LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVŪNŲ MOKSLŲ FAKULTETAS GYVŪNŲ VEISIMO KATEDRA
Loreta Albušienė
Įvairaus genotipo pieninių karvių produktyvumo ir somatinių
ląstelių skaičiaus piene įvertinimas
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovė dr. R. Japertienė
2
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas “Įvairaus genotipo pieninių karvių produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene įvertinimas“
1. Yra atliktas mano paties;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2020– 01 – 03 Loreta Albušienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2020– 01 – 03 Loreta Albušienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
2020– 01 – 03 Dr. Renata Japertienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
2020– 01 – 03 dr. Giedrius Palubinskas
(aprobacijos data) (Katedros vedėjo/jos vardas, pavardė) ( parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės/riaus parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3 TURINYS SANTRUMPOS IR PAIŠKINIMAI ... 4 SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 7 1. ĮVADAS ... 9 2. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
2.1. Lietuvos pieninių galvijų populiacija ... 11
2.2. Holšteinų galvijų veislė ir jos panaudojimas Lietuvos pieniniams galvijams gerinti ... 13
2.3. Genetiniai veiksniai, turintys įtakos karvių produktyvumui ir somatinių ląstelių skaičiui piene ... 14
2.4. Pieno kokybės rodikliai ... 16
2.5. Veiksniai lemiantys pieno sudėtį ir kokybę ... 19
3. TYRIMŲ METODIKA ... 22
4. TYRIMŲ REZULTATAI ... 24
4.1. Skirtingą holšteinų veislės kraujo laipsnį turinčių karvių produktyvumo ir SLS piene įvertinimas ... 24
4.2. Karvių, turinčių Lietuvos juodmargių populiacijai priklausančių veislių kraujo, produktyvumo rodiklių ir SLS piene įvertinimas ... 25
4.3. Karvių, turinčių Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijai priklausančių veislių kraujo, produktyvumo rodiklių ir SLS piene įvertinimas ... 29
4.4. Įvairaus genotipo karvių tirtų rodiklių įvertinimas skirtingų metų sezonų metu ... 31
4.4.1. Skirtingą Holšteinų veislės kraujo laipsnį turinčių karvių produktyvumo ir SLS piene įvertinimas skirtingų metų sezonų metu ... 31
4.4.2. Karvių, turinčių Lietuvos juodmargių populiacijai priklausančių veislių kraujo, produktyvumo ir SLS piene įvertinimas skirtingų metų sezonų metu ... 37
4.4.3. Karvių, turinčių Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijai priklausančių veislių kraujo, produktyvumo ir SLS piene įvertinimas skirtingų metų sezonų metu ... 42
6. IŠVADOS ... 47
4
SANTRUMPOS IR PAIŠKINIMAI
AI - Aišyrų veislė,
BF - Britanijos fryzų veislė, DJ - Danijos juodmargių veislė, H - holšteinų veislė,
Kg.-kilogramas
LJ - Lietuvos juodmargių veislė, Ml.-mililitras
OJ - Olandijos juodmargių veislė, Pav. –paveikslas
Proc. –procentai
SCC -somatic cell count
SLS-Somatinių ląstelių skaičius ŠŽ - Švedijos žalmargių veislė, Tūkst..-tūkstantis
VJ - Vokietijos juodmargių veislė, ŽH - Žalmargių holšteinų veislė,
5
SANTRAUKA
Autorius: Loreta Albušienė
Darbo vadovas: dr. Renata Japertienė.
Darbo pavadinimas: Įvairaus genotipo pieninių karvių produktyvumo ir somatinių ląstelių
skaičiaus piene įvertinimas.
Darbo struktūra: įvadas, literatūros apžvalga, tyrimo metodika, darbo rezultatai ir jų
aptarimas, išvados. Literatūros sąraše – 75 šaltiniai. Darbo apimtis - 48 puslapiai. Pateikta: 5 lentelės, 14 paveikslų.
Trumpa metodika: Mokslinis–tiriamasis darbas atliktas 2016 - 2019 m. Lietuvos sveikatos
mokslų universitete Veterinarijos Akademijos Gyvūnų veisimo katedroje bei 8 pieninių galvijų ūkiuose. Įvertinta 1122 skirtingo genotipo Lietuvos pieninių karvių produktyvumo ir SLS rodikliai. Atliekant analizę karvės buvo grupuojamos pagal holšteinizacijos laipsnį, genotipą ir sezoną. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta dispersinės analizės metodu (ANOVA).
Baigiamojo darbo tikslas: įvertinti ir palyginti Lietuvoje veisiamų įvairaus genotipo holšteinų
veislės karvių produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene rodiklius skirtingais metų sezonais.
Baigiamojo darbo uždaviniai: Įvertinti ir palyginti skirtingų genotipų pieninių karvių pieno
kiekio per parą (kg), pieno sudėties ir SLS piene (tūkst/ml), rodiklius. Įvertinti ir palyginti įvairaus genotipo pieninių karvių produktyvumo ir SLS piene rodiklius skirtingų metų sezonų metu.
Tyrimo rezultatai: Įvertinus skirtingą holšteinų veislės kraujo laipsnį turinčių karvių rodiklius
nustatyta kad didžiausias primelžiamo pieno kiekis ir mažiausias SLS piene buvo karvių, kurių holšteinų kraujo laipsnis buvo iki 25 proc., mažiausias pieno kiekis buvo karvių, kurių holšteinų kraujo laipsnis buvo 50-75 proc. Didėjant holšteinų kraujo laipsniui SLS piene didėjo. (p>0,05) Didžiausias vidutinis pieno riebumas ir baltymingumas buvo karvių, kurių holšteinų veislės kraujo laipsnis buvo nuo 75 iki 100 proc., mažiausias pieno riebumas buvo karvių, kurių holšteinų veislės kraujo laipsnis buvo iki 25 proc., o baltymingumas - karvių, kurių holšteinų veislės kraujo laipsnis buvo 50 - 75 proc. (p>0,05).
Įvertinus karvių, turinčių Lietuvos juodmargių populiacijai priklausančių veislių kraujo, rodiklius nustatyta, kad didžiausias pieno kiekis (p<0,05) ir SLS (p>0,05) buvo karvių, turinčių Lietuvos juodmargių veislės kraujo. Mažiausias SLS ir didelis pieno kiekis nustatytas karvių, turinčių Olandijos juodmargių veislės kraujo. Mažiausias pieno kiekis nustatytas karvių, turinčių Britanijos fryzų veislės kraujo. (p>0,05)Neženkliai didžiausias pieno riebumas ir baltymingumas buvo karvių, turinčių Vokietijos juodmargių kraujo, mažiausi pieno sudėties rodikliai nustatyti Britanijos fryzų kraujo turinčių karvių piene. (p>0,05)
6 Palyginus karvių, turinčių Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijai priklausančių veislių kraujo, rodiklius nustatyta, kad airšyrų ir Švedijos žalmargių kraujo turinčios karvės išsiskyrė aukštu pieningumu ir mažiausiu SLS piene. Didžiausiu pieno kiekiu išsiskyrė žalmargių holšteinų veislės kraujo turinčios karvės, bet jų piene SLS buvo didžiausias. (p>0,05) Ženklios sezono įtakos pieno sudėčiai nenustatyta. Neženkliai didžiausiu pieno riebumu išsiskyrė Švedijos žalmargių, o baltymingumu žalmargių holšteinų kraujo turinčios karvės. (p>0,05)
Įvertinus ir palyginus įvairaus genotipo karvių produktyvumo ir SLS piene rodiklius skirtingų metų sezonų metu nustatyta, kad didžiausiu pieno kiekiu visų holšteinų veislės kraujo laipsnio grupių karvės išsiskyrė pavasarį, mažiausiu SLS piene visų holšteinų veislės kraujo laipsnio grupių karvės išsiskyrė vasarą, išskyrus grynaveisles holšteinų karves, kurių mažiausias SLS nustatytas rudenį. (p>0,05) Ženklios sezono įtakos skirtingą holšteinizacijos laipsnį turinčių karvių pieno sudėčiai nenustatyta. (p>0,05)Karvių, turinčių Lietuvos juodmargių populiacijai priklausančių veislių kraujo, didžiausiu pieno kiekiu išsiskyrė pavasarį, mažiausias SLS nustatytas vasarą. Ženklios sezono įtakos pieno sudėčiai nenustatyta. Karvių, turinčių Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijai priklausančių veislių kraujo, didžiausiu pieno kiekiu išsiskyrė pavasarį, mažiausias SLS nustatytas vasarą ir rudenį. Ženklios sezono įtakos pieno sudėčiai nenustatyta. (p>0,05)
7
SUMMARY
Author: Loreta Albušienė
Research supervisor: dr. Renata Japertienė
Name of the Paper: Evaluation of productivity and somatic cell count in milk of different
genotype of dairy cows.
Structure of the Paper: literature review, research methodology, results and discussion,
conclusions. List of Literature consists of 75 sources. Volume of the Paper - 48 pages. Presented: 5 tables, 14 figures.
Methods: The scientific-investigative research was performed in the Animal breeding and
nutrition department of the Veterinary academy of the Lithuanian Health Science University and in the 8 dairy farms in 2016 – 2019. The productivity and SLS of 1122 dairy cows of different genotype were evaluated. For analysis, cows were grouped by degree of holsteinization, genotype and season. Statistical analysis of the data was performed by the method of variance analysis (ANOVA).
The aim of the thesis: to evaluate and compare the indicators of productive features of dairy
cows having different genotypes.
The goals of the thesis: To evaluate and compare the daily milk volume (kg), milk
composition and SCC in milk (thousand / ml) of different genotypes. To evaluate and compare productivity and SCC of milk cows of different genotype during different seasons of the year.
