MEDICINOS AKADEMIJA FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
GABIJA GULBINAITĖ
HIPERTENZINĖMIS LIGOMIS SERGANČIŲ VISUOMENĖS
VAISTINĖS PACIENTŲ NUOMONĖS APIE JŲ VAISTŲ
VARTOJIMO YPATUMUS ĮVERTINIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovės: Lekt. dr. Aurima Stankūnienė (2017 – 2018 m. m.) Doc. dr. Jurgita Daukšienė (2018 – 2019 m. m.)
MEDICINOS AKADEMIJA FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU: Farmacijos fakulteto dekanė prof. dr. Ramunė Morkūnienė
Data
HIPERTENZINĖMIS LIGOMIS SERGANČIŲ VISUOMENĖS
VAISTINĖS PACIENTŲ NUOMONĖS APIE JŲ VAISTŲ
VARTOJIMO YPATUMUS ĮVERTINIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Doc. dr. Jurgita Daukšienė Data
Recenzentas Darbą atliko
Magistrantė Gabija Gulbinaitė
Data Data
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 SĄVOKOS ... 7 SANTRUMPOS ... 9 ĮVADAS ... 10DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1. 1. Visuomenės vaistinėse teikiamų paslaugų turinys ir svarba ... 12
1. 2. Hipertenzinių ligų klasifikacija, rizikos faktoriai ir mirtingumas ... 13
1. 3. Pacientų, sergančių hipertenzinėmis ligomis, vaistų vartojimo ypatumai... 17
1. 4. Vaistininko vaidmuo hipertenzinėmis ligomis sergančių pacientų vaistų vartojime ... 18
2. TYRIMO METODIKA ... 21
2. 1. Tyrimo organizavimas ... 21
2.2. Tyrimo eiga... 21
2. 3. Tyrimo dalyviai ir objektas ... 22
2. 4. Tyrimo metodai ... 22 2. 5. Tyrimo instrumentas ... 23 2. 6. Instrumento validavimas... 23 2. 7. Tiriamųjų imtis ... 24 2. 8. Tyrimo kontingentas ... 25 3. REZULTATAI ... 28
3. 1. Pacientų drausmingumas vartojant vaistinius preparatus ... 28
3. 1. 1. Nepradėtų ar nebaigtų vartoti vaistinių preparatų kiekis namų vaistinėlėje ... 28
3. 1. 2 Arterine hipertenzija sergančių pacientų vartojamų vaistų kiekis ... 29
3. 1. 3. Vartojamų vaistų dozių praleidimo priežastys ... 30
3. 1. 4. Gydymo nutraukimas savo nuožiūra ... 31
3. 2. 1. Informacinių lapelių apie vaistinį preparatą skaitymas ir jų supratimas ... 32
3. 2. 2. Informacija apie vaistinius preparatus, kuria domisi pacientai ... 34
3. 2. 3. Kiti informacijos šaltiniai apie vaistinius preparatus ... 35
3. 3. Kriterijai, kuriais remdamiesi visuomenės vaistinės pacientai renkasi vaistinius preparatus .... 36
3. 3. 1. Arterine hipertenzija sergančių pacientų nuomonė apie vaistų efektyvumą lemiančius veiksnius ... 36
3. 3. 2. Veiksniai, kurie lemia pacientų vaistų pasirinkimą ... 37
3. 4. Sveikatos priežiūros specialistų įtaka pacientų vaistinių preparatų vartojimui ir pasirinkimui . 38 3. 4. 1. Pacientų vaistų vartojimas be sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijų ... 38
3. 4. 2. Gydytojų išrašytų vaistinių preparatų neįsigijimo priežastys ... 40
3. 4. 3. Farmacijos specialisto įtaka vaistų vartojimui ir jų pasirinkimui ... 42
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 43
5. IŠVADOS ... 45
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 46
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 47
Gabijos Gulbinaitės magistro baigiamasis darbas tema „Hipertenzinėmis ligomis sergančių visuomenės vaistinės pacientų nuomonės apie jų vaistų vartojimo ypatumus įvertinimas”. Mokslinio darbo vadovės – lekt. dr. Aurima Stankūnienė ir doc. dr. Jurgita Daukšienė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. Kaunas, 2019.
Darbo tikslas – įvertinti antihipertenzinius vaistinius preparatus įsigyjančių visuomenės vaistinės pacientų nuomonę apie jų vaistų vartojimo ypatumus.
Darbo uždaviniai: įvertinti pacientų drausmingumą vartojant vaistus, išanalizuoti pacientų informuotumą apie medikamentus, nustatyti konkretaus pavadinimo vaistų pasirinkimo kriterijus, įvertinti sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų įtaką pacientų vaistų vartojimui.
Tyrimo metodai. Buvo pasirinktas anketavimo metodas. 24 klausimų struktūrizuotos anketos buvo išdalintos visuomenės vaistinėje apsilankiusiems pacientams, kurie įsigijo antihipertenzinius vaistus. Duomenų analizei buvo naudojamos tik tos anketos, kurios atitiko kriterijus (90,4% (N=227) anketų). Anketos buvo dalinamos nuo lapkričio 2 d. iki gruodžio 31 d., 2018 m. Duomenų analizė buvo atlikta naudojant statistinę programą IBM SPSS Statistics 23 versiją. Statistinių ryšių analizei naudotas χ2 (chi kvadrato) kriterijus bei Spirmeno ranginės koreliacijos koeficientas (ρ)
ryšio stiprumui nustatyti. Ryšys laikomas statistiškai reikšmingu, kai p<0,05.
Rezultatai. Pacientai įvertino savo gydymo nurodymų laikymąsi. 55,9 proc. (N=127) respondentų praleido vartojamo vaistinio preparato dozę per pastaruosius 12 mėnesių. Užmaršumas yra pagrindinė priežastis, kodėl pacientai praleido vartojamo medikamento dozę (38,8 proc. (N=50) pacientai). 34,8 proc. (N=79) respondentų neįsigijo vaistinių preparatų, kuriuos išrašė gydytojas. Pagrindinė neįsigijimo priežastis neigiama patirtis, kai tie medikamentai buvo vartojami seniau (35,4 proc. (N=28) pacientų). 82,4 proc. (N=187) respondentų dažniausiai konsultuojasi su vaistininku, kai nori įsigyti nereceptinius vaistinius preparatus. 39,6 proc. (N=90) pacientų visada perskaito vaistų informacinius lapelius. Tačiau tik 28,2 proc. (N=64) pacientai visiškai juos supranta. 52,9 proc. (N=120) pacientai apie vaistus informacijos ieško ir kituose šaltiniuose. Dažniausiai respondentai informacijos apie vaistinius preparatus ieško internete (78,5 proc. (N=95) pacientų). Gydytojų ir vaistininkų rekomendacijos įsigyjant konkretaus gamintojo vaistinius preparatus turi didžiausią įtaką pacientų pasirinkimui (atitinkamai 81,5 proc. (N=185) ir 58,1 proc. (N=132) tiriamųjų).
Išvados. Netinkamo vaistinių preparatų vartojimo problema egzistuoja. Vaistų vartojimo informacijos nesupratimas yra siejamas su netinkamu medikamentų vartojimu. Pacientų bendradarbiavimas su sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistais ir teisingi informacijos šaltiniai turi įtakos tinkamam vaistų vartojimui.
Master thesis of Gabija Gulbinaitė „The attitude towards medication use among community pharmacy hypertensive patients“. Scientific supervisors – lekt. dr. Aurima Stankūnienė and doc. dr. Jurgita Daukšienė. Department of Drug Technology and Social Pharmacy, Faculty of Pharmacy, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas, 2019.
The Aim of the Research: to explore the attitude towards medication use among community pharmacy hypertensive patients.
The objectives: to evaluate patients medication adherence, to analyze patients consciousness about medications, to set criteria for selection of drugs, to evaluate health-care workers impact to patients medications usage and selection.
The methods. A method of questionnaire was chosen. 24 questions structurize questionnaires were distributed in one of the community pharmacy to patients who entered to the pharmacy to get antihypertensive medications during the period from November 2nd to December 31st,
2018. For data analysis we used questionnaires which met the study criteria (90,4% (N=227) questionnaires). Statistical data analysis was performed using the IBM SPSS Statistics 23.0 version. χ2 (chi-square) test was using to calculate statistical relationships and Spearman correlation coefficient was using to set strength of relationship. Connection seen as statistically significant when p<0,05.
The results. Patients made their self evaluation about medication adherence. 55,9% (N=127) respondents missed their medication dose in the last 12 months. The main reason was forgetfulness (38,8% (N=50) patients). 34,8% (N=79) respondents were refrained from purchasing medicines, which prescribed doctor. The main reason was negative experience, when they were used these drugs (35,4% (N=28) patients). 82,4% (N=187) respondents often consult with pharmacist, when they need nonprescription drugs. 39,6% (N=90) patients always read the medications leaflets. However, only 28,2% (N=64) patients completely understand them. 52,9% (N=120) patients use alternative drugs information sources. The most popular information source is the internet (78,5% (N=95) patients, who used information in alternative sources). Pharmacists and physicians recommendations are the most important criteria, when patients choosing medication by active substances (respectively 81,5% (N=185) and 58,1% (N=132)).
The conclusions. The problem of not appropriate medication usage exists. Poor understanding of drugs use information is associated with medication nonadherence. Patients collaboration with health-care workers and correct information sources can influence appropriate medication usage.
SĄVOKOS
Drausmingumas – vaistinio preparato dozių skaičiaus suvartojimo santykis su nustatytu vaistinio preparato suvartojimo laikotarpiu [1].
Farmacijos specialistas - vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo [2].
Farmacinė paslauga – vaistinėje farmacijos specialistų teikiama paslauga, apimanti receptų tikrinimą, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą [2].
