LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Gintarė Grėbliauskienė
PACIENTŲ POŽIŪRIS Į MAGNETINIO REZONANSO TOMOGRAFIJOS PASLAUGOS PRIEINAMUMĄ IR ORGANIZAVIMĄ X DIAGNOSTIKOS CENTRE
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas
(Visuomenės sveikatos vadyba)
Studentė
Gintarė Grėbliauskienė 2017-06-01
Mokslinis vadovas prof.dr. Skirmantė Sauliūnė 2017-06-01
KAUNAS, 2017
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadybaPACIENTŲ POŽIŪRIS Į MAGNETINIO REZONANSO TOMOGRAFIJOS PASLAUGOS PRIEINAMUMĄ IR ORGANIZAVIMĄ X DIAGNOSTIKOS CENTRE
Gintarė Grėbliauskienė
Moklinė vadovė prof.dr.Skirmantė Sauliūnė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Kaunas; 2017.67p.
Darbo tikslas. Įvertinti pacientų požiūrį į magnetinio rezonanso tomografijos paslaugos prieinamumą ir organizavimą X diagnostikos centre.
Tyrimo metodika. Tiriamąjį kontingentą sudarė privačiame X diagnostikos centre MRT tyrimą atlikę pacientai. Anketos buvo išdalintos 2016 m. lapkričio mėn. 4-iuose Lietuvos miestuose, kuriuose įsikurę X diagnostikos centrai, turintys 1,5 T stiprumo magnetinio rezonanso tomografus. Buvo apklausiami X diagnosikos centro pacientai mokantys už MRT tyrimą savo lėšomis ir pacientai, kuriems MRT tyrimą kompensuoja Teritorinės ligonių kasos (TLK). Buvo išdalinta 400 anoniminių anketų, statistinėje duomenų analizėje naudotos 365 anketos (atsako dažnis 91,3 proc.). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS/w17.0. Hipotezės tikrinamos naudojant Chi-kvadrato (χ2) kriterijų ir z kriterijų.
Rezultatai. X diagnostikos centre teikiamą MRT tyrimo paslaugą apklausoje dalyvavę pacientai vertina teigiamai. Atsakymo laukimo trukmę bei eiles tyrimui atlikti dauguma apklaustųjų vertina kaip ne per ilgas. Didesnė dalis apklaustųjų pasisakė, jog papildomos paslaugos įtaigoje, tokios kaip vienkartiniai mediciniai drabužiai ir laikmena su tyrimo vaizdais, turėtų būti įtrauktos į tyrimo kainą ir kompensuojamos iš TLK biudžeto lėšų. Dažniausiai respondentai registruojasi MRT tyrimui paskambinę telefonu, o atvykę į diagnostikos centrą prie kabineto laukia 15 minučių. Respondentai, kurie už tyrimą moka savo lėšomis, eilėje MRT tyrimui atlikti dažniausiai laukia 1-2 dienas, bei dažniau turi galimybę atlikti MRT tyrimą tą pačią dieną. Tuo tarpu, turintys siuntimą iš specialisto, dažniausiai laukia nuo 7 iki 13 dienų. MRT paslaugos organizavimą respondentai vertina teigiamai. Tyrimas parodė, kad respondentai yra patenkinti juos aptarnavusio personalo darbu bei įstaigos aplinka. Vyresni respondentai labiau pasitikėjo personalo darbu nei jaunesni. Mažiausiai personalo darbu pasitikėjo tie asmenys, kurie gauna mažiausias pajamas. Beveik 95 proc. apklaustųjų rekomenduotų šį diagnostikos centrą kitiems bei esant reikalui pasidaryti MRT tyrimą dar kartą, rinktusi šį diagnostikos centrą.
Išvados. X diagnostikos centre teikiamą MRT tyrimo paslaugos prieinamumą apklausoje dalyvavę pacientai vertina teigiamai. Tyrimo kainą, eiles tyrimui atlikti bei atsakymo laukimo trukmę, pacientai vertina teigiamai. Respondentai prasčiau vertina papildomų paslaugų kainas, ir mano, kad jos turėtų būti kompensuojamos iš ligonių kasų. MRT tyrimo paslaugos organizavimą X diagnostikos centre pacientai vertina teigiamai. Respondentai, kurie už tyrimą moka savo lėšomis, eilėje MRT tyrimui laukia trumpiau nei tie, kuriems tyrimą apmoka ligonių kasos. Kadangi mokančių ir nemokančių už MRT tyrimą respondentų nuomonės į paslaugos prieinamumą ir organizavimą X diagnostikos centre neturi reikšmingo skirtumo, pagrindinė priežastis susimokėti už tyrimą savo lėšomis yra siekis patekti pas specialistą greičiau.
Raktažodžiai: prieinamumas, pacientų požiūris, paslaugos kokybė, magnetinio rezonanso tomografija.
SUMMARY
Management of Public Health
Attitudes of patients to MRI availability and organization at X Diagnostic Center. Gintarė Grėbliauskienė
Supervisor Skirmantė Sauliūnė, Dr. Professor
Department of Health Management, Faculty of Public Health, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2017. 67 p.
Aim of the study: to assess the attitudes of inpatients to MRI availability and organization at X Diagnostic Center.
Material and methods: Survey included MRI inpatients of the private X Diagnostic Centre. The development of the Quantitative study started in November, 2016, when the questionnaires were distributed in 4 cities of Lithuania, which has MRI scanners of 1,5 T strength. This study was meant for patients, who pays for their MRI exams at their own expenses and for patients, whose MRI exams are compensated by the Territorial Patient Fund. There was distributed 400 anonymous questionnaires in total, which consisted 25 questions each, but only 365 forms were completed (response rate 91,3%). The Quantitative studies were made by using quantitative studies analysis SPSS/w17.0 . Chi-squared and z test were used for testing hypothesis.
Results: Inpatients positively appreciates the services of the MRI scanning at the X Diagnostic Centre. Most of the respondents estimates, that waiting time of the exam results and queues are not too long. The majority of the respondents think, that extra services, such as disposable medical clothing and media with exams images should be included to the exam price and covered by the Territorial Patient Fund. Usually the respondents register by phone call and when they arrive, the average waiting time until the MRI exam is 15 minutes. The patients who cover MRI expenses for the exam themselves, generally waits in queues for 1-2 days and even has a chance to get MRI scanning the same day. Meanwhile patients, whose expenses are covered by Territorial Patients Fund, usually waits from 7 to 13 days. Patients positively estimates service organization at X Diagnostic Centre. The survey showed that most of the respondents are satisfied of the staff work and the environment at the center. Older at age respondents are more confident in staff work than younger respondents. While the least confident are those, who receive minimum incomes. Almost 95% of inpatients would recommend this diagnostic center for others and if it would be necessary to have another MRI exam again, they would choose this center.
Conclusions: Respondents positively estimates the availability for MRI scanning at X Diagnostic Center. Most of the respondents estimates, that the exam prices, waiting time of the exam results and queues are not too long. Although the greater proportion of the patients thinks that extra
services, such as disposable medical clothing and media with exams images should be compensated by the Territorial Patients Fund. Inpatients positively appreciates organization services of the MRI scanning at the X Diagnostic Centre. The queues for those patients who pays for their MRI exams at their own expenses are less longer, than for those, who gets MRI exams from Territorial Patients Fund. The main reason people are paying for their own MRI scanning is the aim to get to a specialist sooner.
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju savo darbo vadovei, prof.dr. Skirmantei Sauliūnei,
kuri būdama vaiko auginimo atostogose rado laiko pagelbėti rašant magistro
baigiamąjį darbą. Dėkoju už sugaištą laiką, patarimus, pastabas bei kantrybę. Taip
pat dėkoju prof.dr. Mindaugui Stankūnui už nuoširdžius patarimus atliekant statistinę
analizę.
TURINYS
SANTRUMPOS...8
ĮVADAS...9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...11
1. LITERATŪROS APŽVALGA...12
1.1 Radiologinių diagnostinių tyrimų svarba sveikatos priežiūroje...12
1.1.1 Magnetinio rezonanso tomografijos reikšmė radiologinėje diagnostikoje...12
1.2 Sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, jos gerinimas...17
1.2.1 Pacientų poreikių tenkinimas sveikatos priežiūroje...22
1.2.2 Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas...26
2. TYRIMO METODIKA...31
3. REZULTATAI...34
3.1 Socialinės ir demografinės respondentų charakteristikos...34
3.2 X diagnostikos centro pacientų nuomonė apie magnetinio rezonanso tomografijos paslaugos prieinamumą...37
3.3 X diagnostikos centro pacientų nuomonė apie magnetinio rezonanso tomografijos paslaugos organizavimo kokybę...52 REZULTATŲ APTARIMAS...57 IŠVADOS...59 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...60 LITERATŪRA...61 PRIEDAI...68
SANTRUMPOS
ASPĮ – asmens sveikatos priežiūros įstaiga.EFQM - Europos kokybės vadybos fondo tobulumo modelis (angl. European Fundation for Quality Management.
ES – Europos sąjunga
GFG – glomerulų filtracijos greitis. HI – Higienos institutas.
KT – kompiuterinė tomografija. LR – Lietuvos respublika.
MRT – magnetinio rezonanso tomografija. PET – pozitronų emisijos tomografija. PSO – pasaulio sveikatos organizacija. proc. – procentai.
SAM – sveikatos apsaugos ministerija. SP – sveikatos priežiūra
SPĮ – sveikatos priežiūros įstaiga. T- tesla.
TLK – teritorinė ligonių kasa.