The results of the research: It was estimated that cows with different holstein blood levels
had the highest milk yield and the lowest SCC in cows with up to 25% holstein blood level and lowest milk yield in cows with a holstein blood level of 50-75%. As the holstein blood level increases, SCC in milk increases. (p>0,05)The highest average milk fat and protein content was in cows with a holstein breed blood level of 75 to 100 %. The lowest milk fat content was in cows with holstein breed blood up to 25% and protein content in cows with holstein breed blood level between 50 and 75%. (p>0,05) Evaluation of cows with blood of Lithuanian black and white breeds showed that the highest milk yield (p<0,05)and SCC (p>0,05)were in cows with blood of Lithuanian black and white breed. Cows with blood of the Dutch black and white breed had the lowest SCC and high milk yield. The lowest milk yield was obtained from cows with blood of the British friesian breed. (p>0,05)The highest milk fat and protein content was in cows with German black and white blood. The lowest milk composition parameters were found in milk of British friesian blood cows. (p>0,05)
Comparison of cows with blood of Lithuanian red and red and white population revealed that ayrshire and Swedish black and white cows with high milk yield and lowest SCC in milk. The highest milk content was found in cows with the blood of the red and white holstein breed, but the
8 highest SCC in their milk. (p>0,05) No significant seasonal influence on milk composition was observed. The highest milk fat content was found in Swedish black and white cows and protein-rich cattle with red and white Holstein blood. (p>0,05)
Evaluating and comparing productivity and SCC in milk of different genotypes during different seasons of the year, it was found that cows of all holstein breeds had the highest milk yield in spring, the lowest SCC in milk of all holstein breed blood cows was excreted in summer, except for pure-bred holstein cows with the lowest SCC in autumn. (p>0,05) There was no significant seasonal influence on the milk composition of cows with different degrees of holsteinization. (p>0,05) Cows with blood of Lithuanian black and white breeds had the highest milk yield in spring (p<0,05), the lowest SCC was found in summer. No significant seasonal influence on milk composition was observed. (p>0,05)Cows that had blood from breeds belonging to the of Lithuanian red and red and white population, the highest milk yields were in spring, the lowest SCC was found in summer and autumn. No significant seasonal influence on milk composition was observed. (p>0,05).
9
1. ĮVADAS
Lietuvoje pieninė galvijininkystė išlieka pirmaujančia gyvulininkystės produkcijos šaka. (1) Vis didesni reikalavimai tiek šalies tiek užsienio rinkose reikalauja pieninių galvijų produktyvumo didinimo ir genetinio potencialo gerinimo, taip pat produkcijos kokybės gerinimo. (2).
Norint paspartinti šiuos procesus tenka plėtoti galvijų selekciją. Į šalį turi būti įvežami tik aukštos veislinės vertės galvijai. (1) Kita vertus šis būdas yra ekonomiškai brangus ir nepateisinantis per didelių lūkesčių. Štai todėl, vienu iš pagrindinių veislininkystės uždavinių tampa išsaugoti Lietuvoje auginamų gyvulių veislių genofondą ir naudojant šalyje užaugintą veislinę medžiagą, kuri yra prisitaikiusi prie vietos klimatinių sąlygų, ją gerinti. (3)
Daug veiksnių turi įtakos pieno kiekybės ir kokybės rodikliams ir jų kaitai. Jie skirstomi į genetinius ir negenetinius veiksnius. Galvijų veislė apibūdinama kaip genetinis veiksnys, kuris lemia gyvulio produktyviąsias savybes. (4)
Pieninių galvijų kryžminimas naudojamas kaip alternatyva grynajam veisimui, siekiant pagerinti įvairias savybes. Tam reikia geriau ištyrinėti ir įvertinti atskirų veislių charakteristikas, kad būtų galima kurti pelningesnes kryžminimo programas. (5)
Kryžminimo veisimo metodas patrauklus tuo, kad jo panaudojimas leidžia ūkininkams greitai pasiekti rezultatus ir gauti naudos. Naudojant kryžminimo metodą gaunamas heterozės efektas, dėl kurio padidėja karvių produktyvumas. Naudojant kryžminimą pieninių galvijų bandų gerinimui svarbu atsižvelgti ne tik į pasirenkamas veisles, bet ir į tai, kokia yra motininė veislė, kurias savybes norime gerinti ir kokią tėvinę veislę parinkti, kad būtų gautas norimas rezultatas. (6)
Mokslinių tyrimų (7) duomenimis geriausiai pieninių karvių produktyvumo gerinimui naudoti reproduktorius iš tų pačių populiacijų. Lietuvos mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis buvo nustatyta reikšminga Holšteinų, Lietuvos juodmargių, Vokietijos juodmargių veislių galvijų įtaka pieno kiekybiniams ir kokybiniams rodikliams. (8)
Darbo tikslas
Įvertinti ir palyginti Lietuvoje veisiamų įvairaus genotipo pieninių karvių produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene rodiklius.
10
Darbo uždaviniai
1. Įvertinti ir palyginti skirtingą holšteinų veislės kraujo laipsnį turinčių Holšteinų veislės karvių rodiklius:
1.1. Pieno kiekio per parą (kg) ir somatinių ląstelių skaičių piene (tūkst/ml); 1.2. Pieno sudėties (riebumą, baltymingumą ir laktozės kiekį piene, proc.).
2. Įvertinti ir palyginti karvių, turinčių Lietuvos juodmargių populiacijai priklausančių veislių kraujo, rodiklius:
2.1. Pieno kiekio per parą (kg) ir somatinių ląstelių skaičių piene (tūkst/ml); 2.2. Pieno sudėties (riebumą, baltymingumą ir laktozės kiekį piene, proc.).
3. Įvertinti ir palyginti karvių, turinčių Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijai priklausančių veislių kraujo, rodiklius:
3.1. Pieno kiekio per parą (kg) ir somatinių ląstelių skaičių piene (tūkst/ml); 3.2. Pieno sudėties (riebumą, baltymingumą ir laktozės kiekį piene, proc.).
4. Įvertinti ir palyginti įvairaus genotipo karvių produktyvumo ir SLS piene rodiklius skirtingų metų sezonų metu:
4.1. skirtingą holšteinų veislės kraujo laipsnį turinčių holšteinų veislės karvių;
4.2. holšteinų veislės karvių, turinčių Lietuvos juodmargių populiacijai priklausančių veislių kraujo;
4.3. holšteinų veislės karvių, turinčių Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijai priklausančių veislių kraujo.
11
2. LITERATŪROS APŽVALGA 2.1. Lietuvos pieninių galvijų populiacija
Remiantis valstybinės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis šiuo metu Lietuvoje auginami 36 veislių pieniniai galvijai, iš jų keturios veislės yra vietinių galvijų. Lietuvoje paplitusios dvi pieninių galvijų populiacijos: Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų ir Žalmargių (6).
Kontroliuojamų karvių bandų apyskaitos duomenimis šalyje daugiausiai auginami juodmargių veislių galvijų. Jie sudaro apie 62 proc. visų laikomų galvijų. Lietuvos žalųjų veislės galvijų bendroje įskaitoje yra apie 32 proc. (1 lentelė).
1 lentelė. Lietuvoje laikomų pieninių galvijų veislės ir jų produktyvumo duomenys 2017-2018 m. Veislė Vidutinis karvių skaičius Amžius laktacijomis Pieno kg. Vidutinis pieno riebumas proc. Vidutinis baltymų kiekis proc. Juodmargių 103991 2,8 7545 4,27 3,33 Lietuvos 77869 3,1 7091 4,28 3,32 Vokietijos 634 2,8 8232 4,21 3,39 Britanijos 76 3,0 6581 4,11 3,28 Olandijos 103 2,2 9185 4,09 3,37 Holšteinų 24855 2,1 8914 4,26 3,34 Danijos 270 2,5 9415 4,22 3,35 Švedijos 185 2,6 8977 4,29 3,31 Žalųjų ir žalmargių 36699 2,5 7925 4,36 3,46 Lietuvos 31812 2,6 7761 4,37 3,46 Anglerų 441 2,2 8480 4,39 3,54 Danijos 462 2,1 9025 4,31 3,48 Latvijos dvylieji 10 2,8 7172 4,54 3,53 Vokietijos 194 2,6 7783 4,27 3,46 Aišyrų 1785 2,2 9422 4,28 3,49 Švicų 20 3,0 7614 4,44 3,34 Švedijos 929 2,4 8511 4,37 3,49 Estijos 5 2,0 7431 4,17 3,40 Holšteinų 908 2,1 9290 4,16 3,41 Simentalų 122 2,4 8274 4,25 3,41 Olandijos 8 1,8 9091 4,21 3,45
Vietinių pagerintų galvijų
Vietinių baltnugarių 685 3,4 5726 4,36 3,29
Vietinių šėmųjų 867 3,3 5789 4,26 3,32
Senojo genotipo Lietuvos
juodmargių 1044 3,3 7034 4,54 3,31
Senojo genotipo Lietuvos
žalųjų 48 2,1 5847 4,62 3,60
12 Didžiausią Lietuvoje laikomų pieninių galvijų populiacijos dalį sudaro Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų veislių karvės.(7). Skirtingų veislių karvių produktyvumas ir produkcijos kokybės rodikliai labai nevienodi. Todėl, kaip teigia Palladino RA et.al. (8) gyvulių veislines ir reprodukcijos kokybines savybes galima sėkmingai gerinti, tačiau tam reikia žinoti atskirų požymių paveldėjimą ir jų kitimo dėsningumus. Daugelis tyrimų (9, 10) parodo, kad tos pačios veislės ir net tų pačių tėvų linijos galvijai skiriasi dėl jų aplinkos, skirtingų laikymo sąlygų. Tai lemia ne tik paveldimos savybės bet taip pat ir šėrimas, laikymo sąlygos priežiūra įvairiais auginimo ir vystymosi laikotarpiais.