Farmacinė rūpyba – vaistininko farmacinės veiklos dalis, apimanti: 1) gyventojų, kuriems paskirtas gydymas vaistais, individualias konsultacijas siekiant nustatyti ir, bendradarbiaujant su gydytoju, išspręsti su vaistinių preparatų vartojimu susijusias problemas; 2) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugas vykdant lėtinių ligų valdymo programas; 3) tikslinį gyventojų informavimą apie galimybę dalyvauti prevencinėse programose; 4) dalyvavimą sveikatinimo ir sveikatos profilaktinėse programose ir kitas susijusias Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytas papildomas paslaugas, teikiamas vaistinėse [2].
Hipertenzinės ligos – kraujotakos sistemos ligų grupė, kuri apima pirminę hipertenziją, hipertenzinę širdies ligą, hipertenzinę inkstų ligą, hipertenziną širdies ir inkstų ligą, antrinę hipertenziją [3].
Lėtinė liga – paprastai trunka ilgai, bet lėtai progresuoja. Keturios pagrindinės lėtinių ligų rūšys: širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, lėtinės kvėpavimo ligos, diabetas [4].
Lėtinių ligų valdymo programos – tai struktūrizuoti gydymo planai, kuriais siekiama padėti žmonėms lengviau valdyti lėtinę ligą bei gerinti gyvenimo kokybę [5].
Vaistas (vaistinis preparatas) – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas [2].
Vaistinė - juridinis asmuo ar jo padalinys, užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, konkrečioje veiklos vietoje vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų įsigijimą, laikymą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui, farmacinių paslaugų teikimą ir (ar) ekstemporaliųjų vaistinių preparatų gamybą, jų kokybės kontrolę, farmacinę rūpybą [2].
Vaistų sąveika – tai kelių vaistinių preparatų vartojimas vienu metu ir jų poveikis vienas kitam. Tai gali nutikti, kai vienas medikamentas trikdo kito įsisavinimą, skaidymą ar išsiskyrimą. Todėl vaisto poveikis gali sustiprėti arba susilpnėti [6].
Vaistų vartojimo problemos – bet kokie nepageidaujami reiškiniai, kuriuos patiria pacientas dėl vaistinių preparatų vartojimo arba bent jau įtariama, kad dėl jų vartojimo ir tai trukdo pasiekti norimus gydymo tikslus [7].
Visuomenės vaistinės pacientas – asmuo, kuris naudojasi teikiamomis paslaugomis, nepaisant to, ar jis sveikas, ar ligonis [8].
SANTRUMPOS
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija (angl. WHO – World Health Organization)
VVKT prie LR SAM – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos respublikos Sveikatos Apsaugos Ministerijos
AH – arterinė hipertenzija
AKS – arterinis kraujo spaudimas p – statistinio reikšmingumo reikšmė
χ2 – chi kvadrato kriterijus (angl. chi square)
SPSS – programinis įrankis, kuris skirtas socialiniams mokslams (angl. Statistical Package for the Social Science)
ATC – anatominė terapinė cheminė vaistų klasifikacija (angl. Anatomical Therapeutic Chemical)
DDD – paros nustatyta vaisto dozė, vaisto suvartojimo techninis vienetas (angl. Defined Daily Dose)
ĮVADAS
Pacientai, kurie serga lėtinėmis ligomis įprastai vartoja tik 50 proc. gydytojų paskirtų vaistinių preparatų [9]. Į tai ypatingai svarbu atkreipti dėmesį, kai pacientai serga hipertenzinėmis ligomis, nes maždaug pusė pacientų, kuriems paskirtas gydymas antihipertenziniais vaistais, po beveik metų dažniausiai farmakoterapiją nutraukia [10]. Veiksniai įtakojantys pacientų medikamentų vartojimo režimo nesilaikymą gali būti paciento neįtraukimas į gydymo plano sudarymą, sudėtingas gydymo režimas, vaistų kaina, pacientų išsilavinimo stoka, vaistinių preparatų nepageidaujami poveikiai, gydymo trukmė bei netyčinis gydymo režimo nesilaikymas dėl užmaršumo [11].
Širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia mirtingumo priežastis Lietuvoje ir pasaulyje [12, 13]. 2018 m. Lietuvoje daugiausia buvo suvartota širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų [14]. Dėl šios priežasties nusprendėme apklausti tuos visuomenės vaistinės pacientus, kurie atėję į vaistinę sau įsigyja antihipertenzinius vaistinius preparatus.
Pacientų vaistų vartojimo drausmingumas yra nagrinėjamas įvairiais aspektais [15 – 17]. Mūsų tyrime patys pacientai vertina savo vaistų vartojimo drausmingumą atsakydami į klausimus: ar yra praleidę vartojamo vaistinio preparato dozę, ar nutraukia gydymą savo nuožiūra, ar visada įsigyja medikamentus, kuriuos išrašo gydytojas. Atsakydami į šiuos klausimus pacientai ne tik atskleidžia savo vaistų vartojimo drausmingumą, bet ir komunikacijos trikdžius su sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistais. Informacijos šaltiniai apie vaistinius preparatus taip pat turi įtakos tinkamam vaistų vartojimui. Netikslūs informacijos šaltiniai apie medikamentus gali sudaryti klaidingą požiūrį į vaistus ar pačią ligą. Dažnai pacientai nesupratę gydytojų ar vaistininkų rekomendacijų, kaip vartoti vaistinius preparatus, ieško informacijos ne visada patikimuose informacijos šaltiniuose. Pacientų požiūris į medikamentų vartojimą ir bendradarbiavimas su sveikatos priežiūros bei farmacijos specialistais gali turėti įtakos tinkamam vaistinių preparatų režimo laikymuisi bei gydymo rezultatams.
Kasmet širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistinių preparatų kiekis auga, todėl svarbu skirti išskirtinį dėmesį pacientams, kurie vartoja šios grupės medikamentus. Mūsų atliktas tyrimas orientuotas į hipertenzinėmis ligomis sergančių pacientų vaistų vartojimo ypatumus. Tuo metu seniau Lietuvoje atlikti tyrimai plačiau aptaria hipertenzija sergančių pacientų gyvenimo būdo ypatumus. Visuomenės vaistinės pacientų atsakymai į anketos klausimus turėtų suteikti daugiau žinių apie pačių hipertenzinėmis ligomis sergančių pacientų požiūrį ir patirtį vartojant bei renkantis antihipertenzinius vaistus.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – įvertinti antihipertenzinius vaistinius preparatus įsigyjančių visuomenės vaistinės pacientų nuomonę apie jų vaistų vartojimo ypatumus.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti pacientų drausmingumą vartojant vaistinius preparatus.
2. Išanalizuoti visuomenės vaistinės pacientų informuotumą apie vaistinius preparatus. 3. Nustatyti konkretaus pavadinimo vaistų pasirinkimo kriterijus.
4. Įvertinti sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų įtaką pacientų vaistų vartojimui ir jų pasirinkimui.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1. 1. Visuomenės vaistinėse teikiamų paslaugų turinys ir svarba
Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme pacientas apibūdinamas kaip asmuo, kuris naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, nepaisant to, ar jis sveikas, ar ligonis [8]. Visuomenės vaistinės pacientai į farmacijos specialistus kreipiasi kaip į profesionalius patarėjus sveikatos klausimais. Vaistininkai tai sveikatos priežiūros specialistų komandos dalis, kurių tikslas padėti pacientams pasiekti tokius gydymo rezultatus, kurie pagerintų gyvenimo kokybę [18].
Dažnai pacientai vaistinę apibūdina kaip vietą, kurioje galima tik įsigyti vaistų ar gauti informaciją susijusią su vaistais. Tačiau nuo 1990 m., kai JAV mokslininkai Čarlzas Hepleris ir Linda Strand apibrėžė farmacinės rūpybos sąvoką, prasidėjo laipsniškas visuomenės vaistinės pokytis, dėmesys sutelkiamas į individualų pacientą. Todėl pradėtos teikti tokios paslaugos, kaip vaistų suderinamumo peržiūra, lėtinių ligų valdymas [19, 20]. Vaistinių preparatų pasirinkimas daugumai pacientų yra sudėtinga užduotis, todėl dažniausiai pasitiki gydytojų ir vaistininkų rekomendacijomis [21, 22]. Šiandien vis dažniau pacientai vaistinėse apsilanko ne tik norėdami įsigyti vaistų.
Pacientai apsilanko vaistinėje norėdami:
gauti informacijos apie vaistą (bendra informacija apie vaistą, vartojimo būdas, nepageidaujami poveikiai);
gauti farmacinę paslaugą (vaistų parinkimas ir jų įsigijimas, kainų palyginimas, vaistininko patarimai, gydymo priežiūra);
papasakoti apie asmeninę patirtį vartojant vaistus (aptariami tiek sėkmingi, tiek nesėkmingi vaistų vartojimo rezultatai) [23, 24].
