LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademija Visuomenės sveikatos fakultetas
Ieva Paulauskytė
SUBJEKTYVIOS MIEGO KOKYBĖS IR KŪNO SVORIO RYŠYS
NEŠTUMO METU
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Gyvensenos medicinos studijų programa)
Studentas Mokslinis vadovas
Ieva Paulauskytė Dr. Alicja Juškienė
2
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 8 SĄVOKOS ... 9 ĮVADAS ... 10DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13
1.1. Miego kokybė ... 13
1.2. Miegas nėštumo metu ... 15
1.2.1. Miego sutrikimai ir akušerinės komplikacijos ... 16
1.3. Antsvoris ir nutukimas nėštumo metu ... 18
1.4. Svorio prieaugis nėštumo metu... 19
1.5. Kūno svoris ir miegas ... 21
1.6. Nėščiųjų svorio kontrolė ir gyvensenos įpročiai ... 22
2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA ... 25
2.1. Tyrimo planavimas ir organizavimas ... 25
2.2. Tiriamųjų atranka ... 25
2.3. Tyrimo eiga ... 26
3
2.5. Statistinė duomenų analizė ... 28
3. REZULTATAI ... 29
3.1. Tyrimo dalyviai ir aprašomoji jų charakteristika ... 29
3.2. Subjektyvi miego kokybė trečiame nėštumo trimestre ... 30
3.3. Kūno masės indeksas prieš nėštumą ir svorio prieaugis trečiame nėštumo trimestre ... 35
3.4. Nėščiųjų subjektyvios miego kokybės ryšys su kūno masės indeksu prieš nėštumą bei svorio prieaugiu nėštumo metu ... 44
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 46
IŠVADOS ... 51
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 52
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 53
4
SANTRAUKA
Gyvensenos medicina
SUBJEKTYVIOS MIEGO KOKYBĖS IR KŪNO SVORIO RYŠYS NĖŠTUMO METU Ieva Paulauskytė
Mokslinė vadovė dr. Alicja Juškienė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2019. 61 p.
Darbo tikslas. Įvertinti subjektyvios miego kokybės ir kūno svorio ryšį nėštumo metu.
Uždaviniai: 1. Įvertinti nėščiųjų subjektyvią miego kokybę trečiojo nėštumo trimestro metu. 2.
Įvertinti moterų kūno masės indeksą prieš nėštumą ir svorio prieaugį trečiojo nėštumo trimestro metu. 3. Įvertinti nėščiųjų subjektyvios miego kokybės ryšį su kūno masės indeksu prieš nėštumą bei svorio prieaugiu nėštumo metu.
Metodika. Tyrimas vyko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno Klinikose,
Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, Akušerijos skyriuje nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. Respondentės atrinktos taikant netikimybinę kiekybinio tyrimo imties patogiąją atranką. Momentinio tyrimo metu buvo išdalintos 350 anoniminės anketos kartu su Pitsburgo miego kokybės indekso klausimynu. Atsako dažnis – 94 proc. Tyrime analizuojamos ir aptariamos 324 anketos. Taikyti statistinės analizės metodai – chi-kvadrato kriterijus, z testas su Bonferroni korekcija, binarinė logistinė regresinė analizė, Spearman koreliacijos koeficientas. Apskaičiuotas šansų santykis (ŠS) su jo pasikliautinuoju 95 proc. intervalu (PI).
Rezultatai. Trečiame nėštumo trimestre bloga miego kokybė nustatyta 71,6 proc. tiriamųjų. Valgymo
sutrikimai 6,73 karto didino blogos miego kokybės tikimybę nėštumo metu (PI [1,99-14,0]; p=0,001). Netinkami valgymo įpročiai buvo susiję su prastesne miego kokybe (r=0,001 iki 0,023; p<0,05), kai tuo tarpu fizinis aktyvumas nėštumo metu lėmė geresnį miegą (r=0,009 iki 0,012; p<0,05). Trečdalis tiriamųjų prieš nėštumą buvo nutukusios (13,6 proc.) ar turėjo antsvorį (18,5 proc.). Trečiame nėštumo trimestre per daug svorio priaugo 47,5 proc. tyrimo dalyvių, Antsvorį ir nutukimą turėjusios tiriamosios dažniau nėštumo metu priaugo per daug svorio nei rekomenduotina (χ²=18,3; p=0,006). Subjektyvi miego kokybė trečiajame nėštumo trimestre nebuvo susijusi su kūno masės indeksu prieš nėštumą (r=0,003; p=0,549) ir svorio prieaugiu nėštumo metu (r=-0,005; p=0,924). Vertinant sudedamąsias subjektyvios miego kokybės dalis nustatyta, jog daugiau svorio priaugo tos nėščiosios, kurias vargino miego sutrikimai: kosulys ar garsus knarkimas (r=0,355; p=0,028) ir kurios rečiau vartojo medikamentus miegui pagerinti (r=-0,206; p=0,046).
5
Išvados. Bloga, subjektyviai suvokiama, miego kokybė yra dažna trečiame nėštumo trimestre. Ji yra
susijusi su valgymo sutrikimais bei mažesniu fiziniu aktyvumu. Trečiame nėštumo trečdalyje per daug svorio nei rekomenduotina priauga beveik pusė moterų – dažniau nutukusios ir turinčios antsvorį ir tai susiję su knarkimo ir kosulio dažniu bei vaistų, miegui gerinti, vartojimu.
6
SUMMARY
Lifestyle medicine
RELATIONSHIP BETWEEN SUBJECTIVE SLEEP QUALITY AND BODY WEIGHT DURING PREGNANCY
Ieva Paulauskytė
Supervisor Dr. Alicja Juškienė
Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2019. 61 p.
Aim of the study. To evaluate the relationship between subjective sleep quality and body weight
during pregnancy.
Objectives. 1. To assess subjective sleep quality in the third trimester of pregnancy. 2. To assess body mass index before pregnancy and gestational weight gain in the third trimester of pregnancy. 3. To evaluate the relationship between subjective sleep quality and body mass index before pregnancy and gestational weight gain.
Methods. The research was conducted in the hospital of Lithuanian University of Health Sciences
Kauno Klinikos, in Department of Obstetrics and Gynaecology, Obstetrics unit from May 1st. until August 1st., 2019. The participants were selected using nonprobability convenience sampling of quantitative research. During the cross-sectional survey period anonymous and author’s designed questionnaires with Pittsburgh Sleep quality index were handed out to 350 women. The response rate was 94%. In this study 324 questionnaires were analyzed and discussed. The research data was analyzed using statistical methods, such as chi squares criterion, z test with Bonferroni correction, binary logistic regression, Spearman's rank correlation coefficient. Risks are presented as odds ratios (ORs) with 95% confidence intervals ( 95% CI).
Results. 71,6% of women reported poor sleep quality in the third trimester of pregnancy. Eating
disorders 6,73 times increased the odds to experience poor sleep quality during pregnancy (CI [1,99-14,0]; p=0,001). Inappropiate eating habits were associated with poorer sleep quality (r=0,001 until 0,023; p<0,05). Nevertheless, physical activity during pregnancy was associated with better sleep (r=0,009 until 0,012; p<0,05). One third of the respondents (32,1%) were obese or overweight. 47,5% of women had excessive weight gain. Obese and overweight women frequently gained more weight than recommended (χ²=18,3; p=0,006). Subjective sleep quality in the third trimester of pregnancy wasn not associated with body mass index (r=0,003; p=0,549) and gestational weight gain (r=-0,005; p=0,924). However, significant correlations were found analysing subjective domains of sleep
7 quality. Women who gained more weight during pregnancy had sleep disturbances: coughed or snored loudly (r=0,355; p=0,028) and rarely used sleep medication (r=-0,206; p=0,046).
Conclusions. In the third trimester pregnant women frequently have poor subjective sleep quality. It
is associated with eating disorders and physical activity. In the last semester almost half of the women gain excessive weight, especially obese and overweight women. Gestational weight gain is associated with sleep disturbances: coughing, snoring and with use of sleep medication.
8
SANTRUMPOS
CPO – cezario pjūvio operacija
IL-6 – interleukinas-6
IL-8 – interleukinas-8
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
KMI – kūno masės indeksas
LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno Klinikos
MI – medicinos institutas
OMAS – obstrukcinis miego apnėjos sindromas
PM – paradoksinis miegas
PMKI – Pitsburgo miego kokybės indeksas
PSG – polisomnografija
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
9
SĄVOKOS
Aktigrafas – dažniausiai ant riešo nešiojamas į laikrodį panašus prietaisas, fiksuojantis rankos judesius. Tyrimas paremtas tuo, jog žmogui būdraujant užregistruojama daug judesių, o miego metu – mažai [25].
Cirkadinis ritmas – organizme vykstantys ir reguliariai maždaug kas 24 valandas pasikartojantys biologiniai procesai (pvz.: kūno temperatūros pokyčiai, hormonų gamyba, deguonies sunaudojimas ir kt.) [3].
Gestacinis diabetas – nėščiųjų diabetas: angliavandenių apykaitos sutrikimas, pasireiškiantis įvairaus laipsnio hiperglikemija, pirmą kartą nustatytas nėštumo metu [116].
Hiperemija – padidėjęs organo prisipildymas krauju, jo kraujagyslėmis pratekančio kraujo pagausėjimas [22].
Hipersekrecija – padidėjęs liaukų sekreto išsiskyrimas [22].
Latentinė fazė – pirmasis gimdymo laikotarpis, kai gimdos kaklelis atsiveria iki 4 cm [116].
Lėtasis miegas – dar vadinamas gilusis, lėtų bangų miegas, III miego stadija, kurios metu registruojamos delta bangos, yra sumažėjęs raumenų tonusas ir stebimi lėti akių judesiai [100].
Miego efektyvumas – miego laiko (minutėmis) santykis su laiko praleisto lovoje trukme (minutėmis) [25].
Miego latentiškumas – laikas nuo šviesos išjungimo iki pirmojo 10 min. trunkančio nepertraukiamo miego fragmento [25].
Obstrukcinis miego apnėjos sindromas – liga, kai miegodamas žmogus trumpam (10 sekundžių ir daugiau) nustoja kvėpuoti [3].