VASPVT - Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
VLK – valstybinė ligonių kasa
χ² - Chi-kvadrato kriterijus
ĮVADAS
Vienas pagrindinių sveikatos priežiūros (SP) organizavimo principų yra sveikatos paslaugų prieinamumas (1). Lietuvos Respublikos (LR) sveikatos sistemos įstatymai nurodo, kad sveikatos priežiūros paslaugos turi būti prieinamos daugumai, turi būti pakankamai arti gyventojo, paslaugų kaina turi būti priimtina ir neturtingiems šalies gyventojams (2).
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijų, SP paslaugas teikiančios institucijos turėtų atsižvelgti į sveikatos paslaugų vartotojų lūkesčius, jų nuomonę apie sveikatos priežiūros prieinamumą bei kokybę, nes pacientų vertinimai apie teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas yra ypač naudingi gerinant sveikatos priežiūrą (3). Pagrindinis kokybės vadybos elementas – vartotojo poreikių tenkinimas. Tai siekis, galintis padaryti esminius pokyčius gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Pacientai siekia gauti geresnes SP paslaugas, pageidauja SP įstaigų efektyvumo, kokybiškų, greitai prieinamų paslaugų, todėl tikslingas pacientų požiūrio vertinimas yra vienas svarbiausių vadybinių sprendimų siekiant pagerinti SP įstaigų teikiamų paslaugų kokybę (4).
SP paslaugos - tai paslaugos (įskaitant tyrimus ir su asmeniu tiesiogiai susijusius patarimus), kurių pagalba stengiamasi išgydyti, apsaugoti nuo susirgimo ar įvertinti sveikatos būklę. Šias paslaugas teikia SP įstaigos, atsakingos už būtinąją medicinos pagalbą ir teikiančios planines SP paslaugas. SP paslaugoms priskiriami ir brangieji radiologiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinės tomografijos (KT), magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai (MRT), pozitronų emisijos tomografijos tyrimai (PET). Radiologiniai tyrimai yra tiksliausi diagnozuojant įvairius susirgimus. Vieni pažangiausių, tiksliausių bei saugiausių tyrimų radiologinėje diagnotikoje yra magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, kurie mūsų šalyje yra apmokami iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, bei teikiami už asmenines lėšas įstaigose, kurios turi licenciją teikti MRT tyrimo paslaugas (5, 6). MRT tyrimas yra tinkamiausias vizualizuojant minkštuosius audinius, todėl yra labai informatyvus daugumoje medicinos sričių: neurologijoje, ortopedijoje ir traumatologijoje, ginekologijoje, onkologijoje, gastroenterologijoje ir kt. Mūsų šalyje MRT tyrimai atliekami planine tvarka, gavęs siuntimą pacientas turi teisę pasirinkti įstaigą, kurioje nori atlikti MRT tyrimą. Laukimo trukmė į radiologinius tyrimus turėtų trukti nuo 1 iki 30 dienų, tačiau ne paslaptis, kad užsiregistravę radiologiniams tyrimams, tame tarpe ir MRT tyrimui, pacientai laukia ne vieną mėnesį. Prieinamumas brangiesiems radiologiniams tyrimams mūsų šalyje yra nepakankamai efektyvus, o tai įtakoja prastą pacientų požiūrį į SP paslaugų kokybę medicinos įstaigose, teikiančiose MRT tyrimo paslaugą (7, 8, 9). Siekdami geresnio paslaugų prieinamumo vis
daugiau pacientų tyrimus atlieka privačiose įstaigose. Pacientų požiūris į paslaugos prieinamumą bei veiklos organizavimą įstaigos vadovams yra vienas svarbiausių aspektų siekiant pagerinti teikiamos paslaugos kokybę. Pagrindinis dėmesys skiriamas paslaugų prieinamumui, tęstinumui, teisingumui, veiksmingumui, efektyvumui, taip pat pacientų saugai (10).
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Įvertinti pacientų požiūrį į magnetinio rezonanso tomografijos paslaugos prieinamumą ir organizavimą X diagnostikos centre.
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti pacientų požiūrį į magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo prieinamumą X diagnostikos centre.
2. Įvertinti pacientų požiūrį į magnetinio rezonanso tomografijos paslaugos organizavimą X diagnostikos centre
3. Palyginti mokančių ir nemokančių už magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą pacientų požiūrį į paslaugos prieinamumą ir organizavimą X diagnostikos centre.
1.
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Radiologinių diagnostinių tyrimų svarba sveikatos priežiūroje
Sėkmingas pirminės asmens sveikatos priežiūros organizavimas priklauso nuo daugelio rodiklių - nuo šalies resursų, tradicijų, visuomenės sveikatos ir demografinės padėties. LR sveikatos
sistemos įstatymai nurodo, kad SP paslaugos turi būti prieinamos daugumai, turi būti pakankamai arti gyventojo, paslaugų kaina turi būti priimtina ir neturtingiems šalies gyventojams (1).
Radiologinės diagnostinės paslaugos sveikatos priežiūroje apima bene didžiausią pacientų skaičių kalbant apie medicinos diagnostiką. Radiologinės diagnostikos pradžia drąsiai galima laikyti 1896-ųjų sausio 18-ąją dieną, kuomet garsus mokslininkas Vilhelmas Kondratas Rentgenas atliko pirmąjį medicininį rentgeno spindulių panaudojimą, atlikdamas savo žmonos Annos Berthos Liudwig plaštakos rentgeno nuotrauką (11). Nuo to laiko iki šių dienų ligų diagnostika medicinoje neįsivaizduojama be radiologinių tyrimų. Diagnostikos paslaugą sudaro: siuntimo išrašymas ir paciento nukreipimas į gydymo įstaigą, kurioje tyrimas gali būti atliktas, paciento užrašymas į eilę, tyrimo atlikimas, rezultatų aprašymas, aprašymo analizė ir tolimesnio gydymo (ar papildomų tyrimų) skyrimas (5).
Radiologinės diagnostikos pokyčiai medicinoje yra vieni sparčiausių, nuolat tobulėjanti radiologinė diagnostinė technika, o kartu su ja ir gydytojų radiologų kompetencija leidžia vis anksčiau diagnozuoti įvairius susirgimus ir pradėti atitinkamą gydymą. Radiologinių diagnostinių metodų panaudojimas yra svarbiausias nustatant onkologinius susirgimus. Onkologija yra medicinos sritis, kurioje ligų diagnostikai ypač svarbu tiksliai ir kiek įmanoma anksčiau nustatyti galimus patologinius pokyčius, įvertinti patologinio proceso išplitimą, taip pat įvertinti specifinio gydymo veiksmingumą. Radiologinės diagnostikos galimybės, leidžia gydytojams paprasčiau nustatyti net ir nedidelius organizmo struktūros ir funkcijų pokyčius. Radiologiniams tyrimams priskiriami šie tyrimai: mamografijos tyrimai, rentgeno tyrimai, ultragarso tyrimai, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai bei pozitronų emisijos tomografijos tyrimai (8, 12).
1.1.1 Magnetinio rezonanso tomografijos reikšmė radiologinėje diagnostikoje
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) yra viena tiksliausių diagnostinių procedūrų radiologinėje diagnostikoje. Medicinoje MRT tyrimai pradėti taikyti nuo 1980-ųjų. Šio tyrimo metu
naudojamas stiprus magnetinis laukas, kuris saveikauja su žmogaus organizme esančiais vandenilio jonais. MRT tyrimas yra tinkamiausias vizualizuojant minkštuosius audinius, todėl yra labai informatyvus daugumoje medicinos sričių: neurologijoje, ortopedijoje ir traumatologijoje, ginekologijoje, onkologijoje, gastroenterologijoje ir kt. Tai neinvazinė procedūra, kurios metu nėra naudojama jonizuojanti spinduliuotė, todėl tyrimas yra saugus tiriant vaikus, besilaukiančias, maitinančias moteris bei daug jonizuojančios spinduliuotės gavusius pacientus. MRT tyrimas ypač informatyvus vertinant ankstyvas ligos stadijas, ligos išplitimą bei gydymo efektyvumą (8, 13, 14).
MRT tyrimo metu yra naudojamas stiprus magnetinis laukas ir radijo dažnių bangos. Elektromagnetiniam laukui veikiant žmogaus organizme esančius vandenilio branduolius, generuojama energija, kuri išspinduliuojama radijo signalo pavidalu, pastarasis sugaunamas specialiais imtuvais ir apdorojamas kompiuteriu suformuojant dvimatį arba trimatį vaizdą. Tiriant pacientą MRT tyrimu, žmogaus kūnas tarsi supjaustomas plonais pjūviais tam tikroje plokštumoje. Pjūvių išdėstymą ir storį koreguoja tyrimą atliekantis asmuo. Optimaliausias ir dažniausiai medicininėje diagnostikoje naudojamas magnetinio rezonanso tomografas turintis 1,5 T lauko sistemą (15).