Pastaraisiais metais Lietuvoje yra intensyviai vykdomas pieninių galvijų selekcijos pertvarkymas. Siekiant pagerinti produktyviųjų savybių gerinimą kartu yra taikomos naujausios laikymo ir šėrimo technologijos, tobulinami pašarų ruošimo būdai. (11) Siekiant didinti pieninių galvijų genetinį potencialą, taikomos prevencinės priemonės galvijų sveikatingumui didinti. (12) Taikant inovatyvias priemones per paskutinius penkerius metus kontroliuojamų karvių produktyvumas padidėjo 15,8 proc. (nuo 2014 iki 2018 metų), nors bendras kontroliuojamų karvių skaičius sumažėjo (2 lentelė). (13)
2 lentelė. Kontroliuojamų karvių skaičius ir jų produktyvumo dinamika
Metai
Vidutinis kontroliuojamų karvių skaičius
Vidutinis produktyvumas per metus Pienas,
kg
Pieno riebalai Pieno baltymai
% kg % kg 2013-2014 173,4 5969 4,29 253 3,35 198 2014-2015 148,3 6114 4,36 267 3,35 205 2015-2016 134,0 6229 4,35 270 3,34 207 2016-2017 132,0 6402 4,36 278 3,37 215 2017-2018 123,0 6803 4,34 291 3,35 224
Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis Kontroliuojamųjų karvių bandų produktyvumo apyskaita (13)
Kontroliuojamųjų karvių bandų produktyvumo apyskaitos duomenimis šių metų pradžioje iš vienos karvės vidutiniškai buvo primelžiama 111 kg. daugiau pieno, gauta 1,2 kg pieno riebalų ir 2,1 kg daugiau baltymų lyginant su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu. Nors kontroliuojamų karvių bendras bandų skaičius turi mažėjimo tendenciją, tačiau pačios bandos stambėja. (13).
13
2.2. Holšteinų galvijų veislė ir jos panaudojimas Lietuvos pieniniams galvijams gerinti
Lietuvos juodmargių galvijų veislei gerinti dažniausiai naudojami Holšteinų veislės ir holšteinizuoti galvijai. (14). Šiuo metu holšteinizuotų galvijų genotipo karvės sudaro apie 82 proc. visų pieninių galvijų. (15;16). Holšteinų veislė susiformavo dar 1861 metais. (17) Literatūros šaltinių (17,18) duomenimis, pirmieji Olandijos juodmargiai galvijai įvežti į Ameriką 1621 metais. Jie buvo panaudoti kuriant holšteinų veislę.(19) Dilę įtaka holšteinų veislės formavimuisi turėjo 1871 metais susikūrusi holšteinų veislės galvijų augintojų draugija. Ji 1885 metais buvo perorganizuota į asociaciją, kuri šiuo metu yra stambiausia tokio pobūdžio organizacija pasaulyje.(20) Pradžioje buvo stengiamasi padidinti karvių pieningumą ir gerinti kūno sudėjimą. Holšteinų veislės karvių produktyvumas sparčiai didėjo. Dabar holšteinų veislės karvėms priklauso pieno produkcijos rekordai. (20, 21)
Dvidešimto amžiaus pabaigoje holšteinų veislė įnešė nemažą indėlį didinant juodmargių ir kitų veislių pieninių galvijų produktyvumą, taip pat formuojant galvijų kūno struktūrą. (20). Kaip teigia Jukna Č. holšteinų veislės karvės labai rezistenčiškos klimato pokyčiams, o produktyvumo bei ūkines savybes stabiliai perduoda kryžminant su kitų veislių karvėmis. (21).
Dabartinai holšteinų veislės galvijai, palyginus su tuometiniais Olandijos juodmargiais yra ryškesnio pieninio tipo, aukštesni, stambesnio kūno sudėjimo. Pasižymi didesne krūtinės apimtimi geriau išsivysčiusiu ir taisyklingos formos tešmeniu (21). Šios veislės karvių prieaugis auga intensyviai. Holšteinų veislės karvės efektyviau naudoja pašarus ir puikiai prisitaiko prie pramoninės technologijos. (21, 22) Holšteinų veislės karvės vidutinis svoris 680-700 kg buliaus nuo 1000 iki 1200 kg. Aukštis ties ketera karvių apie 142 cm, bulių 152 cm. Tik atsivesti veršeliai sveria apie 40 kg. Iš geriausių bandų vidutiniškai primelžiama 9000-11000 kg pieno. Vidutinis kontroliuojamų holšteinų veislės karvių pieningumas yra 8300-8500 kg pieno. Vidutinis pieno riebumas siekia 3,8 proc., o baltymingumas 3,4 proc. (22) Holšteinų veislės galvijai gali būti juodmargiai arba žalmargiai, tačiau pasaulyje labiau paplitę juodmargiai. Kadangi tai pieningiausia veislė pasaulyje, holšteinai yra naudojami kitoms pieninėms galvijų veislėms gerinti. Daugelio šalių mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis, holšteinų buliai padidina bet kurios veislės karvių pieningumą nuo 10 iki 45 proc. tačiau pastebėta, kad sumažina pieno riebumą nuo 0,01 iki 0,55 proc. Baltymingumą padidina arba sumažina. (23)
Lietuvoje laikomų karvių produktyvumą gerinti holšteinų buliais pradėta 1982 metais. (19) Holšteinų veislės galvijai produktyviąsias ir ūkines savybes perduoda palikuoniams sukryžminus juos su kitomis veislėmis. (3) Iš Lietuvoje auginamų 24855 holšteinų veislės karvių 2017-2018
14 metais vidutiniškai primelžta 8914 kg pieno, 4,26 proc. riebumo ir 3,8 proc. baltymingumo Nustatyta, kad 2017-2018 metais didžiausias vidutinis pieno riebumas iš juodmargių grupės buvo Švedijos juodmargių, 4,29 proc. o baltymingumas Vokietijos juodmargių 3,39 proc.(23)
Žalmargių holšteinų populiacija Lietuvoje nėra didelė. Kontroliuojamųjų karvių bandų produktyvumo apyskaitos duomenimis 2018 metai Lietuvoje buvo 908 grynaveislių žalmargių holšteinų. Žalmargių holšteinų populiaciją Lietuvoje sudaro įvežti iš užsienio šalių bei Lietuvoje užauginti žalmargiai holšteinai. Taip pat nustelbiamuoju būdu veisti galvijai, kurių veisimui naudojami žalmargių holšteinų buliai. Šios veislės pieniniai galvijai veisiami siekiant gauti pieningesnius, ekonomiškai pelningus galvijus. (25). Literatūroje (26, 27) žalmargiai holšteinai apibūdinami kaip aukšti ir stambūs pieninio tipo galvijai, turintys didelės apimties krūtinę ir gerai išvystytą taisyklingą tešmenį. Kaip ir juodmargiai taip ir žalmargiai holšteinai lengvai prisitaiko prie aplinkos sąlygų, todėl tinka laikyti ir pririšto ir palaido laikymo karvidėse. Taip pat lengvai prisitaiko prie pramoninių technologijų bei robotizuoto melžimo. Vidutinis žalmargių holšteinų karvės svoris 650-700 kg. Buliai vidutiniškai sveria nuo 1000 iki 1200 kg. Karvės aukštis ties ketera 140, buliaus 150 cm. (26) Kontroliuojamųjų karvių bandų produktyvumo 2017–2018 metų apyskaitos duomenimis 2018 metais Lietuvoje iš žalmargių holšteinų vidutiniškai primelžta 9290 kg. 4,16 proc. riebumo ir 3,41 proc. baltymingumo pieno.
2.3. Genetiniai veiksniai, turintys įtakos karvių produktyvumui ir somatinių ląstelių skaičiui piene
Karvių produktyvumui ir pieno kokybės rodikliams įtakos turi daugelis veiksnių. Jie skirstomi į genetinius ir negenetinius. Karvės pieningumas priklauso tiek nuo jos genetinio prado tiek nuo aplinkos veiksnių. Iš genetinių veiksnių svarbiausios yra paveldimos savybės, joms didžiausią įtaką turi karvės veislė, genetinė linija, tėvas ir motina. (3 lentelė)
3 lentelė. Genetinių veiksnių įtaka karvių produktyvumui ir pieno sudėčiai (28)
Požymiai Genetinių veiksnių įtaka %
Veislė Linija Tėvas Motina
Pienas 4,72 8,29 22,75 26,34
Riebalai kg 2,93 7,98 30,69 23,17
Riebalai % 0,24 0,97 4,99 1,63
Baltymai kg 4,40 9,21 24,41 30,20
Baltymai % 0,14 3,61 11,97 13,59
Melžiamų karvių genetinis pajėgumas priklauso nuo paveldimų savybių ir veislės. Tiek pieningumas tiek pieno sudėtis paveldimi tiek iš motinos tiek iš tėvo pusės. Paveldimumo įtakai
15 atskiriems veiksniams nustatyti taikomi koeficientai. Kuo didesnis tam tikro požymio paveldimumo koeficientas, tuo tas požymis labiau priklauso nuo genetinių veiksnių ir mažiau nuo aplinkos sąlygų. (28) Didesnį paveldimumo koeficientą turintys požymiai greičiau pagerinami naudojant kryptingą atranką ir tinkamai parenkant poras. Atliktais moksliniais tyrimais nustatytas pieningumo paveldėjimo koeficientas 0,19-0,44, pieno riebumo ir baltymų kiekio piene - 0,5-0,7. (29)
Negalima teigti, kad paveldimumo koeficientas yra stabilus vienos ar kitos populiacijos parametras, nes jis priklauso ne tik nuo daugelio genetinių, bet ir negenetinių veiksnių, tarpusavio sąveikos, taip pat selekcinio proceso ypatumų ir intensyvumo. (30). Paveldimumo koeficientas labiau parodo ryšį tarp genotipo ir fenotipo. Taip pat paveldimumo koeficientas naudojamas galvijų vertei, bei selekcijos populiacijoje efektyvumo prognozei. Oltenacu K ir Algers O (31) palygino dvi Švedijos pieninių galvijų veisles Švedijoje veisiamus Holšteinus ir vietinius Švedijos juodmargius. Jų tyrimų duomenimis nustatyta, kad vietinių Švedijos juodmargių somatinių ląstelių kiekio piene priklausomybė nuo veislės buvo iki 5 proc. mažesnė, nei Švedijoje veisiamų holšteinų. Kiti mokslininkai Litwinczuk P ir Krol L. (32) palyginę tomis pačiomis sąlygomis laikomų skirtingų veislių karvių piene SLS nustatė, kad didžiausias SLS kiekis buvo Lenkijos juodmargių mišrintų su holšteinais ir siekė 734,7 tūkst./ml, o mažiausias vidutinis SLS kiekis buvo herefordų veislės karvių piene, 206,5 tūkst./ml.
