LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
DARIA GREBLUNAS
VAISTŲ VARTOJIMO YPATUMAI TARP VYRESNIO AMŽIAUS
ŽMONIŲ
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
doc., dr. Algirdas Baranauskas
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanė Prof. Dr. Ramunė Morkūnienė Data:
VAISTŲ VARTOJIMO YPATUMAI TARP VYRESNIO AMŽIAUS ŽMONIŲ Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
doc., dr. Algirdas Baranauskas Data:
Recenzentas: Darbą atliko:
Magistrantė Daria Greblunas
Data: Data:
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 7 SANTRUMPOS ... 9 SĄVOKOS ... 10 ĮVADAS ... 11DARBO TIKLSAS IR UŽDAVINIAI ... 13
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 14
1.1 Senėjimas ir su juo susijusios problemos ... 14
1.1.1 Farmakokinetiniai ypatumai vyresniame amžiuje ... 14
1.1.2 Farmakodinaminiai ypatumai vyresniame amžiuje ... 15
1.1.3 Nepageidaujamų reakcijų rizika ir jas dažniausiai sukeliančios vaistinės medžiagos ... 16
1.2 Dažniausiai pasitaikančios ligos ir vartojamos vaistų grupės ... 18
1.3 Pagrindiniai informacijos apie vaistus šaltiniai ... 20
1.4 Vaistų vartojimo klaidos ir pavojus sveikatai ... 22
1.5 Savigydos reikšmė ... 24
2. TYRIMO METODIKA ... 25
2.1 Tyrimo metodai ... 25
2.2 Tyrimo objektas ir imties nustatymas ... 25
2.3 Tyrimo metodo pasirinkimas ... 26
2.4 Tyrimo instrumentas ... 27
2.5 Socialinių ir demografinių duomenų analizė ... 27
3. REZULTATAI ... 30
3.1 Vaistinės lankytojų sveikatos vertinimas ir sergamumas tam tikromis ligomis ... 30
3.2 Vaistų vartojimas ir apsilankymai pas sveikatos priežiūros specialistus ... 32
3.3 Vaistinės lankytojų žinios ir nuomonė apie vartojamus vaistus ... 33
3.5 Pagrindiniai informacijos gavimo šaltiniai ir veiksniai skatinantys nereceptinių vaistų įsigyjimą
... 36
3.5 Vaistų vartojimo problemos ... 37
3.6 Vaistų vartojimo ypatumai... 38
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 41
5. IŠVADOS ... 44
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS VYRESNIO AMŽIAUS ŽMONĖMS ... 45
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 46
SANTRAUKA
D. Greblunas magistro baigiamasis darbas/ darbo vadovas doc., dr. Algirdas Baranauskas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. Kaunas 2018.
Magistrinio darbo tema: VAISTŲ VARTOJIMO YPATUMAI TARP VYRESNIO AMŽIAUS
ŽMONIŲ.
Tyrimo tikslas: Išanalizuoti ir įvertinti vaistų vartojimą skatinančius veiksnius, tarp vyresnio amžiaus
(60 metų ir vyresnių) žmonių, Kauno mieste.
Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti vaistų vartojimo ypatumus ir vartojamų vaistų grupes tarp vyresnio
amžiaus žmonių. 2. Nustatyti pagrindinius informacijos gavimo šaltinius ir veiksnius skatinančius įsigyti ir vartoti tam tikrus vaistus. 3. Įvertinti vyresnio amžiaus žmonių žinias apie vartojamus vaistus ir jų sukeliamus šalutinius poveikius.
Metodika: Tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Tyrimo dalyviai – Kauno miesto
„Gintarinės vaistinės“ tinklo vaistinės lankytojai. Atlikta vaistinės klientų kiekybinė apklausa, siekiant surinkti duomenis apie jų ligas bei išanalizuoti vaistų vartojimo ypatumus. Vertinamos žinios apie vaistų sukeliamus nepageidaujamus poveikius. Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant Microsoft Office Exel 2010 ir SPSS 22.0 statistinės duomenų analizės programą.
Tyrimo rezultatai: Išanalizavus gautus duomenis nustatyta, jog vyresni asmenys (nuo 71 metų ir
daugiau) linke labiau skųstis sveikata ir savo būklę vertina blogiau, negu tie, kurie yra tarp 60-70 amžiaus. Didžioji dalis respondentų (76,4 proc.) serga širdies ir kraujagyslių ligomis, šiek tiek mažiau kaulų ir sąnarių ligomis (40,9 proc.), endokrininėmis ligomis (38,8 proc.), virškinimo sistemos ligomis (32,3 proc.), inkstų ir kepenų ligomis (26,3 proc.), kvepavimo sistemos ligomis (5,6 proc.) bei kitomis ligomis (7,8 proc). Asmenys iki 70 metų amžiaus dažniausiai lankosi pas vieną gydytoją ir vartoja mažiau vaistų, negu tie, kuriems 71 metai ir daugiau. Dauguma tyrimo dalyvių atsakingai vartoja medikamentus, laikosi gydytojo rekomendacijų (82,6 proc.) ir žino, jog vaistų vartojimo rėžimas turi didelę įtaką jų saugumui bei efektyvumui (57,5 proc.).
Išvados: 1. Senyvo amžiaus žmonių tarpe labiausiai vartojami vaistai skirti širdies ir kraujagyslių
sistemos ligoms gydyti (76,3 proc.), kaulų ir sąnarių ligoms (40,9 proc.) bei endokrininėms ligoms gydyti (38,8 proc.). 2. Gydytojo nurodymų laikosi 82,6 proc. (59,5 proc. moterų ir 40,5 proc. vyrų).
3. Pagrindinis informacijos apie vaistus šaltinis yra vaistininkas (63,4 proc.) bei šeimos gydytojas
4. Tiriamieji, kurių amžiaus grupė 60-65 metai dažniau skaito vaistų pakuotės lapelį lyginant su
SUMMARY
D. Greblunas Master’s thesis/ Supervisor Assoc. Prof. Algirdas Baranauskas; Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Pharmacy, Department of Drug Technology and Social Pharmacy. Kaunas 2018.
Master’s thesis topic: CHARACTERISTICS OF MEDICATION USAGE AMONG THE
ELDERLY.
Purpose: To analyze and evaluate the factors encouraging the use of medication among the elderly (60
years old and older) in Kaunas city.
Objectives: 1. To analyze the characteristics of the medication used among the elderly and the groups
of medication they use. 2. To identify the main sources of information and factors that encourage the purchase and use of certain medication. 3. To evaluate the knowledge of older people about the used medications and their side effects.
Methods: Method of the research – anonymous questionnaire survey. The participants of the study
were visitors of “Gintarinė vaistinė” pharmacies in Kaunas city. A quantitative survey of the pharmacy’s clients was carried out in order to collect data about their diseases and to analyze the characteristics of medication use. Knowledge about adverse drug reactions was evaluated. Data statistical analysis was performed using Microsoft Office Excel 2010 and SPSS 22.0 statistical data analysis program.
Results: The analysis of the data reveals that the elderly (71 years old and older) tend to complain
more about their health problems and they evaluate their condition worse than those who are between the ages of 60 and 70. The majority of respondents (76.4%) have cardiovascular diseases, slightly less bone and joint diseases (40.9%), endocrine diseases (38.8%), digestive system diseases (32.3%), kidney and liver diseases (26.3%), respiratory diseases (5.6%), and other diseases (7.8%). The research shows that people under the age of 70 mostly visit one doctor and they use less medication than those who are 71 years old or older. Most of the participants of the study take medication responsibly, follow the doctor’s recommendations (82.6%), and are aware that the medication administration has a significant impact on their safety and efficacy (57.5%).
Conclusions: 1. Among the elderly, the most commonly used medication is cardiovascular diseases
SANTRUMPOS
AGD - Amerikos Geriatrijos DraugijaCNS- centrinė nervų sistema
JAV- Jungtinės Amerikos Valstijos
MPP - medicinos pagalbos priemonės
NRV- nepageidaujama reakcija į vaistą
NVNU- nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo
p - duomenims patikrinti taikomas statistinio reikšmingumo lygmuo
PSO - Pasaulio Sveikatos Organizacija
SĄVOKOS
Demografinis senėjimas - gyventojų amžiaus struktūros kaita, pasižyminti pagyvenusių ir senyvo
amžiaus žmonių absoliutaus skaičiaus ir / arba jų santykinės dalies visuomenėje didėjimu [8].
Nepageidaujama reakcija – nenorimas ir neigiamas organizmo atsakas į vaistinį preparatą, kuris
pasireiškia vartojant registruoto vaistinio preparato įprastą dozę, skirtą žmogaus ligos profilaktikai, diagnostikai ar gydymui arba fiziologinei funkcijai grąžinti, koreguoti ar modifikuoti, arba bet kokią tiriamojo vaistinio preparato dozę [12].
Pakuotės lapelis - vartotojui informuoti skirtas lapelis, pateikiamas kartu su vaistiniu preparatu [12]. Racionalus vaistų vartojimas - kokybiškų, saugių ir efektyvių vaistinių preparatų vartojimas tik tada,
kai pacientui jų reikia, nustatant dozes, atsižvelgiant į jo klinikinę būklę, reikalingam gydymo kursui ir atitinkamam periodui ir mažiausia jo valstybėje galima kaina [24].
ĮVADAS
Gyventojų senėjimas – viena aktualiausių ir svarbiausių visuomenės sveikatos problemų. Nėra nustatyto tikslaus senatvės apibrėžimo. Senatvė paprastai suprantama kaip gyvavimo ciklo fazė o senėjimas, kaip procesas, kurio metu įvyksta įvairūs biologiniai, psichiniai ir socialiniai pokyčiai. Kiekvienas asmuo turi tam tikras savybes, pagal kurias visuomenė pripažįsta jį kaip pagyvenusį ar senyvo amžiaus žmogų. Visuotinai priimta, kad šio proceso pradžia yra tarp 60 ir 65 metų [51].
