LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
Visuomenės sveikatos fakultetas
Profilaktinės medicinos katedra
Dainora Širvytė
LIETUVOS MOKINIŲ ŠEIMOS APLINKOS VEIKSNIAI IR JŲ REIKŠMĖ RIZIKINGAI ELGSENAI
Magistro diplominis darbas (Vaikų ir jaunimo sveikata)
Mokslinis vadovas (parašas) Prof. habil. dr. Apolinaras Zaborskis
(data)
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (vaikų ir jaunimo sveikata)
LIETUVOS MOKINIŲ ŠEIMOS APLINKOS VEIKSNIAI IR JŲ REIKŠMĖ RIZIKINGAI ELGSENAI
Dainora Širvytė
Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Apolinaras Zaborskis.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2011. 53 p.
Darbo tikslas. Ištirti Lietuvos mokinių šeimos aplinkos veiksnius ir jų reikšmę rizikingai mokinių elgsenai.
Uždaviniai: 1. Išanalizuoti vaikų ir tėvų bendravimą šeimoje: atvirumą, kartu leidžiamą laiką ir auklėjimo būdus. 2. Apibrėžti vaikų ir tėvų bendravimo rizikos grupes. 3. Išanalizuoti rizikingos elgsenos (rūkymo, alkoholinių gėrimų ir narkotinių medžiagų vartojimo) dažnį tarp tiriamojo kontingento. 4. Įvertinti ryšį tarp vaikų ir tėvų bendravimo sutrikimų ir vaikų rizikingos elgsenos apraiškų.
Tyrimo metodika. Tyrimo populiacija – Lietuvos 11-15 metų mokiniai. Tyrimas buvo atliktas 2010 m. kovo – gegužės mėn. dalyvaujant PSO tarptautiniame HBSC (angl. Health Behavior in School – Aged Children) tyrime. Mokinių apklausai naudota anoniminė anketa, sudaryta vadovaujantis tarptautiniu tyrimo protokolu. Atsitiktinės atrankos būdu buvo pasirinktos mokyklos. Apklausta viso 5912 respondentų (atsako dažnis 85 proc.). Statistinė duomenų analizė atlikta taikant programų paketą SPSS 15.0 for Windows ir programą
Rezultatai parodė, kad 33,6 proc. paauglių gyvena pažeistos struktūros šeimose (ne su abiem tėvais). Sunkus bendravimas su tėvu nustatytas 46,7 proc. paauglių, sunkus bendravimas su motina – 24,5 proc. paauglių. Darnaus ir atviro bendravimo su tėvais stoka didino paauglių, ypač mergaičių, rūkymo, svaiginimosi alkoholiu ir narkotinių medžiagų vartojimo riziką. Kai kuriais atvejais šis poveikis pasireiškė stipriau nei vieno biologinių tėvų trūkumas šeimoje. Rūkymas ir alkoholio vartojimas įsigali vis jaunesniame mokinių amžiuje.Su tėvais vaikai šeimose bendrauja nedaug. Tiek berniukai, tiek mergaitės su tėvais kasdien kartu valgo (53 proc.), bei žiūri televizorių arba vaizdajuostes (32,6 proc.), tačiau tik kas ketvirtas vaikas kasdien su tėvais susėda ir kartu aptaria įvairius rūpimus dalykus.
Išvados: Paauglių bendravimas su tėvais skiriasi tarp lyčių. Su tėvu lengviau bendrauja berniukai, su motina – mergaitės, tačiau su motina abiejų lyčių paaugliai bendrauja lengviau negu su tėvu ir skirtumas tarp paauglių lyčių nėra toks didelis kaip bendravimo su tėvu atveju.
Darnaus ir atviro paauglių, ypač mergaičių, bendravimo su tėvais stoka didina jų rūkymo ir alkoholio vartojimo riziką. Kai kuriais atvejais šis poveikis pasireiškė stipriau nei vieno biologinių tėvų trūkumas šeimoje.
Raktažodžiai: paaugliai, rūkymas, alkoholis, šeima, tėvų ir vaikų bendravimas.
SUMMARY
Public health (children and youth health)
LITHUANIAN ADOLESCENTS FAMILY ENVIRONMENTAL FACTORS AND THEIR IMPORTANCE OF RISK BEHAVIORS
Dainora Širvytė
Supervisor Prof. Habil. Dr. Apolinaras Zaborskis
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Department of Preventive Medicine, Kaunas, 2011 53.
Aim of the study. To investigate Lithuanian adolescents family environmental factors and their importance of risk behaviors.
Objectives. 1. Analyze communication of parents and children in the family: openness, the allowable time and parenting techniques. 2. Define children's and parents' communication of risk groups. 3. Analyze risky behavior (smoking, alcohol and drugs) are often among the contingent of the investigation. 4. To evaluate the relationship between child and parent communication disorders and risky behavior manifestations.
Methods. The population of the study was 11-15 years old adolescents from Lithuania. The research was performed 2010 from march to may when participating in international HBSC research, together with WHO. For the survey to perform for principles and students an anonymous questionnaire was created according to international survey protocol. Were randomly selected schools. Surveys of all 5912 respondents (response rate 85 percent) The statistical analysis was performed using SPSS 15.0 software package for Windows.
Results of the present study show that 33,6 percent of adolescents live in not intact families (not with both parents). Difficulties to talk to their father were observed in 46,7 percent of adolescents, while difficulties to talk to their mother were observed in 24,5 percent of adolescents. The easy communication between parents and children, especialy among girls, was protective against smoking and intoxication in alcohol ad drugs. In some cases, this effect gets stronger than the lack of one of the biological parent in family.
Smoking and alcohol consumption are gaining importance for younger students. Parents opening communication wirh childrens are rare. Both boys and girls with their parents on a daily basis with meals (53 percent). and watch TV or videos (32.6 percent). but only one in four children on a daily basis with their parents sit down together and discuss various concerns about.
Conclusions. Both mother and father are responsible for their children in making healthy lifestyle. The pursuit of mutual harmony between the spouses in the family (divorce
prevention), and between parent and their children (health damaging behaviour prevention) should become an important social policy challenge for the country.
TURINYS
SANTRAUKA... 2
SUMMARY... 4
ĮVADAS... 7
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI... 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA... 9
1.1. Šeimos vaidmuo vaiko sveikatos ir elgesio raidoje... 9
1.2. Psichologinis klimatas šeimoje... 11
1.2.1. Tėvų ir vaikų bendravimas ir kartu leidžiamas laikas... 11
1.2.2. Vaikų auklėjimo stiliai šeimoje... 13
1.3. Šeimos struktūra... 17
1.4. Šeimos ekonominis statusas... 18
2. TYRIMO METODIKA... 20
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS... 24
3.1. Tirtų mokinių bendrosios charakteristikos... 24
3.2. Vaikų ir tėvų bendravimas šeimoje... 25
3.3. Respondentų rizikinga elgsena... 32
3.4. Ryšys tarp rizikingos elgsenos apraiškų ir šeimos socialinių veiksnių... 35
IŠVADOS... 39 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 40 LITERATŪRA... 41 PRIEDAI... 46 1 priedas... 46 2 priedas... 47 3 priedas... 49
ĮVADAS
Šeima – visuomenės ląstelė. Vaiko gyvenimas prasideda nuo šeimos, kurioje jis gauna saugumą, tikrumą, globą ir auklėjimą. Ir nuo to koks užaugęs vaikas bus priklauso kokia bus mūsų visuomenė. Viena iš pagrindinių šeimos funkcijų - vaikų socializacija, ugdymas ir auklėjimas, kuris yra nuolat koreguojamas ir nenutrūkstamas procesas.
Šeimos svarbą išryškina daugelyje politinių dokumentų šeimos institucijai skiriamas dėmesys. Pasaulio sveikatos organizacija 2005 m. siūlė didesnį dėmesio skirti motinos ir vaiko sveikatos problemoms [1,2]. 2005 metų Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas skirtas šeimos sveikatai [3], tačiau šeima Lietuvoje šiandien išgyvena sunkų periodą. Nuolat visuomenėje kintančios vertybinės nuostatos, ekonominiai ir socialiniai pokyčiai ne visada yra priimtini. Nyksta šeimos kaip vertybės samprata. Į šeimą, į vaikų auklėjimą, į tarpusavio santykius ir bendravimą šeimoje žiūrima vis iš liberalesnių pozicijų. Tačiau visgi šeima yra laikoma pagrindu vaikų asmenybės vystymuisi ir socializacijai [4]. Šeima pirmoji institucija prisidedanti prie vaiko ugdymo ir jo paruošimo gyvenimui, kuriame jis turės spręsti iškilusias problemas, mokėti tinkamai pasirinkti .
Tačiau statistiniai duomenys rodo, kad situacija yra negerėjanti. Tėvų ir vaikų santykiai priklausomai nuo daugelio veiksnių tapo šalti, bendravimas uždaras, o atliktų tyrimų duomenimis atviras ir nesutrikęs tėvų ir vaikų bendravimas vienas iš pagrindiniu veiksniu apsaugančiu paauglius nuo žalingos sveikatai elgsenos, tokios kaip alkoholio vartojimas, bei rūkymas [5]. Taip pat sutrikęs vaikų bendravimas su tėvais ir nenoras kalbėti apie juos iškilusias problemas yra susijęs su padidėjusia riziką vartoti psichotropines medžiagas tiek berniuku, tiek mergaičių tarpe [6]. Atsižvelgiant į mokinių savęs vertinimą nustatyta, kad paauglių retai kartu su tėvais praleistas laikas ir retas bendravimas su tėvais, abu šie faktoriai yra glaudžiai susiję su dažnesniu alkoholio ir tabako vartojimu per paskutinį mėnesį [7]. Stebimi didėjantys jaunimo savižudybių rodikliai, didėjantys priklausomybių nuo alkoholio bei narkotikų ir alkoholinių psichozių skaičius, blogėjantys sveikatos rodikliai [8,9,10]. Atliktų mokslinių tyrimų analizė parodo, kad tiek berniukų, tiek mergaičių tarpe psichotropinių medžiagų vartojimas, toks kaip rūkymas [11,12] ir alkoholio vartojimas [13,14] yra pastebima vis jaunesniame amžiuje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, paaugliai – vienintelė išsivysčiusių šalių visuomenių amžiaus grupė, kurios mirtingumo ir sergamumo rodikliai nepagerėjo, nepaisant didelio progreso sveikatos priežiūros sistemoje [15]. Tad iškyla daug klausimų kaip tinkamai ugdyti jaunus asmenis, kaip užkirsti kelią žalingos elgsenas paplitimui tarp jaunų asmenų ir kaip užtikrinti, kad jie išaugtų atsakingi, sveiki ir dori piliečiai.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas: Ištirti Lietuvos mokinių šeimos aplinkos veiksnius ir jų reikšmę rizikingai mokinių elgsenai.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti vaikų ir tėvų bendravimą šeimoje: atvirumą, kartu leidžiamą laiką ir auklėjimo būdus.
