IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ IMUNOPROFILAKTIKA: TĖVŲ ŽINIOS, POŽIŪRIS IR FARMACIJOS SPECIALISTO VAIDMUO

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

FARMACIJOS FAKULTETAS

KLINIKINĖS FARMACIJOS KATEDRA

AKVILĖ JUDICKAITĖ

IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ IMUNOPROFILAKTIKA:

TĖVŲ ŽINIOS, POŽIŪRIS IR FARMACIJOS SPECIALISTO

VAIDMUO

Darbo vadovas: prof. dr. Vitalis Briedis

MEDICINOS AKADEMIJA

FARMACIJOS FAKULTETAS

KLINIKINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitalis Briedis Data

IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ IMUNOPROFILAKTIKA: TĖVŲ ŽINIOS, POŽIŪRIS IR FARMACIJOS SPECIALISTO VAIDMUO

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

prof. Vitalis Briedis Data

Recenzentas Darbą atliko

Magistrantė Akvilė Judickaitė

Data Data

TURINYS

SANTRUMPOS ... 7

ĮVADAS ... 9

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

1.1. Vakcinacija pasaulyje ... 11

1.2. Vakcinacija Lietuvoje ... 12

1.3. Nacionalinė imunoprofilaktikos programa ... 14

1.4. Sergamumas skiepais valdomomis užkrečiamosiomis ligomis ... 15

1.5. Vakcinacija Kėdainiuose ... 21

1.6. Vaistininko vaidmuo imunoprofilaktikoje ... 22

1.7. Antivakcininis judėjimas ... 23

2. DARBO METODIKA ... 24

2.1. Tyrimo metodai ... 24

2.2. Tyrimo eiga... 24

2.3. Instrumentiniai tyrimo metodai ... 25

2.4. Duomenų apdorojimo metodai ... 25

2.5. Tyrimo validacija ... 26

2.6. Tyrimo kontingentas ... 26

2.6.1. Farmacijos specialistų anketų demografiniai duomenys ... 26

2.6.2. Ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų anketų demografiniai duomenys ... 27

3. REZULTATAI ... 29

3.1. Farmacijos specialistų anketų rezultatai ... 29

3.1.1. Farmacijos specialistų žinios apie skiepus ir vakcinaciją ... 29

3.1.2. Farmacijos specialistų požiūris į skiepus ir vakcinaciją ... 31

3.1.3. Farmacijos specialistų žinios ir požiūris į skiepus bei vakcinaciją pagal darbo patirtį .... 33

3.2.2. Tėvų požiūris į vakcinaciją ... 38

3.2.3. Įvairių amžiaus grupių vaikų vakcinacijos lygis Kėdainių m. ir Kėdainių raj. ... 40

3.2.4. Tėvų žinios ir požiūris į vakcinų veiksmingumą bei saugumą ... 42

3.3. Farmacijos specialisto konsultacijos reikšmė vaikų imunoprofilaktikoje ... 43

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 46

5. IŠVADOS ... 50

6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 51

7. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 52

SANTRAUKA

IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ IMUNOPROFILAKTIKA: TĖVŲ ŽINIOS, POŽIŪRIS IR FARMACIJOS SPECIALISTO VAIDMUO

Akvilės Judickaitės magistro baigiamasis darbas / mokslinis vadovas – prof. dr. Vitalis Briedis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Klinikinės farmacijos katedra. – Kaunas, 2016.

Tikslas: Ištirti ir įvertinti ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų žinias, požiūrį ir farmacijos specialistų vaidmenį vaikų imunoprofilaktikoje.

Uždaviniai: 1) Išsiaiškinti ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų žinias apie jų vaikams atliktus skiepus ir palyginti gautus duomenis su oficialia statistika. 2) Nustatyti bendrąsias ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų žinias, požiūrį į vaikų imunoprofilaktiką. 3) Nustatyti bendrąsias farmacijos specialistų žinias ir požiūrį į vaikų imunoprofilaktiką. 4) Išsiaiškinti, kokią įtaką tėvų sprendimui dėl vaikų imunoprofilaktikos daro farmacijos specialistas.

Tyrimo objektas ir metodai: tiriamieji – farmacijos specialistai ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio amžiaus vaikų (iki 7 metų amžiaus) tėvai. Tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Tyrimo metu surinktos 226 anketos farmacininkams ir 503 anketos ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus tėvams. Duomenys apdoroti naudojant SPSS 23.0 programinį statistinės analizės paketą.

Rezultatai: 98,5 proc. apklaustų tėvų teigia, kad jų vaikai paskiepyti remiantis vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi. Skiepijimui pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių pritaria 97,7 proc. respondentų. Kad tėvai konsultuojasi vaikų vakcinacijos klausimais teigė 19 proc. farmacijos specialistų. 7,6 proc. apklaustų tėvų teiravosi farmacijos specialistų apie vaikų skiepijimą. Farmacijos specialisto nuomonė, priimant sprendimą dėl vaikų vakcinacijos, svarbi 8,6 proc. tėvų.

Išvados: 1) Bendras vakcinacijos lygis, nustatytas remiantis tėvų pateiktais duomenimis, atitinka oficialią Kėdainių rajono statistiką. 2) Ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvai teigiamai vertina vaikų vakcinaciją pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vakcinų veiksmingumą bei naudos ir rizikos santykį. 3) Farmacijos specialistų požiūris į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių yra tiesiogiai proporcingas jų darbo patirčiai: kuo ji didesnė, tuo kritiškesnis požiūris į vakcinaciją (p = 0,035). 4) Reikšminga apklausoje dalyvavusių tėvų dalis (7,6 proc.) informacijos ieško vaistinėje. Penktadaliui farmacijos specialistų teko konsultuoti tėvus apie vaikų vakcinaciją.

SUMMARY

IMMUNIZATION OF PRE-SCHOOL AGE CHILDREN: PARENTS‘ KNOWLEDGE, ATTITUDE AND PHARMACIST‘S ROLE

Akvilė Judickaitė, Master‘s thesis / scientific executive – prof. dr. Vitalis Briedis

Department of Clinical Pharmacy, Medical Academy Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, Lithuania, 2016.

Aim: To investigate and assess pre-school children's parents' knowledge, attitude and pharmacists‘ role in childhood immunization.

Tasks: 1) To identify the knowledge of pre-school children‘s parents about the vaccination of their children and compare the obtained data with official statistics. 2) To investigate the knowledge and attitude of parents of pre-school children towards childhood immunization. 3) To investigate pharmacists‘ knowledge and attitude of towards childhood immunization. 4) To investigate what impact the pharmacist has on parents‘ decisions concerning childhood immunization.

Materials and methods: Research objects – pharmacists and parents of pre-school age (up to 7 years of age) children. Test method – an anonymous questionnaire. The study collected 226 questionnaires of pharmacists and 503 questionnaires from parents of pre-school age children. The data was processed using SPSS version 23.0.

Results: 98,5% of surveyed parents state that their children are vaccinated on the basis of children‘s immunization schedule. 97,7% of the respondents have a positive attitude towards children‘s immunization schedule. 19% of the pharmacists claim to have consulted parents on children‘s immunization schedule. 7,6% of surveyed parents asked pharmacist about childhood immunization. Pharmacist‘s opinion about childhood immunization is important to 8,6% of parents.

Conclusions: 1) The immunization rate was estimated using the information given by parents and was similar to the official data in Kėdainiai district. 2) Parents of pre-school children have positive attitudes towards childhood immunization according to the children‘s immunization schedule, efficiency of the vaccines and their risk – benefit ratio. 3) Pharmacists‘ attitudes towards children‘s immunization schedule correlates to their work experience: pharmacists with more work experience tend to be more critical about childhood immunization (p = 0,035). 4) 7,6% of surveyed parents seek information in pharmacies. A fifth of surveyed pharmacists claim to have consulted parents on children‘s immunization schedule.

SANTRUMPOS

PSO (WHO) – Pasaulio sveikatos organizacija (World Health Organisation) ULAC – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

BCG – tuberkuliozė

DTP – difterija-stabligė-kokliušas vakcina OPV – aktyvi poliomielito vakcina

IPV – inaktyvi poliomielito vakcina ŽPV – žmogaus papilomos virusas

PSPC – pirminės sveikatos priežiūros centras SPSS - Statistical Package for the Social Science

SĄVOKOS

Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo [1].

Infekcinės ligos – žmogaus ir gyvūnų ligos, kurias sukelia į organizmą patekusios bakterijos arba jų toksinai, virusai, pirmuonys, helmintai ir grybeliai [2].

Imunoprofilaktika – imunologinių vaistinių preparatų ir medicinos priemonių naudojimas siekiant padidinti žmonių atsparumą užkrečiamosioms ligoms [2].

Nepageidaujama reakcija – nenorimas neigiamas žmogaus organizmo atsakas į vaistinį preparatą [1].

Revakcinacija – pakartotinis skiepijimas.

Vakcinacija – skiepijimas, siekiant suvaldyti vakcinomis valdomas užkrečiamąsias ligas [3].

Vakcinos – vaistiniai preparatai, turintys antigenų ir padedantys žmogaus ar gyvūno organizmui pasigaminti apsauginių ir gynybinių medžiagų [4].