Paradoksinis miegas – greitų akių judesių miegas (angl. rapid eye movements, REM), kurio metu registruojamos didelio dažnio bangos, yra valinga raumenų atonija, išskyrus ekstraokuliarinius raumenis, dėl to stebimi stiprūs, greiti akių judesiai [100].
Polisomnografija – daugelio gyvybinių funkcijų registravimas naktį. Registruojami šie kanalai: elektroencefalograma, okulograma, smakro raumenų tonusas, elektrokardiograma, kraujo įsotinimas deguonimi (SpO2), kojų raumenų tonusas, oro srovės pro nosį ir burną kreivės, skleidžiami garsai,
krūtinės ir pilvo judesiai bei kūno padėtis [25].
10
ĮVADAS
Miegas – gyvybiškai svarbus procesas, kurio metu atkuriama ir sureguliuojama dienos metu išeikvota energija bei organizmo funkcijos. Tai veikla, nuo kurios priklauso fizinė ir psichinė savijauta bei produktyvumas. Pastebėta, jog šiuolaikinis gyvenimo ritmas bei sudėtingi socialiniai vaidmenys vis labiau keičia miego struktūrą. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) apklausos duomenimis miego trukmė per pastaruosius 40 metų sutrumpėjo 1,5-2 valandomis, o kokybiškas miegas XXI amžiuje tapo prabanga beveik pusei planetos gyventojų [1]. Be viso to, išbalansuotas cirkadinis ritmas kartu su didėjančiu sėslumu, greito maisto kultūra sukėlė dar vieną problemą – antsvorį ir nutukimą. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis nuo 1975 m. iki 2016 m. nutukusiųjų skaičius beveik patrigubėjo [2]. O patologiniai kūno masės indekso pokyčiai – vieni iš pagrindinių rizikos veiksnių kardiovaskulinėms, metabolinėms komplikacijoms, vėžiniams susirgimams, bei psichologinėms problemoms, atnešė lėtinių neinfekcinių ligų erą.
Daugelis epidemiologinių tyrimų yra nustatę, jog poilsį neteikiantis miegas neigiamai veikia žmogaus aktyvumą dienos metu, sukelia nuovargį, mieguistumą, dėmesio, koncentracijos ir atminties sumažėjimą, didina nedarbingų dienų ir nelaimingų atsitikimų skaičių bei yra susijęs su daugeliu sveikatos problemų kaip, nutukimo, cukrinio diabeto, hipertenzijos ir kitų širdies ligų bei depresijos rizika [3,4]. Vis daugėja tyrimų, atskleidžiančių, jog miego sutrikimai ir prastas miegas dažniau vargina antsvorį ir nutukimą turinčius asmenis, o lėtinis miego stygius trikdydamas hormonų pusiausvyrą, medžiagų apykaitą ir simpatinės nervų sistemos aktyvumą dalyvauja riebalinio audinio didėjimo mechanizme [5,6].
Patologinio svorio nuokrypiai ypač pastebimi reprodukcinio amžiaus moterų tarpe [2]. 2016 m. PSO duomenimis pasaulyje 40 proc. moterų turėjo antsvorį, 15 proc. buvo nutukusios [2]. Prognozuojama, kad ateityje šie skaičiai tik didės ir iki 2025 m. daugiau nei 21 proc. moterų bus nutukusios [7]. 2014 m. vykdytas „Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas“ taip pat atskleidė, jog 20-64 m. amžiaus moterų tarpe 46 proc. turėjo antsvorį, 17 proc. nutukimą [8]. Šie dėsningumai lemia, jog antsvorį ir nutukimą turinčių nėščiųjų skaičius linkęs taip pat augti. Voerman ir bendraautoriai [9] 37-ių Europos, Šiaurės Amerikos ir Australijos kohortinių tyrimų metaanalizėje nustatė, jog 12,9-53,1 proc. moterų prieš nėštumą turi antsvorį arba nutukimą, 22,2-57 proc. nėštumo metu priauga per daug svorio. Šie drastiški pokyčiai yra siejami su akušerinėmis komplikacijomis – nėščiųjų hipertenzija, gliukozės toleravimo sutrikimais, vaisiaus žūtimi, priešlaikiniu gimdymu, vaisiaus makrosomija ir t.t. [10]. Prospektyvinių tyrimų metaanalizės atskleidė, jog perteklinis svorio prieaugis net 30-40 proc. padidina antsvorio ir nutukimo riziką vaikystėje, sukurdamas užburtą mamos-atžalos nutukimo ratą [11,12,13].
11 Siekiant sklandaus ir sveiko nėštumo svarbu jau iš anksto rūpintis savo sveikata ir gerove. Nėštumas labai jautrus ir ypatingas gyvenimo etapas, kada dėl vykstančių hormoninių, fiziologinių pokyčių kardinaliai keičiasi kūnas, socialiniai vaidmenys, gyvenimo įpročiai, o kartu ir miegas. Prasta miego kokybė nėštumo metu jau seniai užsienio straipsniuose nagrinėjama tema [14]. Apie miego sutrikimų paplitimą šiuo laikotarpiu liudija ir garsi talidomido tragedija [15]. Vaisto, sukėlusio masinį naujagimių apsigimimą istorija, kuri nebūtų taip greitai paaiškėjusi, jei ne didelis nėščių moterų, besikreipiančių į akušerius-ginekologus dėl nemigos, skaičius. Prasta miego kokybė vargina nuo 29 iki 76 proc. nėščiųjų [14]. Naujausi mokslininkų tyrimai atskleidė, jog miegas nėštumo metu ne tik veikia moters psichologines ir kognityvines funkcijas, bet ir dalyvauja akušerinių komplikacijų patogenezėje [16,17], todėl šiuo laikotarpiu turi būti skiriamas ypatingas dėmesys moters miegui ir jo gerinimo būdams.
Lietuvoje miego kokybė nėštumo metu nagrinėta tik kaip vienas iš daugelio gyvensenos veiksnių ir psichoemocinės būklės konstruktų. Nėščiųjų miego kokybę, kaip moters psichologinės savijautos atspindį, vertino J. Lapėnienė tirdama su gimdymu susijusio saviveiksmingumo, sveikatos rodiklių bei nėštumo nerimo sąsajas [18]. Nors tyrime buvo pastebėta, jog didėjant nėščiosios savikontrolės įsitikinimams, miego kokybė gerėja, tačiau duomenų leidusių išsamiai įvertinti nėščiųjų miego kokybę nebuvo pateikta. R. Vaškevičiūtė [19] nagrinėdama fizinio aktyvumo įtaką nėščiųjų preeklampsijos pasireiškimui taip pat nustatė fizinio krūvio naudą nakties miego kokybei, tačiau vėlgi informacijos apie miego pobūdį nėštumo metu trūksta. T. Sirvydaitės magistro baigiamasis darbas atskleidė, jog miego kokybė ir trukmė nėštumo metu buvo svarbiausias gyvensenos veiksnys lėmęs naujagimio gimimo svorį ir gestacinį amžių, tačiau vėlgi, tai buvo vienas iš daugelio nagrinėtų gyvensenos rodiklių [20]. Lietuvoje yra tyrimų vertinusių nėščiosios kūno masės indekso ir gestacinio svorio prieaugio ryšį su akušerinėmis bei gimdymo komplikacijomis [21,22]. Vis dėlto, mokslinių darbų tiriančių miego kokybės ir kūno svorio ryšį nėštumo metu trūksta.
Neabejotina kokybiško miego reikšmė ir didėjantys įrodymai, jog miegas nėštumo metu kinta ir lemia sklandžią nėštumo eigą, įrodo šios srities tyrinėjimų svarbą, o kartu vykstantys kūno svorio pokyčiai skatina skirti daugiau dėmesio nėštumo planavimui bei svorio kontrolei.
12
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo tikslas: Įvertinti subjektyvios miego kokybės ir kūno svorio ryšį nėštumo metu.
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti nėščiųjų subjektyvią miego kokybę trečiojo nėštumo trimestro metu.
2. Įvertinti moterų kūno masės indeksą prieš nėštumą ir svorio prieaugį trečiojo nėštumo trimestro metu.
3. Įvertinti nėščiųjų subjektyvios miego kokybės ryšį su kūno masės indeksu prieš nėštumą bei svorio prieaugiu nėštumo metu.
13
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Miego kokybė
Miego kokybė dažnai praktikoje ir moksliniuose straipsniuose vartojama sąvoka geram ir poilsį teikiančiam miegui apibūdinti. Nors šis terminas plačiai naudojamas, vis dėlto mokslinėje literatūroje ji yra įvairiai apibrėžiama, siekiant atskleisti, koks miegas yra optimalus, sveikas ir geros kokybės.
Žodis „kokybė“ lietuvių kalbos žodyne [23] reiškia tinkamumo laipsnį, vertę, kurią nustatyti kaip gerą ar blogą galima įvertinus pagrindinius miego kriterijus. 2017 m. Nacionalinis miego fondas (angl. National Sleep Foundation) [24], norėdamas išsiaiškinti, kokybiško miego bruožus, atliko miego tyrimų analizę ir jos metu išskyrė pagrindinius kokybiško miego kriterijus:
1. Miego latentiškumas – laikas nuo šviesos išjungimo iki pirmojo 10 min. trunkančio nepertraukiamo miego fragmento [25]. Šiuo rodikliu yra nustatomas užmigimo greitis. Suaugusiųjų populiacijoje gebėjimas užmigti per 30 min. yra geros miego kokybės rodiklis, daugiau nei 45 min. – blogos.
2. Pabudimų skaičius. Gerą miego kokybę identifikuoja reti, 1-2 pabudimai naktį, blogą – 4 ir daugiau.
3. Pabudimo trukmė. Gebėjimas pabudus per 20 min. ir greičiau vėl užmigti yra prilyginamas gerai miego kokybei.
4. Miego efektyvumas – bendros miego trukmės ir laiko praleisto lovoje santykis [25]. Blogos miego kokybės komponentu yra laikomas sumažėjęs miego efektyvumas, kai miegama mažiau nei 85 proc. lovoje praleisto laiko. Tai reiškia, kad daugiau laiko praleidžiama lovoje gulint nei miegant.
