LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Beatričė Viliušytė
SVEIKATOS MOKSLŲ STUDENTŲ SUBJEKTYVIOS MIEGO KOKYBĖS
RYŠYS SU D TIPO ASMENYBE IR GYVENSENA
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas Gyvensenos medicinos studijų programa
Studentas Mokslinis vadovas
Beatričė Viliušytė Dr. Alicja Juškienė
SANTRAUKA
Gyvensenos medicina
SVEIKATOS MOKSLŲ STUDENTŲ SUBJEKTYVIOS MIEGO KOKYBĖS RYŠYS SU D TIPO ASMENYBE IR GYVENSENA
Beatričė Viliušytė
Mokslinis vadovas doc. dr. Alicja Juškienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas, 2020, 59 psl.
Darbo tikslas: įvertinti sveikatos mokslų studentų subjektyvios miego kokybės ryšį su D
tipo asmenybe ir gyvensena.
Metodika: momentiniame skersinio pjūvio tyrime dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų
universiteto 2019 m. 2 ir 3 kurso akušerijos, burnos higienos, ergoterapijos, kineziterapijos, slaugos ir visuomenės sveikatos studentai. Tyrimas atliktas 2019 m. spalio – gruodžio mėn. Internetinės anoniminės apklausos metu tiriamieji pildė klausimyną, kurį sudarė miego kokybei įvertinti naudojamas „Pitsburgo miego kokybės indeksas“ (PMKI), D tipo asmenybei įvertinti naudojamas „14 teiginių D tipo skalė“ (DS 14). Fizinio aktyvumo lygiui nustatyti taikytas „Tarptautinis fizinio aktyvumo klausimynas“ (angl. International Physical Activity Questionnaire, IPAQ). Taip pat buvo vertinams alkoholio vartojimas klausimynu „AUDIT testas“ (Alcohol Use Disorders Identification Test), rūkymas, elektroninių ryšių priemonių naudojimas prieš miegą, mitybos įpročiai prieš miegą. Skirtumai tarp kokybinių požymių buvo vertinami, taikant chi kvadrato (χ2) kriterijų ir Z kriterijų. Kiekybinių požymių ryšiams vertinti skaičiuota pagal Spiermeno koraliaciją. Kiekybinių požymių pokyčiams vertinti skaičiuota ANOVA arba Kruskal-Wallis testas.
Rezultatai: blogą subjektyvią miego kokybę turėjo 60,6 proc. tiriamųjų. Tyrime iš
dalyvavusių studentų D tipo asmenybę turėjo 49 proc. Miego latentiškumas (Z=-3,828; p=0,001), miego sutrikimų skaičius (Z=-2,090; p=0,037), bendra miego kokybės suma (Z=-3,388; p=0,001) buvo didesnė tarp D tipo asmenybę turinčių studentų lygiant su ne D tipo studentais, taip pat bloga savijauta dienos metu dažniau skundėsi D tipo asmenybės lygiant su ne D tipo asmenybę turinčiais studentais (Z=-3,236; p=0,001).Vidutiniškai fiziškai aktyvūs studentai nurodė geresnę subjektyvią miego kokybę nei fiziškai neaktyvūs ir intensyviai aktyvūs studentai (Z=-3,139; p=0,002). Rizikinga alkoholio vartojimo studentų grupė patyrė statistiškai reikšmingai blogesnę savijautą dienos metu nei nerizikinga grupė (Z=-3,496; p=0,001). Studentai, kurie užkandžiavo prieš miegą (91,3 proc.), jų miego trukmė buvo trumpesnė (Z=-2,068; p=0,039) ir dažniau pasireikšdavo bloga savijauta dienos metu (Z=-2,451; p=0,014) nei nevalgančių prieš miegą. 15,4 proc. studentų teigė, jog prabudus naktį užkandžiauja, tačiau statistiškai reikšmingų ryšių tarp naktinio užkandžiavimo ir PMKI komponentų nerasta. Apskaičiavus rūkymo paplitimą tarp studentų didžioji dalis (75 proc.) nerūko. Įvertinus rūkymo ir miego kokybės ryšį, rezultatai rodo, jog įprastinis miego efektyvumas prastesnis rūkančių (Z=-2,211; p= 0,027). Įvertinus el. ryšių priemonių naudojimą 1 valandą prieš miegą gauta, jog 78,8 proc. studentų naudojo technologijas. Tyrime rastas ryšys, kad nenaudojančių el. ryšių priemonių 1 valandą prieš miegą, miego sutrikimai pasireiškia rečiau nei tiems, kurie naudoja el. ryšių priemones (Z=-2,316; p=0,021).
Išvados: studentams, esant D tipo asmenybėms, fiziškai neaktyviems ir valgant prieš miegą,
miego kokybė prastėjo. Kiti kintamieji: alkoholio vartojimas, rūkymas, valgymas atsikėlus ir elektroninių ryšių naudojimas 1 val. prieš miegą reikšmingos įtakos miego kokybei nedaro.
SUMMARY
Lifestyle Medicine
SUBJECTIVE SLEEP QUALITY RELATIONSHIP BETWEEN TYPE D PERSONALITY AND LIFESTYLE IN HEALTH EDUCATION STUDENTS
Beatričė Viliušytė
Supervisor of the Thesis Assoc. prof. Dr. Alicja Juškienė
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. Kaunas, 2020, 59 pages.
Aim of the study: to assess the relationship between subjective sleep quality and health type
D personality and lifestyle among health science students.
Research Methods: students from Oral Hygiene, Occupational Therapy, Physiotherapy,
Nursing, and Public Health at Lithuanian University of Health Sciences 2nd and 3rd courses have attended this research. An instant cross-sectional study was conducted in 2019 from October – December. During an online anonymous survey, subjects completed a questionnaire based on the "Pittsburgh Sleep Quality Index" (PMKI) used to measure sleep quality. To evaluate the D type personality assessment uses the "14 Statement Type D Scale" (DS 14). The International Physical Activity Questionnaire (IPAQ) is used to determine the level of physical activity. Also, these variables as alcohol use in the AUDIT (Alcohol Use Disorders Identification Test), smoking, electronic communication at bedtime, and eating habits at bedtime were evaluated. Differences between qualitative traits were assessed using the chi-square (χ2) criterion and the Z criterion. Quantitative attributes for evaluating relationships were calculated using the Spearman coral. ANOVA or Kruskal-Wallis test was used to assess changes in quantitative traits.
Results: poor subjective sleep quality was reported by 60,6 % subjects. 49 % of the students
who participated in the study had type D personality. Sleep latency (Z = -3,828; p = 0,001), number of sleep disorders (Z = -2,090; p = 0,037), total sleep quality questioner sum (Z = -3,388; p = 0,001) were higher among type D personality students compared with non-type D students and and also daytime dysfunctions were more frequently complained of by type D personality compared to non-type D students (Z = -3,236; p = 0,001). Moderately physically active students reported better subjective sleep quality than physically inactive and intensely active students (Z=-3,139; p=0,002). The high-risk group of alcohol-consuming students experienced statistically significantly worse daytime dysfunctions (Z=-3,496; p=0,001) than the low-risk group. Students who snacked before sleep (91,3 %) had shorter sleep duration (Z = -2,068; p = 0,039) and were said to have more frequent daytime dysfunctions (Z = -2,451; p = 0,014) than non-snacked before sleep. 15,4 % of participants stated that they snack during night, however, no statistically significant relationship was found between the nighttime snacking and the PMKI components. Most students (75 %) do not smoke. A correlation between smoking and sleep quality shows that students who do not smoke have a lower standard of sleep than smokers (Z=-2,211; p= 0,027). After evaluating 78,8 % of the respondents reported using electronic means of communication. The study found out that users who do not use electronic means of communication 1 hour before sleep had less common sleep disorders than those who were using.
Conclusions: students who were with type D personality, physically inactive and those who
were eating before sleep used to have poor sleep quality. Other variables like alcohol, smoking, eating when waking up at night time and usage of electronic communication devises 1 hour before sleep does not significantly affect sleep quality.
TURINYS
SANTRUMPOS ... 7
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Miego sutrikimai ir jų poveikis sveikatai ... 11
1.2. D tipo asmenybė ir miego kokybė ... 12
1.3. Miego kokybė ir gyvenimo būdo veiksniai/sveika gyvensena ... 13
1.4. Miego kokybė ir fizinis aktyvumas ... 15
1.5. Miego kokybė ir mityba ... 15
1.6. Miego kokybė ir alkoholis ... 16
1.7. Miego kokybė ir rūkymas ... 17
1.8. Miego kokybė ir informacinių priemonių naudojimas ... 18
2. TYRIMO METODIKA ... 20 2.1. Tiriamoji imtis ... 20 2.2. Tyrimo metodika ... 20 2.3. Tyrimo klausimynas ... 20 2.4. Statistinė analizė ... 22 3. REZULTATAI ... 23 3.1. Tiriamųjų charakteristika ... 23
3.2. Miego kokybės vertinimas... 24
3.3. D tipo asmenybės vertinimas ... 25
3.4. Miego kokybės ir asmenybės ryšys ... 26
3.5. Miego kokybės ir gyvensenos ryšys ... 28
3.6. Subjekyvios miego kokybės, D tipo asmenybės ir gyvensenos sąsajos ... 33
4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 34
IŠVADOS ... 37
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 38
LITERATŪRA ... 39
SANTRUMPOS
PSO – pasaulio sveikatos organizacija PMKI – Pitsburgo miego kokybės indeksas IŠL – išeminė širdies liga
FA – fizinis aktyvumas
NES – naktinio valgymo sindromas NA – neigiamas afektas
ĮVADAS
Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis bent 30 proc. pasaulio populiacijos kenčia nuo tam tikro tipo miego sutrikimų. Miego trūkumas neigiamai veikia žmogaus organizmą ir sukelia fizinius simptomus, kognityvinės funkcijos sutrikimus ir psichinės sveikatos komplikacijas. Nepakankamas miego kiekis trikdo gebėjimą aiškiai mąstyti, valdyti stresą ir palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą [1].
Universiteto studentai sudaro didelę jaunų gyventojų dalį ir, būdami būsimais sprendimų priėmėjais, turi didelę reikšmę organizacijoms, bendruomenėms ir visai šaliai. Studijų laikotarpiu studentai vis labiau priima savarankiškus sprendimus dėl savo gyvenimo būdo ir sveikatos [2]. Susikertantys mitybos, fizinio aktyvumo, miego ir streso ryšiai turi įtakos jaunų suaugusiųjų gyvenimui – tiek mokymosi, tiek atostogų metu. Tyrimai, tiriantys šias problemas tarp jaunų suaugusiųjų, tampa vis dažnesni, nes lėtinės ligos dabar paplitusios ir jaunesnioje kartoje [3]. Nesveika ar rizikinga su sveikata susijusi elgsena yra pagrindinės ankstyvo sergamumo ir mirtingumo priežastys [4].