MRT tyrimo metu išgaunamų vaizdų kokybė priklauso nuo MRT charakteristikų, tomografo parametrų, kuriuos nustato tyrimą atliekantis asmuo, bei nuo tiriamojo fizikinių savybių. Anatominių struktūrų ir organizmo audinių vaizdo kontrastiškumas priklauso nuo vandenilio branduolių tankio organizme. Skirtingas vandenilio branduolių kiekis audiniuose parodo vos pastebimų skirtumų tarp skirtingų rūšių minkštųjų audinių. Todėl MRT tyrimas yra nepakeičiamas vizualizuojant minkštųjų audinių patologijas. Tiriamoji sritis atvaizduojama lygiagrečiais pjūviais: šoninėje, ašinėje ir tiesinėje plokštumose, gaunamas dvimatis arba trimatis tiriamoios srities vaizdas, kurį vėliau vertina gydytojai radiologai diagnozei nustatyti. MRT tyrimas taip pat leidžia įvertinti medžiagų apykaitą sveikuose ir navikiniuose audiniuose (spektroskopija), mikroskopinę aksonų traktų struktūrą, sudarančią baltąją smegenų medžiagą (traktrografija). Atliekant funkcinį MRT (fMRI) tyrimą galima pamatuoti kraujo apykaitos pokyčius, susijusius su nervine centrinės nervų sistemos veikla, tai ypač aktualu tiriant pacientus sergančius galvos smegenų onkologinėmis ligomis, bei patyrusius galvos smegenų infarktą (13-16).
Siekiant gauti papildomą informaciją apie patologiją naudojama kontrastinė medžiaga. Visos MRT tyrimo metu naudojamos kontrastinės medžiagos turi feromagnetinių savybių. Dažniausiai naudojamos kontrastinės medžiagos, kurių sudėtyje yra cheminis elementas gadolinis (Gd3+) turintis feromagnetinių savybių. Gadolinio jonų turinčios kontrastinės medžiagos suleistos į organizmą MRT tyrimo metu, didina tam tikrų audinių vaizdo kontrastiškumą (17). Kontrastinė medžiaga leidžiama intraveniškai. Suleidus kontrastinę medžiagą galima tiksliau nustatyti
patologinių pokyčių išplitimą ir ribas, patvirtinti arba paneigti navikinius procesus, uždegimą, kraujagyslių pokyčius, diferencijuoti pakitusių audinių vidinę struktūrą, patologinės srities kraujotaką, atpažinti disko išvaržos atsinaujinimą po operacijos. Kaikurios anatominės struktūros, pvz. hipofizė, nosies gleivinė, kavernoziniai sinusai ir kt., kaupia kontratinę medžiagą ir neesant patologijai. Visgi dažniausiai kontrastinės medžiagos kaupimas būdingas patologiniams procesams – navikams, abscesams, uždegimams ir kt. (18, 19).
Kontrastinė medžiaga iš žmogaus organizmo pasišalina glomerulų filtracijos bei hepatobiliariniu būdu. Esant gerai inkstų funkcijai kontrastinė medžiaga pasišalina laike 24 valandų. Esant inkstų funkcijos nepakankamumui kontrastinės medžiagos išskyrimo laikas ženkliai suletėja ir gali sukelti sveikatos sutrikimų, vienas tokių yra ir nefrogeninė sisteminė fibrozė. Pacientams turintiems rimtų inkstų pažeidimų, kai kreatinino koncentracijos serume rodikliai ženkliai didesni nei norma ir GFG1 yra < 30 ml/min/1,73ml2, kontrastinė medžiaga yra kontraindikacija (20, 21).
Nors MRT tyrimas yra viena iš moderniausių diagnostinių priemonių šiuolaikinėje radiologijoje, vis gi yra nemažai kontraindikacijų šiam tyrimui atlikti (8). Dėl tyrimo metu veikiančio stipraus magnetinio lauko, šio tyrimo negalima atlikti pacientams turintiems feromagnetinių ar elektroninių implantų savo kūne. Absoliuti kontraindikacija MRT tyrimus atlikti pacientams turintiems širdies stimuliatorių, poodinį širdies defibriliatorių, neurostimuliatorius, morfijaus, insulino ir kitų vaistų pompas bei kitokius mechaninius, elektroninius ar magnetinius implantus. Reliatyvi kontraindikacija – nėštumas pirmame semestre. MRT tyrimas negali būti atliekamas pacientams su metalo skeveldromis, feromagnetiniais sąnarių ir galūnių metalinais implantais, kraujagyslių kabutėmis, dirbtiniais širdies vožtuvais. Dėl MRT tyrimo metu žmogaus organizmą veikiančio statinio magnetinio lauko, žmogaus organizme esant feromagnetinio metalo endoprotezams, elektroniniams, mechaniniams ar magnetiniams implantams, yra tikimybė, kad veikiant stipriu magnetiniu lauku tokie implantai gali pradėti kaisti, pakeisti savo padėtį ar būti visiškai sugadinti ir šitokiu būdu pakenkti žmogaus būklei (16, 22, 23).
MRT tyrimas atliekamas pakankamai uždaroje patalpoje (pacientas guli magneto viduje), tyrimo trukmė lyginant su kitais radiologiniais diagnostiniais tyrimais yra ilga, paprastai MRT tyrimas atliekamas nuo 20 min iki 1 valandos, priklausomai nuo tomografo techninių galimybių bei tiriamosios srities. Dėl šių priežasčių MRT tyrimą sudėtinga atlikti klaustrofobiją turintiems pacientams (13, 22). Užsienio mokslininkų 2007 metais atliktas tyrimas parodė, kad iki 15 procentų pacientų atvykusių atlikti MRT tyrimą jo pasidaryti negalėjo dėl ištikusio klaustrofobijos priepolio (24).
Pasak mokslinių šaltinių MRT tyrimo šalutinis poveikis žmogaus organizmui nėra iki galo ištirtas. Literatūroje galima rasti duomenų, kad MRT tyrimo metu dėl stirpaus magnetinio lauko poveikio organizmo vandenilio jonams gali pakilti kūno temperatūra vienu laipsniu, todėl šio tyrimo nerekomenduojama atlikti nėščioms moterims pirmajame nėštumo semestre dėl galimo vaisiaus perkaitimo. Kalifornijos universiteto duomeninis po didesnio nei 2 teslų magnetinio rezonanso tyrimo pacientas kurį laiką gali jausti galvos skausmą, dirglumą, padidėjusį kraujo spaudimą, nuovargį (16, 25). PSO duomenimis jokio nepageidaujamo poveikio tyrimą atliekant vaikams nėra įrodyta (14).
Dėl savo aukštos diagnostinės vertės MRT tyrimai labai plačiai naudojami daugumoje medicinos sričių. Nuolat tobulėjanti MRT įranga leidžia nustatyti vis daugiau susirgimų, kurių įprastais diagnostiniais metodais nustatyti negalima. Todėl ypač svarbu, kad šiuolaikiniai MRT tyrimai būtų prieinami pacientams ir tyrimų būtų atliekama kuo daugiau, siekiant greičiau pritaikyti nustatytos ligos efektyvų gydymą. VASPVT duomenimis 2014 metais Lietuvoje veikė 35 MRT aparatai, iš jų 20 viešose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ). Privačiųjų įstaigų MRT aparatai užima 42,4 proc. visų Lietuvoje turimų MRT. Mūsų šalyje 2014 metais 1mln. gyventojų teko 12 MRT, tai 7,1 % daugiau nei 2013 metais (11,2 MRT/1mln gyventojų), šis rodiklis yra kaip ir daugumos Europos šalių (12.2 MRT/1mln gyventojų), tačiau lyginant su kaimyninėmis šalimis -Lenkija, Latvija ir Estija - Lietuvos rodiklis yra aukštesnis. Per 1 darbo dieną viešosiose ASPĮ 1 MRT buvo naudojamas vidutiniškai 7,9 val. ir atlikdavo vidutiniškai 9,4 tyrimus. Daugiausiai MRT aparatų naudoja stacionarinės įstaigos (17 vnt.), tačiau sparčiai auga ir privačių įstaigų turinčių MRT aparatus skaičius (1.1.1 pav.) – 15 MRT aparatų mūsų šalyje priklauso privataus kapitalo įstaigoms. Nėra nurodyta koks turėtų būti idealus MRT skaičius tenkantis šalie gyventojams, tačiau per mažas aparatų skaičius, gali sąlygoti pacientų prieinamumo MRT tyrimui problemas (26).
1.1.1 pav. Magnetinio rezonanso tomografų pasiskirstymas (proc.) Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose
Šaltinis: VASPVT duomenys, 2014
Šiuo metu MRT tyrimų apmokėjimas Lietuvoje remiasi LR sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-1144 „Dėl brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių išlaidos apmokamos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašo bei brangiųjų tyrimų ir procedūrų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-497 "Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. V-304 "Dėl Brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašo bei brangiųjų tyrimų ir procedūrų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo". 2015-ųjų metų teritorinių ligonių kasų (TLK) duomenimis, priklausomai nuo magnetinio lauko stiprumo, bazinė MRT tyrimo kaina mūsų šalyje yra 80,43– 102,76 eurai. MRT tyrimas pacientams apmokamas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Siuntimą tyrimui gali išduoti tik gydytojas specialistas, teikiantis antrinio ar tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Ligos ir indikacijos, kurių atvejų atliekami brangieji radiologiniai tyrimai ar taikomos brangiosios procedūros yra patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymais. Brangiuosius tyrimus ir procedūras teikia ASPĮ, turinčios licenciją teikti tokio tipo paslaugas (5, 26).
Apibendrinant galima teigti, kad MRT tyrimai radiologinėje diagnostikoje yra labai svarbūs nustatant įvairius susirgimus, sekant ligos dinamiką ir vertinant ligos gydymo efektyvumą. Nepaisant kontraindikacijų, šie tyrimai yra saugiausi diagnostiniai metodai radiologinėje
diagnostokoje. Mūsų šalyje MRT tyrimus galima atlikti savo lėšomis arba apmokant tyrimą iš TLK biudžeto lėšų. Tyrimo kaina ir atlikimo tvarka nustatyta remiantis LR įstatymais. Vis daugiau šio tipo diagnostinės aparatūros mūsų šalyje įsigyja privataus kapitalo įstaigos. MRT aparatų skaičius mūsų šalyje didėja ir atitinka daugumos Europos šalių vidurkį ir lyginant su kaimyninėmis šalimis, šis tyrimas mūsų šalies gyventojams yra lengviau prieinamas.
