LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA FARMACIJOS FAKULTETAS KLINIKINĖS FARMACIJOS KATEDRA

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

FARMACIJOS FAKULTETAS KLINIKINĖS FARMACIJOS KATEDRA

LAURYNA GRINAITĖ

GELIŲ SU DIKLOFENAKO NATRIO DRUSKA MODELIAVIMAS IR BIOFARMACINIS VERTINIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

Prof.dr. Kristina Ramanauskienė

2 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA FARMACIJOS FAKULTETAS KLINIKINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanė prof. dr. Ramunė Morkūnienė Data

GELIŲ SU DIKLOFENAKO NATRIO DRUSKA MODELIAVIMAS IR BIOFARMACINIS VERTINIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas: Darbą atliko:

Prof.dr. Kristina Ramanauskienė Magistrantė Lauryna Grinaitė

Data Data

Recenzentas :

Data

3 TURINYS SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 PADĖKA ... 7 SANTRUMPOS ... 8 ĮVADAS... 10

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI... 11

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12

1.1. Diklofenako natrio bendra charakteristika ... 12

1.2. Diklofenako natrio struktūros aktyvumo ryšys ... 12

1.3. Diklofenako farmakologinės savybės. Pritaikymas bei vartojimas. Farmakokinetika ... 13

1.4. Diklofenako natrio geliai registruoti Lietuvoje ... 14

1.5. Pusiau kietų vaistinių farmacinių formų charakteristika ... 15

1.6. Gelifikantai naudojami gelių gamyboje... 17

1.7. Gelių modeliavimas ... 19

1.8. Pusiau kietų vaisto formų kokybės vertinimas, biofarmaciniai tyrimai in vitro ... 20

2. TYRIMO METODIKA ... 22

2.1. Tyrimo medžiagos ir įranga ... 22

2.1.1 Naudotos medžiagos ir reagentai... 22

2.1.2. Naudota įranga ... 22

2.1.3. Rezultatų pateikimas ... 22

2.2.1. Gelių su karbomeru pagrindo gamyba ... 23

2.2.2. Gelių su alginatiniu pagrindu gamyba ... 24

2.3. Kokybės vertinimo metodai ... 25

2.3.1. Gelių pH reikšmės nustatymas ... 25

2.3.2. Gelių reologinių savybių tyrimas ... 26

2.3.3. Akceptorinės terpės parinkimas ... 26

2.3.4. Diklofenako natrio atpalaidavimo iš gelių tyrimai in vitro ... 26

2.3.5. Gelių palyginamieji kokybės tyrimai ... 27

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS... 28

3.1. Gelių su dikolfenako natrio druska fizikinių savybių tyrimas ... 28

4

3.1.2. Diklofenako natrio puskiečių preparatų reologinių savybių nustatymas ... 29

3.2. Diklofenako natrio gelių biofarmacinis tyrimas in vitro ... 33

3.2.1. Akceptorinės terpės parinkimas ... 33

3.2.2. Diklofenako natrio atpalaidavimo iš gelių tyrimas in vitro ... 34

3.3. Diklofenako gelių palyginamieji kokybės tyrimai ... 38

3.4. Diklofenako natrio biofarmacinių tyrimų rezultatų apibendrinimas ... 41

5. IŠVADOS ... 43

6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 44

5

SANTRAUKA

L. Grinaitės magistro baigiamasis darbas „Gelių su diklofenako natrio druska modeliavimas ir biofarmacinis vertinimas“/ mokslinė vadovė prof. dr. K. Ramanauskienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto; Farmacijos fakulteto; Klinikinės farmacijos katedra. – Kaunas.

Tyrimo tikslas: sumodeliuoti gelius su diklofenako natrio druska ir įvertinti jų kokybę. Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti diklofenako natrio druskos tirpumą, parinkti akceptorinę terpę ir numatyti pritaikymo galimybes vietinio poveikio vaistų formų modeliavime. 2. Parinkti pagalbines medžiagas diklofenako natrio gelių gamybai, ištirti gelių kokybę, nustatant šiuos kriterijus: dinaminę klampą, pH reikšmę, atsipalaidavusios medžiagos kiekį. 3. Nustatyti pasirinkto pagrindo daromą įtaką bendro diklofenako natrio kiekio atpalaidavimui iš gelių ir atrinkti tinkamiausią pagrindą. 4. Palyginti pasigaminto diklofenako natrio gelio kokybės parametrus su šios vaistinės medžiagos geliu, randamu prekyboje.

Metodai: diklofenako natrio puskiečių preparatų kokybė vertinama, nustatant reologines savybes, pH reikšmes bei atliekant veikliosios medžiagos atpalaidavimo tyrimą in vitro.

Tyrimo objektas: geliai su diklofenako natrio druska.

Tyrimo rezultatai: pagaminti diklofenako natrio septiniolika gelių. Vietiniam poveikiui sumodeliuoti alginatiniu pagrindu preparatai pasižymi tinkamomis pH reikšmėmis (7,2 – 8). Pusiau kietų preparatų konsistencijos koeficientui įtaką daro temperatūra. Palyginus pagamintų gelių kokybę su pirktiniu gelio, kuriuose veikliosios medžiagos yra po 5 proc., gauti rezultatai parodė, kad panašiomis savybėmis pasižymėjo gelis, kuriame gelifikuojančios medžiagos yra 5 proc. Didžiausias veikliosios medžiagos kiekis (43, 86 proc.) po 6 val. atsipalaidavo iš gelio, kurį sudarė 5 proc. alginato, 5 proc. diklofenako natrio ir 85 proc. išgryninto vandens.

Išvados: Didesnis diklofenako kiekis ištirpsta etanolio-vandens mišinyje, lyginant su diklofenako tirpumu vandenyje, todėl kaip akceptorinė terpė pasirenkamas etanolio ir vandens mišinys. Atsižvelgiant į vaistinės medžiagos terapinį poveikį, kaip farmacinė forma pasirinktas gelis. Veikliosios medžiagos atpalaidavimo tyrimai parodė, kad tinkamas gelifikantas gelių gamyboje yra alginatas. Didėjant temperatūrai, puskiečių formuluočių struktūrinės savybės silpnėja, todėl turi būti laikomos tinkamose laikymo sąlygose. Preparatams nustatytos tinkamos pH reikšmės (7-8). Vaistinės medžiagos atpalaidavimo tyrimai in vitro parodė, kad atpalaidavimas priklauso nuo parinkto gelifikanto ir jo kiekio. Palyginamieji gelių kokybės tyrimai parodė, jog pagaminti geliai yra kokybiški lyginant su esančiu Lietuvos rinkoje geliu.

6

SUMMARY

L. Grinaitė. Master‘s Thesis. „Modelling and Biopharmaceutical Evaluation of Diclofenac Sodium Gels“. Scientific adviser: Prof. Dr. K. Ramanauskienė; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Departament of Clinical Pharmacy – Kaunas.

The Aim: to model diclofenac sodium gels and to evaluate their quality.

Objectives: 1. To investigate the physicochemical properties of diclofenac sodium, to select acceptor phase and to foresee the possibilities for application of modeling topical pharmaceutical forms. 2. To select excipients for diclofenac sodium manufacture, to investigate their quality by determining the following criteria: rheological properties, pH values and the amount of released drug. 3. To select the the most suitable basis and to determine how chosen basis effects diclofenac sodium release from semi-solid forms. 4. To compare the quality of manufactured diclofenac sodium gels with gel found in trade.

Methods: the quality of diclofenac sodium semi-solid preparations is evaluated by the determination of rheological properties, pH values and by the active substance release study in vitro.

The object of the study: diclofenac sodium gels.

Results: seventeen diclofenac sodium gels have been manufactured. Gels for local application have appropriate pH values (7,2 - 8). Semi-solid preparations consistency factor is influenced by temperature. By comparing the quality of the manufactured gels with a bought gel containing 5% active substance, the results showed that the gel with similar properties as gel found in trade was with 5% gelifier. The greatest amount (43,86 pct) of active substance after 6 hours has been realesed from gel, which consisted of 5 pct alginate basis, 5 pct diclofenac sodium and 85 pct purified water.

Conclusions: The greater amount of diclofenac is dissolved in ethanol-water blend, compared with the solubility of diclofenac in water, therefore, as an acceptor phase an ethanol-water blend is selected. Depending on the therapeutic effect of the medicinal product, the gel is selected as the pharmaceutical form. Drug release studies have shown that the proper gelifier in the production of gels is alginate. As the temperature increases, the structural properties of semisolid formulations weaken. Appropriate pH values (7-8) for the preparation have been determined. Drug release studies in vitro have shown that drug release depends on the selected gelifier and its amount. The comparative studies of gel quality showed that manufactured gels are high quality compared to the existing gel in the Lithuanian market.

7

PADĖKA

Esu nuoširdžiai dėkinga magistro baigiamojo darbo vadovei: prof. dr. Kristinai Ramanauskienei už pagalbą, paramą ir patarimus atliekant eksperimentinę dalį ir magistro baigiamojo darbo rašymo metu. Už suteiktas kokybiškas darbo sąlygas dėkoju klinikinės farmacijos katedros kolektyvui, ypatingai dėkoju Agnei Mazurkevičiūtei ir lekt. dr. Modestui Žiliui už pagalbą ir patarimus, atliekant mokslinį tiriamąjį darbą.

8

SANTRUMPOS

NVNU – nesteroidinis vaistas nuo uždegimo COX (1; 2) – Ciklooksigenazė (1; 2)

9

SĄVOKOS

Reologija – (gr. rheos – tekėti; logia) mokslas, tiriantis medžiagų deformaciją ir takumą. Farmacinis pasisavinimas – iš vaisto formos išskirianti medžiagos frakcija ir šio proceso greitis.