Yra žinoma, kad aukštųjų mokyklų studentai patiria daugybę stresinių veiksnių, įskaitant gyvenamosios vietos pakeitimą, padidėjusią atsakomybę, kolegų spaudimą, skirtingus mokymosi būdus ir tvarkaraščius [5]. Medicinos studentai yra vienas pogrupis plačiosios populiacijos, kurie pasižymi prastu miegu, galbūt dėl ilgos studijų trukmės ir didelio intensyvumo, kuris gali būti emociškai sudėtingas bei turėti įtakos gyvenimo būdo pasirinkimui. Miegas yra pagrindinis žmogaus fiziologinis poreikis ir svarbus fiziologinis pagrindas palaikyti sveikatą. [6] Prasta miego kokybė, miego trūkumas yra susijęs su neigiama studentų sveikata, emociniais jausmais ir savijauta, gali pakenkti fizinei ir psichinei sveikatai, pažintinėms ir emocinėms funkcijoms, gyvenimo kokybei [6, 7]. Įvairūs tyrimai parodė, kad 24 proc. universiteto studentų Jungtinėje Karalystėje, 30 proc. Korėjoje ir 49 proc. Taivane teigė, kad jie gauna <7 val. miego per naktį. Atlikus lietuvių apklausą, daugiau nei pusė (59,4 proc.) universiteto studentų įvertino PMKI> 5, nurodydami prastą miego kokybę. Šiame tyrime medicinos studentų miego problemos palygintos su teisės ir ekonomikos studentais. Tyrimo išvadose minima, kad medicinos studentų daugiausia buvo, pasižyminčių prastu miegu ir susijusia prastesne gyvenimo kokybe, nei kitos studentų grupės [8]. Vienas svarbiausių dalykų studentams yra akademinių pasiekimų ir miego įpročių santykis. Prasta miego kokybė yra susijusi su mažesniais akademiniais pasiekimais [6, 7]. Išsekę studentai, kurie yra apkrauti akademiniais poreikiais, paprastai naudoja tokius netinkamus įveikos mechanizmus (pvz., miego trūkumą), kad prailgintų savo studijų laiką. Miegodami mažiau, šie studentai tampa labiau išsekę [9]. Taip pat, ir su asmeniu susiję kintamieji daro įtaką keliems miego parametrams, tokiems kaip miego kokybė. Vertinant subjektyvų miegą reikia atsižvelgti į asmenybės ir emocijų reguliavimo procesus [10]. Taigi, miego kokybė studentų imtyje yra labai svarbi ne tik dėl poveikio sveikatai, bet ir dėl prastesnių mokymosi rezultatų. Todėl išsiaiškinti, kokie veiksniai daro įtaką miego kokybei. Tyrime buvo iškelta hipotezė, jog studentų prastesnis miego vertinimas gali būti susijęs su asmenybės bruožais.
Didelis D tipo asmenybės paplitimas buvo nustatytas tarp medicinos studentų ar gydytojų nuo 27,2% iki 35% [11]. Ši asmenybė siejama su keliais emociniais ir socialiniais sunkumais, tokiais kaip depresija, nerimas, žemas subjektyvios savijautos lygis, socialinės paramos stoka ir žema gyvenimo kokybė, kurie neigiamai veikia psichinę ir fizinę sveikatą [12]. Be to, šio tipo asmenybės gali labiau linkti į netinkamą elgesį su sveikata, pavyzdžiui, sėslų gyvenimo stilių
[12].Tyrimai praneša, kad D tipo asmenybė yra labai susijusi su netinkamu elgesiu, pavyzdžiui, rūkymu, fizinio aktyvumo stoka, nesveika mityba [13]. D tipas yra susijęs su alkoholio vartojimu ir noru vartoti alkoholį streso metu [14]. Imbalzano ir kt. tyrimo rezultatai rodo, kad D tipo pacientai smarkiai skyrėsi nuo ne D tipo pacientų rūkymo įpročio atžvilgiu. Literatūra taip pat patvirtino griežtą D tipo asmenybės ir priklausomybės nuo rūkymo ryšį [15]. Kyžminio pjūvio tyrimai patvirtina metabolinio sindromo ir D tipo ryšį [16]. Palyginus nedaug tyrimų ištyrė fiziologinius ar elgesio kryptis, kuriais grindžiamas D tipas, pavyzdžiui, uždegimo požymiai, hemoglobino, gliukozės ir cholesterolio kiekis, fizinis aktyvumas ar miegas ir tik kai kuriuose iš šių tyrimų buvo tiriami ne ŠKL pacientai, o sveiki asmenys [16]. Įstrigęs neigiamose emocijose, D tipo asmenybė patiria aukštą streso lygį, o socialinis slopinimas neleidžia individui gauti pagalbos, reikalingos stresui malšinti [12]. D tipo asmenybė apibūdinama, kaip ypač pažeidžiama dėl bendro nerimo neigiamo poveikio [12]. Ši savybė gali turėti didelę įtaką miegui ir tai būtų galima paaiškinti ryšiais tarp D tipo asmenybės ir padidėjusių miego problemų [12]. Neigiamo afekto ir socialinio varžymosi bruožai (D tipo asmenybė) ir atskirai neigiamo afekto bruožas buvo susiję su blogesniu savo miego vertinimu. Juškienė savo disertacijoje teigia, jog „D tipo asmenybė ir neigiamo afekto bruožas susiję su blogesniu subjektyvios miego kokybės vertinimu nepriklausomai nuo obstrukcinės miego apnėjos IŠL sergantiems vyrams ir moterims‘ [17].
Yra duomenų, kad nesveikas jaunimo gyvenimo būdas yra susijęs su nedarbingumu ir sveikatos problemomis suaugus, o jei nepalankus sveikatai elgesys nustatomas ir valdomas ankstyvoje stadijoje, galima išvengti daugelio sveikatos rizikos veiksnių [2]. Aukštosios mokyklos yra tinkama aplinka skatinti sveiką gyvenseną. Pirma, universitetai ir kolegijos turi galimybę įtraukti daug studentų į elgesio pokyčių intervencijas, o numatomas aukštojo mokslo dalyvių skaičius ir toliau auga [20]. Miego kokybė turi įtakos medicinos studentų fizinei, psichinei sveikatai ir darbingumui, o tai gali pasireikšti nelaimingų atsitikimų ir medicininių klaidų pavidalu [7].
Darbo naujumas. Pirmą kartą Lietuvoje atlikta antro ir trečio kurso sveikatos mokslų
studentų subjektyvios miego kokybės, D tipo asmenybės ir gyvensenos sąsajų analizė. Kadangi taikyta standartizuota metodika, tyrimo rezultatus galima lyginti su ankstesnių Kauno studentų tyrimų ir kitose šalyse atliktų tyrimų duomenimis.
Teorinė ir praktinė reikšmė. Šis darbas papildo mokslines žinias apie sveikatos moklų
studentų miego kokybę, D tipo asmenybės paplitimą ir gyvenseną. Gauti duomenys galėtų būti panaudoti studentų sveikatos ugdymo programų rengimui ir įgyvendinimui, individualizuoti jas atkreipiant dėmesį į studentų asmenybę.
Darbo autorės indėlis. Autorė atliko pirmo kurso studentų apklausą, suvedė duomenis į
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: įvertinti sveikatos mokslų studentų subjektyvios miego kokybės ryšį su D
tipo asmenybe ir gyvensena.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti subjektyvios miego kokybės ryšį su D tipo asmenybe. 2. Įvertinti subjektyvios miego kokybės ryšį su gyvensena.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.Miego sutrikimai ir jų poveikis sveikatai
Miegas yra pagrindinis žmogaus fiziologinis poreikis ir svarbus fiziologinis pagrindas žmonėms, norint išlaikyti sveikatą [6]. Daugybė tyrimų rodo svarbų miego vaidmenį somatiniuose, kognityviniuose ir psichologiniuose procesuose. Be to, miegas atlieka svarbų vaidmenį organizmo homeostazėje, tokiose kaip medžiagų apykaitos, imuninės, termoreguliacinės, širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo funkcijose [7, 12, 22]. Gyvybiškai svarbi jo svarba yra įrodyta tuo, kad graužikų ir musių miego trūkumas gali sukelti mirtį greičiau nei maisto nepriteklius [22]. Manoma, kad miegas naudingas energijos taupymui, neuronų atsistatymui ir smegenų plastiškumui [22]. Vis labiau tvirtinama, kad miego trūkumas ir miego sutrikimai susiję su produktyvumu, sergamumu ir mirštamumu, todėl kongresas įsteigė Nacionalinį miego sutrikimų tyrimų centrą 1993 metais [23] Nacionalinio miego fondo duomenimis, jaunesniems (18–25) ir suaugusiems (26–64) žmonėms rekomenduojama kasdien miegoti nuo 7 iki 9 valandų [24]. Taigi, net lengvi ar negydomi miego sutrikimai, nereguliarus miegas yra siejamai su sveikatą žalojančiais rizikos veiksniais. Chilcott ir Shapiro apžvalgoje teigiama, jog nemiga dažniausiai pasireiškia sunkiu užmigimu, dažnais ir ilgais prabudimais nakties miego metu, prabudimu anksti rytą ir neišsimiegojimo jausmu, bloga savijauta dieną. Poilsio nesuteikiantis miegas turi įtakos dienos veiklai ir dažnai sukelia nuovargį, mieguistumą, dirglumą, didina darbingumo pablogėjimą, dėmesio, koncentracijos, atminties sumažėjimą, padidina nedarbingų dienų ir nelaimingų atsitikimų skaičių, yra susijęs su daugeliu sveikatos problemų [25].
Daugybė tyrimų, tiriančių miego praradimo poveikį kognityvinei funkcijai, nurodo lėtesnį ir ne tokį tikslų pažinimo efektyvumą [26]. Miego trūkumas sukelia :
Nevalingą mikromiegą.
Intensyvių darbų metu sutrikusį dėmėsį, kuris lemia klaidų skaičių. Sulėtėjusį mąstymą.
Pailgėjusį reakcijos laiką.
Sumažėjusią trumpalaikės darbinės atminties efektyvumą. Inovatyvaus mąstymo reikalaujančių darbų našumo sumažėjimą. Sutrikusį naujos informacijos priėmimą ir jos mokymąsi.