1.2 Sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, jos gerinimas
SP paslaugų kokybė ir jos valdymas tampa vienu iš SP tobulinimo prioritetų tiek Lietuvoje, tiek ir kitose pasaulio šalyse. Kokybė - tai ypatybė, vertė, atitikimo laipsnis, tai asmens, daikto ar paslaugos pranašumo laipsnis lyginant jį su kitais. Kokybė pacientui gali būti apibūdinama kaip suteiktos paslaugos atitikimas jo reikalavimams. Asmens sveikatos ir visuomenės sveikatos sektoriai turi bendrą tikslą – užtikrinti gyventojų visapusę dvasinę, fizinę ir socialinę gerovę. Labai svarbu, kad šių sektorių veikla būtų tinkamai sukordinuota ir leistų pasiekti kokybiškų SP paslaugų. Paciento teisė į kokybišką SP paslaugą reikštų paciento galimybę gauti tinkamą, jo poreikius atitinkančią paslaugą, garantuojamą įstatymo. Yra pabrėžiamas gydytojo rūpinimasis pacientu, dėmesingumas jam, atsakomybė už pacientą, Hipokrato priesaikos vertybės (27, 28).
Nors SP paslaugų teikimą didžiąja dalimi reguliuoja valstybė bei joje galiojantys teisės aktai (10), atlikti tyrimai parodė, jog mūsų šalyje šioje srtityje vis dar yra netobulimų. Pasak, D. Brogienės rekomendacijų siekiant pagerinti pacientų teisę į kokybišką SP paslaugą, reikalinga rengti nacionalinius diagnostikos ir gydymo protokolus ne tik paslaugų kokybei vertinti, bet ir taikyti teismų praktikoje, sprendžiant klausimą dėl gydytojo veiksmų teisėtumo. Atsisakyti gydymo įstaigų vadovų tvirtinamų vietinių protokolų, nes tai pažeidžia paciento teisę gauti kokybišką SP paslaugą, atitinkančią medicinos bei slaugos mokslų pasiekimus, ir kelia nemažai abejonių teismams, sprendžiant paciento ir gydytojo ginčą (29).
SP paslaugų kokybė priklauso nuo daugelio dalykų – institucijos veiklos, vadybos lygio, šiuolaikiškų gydymo ir diagnotikos priemonių ir būdų, naujausias savo srities žinias ir gydymo metodus taikančių medikų, darbuotojų kvalifikacijos, profesinių tarptautinių mainų, medicinos darbuotojų motyvacijos. Didelę reikšmę SP kokybės strityje turi technologijos. Sparti jų plėtra smarkiai įtakoja ankstyvojo diagnozavimo ir prevencijos stritis. Pastaraisiais metais sveikatos sistemos sektorius didelį dėmesį skiria SP paslaugų kokybės gerinimui bei pacientų poreikių tenkinimui.Viena pagrindinių SP paslaugų kokybės problemų mūsų šalyje yra nepakankamas
sveikatos sektoriaus finansavimas bei nuolat didėjantys medicinos specialistų migracijos mastai (10, 28, 30).
Sveikatos politiką reglamentuojantys dokumentai pabrėžia šiuos sveikatos politikos principus (31):
teisumo – kiekvienas žmogus turi teisę siekti aukščiausio savo sveikatos lygio, tačiau to
siekdamas negali riboti tokios pačios kitų žmonių teisės;
solidarumo – sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos jų nediferencijuojant pagal žmonių
sumokėtų įmokų dydį, užtikrinant kryžminį subsidiarumą (sveikas padeda sergančiajam, turtingas neturtingam, jaunas – senam, dirbantysis – nedirbančiajam);
prieinamumo – valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos,
užtikrinančios sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei;
priimtinumo – valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos,
užtikrinančios sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos mokslo principų bei medicinos etikos reikalavimų atitiktį;
lygybės – sveikatos priežiūra turi būti prieinama visiems gyventojams nepriklausomai nuo
amžiaus, rasės, tautybės, lyties, socialinės grupės, vadovaujantis pagrindiniu kriterijumi – pagrįstu sveikatos priežiūros paslaugų poreikiu;
visapusiškumo – žmogus turi turėti galimybę gauti reikiamą sveikatos ugdymo, ligų
profilaktikos, diagnostikos, gydymo, reabilitacijos, slaugos ir kitą sveikatos priežiūrą;
laisvo pasirinkimo − žmogus turi teisę rinktis gydytoją ir sveikatos priežiūros įstaigą.
Pagrindinis sveikatos politikos siekis yra suteikti visiems šalies gyventojams aukštos kokybės SP paslaugas. Sveikatos sektoriaus prioritetų 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo laikotarpiu strateginiame vertinime yra pabrėžiama būtinybė tęsti sveikatos sektoriaus reformas, taip pat taikyti inovatyvius sprendimus, kurie gerintų SP paslaugų kokybę, sudarytų prielaidas didinti sveikatos sistemų funkcionavimo veiksmingumą ir tvarumą. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama sveikatos skirtumams tarp šalies gyventojų mažinimui. Vertinant SP paslaugų kokybę, skiriami trys svarbūs aspektai: paciento pasitenkinimas, profesinė paslaugos kokybė (pvz., nepageidaujamų įvykių išvengimas) ir organizacinė kokybė (4, 30).
SP paslaugos yra sudėtingos ir ne visada pacientui suprantamos, todėl objektyviai įvertinti suteiktos paslaugos kokybę pacientas tiesiog nepajėgus, to pasekoje dažniausiai pacientai vertina ne pačią paslaugą, o paslaugos teikimo procesą - kaip jų pačių subjektyvia nuomone ta paslauga buvo jiems suteikta. Paciento nuomonė apie sveikatos priežiūrą yra vienas iš SP paslaugų kokybės
rodiklių. Pacientai visuomet siekia gauti geresnes paslaugas, pageidauja SP įstaigų efektyvumo, kokybiškų, greitai prieinamų paslaugų, todėl tikslingas pacientų požiūrio vertinimas yra vienas svarbiausių vadybinių sprendimų siekiant pagerinti SP įstaigų teikiamų paslaugų kokybę (4).
SP paslaugų kokybę, skirtingai nei kitus sveikatos rodiklius, įvertinti yra pakankamai sudėtinga, kadangi reikalinga vertinti labai subjektyvius dalykus, tokius kaip pacientų požiūrį ir pasitenkinimą. Pagal konceptualųjį Donabedian modelį, SP kokybės vertinimas suskirstytas į tris pagrindines dimensijas – struktūrą, procesą ir rezultatus. Struktūra apima žmogiškuosius išteklius, įrangą, laiko paskirstymą, personalo mokymus. Rezultatai atspindi pacientų pasitenkinimą paslauga, priklausomai nuo jų sveikatos būklės pasikeitimo, visuomenės lūkesčių patenkinimą, klinikinius rezultatus (efektyvumą). Svarbiausia dimensija yra SP paslaugos kokybės vertinimo procesas, kuris apima šiuos kriterijus: išteklių valdymą, laiko ir išteklių efektyvų panaudojimą, techninius procesus (diagnozavimas, gydymas, pacientų mokymas), rizikos valdymą (saugumas), įrodymais pagrįsta praktiką (tinkamumas). Donabedian modelis yra naudingas vertinant SP paslaugų kokybės sistemą arba lyginant skirtingas sistemas tarpusavyje, bei siekiant paslaugų kokybės patobulinimo medicinos įstaigose (32).
Pastaruoju metu, siekiant pagerinti SP paslaugų kokybę, atliekama nemažai tyrimų, apklausos būdu vertinant visuomenės nuomonę apie mūsų šalies sveikatos sistemą. 2010 metais atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos gyventojų pasitikėjimo ir pasitenkinimo sveikatos sistema rodiklis siekia 6-7 balus iš 10-ties (33). 2011 metų sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, dauguma mūsų šalies gyventojų, besinaudojančių medikų paslaugomis, SP paslaugas vertina gerai: palankiausiai vertinamos ambulatorinės slaugos paslaugos, mažau palankiai – stacionarinės slaugos ir specializuotos ambulatorinės paslaugos (34). Nepaisant šių teigiamų gyventojų vertinimų, SP paslaugų kokybės rodiklius mūsų šalyje pablogina pakankamai didelė pacientams tenkanti išlaidų už SP paslaugas našta. Pacientai turi tiesiogiai susimokėti už tam tikras SP paslaugas, teikiamas tiek privačiose tiek ir valstybės ar savivaldybių ASPĮ, o tai didina finansinę paslaugų prieinamumo nelygybę tarp šalies gyventojų (30).