ĮVADAS

Imunizacija – įrodytas būdas gyvybei pavojingoms infekcinėms ligoms kontroliuoti. Dėl imunizacijos kasmet išsaugoma 2-3 milijonai gyvybių [5]. Esant aukštam vakcinacijos lygiui, tikimybė, kad užkratas bus perduotas vieno žmogaus kitam, mažėja. [6] Todėl užkrečiamųjų ligų kontrolei svarbus kolektyvinis imunitetas. Jis ypač reikalingas naujagimiams ir vaikams, kurie dar per maži, jog būtų paskiepyti, apsaugoti [7]. Daugumos vaikų tėvai pakankamai palankiai vertina skiepų naudą bei būtinumą, tačiau jiems trūksta išsamios informacijos iš sveikatos priežiūros specialistų apie skiepus ir skiepų kalendorių [8]. Informacinės sklaidos priemonės ir internetinės diskusijos apie vakcinas, kuriose dalyvauja vis daugiau žinomų žmonių, dažnai suteikia didesnę reikšmę neigiamai nuomonei ar kontraversiškiems teiginiams apie vakcinų pavojus, lyginant juos su tiksliais moksliniais tyrimais, įrodančiais vakcinų saugumą ir efektyvumą. Kadangi vakcinomis kontroliuojamos ligos tampa vis retesnės, tėvai nesusiduria su šių ligų tragiškomis pasekmėmis, vakcinacijos privalumai tampa mažiau svarbūs nei galimi nepageidaujami poveikiai. [9] Visuomenė, neturėdama moksliškai pagrįstos informacijos, greitai patiki nepagrįstomis publikacijomis apie skiepų žalą, kurią skleidžia įvairūs prieš skiepijimą nukreipti judėjimai [10, 11]. Tačiau visuomenei ir sveikatos priežiūros specialistams bei įstatymų leidėjams intensyviai diskutuojant dėl vaikų vakcinacijos būtinumo, vaistininkų pozicija ir indėlis šviečiant visuomenę šiuo klausimu lieka neaiškūs. Farmacijos specialistai yra lengviausiai pasiekiami sveikatos priežiūros specialistai [12]. Jie prisideda prie ligų prevencijos programų bei sveikos gyvensenos įpročių populiarinimo [13].

Šiame darbe siekiama ištirti, kaip vaistininkai prisideda skleidžiant informaciją apie vaikų imunoprofilaktiką, ar tėvai prieš priimdami sprendimą konsultuojasi su farmacijos specialistu, koks tėvų požiūris į vakcinaciją ir žinios apie ją. Darbas bus atliekamas anketavimo metodu, apklausiant tiek farmacijos specialistus, tiek ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvus.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 Ištirti ir įvertinti ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų žinias, požiūrį ir farmacijos specialistų vaidmenį vaikų imunoprofilaktikoje.

Darbo uždaviniai

1. Išsiaiškinti ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų žinias apie jų vaikams atliktus skiepus ir palyginti gautus duomenis su oficialia statistika.

2. Sudaryti klausimyną, kuriuo būtų nustatomos bendrosios ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų žinios, požiūris į vaikų imunoprofilaktiką.

3. Sudaryti klausimyną, kuriuo būtų nustatomos bendrosios farmacijos specialistų žinios ir požiūris į vaikų imunoprofilaktiką.

4. Išsiaiškinti, kokią įtaką tėvų sprendimui dėl vaikų imunoprofilaktikos daro farmacijos specialistas.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Vakcinacija pasaulyje

Vakcinos ir galimybė sumažinti mirštamumą nuo užkrečiamųjų ligų yra vienas didžiausių žmonijos pasiekimų [6]. Jokia kita priemonė, išskyrus švarų vandenį, neturėjo tokio didelio poveikio mirtingumo sumažėjimui bei populiacijos augimui. Vakcinacijos pradininku laikomas Edward Jenner, 1796 m. paskiepijęs aštuonerių metų berniuką su medžiaga, paimta nuo karvės raupų pūlinio ant melžėjos rankos. Berniukas karvių raupais susirgo, bet netruko pasveikti. Po kiek laiko berniukas buvo paskiepytas ir nuo žmogaus raupų, kuriais, kaip ir buvo tikėtasi, jau nesusirgo [14]. E. Jenner teiginys, kad „karvių raupai apsaugo žmogaus organizmą nuo raupų“ [15] tapo pagrindu šiuolaikinei vakcinacijai.

Tačiau tai nebuvo pirmasis vakcinacijos bandymas. VII amžiuje kai kurie indų budistai vartojo gyvačių nuodus, kad taptų atsparūs jų poveikiui. Kinijos skiepijimo dokumentuose, išlikusiuose nuo XVIII amžiaus, pateikiami keturi tuo metu praktikuoti skiepijimo nuo raupų būdai:

1) Nosies užkimšimas vatos gabalėliu, padengtu susmulkintais šašais nuo raupų pūslelių; 2) Sutrintų šašų įpūtimas į nosį;

3) Infekuoto vaiko apatinius kelias dienas nešioja sveikas vaikas; 4) Vatos gabalėlis suvilgomas pūslelės turiniu ir įkišamas į nosį.

Kitas kinų dokumentas, publikuotas šimtmečiu anksčiau nei E. Jenner darbas, teigia, jog raupų prevencijai gali būti naudojamos baltųjų karvių blusos. Jos būdavo sutrinamos ir iš jų gaminamos tabletės.

Skiepijimas, kaip iš raupų pūslelių gautų ir išdžiovintų medžiagų įvedimas ant paciento odos, 16 amžiuje Indijoje buvo reguliariai atliekamas Brahmin kastos [16].

E. Jenner metodas sukūrė mokslinį pagrindą vakcinologijai. Iki 1885 m., kai prancūzų chemikas Louis Pasteur sukūrė pasiutligės vakciną, vakcinomis buvo vadinamas karvės raupų įskiepijimas nuo žmogaus raupų. Nors tai, ką sukūrė L. Pasteur, iš tiesų buvo pasiutligės antitoksinas, kuris dėl ilgo pasiutligės sukėlėjų inkubacinio periodo veikė kaip poinfekcinis antidotas, jis išplėtė termino reikšmę nuo lotyniškos asociacijos su karvėmis ir karvių raupais iki įskiepijamų sukėlėjų [16]. L. Pasteur metodą sudarė homogenatų, gautų iš pasiutligės viruso infekuoto triušio stuburo smegenų, palaipsniui išdžiovintų sterilioje aplinkoje, įskiepijimas. Iš pradžių recipientui buvo suleista poodinė visiškai inaktyvuoto homogenato injekcija. Po to sekė medžiagos, gautos iš infekuotų stuburo smegenų, kurios buvo džiovinamos trumpesniais periodais ir jas sudarė daugiau pavojingų viruso preparatų, injekcija. Pasteras įrodė savo metodo efektyvumą, todėl ši metodologija paplito ypač plačiai [17].

sudėtyje turinčios (E. Jenner raupų ir L. Pasteur pasiutligės) vakcinos bei 3 „negyvos“ bakterinės vidurių šiltinės, choleros ir maro vakcinos. Skiepijimas difterijos bei stabligės vakcinomis buvo tapęs priimtina praktika. 1906 m. pradėta kurti tuberkuliozės vakcina. Tai buvo pirmoji „gyva“ vakcina po L. Pasteur sukurtos pasiutligės vakcinos. 1927 m. leista ja skiepyti žmones. Tais pačiais metais buvo izoliuotas ir geltonosios karštinės virusas. 1933 m. pradėti tyrimai su žmogaus gripo A virusu, sukėlusiu 1918 m. pandemiją. 1940 m. buvo izoliuotas ir gripo B virusas. Gripo vakcinos Jungtinėse Amerikos Valstijose nebuvo licenzijuotos iki 1968 m., o jas įtraukti į privalomųjų vaikų skiepijimo kalendorių pasiūlyta tik 2004 m. Kokliušo sukėlėjas nustatytas 1900 m., o po šešerių metų pavyko jį kultyvuoti [16].

„Auksinis“ vakcinų amžius prasidėjo 1949 m., kai buvo pradėtas virusų dauginimas stacionariose ląstelių kultūrose. Iki tol buvo naudojama 1928 m. sukurta kultivavimo audiniuose technika. Galimybė auginti žmonių virusus in vitro palyginti paprastu ir saugiu būdu vienasluoksnėse ląstelių kultūrose sudarė sąlygas atsiskleisti kūrybiškumui bei išmonei vakcinologijoje [16].

Per kiek daugiau nei 300 metų sukurtos vakcinos prieš daugelį žmogui gyvybiškai pavojingų sukėlėjų.

1.2. Vakcinacija Lietuvoje

Nuo 1995 metų Lietuvoje ir Europoje įregistruotos ir vartojamos 65 vakcinos. Jos skirtos apsisaugoti nuo tokių ligų kaip tuberkuliozė, difterija, stabligė, poliomielitas, meningokokinė infekcija, hepatitai A ir B, vidurių šiltinė, pasiutligė, gripas ir kt. [18]. Kai kurių vakcinų poveikiui pasiekti užtenka vienos dozės, kitoms reikalingi du ar trys pakartotiniai paskiepijimai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras pateikia sergamumo užkrečiamosiomis ligomis apžvalgas tik nuo 2011 m. Patikimų duomenų apie anksčiau vykdytą skiepais valdomų ligų kontrolę nėra. 1 lentelėje pateikiami duomenys parodo susirgimų įvairiomis vakcinomis valdomomis ligomis skaičiaus pokytį prieš pradedant planinį skiepijimą ir dabar [19].