10

ĮVADAS

Skausmas – dažniausiai pasitaikantis žmonių skundas, bei priežastis vartot vaistinius

preparatus, vienas tokių yra diklofenako natrio druska. Preparatas pasižymi ne tik analgetiniu poveikiu tačiau ir priešuždegiminiu bei antipiretiniu poveikiu. Vaistas lengvai prieinamas pacientams, taip pat galimi skirtingi vartojimo būdai – per burną, parenteraliai, rektaliniu būdu, kaip akių ar odos priemonė. Kiekvienas šių būdų gali turėti skirtingas vaisto formas - tepalai, kremai, pastos, šutekliai, medicininiai pleistrai bei geliai. Tačiau dažniausiai vartojami - geliai, kurie yra populiariausi pacientų tarpe,

kadangi lengva vartoti, mažiau nepageidaujamų reakcijų, taip pat dėl savo juslinių savybių – patraukli išvaizda, konsistencija, neutralus kvapas. Būtent šias savybes ir suteikia pagalbinės medžiagos

preparatų modeliavime.

Moksliniais biofarmaciniais tyrimais įrodyta, jog pagalbinės medžiagos turi įtakos puskiečio vaistinio preparato kokybinėms savybėms. Pagalbinių medžiagų įterpimas gali suformuoti norimą gauti konsistenciją, tepumą, kvapą, vizualinę išvaizdą, tinkamą pH reikšmę bei vieną svarbiausių rodiklių – reikiamą vaistinės medžiagos atpalaidavimą iš pagrindo. Todėl svarbu sumodeliuoti diklofenako natrio gelius bei įvertinti jų kokybę, atliekant biofarmacinius tyrimus. Šiame tyrime bus atliekama diklofenako natrio gelių pH nustatymas, vertinama jų dinaminė klampa bei veikliosios medžiagos atpalaidavimo tyrimas in vitro, kurio metu bus nustatoma, kiek veikliosios medžiagos atpalaiduojama iš vaisto formos. Šiuo tyrimu galima įvertinti pagrinde esančių gelifikuojančių medžiagų daromą įtaką atpalaidavimui.

11

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tyrimo problema: Su alginatiniu pagrindu pagamintų gelių biofarmacinių tyrimų trūkumas. Nėra paskelbtų mokslinių tyrimų duomenų apie šio gelifikanto pritaikymą gelių su diklofenako natrio druska modeliavime.

Tyrimo objektas: geliai su diklofenako natrio druska.

Tyrimo tikslas: sumodeliuoti gelius su diklofenako natrio druska ir įvertinti jų kokybę. Uždaviniai:

1. Ištirti diklofenako natrio tirpumą, parinkti akceptorinę terpę ir numatyti pritaikymo galimybes vietinio poveikio vaistų formų modeliavime.

2. Parinkti pagalbines medžiagas diklofenako natrio gelių gamybai, ištirti jų kokybę, nustatant šiuos kriterijus: dinaminę klampą, pH reikšmę, atsipalaidavusios medžiagos kiekį. 3. Nustatyti pasirinkto pagrindo daromą įtaką bendro diklofenako natrio kiekio atpalaidavimui iš gelių ir atrinkti tinkamiausią pagrindą.

4. Palyginti pasigaminto diklofenako natrio gelio kokybės parametrus su šios vaistinės medžiagos geliu, registruotu Lietuvoje.

12

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1.

Diklofenako natrio bendra charakteristika

Diklofenako natris – kristaliniai milteliai, baltos ar šiek tiek gelsvos spalvos, nežymiai higroskopiški, mažai tirpūs vandenyje ir acetone, tačiau lengvai tirpsta metanolyje, 96% etanolyje [9]. Preparatas pirmą kartą susintezuotas 1960-aisias metais. Ši vaistinė medžiaga priskiriama nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) grupei, arylalkanoinės rūgšties darinių pogrupiui [12]. Ši vaistų grupė plačiai skiriama pacientams, kuriems pasireiškia kaulų ir raumenų skausmas [10]. Diklofenakas yra stiprus vaistas, pasižymintis analgetinėmis savybėmis, slopinantis uždegimą, karščiavimą, sukeldamas stiprų antireumatinį poveikį [4]. Šiuo metu preparatas gali būti vartojamas įvairiai: oraliniu, parenteraliai, ar rektaliniu būdu, kaip oftalmologinė bei odos priemonė [12].

1.2. Diklofenako natrio struktūros aktyvumo ryšys

Diklofenako cheminis pavadinimas yra 2-[(2,6 dichlorfenil) amino] fenilactorūgšties natrio druska. Sudėtyje yra fenilacto rūgšties grupė, antrinė amino grupė ir fenilo žiedas su chlorais orto padėtyje. Būtent šie chloro atomai ir suteikia fenilo žiedo maksimalų sukimąsi, kuris turi daug įtakos diklofenako veikimo pobūdžiui [12]. Diklofenako struktūrinė formulė pavaizduota 1 paveikslėlyje.

13

1.3. Diklofenako farmakologinės savybės. Pritaikymas bei vartojimas.

Farmakokinetika

Natrio diklofenakas plačiai naudojamas skausmui malšinti bei reumatinių ligų gydymui [16]. Preparatas priklauso priešuždegiminei vaistų grupei, inhibuoja COX fermentus, todėl sumažėja prostaglandinų, kurie yra atsakingi už uždegiminius procesus organizme, kiekis. Būtent šis prostaglandinų sintezės slopinimas yra svarbus diklofenako veikimo mehcanizmo komponentas [10]. Vaistas slopina COX-1 ir COX-2 fermentus, tačiau labiau veikia pastarąjį. Naujausi tyrimai rodo, jog diklofenakas gali slopinti ir tromboksano-prostanoido receptorių, kuris turi įtakos arachidono rūgšties išsiskyrimui ir įsisavinimui; kiti veikimo mechanizmai apima lipooksigennazės fermentų slopinimą ir azoto oksido-ciklinio guanozino monofosfatinio kelio aktyvinimą [12]. Taip pat aktuali diklofenako vietiškai veikianti puskietė forma, kuri manoma, jog gali sumažinti uždegimą slopindama COX izofermentus ir tokiu būdu sumažina prostaglandinų sintezę. Vietinio diklofenako analgezinis poveikis nėra visiškai aiškus. Esant didelėms audinių koncentracijoms, diklofenakas, veikdamas kaip natrio kanalų blokatorius, gali būti kaip vietinis anestetikas veikiant nociceptines aferentines skaidulas [30].

Daugiausia diklofenako natrio vartojama skausmui malšinti ir reumatinėms ligoms. Preparatas yra naudojamas ilgalaikiam reumatoidinio artrito, osteoartrito ir ankilozuojančio spondilito gydymui [4]. Taip pat naudojama gydyti aktininę keratozę [12].

Diklofenako natris yra nesteroidinis vaistas, turintis priešuždegiminį ir analgezinį poveikį, gali sukelti skrandžio išopėjimą, kepenų ir inkstų nepakankamumą, ypač peroraliniu būdu. Turi būti vartojamas atsargiai pacientams, kuriems yra diagnozuotas inkstų nepakankamumas, širdies nepakankamumas, hipertenzija ir įvairios kepenų ligos [30]. Atsižvelgiant į nepageidaujamas vaisto reakcijas, susijusias su geriamaisiais preparatais, natrio diklofenakas vis dažniau vartojamas lokaliai [32]. Tačiau vartojant vietiškai diklofenakas gali sukelti vietines odos reakcijas, įskaitant sausumą, bėrimą, niežėjimą, dermatitą [30].

Diklofenakas pereina pirmo prasiskverbimo etapą ir tik 50% preparato yra prieinama sistemiškai. Be to, žinoma, kad vaistas gali sukelti opą ir kraujavimą žarnyne. Norint išvengti neigiamo poveikio, alternatyvus vartojimo būdas – vietiškai veikianti, pusiau kitos vaistinės formos priemonė [11,13,14].

Dilkofenako natris metabolizuojamas kepenyse veikiant citochromui P450. Daugiausia metabolizuojamas į jo hidroksilintus ir metoksilintus darinius, kurie randami šlapime ir plazmoje laisvose ir gliukuronidų konjuguotose formose. Pagrindinis metabolitas yra 4’-hidroksidiklofenakas kiti metabolitai yra 5’-hidroksidiklofenakas, 3’-hidroksidiklofenakas ir 4’,5’-dihidroksidiklofenakas, kurie yra pavaizduoti paveikslėlyje [28, 29].

14 2 pav. Diklofenako metabolitai [41]

1.4. Diklofenako natrio geliai registruoti Lietuvoje

medžiaga

Ppreparato

pavadinimas Stiprumas Gamintojas

Diklofenakas

Ortofen 10 mg/g Limited Liability Company _LMP

Olfen 10 mg/g Mepha Lda.

Naklofen 11,6 mg/g KRKA

Feloran 10 mg/g Actavis Nordic A/S

Diclofenac

Sopharma 10 mg/g SOPHARMA AD

Diclac 50 mg/g Sandoz d.d.

15 Iš pateiktos lentelės matome, jog diklofenako gelių yra platus pasirinkimas Lietuvoje. Daugiausia randama 10 mg/g stiprumo geliai (1 %), tačiau populiaresnis tarp vartotojų – 50 mg/g (5 %) diklofenako gelis.

1.5. Pusiau kietų vaistinių farmacinių formų charakteristika

Žmogaus oda yra jautri įvairiems sutrikimams ar ligoms. Odos dermoje yra daug didelės molekulinės masės proteoglikanų, kurie yra hidrofobiniai ir leidžia įsisavinti vandenyje tirpius vaistus. Be to, tankus kapiliarinis ir limfinis tinklas leidžia skverbtis į gilesnius audinius. Veikliųjų medžiagų skvarbumas sistemiškai priklauso nuo tirpumo riebaluose, molekulinės masės, dalinio molekulės krūvio, tirpumo vandenyje, tam tikrų funkcinių grupių buvimo vaisto molekulėje ir kraujo tėkmės kinetikos. Siekiant optimalaus veiksmingumo, NVNU turi įsiskverbti į uždegimo paveiktą audinį. Poveikio mechanizmas, pagrįstas NVNU vaistų grupės COX fermentų slopinimu [30]. Vietiniai dermatologiniai preparatai, kurių vartojimas yra lengvas ir patogus, yra aktuali vaisto forma [18].

