MARIJAMPOLĖS MIESTO MOKYKLŲ 6-7 KLASIŲ MOKSLEIVIŲ DARBO KOMPIUTERIU IR SUBJEKTYVIOS SVEIKATOS SĄSAJOS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS

Aplinkos ir darbo medicinos katedra

SIMONA STEPONAVIČIŪTĖ

MARIJAMPOLĖS MIESTO MOKYKLŲ 6-7 KLASIŲ

MOKSLEIVIŲ DARBO KOMPIUTERIU IR SUBJEKTYVIOS

SVEIKATOS SĄSAJOS

MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS (Visuomenės sveikata: sveikatos ekologija)

Mokslinė vadovė Lekt. dr. L. Škėmienė

SANTRAUKA

MARIJAMPOLĖS MIESTO MOKYKLŲ 6-7 KLASIŲ MOKSLEIVIŲ DARBO KOMPIUTERIU IR SUBJEKTYVIOS SVEIKATOS SĄSAJOS

Simona Steponavičiūtė

Mokslinė vadovė lekt. dr. L. Škėmienė

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos Akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas; 2014. 64 p.

Darbo tikslas: įvertinti Marijampolės miesto mokyklų 6-7 klasių moksleivių darbo kompiuteriu ir subjektyvios sveikatos sąsajas.

Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas buvo atliktas 2013 metais Marijampolėje. Tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Tyrime dalyvavo 253 Marijampolės miesto mokyklų 6-7 klasių mokiniai. Atsako dažnis - 83,3 proc. Anketų atsakymai suvesti ir apdoroti kompiuteriniu statistiniu programos paketu „SPSS 16.0“. Tikrinant statistines hipotezes, pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo.Išvados buvo laikomos reikšmingomis, kai p≤0,05. Tyrimo rezultatai. Kompiuterį ir interneto ryšį namuose turėjo 96,8 proc. moksleivių. Tame pačiame kambaryje, kur yra kompiuteris, miegojo 56,9 proc. mokinių, o pritaikytą kėdę darbui kompiuteriu turėjo 64,4 proc. vaikų. Daugiau nei pusė mokinių prie kompiuterio praleido 2-4 val. arba >4 val. per dieną Dažniausiai respondentai kompiuterį naudojo žaidimams ir bendravimui. Tyrimo metu nustatyta, kad 44,7 proc. moksleivių dirbdami kompiuteriu, skundėsi akių perštėjimu/ašarojimu. Net 22,9 proc. respondentų jautė kaklo, 24,9 proc. – nugaros ir 4,7 proc. skundėsi plaštakos skausmu. Kompiuterinius žaidimus žaidė 83,3 proc. respondentų, o dažniausiai žaidė veiksmo ir loginius žaidimus. 51,4 proc. ilgiausiai kompiuteriu teko žaisti 5-10 val. Mergaitės žaidimus žaidė trumpiau ir rečiau nei berniukai. Galima priklausomybė nuo kompiuterio-interneto nustatyta 48,2 proc. respondentų.Vaikai >4 val. praleidžiantys prie kompiuterio turėjo 4,28 didesnę galimybę patirti neigiamas sveikatos pasekmes dėl darbo kompiuteriu, nei praleidžiantys <2 val. Kovinius ir kovinius-žiaurius žaidimus dažniau žaidė moksleiviai, kurie prie kompiuterio per dieną praleisdavo >4 val. lyginant su <2 val. praleidžiančiais prie kompiuterio. Respondentai prie kompiuterio vidutiniškai per dieną praleidžiantys 2-4 val. turi 5,05 kartus didesnę galimybę būti priklausomi nuo interneto, nei praleidžiantys <2 val.

Išvados. Galimybė atsirasti kaulų-raumenų nusiskundimams, bei nusiskundimams rega mokiniams, praleidžiantiems prie kompiuterio >4 val. ir 2-4 val. buvo didesnė, nei tiems,

kurie praleido <2 val. Nustatyta, kad priklausomų nuo kompiuterio-interneto vaikų reikšmingai daugiau buvo 2-4 val. ir >4 val. per dieną prie kompiuterio praleidžiančiųjų respondentų grupėje.

Rekomendacijos. Tėvai turi stengtis, kad darbo kompiuteriu vieta būtų kuo ergonomiškesnė. Po dviejų valandų darbo kompiuteriu, būtina daryti pertraukėles. Pagrindinė profilaktikos priemonė, siekiant išvengti sveikatos pakenkimų dirbant kompiuteriu, turėtų būti darbo trukmės ribojimas.

SUMMARY

WORK ON A COMPUTER AND SUBJECTIVE HEALTH LINKS AMONG THE 6 - 7TH GRADE STUDENTS OF SCHOOLS IN THE TOWN OF MARIJAMPOLĖ

Simona Steponavičiūtė

Scientific Head lecturer Dr. L. Škėmienė

University of Health Sciences of Lithuania, Academy of Medicine, Faculty of Public Health, Department of Environmental and Occupational Medicine. Kaunas, 2014. 64 p.

Coursework objective: to evaluate work on a computer and subjective health links among the 6 - 7th grade students of schools in the town of Marijampolė.

Material and methods: The analysis was conducted in Marijampolė in 2013. Method of the analysis is anonymous questionnaire. 253 students of 6 and 7 grades in the schools of Marijampolė took part in the analysis. Response rate was 83.3%. Questionnaire responses were entered and processed using a statistical software package “SPSS 16.0”. While investigating statistical hypothesis, significance level of 0.05 has been chosen. The conclusions were held significant, when p≤0.05.

Results: 96.8% of students had a computer and internet connection at home. 56.9% of students were sleeping at the same room where the computer was and 64% of students had a special seat designed for work on a computer. More than half of all students spent 2 to 4 or more than 4 hours working with the computer. Most frequently, the respondents were using the computer for games and socializing activities. During the analysis it was found that 44.7% of students were complaining about itching/tearing of eyes while working on the computer. Even 22.9% of respondents felt neck pain, 24.9% - back pain, and 4.7% were complaining of wrist pain. 83.3% of respondents were playing video games, the action and logic games were the most frequent. 51.4% of students have indicated that the longest time period of playing on the computer was 5 to 10 hours. Girls have played video games less often and for shorter periods of time. Possible computer-internet addiction was identified for 48.2% of respondents. Students who spend more than 4 hours at the computer had 4.28 times greater probability to experience negative health consequences due to work at the computer in comparison to those who spend less than 2 hours. Fighting and violence games were played more frequently by those, who spend more than 4 hours at the computer per day in comparison to those who spent less than 2 hours. Respondent who spent on average 2 to 4 hours at the computer per day have a

probability to become addicted to the internet that is 5.05 higher than of those who spent less than 2 hours at the computer per day.

Conclusions: Students who spend 2 to 4 hours or more than 4 hours at the computer per day have a higher probability of experiencing bone/muscle pain, weaker eyesight in comparison to those who spend less than 2 hours at the computer per day. It was found, that children who are addicted to computer-internet were significantly abundant in the groups that spent 2 to 4 hours or 4 and more hours at the computer per day.

Recommendations: Parents have to put effort in order to make the place where the computer is as ergonomic as possible. Breaks must be taken after two hours during the work on the computer. The main preventive measure to avoid adverse health effects related to computer should be minimizing the duration of working time.

TURINYS

ĮVADAS ... 8

TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

1.1. Kompiuterio ir interneto ryšio paplitimas ... 11

1.2. Moksleivių sveikatos sutrikimai ir darbas kompiuteriu ... 14

1.2.1. Moksleivių regėjimo sutrikimai ... 14

1.2.2. Nugaros ir stuburo pakenkimai ... 16

1.2.3. Psichologinė įtampa ir miego sutrikimai ... 19

1.2.4. Kiti sveikatos sutrikimai ... 20

1.3. Laikas, praleistas prie kompiuterio, ir priklausomybių atsiradimas ... 21

1.4. Kompiuteriniai žaidimai ir jų poveikis sveikatai ... 23

1.5. Profilaktikos priemonės dirbant kompiuteriu ... 27

2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI ... 29

2.1 Tiriamųjų kontingentas ... 29

2.2 Tyrimo eiga... 29

2.3 Tyrimo instrumentas ... 30

2.4 Priklausomybės nuo interneto kriterijai ... 30

2.5. Statistinės analizės metodai ... 31

3. REZULTATAI ... 33

3.1. Moksleivių darbo kompiuteriu ypatumai ir kompiuterizuotos darbo vietos aplinka ... 33

3.1.1. Moksleivių ergonomika ir aplinka, dirbant kompiuteriu ... 33

3.1.2. Darbo kompiuteriu trukmė, pobūdis ir taikomos profilaktikos priemonės ... 35

3.2. Sveikatos sutrikimų bei nusiskundimų, dirbant kompiuteriu, vertinimas ... 38

3.2.1. Moksleivių nusiskundimai dėl darbo kompiuteriu ... 38

3.3. Moksleivių kompiuterinių žaidimų rūšies, trukmės žaidžiant ir priklausomybės nuo interneto vertinimas ... 40

3.3.1. Kompiuterinių žaidimų vertinimas ... 40

3.3.2. Moksleivių naudojimosi kompiuteriu trukmė, žaidžiant kompiuterinius žaidimus 44 3.3.3. Moksleivių priklausomybės nuo kompiuterio-interneto vertinimas ... 44

3.4. Moksleivių sveikatos nusiskundimų, žaidimų rūšies, priklausomybės nuo kompiuterio ir laiko, praleisto dirbant kompiuteriu, sąsajos ... 46

3.4.1. Moksleivių sveikatos nusiskundimų ir laiko, praleisto prie kompiuterio, sąsajos .. 46

3.4.2. Žaidimų rūšies ir laiko, praleisto dirbant kompiuteriu, sąsajos ... 49

3.4.3. Kompiuterinės-internetinės priklausomybės ir laiko, praleidžiamo prie kompiuterio, sąsajos ... 50 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 50 IŠVADOS ... 57 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 58 LITERATŪRA ... 59 PRIEDAI ... 66

8

ĮVADAS

Informacinės technologijos labai sparčiai plinta žmonių gyvenime, todėl šiandieną kompiuteris ir internetas – neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Informacinės technologijos skverbiasi ne tik į suaugusiųjų, bet ir į vaikų kasdienį gyvenimą. Daugėja vaikų, naudojančių kompiuterius, skaičius, ilgėja darbo kompiuteriu trukmė [1]. Asociacijos „Infobalt“ duomenimis Lietuvoje aktyviausia kompiuterinių technologijų naudotojų grupė yra 15-19 metų amžiaus asmenys [2].