Kanados ir JAV holšteinų fryzų veislės galvijai naudojami daugelyje pasaulio šalių (ir Lietuvoje), beveik visų juodmargių pieninių galvijų veislių produktyvumo didinimui. Mokslinių tyrimų duomenimis, suporavus įvairių veislių karves su holšteinų fryzų veislės buliais, pirmos ir antros kartos mišrintos karvės būna pieningesnės, lyginant su bendraamžėmis ir motinomis. Kita vertus pieno riebumas 0,15-0,20 proc. o pieno baltymų kiekis 0,4-0,3 proc. mažesnis. (33). Lietuvos mokslininkų atliktų bandymų metu, nustatyta, kad didžiausiu pieningumu pasižymėjo karvės mišrūnės, veistos stelbiamuoju kryžminimu, kurių kraujyje yra didesnė holšteinų veislės dalis. Tačiau tų pačių karvių pieno riebumas ir baltymų kiekis buvo mažesni, lyginant su grynaveislių Lietuvos juodmargių karvių pienu. (34). Kiti mokslininkai nustatė, kad didelio produktyvumo karvėms produktyviųjų veislių galvijai nedaro didelės įtakos, jų produktyvumas nekinta, arba kinta nežymiai. Didesnė įtaka nustatyta mažesnio produktyvumo karvių palikuonėms. (35)
Pauliukas K. (36) tyręs holšteinų veislės kraujo dalies ir racionų įtaką Lietuvos juodmargių karvių produktyvumui ir pieno kokybei nustatė, kad holšteinų veislės įtaka efektyvi tik tuomet, kai Lietuvos juodmargių veislės karvių racionai yra tinkamai subalansuoti. Jo tyrimų duomenimis mišrintų karvių pieningumas padidėjo 16,3 – 18,7 proc., tačiau sumažėjo baltymų kiekis piene. Taip pat Pauliuko K. ir Masiulienės A (36) tyrimų duomenimis esant netinkamai subalansuotam racionui mišrūnų pieno galvijų produktyvumas buvo mažesnis, lyginant su grynaveisliais Lietuvos
16 juodmargiais. Holšteinų veislės bulių įtaka Lietuvos juodmargių veislės produktyvumo gerinimui dar priklauso ir nuo šėrimo, bei laikymo sąlygų. Nei Lietuvos juodmargių, nei Lietuvos žalųjų veislės karvių produktyvumo negalima padidinti nenustatytos kilmės ir nežinomos vertės buliais. Dunkle S. (38) atliktų tyrimų duomenimis, siekiant tinkamai didinti pieninių galvijų produktyvumą būtina tinkamai parinkti karves, taip pat svarbu naudoti patikrintus bulius. Kadangi palikuonių produktyvumą ir produkcijos kokybę lemia abiejų tėvų paveldimosios savybės, svarbu tikrinti ir atrinkti selekcijai galvijus pagal visą kompleksą paveldimų savybių. (37)
Kaip teigia Gaidžiūnienė A. ir Meškauskienė S. (2), veislė turi 0,14–4,72 proc. įtakos Lietuvoje veisiamų pieninių galvijų produktyvumo požymiams, o tėvas ir motina – iki 30,2 proc. Todėl, norint gerinti pieninių galvijų produktyvumo savybes, jų selekcija turėtų būti atliekama pagal kruopščiai parengtas selekcijos ir kryžminimo programas. Poros parenkamos pagal planus, naudojant tik geriausios veislinės vertės bulius bei karves. (39)
2.4. Pieno kokybės rodikliai
Pieno kokybė mokslinėje literatūroje apibrėžiama kaip pieno cheminės sudėties ir jam būdingų savybių visumos rodiklis (45). Pagrindinės karvių pieną sudarančios dalys –baltymai ir riebalai. Kiti šaltiniai (46;47) pieną apibūdina kaip įvairialypį skystį, kuris susideda iš daugelio medžiagų. Svarbiausios pieno sudedamosios dalys yra vanduo, laktozė, baltymai, riebalai, taip pat organinės rūgštys ir mineralinės medžiagos.
Pieno riebalai. Pieno riebalai – lipidai, tai įvairios cheminės sudėties, netirpūs vandenyje
organiniai junginiai. (46). Piene esantys lipidai, tai labiausiai kintanti karvių pieno sudėtinė dalis. Riebalų karvių piene būna nuo 3,1 iki 6 proc. (47). Riebalų kiekis piene priklauso nuo veislės, gyvulio sveikatos būklės, jo laikymo sąlygų, pašarų kokybės ir raciono ir kt. (48).
Kaip teigia Staniškienė ir kt.(40), piene daugiausiai yra trigliceridų, tai yra glicerolio ir laisvųjų riebalų esterių. Mokslininkai išskiria virš 400 rūšių riebalų rūgščių : sviesto, kaprono, kaprilo, kaprino, lauro, miristo, palmitino, stearino, arachio, oleino, linelio, linoleno, arachidono ir kt. Riebalų rūgštys skirstomos pagal atomų skaičių į didelės ir mažos molekulinės masės. Didelės molekulinės masės riebalų rūgštys dar skirstomos į sočiąsias ir nesočiąsias (41). Mokslinės literatūros duomenimis riebiausias pienas yra anglerų karvių veislės – 5 proc., aišyrų – 4,5 proc., džersių – 5,2– 5,8 proc., Lietuvos juodmargių – 4,3 proc., Lietuvos šėmų – 4,35 proc. (49)
Riebalų ir pieno baltymų kiekiui piene daug įtakos turi melžiamoms karvėms duodamas racionas ir pašarų kokybė. Raciono pakeitimai gali tiek pagerinti tiek pabloginti šiuos pieno kokybinius rodiklius. (46) Pieno riebalų sintezę dažnai galima paskatinti į karvių racioną įtraukus
17 daugiau riebalų. Tokiu būdu yra padidinamas nevirškinamos energijos kiekis didžiajame prieskrandyje. Kita vertus jeigu riebalai sudaro daugiau kaip 6 proc. bendro sausųjų medžiagų kiekio racione, gali būti sulėtinama mikroorganizmų veikla didžiajame prieskrandyje ir dėl to bus prasčiau suvirškinta ląsteliena (38;40;42).
Pieno baltymai. Baltymai yra viena pagrindinių karvių pieno sudedamųjų dalių. Mokslinės
literatūros duomenimis žmogaus organizmas geri pasisavina net iki 98 proc. pieno baltymų. (43) Bendras baltymų kiekis karvių piene nustatomas pagal bendrąjį azoto kiekį: jis susideda iš baltyminio azoto ir nebaltyminio azoto. Apie50 proc. nebaltyminio azoto sudaro urėja, o kitą dalį mažos molekulinės masės junginiai. (44).
Pieno baltymai yra sintetinami iš virškinamų azoto junginių, esančių pašaruose. Šios medžiagos iš virškinamojo trakto patenka pirmiausiai į kraują, po to iš jo į tešmens liaukas, kur ir susidaro pieno baltymai (44). Pieno baltymai labai priklauso nuo šėrimo. Pašaruose turi būti pakankamai baltymų. Taip pat labai svarbi yra bendro raciono energija. Jeigu melžiamos karvės gauna pakankamai proteinų, pagerėja mikrobinių proteinų sintezė ir su pašaru gaunamas azotas neišgaruoja amoniako pavidalu. Taip tešmuo geriau aprūpinamas energija ir sintetinama daugiau pieno baltymų. Baltymų kiekis priklauso ir nuo laktacijos laikotarpio. Kai iš karvės gaunami didžiausi primilžiai, pieno baltymų kiekis dažniausiai būna mažiausias (47). B. Bakutis (45) teigia, kas jeigu pieniniai galvijai yra veisiami tinkamai, tinkamai laikomos ir šeriamos, tai gali didėti ne tik primelžiamo pieno kiekiai, bet ir pieno baltymų kiekis piene. Kitų mokslininkų nustatyta, kas baltymų piene padaugėja, kai pieniniai galvijai racione turi biologiškai vertingų baltymų. (46).
Laktozės kiekis piene. Laktozė yra viena iš pieno sudedamųjų dalių. Tai angliavandenis, kuris
yra būtinas rūgščių pieno produktų gamyboje. Išskirta iš karvių pieno laktozė plačiai naudojama maisto pramonėje, farmacijoje, kūdikių maisto gamyboje ir t.t. (43). Pieno angliavandenis-laktozė susidaro pieno liaukos sekrecinio epitelio ląstelėse iš kraujo paimtos gliukozės jai susijungus su fosforinga galaktoze. (44) Angliavandenių apykaita yra glaudžiai susijusi su riebalų ir baltymų apykaita. Jei pieniniai galvijai negauna pakankamai angliavandenių su pašaru, organizmas ima naudoti glikogeno atsargas. Esant angliavandenių trūkumui atsiranda tarpinių medžiagų apykaitos produktų, kurie nuodija organizmą ir gyvulys suserga ketoze (medžiagų apykaitos liga) (47).
Kaip jau minėta, pieno sudėtis rodo karvių fiziologinę būklę ir mitybos ypatumus. Laktozės kiekis piene, kartu su kitais rodikliai gali būti naudojamas gyvulio energijos balansui įvertinti. (48). Mokslininkų (5;22;32) tyrimų duomenimis pieniniai galvijai, kurie intensyviai mobilizuoja energijos atsargas, dažniau serga tešmens uždegimu, todėl jų piene mažėja laktozės kiekis, baltymų ir urėjos kiekiai ir padidėja SLS.
18 Laktozė, kaip ir piene esančios mineralinės medžiagos piene yra tirpios vandenyje, o joms ištirpus susidarę tirpalai tampa dispersijos terpe riebalams ir baltymams. (49). Laktozės kiekis karvių piene svyruoja nuo 4,5 iki 5,2 proc. Nuo piene esančio laktozės ir kitų mineralinių medžiagų kiekio priklauso ir pieno užšalimo temperatūra. Kuo laktozės ir mineralinių medžiagų daugiau, tuo užšalimo temperatūra žemesnė.(44).