1 lentelė. Lietuvoje skiepais valdomos užkrečiamosios ligos XX a., prieš pradedant skiepijimus ir 2007 m. [19]

Liga

Susirgimų skaičius per metus

iki skiepijimo pradžios

Metai _{skaičius 2007 m.} Susirgimų Sumažėjimas, %

Difterija 1484 1950-1952 0 100

Stabligė 37 1952 1 97 Poliomielitas 315 1955-1957 0 100 Tymai 18917 1963-1965 0 100 Parotitas 15511 1975 81 99 Raudonukė 22911 1979 13 99 Hepatitas B 1823 1978-1980 83 96

Ypač didelis dėmesys imunoprofilaktikai Lietuvoje pradėtas skirti po Antrojo pasaulinio karo. Tuo metu ypač ryškiai sumažintas sergamumas užkrečiamosiomis ligomis, pradėtos visuotinio vaikų skiepijimo vakcinomis programos (2 lentelė) [19].

2 lentelė. Vakcinacijos diegimas Lietuvoje [19]

Vakcina Metai, kuriais pradėta skiepyti Lietuvoje Metai, kuriais sukurta (užregistruota) vakcina Raupų 1801 1796 Pasiutligės 1897 1885 Tuberkuliozės (BCG) 1956 1921 DTP (difterija-stabligė-kokliušas vakcina) 1956 1943

OPV (aktyvi poliomielito vakcina) 1957 1957

IPV (inaktyvi poliomielito vakcina) 1992 1955

Tymų 1964 1960

Parotito 1985 1949

Raudonukės 1992 1962

Pasiutligės (pagaminta naudojant ląstelių kultūrą) 1994 1975

Virusinio hepatito B 1998 1986

B tipo Haemophilus influenzae infekcija (HiB) (konjuguota

vakcina) 1996 1990

Vėjaraupiai 1999 1995

Rotavirusinė infekcija 2005 2005

Nacionalinė imunoprofilaktikos sistema pradėta kurti atgavus Lietuvos nepriklausomybę. Visus su skiepais susijusius klausimus koordinavo 1991 m. įkurtas Respublikinis imunoprofilaktikos centras, vėliau tapęs Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centru. [19] Nuo 2009 m. spalio 1 d., sujungus Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrą bei Lietuvos AIDS centrą, įsteigtas Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) [20].

1992 m. sukurta pirmoji Lietuvos nacionalinė imunoprofilaktikos programa numatė veiklos kryptis penkeriems metams. Ji buvo rengiama remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis Europos šalims. Jos tikslas – įvertinti esamą imunoprofilaktikos sistemą, sukurti naują skiepijimo kalendorių, greičiau ir efektyviau įdiegti naujas, tarptautinius standartus atitinkančias vakcinas [19]. Nacionalinė imunoprofilaktikos programa yra nuolat atnaujinama įvertinant situaciją, poreikius, galimybes.

1.3. Nacionalinė imunoprofilaktikos programa

PSO inicijuota Išplėstinė imunizacijos programa pasaulyje įgyvendinama nuo 1974 m. Tuomet apsaugoti vaikus nuo 6 užkrečiamųjų ligų (difterijos, stabligės, kokliušo, tymų, poliomielito, tuberkuliozės) buvo jos pagrindinis tikslas. Bėgant laikui į skiepijimo programas įtraukiama vis daugiau vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų. Taip pat didėjo skiepijimo apimtys, tad šiais laikais daugumos šalių skiepijimų programos apima ir skiepijimą nuo tokių ligų kaip tymai, raudonukė, epideminis parotitas, hepatitas B, B tipo Haemophilus influenzae infekcija. Į nacionalinius skiepijimo kalendorius daugelis Europos Sąjungos šalių jau įtraukė skiepus nuo pneumokokinės infekcijos, žmogaus papilomos viruso infekcijos, kai kurios – C tipo meningokokinės infekcijos, vėjaraupių ir kt.

Nacionalinė imunoprofilaktikos 2014−2018 metų programa parengta atsižvelgiant į PSO Pasaulio imunizacijos viziją ir strategiją 2006–2015 m., priimtą 48-osios Pasaulio sveikatos asamblėjos 2005 m. gegužės 25 d. rezoliuciją, PSO vakcinacijos veiksmų planą 2011–2020 m., priimtą Pasaulio sveikatos asamblėjos 2012 m. gegužės mėn., taip pat į Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą, kontrolę ir profilaktiką, nuostatas.

PSO duomenimis, skiepijimo apimtimi, kurią pasiekus galima valdyti užkrečiamąsias ligas, laikoma, kai paskiepijama ne mažiau kaip 90–95 proc. vaikų. Skiepijant remiantis Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi iki 2009 m. buvo pasiekta net 92–99 proc. paskiepytųjų įvairiose amžiaus grupės. Tai leidžia suvaldyti užkrečiamąsias ligas, nuo kurių yra skiepijama. Tačiau 2009–2012 metais pradėjo mažėti visos skiepijimo apimtys. 4,6 proc. sumažėjo 1 metų vaikų amžiaus difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito ir B tipo Haemophillus

influenzae infekcijos skiepijimo trečiąja vakcinos doze apimtys, 3,6 proc. – dvejų metų vaikų

skiepijimo nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito apimtys [21].

2014 m. sausio 3 d. priimtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas nr. V-8 „Dėl nacionalinės imunoprofilaktikos 2014–2018 metų programos patvirtinimo“. Šia programa siekiama:

1) išlaikyti ne mažesnes kaip 90−95 proc. vaikų skiepijimo apimtis visoje šalyje ir kiekvienoje savivaldybėje;

2) mažinti sergamumą kokliušu (ne daugiau 0,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų), difterija (ne daugiau 0,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų), epideminiu parotitu (ne daugiau 0,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų), ūminiu hepatitu B (ne daugiau 1,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų);

3) pasiekti, kad šalyje nebūtų vietinių poliomielito, tymų, raudonukės atvejų ir sukėlėjai negalėtų plisti;

4) tobulinti vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, įtraukiant vakcinas, kuriomis iki šiol nebuvo skiepijama (2014 m. − pneumokokinės infekcijos vakciną, 2015 m. − kokliušo vakciną 15-16 metų vaikams) [21].

Remiantis Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-757, valstybės lėšomis naujagimiai, kūdikiai ir vaikai skiepijami nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, žmogaus papilomos viruso (ŽPV), B tipo Haemophilus influenzae ir pneumokokinės infekcijų [22].

1.4. Sergamumas skiepais valdomomis užkrečiamosiomis ligomis

Remiantis ir analizuojant ULAC pateiktus duomenis, pastebima skiepijimo apimčių mažėjimo tendencija visomis vakcinomis, išskyrus tymų, raudonukės ir epideminio parotito vakciną (3 lentelė):

3 lentelė. Vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų, nuo kurių skiepijama pagal Lietuvos Respublikos vaikų skiepijimo kalendorių, skiepijimo apimtys Lietuvoje, 2003 – 2014 m. [23]

4 lentelė. Sergamumo vakcinomis valdomomis užkrečiamosiomis ligomis kaita 1991 – 2014 m. [24] Užkrečiamoji liga Atvejų skaičius 2014 2013 2012 2011 2010 2009 2008 2007 2006 2005 2004 2003 Difterija 0 0 0 1 0 0 4 0 0 0 0 0 Tymai 11 35 0 7 2 0 1 0 1 1 1 1 Epideminis parotitas 45 67 62 64 87 74 82 81 74 101 279 284 Kokliušas 143 65 154 30 19 233 51 17 6 64 48 5 Poliomielitas 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 Raudonukė 0 2 0 0 2 0 0 13 110 118 93 170 Stabligė 1 2 2 2 2 0 0 1 3 4 1 4 Užkrečiamoji liga Atvejų skaičius 2002 2001 2000 1999 1998 1997 1996 1995 1994 1993 1992 1991 Difterija 3 0 2 6 2 2 11 43 38 8 9 1 Tymai 103 7 19 23 18 30 35 188 286 249 200 143 Epideminis parotitas 226 466 4337 - - - - Kokliušas 23 162 91 80 96 150 57 104 232 254 301 350 Poliomielitas 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 Raudonukė 277 458 1304 - - - - Stabligė 1 1 0 6 2 3 2 0 2 4 3 1 Tuberkuliozė

Prie skiepais kontroliuojamų užkrečiamųjų ligų tuberkuliozė priskiriama sąlyginai. Skiepijimas BCG vakcina apsaugo vaikus pirmaisiais gyvenimo metais, tačiau neapsaugo nuo infekuotumo šios ligos sukėlėjais bei nedaro įtakos sergamumui tuberkulioze. [19]

Poliomielitas

Poliomielito atvejų Lietuvoje neužregistruota nuo 1972 m. 2001 m. gruodžio 21 d. Lietuva buvo oficialiai paskelbta šalimi, kurioje likviduotas laukinio poliomielito virusas. [19]

Difterija

Nei 2013 m., nei 2014 m. neužregistruotas nei vienas difterijos atvejis (1 pav.). Paskutinį kartą difterija užregistruota 2011 m., ja sirgo vidutinio amžiaus vyras, kurio skiepijimosi būklė nežinoma. Per pastarąjį dešimtmetį registruoti tik 3 susirgimai difterija [23].

1 pav. Daugiametė sergamumo difterija dinamika, 2003 – 2014 m. [23]

Kokliušas

2014 m. Lietuvoje užregistruoti 143 susirgimų kokliušu atvejai, iš kurių hospitalizuota 30 proc. (43 pacientai). Neužregistruotas nei vienas mirties nuo kokliušo atvejis. Tačiau, remiantis pateiktais duomenimis, pastarąjį dešimtmetį susirgimų kokliušu daugėja (2 pav.). Per pastaruosius du metus kokliušo atvejų padaugėjo net dukart [23].