Vertinant miegą svarbu atkreipti dėmesį ir į jo trukmę. Nors miego poreikis priklausomai nuo amžiaus skiriasi, jaunų suaugusiųjų (18-24 m.) ir suaugusiųjų (26-64 m.) amžiaus grupėse yra rekomenduojamos 7-9 val. miego [26]. Tyrimuose pastebėta parabolės formos tendencija. Miego trukmė trupesnė nei 7 val. ar ilgesnė nei 9 val. yra siejama su padidėjusia nutukimo, cukrinio diabeto, hipertenzijos ir kitų širdies ligų bei depresijos rizika [27]. Todėl tai taip pat svarbus aspektas kokybiškam miegui apibūdinti.
Miego kokybę ir jos sudedamąsias dalis galima įvertinti objektyviais ir subjektyviais metodais. Objektyvųjį apima: auksiniu standartu laikoma polisomnografija (PSG) bei tyrimai, taikant aktigrafą. Nors šie tyrimo metodai yra laikomi itin tiksliais apibūdinant miego fiziologiją, vis dėlto, vertinant miego kokybę svarbu atkreipti dėmesį ir į asmeninius, subjektyvius žmogaus išgyvenimus ir patirtis.
14 Atlikti tyrimai, lyginant subjektyviai (angl. self-report) ir objektyviai nustatytus miego rodiklius, atskleidė dažnus tarpusavio nesutapimus [28,29,30]. Edinger su bendraautoriais [29] šį skirtumą pastebėjo tirdami dvi nemiga sergančių žmonių grupes: nemigos simptomus patiriančius asmenis, kurių PSG normali, ir nemiga sergančius asmenis pagal PSG duomenis, neturėjusius miego nusiskundimų. Lyginant šias grupes buvo pastebėta, jog subjektyviai išsakytus nemigos simptomus patiriančių asmenų grupėje depresijos ir nerimo simptomai buvo dažnesni nei toje grupėje, kuri neturėjo nusiskundimų. Volkovich ir bendraautoriai [30], taipogi nėščiųjų populiacijoje subjektyviai ir objektyviai vertindami miegą nėštumo metu, nustatė ryšį tik tarp subjektyvios miego kokybės bei nerimo ir depresijos simptomų. Taigi, tai leido suvokti, miego kokybės kompleksiškumą ir subjektyvaus miego vertinimo svarbą.
Subjektyviai miego kokybei įvertinti naudojami klausimynai (pvz.: Pitsburgo miego kokybės indeksas), miego dienoraščiai. Pagrindinis jų tikslas – įvertinti pasitenkinimą miegu ir identifikuoti nusiskundimus. Harvey su bendraautoriais [31], norėdami išsiaiškinti subjektyvios miego kokybės reikšmę apklausė nemiga sergančius ir miego problemų neturinčius asmenis. Atliktų interviu metu buvo nustatyta, jog abiem grupėms kokybiškas miegas asocijavosi su jėgų atgavimu, poilsio ir žvalumo jausmu atsikėlus, išliekančiu budrumu dieną ir nepabudimu naktį. Tai atspindi amerikiečių gydytojo Buysse pasiūlymus įtvirtinti miego sveikatos (angl. sleep health) sąvoką, kuri padėtų apibūdinti visos populiacijos miegą bei teigiamus ir siekiamus miego rodiklius [32]. Sveiką arba kokybišką miegą, mokslininkas siūlo vertinti pagal akronimą SATED. S – pasitenkinimas miegu (angl. satisfaction), A – budrumas dieną (angl. alertness), T – miego laikas, atsižvelgiant į darbo pobūdį, biologinį laikrodį (angl. timing), E – miego efektyvumas ir vientisumas (angl. efficiency), kuris apima greitą ir lengvą užmigimą, D – miego trukmė (angl. duration). Daugelį šių komponentų, kaip pasitenkinimą, budrumą, miego laiką, galima išsiaiškinti tik subjektyviais, t. y. apklausos metodais, o tai įrodo šio metodo svarbą ir reikšmę.
Apibendrinant galima teigti, jog miego kokybė yra kompleksiška ir sudėtinga sąvoka, apimanti miego vertinimo rodiklius – užmigimo greitį, pabudimų dažnį bei jų trukmę, miego efektyvumą ir miego trukmę. Taip pat kartu tai sąvoka apibūdinanti miegą, kuris teikia poilsį, pasitenkinimą ir žvalumą. Šiame darbe bus nagrinėjama subjektyvi miego kokybė apimanti šiuos miego komponentus: subjektyvų miego įvertinimą, miego latentiškumą, trukmę, efektyvumą, miego sutrikimus, medikamentų miegui gerinti vartojimą, dienos disfunkciją.
15
1.2. Miegas nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizmas patiria fiziologinių, hormoninių ir psichologinių pokyčių, kurie keičia moters organų sistemų veiklą ir funkcionavimą [14]. Ne išimtis, jog nėštumas veikia ir miegą. Lyginant nėščiųjų ir to paties amžiaus moterų miego kokybę pastebėta, jog nėštumo metu miegas prastėja, nusiskundimų daugėja [33,34]. Nacionalinio miego fondo vykdytoje apklausoje 79 proc. amerikiečių moterų teigė, jog nėštumo metu miegas labai kito ir sukėlė didžiulį nepasitenkinimą [35]. Sedov ir bendraautorių [36] atliktoje miego tyrimų metaanalizėje paaiškėjo, jog blogą miego kokybę, remiantis Pitsburgo miego kokybės indekso (PMKI) balų suma, vidutiniškai patiria net 45,7 proc. nėščiųjų.
Pirmuosius miego pokyčius galima pastebėti jau 10-12 nėštumo savaitę [37]. Pirmame nėštumo trimestre daugelis moterų dieną jaučia didesnį nuovargį nei įprastai. Jas vargina dienos mieguistumas, naktį jos miega daugiau valandų nei anksčiau [14,36]. Bendrą miego laiko pailgėjimą įrodo amerikiečių ir suomių mokslininkų PSG bei klausimynų pagalba surinkti duomenys, kuriuose pastebėta, jog miego trukmė nuo 30 iki 42 min. pailgėja lyginant su miegu prieš nėštumą [38,39]. Manoma, kad viena iš pagrindinių dienos mieguistumo ir miego pailgėjimo priežasčių yra padidėjusi progesterono koncentracija organizme. Dėl šio hormono migdančių savybių, moterys dažnai jaučiasi pavargusios ir mieguistos, dėl to pirmame nėštumo trečdalyje yra linkusios dieną pamiegoti 60-90 min. [37,40]. Taip pat padidėjęs nerimas ir stresas dėl vaikelio, nėštumo eigos, progresuojančio nėštumo simptomai – pykinimas, vėmimas, gali būti ankstyvos nemigos ir miego sutrikdymo priežastys [14,36]. Okun su bendraautoriais [41] ištyrę 143 sveikas, miego ir sveikatos problemų neturinčias moteris 12-ąją nėštumo savaitę nustatė, jog 12,6 proc. nėščiųjų vargino visi nemigai būdingi diagnostiniai simptomai. Autorių nuomone, tyrimo rezultatai įrodė, jog pats nėštumas gali būti nemigos rizikos veiksnys, todėl šią miego problemą, atsirandančią jau nėštumo pradžioje, svarbu spręsti, norint išvengti simptomų ūmėjimo nėštumui augant.
Antrame nėštumo trimestre daugumos nėščiųjų miegas normalizuojasi, gali būti dažnesnis tik pabudimų skaičius. Dėl progesterono poveikio miegas fragmentuotas, tačiau lyginant su trečiuoju nėštumo trečdaliu ši problema nėra labai dažna. Pastebėta, jog šiame trimestre miegas yra efektyviausias ir labiausiai teikiantis pasitenkinimą [14,36,37].
Trečiame nėštumo trimestre miego sutrikimai būna ryškiausi, o miego kokybė įvertinama prasčiausiai [33,34,42]. Objektyviais miego kokybės tyrimų metodais nustatyta, jog nėštumo metu sutrumpėja lėtojo ir paradoksinio miego (PM) trukmė, daugiau laiko praleidžiama snaudimo stadijoje, dėl to miegas tampa paviršutiniškas ir negilus [38,43]. Manoma, jog didelį vaidmenį miego struktūros kitimuose turi hormoniniai pokyčiai, lemiantys miego fragmentiškumą ir suskaldymą [43]. Nustatyta,
16 jog estrogenai sutrumpina PM fazę, o progesteronas, prolaktinas atvirkščiai, indukuoja miegą. Sudėtingi hormoniniai pokyčiai, ypač trečiame nėštumo trečdalyje, yra viena iš priežasčių didinančių nemigos ir naktinių pabudimų skaičių. Nėščiosios naktį pabunda vidutiniškai nuo 3 iki 5 kartų, o didėjant nėštumui pabudus tampa vis sunkiau užmigti [44]. Visą tai lemia miego efektyvumo ir bendro miego laiko sumažėjimą [33,34]. Signal su bendraautoriais [45] vykdytoje apklausoje pastebėjo, jog vidutiniškai miego trukmė sutrumpėja 30 min. trečiame nėštumo trečdalyje lyginant su ne nėščiomis moterimis. Nėščiosios dėl varginančių miego problemų ir miego stokos, jaučia nuovargį ir dienos mieguistumą, dėl to dažnėja ir dienos pogulių skaičius [45].
Apibendrinant, nėštumo metu miegas kinta, jo kokybė blogėja ir miego nusiskundimų daugėja. Nėštumo pradžioje stiprų mieguistumą, ilgesnę miego trukmę, dėl miegą indukuojančių hormonų, didėjant nėštumui keičia ilgėjantis miego latentiškumas, dažnėjantys naktiniai pabudimai ir bendro miego laiko sumažėjimas dėl fiziologinių ir hormoninių nėštumo nulemtų pokyčių.