Pusiau kieti preparatai yra skirti vartoti ant odos, norint gauti veikliųjų medžiagų vietinį poveikį ar poveikį pro odą, minkštinantį ar apsauginį veikimą. Šie preparatai pasižymi itin dideliu vartojimo patogumu, kadangi gali veikti vietiškai ir sistemiškai, išvengiant patekimo į virškinamąjį traktą bei nemalonus skonio, galima lengvai paskirstyti ant odos [17]. Dauguma vietinių pusiau kietų preparatų gali būti lokalaus poveikio, tačiau kai kurie preparatai turi vietinį veikimą, taip pat nereikšmingą arba nereikšmingą sisteminį poveikį, kadangi nedidelis kiekis vaistinio preparato absorbuojamas sistemiškai [18]. Vietinis poveikis gali pasireikšti ant odos paviršiaus ar gilesniuose sluoksniuose. Sisteminis poveikis - kai veiklioji medžiaga atsipalaiduoja iš pusiau kietos vaistinės formos, patenka į kraują ir yra sukeliamas tam tikras atsakas. Odos raginis sluoksnis gali būti kaip barjeras, kuris riboja vaistinių medžiagų patekimą į sisteminę kraujotaką [18]. Įterptos pagalbinės medžiagos į šią vaisto formą padeda išgauti norimą poveikį: gali slopinti veikliosios medžiagos skvarbą į odą arba padėti išlaikyti ant odos paviršiaus [18]. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas pagalbinėms medžiagoms, nes skirtingos medžiagos gali turėti reikšmingą poveikį vaisto kokybei. Pavyzdžiui, greitai besilydanti medžiaga esant pagreitintoms stabilumo sąlygoms gali greitai išsilydyti, o turinti didesnį lydymosi laipsnį gali „atlaikyti“ aukštesnę laikymo temperatūrą. O pagalbinė medžiaga, kuri yra labai klampi, turi didesnį gebėjimą pasiskirstyti, suteikiant geresnę konsistenciją pusiau kietiems preparatams.

16 Pagal Europos Farmakopėją pusiau kietos vaisto formos yra skirstomos į šias kategorijas:

 Tepalai;  Kremai;  Pastos;

 Medicininiai pleistrai;  Geliai

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad farmakopėjoje aprašyti kai kurie senesni preparatai, pagrįsti klaidinga nomenklatūra. Dėl to patvirtintų vietinių vaistų produktų ženklinimas gali būti netikslus arba neatitinkantis dabartinės klasifikacijos. Dėl šių priežasčių svarbu įvertinti referenciniu būdu išvardytą vaistą, kuris yra kritiškai pagrįstas jo fizikinėmis cheminėmis savybėmis, o ne remtis vien tik vaisto formos etiketėmis generinio vaisto vystymuisi [18, 19, 20].

 Tepalai – tai pusiau kietas preparatas, kuris yra skirtas išoriniam vartojimui ant odos arba ant gleivinės membranos. Tepalo pagrinde yra ištirpinta, suspensuota arba emulsuota veiklioji medžiaga. Juose yra tam tikrų antimikrobinių konservantų. Tepalai dažniausiai yra kaip apsauginė arba minkštinanti odą priemonė. Pagal terapinį poveikį tepalai skirstomi: epiderminiai, kurių poveikis yra vietiškas, endoderminiai – poveikis pasireiškia gilesniuose sluoksniuose, diaderminiai – prasisvkerbia į sisteminę kraujotaką. Pagal terapines savybes tepalai skirstomi: antibiotiniai, priešgrybeliniai, priešuždegiminiai, apsauginiai, regeneraciniai, nuo egzemos, keratolitiniai, nuo pleiskanojimo, psoriazei gydyti, parazitacinio poveikio [21].

 Kremai – tai klampūs pusiau kieti preparatai, skirti išoriniam vartojimui. Kremus dažniausiai sudaro vandenyje tirpi bazė, dėl kurios jie gali būti lengvai pašalinami nuo odos paviršiaus. Lyginant su tepalais, kremų mažesnis svoris ir konsitencija yra švelnesnė. Kremai gali būti vandeniniai arba aliejiniai:

o Vandeniniai - emulsijos yra aliejaus vandenyje tipo. Šie kremai yra gana neriebūs. o Aliejiniai: emulsijos yra vanduo aliejuje tipo. Šie kremai yra palyginti riebūs [21].

 Pastos – tai pusiau kieti preparatai, skirti vartoti išoriškai. Pasta paprastai būna tiršta ir standi, netirpti esant normaliai temperatūrai. Ši vaisto forma sudaro apsauginę plėvelę tose srityse, kuriose ir yra naudojama. Dažniausiai vartojami kaip antiseptiniai, apsauginiai preparatai [21].

 Medicininiai pleistrai – tai lankstūs preparatai, kurie gali būti sudaryti iš vienos ar daugiau veikliųjų medžiagų, skirti vartoti ant odos. Jie palaiko glaudų kontaktą su oda, kad veiklioji medžiaga būtų lėtai absorbuojama. Taip pat gali būti kaip apsauginė priemonė ar keratolitinė medžiaga [9].

 Geliai – puskietė sistema, kurią sudaro mažos arba didelės molekulės, ištirpintos vandeniniame tirpale nešiklyje, kuris yra sutirštintas želatininėmis medžiagomis [25]. Tai skaidrūs, ne glitnūs, skirti išoriniam odos ar gleivinės membranos poveikiui preparatai. Geliai gaminami iš natūralių

17 dervų, tokių kaip tragakanto, akacijos, pektino arba sintetinių darinių iš natūralių medžiagų, pavyzdžiui, metilo celiuliozės ar natrio karboksimetilceliuoliozės. Jie yra panašūs į gleives, kadangi yra pagaminti iš lipų, tačiau skiriasi konsistencija. Ši vaisto forma turi tam tikrus privalumus: vienalytė struktūra, neriebios tekstūros ir nepaliekanti dėmių, lengva vartoti išoriškai, mažesnis šalutinis poveikis [21]. Geliai yra tinkama pernašos sistema, nes juos lengva pagaminti ir patogu įvesti vaistą per odą, burnos ertmę, akies, nosies ir makšties gleivinę. Jie taip pat palaiko glaudų sąlyti tarp vaistinės medžiagos ir absorbcijos vietos [33].

Geliai vartojami dermatologiniais tikslais turi pranašumų: jie yra tiksotropiniai, neturintys riebumo, lengvai tepami bei nuimami, minkštos tekstūros, gelio pagrinde gali būti kelios veikliosios medžiagos, tirpūs vandenyje ar jame maišosi [23]. Todėl gelių naudojimas stipriai išaugo tiek kosmetikos, tiek vaistų pramonėje [24].

1.6. Gelifikantai naudojami gelių gamyboje

Yra daugybė gelifikuojančių medžiagų ruošiant gelius. Bendrai šios medžiagos yra didelės molekulinės masės junginiai gaunami arba iš naturalių šaltinių, arba iš sintetinių. Gelifikantai yra dispersiški, birnkūs ir klampūs. Idealūs gelifikantai neturi reaguoti su kitomis medžiagomis, esančiomis vaisto formje [33].

Geliai gali būti vienafaziai arba dvifaziai:

 Vienafazių gelių gamyboje naudojami didelės molekulinės masės polimerai kaip gelifikuojančios medžiagos, pavyzdžiui, karbomeras. Tokie geliai vadinami vienafaze sistema todėl, kad nėra tam tikros ribos tarp disperguotų makromolekulių ir tirpalo [25].

 Dvifazius gelius sudaro gelifikuojančios, tinklinės struktūros nuosėdos vienos medžiagos vandeninėje fazėje. Tai gali būti magma, magnio hidrokarbonato suspensija [25].

Gelifikuojančiomis medžiagomis geliuose gali būti sintetinės makromolekulės, pavyzdžiui, karbomeras 934, celiulozės produktai (karboksimetilceliuliozė), gamtiniai lipai (tragakantas), kopolimerai (aglinatas) [25].

 Karbomerai plačiausiai naudojami kaip gelifikuojančios medžiagos dėl jų didelio brinkumo. Karbomerai dažniausiai būna mažo klampumo, tačiau jų neutralizacija padidina dinaminę klampą [33]. Tai didelės molekulinės masės, vandenyje tirpūs sintetiniai polimerai, sudaryti iš akrilo rūgšties, kuri yra susijungusi su alilo sukroze. Šis susijungimas gali sudaryti mikrogelio tinklinę struktūra tirpaluose, kuri yra svarbi vaistinio preparato atpalaidavimui. Dinaminė klampa priklauso nuo polimero sudėties. Kadangi molekulėje yra daug karboksi grupių, medžiagos pH reikšmė yra rūgštinė

18 [39]. Dėl karbomero rišlių savybių, jie naudojami bioadheziniams geliams gaminti ir valdyti ar prailginti vaisto patekimą į organizmą. Dažniausiai karbomerų koncentracijos naudojamos 0,5 proc. – 2 proc. Šios medžiagos privalumai:

 Didelė dianminė klampa, esant mažai medžiagos koncentracijai;  Platus dinaminės klampos intervalas;

 Suderinamumas su daugeliu veikliųjų medžiagų;  Geras sukibimas;

 Termiškai stabili medžiaga;

 Geros organoleptinės savybės bei priimtinos pacientams [25, 26].