Dabar mūsų planetoje gyvena beveik 7 milijardai gyventojų. Remiantis 2015 m. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis, iš jų daugiau kaip 900 milijonų 60 metų ir vyresni. Prognozuojama, kad jeigu situacija nesikeis, 2050 m. šis skaičius padidės iki 2 milijardų, taigi ši dalis išaugs nuo 12 proc. iki 22 proc [48]. Kita svarbi problema, tai senų (virš 100 metų) žmonių skaičiaus išaugimas tarp pagyvenusių gyventojų, kuris išaugo nuo beveik 15 mln. 1950 m. iki 105 mln. 2010 m. [23]. Analizuojant 2017 metų statistinius duomenis, Kauno miesto savivaldybėje registruota 69233 pensinio amžiaus žmonių (69,2 proc. moterų ir 30,8 proc. vyrų), kurie sudaro 24 proc. visų Kauno miesto gyventojų [9,18]. Esminė problema yra ta, jog senyvo amžiaus pacientai turi vis daugiau sveikatos problemų o daugumai jų būdingas poliligotumas ir polifarmacija. Su amžiumi susiję organizmo farmakokinetiniai ir farmakodinaminiai pokyčiai, gali turėti įtakos biologiškai aktyvių medžiagų pasisavinimui, metabolizmui bei eliminacijai. Geriatriniai pacientai yra žymiai jautresni vaistų poveikiui negu jaunesni asmenys, tačiau noras pasveikti skatina juos vartoti vis daugiau medikamentų, kas neretai priveda prie kitų organų pažaidos bei rimtų komplikacijų [25,52]. Daugelio vaistų vartojimas vienu metu didina interakcijų ir kitų nepageidaujamų reakcijų atsiradimo tikimybę. Didėja susirgimo ir hospitalizacijų rizika. Pažeidus gyvybiškai svarbius organus ir sistemas žmogaus organizmas išsenka, neišvengiama tampa mirtis [45].
Darbo aktualumas: Pastaruoju dešimtmečiu Lietuvoje ir kitose Europos šalyse smarkiai
Siekiant sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas svarbu išsiaiškinti, su kokias keblumais susiduria žmonės vartodami medikamentus ir stengtis išspręsti esamas problemas. Su vaistais susijusios problemos ir nepageidaujamos reakcijos į juos yra vienos svarbiausių sergamumo ir mirštamumo priežasčių. Senyvo amžiaus pacientai dažnai netaisyklingai vartoja vaistus, nesilaiko gydytojo nurodyto režimo arba gydosi savo nuožiūra įsigytais vaistais [50]. Šio darbo tikslas buvo išanalizuoti ir įvertinti vaistų vartojimą skatinančius veiksnius, tarp vyresnio amžiaus (60 metų ir vyresnių) žmonių, Kauno mieste. Pasirinktas tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa, kadangi tai gana greitas ir patogus informacijos gavimo metodas.
Tyrimo praktinė reikšme: Nustačius vaistinės lankytojų požiūrį į savo sveikatą ir vaistų
DARBO TIKLSAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Išanalizuoti ir įvertinti vaistų vartojimą skatinančius veiksnius, tarp vyresnio amžiaus
(60 metų ir vyresnių) žmonių, Kauno mieste.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti vaistų vartojimo ypatumus ir vartojamų vaistų grupes tarp vyresnio amžiaus žmonių.
2. Nustatyti pagrindinius informacijos gavimo šaltinius ir veiksnius skatinančius įsigyti ir vartoti tam tikrus vaistus.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Senėjimas ir su juo susijusios problemos
Senėjimas – tai procesas, kurio metu sutrinka normali organų veikla ir jie nepilnai atlieka savo funkciją. Nors per pastaruosius dešimtmečius medicina vis labiau tobulėjo ir žengė didelį žingsnį pirmyn, dėl ko ženkliai sumažėjo žmonių mirtingumas ir kai kurių ligų paplitimas, tačiau „nuo senatvės“ vaistų išrasti neįmanoma. Savo išorinę išvaizdą galime grąžinti plastinėmis operacijomis ar kitais būdais, tačiau neturime įtakos tam, kas vyksta mūsų organizmo „viduje“. Galime stengtis palaikyti normalią organų funkciją, ląstelių veiklą, bet senėjimo procesas, deja lieka neišvengiamas, todėl labai svarbu tinkamai puoselėti savo sveikatą. Viso šio proceso pasekmė – padidėjęs jautrumas vaistams, pakitęs jų metabolizmas bei farmakokinetiniai ir farmakodinaminiai parametrai [49]. Tokio amžiaus pacientams dažnai pasireiškia „senatvės krizė“, kuriai būdinga:
nusilpęs imunitetas
iniciatyvos ir energijos stoka
gyvenimo tikslo praradimas
profesinio išsekimo pojūtis
visuomenės statuso praradimas
pasyvus gyvenimo būdas
Sunki materialinė padetis, vienišumas, pakitusi kūno išvaizda, gyvenimo džiaugsmo praradimas, asmeninių tikslų stoka, sveikatos pablogėjimas bei mintys apie mirtį neretai priveda prie depresijos ir įvairių sveikatos sutrikimų, dėl ko reikalinga pastovi gydytojo priežiūra. Vaistai tampa neatsiejama gyvenimo dalimi [14,16,53].
1.1.1 Farmakokinetiniai ypatumai vyresniame amžiuje
oragnizme ir didesnę koncentraciją kraujo plazmoje. Netekus skysčių karščiuojant, viduriuojant ar vemiant, vaisto koncentracija gali dar padidėti. Priešingai negu kalbant apie raumenis, riebalų masė vyresnio amžiaus asmenims padaugėja nuo 20 iki 40 proc. ir tai sukelia lipofilinių vaistų pasiskirstymo tūrio padidėjimą. Riebaluose tirpūs vaistai (pvz.: ilgo veikimo benzodiazepinai) gali kauptis organizme, galimas perdozavimas. Visą tai ypač svarbu išrašant vaistus. Gydytojas turėtų parinkti optimalią dozę atsižvelgiant į kūno svorį. Kraujo plazmoje sumažėja baltymų albuminų kiekis, dėl ko padidėja nesurišto vaisto koncentracija. Kita svarbi problema – akivaizdžiai susilpnėjusi kepenų kraujotaka (nuo 1445-1717 ml/min iki 807-1020 ml/min). Toks pokytis gali privesti prie suletėjusio vaistų metabolizmo (ypač paveikiama I metabolizmo fazė) ir tuo pačiu prie padidėjusio biologinio prieinamumo, toksiškumo. Su amžiumi sumažėja ir kepenų masė bei CYP fermentų aktyvumas – vaistai gali būti lečiau transformuojami ir padidėti jų koncentracija. Reikšmingi pasikeitimai pastebimi taip pat inkstuose: sumažėjęs inkstų dydis, kraujotaka (nuo 618- 689 ml/min iki 349 to 485 ml/min), glomerulų skaičius (glomerulų filtracijos greitis), kreatinino klirensas (nuo 0,3-1,5 proc. per metus) bei pagausėjęs sklerozuotų glomerulų skaičius. Sutrikus normaliai inkstų funkcijai ar pasireiškus inkstų funkcijos nepakankamumui, vaistų išsiskyrimas sulėtėja, todėl, skiriant vaistus, būtina atsižvelgti į inkstų funkcinį pajėgumą. Vyresnis amžius taip pat susijęs su sumažėjusiu jautrumu beta receptoriams, dėl ko gali susilpnėti beta adrenoblokatorių ir beta-agonistų klinikinis atsakas. Taigi galima teigti, jog vaistų pasiskirstymas vyresnių pacientų organizme priklauso nuo daugelio veiksnių, kurių vieni didina, kiti mažina vaisto pasiskirstymo tūrį. Tokie organizmo pokyčiai gali „padaryti“ vaistą nesaugiu arba neveiksmingu [25,33].
1.1.2 Farmakodinaminiai ypatumai vyresniame amžiuje
vaistas-alkoholis, vaistas-vaistažolės ir vaistas-mitybos būklė. Su amžiumi taip pat silpnėja receptorių jautrumas ir atitinkamo atsako stiprumas. Gerantofarmakologijoje plačiai yra taikoma taisyklė „pradėti nuo mažai / skirti mažai + eiti letai“ (“start low + go slow”), kuri reiškia, jog siekiant saugumo, geriau pradėti nuo mažesnės dozės ir palaipsniui ją didinti. Ši taisyklė pirmiausiai buvo pasiūlyta antipsichoziniams vaistams, tačiau antiinfekciniams ar priešvėžiniams vaistams ji gali duoti priešingus rezultatus. Būtina atsiminti, kad ne tik kiekvienas vaistas, bet ir kiekvienas pacientas yra kitoks, todėl vaistinius preparatus jiems skirti ar išduoti reikia labai atsargiai [25,41].
