ODONTOLOGŲ, BURNOS HIGIENISTŲ IR ODONTOLOGŲ ASISTENTŲ DARBAS IR SVEIKATA

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS

Aplinkos ir darbo medicinos katedra

ANDRIUS KRAULĖDA

ODONTOLOGŲ, BURNOS HIGIENISTŲ IR

ODONTOLOGŲ ASISTENTŲ

DARBAS IR SVEIKATA

MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS

(Visuomenės sveikatos ekologija)

Mokslinis vadovas

dr. Vidmantas Januškevičius

SANTRAUKA

Visuomenės sveikata (Sveikatos ekologija)

ODONTOLOGŲ, BURNOS HIGIENISTŲ IR ODONTOLOGŲ ASISTENTŲ DARBAS IR SVEIKATA

Andrius Kraulėda

Mokslinis vadovas Dr. Vidmantas Januškevičius

Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas; 2009, 56 p.

Darbo tikslas: įvertinti odontologų, burnos higienistų ir odontologų asistentų nusiskundimus savo sveikata, siejamus su darbo aplinka.

Darbo uţdaviniai:

1. Nustatyti odontologų, burnos higienistų ir odontologų asistentų sveikatos nusiskundimus.

2. Nustatyti odontologų, burnos higienistų ir odontologų asistentų nuomonę apie darbo aplinkos rizikos veiksnius.

3. Įvertinti odontologų, burnos higienistų ir odontologų asistentų nusiskundimus savo sveikata ir darbo aplinkos rizikos veiksnių sąsajas.

Metodika: tyrimo metodas – vienmomentinė anoniminė apklausa. Apklausti 156 respondentai (odontologų 49,4 proc., asistentų 32,1 proc., burnos higienistų 18,6 proc.). Statistinei duomenų analizė buvo atlikta naudojant statistinį programinį paketą SPSS 16.0 for Windows. Surinktų duomenų skirtumų patikimumas buvo vertinamas chi kvadrato (2

) kriterijais. Statistinė išvada laikyta patikima

kai p < 0,05.

Rezultatai: daţnausiai odontologų, burnos higienistų ir asistentų patiriami sveikatos sutrikimai yra nugaros skausmai, raumenų skausmai pečių ir kaklo srityje, įtampa ir stresas, bendras nuovargis, rankų ir kojų skausmai. Dirbant darbą respondentai daţniausiai susiduria su pasikartojančių rankų judesių buvimu, nepatogia kūno padėtimi, kvėpavimu garais, dūmais, dulkėmis ir kitomis pavojingomis medţiagomis.

Išvados: vadovaujantis gautais tyrimų rezultatais, galima teigti, kad burnos prieţiūros specialistų darbas yra fiziškai sunkus reikalaujantis didelės fizinės ir psichinės sveikatos pajėgumo. Kaip nuolatinį jų darbo palydovą galima išskirti nugaros skausmus, raumenų skausmus pečių ir kaklo srityje, įtampą ir stresą, bendrąjį nuovargį, rankų ir kojų skausmus ir t.t.

Raktiniai ţodţiai: odontologiai, burnos prieţiūros specialistai, asistentai, sveikata, darbo aplinka, krūvis, sveikatos vertinimas, ergonomika.

SUMMARY

Public Health (Health ecology) Andrius Krauleda

DENTISTS, DENTAL HYGIENISTS AND DENTAL ASSISTANTS WORK AND HEALTH Supervisor: dr. Vidmantas Januskevicius

Department of Environmental and Occupational Medicine, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2009. 56p.

Aim of the study. To analyze dentists, dental hygienist and dental assistants health complaints associated with the work environment

Tasks of the study:

1. To analyze dentists, dental hygienists and dental assistants health complaints.

2. To analyze dentists, dental hygienists and dental assistants opinions of the work and environmental risk factors.

3. To analyze dentists, dental hygienists and dental assistants representation of their own health and the working environment risk factors links.

Method: Anonymous survey. Interviewed 156 respondents (Dentists: 49.4 percent, Assistants: 32.1 percent, Dental hygienists: 18.6 percent). Statistical analysis was performed using the statistical software package SPSS 16.0 for Windows. Differences in the reliability of the data collected was evaluated chi square (2). The statistical finding was considered reliable at p <0.05.

Results: Commonly dentists, dental hygienists, and assistants suffered health problems there back pain, muscle pain in the neck and shoulders, tension and stress, general fatigue, hands and legs pain. In the field work, respondents most often confronted with a recurring hand movement the existence of inconvenient body position, forced breathing with steam, smoke, dust and other harmful substances. Conclusions: On the basis of the results of the tests, it can be argued that the oral care specialist work is physically demanding serious, high physical and mental health capacity. As the standing of their work the satellite we can distinguish back pain, muscle pain in the neck and shoulders, tension and stress, general fatigue, hand and leg pains, etc.

Key Words: dentists, oral-care professionals, assistants, health, work environment, stress, health assessment, ergonomics.

TURINYS

SANTRUMPOS ... 5

ĮVADAS ... 6

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 8

LITERATŪROS APŢVALGA ... 9

1. Odontologų darbo vietų higieninio įvertinimo įpatumai ... 9

2. Lietuvos gydytojų odontologų fizinė sveikata ... 10

3. Kenksmingi darbo aplinkos veiksniai ... 11

3.1. Darbas ir sveikata ... 11

3.2. Darbinės veiklos sukelti sutrikimai ... 11

3.3. Odontologų poţiūris į jų darbą ... 12

4. Socialiniai-psichoemociniai veiksniai ... 13

4.1. Nuovargis odontologų darbe ... 13

4.2. Stresas ir ţalingi įpročiai odontologų tarpe ... 13

4.3. Darbo aplinka ir atliekamo darbo kokybė ... 14

4.4. Darbinės veiklos ryšys ir psichinė gerovė ... 14

5. Nusiskundimai sveikata ir darbo sąlygos ... 15

5.1. Kaklo, pečių ir nugaros skausmai ... 15

5.2. Kaulų-raumenų sistemos sutrikimai ... 15

6. Alergijos ... 17

7. Ergonominės darbo sąlygos ... 17

TYRIMO METODIKA ... 20

1. Tiriamųjų imtis ir tyrimo planas ... 20

2. Tyrimo instrumentas ... 21

3. Statistinė analizė ... 22

1. Burnos prieţiūros specialistų sveikatos vertiniams ... 23

2. Gyvenimo būdas ir socialiniai-psichologiniai veiksniai ... 27

3. Darbinė veikla ir darbo sąlygos ... 30

APIBENDRINIMAS ... 42

IŠVADOS ... 44

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 45

LITERATŪRA ... 46

SANTRUMPOS

PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija

2

– chi kvadrato kriterijus Lent. – lentelė

Pav. – paveiksliukas Pvz. – pavyzdys

ĮVADAS

Daugelis iš mūsų darbe praleidţiame didţiają savo gyvenimo dalį. Jei darbo sąlygos blogos, nepakanka darbo įgūdţių, trūksta bendradarbių paramos, gali sutrikti darbuotojo sveikatos būklė. Visuomenės sveikatos poţiūriu sveikatos stiprinimas, ţalingų sveikatos veiksnių ir ligų profilaktika daro didelę įtaką dirbančiųjų sveikatai, įmonių ir organizacijų darbui [32].

Gerinti darbo sąlygas - mūsų visų bendras rūpestis, tiek dėl humanistinių, tiek dėl ekonominių aplinkybių. Darbo kokybės esminis elementas - saugi ir sveika darbo aplinka. Šiandien darbuotojų sveikata ir sauga yra viena iš svarbiausių paţangių socialinės politikos sričių [1].

Dabar Lietuvoje yra daugiau kaip 3000 gydytojų odontologų, Vilniaus universitete bei Kauno medicinos universitete studijuoja per 500 studentų odontologų [4.]. 2008 m. duomenimis, LR Odontologų rūmuose uţregistruoti 276 burnos higienistai [6.]. Teisiniuose dokumentuose odontologinė prieţiūra apibrėţiama kaip asmens sveikatos prieţiūros dalis, apimanti burnos ligų profilaktiką, diagnostiką, gydymą ir protezavimą, o burnos higienisto – odontologinių ligų ir jų rizikos veiksnių išaiškinimas ir profilaktika. Lietuvoje yra įsikūrę daug odontologijos klinikų/kabinetų. Pagrindiniai odontologijos klinikos uţdaviniai yra burnos ertmės organų ligų profilaktika, diagnostika ir gydymas. Odontologijos kabinetas - viena patalpa, įrengta pagal higienos normos reikalavimus. Gydytojai odontologai gali dirbti stovėdami arba sėdėdami (paciento padėtis gulima, pusiau gulima arba sėdima). Pagal higieninius ir ergonominius reikalavimus rekomenduojama sėdint dirbti ne ilgiau kaip 60 proc. darbo laiko, o kitą laiką – dirbti stovint. Odontologinio personalo nepalankiems darbo veiksniams galima priskirti:

 Įvairių infekcinių ligų riziką;

 Nepalankią darbo aplinkos įtaką (maţai ploto, blogas apšvietimas, mikroklimato diskomfortas);

 Regėjimo įtampą;

 Priverstinę darbo pozą – ilgalaikis raumenų įtempimas sukelia stuburo paţeidimus;

 Triukšmo ir vibracijos poveikį;

 Kabineto oro uţterštumą ir t.t.

