JĖGOS ĮTAKA „KVADRATO ŠUOLIO“ TESTO REZULTATAMS VERTINTI
J. Dirdaitė, M. Jukna, G.Tankevičius ...7
11.30 val. HOLOGRAMOS POVEIKIO ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMOS FUNKCINIAMS RODIK-LIAMS, FUNKCINIŲ JUDESIŲ ATLIKIMO STEREOTIPUI, DINAMINIAM STABILUMUI IR FIZINIAM PAJĖGUMUI ĮVERTINIMAS
L. Kalninis, doc. dr. L. Šiupšinskas ... 23
11.45 val. SKIRTINGŲ JUDESIŲ SUVARŽYMO METODŲ POVEIKIS PATYRUSIŲJŲ GALVOS SMEGENŲ INSULTĄ PAŽEISTOS RANKOS FUNKCIJOS ATGAVIMUI
E. Danikauskaitė, dr. R. Šakalienė ... 25
12.00 val. PACIENTŲ POREIKIAI PO KLUBO SĄNARIO ENDOPROTEZAVIMO OPERACIJOS
D. Dočienė, dr. L. Pauliukėnas, doc. dr. D. Petruševičienė ... 26
12.15 val. LIEMENS RAUMENŲ IZOMETRINĖS JĖGOS IR GYVENIMO PILNATVĖS POKYČIAI PACIEN-TAMS SU DIAGNOZUOTA JUOSMENINĖS STUBURO DALIES IŠVARŽA, TAIKANT STUBURO STABILIZAVIMO IR LAIKYSENOS KOREKCIJOS PRATIMUS
M. Janulis, doc. dr. J. Samėnienė ... 27
12.30 val. KOMPLEKSINĖS MENŲ TERAPIJOS METODŲ TAIKYMO GALIMYBĖS PACIENTAMS SER-GANTIEMS ŠIZOFRENIJA
J. Kriščiokaitytė, doc. dr.R. Savickas ... 29
12.45 val. LIGONIŲ, KURIEMS IMPLANTUOTAS ELEKTROKARDIOSTIMULIATORIUS, BIOPSICHOSOCIALINIŲ VEIKSNIŲ IR GYVENIMO KOKYBĖS VERTINIMAS ANTRAME REABILITACIJOS ETAPE
D. Kropis, V. Radavičiūtė, E. Milinavičienė, doc. dr. J. Samėnienė ... 31
13.00 val. NEĮGALIŲJŲ, LANKANČIŲ SPORTO KLUBUS, VALIOS, ĮPROČIŲ IR VEIKLOS VERTINIMAS
13.15 val. KŪRYBINIŲ METODŲ TAIKYMAS ERGOTERAPIJOJE UGDANT SERGANČIŲJŲ PSICHIKOS LIGOMIS BENDRAVIMO ĮGŪDŽIUS
L. Račienė, G. Kavaliauskienė ... 33
13.30 val. VAIKŲ, SERGANČIŲ CEREBRINIU PARALYŽIUMI, PAŽEISTOS RANKOS FUNKCIJOS GERINI-MAS TAIKANT JUDESIŲ SUVARŽYMO TERAPIJĄ
J. Nalivaikaitė, dr. A. Prasauskienė ... 36
13.45 val. LIGONIAMS, KURIEMS ATLIKTA PRIEŠIRDINĖ AR SKILVELINĖ RADIODAŽNINĖ ABLIACIJA (RDA), VEIKSNIŲ, ĮTAKOJANČIŲ FIZINIO TRENIRAVIMO RIZIKĄ VERTINIMAS
R. Poškuvienė, E. Valeikienė, doc. dr. J.Samėnienė ... 37
13.30 val. KOMPIUTERIZUOTOS NECHIRURGINĖS DEKOMPRESIJOS POVEIKIS ASMENŲ, BESISKUN-DŽIANČIŲ JUOSMENINĖS STUBURO DALIES BEI JUOSMENINĖS STUBURO DALIES IR KOJOS SKAUSMU, FUNKCINEI BŪKLEI
R. Slušnytė, prof. A.Vainoras, V. Zaveckas ... 39
13.45 val. KINEZIOLOGINIO TEIPAVIMO POVEIKIS PACIENTŲ, SERGANČIŲ REUMATOIDINIU ARTRITU, RANKOS FUNKCIJAI
V. Žebrauskaitė, dr. I. Rimdeikienė ... 41
14.00 val. ERGOTERAPIJOS EFEKTYVUMAS PACIENTAMS PO KLUBO SĄNARIO ENDOPROTEZAVIMO OPERACIJOS
Ž. Petrušauskas, dr. L. Pauliukėnas, E. Lendraitienė ... 43
14.15 val. SPORTUOJANČIŲ IR NESPORTUOJANČIŲ KURČIŲJŲ VYRŲ REAKCIJOS TRUKMĖS PRIKLAUSOMYBĖ NUO UŽDUOTIES SUDĖTINGUMO
V. Balnys, doc. dr. J. Samėnienė,doc. dr. D. Mickevičienė ... 45
Turinys
TIRIAMŲJŲ ŠLAUNIES BEI BLAUZDORS RAUMENŲ JĖGOS ĮTAKA „KVADRATO ŠUOLIO“ TESTO REZULTATAMS VERTINTI
J. Dirdaitė, M. Jukna, G.Tankevičius ...7 LATERALINIO EPIKONDILITO GYDYMO RADIALINE SMŪGINE BANGA EFEKTYVUMAS
I. Deduchova, D. Naruševičiūtė, A. Keizeris, D. Kumpauskienė ...8 DIAFRAGMOS, SKERSINIO PILVO IR DUBENS DUGNO RAUMENŲ FUNKCINIAI RYŠIAI IR JŲ KAITA PO GIMDOS ŠALINIMO OPERACIJOS
L. Lapinskaitė, doc. dr. L. Šiupšinskas, asist. B. Zachovajevienė ... 10 SLAUGYTOJO DIABETOLOGO VAIDMUO PACIENTŲ, SERGANČIŲ CUKRINIU DIABETU, MOKYME
B. Bartkevičiūtė , dr. L. Pauliukėnas, V. Bulikaitė ... 12 SENŲ IR PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ BENDRAVIMO IR TARPASMENINĖS SĄVEIKOS ĮGŪDŽIŲ VERTINIMAS UŽIMTUMO UŽSIĖMIMŲ METU, SĄSĄJOS SU PAŽINTINĖMIS FUNKCIJOMIS
D. Zadavičiūtė, dr. S. Mingaila ... 15 ASMENŲ, SERGANČIŲJŲ GUILLAIN-BARRE SINDROMU, REABILITACIJOS EFEKTYVUMAS BEI JĮ ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI
E. Tamulionienė, E. Viruišytė, doc. dr. L. Varžaitytė ... 16 VYRŲ IR MOTERŲ FUNKCINIŲ JUDESIŲ ATLIKIMO STEREOTIPO IR FIZINIO PAJĖGUMO ĮVERTINIMAS
M. Borisas, doc. dr. L. Šiupšinskas ... 18 VAIKŲ, SERGANČIŲ CEREBRINIU PARALYŽIUMI, JUDESIŲ RAIDOS SUTRIKIMŲ GYDYMAS KINEZITERAPIJA IR KOMPENSACINĖMIS PRIEMONĖMIS
V. Saročkaitė, dr. A. Prasauskienė ... 19 KELIO SĄNARIO FUNKCIJOS ATKŪRIMAS TAIKANT FUNKCINĘ ELEKTROSTIMULIACIJĄ KINEZITERAPIJOS METU IR PRIEŠ KINEZITERAPIJOS PROCEDŪRĄ
G. Dambrauskaitė, dr. I. Rimdeikienė ... 21 HOLOGRAMOS POVEIKIO ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMOS FUNKCINIAMS RODIKLIAMS, FUNKCINIŲ JUDESIŲ ATLIKIMO STEREOTIPUI, DINAMINIAM STABILUMUI IR FIZINIAM PAJĖGUMUI ĮVERTINIMAS
L. Kalninis, doc. dr. L. Šiupšinskas ... 23 SKIRTINGŲ JUDESIŲ SUVARŽYMO METODŲ POVEIKIS PATYRUSIŲJŲ GALVOS SMEGENŲ INSULTĄ PAŽEISTOS RANKOS FUNKCIJOS ATGAVIMUI
E. Danikauskaitė, dr. R. Šakalienė ... 25 PACIENTŲ POREIKIAI PO KLUBO SĄNARIO ENDOPROTEZAVIMO OPERACIJOS
D. Dočienė, dr. L. Pauliukėnas, doc. dr. D. Petruševičienė ... 26 LIEMENS RAUMENŲ IZOMETRINĖS JĖGOS IR GYVENIMO PILNATVĖS POKYČIAI PACIENTAMS SU DIAGNOZUOTA JUOSMENINĖS STUBURO DALIES IŠVARŽA, TAIKANT STUBURO STABILIZAVIMO IR LAIKYSENOS KOREKCIJOS PRATIMUS
M. Janulis, doc. dr. J. Samėnienė ... 27 KOMPLEKSINĖS MENŲ TERAPIJOS METODŲ TAIKYMO GALIMYBĖS PACIENTAMS SERGANTIEMS ŠIZOFRENIJA
J. Kriščiokaitytė, doc. dr.R. Savickas ... 29 LIGONIŲ, KURIEMS IMPLANTUOTAS ELEKTROKARDIOSTIMULIATORIUS, BIOPSICHOSOCIALINIŲ VEIKSNIŲ IR GYVENIMO KOKYBĖS VERTINIMAS ANTRAME REABILITACIJOS ETAPE
D. Kropis, V. Radavičiūtė, E. Milinavičienė, doc. dr. J. Samėnienė ... 31 NEĮGALIŲJŲ, LANKANČIŲ SPORTO KLUBUS, VALIOS, ĮPROČIŲ IR VEIKLOS VERTINIMAS
KŪRYBINIŲ METODŲ TAIKYMAS ERGOTERAPIJOJE UGDANT SERGANČIŲJŲ PSICHIKOS LIGOMIS BENDRAVIMO ĮGŪDŽIUS
L. Račienė, G. Kavaliauskienė ... 33 VAIKŲ, SERGANČIŲ CEREBRINIU PARALYŽIUMI, PAŽEISTOS RANKOS FUNKCIJOS GERINIMAS TAIKANT JUDESIŲ SUVARŽYMO TERAPIJĄ
J. Nalivaikaitė, dr. A. Prasauskienė ... 36 LIGONIAMS, KURIEMS ATLIKTA PRIEŠIRDINĖ AR SKILVELINĖ RADIODAŽNINĖ ABLIACIJA (RDA), VEIKSNIŲ, ĮTAKOJANČIŲ FIZINIO TRENIRAVIMO RIZIKA VERTINIMAS
R. Poškuvienė, E. Valeikienė, doc. dr. J.Samėnienė ... 37 KOMPIUTERIZUOTOS NECHIRURGINĖS DEKOMPRESIJOS POVEIKIS ASMENŲ, BESISKUNDŽIANČIŲ JUOSMENINĖS STUBURO DALIES BEI JUOSMENINĖS STUBURO DALIES IR KOJOS SKAUSMU, FUNKCINEI BŪKLEI
R. Slušnytė, prof. A.Vainoras, V. Zaveckas ... 39 KINEZIOLOGINIO TEIPAVIMO POVEIKIS PACIENTŲ, SERGANČIŲ REUMATOIDINIU ARTRITU, RANKOS FUNKCIJAI
V. Žebrauskaitė, dr. I. Rimdeikienė ... 41 ERGOTERAPIJOS EFEKTYVUMAS PACIENTAMS PO KLUBO SĄNARIO ENDOPROTEZAVIMO OPERACIJOS
Ž. Petrušauskas, dr. L. Pauliukėnas, E. Lendraitienė ... 43 SPORTUOJANČIŲ IR NESPORTUOJANČIŲ KURČIŲJŲ VYRŲ REAKCIJOS TRUKMĖS PRIKLAUSOMYBĖ NUO UŽDUOTIES SUDĖTINGUMO
TIRIAMŲJŲ ŠLAUNIES BEI BLAUZDORS RAUMENŲ JĖGOS ĮTAKA
„KVADRATO ŠUOLIO“ TESTO REZULTATAMS VERTINTI
J. Dirdaitė, M. Jukna, G.Tankevičius
„Kvadrato šuolio“ testas sporto medicinoje dažnai atliekamas kaip priemonė šlaunies ir blauzdos raumenų jėgai, pusiausvyrai judesio metu, koordinacijai įvertinti.