3 pav. Karbomero cheminė struktūra

 Alginino rūgštis – tai beskonė, bekvapė medžiaga, gelsvai baltos spalvos milteliai [33]. Tai natūralus polisacharidas, gaunamas iš rudųjų dumblių, ji neutralizuojama natrio karbonatu ir taip gaunamas natrio alginatas [38]. Šis polisacharidas sudarytas iš manuronino (M) ir gulurono (G) rūgščių, kurios yra įvairiai išsidėsčiusios polimero grandinėje. Alginino rūgštis yra netirpi vandenyje ir gali joniniu ryšiu susijungti su netoksišku dvivalenčiu katijonu, pavyzdžiui, kalcio chloridu. Hidrogeliui pagaminti būtina rišančioji medžiaga (angl. cross-linker), sukurianti cheminius ryšius tarp natrio alginato molekulių [38]. Kalcio jonai susijungia su alginato gulurono rūgšties jonais ir susidaro stabilus aglinatinis gelis, o tai padidina gelio klampumą. Kalcio alginato geliai naudojami tvarstant žaizdas, dantų antspaudų medžiagoms, vaistų formose kaip atpalaidavimą kontroliuojanti medžiaga [31]. Yra žinoma, jog alginatas pasižymi minimaliu citotoksiniu poveikiu bei mažina hemolizę kraujyje [27]. Šio natūralaus gelifikanto privalumai – biosuderinamumas ir imunogeniškumo nebuvimas, lengvai

19 gelifikuojasi bei nepažeidžia vaistinės medžiagos. Tačiau yra ir trūkumas, jog alginatas organizme natūraliu fermentiniu būdu neskaidomas [38].

4 pav. Alginato cheminė struktūra

Geliai gali būti klasifikuojami pagal gelifikuojančias medžiagas į neorganinius ir organinius. Neorganinius gelius gali sudaryti neorganinės druskos: magnio hidroksidas, o organinius – hidrofiliniai polimerai. Neorganiai geliai būna dviejų fazių, o organiniai - vienafazės sistemos [25].

1.7. Gelių modeliavimas

Pagaminti gelius yra lengva palyginus su tepalų ir kremų gamyba. Į gelių sudėtį įeina gelifikantai, veiklioji medžiaga, antimikrobiniai konservantai, stabilizatoriai, disperguojančios medžiagos, skvarbą gerinančios medžiagos.

 Maišymas – sudėtinių dalių eiliškumas maišant su gelifikuojančios medžiagomis priklauso nuo gelifikavimo proceso. Jei jos turi įtakos gelifikanto brinkinimui, pridedamos tik suformavus gelį. Taip pat atsižvelgiama į maišymo temperatūrą, brinkinimo trukmę ir kitų gaminimo sąlygų poveikį vaisto ir sudėtinių medžiagų fizikocheminį stabilumui. Idealiausia, kai veiklioji medžiaga ir pagalbinės medžiagos yra tirpinamos tirpiklyje, pridedama brinkinančių medžiagų į tirpalą ir toliau leidžiama brinkti [33].

 Gelifikuojanti terpė – išgrynintas vanduo dažniausiai naudojama dispersinė terpė gaminant gelius. Tam tikrais atvejais, gelius gali sudaryti kotirpikliai ir dispersinės medžiagos. Etanolio ir tolueno mišinys pagerina etilceliuliozės sklaidą, dichlormetanas ir metanolis mažina hidroksipropilceliuliozės

20 klampą, alkoholis pagerina polietileno oksido gelių reologines savybes bei alginato dispersiją. Reikia atkreipti dėmesį, kad gelio ruošimo metu neišgaruotų ar neišsisklaidytų šie junginiai ir tirpikliai [33].

 Gamybos sąlygos ir brinkinimo trukmė – proceso temperatūra, pH, brinkinimo trukmė yra kritiniai parametrai modeliuojant gelius. Šios sąlygos varijuoja kiekvienai gelifikuojančiai medžiagai. Karbomerai, hidroksipropilceliuliozė, tragakantas formuoja gelius esant silpnai rūgštinei terpei (pH 5-8). Karboksimetilceliuliozė, alginatas formuoja gelius, kai pH yra nuo 4 iki 10. Brinkinimas dažniausiai trunka 24 – 48 valandas, modeliuojant homogeninius gelius [33].

 Oro tarpai – susidarę oro burbuliukai gaminant gelius yra dažnas atvejis, ypač kai po brinkinimo proceso įterpiamos pagalbinės medžiagos bei veiklioji medžiaga. Maišyklės sraigto padėtis apačioje sumažina šią problemą. Oro tarpus galima sumažinti ir laikant žemoje temperatūroje ilgą laiką [33].

 Pakavimas – dažniausiai geliai pakuojami į išspaudžiamas tubeles ar plastiko dežutes. Kai pH yra silpnai rūgštinė taip pat naudojamos aliuminio dežutės. Supakuoti geliai laikomi kambario temperatūroje ir nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje [33].

1.8. Pusiau kietų vaisto formų kokybės vertinimas, biofarmaciniai tyrimai

in vitro

Sumodeliavus pusiau kietą vaisto formą, svarbu įvertinti jos kokybę. Preparatų efektyvumas iš esmės priklauso nuo veikliosios medžiagos atpalaidavimo ir preparato mechaninių savybių [34]. Yra daug farmakopėjinių ir nefarmakopėjinių testų fizikocheminių savybių vertinimui, veikliosios medžiagos atpalaidavimui in vitro. Šie tyrimai atliekami, kad išvengti variacijų pagamintoje partijoje. JAV farmakopėja rekomenduoja homogeniškumo, paviršiaus mofrologijos, pH, dinaminės klampos testus [33].

Pirmiausia vertinama pagaminto gelio išvaizda – spalva, kvapas, vienalytiškumas, turi gerai teptis ant odos. Paskui vertinamos reologinės savybės, pH reikšmė, vaistinės medžiagos atpalaidavimas iš pagrindo. Atpalaidavimo tyrime in vitro gali atsirasti kitimų, kurie turi įtakos biologiniam vaisto veikimui. Tai gali atsitikti dėl aktyvių ar inertiškų sudėdamųjų dalių įterpimo, gelio fizikinių ar cheminių savybių, gaminimo proceso, laikymo sąlygų ar laikymo trukmės. Šiam tyrimui naudojamas aparatas, kuriame yra difuzinė celė su sintetine membrana, kurioje yra pusiau kieta medžiaga, nuleista į akceptorinę terpę. Siekiant gauti geriausius rezultatus, membrana turi būti minimalaus storio, inertiška, neturi būti jokių fizikinių ar cheminių sąveikų su preparatu. Mokslininkai rekomenduoja prieš naudojant membraną, ją išmirkyti akceptorinėje terpėje arba distiliuotame vandenyje. Naudojama magnetinė

21 maišyklė, skirta maišyti akceptorinę terpę. Dėl to temperatūra akceptorinėje terpėje yra geresnė, pagerėja tirpalo efektyvumas ir sumažėja difuzijos sluoksnio storis. Akceptorinė terpė turi būti pritaikyta taip, kad veiklioji medžiaga joje visiškai ištirptų. Atpalaidavimo tyrimą rekomenduojama atlikti bent 6 valandas, mažiausiai imant 4 mėginius. Dažniausiai tyrimas atliekamas esant 32±0,5C. Veikliosios medžiagos kiekis nustatomas naudojant tam tikrą aparatą [35, 36].

22

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo medžiagos ir įranga

2.1.1 Naudotos medžiagos ir reagentai

 Karbomeras 980 - Lubrizol, Ohajo valstija, JAV  Natrio hidroksidas, NaOH – Erba Lachema, Čekija  Alginino rūgštis - Sigma-Aldrich Co, Jungtinė Karalystė  Kalcio chloridas - Carl Roth GmBH, Vokietija

 Etanolis 96,6 proc.- AB „Stumbras“, Lietuva  Diclac - Salutas Pharma GmbH, Vokietija

2.1.2. Naudota įranga

 Svarstyklės - Scaltec SBC 31, Scaltec Instruments GmbH, Vokietija

 Magnetinė maišyklė su kaitinamuoju paviršiumi - IKA C-MAG HS7, IKA-Werke GmbH & Co. KG, Vokietija

 Spektrofotometras su diodų matricos detektoriumi – Agilent 8453 UV-Vis, Agilent Technologies, JAV

 pH - metras - ph-meter 766 su elektrodu Knick SE 104 N, Knick Elektronische Meβgerate GmbH & Co, Vokietija

 Reometras – Anton Paar GmbH, Modular Compact Rheometer, MCR 102, Austrija

2.1.3. Rezultatų pateikimas

23

2.2. Diklofenako natrio gelių modeliavimas

2.2.1. Gelių su karbomeru pagrindo gamyba

Diklofenako natrio geliams kaip gelifikuojanti medžiaga pasirinktas karbomeras. Gaminami 0,5 proc. ir 1 proc. koncentracijų geliai. Į pagrindų sudėtį įterpta 2 proc. veiklioji medžiaga - diklofenako natris. Karbomero neutralizacijai pasirinktas 10 proc. natrio hidroksidas. Gaminami skirtingų sudėčių geliai, kurie pateikiami 2 lentelėje.

2 lentelė. Karbomero ir diklofenako natrio kiekiai gelyje 0 grupė

N1 N2

Medžiagos Koncentracija gelyje %

Karbomeras 0,5 1

Diklofenako natris 2 2

Išgrynintas vanduo 97,5 97

NaOH keli lašai keli lašai

Į išgrynintą vandenį lėtai beriamas karbomeras ir maišoma, brinkinama. Maišoma tol, kol pasidaro vienalytė masė. Į pagamintą pagrindą įterpiamas 96 laipsnių etanolyje ištirpintas diklofenako natris. Gerai išmaišoma, jog veiklioji medžiaga tolygiai pasiskirstytų pagrinde. Galiausiai gelis neutralizuojamas įlašinus keletą lašų 10 proc. NaOH. Taip pat maišoma, kol masė taps vienalyte.

24

2.2.2.

Gelių su alginatiniu pagrindu gamyba

Gaminami geliai, kurių pagrindą sudaro: alginatas ir 10 proc. kalcio chloridas santykiu 1:1, kaip gelifikuojančios medžiagos. Kadangi kalcio chloridas yra higroskopiškas, todėl naudojamas jo tirpalas. Gelius sudaro 2 proc. veikliosios medžiagos ir aglinatinis pagrindas, skirtingomis koncentracijomis, kurios nurodomos 3 lentelėje.