1.2.1. Miego sutrikimai ir akušerinės komplikacijos
Tiriant nėščiųjų miego kokybę, pastebėtas ryšys tarp nėštumo dydžio ir miego kokybės. Sedov ir bendraautorių [36] atliktoje metaanalizėje apskaičiuota, jog PMKI suminis balas, kuris yra vienas iš miego kokybės vertinimo būdų, trečiame nėštumo trečdalyje padidėja 1,68 balu lyginant su antruoju nėštumo trečdaliu. Kiti tyrimai taip pat patvirtina, jog didėjant nėštumui blogėja miego kokybė, tampa sunkiau naktį užmigti, dažnėja naktiniai pabudimai ir atsikėlimas pernelyg anksti ryte [34,46]. Nustatyta, jog nemigos rizika paskutiniame nėštumo trečdalyje išauga 2,03 karto lyginant su pirmu nėštumo trečdaliu [36].
Nemigos priežastys gali būti įvairios. Tai nėštumo nulemti miego trikdžiai, kaip dažnas šlapinimasis, nugaros skausmas, pykinimas ir vėmimas, rėmens graužimas bei kt. Vis dėlto viena pagrindinių priežasčių neleidžiančių naktį ramiai miegoti yra stresas. Nerimas, baimė, nežinomybė lydi būsimas mamas viso nėštumo metu. Ko su bendraautoriais [47] teigia, jog moterys patiria „nėštuminį stresą“ (angl. pregnancy specific stress), kilusį dėl socialinių vaidmenų, kūno pokyčių bei augančio poreikio užtikrinti saugumą sau ir vaisiui. Nemiga – viso šio patiriamo streso rezultatas. Streso poveikį miego kokybei įrodo Taivano mokslininkų atliko tyrimo rezultatai. Palyginę nėščių ir nenėščių moterų miego kokybę ir streso lygį tyrėjai pastebėjo, jog nėščiosios yra imlesnės stresui, o patiriamas streso lygis koreliuoja su trumpesne miego trukme ir prastesniu miego kokybės įvertinimu nėštumo metu [33]. Palagini L. su bendraautoriais [48] pasiūlė modelį, paaiškinanti lėtinio miego
17 trūkumo ir streso ryšį. Pasak autorių miego stoka gali būti ne tik streso pasekmė, bet kartu ir stresorius – veiksnys sukeliantis stresą. Egzistuoja glaudus ryšys šių veiksnių patogenezėje. Miego stokos metu aktyvuojama simpatinė nervų sistema kaip ir streso metu. Įvyksta pokyčiai pagumburio-hipofizės-antinkščių ašyje ir padidėja uždegiminių rodiklių kiekis (pvz.: IL-6, IL-8 ir kt.), dėl kurių atsiranda funkcinių organų ir jų sistemų pokyčių. Tiek ilgalaikio streso metu, aktyvuojami šie keliai, o išsiskyrę hormonai sutrikdo miegą, skatina budrumą, tiek ir lėtinės nemigos atveju. Taigi abiejose situacijose atsiranda stresinių hormonų perteklius (angl. allostatic load), kuris skatina arterinio kraujo spaudimo, gliukozės koncentracijos, uždegiminių rodiklių padidėjimą ir t.t. Padidėjęs streso hormonų – kortizolio ir adrenalino kiekis, skatina visus šiuos organizmo pokyčius ir trikdo jų grįžimą prie normalaus funkcionavimo.
Vis daugėja mokslinių straipsnių tiriančių nemigos, miego stokos ryšį su akušerinėmis komplikacijomis. Reutrakul su bendraautoriais [49] antrame nėštumo trimestre įvertinę 169-ių nėščiųjų subjektyvią miego kokybę ir ištyrę jų gliukozės koncentraciją kraujyje pastebėjo, jog trumpesnė miego trukmė nei 7 val. buvo siejama su padidėjusia gestacinio diabeto rizika. Kiekviena valanda prarasto miego 4 proc. padidino gliukozės koncentraciją kraujyje. Kito tyrimo metu įvertinus 2581-ą nėščiąją pastebėtas parabolės formos ryšys tarp miego trukmės ir gestacinio diabeto. Miego trukmė 6 val. ir mažiau arba 10 val. ir daugiau buvo siejama su padidėjusia rizika susirgti gestaciniu diabetu [16]. Trumpesnė miego trukmė nei 6 val., prasta miego kokybė pirmo nėštumo trimestro metu kitame tyrime taip pat lėmė arterinio kraujo spaudimo padidėjimą trečiame trimestre [17]. Užsienio tyrimai rodo, jog prasta miego kokybė, miego stoka siejama ir su priešlaikinio gimdymo [50], naujagimių mažesnio gimimo svorio rizika [51] bei dažnesnėmis cezario pjūvio operacijomis (CPO) [52]. Zafarghandi ir bendraautorių [53] tyrime apklausus 457 pagimdžiusias moteris taip pat pastebėta, jog tiriamosios, kurios miegojo daugiau nei 8 val. naktį, jų latentinė fazė gimdymo metu buvo trumpesnė nei miegojusių mažiau valandų, jos dažniau pagimdė sveikus, ≥2500 g. sveriančius, >9 Apgar balais įvertintus naujagimius.
Kitas dažnas miego sutrikimas nėštumo metu yra obstrukcinis miego apnėjos sindromas (OMAS), kuris pasireiškia kvėpavimo sustojimais, knarkimu, dusuliu, kosuliu ar žiopčiojimu miego metu. Dėl vykstančių kvėpavimo takuose mechaninių ir biocheminių pokyčių vystosi gleivinės hiperemija, hipersekrecija ir gali pasireikšti gleivinės edema. Visi šie veiksniai didina knarkimo bei viršutinių kvėpavimo takų obstrukcijos tikimybę. Nustatyta, kad OMAS dažnis nėštumo metu siekia iki 11-20 proc., ypač nutukusiųjų nėščiųjų tarpe, o šio miego sutrikimo simptomai labiausiai pastebimi trečiame nėštumo trečdalyje [54]. Šis sindromas taip pat siejamas su padidėjusia akušerinių komplikacijų rizika. Nėštumo nulemti fiziologiniai pokyčiai viršutiniuose kvėpavimo takuose, sumažėjusi funkcinė liekamoji plaučių talpa ir deguonies koncentracija arteriniame kraujyje yra
18 reikšmingi veiksniai, kurie sukelia deguonies stoką, aktyvina simpatinę nervų sistemą, didina uždegiminių rodiklių kiekį ir skatina akušerinių komplikacijų vystymąsi. Spence su bendraautoriais [55] didelės apimties, šešerius metus trukusioje studijoje pastebėjo, jog vidutinį ir sunkų OMAS turinčios nėščiosios dažniau sirgo gestaciniu diabetu, preeklampsija, buvo dažnesni priešlaikinio gimdymo ir nėštumo užbaigimo CPO atvejai.
Nėštumui didėjant, kintanti miego fiziologija, skatina miego sutrikimų – nemigos, OMAS atsiradimą arba paūmėjimą. Miego sutrikimų nulemta miego stoka trikdo organizmo funkcionavimą ir dalyvauja akušerinių komplikacijų patogenezėje. Taigi, siekiant sklandžios nėštumo eigos labai svarbu nėštumo metu užtikrinti kokybišką miegą.
1.3. Antsvoris ir nutukimas nėštumo metu
Pastarojo dešimtmečio epidemiologiniai tyrimai atskleidė, jog antsvoris ir nutukimas sparčiai auganti visuomenės sveikatos problema. 2016 m. PSO duomenimis 1,9 mlrd. suaugusių asmenų turėjo antsvorį, 650 mln. buvo nutukę [2]. Vis didėjantys patologinio svorio nuokrypiai ypač pastebimi reprodukcinio amžiaus moterų tarpe. Tų pačių metų PSO duomenimis pasaulyje 40 proc. moterų turėjo antsvorį, 15 proc. buvo nutukusios. 2014 m. vykdytas „Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas“ taip pat atskleidė, jog 20-64 m. amžiaus moterų tarpe 46 proc. turėjo antsvorį, 17 proc. nutukimą. Nors Lietuvoje antsvorį turinčių vyrų dalis didesnė, tačiau nutukusių moterų yra daugiau [8]. Egzistuojanti statistika leidžia teigti, jog nėščių antsvorį bei nutukimą turinčių moterų skaičius tendencingai taip pat turi augti. Chen ir bendraautoriai [56] išanalizavę 1840-ies pasaulio šalių PSO, Pasaulio banko, Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenis nustatė, jog 2005-2014 m. nutukusių ir antsvorį turinčių nėščiųjų skaičius išaugo iki beveik 40 mln. Daugiau nei 70 proc. patologinį svorį turinčių nėščiųjų buvo dideles ir vidutines pajamas gaunančiose valstybėse.
Nutukimas nėštumo metu siejamas su akušerinėmis komplikacijomis tiek mamai tiek ir naujagimiui. Stubert ir bendraautorių [57] metaanlizėje buvo nustatyta, jog 10 proc. padidėjęs kūno masės indeksas (KMI) iki nėštumo, 10 proc. padidina riziką susirgti gestaciniu diabetu ir preeklampsija. Dvigubai dažniau tokie nėštumai baigiasi skubiomis CPO dėl neprogresuojančio gimdymo, įtariamos nestabilios vaisiaus būklės [58]. KMI ≥ 40 kg/m2 siejama su padidėjusia vaisiaus
žūties rizika [59, 60], < 7 Apgar balais po 5 min. ir asfikcija [61]. Taip pat nutukusios moterys dažniau gimdo stambius pagal nėštumo savaitę vaisiaus (>4500 g), didindamos CPO, gimdymo traumų, pogimdyminio kraujavimo, infekcijų riziką [60,62]. Pastebimi ir ilgalaikiai padariniai naujagimiui. Gaillard ir bendraautoriai [63] prospektyviniame kohortiniame tyrime nustatė, jog jau iki nėštumo
19 nutukusių moterų atžaloms ankstyvoje vaikystėje iki 6 m. dažniau pasireiškia kardiometaboliniai sutrikimai (22,4 proc.), lyginant su normalaus svorio moterimis (8,3 proc.) bei išauga nutukimo rizika vaikystėje ir paauglystėje.