Menkin V. K. (50) atliktų tyrimų duomenimis nustatyta koreliacija karvių masės mažėjimo po apsiveršiavimo su pieno kiekiu – r=0,39; pieno baltymais – r=0,22; riebalais – r=0,46 ir laktozės kiekiu piene – r=0,37. Fenotipinę ir genetinę koreliaciją tarp pieno kiekybinių ir kokybinių rodiklių nustatė ir kitas mokslininkas Sowinski G. (51) Jis, tirdamas koreliaciją tarp laktozės kiekio piene ir pieno kiekio bei jo sudedamųjų dalių, nustatė vidutinę teigiamą (r=0,32) koreliaciją tarp sausųjų medžiagų ir laktozės kiekio piene, tarp sausųjų medžiagų ir riebalų neigiamą silpną (-0,20) ir tarp sausųjų medžiagų bei baltymų – stiprią teigiamą koreliaciją.
Somatinės ląstelės piene. Šalyse, kur sparčiai vystoma ir plėtojama pienininkystės šaka,
siekiant įvertinti ar pienas gaunamas iš sveikų, tešmens ligomis nesergančių pieninių galvijų, periodiškai tiriamas somatinių ląstelių skaičius piene (52). Nustatyta, kad tokie tyrimai yra lengviausias ir ekonomiškai pigiausias būdas įvertinti ar gautas žaliavinis pienas tinkamas vartoti. (48). Mokslinės literatūros duomenimis somatinės ląstelės yra kraujo forminiai elementai, kurių 80-85 procentus sudaro leukocitai ir nuo tešmens audinio atskilusios ląstelės (52;53). Somatinių ląstelių, randamų piene, skaičius labiausiai priklauso nuo karvės sveikatos būklės, taip pat nuo laktacijos periodo, gyvulio amžiaus. (52). Kiti mokslininkai nustatė , kad somatinių ląstelių skaičius taip pat priklauso ir nuo gyvulio veislės, bei metų laiko (54). Išsivysčiusiose pienininkystės šalyse, kur siekiama gauti aukštos kokybės žaliavinį pieną, karvių amžiui skiriamas didelis dėmesys. (53). Todėl esant intensyviai gyvulių eksploatacijai ir dideliam pieninių galvijų produktyvumui vyresnės pieninės karvės keičiamos jaunomis. (55).
Visose išvystytos pienininkystės šalyse somatinių ląstelių kiekio piene rodiklis yra vienas svarbiausių kokybinių rodiklių ir naudojamas pieninių galvijų selekcinėse programose. Literatūroje piene aptinkamos somatinės ląstelės aprašytos 1838 metais. (56). Vėliau atliktais moksliniais tyrimais buvo įrodyta, kad šis rodiklis yra svarbus ne tik gyvulio sveikatai, bet ir pieno kokybei, bei jo perdirbimui ir gautų produktų savybėms. (57). Kai gyvulys sveikas apie 66 proc. somatinių ląstelių piene būna epitelinės ląstelės, kurios vykstant normaliems fiziologiniams gyvulio organizmo procesams nuolat atsinaujina. Kai karvė esant išoriniams arba vidiniams nepalankiems veiksniams, suserga tešmens uždegimų, 75-80 procentų piene aptinkamų somatinių ląstelių sudaro leukocitai. (57) Kai gyvulio organizmas sveikas somatinių ląstelių skaičius piene svyruoja nuo 10 iki 200 tūkst./ml, vidutiniškai jų būna 50–75 tūkst./ml, ir kaip minėta vyrauja epitelinės ląstelės. Somatinių
19 ląstelių skaičius natūraliai padidėja prieš karvės užtrūkimą. Kai gyvulys suserga tešmens ar kitomis ligomis, somatinių ląstelių skaičius piene padidėja iki kelių dešimčių kartų ( 58). Per didelis somatinių ląstelių skaičius piene keičia pieno cheminę sudėtį. Padidėjus iki 200 tūkst/ml somatinių ląstelių kiekis turi įtakos baltymų ir kazeino santykiui piene, t.y. mažėja kazeino, o daugėja bendrųjų baltymų. Padaugėjus somatinių ląstelių didėja plazminio fermento, kuris skaldo kazeiną, aktyvumas. Tokiu būdu didžioji dalis kazeino suskaldoma dar prieš pieno išmelžimą (57, 58). Esant per dideliems SLS piene sumažėja laktozės kiekis, taip pat pakinta magnio, kalcio ir fosforo kiekiai. Toks pienas tampa sunkiau perdirbamas, gauti pieno produktai būna blogesnės kokybės. (58).
Amerikos mokslininkų Barber, D. G et. al.(59) Atliktų tyrimų duomenys parodė, kad jaunų karvių piene SLS yra gerokai mažesnis nei vyresnių. Jie tai paaiškina tuo, kad su gyvulio amžiumi mažėja jo organizmo atsparumas mastitaui.
Pieniniai galvijai yra nuolat veikiami begalės išorinių veiksnių, kurie silpnina organizmo apsauginius barjerus, todėl gyvulio aplinka turi didelę įtaką somatinių ląstelių skaičiui piene. Mokslinėje literatūroje didelis somatinių ląstelių skaičius piene bei sergamumas mastitu siejamas su nepalankių aplinkos poveikiu gyvūno organizmui, tačiau taip pat svarbūs ir genetiniai veiksniai. Balansas tarp šių veiksnių tampa pieninių galvijų selekcijos pagrindu (54, 56, 58).
2.5. Veiksniai lemiantys pieno sudėtį ir kokybę
Tiek pieno cheminiai sudėčiai tiek jo kokybiniams rodikliams įtakos turi daugelis veiksnių. Svarbiausi iš jų tai laktacijos periodas, gyvulio veislė, racionas ir šėrimo būdas, gyvulių priežiūros ir laikymo sąlygos. Taip pat svarbios individualios gyvulio savybės ir gyvulio organizmo būklė. (60).
Laktacijos periodas. Karvių laktacija apibūdinama kaip laikotarpis nuo veršiavimosi iki
užtrūkimo. Jis tęsiasi nuo 8 iki 15 mėnesių. Tai laikotarpis, kai kinta karvės fiziologinė būklė ir pieno sudėtis, bei jo savybės. Pieno sudėties savybės labiausiai pasikeičia tris kartus (51) Per pirmąsias 5-7 dienas po apsiveršiavimo. Šiuo laikotarpiu išsiskiria krekenos. Tiek jų išvaizda, tiek cheminė sudėtis labai skiriasi nuo pieno. Antras laikotarpis prasideda praėjus 7 dienoms po apsiveršiavimo. Tada pieno liaukos ima gaminti įprastą pieną, kurio skonis ir savybės tampa priimtinos žmonėms. Per šį laikotarpį pieno sudėtis ir gaunami kiekiai taip pat kinta. Pirmąjį laktacijos mėnesį tiek pieno baltymų kiekis tiek riebumas paprastai būna mažiausi, po to palaipsniui didėja. (52) Didėjant pieno riebumui, daugėja ir pieno baltymų kiekis, tačiau pastarasis didėja lėčiau. Karvės laktacijos pabaigoje pieno riebumas gali būti net iki 1,6 karto didesnis nei buvo laktacijos pradžioje. (51) Laktozės kiekis paprastai nekinta, nežymiai kinta ir piene esantis mineralinių medžiagų kiekis. Mokslinės literatūros
20 duomenimis pieno rūgštingumas laktacijos pradžioje būna nežymiai didesnis, vėliau pastovus ir šiek tiek sumažėja laktacijos pabaigoje (52). Trečiasis pieno sudėties kaitos procesas prasideda baigiantis laktacijai, t.y. 10-15 dienų prieš karvės užtrūkimą. Šiuo laikotarpiu pieno riebumas padidėja, kartu didėja ir baltymų bei mineralinių medžiagų kiekis piene. Sumažėja laktozės. Užtrūkinamų karvių pienas tampa karčiai sūraus skonio todėl žmonėms vartoti tampa netinkamas. Toks pienas tampa netinkamas ir perdirbimui. (54).
Gyvulių veislė. Tiek mokslinės literatūros tiek kontroliuojamų karvių produktyvumo
stebėsenos duomenimis daugiausiai pieno yra primelžiama iš pieninių veislių galvijų. Didžiausi primelžiamo pieno kiekiai būna per 2-3 laktacijos mėnesius iki 6 laktacijos. Mėsinių veislių galvijų produktyvumas per laktaciją būna nuo 600 iki 2000 kg., o pieninių veislių galvijų nuo 4000 iki 6000 kg. (13,54). Mokslinių tyrimų duomenimis gyvulių produktyvumą galima padidinti pagerinus veislę, taip pat padidinus raciono maistingumą įvedant į racioną daugiau sultingų pašarų. Taip pat gerinant laikomų gyvulių aplinkos sąlygas (55,56).
Paveldimumo veiksnys turi didelę reikšmę primelžiamo pieno kiekiams ir gaunamo pieno sudėties rodikliams. (57). Mokslininkų Barbano, D.M. et. al. (58) duomenimis skirtingų veislių karvių pienas skiriasi riebalų, baltymų kiekiu, taip pat laktozės kiekiu bei bendru somatinių ląstelių skaičiumi piene. Nustatyta, kad iš pieninių galvijų, Holšteinų, Fryzų, Juodmargių ir kt. veislės gaunami nemaži pieno kiekiai, tačiau pieno riebalų ir pieno baltymų nedaug, vidutiniškai 3,5-3,8 proc. riebalų ir 3,1-3,4 proc. baltymų. (59). Mokslinės literatūros duomenimis skirtingų veislių karvių piene yra nevienodas riebalų rutulėlių kiekis ir pačių rutulėlių dydis. Taip pat skiriasi ir pieno riebaluose esantis sočiųjų rūgščių kiekis. (60).