Išlaidos vaistams didėja visame pasaulyje. Manoma, kad pasauliniai vaistų pardavimai iki 2023 m. viršys 1,5 trilijono dolerių [25]. Pacientų medikamentų suvartojimą lemia tokie veiksniai, kaip: sergamumas, gydymo tradicijos, vaistų rinka, sveikatos priežiūros efektyvumas, vaistų kompensavimo sistema, vaistų vartojimo atitikimas mokslo reikalavimams [26]. Nustatyti vaistų suvartojimą galima Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) patvirtinta ATC / DDD metodologija. Šis rodiklis leidžia įvertinti, kiek žmonių iš 1000 kasdien vartojo vaisto nustatytą paros dozę. Pagal Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos (VVKT prie LR SAM) duomenis galime pastebėti, kad 2012 – 2018 m. vaistų suvartojimas Lietuvoje didėjo 12 proc. (2012 m. suvartota 973 DDD 1 tūkst. gyventojų per dieną, o 2018 m. 1106 DDD/1 000/per dieną). 2018 metais parduota 2,16 proc. daugiau vaistinių preparatų pakuočių nei 2017 metais [14, 26]. Taip pat reikia pastebėti, kad Lietuvoje kasmet didėja ir pacientų išmetamų vaistinių
preparatų kiekis (2018 m. išmesta pasenusių ar nebereikalingų medikamentų beveik 3,5 karto daugiau nei prieš keletą metų) [27]. Jei lygintume Baltijos šalis tai galima teigti, kad lietuviai ir estai vaistinių preparatų suvartoja panašiai, tuo metus latvių medikamentų suvartojimas yra mažesnis. Tačiau palyginus su Skandinavijos šalimis, Lietuvoje daugelio vaistinių preparatų yra suvartojama mažiau (1 pav.) [14, 26].
1 pav. Kai kurių vaistų suvartojimas Baltijos ir Šiaurės šalyse (DDD / 1000 gyv. / per dieną) [26]
Apibendrinat galima teigti, jog visuomenės vaistinėse teikiamų paslaugų svarba kasmet auga, nes vaistų suvartojamumas didėja. Farmacijos specialistų teikiamos paslaugos padeda pacientams pasiekti gydytojų paskirto gydymo rezultatą, išvengti galimų nepageidaujamų požymių, kurie susiję su neracionaliu vaistų vartojimu.
1. 2. Hipertenzinių ligų klasifikacija, rizikos faktoriai ir mirtingumas
Hipertenzija yra apibrėžiama kaip kraujo spaudimo lygis, kuriam skiriamas gydymas (gyvenimo būdo pokyčiais ir / arba vaistais). Pagal kraujo spaudimo lygį yra klasifikuojama hipertenzija (1 lentelė) [28]. Bendras sergamumas arterine hipertenzija siekia apie 30 – 45 proc. Manoma, kad iki 2025 m. sergančiųjų arterine hipertenzija žmonių skaičius padidės 15 – 20 proc. Ši tendencija atsispindi ir Lietuvos statistikoje. 2018 m. Lietuvoje daugiausiai buvo suvartojama širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų (457,1 DDD / 1000 / per dieną). Nuo 2014 m. iki 2018 m. pastebimas 0,51 proc. širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistinių preparatų suvartojimo padidėjimas. Mūsų šalyje suvartojama kraujospūdį mažinančių vaistų beveik 9 kartus daugiau negu Suomijoje ar Danijoje (1 pav.) [14, 26, 28].
1 lentelė. Kraujo spaudimo lygių apibrėžtys ir klasifikacija [28]
Kategorija Sistolinis (mmHg) Diastolinis (mmHg)
Optimalus < 120 ir < 80
Normalus 120 – 129 ir / arba 80 – 84
Aukštas normalus 130 – 139 ir / arba 85 – 89
Pirmo laipsnio hipertenzija 140 – 159 ir / arba 90 – 99 Antro laipsnio hipertenzija 160 – 179 ir / arba 100 – 109
Trečio laipsnio hipertenzija ≥ 180 ir / arba ≥ 110
Izoliuota sistolinė hipertenzija ≥ 140 ir < 90
Pagal teritorinės ligonių kasos (TLK) ligų klasifikatorių 9 skyrius yra kraujotakos sistemos ligos (I00-I99), kurios yra skirstomos smulkiau (klasifikacija pateikta 2 pav.). Plačiau aptarsime ir tyrime apklausime tuos pacientus, kurie serga hipertenzinėmis ligomis (I10-I15). Hipertenzinės ligos yra klasifikuojamos į: pirminė hipertenzija (I10), hipertenzinė širdies liga (I11), hipertenzinė inkstų liga (I12), hipertenzinė širdies ir inkstų liga (I13), antrinė hipertenzija (I15) [3].
2 pav. Kraujotakos sistemos ir hipertenzinių ligų klasifikacija [3]
Dažniausiai arterinė hipertenzija yra idiopatinė ir jos priežastis yra nežinoma, tačiau hipertenzijos paplitimas vis didėja, nes žmonėms vis sunkiau išvengti nuolat didėjančio streso, įtampos, rūpesčių ar stiprių emocijų, pavyzdžiui, pykčio, neapykantos [29]. Galima išskirti dar ne vieną rizikos faktorių, kuris gali turėti įtakos hipertenzijos atsiradimui (3 pav.) [28, 30, 31].
Kraujotakos sistemos ligos
Ūminis reumatas Lėtinės reumatinės širdies ligos
Hipertenzinės ligos
Pirminė hipertenzija Hipertenzinė širdies liga Hipertenzinė inkstų liga Hipertenzinė širdies ir inkstų liga
Antrinė hipertenzija Širdies išeminės ligos
Plautinė širdies liga ir plaučių kraujotakos ligos Kitos širdies ligų formos Cerebrovaskulinės (smegenų
kraujagyslių) ligos Arterijų, arteriolių ir kapiliarų
ligos
Venų, limfagyslių ir limfmazgių ligos neklasifikuojamos kitur Kiti ir nepatikslinti kraujotakos
3 pav. Arterinės hipertenzijos rizikos faktoriai; paveikslas sudarytas autorės remiantis [28, 30, 31]
Arterinis kraujo spaudimas (AKS) paprastai su amžiumi didėja ir vyrams, ir moterims. Pradinėje fazėje vyrų AKS didesnis, o vėlesnėje – moterų. Geografiniai veiksniai taip pat turi įtakos AKS dėl kintančių veiksnių, pavyzdžiui, hipoksijos. Odos spalva ar rasė yra pripažįstami veiksniai turintys įtakos hipertenzijai, pavyzdžiui, afrikiečiams didesnė tikimybė susirgti kardiologinėmis ligomis. Tabako rūkymas lemia nikotino ir anglies monoksido susidarymą, kurie yra vazokonstriktoriai, sukeliantys hipertenziją. Pastebėta, kad AKS yra tiesiogiai proporcingas kūno svoriui. Fizinis aktyvumas gali padėti reguliuoti AKS, fizinio aktyvumo nebuvimas skatina nutukimą, keičia gliukozės apykaitą ir kt. Manoma, kad vienas iš alkoholio veikimo mechanizmų tai rezistentiškų kraujagyslių jautrumo padidinimas kraujo spaudimą provokuojančioms medžiagoms. Vienas pagrindinių netinkamos mitybos pavyzdžių tai nesaikingas druskos suvartojimas (8 – 10 g per dieną) [28, 30, 31].
Pagal 2016 m. statistinius duomenis Lietuvoje ir pasaulyje dažniausia mirties priežastis buvo širdies ir kraujagyslių ligos (kraujotakos sistemos ligos). Lietuvoje beveik tris kartus (2,82 karto) dažniau nustatoma mirties priežastis susijusi su kraujotakos sistemos ligomis nei piktybiniais navikais. Lyginant pasaulio mastu širdies ir kraujagyslių ligos nustatomos kaip mirties priežastys 1,22 karto dažniau nei vėžys (2 lentelė) [12, 13].
2 lentelė. 10 dažniausiai nustatomų mirties priežasčių Lietuvoje ir pasaulyje (2016 m.); lentelė
sudaryta autorės pagal [12, 13] 10 dažniausių mirtingumo
priežasčių Lietuvoje Mirusiųjų skaičius 10 dažniausių mirtingumo priežasčių pasaulyje Mirusiųjų skaičius Kraujotakos sistemos ligos 23103 Širdies ir kraujagyslių ligos 1 340 000
Piktybiniai navikai 8197 Vėžys 1 100 000
Savižudybės 823 ŽIV / AIDS 767 945
Nervų sistemos bei jutimo organų
ligos 610 Nelaimingi atsitikimai 765 415
Lėtinis bronchitas, emfizema, kitos lėtinės obstrukcinės plaučių ligos ir bronchinė astma
597 Savižudybės 486 294
Pneumonija 572 Tuberkuliozė 419 584
Simptomai, požymiai ir nenormalūs
klinikiniai bei laboratoriniai radiniai 539
Diabetas, kraujo ir endokrininės
ligos 382 958
Nukritimai 401 Kepenų ligos 337 778
Lyties ir šlapimo sistemos ligos 394 Žmogžudystės 295 212
Endokrininės, mitybos ir medžiagų
apykaitos ligos 339 Apatinių kvėpavimo takų infekcijos 194 297
Rizikos veiksnius, kuriuos galima valdyti, galima panaikinti tinkama farmakoterapija ir / arba sveiku gyvenimo būdu. Tai palengvina ir pačios arterinės hipertenzijos valdymą. Tačiau jei nebus imtasi tinkamų veiksmų yra numatoma, kad dėl širdies ir kraujagyslių ligų mirtingumas iki 2030 m. didės ir tai bus labiausiai paplitusi priežastis (4 pav.) [32].
4 pav. Prognozuojama mirtingumo tendencijos nuo 2008 m. iki 2030 m. [32]
Taigi, širdies ir kraujagyslių ligos yra pavojingiausios, kadangi tai pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje ir pasaulyje. Galima pastebėti, kad hipertenzinių ligų galima išvengti, todėl itin
0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 22 24 26 2008 2015 2030 Mir čių p rieža stys (%) Metai Širdies ir kraujagyslių ligos Vėžys
Cukrinis diabetas Lėtinės kvėpavimo ligos
Tuberkuliozė Maliarija
svarbu šviesti visuomenę apie sveiką gyvenimo būdą. Jei pacientui yra gydytojo skirtas antihipertenzinis gydymas farmakoterapija, ypač svarbus yra paciento požiūris į vaistų vartojimą.