2. Apibrėžti vaikų ir tėvų bendravimo rizikos grupes.
3. Išanalizuoti rizikingos elgsenos (rūkymo, alkoholinių gėrimų ir narkotinių medžiagų vartojimo) dažnį tarp tiriamojo kontingento.
4. Įvertinti ryšį tarp vaikų ir tėvų bendravimo sutrikimų ir vaikų rizikingos elgsenos apraiškų.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Šeimos vaidmuo vaiko sveikatos ir elgesio raidoje.
Šeima laikoma pagrindų vaiko vystymosi ir ugdymo procese, ir tik nuo šeimos padėtų pagrindų priklauso kaip vaikas bus paruoštas gyvenimui. Tai patvirtina ir daugelis pedagogų ir psichologų. Baresnevičienė D. ir Banienė L. teigia, kad šeimoje vaikas gauna tai, ko niekas kitas negali suteikti: jį mylėti, juo rūpintis, tikėti, jį gerbti, džiaugtis jo daroma pažanga [16]. Kvieskienė G. šeima apibrėžia kaip unikalia socialine institucija, kurioje pratęsiama gyvybė, individas tampa tam tikros grupės narys; čia prasideda ankstyvoji jo socializacija [17]. Miškinio K. teigimu šeimos funkcijas suprantame, kaip sutuoktinių ar kitų jos narių poreikių tenkinimą ir pareigų vienų kitiems atlikimą. Jo manymu bendriausia ir pagrindinė šeimos funkcija yra abipusis laimės siekimas. Jis taip pat išskiria pagrindines šeimos funkcijas, kuriose be žmonių giminės pratesimo, reakrecijos, lytinių poreikių tenkinimo ir tautos etoso tęstinumo išskiria socializaciją, auklėjimą ir bendravimą [18]. Šeimoje gimęs kūdikis jau nuo pat gimimo patenka į socialinę aplinką. Vos gimusį kūdikį supa žmonės, kurie bendrauja su juo, tenkina pagrindinius jo poreikius. Veikiamas aplinkos ir pats būdamas aktyvus, vaikas šeimoje socializuojasi. Socializacijos vyksme mokomasi skirti, kas teisinga ir kas neteisinga. Pasak K. Miškinio, vaikas socializuojasi įvairiais būdais:
- klausosi nurodymų, pamokymų, patarimų; - įvertina savo elgesio padarinius;
- stebi kitų elgesį;
- kaupia patirtį ir ja remiasi; - laikosi taisyklių;
- vengia bausmių, pageidauja skatinimų ir pan. [18].
1 pav. Žmogaus socializacijos įtakos šaltiniai[18]. AŠ
Kiti įtakos šaltiniai (televizija, knygos, muzika, žiniasklaida)
Mokytojai
Kitų stebėjimas
Klubai, draugijos, būreliai
Draugai Giminės Artimi šeimos nariai (tėvai, seneliai, broliai,
komunikacinė, meilės šeimoje ir solidarumo užtikrinimo, gėrybių, esminių šeimos nariams ir visuomenės raidai ir gerovei, perteikimo funkcijos [19].
Konferencijos „Šeima ir visuomenės senėjimas – XXI amžiaus problema“ rezoliucijoje teigiama, kad nedarnioje šeimoje dažniausiai paliečiami vaikai – jie blogiau mokosi, nedrausmingai elgiasi, ima girtuokliauti, vartoti narkotikus, vagiliauti. Tai tiesus kelias į nusikaltimus ir kalėjimą. Nuo to kenčia ne tik artimieji, bet ir kiti piliečiai. Ir atvirkščiai, darnioje šeimoje, kur tėvai sutaria, o vaikais yra pakankamai rūpinamasi tiek materialine, tiek dvasine prasme, kur vyrauja meilė ir supratimas, ten nekyla problemų visuomenei, o vaikai įgauna būtiną tvirtą pamatą savo ateičiai, savo savarankiškam gyvenimui [20].
Vaikų ir tėvų santykiai labai sudėtingi, problematiški. Nes vaiko asmenybės ugdymasis yra sudėtingas procesas, apimantis įvairaus vaiko amžiaus tarpsnius, kuriuose vaikas neretai būna pasimetęs, ieškantis, ar net priešiškas tėvų ir aplinkinių atžvilgiu. Bet tai padeda vaikui sėkmingai tobulėti. Tėvai, kurie atstumia ir yra priešiški savo vaikams yra neteisūs, nes jų vaikai, matydami iš savo tėvų tokį elgesį, užauga priešiški kitiems žmonėms. Vaikai augdami šeimoje kopijuoja savo tėvus, tėvai jiems atrodo idealūs ir jų noras būti kuo labiau panašesniems į juos.
Apibendrinant galima teigti, kad šeima yra pirmoji institucija, kuri yra atsakinga už vaiko ugdymą, auklėjimą ir jo tinkamą integraciją į visuomenę, kurioje jis, išėjęs iš saugios šeimos aplinkos turės susidurti su įvairiomis problemomis, ir tik tėvų palaikymas, kontrolė, supratimas ir atviras bendravimas gali padėti paaugliui išspręsti sunkias jo gyvenimo tarpsnio problemas ir pasirinkti tinkamus sprendimo būdus.
1.2. Psichologinis klimatas šeimoje.
Šeima atlieka nepakeičiamą vaidmenį vaiko socializacijoje, todėl viena svarbiausių harmoningos šeimos sąlygų yra psichologinis mikroklimatas.
Šeimos psichologinis klimatas – šeimos emocinių lūkesčių visuma, pasireiškianti kiekvieno nario savitarpio santykių būklės išraiška, kiekvieno šeimos nario pasitenkinimas ar nepasitenkinimas padėtimi [18]. Nuo vyraujančio šeimoje psichologinio klimato, darnaus šeimos gyvenimo, tarpusavio supratimo, bendravimo priklauso ir vaikų emocinė būklė, pasitenkinimas gyvenimu, bei jo elgsena, kuri dažnai linksta į žalingą, jei šeimoje vaikas jaučiasi blogai. Kuo platesnis psichologinis klimatas, tuo šeimos nariai geriau vertina save ir kitus, yra linkę labiau pasitikėti savimi. O šeimoje, kurioje psichologinis klimatas blogas, žmogus jaučiasi suvaržytas, atsiranda konfliktinių situacijų, vyrauja abejingumas, gali būti nepriteklius. Tinkamas psichologinis klimatas skatina vaikus mokytis, ugdytis, siekti aukštojo išsilavinimo, tobulėti. Nedarnių šeimų vaikai būna ne itin savarankiški, nekūrybingi, pasyvūs arba labai aktyvūs ir pan. Slogi šeimos aplinka traumuoja vaiko psichiką, todėl jis lėčiau bręsta.
Taigi, kuo šeimoje palankesnis psichologinis mikroklimatas, tuo šeimos nariai geriau vienas kitą supranta, labiau pasitiki savimi, lengviau pakelia sunkias situacijas, būna vienas kitam atviresni, nuoširdesni. Palankus mikroklimatas nulemia vaikų drausmingumą, sąžiningumą, gerumą. Jie labiau linkę tobulėti, siekti aukštojo mokslo, nori tobulėti, atviriau bendrauja, yra imlūs naujovėms. Taip pat turi teisingą ir teigiamą požiūrį į gyvenimą ir retai nuklysta į žalingą sveikatai elgseną, nusikalstamumą, pesimizmą.
1.2.1. Tėvų ir vaikų bendravimas ir kartu leidžiamas laikas
Didelę reikšmę šeimos psichologiniam klimatui turi tarpusavio bendravimas. Bendraujant sukuriama žmogaus socialinė esmė. Juk tik bendraujant žmonės suartėja, supranta vienas kitą. Tik nuoširdžiai bendraujant galima pasiekti tarpasmeninių santykių harmonija. Kai tėvai nuolat bendrauja su vaikais ir parodo, kad juos myli, vaikai tai labai jaučia [5]. Nustatyta, kad tik atviras tėvų ir vaikų bendravimas yra vienas iš svarbiausių veiksniu apsaugančiu paauglius nuo alkoholio vartojimo, bei rūkymo [23]. Geri tarpusavio, vaikų ir tėvų santykiai, nuoširdus bendravimas yra ypač svarbus paauglius, ypač mergaitėms apsaugantis veiksnys nuo žalingos elgsenos [24,25]. Tik atviras ir nuoširdus bendravimas tėvų su vaikais apie alkoholį, rūkymą, noras spręsti iškilusias problemas, tėvų noras suprasti vaikus
ir jų poreikius, tai vienas svarbiausiu veiksnių padedančių kovoti su paauglių polinkių į rūkymą ir svaiginimąsi alkoholiu [26]. Taipogi Ispanijoje atlikto tyrimo duomenimis, tėvų kontrolė, rūpestis, nuolatinė priežiūra ir bendravimas turi įtakos mokinių retesniam alkoholio, rūkymo ir marihuanos vartojimui per pastarąsias 30 dienų [27]. Tačiau yra neaiškų ar šis modelis yra panašus ir kitose etninėse grupėse, šalyse, kuriose yra visiškai skirtingi bendravimo papročiai ir auklėjimas.