Darbuose, reikalaujančiuose normalios pirminės prefrontalės žievės funkcijos, didesnį atsako slopinimo klaidų kiekį.
Darbo kokybės prastėjimą ilgėjant darbo atlikimo trukmei [27].
Dongen ir kt., norėdami paskatinti diskusiją apie tai, ar žmogaus miegas gali būti chroniškai sumažintas be pasekmių, atliko reagavimo ir lėtinio miego ribojimo dozės eksperimentą, kurio metu buvo stebimos neurologinės ir miego fiziologinės funkcijos bei palygintos su visomis miego stygiaus funkcijomis [28]. Tyrime, atliktame su sveikais tiriamaisiais, buvo ribojamas nakties miego kiekis, miego trukmę trumpinant iki 4, 6 ir 8 val. per parą, 14 dienų. Tiriamųjų, kurie miegojo 6 ir mažiau valandų, veiksnumas buvo prilygintas dviejų parų visiškam miego nebuvimui. Buvo pastebimas reikšmingas pažintinių gebėjimų trūkumas atliekant visas užduotis. Mieguistumo įvertinimai parodė, kad tiriamieji beveik nežinojo apie šį didėjantį kognityvinį deficitą.
Taigi, Curcio ir kt. apžvalga 2006 m. pasiūlė studentų mokymąsi ir akademinius rezultatus glaudžiai susieti su miego kokybe ir kiekiu [29]. Miegas stabilizuoja ir sustiprina pažintinius procesus. Aukštosioms mokykloms, ypač medicinos mokslui, labai svarbios pažintinės kompetencijos, tokios kaip prisiminimų konsolidavimas ir užkodavimas, nes medicinos studentams per trumpą laiką reikia išlaikyti daug sudėtingų faktinių žinių [30]. Saudo Arabijos universitete, kuriame buvo atliktas atsitiktinių imčių tyrimas, buvo rasta, jog „vidutinio“ lygio medicinos studentai pasižymėdavo mieguistumu užsiėmimų metu ir turėjo aukštesnį Epworto mieguistumo balą nei studentai, kurie mokėsi „puikiai“. Pastarieji pranešė apie anskesnį nuėjimą miegoti bei ilgesnį miegą darbo dienomis. Iš šio tyrimo padaryta išvada, kad sumažėjęs nakties miego laikas, vėlyvas miegas darbo dienomis ir padidėjęs mieguistumas dienos metu buvo neigiamai susiję su medicinos studentų akademiniais rezultatais [31].
1.2.D tipo asmenybė ir miego kokybė
Su asmeniu susiję kintamieji daro įtaką keliems miego parametrams, tokiems kaip miego kokybė. Vantieghem ir kt. skerspjūvio tyrimas tyrė asmenybės (n=1291) stiliaus įtaką subjektyviai miego kokybei. Rezultatai rodo, kad vertinant subjektyvų miegą reikia atsižvelgti į asmenybės ir emocijų reguliavimo procesus, tokį kaip emocijų slopinimas, poveikį. Rezultatai pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į emocinį išgyvenimą ir išraišką, užkertant kelią ir gydant miego problemas [10].
D tipo asmenybei būdingi du globalūs asmenybės bruožai: neigiamas emocingumas ir socialinis slopinimas [12]. Neigiamas afektas (NA) reiškia polinkį patirti emocijas, tokias kaip priešiškumas, depresija ir pyktis per tam tikrą laiką ir situaciją. Socialinis varžymasis (SV) reiškia polinkį sulaikyti šių emocijų išraišką socialiniame bendravime dėl baimės būti atstumtam ar pasmerkiamam kitų [21]. Jandackova ir kt., savo tyrime ištyrė D tipo asmenybės ryšį su keliais biologiniais ir elgesio būdais, įskaitant autonominę nervų sistemą, imuninę sistemą, gliukozės reguliavimą ir miegą. D tipo tiriamieji (41,6±11,5 amžiaus), pranešė apie didesnius miego sunkumus nei ne D tipo asmenys [16]. Juškienė savo didertacijoje taip pat rado ryšį tarp D tipo asmenybės ir subjektyvios miego kokybės (2018): „Sergantieji IŠL pacientai su D tipo asmenybe savo miego kokybę vertino blogiau negu pacientai neturintys D tipo asmenybės bruožų, nepriklausomai nuo OMA buvimo” [17]. NA ir SV bruožai bei atskirai neigiamo afekto bruožas buvo susijęs su blogesniu savo miego vertinimu nepriklausomai nuo OMA ir kitų sociodemografinių charak-teristikų bei IŠL sunkumo. Tyrimas atskleidė, kad D tip asmenybė arba tik neigiamo afekto bruožas yra susijęs su subjektyvia miego kokybe veikiant nerimo ir depresijos simptomams nepriklausomai nuo tokių veiksnių, kaip, amžius, kūno masės indeksas [17]. Conden ir kt. tyrime tyrė, ar D tipo asmenybės nebuvo susijusios su paauglių miego problemomis. Tyrimas ištyrė 5012 paauglius (15-18 metų amžiaus), rezultatai parodė, kad D tipo asmenybės paaugliams miego sutrikimų rizika padidėjo maždaug keturis kartus, be to ši asmenybė buvo susijusi su trumpesnėmis miegojimo valandomis [12]. Conden teigia (2013), jog „D tipo asmenybė, susijusi su blogu miegu, reikalauja dėmesio, nes miego problemos gali būti ankstyva vėlesnių ligų vystymosi stadija” [12]. Taigi, D tipo asmenybė yra susijusi su miego sutrikimais.
D tipo asmenybė yra susijusi ne tik su keliais emociniais ir socialiniais sunkumais, tokiais kaip depresija, nerimas, žemas subjektyvios savijautos lygis, socialinės paramos stoka, bet ir žema gyvenimo kokybe, kurie neigiamai veikia psichinę ir fizinę sveikatą [12]. Ankstesni tyrimai parodė, kad D tipo asmenybių paplitimas yra 21–33 proc., širdies ir kitų sutrikimų turinčių žmonių populiacijoje 28–53 proc., spengimas ausyse – 36 proc., 43 % žmonių, sergančių lėtiniu skausmu, ir
57 proc. žmonių, sergančių fibromialgija [32]. Literatūros apžvalga rodo, kad D tipo asmenybė yra psichosocialinis veiksnys, susijęs su neigiamais sveikatos padariniais. Šis asmenybės tipas buvo susijęs su įvairiais emociniais (nerimu ir depresija) ir socialiniais sunkumais, prasta sveikatos būkle ir gyvenimo kokybe, dideliu išnaudojimu sveikatos priežiūros paslaugų, prastu gebėjimu save kontroliuoti po reabilitacijos bei padidėjusiu sergamumu ir mirštamumu pacientams, kuriems nustatyta širdies ir kraujagyslių liga, palyginti su pacientais, neturinčiais D tipo asmenybės [12, 32]. Mols ir Denollet atliko sistemingą apžvalgą, kurioje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas kitoms pacientų grupėms, tokioms kaip pacientai, sergantys lėtiniu skausmu ir trauminėmis smegenų traumomis. Nustatyta D tipo asmenybės sąsaja su neigiamomis emocijomis (t.y. depresija ir nerimu), blogu gydymo laikymusi, padidėjusių pranešimų apie sveikatos simptomus ir sunkumus skaičiumi [33].
Tyrimai taip pat praneša, kad D tipo asmenybė yra labai susijusi su svekatai nepalankiu elgesiu, pavyzdžiui, rūkymu, fizinio aktyvumo stoka, nesveika mityba ar vaistų nevartojimu, sėsliu gyvenimo stiliumi [12, 13]. Wiencierz ir Williams tyrimas įvertino ryšį tarp D tipo asmenybės, fizinio aktyvumo ir saviveiksmingumo. Šiame tyrime dalyvvao 189 tiriamųjų, 18 – 67 metų amžiaus, Tyrimas parodė, kad D tipo asmenys užsiima žymiai mažiau fizine veikla nei D tipo žmonės [34]. Be to, saviveiksmingumas buvo stipriai susijęs su D tipu ir fizinio aktyvumu. Mažas saviveiksmingumo laipsnis gali būti vienas iš mechanizmų, padedančių paaiškinti, kodėl D tipo asmenys labiau susiję su netinkama elgsena, skatinati ligų atsiradimą [34]. Ryšys tarp D tipo asmenybės ir rūkymo taip pat rastas. Svansdottir ir kt. tyrime tirti kardiologiniai pacientai (n=1452) iš Islandijos, rezultatai parodė, jog D tipo asmenybės pacientai rūkė reikšmingai labiau nei ne D tipo. Taip pat, D tipo asmenybių pacientų rūkymo laikotarpis buvo ilgesnis nei ne D tipo [35]. Ši asmenybė ir pastovus rūkymas padidina širdies ligų riziką. Be to, šio psichologinio veiksnio buvimas stipriai lemia rūkymo pradžią paauglystėje [15]. D tipo asmenybė yra susijusi ir su dideliu alkoholio vartojimu. Williams ir kt. tyrė, ar D tipas buvo susijęs su didesniu alkoholio vartojimu, ir ar D tipas buvo susijęs su alkoholio troškimu reaguojant į socialinį stresą. Eksperimentiniame tyrime dalyviai (n = 138) atliko D tipo, streso ir alkoholio vartojimo matavimus. Tyrimas atskleidė, kad D tipo asmenybėms pasireiškė žymiai didesnis alkoholio troškimas streso ir atsigavimo metu, palyginti su ne D tipo asmenimis. Tai rodo, jog D tipo asmenys gali būti motyvuoti vartoti alkoholį, kad galėtų susidoroti su stresinėmis situacijomis [14]. Apibendrinant tyrimų rezultatus D tipo asmenybė dažniau praneša apie prastą miego kokybę bei linkusi į nesveiką gyvenimo būdą, kas gali turėti reikšmės miego kokybei. Remiantis kitų tyrimų rezultatais iškletas hipotetinis klausimas, o koks D tipo asmenybės ryšys su miegu tarp studentų?