1.1.3 Nepageidaujamų reakcijų rizika ir jas dažniausiai sukeliančios vaistinės
medžiagos
Nepageidaujama reakcija – nenorimas ir neigiamas organizmo atsakas į vaistinį preparatą, kuris pasireiškia vartojant registruoto vaistinio preparato tam tikrą dozę, skirtą žmogaus ligos profilaktikai, diagnostikai ar gydymui arba fiziologinei funkcijai grąžinti ar koreguoti [4]. Su vaistais susijusios problemos ir nepageidaujamos reakcijos į juos yra vienos svarbiausių sergamumo ir mirštamumo priežasčių bei atsakingos už beveik 10 proc. hospitalizacijų, kas siejama su didelėmis sveikatos priežiūros išlaidomis. Tyrimais nustatyta, jog 38 proc. iš visų 591 aktyvių cheminių medžiagų yra atsakingos už potencialiai sunkias nepageidaujamas reakcijas, t.y:
Nepageidaujamų reakcijų rizika didėja su amžiumi. Nustatyta, jog 75-84 metų asmenimas ji siekia maždaug 30 proc., vyresniems negu 85 metai – 40 proc. ir priklauso nuo vartojamų vaistų kiekio (vartojant du vaistus ši rizika padidėja 5,6 proc., penkis – 50 proc., aštuonis – net 100 proc.). Daugelis jų yra nenuspėjamos, tačiau kai kurių tikrai galime išvengti, ypač tų, kurios pasireiškia dėl vaistų tarpusavio sąveikos. Vyresnio amžiaus žmonės priklauso didžiausios rizikos pacientų grupei ne tik dėl įvairių pokyčių organizme, bet ir dėl sergamumo keliomis ligomis iš karto, daugelio vaistų vartojimo ir gydymosi pas kelis sveikatos priežiūros specialistus. Paprastai atsitinka taip, kad pacientai ne visada praneša gydytojui apie tuo metu vartojamus vaistus arba tai slepia. Dėl šios priežasties gydytojas nesąmoningai gali paskirti vaistą, kuris stipriai sąveikaus su jau anksčiau išrašytu [45,50]. Italijoje atliko tyrimo metu pastebėta, jog dažniausiai su vaistų vartojimu susijusios nepageidaujamos reakcijos yra:
• sumažėjusi natrio ir kalio koncentracija kraujyje (hiponatremija ir hipokalemija) • elektrolitų disbalansas
• kraujo rodiklių pokyčiai (įskaitant anemiją ir tarptautinį normalizuotą santykį (TNS)) • virškinimo trakto sutrikimai (kraujavimai, opos)
• širdies aritmija
• sinkopė
• neurologiniai sutrikimai [31].
Lietuvoje atlikto tyrimo metu, nustatyta, jog daugiausiai problemų kyla vartojant antibiotikus (28,36 proc.), NVNU (17,9 proc.) bei antihipertenzinius (16,42 proc.) vaistus [11]. Panaši situacija stebima ir Italijoje. 2004 metais A.Cupuano et al. atlikto tyrimo metu nustatyta, jog dažniausiai nepageidaujamas rekacijas į vaistą (NRV) sukėlia NVNU (26,5 proc.), antibiotikai (23,6 proc.), antihipertenziniai vaistai (17,7 proc.) ir gliukokortikoidai (5,9 proc.). Šie medikamentai ypatingai pavojingi sveikatai, sukelia daugelį hospitalizacijų ir turėtų būti vartojami su dideliu atsargumu [30].
Vaistų sukeliama žala yra svarbi sergamumo ir su tuo susijusių papildomų sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų, problema. Vien tik Vokietijoje vienos hospitalizacijos, susijusios su NRV, išlaidos sudaro 2250 eurų. Apibendrinus, tokios gydymo išlaidos valstybei kainuoja 434 mln eurų per metus [46]. Amerikoje pagal atliktą analizę buvo apskaičiuota, jog vaistų sukeltos hospitalizacijos kainuoja 2000 dolerių daugiau nei kitos pacientų hospitalizacijos [21].
1.2 Dažniausiai pasitaikančios ligos ir vartojamos vaistų grupės
Pailgėjusi gyvenimo trukmė yra didelis šiuolaikinių technologijų ir išsivysčiusios visuomenės nuopelnas, tačiau dažnai siejama taip pat su rizika susirgti įvariomis lėtinėmis ligomis ir tuo pačiu „priverčia“ vartoti kaskart daugiau vaistų. Pagyvenę žmonės pagal vienam gyventojui tenkantį vaistų kiekį yra didžiausi vaistinių preparatų vartotojai. „Populiariausiomis“ ligomis priskiriamos širdies ir kraujagyslių ligos, lėtinės kvėpavimo takų ligos, cukrinis diabetas, vėžys, psichikos sveikatos problemos, klausos sutrikimas, kaulų, sąnarių ir kitos ligos. Neretai jos tampa neįgalumo, kuris apriboja kasdienius veiksmus, priežastimi. Nustatyta, kad 65 m. ir vyresnio amžiaus žmonėms, kas 5 metus prisideda po vieną lėtinę ligą, taigi tokie asmenys dažniausiai serga ne viena, o dviem ar daugiau lėtinių ligų. Šis reiškinys įvardijamas kaip poliligotumas [22]. Kanadoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 65 metų ir vyresnių asmenų tarpe jis būdingas 99 proc. moterų ir 97 proc. vyrų [32]. Lietuvoje šis paplitimas šiek tiek mažesnis. R. Filipavičiūtė bei kiti 2010 m. atliko tyrimą apie ilgaamžių žmonių sergamumą lėtinėmis ligomis. Gauti rezultatai parodė, kad bendrai lėtinėmis ligomis sirgo 94,4 proc. žmonių. Viena lėtine liga sirgo 21,1 proc. tiriamųjų, likusieji 72,8 proc. sirgo dviem ir daugiau lėtinių ligų [6].
neigiamas polifarmacines pasekmes, būtina pagerinti senjorų, gydytojų ir vaistininkų tarpusavio ryšius [35].
1 pav. Ligos priežasties ir pasekmės grafikas [52]
Plačiausiai vartojamų vaistų grupės tarp vyresnio amžiaus žmonių:
Kardiovaskulinę ir kvėpavimo sistemą veikiantys vaistai
Anticholinerginiai vaistai
Benzodiazepinai
NVNU
Psichotropiniai vaistai
Analgetikai [37,40].
2010 metais Lietuvoje (Kaune) atlikto tyrimo metu nustatyta, jog didžiausią suvartojamų vaistų dalį sudarė vaistai širdies ir kraujagyslių (77,5 proc.) bei kvėpavimo sistemos ligų (67,4 proc.) gydymui. Mažiausią dalį – virškinamo trakto (33,7 proc.) bei inkstų ligų (21,3 proc.) gydymui. Panašių išvadų taip pat prieita atlikus tyrimą Vilniaus mieste. Ištyrus poliklinikų pacientų (60 metų ir vyresnių) sergamumą gauti panašūs rezultatai. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos buvo „populiariausios“ ir sudarė 81,2 proc. visų tiriamųjų [1,7].
Poliligotumas
• Daugelio vaistų vartojimas • Gydymasis pas kelis sveikatos priežiūros specialistus
Polifarmacija
Italijoje atlikto tyrimo metu, kuriame dalyvavo 58 800 vyresnio amžiaus žmonių (65 metų ir vyresni) buvo išanalizuoti receptai ir nustatytos dažniausiai vartojamos vaistų grupės. Didžiausią receptų dalį, kaip nebūtų keista, užima kardiovaskulinę sistemą veikiantys vaistai (68,5 proc.). Tuojau pat po jų – antiinfekciniai vaistai (44,6 proc.), virškinimo sistemą ir metabolizmą veikiantys vaistai (42,3 proc.) bei kraujodarą veikiantys vaistai (37,6 proc.). Renino – angiotenzino sistemą veikiančių vaistų per metus išrašyta 21 proc., kalcio kanalo blokatorių – 10 proc., antimikrobinių vaistų – 7 proc. [45].
Panaši situacija pastebima ir Lenkijoje. Dažniausiai vartojami yra kardiovaskulinę ir virškinimo sistemą veikiantys, raminamieji, skausmą malšinantys bei priešuždegiminiai vaistai [50].
1.3 Pagrindiniai informacijos apie vaistus šaltiniai
Senyvo amžiaus žmonės, dėl vis dažnesnių sveikatos problemų, susijusių su amžiumi ir ne tik yra priversti vartoti daugelį vaistų vienu metu. Anksčiau, pagrindinis informacijos šaltinis apie vaistus buvo gydytojas. Šiais laikais žmonės yra „manipuliuojami“ reklamos ir vis dažniau tampa jos auka. Pastebėta, jog vyresnio amžiaus asmenys kaskart dažniau vartoja netinkamus ar nereikalingus jiems vaistus remdamiesi įvairiais žodiniais, rašytiniais ar interaktyviais šaltiniais, tokiais kaip: laikraščiai, žurnalai, internete perskaityti straipsniai, artimųjų/draugų patarimai bei paskatinimai arba įsigyja juos tiesiog savo nuožiūra. Neretai nesilaiko paros ritmo bei gydytojo nurodyto režimo. Toks vaistų vartojimas gali dar labiau pabloginti jų būklę ir sveikatą. Atsitinka taip todėl, jog gydytojai turi kaskart mažiau laiko savo pacientams ir dėl to, kad ligoniai vis mažiau pasikliauja savo sveikatos priežiūros specialistais. Neseniai atliktame tyrime nustatyta, kad 57 proc. žmonių, ieškodami informacijos sveikatos ir medicinos klausimais naudoja internetą, 68 proc. teiraujasi šeimos narių ar draugų, bet vis dėlto daugiau kaip 62 proc. ligonių patikimiausiu šaltiniu neabejotinai išlieka gydytojas. Pagyvenusius asmenis reikėtų informuoti, jog ne viskas, ką išgirstam yra naudinga ir kad turėtume būti atsakingesni, budresni ir gebėti tinkamai vertinti gaunamą informaciją [47].
valdyme, nes tai itin pavojingos sveikatai būklės reikalaujančios tinkamos priežiūros ir medikamentų [29].
Kiekvieną dieną Lietuvos vaistinėse apsilanko didelis žmonių skaičius. Dauguma jų ieško jose nereceptinių vaistų ar maisto papildų, kurie padėtų savarankiškai gydyti įvairius sutrikimus ir ligas, be gydytojo intervencijos ar pagalbos. Šiais laikais pacientams yra prieinama daug rašytinių, vaizdinių ir interaktyvių informacijos šaltinių. Reikia būti budriems ir atsiminti, kad ne visada pateikta informacija yra patikima - kartais gali būti dviprasmiška ar netgi klaidinanti. Sužavėti reklamomis ir paveikti rinkoje atsirandančių naujovių banga žmonės dažnai „susipainioja“. Nemoka atsispirti tam tikrų komercinių priemonių įtakai ir kartais perka dalykus, kurie nėra jiems reikalingi. Kalbant apie vaistus, ši problema tampa dar rimtesnė, nes vaistai – ne žaidimas. Svarbu atsiminti, jog reklamos pasiekia ne tik tuos pacientus, kuriems duotas vaistas iš tiesų būtų naudingas, tačiau ir tuos, kuriems visai nepadėtų ar net galėtų pakenkti. Didėjant žmonių poreikiams, vis svarbesnis tampa vaistininko vaidmuo, nes žmogus, atėjęs į vaistinę neturi tiek žinių ir supratimo apie vaistų veikimą kiek farmacijos specialistas. Jis gali padėti pasirinkti mums tinkamą preparatą arba perspėti, kad tam tikrais atvejais nereikėtų jo vartoti. Atlikus tyrimą, kuriame dalyvavo 150 Lietuvos visuomenės vaistinių lankytojų, nustatyta, jog 39 proc. respondentų perkant vaistus remiasi savo asmenine patirtimi, 23 proc. – reklama, 63 proc. – gydytojo patarimu, 58 proc. – farmacininko rekomendacija ir 19 proc. remiasi draugų, kaimynų ar bendradarbių patirtimi [3,15].