Bendraujant yra labai svarbi kokybė, o ne kiekybė. Sunku rasti kokybiško bendravimo apibrėžimą, tačiau daugelis mokslininkų kokybiškų linkę laikyti tokį bendravimą, kuris leidžia patenkinti socialinius poreikius, sudaryti sąlygas keistis informacija, daryti įtaka [28]. Siekiant bendravimo kokybės daug vertingiau aktyviai su vaiku užsiimti tris valandas per dieną, negu nenoromis su juo leisti aštuonias ir daugiau valandų [29]. Lietuvoje atliktas UNICEF tyrimas parodė, kad lietuviai savo vaikams skiria tik 7 minutes dėmesio per parą, o lietuviai vaikai yra patys nelaimingiausi Europoje. Vaikui, kuris yra mylimas, su kuriuo praleidžiama daug laiko, bendraujama nekyla tokie antriniai jausmai kaip pyktis, agresija, abejingumas, neapykanta [30]. Svarbiausia, kad tėvai šeimoje priimtų vaiką tokį koks jis yra, nes tai yra gerų tarpusavio santykių sąlyga. Tėvai užimdami bendradarbiavimo poziciją yra visada pasiryžę besąlygiškai dalyvauti vaiko gyvenime, kartu spręsti problemas ir sunkumus. Tai ugdo jo pasitikėjimą savimi, teigiamai veikia jo savijautą ir pasitikėjimą savimi [31].
Svarbu suprasti bendravimo svarbą šeimoje, kad vaikui kartais būna sunku bendrauti, jis jaučiasi nesmagiai, todėl dažniausiai jam yra lengviau bendrauti su vienu iš tėvų. Jei yra geri tarpusavio santykiai su vienu iš tėvų vaikas gali būti labiau atviresnis, nuoširdesnis. Tyrimo duomenimis nustatyta, kad mokiniai yra atviriau linkę bendrauti su mama, nei su tėvu. Atviras, nesutrikęs bendravimas su mama teigiamai veikia retesnį paauglių polinkį į rūkymą, tačiau nustatyta, kad tie paaugliai, kurie lengvai bendrauja šeimoje su tėvų marihuaną per pastarąsias 30 dienų vartojo mažiau [6]. Mokslininkai nustatė, kad tėvų kontrolė ir emocinės paramos stoka šeimoje yra susijusi su paauglių mergaičių polinkiu į žalingą elgsena [33]. O tie paaugliai, ypač mergaitės, kurie blogai jaučiasi šeimoje bendraudami apie juos slegiančias problemas ir negalintys atvirai su tėvais pasikalbėti turi didesnę galimybę pradėti vartoti įvairias psichotropines medžiagas [34]. Tėvų kontrolė turi didesnį poveikį nei emocinę paramą ir tas poveikis labiau pastebimas tarp mergaičių, nei tarp berniukų [35].
Šiuolaikinėje visuomenėje, kai aplink vyrauja sunki ekonominė, socialinė situacija šeima, kaip pagrindinė asmenybės vystymosi institucija išgyvena krizę. Vis labiau materializuojančioje visuomenėje grimztama į pyktį, nepasitenkinimą ir pesimizmą. Tėvai grįžę namo ne tik, kad nebendrauja tarpusavyje, bet ir nuošalyje palieka vaikus ir jų
problemas. Tačiau toks elgesys yra labai nepalankus vaikų asmenybės vystymosi procese, nes tik atviras ir nesutrikęs tėvų ir vaikų bendravimas padeda kovoti su iškilusiomis problemomis ir polinkių į žalojančią sveikatą elgsena. Ir nuo to kaip tėvai komunikuoja su savo vaikais priklauso, kokie jie išaugs žmonės ir piliečiai.
1.2.2. Vaikų auklėjimo stiliai šeimoje
Vienas svarbiausių veiksnių , turinčių įtakos šeimos mikroklimatui ir lemiančių vaiko asmenybės formavimąsi, yra tėvų požiūris į vaiką. Jis reiškiasi tėvų elgesiu su vaiku ir auklėjimo priemonėmis, t.y. auklėjimo stiliumi. Auklėjimo stilių atspindi tėvų elgesys su vaiku ir auklėjimo priemones.
Kiekvienoje šeimoje vaikai auklėjami įvairiai, tačiau tėvai auklėdami savo vaikus stengiasi suprasti savo vaiką ir paveikti jį taip, kaip tai darydavo jų tėvai. Jie dažniausiai remiasi savo sukaupta patirtimi, įgytomis psichologinėmis ar pedagoginėmis žiniomis ar tiesiog perimdami kitų tėvų patirtį ir auklėjimo būdus. Vaikų auklėjimo būdai šeimoje gali sutapti jei abu tėvai buvo auklėjami panašiai, tačiau jei jų auklėjimo būdai radikaliai skiriasi, jų vadovavimas ir auklėjimas gali visiškai nesutapti. Pagal tai, kas vadovauja šeimos veiklai išskiriami keturi šeimos tipai:
1. šeimoje autoritetas yra tėvas, kuris vykdo vaiko elgesio kontrolės funkcijas; 2. vaiko elgesio kontrolės funkcijas vykdo motina;
3. yra pusiausvyra tarp vyro ir žmonos;
4. šeimoje susikuria tarpinė padėtis tarp vyro ir žmonos priklausomai nuo to, kuris iš jų šeimoje vyrauja [36].
Tėvo ir motinos asmeninės savybės nulemia koks vaikų auklėjimo stilius vyraus šeimoje. Pastebėta, kad šeimoje, kurioje tėvai yra vieningi, atvirai bendraujantys, stengiasi derintis vienas prie kito, pasitaikančius auklėjimo sunkumus įveikia lengviau ir paprasčiau.
Nemažai šiuolaikinės pedagogikos atstovų remiasi elgesio psichologijos teorijos principais, akcentuoja tėvų vadovavimo vaikams ir jų elgesio būdus, kurie daugiau ar mažiau yra priimtini ir išmoko vaikus tam tikru būdu elgtis. Auklėjimo stilius įvairiuose kultūrose gali reikštis „sankcijomis“:
už norimą elgesį apdovanoti; ignoruoti netinkamą elgesį; modeliuoti tinkamą elgesį; bausti už netinkamą elgesį [37].
Pagal pedagoginėje ir psichologinėje literatūroje pateiktus įvairius auklėjimo stiliaus modelius E. P. Zambacevičienė įžvelgia du svarbius aspektus: vaiko kontrolės lygį bei pobūdį ir emocinį santykį su vaiku. Ji remdamasi užsienio autorių darbais aptaria auklėjimo stilių klasifikacijos įvairovę. Anot E. P. Zambacevičienės mokslininkas A. Boldwin įvardija demokratinį stilių, kuriam būdinga dažnas vaikų ir tėvų bendravimas, vaiko įtraukimas į šeimos problemų sprendimus, vaiko nuomonės paisymas ir tikėjimas jo savarankiškos veiklos sėkme, bei kontroliuojantis auklėjimo stilių, kuriame vyrauja griežtas vaikų elgesio taisyklių apibrėžimas. R. ir A. Tauch taip pat skiria dvi pagrindines dimensijas, apibūdinančias tėvų elgesį: emocinę ir vadovavimo. Emocinės dimensijos ryškiausi poliai yra vaiko vertinimas ir niekinimas, o vadovavimo dimensijos pagrindas yra griežtumas, kontrolė, polinkis bausti [38].
V. Rajackas gana panašiai išskiria autoritarinį, laisvąjį ir demokratinį stilių. Demokratinis arba autoritetingasis stilius pasižymi dažnu tėvų ir vaikų bendravimu, palankumu, širdingumu, dėmesingumu jam, Leidžiama vaikams patiems siūlyti, spręsti, rinktis veiklą, sumanymą, atlikimo būdą, priemones. Demokratiškai auklėjamiems labiau nei kitiems vaikams, būdingas intelektualumas, turtingesnis žodynas, noras dirbti, tikėjimas sėkme, ryžtingumas, sumanumas, aktyvumas, empatiškumas, vaiko įtraukimas į šeimos problemų svarstymą, atsižvelgiama į jo nuomonę. Šie tėvai iš dalies panašūs į autoritarinius tėvus, nes jie taip pat nustato tam tikras ribas ir taisykles, tačiau šeimos taisyklės šiuo atveju labiau demokratiškos nei autoritariškos. Autoritarinis stilius, anot V.Rajecko, pasireiškia vienvaldyste, kai vienas žmogus daro sprendimus, tiksliai nurodo, kas turi būti atlikta, griežtai kontroliuoja vykdymą, už tinkamą veiklą, poelgius atlygina, už netinkamus - baudžia, dažnai naudoja prievartą, pažemina. Tokioje aplinkoje vaikai auga darbingi, bet be iniciatyvos, konkuruojantys, nepakantūs, pikti. Tėvų žodis šiuo atveju vaikams yra neginčytinas įstatymas, o už blogą elgesį griežtai baudžiama. Vaikai, kuriuos auklėjant dominuoja kontrolė, draudimai, auga labiau užsisklendę, laukia nurodymų, neišmoksta savarankiškai dirbti, laikytis drausmės, nesugeba patys priimti sprendimų ir už juos atsakyti [18].
Kai vaiko elgesio kontrolė ir vertinimas yra nevienodas, šeimoje įsigali nenuoseklus auklėjimo stilius. Nenuoseklūs tėvai elgiasi su vaiku be jokios sistemos, vadovaudamiesi nuotaika. Jį lydi poveikio vaikui nepastovumas ir atsitiktinumas. Vaikai stengiasi išvengti skausmo, tačiau dažnai jiems nepasiseka. Kai auklėjimas nenuoseklus ir mažiausiai veiksmingas, tėvai keičia taktiką: reikalavimus, bausmes skiria pagal savo įgeidžius. Vaikas jaučiasi vienišas ir nelaimingas, emocinio prieglobsčio ieško kitur. Kartais vaikai tampa
agresyvūs arba baikštūs, nuolat bando įtikti kitiems arba ima jais manipuliuoti. Nepasitiki savimi ir kitais, jaučiasi tarsi užspęsti į kampą.
Atliktų mokslinių analizių duomenimis Seliokienė L., Bajoriūnas Z., Miškinis K., Žukauskienė R. išskiria šiuos pagrindinius auklėjimo stilius [40,41,42,43].
Autoritarinis auklėjimo stilius. Tokioje šeimoje vaikas pats savarankiškai supranta kas galima ir kas draudžiama. Paskatinimai ir bausmės taikomi nuosekliai, jo nusižengimai būna pastebėti. Tėvai užtikrina ir skatina vaiko atsakomybę už savo elgesį. Autoritetingi tėvai nemano, kad vaikui privalo aiškinti savo nurodymų priežastis ir kad pagrindinis vaiko privalumas – tai besąlygiškas vaiko paklusnumas tėvų atžvilgiu. Dauguma tokių tėvų yra nekūrybingi, taiko tuos pačius pedagoginio poveikio būdus. Autokratiškų tėvų vaikai retai pasitiki savo jėgomis, nesugeba savarankiškai mąstyti ir veikti. Šis auklėjimo stilius riboja vaiko savarankiškumą ir iniciatyvą. Vaikams būdinga savęs niekinimo tendencija, liguistas jautrumas, užsisklendimas, dorovinės brandos stoka, smalsumo nebuvimas.