1.3.Miego kokybė ir gyvenimo būdo veiksniai/sveika gyvensena
Tinkama miego trukmė yra svarbi geros bendros sveikatos ir gyvenimo kokybės požiūriu ir yra susijusi su tam tikru sveikatingumo elgesiu [6]. Apie 15–30 proc. suaugusių lėtinės ligos ir gyvenimo būdo veiksniai (pvz., mokslai, darbo grafikas) yra susiję su miego trūkumu, paros ritmo sutrikimais ir liekamuoju nuovargiu [23]. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) gyvenimo būdą apibrėžia kaip skirtingus ir atpažįstamus elgesio modelius, atsirandančius dėl asmenybės bruožų, socialinių santykių, aplinkos sąlygų ir socialinio bei ekonominio statuso sąveikos, atliekančio reikšmingą vaidmenį tiek asmens, tiek visuomenės sveikatai [2]. Nesveika ar rizikinga su sveikata susijusi elgsena yra pagrindinės ankstyvo sergamumo ir mirtingumo priežastys [4]. Universitete praleidžiami metai yra pereinamas etapas, kai studentai palieka namus ir tampa savarankiški [2]. Atsiranda pavojus, kad individai įsitrauks į rizikingą su sveikata susijusią elgseną [4]. Daugelis
veiksnių keičia miego įpročius, įskaitant kavos ir arbatos suvartojimą, interneto ir kitų socialinės žiniasklaidos perteklių ir miego vaistų vartojimą [7]. Todėl sveikos gyvensenos sukūrimas tarp aukštųjų mokyklų studentų yra svarbus, nes tai jiems leis įgyti daugiau žinių ir dalyvauti daugelyje veiklų [36].
Deja, pastaraisiais metais tarp jaunų žmonių labai padaugėjo su gyvenimo būdu susijusių ligų, tokių kaip diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos bei vėžys dėl neveiklumo, nutukimo, rūkymo, netinkamos dietos ir netinkamo gyvenimo būdo pasirinkimo [2]. Dėl daugybės vidinių ir aplinkos veiksnių, aukštųjų mokyklų studentai yra ypač pažeidžiami miego problemų atžvilgiu [9]. Tiek asmeninis ir akademinis stresas yra neigiamai veikiantis miegą, todėl studentų miego kokybė siejama su stresu [3]. Studentai, kurių miego trukmė buvo ≥7 val., turėjo didesnę tendenciją turėti gerus mitybos įpročius ir streso valdymo gebėjimus nei tie, kurių miego trukmė buvo <7 val. Be to, studentai pasižymintys nepakankamu miegu gali turėti žymiai didesnę tendenciją turėti nesaugių vaistų vartojimo įpročius [6]. Kenney ir kt. tyrime, kuriame dalyvavo 1044 universiteto studentai, paaiškėjo, kad studentai, turintys prastą miego kokybę, turi didesnę piktnaudžiavimo alkoholiu tikimybę [37].
Medicinos studentai vaidina svarbų vaidmenį ugdant bendruomenės narius (įskaitant pacientus), tačiau daug tyrimų praneša, kad mokymosi metais medicinos studentų gyvenimo kokybės balas yra sumažėjęs, o tai yra susiję su keliais neigiamais padariniais ateityje, įskaitant nesveiką gyvenimo būdą, kintančias psichologines problemas, akademines nesėkmes ir kitą neigiamą poveikį studentų profesiniam tobulėjimui [2, 9]. Vis daugiau įrodymų, kad sveikatos veiksniai daro įtaką aukštojo mokslo sėkmei, vienas jų yra miego kokybė. Baert ir kt. 804 studentų tyrime ir Mirghani ir kt. 165 studentų tyrime nustatė, kad studentai, turintys gerą miego kokybę, turi gerų studijų rezultatų [7, 38]. Prasta miego kokybė siejama su sumažėjusiais akademiniais pasiekimais, taip pat pranešta, kad miego kokybė yra susijusi su neigiamu poveikiu sveikatai, emociniams jausmams ir kolegų studentų gerovei. Miego kokybė turi įtakos medicinos studentų fizinei, psichinei sveikatai ir darbingumui, o tai savo ruožtu įtakoja bendruomenę nelaimingų atsitikimų ir medicininių klaidų pavidalu [7]. Bandymai pagerinti studentų gyvenimo būdą galiausiai pagerins bendruomenės sveikatos būklę. Kitaip tariant, sveikatos priežiūros darbuotojų tinkamas gyvenimo būdas ir pakankamas įprastas fizinis aktyvumas gali paskatinti pacientus imtis priemonių pagerinti savo sveikatą [2].
Įrodymai parodė, kad studentų nesveikas gyvenimo būdas gali išlikti baigus mokslus ir sukelti ne tik trumpalaikius padarinius (imuniteto nusilpimas, kūno fizinė būklė, kognityvinės funkcijos, miego kokybė ir atsigavimas po kasdieninių rūpesčių), bet ir ilgalaikius, kaip padidėjusių neinfekcinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, nutukimas, kaulų ar sąnarių ligos ir padidėjusios psichinės sveikatos problemos [39]. Todėl norint užkirsti kelią trumpalaikėms ir ilgalaikėms neigiamoms pasekmėms, labai svarbu, kad studentai laikytųsi sveikos gyvensenos [39]. Taigi, miegas yra susijęs su bendra sveikata ir gyvenimo kokybe. Tyrimai rodo, jog studentai yra ypač pažeidžiami miego problemų atžvilgiu, o sveikatos veiksniai daro įtaką aukštojo mokslo sėkmei, vienas jų yra miego kokybė. Miegas svarbus studentų pasiekimams ir neaišku kokie gyvensenos veiksniai turi tam poveikiui.
1.4.Miego kokybė ir fizinis aktyvumas
Fizinis aktyvumas (FA) jau seniai pripažintas pagrindiniu sveikos gyvensenos aspektu [40]. Fizinis aktyvumas yra susijęs su fizine, psichine ir socialine sveikata [41]. Tyrimai parodė tvirtus įrodymus sveikatos naudai nuolat užsiimant rekomenduojamu fizinio aktyvumo lygiu [40]. Pasaulio sveikatos organizacija mažesnei lėtinių ligų rizikai per savaitę rekomenduoja užsiimti ne mažiau kaip 150 minučių vidutinio intensyvumo fizine veikla arba ne mažiau kaip 75 minutes didelio intensyvumo fizine veikla arba ekvivalentiškai šių abiejų veiklų kombinacija [42]. Neigiamos pasekmės sveikatai, susijusios su fiziniu neaktyvumu, yra didelės, todėl fizinis aktyvumas apima širdies ir kraujagyslių ligų, insulto, II tipo diabeto, tam tikrų rūšių vėžio ir depresijos simptomų sumažinimo riziką [40]. Nepaisant daugybės fizinio aktyvumo teikiamų privalumų, aukštojo mokslo įstaigose besimokančių studentų fizinis aktyvumas mažėja ir neatitinka rekomendacijų [36, 39], tai svarbu, nes FA teikia daugybę pranašumų pažintiniame lygmenyje [43].
Dvidešimt devynių tyrimų sisteminė apžvalga, padarė išvadą, kad mankšta pagerino miego kokybę ar trukmę. Keletas tyrimų apie jaunus suaugusius iš universitetų atskleidė nevienodą poveikį miegui. Lang ir kt. apžvalga ištyrė, kad dalyviai, kurie užsiima dideliu fiziniu aktyvumu, labiau tikėtina, kad patirs geresnę miego kokybę. Yamanaka ir kt. pranešė, kad vidutinio intensyvumo kasdieninė mankšta turėjo skirtingą poveikį cirkadiniam melatonino ritmui, tiesiosios žarnos temperatūrai nakties miego metu, miego stadijoms ir širdies ritmo kitimui priklausomai nuo, kokiu dienos metu atliekama mankšta [44]. Šių rezultatų aiškinimas leidžia manyti, kad miego kokybei svarbus laikas, kada atliekama fizinė veikla. Šio tyrimo autoriai padarė išvadą, kad anksčiau dienos metu atlikta mankšta gali pagerinti nakties miego kokybę dėl to, kad mankšta stimuliuoja simpatinę nervų sistemą [44]. Taylor teigia (2019): „Dienos metu fizinis aktyvumas stimuliuoja ilgesnius miego laikotarpius, kurie yra giliausi ir labiausiai atstatantys miego etapai“ [24]. Savo tyrime, ištyrus suaugusius (n=747), nustatė, kad tiek ūmus, tiek reguliarus fizinis aktyvumas buvo susijęs su nedideliu teigiamu poveikiu bendrajai miego trukmei ir miego efektyvumui, o tie, kurie gauna rekomenduojamą fizinį krūvį, pranešė, kad miegojimas žymiai geresnis, kai dienos metu padidėja budrumas [24]. JAV sveikatos departamentas fizinio aktyvumo gairių moklinėje ataskaitoje teigia, jog įgyvendinus nacionalines rekomendacijas, kad fizinis aktyvumas turėtų būti bent 150 minučių per savaitę, gali pastebimai sumažinti keletą su sveikata susijusių problemų, įskaitant miego problemas [45]. Taigi, fizinis aktyvumas yra susijęs su miego kokybės ir kiekybės gerinimu. Apžvelgus šių tyrimų rezultatus, manoma, kad studentai, esantys mažiau fiziškai aktyvūs gali turėti prastesnę miego kokybę.
1.5.Miego kokybė ir mityba
Maisto įpročiai yra svarbūs, norint išlaikyti gerą sveikatą visą gyvenimą. Universiteto studentai yra pagrindinė suaugusiųjų grupė, kurią reikia skatinti pasirinkti sveiką gyvenimo būdą, nes jie paprastai neturi gerų mitybos įpročių [46]. Aukštųjų mokyklų studentai susiduria su įvairiais streso faktoriais, tokiais kaip egzaminai, darbai, akademiniai reikalavimai sėkmingai konkuruoti aplinkoje, socialiniai reikalavimai ir susirūpinimas dėl kūno įvaizdžio – visa tai gali sukelti nenormalų mitybos elgesį [47].
Dėl šio gyvenimo etapo, studentai renkantis maistą, gali neatsižvelgti į lėtinių ligų išsivystymo riziką. Tokie faktoriai kaip kaina, valgymo praleidimas, netinkama maisto įvairovė, užkandžiai ir dažnas greito maisto vartojimas gali padidinti studentų blogos sveikatos riziką [48].