Antsvoris ir nutukimas – sparčiai auganti XXI a. problema, kelianti riziką būsimai mamai ir vaisiui. Galimos nėštumo, gimdymo, pogimdyminio laikotarpio komplikacijos bei vaisiaus ir naujagimio būklės pablogėjimo rizika, verčia imtis veiksmų, siekiant sureguliuoti kūno svorį iki pastojimo, bei planuojant jo prieaugį nėštumo metu.
1.4. Svorio prieaugis nėštumo metu
Siekiant sklandžios nėštumo eigos, svarbu kontroliuoti savo svorio prieaugį. Nėštumo metu vykstantys fiziologiniai, hormoniniai bei metaboliniai pokyčiai sparčiai keičia moters kūną ir organų sistemų veiklą. Per santykinai trumpą laiką moters svoris ženkliai didėja ir dalies jo netenkama jau gimdymo metu. Svorio prieaugis nėštumo metu susideda iš vaisiaus svorio, amniono vandenų, placentos, padidėjusio kraujo plazmos tūrio, krūtų ir gimdos hipertrofijos. Per didelis svorio prieaugis yra riebalinio audinio pertekliaus pasekmė, kuri pasilieka po gimdymo ir yra viena iš pagrindinių nutukimo priežasčių [22].
2009 m. Medicinos institutas (MI) patvirtino naujas svorio prieaugio rekomendacijas. Pokyčiai įvyko, pastebėjus išaugusį nutukusių nėščiųjų skaičių ir neigiamas pasekmes moters ir vaisiaus sveikatai [64]. Pirmųjų svorio prieaugio rekomendacijų tikslas buvo sumažinti priešlaikinių gimdymų ir mažo pagal nėštumo savaitę naujagimių skaičių. Tuo tarpu, papildytos ir pakeistos rekomendacijos, pagrindinį dėmesį skiria po gimdymo perteklinio riebalinio audinio bei nutukimo vaikystėje rizikos mažinimui. Naujosios MI svorio prieaugio rekomendacijos sudarytos atsižvelgiant į moters KMI prieš nėštumą, taip skatindamos nutukusias moteris nėštumo metu priaugti kuo mažiau svorio (1.1 lentelė).
1.1 lentelė. Rekomenduojamas normalus svorio prieaugis pagal KMI [64] KMI iki nėštumo Svorio prieaugis nėštumo
metu (kg)
Vidutinis svorio prieaugis per savaitę (kg)*
Per maža kūno masė (<18,5 kg/m2)
20 Normali kūno masė (18,5-24,9
kg/m2)
11,5-16 0,42 (0,35-0,50)
Antsvoris (25,0-29,9 kg/m2) 7-11,5 0,28 (0,23-0,33)
Nutukimas (≥30 kg/m2) 5-9 0,22 (0,17-0,27)
* Antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą, skaičiuojant daroma prielaida, jog per pirmąjį trimestrą priaugta 0,5-2 kg.
Vis daugiau mokslinių tyrimų pastebėjo, jog nėštumas tapo nutukimo rizikos veiksniu, kadangi didžioji dalis moterų priauga daugiau svorio nėštumo metu nei rekomenduotina. Deputy ir bendraautoriai [65] apklausę 53 441-ą pagimdžiusią moterį nustatė, jog 47,2 proc. iš jų priaugo daugiau svorio nei siūloma MI rekomendacijose. Pasak, Lėtinių ligų kontrolės ir prevencinio centro duomenų, tik trečdalis moterų priauga tinkamą kiekį svorio [58]. Perteklinis svorio prieaugis nėščiųjų populiacijoje svyruoja nuo 41-51 proc. [65, 66, 67]. Pagrindinis rizikos veiksnys šiam reiškiniui yra antsvoris ir nutukimas iki nėštumo. Herring ir bendraautoriai [68] prospektyviniame kohortiniame tyrime nustatė, jog turinčios antsvorį ir nutukimą moterys 4,02 k. dažniau priauga daugiau svorio nei rekomenduojama.
Perteklinis svorio prieaugis rizikos veiksnys daugeliui akušerinių komplikacijų. Moksliniai tyrimai nustatė, jog per didelis svorio prieaugis pirmoje nėštumo pusėję, nepriklausomai nuo KMI indekso iki nėštumo, skatina gestacinio diabeto, hipertenzinių būklių nėštumo metu ir vaisiaus makrosomijos riziką [69, 70]. Neadekvatus svorio padidėjimas nulemia ir ilgalaikes gyvenimo pasekmes kaip pogimdyminio nutukimo, liemens apimties ir sistolinio kraujo spaudimo padidėjimą [71]. Mamun ir bendraautoriai tyrimų metaanalizėje nustatė, jog perteklinis svorio prieaugis 1,40 karto didina atžalos nutukimo riziką per pirmuosius 4 gimimo metus [72]. Motinos riebalų ląstelėse sukauptas pastovus gliukozės, insulino, amino rūgščių, lipidų, uždegiminių citokinų perteklius vaisiaus vystymosi laikotarpiu keičia ląstelių plastiškumą, sukurdamas metabolinį disbalansą ir polinkį į nutukimą. Kartu su šiuo jau paveldimu polinkiu, bei netinkamais gyvenimo įpročiais motina ir vaikas sukuria uždarą nutukimo ratą, lemianti nutukusios populiacijos augimą.
Apibendrinat, adekvatus svorio prieaugis pagal KMI iki nėštumo yra svarbus rodiklis, užtikrinantis sklandžią nėštumo eigą. Svorio kontrolė šiuo gyvenimo periodu yra svarbi visoms besilaukiančioms moterimis, siekiant išvengti trumpalaikių ir ilgalaikių komplikacijų.
21
1.5. Kūno svoris ir miegas
Nutukusių ir antsvorį turinčių žmonių skaičius sparčiai didėja. Šie pokyčiai lemia išaugusi mokslininkų susidomėjimą kūno svorio augimo priežastimis bei ateities prognozėmis. Vis daugėja tyrimų, tiriančių kūno svorio ir miego ryšį. Pastebėta, jog miego sutrikimai, prasta miego kokybė dažniau nustatomi antsvorį ir nutukimą turintiems asmenims [73,74]. Hung ir bendraautoriai [75] išanalizavę 2803-jų tyrimo dalyvių duomenis, nustatė, jog moteriška lytis, antsvoris, nutukimas ir trumpa miego trukmė (<6 val.) buvo rizikos veiksniai susiję su prasta miego kokybe. JAV dešimtmetį trukusio nacionalinės sveikatos ir mitybos apklausos duomenys taip pat teigia, jog trumpai miegančių KMI didesnis nei optimalią miego trukmę turinčiųjų [76]. Moraes ir bendraautoriai [77] pasitelkę objektyvius miego kokybės vertinimo būdus – aktigrafą ir PSG, pastebėjo, jog kuo trumpesnė tiriamųjų miego trukmė, tuo jų KMI, liemens ir kaklo apimtis didesnė.
Tiriant nėščiųjų populiaciją pastebimi panašūs dėsningumai. Rice ir bendraautoriai [78]nustatė, jog nutukusios nėščiosios 1,61 karto dažniau skundžiasi prasta miego kokybe nei normalų kūno svorį turinčios. Jau vien antsvoris nėštumo metu šiame tyrime buvo siejamas su 3,69 karto didesne rizika turėti OMAS. Pastebėta tendencija, jog iki nėštumo svorio perteklių turinčios moterys vos ne dvigubai dažniau priauga per daug svorio nėštumo metu bei šiame laikotarpyje vykstantys miego pokyčiai, didina miego sutrikimų riziką [79]. Gay ir bendraautoriai [80] tirdami nėščiųjų miego kokybę ir antropometrinius duomenis paskutinįjį nėštumo mėnesį nustatė, jog 60 proc. tiriamųjų priaugo svorio daugiau nei rekomenduotina ir šis veiksnys buvo susijęs su prasta miego kokybe. Tolesnė duomenų analizė, pasitelkus ir objektyvius miego duomenis, surinktus naudojant aktigrafą, atskleidė, jog perteklinis svorio prieaugis turėjo ryšį su trumpesne miego trukme ir miego sutrikdymu t.y. dažnesniu prabudimu ir sunkiu užmigimu, tačiau tik tarp moterų, kurios prieš nėštumą turėjo antsvorį.
Egzistuojančio ryšio tarp kūno svorio ir miego mechanizmas dar nėra visiškai aiškus, tačiau vyrauja keletas teorijų manančių, jog ilgalaikiai cirkadinio ritmo sutrikimai sutrikdo energijos balansą bei metabolizmo procesus [5]. Cirkadiniai ritmai tai reguliarūs protinės ir fizinės elgsenos pokyčiai, vykstantys visą dieną. Nuo jų priklauso mūsų miego, mitybos įpročių ir fizinio aktyvumo reguliarumas ir laikas. Laboratoriniai tyrimai atskleidė, jog atsiradus lėtiniam miego stygiui bei fragmentiškumui sutrinka gliukozės-insulino metabolizmas. Dėl išaugusios angliavandenių oksidacijos, atsiranda hiperinsulinemija ir hiperglikemija [81]. Taip pat padidėja alkio hormono grelino koncentracija, o sotumo jausmą sukeliančio hormono leptino kiekis atvirkščiai sumažėja [6]. Ilgalaikis miego stygius bei prasta jo kokybė sutrikdo medžiagų apykaitą, hormonų pusiausvyrą, sukelia oksidacinį stresą neigiamai veikdamas pagumburio-hipofizės-antinksčių ašies aktyvumą.