Šiuo metu analizuojamas stiprus kompiuterio ir paauglio ryšys, poveikis tiek fizinei tiek dvasinei paauglio sveikatai. Mokslininkai pastebėjo, kad ši problema aktuali jau ir jaunesnio amžiaus vaikams. Vis daugiau laiko praleidžiant prie kompiuterio, mažėja vaikų fizinis aktyvumas, atsiranda nusiskundimai rega bei kaulų-raumenų sistemos ligomis. 2009 metais atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo įvertinti Kauno miesto gimnazijų moksleivių darbo kompiuteriu ypatumus bei regos sutrikimų dažnį ir pobūdį. Nustatyta, jog 40 proc. vaikų skundžiasi regos sutrikimais. Pagrindiniai nusiskundimai rega, dirbant kompiuteriu, yra akių skausmas, paraudimas bei pablogėjęs matymas. Ilgėjant darbo kompiuteriu trukmei, daugėja nusiskundimų pablogėjusia rega [3]. Panašūs duomenys gauti ir 2010 metais Didžiojoje Britanijoje atliktame tyrime, kuriame buvo nustatyta, jog 48,2 proc. vaikų, turinčių regėjimo sutrikimus, prie interneto praleidžia daugiau nei 3 valandas per dieną [4]. Dar vienas 2009 metais Kauno miesto gimnazijose atliktas tyrimas, kuriame buvo vertinami moksleivių darbo kompiuteriu ypatumai, kaulų ir raumenų sistemos pažeidimai, parodė, jog 16,1 proc. tirtų moksleivių buvo nustatyta netaisyklinga laikysena, 17,1 proc. – skoliozė. Apklausos duomenimis 42,3 proc. vaikų jautė juosmeninės stuburo dalies skausmus, 36,0 proc. – kaklo, 16,8 proc. – pečių lanko ir 14 proc. – riešo skausmus [1].

Kompiuterio poveikis sveikatai siejamas ir su psichologinėmis problemomis. Internete lengvai prieinami netinkamo turinio puslapiai, pornografija bei smurtas. 2009 metais Kaune atliktas tyrimas parodė, jog didžioji dalis (43,5 proc.) apklaustųjų dažniausiai lankėsi internete norėdami bendrauti. Tai darė dažniau mergaitės nei berniukai. Dažna internete apsilankymo priežastis buvo kompiuteriniai žaidimai. Dėl naktinio darbo kompiuteriu sutriko miegas 24,6 proc. tirtų moksleivių, o šiais sutrikimais dažniau skundėsi moksleiviai internete praleidžiantys ilgiau nei 3,0 val. per dieną. Trečdalis visų apklaustų moksleivių pripažino

9 jaučiantys potraukį vis daugiau laiko praleisti prie kompiuterio ir net 10,8 proc. jautėsi blogai dėl to, kad mažai laiko praleido prie kompiuterio [5].

Šiuo metu ir tarp vaikų, ir tarp suaugusiųjų yra itin populiarūs kompiuteriniai-internetiniai žaidimai. Internetinių (on-line) žaidimų svetainių vartotojų skaičius kas mėnesį padidėja 12-15 proc., o 2009 metais JAV padidėjo 22 proc., ir pasiekė 87 mln. (Japonijoje – 28 proc. ir 16,5 mln.). Internetinių žaidimų paplitimas atnešė dar vieną ligą – priklausomybę nuo interneto ir kompiuterinių žaidimų. Panevėžyje atliktas tyrimas parodė, kad didelė dalis moksleivių labai daug laiko skiria kompiuteriniams žaidimams. Net 41 proc. visų apklaustųjų žaidžia kompiuterinius žaidimus jau penkerius ir daugiau metų. Kasdien 70 proc. visų moksleivių prie kompiuterinių žaidimų praleidžia bent po valandą, o 42 proc. - nuo 2 iki 4 valandų ir ilgiau. Atsakymų į psichologinius klausimus, leidžiančius diagnozuoti priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų, analizė parodė, jog 21 proc. apklaustųjų gali būti priklausomi [6]. Priklausomybė nuo kompiuterio – interneto sukelia psichologinius sutrikimus. 2012 metais Vokietijoje atlikus tyrimą nustatyta, kad probleminiai kompiuterinių žaidimų žaidėjai buvo agresyvesni, dirglesni. Probleminis žaidimas taip pat lėmė mokinių dėmesio trūkumą, hiperaktyvumą bei žemą savigarbą [7].

Taigi, problema labai aktuali, todėl Marijampolėje buvo atliktas tyrimas, analizuojantis moksleivių darbą kompiuteriu. Tyrimo metu svarbu buvo nustatyti ir darbo kompiuteriu aplinką (pati darbo vieta, apšveitimas, kompiuterinė kėdė) ir kompiuterio naudojimo ypatumus bei laiką, skiriamą kompiuteriniams žaidimams. Taip pat svarbūs buvo sveikatos nusiskundimai, atsirandantys dirbant kompiuteriu. Buvo ieškoma sąsajų tarp laiko, praleisto prie kompiuterio, ir įvairių moksleivių išsakytų sveikatos nusiskundimų.

10

TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas – įvertinti Marijampolės miesto mokyklų 6-7 klasių moksleivių darbo kompiuteriu ir subjektyvios sveikatos sąsajas.

Uždaviniai:

1. Įvertinti moksleivių kompiuterizuotos darbo vietos aplinką ir darbo kompiuteriu ypatumus.

2. Nustatyti ir įvertinti sveikatos sutrikimus bei nusiskundimus, atsirandančius dirbant kompiuteriu.

3. Išanalizuoti moksleivių kompiuterinių žaidimų rūšis, jų trukmę bei įvertinti respondentų priklausomybę nuo kompiuterio.

4. Nustatyti sveikatos sutrikimų/nusiskundimų, žaidimų rūšies bei priklausomybės nuo kompiuterio ir laiko, praleisto dirbant kompiuteriu, sąsajas.

11

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Kompiuterio ir interneto ryšio paplitimas

Šiuo metu kompiuteriais turi galimybę naudotis beveik kiekvienas vaikas ne tik namuose, bet ir ugdymo įstaigose. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 metų pirmąjį ketvirtį asmeniniu kompiuteriu ir internetu naudojosi 99,8 proc. 12–15 metų amžiaus paauglių, 90 proc. šio amžiaus vaikų turėjo kompiuterį ir interneto prieigą namuose [71]. Panašius duomenis pateikė ir Austrijos tyrėjai. Didžioji dauguma (98proc.) 10-14 metų amžiaus moksleivių turėjo bent vieną kompiuterį namuose, ir beveik pusė paauglių turėjo asmeninį kompiuterį savo kambaryje. Namuose interneto ryšį turėjo 84 proc. šeimų [27].

Vis didėjantis informacinių ir komunikacinių technologijų populiarumas tarp mokinių, suformavo „sveiko darbo kompiuterio aplinkoje problemą“. Publikacijose pabrėžiama, kad ypatinga rizikos grupė yra vaikai, kurie neretai prie kompiuterių praleidžia neribotą laiką [2]. Didžiausią interneto naudotojų dalį sudaro jauni žmonės, pavyzdžiui, Ispanijoje apie 98 proc. 11 - 20 metų jaunuolių naudojosi internetu [15].

„TNS gallup“ duomenys parodė, kad aktyviais internautais tampa vaikai jau nuo 7 iki 10 metų. Šį skaičių sparčiai vejasi ikimokyklinio amžiaus vaikai. O didžiausią probleminių kompiuterio naudotojų dalį sudaro 14-17 metų paaugliai, daugiausia berniukai [60].

2011 metais vidutiniškai 38 proc. 16–74 metų amžiaus Europos sąjungos šalių gyventojų buvo prisijungę prie bendruomenės tinklų, tačiau skirtingų amžiaus grupių atstovais šiomis paslaugomis naudojosi nevienodai. Bendruomenės tinklais naudojosi tik 11 proc. 55–74 metų gyventojų, o 16–24 metų amžiaus grupėje šis rodiklis buvo net 80 proc. Tai rodo, kad jaunimui bendruomenės tinklai labai svarbūs ryšiams palaikyti [28].

Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2007–2013 metų laikotarpiu kompiuterio naudojimas išaugo beveik 7 proc., o ir interneto – net 20 proc. [38]. Kompiuterio ir interneto naudojimo augimą 16-74 metų amžiaus gyventojų grupėje atspindi 1 paveikslas (1.1. pav.).

12 51,8 54,8 58,9 61,4 63,0 66,5 68,9 48,7 52,2 57,0 59,8 62,5 66,2 68,5 0 20 40 60 80 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Interneto naudojimas Kompiuterio naudojimas Proc.

1.1 pav. 16–74 metų amžiaus gyventojų kompiuterio ir interneto vartojimo augimas Lietuvoje 2007-2013 metais

Lietuvoje apklausos rodo, jog namuose kompiuteriu naudojasi 94 – 99 proc. moksleivių, o 95 proc. jų naudojasi internetu [65; 68]. Tiriant moksleivių darbo kompiuteriu ypatumus nustatyta, kad vaikai prie kompiuterio vidutiniškai praleidžia 3-5 valandas per dieną [65; 66]. Panašiai ir Australijoje tyrimo metu nustatyta, jog paaugliai per dieną praleidžia daugiau nei 3 valandas naudodami informacines technologijas (televizija; video žaidimai, kompiuteris, telefonas) [40]. Berniukai kompiuteriu naudojasi ilgiau, nei mergaitės. 2009 metais buvo apklausta 1730 Kauno mokyklų moksleivių. Didžioji dalis mergaičių nurodė, kad prie kompiuterio praleidžia iki 3 val. per dieną. Tuo tarpu didžioji dauguma berniukų prie kompiuterio praleido nuo 2 iki 5 val. [67].