Analizuojant sergamumo duomenis pagal amžių ir skiepijimo būklę, pastebima, kad daugiausia sirgo neskiepyti 0 – 4 m. amžiaus asmenys (47 atvejai); 10 – 19 m. amžiaus grupėje daugiausia sirgo pasiskiepiję daugiau nei 3 vakcinos dozėmis (37 atvejai) [23].

2 pav. Daugiametė sergamumo kokliušu dinamika, 2003 – 2014 m. [23]

Stabligė

2014 m. Lietuvoje užregistruotas 1 stabligės atvejis, pasibaigęs mirtimi. Manoma, kad mirusi pacientė stabligės vakcina skiepyta nebuvo, nes medicininiuose dokumentuose tokia informacija nebuvo rasta. Pastarąjį dešimtmetį registruojama po vidutiniškai 2 atvejus per metus (3 pav.) [23].

3 pav. Daugiametė sergamumo stablige dinamika, 2003 – 2014 m. [23]

Tymai

Lietuvoje 2014 m. užregistruota 11 tymų atvejų. 2013 m. įvyko stiprus tymų protrūkis – nustatyti 35 susirgimai tymais. Skiepijimo nuo tymų apimtys 2014 m. buvo šiek tiek didesni nei 2013 m. Iš susirgusiųjų 6 asmenys buvo neskiepyti, po 2 gavusius tik vieną vakcinos dozę ir gavusius dvi vakcinos dozes. Vieno asmens skiepijimo būklė buvo nežinoma [23].

Nuo 2003 iki 2014 m. tymais užsikrėtusių pacientų skiepijimo būklė 45 proc. atvejų buvo nežinoma. 27 proc. buvo neskiepyti, 23 proc. – skiepyti tik viena vakcinos doze [23].

4 pav. Daugiametė sergamumo tymais dinamika, 2004 – 2014 m. [23]

Raudonukė

2014 m. neregistruotas nei vienas susirgimas raudonuke. 2013 m. užregistruoti ir kliniškai patvirtinti 2 atvejai. Vertinant 2004 – 2014 m. duomenis, galima pastebėti ryškų sergamumo raudonuke dinamikos mažėjimą (5 pav.) [23].

5 pav. Daugiametė sergamumo raudonuke dinamika, 2004 – 2014 m. [23]

Epideminis parotitas

2014 m. Lietuvoje užregistruoti 45 susirgimų epideminiu parotitu atvejai. Tai net 32,8 proc. mažiau nei 2013 m. (67 atvejai). Pastarąjį dešimtmetį stebima sergamumo epideminiu parotitu mažėjimo tendencija (6 pav.). Beveik pusės (23 atvejai) susirgusiųjų epideminiu parotitu 2014 m. skiepijimo būklė nežinoma, 7 pacientai buvo pasiskiepiję 2 vakcinos dozėmis, 9 – viena doze, 6 – nesiskiepiję [23].

6 pav. Daugiametė sergamumo epideminiu parotitu dinamika, 2004 – 2014 m. [23]

Hepatitas B

2014 m. Lietuvoje užregistruoti 28 ūminiai ir 3 lėtiniai virusinio hepatito B atvejai. Nuo 1990 m. iki 2014 m. stebima sergamumo mažėjimo tendencija (7 pav.) [23].

7 pav. Daugiametė sergamumo hepatitu B dinamika, 2003 – 2014 m. [23]

B tipo Haemophilus influenzae infekcija

2014 m. Lietuvoje registruoti 3 Haemophilus influenzae infekcijos atvejai, 2013 m. – 2 atvejai. Analizuojant paskutinio dešimtmečio duomenis, galima pastebėti, jog sergamumas mažėja [23].

8 pav. Daugiametė sergamumo B tipo Haemophilus influenzae infekcija dinamika, 2003 – 2014 m. [23]

Pneumokokinė infekcija

Lietuvoje 2014 m. užregistruoti 7 pneumokokinės infekcijos atvejų (nei vieno, pasibaigusio mirtimi, visi hospitalizuoti), 2013 m. – 17 atvejų. Analizuojant paskutinių dešimties metų duomenis, galima pastebėti nežymią sergamumo mažėjimo tendenciją (9 pav.). Iš susirgusiųjų pneumokokine infekcija 2014 m., 2 asmenys buvo neskiepyti, 5 – skiepijimo būklė nežinoma [23].

9 pav. Daugiametė sergamumo pneumokokine infekcija dinamika, 2003 – 2014 m. [23]

1.5. Vakcinacija Kėdainiuose

2015 m. Kėdainiuose registruoti 3703 ikimokyklinio amžiaus vaikai [25]. Kėdainiai yra vienas iš geriausiomis skiepijimo apimtimis pasižyminčių rajonų Kauno apskrityje. Remiantis 2015 m. Kauno visuomenės sveikatos centro pateiktais duomenimis, Kėdainių rajone ikimokyklinio amžiaus vaikų skiepijimų apimtys tuberkuliozės vakcina siekė 98,5 proc., hepatito B – 96,1 proc., pneumokokinės infekcijos – 35,2, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito ir B tipo Haemophilus

influenzae vakcina – 91,9 proc., tymų, raudonukės, epideminio parotito vakcina – 95,3 proc. net

penkiose pozicijose Kėdainių rajono skiepijimų apimtys siekia ar viršija 95 proc., kas leidžia teigti, jog šios užkrečiamosios ligos yra kontroliuojamos [26].

1.6. Vaistininko vaidmuo imunoprofilaktikoje

Vaistininkai dažnai prisideda prie daugelio visuomenės sveikatai reikšmingų programų, nes yra lengviausiai prieinami sveikatos priežiūros specialistai [27]. Ilgos darbo valandos ir būtinybės užsiregistruoti konsultacijai nebuvimas daro vaistinę patrauklesnę ir labiau prieinamą pacientams [28]. Per kelis paskutinius dešimtmečius vaistininkų vaidmuo visuomenės sveikatos priežiūroje išsiplėtė nuo vaistų gamybos iki tiesioginės pacientų priežiūros [29]. Vaistininkai konsultuoja pacientus ne tik apie vaistus, jų sąveikas, lėtines ligas (astma [30], cukrinis diabetas [31], arterinė hipertenzija [32] ir kt.) bei jų kontrolę, bet ir suteikia informaciją sveikos mitybos, priklausomybės nuo nikotino [33] bei kitais klausimais. Todėl nenuostabu, kad žmonės į farmacijos specialistus kreipiasi ir dėl vakcinacijos.

Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Portugalija – tai tik kelios šalys, kurios dar labiau išplėtė vaistininko funkcijas, sudarydamos sąlygas vaistininkams skiepyti pacientus visuomenės vaistinėse. Tai tik įrodo, kad farmacijos specialistai yra pakankamai kvalifikuoti teikti informaciją ir skiepijimo klausimais. Tam pritaria ir 2012 m. Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, kuriuo

buvo siekiama nustatyti, gyventojų požiūrį į vakcinas ir skiepijimą vaistinėse. Rezultatai atskleidė, jog viena iš priežasčių, lemiančių teigiamą požiūrį į vakcinaciją vaistinėje yra pasitikėjimas vaistininku bei jo teikiamomis konsultacijomis [34].

1.7. Antivakcininis judėjimas

Žvelgiant globaliai, vakcinos yra viena iš kelių taupių medicininių priemonių, teikiančių universalią naudą [6]. Tačiau kai kurie tėvai atsisako skiepyti savo vaikus. Viena iš priežasčių yra nepageidaujamų reakcijų į vakcinas baimė. Tam įtaką daro iš kitų tėvų išgirstos istorijos, kad vaikas buvo sveikas, tačiau, vos paskiepijus, jis susirgo sunkia liga. Tėvai taip pat atsisako vakcinų dėl per didelio vienu metu vaikams suleidžiamų vakcinų kiekio ar religinių įsitikinimų. Neigiamą įtaką skiepijimo apimčių didėjimui bei visuomenės apsaugai nuo užkrečiamųjų ligų daro ir žiniasklaida. 2013 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad žurnalistų pasirinktas argumentų pateikimo būdas gali daryti įtaką žmonių įsitikinimams [35]. Kai kuriais atvejais tai rimtai paveikė vakcinų programas, kas sukėlė normaliomis sąlygomis išvengiamą padidėjusį mirtingumą [11].

Bene didžiausią įtaką antivakcininiam judėjimui padarė 1998 m. britų gydytojo Andrew Wakefield atliktas tyrimas. Jo metu tirti 12 vaikų, kurių amžius buvo nuo 3 iki 10 metų. Visų vaikų ligos istorijos teigė, kad vaikai vystėsi normaliai, tačiau paskutiniu metu sutriko įgūdžių, tarp jų ir kalbos, vystymąsis, vaikai taip pat skundėsi pilvo skausmu ir viduriavimu. 8 iš 12 vaikų tėvai šiuos elgesio bei vystymosi pokyčius susiejo su tymų, kiaulytės, raudonukės vakcina. Gydytojo tyrimo rezultatai teigė, jog šie skiepai gali sukelti žarnyno sutrikimus, susilpninti imuninę sistemą ir netgi pažeisti smegenis. Taigi įmanoma, jog vaikas susirgs autizmu [36]. Nors šio tyrimo rezultatai medikų bendruomenės ir nebuvo pripažinti dėl mažos tyrimo apimties, keli tyrimai nerado jokio ryšio tarp MMR vakcinos ir autizmo [37, 38], tačiau visuomenė iki šiol laiko šią informaciją reikšminga.