22 Epidemiologiniai tyrimai nurodo, jog miego trūkumą patiriančių tiriamųjų valgymo įpročiai yra prasteni nei miego problemų neturinčiųjų. Jie dažniau renkasi nesveikus, kaloringus, daug angliavandenių ir riebalų turinčius maisto produktus. Daugiau kartų valgo, dažniau užkandžiauja tarp pagrindinių valgių bei persivalgo naktį [82,83]. Tai pat, dėl padidėjusio nuovargio ir mieguistumo šie asmenys būna mažiau fiziškai aktyvūs. Taigi, šis sudėtingas mechanizmas sukuria teigiamą energijos balansą – pagrindą kūno svoriui augti. Optimalios miego trukmės reikšmė pastebima ir Chaput bei bendraautorių [84] šešerius metus vykdytame tyrime, kuriame nustatyta, jog didesnis KMI ir riebalinės masės didėjimas buvo toje grupėje, kurioje asmenys miegojo 6 val. ir mažiau lyginant su asmenimis, kurių miego trukmė per tyrimo laikotarpį tapo optimalios trukmės. Taip pat, kito tyrimo metu buvo nustatyta, jog tinkama miego trukmė ir kokybė buvo susijusi su riebalinės masės netektimi taikant svorio kontrolės intervencijas antsvorį ir nutukimą turinčiųjų suaugusiųjų populiacijoje [85]. Taigi apibendrinant, galima teigti, jog moksliniuose tyrimuose pastebėtas glaudus kūno svorio ir miego ryšys yra svarbus faktas, suteikiantis žinių, jog tinkamas miegas gali būti reikšmingas veiksnys padedantis kontroliuoti svorio prieaugį. Taip pat atvirkščiai, optimalus kūno svoris iki nėštumo, bei nėštumo metu gali palengvinti miego sutrikimų simptomų pasireiškimą.
1.6. Nėščiųjų svorio kontrolė ir gyvensenos įpročiai
Motinos nutukimas (angl. maternal obesity) – užburtas netinkamos mitybos ir metabolinių sutrikimų ratas, keliantis riziką motinos-vaiko sveikatai ir gerovei. Pasak Schimdt ir bendraautorių [86], šią problemą reikia spręsti kuo ankščiau, prieš pastojant, siekiant subalansuoti sutrikusią organizmo medžiagų apykaitą. Aktyvi priežiūra ir pagalbos veiksmai padėtų sumažinti nevaisingumo bei persileidimo atvejus, o ankstyva cukrinio bei gestacinio diabeto diagnostika ir korekcija tinkamais gyvensenos veiksmais, leistų išvengti akušerinių komplikacijų.
Įvairios sveikos gyvensenos intervencijos bei medikamentinis gydymas yra taikomas, siekiant sumažinti nutukimą ir svorio prieaugį nėštumo metu. Vis dėlto, visų pirmiausia Jungtinės Karalystės Nacionalinis sveikatos ir slaugos kompetencijos institutas (angl. National Institute for Health and Care Excellence; NICE), taip pat Amerikos akušerių ir ginekologų kolegija (angl. American College of Obstetricians and Gynecologists) vieningai rekomenduoja nėštumo metu laikytis sveikos mitybos principų ir užsiimti, nors 30 min. vidutinio intensyvumo fizine veikla kasdien [86]. Thangaratinam ir bendraautorių [87] sisteminė literatūros apžvalga atskleidė, jog taikomos gyvensenos intervencijos antsvorį ir nutukimą turinčioms moterims nėštumo metu svorio prieaugį sumažino vidutiniškai 1,42 kg lyginant su kontroline grupe. Šis statistiškai reikšmingas skirtumas buvo susijęs su mažesne
23 akušerinių komplikacijų – preeklampsijos, petukų distocijos, nėščiųjų hipertenzijos bei priešlaikinio gimdymo rizika. Vis dėlto, kiti du didelės apimties klinikiniai atsitiktinių imčių tyrimai LIMIT [88] ir UPBEAT [89] pademonstravo silpnus arba nereikšmingus ryšius tarp nėščiųjų mitybos ir fizinio aktyvumo įpročių bei gestacinio diabeto, didelio pagal nėštumo savaitę naujagimio svorio dažnio. Šie skirtingi tyrimų rezultatai, vertinant jų metodiką, atskleidė, jog gyvensenos pokyčiai antrame, trečiame nėštumo trimestre gali būti vėlūs, siekiant išvengti akušerinių komplikacijų. Suomių gestacinio diabeto prevenciniame tyrime (RADIEL) ištyrus 269-ias nutukusias moteris, rezultatai atskleidė, jog teigiami fizinio aktyvumo ir mitybos pokyčiai pirmame nėštumo trimestre buvo susiję su retesniais gestacinio diabeto atvejais, tačiau tai neturėjo jokio efekto kitoms motinos būklėms (preeklampsijai, nėščiųjų hipertenzijai), bei vaisiaus gimimo svorio išeitims [90]. Vis dėlto šių tyrimų duomenys leidžia teigti, jog efektyvių ilgalaikių rezultatų pasiekti bei akušerinių komplikacijų išvengti galima, jeigu moters svorio kontrolė ir gyvensenos įpročiai tinkami jau prieš pastojant ar pirmo nėštumo trimestro metu, o dar geriau paauglystėje. Kadangi nutukusių moterų yra padidėjusi lipogenezė ir uždegiminiai procesai, kurie kartu su fiziologiniais nėštumo pokyčiais, placentos nulemtais hormonų pusiausvyros kitimais dar labiau apsunkina ir trikdo medžiagų apykaitą, ankstyva svorio kontrolės prevencija yra raktas į sklandžią nėštumo eigą [87].
Miego reikšmė kūno svorio pokyčiams taip pat svarbus veiksnys svorio kontrolėje. Augantys įrodymai, jog miego trukmės pokyčiai lemia kūno svorio kitimus, o perteklinio svorio netektis siejama su geresne miego charakteristika, skatina atkreipti dėmesį į individų miego higienos įpročius ir vertinti juos kaip neatskiriamą sveikos gyvensenos ir svorio kontrolės komponentą [73,75,84]. Golem ir bendraautoriai [91] teigia, jog netinkamu laiku atliekami gyvensenos įpročiai, kaip sportas ar kofeino turinčių medžiagų vartojimas prieš miegą ir kt., sutrikdo cirkadinį ritmą, todėl nukenčia miego kokybė. Taisyklinga gyvensenos įpročių rutina, užtikrinanti biologinio laikrodžio stabilumą bei kokybišką miegą, padėtų kontroliuoti svorio prieaugį ir turi būti taikoma mitybos specialistų darbe. Logue ir bendraautoriai [92] 12 savaičių vykusiame pilotiniame tyrime taikydami miego gerinimo intervencijas kartu su mitybos ir fizinio aktyvumo patarimais antsvorį ir nutukimą turintiems pacientams, nustatė, jog tie tiriamieji, kurie pagerino savo miegą, numetė daugiau svorio nei tie, kurie patarimų apie tai negavo. Longitudinis, šešerius metus vykęs tyrimas, atskleidė, jog KMI ir riebalinės masės kiekis buvo mažesnis tos grupės tiriamųjų, kurie sugebėjo savo miegą prailginti iki rekomenduojamos trukmės, lyginant su trumpai miegančiais [84]. Tyrimų tiesiogiai vertinančių nėščiųjų svorio kontrolės efektyvumą, taikant miego gerinimo intervencijas nėra. Vis dėlto, Ferraro ir bendraautoriai [93] apžvelgdami bendroje populiacijoje atliktus tyrimus, vertinančius prastos miego kokybės, trumpos miego trukmės bei kūno svorio ryšį ir gliukozės apykaitos sutrikimus, rekomenduoja nėštumo metu atsižvelgti į šiuos gyvensenos veiksnius: miegą, fizinį aktyvumą,
24 mitybą, nes nuo jų priklauso glikemijos kontrolė, svorio prieaugis nėštumo metu, o kartu sklandus nėštumas bei moterų savijauta.
Kuo ankščiau pradėsime rūpintis savo sveikata, tuo didesnį efektą pajusime ateityje. Anglų gydytojas, epidemiologas, David Barker Jungtinės Karalystės Medicininių tyrimų taryboje [94] išsakė mintį, jog didžiausia dovana, kurią galėtume įteikti ateities kartom, tai pagerinti mergaičių ir jaunų merginų mitybą ir gyvenseną. Ateities karta tada nekentėtų nuo širdies ir kraujagyslių ligų, osteoporozės, krūties vėžio – būklių, kurios neegzistavo prieš šimtus metų. Taigi, tinkami gyvensenos įpročiai, kontroliuojant svorio prieaugį svarbus veiksnys lemiantis mūsų ateities sveikatą.
25
2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA
2.1. Tyrimo planavimas ir organizavimas
Tyrimas buvo planuojamas ir vykdomas etapais pagal tyrimo planą (2.1 pav.).
Nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, Akušerijos skyriuje vykdytas retrospektyvinis momentinis tyrimas, kurio objektas – nėščiųjų subjektyvios miego kokybės ryšys su svorio pokyčiais nėštumo metu. Subjektas – pagimdžiusios moterys, tyrimo laikotarpiu gulėjusios Akušerijos skyriuje, nėštumo patologijos ir priešlaikinio gimdymo sektoriuose.
Atliekant tyrimą buvo laikomasi esminių etikos principų: teisės būti nepažeistam, teisės nebūti išnaudojamam, tyrimo naudingumo, pagarbos asmens orumui, konfidencialumo, privatumo, teisingumo, savanoriškumo ir geranoriškumo. Tyrimui vykdyti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro komisijos leidimas Nr.BEC-GM(M)-131 (1 priedas).
2.2. Tiriamųjų atranka
Siekiant įvertinti subjektyvios miego kokybės ir kūno svorio ryšį nėštumo metu, buvo nuspręsta apklausti 350 pagimdžiusių moterų. Ši populiacija pasirinkta, norint gauti rezultatus, atspindinčius III nėštumo trečdalio miego pobūdį, bei galutinį svorio prieaugį nėštumo metu. Tyrimo imtis apskaičiuota remiantis T. Yamane ir V. A. Jadov imties skaičiavimo formule ir 2018 m. LSMUL KK Akušerijos ir Ginekologijos klinikoje įvykusių gimdymų skaičiumi. Tiriamieji buvo atrinkti taikant netikimybinę kiekybinio tyrimo imties patogiąją atranką. Tai yra, pasirinkta apklausti tyrimo metu Akušerijos skyriuje gulėjusias pagimdžiusias moteris.