Nacionalinė vaistų agentūra Suomijoje, atliko tyrimą, kurio metu nustatė, jog pacientai rinkdamiesi vaistus dažniausiai remiasi keliais informacijos šaltiniais (nuo dviejų iki keturių). Apibendrinus lentelėje pateikto tyrimo rezultatus (1 lentelė), nustatyta, jog vyresnio amžiaus asmenys informaciją apie vaistus linkę gauti iš sveikatos priežiūros specialistų (gydytojų ir vaistininkų), tačiau vis dar didžiąją dalį sudaro laikraščiai, žurnalai, televizija bei reklamos [44].
1 lentelė. Vaistų informacijos šaltiniai [44]
Informacijos šaltinis 50–74 metų asmenys (%)
1.4 Vaistų vartojimo klaidos ir pavojus sveikatai
Senstantis žmogus – tai ženklas, kad kiekvienas vaistas turi būti vartojamas ypač atsargiai. Vis daugiau pacientų vaistus vartoja netaisyklingai ir neracionaliai.. Problema iškyla dėl to, jog senesni žmonės sunkiau suvokia ligos rimtumą ir gyvybei gresiantį pavojų. Nesirūpina savimi ir savo būkle. Dažnas reiškinys – kelių tos pačios farmakoterapinės grupė vaistų vartojimas arba savaimis vaistų dozių didinimas, dėl sunkiai pastebimo gydomojo poveikio. Įsitikinimas, jog gydytojas paskyrė per mažą dozę yra klaidingas ir dažnai sukelia pavojų sveikatai. Problema ypač aktuali, jeigu kalbame apie vaistus nuo skausmo. Analgetikus paprasta įsigyti be recepto. Netinkamas jų vartojimas gali sukelti: virškinamo trakto, inkstų, kepenų, psichikos sutrikimus, alergiją ir kitų nepageidaujamų poveikių. Sekanti svarbi vaistų grupė – migdomieji (benzodiazepinai). Šie vaistai, nors ir neturėtų būti naudojami lėtiniams miego sutrikimams gydyti, senesnio amžiaus žmonės vartoja juos savo nuožiūra, neretai didesnėmis dozėmis nei paskyrė sveikatos priežiūros specialistas. Visi šios grupės vaistai mažina griaučių raumenų įtempimą, slopina koordinaciją, dėl to ligoniai griūna. Svarbu, kad kiekvienas asmuo, kuris turi glaudų ryšį su pacientu (gydytojas, vaistininkas, globėjas), aiškiai ir suprantamai perteiktų informaciją apie tinkamą vaistų vartojimą. Klausos, regėjimo bei atminties sutrikimai, kurie ypač būdingi pagyvenusiems asmenims, priveda prie to, kad pacientas blogai supranta nurodymus arba po tam tikro laiko juos užmiršta. Gydymo ciklas, dėl praleistos paros dozės, pailgėja ir tuo pačiu sumažeja terapijos efektyvumas [52]. Užsienyje, šis reiškinys vadinamas „vaistų atostogomis“ (drug-holidays), kai vaistų vartojimas būna nutrauktas kelias dienas. 2014 metais atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad dažniausios priežastys, dėl kurių nutraukiamas vaistų vartojimas yra: užmaršumas (60 proc.), nebuvimas tuo metu namuose (45,4 proc.), įsitikinimas, kad vartojama per daug vaistų (39,5 proc.), geresnė savijauta (35,9 proc.), šalutinio poveikio vengimas (29,6 proc.), priklausomybės baimė (22,5 proc.), peršalimas (20,9 proc.), finansinės problemos (20,8 proc.) bei noras nuslėpti vaistų vartojimą prieš artimuosius (12,4 proc.) [28,42].
depresija (atsiradusia dėl vienatvės, prarastos egzistencijos prasmės itt.) bei prasta ekonomine padėtimi (netinkamų vaistų vartojimo paplitimas Rytų Europos šalyse siekia 41,1 proc., Vakarų Europos – 15,8 proc.) [33].
2009 metais Prancūzijoje atliktas 4 metų trukmės tyrimas labai gerai atskleidžia vaistų vartojimo problemas tarp 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių. Tyrime dalyvavo net 6343 asmenys. Duomenys apie juos buvo renkami iš psichologų, slaugytojų, kurie pravesdavo pokalbius su pacientais arba pateikiant standartinius klausimynus. Nustatyta, jog 31,6 proc. pacientų vartojo bent vieną netinkamą vaistą, 8 proc. – du ir daugiau o net 46,3 proc. prisipažino netaisyklingai vartojantys vaistus. Išsiaiškinta, kad 42,1 proc. žmonių nualpo bet vieną kartą viso tyrimo eigoje. Šis reiškinys galėjo turėti tiesioginį ryšį su amžiumi (alpimų skaičius didėja su amžiumi ir dažniau pasireiškia tarp moterų), bei vartojimu 5 ar daugiau vaistų, kurie galėjo būti rizikos faktoriumi [27].
Lietuvoje atlikto tyrimo metu, nustatyta, kad pagrindinės su vaistų vartojimu susijusios problemos yra: papildomo vaisto skyrimas (52,03 proc.) ir nurodymų nesilaikymas (30,56 proc.); rečiau pasitaikančios: per didelės vaisto dozės skyrimas (3,0 proc.) bei per mažos vaisto dozės skyrimas (9,46 proc.) [11].
Amerikos Geriatrijos Draugija (AGD) siekdama sumažinti problemas, susijusias su netaisyklingu vaistų vartojimu tarp vyresnio amžiaus žmonių, 53 įvairių farmakologinių grupių vaistus suskirstė į tam tikras kategorijas:
1) Potencialiai netinkami vaistai kurių vartojimo reikėtų vengti vyresnio amžiaus žmonėms (pirmos kartos antihistamininiai vaistai, benzodiazepinai, dipiridamolis, nitrofurantoinias). 2) Potencialiai netinkami vaistai kurių vartojimo reikėtų vengti vyresnio amžiaus žmonėms
sergantiems tam tikromis ligomis ar sindromais, nes dėl jų poveikio gali pablogėti sveikata (NVNU, ciklooksigenazės inhibitoriai, anticholinerginiai vaistai, antikonvulsantai, alfa- adrenoblokatoriai).
3) Vaistai kuriuos reikėtų vartoti ypatingai atsargiai (aspirinas (ypač vyresniems nei 80 metų žmonėms), dabigatranas, antipsichotiniai vaistai).
norint išvengti rimtų sveikatos problemų. Suskirstymas šis leis geriau monitoruoti vaistų vartojimą, sumažinti nepageidaujamų reakcijų skaičių ir siekti vis geresnių gydymo rezultatų [26].
1.5 Savigydos reikšmė
Savigyda - gyventojo gydymasis savo nuožiūra pasirinktais nereceptiniais vaistiniais preparatais. Daugybė farmacinių preparatų, tokių kaip: vitaminai, tepalai, antiuždegiminiai ir skausmą malšinantys vaistai tapo laisvai prieinami be recepto, kas skatina žmones įsigyti juos savo nuožiūra. Atsakinga savigyda, grindžiama pakankamomis žiniomis apie ligas ir jų gydymą, gali būti iš tiesų naudinga. Liudija tai apie asmens susidomėjimą savo svaikata ir noru palaikyti tinkamą organizmo būklę. Laiku pradėdas gydymas leidžia sutaupyti ne tik tam tikslui reikalingas lėšas, bet ir laiką – tiek paciento, tiek gydytojo. Kita vertus, jeigu savigyda yra neracionali, gali sukelti daugybę gyvybei pavojingų komplikacijų. Vienintelis specialistas, turintis pakankamai žinių apie vaistus ir jų veikimą, su kuriuo susiduria žmogus norintis įsigyti tokias prekes yra farmacininkas. Esant problemai visada galime pasikonsultuoti su juo, paprašyti tinkamai pasirinkti vaistą. Deja, dauguma to nedaro, todėl ypač svarbu kad vaistininkai patys informuotų klientus apie savigydos rizikos faktorius: pernelyg ilgą vaistinių preparatų vartojimo laiką, neteisingą dozavimą ar vartojimo būdą, atsitiktinį panašių vaistinių preparatų vartojimą, neteisingą simptomų įvertinimą bei gydymo pasirinkimą [5,50].
2. TYRIMO METODIKA
2.1 Tyrimo metodai
Teorinis analizės metodas. Apžvelgta ir aprašyta su magistrinio darbo tema susijusi mokslinė
literatūra.
Empirinis analizės metodas. Tyrimui atlikti paruoštos kiekybinės anketinės apklausos, skirtos 60 metų
ir vyresniems žmonėms. Tyrimas atliktas siekiant išsiaiškinti dažniausias su vaistų vartojimu susijusias problemas bei žmonių suvokimą apie galimą šalutinį vaistų poveikį ir komplikacijas.