Norint sumaţinti šių ţalingų veiksnių įtaką personalo sveikatai, reikia laikytis sanitarinių-higieninių ir techninių reikalavimų kabineto patalpoms ir kabineto aprūpinimui tam tikra įranga ir aparatūra. Turi būti atsiţvelgiama į kabineto plotą, ilgį, apšvietimo lygį, sienų ir grindų padengimą, infrastruktūrą (elektra, vandentiekis, kanalizacija, šilumos tinklai), mikroklimatą ir ventiliaciją [5.]. Taip pat svarbu ir infekcijų kontrolė, odontologijos klinikos personalas turi sąlytį su paciento krauju, seilėmis, kvėpavimo takų sekretu, priskiriami potencialiai infekuotiems biologiniams skysčiams. Infekcijų sukėlėjai gali būti perduoti tiesiogiai dėl sąlyčio su krauju, burnos skysčiais arba netiesiogiai

– per krauju ir kitais potencialiai infekuotais biloginiais skysčiais uţterštas rankas, instrumentus, įrangą, nuo aplinkos daiktų paviršių arba su uţterštomis infekcijų sukėlėjais oro dalelėmis, burnos ir kvėpavimo takų skysčių purslais ar aerozoliais. Infekcijos kontrolės priemonės odontologijoje: darbuotojų higiena ir sveikatos sauga, darbo aplinkos higiena, aseptinė darbo technika, valymo, dezinfekcijos, sterilizacijos procedūros ir kitos priemonės, maţinančios uţkrečiamųjų ligų sukėlėjų perdavimo riziką.

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Darbo tikslas:

Įvertinti odontologų, burnos higienistų ir odontologų asistentų nusiskundimus savo sveikata, siejamus su darbo aplinka.

Darbo uţdaviniai:

1. Nustatyti odontologų, burnos higienistų ir odontologų asistentų sveikatos nusiskundimus. 2. Nustatyti odontologų, burnos higienistų ir odontologų asistentų nuomonę apie savo darbo

aplinkos rizikos veiksnius.

3. Įvertinti odontologų, burnos higienistų ir odontologų asistentų nusiskundimus savo sveikata ir darbo aplinkos rizikos veiksnių sąsajas.

LITERATŪROS APŢVALGA

1. Odontologų darbo vietų higieninio įvertinimo įpatumai

Gydytojo odontologo darbas yra atsakingas ir fiziškai sunkus, todėl, norint išsaugoti sveikatą, būtina panaudoti priemones, kurios padėtų išvengti ankstyvosios profesinės patologijos ar atskirų organizmo sistemų paţeidimų bei profesinių veiksnių sukeltų ligų. Norint ilgai ir sėkmingai dirbti mėgiamą darbą, būtina ţinoti, kokiomis sąlygomis dirbama, kuris iš darbo aplinkoje esančių fizikinių, cheminių, psichosocialinių, ergonominių ar kitų veiksnių gali sukelti ligas, kuris veiksnys yra maţiau ar daugiau kenksmingas, kaip sumaţinti jo poveikį.

Gydytojas odontologas didţiąją paros dalį praleidţia nuolatinėje darbo vietoje (tai sudaro 10-12 val. per parą), todėl jam turėtų rūpėti darbo sąlygos bet kokiu atveju – ar jis darbdavys, ar darbuotojas. Svarbiausi gydytojams odontologams aplinkos veiksniai:

 Cheminės medţiagos darbo aplinkos ore – tai stomatologinės medţiagos ir jų garai, patalpų, paviršių ir instrumentų dezinfekcijai vartojamos medţiagos. Labai didelė cheminių medţiagų koncentracija susidaro, kai yra neveiksminga ventiliacijos sitema ar patalpos vėdinamos tik natūraliu būdu. Beveik visos paviršių ir instrumentų dezinfekcijos medţiagos turi tokių aktyvių veikliųjų medţiagų kaip chloras, alkoholiai, aldehidai ir t.t. Vienintelė galima cheminių medţiagų darbo aplinkos ore maţinimo priemonė yra pakankamai veiksminga patalpų ventiliacija, nes naujų dezinfekcijos medţiagų atsisakyti neįmanoma ir netikslinga, be to, daugelio medţiagų nepavyksta išvengti dirbant odontologo darbą.

 Dulkės ir aerozoliai – tai labai pavojingi gydytojo odontologo darbo veiksniai, nes paprastai dulkių ir aerozolių „debesis“ susidaro ne toliau kaip 20-30 cm nuo gydytojo kvėpavimo takų, jam dirbant su pacientu ar atliekant kitus darbus.Todėl gydymo metu būtina dėvėti kaukes, apsaugančias kvėpavimo takus, apsauginius organinio stiklo akinius, dirbti tik su darbo drabuţiais ir mūvėti pirštines.

 Triukšmas – daţnas odontologo darbe pasitaikantis reiškinys, kurį sukelia medicinos technika. Profilkatikos atţvilgiu, geriausia pakeisti techniką nauja. Taip pat svarbios ir individualios apsaugos priemonės, šiuo atveju antifonai, padėtų odontologui išvengti neigiamo triukšmo poveikio klausai.

 Jei odontologo darbo kabinete yra įrengtas dantų rentgeno aparatas, būtina atlikti jonizuojančiosios spinduliuotės ir ozono ore, darant rentgeno nuotraukas, matavimus. Profilaktikai svarbu individualūs apsauginiai rūbai, dozimetrai.

 Odontologo sveikata – ji priklauso nuo darbo patalpos mikroklimato (temperatūra, santykinė drėgmė ir oro judėjimo greitis). Nuo mikroklimatinių sąlygų priklauso šiluminė

ţmogaus savijauta (komfortas). Jeigu rekomenduojami parametrai neatitinka normatyvų, gali kilti daug nepageidaujamų organizmo reakcijų: padidėja prakaitavimas, pagreitėja nuovargis, emocinis diskomfortas, peršalimas, perkaitimas, gleivinių paţeidimai, organizmo atsparumo pokyčiai ir t.t.

 Ergonomika – pirmoje vietoje yra darbo poza (t.y. ar ji laisva, patogi, ar gydytojas gali laisvai keisti įvairių kūno dalių tarpusavio padėtį). Esant netinkamoms darbo sąlygoms, greičiau pavargstama, formuojasi netaisyklinga laikysena ir jos pasekmės – stuburo iškrypimas, radikulopatijos ir t.t.

 Pertraukų darymas yra labai svarbus dėl vieno potencialiai kenksmingo veiksnio atsiradimo – tai dėmesio koncentravimo trumė. Odontologui būtina daryti pertraukas, jeigu galima, bent kas valandą po 10-15 min., kad galėtų atsipalaiduoti, pasimankštinti ir vėl pradėti darbą.

 Per didelė dėmesio koncentravimo trukmė, odontologui atliekant darbą, vargina ir regos analizatorių (akis). Jei apšvietimas nepakankamas, akys greitai pervargsta, ima perštėti, ašaroti.

Galima teigti, kad odontologą kompeksiškai veikia visa darbo vietoje susiformavusi ekosistema, t.y. atskirų veiksnių poveikis gali susijungti ir sukelti labai neigiamas organizmo reakcijas ar net organizmo funkcijų sutrikimus. Būtina įvertinti visus galimus kenksmingus veiksnius darbo aplinkoje ir rasti būdus, kaip sumaţinti jų įtaką darbuotojams [10.].

2. Lietuvos gydytojų odontologų fizinė sveikata

2006 m. buvo atlikta dirbančių įvairiuose Lietuvos regionuose, privataus ir valstybinio sektoriaus odontologų anketinė apklausa. Iš viso buvo atsakyta į 1670 anketas (atsakomumas 68,2 proc.) iš kurių 15,1 proc. buvo vyrai, o 84,9 proc. – moterys. Trečdalis gydytojų odontologų dirbo tiktai valstybinėse įstaigose, 50,0 proc. – tiktai privačiose, o 18,7 proc. derino darbą valstybinėse ir privačiose institucijose. Vidutinė respondentų darbo patirtis – 22,4 metai, o vidutinis darbo laikas 38,46 valandos per savaitę. Iš visų apklaustųjų 3,0 proc. nurodė, kad bendra jų sveikatos būklė yra bloga arba labai bloga. 50,4 proc. repsondentų bendrą savo sveikatos būklę įvertino patenkinamai, o 46,6 proc. manė, kad jų bendra sveikatos būklė yra gera arba labai gera. Buvo pastebėtas statistiškai reikšmingas ryšys tarp to, kaip odontologai vertino bendrą savo sveikatos būklę, ir institucijos, kurioje jie dirbo, tipo. Privačiose įmonėse dirbantys odontologai savo sveikatą vertino kaip gerą arba labai gerą, palyginti su odontologais iš valstybinių įstaigų. Net 91,0 proc. odontologų kentė nugaros skausmą, galvos skausmas pasireiškė 88,73 proc. odontologų, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus patyrė 86,5 proc. odontologų. Valstybinėse įstaigose dirbantiems odontologams daţni su rankomis

susiję negalavimai pasireiškė daţniau nei tiems, kurie dirba ir privačiose ir valstybinėse įstaigose, bei tiems, kurie dirba tik privačiose įstaigose. Galvos skausmas, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai ir rankų pervargimo, nusilpimo problemos labiau paplitę tarp moterų. Daţnos sąnarių ligos – jos diagnozuotos vienam iš keturių respondentų.

Fiziniai sutrikimai ir ligos pasireiškia anksti, iš karto pradėjus odontologo karjerą, t.y. netgi odontologijos studentams. Didelis fizinių sutrikimų paplitimas Lietuvoje gali būti dėl ergonominių principų ir ţinių šioje srityje trūkumo, nepatogios darbo aplinkos pasekmės ir sėdimo pacientų gydymo būdo sovietiniu laikotarpiu, prieš atkuriant nepriklausomybę rezultatas [8.].