3 lentelė. Diklofenako natrio ir aglinatinio pagrindo koncentracijos gelyje 0 grupė

N3 N4 N5

Medžiagos Koncentracija gelyje %

Alginatas 2 2,5 3,5

CaCl2 2 2,5 3,5

Diklofenako natris 2 2 2

Išgrynintas vanduo 94 93 91

Norint gauti platesnių biofarmacinių tyrimų rezultatų, gaminami geliai su šiuo pagrindu dar kitokių koncentracijų, pakeičiant ir veikliosios medžiagos kiekį. Vienos koncentracijos pagrindas gaminamas įterpiant tris skirtingas koncentracijas diklofenako, tai nurodoma 4 lentelėje.

4 lentelė. Diklofenako natrio ir aglinatinio pagrindo koncentracijos gelyje

1 grupė 2 grupė 3 grupė

N6 N7 N8 N9 N10 N11 N12 N13 N14

Medžiagos Koncentracija gelyje %

25

CaCl2 5 5 5 4 4 4 3 3 3

Diklofenako natris 1 2 3 1 2 3 1 2 3

Išgrynintas vanduo 89 88 87 91 90 89 93 92 91

Kadangi norima palyginti kokybę su Lietuvos rinkoje esančiu šios vaistinės medžiagos preparatu, gaminami tokios pat diklofenako natrio koncentracijos geliai – 5 proc., tačiau pirktinio (N18) ir pasigamintų gelių skirtumas – skirtingų koncentracijų pagrindai.

5 lentelė. Diklofenako natrio ir aglinatinio pagrindo koncentracijos gelyje

4 grupė

N15 N16 N17

Medžiagos Koncentracija gelyje %

Alginatas 5 4 3

CaCl2 5 4 3

Diklofenako natris 5 5 5

Išgrynintas vanduo 85 87 89

Gamybos eiga. Alginatas ir kalcio chloridas pasveriami ir dedami atskirai į stiklinėles, kuriose brinkinamos su vienodomis dalimis distiliuoto vandens. Išbrinkusias medžiagas palaipsniui maišant dedama į vieną indą, kol tampa vienalyte mase. Galiausiai įvedama ištirpinta etanolyje 96 proc. veiklioji medžiaga – diklofenako natris. Maišoma, kol masė tampa vienalyte. Hidrogelio masė vertinama vizualiai.

2.3. Kokybės vertinimo metodai

2.3.1. Gelių pH reikšmės nustatymas

26 Nustatyti pH reikšmes pasigamintuose pusiau kietuose preparatuose naudojamas pH-metras (ph-meter 766 su elektrodu Knick SE 104 N). Elektrodas įterpiamas į indą, kuriame yra gelis ir matuojama pH reikšmė. Baigus matuoti, elektrodas plaunamas išgrynintu vandeniu.

2.3.2. Gelių reologinių savybių tyrimas

Diklofenako natrio gelių reologinės savybės nustatomos prie skirtingų temperatūrų - 20C, 32C bei 37C. Šiam tyrimui atlikti naudojamas reometras (Anton Paar® GmbH, Modular Compact Rheometer, MCR 102, Austrija). Tyrimas vykdomas naudojant plokšteles, kurių diametras 50 mm, mėginio storis – 1 mm, programinę įrangą – Paar Physica 200 ir matematinį modelį Power low scope.

2.3.3. Akceptorinės terpės parinkimas

Veikliosios medžiagos atpalaidavimo tyrimui in vitro svarbu parintki tinkamą akceptorinę terpę. Po 0,8 g veikliosios medžiagos dedama į dvi stiklinėles, vienoje iš jų yra 20 ml išgryninto vandens, kitoje 20 ml mišinio (išgrynintas vanduo ir 30 proc. (v/v) etanolis). Paliekama 24 val. purtyklėje. Stebima, kaip ištirpo veiklioji medžiaga, pasirenkamas toks tirpalas, kuriame visiškai ištirpo vaistinė medžiaga. Pasirinkus apskaičiuojama, koks turi būti akceptorinės terpės tūris.

2.3.4. Diklofenako natrio atpalaidavimo iš gelių tyrimai in vitro

Diklofenako natrio atpalaidavimo tyrimas iš gelių atliekamas naudojant Franz tipo difuzines celes. Celę sudaro stiklinėlė, plastikinis vamzdelis su stūmokliu bei pusiau pralaidi membrana. Prieš pradedant tyrimą, membrana yra 12 val. brinkinama išgrynintame vandenyje. Donorinė terpė – 1 g gelio, dedama į difuzinę celę. Akceptorinė terpė (parenkama pagal medžiagos tirpumą) – išgrynintas vanduo ir 30 proc. (v/v) etanolis. Šioje terpėje yra 20ml mišinio. Palaikoma 32±0,5C ir maišoma, naudojant magnetinę maišyklę su kaitinamuoju paviršiumi IKAMAG® C-MAG HS7 (IKA-WerkeGmbH& Co.KG, Staufenas, Vokietija). Mėginiai (1 ml) iš akceptorinės terpės imami po 1val., po 2val., po 4val. ir po 6val., grąžinant tokį patį tūrį naujos akceptorinės terpės.

Atpalaiduotas diklofenako natrio kiekis nustatomas 1 ml mėginio praskiedžiant iki 25 ml ir matuojant abosrbciją 275 nm bangos ilgyje su Agilent 8453 UV-Vis spektrofotometru.

27

2.3.5. Gelių palyginamieji kokybės tyrimai

Palyginamieji kokybės tyrimai atliekami, norint įvertinti pasigamintų gelių kokybę su geliu, registruotu Lietuvoje. Lyginami pusiau kietų preparatų pH reikšmių, reologinių savybių bei kaip atpalaiduojama vaistinė medžiaga iš pagrindo rezultatai. Tyrimai atliekami pagal šiame skyriuje pateiktas atitinkamas metodikas.

28

3.

REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1.

Gelių su dikolfenako natrio druska fizikinių savybių tyrimas

Pagaminti geliai karbomeriniu pagrindu yra šviesiai baltos spalvos, o alginatiniu pagrindu yra gelsvos spalvos. Geliai gerai tepasi ant odos, yra lengvos konsistencijos, bekvapiai.

3.1.1.

Diklofenako natrio gelių pH nustatymas

Pirmiausias tyrimas, norint įvertinti pasigamintų puskiečių preparatų kokybę, buvo – pH nustatymas. Preparatų pH turi būti tinkamas vietiniam vartojimui ir nedirginti odos. Atsižvelgus į mokslinę literatūrą, odos pH yra rūgštinis, kurio vertė svyruoja tarp 4-6. Tačiau gilesni kūno sluoksniai palaiko pH 7-9, kuris yra neutralus [13]. Šios skirtingos pH reikšmės sukuria didelį gradientą tarp odos viršutinio ir poodinio sluoksnio. Tačiau esant uždegimui, odos pH gali būti didesnis nei įprastai [13]. Kadangi pH reikšmė yra svarbi veikliosios medžiagos atpalaidavimui, nustatomos pagamintų gelių pH reikšmės, rezultatai pateikti 5 paveikslėlyje.

5 pav. Diklofenako natrio gelių pH reikšmių nustatymas

6,6 6,8 7 7,2 7,4 7,6 7,8 8 8,2 N1 N2 N3 N4 N5 N6 N7 N8 N9 N10 N11 N12 N13 N14 p H r ei kš m ė

29 Gauti rezultatai rodo, jog tiek su karbomeriniu pagrindu, tiek su alginatiniu pagrindu pH reikšmės ženkliai nekinta, yra nuo 7,2 iki 8,0. Pagalbinės medžiagos daro įtaką pH reikšmei. Karbomeriniui pagrindui neutralizuoti naudotas NaOH, o alginatinio pagrindo gamyboje įterptas CaCl2 galėjo nulemti pH reikšmę. Tačiau remiantis moksline literatūra, galima teigti, jog preparatų pH reikšmės yra tinkamos vartoti ant odos, nes siekiant diklofenako poveikio jis turi prasiskverbti į gilesnius odos sluoksnius, kurių pH yra nuo 7 iki 9 [13].

3.1.2.

Diklofenako natrio puskiečių preparatų reologinių savybių nustatymas

Įvertinus pH reikšmes, gelio kokybei taip pat svarbi klampa, kuri turi įtakos vaistinės medžiagos atpalaidavimui. Tačiau klampa reikšminga ir pačiai vaisto formai – nuo klampumo priklausys gelio konsistencija. Reologinės savybės lemia laikymo ir tinkamumo laiką, kaip dozuoti vaistinį preparatą [37]. Optimaliam klampumui pasiekti, didesnis demėsys skiriamas pagrindui, iš kurio ir atsipalaiduos veiklioji medžiaga. Šiame tyrime pasirinktos medžiagos, naudojamos pagrindo gamybai – karbomeras ir alginatas. Atliktame tyrime vertinamas gelių konsistencijos koeficientas prie 20C, 32C ir 37C temperatūrų.

Pirmajame tyrimų etape vertinama, kaip gelifikuojanti medžiaga karbomeras turi įtakos klampai, kai vaistinės medžiagos koncentracija nekinta (2 proc.).

6 pav. Karbomerinių gelių reologinių savybių nustatymas

52,31 87,36 47,26 85,69 42,12 76,34 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 N1 N2 N1 N2 N1 N2 20°C 32°C 37°C K on si st en ci jo s ko ef ic ie n ta s, (P a x s) n Karbomeriniai geliai

30 Tyrimo rezultatai parodė, kad temperatūra daro įtaką karbomerinių gelių struktūrinėms savybėms. Didėjant tempertatūrai, gelių struktūra silpnėja, nes mažėja konsistencijos koeficientas.