Metų laikas. Sezoniškumo įtaką sunku išskirti iš bendrų veiksnių visumos. Tačiau
mokslininkai (61) nustatė, kad didžiausią įtaką metų laikas turi pieno riebumui ir baltymų kiekiui piene. Mažiausia sezoniškumo įtaka yra laktozės ir mineralų kiekiui piene. Pastebėta, kad metų pabaigoje aptinkami laktozės kiekiai būna mažesni, lyginant su kitais metų laikais, o aptinkami chloridų kiekiai padidėja.(62). Stankūnienė V., Mišeikienė R. (64) teigia, kad nuo sezono priklauso technologinės žaliavinio pieno savybės. Jų atliktų tyrimų duomenimis pavasario ir vasaros laikotarpiais padidėja piene esančių kazeino micelių dispersiškumas, tai padidina pieno termostabilumą. Nuo sezoninių pašarų ir šėrimo būdo priklauso pieno sudedamųjų dalių pokyčiai ir technologinės jo savybės. Ramišaitės A. (65) teigimu, šeriant pieninius galvijus įvairiais visaverčiais pašarais, galima ne tik padidinti melžiamų karvių produktyvumą, bet ir pagerinti gaunamo pieno sudėtį. Subalansuotame racione turėtų būti pakankamas kiekis virškinamųjų baltymų- proteinų, jų amino rūgščių, mineralinių druskų bei mikro ir makroelementų. Pastebėta, kad melžiamų karvių
21 racione 30 proc. padidinus proteinų kiekis, vidutiniškai primelžiamo pieno kiekis padidėja 10 proc., o riebumas ir baltymų kiekis 0,2-0,3 proc.(66)
22
3. TYRIMŲ METODIKA
Mokslinis – tiriamasis darbas atliktas 2016 – 2019 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitete Veterinarijos Akademijos Gyvūnų veisimo katedroje bei 8 pieninių galvijų ūkiuose.
Iš viso buvo ištirta 1122 karvių rodikliai. Buvo tirtos pieninių veislių karvės:
1. turinčios Lietuvos juodmargių populiacijos veislių kraujo: Lietuvos juodmargių (n = 460), Holšteinų (n =502), Vokietijos juodmargių (n=80), Olandijos juodmargių (n=44) ir Danijos juodmargių (n=36).
2. turinčios Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos veislių kraujo: Švedijos žalmargiai (n = 58), Aišyrų (n = 46) ir Žalmargių holšteinų (n=30).
Tyrimo metu buvo analizuojami karvių kilmės ir produktyvumo duomenys. Vertinti karvių rodikliai:
1. pieno kiekis per parą (kg);
2. pieno sudėtis: pieno riebumas, baltymingumas ir laktozės kiekis piene (proc.); 3. SLS piene (tūkst./ml.).
Pieninių galvijų produktyviųjų savybių ir kilmės duomenys gauti iš 8 pieninių galvijų ūkių ir iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro. Suprojektuotoje duomenų bazėje buvo atrinkti tyrimams atlikti reikalingi tirų karvių kilmės ir produktyvumo savybių įrašai. Atliekant analizę tirtos karvės buvo grupuotos pagal populiacijas, veisles, holšteinų veislės kraujo laipsnį, metų sezoną. Gauti tyrimų rezultatai buvo lyginami tarpusavyje.
Pieno riebalai ir baltymai buvo nustatomi infraraudonosios spinduliuotės vidurinės srities spindulių absorbcijos metodu (LST ISO 9622:2000), prietaisu „LactoScope FTIR“.
Somatinių ląstelių skaičius piene nustatomas fluorooptoelektroniniu metodu (LST EN ISO 13366–3), prietaisu „SomaScope“ pagal LST EN ISO 13366–2:2006+AC:2007 „Pienas. Somatinių ląstelių skaičiavimas“.
Darbe buvo panaudoti: analitinis, palyginamasis bei statistinis tyrimų metodai.
Statistinė analizė buvo atliekama dispersinės analizės metodu (ANOVA). Duomenų analizei atlikti kiekvienam vertinamam požymiui buvo paskaičiuota tirtų rodiklių vidurkiai (x) ir jų paklaidos (mx), patikimumas (p). Vidutinių rodiklių aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas buvo nustatomas apskaičiuojant patikimumo kriterijų td tarp skirtingų grupių rodiklių. Patikimumo kriterijus td buvo lygintas su standartine t reikšme iš Student lentelės. Tirtus rodiklius suskirsčius į grupes, aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas buvo nustatomas tarp atitinkamų rodiklių grupių.
23 Rezultatai laikyti patikimais, kai patikimumas buvo P<0,05, nepatikimais, kai patikimumas buvo P>0,05.
TYRIMŲ CHEMA
Įvertinti ir palyginti skirtingą holšteinų veislės kraujo laipsnį turinčių holšteinų veislės karvių rodiklius (n = 502)
Pieno kiekio per parą, kg
Pieno sudėties (riebumą ir baltymungumą), proc.
II ETAPAS
Įvertinti ir palyginti karvių, turinčių Lietuvos juodmargių populiacijai priklausančių veislių kraujo, rodiklius (n = 526)
Somatinių ląstelių skaičius piene, tūkst./ml
Pieno kiekio per parą, kg
I ETAPAS
IV ETAPAS
Įvertinti ir palyginti įvairaus genotipo karvių produktyvumo ir SLS piene rodiklius skirtingų metų sezonų metu (n = 597)
Pieno sudėties (riebumą ir baltymungumą), proc.
Somatinių ląstelių skaičius piene, tūkst./ml
Įvertinti ir palyginti karvių, turinčių Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijai priklausančių veislių
kraujo, rodiklius (n = 116)
Pieno kiekio per parą, kg Pieno sudėties (riebumą ir baltymungumą), proc. skaičius piene, tūkst./mlSomatinių ląstelių
III ETAPAS
24
4. TYRIMŲ REZULTATAI
4.1. Skirtingą holšteinų veislės kraujo laipsnį turinčių karvių produktyvumo ir SLS piene įvertinimas
Įvertinus holšteinų veislės kraujo turinčių karvių vidutinius pieno kiekio per parą rodiklius (žr. 4 lentelę) nustatyta, kad didžiausias vidutinis kiekis buvo nustatytas karvių, kurių kraujo laipsnis iki 25 proc. Karvių, kurių holšteinų veislės kraujo laipsnis buvo nuo 50 iki 75 proc. nustatytas mažiausias vidutinis primelžiamo pieno kiekis, kuris buvo 5,3 proc. mažesnis nei grynaveislių (100 proc.) holšteinų, 7,8 proc. – nei karvių, kurių kraujo laipsnis iki 25 – 50 proc., 9,7 proc. – nei karvių, kurių kraujo laipsnis iki 75 – 100 proc.ir 13,17 proc. – nei karvių, kurių kraujo laipsnis iki 25 proc. (p>0,05)
4 lentelė. Skirtingą Holšteinų veislės kraujo laipsnį turinčių karvių vidutiniai pieno kiekio per parą ir SLS rodikliai
Kraujo laipsnis,
proc. Rodikliai
Vidutinis laktacijų
skaičius Pieno kiekis per parą, kg Somatinių ląstelių skaičius, tūkst./ml Iki 25 n 15 13 13 x 2,47 32,27 121,62 mx 0,307 4,771 23,064 25-50 n 66 58 53 x 2,67 30,39 151,09 mx 0,158 1,844 23,522 50-75 n 59 50 47 x 1,90 28,02 128,15 mx 0,142 1,664 27,097 75-100 n 283 237 210 x 2,02 31,03 146,40 mx 0,066 0,914 11,716 100 n 180 144 132 x 2,53 29,60 157,75 mx 0,114 1,120 15,459 p>0,05
Didžiausias vidutinis SLS buvo nustatytas karvių, kurių holšteinų kraujo laipsnis 100 proc., piene. Šių karvių piene SLS buvo 4,22 proc. mažesnis, nei karvių kurių holšteinų kraujo laipsnis buvo 25 - 50 proc., 7,20 proc. mažesnis, nei karvių kurių holšteinų kraujo laipsnis buvo 75 - 100 proc., 18,76 proc. mažesnis, nei karvių kurių holšteinų kraujo laipsnis buvo 75 - 100 proc. ir 22,90 proc. - nei karvių, kurių holšteinų kraujo laipsnis buvo iki 25proc. (p>0,05)
Įvertinus skirtingą holšteinų veislės kraujo laipsnį turinčių karvių vidutinius pieno sudėties rodiklius nustatyta, kad didžiausias vidutinis pieno riebumas buvo karvių, kurių holšteinų veislės
25 kraujo laipsnis buvo nuo 75 iki 100 proc. Šių karvių vidutinis pieno riebumas buvo 0,02 proc. mažesnis nei karvių, kurių holšteinų veislės kraujo laipsnis buvo nuo 50 iki 75 proc., 0,06 proc. mažesnis nei grynaveislių holšteinų veislės karvių (100 proc.) ir 0,34 proc. mažesnis nei karvių, kurių holšteinų veislės kraujo laipsnis buvo iki 25 proc. (p>0,05)
Dar mažesni skirtumai nustatyti vertinant skirtingą holšteinų veislės kraujo laipsnį turinčių karvių vidutinį pieno baltymingumą. Grynaveislių karvių (100 proc.) pieno baltymingumas buvo tik 0,01 proc. didesnis nei karvių, kurių holšteinų veislės kraujo laipsnis buvo nuo 25 iki 50 proc. ir 75 iki 100 proc., tik 0,02 proc. didesnis nei karvių, kurių holšteinų veislės kraujo laipsnis buvo ik 25 proc. ir 0,05 proc. didesnis nei karvių, kurių holšteinų veislės kraujo laipsnis buvo nuo 50 iki 75 proc. (p>0,05)
Apibendrinant tyrimų rezultatus galima teigti, kad nėra vieningos didėjimo ar mažėjimo tendencijos vertinant holšteinų veislės įtaką pieno kiekybiniams ir kokybiniams rodikliams. Tačiau tyrimų rezultatai parodė, kad tirtuose ūkiuose daugiausiai, bet mažiausio riebumo ir baltymingumo pieno primelžta iš karvių, kurių holšteinų veislės kraujo laipsnis buvo iki 25 proc. Šių karvių piene nustatytas mažiausias SLS. (p>0,05).
4.2. Karvių, turinčių Lietuvos juodmargių populiacijai priklausančių veislių kraujo, produktyvumo rodiklių ir SLS piene įvertinimas
Atlikta karvių, turinčių Lietuvos juodmargių populiacijai priklausančių veislių kraujo, tirtų pieno kiekio ir SLS piene statistinė analizė (žr. 1 pav.) parodė, kad daugiausiai pieno primelžta iš karvių, turinčių Lietuvos juodmargių veislės kraujo. Iš šių karvių primelžta vidutiniškai 26,40 proc. daugiau pieno nei neturinčių šios veislės kraujo (p<0,001).