3. Kenksmingi darbo aplinkos veiksniai 3.1. Darbas ir sveikata

Daugelio tyrimų duomenimis yra nustatyta, kad burnos prieţiūros specialistai patiria daugybę fizinių ir psichologinių sutrikimų. Visa tai sukelia ar dar labiau pablogina darbo specifika, kuri stipriai įtakoja burnos prieţiūros specialistų sveikatą. Šių dienų perspektyviosios profesijos sukeliami sveikatos sutrikimai nėra pilnai išaiškinti. Tyrinėjant mokslinės literatūros apţvalgas - svarbu atkreipti dėmesį į tokius darbo sukeliamus sveikatos sutrikimus, kurie įtakoja fizinę ir psichologinę burnos prieţiūros specialistų sveikatą. Moksliniai tyrimai atskleidţia didţiulius sveikatos sutrikimus, kuriems atsirasti įtakos turėjo atliekamas darbas. Daugelio įvairių šalių burnos prieţiūros specialistai savo sveikatą vertina blogai ir kenčia nuo sveikatos sutrikimų. Kad būtų patenkinti savo profesiniu ir asmeniniu gyvenimu, burnos prieţiūros specialistai turi tinkamai suprasti geros fizinės ir protinės sveikatos svarbą [25.].

3.2. Darbinės veiklos sukelti sutrikimai

Odontologai, burnos higienistai ir odontologų asistentai savo darbe nuolat susiduria su fiziniu stresu, kuris sukelia jiems fizinus sutrikimus. Vokietijoje atlikto tyrimo tikslas buvo išanalizuoti su darbu susijusius skausmus ir sveikatos pablogėjimus. Tyrime panaudota anketa buvo sukurta Šiaurės Amerikos stuburo sutrikimų draugijos specialistų. Iš 6962 respondentų, sugrąţino 2025 anketas (atsako daţnis 34,5 proc.). 30 proc. respondentų kenčia nuo kaklo ir nugaros srities skausmų. Dėl to suprastėjo jų kasdieninė veikla, ypač tai buvo jaučiama kilnojant daiktus, stovint arba gulint. Beveik 40 proc. odontologų ir 53 proc. burnos higienistų bei odontologų asistentų patiria sveikatos sutrikimus ir įvairius kūno sričių skausmus darbo metu arba iš karto po darbo. Daugiau nei pusė apklaustųjų respondentų jau ieškojo medicininės pagalbos ar ėmėsi fizioterapinių priemonių siekdami sušvelninti

darbo metu juntamus sveikatos sutrikimus. Minėti sveikatos sutrikimai yra plačiai paplitę tarp odontologų, burnos higienistų ir odontologų asistentų [11.].

3.3. Odontologų poţiūris į jų darbą

Tyrimo, kurį atlikto Olandijos mokslininkai tikslas buvo nustatyti odontologijos darbuotojų poţiūrį į savo darbą. Skirstant respondentus pagal lytį, amţių ir gyvenamąją vietą, atsitiktinės atrankos būdu buvo atrinkti 848 odontologai, palyginimui dar buvo sudaryta 95 odontologių grupė. Nustatyti poţiūrį į atliekamą darbą buvo panaudota UWES (Utrecht Work Engagement Scale) skalė, sudaryta iš trijų poklasių: energijos, atsidavimo darbui ir dėmesingumo. Atsakė 632 odontologai (atsako daţnis 67 proc.), iš kurių 76 proc. buvo vyrai, 25 proc. - moterys. Vidutinis odontologų amţius buvo 44,6 metai. Rezultatai parodė, kad odontologai, lyginant su kitų profesijų asmenimis, savo darbe išlaiko didelį atsidavimą ir dėmesį. Tyrimo duomenys atskleidė, jog yra statistiškai patikimas ryšys, lyginant darbo pasitenkinimą su kitų profesijų asmenimis. Tarp lyčių nebuvo rasta jokių skirtumų. Siekiant išvengti nuovargio darbe, rekomenduojama kelti odontologų supratimą apie laisvo laiko panudojimą stimuliuojant ir masaţuojant labiausiai pakenkiamas kūno vietas [13.].

Kito tyrimo, atlikto Didţiojoje Britanijoje, tiklas buvo nustatyti pervargimo ir pasitenkinimo savo darbu lygius tarp odontologų. Atsitiktinės atrankos būdu buvo atrinkta 500 odontologų grupė iš Didţiosios Britanijos Odontologų rūmų registro. Anketos buvo sudarytos pagal pagrįstus metodus (Ultrech Work Engagement Scale-UWES-17 and Maslach Burnout Inventory-Human Services Survey-MBI-HSS) į klausimyną buvo įtraukti ir demografiniai rodikliai. Rezultatai parodė, kad 83 proc. respondentų jaučia vidutinį pasitenkinimą savo darbu. Odontologai, studijuojantys vėlesniuose kursuose ir tie, kurie dirba didesnėse komandose, turi maţesnius pervargimo rodiklius ir labiau pozityvų pasitenkinimą savuoju darbu. Tie, kurie didesniają savo darbo dalį skiria praktikai, jaučia maţesnį pasitenkinimą darbu ir jaučia didesnį nuovargį darbe. Didesnė dalis odontologų jaučia maţą pasitenkinimą darbu, kas sukelia neigiamą nusistatymą darbui. Didesni nuovargio ir maţesni pasitenkinimo savo darbu rodikliai buvo rasti tarp odontologų, kurie neturi antrosios studijų programos kvalifikacijos, dirba maţose grupėse ir didesniają savo laiko dalį skiria odontologijos praktikai [14.].

4. Socialiniai-psichoemociniai veiksniai 4.1. Nuovargis odontologų darbe

Ispanijoje atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti nuovargio sindromus tarp trečio kurso Barselonos universiteto odontologijos fakulteto studentų. Tyrimas buvo atliktas su 78 studentais. Nuovargio lygiai buvo matuojami pritaikant „Maslach Burnout Inventory“ apklausą, panaudojant sociodemografinius rodiklius ir asmenybės testą. Didţiausias nuovargio lygio rodiklis buvo aptiktas tarp burnos chirurgijos studentų, daţniausiai pasitaikantys asmenybės bruoţai buvo savimylos ir abejingieji. Tarp studentų nebuvo aptikta didelio nuovargio lygio. Tyrimas atskleidė kad būtina iš anksto atpaţinti asmenis linkusius į nuovargį, tam kad būtų galima išvengti tolimesnių neigiamų elgsenos bruoţų darbe [15.].

4.2. Stresas ir ţalingi įpročiai odontologų tarpe

Odontologija laikoma stresine profesija, nes odontologai yra veikiami daugelio potencialių stresorių savo praktikoje. Meksikoje atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti lėtinio streso lygį ir jo asociacijas su skirtingais rizikos veiksniais tarp odontologų, dirbančių valstybinėse sveikatos institucijose. Imtis buvo sudaryta iš 256 odontologų, kurie buvo atsitiktinai atrinkti iš duomenų bazės. Remiantis gautais rezultatais nustatyta, kad moterys turi 1,84 karto didesnę riziką įgyti lėtinį stresą nei vyrai. [19.].

Didţiojoje Britanijoje buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - uţregistruoti streso lygius, savo sveikatos suvokimą ir su sveikata susijusius elgsenos būdus tarp odontologų. Klausimynas buvo išsiųstas 1000 atsitiktinės atrankos būdu atrinktiems ododontologams. Respondentų buvo klausiama apie tai, kaip jie suvokia savo sveikatą, vaistų ir narkotikų naudojimą, alkoholio ir tabako vartojimą, bei kaip jie suvokia gerą sveikatą, seksualinę sveikatą, su darbu susijusią sveikatą, fizinį aktyvumą ir mitybą. Buvo panaudoti ir keli klausimai, susiję su moters sveikata. Atsakė 545 (atsako daţnis 55 proc.) respondentai. Du trečdaliai odontologų priskyrė save kaip esantys labai geros ar geros sveikatos ir 53 proc. jaučiasi laimingi ir patenkinti gyvenimu. Tik 42 proc. visiškai nejaučia jokio skausmo ir diskomforto darbe. Dauguma (83 proc.) respondentų patiria stresą, bet dauguma iš jų (83 proc.) vistiek patenkinti tuo ką turi. Beveik visi respondentai (90 proc.) planavo per 12 mėnesių kaip nors pagerinti savo sveikatą: stengdamiesi daryti įvairius pratimus (58 proc.), likusi dalis darydavo svorio metimo pratimus (42 proc.). Tik nedaugelis respondentų naudoja tabaką (4 proc. kasdien ir 4 proc. retkarčiais), dauguma (59 proc.) sakė, kad tik keletas jų draugų rūko, 36 proc. visai neturi rūkančių draugų. Tik 3 proc. respondentų visai nevartoja alkoholio. Alkoholio testas atskleidė, kad 6 proc. odontologų turi su alkoholio vartojimu susijusių problemų ir 9 proc. turi alkoholinę priklausomybę. Streso atsiradimą darbe labiausiai lėmė pacientų poreikių įgyvendinimas (75 proc.), praktinių įgūdţių gerinimas, įvairios personalo pamokos (56 proc.), ginčų baimė (54 proc.) ir neklinikinis popierizmas (54 proc.). Daugiau

kaip pusė respondentų (53 proc.) jautė aktyvumo stoką dienos metu, tačiau 57 proc. iš jų, bent 3-4 kartus per dieną uţsiiminėja kokia nors fizine veikla. Beveik pusė (49 proc.) respondentų jautė, kad jų fizinio aktyvumo trūkumas gali sukelti sveikatos sutrikimus. Tvirtinimai, kad odontologija yra ypatingai stresinė profesija, nėra patvirtinti, ir odontologai jaučiasi esantys sveiki kaip ir kitų profesijų asmenys. Tačiau yra neţymus alkoholio vartojimo kiekio padidėjimas. Kad būtų galima išvengti rimtesnių sveikatos sutrikimų odontologijos srityje, reikėtų į mokymosi programas įtraukti streso valdymo personalinius bei profesinius pratimus. [16.].