Darbo tikslas
Įvertinti tiriamųjų šlaunies bei blauzdos raumenų jėgos įtaką „kvadrato šuolio“ testo rezultatams. Darbo uždaviniai
1. Nustatyti „kvadrato šuolio“ testo ryšį su kelio tiesėjų bei lenkėjų raumenų jėga. 2. Nustatyti „kvadrato šuolio“ testo ryšį su čiurnos evertorių bei invertorių raumenų jėga. 3. Nustatyti „kvadrato šuolio“ testo ryšį su pėdos tiesėjų ir lenkėjų raumenų jėga.
Metodika
1. LSMU ligoninės VšĮ Kauno Klinikų sporto medicinos kabinete buvo ištirta 24 LSMU studentai. Buvo išmatuoti antropometriniai duomenys: ūgis, svoris, kūno masės indeksas (KMI), poodinė riebalų ląsteliena.
2. Buvo atliktas “kvadrato šuolio” testas. Tyrimui naudojama ant žemės iš lipnios juostos suklijuota 40x40 cm kvadrato figūra. Pradedama šuoliu iš išorės į vidų, po to vėl į išorę ratu kuo greičiau ir taip 5 ratus, iš viso 40 šuolių. Visi tiriamieji testą atliko po 3 kartus kiekviena koja atskirai.
3. Norint įvertinti kojų raumenų jėgą buvo atlikti tyrimai Biodex System 4 Pro įranga:
kelių tiesėjų ir lenkėjų raumenų jėgos testavimas izokinetiniu režimu 60 ir 180 laipsnių/sekundę kampiniu greičiu.
čiurnos evertorių ir invertorių raumenų jėgos testavimas izokinetiniu režimu 30 ir 90 laipsnių/sekundę kampiniu greičiu.
čiurnos evertorių ir invertorių raumenų jėgos testavimas izometriniu režimu.
pėdos tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų jėgos testavimas izokinetiniu režimu 30 ir 90 laipsnių/sekundę kampiniu greičiu.
4. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant standartinį statistinių programų paketą „SPSS 17.0“. Apskaičiuoti tiriamųjų amžiaus, ūgio, svorio, KMI, poodinių riebalų vidurkiai bei standartinės deviacijos. Apskaičiuota koreliacija (r) tarp „kvadrato šuolio“ testo ir dinamometrinių tyrimų rezultatų, patikimumo lygmuo p< 0,05.
Rezultatai
Tyrime dalyvavo 12 moterų (amžius 23 ± 1 metai, ūgis 169 ± 7,38 cm, svoris 61,8 ± 7,12 kg, KMI 21,6 ± 1,66 kg/m², poodiniai riebalai 19,2 ± 1,72%) ir 12 vyrų (amžius 23 ± 1 metai, ūgis 182 ± 9,45 cm, svoris 82,42 ± 10,81 kg, KMI 25,13 ± 1,5 kg/m², poodiniai riebalai 12,6 ± 1,13%). Didžiausia statistiškai reikšminga
sąsaja rasta tarp „kvadrato šuolio“ testo geriausių rezultatų ir pėdos lenkiamųjų raumenų jėgos 90 laipsnių/sekundę kampinio greičio santykio su kūno mase, dešinės kojos r=0,57 (p<0,01), kairės kojos r=0,47 (p<0,05). Taip pat rasta sąsaja tarp šuolio testo trijų bandymų vidurkio ir pėdos lenkiamųjų raumenų jėgos 90 laipsnių/sekundę kampinio greičio santykio su kūno mase, dešinės kojos r=0,41, kairės kojos r=0,43 (p<0,05). Nustatyta statistiškai reikšminga koreliacija „kvadrato šuolio“ tyrimo geriausių rezultatų bei maksimalios inversijos jėgos prie 90 laipsnių/sekundę kampinio greičio santykio su kūno mase, dešinės kojos r=0,51, kairės kojos r=0,47 (p<0,05). Rasta statistiškai reikšminga sąsaja tarp kelio tiesiamųjų raumenų maksimalios jėgos, tiriant izokinetiniu režimu 180 laispnių/sekundę kampiniu greičiu santykiu su kūno mase ir “kvadrato šuolio” testo geriausių rezultatų, dešinės kojos r=0,45, kairės kojos r=0,42 (p<0,05). Sąsajų tarp „kvadrato šuolio“ testo ir čiurnos evertorių bei invertorių jėgos, matuojant izometriniu režimu, nerasta, nes šuolio testo metu naudojamas greitis, judrumas, o tyrimą atliekant izometriniu režimu, koja visada išlieka vienoje ašyje.
Išvados
1. „Kvadrato šuolio“ testo rezultatai labiausiai priklauso nuo tiriamųjų pėdos lenkiamųjų raumenų jėgos.
2. „Kvadrato šuolio“ testo rezultatai turi statistiškai reikšmingų sąsajų su tiriamųjų kelio tiesiamųjų raumenų jėga.
3. Nustatytas statistiškai patinikas ryšys tarp „kvadrato šuolio“ testo geriausių rezultatų ir čiurnos invertorių raumenų jėgos.
4. Kadangi „kvadrato šuolio“ testas funkcinis, kuriame reikalingas greitis, judesys, statistiškai reikšmingas sąsajas gavome tiriamuosius Biodex System 4 Pro įranga blauzdos ir šlaunies grupių raumenų jėgą matuojant didžiausiais greičiais.
LATERALINIO EPIKONDILITO GYDYMO RADIALINE SMŪGINE BANGA
EFEKTYVUMAS
I. Deduchova, D. Naruševičiūtė, A. Keizeris, D. Kumpauskienė
Radialinės smūginės bangos (RSB) klinikinis panaudojimas, skatinant minkštųjų audinių gijimą ir slopinant skausmą, kruopščiai tiriamas tik pastarąjį dešimtmetį. Išorinio žastikaulio krumplio uždegimas (lateralinis epikondilitas – LE) tai būklė, kai išorinė alkūnės dalis tampa skausminga judesių metu, jautri palpuojant ties lateraliniu epikondilu, sumažėja plaštakos griebimo jėga. LE metu dėl pasikartojančių judesių atsiranda dilbio tiesiamųjų raumenų sausgyslių pereikvojimo sindromas, kurio metu dėl nuolatinio traumavimo vystosi sausgyslės mikroįplyšimai, kolageno degeneracija ir kraujagyslinė-fibroblastinė proliferacija. Susirgimą gali sukelti neįprastas ilgalaikis darbas, dažni alkūnės judesiai susiję su dilbio
supinacija ir pronacija. LE yra darbingo amžiaus žmonių patologija. Tai antra pagal dažnumą griaučių-raumenų sistemos viršutinių galūnių pažeidimo priežastis. Paplitimas populiacijoje 1-3%, atvejų skaičius didėja iki 19 ℅ tarp 30 - 60 m. amžiuje. Sirgimo pikas apie 40 gyvenimo metus.
Mūsų atlikto tyrimo metu svarbu išsiaiškinti ar pasirinkta RSB gydymo metodika yra efektyvi gydant LE. Darbo tikslas
Įvertinti sergančiųjų LE gydymo RSB efektyvumą. Darbo uždaviniai
1. Įvertinti sergančiųjų LE skausmą prieš gydymą ir skausmo pokytį gydymo metu.
2. Įvertinti sergančiųjų LE plaštakos izometrinęgriebimo jėgą (PIGJ) prieš RSB procedūrą ir jėgos pokytį gydymo metu.