Statistiniai tyrimo metodai. Duomenų analizės rezultatai apdorojami “Microsoft Office Excel 2010”
programa. Pagal gautus duomenis sudaryti grafikai ir lentelės. Statistinis duomenų vertinimas atliktas su “SPSS 22.0" (Statistical Package for the Social Science) programa. Duomenų įvertinimui apskaičiuotas požymių dažnis (procentais), duomenų reikšmingumo lygmuo (p). Ryšiai tarp požymių buvo vertinami chi kvadrato (χ²) kriterijumi. Statistiškai patikimais laikomi tokie rezultatai, kai paklaidos tikimybės reikšmė p< 0,05.
2.2 Tyrimo objektas ir imties nustatymas
Tiriamieji – Kauno miesto 60 metų ir vyresnio amžiaus žmonės. Tyrimas buvo atliktas vienoje Kauno “Gintarinės vaistinės” tinklo vaistinėje. Tyrimo trukmė: nuo 2017 metų gruodžio mėnesio iki 2018 metų vasario mėnesio.
2 lentelė. Imties tūrio nustatymas priklausomai nuo populiacijos dydžio [13]
Populiacijios dydis Imties paklaida Imties paklaida Imties paklaida
±3% ±5% ±10% 1000 516 278 88 2500 748 333 93 5000 880 357 94 10000 964 370 95 25000 1023 378 96 50000 1045 381 96 100000 1056 383 96 1000000 1066 384 96
Remiantis statistiniais 2017 metų Kauno miesto duomenimis, pensinio amžiaus žmonių buvo 69233 (47936 – moterys, 21297- vyrai). Atsižvelgiant į lentelės duomenis pasirinktas imties dydis – 383. Iš viso buvo parengtos 383 anketos.
2.3 Tyrimo metodo pasirinkimas
Tiriamųjų apklausai taikytas anketavimo metodas. Šis kiekybinis tyrimo metodas pasirinktas todėl, nes užtikrina pakankamą atrankos dydį, nereikalauja didelių finansinių ir laiko sąnaudų bei leidžia išsiaiškinti apklausiamojo asmens požiūrį ir nuomonę tam tikrais klausimais. Respondentas anketą gali užpildyti sau patogiu metu, o anketos klausimai trumpi, tikslūs ir aiškūs.
2.4 Tyrimo instrumentas
Anketos klausimai suskirstyti į kelias dalis.
1) Socialiniai ir demografiniai klausimai. Analizuojami tokie duomenys, kaip lankytojų lytis, gyvenamoji vieta, išsilavinimas. Pagal amžių jie buvo skirstomi į keturias grupes:
60-65
66-70
71-75
76 metai ir daugiau
2) Klausimai apie sveikatos būklę ir ligas (širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, kvepavimo sistemos ligos, kaulų ir sąnarių ligos, inkstų, kepenų ligos, endokrininės ligos, virškinimo sistemos ligos ir tt.).
3) Klausimai apie vartojamus vaistus ir bendos žinios apie juos.
2.5 Socialinių ir demografinių duomenų analizė
Tyrimo metu buvo apklausta 233 „Gintarinės vaistinės“ tinklo lankytojų, iš kurių dauguma (n=135, 57,9 proc.) buvo moterys bei (n=98, 42,1 proc.) vyrai (2 pav.).
2 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį
58% 42%
Beveik visi respondentai (n=215, 92,3 proc.) buvo miesto gyventojai. Likusieji gyveno miestelyje (n=8, 3,4 proc.) bei kaime (n=10, 4,3 proc.) (3 pav.).
3 pav. Tyrimo dalyvių gyvenamoji vieta
Siekiant išiaiškinti tam tikrų veiksnių priklausomybę nuo amžiaus, visi respondentai buvo suskirstyti į keturias grupes.
4 pav. Tyrimo dalyvių amžius
Asmenų iki 60-65 metų buvo (n=57, 24,5 proc.), 66-70 metų (n=68, 29,2 proc.), 71-75 metų (n=60, 25,8 proc.) ir daugiau nei 76 metų (n=48, 20,6 proc.) (4 pav.).
Analizuojamas buvo taip pat respodentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą.
5 pav. Tyrimo dalyvių išsilavinimas
Didžioji dalis tiriamųjų turėjo vidurinį išsilavinimą (n=83, 35,6 proc.), nebaigtą vidurinį (n=48, 20,6 proc.), aukštąjį universitetinį (n=41, 17,6 proc.), aukštąjį neuniversitetinį (n=31, 13,3 proc.) bei profesinį išsilavinimą (n=30, 12,9 proc.) (5 pav.).
3. REZULTATAI
3.1 Vaistinės lankytojų sveikatos vertinimas ir sergamumas tam tikromis
ligomis
Išanalizavus tyrimo dalyvių sveikatos būklės vertinimą, nustatyta, jog dauguma respondentų savo svaikatą vertina patenkinamai (n=89, 38,2 proc.), šiek tiek mažiau - blogai (n=62, 26,6 proc.), labai blogai (n=14,2, 33 proc.), gerai (n=40, 17,2 proc.) ir tik labai nedidelė visų tiriamųjų dalis - labai gerai (n=6, 2,6 proc.).
6 pav. Sveikatos vertinimo priklausomybė nuo amžiaus
Nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp amžiaus ir sveikatos vertinimo (χ2=58,71; p<0,05). Vyresni asmenys, nuo 71 metų ir daugiau savo sveikatos būklę vertina blogiau, negu tie, kurie yra tarp 60-70 amžiaus (6 pav.). Toks sveikatos vertinimas gali būti aiškinamas tuo, jog vyresnio amžiaus žmonėms būdingas didesnis ligų ir įvairių negalavimų skaičius, sutrikusi organizmo sistema bei organų funkcija. Statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp lyties ir sveikatos vertinimo nenustatyta (χ2=6.99; p>0,05).
Respondentų buvo prašoma nurodyti kokiomis ligomis serga šiuo metu. Tiriamieji galėjo pažymeti kelis atsakymų variantus. Visose amžiaus grupėse, pastebėtas didelis sergamumas širdies ir
kraujagyslių ligomis, tačiau tarp jaunesnių asmenų - nuo 60 iki 70 metų amžiaus jis buvo mažesnis (61,9 proc.), negu tarp 70 metų ir vyresnių (92,3 proc.).
7 pav. Ligų pasiskirstymas pagal amžių
Bendrai širdies ir kraujagyslių ligomis sirgo didžiausia tiriamųjų dalis (n=178, 76,4 proc.). Šioms ligoms priskiriama: širdies nepakankamumas, krūtinės angina, padidėjęs ar sumažėjęs cholesterolio kiekis, hipotenzija, hipertenzija ir kt. Sekančioje vietoje dominavo kaulų ir sąnarių ligos: osteoporozė, artritas itt. (n=95, 40,9 proc.), vėliau endokrininės ligos, tokios kaip: diabetas, skydliaukės veiklos sutrikimas ir kt. (n=90, 38,8 proc.), virškinimo sistemos ligos: dispepsija, gastritas, rėmuo, opaligė, įvairios skrandžio, tulžies ar kasos ligos ir pan. (n=75, 32,3 proc.), inkstų ir kepenų ligos (n=61, 26,3 proc.), kvepavimo sistemos ligos: bronchitas, plaučių uždegimas, astma (n=13, 5,6 proc.) bei kitos ligos (n=18, 7,8 proc.) (7 pav.). Poliligotumas būdingas (n=171, 73,4 proc.) visų tyrime dalyvavusių respondentų. Reikšmingo skirtumo tarp ligos ir lyties nepastebėta.
3.2 Vaistų vartojimas ir apsilankymai pas sveikatos priežiūros specialistus
Apibendrinus tyrimo rezultatus, nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp amžiaus ir atsakymo į klausimą " Pas kiek sveikatos priežiūros specialistų lankotės šiuo metu? " (χ2=45,14; p<0,05).
8 pav. Apsilankymų pas skirtingus gydytojus priklausomybė nuo amžiaus
Išanalizavus aukščiau pateiktą grafiką pastebime, jog asmenys iki 70 metų amžiaus dažniausiai lankosi pas vieną gydytoją. Vyresni, kuriems 71 metai ir daugiau - lankosi pas didesnį sveikatos priežiūros specialistų kiekį. Virš pusė šio amžiaus vaistinės klientų lankosi pas daugiau negu vieną gydytoją ir net 25 proc. tiriamųjų pas daugiau negu tris (8 pav.).
Remiantis anketų rezultatais, nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp amžiaus ir vartojamų vaistų skaičiaus (χ2=153,89; p<0,05) (9 pav.).
9 pav. Vartojamų vaistų kiekio priklausomybė nuo amžiaus
Polifarmacija būdinga (n=60, 25,9 proc.) visų respondentų. Respondentai, kurių amžiaus grupė 60-65 metai, dažniausiai vartoja 1-2 vaistus per dieną (n=42, 75 proc.) ir vos (n=2, 3,6 proc.) – 5 ir daugiau. Kiekviena kita amžiaus grupė yra susijusi su vartojamų vaistų skaičiaus padidėjimu. Daugiau negu pusei (n=30, 62,5 proc.) tyrime dalyvavusių asmenų, kurių amžiaus grupė yra 76 metai ir daugiau, nustatyta polifarmacija. Šioje grupėje nebuvo asmenų, kurie vartotų tik vieną ar du vaistus.
3.3 Vaistinės lankytojų žinios ir nuomonė apie vartojamus vaistus
Tyrimo metu buvo analizuojamas bendras vaistinės klientų požiūris į ligas ir vartojamus vaistus. Išanalizavus klausimą „Kaip vertinate savo žinias apie turimų vaistų veikimą ar savo ligą?“, dauguma respondentų atsakė, kad žino tiek kiek pasakė gydytojas (n=74, 31,8 proc.), šiek tiek mažiau tiriamųjų (n=44, 18,9 proc.) labai mažai žino šiuo klausimu ir tik nedidelė dalis nieko nežino apie vartojamus vaistus ir savo ligą (n=21, 9 proc.). Pakankamai daug informacijos turi net 72,2 proc. visų apklaustųjų.