Vaiko susirgimas autizmu nėra vienintelė antivakcininio judėjimo palaikoma teorija. Jie taip pat teigia, kad vakcinų sudėtyje esančios pagalbinės medžiagos kenkia vaiko sveikatai, jog vaikui geriau persirgti šiomis užkrečiamosiomis ligomis, kad būtų įgytas natūralus imunitetas. Dar vienas itin dažnai girdimas teiginys - neskiepytas vaikas bus saugus, nes aplinkiniai vaikai yra paskiepyti. Tačiau taip paplitus antivakcininiam judėjimui vis daugiau vaikų yra nepaskiepyti, todėl saugi vaiko aplinka neužtikrina, jog vaikas nesusirgs užkrečiamąja liga.

2. DARBO METODIKA

2.1. Tyrimo metodai

Rašant magistro darbą buvo taikoma:

1. Teorinis analizės metodas. Studijuoti ir aprašyti moksliniai medicininiai, farmaciniai ir socialiniai straipsniai bei tyrimai, susiję su magistro darbe pasirinkta tema;

2. Empiriniai analizės metodai. Anketinės apklausos. Atliktos vaistininkų ir ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų kiekybinės apklausos, norint išsiaiškinti, kokios abiejų tiriamųjų grupių žinios apie vakcinaciją, ar tėvai konsultuojasi su vaistininku skiepijimo klausimais ir kt.

2.2.

Tyrimo eiga

Kiekybinio tyrimo procesą sudarė keli etapai. Pirmiausia buvo sudaryti klausimynai, vėliau – vykdoma tiriamųjų atranka: pasirinktas tiriamos populiacijos dydis ir imtis. Kad būtų gauti tikslesni duomenys, reikia įvertinti tyrimo duomenų patikimumą ir tikslumą. Tam panaudota formulė [39]:

𝑛 = 𝑁 ∙ 1,96

2_{∙ 𝑝 ∙ 𝑞}

𝜀2_{∙ (𝑁 − 1) + 1,96}2_{∙ 𝑝 ∙ 𝑞}

kur: N – populiacijos dydis; reikšmė 1,96 atitinka standartizuoto normaliojo skirstinio 95 proc.

pasikliovimo lygmenį; p yra numatoma įvykio baigmės tikimybė, kad nagrinėjamas požymis pasireikš tiriamoje populiacijoje (p = 0,5); q yra tikimybė, kad nagrinėjamas požymis nepasireikš tiriamoje populiacijoje (q = 1 – p = 0,5); ε šiuo atveju – 0,05.

Remiantis šia formule apskaičiuota, jog duomenų patikimumui užtikrinti reikia apklausti 218 farmacijos specialistų bei 320 ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų. Surinktos 503 tėvų anketos, kurias įvertinus paaiškėjo, jog 38 anketose trūksta duomenų, todėl analizėje naudotos 465 anketos. Taip pat surinktos 226 farmacijos specialistų anketos.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvams anketos buvo įteikiamos apsilankymo pas gydytoją metu. Tėvai galėjo anketas užpildyti gydytojo kabinete arba parsinešti į namus ir grąžinti pakartotinio vizito metu. Vaistininkams skirtos anketos buvo nešamos į vaistines. Vaistininkai buvo patikinti, kad

garantuojamas anonimiškumas, prašyta anketas užpildyti laisvu metu. Surinktose anketose pateikta informacija buvo perrašyta elektroniniu formatu ir analizuojama.

2.3.

Instrumentiniai tyrimo metodai

Tyrimui atlikti buvo naudojamos dvi anoniminės anketinės apklausos – viena, skirta farmacijos specialistams (1 priedas) bei kita, skirta ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvams (2 priedas).

Ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų anketoje pateikti 18 uždarojo tipo klausimai (respondentai turi pasirinkti vieną ar daugiau galimų atsakymo variantų, labiausiai atitinkančių apklausiamojo nuomonę) ir 6 atvirojo tipo klausimai (klausiama pacientų nuomonės, pasiūlymų, vaikų šeimoje skaičiaus ir pan.).

Farmacijos specialistų anketoje pateikta 17 uždarojo tipo klausimų. Prieš pradedant tyrimą buvo atlikta anketų validacija: anketos pateiktos nedidelėms tiriamųjų grupėms, jog būtų įsitikinta klausimų aiškumu ir tikslumu. Anketos koreguotos atsižvelgiant į gautas pastabas.

Anketų struktūrinės dalys:

1. Įvadinė dalis, kurioje paaiškinamas tyrimo tikslas.

2. Klausimai apie vakcinaciją ir tam tikrus, visuomenėje sklandančius teiginius.

3. Klausimai apie vakcinas, įvertinantys žinias apie skiepų kalendorių: kurios vakcinos įtrauktos į skiepų kalendorių, kurios ne, kaip vertina savo žinias.

4. Klausimai apie konsultacijas imunoprofilaktikos tema vaistinėje. 5. Asmeniniai klausimai apie respondentą.

2.4.

Duomenų apdorojimo metodai

Gauti tyrimo rezultatai statistiškai įvertinti naudojant SPSS (Statistical Package for the Social Science) programinio paketo 23 versiją. Darbe pateikiami grafikai ir lentelės sudarytos naudojantis MS Office 2007 programų paketo MS Excel skaičiuokle.

Statistiniams ryšiams įvertinti naudotas susijusių požymių chi kvadrato (χ²) kriterijus. χ² suderinamumo kriterijus naudojamas hipotezėms apie kintamojo skirstinį populiacijoje tikrinti. χ² kriterijus parodo, ar empirinio ir teorinio skirstinių skirtumas yra reikšmingas, t.y. tikrinama ar turimas empirinis skirstinys suderinamas su teoriniu modeliu. Duomenims patikrinti taikytas statistinio reikšmingumo lygmuo p, kai p<0,05 rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais [40].

2.5.

Tyrimo validacija

Tyrimo validacija buvo atlikta VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) (adresas Budrio g. 5, Kėdainiai) bei UAB ,,Gintarinė vaistinė“ filialuose, kurie įsikūrę Šiaurės pr. 8c ir Šiaurės pr. 91, Kaune. Apklausti 4 farmacijos specialistai ir 10 pacientų tėvų.

Validacijos metu buvo analizuojamos anketos. Aiškinamasi, ar anketos suprantamos, klausimai ir žymėjimas yra aiškūs. Įvertinus anketas ir padiskutavus su respondentais, patikslintos kelių klausimų formuluotės, kai kurie klausimai buvo sukonkretinti.

2.6.

Tyrimo kontingentas

2.6.1. Farmacijos specialistų anketų demografiniai duomenys

Tyrimo metu buvo surinktos 226 farmacijos specialistų užpildytos anketos. Jas užpildė 18 vyrų (8,0 proc.) ir 208 moterys (92,0 proc.). Iš jų 166 vaistininkai (73,5 proc.) ir 60 farmakotechnikų (26,5 proc.). 224 apklausos dalyviai dirba tinklinėse vaistinėse (99,1 proc.), 2 – tinklui nepriklausančiose vaistinėse (0,9 proc.). 206 vaistinės (91,2 proc.) įsikūrusios miestuose, 20 – rajonuose (8,8 proc.). 32 farmacijos specialistų (14,2 proc.) darbo patirtis yra mažesnė nei 1 metai, 48 respondentų (21,2 proc.) darbo patirtis yra nuo 1 iki 3 metų, 60 specialistų (26,5 proc.) dirba nuo 4 iki 10 metų, 86 specialistai (38,1 proc.) vaistinėje dirba daugiau nei 10 metų. (6 lentelė) Farmacijos specialistų amžiaus vidurkis 35 metai. Vyriausiam respondentui – 61 metai, jauniausiam – 23 metai.

6 lentelė. Farmacijos specialistų demografiniai duomenys

Demografiniai duomenys Respondentų pasiskirstymas

N % Lytis Vyras 18 8,0 Moteris 208 92,0 Vaistinės vieta Miesto vaistinė 206 91,2 Rajono vaistinė 20 8,8 Vaistinės tipas Tinklinė vaistinė 224 99,1

Tinklui nepriklausanti vaistinė 2 0,9

Kvalifikacija Vaistininkas (-ė) 166 73,5 Farmakotechnikas (-ė) 60 26,5 Darbo patirtis < 1 metai 32 14,2 1 – 3 metai 48 21,2 4 – 10 metų 60 26,5 > 10 metų 86 38,1

Visi farmacijos specialistai, dalyvavę tyrime ir turintys mažiau nei 10 metų darbo patirtį, yra jaunesni nei 35 metų amžiaus (p < 0,001). (7 lentelė)

7 lentelė. Farmacijos specialistų amžius ir darbo patirtis

Amžius

Darbo patirtis

< 1 metai 1 – 3 metai 4 – 10 metų > 10 metų

N % N % N % N %

≤ 35 metai 32 100 48 100 60 100 6 7,0

> 35 metai - - - 80 93,0

2.6.2. Ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų anketų demografiniai duomenys

Įvertinus teisingai užpildytas anketas, nustatyta, kad bus analizuojamos 465 anketos, kurių rezultatai pateikti 8 lentelėje. Į anketos klausimus atsakė 441 moteris (95,2 proc.) ir 22 vyrai (4,8 proc.). Pagal amžių respondentai buvo suskirstyti į 4 grupes. Respondentai, jaunesni nei 25 metų amžiaus, sudarė 8,4 proc. visų apklaustųjų, 25 – 35 metų amžiaus žmonės sudarė 63,7 proc. apklaustųjų, 35 – 45 metų amžiaus respondentų buvo 25,9 proc., vyresnių nei 45 metų amžiaus – 1,9 proc. Paprašius nurodyti gyvenamąją vietą, 83,9 proc. respondentų nurodė Kėdainių miestą. 16,1 proc. atsakiusiųjų gyvena Kėdainių rajone: Palėdnagiuose, Josvainiuose, Labūnavoje, Lančiūnavoje, Dotnuvoje ir kt.