UAB „Spinter tyrimai“ 2012 metų apklausos rezultatai parodė, kad mūsų šalyje sveikatos priežiūros sistemą gerai vertina vos 39 proc. respondentų, labai gerai – 0 proc. Tyrimas buvo inicijuotas PSO 28-iose pasaulio šalyse, kurį atliko tarptautinis tyrimų institutų tinklas „Iris“. Lietuvoje apklausas vykdė šiam tinklui priklausanti visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė. Išsiaiškinta, kad kaip ir daugumoje kitų Europos valstybių, Lietuvos gyventojai mano, jog sveikatos sistemos geras funkcionavimas priklauso nuo valdymo; 61 proc. piliečių įsitikinę, kad prastas valdymas yra didesnė blogybė nei nepakankamas sveikatos apsaugos sistemos finansavimas (38 proc.). Šio tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad 40 proc. Lietuvos piliečių mano, kad
kokybiškos SP paslaugos yra visada lengvai prieinamos. Tyrimo duomenimis, iš visų tyrime dalyvavusių šalių, 21 valstybė, tarp jų ir Lietuva, linkusi labiau pritarti viešajam, o ne privačiajam sveikatos priežiūros sistemos finansavimui (35).
SP paslaugas teikiančių įstaigų veiklos kokybės valdymas iš esmės yra pokyčių valdymo procesas, susiformavęs visuotinės kokybės vadybos pagrindu. Pirmas žingsnis siekiant pagerinti kokybės vadybą yra kokybės sistemos kūrimas - pokyčių ir procesų valdymas. Sekantis žingsnis yra nuolatinis kokybės gerinimas. Gerinti SP paslaugų kokybę vienintelio būdo nėra vien todėl, kad šių įstaigų veiklos specifika, procesai, organizacinė kultūra, darbuotojų patirtis, vadybos metodai bei kokybės gerinimo tikslai ir priemonės gali labai skirtis. Atsižvelgiant į SP įstaigoje teikiamų paslaugų specifiką, turi būti atitinkamai pritaikoma tai įstaigai tinkanti kokybės gerinimo sistema, o jos tobulinimas turi būti nuolatinis procesas. SP paslaugų kokybė turėtų būti gerinama periodiškai, gerinant visus procesus ir įtraukiant į šią veiklą visas suinteresuotas šalis. Visos SP paslaugas teikiančios įstaigos turi būti suinteresuotos gerinti teikiamų paslaugų kokybę, užtikrinti pacientų ir darbuotojų saugą, gerinti įstaigos įvaizdį, numatyti veiklos procesų tobulinimo galimybes bei išlaikyti nuoseklų požiūrį, vadovaujantis visuotinai pripažintais ir priimtinais kokybės užtikrinimo standartais (28, 36-39).
Remiantis vadybos pricipais ir paslaugų rinkodaros koncepsija, paslaugos kokybę sunku apibrėžti, kadangi paslaugos yra heterogeniškos, neapčiuopiamos. Paslauga tai procesas, todėl nors ir laikomasi pagrindinių principų siekiant kokybiškai suteikti paslaugą, ji kiekvieną kartą suteikiama vis kitaip. Kokybė visuotinės kokybės vadybos kontekste suvokiama kaip visuma paslaugos sąvybių, kurios turi ne tik tenkinti vartotojo išreikštus ir numatomus poreikius, bet ir viršyti jų lūkesčius. Paslauga teikiama ir vartojama tuo pat momentu, todėl sunku vertinti jos kokybę bei ją standartizuoti, sukontroliuoti kiekvieną kontaktinį paslaugos teikėją, ypač sveikatos sektoriuje, kur papratai su pacientu kontaktuoja ne vienas asmuo,o visas personalas. Dėl šių priežasčių kiekvienas darbuotojas teikdamas paslaugą pats turi būti kokybės kontrolierius, žinoti ir vadovautis kokybės vadybos principais ir metodais (38).
Pasaulyje yra sukurta nemažai medicinos paslaugų kokybės vertinimo metodų bei kokybės rodiklių, nes SP paslaugų kokybės vertinimu yra suinteresuota daug grupių: SP paslaugų pirkėjai ir tiekėjai, paslaugų akreditavimo atstovai, valstybės vadovaujančios institucijos ir visa visuomenė. Reikia atkreipti dėmėsį, kad SP paslaugų kokybė labiau priklauso ne nuo sukurtų kokybės sistemų ir jų standartų, o nuo to, kaip šias paslaugas vertina jas vartojantys pacientai (36).
SP paslaugų kokybės gerinimas, turėtų būti atliekamas remiantis kokybės vadybos principais ir metodais. Kokybė vartotojo požiūriu - tai vartotojo reikalavimų produktui ar paslaugai atitikimo lygis. Šiuo aspektu produkto kokybės sąvoka yra subjektyvi dėl skirtingo vartotojų skonio
ir skirtingų jų poreikių. Kokybės vadybos tikslas - tai klientų poreikių tenkinimas ir nuolatinis, harmoningas organizacijos vystymasis ir gyvavimas, užtikrinantis optimalią paslaugų kokybę, į kurią kiekvienos ASPĮ pacientai turi teisę (39, 40).
Remiantis moksliniais šaltiniais, SP kokybės gerinimą galima išskirti į tris pagrindinius punktus (41):
paciento suvokiama kokybė yra tai, ko pacientai tikisi iš sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių organizacijų ar institucijų.
profesionalioji kokybė – apima tai, ar sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos kvalifikuotai ir ar jos atitinka pacientų teisėtas reikmes ir įstaigoje patvirtintus sveikatos priežiūros paslaugų teikimo standartus.
valdymo kokybė – efektyviausias ir produktyviausias išteklių panaudojimas, laikantis sveikatos priežiūros įstaigoms vadovaujančių institucijų nurodymų ir įsakymų.
Europos kokybės vadybos fondo tobulumo modelis (angl. European Fundation for Quality Management (EFQM)) kokybės vadybos tobulumą apibrėžia aštuoniomis koncepcijomis (39):
Orientacija į rezultatus. Tobulumas priklauso nuo organizacijos veikla suinteresuotųjų organizacijos šalių, tai yra savininkų, darbuotojų, klientų, tiekėjų, visuomenės ir kitų suinteresuotųjų organizacijos veikla grupių poreikių subalansavimo ir patenkinimo.
Dėmesys klientams. Klientai yra galutiniai produkto ar paslaugos vertintojai. Todėl organizacijos sėkmė priklauso nuo klientų lojalumo, išsaugojimo ir rinkos dalies. Šie veiklos rodikliai geriausiai optimizuojami, kai organizacijoje orientuojamasi į dabartinius ir numatomus klientų poreikius.
Vadovavimas ir tikslo pastovumas. Organizacijos vadovų elgesys turi būti nulemtas aiškių ilgalaikių tikslų ţinojimo bei nepaliaujamo tų tikslų siekimo.
Valdymas orientuojantis į procesus ir remiantis faktais. Organizacijos efektyviau veikia, kai yra suvokiami ir sistemingai valdomi tarpusavyje susiję procesai. Sprendimai, svarbūs dabartinei veiklai ir patobulinimams, priimami remiantis patikima informacija
Žmonių ugdymas ir įtraukimas. Darbuotojų kompetencija maksimaliai panaudojama tada, kai organizacijoje yra sukurta pasitikėjimo bei įgaliojimų suteikimo kultūra, skatinanti kiekvieną susijusį asmenį įsitraukti į veiklos tobulinimo procesą.
Nepertraukiamas mokymasis ir veiklos tobulinimas. Organizacijos pasiekimai pagerinami iki maksimumo, kai organizacijos veikla paremta žinių pasidalijimu, mokymusi ir tobulėjimu.
Bendradarbiavimo plėtojimas. Organizacija efektyviau veikia, kai yra sukūrusi daugeliui naudingus ryšius, paremtus pasitikėjimu, žinių dalijimusi ir integracija su savo partneriais. Atsakomybė visuomenei. Organizacijos veiklos ilgalaikė sėkmė pasiekiama laikantis verslo etikos, tenkinant visuomenės lūkesčius ir laikantis teisinių normų.
Atsižvelgiant į Europos kokybės vadybos fondo tobulumo modelio antąjį punktą, galima daryti išvadą, kad klientų (sveikatos priežiūroje - pacientų) poreikių vertinimas organizacijose lemia kokybės vadybos tobulumą ir tik atliekant nuolatines pacientų apklausas, apie teikiamų paslaugų kokybę, galima optimaliai vertinti ir gerinti SP paslaugas. Remiantis V. Janušoniu, tinkamos ir aukštos kokybės paslaugos tiesiogiai teigiamai veikia žmonių sveikatą, jų gyvenimo kokybę ir trukmę. Gera SP paslaugų kokybės vadybos sistema – tai sistematizuotas SP paslaugų prieinamumo, tinkamumo, efektyvumo bei pagrįstumo junginys [42].
1.2.1 Pacientų poreikių tenkinimas sveikatos priežiūroje
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnyje nustatyta, kad „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką“. Remiantis šiuo ir kitais LR įstatymais, susijusiais su SP paslaugų teikimu, paslauga turi tapti visiems gyventojams vienodai prieinama, turi būti saugi, veiksminga ir ekonomiškai efektyvi bei remtis aiškiais sveikatos gerinimo tikslais, atsižvelgti į gyventojų poreikius, užtikrinti, kad gyventojų nuomonė ir pasirinkimas būtų lemiantys, planuojant sveikatos priežiūrą ir renkantis SP paslaugų teikimo būdą. Pacientų teisės mūsų šalyje ginamos specialiu LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, kuris įtvirtina kiekvieno paciento teisę į kokybišką sveikatos priežiūrą.. LR Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo programoje vienas iš uždavinių yra orientuoti SP paslaugas į paciento ir visuomenės poreikius ir lūkesčius (43 - 46).
Sveiki šalies gyventojai yra šalies ekonominis produktyvumas, todėl investavimas į SP paslaugų sektorių yra atsiperkantis. Pasak J. Bagdanavičiaus, bet kurios visuomenės pagrindinis turtas yra žmonės, o ekonominio - socialinio progreso galutinis kriterijus yra žmogus ir jo poreikių pilnesnis patenkinimas (47).