Tolimesniuose tyrimuose pasirinkti alginatiniai geliai, kadangi jie yra natūralūs, gerai tepasi ant odos, o iš mokslinėje literatūroje nėra plačiai nagrinėjami, todėl yra aktualu pritaikyti šį gelifikantą gelių gamyboje. Vertinama, kaip skirtingi gelifikanto kiekiai turi reikšmės gelių klampai, kuriuose vaistinės medžiagos yra 2 proc.

7 pav. 2 proc. diklofenako gelių alginatiniame pagrinde reologinių savybių nustatymas

Iš paveikslėlyje pateiktų duomenų matyti, kad didėjant temperatūrai alginatinių gelių klampa taip pat mažėja. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp gelių klampos skirtingose temperatūrose. Kadangi temperatūra daro įtaką konsistencijos koeficientui, galima teigti, jog geliai yra termolabilūs ir laikymo metu kintant temperatūrai, gali kisti gelių konsistencija ir tai turėti įtakos jų stabilumui. Todėl galima teigti, kad pagamintiems geliams reikalingos specialios laikymo sąlygos. Pagal gautus klampos rezultatus, rekomenduojama gelius laikyti tinkamose laikymo sąlygose, ne aukštesnėje nei 25C temperatūroje. Reologinių savybių nustatymas yra vienas svarbiausių kriterijų, vertinant preparato struktūrinių savybių stabilumą temperatūros poveikyje.

Toliau vertinama, kaip veikliosios medžiagos kiekis turi įtakos alginatinių gelių klampai, kai alginato gamybos procese įterpta 5 proc.

95,22 154,77 209,21 80,6 128,6 168,94 76,77 116,59 158,2 0 50 100 150 200 250 N3 N4 N5 N3 N4 N5 N3 N4 N5 20°C 32°C 37°C K on si st en ci jo s ko ef ic ie n ta s, (P a x s) n Alginatiniai geliai

31 8 pav. Diklofenako gelių 5 proc. alginatiniame pagrinde reologinių savybių nustatymas Tyrimo rezultatai parodė, jog vaistinė medžiaga turi įtakos gelių klampai, kai gelifikuojančios medžiagos kiekis yra 5 proc. Didinant diklofenako natrio kiekį, pusiau kietų preparatų konsistencijos koeficientas mažėja.

Taip pat nustatinėjama vaistinės medžiagos įtaka, kai gelifikuojančios medžiagos yra 4 proc.

9 pav. Diklofenako gelių 4 proc. alginatiniame pagrinde reologinių savybių nustatymas

289,99 _284,31 237,14 253,9 225,58 183,37 223,68 209,01 161,76 0 50 100 150 200 250 300 350 N6 N7 N8 N6 N7 N8 N6 N7 N8 20°C 32°C 37°C K on si st en ci jo s ko ef ic ie n ta s, (P a x s) n

5 proc. alginatiniai geliai

280,7 280,11 288,16 233,8 245,18 257,18 204,19 209,01 210,68 0 50 100 150 200 250 300 350 N9 N10 N11 N9 N10 N11 N9 N10 N11 20°C 32°C 37°C K on si st en ci jo s ko ef ic ie n ta s, (P a x s) n

32 Pateiktame paveikslėlyje matyti, kad statistiškai reikšmingos įtakos vaistinės medžiagos įterpimas skirtingais kiekiais klampai neturėjo, kai alginato koncentracija 4 proc.

Toliau tyrime nustatinėjama, ar 3 proc. alginatinio gelio klampai darys įtaką diklofenako natrio kiekis (1 proc., 2 proc. ir 3 proc.).

10 pav. Diklofenako gelių 3 proc. alginatiniame pagrinde reologinių savybių nustatymas Šie rezultatai taip pat parodė, jog kai gelifikuojančios medžiagos 3 proc. didelės reikšmės skirtingi kiekiai vaistinės medžiagos neturi.

Kadangi struktūrinėms savybėms įtakos turėjo vaistinės medžiagos kiekis, kai gelifikantas sudaro 5 proc., aktualu įvertinti, kaip didesnis kiekis diklofenako natrio paveiktų pasigamintų gelių struktūrą. 99,32 95,72 94,94 65,97 61,58 60,96 63,24 60,33 _58,99 0 20 40 60 80 100 120 N12 N13 N14 N12 N13 N14 N12 N13 N14 20°C 32°C 37°C K on si st en ci jo s ko ef ic ie n ta s, (P a x s) n

33 11 pav. 5 proc. diklofenako gelių su alginatiniu pagrindu reologinių savybių nustatymas Padidinus vaistinės medžiagos kiekį iki 5 proc., alginatinio pagrindo, kuriame yra taip pat 5 proc. alginato, gelio klampa padidėjo. Kitiems 4 proc ir 3 proc. aglinatiniams geliams diklofenako natrio kiekio padidinimas įtakos neturėjo struktūrinėms savybėms. Galima teigti, kad diklofenako kiekio didinimas alginatiniuose geliuose, kuriuose geilifikanto yra 5 proc. tvirtina pusiau kietos formuluotės struktūrą.

3.2.

Diklofenako natrio gelių biofarmacinis tyrimas in vitro

Gelių biofarmacinis vertinimas atliekamas vertinant veikliosios medžiagos atpalaidavimo testą in

vitro.

3.2.1.

Akceptorinės terpės parinkimas

Atliekant veikliųjų medžiagų atpalaidavimo tyrimus in vitro yra svarbu parinkti tinkamą akceptorinę terpę. Šioje terpėje vaistinė medžiaga turi gerai tirpti (tirpumas turi būti maždaug 10 kartų didesnis už veikliosios medžiagos koncentraciją terpėje po atpalaidavimo tyrimo). Medžiagoms gerai tirpstančioms vandenyje turi būti parenkama vandeninė terpė, o sunkiai tirpioms vandenyje – alkoholio/vandens mišinys [38]. 150,83 77,07 77,029 121,95 62,07 51,76 107,33 52,73 44,01 0 20 40 60 80 100 120 140 160 N15 N16 N17 N15 N16 N17 N15 N16 N17 20°C 32°C 37°C K on si st en ci jo s ko ef ic ie n ta s, (P a x s) n Alginatiniai geliai

34 Pagal Europos Farmakopėja, diklofenako natris blogai tirpsta vandenyje, o gerai etanolyje bei metanolyje. Todėl prieš atliekant biofarmacinį puskiečių formuluočių vertinimą, atliktas diklofenako tirpumo testas siekiant parinkti tinkamą akceptorinę terpę atpalaidavimo tyrimui in vitro. Remiantis moksline literatūra diklofenako tirpumo testui pasirinkti tirpikliai – išgrynintas vanduo ir mišinys, kuriame yra išgryninto vandens ir 30proc. (v/v) 96 laipsnių etanolio. Po eksperimento diklofenako natris visiškai ištirpo alkoholio-vandens mišinyje, o vandenyje liko nuosėdos, 12 paveikslėlis.

12 pav. Diklofenako natrio tirpumas mišinyje alkoholis/vanduo ir išgrynintame vandenyje Atlikus kiekybinę analizę, nustatyta, kad vaistinė medžiaga visiškai ištirpo mišinyje. Kadangi vaistinė medžiaga ištirpo alkoholio/vandens mišinyje, todėl kaip akceptorinė terpė pasirenkamas išgryninto vandens ir etanolio mišinys, kuriame 30 proc. (v/v) 96 laipsnių etanolis. Pagal tirpumo rezultatus, paskaičiuotas akceptorinės terpės tūris (20 ml), kuris užtikrina veikliosios medžiagos tirpumą atpalaidavimo testo metu.

3.2.2.

Diklofenako natrio atpalaidavimo iš gelių tyrimas in vitro

Veikliosios medžiagos atpalaidavimas iš gelio – dar vienas kriterijus kokybės vertinimui. Šiuo tyrimu galima įvertinti pagrinde esančių gelifikuojančių medžiagų įtaką atpalaidavimui. Diklofenako natrio atpalaiduotas kiekis iš gelių matuojamas esant 275 nm bangos ilgiui naudojant spektrofotometrą. Pirmiausia buvo atliktas atpalaidavimo tyrimas in vitro, norint palyginti atsipalaidavusį kiekį iš karbomerinio ir alginatinio pagrindo. Akceptorinės terpės temperatūra 32C, imituojant žmogaus odos paviršiaus temperatūrą [38].

35 13 pav. Diklofenako natrio atpalaidavimas iš 0 grupės gelių

Pirmajame tyrimų etape buvo vertintas diklofenako natrio atpalaidavimas iš karbomerinių (N1, N2) ir alginatinių (N3 – N5) pagrindų. Veikliosios medžiagos kiekis geliuose 2g/100g. Šio tyrimo tikslas – nustatyti, ar gelifikantas daro įtaką veikliosios medžiagos atpalaidavimui. Iš gautų rezultatų matyti, jog daugiausiai diklofenako natrio atsipalaidavo iš alginatinio gelio pagrindo N5, kuriame yra 3,5 proc. gelifikanto. Veikliosios medžiagos iš gelio N5 išsiskyrė po pirmos valandos 34,75 proc., po 2 val. 45,64 proc., po 4 val 50,55 proc., po 6 val. 53,73 proc. Geliai pagaminti karbomero pagrindu atpalaiduoja mažiau junginių, lyginant su geliais pagamintais alginatiniu pagrindu, išskyrus gelį N3. Mažiausiai junginių atsipalaidavo iš gelių N2 ir N3, kuriuose yra 1 proc. karbomero ir 2 proc. alginato atitinkamai. Lyginant tirtuosius gelius, galima manyti, kad alginatinio gelio veikliosios medžiagos atpalaidavimui galėjo turėti įtakos mažas kiekis gelifikanto, kuris neleidžia suformuoti homogeniškos hidrofilinės sistemos. Todėl vaistinė medžiaga galėjo būti netolygiai pasiskirsčiusi gelyje ir tai darė įtaką veikliosios medžiagos atpalaidavimui. Tyrimo rezultatai rodo, kad vaistinės medžiagos atpalaidavimas priklauso ne tik nuo gelifikanto kiekio, bet ir nuo jo prigimties. Galima teigti, jog alginatinis pagrindas yra geresnis vaistinės medžiagos atpalaidavimui lyginant su karbomeriniu pagrindinu, nors karbomerinių pagrindų klampa yra mažesnė, tačiau tai neturėjo įtakos, kad būtų atpalaiduotas didesnis kiekis veikliųjų junginių. Lyginant alginatinius gelius N4 ir N5, tyrimo rezultatai rodo, kad pagrindo klampos padidėjimas nedaro įtakos veikliųjų junginių atpalaidavimui. Kadangi iš alginatinių gelių atpalaiduojamas didesnis kiekis diklofenako, tolimesniems tyrimams pasirinkti alginato pagrindu pagaminti geliai su diklofenako natriu.