Vertinant moksleivių naudojimosi kompiuteriu bei internetu trukmę ir veiklos pobūdį išskiriamos šios veiklos: kompiuteriniai žaidimai, bendravimas, namų darbų ruoša ir kita (muzikos klausymas, filmų žiūrėjimas). Analizuojant darbo kompiuteriu pobūdį nustatyta, kad pusė visų apklaustų moksleivių žaidė kompiuterinius žaidimus, trečdalis moksleivių užsiėmė kita veikla: klausė muzikos, redagavo nuotraukas, bendravo internete ir tik maža dalis tirtųjų naudodamiesi kompiuteriu ruošė namų darbus. O dažniausia lankymosi internete priežastis - bendravimas, kita - informacijos paieška ir tik 6,5 proc. moksleivių nurodė žaidimus [68].

13 Remiantis tyrimais pastebėta skirtingas darbo kompiuteriu pobūdis priklausomai nuo lyties. Internete informacijos šaltinių ieškojo dažniau mergaitės nei berniukai. Taip pat mergaitės naudodamos internetą daugiau laiko praleido pokalbių svetainėse, ruošė namų darbus, rašė referatus. Berniukai daugiau laiko skyrė kompiuteriniams žaidimams, programavimui, filmų ir vaizdų peržiūroms bei svetainių kūrimui [65; 66; 2].

JAV socialinių tinklų tyrėjai teigia, kad internetinės svetainės tapo paauglių gyvenimo ir mokyklos kultūros dalis [42]. Socialiniais tinklais naudojasi apie 60 proc. 9-16 metų europiečių [29]. Naujausių apklausų duomenimis 22 proc. paauglių prisijungia prie savo mėgstamų socialinių internetinių tinklų (pvz:., Facebook, Twitter; žaidimų svetainės, vaizdo svetainės) daugiau kaip 10 kartų per dieną, o daugiau nei pusė paauglių prisijungia daugiau nei 1 kartą per dieną. Nekontroliuojamas interneto naudojimas gali turėti neigiamų pasekmių. Tai ir miego trūkumas, dėl ko vystosi bendras nuovargis ir internetinė priklausomybė [46].

Remiantis oficialia statistika, iki 2012 metų gruodžio mėn., „Facebook‘ą“ naudojo 1 milijardas aktyvių vartotojų kas mėnesį [17]. „Faceboo“ turi keletą privalumų: palengvina bendravimą, leidžia dalintis asmenine informacija, turi lengvą priėjimą. Tačiau besaikis šio socialinio tinklo naudojimas gali sukelti neigiamų padarinių, įskaitant netinkamą naudojimą, piktnaudžiavimą ir priklausomybę, taip pat gali turėti įtakos miego kokybei. Televizijos, kompiuterio, interneto ir kompiuterinių žaidimų naudojimas yra susijęs su miego sutrikimais [44; 6]. Peru atlikta 418 studentų apklausa, kuri kaip tik ir nagrinėjo priklausomybės nuo „Facebook“ ir prastos miego kokybės sąsajas. Tyrimo hipotezė pasitvirtino – rastas reikšmingas ryšys tarp miego kokybės ir „Facebook“ priklausomybės. Nustatyta, kad beveik 1 iš 10 studentų galimai turėjo priklausomybę „Facebook“-ui, o daugiau nei pusė skundėsi prasta miego kokybe [75].

Kiti autoriai nustatė reikšmingą priklausomybę – kuo daugiau tyrimo dalyviai naudojosi „Facebook“, tuo labiau pasitenkinimo gyvenimu lygis mažėjo [36].

2013 metų publikacijoje teigiama, kad dauguma (64 proc.) „Facebook“ naudojo kasdien, o apie 40,1 proc. respondentų - 3 ar 4 valandas per dieną. Daugiau nei ketvirtadalis (35,9 proc.) respondentų manė, kad jie buvo vienodai aktyvūs tiek „Facebook“, tiek ir realiame gyvenime. Buvo ir tokių, kurie teigė, jog socialinis gyvenimas pablogėjo po to, kai pradėjo naudotis „Facebook“. Dauguma dalyvių pripažino, kad jie buvo laikomi drovūs realiame pasaulyje, o „Facebook“ jie jaučiasi įdomūs ir mylimi bei mylintys. Didžioji

14 dauguma naudotojų skundėsi nuotaikų kaita. Autorių nuomone, kad nors dauguma iš tiriamųjų turėjo tik keletą „Facebook‘ priklausomybės požymių, tačiau jie to nesuprato. Tyrėjų išvada – dauguma vartotojų yra priklausomi nuo „Facebook“ [18].

Apibendrinant duomenis galima teigti, jog berniukai linkę daugiau laiko leisti prie kompiuterio, nei mergaitės. Berniukai dažniausi rinkosi pramogas (žaidimai, filmai) dirbdami kompiuteriu, o mergaitės aktyviau naudojosi pokalbių svetainėmis, ieškojo informacijos, rašė referatus. Stebimas itin didelis paauglių įsitraukimas į „Facebook“ socialinį tinklą.

1.2. Moksleivių sveikatos sutrikimai ir darbas kompiuteriu

Pasaulyje atliktų mokslinių tyrimų duomenimis, vaikai, leidžiantys laiką prie kompiuterio, tampa mažiau aktyvūs, mažiau laiko skirta sportui ir žaidimams, taip padidinama rizika pakenkti besivystančiam vaiko organizmui [71]. Taip pat tokia statistika grėsmingai byloja apie Lietuvos vaikų laikysenos sutrikimus, akių ligas ir elgesio problemas.

1.2.1. Moksleivių regėjimo sutrikimai

Visame pasaulyje yra beveik 285 mln. žmonių, turinčių regėjimų sutrikimus, iš kurių 39 mln. yra nepagydomai akli ir 246 mln. silpnaregiai. Apie 90 proc. pasaulio silpnaregių gyvena besivystančiose šalyse. Dabartinėje visuomenėje regos sutrikimai tampa vieni dažniausių paauglių sveikatos sutrikimų. Pasaulyje yra beveik 19 mln. vaikų, jau iki 15 metų amžiaus turinčių regos sutrikimų. Iš jų 12 mln. silpnaregiai, kuriems rega pataisoma naudojant specialias priemones, ir 1,4 ml. vaikų turi negrįžtamai sutrikusią regą visam gyvenimui [72].

Darbas kompiuteriu skatina regos nuovargį. O regos sutrikimai yra vieni dažniausių paauglių sveikatos sutrikimų [22]. Daugelis dirbančiųjų su kompiuteriu pastebi, kad ilgą laiką naudojantis kompiuteriu, atsiranda akių nuovargis, skausmas ar fokusavimo problemos. JAV nacionalinis darbo saugumo ir sveikatos institutas nurodo, kad regėjimo sutrikimais skundžiasi 75–90 proc. dirbančiųjų su kompiuteriu [69]. Vertinant akių simptomus paaiškėjo, kad dažniausiai studentai dirbdami kompiuteriu jaučia akių perštėjimą (67,2 proc.), akių paraudimą (52,8 proc.) ir akių sausumą (46,3 proc.). O dažniausiai pasitaikantys regėjimo funkcijos simptomai dirbant buvo pablogėjęs matymas ir mirgėjimas akyse [3].

Regos sutrikimai ypač padažnėjo pastaraisiais dešimtmečiais, kai kompiuteris tapo vienas iš pagrindinių darbo bei laisvalaikio elementų [68]. Lietuvoje 2004 – 2012 metų

15 laikotarpiu trumparegystės paplitimas tarp vaikų iki 18 metų amžiaus išaugo beveik dvigubai (nuo 35,6 iki 61,1 tūkstančiui gyventojų), o toliaregystės – beveik tris kartus (nuo 27,6 iki 77,3 tūkstančiui gyventojų) [71]. Tai galima sieti su didėjančiu kompiuterių naudojimu ne tik darbe, bet ir laisvalaikio metu. 2009 metais atliktas tyrimas Alytaus mokyklose, kuriuo siekta išaiškinti moksleivių sveikatos sutrikimus, dirbant kompiuteriu, naudojimosi kompiuteriu ergonomines sąlygas bei sveikatos elgseną. Tyrime dalyvavo 195 5-tų, 8-tų ir 11-tų klasių moksleiviai. Daroma išvada, jog augant vaikų, besinaudojančių kompiuteriais, skaičiui, ilgėjant darbo kompiuteriu trukmei, didėja regos sutrikimų dažnis [22]. Klaipėdoje išanalizavus moksleivių sveikatos pažymas nustatyta, kad regos sutrikimai yra vieni iš dažniausiai pasitaikančių sveikatos sutrikimų. Regos sutrikimai nustatyti beveik 10 proc.tarp 7 klasių moksleivių ir 17 proc. tarp 10 klasių moksleivių. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro duomenimis, 28 proc. Klaipėdos miesto bendrojo lavinimo mokinių turi nors vieną regos sutrikimą [25].

Akių nuovargis dar nėra požymis, jog kompiuterio vartojimas daro tiesioginę žalą akims. Tačiau akių tempimo jausmas ir jį lydintys simptomai, tokie kaip nuovargis, akių raudonis ar fokusavimo sutrikimai, taip pat negali būti ignoruojami [69]. Tyrimai rodo, kad regos sutrikimais skundžiasi apie 90 proc. moksleivių [67]. 2009 metais tiriant Alytaus miesto mokyklų moksleivių darbo kompiuteriu ypatumus bei regos sutrikimų dažnį nustatyta, kad daugiau kaip 60 proc. Alytaus miesto moksleivių darbo kompiuteriu metu skundėsi akių nuovargiu. Moksleiviai dažniausiai jautė akių skausmą ir ašarojimą. Tuo dažniau skundėsi mergaitės, nei berniukai [22].

Lietuvoje regos sutrikimai buvo vertinti atsižvelgiant į kompiuterio naudojimo laiką ir lytį. Nustatyta, kad vaikai, 4–5 val. praleidžiantys prie kompiuterio, suprastėjusia rega skundėsi 4,7 karto dažniau nei praleidžiantys 1 val. ir mažiau. Įvertinus regos sutrikimų sąsajas priklausomai nuo lyties, nustatyta, kad mergaitės regos sutrikimus jautė vidutiniškai 1,6 karto dažniau nei berniukai [67].