Lyginant apklaustųjų išsilavinimą pastebėta, jog daugiausia respondentų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą. Aukštajį neuniversitetinį išsilavinimą įgiję 27,6 proc. respondentų, o aukštąjį universitetinį – 36,5 proc. Vidurinį ir žemesnį nei vidurinis išsilavinimą įgiję 20,1 proc. atsakiusiųjų. 15,8 proc. žmonių savo išsilavinimą įvardijo kaip specialųjį vidurinį.

Paprašius nurodyti savo šeiminę padėtį, 32 respondentai atsakė, jog gyvena vieni (6,9 proc.), 74 gyvena su partneriu / partnere (16,0 proc.), 348 gyvena su sutuoktiniu / sutuoktine (75,2 proc.), 9 gyvena su kitais suaugusiaisiais (tėvais, giminėmis ir pan.) (1,9 proc.). Respondentų taip pat buvo prašoma nurodyti, kiek šeimoje yra vaikų. Vieną vaiką augina 227 respondentai (49,1 proc.), du vaikus – 178 respondentai (38,5 proc.), tris vaikus – 39 respondentai (8,4 proc.), 4 ir daugiau vaikų – 18 respondentų (3,9 proc.). Respondentų buvo prašoma nurodyti ir vidutines mėnesines šeimos pajamas. 34 žmonės teigė, jog vidutinės mėnesinės jų šeimos pajamos neviršija 300 € (7,4 proc.), 172 žmonių pajamos sudarė 300 – 600 € (37,6 proc.), 251 žmonių vidutinės pajamos – daugiau nei 600 € (54,9 proc.).

Demografiniai duomenys Respondentų pasiskirstymas N % Lytis Vyras 22 4,8 Moteris 441 95,2 Amžius < 25 metai 39 8,4 25 – 35 metai 295 63,7 35 – 45 metai 120 25,9 > 45 metai 9 1,9

Gyvenamoji vieta Kėdainiai 387 83,9

Kėdainių rajonas 74 16,1 Išsilavinimas Vidurinis ir žemesnis 93 20,1 Specialusis vidurinis 73 15,8 Aukštasis neuniversitetinis 128 27,6 Aukštasis universitetinis 169 36,5 Šeiminė padėtis

Gyvena vienas / viena 32 6,9

Gyvena su partneriu / partnere 74 16,0 Gyvena su sutuoktiniu / sutuoktine 348 75,2 Gyvena su kitais suaugusiaisiais 9 1,9 Vaikų skaičius šeimoje 1 vaikas 227 49,1 2 vaikai 178 38,5 3 vaikai 39 8,4 4 ir daugiau vaikų 18 3,9 Vidutinės šeimos pajamos Iki 300 € 34 7,4 300 € - 600 € 172 37,6 Daugiau nei 600 € 251 54,9

3. REZULTATAI

3.1. Farmacijos specialistų anketų rezultatai

3.1.1. Farmacijos specialistų žinios apie skiepus ir vakcinaciją

Farmacijos specialistų buvo prašoma įvertinti savo žinias nuo 1 (labai prastos žinios) iki 5 (labai geros žinios) apie skiepus ir vakcinaciją. Iš 9 lentelėje pateiktų rezultatų galima teigti, kad savo žinias respondentai vertina vidutiniškai (54,0 proc.). Labai prastas ir prastas žinias mano turintys atitinkamai 5,3 proc. ir 17,7 proc. farmacijos specialistų, geras ir labai geras – 22,1 proc. ir 0,9 proc. Net 92,0 proc. farmacijos specialistų norėtų apie vakcinaciją sužinoti daugiau. (10 pav.)

9 lentelė. Farmacijos specialistų įsivertinimas Vertinimas N % 1 (labai prastos) 12 5,3 2 (prastos) 40 17,7 3 (vidutiniškos) 122 54,0 4 (geros) 50 22,1 5 (labai geros) 2 0,9

10 pav. Ar farmacijos specialistai norėtų daugiau sužinoti apie vakcinaciją?

Farmacijos specialistų buvo prašoma pažymėti, kurios vakcinos, jų manymu, yra įtrauktos į profilaktinių skiepijimų kalendorių, o kurios yra rekomenduojamos, bet valstybės lėšomis

Taip

92%

Ne

8%

nežino, kad į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių yra įtrauktos B tipo Haemophilus influenzae infekcijos (52,2 proc. atsakė neteisingai) ir pneumokokinė (neteisingai atsakė 66,4 proc.) vakcinos. Taip pat farmacijos specialistai manė, jog į profilaktinių skiepijimų kalendorių įtrauktos meningokokinė (36,3 proc.) ir vėjaraupių (21,2 proc.) vakcinos, nors iš tiesų jos yra rekomenduojamos, bet valstybės lėšomis nekompensuojamos.

10 lentelė. Farmacijos specialistų žinios apie rekomenduojamas, bet valstybės lėšomis nekompensuojamas ir į profilaktinių skiepijimų kalendorių įtrauktas vakcinas

Atsakiusiųjų skaičius

Teisingai Neteisingai

N % N %

Į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtrauktos vakcinos

Kokliušo, difterijos, stabligės 226 218 96,5 8 3,5

Tymų, epideminio parotito, raudonukės 226 200 88,5 26 11,5

Tuberkuliozės 226 182 80,5 44 19,5

Poliomielito 226 160 70,8 66 29,2

Hepatito B 226 116 51,3 110 48,7

B tipo Haemophilus influenzae infekcijos 226 108 47,8 118 52,2

Pneumokokinės infekcijos 226 76 33,6 150 66,4

Rekomenduojamos, bet valstybės lėšomis nekompensuojamos vakcinos

Sezoninio gripo 226 208 92,0 18 8,0

Erkinio encefalito 226 206 91,2 20 8,8

Rotavirusinės infekcijos 226 206 91,2 20 8,8

Vėjaraupių 226 178 78,8 48 21,2

Meningokokinės infekcijos 226 144 63,7 82 36,3

Taip pat respondentai turėjo nurodyti, ar pritaria lentelėje pateiktiems teiginiams. 59,3 proc. farmacijos specialistų teigia nesidomintys vaikų vakcinacija. 63,7 proc. apklaustųjų nemano, jog suleisti vaikui keletą vakcinų vienu metu yra saugu. 15 proc. respondentų nepritaria, kad vakcinos gali sukelti alergiją, o 20,4 proc. mano, kad vakcinos gali sukelti leukemiją, autizmą ir daugelį kitų sunkių ligų. 14,2 proc. farmacijos specialistų nepritaria teiginiui, jog skiepijimas ne tik apsaugo žmogų, bet ir sukuria saugią aplinką visuomenei. (11 lentelė)

11 lentelė. Farmacijos specialistų žinių vertinimas pagal pritarimą pateiktiems teiginiams Teiginys

Pritariu Nepritariu

N % N %

Skiepijimas ne tik apsaugo žmogų, bet ir sukuria

saugią aplinką visuomenei. 194 85,8 32 14,2

Vakcinos gali sukelti alergiją 192 85,0 34 15,0

Domiuosi vaikų vakcinacija ir nuolat ieškau naujos

informacijos 92 40,7 134 59,3

Suleisti vaikui keletą vakcinų vienu metu yra saugu 82 36,6 144 63,7 Vakcinos gali sukelti leukemiją, autizmą ir daugelį

Kaip pagrindinius informacijos apie skiepus ir skiepijimą šaltinį farmacijos specialistai nurodė konferencijas, seminarus, mokymus, jų medžiagą (63,72 proc.) bei specialius leidinius (60,18 proc.). 34,51 proc. informaciją randa socialiniuose tinkluose, forumuose, 30,09 proc. – spaudoje. 28,32 proc. savo informacijos šaltiniu įvardijo televiziją bei radiją. (12 lentelė)

12 lentelė. Farmacijos specialistų informacijos šaltiniai apie skiepus ir vakcinaciją Informacijos šaltinis N %

Konferencijos, seminarai, mokymai, jų medžiaga 144 63,72

Specialūs leidiniai 136 60,18

Socialiniai tinklai, forumai 78 34,51

Spauda 68 30,09

Televizija, radijas 64 28,32

Farmacijos specialistai turėjo pažymėti, kokių žinių, jų nuomone, jiems trūksta. Nepageidaujamos reakcijos į vakcinas – tema, kuria daugiausiai respondentų jaučiasi turintys nepakankamai žinių (73,89 proc.). Daugiau nei pusė atsakiusiųjų mano, kad jiems nepakanka žinių apie vakcinų efektyvumą (53,98 proc.) bei revakcinaciją (53,10 proc.). 36,28 proc. nesijaučia pakankamai žinantys apie revakcinaciją. (13 lentelė)

13 lentelė. Temos, apie kurias farmacijos specialistai, jų nuomone, turi nepakankamai žinių