1. 3. Pacientų, sergančių hipertenzinėmis ligomis, vaistų vartojimo ypatumai
Farmakoterapija yra vienas iš pagrindinių ligų gydymo būdų. Jos tikslas yra palengvinti simptomus, užkirsti kelią galimoms komplikacijoms. Rezultato siekimas turėtų garantuoti, kad yra parinktas tinkamas vaistas ir jis vartojamas teisingai. Viena iš vaistų vartojimo problemų yra kai pacientas nesilaiko gydymo nurodymų. Tai reiškia, kad pacientas nesupranta gautos informacijos apie vaistų vartojimą, pacientas nenori vartoti paskirtų medikamentų arba pamiršta juos vartoti, pacientas negali nuryti vaisto arba nemalonus vaistų skonis, jam reikalinga priežiūra vartojant vaistus, bijo nepageidaujamų vaistų poveikių, nepatogu vartoti vaistinius preparatus esant ne namie ar nenori vartoti daug vaistinių preparatų vienu metu [15, 16, 33, 34].
Pacientams kurie serga hipertenzija, ypač svarbu yra gydymo nurodymų laikymasis norint pagerinti gyvenimo kokybę ir užkirsti kelią komplikacijoms [35]. Susirūpinimą kelia, kad maždaug pusė pacientų, kuriems paskirtas gydymas antihipertenziniais vaistais, po beveik metų dažniausiai farmakoterapiją nutraukia. Ankstyvas gydymo nutraukimas yra labiausiai paplitusi gydymo nurodymo nesilaikymo priežastis. Gydymo nurodymų laikymasis gali būti apibrėžiamas kaip paciento vaistų, kurie jam paskirti gydytojo, vartojimas ir kaip dinaminis procesas, kuris nuolat kinta. Gydymo nurodymų laikymasis susideda iš 3 komponentų: pradžia, įgyvendinimas, gydymo tęsimas (5 pav.) [10]. Nors dažniausia nekontroliuojamo kraujo spaudimo priežastis yra netinkamas vaistų vartojimas, dažnai pacientai savarankiškai priima sprendimus susijusius su gydymu, nes tiki, kad jų padaryti gydymo pokyčiai bus efektyvūs ir tiki savo gebėjimais [10, 36].
5 pav. Gydymo nurodymų nesilaikymas ir to pasekmės [10] Pradžia Įgyvendinimas Gydymo tęsimas
Pacientas nepradeda vartoti vaistų
Paciento atidėliojimas, vaistų vartojimo praleidimas / per dažnas
vartojimas Pacientas netęsia gydymo Laikas Gydymo nurodymų nesilaikymas
Vaistai neveikia, jei pacientas jų nevartoja
Vaistai veikia dalinai arba padaro žalos pacientui, kuris vartoja
vaistus atsitiktinai
Vaistai nustoja veikti pacientams, kurie nebetęsia gydymo
2017 m. Australijoje buvo atliktas kokybinis tyrimas, kurio metu buvo atliekamas interviu telefonu su pacientais, kurie lankosi visuomeninėje vaistinėje ir serga arterine hipertenzija, kuri yra sunkiai kontroliuojama. Dauguma pacientų teigė, kad aukštas kraujo spaudimas jiems būna gana retai, bet kai tai nutinka yra imamasi skirtingų veiksmų. Pusė pacientų nurodė, kad tada kreipiasi į gydytoją, dėl gydymo stebėjimo, vaistų dozės keitimo arba medikamento keitimo. Tokie sprendimo būdai buvo pacientų, kurie vartoja vaistus, kaip paskirta gydytojo. Tačiau buvo tokių pacientų, kurių aukštas kraujo spaudimas buvo susijęs su gydymo nurodymų nesilaikymu (6 pav.). Tyrimas parodė, kad klaidinga arterinės hipertenzijos samprata lemia abejingą pacientų požiūrį į gydymo nurodymų laikymąsi [17]. Nors vaistų informaciniai lapeliai yra lengvai prieinami kiekvienam, tačiau tik kas antras pacientas juos visiškai supranta [37, 38]. Todėl itin svarbu, kad pacientas bendradarbiautų su sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistais, nes tai vieni iš patikimiausių informacinių šaltinių apie vaistinius preparatus ir jų vartojimą bei pačią ligą [21, 39].
Apibendrinant galima teigti, kad gydymo pradžioje pacientai dažnai stropiai laikosi gydymo nurodymų, tačiau pastebėję, kad liga yra suvaldyta kartais yra linkę savavališkai eksperimentuoti. Ankstyvas nustatymas gydymo nurodymų nesilaikymo gali padėti optimizuoti farmakoterapiją ir pasiekti tinkamą kraujo spaudimo kontrolę. Vienas iš šios problemos sprendimo būdų gali būti visuomenės vaistininko intervencija.
1. 4. Vaistininko vaidmuo hipertenzinėmis ligomis sergančių pacientų vaistų
vartojime
Visuomenės vaistininkai yra lengviausiai pasiekiami sveikatos priežiūros specialistai. Jie išduoda receptinius vaistus, kuriuos skiria gydytojas, ar konsultuoja dėl nereceptinių vaistų įsigijimo pacientus [40]. Vaistininkai tai tiltas tarp pacientų ir gydytojų, kurie konsultuoja pacientus, kad būtų pasiektas maksimalus vaistų poveikis ir būtų sumažinta nepageidaujamo poveikio galimybė [41].
2016 m. buvo atliktas tyrimas Olandijoje, kuriame pagrindinė nagrinėjama problema yra senyvo amžiaus žmonių vaistinių preparatų didelio kiekio suvartojimas (3 - 4 kartus didesnis nei
„...kartais pamirštu išgerti man skirtus
vaistus...‟
„...nieko ypatingo nedarau, tiesiog prisėdu,
jei jaučiu, kad aukštas AKS...‟
„...kai mano AKS yra aukštas aš dėl to ramus, man neramu, kai jis yra
per žemas...‟
„...nesijaudinu dėl aukšto AKS, nes jis greitai nukrinta, tuo metu paskauda galvą ir
tiek...‟
6 pav. Pacientų nuomonė apie aukštą AKS;
bendroje populiacijoje). Tyrime dalyvavo 318 vienos franšizės visuomenės vaistinių. Išnagrinėjus 3807 pacientų medikamentų sąrašus iš viso buvo nustatyta 11 419 problemų, susijusių su vaistų vartojimu. Buvo pastebėtos šios problemos: pergydymas, per mažos dozės, neefektyvus medikamentas, kontraindikacijos, nepageidaujamas poveikis, netinkama vaisto formą, vaistų sąveikos, gydymo nurodymų nesilaikymas, per didelė dozė, netinkama medikamento farmacinė forma. Vidutiniškai vienam pacientu buvo nustatytos 2 problemos (užfiksuota nuo 1 iki 26 problemų vienam pacientui). Dažniausiai vaistininkai problemoms išspręsti siūlė nutraukti vartojamą medikamentą (19,6 proc.). Antroje vietoje rekomenduota atlikti monitoringą (18,4 proc.), matuoti kraujo spaudimą, atlikti kraujo tyrimus ir panašiai. 42,2 proc. pasiūlytų intervencijų buvo įgyvendintos. 22,4 proc. rekomenduotų intervencijų buvo modifikuotos ir pritaikytos. Vaistų vartojimo ypatumai po tyrimo tapo racionalesni, tai yra sumažėjo nepageidaujamų sąveikų ir vartojamų medikamentų kiekis [42].
2018 m. Australijoje buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 6 vaistininkai. Pacientai buvo atrenkami pagal tokius kriterijus kaip, pavyzdžiui, polifarmacija, gydymo nurodymų nesilaikantys pacientai, nepakankamas gydymas, vartojami vaistai su siauru terapiniu langu, įtariamos nepageidaujamos reakcijos ir kt. Polifarmacija šiame tyrime reiškia, kai vartojami ≥ 5 vaistai. Tyrime vaistininko intervencija tai pacientų, kurie atitinka bent vieną kriterijų, konsultacija. Buvo išskirtos tokios vaistininko užduotys:
1. vaistų derinimas ir jų peržiūra; 2. konsultavimas, patarimai;
3. paciento mokymas apie jo būklę ir vaistų vartojimą; 4. laboratorinių tyrimų peržiūra ir jų užsakymas;
5. sveiko gyvenimo būdo patarimai, įskaitant metimą rūkyti, mitybą ir fizinį aktyvumą;
6. lėtinių ligų valdymas, įskaitant patarimus, kaip optimizuoti gydymą, stebėti būklę ir veiksmų plano aptarimas.
Per 6 mėnesius vaistininkai atliko 493 pacientų konsultacijas. Farmacijos specialistai nustatė vidutiniškai 2,3 vaistų vartojimo problemas pacientui. Problemų sprendimams vaistininkai pateikė viso 984 rekomendacijas. Kartais viena rekomendacija išsprendžia kelias problemas, pavyzdžiui, vaisto vartojimo nutraukimas išsprendžia per didelės dozės ir nereikalingo vaisto problemas. Šis tyrimas patvirtino, kad farmacijos specialisto integracija yra itin naudinga nustatant vaistų vartojimo problemas [43].
2017 m. Italijoje atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo nustatyti du kartus per mėnesį teikiamos vaistininko konsultacijos telefonu poveikį pacientų antihipertenzinių vaistų vartojimui ir kraujo spaudimo kontrolei. Atsitiktiniu būdu pacientai buvo suskirstyti į intervencinę (84 pacientai) ir kontrolinę (80 pacientų) grupes. Pacientai turėjo užpildyti klausimyną ir užregistruoti savo kraujo spaudimo duomenis prieš tyrimą ir tyrimo pabaigoje. Šiame tyrime vaistininko intervencija tai
mokomoji konsultacija, kuri pagrįsta pacientų poreikių įvertinimu. Kiekvieno pokalbio metu buvo aptariami paciento vartojami antihipertenziniai vaistai, įvertinama, ar pacientas žino, kokiu tikslu juos vartoja ir klausiama paciento, ar nepasikeitė jo vartojami vaistai. Vaistininkas domisi pokalbio metu, ar pacientas nepastebėjo jokių nepageidaujamų poveikių vartojant vaistus. Tyrimo metu gauti rezultatai parodė, kad vaistininkų intervencija gali pagerinti kraujo spaudimo kontrolę, keičiant pacientų požiūrį ir rūpinimąsi gydymu [44].