Bener A. su bendraautoriais nustatė, jog iš tirtųjų 2467 6-18 metų amžiaus vaikų beveik 13 proc. buvo silpnaregiai. Mergaitės internete praleido žymiai daugiau laiko nei berniukai. Silpnaregiai berniukai vidutiniškai 2,5 val. per dieną naudojosi internetu, o mergaitės – 2,7 val. Atlikus tyrimą, paaiškėjo, jog beveik pusė vaikų, turinčių regėjimo sutrikimus, prie interneto praleidžia daugiau nei 3 valandas per dieną. Moksleiviai, kurie turėjo regos

16 sutrikimus dažniau prie interneto praleido >3 valandas per dieną [4]. Atlikto moksleivių tyrimo Kaune duomenimis, beveik 40 proc. vaikų turi regėjimo sutrikimų. Nustatytas ryšys tarp valandų, praleistų prie kompiuterio, ir regėjimo aštrumo mažėjimo. Moksleiviai dažniausiai (42 proc.) skundėsi akių skausmu, 39 proc. akių paraudimu ir 33 proc. pablogėjusiu matymu. Trečdalis nurodė nemalonų ašarojimą ir akių džiūvimą, ir beveik 20 proc. skundėsi mirgėjimu akyse [48].

Dar viena dažnai pasitaikanti problema (nustatoma kas ketvirtam apsilankiusiam pas akių gydytoją pacientui), tai yra sausų akių sindromas [37]. Akys sausėja dėl daugelio priežasčių: dėl karščio ar šalčio, dulkių, oro kondicionieriaus, sauso patalpų oro, taip pat ir dėl darbo kompiuteriu. Paprastai per minutę žmogus sumirksi apie 22 kartus, tačiau dirbant kompiuteriu ir įdėmiai žiūrint į kompiuterio ekraną, mirksima vos 10 kartų per minutę. Dėl šios priežasties ašarų plėvelė ima greičiau garuoti ir mažiau drėkina akis [69]. Ilgai dirbant prie kompiuterio, labai svarbu dažnai vėdinti patalpas. Dirbantys su kompiuteriu žmonės turi palenkti kompiuterio ekraną 20 laipsnių kampu žemyn, tuo metu akys žvelgia žemyn, vokai jas daugiau dengia ir šiek tiek daugiau drėkina ir reikia kuo dažniau mirksėti [28].

1.2.2. Nugaros ir stuburo pakenkimai

Dėl nepakankamo judėjimo galimi šie padariniai: raumenys prasčiau aprūpinami krauju, sulėtėja medžiagų apykaita, sukietėja raumenys, sutrinka tiksli motorinė raumenų koordinacija, raumenys neužtikrina taisyklingos laikysenos, vystosi stuburo iškrypimai [69]. Stuburo iškrypimai būna pirminiai arba vystosi esant netaisyklingai laikysenai, taip pat sergant įvairiomis kaulų, raumenų ar nervų ligomis. Stuburo iškrypimas paprastai prasideda dar vaikystėje ir daugiau ar mažiau progresuoja iki skeleto brandos [54].

Dažniausia nugaros skausmo priežastis yra netaisyklinga laikysena. Dirbant paprastai sėdima ta pačia nejudama poza. Nugaros skausmai atsiranda dėl netaisyklingo ilgalaikio sėdėjimo. Toks sėdėjimas lemia natūralių stuburo linkių kitimą, nugaros raumenų pertempimą ir silpnėjimą [69]. Esant netaisyklingai laikysenai ar nedidelio laipsnio stuburo iškrypimui, žmogus gali niekuo nesiskųsti, o susidariusios deformacijos net nepastebėti, todėl būtina žinoti, kad profilaktiška sveikatos patikra reikalinga tam, kad užkirstų kelią sveikatos negalavimams [54]. Darbo kompiuteriu trukmė ir netinkamai įrengta darbo vieta, kuri

17 ergonomiškai nepritaikyta vaikams, yra vienas iš veiksnių, lemiančių kaulų ir raumenų pakenkimų formavimąsi vaikystėje.

Iš skeleto-raumenų sutrikimų yra išskiriama skoliozė, lordozė, kifozė. Skoliozė – tai stuburo išlinkimas į šoną, dėl ko kenčia kvėpavimo ir nervų sistemos, sutrinka širdies darbas, blogėja skrandžio ir žarnyno veikla. Net mažiausi stuburo pokyčiai gali neigiamai paveikti visą organizmą [54]. Pagrindinė skoliozės priežastis – silpni raumenys, judėjimo stoka, miegas susirietus minkštose įgaubtose lovos, ydingi stovėjimo ar sėdėjimo įpročiai. Viena iš priežasčių – ir sumažėjęs fizinis aktyvumas. Fizinį aktyvumą pakeitė pasyvus laisvalaikio leidimo būdas (kompiuteriniai žaidimai, virtualus bendravimas, televizija,). Moksleiviai daug laiko praleidžia prie televizorių bei kompiuterių, sėdi prie jų ūgio nepritaikytų stalų ar suolų, nešioja per sunkias kuprines [57].

Gydytojai ir pedagogai konstatuoja, kad vaikų, kuriems iškrypęs stuburas, vis daugėja. Kaune nuo 2000 iki 2008 metų skoliozės dažnis vis augo, ir tik 2009 metais skolioze sergančių vaikų nežymiai sumažėjo (3.2.1 pav.) [54].

3.2.1. pav. Skoliozės dažnis, 1000-iui patikrintų vaikų, 2000-2009 metai Šaltinis: Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras

Nuolat didėja vaikų, turinčių netaisyklingą laikyseną. Lietuvoje žvelgiant į 2004 – 2012 metų laikotarpį vaikų su nenormalia laikysena iki 18 metų amžiaus paplitimas padidėjo nuo 19,2 iki 33,1 tūkstančiui gyventojų – t.y. beveik du kartus [71]. SVEIDROS duomenimis, Vilniaus miesto ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose 2010 metais užregistruoti 96

18 059 apsilankę vaikai (amžiaus grupė iki 17 m.). Vaikams daugiausia buvo užregistruoti regėjimo sutrikimai (18,8 proc.), nenormali laikysena (3,7 proc.) ir skoliozė (stuburo išlinkimas į šoną) (2,5 proc.).

Daugiausia regėjimo sutrikimų nustatyta 7–14 metų amžiaus grupėje (22,6 proc.), toje pačioje amžiaus grupėje nustatyta ir daugiausia (6,6 proc.) nenormalios laikysenos atvejų. Daugiausia (6,0 proc.) skoliozės ir deformuojančių dorsopatijų atvejų (5,4 proc.) nustatyta 15–17 metų amžiaus grupėje [70]. Lietuvoje 2012 metais tarp vaikų iki 17 metų amžiaus užregistruoti 46,8 tūkst. gyv. artropatijos ir 47,9 tūkst. gyv. deformuojančios dorsopatijos atvejai [26].

Klaipėdoje išanalizavus mokyklose vaikų sveikatos pažymas nustatyta, jog trečias pagal dažnį sveikatos sutrikimas yra nugaros ir stuburo sutrikimai (netaisyklinga laikysena, skoliozė, skeleto raumenų sistemos sutrikimai). Tyrime tarp dalyvavusių bendrojo lavinimo mokyklų 7-tų ir 10-tų klasių moksleivių dažniausiai vyravo skoliozė (7 klasė - 19,1proc.; 10 klasė - 19 proc.) ir netaisyklinga laikysena (7 klasė - 13,9 proc.; 10 klasė - 12,1 proc.) [25].

Antras pagal dažnumą besinaudojančių kompiuteriu negalavimas yra kaklo skausmas. Kaklo ir pečių skausmus dažniausiai sukelia netinkama, statiška kūno padėtis, įtampa, kaklo raumenų spazmai arba kaklo sąnarių uždegimas. Jei sėdint galva palenkiama žemyn, įtempiami kaklo raumenys, ir dėl šios įtampos skausmas plinta į pakaušį [69]. Atliktas tyrimas Kaune parodė, kad 33 proc. moksleivių turi kaulų–raumenų sutrikimus. Dažniausia pasitaikantys kaulų–raumenų sutrikimai yra stuburo (42,3 proc.), kaklo (36 proc.) ir pečių lanko (16,8 proc.). Tiriamieji moksleiviai, dirbantys kompiuteriu daugiau kaip 4 valandas per dieną, dažniau skundėsi juosmeninės stuburo dalies skausmu [65].

Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie kompiuterio naudojimą ir jaučiamo diskomforto bei įvairių skausmų sąsajas tarp moklseivių [31]. Galvos ir kaklo skausmai – vieni iš labiausiai paplitusių kaulų ir raumenų sistemos nusiskundimų. Šiuo metu stebimas didelis galvos ir kaklo skausmų paplitimą tarp paauglių. Tai siejama su nuolatiniu sėdėjimu nekintančioje darbo pozoje. Viename tyrime buvo nagrinėtas ryšys tarp darbo kompiuteriu ir kaklo/galvos skausmų. Ištyrus 1073 mokinių, nustatyta, kad galvos skausmai buvo labiau paplitę tarp mergaičių. Taip pat buvo rastas reikšmingas ryšys tarp pasireiškiančių kaklo raumenų skausmų ir ilgo sėdėjimo prie kompiuterio [58].

19 Ieškoma koreliacijų tarp darbo kompiuteriu vietos ir sveikatos nusiskundimų bei jaučiamo diskomforto. Pastebėta, kad diskomfortas sumažėjo, kai moksleiviai sėdėjo ant ergonomiškos kėdės (pritaikytos darbui kompiuteriu) atsirėmę nugara į atlošą, abi pėdos buvo pastatytos ant grindų. Dažniau daromos pertraukėlės ir neblizgus kompiuterio ekranas taip pat mažino nusiskundimų dažnį [31]. Šių studijų duomenys patvirtino poreikį šviesti kompiuterių vartotojus (moksleivius) apie atitinkamas ergonomikos sąlygas bei laikyseną [58; 31].