Demokratinis stilius palankus vaiko asmenybės vystymuisi. Autoritetingi tėvai siekia įtvirtinti savo autoritetą demokratiniais metodais. Jie kontroliuoja vaikus nustatydami taisykles, tačiau paaiškina jų priežastis. Vaikai įtraukiami į kasdieninius šeimos reikalus, skatinamas jų savarankiškumas ir sveikintina bet kokia parodyta iniciatyva. Vaikai žino savo pareigas šeimoje, pasitiki savimi, palankiau savęs vertinimas, jaučiasi svarbūs, mylimi, savarankiški. Yra labiau prisirišę prie tėvų, laiko juos pavyzdžiu. Sukuriama tėvų ir vaikų tarpusavio santykių harmonija.
Liberalusis auklėjimo stilius panašus į nuoseklų, tačiau jis skiriasi tuo, kad toks elgesys su vaiku yra sąmoningas ir planingas. Vaikui duodama laisvė, jis mylimas, su juo jautriai elgiamasi. Nuolaidžiaujantys tėvai mano, kad jie neturi jokių teisių ir privalo tenkinti visas savo atžalų užgaidas. Kartais vaikams suteikiama visiška laisvė, kuriai jie neparuošti, ir dažnai ją panaudoja blogiems tikslams. Į vaiko reikalus įsikišama tik tada, kai jis pažeidžia elgesio normas. Tačiau ir tada apribojimai būna nedideli ir švelnūs.
Bulotaitė ir kt. išskiria dar vieną stilių, kurį pavadino ,,Tėvai pernelyg lepina savo vaiką”. Šiam stiliui būdinga, kad tėvai vaikui beveik nieko nedraudžia, tenkina beveik visus jo norus. Tėvai stengiasi išpirkti kaltę prieš save ir vaiką, dėl to, kad per mažai laiko leidžia su juo. Apribojimai ir bausmės beveik netaikomi [44].
Apibendrinant galima teigti, kad motinos ir tėvo asmenybės turi ypatingą įtaką vaikų auklėjimo stiliui šeimoje. Koks auklėjimo stilius šeimoje vyraus, priklauso nuo asmeninių tėvų ypatybių. Egzistuojantys vaikų auklėjimo stiliai nėra su griežtom ribom ir visai nekoreguojami, tačiau vienas iš jų visada vyrauja, kurdamas savitą šeimos gyvenimo
atmosferą, klimatą Visi šie stiliai turi tam tikrą vertę ir turi tiek pliusų, tiek ir minusų. Kažkuris stilius nėra vienintelis veiksnys, lemiantis vaiko asmenybę. Jis įgyja tam tikrą reikšmę kartu su tėvų elgesiu, bendra atmosfera šeimoje, emociniais šeimos narių ryšiais, bendravimu, o suaugęs vaikas, jau turėdamas savo vaikų, kopijuoja, bando šiuos auklėjimo stilius taikyti jiems.
1.3. Šeimos struktūra.
Atlikta daug tyrimų, kuriose buvo siekta išsiaiškinti kaip šeimos struktūros pokyčiai veikia vaikų emocinę, fizinę, bei dvasinę sveikata. Skyrybos, kitos šeimos sukūrimas turi ilgalaikes neigiamas pasekmes vaikų sveikatai ir savijautai, įskaitant prisitaikymo sunkumus [45], psichikos sveikatos problemas [46]. Šeimose, kur trūksta bent vieno biologinio tėvo augantys vaikai laiko save nelaimingais, savo sveikatą ir gyvenimo kokybę vertina neigiamai, priešingai nei tie kurie gyvena pilnoje šeimoje [47]. Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad gyvenimas nepilnoje šeimoje turi įtakos didesnei paauglių rizikingos elgsenos tikimybei: rūkymu [48], narkotinių medžiagų vartojimu [49]. Kai kurie mokslininkai aiškina šį reiškinį tuo, kad gyvenantys vaikai nepilnose šeimose yra mažiau prižiūrimi, vienas tėvas ar mama turi daugiau dirbti norėdamas išlaikyti vaikus, ir dėl to skiria mažiau laiko atžaloms [50].
Tradicinė šeima Lietuvoje išgyvena krizę: auga ne tik santuokų, bet ir skyrybų skaičius. Kiekvienais metais daugėja santuokos neįregistravusiems tėvams gimusių vaikų. Lietuvos šeimų, auginančių vaikus iki 18 metų amžiaus, materialinė padėtis yra nepakankamai gera: palyginti su šeimomis, neturinčiomis vaikų arba šeimomis, kurių vaikai yra vyresni nei 18 metų amžiaus, jos dažniau atsiduria žemiau skurdo ribos. Šeimos socialiniai ir ekonominiai veiksniai nevienodai siejasi su įvairiais paauglių gyvensenos komponentais. Gyvenimas nepilnoje šeimoje, menkas tėvų išsilavinimas, mažos pajamos lemia prastesnį vaikų sveikatos potencialą ir gyvenimo įgūdžius. Tačiau tarp turtingesnių tėvų vaikų labiau paplitę žalingi įpročiai [51].
Apibendrinant galima teigti, kad šeimos struktūra yra glaudžiai susijusi su vaikų gyvensenos įpročiais, socializacija, psichinę sveikata. Vaikas gyvendamas nepilnoje šeimoje save vertina labiau neigiamai, jaučiasi nelaimingas, yra linkęs į žalingą sveikatai elgseną, nes tokioje šeimoje su vaikais yra mažai bendraujama, jie paliekami savarankiškai spręsti savo iškilusias problemas. Be to, jei yra sukuriama nauja šeima vaikas toje šeimoje jaučiasi nemylimas ir pamirštas. Šeimos struktūros įtaka yra glaudžiai susijusi su vaikų tolimesne elgsena.
1.4. Šeimos ekonominis statusas.
Pokyčiai šeimos sistemoje neigiamai atsispindi emocinėje, socialinėje ir pažintinėje vaiko raidoje. Tyrimų duomenimis nustatyta, kad menkas tėvų išsilavinimas, mažos pajamos lemia prastesnį vaikų sveikatos potencialą ir gyvenimo įgūdžius. Aukštesnę socialinę padėtį užimančių tėvų vaikai miršta rečiau, serga mažiau nei žemo išsimokslinimo, mažas pajamas turinčių šeimų vaikai [52]. Moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimo duomenys rodo, kad turtingesnių tėvų vaikai jaučiasi sveikesni ir laimingesni, jie dažniau sulaukia tėvų pagalbos, atviriau bendrauja su tėvais. Tačiau tarp turtingesnių tėvų vaikų labiau paplitęs rūkymas, alkoholio vartojimas. Ekonominė šeimos būklė lemia ir mokinių laisvalaikio užimtumą: turtingų šeimų vaikai, palyginti su neturtingų šeimų vaikais, laisvalaikiu dažniau mankštinasi ir sportuoja, dažniau įtraukiami į sveikatą stiprinančią veiklą [53]. Nustatyta, kad vaikai, gyvenantys skurstančiose, nedarniose šeimose, dažniau patiria smurtą [54]. Kai kurių tyrimų duomenys rodo, kad prastos socialinės – ekonominės sąlygos gali būti vaikų elgesio ir emocinių problemų priežastimi [55].
Yra atlikta tyrimų, kurie prieštaringai vertina šeimos socialinių ir ekonominių veiksnių įtaka dažnesniam paauglių polinkiui į žalingą elgseną, ypač alkoholio vartojimą. Atliktas tyrimas rodo, kad šeimos socialinė – ekonominė situacija turėjo labai mažą įtaką paauglių dažnam alkoholio vartojimui [56]. Nors kai kurie tyrimai nustatė, kad šeimoje, kurioje yra mažesnės pajamos paaugliai labiau yra linkę į alkoholio vartojimą [57,58], tačiau kiti tyrimai to neišskiria ir mano kad tai nepriklauso nuo socialinių ir ekonominių šeimos veiksnių [59,60].
Didžiausią grėsmę šeimai kelia ilgalaikis nedarbas. Dėl jo sumažėja ne tik šeimos pajamos, bet ir nuvertinamas žmogaus profesinis parengimas, keičiasi žmogaus asmeninis gyvenimas, sumažėja visuomeninis aktyvumas. Psichologiniai tėvų bedarbystės padariniai tokie kaip emociniai sutrikimai, socialinė izoliacija pirmiausia paveikia vaikus. Psichologiškai nestabili šeimos padėtis – prastas pagrindas visavertei asmenybės socializacijai. Išaugus nedarbui, didelei daliai šeimų skurstant didėja įvairaus pobūdžio teritorinis mobilumas, padaugėjo darbo ieškojimas kituose, tolimesniuose miestuose, ar net nelegalios išvykos dirbti užsienyje. To pasėkoje vėl kenčia vaikai, nes vienas iš tėvų ar net abu tėvai yra priversti išvykti, nebūna namuose ilga laika ir vaikas auga nestabilioje šeimoje. Sutrinka bendravimas, saugumo jausmas [61]. Išgyvendami atsiskyrimo nuo brangių .žmonių krizę vaikai ne tik patiria
trumpalaikį stresą. Atsiranda rimtesnių ir didesnių emocinių sutrikimų. Nors tėvai ir pasirūpina, kad likusiems vaikams nieko netrūktų, tačiau materialinė gerovė tėvų šilumos neatstoja. Psichologai šiandien tik gūžčioja pečiais - kokių priemonių imtis, kad .šalyje sumažėtų vaikų su emociniais sutrikimais [62].
Mažeikienė V. išskiria vaiko išgyvenimų po išsiskyrimo su tėvais etapus:
Neigimo fazė. Dominuoja situacijos, savo jausmų, minčių apie įvykį neigimas. Vaikui sunku racionaliai priimti įvykusį išsiskyrimą.
Pykčio fazė. Dominuoja pykčio, įniršio, nepasitenkinimo jausmai.