118 universiteto studentų tyrime nustatyta, kad studentai, turintys prastą miego kokybę turi pavojų prastesniems mitybos įpročiams, gali būti padidėjęs troškimas vartoti daug kalorijų turinčius maisto produktus. Tai gali sukelti neigiamą poveikį sveikatai, kaip metabolinis sindromas ar širdies ir kraujagyslių ligos [49]. Tuo tarpu atsižvelgiant į valgymo laiką, vėlyvo vakaro valgymas gali paveikti nakties miego kiekį ir kokybę. Vėlyvas valgymas gali sukelti gastroezofaginio refliukso ligą [50]. Kiti tyrimai rodo, kad bloga miego kokybė, stresas, nerimas ir depresija gali būti susiję su svorio padidėjimu ir atidėto paros maisto vartojimo būdu, laikomu naktinio valgymo sindromu (NES) [47, Yahia]. Naktinio valgymo sindromo (NES) sunkumas įvertinamas naudojant naktinio valgymo klausimyną (NEQ) [51], kuriame klausiama apie valgymo įpročius prieš miegą ir miego metu. Amerikos psichiatrų asociacija pripažįsta NES kaip netvarkingą valgymo modelį ir yra įtraukta į psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovo penktąjį leidimą, skyriuje „Kiti apibrėžti maitinimo ar valgymo sutrikimai“. Pagrindinis NES bruožas yra pasikartojantys naktinio valgymo epizodai, pasireiškiantys valgymu pabudus iš miego arba per dideliu maisto vartojimu po vakarinio valgymo. Naktinio valgymo sindromas buvo pastebėtas tarp aukštųjų mokyklos studentų ir pasirodė esąs susijęs su stresu, prislėgta nuotaika, prasta miego kokybe ir padidėjusiu kūno masės indeksu (KMI) [47]. Runfola ir kt., savo tyrime pranešė, kad studentai, sergantys NES, turėjo daugiau valgymo sutrikimų simptomų, psichinės sveikatos problemų, klastingo elgesio ir prastesnės gyvenimo kokybės nei studentai, kurie nevalgė nakties metu [52]. Martin ir kt. tyrime nustatyta, kad suaugusieji, turintys prastą miego kokybę, rodo ir didesnę NES simptomatiką, palyginti su geresnės miego kokybės tiriamaisiais. Martin teigia (2015), jog „Šie duomenys rodo, kad dėl geresnės miego kokybės gali padidėti savireguliacija priimant sprendimus ir dėl to pagerėti valgymo elgesys“ [53] Lupi ir kt. savo tyrime teigia, jog jau seniai žinoma, kad aukštųjų mokyklų studentams sunku laikytis sveikos mitybos įpročių, todėl atsižvelgiant į tai, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas universitetų studentams kaip grupei, kuri ypač linkusi prastiems mitybos įpročiams [54].
1.6.Miego kokybė ir alkoholis
Ryšys tarp sutrikdyto miego ir alkoholio vartojimo yra gerai žinomas suaugusiesiems. Keletas tyrimų parodė, kad tiek ūmus, tiek lėtinis alkoholio vartojimas keičia miego struktūrą. Tyrimai rodo ryšį tarp netaisyklingų miego įpročių ir padidėjusio alkoholio vartojimo. Tiksliau sakant, pranešimas apie nemigą yra susijęs su dvigubai padidėjusiu piktnaudžiavimu alkoholiu, apie kurį pranešta savarankiškai [55]. Alkoholiniai gėrimai, be tabako gaminių, yra labiausiai paplitusios ir socialiai priimtinos psichoaktyviosios medžiagos visose amžiaus grupėse virš 15 metų, o jų piktnaudžiavimas klasifikuojamas kaip kenksmingas sveikatai [48]. Alkoholio vartojimas labai skiriasi priklausomai nuo lyties, amžiaus ir regiono. Pernelyg didelis alkoholio vartojimas yra pasikartojantis reiškinys tarp daugelio pasaulio universitetų studentų [48]. Tokie veiksniai kaip padidėjęs nepriklausomumas, sumažėjusi tėvų priežiūra ir daugiau socialinių ryšių gali prisidėti prie padidėjusio alkoholio vartojimo šioje grupėje [48]. Vienas iš tradicinių psichosocialinių veiksnių, lemiančių aukštųjų mokyklų studentų gėrimą, yra socialinė bendraamžių įtaka [56].
Tiek Kanadoje, tiek Australijoje rizikingas gėrimas siejamas su 18–24 metų amžiaus grupe [57]. 47–60 % alkoholį vartojusių žmonių praneša apie prastą miego kokybę [58]. Alkoholis laikomas įprastu nereceptiniu miego palaikymo įrankiu ir gali būti dažnai naudojamas skatinant miegą. Tačiau atlikti eksperimentiniai tyrimai rodo, kad alkoholis gali trumpam paskatinti miegą, bet vėliau miegas tampa fragmatiškas [59]. Reen ir kt. tyrimas ištyrė ar yra skirtumų tarp miego įpročių ir alkoholio vartojimo pirmo semestro aukštųjų mokyklų studentams nuo vidurinės mokyklos. Rezultatai parodė, kad padidėjęs alkoholio vartojimas per pirmąjį semestrą buvo susijęs
su vėlesniais atsigulimo ir atsikėlimo laikais. Studentams, kurie vėliau atsigulia ir vartoja daugiau alkoholio, rastas ryšys tarp miego įpročių ir alkoholio vartojimo [55]. Kito tyrimo metu atitinkamai 75 proc., 69 proc. ir 52 proc. alkoholio vartojusių asmenų skundėsi dėl ankstyvo pabudimo, patiria sunkumų palaikydami naktinį miegą ir patiria sunkumų pradedant ir palaikant miegą [58]. Skerspjūvio tyrimas ištyrė miego trukmės ir alkoholio vartojimo ryšį nuo 18 iki 64 metų suaugusiems. Rezultatai parodė, jog tiek vyrams, tiek moterims kasdienio alkoholio vartojimas buvo žymiai didesnis trumpiau miegantiems žmonėms (≤ 6 val.) [60]. Taigi, tyrimų rezultatai parodo, jog yra randamas ryšys tarp miego kokybės ir alkoholio vartojimo.
1.7.Miego kokybė ir rūkymas
Rūkymas yra visuomenės sveikatos problema, sukelianti įvairias ligas. Pasaulyje rūko apie 1,2 milijardo žmonių [61]. Tabako rūkymas yra pagrindinė išvengiamų mirčių priežastis Europos Sąjungoje, dėl kurių kasmet miršta beveik 700 000 žmonių. Daugybė vėžio formų, širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligų yra susijusios su tabako vartojimu, kuris sukelia daugiau problemų nei alkoholis, narkotikai, aukštas kraujospūdis, per didelis svoris ar didelis cholesterolio kiekis [62, Jayes]. Jungtinėse Valstijose rūkymas sukelia maždaug 80 proc. lėtinių kvėpavimo takų ligų atvejų [61, Dugral]. Apskaičiuota, kad dar 13 milijonų žmonių Europos Sąjungoje yra blogos sveikatos būklės ir turi lėtinių ligų, susijusių su rūkymu [62, Jayes]. Rūkymas gali netiesiogiai prisidėti prie kitų sveikatos problemų (pvz., fizinių ar psichinių kančių), dėl rūkančių miego pablogėjimo [63, Liao]. Palyginus nerūkančius asmenis su rūkančiais, pastarieji dažniau patiria tokias miego problemas kaip miego sutrikimas, miego apnėja, nemiga ir bloga miego kokybė [38, Purani]. Nikotinas, priklausomybę sukeliantis stimuliatorius, esantis cigaretėse, ne tik apsunkina metimą rūkyti, bet ir sukelia abstinencijos simptomus, įskaitant naktinį abstinencijos simptomą, susijusį su blogu miegu, ar net nemigą [63]. Klinikinių tyrimų, kaip mesti rūkyti, atlikta nikotino pleistrų veiksmingumo metaanalizė nustatė, kad pleistrų vartotojai miego sutrikimus patyrė labiau nei kontroliniai. Poveikis buvo proporcingas pleistro tvirtumui, o dar blogiau, kai jis buvo paliktas per naktį, kuris rodo, kad nikotinas sukelia priežastinį ir neigiamą poveikį miegui. Tai atitinka mokslinius tyrimus, rodančius, kad nikotinas gali slopinti miegą skatinančius neuronus, sukeldamas susijaudinimą ir elektroencefalografijos miego bangų pokyčius [64]. Priežastinis poveikis gali veikti bet kuria kryptimi, nuo rūkymo iki blogo miego (galbūt dėl stimuliuojančio nikotino poveikio) ir nuo prasto miego iki rūkymo (cigaretės yra naudojamos kaip savaiminės priemonės nuo nuovargio). Rūkaliai, kuriems buvo siūlomos cigaretės ar pinigai, dažniau rinkdavosi cigaretes, kai jiems trūko miego, net kai piniginės vertė buvo didesnė nei cigarečių [64]. Rūkymo ir miego trūkumo ryšys yra sudėtingas ir daugialypis. Dėl tiesioginio stimuliuojančio nikotino poveikio gali sustiprėti miego problemos [65]. Nikotino vartojimas susijęs su subjektyviais pranešimais apie sutrumpėjusį miego laiką, didesnį miego pradžios latentinį periodą, padidėjusį miego suskaidymą [59]. Keli tyrimai parodė, kad rūkančių miego kokybė yra prastesnė, kai kurie rodo, kad miego sutrikimai skiriasi dėl rūkymo ypatumų, tokių kaip lengvas ir sunkus rūkymas [63]. Bellatorre ir kt., straipsnyje teigiama, jog yra tyrimų, kurie nustatė, kad rūkymas yra teigiamai susijęs su miego problemomis, dienos mieguistumu, vėlavimu užmigti ir pabusti bei trumpesne miego trukme [65]. Be galimo rūkymo įtakos miego kokybei, buvo atlikta ir tyrimų, kurie rodo, kad miego kokybė, savo ruožtu, gali turėti įtakos rūkymo elgesiui. Daugybė įrodymų rodo, kad blogos miego kokybės rūkaliai buvo žymiai mažiau linkę mesti rūkyti nei tie, kurie miego sutrikimų neturėjo. Šiuo atžvilgiu rūkymo ir miego kokybės santykis gali būti sudėtingas ir dvipusis, tačiau tai pabrėžia ryšį tarp rūkymo ir miego sveikatos ilgalaikiškumo [63]. Todėl rūkymo prevencija išlieka svarbiausiu sveikatos prioritetu, tam
reikalinga gyventojų lygio politinių priemonių ir individualių gydymo priemonių. Taigi, miego kokybės ir rūkymo santykis dvipusis, randamas ryšis, kad rūkymas gali paveikti miegok kokybę, o pastaroji gali turėti poveikį rūkymo elgesiui. Ar studentų miego kokybę taip pat veikia rūkymas?