Netaisyklingos laikysenos ir stuburo pakenkimų galima išvengti ergonomiškai sutvarkant darbo vietą, reguliariai mankštinantis ir einant pasivaikščioti, taisyklingai sėdint ir dažnai keičiant kūno padėtį [69]. Norint sumažinti fizinio diskomforto ir traumos tikimybę, labai svarbu taisyklingai sėdėti. Galva laikoma tiesiai arba truputį palenkta žemyn, pečiai nuleisti ir atpalaiduoti. Galva ir stuburas sudaro vieną liniją. Dirbant kompiuteriu labai svarbu, kad nugara liestųsi į kėdės atkaltę vertikalioje arba truputį atloštoje padėtyje. Rankos turi būti atpalaiduotos ir laisvos, o alkūnės sulenktos 90–120 laipsnių kampu, priglaustos prie liemens, plaštakos ir riešai lygiagretūs grindims. Riešai dirbant klaviatūra ar pele tiesūs, sudarantys vieną liniją su dilbiu. Sąnarių (klubų, kelių, alkūnių) sulenkimo kampas didesnis nei 90 laipsnių, o po stalu turi pakakti vietos kojoms [69].

1.2.3. Psichologinė įtampa ir miego sutrikimai

Vakarų šalyse jau seniai atkreiptas dėmesys į tai, kad televizoriaus žiūrėjimas siejamas su prastesniu vaikų psichologiniu prisitaikymu, ypač su didesniu agresyvumu, dėmesio bei socialinėmis problemomis. Vilniuje ir Šiauliuose mokyklose atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad daugiau laiko prie televizoriaus ekranų praleidžiantys vaikai turi daugiau elgesio bei emocinių sunkumų. Iškart po pamokų televizorių žiūrintys vaikai yra hiperaktyvesni ir turi daugiau bendravimo sunkumų. Siaubo filmų mėgimas susijęs su mokyklinio amžiaus vaikų elgesio problemomis, o dokumentinių filmų mėgimas – su geresniu vaikų psichologiniu prisitaikymu [32]. Iš subjektyvių nusiskundimų dirbant kompiuteriu, dažniausia pasitaiko galvos skausmas (46,1 proc.) ir stresas (17,1 proc.), o 13,2 proc. apklausoje dalyvavusių studentų padirbus kompiuteriu atsiranda nemiga [3].

Kai kurie tyrimai parodė, kad interneto piktnaudžiavimo daro įtaką nemigos ir miego sutrikimų atsiradimui: padidėjęs praleistas laiką internete sutrikdė miego būdravimo grafiką. Tiek interneto , tiek nemiga parodė reikšmingą asociaciją su depresija [9]. Prasta miego

20 kokybė jauniems žmonėms gali turėti įtakos mokslo rezultatams [23]. Darbas prie kompiuterio gal sukelti ne tik netinkamų ergonominių sąlygų lemiamas sveikatos problemas, bet ir internetinę priklausomybę, psichologinius moksleivių sveikatos bei miego sutrikimus. Lyginant laiką, kurį moksleiviai praleido internete per dieną, nustatyta, kad dauguma (44,4 proc.) moksleivių, praleidžiančių internete daugiau nei 3 val., skundėsi miego sutrikimais. Nustatyta, kad sutrikimai procentiškai mažėjo, trumpėjant prie kompiuterio praleistam laikui [68].Pastebėta, kad studentai nejautė nemigos, jei prie kompiuterio praleisdavo mažiau nei 1 val. per dieną. 9,7 proc. respondentų, praleidusių prie kompiuterio 2 – 3 valandas, atsirasdavo nemiga, o praleidusiems daugiau nei 3 valandas nemiga pasireiškė 19,8 proc. [3].

1.2.4. Kiti sveikatos sutrikimai

Ilgai dirbant kompiuteriu, galimi ir kiti (bendri) sveikatos sutrikimų požymiai: nemiga, mitybos pokyčiai, kūno masės pokyčiai, sumažėjęs fizinis aktyvumas.

Dažnesnis kompiuterio naudojimas buvo susijęs su didesne antsvorio/nutukimo rizika. JAV tyrėjai nustatė, jog kiekviena papildoma televizijos žiūrėjimo valanda 5 proc. padidina antsvorio/nutukimo šansą ir 9 proc. socialinių-emocinių problemų šansą [55].

Informacinių technologijų naudojimas siejamas ir su mažesniu fiziniu aktyvumu ir prastesne sveikata. Berniukai, dažniau lankantys sporto būrelį, mažiau laiko praleido prie TV ekrano. Jie geriau vertino save ir rečiau skundėsi fiziniais negalavimais. Su mažu mergaičių mankštinimosi dažniu labiausiai susijęs naudojimasis kompiuteriu ir sporto būrelio nelankymas [41]. Anglijos tyrėjai nustatė, kad moksleiviai, kurie prie ekranų (televizija, kompiuteris, kompiuteriniai žaidimai) praleidžia 2 – 4 val. arba daugiau nei 4 val. per dieną, yra mažiau fiziškai aktyvūs, nei praleidžiantys 2 val. per dieną [45]. Bet kokia fizinio aktyvumo veikla mokiniai su normaliu regėjimu užsiima dažniau nei turintys regėjimo sutrikimų [4]. Apibendrinant galima teigti – kuo daugiau laiko praleidžiama prie informacinių technologijų, tuo moksleiviai mažiau fiziškai aktyvūs ir prastesnės sveikatos.

Didelis informacinių technologijų naudojimas susijęs su blogesniu elgesiu ir sveikatos būkle. Nustatyta, kad dažnas naudojimasis kompiuteriu yra susijęs su agresija, žema socializacija ir savarankiškumu bei mažesniu pasitenkinimu gyvenimu [20].

21 Įrodyta, jog nepakankama miego trukmė bei televizorius miegamajame yra vieni iš veiksnių, lemiančių vaikų per didelį kūno svorį. Kanadoje siekiant įvertinti, ar informacinių technologijų naudojimas naktimis yra susijęs su vaiko miego trukme, kūno svoriu, mityba ir fiziniu aktyvumu, buvo apklausti 3398 5 metų amžiaus grupių vaikai. Net 64 proc. vaikų turėjo savo miegamajame vieną iš informacinių technologijų įrenginių (televizorių, kompiuterį, telefoną). Galimybė naktimis naudoti šiuos įrenginius statistiškai reikšmingai susijusi su trumpesne miego trukme, padidėjusiu kūno svoriu, prastesne mitybos kokybe ir žemesniu fiziniu aktyvumu [8].

1.3. Laikas, praleistas prie kompiuterio, ir priklausomybių atsiradimas

Šiuolaikinėje visuomenėje kompiuteris ir informacinės technologijos tapo nepakeičiama ne tik ugdymo ir saviugdos priemone, bet ir viena priežasčių, lemiančių žmogaus sveikatą bei socializaciją. Kadangi kompiuteriai įgyja vis didesnę reikšmę vaikų gyvenime, natūraliai kyla klausimas apie kompiuterio poveikį vaikams. Vaikai yra pažeidžiamiausia amžiaus grupė, kurioje vis dažniau pastebimas neigiamas informacinių technologijų poveikis fizinei, dvasinei ir socialinei sveikatai [67; 27; 21].

Kompiuterių ir interneto įdiegimas labai stipriai paveikė vaikų gyvenimą. Galima išskirti pagrindinius veiksnius, lemiančius sveikatą, naudojantis kompiuteriu: laikas praleidžiamas prie kompiuterio, ergonominės sąlygos (sėdėjimo poza, kėdė, stalas, atstumas nuo veido iki monitoriaus) bei darbo kompiuteriu pobūdis (žaidimai, informacijos paieška ir t.t.). Vienas iš labiausiai ignoruojamų veiksnių yra laikas. Pastebima, jog dirbant kompiuteriu dažnai yra nesilaikoma laiko ribojimo rekomendacijų. Apklausos ir tyrimai tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse rodo, jog laikas, naudojant informacines technologijas neretai viršija rekomenduotą. 2011 metais Šakiuose atlikus tyrimą, kurio metu buvo vertinamas moksleivių sveikatos ir laiko praleisto prie kompiuterio, ryšys, nustatyta, kad vidutinė kompiuterio naudojimo trukmė paprastą savaitės dieną buvo 2 valandos, o savaitgaliais - 3 valandos [41]. Specialistai rekomenduoja vaikams prie kompiuterių ekranų praleisti ne daugiau kaip 2 valandas per dieną [71]. 2007 ir 2009 metais Anglijoje surinkti 10–15 metų amžiaus moksleivių duomenys apie kompiuterių naudojimą, nustatyta, jog informacinėmis technologijomis ilgiau nei 2 valandas per dieną naudojasi 36 proc. respondentų [45].

22 Daugelis neįsivaizduoja savo gyvenimo be kompiuterių ir interneto. Internetas atvėrė žymiai daugiau bendravimo ir informacijos paieškos galimybių, tačiau tuo pačiu metu vis daugėja žmonių, kuriems internetas tapo narkotiku, o riba tarp virtualios realybės ir tikro gyvenimo vis labiau nusitrina. JAV maždaug pusė apklausos dalyvių pabrėžė, jog patiria atsitiktines arba dažnas problemas, naudojantis internetu, kurias įvardinto: „Praleidžiu per daug laiko socialiniuose tinkluose“, „Dažnai naudoju socialinių tinklų svetaines internete“. Apie 4 proc. pateko į skalę, žyminčią probleminį socialinių tinklų naudojimą, turintys žalingą poveikį mokslui, socialiniam gyvenimui ir bendravimui [42].

Pirmą kartą terminas „priklausomybė nuo interneto“ buvo pavartotas dar 1996 metais. Šis terminas apibrėžtas kaip neįveikiamas troškimas naudotis internetu. Priklausomybė nuo interneto yra panaši į kitas priklausomybės formas (priklausomybę nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, azartinių lošimų ir kt) [5]. Priklausomybės nuo interneto diagnostikai dažnai naudojamas K. Young klausimynas, kurį sudaro 8 klausimai. Asmenys, kurie atsakė teigiamai į 4 arba daugiau internetinę priklausomybę vertinančių klausimų, vadinami galimai priklausomais nuo interneto respondentais. Jie turėtų nedelsdami keisti darbo kompiuteriu ir naudojimosi internetu ypatumus [30]. Priklausomybė nuo kompiuterio yra labai glaudžiai susijusi su priklausomybe nuo interneto bei įvairiausių internetinių kompiuterinių žaidimų. Daugeliu atvejų tai yra neatsiejama priklausomybės nuo kompiuterio dalis [16].