Išnagrinėjus klausimą „Ką jūs manote apie vartojamus vaistus?“ dominavo atsakymas, kad jie yra būtini, nes gerina sveikatą. Taip teigė 88,8 proc. tiriamųjų.
10 pav. Tiriamųjų nuomonė apie vartojamus vaistus
Labai nedidelė respondentų dalis atsakė, jog nejaučia jokio poveikio/sveikatos pagerėjimo (n=8, 3,4 proc.) arba vartojant vis daugiau vaistų pastebi net sveikatos suprastėjimą (n=8, 3,4 proc.). Atsakymą - „ne visi vaistai man reikalingi, todėl neperku kai kurių recepte išrašytų“ pasirinko (n=7, 3 proc.) dalyvių, o už tai, jog vaistų pirkimas tai pinigų leidimas veltui, pasisakė vos (n=3, 1,3 proc.) visų apklaustųjų (10 pav.).
Siekiant geriau įvertinti vyresnio amžiaus žmonių žinias apie medikamentų poveikį ir patį vartojimą, buvo klausiama, ar vaistų vartojimo rėžimas (laikas, dažnumas, vartojimas po arba prieš valgį itt.) turi įtakos jų poveikiui. Apklausos rezultatai parodė, jog dauguma tiriamųjų žino, kad labai svarbus yra tinkamas vaistų vartojimas ir tam tikri veiksniai gali turėti įtakos jų savybėm bei pačiam veikimui. Teigiamai šiuo klausimu pasisakė (n=134, 57,5 proc.) respondentų. Likusi dalis (n=28, 12 proc.) atsakė neigiamai, kiti (n=66, 28,3 proc.) neturėjo nuomonės ir (n=5, 2,2 proc.) dalyvių neatsakė į šį klausimą (11 pav.). 0% 20% 40% 60% 80% 100% 88.8% 3.0% 1.3% 3.4% 3.4%
Jie yra man būtini, gerina mano sveikatą
Ne visi man reikalingi, todėl neperku kai kurių recepte išrašytų vaistų Pinigų leidimas veltui
11 pav. Respondentų nuomonės, apie vaistų vartojimo rėžimo įtaką jų poveikiui, vertinimas
3.4 Receptiniai vaistai
Respondentų buvo klausiama, ar visada įsigyja recepte išrašytus vaistus. Didžioji dalis (n=207, 88,8 proc.) atsakė, jog visada. Likusi dalis (n=20, 8,6 proc.) atsakė „ne visus, kartais nusprendžiu, kad ne visi yra reikalingi“ ir (n=6, 2,6 proc.) pažymėjo atsakymą „ne“ (12 pav.).
12 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas pagal pateiktą klausimą „Ar visada įsigyjate recepte išrašytus vaistus?“
Klausiant, kokios priežastys lemia, jog asmenys ne visada nusiperka vaistus, kai kurie žmonės (n=12, 5,2 proc.) pasisakė, jog atsitinka taip dėl pinigų stokos, (n=8, 3,4 proc.) todėl, nes gydytojas išrašė per daug vaistų, (n=3, 1,3 proc.) nepasitiki gydytoju ir (n=3, 1,3 proc.) užmiršta tai padaryti.
3.5 Pagrindiniai informacijos gavimo šaltiniai ir veiksniai skatinantys nereceptinių
vaistų įsigyjimą
Tyrimo metu buvo siekiama įvertinti, kokie veiksniai turi įtakos nereceptinių vaistų pasirinkimui. Iš viso buvo 6 atsakymų variantai su galimybe pasirinkti keletą, labiausiai tinkamų. Rezultatų analizė rodo, kad reikšmingo skirtumo tarp lyties ir pasirinktų atsakymų nėra (p>0,05). Didžioji visų respondentų dalis, norėdama tinkamai pasirinkti kokį nors nereceptinį vaistą, remiasi vaistininko rekomendacija (n=147, 63,4 proc.), trečdalis perka juos tiesiog savo nuožiūra (n= 78, 33,6 proc.) ar klausia šeimos gydytojo patarimo (n=74, 31,9 proc.). Likusi dalis tiriamųjų remiasi draugų ar šeimos narių patarimu (n=57, 24,6 proc.), reklama ar laikraščiuose perskaityta informacija (n=54, 23,3 proc.), internetu (n=20, 8,6 proc.).
13 pav. Populiariausi farmacinės informacijos šaltiniai ir jų priklausobybė nuo amžiaus
Išanalizavus grafiką galima pastebėti, jog vaistinės lankytojai, esantys 60-65 metų amžiaus grupėje pasirenkant nereceptinius vaistus, maisto papildus ar kitas medicinos pagalbos priemones (MPP) labiau vadovaujasi internete perskaityta informacija negu asmenys, kurių amžiaus grupė 76 metai ir daugiau. Kita vertus, vyresnio amžiaus asmenys (76 metų ir daugiau) labiau vengia vaistus pirkti savo nuožiūra ir labiausiai pasikliauja vaistininko rekomendacija (13 pav.).
29.2% 72.9% 25.0% 29.2% 2.1% 22.9% 44.1% 67.8% 18.6% 22.0% 6.8% 37.3% 27.9% 52.9% 26.5% 26.5% 7.4% 35.3% 26.3% 63.2% 28.1% 15.8% 17.5% 36.8% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% Šeimos gydytojas Vaistininkas Draugai, šeimos nariai Reklama, laikraščiai Internete perskaityta informacija Perkate savo nuožiūra
Amžius
3.5 Vaistų vartojimo problemos
Tyrimo metu išanalizuotos vaistų vartojimo problemos. Rezultatai atskleidė, kad dauguma respondentų, nepaisant vyresnio amžiaus ir sutrikusių kai kurių organizmo funkcijų, neturi jokių problemų vartojant vaistus (n=145, 54,5 proc.). Likusi dalis atsakė, jog problema yra ta, kad turi vartoti daug vaistų vienu metu (n=53, 23,5 proc.), užmiršta vartoti vaistus (n=25, 11,1 proc.), sunku nuryti vaistus ar atidaryti pakuotę (n=17, 7,5 proc.), neprisimena kada ir kaip vartoti vaistus (n=7, 3,1 proc.), nežino, kuris vaistas kaip veikia (n=6, 2,7 proc.). Nedidelė respondentų dalis nurodė, jog vartoja vaistus tik artimųjų pagalbos ir priminimo dėka (n=13, 5,8 proc.) (3 lentelė). Reikšmingų skirtumų tarp lyties ir su vaistų vartojimu susijusiomis problemomis nenustatyta.
3 lentelė. Vaistų vartojimo problemos
Sunkumai/ Problemos vartojant vaistus Respondentai
Procentai Skaičius
Neturiu jokių problemų 54,5 145
Užmirštu vartoti vaistus 9,4 25
Turiu vartoti daug vaistų vienu metu 19,9 53
Neprisimenu kada ir kaip vartoti vaistus 2,6 7
Nežinau kuris vaistas kaip veikia 2,3 6
Sunku nuryti vaistus/atidaryti pakuotę todėl nenoriu jų gerti 6,4 17 Vartoju vaistus dėka artimųjų pagalbos ir priminimo 4,9 13
14 pav. Nereguliaraus vaistų vartojimo priklausomybė nuo amžiaus
Apibendrinus visus tyrimo duomenis, nustatyta, jog (n=128, 54,9 proc.) respondentų niekada nepamiršta pavartoti vaistų, (n=80, 34,3 proc.) - pamiršta retkarčiais, (n=21, 9 proc.) – dažnai ir (n=4, 1,7 proc.) – labai dažnai.
3.6 Vaistų vartojimo ypatumai
4 lentelė. Vaistų vartojimo ypatumai
Vaistų vartojimas
Respondentai Procentai Skaičius
Laikausi gydytojo nurodyto režimo 82,6 190
Gydytojas blogai išaiškino todėl neatsimenu kaip reikia vartoti 1,7 4
Išgeriu tada, kai prisimenu kad reikia pavartoti 8,7 20
Kai prisimenu kad pamiršau išgerti vaistus, suvartoju visus iš karto 0,4 1
Išgeriu bet kada 6,5 15
Norint išsiaiškinti ar žmonės žino apie galimą vaistų nepageidaujamą poveikį organizmui ir su jų vartojimu susijusias galimas komplikacijas, respondentų buvo klausiama ar skaito vaistų pakuotės lapelį. Teigiamai į šį klausimą atsakė (n=89, 38,2 proc.) visų respondentų. Nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp šio klausimo ir lyties (χ2=31,12; p<0,05). Informaciją vartotojui visada skaito (n=68, 51,5 proc.) moterų ir tik (n=21, 21,4 proc.) vyrų.
15 pav.Informacijos pateiktos vaistų pakuotės lapelyje skaitymas priklausomai nuo lyties
Atsakymo variantą „Skaitau tada jeigu kyla abejonių dėl vartojimo ar nepageidaujamo poveikio“ pažymėjo 6,8 proc. bei 16,3 proc. moterų ir vyrų atitinkamai. Visiškai vaistų pakuotės lapelio neskaito 5,3 proc. moterų ir 22, proc. vyrų (15 pav.). Vertinant atskiras amžiaus grupes ir kaip tai lemia informacijos vartotojui skaitymą, pastebėta, kad tiriamieji esantys 60-65 metų amžiaus grupėje, lyginant su kitomis grupėmis daro tai dažniausiai. Nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp amžiaus ir vaistų pakuotės lapelio skaitymo (χ2=17,1; p<0,05) (16 pav.).
51.5% 36.4% 6.8% 5.3% 21.4% 39.8% 16.3% 22.4% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%
16 pav. Vaistų pakuotės lapelio skaitomumas priklausomai nuo amžiaus grupės
Labai svarbu, kad asmuo vartojantis tam tikrus vaistus stebėtų savo organizmą ir būtų sąmoningas, jog ne kiekvienas preparatas turi jam atitikti, todėl anketoje buvo pateiktas klausimas „Ar žinote kokį šalutinį poveikį organizmui gali sukelti Jūsų vartojami vaistai?“.