Įtraukimo kriterijai:
1. Moterys, kurių nėštumai buvo vienvaisiai.
Mokslinės literatūros paieška ir analizė Tyrimo instrumento ruošimas Bioetikos centro leidimo atlikti tyrimą gavimas Anketinės apklausos vykdymas Tyrimo duomenų analizė ir rezultatų pateikimas Išvadų ir praktinių rekomendacijų formulavimas
26 2. Moterys, kurios gimdė suėjus ≥28 nėštumo savaitėms (III nėštumo trimestre).
3. Moterys, kurios suprato, kalbėjo ir mokėjo rašyti lietuvių kalba.
4. Moterys, kurios sutiko dalyvauti tyrime ir pasirašė tiriamojo asmens sutikimo formą. Atmetimo kriterijai:
1. Moterys, kurių nėštumai daugiavaisiai.
2. Moterys, kurios gimdė suėjus <28 nėštumo savaitėms. 3. Moterys, kurios nekalbėjo ir nemokėjo rašyti lietuvių kalba.
4. Moterys, kurios nesutiko dalyvauti tyrime, nepasirašė tiriamojo asmens sutikimo formos.
2.3. Tyrimo eiga
Tyrimas buvo vykdytas LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, Akušerijos skyriuje nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d.
Dalyvauti tyrime buvo kviečiamos pagimdžiusios moterys, atitikusios tyrimo kriterijus. Anketos buvo dalinamos Akušerijos skyriuje antrą parą po gimdymo. Tyrimo dalyvės, susipažinusios su tyrimu ir sutikusios užpildyti anketas, pasirašydavo „Tiriamojo asmens sutikimo formą“ (2 priedas) ir ją atiduodavo tyrėjai į rankas. Užpildytas anketas buvo paprašyta įduoti palatos akušerei arba sudėti į akušerių poste esantį segtuvą. Anketos iš segtuvo buvo paimamos du kartus per savaitę. Iš viso išdalintos 350 anketos. Sugrįžo 331 anketa, nesugrįžo 19. Sugadintos arba nepilnai užpildytos 7 anketos. Iš viso analizuoti tinkamos 324 anketos. Atsako dažnis – 94 proc.
2.4. Tyrimo metodai ir tyrimo instrumentas
Tyrimo duomenims surinkti buvo taikytas apklausos metodas. Remiantis literatūros analize paruošta anoniminė anketa (3 priedas). Anketoje pateikti 33 klausimai, kuriuos būtų galima suskirstyti į 6 grupes (2.1 lentelė).
2.1 lentelė. Anketos klausimų suskirstymas
Klausimų grupės Klausimų turinys Anketos klausimai
Sociodemografiniai, klausimai
Išsilavinimas; socialinė padėtis; šeiminė padėtis; ar tai pirmasis vaikas; amžius.
27 Klausimai KMI ir
svorio prieaugiui nustatyti
Ūgis ir svoris prieš nėštumą, svorio prieaugis nėštumo metu. Planuotas, numatytas bei rekomenduotas svorio prieaugis, moters ir sveikatos priežiūros specialistų žinioms įvertinti.
6-11
Klausimas lėtinėms ligoms, akušerinėms
būklėms išsiaiškinti
Pagrindiniai susirgimai turintys ryšį su svorio pokyčiais ir miego kokybe (cukrinis diabetas, gestacinis diabetas, preeklampsija, hipertenzija, depresija, valgymo sutrikimai).
12
PMKI klausimai (Buysse et al., 1989)
Įvertinami 7 miego kokybės komponentai: miego trukmė, miego sutrikimai, miego latentiškumas, įprastinis miego efektyvumas, vaistų miego gerinimui vartojimas, bloga,
savijauta dienos metu, subjektyvi miego kokybė.
13-22
Klausimai mitybos
įpročiams įvertinti Valgymo dažnis, mitybos pokyčiai tapus nėščiai, valgymo įpročiai (valgymas skubant, žiūrint TV, skaitant, persivalgymas, naktinis valgymas, užkandžiavimas, emocinis valgymas ir kt.), požiūris į sveiką mitybą.
23-27 Klausimai fiziniam aktyvumui įvertinti (Finbalt Health Monitor klausimyno klausimai, 2009)
Fizinio aktyvumo pokyčiai nėštumo metu, fizinio krūvio intensyvumas darbe (namuose), laisvalaikio metu, fizinio aktyvumo dažnis, fizinė veikla prieš miegą.
28-33
KMI apskaičiuotas kūno svorį (kg) dalijant iš ūgio (m) kvadratu. Remiantis PSO klasifikacija, tiriamosios pagal KMI suskirstytos į keturias grupes: 1) nepakankamas svoris (KMI ≤18,5 kg/m2); 2) normalus svoris (18,5–24,9 kg/m2); 3) antsvoris (KMI 25,0–29,9 kg/m2); 4) nutukimas (KMI ≥30 kg/m2). Vadovaujantis MI gestacinio svorio prieaugio rekomendacijomis [64], moterys skirstytos į 3 grupes: 1) priaugo per mažai; 2) priaugo pagal rekomendacijas; 3) priaugo per daug.
Taikant PMKI įvertinta praeito mėnesio miego kokybė. Pitsburgo indeksas susideda iš 19 klausimų tiriamajam ir 5 klausimų kambario ar lovos partneriui. Pastarieji nėra įtraukiami į PMKI skaičiavimą, o naudojami klinikinei informacijai. Anketos klausimai skirstomi į 7 grupes, atspindinčias miego kokybę. Kiekvienas miego komponentas vertintas nuo 0 iki 3 balų, kai mažesnė balų suma reiškia geresnę miego kokybės dalį [95]. Pagal gauta bendrą balų sumą vertinama miego kokybė. Rezultatai nuo 0 iki 5 imtinai byloja apie gerą miego kokybę, tuo tarpu įvertis virš 5 byloja apie blogą miego kokybę. PMKI bendra balų suma >5 turi 98,7 proc. jautrumą ir 84,4 proc. specifiškumą nustatant miego sutrikimus [96]. Užsienio tyrimų duomenimis, šis instrumentas validus tiriant nėščiąsias [97,98,99]. Lietuviškos versijos patikimumas ir validumas buvo patvirtinti Lietuvos imtyje, apklausus 17060 asmenis, sergančius įvairaus sunkumo išemine širdies liga [100]. Bendro miego kokybės indekso vidinio suderinamumo rodiklis, Cronbach alpha, šiame tyrime buvo 0,655.
28
2.5. Statistinė duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinės programos statistikos paketą „SPSS/w 24.0“ ir MS Excel 2016 kompiuterinę programą. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs (n) ir procentiniai dažniai (proc.). Požymių ryšiams vertinti sudarytos susijusių požymių lentelės, požymių priklausomybei nustatyti skaičiuotas chi-kvadrato (χ2) kriterijus. Proporcijų lygybė vertinta z testu su Bonferroni korekcija. Vieno binarinio priklausomo kintamojo (Y) priklausomybė nuo nepriklausomo kintamojo (X) vertinta binarinės logistinės regresinės analizės metodu. Skaičiuotas šansų santykis (ŠS) su jo pasikliautinuoju 95 proc. intervalu (PI). Ryšio tarp neparametrinių požymių stiprumas analizuotas apskaičiuojant Spearman koreliacijos koeficientą (r). Jei 0<|r|≤0,3, dydžiai silpnai priklausomi, jei 0,3<|r|≤0,8, vidutiniškai priklausomi, jei 0,8<|r|≤1, stipriai priklausomi. Koreliacijos koeficientas bus teigiamas, kai vienam dydžiui didėjant, didės ir kitas, neigiamas – kai vienam dydžiui didėjant, kitas mažės. Kai reikšmingumo lygmuo p<0,05, požymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu. Rezultatai pateikiami diagramose ir lentelėse.
29
3. REZULTATAI
3.1. Tyrimo dalyviai ir aprašomoji jų charakteristika
Tyrime dalyvavo 324 pagimdžiusios moterys. Analizuojant sociodemografines charakteristikas, tiriamosios pagal amžių buvo suskirstytos į 4 grupes, kadangi amžiaus skirstinys neatitiko normalaus skirstinio kriterijaus (p=0,004, p<0,05). Didžioji dalis tiriamųjų pateko į 26-30 m. (34,6 proc.) bei 31-35 m. (31,8 proc.) amžiaus grupes. Daugiau nei pusė tiriamųjų turėjo aukštąjį universitetinį išsilavinimą (55 proc.). Dauguma apklausos dalyvių taip pat buvo dirbančios (84,6 proc.) ir ištekėjusios (79,6 proc.) moterys. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal tai, kelintas vaikas šeimoje, buvo labai panašus: pirmojo vaikelio susilaukė 49,1 proc. tyrimo dalyvių, likusi dalis gimdė ne pirmą kartą (3.1 lentelė).
3.1 lentelė. Tyrimo dalyvių sociodemografinės charakteristikos (N=324)
Požymiai Abs. skaičius (n) Proc.
Amžius ≤25 metai 53 16,4 26-30 metų 112 34,6 31-35 metai 103 31,8 >35 metai 56 17,3 Išsilavinimas Vidurinis 47 14,5 Profesinis 35 10,8 Aukštasis neuniversitetinis 62 19,1 Aukštasis universitetinis 180 55,6 Socialinė padėtis Studentės 13 4,0 Dirbančios 274 84,6 Bedarbės 37 11,4 Šeiminė padėtis Ištekėjusios 258 79,6 Vienišos / išsiskyrusios 7 2,2 Gyvenančios partnerystėje 59 18,2 Vaikas šeimoje Pirmas 159 49,1 Ne pirmas 165 50,9
Atliekant statistinę duomenų analizę, dėl neproporcingo imčių pasiskirstymo, kintamųjų grupės „moksleivės“ ir „studentės“ sujungtos į vieną „studenčių“ grupę, o „išsiskyrusios“ ir „neturinčios partnerio“ į „vienišos/išsiskyrusios“ grupę.