Specialistai pastebėjo, kad apie 10 proc. interneto vartotojų yra priklausomi nuo šio pomėgio. Tik 9 proc. žmonių, naršančių po internetą, ieško informacijos. Visi kiti jį naudoja dėl pramogų ar bendravimo. Iš jų 37 proc. — nuolatiniai pokalbių svetainių svečiai. Didžiausią priklausomybės ligų centrų pacientų, turinčių problemų su kompiuterio priklausomybe, skaičių sudaro 12-17 metų paaugliai, berniukai [35].

Mokslinių tyrimų duomenimis internetinė priklausomybė nustatoma daliai interneto vartotojų. 2010 metais Kinijoje panašaus tyrimo metu buvo apklausta 12446 interneto vartotojų. Iš jų 12,2 proc. pateko į probleminių interneto vartotojų gretas. Probleminių interneto vartotojų grupę sudarė daugiau vaikinai – 58,2 proc. Probleminiai interneto vartotojai dažniau patiria stresą, konfliktuoja su mokytojais, mokiniais bei šeimos nariais. Moksleiviai, praleidžiantys daugiau laiko on-line, buvo labiau linkę tapti probleminiais interneto vartotojais [74]. Honkonge 2011 metais panašaus tyrimo metu net 26,4 proc. moksleivių atitiko internetinę priklausomybę apibūdinančius kriterijus [56]. 2012 metais

23 Italijoje apklausti 2533 vidurinių mokyklų moksleiviai, iš kurių 5,8 proc. buvo nustatyta internetinė priklausomybė [51].

Be to, kad internete galima susidurti su tam tikromis grėsmėmis, internetu piktnaudžiaujantys žmonės gali susidurti ir su tam tikromis fizinėmis bei psichologinėmis problemomis. 2013 metų Lietuvoje atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad pagrindinė interneto naudotojų problema yra sumažėjęs dėmesys mokslams. Taip pat susiduriama ir su tokiomis problemomis kaip nuovargis, miego trūkumas, sumažėjęs bendravimas ar uždarumas [52]. 2011 metais Kinijoje buvo tiriama paauglių probleminis interneto naudojimas pagal nustatytą klausimyną. Beveik kas dešimtas paauglys buvo priskirtas prie probleminių interneto vartotojų grupės. Lyginant su įprastais interneto vartotojais, paaugliai, esantys probleminiai vartotojai, labiau tikėtina, kad kenčia nuo psichosomatinių simptomų, įskaitant fizinės energijos trūkumą, fiziologinių sutrikimus, silpnesnį imunitetą, emocines simptomai, elgesio ir socialinės adaptacijos problemas [7].

Pietų Taivane buvo apklausti 2293 moksleiviai. Tyrimo tikslas buvo nustatyti psichologinių sutrikimų ryšį su internetinės priklausomybės vystymusi. Depresija, dėmesio sutrikimas, hiperaktyvumas ir priešiškumas buvo faktoriai, lemiantys internetinę priklausomybę. Priešiškumas, dėmesio sutrikimas ir hiperaktyvumas nustatyti kaip svarbiausi veiksniai, lemiantys internetinę priklausomybę nepaisant lyties. Berniukai, žaidžiantys internetinius žaidimus, besinaudojantys internetu kiekvieną dieną ir/arba daugiau nei 20 valandų per savaitę, turi riziką tapti priklausomais nuo kompiuterio [34].

Kaune atlikta moksleivių apklausa apie darbo kompiuteriu pobūdį bei trukmę. Ketvirtadalis tirtųjų moksleivių pripažino jaučiantys potraukį vis daugiau laiko praleisti prie kompiuterio, o kas dešimtas moksleivis jautėsi blogai dėl to, kad mažai laiko praleido prie kompiuterio arba naudojo internetą kaip būdą pabėgti nuo savų problemų [68].

1.4. Kompiuteriniai žaidimai ir jų poveikis sveikatai

Pirmojo kompiuterinio žaidimo pasirodymo data laikomi 1958 metai ir Viljamo Higinbotemo sukurtas žaidimas „Tenisas Dviems“ [63]. Tačiau pirmieji žaidimai į žmonių namus atkeliavo tik 1970 metais [19].

24 Nuo pat atsiradimo kompiuterinių žaidimų populiarumas nuolat didėjo. 2008 metais išleistas kompiuterinis žaidimas Grand Theft Auto IV per pirmąją pardavimų savaitę atnešė kūrėjams 500 milijonų dolerių pajamas. Oficiali statistika rodo, kad internetinių (on-line) žaidimų svetainių vartotojų skaičius kas mėnesį padidėja 12-15 procentų. 2009 metais JAV padidėjo 22 proc. ir pasiekė 87 mln. žaidėjų [47]. 2010 metais autorius Olson apibendrina, kad kompiuteriniai žaidimai dabar yra kasdienio mūsų vaikų bei paauglių gyvenimo dalis [49]. Internetinius žaidimus žaidžia maždaug 74 proc. jaunųjų europiečių (9-16 metų) [29]. Didžioji Lietuvos vaikų dalis – daugiau kaip trys ketvirtadaliai (76 proc.) – žaidžia kompiuterinius žaidimus [24].

Kompiuteriniai žaidimai dėl skirtingo turinio yra skirstomi į loginius, veiksmo, azartinius ir kovinius. Literatūra ir praktika rodo, kad berniukai ir mergaitės renkasi skirtingus žaidimus. Tą parodė Ustinavičienės R. ir bendraautorių tyrimas, analizuojantis kompiuterinius žaidimus. Berniukai dažniau žaidė kovinius, veiksmo, kartais smurtinius žaidimus, o mergaitės dažniau nei berniukai žaidė loginius ir virtualios realybės internetinius žaidimus [68].

Pelningiausių 2013 metų Free-2-Play MMOG žaidimų dešimtuke yra ir Lietuvoje didelės paklausos susilaukusių žaidimų. Ypatingo paauglių susidomėjimo susilaukė kovos ir veiksmo žaidimai. Lietuvoje populiarus antrą vietą užėmęs žaidimas League of Legends, trečią vietą - Dungeon Fighter Online bei World of Tanks, kuriam teko ketvirtoji vieta. Į dešimtuką pateko žaidimas World of Warcraft. Taip pat galima paminėti ir Lietuvoje populiarų online žaidimą Lineage, kuris rinkoje laikosi jau gerus 14 metų. Populiarus žaidimas Word of Warcraft šiuo metu vienija 12 mln. vartotojų [64].

Sunerimti verčia duomenys, rodantys, kad 89 proc. kompiuterinių žaidimų turinyje galima rasti smurto apraiškų [49]. Tyrėjai paskelbė žiauriausio smurtinio turinio žaidimų dešimtuką, kur pirmas vietas užima Doom 3, GTA: San Andreas ir Gunslinger Girls 2, Half Life 2, Halo 2. Taip pat vaikams žinomi ir paskutines vietas užimantys žaidimai (Hitman: Blood Money ir Mortal Combat: Deception) [24].

Moksliniuose tyrimuose daugiausia dėmesio skiriama smurtinio turinio žaidimų sukeltoms pasekmėms. Vokietijos mokslininkų tyrimo duomenimis, vyrai, žaidžiantys smurtinius kompiuterinius žaidimus, jaučia agresiją dažniau nei tie, kurie nežaidžia. Tyrime

25 dalyvavusieji 28 vaikinai buvo padalyti į dvi grupes. Pirmo asmens šaudymo žaidėjų (PAŠŽ) grupė žaidė „Counter Strike“ žaidimą maždaug 5 val. per dieną, kontrolinė grupė nežaidė kompiuterinių žaidimų. Nustatyta, kad PAŠŽ mėgėjų agresija yra didesnio lygio nei nesidominančiųjų kompiuteriniais žaidimais. Svarbu tai, kad abiejų grupių smegenų aktyvumas pažintinio motorinio aktyvumo ir poilsio metu ženkliai skyrėsi, padidėjęs aktyvumas ramybės būsenos tinkle PAŠŽ grupėje nurodo sumažėjusį pažintinės funkcijos aktyvumą ilsintis. Šis tyrimas yra vienas iš daugybės tyrimų, parodančių neigiamą kompiuterinių žaidimų poveikį ne tik vaikams, bet ir suaugusiems [59].

Tyrimas, kurio metu buvo analizuojama kompiuterinių žaidimų poveikis jaunuolių sveikatai, rodo, kad kuo daugiau laiko praleidžiama žaidžiant žaidimus, tuo prognozuojamas didesnis polinkis būti patologiniu žaidėju.Patologinių lošimų paplitimas buvo panašus į kitose šalyse nustatytus (apie 9 proc.). Dažnesnis žaidimas, mažesnė socialinė kompetencija, didesnis impulsyvumas laikytas rizikos veiksniu tapti patologiniais (problemiškais) žaidėjais, o depresija, nerimas, prastesnis mokymasis – patologinių žaidėjų pasekmės. Nustatyta, kad vaikai, kurie pradėjo daugiau žaisti smurtinius žaidimus, labiau linko į agresiją, agresyvias fantazijas ir dalyvavimą fiziškai agresyviame elgesyje. Ir atvirkščiai – vaikai, kurie pasitraukia iš problemiškų žaidėjų gretų (rečiau žaidžia), pradeda mažiau žaisti smurtinius žaidimus, jie mažiau linkę į agresyvias fantazijas ir agresyvų elgesį [21].

Australijoje buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – nustatyti ryšį tarp subjektyvios sveikatos ir laiko, praleidžiamo naudojant elektronines žiniasklaidos priemones (televizija, kompiuteris, vaizdo žaidimus, ir telefonas). Išanalizavus 925 paauglių duomenis padarytos išvados: dažnas vaizdo žaidimų naudojimas susijęs su prastesne sveikatos būkle, depresija bei nerimu [40].