3. Įvertinti RSB nepageidaujamą poveikį ir jo dažnį. 4. Įvertinti pacientų požiūrį į RSB procedūrą. Metodika
Tirti pacientai sergantys LE, 2012 m. gydyti LSMUL KK Reabilitacijos klinikoje. Pažeistai rankai buvo skirtas gydymas RSB (aparatu ShockMaster 500) ir šalčio terapija. Gydymo kursą sudaro 5 procedūros kas 5 dienas. Taikyti parametrai: 15 mm aplikatorium, 1,8 bar, 10 Hz, 500-700 impulsų tiksliškai pažeistai sausgyslei ir 25 mm aplikatorium, 1,6 bar, 15 Hz, 1300-1500 impulsų labilia metodika tiesiamiesiems dilbio raumenims atpalaiduoti. Šaldyti rekomenduota namuose po 3-4 val. po procedūros du kartus po 10 min., su 10 min. pertrauka. Pacientų buvo prašoma vertinti skausmą balais pagal verbalinę skausmo skalę (VSS) ramybėje bei aktyvių judesių metu prieš gydymą ir iškart po gydymo. Vertinta PIGJ sveikos rankos bei pažeistos rankos iki skausmo sustiprėjimo ir didžiausia per skausmą. PIGJ matuota prieš kiekvieną procedūrą naudojant dinamometrą (kg). Taip pat vertintas gydymo RSB nepageidaujamas poveikis ir jo dažnis, pacientų požiūris į RSB procedūrą. Skausmas procedūros metu vertintas pagal VSS (pagal VAS vertinti skausmo procedūros metu nėra galimybės), skausmui sustiprėjus iki nepakeliamo koreguoti RSB parametrai.
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS programinį paketą. Reikšmingumo lygmuo, tikrinant statistines hipotezes, buvo pasirinktas p < 0,05.
Rezultatai
Tiriamųjų kontingentą sudarė 20 pacientų (moterų - 75%, vyrų - 25%), kurių amžiaus vidurkis buvo 44,9 ± 8,4 m. Jauniausiam dalyviui buvo 22 m., o vyriausiam – 57 m. Fizinį darbą dirbo 65 % pacientų. Dauguma tiriamųjų 19 (95 %) sirgo lėtiniu (> 3 mėn.) LE. Visiems asmenims RBS buvo taikoma pirmą kartą. Skausmas ramybėje prieš pirmą procedūrą pacientų vidutiniškai buvo vertinamas 4,3 ± 2,0 balo. (nuo 1 iki 8), o prieš penktą sumažėjo iki 2,7 ± 2,0 b. (p=0,02), t.y. vidutiniškai 1,7 ± 1,1 b. (p<0,05). Skausmas aktyvių judesių metu prieš pirmą procedūrą pacientų vidutiniškai buvo vertinamas 7,2 ± 1,3 b. (nuo 5 iki 9), o prieš penktą sumažėjo iki 4,7 ± 2,0 b. (p=0,02), t.y. vidutiniškai 2,5 ± 1,2 b. (p<0,05).
prieš paskutinę procedūrą – 30,0 ± 14,1 kg. Įvertinus pažeistos rankos PIGJ iki skausmo sustiprėjimo prieš pirmą ir prieš penktą procedūrą, PIGJ pokytis buvo reikšmingas (p<0,05). Pažeistos rankos didžiausia PIGJ prieš gydymo kursą vidutiniškai buvo 31,6 ± 13,7 kg, o prieš penktą procedūrą – 35,6 ± 15,6 kg. Įvertinus pažeistos rankos didžiausią PIGJ prieš pirmą ir prieš penktą procedūrą, PIGJ pokytis buvo reikšmingas (p<0,05). Skirtumas tarp pažeistos rankos PIGJ iki skausmo sustiprėjimo ir didžiausios PIGJ buvo 7,4 ± 4,0 kg, prieš penktą procedūrą šis skirtumas sumažėjo iki 5,6 ± 3,4 kg (p<0,05). Sveikos rankos didžiausia PIGJ prieš gydymą buvo vidutiniškai 33,8 ± 13,7 kg, prieš paskutinę procedūrą – 35,4 ± 16,0 kg. Lyginant sveikos rankos PIGJ pirmos ir penktos procedūrų metu skirtumas buvo nereikšmingas (p>0,05). Prieš penktą procedūrą lyginant sveikos ir pažeistos rankų didžiausią PIGJ skirtumas buvo nereikšmingas (p>0,05). Gydymo RSB metu vertinome nepageidaujamą poveikį: kraujosrūvos, pavienės ar taškinės petechijos 0 %, laikini jautrumo pokyčiai 0 %, patinimas 0 %, paraudimas 75 % (15 pacientų), skausmas procedūros metu 90 % (18 pacientų). Nepageidaujamas poveikis nepasireiškė vienam pacientui (5 %). Iškarto po gydymo atliktoje apklausoje, pacientai gydymo efektyvumą vertino 7,3 ± 1,0 balo (dešimtbalėje skalėje). Visi tirti pacientai anketoje pažymėjo, kad sutiktų kartoti gydymą ir visiems buvo patogu atvykti procedūrai vieną kartą per savaitę. Kasdien procedūroms atvykti būtų nepatogu 75 % pacientų.
Išvados
1. Skausmas ramybėje ir aktyvių judesių metu statistiškai reikšmingai sumažėjo.
2. Pažeistos rankos PIGJ gydymo metu padidėjo. Sveikos rankos PIGJ pokytis buvo nereikšmingas. 3. Daugumai tiriamųjų stebėtas nepageidaujamas poveikis: dažniausiai skausmas ir paraudimas
procedūros metu. Kraujosrūvų, pavienių ar taškinių petechijų, laikinų jautrumo pokyčių, patinimo taikyto gydymo metu nebuvo.
4. Pacientai teigiamai vertina gydymą RSB, jiems patogiau atvykti procedūrai vieną kartą per savaitę nei atvykti procedūroms kasdien. Visi tyrime dalyvavę pacientai sutiktų gydymą kartoti.
DIAFRAGMOS, SKERSINIO PILVO IR DUBENS DUGNO RAUMENŲ
FUNKCINIAI RYŠIAI IR JŲ KAITA PO GIMDOS ŠALINIMO OPERACIJOS
L. Lapinskaitė, doc. dr. L. Šiupšinskas, asist. B. Zachovajevienė
Gimdos šalinimo operacija – tai viena dažniausiai atliekamų operacijų ginekologijos srityje. Pašalinus gimdą ir esant silpniems dubens dugno raumenims, padidėja dubens organų nusileidimo, šlapimo nelaikymo rizika ateityje. Nusilpusių dubens dugno raumenų lavinimas sukelia sunkumų dėl pakitusios fiziologinės jų padėties ir funkcijos, o grįžtamojo ryšio stoka neužtikrina taisyklingos šių raumenų aktyvacijos. Mokslinėje literatūroje akcentuojama, kad funkciniai ryšiai tarp diafragmos, skersinio pilvo ir dubens dugno raumenų yra, tačiau mokslinių tyrimų, kuriuose konkrečiai būtų nagrinėta šių raumenų
tarpusavio veikla, esant dubens dugno raumenų silpnumui, prieš ir po ginekologinių operacijų, nerasta. Darbo tikslas
Nustatyti diafragmos, skersinio pilvo ir dubens dugno raumenų funkcinius ryšius ir jų kaitą moterims po gimdos šalinimo operacijos.
Darbo uždaviniai
1. Įvertinti skersinio pilvo raumens aktyvumo ir ištvermės kaitą prieš ir po gimdos šalinimo operacijos kontrolinėje ir skersinio pilvo raumens lavinimo grupėje ir tarp jų.
2. Įvertinti diafragmos aktyvumo kaitą prieš ir po gimdos šalinimo operacijos kontrolinėje ir skersinio pilvo raumens lavinimo grupėje ir tarp jų.
3. Įvertinti dubens dugno raumenų jėgos ir ištvermės kaitą prieš ir po gimdos šalinimo operacijos kontrolinėje ir skersinio pilvo raumens lavinimo grupėje ir tarp jų.
Metodika
Tyrime dalyvavo savanorės moterys, kurioms planuota gimdos šalinimo operacija. Jos atsitiktine tvarka buvo suskirstytos į 2 grupes: kontrolinę grupę (n=13), kurioje poveikis netaikytas ir stebėtas savaiminis funkcijos atsigavimas, ir skersinio pilvo raumens lavinimo grupę (n=11), kurioje skirti skersinio pilvo raumens lavinimo pratimai. Diafragmos aktyvumas tirtas kvėpavimo slėgio matuokliu “MicroRPM“, dubens dugno raumenų jėga ir ištvermė – „Peritron 9300“ aparatu, o skersinio pilvo raumens aktyvumas ir ištvermė – Stabilizer“ prietaisu dieną prieš gimdos šalinimo operaciją ir praėjus 6 savaitėms bei 3 mėnesiams po jos. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis „SPSS for Windows 21.0“ ir „Microsoft Office Excel 2010“ kompiuterinėmis programomis.
Rezultatai
Tik skersinio pilvo raumens lavinimo grupėje skersinio pilvo raumens išspausto slėgio vidurkis 6 savaitę po gimdos šalinimo operacijos sumažėjo 10,3 proc., 3 mėnesį – 12,74 proc., o skersinio pilvo raumens ištvermė atitinkamai padidėjo 28,38 proc. ir 86,49 proc. nuo reikšmės prieš operaciją, t.y. nuo pradinio lygio (p<0,05). Kuo labiau sumažėja slėgis spaudimo stebėjimo skalėje, tuo skersinio pilvo raumens aktyvumas yra didesnis. Kontrolinėje grupėje prieš operaciją įkvėpimos slėgio vidurkis siekė 53,69 ± 3,04 cmH2O, praėjus 6 savaitėms po operacijos – 55,08 ± 3,2 cmH2O, o 3 mėnesį – 55,85 ±3,04 cmH2O (p<0,05).