30
3.2. Subjektyvi miego kokybė trečiame nėštumo trimestre
Vertinant tiriamųjų subjektyvią miego kokybę paskutiniame nėštumo trimestre nustatyta, jog bloga miego kokybė vargino beveik tris ketvirtadalius respondenčių (71,6 proc.) (3.1 pav.).
3.1 pav. Tyrimo dalyvių miego kokybės įvertinimo pagal PMKI pasiskirstymas (N=324) Analizuojant atskirus miego kokybės komponentus: miego trukmę, miego sutrikimus, latentiškumą, įprastinį miego efektyvumą, vaistų miego gerinimui vartojimą, blogą savijautą dienos metu ir subjektyvią miego kokybę, pastebėta, jog daugiau nei pusei respondenčių praėjusio mėnesio miego kokybė buvo „gera“ (55,2 proc.). Vis dėlto, nepatenkintos savo miegu buvo daugiau nei trečdalis tyrimo dalyvių (34,6 proc.). Jos savo miego kokybę įvertino kaip „blogą“ ir „labai blogą“. Didžiajai daliai respondenčių pavykdavo užmigti per 30 min. ir trumpiau (83 proc.). Tik 13-ai (4 proc.) tyrimo dalyvių prireikdavo daugiau nei valandos laiko. Taip pat daugiau nei pusė tiriamųjų naktį miegodavo ilgiau nei 7 val. (64,5 proc.) (3.2 lentelė).
Vis dėlto, tinkamas miego efektyvumas, kai miegama daugiau nei 85 proc. lovoje praleisto laiko buvo būdingas tik 33 respondentėms (10,2 proc.). Likusi dalis apklaustųjų daugiau laiko praleisdavo lovoje gulėdamos nei miegodamos. Dažniausiai jų miego efektyvumas buvo mažesnis nei 74 proc. (54,7 proc.). Bloga savijauta dienos metu, dėl kokybiško miego stygiaus, didžiajai daliai respondenčių (74,4 proc.) nesukėlė problemų. Ženklią problemą patyrė 22 proc. moterų, labai didelę – 3,4 proc. Tik 6 respondentės (1,9 proc.) nėštumo metu vartojo medikamentus miegui pagerinti. Toliau 3.2 lentelėje pateikiamos išsamios miego kokybės komponentų charakteristikos.
28,4 71,6 0 10 20 30 40 50 60 70 80
Gera miego kokybė Bloga miego kokybė
P
ro
ce
nta
31 3.2 lentelė. Tyrimo dalyvių atskirų miego kokybės komponentų charakteristikos (N=324)
Požymiai Abs. skaičius (n) Proc.
Subjektyvi miego kokybė
Labai gera 33 10,2 Gera 179 55,2 Bloga 99 30,6 Labai bloga 13 4,0 Miego latentiškumas ≤15 min. 113 34,9 16-30 min. 156 48,1 31-60 min. 42 13,0 >60 min. 13 4,0 Miego trukmė >7 val. 209 64,5 6,5-7 val. 60 18,5 5-6 val. 55 17,0 Miego efektyvumas >85 proc. 33 10,2 75-84 proc. 114 35,2 65-74 proc. 136 42,0 <65 proc. 41 12,7
Bloga savijauta dienos metu
Nebuvo problema 111 34,3
Nežymi problema 130 40,1
Ženkli problema 72 22,2
Labai didelė problema 11 3,4
Vaistų miego gerinimui vartojimas
Vartojo 6 1,9
Nevartojo 318 98,1
Paklausus moterų, kaip dažnai per praėjusį mėnesį dėl tam tikros priežasties jos blogai miegojo, pagrindiniai miego nusiskundimai varginę ≥3 kartus per sav. buvo atsibudimas naktį ar anksti ryte (64,3 proc.), noras šlapintis (87 proc.), pojūtis, jog yra per karšta (35,5 proc.). Taip pat, tiriamųjų nuomone, daugiau nei trečdalis respondenčių negalėdavo užmigti ilgiau nei 30 min. 1-2 kartus per sav. (34 proc.) arba ≥3 kartus per sav. (30,6 proc.). Rečiausiai t.y. nė karto per mėnesį, respondentės skundėsi, jog negalėdavo laisvai kvėpuoti (51,2 proc.), kosėdavo ar garsiai knarkdavo (65,4 proc.), būdavo per šalta (79,6 proc.), kankindavo blogi sapnai (40,4 proc.), jausdavo skausmą (38,3 proc.) (3.3 lentelė).
32 3.3 lentelė. Tyrimo dalyvių miego sutrikimų dėl skirtingų priežasčių pasiskirstymas (N=324)
Miego sutrikimai
Pasireiškimo dažnis, n (proc.) Nei karto per mėn. <1 kartą per sav. 1-2 kartus per sav. ≥3 kartus per sav.
Negalėdavo užmigti per 30 min. 57 (17,6) 58 (17,9) 110 (34,0) 99 (30,6) Atsibusdavo naktį ar anksti ryte 12 (3,7) 24 (7,4) 80 (24,7) 208 (64,3)
Turėdavo pasinaudoti tualetu 5 (1,5) 8 (2,5,) 29 (9,0) 282 (87,0) Negalėdavo laisvai kvėpuoti 166 (51,2) 50 (15,4) 51 (15,7) 57 (17,6) Kosėdavo ar garsiai knarkdavo 212 (65,4) 54 (16,7) 26 (8,0) 32 (9,9)
Būdavo per šalta 258 (79,6) 41 (12,7) 18 (5,6) 7 (2,2) Būdavo per karšta 61 (18,8) 53 (16,4) 95 (29,3) 115 (35,5) Kankindavo blogi sapnai 131 (40,4) 109 (33,6) 58 (17,9) 26 (8,0)
Jausdavo skausmą 124 (38,3) 61 (18,8) 73 (22,5) 66 (20,4)
Analizuojant PMKI priklausomybę nuo amžiaus, statistiškai reikšmingų skirtumų nerasta (χ2=5,9; p=0,118). Vis dėlto, galima pastebėti tendenciją, jog geriausiai miegojo 26-30 m. ir vyresnės
nei 35 m. tiriamosios. Trečdaliui šios amžiaus grupės atstovių (33,9 proc.) miegas buvo įvertintas kaip geros kokybės. Blogą miego kokybę dažniausiai patyrė 31-35 m. tyrimo dalyvės. Daugiau nei trys ketvirtadaliai šio amžiaus respondenčių (79,6 proc.) turėjo miego problemų. Vis dėlto, statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatytą, galbūt didesnėje tiriamųjų imtyje šie skirtumai išryškėtų (4 priedas).
Miego kokybė priklausė nuo to, kelintas vaikas yra šeimoje. Tyrimo dalyvės, kurios laukėsi pirmagimio statistiškai reikšmingai geriau miegojo, jų miego kokybė buvo dažniau gera, nei tų, kurios laukėsi ne pirmo vaiko (χ²=7,2, p=0,007) (3.2 pav.)
χ²=7,2, p=0,007
3.2 pav. Tyrimo dalyvių miego kokybės įvertinimo pagal PMKI pasiskirstymas priklausomai nuo kelintas vaikas šeimoje (N=324)
21,8 35,2 78,2 64,8 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Ne pirmagimis Pirmagimis P ro ce nta i Vaikas šeimoje
33 Stulpelinė diagrama atskleidžia, jog daugiau nei trečdaliui pirmą kartą gimdančių mamų (35,2 proc.) nebuvo nustatyti miego sutrikimai, lyginant su ne pirmą kartą gimdančiomis (21,8 proc.).
Siekiant nustatyti galimą sveikatos sutrikimų ir miego kokybės ryšį, tiriamųjų buvo paklausta kokiomis ligomis/būklėmis sergate šiuo nėštumo metu. 63,9 proc. respondenčių atsakė, jog yra sveikos, 36,1 proc. turėjo tam tikrų sveikatos sutrikimų (3.4 lentelė). Vertinant miego kokybės priklausomybę nuo nėštumo metu patirtų sveikatos sutrikimų, priklausomu kintamuoju pasirinkta gera ir bloga miego kokybė. Binarinės logistinės regresijos metodu nustatyta, kad nėštumo metu atsiradę valgymo sutrikimai statistiškai reikšmingai didina blogos miego kokybės tikimybę beveik 7 kartus (p=0,001). Kitos sveikatos problemos neturėjo reikšmingos įtakos miego kokybei (3.4 lentelė). 3.4 lentelė. Tyrimo dalyvių miego kokybės priklausomybė nuo sveikatos sutrikimų nėštumo metu
(binarinė logistinė regresija)
Sveikatos problemos ŠS 95 proc. PI p
Cukrinis diabetas 1,48 0,40-5,42 0,557
Gestacinis diabetas 1,00 0,56-1,78 0,997
Preeklamsija 0,92 0,23-3,65 0,909
Hipertenzija 0,69 0,31-1,56 0,371
Valgymo sutrikimai 6,73 1,99-14,0 0,001
Kiti sveikatos sutrikimai 1,25 0,21-3,33 0,775
Tolesnė rezultatų analizė atskleidė, jog netinkami valgymo įpročiai buvo silpnai susiję su prasčiau vertinama miego kokybe. Kuo dažniau tiriamosios nėštumo metu valgė skubėdamos, valgant žiūrėdavo televizorių, skaitydavo, vakarieniaudavo prieš miegą ar naktį prabusdavo iš alkio ir vėl užmigdavo tik pavalgiusios, tuo jų PMKI balų suma buvo didesnė (p<0,05) (3.5 lentelė). Taigi, jų miego kokybė buvo prastesnė.
3.5 lentelė. Tyrimo dalyvių miego kokybės ir mitybos įpročių sąsajos (Spearman koreliacija)
Valgymo įpročiai
Miego kokybė nėštumo metu (PMKI balai)
r p
Valgė skubėdamos 0,126 0,023
Valgė žiūrėdamos TV, skaitydamos 0,170 0,002
Persivalgydavo 0,105 0,060
Užkandžiavo nesveiku maistu 0,053 0,337
Vakarieniaudavo likus <2 val. iki miego
0,158 0,004
Gėrė kavą / arbatą likus <4 val. iki miego
0,104 0,055
Prabusdavo naktį nuo alkio 0,164 0,003