4.3. Darbo aplinka ir atliekamo darbo kokybė

Švedijoje atlikto tyrimo tikslas buvo ištirti, kaip darbo aplinka įtakoja elgseną ir ţinių kokybę tarp odontologijos chirurgų. Duomenys, surinkti klausimyno pagalba, sudaryti iš 67 klausimų, susijusių su kokybės valdymu klinikoje, darbo sąlygomis, fizinės aplinkos ir sveikatos. Tirtos 22 klinikos su 297 darbuotojais, atsakomumo daţnis 65 proc. Sudėtinės regresijos analizė su priklausomu kintamuoju „Elgsena kaip darbo kokybė“ parodė, kad tik „darbo aplinka“ atskleidė statistiškai reikšmingą ryšį. Personalas turės labiau palankų polinkį kokybei, jeigu darbo aplinka bus laikoma svarbia. Moteriškos lyties odontologų asistentai turi 4 kartus daugiau ţinių susijusių su kokybės valdymu nei vyrai. Taip pat svarbus klinikos dydis, didesnėse klinikose yra geresnis kokybės valdymas. Lengvi poreikiai, apibrėţiami kaip lankstumas, kūrybiškumas, kokybė, aptarnavimas, įsipareigojimas ar atsidavimas darbui ir galimybė kompetetingai dirbti kartu. Sunkūs poreikiai, įskaitant ekonomiką, išryškėja darbo efektyvume ir našume. Tarp klinikos darbuotojų darbo aplinka turi statistiškai reikšmingą poţiūrį į darbo kokybę. Profesija, lytis, klinikos dydis ir sunkūs poreikiai yra statistiškai reikšmingai susiję su su kokybės valdymo sistemos naudojimo ţiniomis [17.].

4.4. Darbinės veiklos ryšys ir psichinė gerovė

Švedijoje atlikto tyrimo tikslas buvo palyginti Švedijos ir Australijos dantų higienistų darbo sąlygas sveikatos ir psichikos gerovei. Klausimynai atsitiktinės atrankos būdu buvo išsiųsti 376 Australijos dantų higienistams ir 575 Švedijos burnos higienistams. Buvo analizuojami šalių specifiniai veiksniai, kaip pavyzdţiui, darbo charakteristikos ir gyvenimo stilius, jų ryšys su sveikata. Atsako daţnis 86 proc. (495) Švedijoje ir 71 proc. (254) Australijoje. Su darbu susiję skeleto-raumenų sistemos sutrikimai, profesinės ambicijos, sunkių pacientų lūkesčiai labai skiriasi abiejose šalyse – šie rodikliai buvo daug didesni Australijoje nei Švedijoje. Rankų jautrumo sumaţėjimas buvo daţnai aptinkamas tarp burnos higienistų. Rezultatai atskleidė ryšius tarp tirtų šalių darbo aplinkos, amţiaus ir darbo santykių. Nustatyta, kad Australijos dantų higienistams raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai

daţnesni tarp patyrusių maţesnę psichinę gerovę, kuri susijusi su organizaciniais darbo veiksniais nei tarp Švedijos burnos higienistų [20.].

5. Nusiskundimai sveikata ir darbo sąlygos 5.1. Kaklo, pečių ir nugaros skausmai

Nepale atlikto tyrimo tikslas buvo apibūdinti kaklo, pečių ir nugaros skausmo kilmę tarp odontologų ir įvertinti juos įtakojančius rizikos veiksnius. 68 odontologai iš Dharan ir Biratnagar miestų buvo apklausinėjami naudojant patvirtintus klausimynus. Nugaros skausmas buvo labiausiai paplitęs nusiskundimas sukeliantis 80 proc. visos tirtos populiacijos negalavimų, po kurių sekė kaklo skausmai (58,8 proc.) ir pečių skausmai (47 proc.). Pečių skausmai tarp moterų buvo beveik du kartus didesni nei vyrų (p=0,09) ir dienų vidurkis, kuomet jaučiamas kaklo skausmas tarp moterų yra statistiškai reikšmingai didesnis nei vyrų (p=0,048). Kaulo raumenų sistemos skausmai daţni odontologų tarpe. Didelė galimybė išvengti tolimesnių skausmų bei jų sunkumų yra reguliarių specifinių pratimų atlikimas [18.].

5.2. Skeleto-raumenų sistemos sutrikimai

Amerikoje buvo atliktas tyrimas, kurio autoriai nagrinėjo įvairius tyrimus, siekdami burnos prieţiūros specialistams nustatyti tinkamus ir patikimus metodus, kuriuos naudojant ateityje, būtų galima išvengti tolimesnės plėtros skelto-raumenų sistemos sutrikimams. Autorių perţiūrėti tyrimai susiję su skeleto-raumenų sistemos sutrikimų prevencija. Kai kurie tyrimai atlikti siekiant nustatyti ryšį tarp darbo pozos ir fiziologinės ţalos arba skausmo. Tyrimai parodė, kad pasikartojantys netiesioginiai liemens judesiai sukelia apatinės nugaros dalies skausmus, o dar kiti tyrimai atskleidė ţalingą poveikį sveikatai, kai dirbama ilgai vienoje pozoje. Ankščiau buvo atliekami tyrimai susiję su ilgai trunkančiomis burnos prieţiūros specialistų darbo pozomis, kurios labai svarbios atsirandant skelto-raumenų sistemos sutrikimams. Į tyrimus buvo įtraukti tokie faktoriai kaip: atliekamo darbo trukmė, darbo poza, psichologiniai veiksniai. Buvo rastas ryšys tarp ilgai trunkančių raumenų sistemos įtempimų ir raumenų tonuso disbalanso. Kaulų ir raumenų sistemos sutrikimai yra daţniausiai pasitaikantys tarp burnos prieţiūros specialistų. Tyrimai buvo atliekami tik su tam tikromis pozomis, kurios didina stuburo diskų slėgį ir sąlygoja jo mobilumą. Buvo rastas statistiškai patikimas ryšys tarp ilgai trunkančių, statinių raumenų susitraukimų ir raumenų išemijos bei nekrozės. Silpni laikysenos raumenys liemens ir pečių srityje gali sąlygoti netinkamą darbuotojo pozą - raumenys adaptuojasi sutrumpėdami arba pailgėdami, kad prisiderintų prie blogų pozų, dėl ko atsiranda struktūriniai pakenkimai ir skausmas. Papildomi tyrimai patvirtino duomenis, kad burnos prieţiūros specialistams

yra svarbus lankstumas ir jėga. Tai yra pagrindinis veiksnys, uţtikrinantis subalansuotą skeleto-ramenų sistemos sveikatą. Visiems darbuotojams turėtų būti svarbu, kaip tinkamai ir ergonomiškai susireguliuoti įrangą. Rezultatai rodo, kad yra daugybė būdų, kurių tikslas uţkirsti kelią minėtai daugiafaktorinei problemai tarp burnos prieţiūros specialistų. Šios strategijos yra nukreiptos į darbuotojo vietą, jo laikyseną, lankstumą, stiprumą ir ergonomikos supratimą. Švietimu ir papildomais tyrimais reikia skatinti suvokimą, problemos sudėtingumą ir spręsti problemas visiems daugiafaktorinio pobūdţio skeleto-raumenų sistemos paţeidimams. Siekti, kad darbuotojai suprastų ir gebėtų koordinuoti savo fiziologinius mechanizmus bei išvengtų su darbu susijusių pakenkimų. [21, 22].

Vokietijoje atlikto tyrimo tikslas - nustatyti rizikos faktorius, kurie atsiranda burnos prieţiūros specialistams išsivysčius skeleto-raumenų sistemos sutrikimams. Siekiant išsiaiškinti vienerius metus trukusius ţalingus darbo veiksnius, buvo naudojamas klausimynas (65 proc. klausimų buvo susiję su kaklo ir pečių sritimi ir 59 proc. klausimų su apatine nugaros dalimi). Tiriant buvo atliekama elektromiografija (pečių ir kaklo srityje), tam tikroje pozoje esantys darbuotojai atliko tris daţniausiai pasitaikančias darbines situacijas. Daţniausiai uţregistuojamas buvo uţsitesęs kaklo sulenkimas ir viršutinių galūnių sutraukimas. Reikšmingų skirtumų tarp įvairių darbo uţduočių situacijų, pozų, judesių daţnumo ir raumenų aktyvumo nebuvo aptikta [23.].

Turkijoje atlikto tyrimo duomenimis, skeleto-raumenų sistemos sutrikimai odontologų tarpe yra vis didėjantys. Šį sutrikimą sukeliantys faktoriai daţniausiai jaučiami darbo aplinkoje, o tai turi didelę reikšmę burnos prieţiūros specialistų sveikatai, produktyvumui. Tarp burnos prieţiūros specialistų daţnas raumenų disbalansas, neuroninis slopinimas ir disfunkcinis skausmas. Svarbiausi rizikos faktoriai - pasikartojantys nenatūralūs, priverstiniai ar netinkami laikysenos būdai, reikalaujantys jėgos rankų judesiai, netinkama įranga ir netinkami darbo modeliai. Reikia skirti ypatingą dėmesį profesiniams ir individualiems rizikos faktoriams, jų paplitimui, simptomams ir pasekmėms [28, 29].

Švedijoje atliktas tyrimas buvo susijęs su darbo krūviu, kuris pasireiškia kaklo ir viršutinių galūnių sričiai tarp moterų odontologių. Pagal amţių buvo atrinkta 12 dešiniarankių specialisčių (6 su jau esamais kaklo ir pečių raumenų sutrikimais ir 6 be minėtų sutrikimų). Moterys buvo tyrinėjamos, kai dirbo savo kasdieninį darbą. Siekant išmatuoti raumenų krūvį buvo atlikta elektromiografija. Tyrimų duomenys atskleidė, kad su esamais sutrikimais tiriamieji turi maţesnę raumenų jėgą, negu specialistai, kurie sutrikimų neturėjo. Darbo metu galva daţnai buvo pakrypusi į priekį 39-49 laipsnių kampu. Kairioji ranka buvo labiau statiška, palyginus su dešiniąja, kuri daug daţniau atlikdavo specifinius odontologų darbo judesius [24.].