Poveikio grupėje stebimas šis įkvėpimo slėgio kitimas: prieš operaciją – 54,18 ± 3,02 cmH2O, po operacijos –
56,46 ± 2,3 cmH2O ir 59,91 ± 2,31 cmH2O (p<0,05). Dubens dugno raumenų jėga kontrolinėje grupėje
praėjus 6 savaitėms po operacijos padidėja 9,81 proc., o 3 mėnesį išauga iki 24,92 proc. nuo pradinio lygio (p<0,05). Skersinio pilvo raumens lavinimo grupėje dubens dugno raumenų jėga taip pat padidėja 13,94 proc. 6 savaitę ir 37,36 proc. po 3 mėnesių nuo operacijos (p<0,05). 6 savaitę kontrolinėje grupėje stebimas 4,67 proc. dubens dugno raumenų ištvermės sumažėjimas, o po 3 mėnesių – 8,41 proc. jos vidurkio padidėjimas (p>0,05). Tuo tarpus skersinio pilvo raumens lavinimo grupėje dubens dugno raumenų ištvermė po operacijos atitinkamai padidėjo 45,74 proc. ir 77,66 proc. nuo pradinio lygio (p<0,05). Šie rezultatai rodo, kad skersinio pilvo raumens ir dubens dugno raumenų fizinės savybės, lavinant skersinį
pilvo raumenį po gimdos šalinimo operacijos, pagerėja, lyginant su grupe, kurioje tik stebėtas savaiminis raumenų funkcijos atsigavimas. O diafragmos aktyvumas pagerėja nepriklausomai, ar poveikis taikytas, ar ne.
Prieš operaciją nustatyti silpni, vidutinio stiprumo ir stiprūs ryšiai tarp diafragmos, dubens dugno ir skersinio pilvo raumenų fizinių savybių (p<0,05). 6 savaitę po operacijos kontrolinėje grupėje stebimi statistiškai reikšmingi ryšiai tik tarp diafragmos, skersinio pilvo raumens aktyvumo ir dubens dugno raumenų jėgos ir ištvermės, o 3 mėnesį po operacijos – tik tarp diafragmos aktyvumo ir dubens dugno raumenų jėgos bei ištvermės (p<0,05). Skersinio pilvo raumens lavinimo grupėje po operacijos vyrauja vidutinio stiprumo, stiprūs ir labai stiprūs ryšiai tarp diafragmos, skersinio pilvo ir dubens dugno raumenų (p<0,05). Šie rezultatais svarbūs praktikoje, nes nelavinant skersinio pilvo raumens, funkciniai diafragmos, skersinio pilvo ir dubens dugno raumenų ryšiai silpnėja, t.y. silpnėja šių raumenų atliekama funkcija.
Išvados
1. Skersinio pilvo raumens aktyvumas ir ištvermė po gimdos šalinimo operacijos didėja tik skersinio pilvo raumens lavinimo grupėje (p<0,05).
2. Diafragmos aktyvumas praėjus 6 savaitėms ir 3 mėnesiams po operacijos vienodai didėja abiejose grupėse (p<0,05).
3. Dubens dugno raumenų jėga po operacijos padidėja visoms moterims (p<0,05), tačiau trečią mėnesį po operacijos ji yra didesnė skersinio pilvo raumens lavinimo grupėje (p<0,05). Dubens dugno raumenų ištvermė po operacijos didėja tik skersinio pilvo raumens lavinimo grupėje (p<0,05). 4. Tarp diafragmos, skersinio pilvo ir dubens dugno raumenų prieš operaciją egzistuoja vienas kitam
įtaką turintys funkciniai ryšiai (p<0,05). Po operacijos skersinio pilvo raumens lavinimo grupėje ryšiai stiprėja, o kontrolinėje grupėje – silpnėja arba išnyksta.
SLAUGYTOJO DIABETOLOGO VAIDMUO PACIENTŲ, SERGANČIŲ CUKRINIU
DIABETU, MOKYME
B. Bartkevičiūtė , dr. L. Pauliukėnas, V. Bulikaitė
Įvadas
Cukrinis diabetas (CD) – įvairių paveldimų ir įgytų priežasčių sukeltas medžiagų apykaitos sutrikimas, lėtinė liga, kuria sergant dėl insulino gamybos, sekrecijos ir jo poveikio pakitimų, tokių kaip - audinių atsparumo insulinui arba dėl abiejų priežasčių, sutrinka medžiagų apykaita angliavandenių, baltymų, riebalų, atsiranda lėtinė hiperglikemija ir daugelio organų (ypač akių, inkstų, nervų, širdies ir kraujagyslių) ilgalaikis pažeidimas ar disfunkcija [1].
komplikacijų rizika tiems pacientams, kurie niekada nebuvo mokomi [2]. Pasak Žąsytės ir kt. (2011) komplikacijos yra vienas stipriausių veiksnių, prognozuojančių žemesnę, su sveikata susijusią, gyvenimo kokybę [3]. Pacientų ir jų šeimų mokymas užima svarbią dalį pacientų, sergančių CD, slaugoje ir reabilitacijoje, ir tai yra vienas iš didžiausių iššūkių šiandieninėje slaugoje ir reabilitacijoje. Slaugytojai, teikiantys mokymo paslaugas pacientams ir jų šeimos nariams, padeda išsaugoti sveikatą ir susidoroti su ūmiomis ir lėtinėmis sveikatos problemomis. Pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, mokymas gali skatinti asmeninę priežiūrą ir nepriklausomybę [4, 7]. Visiems pacientams, sergantiems CD, turėtų būti pasiūlytas mokymas, tiek individualiai, tiek grupėse, kad kiekvienas asmeniškai galėtų prisiimti atsakomybę ir valdyti ligą. Svarbu, kad visiems sergantiems CD, būtų vykdomas mokymas, nežiūrint į tai, ar tai yra naujai nustatytas diabetas, ar pacientas serga keletą metų, teigia Almås (2004) [15].
Darbo tikslas
Teoriškai pagrįsti slaugytojo diabetologo vaidmenį pacientų, sergančių cukriniu diabetu, mokyme, taikant H. Peplau psichodinaminį modelį ir remiantis kognityvine teorija.
Uždaviniai
Išanalizuoti mokslinius straipsnius, kurie pagrindžia slaugytojo vaidmenį pacientų sergančių cukriniu diabetu, mokyme taikant H.Peplau psichodinaminį modelį ir remiantis kognityvine teorija.
Metodika
Literatūros paieška atlikta pagal pasirinktus raktažodžius elektroninėse mokslinių duomenų bazėse (google scholar). Vartoti raktažodžiai: sergantieji cukriniu diabetu, kognityvinė mokymo teorija, slaugytojas diabetologas, pacientų mokymas, mokymasis, H. Peplau psichodinaminis modelis. Straipsniai lietuvių kalba analizuoti recenzuojamuose leidiniuose „Lietuvos endokrinologija“, „Lietuvos gydytojo žurnalas“. Iš viso išnagrinėta 20 įvairių literatūros šaltinių.
Rezultatai
Slaugymo praktikoje modeliai gali būti naudojami siekiant nustatyti, kokiomis priemonėmis bus įgyvendinta slauga, apibrėžti slaugymo planavimą ir kriterijus, reikalingus slaugos rezultatams vertinti. Slaugos modelio praktiškas įgyvendinimas reikalauja slaugytojų žinių ir įgūdžių. Jiems yra būtini ne tik slaugos, bet ir tarpasmeninių santykių įgūdžiai bei vadybos ir lyderystės gebėjimai, t. y. bendravimas, konsultavimas, vertinimas, sprendimų priėmimas ir jų vykdymas [11]. Slaugytojo diabetologo darbui su pacientais, sergančiais cukriniu diabetu, ir jų mokymui buvo pasirinktas H. Peplau tarpasmeninių santykių slaugos modelis. Modelio autorė pateikia šešis slaugytojo vaidmenis (funkcijas), kurie pasireiškia įvairiose slaugytojo ir paciento santykių stadijose: patarėjo, vadovo, pavaduotojo, nepažįstamojo, išmanančiojo, mokytojo. Mokytojo vaidmenį H. Peplau įvardija kaip visų vaidmenų sintezę, derinį. Anot Söderkvist (2002) mokymo reikšmė yra svarbus aspektas diabeto valdyme. Darbe teigiama, kad įvairūs autoriai panašiai pateikia mokymo svarbą pacientų CD valdyme. Mokymo tikslas yra remti pacientus ir suteikti žinių kontroliuoti ligą [15]. Pastaraisiais dešimtmečiais mokymo teorijoje ir praktikoje vyravo du skirtingi požiūriai: biheivioristinis ir kognityvusis [8]. Kognityvinės srities praktinio mokymosi rezultatai dažniausiai
formuluojami pagal Bloomo (1956) taksonomijos kognityvinius hierarchine tvarka suskirstytus šešis lygmenis: žinojimas, supratimas, pritaikymas, sintezė, analizė, vertinimas [8, 17]. Slaugymas padeda žmogui patenkinti poreikius naudojant lavinamąją sistemą. Lavinamoji – paremiamoji slaugymo sistema taikoma tuomet, kai pacientas visiškai pajėgus patenkinti savo poreikius, o slaugytojo veikla nukreipiama į paciento ir jo artimųjų, šeimos narių mokymą. Diagnozavus cukrinį diabetą, būtent ši sistema ir yra labiausiai taikoma slaugytojų diabetologų darbe su pacientais, kuriems reikia leistis insulino, matuoti cukraus kiekį kraujyje, kai slaugytojas moko pacientą ir jo artimuosius taisyklingai tai daryti.
Išvados
1. Peplau psichodinaminis slaugos modelis pateikia gaires, kaip slaugytojui diabetologui atlikti savo vaidmenis ir funkcijas mokant pacientus, sergančius cukriniu diabetu. Vadovaujantis modelio šviečiamąja slaugos veiklos kryptimi, slaugytojas diabetologas gali padėti pacientui ugdyti įgūdžius, būtinus spręsti sveikatos problemas, tokias kaip CD kontroliavimo bei ūmių ir lėtinių komplikacijų išvengimo ar sumažėjimo.