Depresijos fazė. Vyksta dar gilesnis paties įvykio, t.y. išsiskyrimo su tėvais, įsisąmoninimas. Gali atsirasti begalinis liūdesys, apimti depresinės nuotaikos, ateities baimė.
Susitaikymo etapas. Anksčiau ar vėliau sielvartas dėl tėvų išvykimo sumažėja, ateina susitaikymas bei priėmimas situacijos tokios, kokia ji yra.
Nauja orientacija. Vaikas vėl pradeda pasitikėti savimi ir kitais, atsiranda bendraamžių poreikis. Jis vėl pradeda bendrauti, domėtis tuo, kas patiko anksčiau, pradeda suprasti ir priimti tėvų išvykimo priežastis.
Bet jei vaikas užstringa kokiame nors etape, pavyzdžiui, pykčio ar depresijos, kyla daug problemų. Jis pradeda blogai mokytis, bėgti iš pamokų, vartoti alkoholį, narkotikus bei lengvai įsitraukia į įvairias asocialias grupuotes [63].
Apibendrinant, ekonominė situacija šeimoje taip pat yra labai svarbi norint užtikrinti tinkamą auklėjimą ir vaikų ugdymą. Turtingose šeimose vaikai turi platesnes galimybes tobulėti, mokytis, pažinti, turi geresnį laisvalaikio užimtumą, priešingai nei vargingose, asocialiose šeimose. Tačiau turtingų šeimų vaikai yra labiau linkę į rūkymą ir alkoholio vartojimą. Nesvarbu kokioje šeimoje vaikas auga, pasiturinčioje ar ne, tačiau turi būti užtikrinta, kad vaikas toje šeimoje jaustųsi saugus, mylimas ir pilnavertis šeimos narys.
2.
TYRIMO METODIKA
Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto Socialinės pediatrijos laboratorija kartu su Visuomenės sveikatos biurais ir švietimo įstaigomis visoje Lietuvoje 2010 metais kovo – balandžio mėnesiais atliko mokinių tarptautinio (Health Behaviour in
School-Aged Children – HBSC) tyrimo anoniminę anketinę apklausą [64,65].
Remiantis tarptautiniu tyrimų protokolu [66], pagal vienodą metodiką buvo atrinkta 11, 13 ir 15 metų moksleivių, besimokančių penktoje, septintoje ir devintoje klasėse. Vykdant tyrimą Lietuvoje imtis buvo sudaryta iš bendrojo lavinimo mokyklose ir gimnazijose besimokančių (lietuvių, rusų arba lenkų kalba) moksleivių. Jų imtys sudarytos naudojant hierarchinės atsitiktinės atrankos metodu. Pirmajame atrankos etape buvo atrinktos savivaldybės, antrajame atrinktos iš tų savivaldybių mokyklos. Tarptautinio protokolo rekomendacijomis, tyrime dalyvaujančioje mokykloje gali būti atrinkta tik po viena penktą, septintą ir devintą klasę. Jeigu atrinktoje mokykloje buvo ne viena reikiama klasė, buvo vykdomas trečias hierarchinės atrankos etapas – atsitiktiniu būdų pasirinktos viena penkta, septinta ir devinta klasė. Tiriamųjų, kurie neatitiko amžiaus kriterijų, pašalinimą iš duomenų atliko tarptautinis duomenų centras. Remiantis tarptautinio tyrimo protokolo rekomendacijomis, apklausai, turėjo būti atrinkta ne mažiau kaip po 1500 kiekvienos amžiaus grupės moksleivių, reprezentuojančių visą šalį amžiaus, lyties, tautybės bei gyvenamosios vietos atžvilgiu. Toliau buvo susumuotas atrinktų mokinių skaičius. Kiekvienoje amžiaus grupėje jis turėjo būti ne mažesnis kaip 1800, atsižvelgiant į tai, kad apklausoje gali dalyvauti ne visi moksleiviai, tiriamųjų amžius gali neatitikti amžiaus ribų. Tokiu būdu iš didžiųjų Lietuvos miestų ir rajonų buvo atrinktos 105 mokyklos, iš jų – 315 penktokų, septintokų ir devintokų klasės.
Prieš vykdant apklausą buvo gautas Kauno regioninio Biomedicininių tyrimų Etikos komiteto leidimas (1 priedas), Švietimo ir mokslo ministerijos pritarimas (2 priedas) bei atrinktų mokyklų vadovų žodiniai sutikimai.
Ruošiantis tyrimui buvo atliktas žvalgomasis tyrimas, kurio metu patikrinta ar tiriamieji gerai supranta anketos klausimus ir galimus atsakymus. Išaiškinti anketos trūkumai buvo pataisyti.
Apklausa vyko klasėse, ją vedė klasių vadovai vadovaudamiesi instrukcijomis. Prieš apklausą respondentams buvo paaiškinta, kad anketa yra anoniminė, duomenys bus apibendrinti ir pateikti išvadose ir naudojami tik mokslinio darbo tikslams. Taip pat buvo paaiškinama kaip pildyti anketa. Tyrime dalyvavo tik susipažinę su tyrimu ir savanoriškai
sutikę dalyvauti respondentai. Buvo išdalintos anoniminės anketos, kurias vaikai užpildę ir įdėję į voką juos užklijuodavo ir gražindavo. Vokai surenkami tyrėjų ir perduodami į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Biomedicininių tyrimų instituto Socialinės pediatrijos laboratoriją.
Apklausai naudota tarptautinės HBSC tyrėjų grupės sudaryta anketa. Ji iš anglų kalbos į lietuvių buvo išversta, pakoreguota ir vėl išvertus į anglų kalba, pirminis jos variantas, pateiktas tarptautinei ekspertizei, gavus vertinimo atsakymą su nuorodomis apie netikslumus, jie buvo pašalinti. Devintų klasių moksleivių anketą sudarė 101 klausimas, penktų ir septintų klasių - 95 klausimai.
Anketiniai duomenys buvo suvesti ir elektroniniame formate buvo perduoti į tarptautinį duomenų centrą. Čia buvo patikrinta duomenų kokybė ir tolimesnei analizei atrinkta 5912 respondentų, kurių amžius buvo 11, 13 ir 15 metų, anketos. Tai sudarė apie 85 proc. nuo visų tyrimui atrinktų mokinių skaičiaus.
Darbe buvo analizuotos trys probleminio elgesio formos: alkoholinių gėrimų vartojimas, rūkymas ir narkotinių medžiagų vartojimas.
Mokinių alkoholio vartojimas buvo vertinamas remiantis jų atsakymais į klausimą „Ar
kada nors buvai išgėręs tiek daug alkoholinių gėrimų, kad pasijustum apsvaigęs?“
Atsakydami į šį klausimą mokiniai turėjo galimybę pasirinkti iš šių atsakymo variantų: a) ne, niekada; b) taip, vieną kartą; c) taip, 2-3 kartus; d) taip, 4-10 kartų; e) taip daugiau nei 10 kartų. Toliau atliekant analizę šis požymis buvo perkoduotas į dvi kategorijas: 1) „buvo apsvaigęs“, apjungęs c, d, e atsakymų variantus ir 2) „nebuvo apsvaigęs“- a ir b atsakymo variantus.
Paauglių rūkymo vertinimui buvo remtasi klausimu: „Ar dabar dažnai rūkai?“, kuriam atsakyti respondentai galėjo pasirinkti iš šių variantų: a) kiekvieną dieną; b) mažiausiai kartą per savaitę, bet ne kiekvieną dieną; c) rečiau nei kartą per savaitę; d) aš visai nerūkau. Šio klausimo variantai taip pat buvo perkoduoti ir suskirstyti į dvi kategorijas: 1) „rūko“ (pirmieji trys atsakymų variantai) ir 2) „nerūko“ (d atsakymų variantas).
Mokinių narkotinių medžiagų vartojimas buvo vertinamas tik 15 metų amžiaus mokinių tarpe ir remiantis atsakymais į klausimą: „Ar Tu kada nors rūkei kanapes (”žolę”,
marihuaną, hašišą) per visą savo gyvenimą? Galimi atsakymai į šį klausimą buvo: a) niekada;
b) 1-2 kartus; c) 3-5 kartus; d) 6-9 kartus; e) 10-19 kartų; f) 20-39 kartus; g) 40 ir daugiau kartų. Šio klausimo variantai buvo perkoduoti į dvi kategorijas: 1) „vartojo“ (b, c, d, e, f, g atsakymo variantai) ir „nevartojo“ (a atsakymo variantas). Taip pat atsakymais į klausimą:
klausimą buvo: a) niekada; b) 1-2 kartus; c) 3-5 kartus; d) 6-9 kartus; e) 10-19 kartų; f) 20-39 kartus; g) 40 ir daugiau kartų. Vėliau šie variantai buvo perkuoduoti į: 1) „svaiginosi“- b, c, d, e, f, g atsakymų variantai ir 2) „nesisvaigino“ – a atsakymo variantas. Kad tiksliau nustatyti narkotinių medžiagų vartojimą paauglių tarpe buvo remtasi ir atsakymais į klausimą: „Ar Tu
kada nors vartojai kitus narkotikus, išskyrus kanapes (”žolę”, marihuaną, hašišą)ir klijus?
Galimi atsakymai į šį klausimą buvo: a) niekada; b) 1-2 kartus; c) 3-5 kartus; d) 6-9 kartus; e) 10-19 kartų; f) 20-39 kartus; g) 40 ir daugiau kartų. Variantai buvo perkoduoti į dvi kategorijas: 1) „vartojo“ (b, c, d, e, f, g atsakymo variantai) ir „nevartojo“ (a atsakymų variantas).
Siekiant išsiaiškinti ryšį tarp žalingos mokinių elgsenos ir šeimos aplinkos veiksnių buvo pasirinkti klausimai, kurie atspindėtų ir padėtų išsiaiškinti šeimos aplinkos veiksnius tokius kaip bendravimą, šeimos turtingumą, šeimos struktūrą,, kartu leidžiamą laiką.
Tėvų bendravimas šeimoje su vaikais buvo vertinamas remiantis mokinių atsakymais į klausimą: „Ar tau lengva kalbėtis su šiais žmonėmis (tėvu, motina) apie dalykus, kurie tau yra
labai svarbūs ir tave jaudina?“ Galimi atsakymai į šį klausimą buvo: a) labai lengva; b)
lengva; c) sunku; d) labai sunku. Šie atsakymų variantai buvo perskirstyti į: 1)„sunku“ (c ir d variantai ir 2) „lengva“ (a ir b variantai).