1.8.Miego kokybė ir informacinių priemonių naudojimas
Internetas yra neišvengiamas civilizuoto gyvenimo elementas. Nors internetas atlieka svarbų vaidmenį kasdieniame gyvenime, milžiniškas turinio ir susietų puslapių kiekis suteikia galimybę lengvai išsiblaškyti nuo planuojamų profesionalių internetinių vietų [66]. Šios funkcijos kelia susirūpinimą dėl išmaniųjų telefonų naudojimo visą dieną, polinkis miegoti su netoliese esančiu telefonu ir poreikis pakartotinai pabusti ir patikrinti telefoną [67]. Išmaniųjų telefonų naudojimas tapo įprasta ir tai daro įtaką paauglių miego kokybei. Wang ir kt. tyrime paauglių (n=409) miego kokybė buvo reikšmingai susijusi su priklausomybe nuo išmaniųjų telefonų. Kuo žemesnė tiriamųjų priklausomybė nuo išmaniųjų telefonų, tuo geresnė jų miego kokybė [68]. Skirtingai patrauklus internetinis turinys ir interaktyviosios ryšių sistemos palengvina naudojimąsi internetu laisvalaikiu – tai mažina darbo našumą, todėl atsiranda didžiulė ekonominė našta [66]. Ankstesni tyrimai rodo, kad per didelis interneto vartojimas gali sukelti miego trūkumą. Tačiau naujausi tyrimai iškėlė hipotezę, kad miego trūkumas gali paskatinti internetą naudoti laisvalaikiui. Kim ir kt. norėdami išsiaiškinti galimą miego laiko poveikį interneto naudojimui, ištyrė studentų (n=57,425 tūkst.) skirtingas miego laiko ir interneto naudojimo sąsajas pagal jo paskirtį. Rezultatai parodė, kad mažesnis miegas reikšmingai susijęs su ilgalaikiu interneto naudojimu laisvalaikiui, tuo tarpu ši sąsaja nebuvo aiški dėl interneto naudojimo studijoms. Be to, prasta miego kokybė sustiprino ryšį tarp trumpesnio miego laiko ir interneto naudojimo laisvalaikiui [66]. Psichologinės ar kitos emocinės būsenos, atsirandančios po miego trūkumo, yra aktyvaus ilgalaikio interneto naudojimo priežastys. Miego problemos gali sukelti interneto perteklių ir naudojimąsi laisvalaikiu [66]. Demirci ir kt. tyrimo tikslas buvo ištirti ryšį tarp išmaniojo telefono naudojimo, miego kokybės, depresijos ir nerimo universitetuose. Dalyvavo 319 universiteto studentų, kurių rezultatai parodė, kad depresija, nerimas ir miego kokybė gali būti siejami su išmaniuoju telefonu. Demirci teigia (2015): „Jų naudojimas gali sukelti depresiją ir (arba) nerimą, o tai savo ruožtu gali sukelti miego sutrikimus“ [69]. Dėl paplitusio interneto bei išmaniųjų telefonų aukštųjų mokyklų studentai taip pat linkę į nepalankų sveikatai elgesį ir įpročius, tokius kaip fizinis neaktyvumas, netinkama mityba ir piktnaudžiavimas alkoholiu [19]. El. ryšių priemonių naudojimo poveikis pasireiškia ne tik miego kokybei, depresijai, nerimui, bet yra susijęs su mitybos įpročiais, FA ir akademine veikla. Alosaimi ir kt. tyrė išmaniųjų telefonų priklausomybės paplitimą ir koreliaciją tarp Saudo Arabijos studentų, dalyvavo 2367 studentai. Rezultatai parodė, kad kyla pavojus, jog studentai priklausys nuo išmaniųjų telefonų, o jų naudojimas susijęs su neigiamu poveikiu miegui, energijos lygiui, mitybos įpročiams, svoriui, fiziniam krūviui ir akademinei veiklai [67]. Pastaraisiais metais vis didėja susirūpinimas dėl neigiamų išmaniojo telefono naudojimo pasekmių. Tyrimas Saudo Arabijoje susiejo mobiliųjų telefonų naudojimą su daugybe pavojų sveikatai, įskaitant galvos skausmą (21,6 proc.), miego sutrikimus (4 proc.), įtampą (3,9 proc.), nuovargį (3 proc.), ir galvos svaigimą (2,4 proc.) [3]. Manoma, kad pernelyg didelis interneto naudojimas sukelia fizinį miego trūkumą [66,]. Stimuliuojantis ir gausus turinys internete gali atsikurti naktį ir sukelti jaudulį ar košmarus [66,]. Trumpas bangos ilgis, kurį naktį skleidžia išmaniųjų telefonų ekranai bei šviesos poveikio trukmės pailginimas gali sutrikdyti naudotojo cirkadinį ritmą, kuris daro įtaką miegui [66, 68]. Informacinės technologijos (televizorius, kompiuteris, mobilieji ir išmanieji telefonai) ar ekrano laikas buvo nurodytas kaip vienas iš pagrindinių veiksnių sėslaus gyvenimo būdo. Tyrimai parodė,
kad JAV aukštųjų mokyklų studentai prie išmaniojo telefono gali praleisti 8 – 10 valandų per dieną. [40].
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tiriamoji imtis
Tyrime dalyvavo 2019 m. LSMU 2 ir 3 kurso akušerijos, burnos higienos, ergoterapijos, kineziterapijos, slaugos ir visuomenės sveikatos studentai. Tyrimas atliktas 2019 m. spalio – gruodžio mėn.
2.2. Tyrimo metodika
Momentinis tyrimasatliktas taikant internetinę anoniminę anketinę apklausą. Studentų apklausa vyko LSMU slaugos, odontologijos ir visuomenės sveikatos fakultetuose studijų metu. Studentams paaiškinamas tyrimo tikslas, kaip pildyti anketas ir garantuojamas duomenų konfidencialumas.
2.3. Tyrimo klausimynas
Apklausą sudarė miego kokybei įvertinti naudojamas „Pitsburgo miego kokybės indeksas“. D tipo asmenybei įvertinti naudojamas „14 teiginių D tipo skalė“ (DS 14). Fizinio aktyvumo lygiui nustatyti taikomas „Tarptautinis fizinio aktyvumo klausimynas“ (angl. International Physical Activity Questionnaire, IPAQ). Alkoholio vartojimas vertinamas pagal „AUDIT testą“ (Alcohol Use Disorders Identification Test). Rūkymas vertinamas remiantis klausimu „Ar jūs rūkote?“, į kurį galima atsakyti „ne, niekada“, „ne, mečiau rūkyti“, „taip, retkarčiais“ arba „taip, rūkau kiekvieną dieną“. Papildomai rūkančiųjų klausiama, kiek vidutiniškai cigarečių per dieną jie surūko. Elektroninių ryšių priemonės naudojimas vertinamas klausimu: „Ar naudojate elektronines ryšių priemones (telefonas, planšetė, kompiuteris, televizorius) 1 valandą prieš miegą?“. Mitybos įpročiai vertinami pagal literatūrą sudarytais klausimais „Ar turite norą valgyti užkandžius po vakarienės, prieš miegą?“ ir „Ar turite norą valgyti užkandžius, kai atsibundate naktį?“.
Miego kokybė. Miego kokybė vertinta naudojant Pitsburgo miego kokybės indekso
klausimyną (angl. Pittsburgh Sleep Quality Index, PSQI) adaptuotą Lietuvoje PSQI [70]. Ši skalė/anketa susideda iš 19 klausimų. Kiekviena klausimų grupė vertinama pagal atsakymus nuo 0 iki 3 balų. Visais atvejais 0 reiškia, kad nėra jokių problemų, tuo tarpu 3 nurodo ryškius sutrikimus. Galutinis PKMI balas gaunamas suskaičiavus visų grupių sumas. Rezultatas gali būti lygus nuo 0 iki 2, kuris rodo miego sutrikimų sunkumo laipsnį. Sutrikęs miegas buvo diagnozuojamas, kai PMKI > 5 [71]..
Klausimai suskirstyti į 7 komponentus, kurių suma sudaro galutinį atsakymą apie miego kokybę:
Subjektyvią miego kokybę; Miego latentiškumą; Miego trukmę;
Įprastinį miego efektyvumą; Miego sutrikimus;
Vaistų miego gerinimui vartojimą; Blogą savijautą dienos metu.
Asmenybės įvertinimas. Asmenybės įvertinimui naudojama „14 teiginių D tipo skalė“
(DS-14) [72] su dviem subskalėmis: Neigiamo afekto (angl. Negative Affectivity, NA) ir Socialinio varžymosi (angl. Social Inhibition, SI). Klausimynas sudarytas iš 14 teiginių, kuriais žmogus gali apibūdinti savo būseną ar elgesį. Tiriamasis skalėje nuo 0 iki 4 gali pasirinkti vieną iš penkių atsakymo variantų, kurie įvardijami: 0 – su šiuo teiginiu visiškai nesutinku, 1 – su šiuo teiginiu nesutinku iš dalies, 2 – nežinau, kaip šį teiginį vertinti, 3 – su šiuo teiginiu sutinku iš dalies, 4 – su šiuo teiginiu visiškai sutinku. Pagal M. Staniūtės ir R. Bunevičiaus parengtas instrumentuotes teigiama, kad likerto tipo skalėje, didžiausias vertinimo balas reiškia didesnį atitinkamo bruožo išreikštumą. Neigiamo afekto ir socialinio varžymosi skalės gali būti naudojamos nepriklausomai vertinti šiuos du asmenybės bruožus. Vertinimo balų abejose skalėse ribos yra nuo 0 iki 28, balai apskaičiuojami taip:
Neigiamas afektas – 2, 4, 5, 7, 9, 12 ir 13 klausimų atsakymų suma.
Socialinis varžymasis – 1 [atvirkštinis vertinimas], 3 [atvirkštinis vertinimas], 6, 8, 10, 11 ir 14 klausimų atsakymų suma.
Asmenybės D tipas nustatomas, kai ir neigiamo afekto, ir socialinio varžymosi skalių balai yra lygūs ir daugiau kaip 10 [73].