2. Slaugytojui diabetologui dirbant su pacientais, sergančiais cukriniu diabetu, praktinio mokymo(si) rezultatų formulavimui praktiškai gali būti taikoma B. S. Bloomo (1956) taksonomijų kognityviniai lygmenys: žinojimas – žinios apie cukrinį diabetą; supratimas – kaip pacientui suteiktos žinios padės kasdieniniame gyvenime; pritaikymas – pacientas siekia norimų tikslų veikdamas; analizė – probleminių situacijų aptarimas ir analizavimas kartu su pacientu; sintezė – pateiktų problemų sprendimas ir apibendrinimas; įvertinimas – ar pasiektas tikslas, ar reikalingas tęstinis mokymas. Literatūra
1. LR SAM Įsakymas Dėl cukrinio diabeto ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašo patvirtinimo, 2012 m. vasario 28 d. Nr. V-159, Vilnius
2. Pawar B. The role of the diabetes nurse in teaching Patients with diabetes. Lietuvos slaugytojų diabetologių draugijos mokslinės praktinės konferencijos medžiaga. [Vilnius, 2007 m. rugsėjo 29 d.]. Vilnius.
3. Žąsytė E, Lašaitė L, Goštautas A. Sergančiųjų antro tipo cukriniu diabetu somatinių rizikos veiksnių ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sąsajos. Lietuvos endokrinologija 2011;19 t.1, 2, 3, p.7-17.
4. Kalibatienė D. Slaugos teorija: mokomoji knyga. Vilniaus universitetas. Vilnius: Greita spauda; 2008. 5. Demskytė J, Kriukelytė D, Vaškelytė A. Slaugos pagrindai: paskaitų konspektai. Kaunas: Vitae Litera; 2008. 6. Lacroix A, Assal J. F. Pacientų mokymas stebėti ir valdyti ligą. Kaunas, Vitae Litera; 2009.
7. Lewis S. M, Heitkemper M. M. & Dirksen S. R. Medical surgical nursing: Assessement and management of Clinical problems. S;t louis: Mosby-Year book Inc; 2007.
8. Riklikienė O, Sajienė L. Praktinis slaugos mokymas: vadovėlis. Kaunas, LSMU leidybos namai; 2011.
9. Braungart M. M, Braungart R. G. Applying Learning Theories to Healthcare Practice. [cited 2012-09-28]. Available from Internet <http://www.jblearning.com/samples/.../chapter2.pdf>.
10. Štreimikienė A. Slaugytojų ir pacientų bendravimo ypatumai Utenos apskrities ligoninėje. Magistro diplominis darbas. 2009. [žiūrėta 2012-09-28]. Prieiga per internetą <http://www. vddb.library.lt/fedora/get/lt-elaba-0001:e.../DS.005.0.02.ETD>.
11. Riklikienė O. Slaugos vadyba: paskaitų konspektas. Kaunas, Vitae Litera; 2008.
12. Blaževičienė A, Jakušovaitė I. Slaugos etika: universiteto vadovėlis. Kaunas, Vitae Litera; 2008. 13. Bydam J. Pedagogika. Vilnius, Charibdė; 2000.
14. Bagdonas G, Damulevičienė G, Lesauskaitė V, Macijauskienė J, Valius L, Venskutonis D, ir kt. Pagyvenusių žmonių sveikatos priežiūra: vadovėlis. Kaunas,Vitae Litera; 2009.
15. Martell S., Simonen A. K. Effektiva undervisningsformer och sjuksköterskans funktion för att främja egenvården för patienter med diabetes - En systematisk litteraturstudie. [cited 2012-11-20]. Available from Internet <:http://urn.kb.se/resolve?urn=urn:nbn:se:du-3603>.
38-43.
17. Sajienė L. Studentų praktikos vadovas. Metodinė knyga, skirta aukštųjų mokyklų praktikos vadovams (mentoriams). UAB Arx Baltica; 2011.
18. Bulaveva T. Dėstomo dalyko vertinimo sistemos kūrimas. [žiūrėta 2012-01-02]. Prieiga per internetą:<http://www.esec.vu.lt/.../Dalyko%20vertinimo%20sistem>.
19. Kalibatienė D. Cukralige sergančių slaugos mokymo ypatumai. Lietuvos slaugytojų diabetologių draugijos mokslinės praktinės konferencijos medžiaga. [Vilnius, 2007 m. rugsėjo 29 d.]. Vilnius.
20. Lietuvos sveikatos programa. LR SAM įsakymas „Dėl LR SAM ministro 2008 m. Spalio 10 d. Įsakymo nr. V-982 „Dėl sergančiųjų cukriniu diabetu slaugos paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo [žiūrėta 2012-12-20]. Prieiga per internetą:http://<www.tar.tic.lt>.
SENŲ IR PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ BENDRAVIMO IR TARPASMENINĖS
SĄVEIKOS ĮGŪDŽIŲ VERTINIMAS UŽIMTUMO UŽSIĖMIMŲ METU, SĄSĄJOS
SU PAŽINTINĖMIS FUNKCIJOMIS
D. Zadavičiūtė, dr. S. Mingaila
Gyvenimo pilnatvė yra dinamiškas gyvenimo reiškinys. Skirtingose sąlygose susiformuoja skirtingi jos prioritetai. Visuomeninė veikla pagyvenusiems ir seniems žmonėms tampa ne tokia aktyvia bei aktualia veikla. Meninė, kūrybinė veikla suteikia pozityvių jausmų, skatina bendravimą kūrybiniame procese, palengvina adaptaciją kolektyve, bei visuomenėje.
Tikslas
Įvertinti senų ir pagyvenusių žmonių pažintinių funkcijų sąsają bendravimo ir tarpasmeninės sąveikos įgūdžiams užimtumo užsiėmimų metu.
Metodika
Tyrime dalyvavo 28 pagyvenusio ir senyvo amžiaus žmonės, pagal PSO nuo 60 metų iki 90 metų amžiaus, lankantys užimtumo užsiėmimus Lietuvos pensininkų sąjungos ,,Bočiai” Druskininkų miesto bendrijoje. Tiriamuosius sudarė 89 % moterys (n=25) ir 11 % vyrai (n=3). Pažintinėms funkcijoms įvertinti buvo naudojamas TPBT testas. Bendravimo ir tarpasmeninės sąveikos įgūdžių vertinimui buvo taikoma skalė ACIS (Bendravimo ir tarpasmeninės sąveikos įgūdžių vertinimo skalė) – tai stebėjimo įvertinimas, kuris sukaupia duomenis apie įgūdžius, asmeniui bendraujant ir sąveikaujant su kitais, atliekant veiklą. Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta SPSS 17.0 programa ir Excel 2007 programa. Požymių ryšio stiprumui vertinti skaičiuotas Pearson koreliacijos koeficientas (r).
Rezultatai
Bendras tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 68,9 ± 4,2 metai, iš jų 89% pagyvenę žmonės, 11 % seni žmonės. Iš visų tiriamųjų 25 % lanko tik vieną užimtumo užsiėmimą, likusieji – po kelias užimtumo užsiėmimų rūšis. Moterys dažniausiai lankė linijinius šokius, dainavimo užsiėmimus, proto lavinimo mankštą, vyrų tarpe,- fizinio aktyvumo užsiėmimus. Bendras pažintinių funkcijų įvertinimo vidurkis 23,7 ± 2,5 iš 30 galimų balų. Bendras tarpasmeninės sąveikos ir bendravimo įgūdžių vertinimo vidurkis 62,2 ± 7,0 iš 80 galimų balų. Vertinant pagyvenusių ir senų žmonių pažintinių funkcijų sąsają su tiriamųjų bendravimo ir
tarpasmeninės sąveikos įgūdžiais užimtumo užsiėmimų metu nustatytas vidutinio stiprumo koreliacinis ryšys (r=0,6) (p<0,05).
Išvados
Senų ir pagyvenusių žmonių pažintinės funkcijų lygis tiesiogiai susijęs su jų bendravimu, sąveika su kitais bei užimtumu.
ASMENŲ, SERGANČIŲJŲ GUILLAIN-BARRE SINDROMU, REABILITACIJOS
EFEKTYVUMAS BEI JĮ ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI
E. Tamulionienė, E. Viruišytė, doc. dr. L. Varžaitytė
Guillain-Barre sindromas (GBS) apibrėžiamas kaip klinikinių sindromų rinkinys, pasireiškiantis ūmia uždegimine polineuropatija, silpnumu ir refleksų pokyčiais. Išsivysčiusiose šalyse, esant poliomielito prevencijai, GBS yra dažniausia ūmaus paralyžiaus priežastis. Literatūros duomenimis, GBS dažnis yra nuo 1,2 iki 8,6 atvejų 100 000 gyventojų. Dažniausiai visas klinikinių simptomų spektras išryškėja per 4 savaites nuo ligos pradžios. Kai kuriems asmenims pasireiškia žaibiška ligos eiga, nes per 1-4 d. išsivysto stiprūs paralyžiai ir sutrinka plaučių ventiliacija. Dažniausiai susergama po prieš tai buvusios virusinės infekcijos, tačiau neįmanoma išskirti vienos etiologijos. GBS sukeltas paralyžius yra periferinių nervų uždegiminių autoimuninių pažeidimų padarinys. Jis sukelia nervų demielinizaciją, dėl kurios sutrinka nervinio impulso perdavimas, prarandama motorinė ir/arba sensorinė funkcija. Mirtingumas nuo GBS yra nuo 2 proc. iki 12 proc., priklausomai nuo gyvybinių funkcijų palaikymo kokybės, 15 proc. GBS pacientų lieka neįgalūs.
Sergančių GBS asmenų reabilitacija iš esmės nesiskiria nuo kitomis neurologinėmis ligomis sergančiųjų asmenų, tačiau skiriasi jų prognozės. Sergantieji GBS asmenys turi palyginti gerą pasveikimo prognozę ūmiu ligos periodu. Todėl aktualu įvertinti reabilitacijos efektyvumą bei jį įtakojančius veiksnius asmenims, sergantiems GBS, kad galėtume tinkamai prognozuoti ir informuoti sergančiuosius.
Darbo tikslas
Įvertinti asmenų, sergančių Guillain-Barre sindromu, reabilitacijos efektyvumą ir jį įtakojančius veiksnius ankstyvame ligos periode.