6. Alergijos

Alergija lateksui odontologijos srityje nebuvo ţinoma dar iki 1987 metų. Viską tuo metu pakeitė mokslinio straipsnio publikacija apie anafilakciją tarp burnos prieţiūros specialistų. Šis ir kiti atvejai davė pradţią vystyti naujus gamybos pakeitimus guminiams gaminiams. Ţinant ir tai, kad alergines reakcijas gali sukelti ir kiti cheminiai produktai, kurie yra naudojami nesilaikant saugos taisyklių. Tyrimai rodo, kad nuo to laiko, kai išaiškėjo ši alergija, sutrikimo paplitimas maţėja. Tačiau priešingai, įvairios dermatozės, kurios atsiranda dirbant su kitais odontologiniais daiktais – pasitaiko daţniau. Darbuotojai susiduriantys su įvairiais dezinfektantais, guma, metalais, tirpikliais, surišimo agentais, gali atsirasti erzinantis kontaktas su oda ir atsirasti įvairios alergijos. Daugumą išvardintų priemonių galima aptikti visose burnos prieţiūros įstaigose. Norint to išvengti, tikslinga imtis profilaktinių priemonių: maţinti ekspoziciją potencialiems dirgikliams ar alergenams, mokyti personalą apie tinkamą odos prieţiūrą [26.].

Dauguma burnos prieţiūros specialistų tinkamai nesuvokia ir negali tiksliai nustatyti ar valdyti su darbu susijusias alergijas. Metakrilatai, natūralūs gumos latekso baltymai, guminių pirštinių alergenai yra tarsi vyraujantys odontologijoje. Reakcijos būna įvairios – nuo vietinės ţidininės kontaktinės alergijos iki astmos. Nepaisant paţangesnių technologijų ir didesnio alergenų supratimo bei saugojimosi – dar geresnė profilaktikos priemonė būtų įvairių burnos prieţiūros specialistų bendradarbiavimas [27.].

7. Ergonominės darbo sąlygos

Pavojingu laikomas rizikos turintis darbas, kurio metu galimas atsitiktinis kenksmingo veiksnio, susijusio su darbo pobūdţiu, arba anomaliai pasikeitusio kenksmingo veiksnio, poveikis. Kuriant naujas darbo vietas reikėtų atsiţvelgti į šiuos tris pagrindinius ţmogaus veiksnius:

 Ţmonių skirtingumą;

 Ţmogaus galimybių ribotumą;

 Ţmonių reakcijos nenuspėjamumą. Dešimt fizinių principų:

1. Viskas turi būti lengvai pasiekiama. Ţmogaus kūnas įsitempia, kai tenka siekti toliau padėto daikto, o tai apsunkina darbą, be to, gaištamas laikas. Darbui palengvinti daţnai naudojamus daiktus, reikia įtaisyti lengvai pasiekiamose vietose. Reikalinga optimali sferinė judėjimo erdvė ir būtina atsiţvelgti į antropometrinius skirtumus.

2. Darbui pasirinkti tinkamą aukštį. Daţna problema yra neteisingai parinktas darbo plokštumos aukštis, kai darbuotojui tenka dirbti išsikreipus, sulinkus. Dėl to greičiau

nuvargstama, nepatogu, galima susiţaloti. Dirbant nepatogioje pozoje, sulėtėja ir darbo tempas, nes daţniau ilsimasi, be to, norint įveikti nepatogumus, tenka daryti papildomus judesius. Svarbu ne tik kūno padėtis ir darbo vietos atitikimas, bet ir atstumai tarp darbo įrengimų.

3. Kūno padėtis dirbant turi būti patogi. Dėl nepatogios kūno padėties darbo metu, patiriami didesni fiziniai įtempimai, susilpnėja jėga. Kai įrankiai ir baldai išdėstyti optimaliai, darbas yra produktyvesnis, išvengiama brangiai atseinančių sveikatos sutrikimų, nugaros ir juosmens skausmų.

4. Būtina sumaţinti per didelę naudojamą jėgą. Dirbančiajam padeda viskas, kas taupo jo fizines pastangas. Bereikalingai eikvojant fizinę jėgą atsiranda nuovargis, padidėja galimybė susiţaloti.

5. Siekti maţinti nuovargį. Ţmogui viršijus fizines galimybes, neišvengiama suţalojimų, nelaimingų atsitikimų, prastos darbo kokybės ir maţo produktyvumo. Gerai suprojektavus darbo uţduotį, galima išvengti nepageidaujamo nuovargio, darbas bus efektyvesnis.

6. Maţinti kartojimąsi. Didelę įtampą kūnui sukelia pasikartojantys judesiai. Dėl per daţno kartojimosi gali būti suţalojami jautrūs audiniai ir sąnariai, be to, švaistomas laikas. Reikia kiek įmanomai sumaţinti pasikartojančius rankų judesius.

7. Šalinti kliūtis, darbo aplinka turi būti erdvi. Svarbu, kad darbo vietos būtų suprojektuotos taip, jog niekas netrukdytų atlikti uţduotį ir kad visos darbui reikalingos priemonės būtų lengvai pasiekiamos.Būtina erdvi darbo vieta, kad, uţsiimant veikla, galva, rankos, liemuo, keliai ir kojos judėtų laisvai.

8. Maţinti tiesioginę sąlyčio įtampą. Tiesioginis spaudimas ar įtampa daţnai pasitaiko atliekant daugelį uţduočių. Nepatogus arba net ţalingas ţmogaus kūno dalių sąlytis su darbo įrankiu ar organų suspaudimas gali sutrikdyti nervų sistemos, kraujo apytakos ir kitas funkcijas.

9. Sudaryti galimybę judėti ir keisti kūno padėtį. Nėra vienos „tinkamiausios“ kūno pozos visai darbo dienai, kūnas turi judėti, padėtis – kisti. Ergonominiu poţiūriu gerai sutvarkius darbo vietą paprasta keisti kūno padėtį t.y. judėti – pagal poreikį, sėdėti ar stovėti.

10. Palaikyti jaukią aplinką. Aplinka, kurioje dirbama, gali turėti tiesioginės ir netiesioginės įtakos savijautai ir veikti ne tik sveikatą, bet ir darbo kokybę bei efektyvumą. Svarbu tinkamas apšvietimas, nuolatinė, daug nekintanti temperatūra, pašalinių virpesių slopinimas [31.].

Didėjant ergonomikai, dauguma odontolgijos darbuotojų išvengia vis daugiau su darbu susijusių pavojų ir skiria didesnį dėmesį šių pavojų profilaktikai [30.].

Skiriant didelį dėmesį ergonomikai, aiškiau suprantama ir lengviau išvengiama profesinių pavojų odontologijoje. Olandijos sveikatos ir darbo saugumo įstatymai reikalauja saugoti savo darbuotojų ir odontologijos studentų sveikatą. Ergonomikos vystymasis odontologijos srityje turi turėti aiškią ateities viziją, todėl reikia aiškiai suprasti - kas yra ergonomika ir kokios įgyvendintos priemonės. Visa tai gali būti pasiekta naudojant tam tikrus Europinio lygio organizacinius modelius kasdieninėje odontologijos praktikoje ir odontologijos studijose [12.].

TYRIMO METODIKA

1. Tiriamųjų imtis ir tyrimo planas

Siekiant nustatyti odontologų sveikatos ir darbo aplinkos veiksnių sąsajas, Kauno ir Vilkaviškio miestuose buvo numatyta apklausti 200 burnos prieţiūros specialistų. Tyrimui atlikti buvo gautas Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimas bei įstaigų, kuriose buvo vykdomas tyrimas, direktorių sutikimas. Bioetikos leidimas pateikiamas priede (Nr. 1). Anoniminės anketos buvo išdalintos odontologų asistentams, odontologams ir burnos higienistams. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Kauno mieste 2007 metais buvo 358111, o Vilkaviškyje 12981 gyventojų, 2006 metais Lietuvoje dirbo 2249 odontologai, 10000 gyventojų teko po 6,6 odontologus [33.]. Atlikus skaičiavimus su „EpiInfo 2002“ sistema, nustatyta, jog su 95 proc. tikimybe reikia apklausti 200 burnos prieţiūros specialistų. Kaune buvo išdalinta 170, o Vilkaviškyje 30 anketų. Iš viso buvo išdalina 200 anketų, iš kurių burnos prieţiūros specialistai grąţino 159 anketas. Atsako daţnis 79,5 proc.. Iš visų surinktų anketų 3 (1,88 proc.) buvo pripaţintos tyrimo reikalavimų neatitinkančiomis arba sugadintomis anketomis, kurios nebuvo įtrauktos į duomenų analizę ir buvo pašalintos. Anketos iš tyrimo buvo pašalintos dėl šių prieţasčių:

 Anketose atsakyta buvo tik dalis klausimų.

 Anketos buvo sugadintos prirašius papildomų atsakymų bei komentarų.

Tyrimui tinkančiomis buvo pripaţintos 156 anketos, iš kurių 136 anketos buvo surinktos Kaune ir 20 anketų Vilkaviškyje. Tyrime dalyvavo 44 vyrai (28,2 proc.) ir 112 moterų (71,8 proc.) (1 pav.). Analizuojant tyrimo duomenis, iš burnos prieţiūros specialistų jauniausias buvo 21 metų, o vyriausias 66 metų. 37,2 proc. (58 anketos) respondentų dirba privačioje įstaigoje, 44,9 proc. (70 anketų) respondentų dirba valstybinėje įstaigoje ir 17,9 proc. (28 anketos) respondentų derina darbą privačioje, ir valstybinėje įstaigoje.

28,2 proc.

71,8 proc.

Vyrai

Moterys

1 pav. Tiriamojo kontingento pasiskirstymas pagal lytį.

Tyrimas buvo vykdomas 2009 metų vasario – kovo mėnesiais Kauno ir Vilkaviškio miestuose. Įstaigų direktoriams bei įgaliotams asmenims sutikus, anketos buvo paliekamos įstaigose ir sutartu laiku paimamos.