2013 m. Ispanijoje buvo atliktas 6 mėnesių trukmės tyrimas, kurio metu buvo tiriama vaistininko įtaka pacientų gydymo nurodymų laikymuisi. Antihipertenzinių vaistų vartojimas buvo vertinamas suskaičiavus vartojamo vaisto tabletes tyrimo pradžioje ir pabaigoje. Viso tyrime dalyvavo 176 pacientai (kontrolinę grupę sudarė 89 pacientai, o intervencinę – 87). Intervencinės grupės gydymo nurodymų laikymasis pagerėjo lyginant tyrimo pradžią su pabaiga (86,0 proc. lyginant su 96,5 proc.), o kontrolinėje grupėje pokytis beveik neįvyko (86,5 proc. lyginant su 85,4 proc.). Jei paciento vaistų suvartojamumas buvo nuo 80 proc. iki 110 proc., tai buvo vertinama, kad pacientas laikosi gydymo nurodymų. Taigi, lyginant intervencinę grupė su kontroline grupe, galime pastebėti, kad vaistininko priežiūroje pacientų gydymo nurodymo laikymasis yra geresnis [45].
2013 m. Indijoje, Koimbaturo mieste, buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas ištirti su širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti skirtų vaistų vartojimu susijusių problemų pobūdį ir skaičių, taip pat parodyti vaistininko vaidmenį užtikrinant saugų ir veiksmingą vaistų vartojimą. Tyrime dalyvavo 80 pacientų. Dažniausia pacientų diagnozė buvo sisteminė hipertenzija (47,5 proc.) ir dažniausiai skiriama vaistų grupė buvo antihipertenziniai vaistai (21,05 proc.). Hipertenzija sergantiems pacientams dažniausiai buvo skiriama: amlodipinas, klopidogrelis, pantoprazolis, torzemidas, aspirinas ir insulinas. Šiems pacientams buvo nustatytos 112 vaistų vartojimo problemos. Pastebėtos vaistų sąveikos, per didelės vaistų dozės, vaistų dubliavimasis. Dažniausiai pastebėtos vaistų sąveikos: pantoprazolis + klopidogrelis → padidėja trombozių rizika, heparinas / aspirinas + klopidogrelis → padidėjusi kraujavimo rizika, ramiprilis + spironolaktonas → hiperkalemija. Vaistininko pasiūlyti sprendimo būdai: vaisto vartojimo nutraukimas, naujo vaisto pridėjimas, vaisto farmacinės formos keitimas, dozės padidinimas / pamažinimas, vaisto vartojimas tinkamą laiko tarpą. Viso buvo priimta ir įgyvendinta 151 (59,7 proc.) vaistininko rekomendacija. Tyrimas įrodė, kad pacientai, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, kenčia nuo vaistų vartojimo problemų, o jas išspręsti ar joms užkirsti kelią gali padėti vaistininko intervencija [46].
Retai išnaudojamos vaistininko galimybės tai senas, bet vis naujai atrandamas kelias pacientų gydymo nurodymų laikymosi skatinimui ir priežiūrai. Taip pat dauguma pacientų vaistų vartojimo problemų gali būti visiškai išspręstos farmacijos specialisto ir vaistininko vaidmuo valdant problemas yra itin svarbus, nes jo veikla apima tiesioginę pacientų priežiūrą, aprūpinimą informacija apie vaistus.
2. TYRIMO METODIKA
2. 1. Tyrimo organizavimas
Prieš atliekant tyrimą buvo atliekama literatūros apžvalga, kurios metu buvo analizuojama, kas yra visuomenės vaistinės pacientas, ir koks paciento, sergančio hipertenzinėmis ligomis, požiūris į vaistų vartojimą. Analizuojant pacientų vaistų suvartojamumo statistiką Lietuvoje ir pastebėjus, kad daugiausiai buvo suvartojama širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų, nuspręsta, kad bus apklausiami pacientai, kurie vartoja kraujospūdį mažinančius vaistus. Tada buvo suformuluojamas darbo tikslas ir uždaviniai. Nustatoma tiriamųjų imtis, išdalinamos anketos ir kaupiami duomenys, kurie vėliau analizuojami. Detalesnė informacija apie tyrimo organizavimą pateikiama paveikslėlyje (7 pav.).
7 pav. Tyrimo organizavimas ir kalendorinė eiga
2.2. Tyrimo eiga
Pacientų, sergančių hipertrnzinėmis ligomis, nuomonė apie jų vaistų vartojimo ypatumus buvo vertinama vienoje iš visuomenės vaistinių Kaune. Norint įvertinti pacientų požiūrį buvo atliekamas kiekybinis tyrimas. Kiekybinis tyrimas – vienas iš mokslinio tyrimo metodų, kurio
Tyrimo plano sudarymas
2017 09 04 - 2017 10 25
Mokslinės literatūros rinkimas ir analizė
2017 09 04 - 2019 04 30
Apklausos anketos ruošimas
2018 01 02 - 2018 09 07
Dokumentų skirtų LSMU bioetikos centrui ruošimas ir leidimo gavimas
2018 10 01 - 2018 11 02
Tyrimo metodikos ruošimas
2018 11 02 - 2019 02 28
Tyrimo imties sudarymas
2018 11 05 - 2018 12 03
Visuomenės vaistinės pacientų anketavimas
2018 12 03 - 2019 02 28
Pacientų anketavimo metu gautų duomenų sisteminimas
2019 03 01 - 2019 03 15
Gautų rezultatų analizavimas statistiniais metodais
2019 03 16 - 2019 04 15
Tyrimo metu gautų rezultatų apibendrinimas
pagrindinis bruožas yra tas, kad naudojami matavimai, įvairios matematinės formulės ir procedūros padeda apibendrinti duomenis [47]. Kiekybiniam tyrimui atlikti buvo parengta anketa (1 priedas), kurios rezultatais remiantis įvertinami pacientų demografiniai duomenys ir jų vaistų vartojimo ypatumai. Prieš pradedant anketuoti visuomenės vaistinės pacientus buvo pateikti dokumentai ir prašymas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Bioetikos centrui, kad būtų gautas leidimas tyrimui atlikti (2 priedas). Surinktos anketos buvo susistemintos ir analizuojamos. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta su SPSS programine įranga.
2. 3. Tyrimo dalyviai ir objektas
Tyrimo dalyviai – Kauno miesto visuomenės vaistinės pacientai, kurie sau įsigijo receptinius antihipertenzinius vaistinius preparatus.
Tyrimo objektas – visuomenės vaistinės pacientų nuomonė, patirtis, požiūris į jų vaistų vartojimo ypatumus.
2. 4. Tyrimo metodai
Atliekant magistro baigiamąjį darbą buvo naudojami šie metodai:
Teorinė analizė. Literatūros šaltinių analizė tęsėsi viso mokslinio tyrimo proceso metu. Išanalizuotos ir aprašytos mokslinės publikacijos ir tyrimai, kurie yra aktualūs magistro baigiamojo darbo temai. Literatūra buvo ieškoma lietuvių ir anglų kalbomis, naudojant šias duomenų bazes: Google Scholar, PubMed.
Empirinė analizė. Informacija apie visuomenės vaistinės pacientų požiūrį į vaistų vartojimo ypatumus buvo renkama juos anketuojant. Vienos visuomenės vaistinės darbo metu pacientams, kurie serga hipertenzinėmis ligomis, buvo dalinamos anketos, kurias sudaro 24 klausimai. Pacientai anketas užpildydavo jų aptarnavimo metu arba kitu, jiems patogiu laiku. Statistinė analizė. Metodas naudojamas norint susisteminti, apibendrinti ir interpretuoti gautus
tyrimo duomenis. Pagrindinis statistikos aspektas apima matematinio išvedimo procedūras – nuo skaitmeninių duomenų iki išvadų kaip tyrimo rezultato [47]. Duomenų statistinė analizė buvo atlikta naudojant SPSS programinio paketo 23 versiją. Statistiniams ryšiams įvertinti buvo naudojamas chi kvadrato (χ2) suderinamumo kriterijus ir Spirmeno ranginės koreliacijos
koeficientas (ρ) ryšio stiprumui nustatyti. χ2 kriterijus yra naudojamas hipotezėms apie kintamojo skirstinį populiacijoje tikrinti, t.y. ar empirinio ir teorinio skirstinių skirtumas yra
reikšmingas [48]. Rezultatai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, kai statistinio reikšmingumo reikšmė p buvo mažesnė nei 0,05 (p<0,05). Ryšys laikoma labai silpnu, kai ρ yra nuo 0 iki 0,24; silpnu, kai ρ yra nuo 0,25 iki 0,49; vidutiniu, kai ρ yra nuo 0,50 iki 0,74. Grafikai ir lentelės, kurie pateikti rezultatuose, buvo sudaromi naudojantis MS Office 2016 programų paketo MS Exel skaičiuoklę.