0 10 20 30 40 50 60 1 2 4 6 A tp al ai d u ot as d ik lo fe n ak o n at ri o ki ek is , % Laikas, val. N1 N2 N3 N4 N5

36 Sekančiame tyrimų etape suformuluota alginatinių gelių grupė nr. 1, kuriose vertinamos alginatinių gelių biofarmacinės charakteristikos, kaip veikliosios medžiagos koncentracija gelyje turi įtakos medžiagos atpalaiduojam kiekiui. Geliuose diklofenako kiekis buvo 1, 2 ir 3 proc.

14 pav. Diklofenako natrio atpalaiduotas kiekis iš 1 grupės gelių

Atlikus diklofenako natrio gelių, kurių pagrindas alginatinis, atpalaidavimo tyrimą in vitro, nustatyta, jog veikliosios medžiagos kiekis atpalaiduojamas iš gelių yra nuo 50 proc. iki 59 proc. Tolygus vaistinės medžiagos atpalaidavimas vyko iš gelio N6. Tuo tarpu iš gelių N7 ir N8 veiklioji medžiaga 2 pirmųjų valandų laikotarpyje atsipalaidavo lėčiau ir po to buvo stebimas intensyvus preparatų veikliosios medžiagos išskyrimas. Galima teigti, kad atpalaiduojamas kiekis vaistinės medžiagos priklauso nuo jos koncentracijos preparate. Taip pat atpalaidavimo rezultatams galejo turėti įtakos klampa [38].

Kitame tyrimų etape vertinta trečioji alginatinių gelių grupė, kuriuose gelifikanto yra 4 proc., siekiant išsiaiškinti, kaip mažesnis kiekis gelifikanto daro įtaką veikliosios medžiagos išsiskyrimui iš gelių. 0 10 20 30 40 50 60 70 1 2 4 6 A tp al ai d u ot as d ik lo fe n ak o n at ri o ki ek is , % Laikas, val. N6 N7 N8

37 15 pav. Diklofenako natrio atpalaiduotas kiekis iš 2 grupės gelių

Iš 3 grupės gelių po 6val. daugiausiai diklofenako natrio atsipalaidavo iš gelio N9 (42,48 proc.), kurį sudaro 1 proc. veikliosios medžiagos (15 pav.). Mažiausiai atsipalaidavo iš gelio N11 (22,18 proc.), kuriame buvo vaistinės medžiagos 3 porc. Tyrimo rezultatai rodo, kad mažesnis gelifikanto kiekis turi įtakos veikliosios medžiagos atpalaidavimui iš gelių. Nors vizualiai yra pusiau kietos konsistencijos, nėra pastebima nevienalytiškumo požymių, tačiau šie geliai yra skystesni ir galima manyti, kad šie geliai neužtikrina veikliosios medžiagos kinetinio stabilumo ir tolygaus pasiskirstymo pagrinde. Tai galima sieti su formuluočių silpnesnėmis struktūrinėmis savybėmis ir netolygiu vaistinės medžiagos pasiskirstymu pagrinde. Todėl sekančiame tyrimų etape siekiama išsiaiškinti, ar alginato kiekis turi įtakos stabilių, tinkamomis biofarmacinėmis savybėmis pasižyminčių gelių suformulavimui. Pagaminti geliai, kuriuose alginato yra 3 proc. Atpalaidavimo duomenys pateikti 16 paveikslėlyje.

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 1 2 4 6 A tp al ai d u ot as d ik lo fe n ak o n at ri o ki ek is , % Laikas, val. N9 N10 N11

38 16 pav. Diklofenako natrio atpalaiduotas kiekis iš 3 grupių gelių

Gauti rezultatai parodo, kad mažinant alginato koncentraciją geliuose, diklofenako natrio atpalaidavimas taip pat mažėja. Šiame tyrime po 6 val. veiklioji medžiaga daugiausiai atsipalaidavo iš gelio N12 (30,48 proc.), kuriame diklofenako natrio įterpta – 1 proc. Šie tyrimai patvirtino, kad svarbu parinkti tinkamą koncentraciją gelifikanto, siekiant pagaminti kokybiškus preparatus.

3.3.

Diklofenako gelių palyginamieji kokybės tyrimai

Norint palyginti pagamintų gelių ir esančio rinkoje gelio kokybę svarbu įvertinti pusiau kietų preparatų fizikines savybes, pH reikšmes ir klampą. Alginatiniai geliai yra tvirtesnės struktūros, o pirktinis gelis skystesnės konsistencijos, tačiau abu preparatai ant odos tepasi gerai. Pagaminti geliai yra gelsvos spalvos, o esantis rinkoje gelis skaidrus. Tirtųjų gelių pH reikšmių rezultatai pateikti 17 paveikslėlyje. 0 5 10 15 20 25 30 35 1 2 4 6 A tp al ai d u ot as d ik lo fe n ak o n at ri o ki ek is , % Laikas, val. N12 N13 N14

39 17 pav. 4 grupės diklofenako gelių (N15, N16, N17) ir pirkto gelio (N18) pH reikšmių

nustatymas

Iš paveikslėlio matyti, jog šių puskiečių formuluočių pH reikšmės kitimas nebuvo žymus. Gelių N18 ir N16 pH buvo 7,8, N15 – 7,6, o N17 gelio 7,7. Remiantis moksline literatūra, visų lyginamųjų gelių pH reikšmės atitinka kokybės reikalavimus (gilesniuose odos sluoksniuose pH yra nuo 7 iki 9) [13].

Gelių reologinės savybės taip pat svarbios, norint palyginti pagamintų gelių ir esančio rinkoje gelio kokybę. Klampos tyrimų rezultatai pateikti 18 paveikslėlyje.

18 pav. 4 grupės gelių (N15, N16, N17) ir pirkto gelio (N18) reologinių savybių nustatymas

7,5 7,55 7,6 7,65 7,7 7,75 7,8 7,85 N15 N16 N17 N18 p H r ei kš m ė

5 proc. diklofenako geliai

150,83 77,07 77,029 42,418 121,95 62,07 51,76 14,45 107,33 52,73 44,01 13,75 0 20 40 60 80 100 120 140 160 N15 N16 N17 N18 N15 N16 N17 N18 N15 N16 N17 N18 20°C 32°C 37°C K on si st en ci jo s ko ef ic ie n ta s, (P a x s) n Geliai

40 Iš pateiktų rezultatų matyti, kad alginatiniai geliai pasižymėjo didesne klampa, nei esantis rinkoje gelis (N18). Visų tirtųjų gelių klampa mažėjo, didėjant temperatūrai. Atlikto tyrimo rezultatai rodo, jog gelio N15 struktūrinės savybės mažiausiai kito, todėl jis yra mažiausiai termolabilus. Tyrimo rezultatai dar kartą parodė, jog šiems geliams reikalingos tinkamos laikymo sąlygos.

Toliau lyginama veikliosios medžiagos atpalaidavimo kinetika, atliekant tyrimą in vitro, tarp pagamintų gelių ir registruoto Lietuvoje gelio. Palyginamiesiems tyrimams pagaminti geliai alginato pagrindu, kuriuose gelifikanto yra nuo 3 iki 5 proc. Gelifikanto skirtingas kiekis pasirinktas todėl, kad siekiama atrinkti tinkamą alginatinio gelio sudėtį. Veikliosios medžiagos kiekis geliuose – 5 proc., atsižvelgiant į rinkoje egzistuojančių gelių su diklofenaku sudėtį. Palyginamasis gelis – N 18.

19 pav. Diklofenako atpalaiduotas kiekis iš 4 grupės gelių

Pateikta diagrama parodo, kad gelis N15 atpalaidavo didžiausią kiekį diklofenako natrio. Po 6 val. iš šio gelio veikliosios medžiagos atsipalaidavo 43,86 proc., o iš gelio N18 – 40,72 proc. Galima teigti, kad 5 proc. alginato leidžia suformuoti gelį su panašiu vaistinės medžiagos atpalaidavimu kaip ir rinkoje esančio preparato. Remiantis farmacinio pasisavimo rezultatais atrinkta gelio sudėtis:

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 1 2 4 6 A tp al ai d u ot as d ik lo fe n ak o n at ri o ki ek is , % Laikas, val. N15 N16 N17 N18

41 6 lentelė. Atrinkto diklofenako natrio gelio sudėtis

Medžiaga Koncentracija gelyje %

Alginatas 5

CaCl2 5

Diklofenako natris 5

Išgrynintas vanduo 85

Vaistinės medžiagos atpalaidavimo tyrimo in vitro, pH reikšmių matavimo, reologinių savybių vertinimo rezultatai ženkliai nekito, todėl palyginamieji kokybės tyrimai parodė, jog pagaminti alginatiniai geliai yra kokybiški lyginant su su geliu, esančiu Lietuvos rinkoje, kai vaistinės medžiagos geliuose yra 5 proc., tačiau labiausiai panašiomis savybėmis su pirktiniu geliu pasižymėjo N15 gelis.

3.4.