Uždaviniai
1. Įvertinti asmenų, sergančiųjų GBS, funkcinę būklę reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje. 2. Įvertinti asmenų, sergančių GBS, veiksnius įtakojančius ankstyvąją reabilitaciją. Metodika
• retrospektyviai atlikta asmenų, sirgusių GBS ir reabilituotų LSMUL KK Neuroreabilitacijos poskyryje (nuo 1999 m. iki 2012 m.), ligos istorijų analizė;
• reabilitacijos efektyvumas vertintas pagal Barthel indekso pokytį reabilitacijos metu;
• analizuoti veiksniai, galintys įtakoti reabilitacijos efektyvumą (amžius, gretutinės patologijos, komplikacijos, funkcinė būklė atvykus, lovadienių skaičius);
• duomenų analizė atlikta naudojant statistinę programą SPSS 15, naudojamas patikimumo lygmuo p<0,05.
Rezultatai
LSMUL KK Neuroreabilitacijos poskyryje nuo 1999 m. iki 2012 m. reabilituotas 31 asmuo (16 moterų ir 15 vyrų), sergantis GBS. Tirtų asmenų amžius svyravo nuo 25 iki 80 metų, amžiaus vidurkis – 58,5±2,8 metų. Reabilitacijos pradžioje 21 ligonio Barthel indeksas buvo ≥20 balų, 10 asmenų – <20 balų. Barthel indeksas reabilitacijos pradžioje buvo: I grupės asmenų – 28,1 ± 2,8 balai, II grupės asmenų – 24 ± 3,0 balai. Po reabilitacijos Barthel indeksas buvo: I grupės asmenų – 50 ± 8,2 balų, II grupės – 41,3 ± ,1 balai. Funkcinė būklė asmenų, sergančių GBS, reabilitacijos eigoje statištiškai patikimai pagerėjo (p=0,001). Vertinant funkcinės būklės prieš reabilitaciją įtaką Barthel indekso dinamikai, statištiškai patikimų duomenų negauta. Vertinant amžiaus įtaką Barthel indekso dinamikai, statištiškai patikimų duomenų negauta. Dažniausios gretutinės patologijos I grupėje buvo cukrinis diabetas – 31,3 proc. (n=5) ir arterinė hipertenzija – 25 proc. (n=4), II grupėje - II°-III° širdies nepakankamumas – 33,3 proc. (n=5), arterinė hipertenzija – 26,7 proc. (n=4), lėtinis prieširdžių virpėjimas – 20 proc. (n=3). Vertinant gretutinės patologijos įtaką Barthel indekso dinamikai reabilitacijos eigoje statištiškai patikimų duomenų negauta. Dažniausia komplikacija abiejų grupių asmenims buvo šlapimo takų infekcija: I grupėje – 18,8 proc. (n=3) ir II grupėje – 33,3 proc. (n=5). Komplikacijos neigiamai įtakojo Barthel indeksą po reabilitacijos (p=0,036). Ankstyvoji reabilitacija vidutiniškai truko 42,03 ± 3,2 dienas. Reabilitacijos trukmė Barthel indekso neįtakojo. Po reabilitacijos pagal Barthel indeksą visiškai priklausomi I grupės asmenys sudarė 18,75 proc. (n=3), II grupės – 40 proc. (n=6), beveik visiškai priklausomi I grupės asmenys sudarė 56,25 proc. (n=9), II grupės - 40 proc. (n=6), vidutiniškai priklausomi I grupės asmenys sudarė 12,5 proc. (n=2), II grupės – 20 proc. (n=3), savarankiškais tapo 12,5 proc. (n=2) I-os grupės asmenų.
Išvados
1. Asmenų, sergančių GBS, funkcinė būklė reabilitacijos eigoje pagerėjo (p=0,001).
2. Amžius, funkcinė būklė, gretutinės patologijos, lovadienių skaičius, sergančiųjų GBS, reabilitacijos efektyvumo statištiškai reikšmingai neįtakojo, tačiau jaunesnio amžiaus asmenų funkcinė būklė reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje buvo geresnė, lyginant su vyresnio amžiaus asmenimis.
3. Komplikacijos asmenims, sergantiems GBS, statištiškai reikšmingai neigiamai įtakojo reabilitacijos efektyvumą (p=0,036).
VYRŲ IR MOTERŲ FUNKCINIŲ JUDESIŲ ATLIKIMO STEREOTIPO IR FIZINIO
PAJĖGUMO ĮVERTINIMAS
M. Borisas, doc. dr. L. Šiupšinskas
Viena opiausių šiuolaikinės sporto kineziterapijos problemų, norint įvertinti vyrų ir moterų fizinį pasirengimą įvairiais aspektais ir iš gautų rezultatų padaryti išvadas apie fiziškai aktyvių vyrų ir moterų funkcinę būklę ir fizinį pasirengimą yra priemonių bei testų pasirinkimas (Cook, 2010). Šiuo metu populiariausi fiziškai aktyvių asmenų tyrimai ir įvertinimai pagrįsti atskirais pakenkimų, fizinių ypatybių, funkcinių judesių, organizmo funkcinės būklės vertinimais (Cook, 2010). Tyrimai tampa labai specializuoti ir apsunkina pilno judesio ištyrimą. Reikalinga sistema kuri padėtų įvertinti judesio kokybę prieš vertinant judesio kiekybinius parametrus (Cook ir kt., 2006). Labai svarbu vertinti vyrų ir moterų funkcinių judesių atlikimo stereotipą ir fizinį pajėgumą, bei skirtingai interpretuoti gautus rezultatus lytiniu aspektu.
Darbo tikslas
Įvertinti vyrų ir moterų funkcinių judesių atlikimo stereotipo ir fizinio pajėgumo testų atlikimo skirtumus. Uždaviniai
1. Įvertinti ir palyginti jauno amžiaus vyrų ir moterų funkcinių judesių atlikimo stereotipą. 2. Įvertinti ir palyginti jauno amžiaus vyrų ir moterų fizinį pajėgumą.
3. Įvertinti ir palyginti vyrų ir moterų judėjimo sistemos funkcinių judesių atlikimo stereotipo ir fizinio pajėgumo rodiklių sąsajas.
Metodika
Funkcinių judesių atlikimo stereotipas buvo vertinamas panaudojant Cook sukurtą standartizuotą testų rinkinį (angl. Functional Movement Screen);
Testų rinkinį sudaro septyni testai. Kiekvienas testas vertinamas nuo 0 iki 3 balų;
Fizinis pajėgumas buvo vertinamas panaudojant Eurofito testų rinkinį. Testų rinkinį sudaro 8 testai. Rezultatai
Bendra funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo suma statistiškai reikšmingai nesiskyrė tarp vyrų ir moterų (p>0,05). Vyrų bendra funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo suma buvo 16,08 ± 1,77 balo, o moterų 16,20 ± 1,67 balo. Statistiškai reikšmingai skyrėsi atsispaudimo stabiliu liemeniu įvertinimo rezultatai tarp vyrų ir moterų (p<0,05). Atsispaudimo stabiliu liemeniu moterų grupėje testas buvo įvertintas 1 balu - 48,0 %, 2 balais - 40,0 %, 3 balais - 12,0 %, o vyrų grupėje už šio testo atlikimą gavo 1 balą - 0 %, 2 balus - 44,2 %, 3 balus - 55,8 %.
Moterys statistiškai reikšmingai geriau atliko kairės ir dešinės aktyvų tiesios kojos kėlimo testą nei vyrai (p<0,05). Moterys už dešinės tiesios kojos kėlimo testo atlikimą gavo 1 balą - 0 %, 2 balus - 4,0 %, 3 balus - 96,0 %, o vyrai 1 balą - 5,8 %, 2 balus - 42,3 %, 3 balus - 51,9 %. Moterys už kairės tiesios kojos kėlimo testo atlikimą gavo 1 balą - 0 %, 2 balus - 6,0 %, 3 balus - 94,0 %, tuo tarpu vyrai 1 balą - 9,6 %, 2 balus - 38,5 %, 3 balus - 51,9 %. Lyginant vyrus ir moteris pagal flamingo testo atlikimą, moterys testą atliko
statistiškai reikšmingai geriau (p<0,05). Moterims vidutiniškai prireikė 5,72 ± 3,30 bandymų, o vyrams 7,71 ± 3,68. Vyrai sėstis gultis testą atliko statistiškai reikšmingai geriau nei moterys (p<0,05). Vyrai atliekant sėstis-gultis testą vidutiniškai atliko 30,18 ± 6,18 pakartojimus, moterys 22,90 ± 6,26.
Palyginus vyrų ir moterų tepingo testo rezultatus statistiškai reikšmingai geriau šį testą atliko vyrai (p<0,05). Vyrai tepingo testą atliko vidutiniškai per 9,2 ± 1,13 sekundės, o moterys per 10,4 ± 1,00 sekundės. Moterys statistiškai reikšmingai geriau atliko sėsti siekti testą, nei vyrai (p<0,05). Moterų vidutinis rezultatas buvo 31,53 ± 5,53 centimetrai, o vyrų 26,70 ± 8,10 centimetrai.
Išvados
1. Vyrų rotacinio stabilumo ir atsispaudimo stabiliu liemeniu testų įvertinimai buvo aukštesni nei moterų (p<0,05). Moterų aktyvaus tiesios kojos kėlimo ir pečių mobilumo testai buvo įvertinti aukštesniu balu nei vyrų. Vyrų ir moterų suminis visų taikytų funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo testų įvertinimas nesiskyrė (p>0,05).
2. Vyrai geriau atliko 6 iš 8 fizinio pajėgumo (Eurofito) vertinimo testus (p<0,05). Moterys geriau atliko 2 iš 8 fizinio pajėgumo (Eurofito) vertinimo testus (p<0,05).
3. Vyrų grupėje buvo nustatyta daugiau statistiškai reikšmingų koreliacijų tarp funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo ir fizinio pajėgumo vertinimo (Eurofito) testų, todėl pagal funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimą tiksliau prognozuoti vyrų fizinį pajėgumą.
Praktinės rekomendacijos
1. Funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimas gali padėti greitai ir kokybiškai įvertinti pagrindines griaučių-raumenų sistemos problemas: jėgos trūkumą, judesių amplitudės sumažėjimą, asimetriją, kompensacinius judesius bei silpnas grandis, reikalaujančias detalesnio ištyrimo.
2. Funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo, funkcinių judesių atlikties testai leidžia spręsti apie tam tikras fizines ypatybes, fizinį pajėgumą. Tuo remiantis galima sumažinti testų skaičių fizinėms ypatybėms vertinti.
Siekiant objektyvizuoti kokybinį judesių atlikimo įvertinimą rekomenduojame naudoti šiuolaikines technologines priemones: videokamerą, fotoaparatą, nešiojamąjį kompiuterį, tai leidžia tiksliau įvertinti judesio taisyklingumą ir pirminę vaizdinę medžiagą galime panaudoti vėliau gydymo efektyvumui įvertinti.
VAIKŲ, SERGANČIŲ CEREBRINIU PARALYŽIUMI, JUDESIŲ RAIDOS
SUTRIKIMŲ GYDYMAS KINEZITERAPIJA IR KOMPENSACINĖMIS
PRIEMONĖMIS
V. Saročkaitė, dr. A. Prasauskienė
Cerebrinis paralyžius (VCP) – dažniausias vaikų judesių raidos sutrikimas, kuris apriboja judėjimą ir santykį su aplinka. Nors VCP yra nepagydomas, tačiau parinkus tinkamą gydymą bei priemones, galima labai
padėti vaikui, siekiant savarankiško jo judėjimo. Darbo tikslas
Apžvelgti ir išanalizuoti mokslinius straipsnius, nagrinėjančius kineziterapijos metodus ir kompensacines priemones, skiriamas cerebriniu paralyžiumi sergančių vaikų stambiosios motorikos raidos sutrikimų gydymui.
Darbo uždaviniai
1. Nustatyti kineziterapijos metodus, skiriamus cerebriniu paralyžiumi sergantiems vaikams.
2. Nustatyti kompencacinių priemonių taikymo reikšmingumą vaikams, sergantiems cerebriniu paralyžiumi.
Metodika
1. Mokslinių straipsnių, publikuotų 2005 m. – 2013 m., paieška PubMed duomenų bazėje. Naudoti raktiniai žodžiai: „cerebral palsy children physical therapy“, ,,cerebral palsy children orthotic“.
2. Rastos mokslinės literatūros analizė. Rezultatai
Pagal raktinius žodžius, duomenų bazėje rasti 903 straipsniai. Iš jų buvo atrinkti 20 straipsnių apie kineziterapijos metodus ir kompensacines priemones taikomas gydant VCP. Moksliniuose straipsniuose analizuojami fizinio aktyvumo stimuliavimo (skirto vaikams, kurie pagal stambiosos motorikos funkcinę klasifikaciją atitinka I-IV lygius) ir taisyklingos padėties lavinimo naudojant kompensacines priemones, kineziterapijos metodai. Aktyvus raumenų stiprinimas buvo taikomas 50 minučių, 2 kartus per savaitę, 4 mėnesius. Pratimai, paremti kasdiene veikla buvo taikomi 6 mėnesius, siekiant didesnio vaiko fizinio aktyvumo. Įtvarai ir kitos kompensacinės priemonės buvo naudojamos gerinti laikyseną sėdint, stovint bei einant. Siekiant išvengti deformacijų, kontraktūrų susidarymo – įtvarus, specialias kėdes, vežimėlius buvo patarta naudoti ir namuose. Pacientai buvo vertinami pritaikytais testais prieš tyrimą, praėjus 4, 6 ir po 12 mėnesių.
Pacientai, kuriems buvo taikyti fizinio aktyvumo bei taisyklingos padėties lavinimo kineziterapijos metodai naudojant kompensacines priemones, pasiekė statistiškai reikšmingų rezultatų.
Išvados
1. Pagrindiniai kineziterapijos metodai yra raumenų tempimas, raumenų stiprinimas, pusiausvyros lavinimas.
2. Kompensacinės priemonės padeda išlaikyti tinkamą kūno padėtį, pagerinti judesių kokybę, apsaugoti nuo deformacijų bei kontraktūrų susidarymo.
Literatūra
1. Bennett B, Russell Sh, Abel M. The effects of ankle foot orthoses on energy recovery and work during gait In children with cerebral palsy. Clin Biomech (Bristol, Avon). 2012; 27(3):287–291.
2. Bilde PE, Kliim-Due M, Rasmussen B, Petersen LZ, Petersen TH, Nielsen JB. Individualized, home-based interactive training of cerebral palsy children delivered through the Internet. BMC Neurology 2011; 11:32-41. 3. Dong-wook Rha, Dong Jin Kim, Eun Sook Park. Effect of hinged ankle-foot orthoses on standing balance
4. Gorter JW, Currie SJ. Aquatic exercise programs for children and adolescents with cerebral palsy: What do we know and where do we go? International Journal of Pediatrics 2011; 7p.
5. Hielkema T, Hamer EG, Reinders-Messelink HA, Maathuis CG, Bos AF, Dirks T, van Doormaal L, Verheijden J, Vlaskamp C, Lindeman E, Hadders-Algra M. LEARN 2 MOVE 0-2 years: effects of a new intervention program in infants at very high risk for cerebral palsy; a randomized controlled trial. BMC Pediatr. 2010; 10:76-84. 6. Ketelaar M, Kruijsen AJ, Verschuren O, Jongmans MJ, Gorter JW, Verheijden J, Reinders-Messelink HA,
Lindeman E. LEARN 2 MOVE 2-3: a randomized controlled trial on the efficacy of child-focused intervention and context-focused intervention in preschool children with cerebral palsy. BMC Pediatrics 2010; 10:80-90. 7. Larsson I, Miller M, Liljedahl K, Gard G. Physiotherapists’ experiences of physiotherapy interventions in
scientific physiotherapy publications focusing on interventions for children with cerebral palsy: a qualitative phenomenographic approach. BMC Pediatrics 2012; 12:90-102.
8. Law MC, Darrah J, Pollock N, Wilson B, Russell DJ, Walter SD, Rosenbaum P, Galuppi B. Focus on function: a cluster, randomized controlled trial comparing child- versus context-focused intervention for young children with cerebral palsy. Dev Med Child Neurol. 2011;53(7):621-629.
9. Maas JC, Dallmeijer AJ, Huijing PA, Brunstrom-Hernandez JE, Kampen PJ, Jaspers RT, Becher JG. Splint: the efficacy of orthotic management in rest to prevent equinus in children with cerebral palsy, a randomised controlled trial. BMC Pediatrics 2012; 12:38-51.
10. Moreau NG, Simpson KN, Teefey SA, Damiano DL. Muscle architecture predicts maximum strength and is related to activity levels in cerebral palsy. Phys Ther. 2010; 90(11):1619-1630.
11. Oberg GK, Campbell SK, Girolami GL, Ustad T, Jorgensen L, Kaaresen PI. Study protocol: an early intervention program to improve motor outcome in preterm infants: a randomized controlled trial and a qualitative study of physiotherapy performance and parental experiences. Pediatrics 2012; 12:15-24.
12. Patrick J, Roberts A, Cole G. Therapeutic choices in the locomotor management of the child with cerebral palsy - more luck than judgement? Arch Dis Child. 2005; 85(4): 275–279.
13. Ragonesi CB, Xi Chen, Agrawal S, Galloway JC. Power mobility and socialization in preschool: Follow-up case study of a child with cerebral palsy. Pediatr Phys Ther. 2011; 23(4): 399–406.
14. Ross S.A, Foreman M, Engsberg JR. A Comparison of tree dfferent methods to analyze ankle plantarflexor stiffness in children with spastic diplegia cerebral palsy. Arch Phys Med Rehabil. 2011; 92(12): 2034–2040. 15. Sgandurra G, Ferrari A, Cossu G, Guzzetta A, Biagi L, Tosetti M, Fogassi L, Cioni G. Upper limb children
action-observation training (UP-CAT): a randomised controlled trial in hemiplegic cerebral palsy. BMC Neurol. 2011; 11:80-91.
16. Shikako-Thomas K, Dahan-Oliel N, Shevell M, Law M, Birnbaum R, Rosenbaum P, Poulin C, Majnemer A. Play and be happy? Leisure participation and quality of life in school-aged children with cerebral palsy. Int J Pediatr. 2012; 7p.
17. Smorenburg AR, Ledebt A, Feltham MG, Deconinck FJ, Savelsbergh GJ. The positive effect of mirror visual feedback on arm control in children with spastic hemiparetic cerebral palsy is dependent on which arm is viewed. Exp Brain Res. 2011; 213(4):393-402.
18. Sorsdahl AB, Moe-Nilssen R, Kaale HK, Rieber J, Strand LI. Change in basic motor abilities, quality of movement and everyday activities following intensive, goal-directed, activity-focused physiotherapy in a group setting for children with cerebral palsy. BMC Pediatr. 2010; 10:26-37.
19. Van Wely L, Becher JG, Reinders-Messelink HA, Lindeman E, Verschuren O, Verheijden J, Dallmeijer AJ. LEARN 2 MOVE 7-12 years: a randomized controlled trial on the effects of a physical activity stimulation program in children with cerebral palsy. BMC Pediatrics 2010; 10:77-87.
20. Zhao H, Yi-Ning Wu, Hwang M, Ren Y, Gao F, Gaebler-Spira D, Li-Qun Zhang. Changes of calf muscle-tendon
biomechanical properties induced by passive-stretching and active-movement training in children with cerebral palsy. J Appl Physiol. 2011; 111(2): 435–442.
KELIO SĄNARIO FUNKCIJOS ATKŪRIMAS TAIKANT FUNKCINĘ
ELEKTROSTIMULIACIJĄ KINEZITERAPIJOS METU IR PRIEŠ
KINEZITERAPIJOS PROCEDŪRĄ
G. Dambrauskaitė, dr. I. Rimdeikienė
Pažeidžiamiausia kelio sąnario struktūra - priekiniai kryžminiai raiščiai (PKR). PKR pažeidimus dažnai patiria jauni žmonės, ypač sportininkai. Moterims PKR pažeidimai nustatomi dažniau nei vyrams. Pažeidus
PKR būdingas stiprus arba vidutinio stiprumo skausmas kelio sąnaryje, sąnario patinimas, nestabilumas - visa tai lemia sumažėjusį fizinį aktyvumą bei pablogėjusią gyvenimo kokybę.