Lietuvoje H. Sinicko atliktame tyrime nustatyta, kad kompiuterinių žaidimų įtaka mokslo rezultatams statistiškai pastebima, tačiau nestipri. Atsakymų į psichologinius klausimus analizė parodė, kad 21 proc. moksleivių gali būti priklausomi nuo kompiuterinių žaidimų. Tarp moksleivių labai paplitę kompiuteriniai žaidimai. Nustatyta, kad 41 proc. respondentų žaidžia kompiuterinius žaidimus penkerius ir daugiau metų ir tik apie 10 proc. jų nežaidžia iš viso. Kasdien po 2 valandas prie kompiuterinių žaidimų praleidžia daugiau nei pusė (56,0 proc.) berniukų ir 17,0 proc. mergaičių. Daugiau nei 4 valandas per dieną prie

26 kompiuterinių žaidimų praleidžia apie 17,0 proc. apklaustųjų. Taigi, beveik kas penktas moksleivis praleidžia labai daug laiko žaisdamas kompiuterinius žaidimus [57].

Kompiuteriniai žaidimai gali turėti ir netiesioginį poveikį sveikatai. Tyrimai atskleidė silpnai teigiamą ryšį tarp azartinių lošimų ir kompiuterinių žaidimų. Kompiuteriniai žaidimai turi ryšį su kanapių vartojimu, o problemiškas lošimas buvo susijęs su alkoholio, tabako ir kanapių vartojimu. Vokietijos tyrėjai pastebėjo, jog dirglumas / agresija, socialinis nerimas ir žema savigarba susijusi su problemišku (dažnu) kompiuterinių žaidimų žaidimu [73]. Paaugliai, žaidžiantys kompiuterinius žaidimus lyginant su nežaidžiančiais, mažiau laiko praleido skaitydami knygas, mažiau ruošė namų darbus [11].

JAV buvo apklausti 4028 paaugliai, siekiant įvertinti žaidimų ypatumus ir gyvenseną. Daugiau nei pusė respondentų žaidė kompiuterinius žaidimus. Iš jų 4,9 proc. buvo problemiški žaidėjai, kurie patiria nenugalimą noras žaisti, nuolatinę įtampą, kad neturi galimybės žaisti arba yra bandę sumažinti lošimą. Berniukai buvo labiau linkę nurodyti šias problemas lyginant su mergaitėmis. Probleminis lošimas koreliuoja su įsitraukinimu į reguliarų rūkymą, narkotikų vartojimą ir depresiją [12].

2010 metais atlikta kompiuterinių žaidimų poveikį nagrinėjanti tyrimų metaanalizė, kurios metu buvo išanalizuoti 136 tyrimai (tiriamųjų skaičius viršijo 130 000). Išvadose teigiama, kad smurtiniai kompiuteriniai žaidimai statistiškai reikšmingai koreliuoja su agresyvaus elgesio, agresyvių nuostatų ir agresyvaus afekto padidėjimu bei empatijos ir prosocialaus elgesio sumažėjimu [1].

Galima televizijos žiūrėjimo, kompiuterinių žaidimų ir vaikų agresijos sąsaja tampa dažnai keliamu visuomenės sveikatos klausimu. 2008 metais O. Mitrofanas, M. Paulas ir N. Spenceris atliko tyrimų, nagrinėjančių tokias asociacijas, sisteminę apžvalgą. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas vaikams ir jaunimui, turintiems elgsenos ir emocinių sunkumų. Daugumoje tyrimų pastebėta, kad jaunuoliai su elgesio ir emociniais sunkumais daugiau laiko žaidė video žaidimus, nei jų bendraamžiai be elgesio ir emocinių sunkumų [43].

Remiantis tėvų apklausomis, galima teigti, kad paaugliai su elgesio ir emociniais sunkumais vidutiniškai ilgiau per dieną žiūrėjo televiziją, lyginant su bendraamžiais arba su neturinčiais nustatytų psichiatrinių diagnozių [43].

27 Austrijoje tirti 10 – 14 metų moksleiviai. Buvo nustatyta, kad internetiniai žaidimai yra susiję su išorinėmis elgesio problemomis (nusikalstamumas, agresija). Taip pat nustatyta, kad ir socialinių tinklų naudojimas susijęs su šiomis problemomis [27].

Singapūre 2010 metais tirti jaunuolių video žaidimų ypatumai. Daugiau 80 proc. respondentų žaidė kompiuterinius žaidimus. Berniukai vidutiniškai 20,2 val. per savaitę praleidžia žaisdami ilgiau, nei mergaitės. Iš visų tyrimo dalyvių 8,7 proc. buvo laikomi patologiniais žaidėjais, dažniau berniukai nei mergaitės. Nekontroliuojamas impulsyvumas, priešiškumas, prasti mokslo rezultatai, žalinga socialinė veikla buvo reikšmingai susiję su patologiniu statusu [10].

Tačiau yra kitų įrodymų, kad namuose naudojamas kompiuteris koreliuoja su vaikų pažinimo įgūdžiais. Psichologiniai eksperimentai parodė, kad žaidžiant kompiuterinius žaidimus per trumpą laika pagerėja erdvinio suvokimo įgūdžiai [38].

1.5. Profilaktikos priemonės dirbant kompiuteriu

Viena iš pagrindinių kompiuterių keliamų sveikatos problemų priežasčių yra darbo su kompiuteriu rekomendacijų nesilaikymas. Bendros rekomendacijos dirbant kompiuteriu: dažnai keisti padėtį, kas 50–60 minučių daryti pertrauką, atlikti pratimus akims, kaklui, rankoms bei nugarai [69]. Gyventojų apklausos ir tyrimai rodo, jog profilaktikos priemonės dirbant kompiuteriu retai taikomos praktikoje. Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, jog tik labai maža dalis mokinių taiko priemones regos pažeidimų profilaktikai, o tai gali turėti įtakos regėjimo aštrumo silpnėjimui [66].

Profilaktikos priemonių netaikymą praktikoje lemia informuotumo trūkumas bei suaugusiųjų rodomas pavyzdys. Laiko, praleidžiamo prie kompiuterio, kontrole turėtų rūpintis tėvai arba kiti už vaikus atsakingi asmenys. Kaune atlikto tyrimo duomenimis tik vos daugiau nei pusė moksleivių tėvų kontroliuoja vaikų prie kompiuterio praleistą laiką. Taip pat tyrimas atskleidė, jog vaikai nėra skatinami dirbdami kompiuteriu daryti pertraukėles [65]. Moksleiviai negauna žinių iš mokytojų ar tėvų todėl, kad pastarieji teigia neturintys informacijos apie profilaktikos priemones dirbant kompiuteriu. Šiauliuose apklausus 347 įvairių ugdymo įstaigų darbuotojus paaiškėjo, jog pedagogai nepakankamai susipažinę su sveikatos sutrikimų profilaktika, dirbant kompiuteriu. Tik kas antras mokytojas žino, kad reikia taikyti vieną iš svarbiausių profilaktikos priemonių – riboti darbo kompiuteriu laiką.

28 Profilaktikos priemones dirbant kompiuteriu taiko vos daugiau nei pusė apklaustųjų [2]. Airijoje 2007 metais apklausos metu nustatyta, jog 89 proc. mokytojų atlieka darbo kompiuteriu mokymą, tačiau tik nedaugelis iš jų (17 proc.) žinojo apie darbo kompiuteriu ergonomiką [13].

29

2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI

2.1 Tiriamųjų kontingentas

Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti Marijampolės miesto mokyklų 6-7 klasių moksleivių darbo kompiuteriu ir subjektyvios sveikatos sąsajas. Atliktas kiekybinis vienmomentinis tyrimas. Pasirinktas tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa.

2013 metų duomenimis Marijampolės miesto mokyklose mokosi 778 6 – 7 klasių moksleiviai. Vykdant apklausą tiriamųjų imties tūris nustatytas naudojant imties skaičiavimo formulę (Schwarze, 1993).

Apskaičiuota, kad tyrimo reprezentatyvi imtis – 257. Reikėjo apklausti 257 moksleivius. Atsitiktinės atrankos būdu buvo atrinktos šešios Marijampolės miesto mokyklos, iš kurių dvi buvo gimnazijos, trys pagrindinės ir viena vidurinė mokykla: šv. Cecilijos gimnazija, marijonų gimnazija, Petro Armino pagrindinė mokykla, „Šaltinio“ vidurinė mokykla, „Ryto“ pagrindinė mokykla, Mokolų pagrindinė mokykla ir Rimanto Stankevičiaus pagrindinė mokykla. Kiekvienoje mokykloje iš pateikto 6–7 klasių mokinių sąrašo atsitiktinai atrinktos 2 klasės, iš kurių apklausti visi mokiniai. Iš viso į mokyklas buvo išdalina 300 anketų. Sugrįžo visiškai užpildytos 253 anketos, kurios buvo suvestos į duomenų bazę. Atsako dažnis – 83,3 proc. Anketos buvo nevertintos, jei respondentas neatsakė į visus anketos klausimus arba užpildė anketą netiksliai, tokių anketų buvo 47. Iš viso buvo apklausta 119 berniukų ir 134 mergaitės. Mokinių amžius svyravo nuo 11 iki 14 metų. Berniukų amžiaus vidurkis 12,43 SN, o mergaičių – 12,45 SN.

2.2 Tyrimo eiga

2013 metų balandžio mėnesį Marijampolės marijonų gimnazijoje buvo atliktas pilotinis tyrimas. Jo metu išdalinta ir surinkta 20 anketų. Moksleiviai buvo supažindinti su apklausos tikslu, paaiškinta, kaip pildyti anketą, moksleiviai paprašyti nesitarti tarpusavyje. Anketas moksleiviai pildė klasėse dalyvaujant klasės auklėtojai. Anketų pildymo laikas buvo neribojamas. Atsižvelgiant į tiriamųjų atsakymus, pakoreguoti keli anketos klausimai.