Tema N %

Nepageidaujamos reakcijos į vakcinas 167 73,89

Vakcinų efektyvumas 122 53,98

Revakcinacija 120 53,10

Vakcinų paskirtis 82 36,28

3.1.2. Farmacijos specialistų požiūris į skiepus ir vakcinaciją

Anketoje farmacijos specialistų buvo prašoma atskleisti savo požiūrį į su vakcinacija susijusius teiginius. 8,0 proc. požiūris į vaikų vakcinaciją pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių yra neigiamas. 73,5 proc. farmacijos specialistų neigiamai žiūri į vaikų vakcinaciją savo nuožiūra parinktomis vakcinomis. 38,1 proc. nepritaria vaikų vakcinacijai rekomenduojamomis, bet valstybės lėšomis nekompensuojamomis vakcinomis. 16,8 proc. neigiamai vertina suaugusiųjų skiepijimą.

proc. ir 27,4 proc.). (14 lentelė)

14 lentelė. Farmacijos specialistų požiūris į:

Teigiamas Neigiamas

N % N %

Vaikų vakcinaciją pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių 208 92,0 18 8,0 Vaikų vakcinaciją savo nuožiūra parinktomis vakcinomis 60 26,5 166 73,5 Vaikų vakcinaciją rekomenduojamomis, bet valstybės

lėšomis nekompensuojamomis vakcinomis 140 61,9 86 38,1

Vaikų revakcinaciją (pakartotinę imunitetą sustiprinančią

dozę) 168 74,3 58 25,7

Suaugusiųjų vakcinaciją 188 83,2 38 16,8

Suaugusiųjų revakcinaciją (pakartotinę imunitetą

sustiprinančią dozę) 164 72,6 62 27,4

Paprašius atsakyti, ar rekomenduotų pacientams, kuriems rizika susirgti yra didesnė, apsvarstyti skiepijimosi galimybes, nuomonės pasiskirstė netolygiai. 69,9 proc. farmacijos specialistų patartų rizikos grupėje esantiems pacientams skiepytis sezoninio gripo vakcina, 69,0 proc. – pneumokokine vakcina, 70,8 proc. – meningokokine vakcina, 85,8 – erkinio encefalito vakcina. Tačiau daugiau nei pusė farmacijos specialistų nerekomenduotų skiepytis vėjaraupių (58,4 proc.) ir rotavirusine (53,1) vakcinomis. (15 lentelė)

15 lentelė. Farmacijos specialisto rekomendacija pasiskiepyti žmonėms, esantiems rizikos grupėje Vakcina Patartų Nepatartų N % N % Erkinio encefalito 194 85,8 32 14,2 Meningokokinės infekcijos 160 70,8 66 29,2 Sezoninio gripo 158 69,9 68 30,1 Pneumokokinės infekcijos 156 69,0 70 31,0 Rotavirusinės infekcijos 106 46,9 120 53,1 Vėjaraupių 94 41,6 132 58,4

Farmacijos specialistai taip pat turėjo įvertinti kelis teiginius. 16,8 proc. apklaustųjų nemano, jog vakcinos yra labiau naudingos nei nenaudingos. 15 proc. farmacijos specialistų pritaria, jog paskiepyti vaikai dažniau serga įvairiomis ligomis. 30,1 proc. respondentų mano, jog vaikai iki 6 mėnesių amžiaus yra per maži, kad būtų skiepijami, 13,3 proc. mano, jog vaikai iki 12 mėnesių amžiaus yra per maži, kad būtų skiepijami, tačiau tik 6,2 proc. pritaria, jog 24 mėnesių amžiaus vaikai yra per maži vakcinacijai. 58,4 proc. farmacijos specialistų pritaria, jog neskiepyti vaikai neturėtų būti priimami į ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo įstaigas. (16 lentelė)

16 lentelė. Farmacijos specialistams pateiktų teiginių vertinimas Teiginys

Pritaria Nepritaria

N % N %

Profilaktinis vaiko sveikatos patikrinimas yra

svarbus siekiant išvengti užkrečiamųjų ligų 218 96,5 8 3,5

Vakcinos yra veiksmingos 204 90,3 22 9,7

Vakcinos yra labiau naudingos nei

nenaudingos 188 83,2 38 16,8

Paskiepyti vaikai dažniau serga įvairiomis

ligomis 34 15,0 192 85,0

Vaikai iki 6 mėnesių amžiaus yra per maži,

kad būtų skiepijami 68 30,1 158 69,9

Vaikai iki 12 mėnesių amžiaus yra per maži,

kad būtų skiepijami 30 13,3 196 86,7

Vaikai iki 24 mėnesių amžiaus yra per maži,

kad būtų skiepijami 14 6,2 212 93,8

Neskiepyti vaikai neturėtų būti priimami į ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo

įstaigas 132 58,4 94 41,6

Farmacijos specialistų taip pat klausta, kokiems preparatams jie teikia pirmenybę, siūlydami vaistus vaikams. 72,6 proc. apklaustųjų pirmenybę teikia augaliniams preparatams, 15,0 proc. – homeopatiniams preparatams. 12,4 proc. pirmiausia siūlo cheminius preparatus. (17 lentelė)

17 lentelė. Farmacijos specialistų prioritetai siūlant preparatus vaikams

N %

Augaliniai preparatai 164 72,6

Cheminiai preparatai 28 12,4

Homeopatiniai preparatai 34 15,0

3.1.3. Farmacijos specialistų žinios ir požiūris į skiepus bei vakcinaciją pagal darbo patirtį

Farmacijos specialistai pagal darbo patirtį buvo suskirstyti į 4 grupes: dirbantys mažiau nei 1 metus, dirbantys 1 – 3 metus, dirbantys 4 – 10 metų ir dirbantys daugiau nei 10 metų. Atlikta analizė parodė, jog į vaikų vakcinaciją pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių teigiamai žiūri 13,3 proc. farmacininkų, dirbančių trumpiau nei 1 metus, 21,2 proc. respondentų, dirbančių 1 – 3 metus, 24,8 proc. dirbančių nuo 4 iki 10 metų ir 32,7 proc. dirbančių daugiau nei 10 metų. (18 lentelė) Lentelėje pateikti rezultatai yra statistiškai reikšmingi (p = 0,035).

atsižvelgiant į darbo patirtį

Farmacijos specialisto darbo patirtis

< 1 metai 1 – 3 metai 4 – 10 metų > 10 metų

N % N % N % N %

Teigiamas 30 13,3 48 21,2 56 24,8 74 32,7

Neigiamas 2 0,9 - - 4 1,8 12 5,3 Didžioji dalis farmacijos specialistų nurodė, jog nesidomi vaikų vakcinacija ir neieško naujos informacijos. Atsakymą „Nepritariu“ pasirinko 30 specialistų (13,3 proc.), dirbančių iki 1 metų, 36 specialistai, dirbantys nuo 1 iki 3 metų. Likusių grupių respondentai pasiskirstė tolygiai – po 34 farmacijos specialistus (15,0 proc.) nepritarė pateiktam teiginiui (p < 0,001). (19 lentelė)

19 lentelė. Požiūris į teiginį „Domiuosi vaikų vakcinacija ir nuolat ieškau naujos informacijos“ atsižvelgiant į farmacijos specialisto darbo patirtį

Farmacijos specialisto darbo patirtis

< 1 metai 1 – 3 metai 4 – 10 metų > 10 metų

N % N % N % N %

Pritariu 2 0,9 12 5,3 26 11,5 52 23,0

Nepritariu 30 13,3 36 15,9 34 15,0 34 15,0

Respondentų buvo prašoma pažymėti, pritaria ar nepritaria teiginiui, jog „Vakcinos yra veiksmingos“. Daugiau nei 10 metų dirbantys farmacijos specialistai yra labiau linkę nepritarti šiam teiginiui nei mažesnę darbo patirtį turintys kolegos (p = 0,016). (20 lentelė)

20 lentelė. Požiūris į teiginį „Vakcinos yra veiksmingos“ pagal farmacijos specialistų darbo patirtį

Farmacijos specialisto darbo patirtis

< 1 metai 1 – 3 metai 4 – 10 metų > 10 metų

N % N % N % N %

Pritariu 28 12,4 48 21,2 56 24,8 72 31,9

Nepritariu 4 1,8 - - 4 1,8 14 6,2

Farmacijos specialistai taip pat žymėjo, ar pritaria teiginiui, jog suleisti vaikui keletą vakcinų vienu metu yra saugu. Didesnę darbo patirtį turintys farmacijos specialistai (dirbantys nuo 4 iki 10 metų ir daugiau nei 10 metų) buvo labiau linkę pritarti šiam teiginiui (atitinkamai 12,4 ir 9,7 proc.) nei mažesnę darbo patirtį turintys jų kolegos (p = 0,049). (21 lentelė)

21 lentelė. Požiūris į teiginį „Suleisti vaikui keletą vakcinų vienu metu yra saugu“ pagal farmacijos specialistų darbo patirtį

Farmacijos specialisto darbo patirtis

< 1 metai 1 – 3 metai 4 – 10 metų > 10 metų

N % N % N % N %

Nepritariu 18 8,0 30 13,3 32 14,2 64 28,3 Daugiau nei 10 metų darbo patirtį turintys farmacijos specialistai taip pat buvo linkę labiau pritarti teiginiui, kad vaikai iki 6 mėnesių amžiaus yra per maži, kad būtų skiepijami (34 respondentai, 15,0 proc.) (p = 0,03). (22 lentelė)

22 lentelė. Požiūris į teiginį „Vaikai iki 6 mėnesių amžiaus yra per maži, kad būtų skiepijami“ pagal farmacijos specialistų darbo patirtį