17 pav. Respondentų žinios apie galimą vaistų šalutinį poveikį
Dauguma respondentų atsakė į šį klausimą teigiamai (n=143, 62,2 proc.), likusieji (n=39, 17 proc.) – neatsimena ir (n=48, 20,9 proc.) – nežino (17 pav.). Nebuvo nustatytos statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp žinių apie šalutinį vaistų poveikį ir amžiaus (χ2=11,11; p>0,05).
23.9% 35.6% 42.6% 49.1% 19.6% 10.2% 11.8% 10.5% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 76 ir daugiau 71-75 66-70 60-65 Niekada neskaitau Visada skaitau 0% 50% 100%
Žinau Neatsimenu Nežinau 62.2%
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Išanalizavus, kokiomis ligomis dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, nustatyta, jog širdies ir kraujagyslių ligos buvo pirmoje vietoje ir sudarė 76,4 proc. Mažiau buvo sergančių kaulų ir sąnarių ligomis (40,9 proc.), endokrininėmis ligomis (38,8 proc.), virškinimo sistemos ligomis (32,3 proc.), inkstų ir kepenų ligomis (26,3 proc.), kvėpavimo sistemos ligomis (5,6 proc.) bei kitomis ligomis (7,8 proc). Toks ligų pasiskirstymas, lyginant su ankstesniais Lietuvoje atliktais tyrimais išlieka beveik nepakitęs. Pastebimas tik sumažėjęs sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis (nuo 67,4 proc. iki 5,6 proc.) [1,7]. Poliligotumas būdingas 73,4 proc. visų tyrimo respondentų. Šie rezultatai palyginami su anksčiau atliktų Vilniaus miesto tyrimų duomenimis, kur poliligotumas būdingas 72,8 proc. žmonių, kai pagal Kanados statistikos duomenis jis būdingas 99 proc. moterų ir 97 proc. vyrų [32].
Tyrimas atskleidė, jog polifarmacija būdinga 25,9 proc. visų dalyvių ir net 62,5 proc. asmenims, kuriems yra 76 metai ir daugiau. Vyresnio amžiaus žmonės vartoja žymiai daugiau vaistų negu asmenys iki 70 metų (p<0,05). Tiriamieji, kurių amžiaus grupė 60-65 metai, dažniausiai vartoja 1-2 vaistus per dieną (75 proc.). Kiekvienai sekančiai amžiaus grupei būdingas vartojamų vaistų skaičiaus padidėjimas. 2015 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktas tyrimas, kurio metu polifarmacija nustatyta 35,6 proc. vyresnio amžiaus žmonių. Taigi, lyginant atlikto tyrimo rezultatus su JAV tyrimo duomenimis matome, jog daugelio vaistų vartojimo problema Lietuvoje yra apie 10 proc. mažesnė. Netinkamas gydymas bei blogas vaistų parinkimas ženkliai padidina nesekmingo gydymo riziką ir su juo susijusias tolesnes komplikacijas. Svarbu, kad tiek pats žmogus, tiek sveikatos priežiūros specialistas ar farmacininkas sugebėtų įvertinti gydymui skirtų vaistų tinkamumą [35].
respondentų savo sveikatą vertina patenkinamai – 38,2 proc., blogai – 26,6 proc., labai blogai - 33 proc., gerai- 17,2 proc. ir vos 2,6 proc. visų tiriamųjų - labai gerai.
Įvertintus, kokie veiksniai turi įtakos nereceptinių vaistų pasirinkimui, nustatyta, jog respondentai norėdami tinkamai pasirinkti kokį nors farmacinį preparatą dažniausiai remiasi vaistininko rekomendacija (63,4 proc.), gydytojo patarimu (31,9 proc.), draugų ar šeimos narių patirtimi (24,6 proc.), reklama ar laikraščiais (23,3 proc.), internetu (8,6 proc.) ir trečdalis perka juos savo nuožiūra (33,6 proc.). Gauti rezultatai panašūs su tais, kurie atlikti anksčiau Lietuvoje ir Suomijoje. Skirtumas yra tas, jog dvigubai sumažėjo šeimos gydytojo įtaka nereceptinių vaistų pasirinkimui (nuo 63-70 proc. iki 31,9 proc.) [15]. Apibendrinus rezultatus pastebime, jog vyresnio amžiaus žmonės vis dėlto renkasi patikimus informacijos apie vaistus šaltinius, neveikia ir negundo jų įvairios žodinės ar rašytinės priemonės. Pasirinkimas vaistų savo nuožiūra gali būti aiškinamas daugiamete patirtimi ir žiniomis.
Esminė problema vyresniame amžiuje yra vaistų vartojimo nurodymų nesilaikymas. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad gydytojų rekomendacijų laikymasis nepriklauso nuo pacientų lyties, amžiaus ar išsilavinimo, bet gerėja, esant trumpesniam gydymo kursui, mažesnei vaistų kainai ir geresniems gydytojo ir paciento santykiams [20,38]. Lietuvoje atlikto tyrimo metu nustatyta, jog ši problema būdinga 30,56 proc. pacientų, o Prancūzijoje net 46,3 proc. [17,27]. Džiugu, jog šiame tyrime tokio tipo problemos sudarė labai mažą dalį. Dauguma respondentų (82,6 proc.), nurodė, jog vartojant vaistus tiksliai laikosi gydytojo nurodyto rėžimo. Likusieji asmenys išgeria tada, kai prisimena kad reikia (8,7 proc.), išgeria bet kada (6,5 proc.), iš vis neatsimena kaip reikėtų vartoti (1,7 proc.) arba atsiminus, kad užmiršo suvartoti vaistus, išgeria visus iš karto (0,4 proc.). Statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp vaistų vartojimo ypatumų ir tiriamųjų lyties ar amžiaus nenustatyta (p>0,05).
Remiantis 2010 metais Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatais nustatyta, jog net 62,4 proc. vyresnio amžiaus žmonių užmiršta išgerti vaistus nurodytu metu [1]. Airijoje, didžioji vyresnio amžiaus žmonių dalis nesilaiko gydymo plano ir bent kartą per mėnesį vaistus pavartoti pamiršta daugiau kaip 20 proc. ligonių [42]. Palyginus 60-70 metų bei 71 metų ir vyresnių respondentų atsakymus į klausimą „Ar dažnai pamirštate pavartoti vaistus?“ pastebėta, kad jaunesni asmenys rečiau užmiršta tai padaryti (p<0,05). 53,9 proc. respondentų niekada neužmiršta pavartoti vaistų, 35,1 proc. - retkarčiais, 9,2 proc – dažnai ir 1,8 proc. – labai dažnai. Apibendrinus rezultatus galime pastebėti, jog iš tiesų dažnai vaistus vartoti užmiršta vos 11 proc. apklaustųjų. Atkreipiant dėmesį į tai, jog respondentai – vyresnio amžiaus žmonės, matome, kad vis dėlto didžioji jų dalis griežtai laikosi gydymo plano ir vaistus vartoja laikydamiesi gydytojo rekomendacijų.
proc. visų tyrime dalyvavusių asmenų, gerai vertina savo žinias apie vartojamus vaistus. Ketvirtadalis ligonių pasisakė turintys pakankamai žinių, o 20-23 proc. dalyvių savo žinių lygį įvertino kaip labai gerą. Informacijos trūkumas nustatytas 1 proc. respondentų abiejose šalyse [43]. Išanalizavus atlikto tyrimo anketų rezultatus, nustatyta, kad dauguma respondentų – 31,8 proc. žino tiek kiek pasakė gydytojas, 18,9 proc. labai mažai žino šiuo klausimu ir tik 9 proc. nieko nežino apie vartojamus vaistus ir savo ligą. Pakankamai daug informacijos turi net 40,4 proc. visų apklaustųjų.
Patikimas ir plačiai naudojamas informacijos apie mūsų vartojamą vaistą šaltinis yra pakuotės lapelis. Tyrimo metu respondentų buvo klausta kaip dažnai perskaito tokią rašytinę informaciją. Gauti rezultatai atskleidė, jog visada atlieka tai 38,2 proc. respondentų, kartais - 37,3 proc. Niekada neskaito vos 12,4 proc. Verta paminėti, kad tiriamieji, kurie pažymėjo atsakymą „kartais“, galbūt ne visada skaito pakuotės lapelį dėl to, jog tuos pačius vaistus vartoja jau ilgą laiką ir gerai žino, kokia informacija jame yra patalpinta. Atlikus statistinę analizę buvo nustatyta reikšminga priklausomybė tarp vaistų pakuotės lapelio skaitymo ir lyties (p<0,05). Palyginus vyrų ir moterų nuomones šiuo klausimu paaiškėjo, kad informaciją vartotojui visada skaito 51,5 proc. moterų ir tik 21,4 proc. vyrų. Galima manyti, kad moterys yra atsargesnės, atsakingesnės ir rimčiau vertina savo ligą. Statistinė analizė patvirtino taip pat ryšį tarp pakuotės lapelio skaitymo ir amžiaus. 60-65 metų asmenys informaciją apie vaistus skaito dažniau (49,1 proc.), negu tie, kuriems 76 metai ir daugiau (23,9 proc.). 2010 metais Lietuvoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad vaistų pakuotės lapelį skaito 78,9 proc. vyresnio amžiaus žmonių. Reikšmingą skirtumą tarp vyrų ir moterų taip pat patvirtino statistiniai duomenys (p<0,05) [2]. 2009 metais Kopenhagoje atliktas tyrimas rodo, kad informaciją apie vaistus skaito 79 proc. pacientų [39].
5. IŠVADOS
1. Senyvo amžiaus žmonių tarpe labiausiai vartojami vaistai skirti širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms gydyti (76,3 proc.), kaulų ir sąnarių ligoms (40,9 proc.) bei endokrininėms ligoms gydyti (38,8 proc.).