2. 5. Tyrimo instrumentas
Tyrimo instrumentu buvo pasirinkta anketa. Jos pradžioje respondentas supažindinamas, dėl ko atliekamas tyrimas, nurodomi kontaktiniai duomenys, kuriais būtų galima kreiptis, jei kiltų klausimų pildant anketą. Taip pat pateikiama trumpa anketos pildymo instrukcija. Pirmasis klausimas skirtas įsitikinti, ar žmogus, atėjęs įsigyti vaistus, juos perka sau, nes tyrimo dalyvis turi būti hipertenzinėmis ligomis sergantis pacientas. Sudarant anketą buvo tikimąsi, kad vaistų vartojimo ypatumai gali skirtis tarp pacientų, kurie antihipertenzinius vaistus vartoja pirmus metus ir pacientų, kurie medikamentus vartoja ilgiau negu vienerius metus, todėl antru klausimu norima sužinoti, kokį laiko tarpą pacientas jau vartoja vaistus. 3 – 6 klausimai skirti pacientų demografinių charakteristikų įvertinimui. Tolimesnių klausimų paskirtis buvo išsiaiškinti pacientų požiūrį, elgseną vartojant ir įsigyjant medikamentus. Taip pat anketoje užduodami klausimai, kurių pagalba norima sužinoti, kokia, paciento nuomone, yra vaistininko įtaka vaistų vartojimui ir jų pasirinkimui.
Anketos didžiąją dalį sudaro uždari klausimai. Kai klausimai yra uždari, respondentas turi pasirinkti vieną arba kelis galimus atsakymų variantus [49]. Dažniausiai yra pateiktas ir atsakymo variantas „kita”, kad respondentas neradęs jam optimalaus varianto, galėtų pats jį įrašyti. Uždarų klausimų pagrindiniai privalumai yra tokie: tyrėjui nereikia klasifikuoti atsakymų (padeda išvengti subjektyvumo), lengviau analizuoti, lyginti gautus duomenis, didesnis patikimumas [49].
2. 6. Instrumento validavimas
Tyrimo instrumento validavimas atliktas pirmąsias 4 tyrimo anketas išdalinus respondentams, norint patikrinti ar klausimai yra vienodai interpretuojami, suprantami, ir ar netrūksta atsakymų variantų. Keli klausimai buvo skirtingai interpretuojami respondentų, todėl jie buvo koreguojami ir patikslinami. Po validavimo kitiems tyrimo dalyviams problemų pildant anketą nekilo, nebuvo papildomai kreiptasi patikslinti klausimus ar atsakymų variantus.
2. 7. Tiriamųjų imtis
Imtis – tai populiacijos dalis, naudojama statistiniam tyrimui. Vienas svarbiausių reikalavimų imtims yra reprezentatyvumas. Imties reprezentatyvumas priklauso ne tik nuo imties dydžio, bet ir nuo jos sudarymo metodo [50]. Norint nustatyti populiacijos dydį buvo atliktas 3 dienų stebėjimas vaistinėje, kurioje ir buvo vėliau dalinamos anketos. Buvo fiksuojami tokie duomenys: kiek pacientų apsilanko vaistinėje per dieną, kiek iš jų įsigyja vaistus su kompensuojamais receptais ir kiek iš jų sudaro kompensuojami receptai, kurie yra skirti įsigyti antihipertenzinius vaistus (8 pav.). Tada imtis buvo skaičiuojama pritaikant formulę: 𝑛 = 1
∆2+1 𝑁
, kur n – imties dydis, ∆2 – paklaidos dydis, N – populiacijos dydis.
1 diena 2 diena 3 diena
8 pav. 3 dienų stebėjimo rezultatai ir imties nustatymas
280 252 304 37 40 73 4 Per dieną apsilankiusių vaistinėje pacientų skaičius Per dieną gautų kompensuojamų receptų skaičius Per dieną gautų kompensuojamų receptų skaičius, kurie skirti įsigyti antihipertenziniams
vaistams
12,3
Vidutiniškai per dienąapsilanko 12,3
paciento, kurie sau
įsigyja vaistus nuo hipertenzijos
× 20 darbo dienų × 2 mėnesiai
492
221
Imtis paskaičiuota naudojantis formule 11 Vaistus pirko ne sau Vaistus pirko sau 4 9 12 17 Vaistus pirko ne sau Vaistus pirko sau Vaistus pirkone sau Vaistus pirko sau
Nustačius imties tūrį formule, jis buvo patikrinamas vadovaujantis specialia lentele, kuri sudaryta taip pat su 5% paklaida [49]:
Generalinės
aibės visuma 500 1000 2000 3000 4000 5000 10000 100000
Imties tūris 222 286 333 350 360 370 385 398
Taigi, iš viso buvo užfiksuoti 298 atvejai, kai buvo perkami antihipertenziniai vaistai. Nustatyta, kad 47 respondentai tyrimo metu vaistinius preparatus įsigijo ne sau, todėl jų nebuvo prašoma pildyti anketas. 19 anketų respondentų nebuvo grąžintos atgal, o 5 nebuvo visiškai ir / ar klaidingai užpildytos. Duomenų analizei buvo naudojamos 227 (90,4 proc.), kriterijus atitinkančių respondentų tinkamai užpildytos ir grąžintos, anketos (9 pav.).
9 pav. Respondentų anketavimo procesas
2. 8. Tyrimo kontingentas
Tyrimo duomenų analizei ir interpretavimui naudojamos 227 visuomenės vaistinės pacientų, kurie vaistus pirko sau, užpildytos anketos. Tyrimo metu buvo apklausti 64 (28,2 proc.) pacientai, kurie vartoja antihipertenzinius vaistinius preparatus iki vienerių metų ir 163 (71,8 proc.) pacientai, kurie vartoja vaistus ilgiau negu vienerius metus. Didžioji dalis respondentų buvo moterys – 173 (76,2
298
251
47
Vaistus pirko ne sau Vaistus pirko sau
232
19
Grąžintos anketos Negrąžintos anketos
227
5
Visiškai ir tinkamai užpildytos anketos
Ne visiškai ir / ar klaidingai užpildytos anketos
proc.). Tiriamieji suskirstyti į 3 amžiaus grupes. Didžioji dalis apklaustųjų yra nuo 45 iki 65 metų, t. y. 93 (41 proc.) pacientai. 165 (72,7 proc.) respondentai nurodė savo pajamas. Tyrimo dalyvių įgytas išsilavinimas dažniausiai buvo vidurinis (82 (36,1 proc.) tiriamieji), antroje vietoje – aukštasis neuniversitetinis. Išsamesnė informacija apie tyrimo respondentų demografines charakteristikas pateikta 3 lentelėje.
3 lentelė. Tyrimo dalyvių skirstymas pagal demografines charakteristikas
Charakteristika Grupė N (%)
Antihipertenzinių vaistinių preparatų vartojimo trukmė
Iki vienerių metų 64 (28,2)
Ilgiau negu vieneri metai 163 (71,8)
Iš viso 227 (100) Lytis Moteris 173 (76,2) Vyras 54 (23,8) Iš viso 227 (100) Amžius
Mažiau nei 45 metai 66 (29,1)
Nuo 45 iki 65 metų 93 (41)
Daugiau nei 65 metai 68 (30)
Iš viso 227 (100)
Pajamos
Iki 350 eurų 26 (11,5)
Nuo 350 iki 700 eurų 110 (48,5) Didesnės nei 700 eurų 29 (12,8)
Pajamų nenurodė 62 (27,3) Iš viso 227 (100) Išsilavinimas Pradinis 1 (0,4) Nebaigtas vidurinis 8 (3,5) Vidurinis 82 (36,1) Aukštasis neuniversitetinis 74 (32,6) Aukštasis universitetinis 62 (27,3) Iš viso 227 (100)
Vertinant sociodemografines charakteristikas, daugiau nei pusė, t. y. 57,3 proc. (N=100) respondentų visuomenės vaistinėje lankosi rečiau nei kartą per savaitę. Taip pat net 39,2 proc. (N=89) pacientų atvyksta į vaistinę ir kelis kartus per mėnesį. Ženkliai mažesnis skaičius pacientų, kurie dar dažniau lankosi vaistinėje. Dažniau nei kartą per savaitę į vaistinę atvyksta 3,5 proc. (N=8) tyrimo dalyvių. Per pastaruosius 12 mėnesių 47,6 proc. (N=108) arterine hipertenzija sergančių pacientų per mėnesį vidutiniškai vaistams išleido nuo 20 iki 50 eurų. 37,4 proc. (N=85) tyrimo dalyvių vaistiniams preparatams per mėnesį išleidžia iki 20 eurų. Tuo metu 15 proc. (N=34) pacientų vaistams išleidžia nuo 50 iki 100 eurų per mėnesį (4 lentelė).
4 lentelė. Tyrimo dalyvių skirstymas pagal sociodemografines charakteristikas
Charakteristika Grupė N (%)
Apsilankymų vaistinėje dažnumas
Dažniau nei kartą per savaitę 8 (3,5) Kelis kartus per mėnesį 89 (39,2) Rečiau nei kartą per mėnesį 130 (57,3)
Iš viso 227 (100)
Išlaidos vaistiniams preparatams
Iki 20 eurų 85 (37,4)
Nuo 20 iki 50 eurų 108 (47,6) Nuo 50 iki 100 eurų 34 (15,0)
3. REZULTATAI
3. 1. Pacientų drausmingumas vartojant vaistinius preparatus
Visuomenės vaistinės pacientų, kurie vartoja antihipertenzinius vaistinius preparatus, drausmingumas vartojant medikamentus buvo vertinamas sužinant respondentų nepradėtų ar nebaigtų vartoti vaistinių preparatų kiekį namų vaistinėlėje ir tuo metu jų vartojamą medikamentų skaičių, vartojamų vaistų praleidimo priežastis bei gydymo nutraukimo savo nuožiūra dažnumą.