Kartu leidžiamas laikas šeimoje buvo vertinamas remiantis atsakymais į klausimą: “
Kaip dažnai Tu kartu su savo šeima taip leidžiate laiką?“ Iš galimų atsakymų analizei buvo
pasirinkta: kasdien/kartą per savaitę/niekada a) žiūrite televizorių arba vaizdajuostes; b) kartu žaidžiate namuose; c) kartu valgote; d) kartu einate pasivaikščioti; e) kartu lankote įvairias vietas; f) kartu svečiuojatės pas draugus ir gimines; g) kartu sportuojate; h) kartu aptariate įvairius dalykus.
Tėvų auklėjimo stiliai buvo vertinami remiantis atsakymais į klausimą:“ Ką daro Tavo mama, kai jos nuomone, padarai kažką blogo? ir Ką daro tavo tėvas, kai jo nuomone, padarai kažką blogo?“ Taip pat buvo remtasi mamos ir tėvo atliekamų šeimoje veiksmų, tokių kaip pagalbos ir rūpesčio vaikui suteikimas, leidimas daryti ką nori, nuolatinė kontrolė ir t.t. dažniu tarp tiriamojo kontingento.
Šeimos socialinis ekonominis statusas (SES) buvo vertinamas remiantis klausimu:
„Kaip Tu manai, ar Tavo šeima yra turtinga?“. Galima atsakymai: a) labai turtinga; b)
pakankamai turtinga; c) vidutiniškai turtinga; d) nelabai turtinga; e) visai neturtinga. Šis rodiklis buvo vertinamas trimis lygiais: 1) „žemas“- d ir e variantai, 2) „vidutinis“ – c variantas ir 3) „aukštas“ – a ir b variantai remiantis metodika [67] .
Šeimos struktūra (gyvena su abiem ar ne su abiem biologiniais tėvais) buvo vertinama remiantis atsakymais į klausimą: „Kuris iš žemiau pateiktų apibūdinimų geriausiai nusako
dabartinę Tavo šeimos padėtį?“ Galimi atsakymo variantai: a) gyvenu su abiem savo tėvais; b) mano tėvai yra išsiskyrę.
Analizuojant duomenis taip pat atsižvelgta į tiriamųjų lytį, amžių, gyvenamąją vietą (miestas ar kaimas).
Statistinės analizės metodai
Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojantis matematinės statistikos skaičiavimo programa „SPSS for Windows 15.0“.
Dauguma analizuojamų požymių buvo kategoriniai, jų skirstiniai pateikiami atvejų skaičiumi (n) ir procentu (proc.). Kiekybiniams požymiams apskaičiuoti vidurkiai, standartiniai nuokrypiai (SN) ir 95 proc. pasikliautinieji intervalai (PI). Apskaičiuoti įverčiai pateikti lentelėse ir grafikuose.
Tikrinant statistines hipotezes apie vienodą tiriamųjų skirstinį grupėse pagal tiriamą požymį arba dviejų kategorinių požymių tarpusavio ryšį taikytas neparametrinis Pirsono Chi kvadrato (χ²) testas. Visais atvejais vertinta „nulinės“ hipotezės (nėra ryšio arba skirtumo) tikimybė p. Statistiškai reikšmingais skirtumais laikyti tie atvejai, kurių paklaida mažesnė nei 0,05 (p<0,05).
Vertinant ryšį tarp priklausomų kintamųjų (rūkymo ir alkoholio vartojimo) ir rizikos veiksnių (sutrikęs bendravimas šeimoje su mama ar tėvu, pažeista šeimos struktūra, gyvenamoji vieta bei šeimos SES) buvo sudaromos susijusių požymių lentelės bei logistinės regresijos metodu apskaičiuoti galimybių santykiai (GS) ir jų 95 proc. pasikliautinieji intervalai (PI).
3.
TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Tirtų mokinių bendrosios charakteristikos
Tyrime dalyvavo 5912 mokinių iš 25 Lietuvos regionų mokyklų. Berniukų ir mergaičių skaičius buvo tolygus. Berniukai sudarė 51,6 proc. mergaitės 48,4 proc. Mieste gyvenančių vaikų skaičius buvo 3045, kaime gyvenančių respondentų 2854. Tiriamųjų amžiaus grupės buvo pasiskirsčiusios tolygiai (žr. 1 lent.). Apklausos duomenimis, 33,6 proc. tyrime dalyvavusių mokinių gyveno pažeistoje šeimoje (ne su abiem biologiniais tėvais). Žemo SES (neturtingose) šeimose gyveno 20,1 proc., o aukšto SES (turtingose) šeimose – 30,7 proc. apklaustų respondentų. Visų šių veiksnių skirstiniai berniukų ir mergaičių grupėse reikšmingai nesiskyrė.
1 lentelė. Ištirtų berniukų ir mergaičių skirstiniai pagal demografinius požymius (abs.sk. ir proc.)
Berniukai Mergaitės Iš viso
Lytis mergaitės 2861 (48,4) berniukai 3051 (51,6) Amžiaus grupė 11 metų 999 (32,7) 973 (34,0) 1972 (33,4) 13 metų 1014 (33,3) 976 (34,1) 1990 (33,6) 15 metų 1038 (34,0) 912 (31,9) 1950 (33,0) Gyvenamoji vieta miestas 1533(50,2) 1512 (52,9) 3045(51,5) kaimas 1408 (49,8) 1446 (47,1) 2854(48,5) Šeimos struktūra abu tėvai 2002 (79,8) 1924 (80,2) 3926(66,4) vienas iš tėvų 609 (20,2) 581 (19,8) 1190 (33,6)
Socialinis ekonominis šeimos statusas
žemas 535 (17,5) 652(22,8) 1187 (20,1)
vidutinis 1446 (47,4) 1461(51,1) 2907 (49,2)
aukštas 1070 (35,1)) 748(26,1) 1818(30,7)
Šiomis bendrosiomis charakteristikomis buvo remtasi toliau analizuojant gautus rezultatus siekiant ištirti ir įvertinti tyrimo iškeltą tikslą ir uždavinius, įvertinti ryšį tarp šeimos aplinkos veiksnių ir rizikingos sveikatai elgsenos.
3.3. Vaikų ir tėvų bendravimas šeimoje
Analizuojant tyrimo duomenis apie vaikų ir tėvų bendravimą buvo remtasi keliais esminiais klausimais, kurie padėtų suprasti esamą situaciją šeimoje. Vienas iš esminių klausimų buvo: „Ar Tau lengva kalbėtis su tėvais apie dalykus, kurie yra tau labai svarbūs ir Tave jaudina?“
Iš gautų rezultatų matyti, kad 38,3 proc. berniukų ir 55,5 proc. mergaičių sunku kalbėti su tėvu apie svarbius jiems dalykus, kai tuo tarpu su motina sunku bendrauti tik 26,8 proc. berniukų ir 22,0 proc. mergaičių (žr. 2 lent.). Lyginant mergaičių ir berniukų bendravimą su tėvu ir motina, matyti, kad mergaitės su mama beveik 3 kartus, o berniukai 1,5 karto lengviau ir atviriau bendrauja nei su tėvu, tai patvirtina ir kitų mokslininkų tyrimų rezultatai, kurie rodo, kad atviras ir nuoširdus bendravimas šeimoje su mama yra vienas iš paauglius apsaugančių nuo rizikingos elgsenos veiksnių [23,24,25]. Todėl galima teigti, kad motinos bendravimas su vaikais apie juos dominančius klausimus šeimoje yra labai svarbus tiek paaugliam berniukam, tiek mergaitėm. Motinos šeimoje yra labiau svarbios nei tėvai.
2 lentelė. Ištirtų berniukų ir mergaičių skirstiniai pagal bendravimą su tėvu ir motina (abs.sk. ir proc.)
Berniukai Mergaitės Iš viso
Lytis mergaitės 2861 (48,4) berniukai 3051 (51,6) Bendravimas su tėvu lengva 1882 (61,7) 1272 (44,5) 3154 (53,3) sunku 1169(38,3) 1589 (55,5) 2758 (46,7) Bendravimas su motina lengva 2232 (73,2) 2231 (78,0) 4463 (75,5) sunku 819 (26,8) 630 (22,0) 1449 (24,5)
Analizuojant respondentų duomenis apie kartu su šeima leidžiamą laiką, matyti, kad daugiausiai, tiek berniukai, tiek mergaitės su tėvais kasdien kartu valgo (53 proc.), bei žiūri televizorių arba vaizdajuostes (32,6 proc.), tačiau tik kas ketvirtas vaikas kasdien su tėvais susėda ir kartu aptaria įvairius rūpimus dalykus (žr. 1 pav.). Didžiąją dalį dienos paaugliai praleidžia vieni ar kitose draugų ir pažįstamų kompanijose, o grįžę namo neretai visai nebendrauja su tėvais. Iš apklaustų mokinių kasdien kartu su tėvais žaidžia tik 5,5 proc. mergaičių ir 8,2 proc. berniukų, o kartu sportuoja 4,8 proc. apklaustųjų ( p<0,001). Gauti tyrimo rezultatai patvirtina, kad tėvai su vaikais kasdien praleidžia labai mažai laiko, arba kartu leidžiamas laikas yra beprasmis ir priverstinis, nes anot mokslininkų bendraujant su
vaiku svarbiau yra kokybė, nei kiekybė ir kartais 3 valandos per diena produktyvaus bendravimo yra geriau nei 8 ir daugiau praleistos kartu primestinai [29].
32,8 8,2 53 8,3 10,2 13,7 6,5 22,2 32,5 5,5 52,9 6,1 7,8 11,8 3,1 28 0 10 20 30 40 50 60
Kartu žiūri televizorių arba vaizdajuostes Kartu žaidžia žaidimus٭٭٭
Kartu valgo Kartu eina pasivaikščioti٭٭٭ Kartu lanko įvairias vietas٭٭٭ Kartu svečiuojasi pas darugus ir
gimines
Kartu sportuoja٭٭٭ Kartu aptaria įvairius dalykus٭٭٭
proc.