Farmacijos specialisto darbo patirtis

< 1 metai 1 – 3 metai 4 – 10 metų > 10 metų

N % N % N % N %

Pritariu 4 1,8 12 5,3 18 8,0 34 15,0

Nepritariu 28 12,4 36 15,9 42 18,6 52 23,0

Panašiai farmacijos specialistai, turintys didesnę nei 10 metų darbo patirtį, žiūri ir į vaikų iki 12 mėnesių amžiaus skiepijimą – 18 apklaustųjų (8 proc.) teigė pritariantys šiam teiginiui (p = 0,027). (23 lentelė)

23 lentelė. Požiūris į teiginį „Vaikai iki 12 mėnesių amžiaus yra per maži, kad būtų skiepijami“ pagal farmacijos specialistų darbo patirtį

Farmacijos specialisto darbo patirtis

< 1 metai 1 – 3 metai 4 – 10 metų > 10 metų

N % N % N % N %

Pritariu 2 0,9 2 0,9 8 3,5 18 8,0

Nepritariu 30 13,3 46 20,4 52 23,0 68 30,1

Teiginiui „Skiepijimas ne tik apsaugo žmogų, bet ir sukuria saugią aplinką visuomenei“ pritarti labiau linkę didesnę darbo patirtį turintys farmacijos specialistai: 23,9 proc. specialistų, turinčių nuo 4 iki 10 metų patirtį, ir 30,1 proc. dirbančių daugiau nei 10 metų (p = 0,002). (24 lentelė)

24 lentelė. Požiūris į teiginį „Skiepijimas ne tik apsaugo žmogų, bet ir sukuria saugią aplinką visuomenei“ pagal farmacijos specialistų darbo patirtį

Farmacijos specialisto darbo patirtis

< 1 metai 1 – 3 metai 4 – 10 metų > 10 metų

N % N % N % N %

Pritariu 24 10,6 48 21,2 54 23,9 68 30,1

Nepritariu 8 3,5 - - 6 2,7 18 8,0

Farmacijos specialistų taip pat buvo prašoma nurodyti, ar patartų pacientams, kuriems rizika susirgti yra didesnė, apsvarstyti skiepijimosi galimybę tam tikromis vakcinomis. (25 lentelė)

apsvarstyti skiepijimosi galimybę pateiktomis vakcinomis?

Farmacijos specialisto darbo patirtis

p reikšmė

< 1 metai 1 – 3 metai 4 – 10 metų > 10 metų

N % N % N % N % Sezoninio gripo vakcina Taip _{26 11,5 40 17,7 38 16,8 54 23,9} 0,025 Ne 6 2,7 8 3,5 22 9,7 32 14,2 Pneumokokinės infekcijos vakcina Taip _{28 12,4 42 18,6 36 15,9 50 22,1} <0,001 Ne 4 1,8 6 2,7 24 10,6 36 15,9 Vėjaraupių vakcina Taip 18 8,0 34 15,0 18 8,0 24 10,6 <0,001 Ne 14 6,2 14 6,2 42 18,6 62 27,4 Meningokokinės infekcijos vakcina Taip 24 10,6 44 19,5 38 16,8 54 23,9 0,002 Ne 8 3,5 4 1,8 22 9,7 32 14,2 Rotavirusinės infekcijos vakcina Taip 20 8,8 34 15,0 22 9,7 30 13,3 <0,001 Ne 12 5,3 14 6,2 38 16,8 56 24,8 Erkinio encefalito vakcina Taip 30 13,3 48 21,2 54 23,9 62 27,4 <0,001 Ne 2 0,9 - - 6 2,7 24 10,6

Farmacijos specialistai, kurių darbo patirtis mažesnė nei 1 metai, labiau linkę siūlyti augalinius, nei cheminius preparatus (9,7 proc. ir 4,4 proc.). 1 – 3 metus dirbantys respondentai taip pat pirmenybę teikia augaliniams preparatams (16,8 proc.), tačiau neignoruoja ir homeopatinių preparatų (1,8 proc.). 4 – 10 metų patirtį turintys specialistai taip pat pirmiausia renkasi augalinius preparatus. Cheminiams ir homeopatiniams preparatams jie teikia tokią pačią reikšmę (po 3,5 proc.). Daugiau nei 10 metų dirbantys farmacijos specialistai dažniausiai renkasi augalinius preparatus (26,5 proc.), tačiau antrasis jų pasirinkimas – homeopatiniai preparatai (9,7 proc.) (p < 0,001). (26 lentelė)

26 lentelė. Preparatų pasirinkimas, renkant vaistą vaikui, atsižvelgiant į farmacijos specialisto darbo patirtį

Farmacijos specialisto darbo patirtis

< 1 metai 1 – 3 metai 4 – 10 metų > 10 metų

N % N % N % N % Augaliniams preparatams 22 9,7 38 16,8 44 19,5 60 26,5 Cheminiams preparatams 10 4,4 6 2,7 8 3,5 4 1,8 Homeopatiniams preparatams - - 4 1,8 8 3,5 22 9,7

3.2. Ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų anketų rezultatai

3.2.1. Tėvų žinios apie skiepus ir jų reikšmę visuomenei

Tėvai turėjo įvertinti jiems pateiktus teiginius. 309 tėvai (66,9 proc.) nurodė, jog domisi vaikų vakcinacija ir nuolat ieško naujos informacijos, 153 tėvai (33,1 proc.) šiam teiginiui nepritarė. Taip pat buvo prašoma įvertinti savo žinias apie skiepus ir vakcinaciją. 3 respondentai atsakymo į šį klausimą nepateikė. 4,2 proc. respondentų savo žinias įvertino kaip labai prastas, 14,8 proc. – kaip prastas. 54,9 proc. apklaustųjų savo žinias vertina vidutiniškai. 19,6 proc. teigė turintys geras žinias, 6,4 proc. – labai geras žinias. (27 lentelė)

27 lentelė. Tėvų žinių įsivertinimas

Vertinimas N % 1 (labai prastos) 18 3,9 2 (prastos) 61 13,2 3 (vidutiniškos) 259 56,1 4 (geros) 93 20,1 5 (labai geros) 31 6,7

Tėvų, kaip ir farmacijos specialistų, buvo prašoma nurodyti, kurios vakcinos, jų manymu, yra įtrauktos į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, o kurios yra rekomenduojamos, bet valstybės lėšomis nekompensuojamos. Net 66,1 proc. apklaustųjų nežinojo, jog pneumokokinė vakcina yra įtraukta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. 25,3 proc. suklydo dėl B tipo Haemophilus

influenzae infekcijos vakcinos, 20,8 proc. – dėl poliomielito vakcinos. 23,0 proc. tėvų manė, jog

meningokokinė vakcina yra įtraukta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. 20,1 proc. pažymėjo, jog vėjaraupių vakcina taip pat įtraukta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. (28 lentelė)

28 lentelė. Tėvų žinios apie rekomenduojamas, bet valstybės lėšomis nekompensuojamas ir į profilaktinių skiepijimų kalendorių įtrauktas vakcinas

Atsakiusiųjų skaičius

Teisingai Neteisingai

N % N %

Į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtrauktos vakcinos

Kokliušo, difterijos, stabligės 462 445 96,3 17 3,7

Tymų, epideminio parotito, raudonukės 463 434 93,7 29 6,3

Poliomielito 462 366 79,2 96 20,8 B tipo Haemophilus influenzae

infekcijos 462 345 74,7 117 25,3

Pneumokokinės infekcijos 463 157 33,9 306 66,1

Rekomenduojamos, bet valstybės lėšomis nekompensuojamos vakcinos

Erkinio encefalito 463 420 90,7 43 9,3

Sezoninio gripo 463 414 89,4 49 10,6

Rotavirusinės infekcijos 461 410 88,9 51 11,1

Vėjaraupių 462 369 79,9 93 20,1

Meningokokinės infekcijos 461 355 77,0 106 23,0

Respondentų buvo klausiama, ar, jų nuomone, kinta sergamumas užkrečiamosiomis ligomis ir ar tokiai dinamikai įtaką daro vakcinacijos lygis. 20,7 proc. atsakiusiųjų teigė, jog sergamumas užkrečiamosiomis ligomis mažėja, 18,3 – jog nekinta. 29,6 proc. tėvų mano, kad sergamumo užkrečiamosiomis ligomis dinamikai vakcinacijos lygis įtakos nedaro. (29 lentelė)

29 lentelė. Sergamumo užkrečiamosiomis ligomis dinamika. Vakcinacijos įtaką jos kaitai.

N %

Sergamumas užkrečiamosiomis ligomis:

Didėja 281 61,1

Mažėja 95 20,7

Nekinta 84 18,3

Ar tokiai dinamikai įtaką daro vakcinacijos lygis?

Taip 324 70,4

Ne 136 29,6

3.2.2. Tėvų požiūris į vakcinaciją

Respondentai turėjo atsakyti, pritaria ar nepritaria pateiktiems teiginiams. 455 tėvai (98,1 proc.) pritarė, jog profilaktinis vaiko sveikatos patikrinimas yra svarbus siekiant išvengti užkrečiamųjų ligų. Kaip ir farmacijos specialistų, tėvų buvo prašoma nurodyti savo požiūrį į skiepijimą, skiepijimų kalendorių, revakcinaciją. 49,5 proc. tėvų pritaria vaikų vakcinacijai savo nuožiūra parinktomis vakcinomis. 32,0 proc. nepritaria vaikų vakcinacijai rekomenduojamomis, bet valstybės lėšomis nekompensuojamomis vakcinomis. Galima teigti, jog tėvai linkę neigiamai žiūrėti į vaikų (26,3 proc.) bei suaugusiųjų (35,1 proc.) revakcinaciją. (30 lentelė)