28,08 30,69 39,94 29,40 26,03 30,15 33,75 29,94 26,39 30,58 138,93 149,28 155,97 146,91 141,95 147,24 124,64 149,62 125,34 149,50 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 VJ VJ LJ LJ BF BF OJ OJ DJ DJ
Turi Neturi Turi Neturi Turi Neturi Turi Neturi Turi Neturi
SL S, tū ks t./m l P ien o k iek is , k g Pieno kiekis, kg SLS, tūkst./ml
26 1 pav. Karvių, turinčių Lietuvos juodmargių populiacijai priklausančių veislių kraujo, vidutiniai pieno kiekio per parą ir SLS rodikliai
27 Iš turinčių Olandijos juodmargių veislės kraujo karvių vidutiniškai primelžta 15,50 proc. mažiau nei iš turinčių Lietuvos juodmargių karvių kraujo ir 11,30 proc. daugiau lyginant su neturinčiomis Olandijos juodmargių kraujo (p>0,05).
Tyrimo rezultatų analizė parodė, kad karvių, turinčių Vokietijos juodmargių kraujo, vidutinis pieno kiekis buvo 8,50 proc. mažesnis nei neturinčių Vokietijos juodmargių kraujo karvių (p>0,05). Karvių, turinčių Vokietijos juodmargių kraujo, vidutinis pieno kiekis buvo 8,50 proc. mažesnis nei turinčių Olandijos juodmargių veislės kraujo karvių (p<0,05), 29,70 proc. - nei Lietuvos juodmargių (p>0,05), bet 6,02 proc. didesnis nei Danijos juodmargių (p<0,025) ir 7,30 proc. - nei Britanijos fryzų veislių kraujo (p>0,05).
Karvių, turinčių Danijos juodmargių kraujo, vidutinis pieno kiekis buvo 13,70 proc. mažesnis nei neturinčių šios veislės kraujo (p<0,025). Karvių, turinčių Danijos juodmargių kraujo, vidutinis pieno kiekis buvo 21,81 proc. mažesnis nei karvių, turinčių Olandijos juodmargių (p<0,025), 33,93 proc. - nei Lietuvos juodmargių (p<0,001), 6,02 proc. - nei Vokietijos juodmargių (p>0,05), bet 1,36 proc. didesnis nei Britanijos fryzų veislių kraujo (p>0,05).
Mažiausias vidutinis primelžiamo pieno kiekis buvo karvių, turinčių Britanijos fryzų veislės kraujo. Iš šių karvių primelžta 13,67 proc. pieno mažiau, nei iš karvių, neturinčių Britanijos fryzų veislės kraujo (p<0,025).
Didžiausias vidutinis SLS nustatytas karvių, kurios turi Lietuvos juodmargių kraujo, piene. Jų piene SLS buvo 5,81 proc. didesnis karvių, neturinčių šios veislės kraujo. Lietuvos juodmargių kraujo turinčių karvių vidutinis SLS piene buvo 20,50 proc. didesnis nei turinčių Olandijos juodmargių veislės kraujo karvių, 19,64 proc. - nei Danijos juodmargių, 10,93 proc. - nei Vokietijos juodmargių ir 8,99 proc. - nei Britanijos fryzų veislių kraujo turinčios karvės. (p>0,05).
Vokietijos juodmargių veislės kraujo turinčių karvių piene SLS buvo 6,93 proc. mažiau nei neturinčių šios veislės kraujo, karvių. Karvių, turinčių Vokietijos juodmargių kraujo, vidutinis SLS piene buvo 11,47 proc. didesnis nei turinčių Olandijos juodmargių veislės kraujo karvių, bet 9,78 proc. mažesnis nei Danijos juodmargių ir 2,17 proc. - nei Britanijos fryzų veislių kraujo turinčios karvės. (p>0,05).
Karvių, turinčių Britanijos fryzų veislės kraujo, piene SLS buvo 3,59 proc. mažesnė nei neturinčių šios veislės kraujo karvių. Turinčių Britanijos fryzų veislės kraujo karvių piene vidutinis SLS buvo 13,89 proc. didesnis nei didesnis nei turinčių Olandijos juodmargių veislės kraujo karvių ir 13,25 proc. - nei Danijos juodmargių veislių kraujo turinčios karvės. (p>0,05).
Karvių, turinčių Danijos juodmargių veislės kraujo, piene SLS buvo 16,16 proc. mažesnė nei neturinčių šios veislės kraujo karvių. Turinčių šios veislės kraujo karvių piene vidutinis SLS buvo tik
28 0,56 proc. didesnis nei didesnis nei turinčių Olandijos juodmargių veislės kraujo karvių turinčios karvės. (p>0,05).
Mažiausias vidutinis SLS piene nustatytas karvių, turinčių Olandijos juodmargių kraujo, kurių šis rodiklis 20,04 proc. mažesnė nei neturinčių šios veislės kraujo karvių. (p>0,05).
Įvertinus karvių, turinčių Lietuvos juodmargių populiacijai priklausančių veislių kraujo, vidutinius pieno sudėties rodiklius (žr. 2 pav.) nustatyta, kad neženkliai didžiausias vidutinis pieno riebumas buvo karvių turinčių Vokietijos juodmargių kraujo, kurių šis rodiklis buvo 0,14 proc. didesnis lyginant su karvių, neturinčių šios veislės kraujo, vidutiniu pieno riebumu (p<0,05).
2 pav. Karvių, turinčių Lietuvos juodmargių populiacijai priklausančių veislių kraujo, vidutiniai pieno sudėties rodikliai per laktaciją
Karvių, turinčių Vokietijos juodmargių kraujo, pieno riebumas buvo 0,31 proc. didesni nei turinčių Lietuvos juodmargių (p>0,05), 0,51 proc. - nei turinčių Britanijos fryzų (p<0,01), 0,19 proc. - nei turinčių Olandijos juodmargių (p>0,05) ir 0,05 proc. - nei turinčių Danijos juodmargių veislių kraujo (p>0,05).
Mažiausias vidutinis pieno riebumas nustatytas karvių, turinčių Britanijos fryzų kraujo. Šios veislės karvių pieno riebumas buvo 0,20 proc. mažesni nei turinčių Lietuvos juodmargių (p>0,05), 0,32 proc. - nei turinčių Olandijos juodmargių (p>0,05) ir 0,46 proc. - nei turinčių Danijos juodmargių veislių kraujo (p<0,025).
Karvių, turinčių Lietuvos juodmargių veislės kraujo, vidutinis pieno riebumas buvo 0,16 proc. mažesnis nei karvių neturinčių šios veislių kraujo, turinčių Olandijos juodmargių kraujo karvių pieno riebumas buvo tik 0,02 proc. mažesnis nei neturinčių šios veislės karvių, o karvių, turinčių Danijos
4,36 4,16 4,05 4,21 3,85 4,21 4,17 4,19 4,31 4,18 3,69 3,55 3,53 3,57 3,45 3,59 3,61 3,57 3,56 3,57 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 5 VJ VJ LJ LJ BF BF OJ OJ DJ DJ
Turi Neturi Turi Neturi Turi Neturi Turi Neturi Turi Neturi
K
ieki
s,
pr
oc.
29 juodmargių veislės kraujo karvių vidutinis pieno riebumas buvo 0,13 proc. didesnis nei neturinčių šios veislės kraujo karvių. (p>0,05).
Įvertinus vidutinį pieno baltymingumą nustatyta, kad neženkliai didžiausias vidutinis pieno baltymingumas buvo karvių, turinčių Vokietijos juodmargių kraujo, kurių šis rodiklis buvo 0,14 proc. didesnis nei neturinčių šios veislės kraujo karvių (p<0,005). Karvių, turinčių Vokietijos juodmargių kraujo, vidutinis pieno baltymingumas buvo 0,16 proc. didesni nei turinčių Lietuvos juodmargių (p>0,05), 0,24 proc. - nei turinčių Britanijos fryzų (p<0,05), 0,08 proc. - nei turinčių Olandijos juodmargių (p>0,05) ir 0,13 proc. - nei turinčių Danijos juodmargių veislių kraujo (p>0,05).
Mažiausias vidutinis pieno baltymingumas nustatytas Britanijos fryzų kraujo turinčių karvių piene ir buvo 0,14 proc. mažesnis nei neturinčių šios veislės kraujo karvių pieno. Britanijos fryzų kraujo turinčių karvių vidutinis pieno baltymingumas 0,08 proc. mažesni nei turinčių Lietuvos juodmargių, 0,16 proc. - nei turinčių Olandijos juodmargių ir 0,11 proc. - nei turinčių Danijos juodmargių veislių kraujo. (p>0,05).
Karvių, turinčių Lietuvos juodmargių veislės kraujo, vidutinis pieno baltymingumas buvo 0,04 proc. mažesnis nei karvių neturinčių šios veislių kraujo. Karvių, turinčių Danijos juodmargių veislės kraujo karvių vidutinis pieno riebumas buvo 0,01 proc. mažesnis nei neturinčių šios veislės kraujo, o karvių turinčių Olandijos juodmargių kraujo karvių pieno riebumas buvo 0,04 proc. didesnis nei neturinčių šios veislės kraujo karvių. (p>0,05).
Apibendrinant galima teigti, kad tirtuose ūkiuose geriausios pieno kiekio ir SLS piene atžvilgiu buvo Olandijos juodmargių kraujo turinčios karvės, kurios išsiskyrė aukštu pieningumu ir mažiausiu SLS piene. (p>0,05) Šių karvių pieno riebumas ir baltymingumas taip pat buvo didelis. Didžiausiu pieno kiekiu išsiskyrė Lietuvos juodmargių kraujo turinčios karvė, bet jų piene SLS buvo didžiausias. (p>0,05) Geriausia pieno sudėtis nustatyta Vokietijos juodmargių veislės kraujo tūrinčių karvių pieno.
4.3. Karvių, turinčių Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijai priklausančių veislių kraujo, produktyvumo rodiklių ir SLS piene įvertinimas
Įvertinus karvių, turinčių Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijai priklausančių veislių kraujo, pieno kiekio ir SLS rodiklius (žr. 5 lentelę) nustatyta, kad didžiausias vidutinis pieno kiekis buvo žalmargių holšteinų kraujo turinčių karvių, kurių šis rodiklis buvo 11,21 proc. didesnis nei neturinčių šios veislės kraujo, 9,94 proc. didesnis nei aišyrų ir 8,88 proc. didesnis nei Švedijos žalmargių veislės kraujo turinčių karvių. (p>0,05).