3. 1. 1. Nepradėtų ar nebaigtų vartoti vaistinių preparatų kiekis namų vaistinėlėje
Didžioji dalis tyrime dalyvavusių, hipertenzinėmis ligomis sergančių, pacientų turi nuo 1 iki 5 nepradėtų arba nebaigtų vartoti vaistinių preparatų pakuočių (63,9 proc. (N=145)). Nei vienos vaistų pakuotės namie neturi 4,8 proc. (N=11) pacientų. Tuo metu daugiau negu 10 vaistinių preparatų savo namų vaistinėlėje turi beveik dvigubai daugiau respondentų, nei neturintys nei vieno. Daugiau nei 10 vaistinių preparatų pakuočių turi 8,8 proc. (N=20) tyrimo dalyvių. 22,5 proc. (N=51) pacientų turi nuo 6 iki 10 nepradėtų ar nebaigtų vartoti vaistų pakuočių (10 pav.).
10 pav. Nepradėtų ar nebaigtų vartoti vaistinių preparatų kiekis namų vaistinėlėje
Daugiau nei pusė (58,1 proc. (N=132)) tyrimo dalyvių perka vaistinius preparatus, nors tuo metu neserga, bet nori turėti, jei prireiktų. 41,9 proc. (N=95) pacientų to nedaro. 50,8 proc. (N=67) tyrimo dalyvių, kurie perka vaistus, nors tuo metu jų jiems nereikia, savo namų vaistinėlėje turi nuo 1 iki 5 vaistinių preparatų. Respondentai, kurie neperka vaistų, jei tuo metu jiems jų nereikia, namie turi nuo 1 iki 5 vaistų pakuočių beveik trečdaliu dažniau (82,1 proc. (N=78)). Tačiau tie pacientai, kurie
4.8%
63.9% 22.5%
8.8%
Nei vienos pakuotės Nuo 1 iki 5 pakuočių Nuo 6 iki 10 pakuočių Daugiau negu 10 pakuočių
įsigyja vaistus, nors tuo metu jų ir nereikia turi daugiau negu 8 kartus dažniau nuo 6 iki 10 nepradėtų ar nebaigtų vaistinių preparatų pakuočių (35,6 proc. (N=47) tyrimo dalyvių, kurie įsigyja vaistus, nors jų tuo metu nereikia, namų vaistinėlėje turi nuo 6 iki 10 vaistų pakuočių, o tuo metu tik 4,2 proc. (N=4) pacientų, kurie taip nesielgia, turi nuo 6 iki 10 pakuočių. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp pacientų, kurie perka vaistus, nors tuo metu jų nereikia ir tyrimo dalyvių turimų vaistinių preparatų nepradėtų ar nebaigtų vartoti pakuočių skaičiaus (ρ=0,318; p<0,05). Tie pacientai, kurie perka medikamentus, nors tuo metu jų nereikia, dažniau turi didesnį kiekį nepradėtų ar nebaigtų vaistų pakuočių savo namų vaistinėlėje.
.
3. 1. 2 Arterine hipertenzija sergančių pacientų vartojamų vaistų kiekis
Hipertenzinėmis ligomis sergantys pacientai dažniausiai vienu metu vartoja nuo 2 iki 5 vaistų (67,4 proc. (N=153) pacientų). 1,3 proc. (N=3) tyrimo dalyvių pažymėjo, kad nevartoja vaistų. 28,2 proc. (N=64) tiriamųjų į klausimą atsakė, kad vartoja 1 vaistus. Tuo metu 3,1 proc. (N=7) pacientų vartoja nuo 6 iki 10 skirtingų vaistų vienu metu (11 pav.).
11 pav. Arterine hipertenzija sergančių pacientų vartojamų vaistų kiekis
65,6 proc. (N=42) pacientų, kurie serga hipertenzinėmis ligomis iki vienerių metų, vartoja tik 1 vaistus. O tyrimo dalyviai, kurie serga ilgiau negu vienerius metus, daug dažniau vienu metu vartoja nuo 2 iki 5 medikamentų (82,2 proc. (N=134) tiriamųjų) (12 pav.). Ryšys tarp pacientų, kurie vartoja skirtingą laiko tarpą antihipertenzinius vaistus, ir vartojamų vaistų kiekio yra statistiškai reikšmingas (ρ=0,559; p<0,05). Pacientai, kurie vartoja medikamentus ilgiau negu vienerius, dažniausiai vartoja daugiau skirtingų vaistų.
1.3%
28.2%
67.4%
3.1%
12 pav. Skirtingų vaistų vartojamų vienu metu kiekio priklausomybė nuo antihipertenzinių vaistų
vartojimo laikotarpio
3. 1. 3. Vartojamų vaistų dozių praleidimo priežastys
Per pastaruosius 12 mėnesių 55,9 proc. (N=127) tyrimo dalyvių buvo praleidę vartojamo vaistinio preparato dozę, o 44,1 proc. (N=100) dozės nepraleido. Pagrindinė priežastis, kodėl dozė buvo praleista tai užmaršumas, šį atsakymą pažymėjo 38,8 proc. (N=50) tiriamųjų. 25,6 proc. (N=33) respondentų praleido vartojamo vaisto doze, nes nebuvo namie. Kiek mažiau populiarios vaistų vartojimo praleidimo priežastys tai gera savijauta (8,5 proc. (N=11)), vaistų kaina (4,7 proc. (N=6)), noras išvengti nepageidaujamo poveikio (2,3 proc. (N=3)), nepageidaujamo poveikio atsiradimas (7,8 proc. (N=10)), noras, kad neatsirastų priklausomybė vaistui (1,6 proc. (N=2)), nenoras, jog kiti žmonės pamatytų, kad vartoja vaistus (2,3 proc. (N=3)), nebeturėjimas vaisto (8,5 proc. (N=11)) (13 pav.).
13 pav. Vartojamų vaistų dozių praleidimo priežastys
4.7 65.6 29.7 0 0 13.5 82.2 4.3 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Nevartoja vaistų 1 vaistai Nuo 2 iki 5 vaistų Nuo 6 iki 10 vaistų
P acien tų s kaičiu s (%) Vaistų skaičius
Iki vienerių metų Ilgiau negu vienerius metus
38.8% 25.6% 8.5% 4.7% 2.3% 7.8% 1.6% 2.3% 8.5% Užmaršumas
Pacientas nebuvo namie Pacientas gerai jautėsi Vaistai labai brangūs
Noras išvengti nepageidaujamo poveikio
Vaisto nepageidaujamo poveikio jutimas
Noras, kad neatsirastų priklausomybė vaistui
Noras, jog kiti žmonės nepamatytų, kad vartoja vaistus
Pacientas nebeturėjo vartojamo vaisto
49,7 proc. (N=86) moterų buvo per pastaruosius 12 mėnesių vartojamo vaisto dozę. Tuo metu vyrai dažniau (75,9 proc. (N=41) vyrų) nei moterys praleidžia vartojamo vaisto dozes. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp lyties ir vartojamų vaistų dozių praleidimo (ρ=0,225; p<0,05).
3. 1. 4. Gydymo nutraukimas savo nuožiūra
Didžioji dalis, 64,8 proc. (N=147), tyrimo dalyvių patys, savo nuožiūra, nenutraukia jiems skirto gydymo. Tačiau kartais 24,7 proc. (N=56) pacientai, jei jaučiasi gerai, patys ir nutraukia gydymą. Taip pat 10,6 proc. (N=24) respondentų, į klausimą ar jie nutraukia gydymą savo nuožiūra, pažymėjo atsakymo variantą „Taip” (14 pav.).
14 pav. Gydymo nutraukimas savo nuožiūra dažnumas
58,3 proc. (N=14) respondentų, kurie savo nuožiūra nutraukia gydymą, taip pat prašo gydytojo išrašyti vaistus, kuriuos jie yra vartoję seniau ar rekomendavo artimieji. 67,9 proc. (N=38) tyrimo dalyvių, kurie kartais nutraukia gydymą patys, taip pat kartais ir prašo gydytojo išrašyti, jų nuomone tinkamus, vaistus. Tuo metu 63,9 proc. (N=94) nenutraukia gydymo savo nuožiūra tai ir neprašo gydytojo išrašyti, jų manymu jiems reikiamų, vaistų. Išsamesni duomenys pateikti 5 lentelėje. Ryšys tarp pacientų, kurie savo nuožiūra nutraukia gydymą, jei mano, kad jaučiasi gerai, ir respondentų, kurie prašo gydytojo išrašyti vaistus, kuriuos pasiūlė artimieji arba patys vartojo seniau, yra statistiškai reikšmingas (ρ=0,455; p<0,05). Pacientai, kurie savo nuožiūra nutraukia gydymą, dažniau prašo gydytojų išrašyti medikamentus, kuriuos vartojo seniau arba rekomendavo artimieji.
10.6%
24.7%
64.8%
5 lentelė. Ryšys tarp pacientų, kurie savo nuožiūra nutraukia gydymą, ir respondentų, kurie prašo
gydytojo išrašyti vaistus, kuriuos pasiūlė artimieji arba patys vartojo seniau Ar Jūs savo nuožiūra nutraukiate
gydymą, jei manote, kad jaučiatės gerai? Iš viso
Taip Kartais Ne
Ar Jūs prašote gydytojo išrašyti vaistus, kuriuos Jums
rekomendavo artimieji arba vaistus, kuriuos esate vartoję
seniau? Taip 58,3% (N=14) 10,7% (N=6) 6,1% (N=9) 12,8% (N=29) Kartais 20,8% (N=5) 67,9% (N=38) 29,9% (N=44) 38,3% (N=87) Ne 20,8% (N=5) 21,4% (N=12) 63,9% (N=94) 48,9% (N=111) Iš viso 100% (N=24) 100% (N=56) 100% (N=147) 100% (N=227)
3. 2. Visuomenės vaistinės pacientų informuotumas apie vaistinius preparatus
Pacientų, kurie visuomenės vaistinėje įsigyja vaistus nuo hipertenzijos, informuotumas apie vaistinius preparatus buvo vertinamas užduodant klausimus apie medikamentų informacinių lapelių skaitymo dažnumą ir jų supratimą. Taip pat klausiant, kokia informacija apie vaistą respondentai domisi juos įsigyjant bei kokius kitus informacijos šaltinius naudoja ieškant daugiau informacijos apie medikamentus.