Atlikus PKR raiščio rekonstrukcinę operaciją reabilitacijos laikotarpis ypač reikšmingas, kadangi kelio sąnario funkcijos atkūrimas trunka nuo 6 iki 12 mėnesių. Reabilitacijos tikslas yra kuo greičiau sugrąžinti paciento prieš traumą buvusį fizinį aktyvumą. Siekiant greitesnio kelio sąnario funkcijos atkūrimo, šiame darbe vertiname dviejų skirtingų metodikų efektyvumą.
Darbo tikslas
Palyginti funkcinės elektrostimuliacijos, taikomos kineziterapijos metu ir prieš kineziterapijos procedūrą, poveikį kelio sąnario funkcijos atkūrimui po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcinės operacijos.
Darbo uždaviniai
1. Įvertinti kelio sąnario funkcijos kitimą po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcinės operacijos, taikant funkcinę elektrostimuliaciją prieš kineziterapijos procedūrą.
2. Įvertinti kelio sąnario funkcijos kitimą po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcinės operacijos, taikant funkcinę elektrostimuliaciją kineziterapijos procedūros metu.
3. Palyginti kelio sąnario funkcijos atkūrimo pokytį, po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcinės operacijos, taikant funkcinę elektrostimuliaciją kineziterapijos metu ir prieš kineziterapijos procedūrą.
Metodika
Tyrime dalyvavo 60 pacientų po PKR rekonstrukcinės operacijos (22 moterys ir 38 vyrai). Tiriamųjų amžiaus (vidurkis ± standartinis nuokrypis) 31,1 ± 7,6 metai. Tiriamieji atsitiktinės atrankos būdu buvo suskirstyti į dvi grupes po 30 tiriamųjų. Tarp grupių reikšmingo vidurkių skirtumo vertinant amžių, ūgį, svorį ir KMI nenustatyta (p>0,05). I grupės tiriamiesiems funkcinė elektrostimuliacija (FES) taikoma prieš kineziterapijos procedūras, II grupės tiriamiesiems FES atliekama kineziterapijos procedūrų metu.
Tyrimui atlikti naudoti šie tyrimo metodai:
1. Goniometrija - naudojama nustatyti aktyvių judesių amplitudei per kelio sąnarį.
2. Medicininių tyrimų tarnybos skale vertinta blauzdą lenkiančių ir blauzdą tiesiančių raumenų jėga. 3. Pacientų operuotos kojos skausmui įvertinti pasirinkta Skaičių analogijos skausmo skalė (SAS 0-10). 4. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS 19.0 (Statistical Package for Social Science 13 for Windows) programos paketą. Kiekybiniai kintamieji aprašyti kaip aritmetinis vidurkis bei standartinis nuokrypis. Jei kintamojo skirstinys tenkino skirstinio normališkumo prielaidą, dviejų nepriklausomų grupių kiekybiniams dydžiams palyginti buvo taikomas Stjudento (t) kriterijus, kai kintamieji netenkino pasiskirstymo normališkumo sąlygos, buvo taikomas neparametrinis Mann-Whitney U metodas. Kiekybiniams priklausomiems kintamiesiems tenkinusiems normališkumo sąlygą naudojome Stjudento porinį, o netenkinusiems - neparametrinį Wilcoxon testą. Skirtumas tarp dviejų nepriklausomų grupių duomenų laikytas statistiškai reikšmingu, kai reikšmingumo lygmuo p < 0,05.
Rezultatai
Skausmo intensyvumo pokyčio vidurkis I grupėje buvo 2,10 ± 1,1 balai, II grupėje – 4,2 ± 0,96 balai. Blauzdos lenkimo judesių amplitudės pokyčio vidurkis I grupėje buvo 20,83 ± 5,1 laipsniai, II grupėje – 37,87 ± 6,55 laipsniai. Blauzdos tiesimo judesių amplitudės pokyčio vidurkis I grupėje buvo 3,33 ± 0,61 laipsniai, II grupėje – 4,77 ± 0,73 laipsniai. I grupėje blauzdos lenkiamųjų raumenų jėgos pokyčio vidurkis buvo 0,93 ± 0,25 balai, o II grupėje – 2,00 ± 0,26 balai. Blauzdos tiesiamųjų raumenų jėgos pokyčio vidurkis I grupėje – 1,17 ± 0,46 balai, II grupėje – 1,97 ± 0,18 balai.
Palyginus gautus abiejų grupių rezultatus skausmo intensyvumo pokytis, blauzdos lenkimo ir tiesimo judesio amplitudės pokytis bei blauzdos lenkiamųjų ir tiesiamųjų raumenų jėgos pokytis II grupėje nustatytas reikšmingai didesnis (p<0,05).
Išvados
1. Taikant funkcinę elektrostimuliaciją prieš kineziterapijos procedūras, pacientams po priekinių kryžminių raiščių rekonstrukcinės operacijos judesių amplitudė per kelio sąnarį bei raumenų jėga padidėjo, skausmo intensyvumas sumažėjo (p<0,05).
2. Taikant funkcinę elektrostimuliaciją kineziterapijos procedūrų metu, pacientams po priekinių kryžminių raiščių rekonstrukcinės operacijos judesių amplitudė per kelio sąnarį bei raumenų jėga padidėjo, skausmo intensyvumas sumažėjo (p<0,05).
3. Palyginus abiejų grupių rezultatus, pacientams po priekinių kryžminių raiščių rekonstrukcinės operacijos funkcinę elektrostimuliaciją taikant kineziterapijos procedūrų metu, nustatytas didesnis judesių amplitudės per kelio sąnarį, raumenų jėgos bei skausmo intensyvumo pokytis (p<0,05).
HOLOGRAMOS POVEIKIO ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMOS
FUNKCINIAMS RODIKLIAMS, FUNKCINIŲ JUDESIŲ ATLIKIMO STEREOTIPUI,
DINAMINIAM STABILUMUI IR FIZINIAM PAJĖGUMUI ĮVERTINIMAS
L. Kalninis, doc. dr. L. Šiupšinskas
Hologramoje yra įrašytas tam tikras dažnis, kuris rezonuoja su žmogaus organizmo dažniu ir užtikrina organizmo savireguliaciją (Brice et al., 2011). Hologramų gamintojai teigia, kad hologramos pagerina pusiausvyrą, ištvermę, greitumą (Brice et al., 2011), tačiau nėra pakankamai atlikta mokslinių tyrimų, kuriuose būtų tiriamas šis poveikis.
Darbo tikslas
Įvertinti hologramos poveikį širdies ir kraujagyslių sistemos funkciniams rodikliams, funkcinių judesių atlikimo stereotipui, dinaminiui stabilumui ir fiziniam pajėgumui.
1. Įvertinti ir palyginti tiriamųjų širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinius rodiklius dėvint apyrankę su aktyvia holograma ir su neaktyvia holograma (placebo).
2. Įvertinti ir palyginti funkcinių judesių atlikimo stereotipą dėvint apyrankę su aktyvia holograma ir su neaktyvia holograma (placebo).
3. Įvertinti ir palyginti dinaminį stabilumą dėvint apyrankę su aktyvia holograma ir su neaktyvia holograma (placebo).
4. Įvertinti ir palyginti fizinį pajėgumą dėvint apyrankę su su aktyvia holograma ir su neaktyvia holograma (placebo).
Metodika
• širdies ir kraujagyslių sistemos vertinimui buvo atliekamas dozuoto fizinio krūvio mėginys veloergometru, naudojant KMU Kardiologijos institute sukurtą kompiuterinę elektrokardiogramos analizės sistema „Kaunas-Krūvis“;
• funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimui buvo naudojamas G. Cook sukurtas standartizuotas testų rinkinys (ang. Functional Movement Screen);
• dinaminis stabilumas buvo vertinamas Y pusiausvyros testu; • fizinis pajėgumas įvertinamas Eurofito testų rinkiniu. Rezultatai
Moterų placebo grupėje vidutinis pulsas ramybės metu buvo 94,7 ± 7,4 k/min, o hologramos grupėje 95,2 ± 12,6 k/min. Vyrų pulsas ramybės metu buvo 85,5 ± 13,2 k/min placebo grupėje, o hologramos grupėje 86,1 ± 17,7 k/min. Vyrų maksimalus pulsas fizinio krūvio metu buvo 148,9 ± 16,6 k/min hologramos grupėje, o placebo grupėje 149,5 ± 15,5 k/min.
Moterų placebo grupė statistiškai reikšmingai geriau atliko atsispaudimo stabiliu liemeniu testą, o prasčiau atliko gilaus pritūpimo testą nei hologramos grupė. Atsispaudimo stabiliu liemeniu testas buvo įvertintas 1 balu - 30 %, 2 balais - 60 %, 3 balais- 10 % placebo grupės tiriamųjų, o hologramos grupėje už šio testo atlikimą 1 balą gavo 44,4 %, 2 balus - 44,4 %, 3 balus - 11,1 %. Gilaus pritūpimo testas buvo įvertintas, 2 balais - 60 %, 3 balais - 40 % placebo grupės tiriamųjų, o hologramos grupėje už šio testo atlikimą 2 balus gavo - 55,6 %, 3 balus - 44,4 %.
Vyrų hologramos grupė statistiškai reikšmingai prasčiau atliko gilaus pritūpimo testą lyginant su placebo grupe (p<0,05). Gilaus pritūpimo testas buvo įvertintas 2 balais- 47,6 %, 3 balais- 52,4 % placebo grupės tiriamųjų, o hologramos grupėje už šio testo atlikimą 2 balus- 52,4 %, 3 balus- 47,6 %. Atsispaudimo stabiliu liemeniu testas buvo įvertintas 2 balais- 33,3 %, 3 balais- 66,7 % placebo grupės tiriamųjų, o hologramos grupėje už šio testo atlikimą 2 balus gavo- 44,4 %, 3 balus- 11,1 % tiriamųjų. Atsispaudimo stabiliu liemeniu testo rezultatų įvertinimai tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).
Moterų placebo grupė vidutiniškai minutę ant buomelio išstovėjo per 4,9 ± 2,2 bandymo, o hologramos grupė – per 4,67 ± 2,4 bandymo.