Fizinis aktyvumas. „Fizinio aktyvumo lygiui nustatyti pasirinktas PSO parengtas
„Tarptautinis fizinio aktyvumo klausimynas“ (angl. Global Physical Activity Questionnaire, GPAQ) [74]. TFAK klausimynas buvo išverstas į lietuvių kalbą ir adaptuotas Lietuvos populiacijai doc. dr. V. Volbekienės (2006) [75]. Šis klausimynas yra sudarytas ir naudojamas 15–69 metų suaugusiesiems tirti, nerekomenduojama jo naudoti su vyresnėmis ir jaunesnėmis amžiaus grupėmis. Tarptautinio fizinio aktyvumo klausimyno ilgąją versiją sudaro penkios dalys: 1 dalis – fizinė veikla susijusi su darbu; 2 dalis – judėjimas iš vienos vietos į kitą; 3 dalis – namų ruoša, ūkio darbai ir rūpinimasis šeima; 4 dalis – rekreacija, sportas ir laisvalaikis ir 5 dalis – laikas, praleistas sėdint. Respondentai turi prisiminti vidutiniškai ir labai intensyvią fizinę veiklą, kuria užsiiminėjo per pastarąsias 7 dienas. Vidutiniškai aktyvi fizinė veikla – tai veikla, kuriai atlikti reikia vidutinių pastangų ir dėl kurios šiek tiek padažnėja kvėpavimas. Labai intensyvi fizinė veikla – tai veikla, kuriai atlikti reikia didelių fizinių pastangų ir dėl kurios smarkiai padažnėja kvėpavimas. Respondentai taip pat turi nurodyti fizinio aktyvumo trukmę, išreikštą minutėmis ar valandomis, fizinio aktyvumo dažnumą, išreikštą dienų skaičiumi. Visą klausimyną sudaro 27 klausimai. Fizinio aktyvumo lygmuo buvo nustatomas, skaičiuojant metabolinius ekvivalentus (MET). Energija, išeikvota tam tikrai fizinei veiklai per savaitę, skaičiuota pagal formulę: MET per savaitę = atitinkamos fizinės veiklos MET koeficientas x vidutinė aktyvumo trukmė (minutėmis) x kartai per savaitę.
Alkoholio vartojimas. Naudojamas alkoholio vartojimo sutrikimų nustatymo testas
„AUDIT“ (Alcohol Use Disorders Identification Test), buvo sukurtas Pasaulio sveikatos organizacijos [76]. Klausimyną sudaro 10 klausimų, kurie apima 3 sritis: rizikingą alkoholio vartojimą, žalingą alkoholio vartojimą ir priklausomybę nuo alkoholio. Kiekvienas klausimas turi kelis atsakymus, kurie vertinami nuo 0 iki 4 balų. Visų klausimų vertės sudedamos ir apskaičiuojamas bendras balas. Teigiamas rezultatas vertinamas surinkus 8 ir daugiau balų (iš 40).
Rūkymo, elektroninių ryšių priemonių naudojimo, mitybos įpročių klausimai paruošti pagal skaitytą literatūrą. Rūkymas vertinamas remiantis klausimu „Ar jūs rūkote?“, į kurį galima atsakyti
„ne, niekada“, „ne, mečiau rūkyti“, „taip, retkarčiais“ arba „taip, rūkau kiekvieną dieną“. Papildomai rūkančiųjų klausiama, kiek vidutiniškai cigarečių per dieną jie surūko.
Elektroninių ryšių priemonės naudojimas vertinamas klausimu: „Ar naudojate elektronines ryšių priemones (telefonas, planšetė, kompiuteris, televizorius) 1 valandą prieš miegą?“.
Mitybos įpročiai vertinami pagal literatūrą sudarytais klausimais „Ar turite norą valgyti užkandžius po vakarienės, prieš miegą?“ ir „Ar turite norą valgyti užkandžius, kai atsibundate naktį?“. Tiriamieji atsakę teigiamai į minėtus klausimus buvo vertinami kaip turintys sveikatai nepalankų maitinimąsi.
2.4. Statistinė analizė
Statistinė analizė buvo atlikta naudojant programą IBM SPSS 23. Taikyta aprašomoji statistika. Skirtumai tarp kokybinių požymių buvo vertinami, taikant chi kvadrato (χ2) kriterijų ir Z kriterijų. Kiekybinių požymių ryšiams vertinti skaičiuota pagal Spiermeno koraliaciją. Kiekybinių požymių pokyčiams vertinti skaičiuota ANOVA arba Kruskal-Wallis testas.
3. REZULTATAI
3.1. Tiriamųjų charakteristika
Tyrime dalyvavo 104 studentai, iš jų 96 moterys (92,3 proc.) ir 8 vyrai (7,7 proc.). Vidutinis tiriamųjų amžius buvo 20,6 metai (SN= ± 1,03), moterų vidutinis amžius buvo 20,5 metai (SN= ± 1), vyrų 20,9 metai (SN= ± 1,36) (χ²=3,872; p=0,694). Jauniausias – 19 metų, vyriausias 25 – metų studentas. Vidutinis tiriamųjų KMI buvo 22,08 (SN= ± 3,427), min=17,4; max=39,7. Moterų vidutinis KMI buvo 21,99 (SN= ± 3,498), min=17,4; max=39,7. Vyrų vidutinis KMI buvo 23,18 (SN= ± 2,306), min=20,3; max=26,9.Tiriamieji buvo 2 ir 3 kurso studentai (1 pav.).
1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal kursą (proc.)
Tiriamieji studijavo akušeriją, burnos higieną, ergoterapiją kineziterapiją, slaugą ir visuomenės sveikatą (2 pav.).
2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal studijų programą (proc.) 56 % 44 % II kursas III kursas 17% 16% 5% 9% 31% 22% Akušerija Burnos higiena Ergoterapija Kineziterapija Slauga Visuomenes sveikata
Daugiausia tyrime dalyvavo slaugos studentų 31 proc., mažiausiai – 5 proc. ergoterapijos studentų.
3.2. Miego kokybės vertinimas
Vertinant miego kokybę, pagal Pitsburgo klausimyną buvo nustatyta, kad 60,6 proc. visų tiriamųjų savo miegą vertino blogai (3 pav.).
3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal miego kokybę (proc.)
Įvertinus tiriamųjų miego trukmę ji buvo 6,71 val. (6:43 val) (mediana 7 val) (SN=±0,93 val. 0:56 val.). Taip pat buvo nustatytas miego trukmės pasiskirstymas tarp tiriamųjų (1 lentelė).
1 lentelė. Miego trukmės pasiskirtymas tarp tiriamųjų.
Miego trukmė (val.) Iš viso N Proc. > 7 valandos 29 28 6-7 valandos 34 33 5-6 valandos 39 38 < 5 valandos 2 1
Moterys vidutiniškai miegojo po 6,71 val. (6:43 val.) (mediana 7:00) (SN=±0,92 val. (0:55 val)), tuo metu vyrai 6,68 val (6:41 val.) (mediana 6:30) (SN=1,25 val (1:15 val.). Tarp tiriamųjų grupių gautas statistiškai nereikšmingas skirtumas (t=0,092; p=0,927). 72 proc. tiriamųjų miego trukmė buvo trumpesnė nei 7 valandos.
39,4 60,6
Kokybiškas miegas
2 lentelė. Miego komponentų pasiskirstymas tarp tiriamųjų.
Miego komponetai Tiriamieji
Vidurkis
Subjektyvi miego kokybė 1,10±0,512
Miego latentiškumas 1,12±0,874
Miego trukmė 1,12±0,851
Įprastinis miego efektyvumas 0,25±0,587
Miego sutrikimai 1,13±0,396
Vaistų miego gerinimui vartojimas 0,16±0,523 Bloga savijauta dienos metu 1,73±0,700
Bendras PMKI 6,61±2,533
Apžvelgus PMKI sumos bendrą vidurkį buvo gauta 6,61±2,533, tai rodo, kad dažniausia tiriamųjų turi miego sutrikimų. Įvertinus kiekvienos atskiros PMKI dalies įvertinimų vidurkius, dažniausia studentų skundžiasi bloga savijauta dienos metu, rečiausiai tiriamųjų vartoja vaistų miego gerinimui.
3.3. D tipo asmenybės vertinimas
Įvertinus „14 teiginių D tipo skalės“ klausimyno rezultatus, tiriamųjų pasiskirstymas pagal asmenybės tipą panašus (4 pav.).
4 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal asmenybės tipus (proc.)
Tyrime iš dalyvavusių studentų D tipo asmenybių buvo 49 proc. 49%
51% D tipas
3 lentelė. „14 teiginių D tipo skalės“ klausimyno rezultatai
Vidurkis Mediana SN Minimali
reikšmė Maksimali reikšmė D tipo asmenybė 25,4 25 ± 9,53 7 51 Neigiamas afektas 13,3 13 ± 6,05 0 28 Socialinis varžymasis 11,8 11 ± 6,69 0 27
Bendro DS14 įvertinimo vidurkis 25,4 (SN=±9,53). Neigiamo afekto subskalės vidurkis buvo 13,3 (SN=±6,05) ir socialinionį varžymosi, subskalės vidurkis 11,8 (SN=±6,69).
3.4. Miego kokybės ir asmenybės ryšys
Lyginant PMKI komponentus pagal D tipo asmenybę rasta statistiškai reikšmingų skirtumų (4 lentelė).
4 lentelė. Miego komponentų pasiskirstymas pagal asmenybės tipą
Miego komponetai Asmenybės tipas P reikšmė D tipas N=51 Ne D tipas N=53 Vidutinis rangas Vidurkis Vidutinis rangas Vidurkis
Subjektyvi miego kokybė 56,08 1,18±0,478 49,06 1,02±0,537 0,126
Miego latentiškumas 63,30 1,45±0,879 42,10 0,79±0743 0,001*
Miego trukmė 55,66 1,21±0,879 49,46 1,02±0,820 0,268
Įprastinis miego efektyvumas 53,37 0,29±0,672 51,66 0,21±0,495 0,667
Miego sutrikimai 56,64 1,22±0,461 48,52 1,06±0,305 0,037*
Vaistų miego gerinimui vartojimas 51,70 0,18±0,623 53,26 0,15±0,411 0,635 Bloga savijauta dienos metu 61,31 1,96±0,631 44,02 1,51±0,697 0,001*
Bendras PMKI 62,60 7,49±2,540 42,78 5,75±2,235 0,001*
D tipo asmenybių miego latentiškumas buvo statistiškai reikšmingai didesnis nei ne D tipo asmenybių (statistiškai reikšmingas skirtumas) (Z=-3,828; p=0,001). Taip pat pastebėta, kad miego sutrikimų skaičius buvo didesnis tarp D tipo nei ne D tipo asmenybių (Z=-2,090; p=0,037). Bloga savijauta dienos metu dažniau skundėsi D tipo asmenybę nei ne D tipo asmenybę turintys studentai (Z=-3,236; p=0,001). Bendra miego kokybės suma D tipo buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei ne D tipo asmenybės (Z=-3,388; p=0,001). Didesnis balų skaičius rodo prastesnę miego kokybę. Pateikta 5 lentelėje.