Tyrimas buvo atliktas 2013 metais gruodžio mėnesį. Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro 2013-12-04 dienos leidimas Nr.

q p N q p N n          ₂ 2 ₂ 96 , 1 ) 1 ( 96 . 1 

30 BEC-VS(M)-127 (1 priedas). Taip pat gauti Marijampolės miesto mokyklų vadovų leidimai vykdyti moksleivių anoniminę apklausą. Mokyklų direktoriai buvo supažindinti su atliekamu tyrimu, anketa, suderintas palankus anketų pateikimo laikas bei jų užpildymo trukmė. Pasirinktų tyrimui mokinių tėvams klasių auklėtojai išdalino informacinius lapelius, kuriuose buvo pranešama apie vykstantį tyrimą ir klausiama, ar tėvai sutinka, kad būtų apklaustas jų vaikas. Sutikimą dalyvauti organizuojamoje apklausoje moksleivių tėvai patvirtino parašu Tiriamojo asmens sutikimo formoje (2 priedas). Tėvams sutikus, buvo atlikta vienmomentinė anoniminė 6-7 klasių mokinių apklausa. Mokiniams buvo išdalintos apklausos anketos. Anketas mokiniai pildė klasių valandėlių metu. Klasių auklėtojai ir mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistės padėjo surinkti anketas iš mokinių.

2.3 Tyrimo instrumentas

Tyrimo instrumentas – anoniminė anketa, kurią sudarė uždaro ir atviro tipo klausimai. Pirmuoju atveju, mokinių buvo prašoma pažymėti vieną arba kelis atsakymų variantus, antruoju – įrašyti atsakymą nurodytose vietose. Tyrimo anketą sudarė 31 klausimas. Anketos klausimai buvo suskirstyti į šias grupės: bendrieji duomenys (lytis, amžius); subjektyvi sveikata (pvz., „Kaip vertinate dabartinę savo sveikatą?“, „Ar pastebėjote kokių nors neigiamų pasekmių dėl darbo su kompiuteriu?“); klausimai, skirti įvertinti mokinių darbo kompiuteriu pobūdį, trukmę, ir aplinką (pvz., „Kiek laiko per dieną praleidžiate prie kompiuterio?“, „Ką dažniausiai darote dirbdami kompiuteriu?“), šioje dalyje analizuojami ir respondentų sveikatos nusiskundimai, kuriuos per paskutiniuosius metus nustatė gydytojas; klausimai, analizuojantys kompiuterinių žaidimų rūšis, žaidimų laiką, mėgstamiausius žaidimus. Taip pat išskirta klausimų grupė vertinti kompiuterinę ar internetinę priklausomybę. Subjektyvus savo paties sveikatos vertinimas: puikiai, l. gerai, gerai, patenkinamai ir blogai. Analizuojant duomenis, subjektyvus savo sveikatos vertinimas buvo sugrupuotas į dvi dalis: puikiai, labai gerai ir gerai bei patenkinamai ir blogai.

2.4 Priklausomybės nuo interneto kriterijai

Norėdama įvertinti moksleivių kompiuterinę – internetinę priklausomybę, rėmiausi priklausomybės nuo interneto kriterijais pagal K. Young [30].

Kompiuterinę – internetinę priklausomybę vertinantis klausimynas yra sudarytas iš 8 klausimų:

31 1. Ar jaučiatės užvaldytas interneto (galvojate, kur jau lankėtės, planuojate, kur naršysite toliau)?

2. Ar jaučiate poreikį vis daugiau laiko skirti internetui, kad pasiek-tumėte pasitenkinimą?

3. Ar bandėte keletą kartų kontroliuoti, sumažinti ar nutraukti naudojimąsi internetu? 4. Ar jaučiatės pavargęs, be nuotaikos, nusivylęs ir irzlus, kai bandote sumažinti ar nutraukti interneto vartojimą?

5. Ar liekate internete ilgiau, nei ketinote?

6. Ar rizikavote prarasti draugus, darbą, praleisti pamokas dėl interneto vartojimo? 7. Ar melavote šeimos nariams, gydytojui ar kitiems, kad nuslėptumėte, jog esate įsitraukęs į internetą?

8. Ar naudojote internetą kaip būdą pabėgti nuo problemų ar pagerinti nuotaiką (pvz.: numalšinti nevilties, kaltės ar depresijos jausmą?

Remiantis anksčiau atliktais moksliniais tyrimais, respondentai, kurie atsakė teigiamai į >4 internetinę priklausomybę vertinančius klausimus, toliau bus vadinami galimai priklausomais nuo interneto respondentais. Mokiniai, kurie teigiamai atsakė į daugiau nei pusę nurodytų klausimų, turėtų nedelsdami keisti darbo kompiuteriu ir naudojimosi internetu ypatumus.

2.5. Statistinės analizės metodai

Respondentų anketų atsakymai suvesti ir apdoroti kompiuteriniu statistiniu programos paketu „SPSS 16.0“. Taikyta aprašomoji statistika (kokybiniams kintamiesiems skaičiuoti procentai, kiekybiniams – vidurkiai ir standartinis nuokrypis). Kiekybinių kintamųjų vidurkis žymimas (X), o standartinis nuokrypis (SN).

Tiriant hipotezes apie parametrų pasiskirstymo normalumą, naudotas Kolmogorovo-Smirnovo (Kolmogorov-Smirnov) testas.

Dviejų nepriklausomų grupių kokybiniams kintamiesiems palyginti ir ryšio hipotezėms patikrinti buvo taikytas neparametrinis Chi kvadrato (χ2) kriterijus. Kartu buvo pateikiamas laisvės laipsnių skaičius (lls) ir nulinės hipotezės tikimybė (p). Ryšiui tarp dviejų kokybinių požymių vertinti naudotas z kriterijus.

Kokybinių kintamųjų priklausomybė įvertinta Spirmano koreliacijos koeficientu. Galimybių (šansų) santykiams apskaičiuoti buvo naudota logistinė regresinė analizė, vertinta

32 95 proc. pasikliautinasis lygmuo. Galimybių santykis (GS) laikytas statistiškai reikšmingu, jei vienetas neįėjo į 95 proc. pasikliautinąjį intervalą.

Tikrinant statistines hipotezes, pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo. Skirtumo tarp vidurkio ir kitų statistinių hipotezių reikšmingumas buvo įvertintas apskaičiuojant nulinės hipotezės tikimybę p. Išvados buvo laikomos reikšmingomis, kai p≤0,05.

33

3. REZULTATAI

3.1. Moksleivių darbo kompiuteriu ypatumai ir kompiuterizuotos darbo vietos aplinka

3.1.1. Moksleivių ergonomika ir aplinka, dirbant kompiuteriu

Mūsų tyrimo duomenimis, kompiuterį ir interneto ryšį namuose turėjo 245 (96,8 proc.), tik kompiuterį turėjo 6 (2,4 proc.), o neturėjo nei kompiuterio nei interneto ryšio 2 (0,8 proc.) moksleiviai. Didžioji dalis apklausos dalyvių, nepriklausomai nuo amžiaus ir lyties, dažniausiai kompiuteriu naudojosi namuose (97,6 proc.) ir tik nedidelė dalis (0,8 proc.) – mokykloje ir kitur (1,6 proc.). Daugiau nei trečdalis apklaustų mokinių turėjo galimybę naudotis savo asmeniniu kompiuteriu. Vyresni (13-14 metų) mokiniai asmeniniu kompiuteriu naudojosi dažniau (40,5 proc.) nei jaunesni (11-12 metų) (29,5 proc.), nors skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (p=0,063). Kompiuteriu su tėvais dalijosi 41,1 proc. moksleivių, o 34,0 proc. apklaustųjų turėjo bendrą kompiuterį su broliu ar seserimi. Nebuvo reikšmingo skirtumo lyginant pagal lytį, tačiau skyrėsi moksleivių atsakymai pagal amžių. Jaunesni (11-12 metų) moksleiviai dažniau kompiuterį dalijosi su tėvais nei vyresni (13-14 metų) (p=0,013) (3.1.1.1. pav). 0 10 20 30 40 50 60 11-12 metų 13-14 metų Kompiuteriu dalijasi su tėvais 49,1 33,1 Proc.

3.1.1.1 pav. Kompiuterio naudojimosi sąlygų dažnis (proc.) priklausomai nuo amžiaus

χ2 =6,21, lls=1, p=0,013.

Mokslinių tyrimų duomenimis, miegojimas kambaryje, kuriame stovi kompiuteris, lemia prastą miego kokybę bei dažnesnį kompiuterio naudojimą [68; 8]. Mūsų tyrimas

34 parodė, kad tame pačiame kambaryje, kur stovi kompiuteris, miegojo daugiau nei pusė respondentų: 54,5 proc. mergaičių ir 59,7 proc. berniukų. Vertinant ergonomines sąlygas, vienas svarbiausių veiksnių yra kėdė, skirta darbui kompiuteriu. Atlikus apklausą, paaiškėjo, kad pritaikytą darbui kompiuteriu kėdę turėjo 64,4 proc. moksleivių. Skyrėsi respondentų atsakymai pagal amžiaus grupes. Moksleiviai jaunesnėje amžiaus grupėje (11-12 metų) turėjo ergonomišką kėdę reikšmingai dažniau (73,5 proc.) nei vyresnėje amžiaus grupėje (13-14 metų) (54,5 proc.) (p=0,002) (3.1.1.2 pav.).

73,5* 54,5 26,5 45,5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 11-12 metų 13-14 metų Ergonomiška kėdė Paprasta kėdė Proc.

3.1.1.2 pav. Paprastos ir ergonomiškos kėdės naudojimo, dirbant kompiuteriu, dažnis

(proc.) priklausomai nuo amžiaus *p<0,05 lyginant 11-12 metų mokinius su 13-14 metų mokiniais

χ2 =9,88, lls=1, p=0,002

Įrodyta, kad žalingas naudojimasis kompiuteriu vargina ir sausina akis, sukelia regos sutrikimų bei nusiskundimų [67; 69; 4]. Todėl labai svarbu papildomai nevarginti akių ir, dirbant kompiuteriu tamsių paros metu, užsidegti šviesą kambaryje, dar geriau – turėti vietinį apšvietimą. Marijampolės mokyklose atlikto tyrimo duomenimis, tamsiu paros metu, dirbdami kompiuteriu, šviesą užsidega 69,2 proc. visų apklausos dalyvių, panašus skaičius berniukų (71,4 proc.) ir mergaičių (67,2 proc.).