Šio tyrimo metodas – vienmomentinė anoniminė apklausa.

2. Tyrimo instrumentas

Darbuotojams buvo pateikta anoniminė 41 klausimo anketa, 8 klausimai buvo atviri, o likusieji 33 klausimai uţdari. Anketa pateikiama priede (Nr. 2). Respondentai galėjo pasirinkti vieną ar kelis galimus atsakymų variantus. Tyrime naudota anketa buvo sudaryta remiantis kitų autorių panašios metodikos moksliniuose tyrimuose naudotomis anketomis bei gautais rezultatais susijusiais su burnos prieţiūros specialistų darbu ir sveikata. Anoniminę anketą sudaro keturios dalys. Pirmoje anketos dalyje pateikiami bendrieji klausimai (lytis, amţius, šeimyninė padėtis, darbo pobūdis-sritis, darbo vieta, staţas). Likusiose anketos dalyse pateikiami specifiniai klausimai, kurie atsako į tyrime iškeltus tikslus bei uţdavinius. Šiais klausimais buvo siekiama išsiaiškinti:

 Burnos prieţiūros specialistų savos sveikatos vertinimą.

 Darbo pobūdį ir daţniausiai pasitaikančius sveikatos sutrikimus.

 Burnos prieţiūros specialistų gyvenimo būdą ir socialinius-psichologinius veiksnius.

Prieš atliekant tyrimą, respondentai buvo išsamiai informuoti apie tyrimą, pakankamai supaţindinti su tyrimo tikslais, tyrimo rezultatų panaudojimo galimybėmis bei tyrimo ateities perspektyvomis. Kiekvienam respondentui buvo paaiškinta anketų pildymo metodika, darbo nuoširdumo ir tikslumo svarba tyrimų rezultatams, garantuotas informacijos anonimiškumas. Tiriamiesiems buvo paaiškinta, kad gauti duomenys bus naudojami moksliniam tyrimui ir analizuojami apibendrintai.

3. Statistinė analizė

Duomenys pateikiami absoliučiais skaičiais ir procentais. Atsakymai į anketos klausimus buvo koduojami ir įvedami į SPSS (16.0 versija) duomenų bazę. Duomenų analizės rezultatai darbe pateikiami lentelėmis ir diagramomis. Statistinių išvadų reikšmingumas tikrintas taikant Chi – kvadrato (siekiant patikrinti hipotezę apie dviejų kokybinių poţymių ryšį) kriterijų.

Tikrinant hipotezes, pasirinktas reikšmingumo lygmuo α = 0,05. Nulinė hipotezė buvo atmetama, kai p reikšmė neviršydavo reikšmingumo lygmens (p<0,05). Tokiu atveju buvo priimama alternatyvi hipotezė ir teigiama, kad skirtumai yra patikimi (reikšmingi). Jei p reikšmė viršydavo 0,05, nulinė hipotezė nebuvo atmetama. Tokiu atveju buvo daroma išvada, kad skirtumai statistiškai nepatikimi (nereikšmingi).

Skaičiuotos procentinės dydţių reikšmės (proc.), standartiniai nuokrypiai (SN), 95 proc. pasikliautinieji intervalai (PI). Ryšys tarp dviejų nepriklausomų kintamųjų vertintas vienmatėje analizėje remiantis Pirsono bei Spirmeno rangine koreliacija atsiţvelgiant į koreliacijos koeficiento reikšmę ir statistinį reikšmingumą. Statistinių ryšių stiprumui įvertinti naudotasi susijusių poţymių chi kvadrato (χ2) kriterijumi. Kokybinių poţymių statistinis ryšys tirtas susietų lentelių metodu. Remiantis lentelės duomenimis apskaičiuota χ2 _{reikšmė, jo laisvės laipsnių skaičius (df) bei statistinis}

TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

1. Burnos prieţiūros specialistų sveikatos vertiniams

Tyrime buvo analizuojama kaip respondentai vertina savo sveikatą. Nustatyta, kad tik 12,2 proc. apklaustųjų savo sveikatos būklę vertina kaip puikią, 26,3 proc. – labai gerą, pusė visų respondentų (50 proc.) – savo sveikatą vertina kaip gerą, o 11,5 proc. savo sveikatą nurodė kaip patenkinamą/blogą. Vertinant darbuotojų savos sveikatos vertinimą pagal darbo staţą, visi tyrime dalyvavę respondentai buvo suskirstyti į keturias staţo grupes (>= 1 metai, 2-5 metai, 6-15 metų ir >= 15 metų), kuriose matome, kad dauguma respondentų, didėjant darbo staţui savąją sveikatą įvertina kaip gerą (2 pav.).

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% Pui kiai Laba i ge rai Gera i Pat enk inam ai/bl ogai >= 1 metai 2-5 metai 6-15 metų >= 15 metų

2 pav. Savo sveikatos vertinimas atsiţvelgiant į darbo staţą.

Lyginant su skirtingais darbo staţo darbuotojų atsakymais, galima daryti išvadą, kad darbuotojų savos sveikatos vertinimas prastėja (nuo „puikios/labai geros“ link „geros“), didėjant respondentų amţiui. Darbuotojo savos sveikatos vertinimas statistiškai reikšmingai skyrėsi priklausomai nuo darbo staţo (2

=16,56; p<0,05).

Analizuojant darbuotojų savo sveikatos vertinimą priklausomai nuo respondentų lyties paaiškėjo, kad vyrai linkę labiau pozityviai vertinti savo sveikatą nei moterys: puikiai sveikatą vertino 13,6 proc. vyrų, 11,6 proc. moterų, labai gerai – 29,5 proc. vyrų, 25 proc. moterų, gerai – 50 proc. vyrų ir 50 proc. moterų, patenkinamai arba blogai – 6,8 proc. vyrų, 13,4 proc. moterų, tačiau nurodytas savos sveikatos vertinimas priklausomai nuo respondentų lyties statistiškai reikšmingai nesiskyrė (2

=1,53; p>0,05). Tą patį rodiklį vertinant pagal šeimyninę padėtį, nustatyta, kad sukūrę šeimą darbuotojai savo

sveikatą vertina praščiau negu darbuotojai nesukūrę šeimos (3 pav.). Rastas skirtumas statistiškai reikšmingai nesiskyrė (2 =5,2; p>0,05). 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% P u iki ai L abai ger ai G er ai P aten kinamai/Blog ai Vedęs/Ištekėjusi Nevedęs/Netekėjusi

3 pav. Savo sveikatos vertinimas atiţvelgiant į šeimyninę padėtį.

Apie daţniausiai patiriamus darbuotojų sveikatos nusiskundimus buvo sprendţiama vertinant respondentų sveikatos būklę. Šis rodiklis parodė, kad daţniausias nusiskundimas darbuotojų tarpe buvo nugaros skausmai – 17,7 proc., raumenų skausmai pečių ir kaklo srityje – 16 proc., įtampa ar stresas – 13,4 proc., bendras nuovargis 11 proc. (4 pav.).

17,7 proc. 9,8 proc. 2,7 proc. 4,7 proc. 5 proc. 5,5 proc. 6,9 proc. 7,3 proc. 11 proc. 13,4 proc. 16 proc. Nugaros skausmai

Raumenų skausmai pečių ir kaklo srityje Įtampa, stresas Bendras nuovargis Odos problemos Regėjimo sutrikimai Galvos skausmai Rankų skausmai Alergija Kojų skausmai Kita

Lyginant sveikatos nusiskundimus tarp lyčių paaiškėjo, kad vyrai daugiau skundţiasi nugaros skausmais, raumenų skausmais pečių ir kaklo srityje, rankų skausmais, įtampa ar stresu, tuo tarpu moterys daugiau skundţiasi regėjimo sutrikimais, odos problemomis, galvos skausmais, kojų skausmais, bendru nuovargiu ir alergija. Rastas skirtumas yra statistiškai reikšmingas (2=24,3; p<0,05). (5 pav.). 0% 5% 10% 15% 20% 25% Nugaros skaus mai Raum enų skaus mai Įtam pa/st resa s Koj ų ska usm ai Galvos sk aus mai Odos p robl em os Regė jimo sutrikim ai Ben dra s nuova rgis Vyrai Moterys 5 pav. Sveikatos nusiskundimų skirtumai tarp lyčių.

Atsiţvelgiant į respondentų darbovietės pobūdį (privati, valstybinė ar darbas abiejose įstaigose), nustatyta, kad privačioje įstaigoje dirbantieji savo sveikatą daugiausiai (56,9 proc.) vertina kaip gerą, 19 proc. – labai gerai, 15,5 proc. – patenkinamai/blogai, o puikiai – 8,6 proc. Dirbantieji valstybinėse įstaigose daţniausiai (47,1 proc.) savo sveikatą vertina kaip gerą, 27,1 proc. – labia gerai ir 12,9 proc. – puikiai bei toks pat respondentų procentas patenkinamai/blogai. Darbuotojai, kurie derina darbą privačiose bei valstybinėse įstaigose, savo sveikatą daţniausiai (42,9 proc.) vertina kaip gerą, 39,3 proc. – labai gerai ir 17,9 proc. – puikiai. Nustatytas sveikatos vertinimas pagal darbovietės pobūdį statistiškai reikšmingai nesiskyrė (2

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%

Gerai Labai gerai Puikiai Patenkinamai/Blogai

Privati Valstybinė Privati ir valst.

6 pav. Savo sveikatos vertinimas atsiţvelgiant į darbovietės tipą.