Pasitenkinimas – tai emocinis ir/arba pažintinis vartotojo atsakas. Sveikatos politikos svarbiausi tikslai yra siekti pilnesnio gyventojų pasitenkinimo teikiant kuo aukštesnės kokybės SP paslaugas, rūpintis ligų prevencija, pacientų sauga ir paslaugų prieinamumu visiems šalies gyventojams (48, 49).
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas garantuoja teisę į kokybišką sveikatos priežiūrą, į sveikatos priežiūros prieinamumą, į gydytojo, slaugos specialisto ir sveikatos priežiūros įstaigos pasirinkimą, teisę į informaciją, paciento dalyvavimą mokymo procese ir atliekant biomedicininius tyrimus, teisę rinktis diagnostikos bei gydymo metodikas, atsisakyti gydymo, teisę nežinoti, teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, teisę skųstis ir į žalos atlyginimą (50).
Vertinant SP paslaugų kokybę, skiriami trys svarbūs aspektai: paciento pasitenkinimas, profesinė paslaugos kokybė (pvz., nepageidaujamų įvykių išvengimas) ir organizacinė kokybė. Organizacinė kokybė susijusi su darbo procesu, struktūromis ir organizacijomis. Daugeliu atvejų organizacinė kokybė yra geros profesinės paslaugų kokybės ir pacientų pasitenkinimo prielaida. Pavyzdžiui, gerai organizuoti procesai sudaro sąlygas laiku ir tinkamai suteikti gydymą, o pacientų pasitenkinimas labai priklauso nuo to, kaip organizuotas pagalbos teikimas (30).
Pagrindinis SP paslaugų teikėjų tikslas – pacientų poreikių tenkinimas. Pacientų pasitenkinimas suteikta paslauga yra labai subjektyvus. Dažniausiai žmonės skirtingai vertina net ir vienodai suteiktą paslaugą, ir tai yra naturalu, nes asmeniniam požiūriui įtakos turi amžius, lytis, išsilavinimas, ligos pobūdis, ankstesnė patirtis ir kita. Pacientas būdamas vartotojas gali išreikšti savo nuomonę apie sveikatos priežiūros aspektus. Jis parodo pasitenkinimą ar nepasitenkinimą vertindamas SP paslaugą daugeliu aspektų. Dažnai pacientai negali įvertinti suteiktos medicinos paslaugos kokybės (tyrimo, procedūros kokybės), todėl jų nuomonei apie medicinos paslaugas didelės įtakos turi SP darbuotojų elgesys, t.y. ar personalas pagarbiai su jais elgiasi, juos išklauso, maloniai atsako į jų klausimus, ar tariasi su jais dėl tyrimo/gydymo taktikos, ar pokalbiai būna privatūs, ar laikomasi konfidencialumo principų (51, 52).
Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo 2005–2010 m. programos pagrindinis tikslas yra suformuoti sisteminį požiūrį į SP paslaugų kokybę, jos užtikrinimą ir nuolatinį gerinimą, o vienas iš pagrindinių uždavinių – orientuoti SP paslaugas į paciento poreikius ir lūkesčius. Medicinoje paciento pasitenkinimas suteikta paslauga labai priklauso nuo informacijos prieinamumo (46).
Vadybos požiūriu, teikiant paslaugą vartotojo pasitenkinimas yra galutinis tikslas; vartotojų pasitenkimas tai investicija; kiekvienas darbuotojas turi būti įsitraukęs į vartotojo pasitenkinimo užtikrintumą, ypač kalbant apie kontaktines darbuotojų pozicijas (49). Nors vartotojų pasitenkinimas yra galutinis tikslas, tačiau svarbu yra pats procesas kaip jis yra pasiekiamas. Vartotojo pasitenkinimas priklauso nuo jo patirties organizacijoje. Patirtis – tai vidinė individuali reakcija į sąveiką su organizacijos produktais, žmonėmis, procesais ir aplinka. Vartotojo patirtis yra subjektyvus atsakas į tiesioginį ir netiesioginį kontaktą su organizacija. Veiksnių kurie daro įtaką vartotojo patirčiai yra labai daug – tai patikimumas, tikrumas, darbuotojų empatiškumas, paslaugos
laukimo trukmė, apčiuopiamumas, paslaugos kaina ir kokybė. Skirtingai nuo kitų paslaugų, SP paslaugų vartotojai ne visada gali pasakyti kokios paslaugos jiems reikia. . Pacientas apibūdina savo būseną, tačiau paslaugą jam paskiria gydytojas (siuntimai, gydymo taktika ir pan.). Dėl šių priežasčių pacientas dažniausiai vertina ne pasitenkinimą pačia paslauga, o procesą kaip ta paslauga buvo teikta (38, 49, 52).
SP paslaugų vartotojai dažnai kenčia skausmą, pacientai ir jų artimieji jaučia baimę, netikrumą, ligos eiga ir siekiamas rezultatas dažnai verčia medicinos personalą būti mažiau emocionaliais, empatiškais, įsijaučiančiais ir panašiai. SP paslaugų vartotojų gydymasis ligoninėse apriboja jų veikimo ir judėjimo laisvę, neretai nepatogumų sukelia privatumo praradimas. Visa tai mažina vartotojų pasitenkinimą paslauga, bet dažniausiai teikiant SP paslaugas tai yra tiesiog neišvengiama. Pacientai siekia žinoti kiek įmanoma daugiau informacijos apie SP įstaigą, jos darbuotojus, teikiamas paslaugas ir savo pačių sveikatos būklę. Pacientui, pagal galiojančius LR teisės aktus, turi būti suteikta aiškiai suprantama informacija apie sveikatos būklę, diagnozę, gydymo procesą, tyrimų tikslus bei priemones ir galimą šalutinį diagnostinių tyrimų ir medikamentų poveikį organizmui (52, 53).
Valstybinės ligonių kasos (VLK) inicijuotas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad mūsų šalies piliečiai iš esmės pasitiki privalomo sveikatos draudimo sistema. Buvo apklausti 1068 respondentai. Rezultatai parodė, kad gyventojai labiausiai pasitiki gydymo įstaigomis. Jie neabejoja medicinos darbuotojų profesionalumu, tačiau nėra visiškai tikri, kad gydymo įstaigoje jais bus tinkamai pasirūpinta. Daugelis respondentų mano, kad jų konstitucinė teisė į sveikatos priežiūrą Lietuvoje užtikrinama tik iš dalies. Tačiau daugiausia apklaustųjų retai arba niekada nesusiduria su sunkumais siekiant SP paslaugų (54).
Viena opiausių problemų siekiant pacientų pasitenkinimo SP paslaugomis, yra ilgos pacientų eilės. Žiniasklaidoje nuolat pasirodo pranešimai apie nepatenkintus pacientus dėl nelaiku suteiktų SP paslaugų. Nepasitenkinimas dėl ne laiku suteiktos paslaugos, visuomet iššaukia ir nepasitenkinimą pačia paslauga, nevarbu, kad pati paslauga bus suteikta kokybiškai, tačiau jei pacientui teko jos ilgai laukti, galutiniu rezutatu pacientas vis tiek nebus patenkintas. Nepakankamas finansavimas sveikatos sistemai nuolat ilgina pacientų eiles. Susidaro ilgos laukimo eilės pas specialistus bei tyrimų atlikimui didžiuosiuose šalies miestuose (endokrinologus, kardiologus, echoskopijos ir kt. tyrimams 1-3 mėn. ir ilgiau, pas šeimos gydytojus – nuo kelių dienų iki 3 savaičių). Ilgėjant pacientų laukimo eilėms, didėja pacientų nepasitenkinimas gydymo įstaigų teikiamomis paslaugomis (55, 52).
Lietuvos Nacionalinės sveikatos tarybos metiniame pranešime nurodoma, kad paslaugų prieinamumas, lyginant 2014 ir 2015 metus, vertinant laukimo eiles tiesiogiai patenkant pas
specialistus mūsų šalyje pagerėjo. Nors pacientai reiškia nepasitenkinimą ilgomis eilėmis, tačiau nemaža dalis pacientų (30-50 proc.) mano, jog eilės pirminės ASPĮ yra tiesiog neišvengiamos (56, 57).
Vertinant atliktus tyrimus apie pacientų poreikių tenkinimą sveikatos sektoriuje, galima susidaryti nuomonę, kad pacientų poreikiai SP paslaugoms yra didesni nei SP paslaugas teikiančių įstaigų galimybės juos tenkinti. Svekatos priežiūros kokybės programose ir metodikose nurodoma orientuoti sveikatos priežiūrą į paciento poreikius ir lūkesčius. SP paslaugų kokybės gerinimas nuolatos turi būti prioritetas sveikatos politikams, tačiau dėl subjektyvaus pacientų vertinimo atitikti kiekvieno paciento lūkesčius, yra tiesiog neįmanoma.
1.2.2 Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas
Daugelis atliktų tyrimų, apie pacientų poreikių tenkinimą, parodė, kad pacientams ypač svarbu SP paslaugų prieinamumas, tiek ekonominis tiek organizacinis tiek komunikacinis. SP paslaugų prieinamumas – valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios asmens sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visai visuomenei. SP paslaugos turi būti prieinamos daugumai, turi būti pakankamai arti gyventojo, palaugų kaina turi būti priimtina ir neturtingiems šalies gyventojams. Prieinamumą galima būtų įvardinti kaip tam tikros teritorijos gyventojų realias galimybes gauti SP paslaugas. Buvusio VLK direktoriaus A. Sasnausko teigimu, būtina užtikrinti, kad kokybiškos ambulatorinės SP paslaugos būtų žmogui prieinamos, nepaisant to, kuriame Lietuvos kampelyje jis gyvena (1, 10, 56, 58).