5 lentelė. Subjektyvios miego kokybės pasiskirstymas tarp asmenybės tipų Miego kokybė Asmenybės tipas P reikšmė D tipas Ne D tipas N (proc) N (proc) Kokybiškas miegas 12 (29,30) 29 (70,70) 0,001* Blogas miegas 39 (61,90) 24 (38,10)
Pastaba: Blogas miegas laikomas, kai PMKI suma > 5.
Lentelėje galima matyti, kad dažniau blogą miegą yra linkę patirti studentai turintys D tipo asmenybę (61,90 %), nei ne D tipo. Pierson Chi-kvardratu kriterijus rodo, kad blogo miego
pasiskirstymas tarp D tipo ir ne D tipo asmenybių yra skirtingas (skirtumai statistiškai reikšmingi) (χ²=10,586; p=0,001).
6 lentelė. Tiriamųjų miego kokybės sąsajos su D tipo asmenybe.
Subjekt yvi miego kokybė Miego latentišku mas Miego trukmė Įprastinis miego efektyvu mas Miego sutrikim ai Vaistų miego gerinimui vartojima s Bloga savijaut a dienos metu Bendras PMKI D tipo asmenybė r=0,151, p=0,127 r=0,377, p=0,001 r=0,109, p=0,270 r=0,042, p=0,669 r=0,206 p=0,036 r=-0,047, p=0,637 r=0,319 p=0,001 r=0,334, p=0,001
Atlikus Spiermeno koreliaciją su D tipo asmenybe buvo rasti silpni ir labai silpni ryšiai su blogesnio miego vertinimo aspektais. D tipo asmenybė buvo statistiškai reikšmingai susijusi su ilgesniu užmigimo laiku (miego latentiškumas) (r=0,377) ir miego sutrikimais (r=0,206). Taip pat D tipo asmenybė buvo statistiškai reikšmingai susijusi su blogesne savijauta dienos metu (r=0,319) bendru PMKI indeksu (r=0,334).
3.5. Miego kokybės ir gyvensenos ryšys
Skirtinigi fizinio aktyvumo lygiai buvo palyginti su PMKI komponentais ir bendru PMKI balu (7 lentelė).
7 lentelė. Subjektyvios miego kokybės palyginimas skirtino fizinio aktyvumo grupėse.
Miego komponetai Fizinis aktyvumas P reikšmė Fiziškai aktyvūs intensyviai N=50 Fiziškai aktyvūs vidutiniškai N=37 Fiziškai neaktyvūs N=17 Vidutinis rangas Vidurkis Vidutinis rangas Vidurkis Vidutinis rangas Vidurkis Subjektyvi miego kokybė 58,15 1,22±0,507 40,74 0,84±0,442 60,47 1,29±0,469 0,001* Miego latentiškumas 52,06 1,08±0,778 49,58 1,05±0,971 60,15 1,35±0,931 0,437 Miego trukmė 52,86 1,12±0,799 48,04 0,97±0,866 61,15 1,41±0,939 0,289 Įprastinis miego efektyvumas 50,22 0,18±0,482 55,97 0,39±0,758 51,65 0,18±0,393 0,418 Miego sutrikimai 53,66 1,16±0,370 53,96 1,16±0,442 45,91 1,00±0,354 0,324 Vaistų miego gerinimui vartojimas 53,57 0,14±0,351 50,95 0,19±0,701 52,74 0,18±0,529 0,768 Bloga savijauta dienos metu 52,26 1,72±0,729 48,88 1,65±0,716 61,09 1,94±0,556 0,309 Bendras PMKI 53,01 6,62±2,203 48,58 6,24±2,803 59,53 7,35±2,805 0,450
Apžvelgus kiekvienos atskiros PMKI dalies komponentus Mann-Whitney testas rodo, jog fiziškai neaktyvūs studentai turėjo prastesnius subjektyvios miego kokybės rezultatus nei vidutiniškai fiziškai aktyvūs (statistiškai reikšmingas skirtumas) (Z=-3,139; p=0,002). Intensyviai fiziškai aktyvūs turėjo prastesnius subjektyvios miego kokybės rezultatus nei vidutiniškai fiziškai aktyvūs (statistiškai reikšmingas skirtumas) (Z=-3,434; p=0,001).
Įvertinus AUDIT klausimyną, rasta, jog 42,9 proc. studentų geria alkoholinius gėrimus du, keturis kartus per savaitę. 17,1 proc. studentų išreiškia, kad niekada negeria alkoholinių gėrimų. 68 proc. studentų tiegia, jog 1 ar 2 standartinių alkoholinių vienetų išgeria eilinę dieną, 4,8 proc studentų 5 ar 6 vienetus. Taip pat nagrinėtas kiekvienos atskiros PMKI dalies komponentai ir AUDIT klausimyno rezultatų ryšys (8 lentelė).
8 lentelė. Subjektyvios miego kokybės palyginimas skirtino alkoholio vartojimo grupėse. Miego komponetai Alkoholio vartojimas P reikšmė Nerizikingas N=90 Rizikingas N=14 Vidutinis rangas Vidurkis Vidutinis rangas Vidurkis
Subjektyvi miego kokybė 51,64 1,08±0,502 58,04 1,21±0,579 0,342
Miego latentiškumas 53,14 1,13±0,864 48,36 1±0,961 0,555
Miego trukmė 51,10 1,13±0,864 48,64 1±0,784 0,586
Įprastinis miego efektyvumas 53,43 0,28±0,619 46,05 0,07±0,267 0,234
Miego sutrikimai 52,46 1,13±0,402 52,79 1,14±0,363 0,954
Vaistų miego gerinimui
vartojimas 52,87 0,18±0,552 50,11 0,07±0,267 0,565
Bloga savijauta dienos metu 48,82 1,63±0,661 76,18 2,36±0,633 0,001*
Bendras PMKI 52,52 6,57±2,495 52,36 6,86±2,852 0,985
Rezultatai rodo, jog rizikingo alkoholio vartojimo studentų grupė patyrė statistiškai reikšmingai blogesnę savijautą dienos metu nei nerizikinga alkoholio vartojimo studentų grupė. Didesnis balų skaičius rodo prastesnę miego kokybę (Z=-3,496; p=0,001). Tarp kitų miego komponentų nerastas statistiškai reikšmingas skirtumas.
Statistiškai reikšmingų rezultatų rasta ir atskirus PMKI komponentus lyginant su studentų mitybos ypročiais, valgymu prieš miegą ir valgymu atsikėlus nakties metu (9 lentelė.).
9 lentelė. Subjektyvios miego kokybės palyginimas skirtino mitybos įpročių grupėse
Miego komponet ai Mitybos įpročiai Valgo prieš miega N=95 Nevalgo prieš miegą N=9 P reikš mė Valgo prabudus naktį N=16 Nevalgo prabudus naktį N=88 P reik mė Viduti nis ranga s Vidurki s Viduti nis ranga s Vidurki s Viduti nis ranga s Vidurki s Viduti nis ranga s Vidurki s Subjektyv i miego kokybė 52,47 1,09±0, 528 52,78 1,11±0, 333 0,97 53,75 1,13±0, 5 52,27 1,09±0, 517 0,81 7 Miego latentišku mas 52,18 1,1±0,8 81 55,83 1,22±0, 833 0,71 1 51,06 1,06±0, 772 52,76 1,13±0, 895 0,82 5 Miego trukmė 54,28 1,17±0, 846 33,72 0,56±0, 726 0,03 9* 59,00 1,31±0, 602 51,32 1,08±0, 887 0,32 1 Įprastinis miego efektyvu mas 52,37 0,25±0, 601 53,89 0,22±0, 441 0,83 49,69 0,19±0, 544 53,01 0,26±0, 597 0,54 6 Miego sutrikimai 52,55 1,14±0, 375 51,94 1,11±0, 601 0,93 51,88 1,13±0, 342 52,61 1,14±0, 406 0,89 1 Vaistų 53,07 0,18±0, 46,50 0±0 0,26 49,97 0,13±0, 52,96 0,17±0, 0,51
Miego komponet ai Mitybos įpročiai Valgo prieš miega N=95 Nevalgo prieš miegą N=9 P reikš mė Valgo prabudus naktį N=16 Nevalgo prabudus naktį N=88 P reik mė Viduti nis ranga s Vidurki s Viduti nis ranga s Vidurki s Viduti nis ranga s Vidurki s Viduti nis ranga s Vidurki s miego gerinimui vartojima s 545 5 53 Bloga savijauta dienos metu 54,52 1,79±0, 667 31,22 1,11±0, 782 0,01 4* 56,91 1,81±0, 75 51,70 1,72±0, 694 0,48 2 Bendras PMKI 53,76 6,73±2, 578 39,17 5,33±1, 581 0,16 55,53 6,75±1, 949 51,95 6,58±2, 634 0,65 8
Apžvelgus kiekvienos atskiros PMKI dalies komponentus rezultatai rodo, jog studentai, kurie valgo prieš miegą turi turi statistiškai reikšmingą trumpesnę miego trukmę nei, kurie nevalgo (Z=-2,068; p=0,039). Taip pat studentai, kurie valgo prieš miegą labiau pasižymi bloga savijauta dienos metu nei studentai, kurie nevalgo prieš miegą (statistiškai reikšmingas skirtumas) (Z=-2,451; p=0,014). Tarp studentų, kurie prabudus naktį valgo ir studentų, kurie prabudus naktį nevalgo miego komponentai ir bendras PMKI statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Didesnis balų skaičius rodo prastesnę miego kokybę.
10 lentelė. Subjektyvios miego kokybės palyginimas skirtino rūkymo grupėse.
Miego komponetai Rūkymas P reikšm ė Nerūko N=78 Rūko N=26 Vidutinis rangas Vidurkis Vidutinis rangas Vidurkis
Subjektyvi miego kokybė 52,15 1,09±0,488 53,56
1,12±0,58 8 0,79 Miego latentiškumas 53,68 1,15±0,85 4 48,96 1,00±0,93 8 0,461 Miego trukmė 54,12 1,17±0,84 4 47,65 0,96±0,87 1 0,317
Įprastinis miego efektyvumas 55,04
0,32±0,65 5 44,88 0,04±0,19 6 0,027* Miego sutrikimai 52,22 1,13±0,40 6 53,35 1,15±0,36 8 0,801
Vaistų miego gerinimui
vartojimas 51,85
0,15±0,53
6 54,46
0,19±0,49
1 0,49
Bloga savijauta dienos metu 51,32
1,69±0,69 0 56,04 1,85±0,73 2 0,444 Bendras PMKI 53,49 6,71±2,49 2 49,54 6,31±2,68 0 0,559