30 5 lentelė. Karvių, turinčių Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijai priklausančių veislių kraujo, vidutiniai pieno kiekio, sudėties ir SLS per laktaciją rodikliai
Kitų veislių kraujo Rodikliai Pieno kiekis, kg Somatinių ląstelių skaičius, tūkst./ml Pieno riebumas, proc. Pieno baltymingumas, proc. AI Turi n 42 42 42 42 x 30,52 4,04 4,04 3,51 mx 2,036 0,139 0,139 0,065 Neturi n 460 460 460 460 x 30,26 4,21 4,21 3,58 mx 0,644 0,039 0,039 0,020 ŽH Turi n 25 25 25 25 x 33,89 4,04 4,04 3,57 mx 2,503 0,176 0,176 0,069 Neturi n 477 477 477 477 x 30,09 4,20 4,20 3,57 mx 0,631 0,039 0,039 0,020 ŠŽ Turi n 49 49 49 49 x 30,88 4,09 4,09 3,53 mx 1,939 0,131 0,131 0,063 Neturi n 453 453 453 453 x 30,21 4,20 4,20 3,57 mx 0,647 0,040 0,040 0,020 p>0,05
Iš turinčių aišyrų veislės kraujo karvių vidutiniškai primelžta tik 0,85 proc. mažiau nei iš neturinčių šios veislės karvių, o iš Švedijos žalmargių veislės kraujo turinčių karvių primelžta 2,17 proc. daugiau pieno lyginant su karvėmis, neturinčiomis šios veislės kraujo. (p>0,05).
Didžiausias SLS nustatytas žalmargių holšteinų kraujo turinčių karvių piene ir buvo 22,62 proc. didesnis nei neturinčių kitų veislių kraujo, 50,26 proc. didesnis nei aišyrų ir 49,69 proc. didesnis nei Švedijos žalmargių veislės kraujo turinčių karvių. (p>0,05).
Mažiausias vidutinis SLS nustatytas aišyrų veislės kraujo turinčių karvių piene ir buvo 63,48 proc. mažesnis nei neturinčių šios veislės kraujo ir tik 1,12 proc. mažesnis nei Švedijos žalmargių kraujo turinčių karvių piene. Karvių, turinčių Švedijos žalmargių veislės kraujo, piene SLS buvo 38,50 proc. mažiau nei neturinčių šios veislės kraujo karvių piene. (p>0,05).
Atlikta karvių, turinčių Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijai priklausančių veislių kraujo, vidutinių pieno sudėties rodiklių duomenų analizė parodė, kad didesnis pieno riebumas buvo karvių, turinčių Švedijos žalmargių veislių kraujo. Jų pieno riebumas buvo tik 0,05 proc. didesnis nei aišyrų ir žalmargių holšteinų kraujo turinčių karvių. (p>0,05).
31 Turinčių aišyrų veislės kraujo karvių pieno riebumas buvo tik 0,17 proc. mažesnis nei neturinčių šios veislės karvių, o iš Švedijos žalmargių veislės kraujo turinčių karvių - 0,11 proc. mažesnis lyginant su karvėmis, neturinčiomis šios veislės kraujo. (p>0,05).
Mažiausias pieno baltymingumas nustatytas aišyrų veislės kraujo turinčių karvių piene ir buvo 0,067 proc. mažesnis nei neturinčių šios veislės kraujo, 0,06 proc. mažesnis nei aišyrų ir 0,02 proc. žalmargių holšteinų kraujo turinčių karvių, atitinkamai. Švedijos žalmargių karvių pieno vidutinis baltymingumas buvo 0,04 proc. mažesnis nei turinčių žalmargių holšteinų veislės kraujo karvių. (p>0,05).
Apibendrinant galima teigti, kad tirtuose ūkiuose geriausios pieno kiekio ir SLS piene atžvilgiu buvo Aišyrų ir Švedijos žalmargių kraujo turinčios karvės, kurios išsiskyrė aukštu pieningumu ir mažiausiu SLS piene. Šių karvių pieno riebumas ir baltymingumas taip pat buvo didelis. Didžiausiu pieno kiekiu išsiskyrė žalmargių holšteinų veislės kraujo turinčios karvė, bet jų piene SLS buvo didžiausias. (p>0,05).
4.4. Įvairaus genotipo karvių tirtų rodiklių įvertinimas skirtingų metų sezonų metu 4.4.1. Skirtingą Holšteinų veislės kraujo laipsnį turinčių karvių produktyvumo ir SLS piene
įvertinimas skirtingų metų sezonų metu
Įvertinus skirtingą holšteinų veislės kraujo laipsnį turinčių karvių vidutinius pieno kiekio ir SLS rodiklius įvairių sezonų metu (3 pav.), nustatyta, kad didesni visų tirtų holšteinizacijos laipsnio grupių karvių vidutiniai pieno kiekio rodikliai buvo pavasarį. Karvių, kurių holšteinų kraujo laipsnis buvo iki 25 proc. vidutinis per parą primelžiamo pieno kiekis pavasarį buvo 4,04 kg didesnis nei vasarą, 4,54 kg didesnis nei rudenį, 2,35 kg didesnis nei žiemą. (p>0,05).
3 pav. Skirtingą holšteinų veislės kraujo laipsnį turinčių karvių vidutiniai pieno kiekio rodikliai įvairių sezonų metu
2 9 ,0 3 3 0 ,7 6 3 0 ,8 9 3 0 ,5 4 3 0 ,5 7 2 4 ,9 9 2 6 ,5 8 2 5 ,3 3 2 5 ,4 9 2 6 ,0 9 2 4 ,4 9 2 4 ,6 5 2 3 ,4 8 2 5 ,4 7 2 4 ,9 7 2 6 ,6 8 2 7 ,1 4 2 7 ,7 1 2 8 ,9 3 2 7 ,6 9 0 5 10 15 20 25 30 35 iki 25 25-50 50-75 75-100 100
Holšteinizacijos laipsnis, proc.
32 Karvių, kurių holšteinų kraujo laipsnis buvo 25 - 50 proc. vidutinis per parą primelžiamo pieno kiekis buvo 4,18 kg didesnis nei vasarą, 6,11 kg - nei rudenį, 3,62 kg - nei žiemą. Karvių, kurių holšteinų kraujo laipsnis buvo 50 - 75 proc. vidutinis per parą primelžiamo pieno kiekis buvo 5,56 kg didesnis nei vasarą, 7,41 kg - nei rudenį, 3,18 kg - nei žiemą. Karvių, kurių holšteinų kraujo laipsnis buvo 75 - 100 proc. vidutinis per parą primelžiamo pieno kiekis buvo 5,05 kg didesnis nei vasarą, 5,07 kg - nei rudenį, 1,61 kg - nei žiemą. Karvių, kurių holšteinų kraujo laipsnis buvo 100 proc. vidutinis per parą primelžiamo pieno kiekis buvo 4,48 kg didesnis nei vasarą, 5,60 kg - nei rudenį, 2,88 kg - nei žiemą. (p>0,05).
Didžiausias vidutinis pieno kiekis pavasarį buvo karvių, kurių holšteinų kraujo laipsnis buvo 50-75 proc. Iš šių karvių vidutiniškai primelžta tik 0,42 proc. daugiau nei iš karvių turinčių 25-50 proc. holšteinų veislės kraujo, 1,04 proc. - nei iš karvių turinčių 100 proc. holšteinų veislės kraujo, 1,1 proc. - nei iš karvių turinčių 75-100 proc. holšteinų veislės kraujo ir 6 proc. - nei iš karvių turinčių iki 25 proc. holšteinų veislės kraujo. (p>0,05).
Vasarą iš karvių, kurių holšteinų kraujo laipsnis buvo 25-50 proc. vidutiniškai primelžta 4,1 proc. daugiau nei iš karvių turinčių 75-100 proc. holšteinų veislės kraujo, 1,8 proc. daugiau nei iš karvių turinčių 100 proc. holšteinų veislės kraujo, 4,7 proc. daugiau nei iš karvių turinčių 50-75 proc. holšteinų veislės kraujo ir 5,9 proc. daugiau nei iš karvių turinčių iki 25 proc. holšteinų veislės kraujo. (p>0,05).
Mažiausi vidutiniai primelžiamo pieno kiekiai nustatyti rudens laikotarpiu. Rudens laikotarpiu mažiausiai primelžta iš karvių, kurių holšteinų kraujo laipsnis buvo 50-75 proc. Iš šių karvių vidutiniškai primelžta 5 proc. mažiau nei iš karvių turinčių 25-50 proc. holšteinų veislės kraujo, 6,4 proc. - nei iš karvių turinčių 100 proc. holšteinų veislės kraujo, 8,5proc. - nei iš karvių turinčių 75-100 proc. holšteinų veislės kraujo ir 4,3 proc. - nei iš karvių turinčių iki 25 proc. holšteinų veislės kraujo. (p>0,05).
Žiemą iš karvių, kurių holšteinų kraujo laipsnis buvo 75-100 proc. vidutiniškai primelžta 6,2 proc. daugiau - nei iš karvių turinčių 25-50 proc. holšteinų veislės kraujo, 4,3 proc. - nei iš karvių turinčių 100 proc. holšteinų veislės kraujo, 4,2proc. - nei iš karvių turinčių 50-75 proc. holšteinų veislės kraujo ir 7,78 proc. daugiau nei iš karvių turinčių iki 25 proc. holšteinų veislės kraujo. (p>0,05).
Įvertinus SLS skirtingą holšteinų kraujo laipsnį turinčių karvių piene (žr. 4 pav.), nustatyta, kad mažiausias vidutinis SLS pavasarį buvo karvių, kurių holšteinų veislės kraujo laipsnis buvo 50 - 75 proc. Šių karvių piene SLS buvo 21,7 proc. mažiau nei karvių, turinčių 25-50 proc. holšteinų veislės krauj, 34,6 proc. - nei karvių, turinčių 100 proc. holšteinų veislės kraujo, 18,4 proc. - nei karvių,