Remiantis LR įstatymais, susijusiais su sveikatos sistema, SP paslaugos turi būti visiems gyventojams vienodai prieinamos. Sveikatos priežiūra yra suvokiama kaip viena pagrindinių žmogaus teisių. SP paslaugų prieinamumo problemos glaudžiai siejasi su teisingumo, lygybės bei kokybės aspektais. Kiekvienas pacientas turi teisę į kokybišką SP paslaugą, kuri pagal LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą remiasi šiais kriterijais: jokių aplinkybių nevaržomos pacientų teisės, paciento garbės ir orumo nežeminančios sąlygos, pagarbus personalo elgesys, profesinių standartų laikymasis, moksliškai pagrįstų nuskausminamųjų priemonių taikymas (40, 44).
Remiantis PSO, SP paslaugos turi tapti visiems gyventojams vienodai prieinamos, saugios, veiksmingos ir ekonomiškai efektyvios bei remtis aiškiais sveikatos gerinimo tikslais, atsižvelgti į gyventojų poreikius, užtikrinti, kad gyventojų nuomonė ir pasirinkimas būtų lemiantys, planuojant šias paslaugas ir renkantis tokių paslaugų teikimo būdą (3, 37).
Organizacinis paslaugos prieinamumas apima šias sritis: eiles pas SP specialistus, tinkamos technikos naudojimą, specialistų resursus, patogų įstaigoss darbo laiką. Personalo skaičius ir jiems paskirtas darbo krūvis daro tiesioginę įtaką paslaugų prieinamumui organizaciniu aspektu. Todėl galima teigti, kad didėjantys medicinos personalo migracijos mastai, tiesiogiai blogina pacientų prieinamumą. Daugeliu atvejų organizacinio prieinamumo trūkumai pacientų požiūriu yra ilgos eilės pas specialistus, didelis personalo darbo krūvis bei ilgas tyrimo rezultatų laukimas (28, 48, 59). Komunikacinio prieinamumo sritys – įstaigos dislokacinė vieta, geras susisiekimas viešuoju transportu, kitos susisiekimo priemonės (telefonas, internetas ir kt.). Komunikacinis prieinamumas labiausiai aktualus pacientams gyvenantiems kaimo vietovėse. Dažnos problemos
šioje srityje yra nepatogus SP įstaigų darbo laikas, sudėtingas susisiekimas viešuoju transportu (48, 59).
Ekonominis paslaugos prieinamumas vertinamas atsižvelgiant į tai, kiek reikia mokėti/primokėti už suteiktas SP paslaugas. Pagrindinės ekonominio prieinamumo kliūtys yra vis dar egzistuojantys nelegalūs mokėjimai medicinos personalui, priemokos norint gauti kokybiškesnę paslaugą bei finansiniai nuostoliai patiriami keliaujant į SP įstaigą, tai ypač liečia bedarbius, kaimo gyventojus bei pensinio amžiaus žmones, kurie išleidžia nemažą dalį pinigų vien tam, kad pasiektų ASPĮ (30, 48, 59).
Vertinant SP paslaugų kokybę šiais trim prieinamumo aspektais, analizuojama ar žmonės gali gauti medicinos paslaugas, kai jiems tai reikalinga ir kokių atsiranda kliūčių (didelis atstumas, blogas susisiekimas, neišgalėjimas susimokėti už paslaugą, laukiančiųjų sąrašas ir pan.). Svarbūs kriterijai, vertinant SP paslaugų prieinamumą, yra paslaugos laukimo laikas, procedūrų laukimo laikas, personalo dėmesys pacientui. Sveikatos politikos siekiamybė yra SP paslaugų visuotinis prieinamumas, kuris rodo, kad visi turi gauti vienodas paslaugas (6, 48, 51).
Prieinamumo diagnostiniams tyrimams problemos mūsų šalyje labiausiai siejasi su organizaciniais aspektais. 2013-ųjų metų valstybinio audito ataskaitos išvadose apie brangiųjų medicinos prietaisų tyrimus nurodoma, kad nors ir brangiųjų medicinos prietaisų skaičius atitinka kaimyninių ES šalių rodiklius ir prietaisai tolygiai pasiskirstę pagal apskritis, nevaldomi pacientų srautai, pacientų informuotumo trūkumas, pasirenkant SP įstaigą atliekančią tokio pobūdžio tyrimus, sudaro ilgas eiles jiems atlikti universitetinėse ir respublikinėse šalies gydymo įstaigose. Dėl nevisiškai išsamaus sveikatos apsaugos ministerijos nustatyto indikacijų sąrašo tyrimams ir procedūroms, ne visada šie tyrimai atliekami tada, kai jų ištikrųjų reikia. Kadangi apmokėjimas gydymo įstaigai už paslaugą priklauso nuo kintamo balo vertės gydymo įstaigos tikslingai reguliuoja teikiamų paslaugų kiekį (sudaro eiles tyrimams). Remiantis audito išvadomis, skubūs brangieji radiologiniai tyrimai mūsų šalyje atliekami nedelsiant, tačiau atliekamų planinių tyrimų prieinamumas viešosiose gydymo įstaigose yra nepakankamas (60).
Valstybinio audito siūlimu, siekiant pagerinti prieinamumą diagnostiniams tyrimams mūsų šalyje, reikia išanalizuoti turimų prietaisų apkrovas ir pacientų srautų paskirstymo tarp gydymo įstaigų galimybes bei imtis priemonių – pasirašyti sutartis tarp gydymo įstaigų ir įdiegti reikalingą įrangą pacientų srautų valdymui, sudaryti galimybes įstaigoje naudoti teleradiologijos priemones taip išvengiant gydytojų radiologų trūkumo ir sumažinant tyrimo rezultatų laukimo laiką (60).
Nacionalinė sveiktos taryba pabrėžia, kad mūsų šalyje sveikatos sistemoje yra daug brangios diagnostinės įrangos, tačiau ji yra beveik dvigubai mažiau apkrauta nei kitose ES šalyse (57). 2013-ųjų metų duomenimis viešosiose ASPĮ MRT aparatas per dieną dirba vidutiniškai 7,7
val. ir atlieka 8,5 tyrimus. Vidutinė vieno tyrimo trukmė 54 minutės. 2014-taisiais metais tyrimų skaičius per vieną darbo dieną išaugo iki 9,4, tai rodo gerėjantį prieinamumą MRT tyrimui, tačiau laukimo eilės šiam tyrimui atlikti vis dar išlieka ilgos. 2015 m. sausio-kovo men. ilgiausia eilė MRT tyrimui buvo VšĮ VUL Santariškių klinikose, LSMUL VšĮ Kauno klinikose, UAB „Šiaulių BMR diagnostika“, VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligininėje – vidutinė laukimo eilė 60 dienų. Iš to galima matyti, kad brangi radiologinė diagnostinė aparatūra išnaudojama ne optimaliai, o pacientų eilės MRT tyrimams, neatitinkančios pacientų lūkesčių (26, 61).
Remiantis radiologijos paslaugų teikimo optimizavimo 2016-2020 metų programa, siekiant optimizuoti brangiųjų radiologinių tyrimų prieinamumą labai svarbi diagnostinės įrangos eksploatavimo trukmė. Rekomenduojama kad 60 proc. visų naudojamų brangiųjų radiologinių diagnostinių prietaisų turėtų būti 5 metų senumo ir naujesni. Norint padidinti tokių tyrimų kaip MRT prieinamumą ir eksploatavimo produktyvumą reikia įsigyti naujų MRT aparatų ir dirbti jais visu pajėgumu. Siekiant MRT paslaugos prieinamumo gerinimo, reikia kritiškai įvertinti šio tyrimo atlikimo protokolus, organizavimo tvarką bei pacientų administravimą. Norint išvengti eilių MRT tyrimams reikia užtikrinti, kad pacientai atvyktų į tyrimą laiku. Būtina nuolat stebėti darbuotojų, medicinos prietaisų, sveikatos technologijų kaitą Lietuvoje – detali žmogiškųjų išteklių ir medicinos prietaisų apskaita turi derėti su TLK apmokėjimo už atliktus tyrimus ir suteiktas paslaugas faktiniais vienetais. Reikalinga gerinti radiologijos asmens SP paslaugų kokybę optimizuojant radiologijos srities specialistų darbo krūvį, tobulinant paslaugų apmokėjimo sistemą. Taip pat būtina laiku atnaujinti MRT apratūrą (61).
2013 metais Birutes Paulikienės ir Arnoldo Jurgučio atlikto tyrimo apie pirminės sveikatos priežiūros vaidmenį valdant antrinių sveiktos priežiūros paslaugų prieinamumą rezultatai parodė, jog pacientų prieinamumo problemai, norint patekti pas gydytojus specialistus, didelę įtaką daro pirminės sveikatos priežiūros grandis, kurioje šeimos gydytojai ne visada tinkamai atlieka savo kaip kordinatoriaus vaidmenį. Neretai siuntimai specialistams išduodami nepagrįstai, pacientai atsiunčiami diagnostikai prieš tai neatlikus reikiamų tyrimų, pacientai siunčiami pas specialistus, dėl diagnozių, kurios gali būti išaiškintos ir pirminės sveikatos priežiūros grandyje. To pasekoje, susidaro ilgos eilės pas gydytojus specialistus, didėja pacientų nepasitenkinimas paslaugų prieinamumu. Dėl spragų pirminės sveikatos priežiūros valdyme, kenčia SP paslaugų efektyvumas, daugėja su paslaugų prieinamumu susijusių problemų, bei išauga kaštai SP paslaugų teikimui (62).