2. Gydytojo nurodymų laikosi 82,6 proc. (59,5 proc. moterų ir 40,5 proc. vyrų).
3. Pagrindinis informacijos apie vaistus šaltinis yra vaistininkas (63,4 proc.) bei šeimos gydytojas (31,9 proc.). Trečdalis respondentų vaistus renkasi savo nuožiūra, vadovaudamiesi asmenine patirtimi.
4. Tiriamieji, kurių amžiaus grupė 60-65 metai dažniau skaito vaistų pakuotės lapelį lyginant su vyresniais. Moterys labiau linkusios tai daryti negu vyrai (p<0,05).
5. Vyresnio amžiaus žmonės mano, kad jų žinios apie vartojamus medikamentus (72,2 proc.) ir šių vaistų sukeliamus šalutinius poveikius (62,2 proc.) yra geros.
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS VYRESNIO AMŽIAUS
ŽMONĖMS
1. Norėdami įsigyti tam tikrą nereceptinį vaistą, pasikonsultuokite su specialistu. Saugumui užtikrinti, venkite artimųjų bei pažįstamų patarimų, gundančių reklamų įtakos.
2. Patys neeksperimentuokite! Norint pasiekti terapijos tikslą laikykitės gydytojo nustatyto rėžimo. Nekeiskite vaistų dozių, vartojimo būdo bei trukmės.
3. Vartodami vaistus stebėkite savo kūną ir bendrą savijautą. Pastebėjus kokias nors nepageidaujamas reakcijas nedelsdami praneškite apie tai kompetetingam asmeniui – gydytojui arba vaistininkui.
4. Susiraskite tinkamiausią būdą, kad prisimintumėte apie vaistų vartojimą. Įsigykite sau patogią vaistų dėžutę arba laikykite vaistus matomoje vietoje.
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Antanavičienė J. Vyresnio amžiaus pacientų vaistų vartojimo valdymas. Magistro baigiamasis darbas. KMU, Kaunas 2010.
2. Brazauskas P. Visuomenės vaistinės pacientų požiūrio į pakuotės lapelį, kaip farmacinės informacijos šaltinį tyrimas ir vertinimas. Magistro baigiamasis darbas. LSMU, Kaunas 2010. 3. Daukšienė J. (2010). Visuomenės vaistinės pacientų gaunamos farmacinės ir sveikatinimo
informacijos tyrimas ir vertinimas [disertacija]. Kauno medicinos universitetas.
4. E-tar.lt. (2006). Įsakymas dėl leidimų atlikti klinikinius vaistinių preparatų tyrimus išdavimo, tyrimų atlikimo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo. Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/rs/legalact/TAR.E90706044869/format/ISO_PDF/
5. E-tar.lt. (2007). V-494 Dėl Geros vaistinių praktikos nuostatų patvirtinimo. Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.C087B5554641
6. Filipavičiūtė, R., Gaigalienė, B., Čeremnych, J., Butkienė, B., Jurgelėnas, A. and Alekna, V. (2010). Ilgaamžių žmonių sergamumas lėtinėmis ligomis. Gerontologija, 11(1), pp.14–20. 7. Jurgelėnas A, Čeremnych E, Filipavičiūtė R. Pagyvenusių žmonių sergamumas ir sveikatos
kokybės poreikis. Sveikatos mokslai. 2002; 7(23): 25–8.
8. Kanopienė V., Mikulionienė S. (2006). Gyventojų senėjimas ir jo iššūkiai sveikatos apsaugos sistemai. Gerontologija, 7(4), pp.188-200.
9. Kaunas.lt. (2018). Kauno miesto savivaldybė Statistika. Prieiga per internetą: http://www.kaunas.lt/apie-kauna/statistika/
10. Kemežaitė A. Vaistinių lankytojų požiūris į saugų vaistų vartojimą. Magistro baigiamasis darbas. LSMU, Kaunas 2015.
11. Kubilienė L., Liukenskytė S., Savickas A., Jurėnienė K. Vaistų vartojimo problemų tyrimas Lietuvos vaistinėse. Medicina. Kaunas, 2006; 42(5); 424-428.
12. Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymas: Lietuvos Respublikos Seimo įstatymas Nr. X – 709, 2006 06 22, Valstybės Žinios, 2006-07-18, Nr. 78 – 3056.
13. Lsu.lt. (2009). Kokybinių duomenų analizė SPSS programa. Prieiga per internetą: http://www.lsu.lt/sites/default/files/dokuumentai/studentams/norminiai_dokumentai/paskaitos/k okyipyr_biniu_duomenu_analize_SPSS_programa.pdf
15. Mikalauskienė R., Davalgienė J., Radžiūnas R., Skyrius V., Aniūnas, M. Paciento konsultavimo kokybės tyrimas ir farmacinės informacijos gavimo šaltiniai visuomenės vaistinėje. Medicina (2013), 39.
16. Mockus, A. and Žukaitė, A. (2012). Sėkmingas senėjimas: psichologinis aspektas. Gerontologija, 13(4), pp.228–234.
17. Osp.stat.gov.lt. (2014). 2014 m. Lietuvos gyventojų sveikatos statistinio tyrimo rezultatai. Prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=20908
18. Osp.stat.gov.lt. Gyventojai - Oficialiosios statistikos portalas. Prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/gyventojai1#
19. Petkutė, I. and Šapoka, V. (2012). Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo ypatumai vyresniame amžiuje. Gerontologija, 13(3), pp.170–175.
20. Sondaite J. Gydytojų rekomendacijų laikymasis ir medikamentų vartojimo įpročiai pacientų požiūriu. Magistro baigiamasis darbas. LSMU, Kaunas 2013.
21. Stankūnaitė J. Skubių hospitalizacijų dėl nepageidaujamų reakcijų į vaistą analizė. Magistro baigiamasis darbas. LSMU, Kaunas 2014.
22. Stukas R., Šurkienė G., Alekna V., Žagminas K., Jakubauskienė M., Steponavičiūtė, R. (2013). 65 metų ir vyresnių Vilniaus gyventojų sveikatos problemos ir vaistų vartojimas. Gerontologija, 14(4), pp.218–227.
23. Šurkienė G., Stukas R. Populiacijos senėjimas kaip visuomenės sveikatos problema. Gerontologija. 2012;13.4:235-239.
24. Vvkt.lt. (2002). Vartotojui - tik saugūs ir efektyvūs vaistai!. Prieiga per internetą: http://www.vvkt.lt/popup2.php?m_news_id=250&tmpl_name=m_news_print_form
25. Aymanns, C., Keller, F., Maus, S., Hartmann, B. and Czock, D. (2010). Review on Pharmacokinetics and Pharmacodynamics and the Aging Kidney. Prieiga per internetą: http://cjasn.asnjournals.org/content/5/2/314.full
26. American Geriatrics Society Updated Beers Criteria for Potentially Inappropriate Medication Use in Older Adults. (2012). Journal of the American Geriatrics Society, 60(4), pp.616-631. 27. Berdot S., Bertrand M., Dartigues J., Fourrier A., Tavernier B., Ritchie K., Alpérovitch A.
(2009). Inappropriate medication use and risk of falls – A prospective study in a large community-dwelling elderly cohort. BMC Geriatrics, 9(1).
28. Boskovic J., Leppée M., Culig J., Fuckar S., Mandic-Zovko N., Ratz A., Jakovljevic M. (2014). Comparison of two different methods (patient questionnaire and medication possession ratio - mpr) for measuring the chronic patient’s behavior. Psychiatria Danubina, 26, pp.498-508. 29. Brenda Wood C. Medication Adherence: The Real Problem When Treating Chronic
https://www.uspharmacist.com/article/medication-adherence-the-real-problem-when-treating-chronic-conditions
30. Capuano A., Motola G., Russo F., Avolio A., Filippelli A., Rossi F., Mazzeo F (2004). Adverse drug events in two emergency departments in Naples, Italy: an observational study. Pharmacological Research, 50(6), pp.631-636.
31. Conforti, A., Costantini, D., Moretti, U., Leone, R., Grezzana, M. and Zanetti, F. (2012). Adverse drug reactions in older patients: an Italian observational prospective hospital study. Drug, Healthcare and Patient Safety, p.75.
32. Fortin M. Prevalence of Multimorbidity Among Adults Seen in Family Practice. The Annals of Family Medicine. 2005;3(3):223-228.
33. Gallagher P., Barry P., O'Mahony, D. (2007). Inappropriate prescribing in the elderly. Journal of Clinical Pharmacy and Therapeutics, 32(2), pp.113-121.
34. Garver Mastrian K.,McGonigle D. Informatics for health professionals. 1st ed. Burlington, MA : Jones & Bartlett Learning; 2017.
35. Golchin N., Frank S., Vince A., Isham L. and Meropol S. (2015). Polypharmacy in the elderly. J Res Pharm Pract., 4(2), pp.85–88.
36. Gøtzsche, P. (2014). Our prescription drugs kill us in large numbers. Polish Archives of Internal Medicine, 124(11), pp.628-634.
37. Heerdink E, Leufkens H, Koppedraaijer C, Bakker A. Information on drug use in the elderly: A comparison of pharmacy, general- practitioner and patient data. Pharmacy World & Science. 1995;17(1):20-24.
38. Henriques M., Costa M., Cabrita J. (2012). Adherence and medication management by the elderly. Journal of Clinical Nursing, 21(21-22), pp.3096-3105.
39. Horwitz A., Reuther, L., Andersen S. (2009). Patient information leaflets seen through the eyes of patients in a general practice. Ugeskrift for Laeger, 171(8), pp.599-602
40. Johnell K., Fastbom J., Rosén M., Leimanis, A. (2007). Inappropriate Drug Use in the Elderly: a Nationwide Register-Based Study. Annals of Pharmacotherapy, 41(7-8), pp.1243-1248. 41. Mallet M., Spinewine A., Huang A. (2007). The challenge of managing drug interactions in
elderly people. The Lancet, 370(9582), pp.185-191.
42. McElnay J, McCallion C, Al-Deagi F, Scott M. Self-reported medication non-compliance in the elderly. European Journal of Clinical Pharmacology. 1997;53(3-4):171-178.