Nustatyta, kad daugumos asistentų (50 proc.) vidutinė darbo diena trunka 4-7 valandas, daugumos gydytojų odontologų (44,2 proc.) vidutinė darbo dienos trukmė – 8 valandas, o daugumos burnos higienistų (37,9 proc.) - 9-12 valandų. Rastas skirtumas yra statistiškai reikšmingas (2

=13,3; p<0,05) (1 lent.). Vertinant darbo dienos trukmės daţnį, pastebėta, kad 37,2 proc. darbuotojų vidutinė darbo dienos trukmė trunka 8 valandas, 33,3 proc. – 4-7 valandas, o 29,5 proc. – 9-12 valandų.

1 lentelė. Darbo dienos trukmė pagal specialybę.

Darbo dienos trukmė Darbuotojas 8 valandos (Anketos) 4-7 valandos (Anketos) 9-12 valandų (Anketos) VISO

Asistentai 32 proc. (16) 50 proc. (25) 18 proc. (9) 100 proc. (50) Gyd. odontologai 44,2 proc. (34) 20,8 proc. (16) 35,1 proc. (27) 100 proc. (77) Higienistai 27,6 proc. (8) 34,5 proc. (10) 37,9 proc. (11) 100 proc. (29)

VISO 37,2 proc. (58) 33,3 proc. (51) 29,5 proc. (47) 100 proc. (156)

2. Gyvenimo būdas ir socialiniai-psichologiniai veiksniai

Moksliškai įrodyta, kad rūkymas yra viena iš ligų prieţasčių, turinti įtakos visuomenės sveikatai. PSO duomenimis vienas trečdalis pasaulio suaugusiųjų, t.y. 1.1 bilijonas ţmonių rūko. Šie duomenys rodo, kad pasaulyje rūko apie 47 proc. vyrų ir apie 12 proc. moterų. Besivystančiose šalyse rūko 48 proc. vyrų ir 7 proc. moterų, o išsivysčiusiose 42 proc. vyrų ir 24 proc. moterų. 1996 metų duomenimis, Lietuvoje kasdien rūko 47,3 procentų vyrų ir 9,4 procentai moterų. Nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta 3.5 milijono ţmonių, o kiekvieną dieną - apie 10 000. Besivystančiose šalyse nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta apie vienas milijonas. Rūkymas sąlygoja apie 20 procentų bendro Lietuvos mirtingumo, tai reiškia, kad apytiksliai 7000 Lietuvos gyventojų miršta nuo rūkymo sukeltų ligų [42.].

Remiantis tyrimo rezultatais nustatyta, kad iš visų tirtų respondentų rūko tik 23 (14,7 proc.), 12 (27,3 proc.) vyrų ir 11 (9,8 proc.) moterų, iš kurių 7 (14 proc.) buvo asistentai, 10 (13 proc.) – gydytojai odontologai ir 6 (20,7 proc.) higienistai. Tačiau visiškai priešinga situacija yra su alkoholiu, į klausimą „Ar vartojate alkoholinius gėrimus?“ net 126 respondentai (80,8 proc.) atsakė teigiamai, iš kurių buvo 79,5 proc. moterys (89 iš 112) ir 84,1 proc. vyrai (37 iš 44) (7 pav.). Vertinant darbuotojų savo sveikatos vertinimą ir rūkymą, nebuvo pastebėta statistiškai reikšmingų skirtumų ( p>0,05).

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%

Rūkymas

Alkoholis

Vyrai

Moterys

Viso

7 pav. Ţalingų įpročių paplitimas tarp darbuotojų.

Didelės alkoholio dozės slopina visų audinių ir organų gyvybinius procesus. Nesaikingas ir daţnas alkoholinių gėrimų vartojimas sukelia priklausomybę, ţaloja ţmogaus organizmą ir psichiką

[43.]. Vertinant alkoholio vartojimą pagal įstaigos pobūdį, gautas statistiškai reikšmingas skirtumas (2=5,9; p<0,05). Daugiausiai alkoholį vartoja darbuotojai, kurie dirba valstybinėse įstaigose – 40,5 proc., privačiose įstaigose - 38,9 proc., o derinantys darbą valstybinėse ar privačiose įstaigose vartoja 20,6 proc. Vertinant darbuotojų savo sveikatos vertinimą ir alkoholio vartojimą, nebuvo pastebėta statistiškai reikšmingų skirtumų ( p>0,05).

Analizuojant atskirai, vyrų ir moterų, atsakymus į klausimą: „Kokius alkoholinius gėrimus vartojate?“, atsakymai tarp lyčių (2_{=43,5; p=0,000) statistiškai reikšmingai skyrėsi (8 pav.). Iš visų}

vartojančių alkoholinius gėrimus, vyrų tarpe, 37 proc. vartoja alų, 37 proc. vartoja stipriuosius gėrimus (degtinė ir kt.) bei 26 proc. – įvairius kitus silpnuosius gėrimus (alk. kokteiliai ir kt.), moterų tarpe, 54,3 proc. vartoja įvairius kitus silpnuosius gėrimus, 42,9 proc. – alų, 22 proc. – sidrą ir 11,8 proc. – stipriuosius gėrimus.

0% 20% 40% 60%

Vyrai

Moterys

Stiprieji gėrimai 37% 11,80%

Kiti silpnieji gėrimai 26% 54,40%

Sidras 22%

Alus 37% 11,80%

Vyrai Moterys

8 pav. Alkoholio vartojimo pasiskirstymas pagal lytį.

Vertinant atsakymus apie burnos prieţiūros specialistų mitybą, galime daryti išvadą, kad šiame tyrime apklaustų respondentų mityba yra bloga, nes jie daţnai neturi laiko pavalgyti, daţnai uţkandţiauja, o tik nedidelė dalis (24,4 proc.) savo mitybą įvertina kaip gerą – maitinasi tik sveikai. Vertinant darbuotojų savo sveikatos vertinimą ir mitybą, pastebėta, kad darbuotojai, kurie maitinasi sveikai, savo sveikatą labiau vertina kaip puikią (47,4 proc.) nei tie, kurie daţnai uţkandţiauja (10,5 proc.), tačiau šis skirtumas nedaug kuo skyrėsi nuo tų, kurie daţnai neturi laiko pavalgyti arba valgo

tik vakare – 42,1 proc. Respondentų atsakymai statistiškai reikšmingai skiriasi vertinant mitybą ir savo sveikatos vertinimą (2

=18,1; p<0,05).

Kaip teigia PSO, daugėja virškinimo sistemos ligų, ypač ţarnų vėţio atvejų. Vidutinė būsimo gyvenimo trukmė 71 m. (vyrų tik 64,9 m.), tai 2 m trumpiau nei naujų ES narių vidurkis arba 7 m trumpiau nei narių - senbuvių. Visų šių ligų, nuo kurių miršta didţioji dalis gyventojų, pagrindinė prieţastis - neteisinga mityba. PSO teigia, kad maitinantis sveikai, minėtų ligų riziką galima sumaţinti iki 80 proc. ir pastebimai pailginti bendrą gyvenimo trukmę bei gyvenimo be ligų periodą [34.].

Vertinant savo sveikatos vertinimą priklausomai nuo patiriamo streso, pastebėta, kad darbuotojai, kurie patiria stresą kasdien, daug daţniau savo sveikatą įvertina kaip patenkinamą/blogą (44,4 proc.) nei tie, kurie stresą patiria kelis kartus per savaitę (27,8 proc.) ar kelis kartus per mėnesį (27,8 proc.) (p>0,05). Įvertinus atsakymus, pastebima, kad darbuotojų, kurių darbo staţas yra maţesnis, patiria daugiau stresinių situacijų negu tie darbuotojai, kurių staţas yra didesnis (9 pav.). Gautas skirtumas yra statistiškai reikšmingas (2

=14,08; p<0,05). 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%

Kasdien Kelis kartus per

savaitę

Kelis kartus per mėnesį

>= 1 m.

2-5 m.

6-15 m.

>= 15 m.

9 pav. Respondentų patiriamas streso daţnis priklausmai nuo darbo staţo.

Mokslininkai pastebėjo, kad apie 60-90 proc. dirbančiųjų į gydytojus kreipiasi dėl streso sukeltų sveikatos sutrikimų. Trys ketvirtadaliai dirbančiųjų tiki, kad stresą darbe šiandien patiria daug daugiau darbuotojų negu prieš šimtmetį. Stresas darbe apibrėţiamas kaip ţalingas fizinis ir emocinis darbuotojo atsakas į neatitinkančius jo pajėgumo, išteklių ir poreikių darbo reikalavimus. Stresas darbe gali sukelti tokius sveikatos sutrikimus: galvos skausmą, nemigą, koncentracijos stoką, karštą būdą, sutrikdyti skrandţio ir imuninės sistemos funkcijas ir kt. Mokslinių tyrimų duomenimis, dėl streso gali

padidėti rizika susirgti vėţiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, atsirasti nugaros ir rankų kaulų bei raumenų sistemos, psichologinio pobūdţio sutrikimų, įvykti nelaimingi atsitikimai, saviţudybės [35.].

Vertinant respondentų atsakymus į klausimą: „Ar Jums lieka laiko laisvalaikiui?“ nustatyta, kad 84,6 proc. respondentų, uţtenka laiko laisvalaikui. Vertinant tą patį rodiklį priklausomai nuo darbuotojo kvalifikacijos ir lyties, pastebėta, kad asistentų, gydytojų odontologų ir burnos higienistų bei vyrų ir moterų grupės tarpusavyje statistiškai reikšmingai nesiskyrė ( p>0,05).