Diklofenako natrio biofarmacinių tyrimų rezultatų apibendrinimas

Remiantis biofarmacinio tyrimo rezultatais, pasirinkta gelifikanto koncentracija yra 5 proc., nes iš šių gelių atpalaiduojamas didžiausias kiekis veikliųjų medižagų. Tyrimo rezultatai pagrindė mokslinės literatūros duomenis, kad veikliųjų junginių atpalaidavimo tyrimams in vitro yra svarbus kriterijus, vertinant puskiečių formuluočių kokybę [42]. Nors puskietėms formuluotėms nėra nustatyto standartinio metodo, skirto tirti veikliosios medžiagos atpalaidavimą in vitro, tačiau JAV Maisto ir vaistų administracija reikalauja atlikti atpalaidavimo tyrimus puskietėms formoms, kai yra rinkodaros pažymėjimo sąlygų keitimų [43]. Veikliosios medžiagos atpalaidavimo tyrimai in vitro parodo preparatų biofarmacines charakteristikas, tokias kaip vaistinės medžiagos tirpumas, reologinės savybės, tam tikrų veiksnių daromą įtaką veikliosios medžiagos išsiskyrimui iš pagrindo į akceptorinę terpę [38]. Tyrimo rezultatai pagrindė, jog nepakanka atlikti tik pH reikšmės, klampos nustatymo tyrimus. Taip pat tyrimo rezultatai parodė, kad alginatiniai geliai yra perspektyvi forma vietinio poveikio vaisto formų modeliavime. Norint suformuluoti tinkamą farmacinę formą, svarbu įvertinti vaistinės medžiagos tirpumą [43]. Tyrimo rezultatai pagrindė, kad etanolis yra efektyvesnis tirpiklis nei vanduo. Taip pat vaistinės medžiagos tirpumas yra svarbus parenkant akceptorinę terpę veikliosios medžiagos atpalaidavimo tyrimui in vitro. Tyrimo duomenys patvirtino mokslinėje literatūroje pateiktą informaciją, kad veikliosios medžiagos atpalaidavimo tyrimui parenkama akceptorinė terpė – mišinys, kurį sudaro etanolis ir vanduo.

42 Atlikus visus diklofenako natrio gelių biofarmacinius tyrimus bei remiantis gautais rezultatais, atrinktas alginatinis pagrindas, kuriame gelifikanto yra 5 proc. Vykdant fizikinių savybių ir farmacinio pasisavinimo palyginamuosiuos tyrimus, į alginatinius gelius įterptas veikliosios medžiagos kiekis yra 5 proc.

Tyrimo rezultatai dar kartą patvirtino, kad biofarmacinis pusiau kietų vaisto formų vertinimas leidžia atrinkti formuluotę su tinkamu veikliosios medžiagos atpalaidavimu, siekiant efektyvaus terapinio veikimo. Vykdant palyginamuosiuos gelių pH tyrimus pasitvirtino ankstesnių tyrimų duomenys, kad veikliosios medžiagos kiekis nedaro įtakos gelių pH reikšmei ir visų tirtųjų gelių pH reikšmė yra tinkama vartoti ant odos [13]. Klampos tyrimo rezultatai parodė, kad temperatūra daro įtaką gelių struktūrinėms savybėms ir patvirtino registruoto Lietuvoje gelio pakuotės lapelyje pateiktą informaciją [40].

43

5. IŠVADOS

1. Tyrimų rezultatai parodė, kad diklofenako tirpumas priklauso nuo pasirinkto tirpiklio. Didesnis diklofenako kiekis ištirpsta etanolio-vandens mišinyje, lyginant su diklofenako tiprumu išgrynintame vandenyje. Atsižvelgiant į vaistinės medžiagos tirpumą, atpalaidavimo tyrimui in

vitro parinkta akceptorinė terpė – etanolio ir vandens mišinys, kurį sudaro 30 proc. 96 laispnių

etanolis (v/v). Kadangi diklofenakas pasižymi priešuždegiminiu, nuskausminančiu veikimu ir turi skverbtis į gilesnius odos sluoksnius, todėl į puskietes vaisto formas turi būti įvedamas ištirpintas. Atsižvelgiant į vaistinės medžiagos terapinį poveikį, kaip farmacinė forma pasirinktas gelis.

2. Gelių modeliavimui siekiant įvertinti gelifikanto daromą įtaką gelių kokybei, gelifikantais pasirinkti: sintetinės kilmės gelifikuojanti medžiaga – karbomeras, o natūralios kilmės – alginatas. Veikliosios medžiagos atpalaidavimo tyrimai parodė, kad tinkamas gelifikantas gelių gamyboje yra alginatas. Tyrimo rezultatai parodė, kad gelifikanto kiekis turi įtakos gelių su diklofenako natrio druska kokybei. Pagaminti geliai yra gelsvos spalvos, bekvapiai, vienalytės masės. Reologinių tyrimų metu nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp gelių klampos skirtingose temperatūrose. Didėjant temperatūrai, puskiečių formuluočių struktūrinės savybės silpnėja. Remiantis reologinių savybių tyrimo rezultatais, parinktos laikymo sąlygos ne aukštesnėje nei 25C temperatūroje. Visiems pusiau kietiems preparatams nustatytos tinkamos pH reikšmės (7-8 intervale).

3. Vaistinės medžiagos atpalaidavimo tyrimai in vitro parodė, kad atpalaidavimas priklauso nuo parinkto gelifikanto ir jo kiekio. Taip pat atpalaidavimo tyrimai parodė, kad gelių kokybei įtaką daro veikliosios medžiagos kiekis. Stabilūs, homogeniški ir didžiausią kiekį veikliosios medžiagos atpalaiduojantys geliai suformuojami, kai gelifikantas yra alginatas, o jo koncentracija gelyje yra 5 proc. Galima teigti, jog alginatinis pagrindas yra geresnis medžiagos atpalaidavimui lyginant su karbomeriniu pagrindu.

4. Palyginamamieji gelių kokybės tyrimai parodė, jog pagaminti geliai yra kokybiški lyginant su esančiu Lietuvos rinkoje geliu. Tyrimo rezultatai parodė, kad pagamintų gelių pH reikšmės beveik nesiskiria nuo pirkto gelio. Reologinių savybių nustatymo rezultatai parodė, kad šiems lyginamųjų gelių struktūrinėms savybėms daro įtaką temperatūra ir jiems reikalingos vienodos laikymo sąlygos. Veikliosios medžiagos atpalaidavimo tyrimo in vitro rezultatai parodė, kad panašų kiekį veikliosios medžiagos atpalaiduoja gelis N15 lyginant su esančiu rinkoje geliu.

44

6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Atlikti išsamesnius biofarmacinius tyrimus įvertinant diklofenako natrio skvarbą pro/į odą iš pagamintų formuluočių ir palyginti su rinkoje esančių gelių skvarba.

Tęsti alginatinių gelių su diklofenako natriu modeliavimą, įterpiant papildomas pagalbines medžiagas, kurios pagerintų vaistinės medžiagos skvarbą į odą, siekiant efektyvaus terapinio veikimo.

45

7. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Todd P., Sorkin E. Diclofenac Sodium. Drugs. 1988;35(3):244-285.

2. AL-Kahtani A., Sherigara B. Controlled release of diclofenac sodium through acrylamide grafted hydroxyethyl cellulose and sodium alginate. Carbohydrate Polymers. 2014;104:151-157.

3. Chuasuwan B., Binjesoh V., Polli J., Zhang H., Amidon G., Junginger H. et al. Biowaiver Monographs for Immediate Release Solid Oral Dosage Forms: Diclofenac Sodium and Diclofenac Potassium. Journal of Pharmaceutical Sciences. 2009;98(4):1206-1219.

4. Liu D., Ge Y., Tang Y., Yuan Y., Zhang Q., Li R. et al. Solid lipid nanoparticles for transdermal delivery of diclofenac sodium: preparation, characterization andin vitrostudies. Journal of Microencapsulation. 2010;27(8):726-734.

5. Baraf H., Gloth F., Barthel H., Gold M., Altman R. Safety and Efficacy of Topical Diclofenac Sodium Gel for Knee Osteoarthritis in Elderly and Younger Patients. Drugs & Aging. 2011;28(1):27-40.

6. Atlaman R., Dreiser R., Fisher C., Chase W., Dreher D., Zacher J. Diclofenac Sodium Gel in Patients with Primary Hand Osteoarthritis: A Randomized, Double-blind, Placebo-controlled Trial. The Journal of Rheumatology. 2009;36(9):1991-1999.

7. Chang A. pH-sensitive starch-g-poly(acrylic acid)/sodium alginate hydrogels for controlled release of diclofenac sodium. Iranian Polymer Journal. 2015;24(2):161-169.

8. Nayak A., Pal D. Development of pH-sensitive tamarind seed polysaccharide–alginate composite beads for controlled diclofenac sodium delivery using response surface methodology. International Journal of Biological Macromolecules. 2011;49(4):784-793.

9. European pharmacopoeia 8.0. Strasbourg: European Directorate for the Quality of Medicines & Healthcare, Council of Europe; 2013.

10. Barkin R. The Pharmacology of Topical Analgesics. Postgraduate Medicine. 2013;125(sup1):7-18. 11. Suria K. P., Ramakrishna Ch., Srivani M., Priyanka V. N., Bindu Priya Y. Comparative Invitro

Release of Diclofenac Sodium Gel from Different Marketed Products. 2012;2(3):88-93.

12. Goh C., Lane M. Formulation of diclofenac for dermal delivery. International Journal of Pharmaceutics. 2014;473(1-2):607-616.

13. Baroli B., Ennas M., Loffredo F., Isola M., Pinna R. and Arturo López-Quintela M. (2007). Penetration of Metallic Nanoparticles in Human Full-Thickness Skin. Journal of Investigative Dermatology, 127(7), pp.1701-1712.

14. Baviskar D., Biranwar Y., Bare K., Parik V., Sapate M., & Jain D. (2013). In Vitro and In Vivo Evaluation of Diclofenac Sodium Gel Prepared with Cellulose Ether and Carbopol 934P. Tropical Journal of Pharmaceutical Research, 12(4). doi:10.4314/tjpr.v12i4.7