3. 2. 1. Informacinių lapelių apie vaistinį preparatą skaitymas ir jų supratimas
39,6 proc. (N=90) tyrimo dalyvių visada perskaito vaistų informacinius lapelius. Tačiau 7,0 proc. (N=16) respondentų niekada jų neskaito. O daugiau negu pusė (53,3 proc. (N=121)) tiriamųjų kartais perskaito vaistų informacinius lapelius (15 pav.).
15 pav. Vaistų informacinių lapelių perskaitymo dažnumas
39.6%
53.3%
7.0%
28,2 proc. (N=64) hipertenzinėmis ligomis sergantiems pacientams pateikta informacija apie vaistą informaciniame vaisto lapelyje yra visiškai suprantama. Didžiąją dalį informacijos supranta 63,9% (N=145) tyrimo dalyvių. Tačiau 7,9% (N=18) respondentų medikamentų informacinių lapelių visiškai nesupranta (16 pav.).
16 pav. Respondentų vaistų informacinio lapelio supratimas
70,3 proc. (N=45) tyrimo dalyviams, kurie visada skaito vaistų informacinius lapelius, pateikta informacija jiems yra visiškai suprantama. 69,7 proc. (N=101) respondentų, kurie kartais skaito medikamentų informacinius lapelius, tai jie didžiąją dalį informacijos supranta. Tačiau 83,3 proc. (N=15) jų neskaito ir nesupranta. Detalesnė informacija pateikta 6 lentelėje. Ryšys tarp respondentų vaistų informacinių lapelių skaitymo dažnumo ir jų supratimo yra statistiškai reikšmingas (ρ=0,507; p<0,05). Pacientai, kurie nesupranta vaistinių preparatų informacinių lapelių, juos skaito rečiau.
6 lentelė. Ryšys tarp vaistų informacinių lapelių skaitymo dažnumo ir jų supratimo
Ar pateikta informacija apie vaistinį preparatą informaciniame lapelyje Jums yra suprantama?
Iš viso Taip, viską suprantu Didžiąją dalį informacijos suprantu Nieko nesuprantu Ar visada perskaitote įsigyjamų vaistų informacinius lapelius? Taip 70,3% (N=45) 30,3% (N=44) 5,6% (N=1) 39,6% (N=90) Kartais 28,1% (N=18) 69,7% (N=101) 11,1% (N=2) 53,3% (N=121) Ne, niekada neskaitau vaistų informacinių lapelių 1,6% (N=1) 0,0% (N=0) 83,3% (N=15) 7,0% (N=16) Iš viso 100,0% (N=64) 100,0% (N=145) 100,0% (N=18) 100,0% (N=227) 28.2% 63.9% 7.9%
3. 2. 2. Informacija apie vaistinius preparatus, kuria domisi pacientai
Hipertenzinėmis ligomis sergantys visuomenės vaistinės pacientai labiausiai domisi vaistinių preparatų indikacija (84,6 proc. (N=192)), kaip vartoti įsigyjamą medikamentą (96,5 proc. (N=219)), galimu nepageidaujamu poveikiu (80,6 proc. (N=183)) ir vaisto kaina (60,8 proc. (N=138)). Respondentai dažniau nesidomi, nei domisi, ką reikia daryti perdozavus ar praleidus vaisto dozę (41,9 proc. (N=95)), apie vaistinių preparatų kontraindikacijas (47,1 proc. (N=107)) ir apie medikamentų laikymo sąlygas (26,0 proc. (N=59)). Daugiau duomenų pateikta 7 lentelėje.
7 lentelė. Informacija apie vaistinius preparatus, kuria domisi pacientai
Ar įsigydami vaistą domitės, kokia yra vaisto sudėtis?
Ar įsigydami vaistą domitės, kaip vaistas veikia?
Ar įsigydami vaistą domitės, kokia vaisto indikacija?
Ar įsigydami vaistą domitės, kaip jį vartoti (kada, kiek kartų, kokia paros doze ir kt.)?
Ar įsigydami vaistą domitės, koks galimas nepageidaujamas poveikis?
Ar įsigydami vaistą domitės, ar yra vaistų sąveika su jau vartojamais vaistais?
Ar įsigydami vaistą domitės, ką daryti perdozavus arba praleidus vaisto dozę?
Ar įsigydami vaistą domitės, kada negalima vartoti vaisto (t.y. apie vaisto kontraindikacijas)?
Ar įsigydami vaistą domitės, kokios vaisto laikymo sąlygos?
Ar įsigydami vaistą domitės, kokia vaisto kaina?
3. 2. 3. Kiti informacijos šaltiniai apie vaistinius preparatus
52,9 proc. (N=120) hipertenzinėmis ligomis sergančių pacientų informacijos apie vaistinius preparatus ieškojo ne tik informaciniuose lapeliuose ar teiraudamiesi sveikatos priežiūros specialistų, jie naudojosi ir kitais informacijos šaltiniais. 47,1 proc. (N=107) respondentų to nedarė. Net 78,5 proc. (N=95) tiriamųjų, kurie ieškojo kituose informacijos šaltiniuose informacijos apie vaistus tai pasirinko daryti internete. Kiek mažiau populiarumo sulaukė tokios informacijos priemonės, kaip žinynai (9,9 proc. (N=12)), televizija (6,6 proc. (N=8)), vaistinių mėnesio pasiūlymų leidiniai (5,0 proc. (N=6)) (17 pav.). Dažniausiai įvairesniais informacijos šaltiniais nei vaistinio informacinis lapelis domėjosi respondentai, kurių amžius yra iki 45 metų ir nuo 45 iki 65 metų. Jie itin dažnai papildomos informacijos apie medikamentus ieškojo internete (96,5 proc. (N=55) pacientų iki 45 metų ir 75,0 proc. (N=33) tiriamųjų nuo 45 iki 65 metų). Tuo metu tik 35,0 proc. (N=7) vyresnių nei 65 metai tyrimo dalyvių ieškojo informacijos internete. Po 1,8 proc. (N=1) respondentų iki 45 metų informacijos ieškojo žinynuose ar vaistinių mėnesio pasiūlymų leidiniuose. Po 4,5 proc. (N=2) nuo 45 iki 65 metų pacientų domėjosi apie vaistus žiūrėdami televiziją arba skaitydami vaistinių mėnesio pasiūlymų leidinius. 15,9 proc. (N=7) nuo 45 iki 65 metų tyrimo dalyvių informacijos apie vaistinius preparatus ieškojo žinynuose. 30,0 proc. (N=6) vyresnių nei 65 metai pacientų domėjosi apie vaistus žiūrėdami televiziją, 20,0 proc. (N=4) skaitydami žinynus, o 15,0 proc. (N=3) – skaitydami vaistinių mėnesio pasiūlymų leidinius. Ryšys tarp pacientų amžiaus ir informacinių šaltinių pasirinkimo yra statistiškai reikšmingas (ρ=0,5; p<0,05). Kuo pacientai vyresni, tuo rečiau ieško informacijos apie vaistus internete.
17 pav. Pacientų naudojami informacijos šaltiniai domintis apie vaistinius preparatus
78.5% 9.9%
6.6% 5.0%
3. 3. Kriterijai, kuriais remdamiesi visuomenės vaistinės pacientai renkasi
konkretaus pavadinimo vaistinius preparatus
Respondentų kriterijai, kuriais remdamiesi jie renkasi konkretaus pavadinimo vaistinius preparatus buvo vertinami prašant išskirti, jų nuomone, veiksnius, labiausiai turinčius įtakos vaistų efektyvumui bei įvardinti kriterijus, kurie lemia medikamentų pasirinkimą.
3. 3. 1. Arterine hipertenzija sergančių pacientų nuomonė apie vaistų efektyvumą
lemiančius veiksnius
Panašus kiekis hipertenzinėmi ligomis sergančių pacientų mano, kad labiausiai vaistų efektyvumą lemia tokie veiksniai, kaip: vaistų vartojimo režimo laikymasis (36,6 proc. (N=83)), sveikatos priežiūros specialistų (gydytojų ar vaistininkų) rekomendacijos (32,6 proc. (N=74)), gamintojas (29,1 proc. (N=66)). Tik maža dalis (1,8 proc. (N=4)) respondentų mano, kad vaistų efektyvumą lemia kaina (18 pav.).
18 pav. Veiksniai, kurie, pacientų nuomone, labiausiai lemia vaistų efektyvumą
40,2 proc. (N=33) vidurinį išsilavinimą turinčių respondentų atsakė, jog mano, kad vaistų efektyvumą labiausiau lemia sveikatos priežiūros specialistų (gydytojų ar vaistininkų) tinkamas vaistų parinkimas. Panašus kiekis vidurinį išsilavinimą turinčių pacientų atsakė, kad, jų nuomone, didžiausią įtaką vaistų veiksmingumui turi vaistų vartojimo režimo laikymasis ir gamintojas (atitinkamai 31,7 proc. (N=26) ir 25,6 proc. (N=21) tiriamųjų). Aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą turintys respondentai dažniausiai žymėjo šiuos atsakymų variantus: vaistų vartojimo režimo laikymasis, gamintojas ir sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijos (atitinkamai 40,5 proc. (N=30), 31,1 proc. (N=23) ir 28,4% proc. (N=21) tiriamųjų). Aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčių tyrimo
32.6% 1.8% 29.1% 36.6% Sveikatos priežiūros specialisto (gydytojo ar vaistininko) rekomendacijos Vaisto kaina Gamintojas
Vaistų vartojimo režimo laikymąsis