Berniukai Mergaitės
1 pav. Berniukų ir mergaičių kasdien su šeima leidžiamas laikas, atliekant tam tikrus veiksmus (proc.) (*** p≤0,001)
Gauti statistiškai reikšmingi rezultatai rodo, kad niekada su tėvais nesportuoja 43,1 proc. respondentų, iš kurių: 48,1 proc. mergaičių ir 38,4 proc. berniukų (p<0,001). Iš apklaustųjų niekada neina kartu su tėvais pasivaikščioti 19,9 proc. mokinių (p<0,001) (žr. 2 pav.). Taip pat statistiškai reikšmingai galima teigti, kad 20,7 proc. berniukų ir 18 proc. mergaičių (p<0,001) niekada su tėvais kartu nežaidžia žaidimų. Tai rodo, kad vaikai su tėvais retai leidžia laisvalaikį ir retai užsiima įdomia ir sveikatai naudinga veikla. Vaikai šeimose kartu su tėvais atlieka paprastus kasdienius veiksmus, tačiau mažai bendrauja tarpusavyje.
3,1 18 2,6 19,6 12,7 4,2 38,4 7,5 3,2 20,7 2,3 20,3 11,5 3,6 48,1 7,6 0 10 20 30 40 50 60
Kartu žiūri televizorių arba vaizdajuostes Kartu žaidžia žaidimus٭٭٭
Kartu valgo Kartu eina pasivaikščioti٭٭٭ Kartu lanko įvairias vietas٭٭٭ Kartu svečiuojasi pas darugus ir
gimines
Kartu sportuoja٭٭٭ Kartu aptaria įvairius dalykus٭٭٭
proc.
Berniukai Mergaitės
2 pav. Berniukų ir mergaičių niekada su šeima neleidžia laiko, atliekant tam tikrus veiksmus (proc.) (*** p≤0,001)
Atliekant tėvų auklėjimo stilių šeimoje analizę, buvo remtasi klausimais apie mamos ir tėvo elgesį šeimoje su vaiku, kaip jie bendrauja su vaiku, ar supranta jo problemas, ar leidžia viską pačiam nuspręsti, ar laiko jį mažu vaiku ir pan.
Analizuojant mamos elgseną šeimoje su savo vaikais, ką ji beveik visada daro, gauti statistiškai reikšmingi rezultatai, tarp tiriamojo kontingento (p<0,05), kurių mamos supranta jų problemas, tai būdinga 65,3 proc. berniukų ir 64 proc. mergaičių. Beveik kas ketvirtas vaikas šeimoje yra kontroliuojamas mamos, tokia mama yra linkusi į autoritarinį auklėjimo stilių, kuriam yra būdinga kontrolė ir tvarka. Iš apklaustų: 25,7 proc. berniukų ir 21,5 proc. mergaičių (p<0,001) prisipažino esantys beveik visada mamos tikrinami ką jie daro (žr. 3 lent.). Gauti statistiškai reikšmingi rezultatai ir tarp tų vaikų, kurie prisipažino, kad mama beveik visada leidžia viską nuspręsti patiems ir duoda jiems laisve. Tai būdinga 35,3 proc. berniukų ir 27 proc. mergaičių (p<0,001).
3 lentelė. Mamos beveik visada šeimoje atliekamų veiksmų dažnis berniukų ir mergaičių tarpe (proc.)
Berniukai(proc.) Mergaitės(proc.)
Padeda kiek reikia 78,3 78,1
Leidžia daryti viską kas patinka 15 14,1
Rodo meilę ir švelnumą 75,8 78,1
Supranta problemas٭ 65,3 64
Mėgsta, kai viską nusprendžiu pats٭٭٭ 35,3 27 Tikrina viską, ką aš darau٭٭٭ 25,7 21,5
Elgiasi i kaip su kūdikiu 8,3 8,4
Pradžiugina mane, kai esu nusiminęs (-usi) 43,6 45,9
* p≤0,05; ** p≤0,01; *** p≤0,001
Analizuojant kaip dažnai mama nekreipia dėmesio į tai, kad vaikas kažką padarė blogai rezultatus, matyti, kad 25,2 proc. berniukų ir 27 proc. mergaičių kartais yra nebaudžiami mamų už padarytus blogus darbus, o dažnai mamos nebaudžiami prisipažino 14,5 proc. berniukų ir 11,5 proc. mergaičių (žr. 3 pav.)
14,5 11,5 25,2 27 32,234,3 26,1 25,4 0 5 10 15 20 25 30 35 proc.
dažnai kartais retai niekada
berniukai mergaitės
3 pav. Mamos nekreipimo dėmesio ir nebaudimo už tai, kad vaikas padaro kažką blogai dažnis tarp berniukų ir mergaičių (proc.). (df=5, χ2=31,34, p<0.001)
Beveik kas trečiam apklaustam vaikui mama paaiškina ką jis padarė blogai, tačiau nebaudžia už tai, leidžia pačiam vaikui asmeniškai apgalvoti savo blogą poelgį. Retai mama aiškina apie tai, ką vaikas padarė blogai 16,5 proc. berniukų ir 15 proc. mergaičių (žr. 4 pav.)
39,7 27,3 30,7 28 16,5 15 11,2 7,9 0 5 10 15 20 25 30 35 40 proc.
dažnai kartais retai niekada
berniukai mergaitės
4 pav. Mamos paaiškinimo ką vaikas padarė blogai, bet nebaudimo už tai dažnis tarp berniukų ir mergaičių (proc.). (df=5, χ2=44,95, p<0.001)
Vienas iš autoritarinio auklėjimo stiliaus požymių yra bausmės už padarytus blogus darbus, nesistengiant vaikui paaiškinti ką jis padarė blogai. Tarp apklaustų respondentų statistiškai reikšmingi rezultatai buvo gauti ir nustatyta, kad 12,9 proc. berniukų ir 10,9 proc. mergaičių dažnai mamų yra baudžiami jiems nepaaiškinus kodėl (žr. 5 pav.).
12,910,9 14,110,9 20,7 18 50,1 58,4 0 10 20 30 40 50 60 proc.
dažnai kartais retai niekada
berniukai mergaitės
5 pav. Mamos vaikų baudimo, nepaaiškinus kodėl dažnis tarp berniukų ir mergaičių (proc.). (df=5, χ2=43,38, p<0.001)
Analizuojant tėvo elgseną šeimoje su savo vaikais, ką jis beveik visada daro, gauti statistiškai reikšmingi rezultatai. Nustatyta, kad 52,8 proc. berniukų ir 45,5 proc. mergaičių beveik visada tėvas padeda kai reikia (p<0,001). Maždaug kas trečiam vaikui leidžia pačiam nuspręsti ir pasirinkti, o esantys dažnai tėvo kontroliuojami prisipažino 18,8 proc. berniukų ir
13,4 proc. mergaičių (p<0,001). (žr. 4 lent.). Su 43,1 proc. berniukų tėvai elgiasi švelniai, bei rodo meilę, tačiau lyginant tėvo ir mamos elgesį su vaikais matyti, kad mama yra labiau linkusi padėti kai reikia ir parodyti meilę ir švelnumą.
4 lentelė. Tėvo beveik visada šeimoje atliekamų veiksmų dažnis berniukų ir mergaičių tarpe (proc.)
Berniukai (proc.) Mergaitės (proc.)
Padeda kiek reikia٭٭٭ 52,8 45,5
Leidžia daryti viską kas patinka٭ 19,9 16,6
Rodo meilę ir švelnumą٭٭٭ 43,1 50,4
Supranta problemas٭٭٭ 45,3 30,2
Mėgsta, kai viską nusprendžiu pats٭٭٭ 34 27,2
Tikrina viską, ką aš darau٭٭٭ 18,8 13,4
Elgiasi i kaip su kūdikiu ٭٭٭ 6,2 5,3
Pradžiugina mane, kai esu nusiminęs (-usi) 34,9 36,1 * p≤0,05; ** p≤0,01; *** p≤0,001
Toliau analizuojant tėvo reakciją ir elgesį į tai kai vaikas kažką padaro blogai, gauti tokie rezultatai. Iš apklaustųjų 47,1 proc. berniukų ir 42 proc. mergaičių tėvas dažnai paaiškiną ką jis padarė blogai ir kodėl jis yra nubaustas, kai tuo tarpu kas antras vaikas yra tėvo baudžiamas nepaaiškinus už ką ir kodėl (žr. 6 pav.)
47,1 42 19,921,8 11,711,9 9,7 11,1 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 proc.
dažnai kartais retai niekada
berniukai mergaitės
6pav. Tėvo paaiškinimo, ką vaikas padarė blogai ir kodėl jis nubaustas dažnis tarp berniukų ir mergaičių (proc.) (df=5, χ2=21,90, p<0.001)
Vertinant tėvo elgesį, baudimą nepaaiškinus vaikui už ką jis yra baudžiamas ir kodėl matyti, kad 14,2 proc. berniukų ir 9,6 proc. mergaičių dažnai yra baudžiami nepaaiškinus ką jie padarė blogai ir kodėl jie nusipelno bausmės (žr. 7 pav.)
14,2 9,6 11,59,1 17,5 14,4 44,7 53,7 0 10 20 30 40 50 60 proc.
dažnai kartais retai niekada
berniukai mergaitės
7 pav. Tėvo vaikų baudimo, nepaaiškinus kodėl dažnis tarp berniukų ir mergaičių (proc.). (df=5, χ2=69,80, p<0.001)
Apibendrinant gautus tyrimo rezultatus apie tėvų auklėjimo stilius šeimoje, jų bendravimą galima statistiškai reikšmingai teigti, kad vaikai yra linkę atviriau ir lengviau bendrauti su mama, nei su tėvu. tai parodo mamos svarbą kiekvienoje šeimoje. O vertinant gautus rezultatus apie vaikų auklėjimą, matyti, kad auklėjimas kiekvienoje šeimoje yra savitas ir jis labai priklauso nuo tėvų, kaip jie nori auklėti savo vaikus. Mamos yra labiau linkusios į demokratišką ir liberalųjį auklėjimo stilius. Jos linkusios suprasti ir padėti ir jei vaikas padaro ką blogai paaiškinti, bet nebausti, o tėvai šiuo atveju yra griežtesni ir reiklesni, tačiau jei vaikas padaro kažką neleistino jie baudžia prieš tai paaiškinę kodėl ir už ką [40,41,42,43].