3. Darbinė veikla ir darbo sąlygos

Vieta, kurioje vyksta darbas, paties darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo ir poilsio laikas, turi tiesioginę įtaką darbuotojo savijautai, darbingumui, saugai ir sveikatai. Jas formuoja pats gamybos darbo pobūdis, darbo priemonės, darbo objektai, technologiniai procesai, sanitariniai higieniniai ir estetiniai darbo veiksniai, socialiniai psichologiniai veiksniai. Tad visus darbo sąlygų veiksnius, kurie būna kenksmingi ir, veikdami ilgesnį laiką darbuotojo organizmą, ţaloja sveikatą ir gali būti bendros ar profesinės ligos prieţastimi, galima suskirstyti į keturias grupes:

 Psichofiziologiniai veiksniai

 Sanitarinės higieninės darbo sąlygos

 Estetinės darbo sąlygos

 Socialinės psichologinės darbo sąlygos

Vertinant, ar darbuotojai yra patenkinti savo darbo sąlygomis, iš visų respondentų (N=156) 12,8 proc. teigė, kad savo darbo vietos sąlygomis yra labai patenkinti, 73,1 proc. – vidutiniškai patenkinti, o 14,1 proc. – visai nepatenkinti savo darbo sąlygomis. Lyginant vyrų ir moterų atsakymus rastas statistiškai reikšmingas skirtumas (2

=20,1; p=0,000). Pastebėta, kad vyrai yra labiau patenkinti („labai patenkinti“) savo darbo sąlygomis (31,8 proc.) nei moterys (5,4 proc.), tačiau moterys yra labiau „vidutiniškai“ patenkintos savo darbo sąlygomis (80,4 proc.) nei vyrai (54,5 proc.). Tuo tarpu visai nepatenkintųjų savo darbo sąlygomis tarp lyčių didelio skirtumo nerasta, vyrai – 13,6 proc., moterys – 14,3 proc. (10 pav.).

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%

Labai patenkinti Vidutiniškai patenkinti Nepatenkinti

Vyrai Moterys

10 pav. Skirtingų lyčių pasitenkinimas savo darbo sąlygomis.

Vertinant respondentų pasitenkinimą savo darbo sąlygomis pagal uţimamas pareigas, nustatyta, kad daugiausiai nepatenktieji yra asistentai (22 proc.), daugiausiai vidutiniškai patenkinti darbo sąlygomis yra higienistai (79,3 proc.), o gydytojų odontologų tarpe net 19,5 proc. yra labai patenkinti savo darbo sąlygomis. Darbuotojų atsakymai dėl darbo sąlygų pagal uţimamas pareigas skyrėsi statistiškai reikšmingai (2

=11,2; p<0,05). Respondentų atsakymai į klausimą: „Ar esate patenkinti savo darbo sąlygomis?“, pagal uţimamas pareigas, pateikiami 11 paveiksle.

0% 20% 40% 60% 80% 100% Asistentai Odontologai Higienistai Nepatenkinti Vid.patenkinti Lb.patenkinti

11 pav. Darbuotojų pareigybės ir pasitenkinimas darbo sąlygomis.

Vertinant rezultatus pastebėta, kad odontologų asistentai ir burnos higienistai yra linkę esant galimybei pakeisti savo dabartinį darbą. Darbo keitimas esant galimybei tarp ţemesnių pareigų darbuotojų atsakymai skyrėsi statistiškai reikšmingai (2

=7,0; p<0,05).

Siekiant įvertinti darbo sąlygų aplinkybes, respondentams klausimyne buvo iškelti teiginiai:

 Asmeninių apsaugos priemonių trūkumas – ar susiduriama su pirštinių, kaukių, apsauginių akinių ar kt. priemonių trūkumu.

 Pertraukų trūkumas – ar darbuotojams skiriamas pakankamas pertraukų skaičius, kurių metu jie gali pilnai pailsėti.

 Per aukšta temperatūra.

 Per ţema temperatūra.

 Kvėpavimas garais, dūmais, dulkėmis ar pavojingomis medţiagomis, tokiomis kaip chemikalai, infekcinės medţiagos ir kt.

 Pavojingų produktų ar medţiagų nešimu arba lietimu.

 Radiacija, tokia kaip rentgeno spinduliai, lazerio spinduliai – ar darbuotojams daţnai tenka susidurti su jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiu.

 Skausmingos ar varginančios kūno padėties patyrimas – kaip daţnai darbuotojams tenka patirti nepatogią kūno padėtį.

 Sunkių daiktų nešiojimas ar judinimas.

 Pasikartojantys rankų judesiai.

 Darbas su kompiuteriu.

 Bendravimas su ţmonėmis – klientai pacientai ir pan.

Į šiuos teiginius respondentai turėjo atsakyti vienu iš keturių pateiktų atsakymo variantų: „beveik visą laiką“, „apie pusę laiko“, „beveik niekada“, „neţinau“.

Vertinant rezultatus pastebėta, kad burnos prieţiūros specialistai, su asmens apsaugos priemonių trūkumu beveik niekada nesusiduria (67,3 proc.), kiek daţniau jaučiamas pertraukų trūkumas, beveik visada – 28,8 proc. ir apie pusę laiko – 26,9 proc., tuo tarpu beveik niekada atsakė 40,4 proc. respondentų. Su per aukštos ir per ţemos temperatūros pojūčiais daugiau nei pusė respondentų beveik niekada nesusiduria – atitinkamai 69,9 proc. ir 71,8 proc. Kiek rimtesnė problema yra su kvėpavimu pavojingomis medţiagomis (garais, dūmais, dulkėmis ir t.t.), 42,3 proc. respondentų tai patiria apie pusę darbo laiko, 30,8 proc. beveik niekada, o 23,1 proc. – beveik visada. Su pavojingų produktų ar medţiagų nešimu arba lietimu, 28,2 proc. burnos prieţiūros specialistų susiduria apie pusę darbo laiko, 12,2 proc. – beveik visada, o 55,1 proc. – beveik niekada, panaši situacija ir su radiacija (lazerio, rentgeno spinduliai), čia 23,1 proc. su minėta problema susiduria apie pusę darbo laiko, 5,1 proc. – beveik visada, o 70,5 proc. – beveik niekada (12 pav.).

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% Asm e ns a ps a ug os prie m on ių trūk um a s Pe rtr a uk ų trūk um a s Pe r a uk š ta te m pe ratū ra Pe r ž e m a te m pe ratū ra Kvė pa v im a s pa v oj in go m is m e dž ia go m is Pa v oj in gų m e dž ia gų n e š im a s a r li e tim a s J on iz uo ja nti s oi nd ul iu otė Beveik visada Apie 1/2 darbo l. Beveik niekada Nežino

12 pav. Specialistų darbo vietos vertinimas.

Darbuotojams daţnai tenka patirti skausmingą ir varginančią kūno padėtį: beveik visada ir apie pusę darbo laiko atsakė po 41,7 proc., beveik niekada 16,7 proc. Nešioti ar judinti sunkius daiktus 84,6 proc. darbuotoų beveik niekada netenka, 12,2 proc. tai patiria apie pusę darbo laiko. Daugiau nei pusei respondentų (75 proc.) tenka atlikti pasikartojančius rankų judesius, 17,3 proc. – apie pusę darbo laiko. Darbas su kompiuteriu darbovietėse nedaţnas, 65,5 proc. respondentų to beveik niekada neatlieka, tačiau 29 proc. su tuo susiduria apie pusę darbo laiko. Labai daţnai (80,1 proc.) burnos prieţiūros specialistams tenka bendrauti su ţmonėmis (pacientai, klientai ir kt.) (13 pav.).

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% S ka u smin g a a r va rg inan ti kūn o pad ėtis S u n kių d aik tų jud inim as P as ika rt o jant ys rankų jud es iai Dar b as kom p iut er iu Bend rav imas su ž mo n ėmis Beveik visada Apie 1/2 darbo laiko Beveik niekada

13 pav. Daţniausiai pasitaikantys burnos pieţūros specialistų nusiskundimai darbo sąlygomis.

Vertinant asmens apsaugos priemonių trūkumą pagal darbovietės tipą (privati, valstybinė ar darbas abiejose) pastebėta, kad privačioje įstaigoje, valstybinėje ar derinantys savo darbą abiejose darbovietėse su asmens apsaugos priemonių trūkumu beveik niekada nesusiduriama, atitinkamai 74,1, 57,1 ir 78,6 proc., pastebėta, kad šių priemonių trūkumą labiausiai jaučia asmenys, kurie dirba valstybinėje įstaigoje, beveik visą laiką atsakė 17,1 proc., beveik pusę darbo laiko – 20 proc. (2

=9,9; p>0,05), rezultatai pateikti 14 paveiksle.

0% 20% 40% 60% 80% 100% Beveik visada Apie pusę darbo laiko Beveik

niekada Darbas abiejose

įstaigose Valstybinė Privati

Vertinant pertraukų trūkumo nusiskundimus tarp lyčių pastebėta, kad vyrai rečiau nei moterys skundţiasi pertraukų trūkumu (2

=2,9; p>0,05). 27,3 proc. vyrų, pertraukų trūksta beveik visą laiką (moterims 29,5 proc.), 31,8 proc. vyrų – apie pusę darbo laiko (moterims 35 proc.) ir 40,9 proc. vyrų su tuo beveik niekada nesiskundţia (moterys 40,2 proc.) rezultatai pateikti 15 paveiksle.

0% 10% 20% 30% 40% 50% Vyrai Moterys Beveik niekada Apie pusę darbo laiko Beveik visada

15 pav. Pertraukų trūkumo nusiskundimai tarp skirtingos lyties atstovų.

Vertinant kvėpavimą pavojingomis medţiagomis, tokiomis kaip garai, dūmai, dulkės, chemikalai ar infekcinės medţiagos darbe pagal lytį pastebėta, kad vyrai rečiau nei moterys skundţiasi kvėpavimu pavojingomis medţiagomis (2

=5,9; p>0,05). 20 proc. vyrų kvėpuoja pavojingomis medţiagomis beveik visą laiką (moterys 26 proc.), 47,5 proc. vyrų – apie pusę darbo laiko (moterys 41,5 proc.) ir 32,5 proc. vyrų su tuo beveik niekada nesusiduria (moterys 31,5 proc.) rezultatai pateikti 16 paveiksle.

0 10 20 30 40 50

Vyrai Moterys

Beveik niekada Apie pusę darbo laiko

Beveik visada