Brangieji tyrimai mūsų šalyje gali būti atliekami ligoninėse, poliklinikose ir specializuotose įstaigose. Tokie diagnostiniai aparatai kaip magnetinio rezonanso tomografas yra labai brangūs ir reta poliklinika yra juos įsigijusi, lyginant su kompiuterinio tomografo aparatu, kurį turi daug didesnis įstaigų skaičius. Brangiesiems radiologiniams tyrimams atlikti yra išrašomas
siuntimas, kurį gali išduoti tik gydytojas specialistas. Už MRT tyrimus įstaigoms sumokama atskirai, tik tuomet kai tyrimas atliekamas ambulatoriškai gydomam pacientui, arba tiems, kuriems stacionare teikiamos slaugos ir palaikomojo gydymo ar medicininės reabilitacijos paslaugos. Tuo tarpu stacionariniams pacientams atlikto brangiojo tyrimo kaina yra įskaičiuojama į bendrą gydymo ligoninėje kainą (63).
Australijos universiteto mokslininkai 2013 metais publikuotame straipsnyje, kuriame tyrė sveikatos paslaugų prieinamumą septyniose Rytų Europos valstybėse, tarp kurių buvo ir Lietuva pateikė išvadas, rodančias, kad tarp tirtųjų šalių geriausias sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas yra Čekijoje ir Slovakijoje. Lenkijoje ir Baltijos šalyse prieinamumas yra blogesnis, dėl ilgų laukimo eilių pas specialistus. Taip pat išvadose nurodoma, kad SP paslaugų prienamumo problemos labiau neigiamai veikia žemesnio socialinio sluoksnio žmonems, bedarbius, darbingo amžiaus žmones, bei labiau moteris negu vyrus (64).
Siekiant pagerinti SP paslaugų prieinamumą šalies gyventojams, atsiranda vis daugiau įstaigų teikiančių privačias SP paslaugas. Privačios įstaigos teikia ne tik pirmines SP paslaugas, bet ir antrinio ir tretinio lygio,taip pat atlieka diagnostinius tyrimus. Tokių privačių įstaigų kūrimasis gerina sveikatos paslaugų prieinamumą šalyje, bei suteikia didesnes galimybes pacientui pasirinkti gydytoją ir ASPĮ. UAB „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 1005 respondentai, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų, parodė, jog mūsų šalies piliečiai dažniausiai lankosi privačioje gydymo įstaigoje, kai reikia greitai patekti pas gydytoją specialistą (44 proc.), atlikti tyrimus, kurių valstybinėje įstaigoje reikėtų ilgai laukti (35 proc.). 20 proc. apklaustųjų nurodė, kad privačiose gydymo įstaigose jaučiasi komfortabiliau ir sulaukia papildomo dėmesio iš personalo (65).
Dauguma privačių SP įstaigų turi sudarę sutartis su TLK, todėl pacientai turi teisę gauti valstybės kompensuojamas SP paslaugas lankydamiesi privačiame sveikatos sektoriuje. Lietuvos nacionalinė sveikatos koncepcija nurodo, kad valstybė skatina ir remia įvairių (tai reiškia ir privačių) nuosavybės formų kūrimą sveikatos sistemoje. LR sveikatos įstatymuose yra teigiama, kad ,,būtina sudaryti sąlygas privačių sveikatos priežiūros įstaigų tinklo plėtimuisi“ bei ,,privalomojo draudimo lėšas naudoti ne tik valstybinių, bet ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų paslaugoms apmokėti (sudaryti prielaidas plėtoti privačią praktiką)“ taip gerinant SP paslaugų prienamumą šalies gyventojams. Teritorinės ligonių kasos vertina ASPĮ (turinčių sutartis su TLK) teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę ir tinkamumą (atitiktį teisės aktais nustatytiems reikalavimams).Sveikatos sistemoje paslaugų teikėjai steigiasi ir veikia iš dalies valstybės reguliuojamoje rinkoje, tačiau sąžiningos konkurencijos sąlygomis.Visi sveikatos sistemos dalyviai – ir paslaugų gavėjai, ir jų teikėjai – yra lygiateisiai partneriai. Sveikatos
strategijos nuostatose nurodoma sudaryti lygias sąlygas ir vienodas galimybes teikti SP paslaugas valstybės ir privataus sektorių SP paslaugų teikėjams (44, 66, 67).
PSO Europos komiteto patvirtinotje strategijoje „Sveikata 2020“ numatoma dar labiau stiprinti į pacientą orentuotas sveikatos sistemas, siekiant užtikrinti aukštos kokybės sveikatos priežiūrą. Strategijos tikslai apima ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimą -siekiama perkelti sveikatos priežiūrą arčiau namų, jei tik užtikrinamas saugumas ir ekonominis naudingumas. Vadovaujantis nauja Europos sveikatos politika - „Sveikata 2020“, iki 2020 metų siekiama maksimaliai užtikrinti visuotinį paslaugų prieinamumą ir teisę į sveikatą (67).
2016-ųjų metų gegužės menesį publikuotose Europos komiteto rekomedacijose Lietuvai, pabrėžiama, kad mūsų šalies gyventojų sveikata vis dar išlieka viena prasčiausių Europos sąjungoje, ypač atsižvelgiant į mirtingumą tarp 20-64 metų amžiaus gyventojų. Sveikatos sektoriaus silpnybė yra per didelis dėmesys skiriamas stacionarinei priežiūrai, o ne ligų prevencijai ir visuomenės sveikatos gerinimui. Europos komiteto siūlimu, Lietuva turėtų daugiau dėmėsio skirti ambulatorinei priežiūrai, sveikatos gerinimui, ligų prevencijai, socialinės pagalbos sričiai. Augant šalies bendram vidaus produktui, atitinkamai turėtų didėti ir finansavimas sveikatos sektoriui (68).
Apibendrinant darbatinę situaciją šalies sveikatos sistemoje, SP paslaugų prieinamumas vis dar išlieka vienas pagrindinių pacientų nepasitenkimo objektų vertinant SP paslaugų kokybę. Remiantis atliktais tyrimais galime daryti prielaidą, kad prieinamumas medicinos diagnotiniams tyrimams mūsų šalyje gerėja, tačiau ne taip sparčiai kaip norėtūsi. Diagnostinės aparatūros mūsų šalyje yra pakankamai, tačiau dėl ne optimalių aparatūros apkrovų ir pacientų srautų netobulo paskirstymo, šalies gyventojai diagnostinių tyrimų laukia per ilgai. Reikėtų ne tik gerinti SP paslaugų kokybę visai aspektais, bet ir daugiau dėmesio skirti visuomenės sveikatinimui, ko pasekoje sumažėtų pacientų srautai, o tuo pačiu ir gydymo paslaugų apimtys, pagerėtų prieinamumas ir SP paslaugų kokybė.
2. TYRIMO METODIKA
Norint išsiaiškinti pacientų požiūrį į MRT tyrimo paslaugos prieinamumą ir organizavimą X diagnostikos centre buvo pasirinkta atlikti struktūrizuotą anoniminę anketinę apklausą, kurioje nebuvo prašoma nurodyti vardo ir pavardės. Pristatomojoje klausimyno dalyje, respondentams paaiškinamas tyrimo tikslas, nurodoma, kodėl svarbi kiekvieno nuomonė ir užtikrintas anketos anonimiškumas ir konfidencialumas. Anketos klausimai padalinti į keletą grupių: bendrieji - apie pagrindines demografines ir socialines respondentų charakteristikas; klausimai nagrinėjantys pacientų požiūrį į MRT tyrimo prieinamumą diagnostikos centre bei klausimai nagrinėjantys MRT tyrimo paslaugos organizavimo kokybę pacientų požiūriu (2.1 lentelė.). Klausimais apie MRT paslaugos prieinamumą buvo siekiama išsiaiškinti pacientų požiūrį į organizacinį, ekonominį bei komunikacinį prieinamumą. Klausimais apie paslaugos organizavimo kokybę, buvo siekiama išsiaiškinti pacientų požiūrį į fizinę X diagnostikos centro aplinką, personalo dėmesingumą, mandagumą, pakankamą informacijos suteikimą, privatumo išsaugojimą. Anketą sudaro 25 uždaro pobūdžio klausimai, respondentai iš pateiktų anketoje atsakymų galėjo pasirinkti labiausiai tinkančius jiems variantus. Sudarant anketą buvo siekiama, kad klausimai būtų paprasti, aiškūs ir lengvai suprantami respondentui.
2.1 lentelė Anketos klausimų grupavimas pagal temas
Klausimų grupės Klausimų numeriai
1. Tiriamųjų demografinės ir socialinės charakteristikos 1, 2, 3, 4, 5, 8 2. X diagnostikos centro pacientų požiūris į MRT tyrimo
prieinamumą diagnostikos centre
6, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19
3. X diagnostikos centro pacientų požiūris į suteiktos paslaugos organizavimo kokybę
20, 21, 22, 23, 24, 25
Anketinės apklausos metodika pasirinkta atsižvelgiant į tyrimo tikslą - įvertinti pacientų požiūrį į magnetinio rezonanso tomografijos paslaugos prieinamumą ir organizavimą X