3.2. Respondentų rizikinga elgsena
Siekiant išsiaiškinti rizikingos elgsenos (rūkymo, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo) sąsajas tarp šeimos aplinkos veiksnių buvo paskaičiuota, kiek rizikinga sveikatai elgsena yra paplitusi tarp tiriamojo kontingento.
Vienas iš pagrindinių žalingos elgsenos veiksnių yra rūkymas, kuris vis labiau įsigali tarp jaunesnio amžiaus mokinių. Analizuojant gautus rezultatus buvo nustatyta, kad tarp apklaustųjų rūkančių mokinių buvo 1113, kurie sudaro 18,8 proc. iš visų apklaustųjų. Tarp 11-15 metų mokinių rūkančių mergaičių buvo 14,9 proc., o rūkančių berniukų 22,5 proc. (p<0,001). Rūkymo paplitimas skirtingo amžiaus grupėse buvo: 5 klasėje – 65 mokiniai , 7 klasėje – 285 mokiniai, 9 klasėje – 763 mokiniai. Rūkančių mokinių dažnis skirtingose amžiaus grupėse pavaizduotas 8 paveikslėlyje.
3,4 96,6 14,4 85,6 39,1 60,9 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 proc. 5 kl. 7 kl. 9 kl. Klasė Rūko Nerūko
8 pav. Rūkymo dažnis tarp mokinių priklausomai nuo klasės, kurioje mokosi (proc.). Iš apklaustų respondentų gyvenančių vidutinio turtingumo šeimose 49,6 proc. rūko, o mažas pajamas gaunančiose šeimose rūkančių mokinių yra beveik 2 kartus mažiau. Nepilnoje (pažeistoje) šeimoje, kurioje yra tik vienas iš tėvų rūkančių mokinių 19,7 proc., kai tuo tarpu 69,6 proc. rūkančių mokinių gyvena su abiem savo tėvais (p<0,01). Tokie gauti rezultatai yra priešingi kitų mokslininkų atliktų tyrimų rezultatams, kurie teigia, kad nepilnoje šeimoje, kurioje yra tik vienas iš tėvų yra didesnė tikimybė linkti į rizikingą elgseną, kaip šiuo atveju rūkymą [48].
Dar ne ką mažiau žalojantys tiek suaugusių, tiek mokinių sveikatą veiksnys yra alkoholio vartojimas, kuris yra vienas iš pagrindinių paauglių svaiginimosi būdų. Apie jo paplitimo dažnį buvo sprendžiama remiantis atsakymais į klausimą: „Ar kada nors buvai
(25,6 proc.) tiriamasis prisipažino per gyvenimą buvęs apsvaigęs nuo per daug išgerto alkoholio du ar daugiau kartų. Tai dažniau buvo nutikę berniukams (29,2 proc.), negu mergaitėms (21,8 proc.) p<0,001. (žr. 9 pav.). Nuo alkoholio buvo apsvaigę 2 ir daugiau kartų 4,6 proc. 11 metų, 19,5 proc. 13 metų ir 53,2 proc. 15 metų amžiaus mokinių. Tai galime teigti, kad didesnis alkoholio vartojimo paplitimas pastebimas tarp vyresnio amžiaus mokinių. Iš 1950 apklaustų devintokų 1037 (53,2 proc.) p<0,001 prisipažino buvę apsvaigę nuo alkoholio 2 ir daugiau kartų.
29,2 21,8 70,8 78,2 0 10 20 30 40 50 60 70 80 proc.
nebuvo apsvaigę buvo apsvaigę 2 ir daugiau kartų
berniukai mergaitės
9 pav. Mergaičių ir berniukų svaiginimosi alkoholiu dažnis (proc.)
Analizuojant duomenis, nustatyta, kad 29,9 proc. mokinių gyvenančių su vienų iš tėvų buvo nuo alkoholio apsvaigę 2 ir daugiau kartų. 26,3 proc. mokinių, kurie buvo apsvaigę nuo alkoholio 2 ir daugiau kartų gyvena geras pajamas gaunančiose šeimose, 20,9 proc. neturtingose šeimose, tai patvirtina ir kitų tyrimų rezultatai, kurie teigia, kad geresnės šeimos ekonominės sąlygos nepadidina tikimybės paauglių polinkiui į alkoholio vartojimą [59,60].
Be svaiginimosi alkoholio turinčiais gėrimais ir rūkymo, kuris yra vis labiau įsigalintis reiškinys tarp jaunesnio amžiaus mokinių, vis dažniau pastebimi ir kiti svaiginimosi būdai, tokie kaip kanapių „žolės“ rūkymas, klijų uostymas ir kt.
Vertinant mokinių svaiginimąsi kitomis priemonėmis matyti, kad 417 (iš jų: 292 berniukai ir 125 mergaitės) iš 1950 devintokų t.y. 21,4 proc. prisipažino per savo gyvenimą rūkę kanapes (”žolę”, marihuaną, hašišą) 1 ir daugiau kartų (p<0,001) (žr. 10 pav.). Šis reiškinys vis labiau įsigalintis tarp mokinių ir tampa viena iš pasilinksminimo priemonių, padedančių atsipalaiduoti ir jausti euforiją.
740786 160 80 56 28 76 17 0 100 200 300 400 500 600 700 800 abs. sk.
Nevartojo 1-2 kartus 3-5 kartus 6-9 ir daugiau
kartų
Berniukai Mergaitės
10 pav. Devintos klasės mergaičių ir berniukų kanapių („žolės“, marihuanos, hašišo) vartojimas per visą gyvenimą (abs. sk.)
Tačiau be jau išvardintų svaiginimosi būdų yra įvardijami ir kiti, tokie kaip svaiginimasis uostant klijus, tirpiklius ir pan., bei svaiginimasis medikamentais, kuris yra daugiau paplitęs mergaičių tarpe.
Nors vieną kartą ir daugiau per savo gyvenimą uosčiusių klijų, tirpiklių prisipažino 114 devintokų, iš kurių dažniau tai nutiko berniukams (6,7 proc.), nei mergaitėms (4,8 proc.).
Kitomis narkotinėmis medžiagomis išskyrus kanapes („žolę“, marihuaną, hašišą) ir klijus per visą savo gyvenimą svaiginosi 7,9 proc. apklaustų devintokų. Iš kurių 105 berniukai ir 49 mergaitės.
Apibendrinant rizikingos paauglių elgsenos rezultatus matyti, kad rūkymas ir alkoholio vartojimas įsigali vis jaunesniame mokinių amžiuje. O jau įsisenėjusius svaiginimosi būdus, tokius kaip alkoholis ir rūkymas vis dažniau pakeičia narkotinių medžiagų: kanapių, „žolės“ ir pan. vartojimas paauglių tarpe. Tai patvirtina ir kitų mokslininkų atliktų tyrimų rezultatus, kad tiek berniukų, tiek mergaičių tarpe psichotropinių medžiagų vartojimas, toks kaip rūkymas [11,12] ir alkoholio vartojimas [13,14] yra pastebimas vis jaunesniame amžiuje.
3.4. Ryšys tarp rizikingos elgsenos apraiškų ir šeimos socialinių veiksnių
Tolesnėje analizėje įvertinome, kiek paauglių rūkymas, alkoholio vartojimas, kanapių („žolės“, hašišo, marihuanos) vartojimas, klijų uostymas siejasi su šeimos socialiniais veiksniais ir kiek tarp šių veiksnių yra svarbus sutrikęs bendravimas su tėvais.
Tyrime dalyvavusių mokinių rūkymo sąsaja su šeimos socialiniais veiksniais pateikta 5 lentelėje. Paauglių, augančių be tikrojo tėvo arba motinos (pažeistos struktūros šeimose), rūkymo galimybė buvo beveik 1,8 karto didesnė nei paauglių, augančių su abiem tėvais. Kaime gyvenančioms mergaitėms rūkymo rizika buvo beveik du kartus (GS=0,54) mažesnė nei mieste gyvenančių bendraamžių. Gauti rezultatai parodė, kad sutrikęs bendravimas su tėvais yra ne mažiau svarbus paauglių rūkymo rizikos veiksnys lyginant su kitais šeimos socialiniais veiksniais. Sąsaja tarp rūkymo ir apsunkinto bendravimo su tėvais nustatyta mergaičių grupėje: sunkus bendravimas su tėvu didino mergaičių galimybę rūkyti 1,63 karto, o su motina 1,33 karto palyginti su tais atvejais, kai bendravimas su tėvais buvo atviras ir nesutrikęs. Berniukų grupėje šis ryšys buvo silpnesnis.
5 lentelė. Berniukų ir mergaičių rūkymo rizika priklausomai nuo šeimos socialinių veiksnių: galimybių santykiai (GS) ir jų 95 proc. pasikliautinieji intervalai (PI), skaičiavimai atlikti suvienodinus duomenis pagal amžių
Berniukai (n = 3051) Mergaitės (n = 2861)
Veiksniai
GS (95 proc. PI) GS (95 proc. PI) Bendravimas su tėvu# lengva 1 1 sunku 1,15 (0,89 - 1,49) 1,63 (1,28-2,07)*** Bendravimas su motina# lengva 1 1 sunku 1,29 (0,94 – 1,77) 1,33 (0,88 - 2,00) Šeimos SES žemas 1 1 aukštas 0,81 (0,65 - 1,01) 0,74 (0,58 – 0,94) Gyvenamoji vieta miestas 1 1 kaimas 0,89 (0,74 - 1,08) 0,54 (0,42 - 0,70)*** Šeimos struktūra abu tėvai 1 1 vienas iš tėvų 1,78 (1,29 – 2,46)*** 0,94 (0,63 - 1,41) * p≤0,05; ** p≤0,01; *** p≤0,001 (tikrinant hipotezę GS=1). #
skaičiuota tik tarp asmenų, gyvenančių su abiem tėvais.
Ne ką mažiau svarbus ryšys tarp sutrikusio paauglių ir tėvų bendravimo ir svaiginimosi alkoholiu. Šio tyrimo duomenimis, svaigintis alkoholiu turėjo 1,87 karto didesnę galimybę tie berniukai, kurių bendravimas su mama yra sunkus. Tokiai berniukų elgsenai bendravimas su tėvu reikšmingai skyrėsi ir turėjo tik 1,26 karto didesnę galimybę pradėti vartoti alkoholį. Tuo tarpu mergaičių svaiginimasis alkoholiu siejosi su sunkiu bendravimu su motina ir taip pat su
