• Non ci sono risultati.

S ĄLYGOJANTYS VEIKSNIAI TARP KLAIPĖDOS MIESTO PROFESINIŲ MOKYKLŲ MOKSLEIVIŲ NARKOTIKŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS IR JĮ

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "S ĄLYGOJANTYS VEIKSNIAI TARP KLAIPĖDOS MIESTO PROFESINIŲ MOKYKLŲ MOKSLEIVIŲ NARKOTIKŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS IR JĮ"

Copied!
151
0
0

Testo completo

(1)

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

DALIA JURGAITIENĖ

NARKOTIKŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS IR JĮ

SĄLYGOJANTYS

VEIKSNIAI

TARP

KLAIPĖDOS

MIESTO PROFESINIŲ MOKYKLŲ MOKSLEIVIŲ

Daktaro disertacija

Biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata (10 B)

(2)

Disertacija rengta 2003–2008 metais Klaipėdos Visuomenės sveikatos centre Disertacija ginama eksternu

Mokslinis konsultantas

Doc. dr. Linas Šumskas (Kauno medicinos universitetas, biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata – 10 B)

(3)

Turinys

Įvadas ... 7

1. Darbo tikslas ir uţdaviniai ... 11

2. Literatūros apţvalga ... 12

2.1. Europos Sąjungos direktyvos, įgyvendinant narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politiką ... 12

2.2. Narkotinių ir psichoaktyvių medţiagų klasifikavimas ir juos reglamentuojantys teisės aktai ... 15

2.3. Tarptautinėse duomenų bazėse esančių straipsnių įvertinimas ... 17

2.4. Psichoaktyvių medţiagų vartojimo paplitimo tyrimų duomenys Europos šalyse ... 21

2.5. Psichoaktyvių medţiagų vartojimo paplitimas kitose uţsienio šalyse ... 31

2.6. Psichoaktyvių medţiagų vartojimo paplitimas Lietuvoje ... 38

2.7. Psichologinės ir socialinės narkotikų vartojimo prieţastys paauglystėje ... 48

2.7.1. Teoriniai etiologijos modeliai, aiškinantys narkotikus vartojančių paauglių elgseną ... 48

2.7.2. Psichologinės asmenybės savybės, būdingos narkotikus vartojantiems paaugliams ... 51

2.7.3. Socialinės narkotikų vartojimo prieţastys ir kiti psichosocialiniai veiksniai ... 55

3. Darbo apimtis ir metodika ... 61

3.1. Tyrimo eiga ir imtis ... 61

3.2. Tyrimo instrumentas ... 63

3.3. Statistinės analizės metodai ... 64

4. Tyrimo rezultatai ... 66

4.1. Bendrieji narkotikų vartojimo paplitimo rodikliai ir jų skirtumai pagal moksleivių lytį, amţių ir kitas demografines charakteristikas (2004 m.) ... 66

4.2. Atskirų, nelegalių narkotikų rūšių vartojimo ypatumai (2004 m.) ... 71

4.3. Nelegalių narkotikų, tabako ir alkoholio gaminių vartojimo sąsajos (2004 m.) ... 78

4.4. Moksleivių poţiūris į narkomanijos problemą ir ţinios apie narkotikus (2004 m.) ... 84

4.5. Tėvų ir šeimos vaidmuo, norint apsaugoti vaikus nuo narkotikų (2004 m.)... 94

4.6. Narkotikų vartojimo paplitimo tarp profesinių mokyklų moksleivių 2004 ir 2006 metais palyginimas ... 99

4.7. Narkotikų vartojimo paplitimo tarp profesinių mokyklų moksleivių sąsajos su socialinės aplinkos veiksniais bei jų palyginimas 2004 ir 2006 metais ... 104

5. Rezultatų aptarimas ... 109

6. Išvados ... 128

7. Rekomendacijos ... 130

8. Literatūra ... 131

9. Publikacijų disertacinio darbo tema sąrašas ... 144

(4)

Santrumpos

n atvejų skaičius grupėje

SN standartinis nuokrypis

PI pasikliautinasis intervalas

p statistinis patikimumas

t Studento t kriterijus

F One-way ANOVA testo reikšmingumo lygmuo

KW Kruskal-Wallis testas

2

Chi kvadrato kriterijus

lls laisvės laipsnių skaičius

GS galimybių santykis

sn statistiškai nepatikima

PM profesinės mokyklos

NKD Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

PSO Pasaulio sveikatos organizacija

JTO Jungtinių tautų organizacija

ES Europos Sąjunga

ESPAD Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimas Europos mokyklose HBSC Tarptautinis moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimas EMCDDA Europos narkotikų stebėsenos (monitoringo) centras

(5)

Pagrindiniai terminai ir sąvokos

Narkotikai – narkotinės medţiagos, kurių daţnas vartojimas sukelią narkomaniją (Medicinos enciklopedija. II t. Mokslo ir enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1993).

Narkotikais priimta vadinti medţiagas, atitinkančias tris kriterijus: medicininį – medţiaga, vaistai turi specifinį (stimuliuojantį, raminantį, haliucinogeninį ir kt.) poveikį centrinei nervų sistemai, dėl to gali būti naudojami nemedicininiais tikslais; socialinį – nemedicininis medţiagos naudojimas yra plataus masto ir turi socialinę reikšmę; teisinį – medţiaga yra oficialiai pripaţinta narkotine ir įtraukta į narkotinių medţiagų sąrašą (Prieiga internete: http://lt.wikipedia.org/wiki/Narkotikai) Narkotikai (narkotinės medţiagos) – bet kuri sintetinė ar gamtinė medţiaga, įrašyta į 1961 m. Jungtinių Tautų bendrosios konvencijos dėl narkotinių medţiagų I ir II sąrašus (JTO konvencija 1988 m dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medţiagų apyvarta).

Psichoaktyvios medţiagos – medţiagos, sukeliančios psichikos ir elgesio sutrikimus, kurie klasifikuojami, pagal 10 – tos redakcijos Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1996 m. spalio 28 d. įsakymas Nr. 542. Valst. Ţin., 2001; 50 – 1758).

Psichotropinės medţiagos – bet kuri gamtinė ar sintetinė medţiaga įrašyta į 1971 m. konvencijos dėl psichotropinių medţiagų I, II, III ir IV sąrašus (JTO konvencija 1988 m. dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medţiagų apyvarta).

Narkotinės ir psichotropinės medţiagos – į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medţiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medţiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudţiavimo jomis sukelia sunkų ţmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų ţmogaus sveikatai (Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medţiagų kontrolės įstatymas, patvirtintas LR Vyriausybės 1998 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. VIII – 602).

Nelegalūs narkotikai – narkotinės ir psichotropinės medţiagos, kurios pagal Valstybės teisinius aktus draudţiamos vartoti be gydytojo paskyrimo (Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medţiagų kontrolės įstatymas, patvirtintas LR Vyriausybės 1998 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. VIII – 602).

Kanapių produktai (I grupė) – šiame darbe – marihuana, hašišas bei kiti kanapių produktai, kurie vartojami ne gydymo tikslais įvairiais būdais (daţniausiai rūkomi) ir kurie įtraukti į LR SAM 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintą psichotropinių medţiagų sąrašą.

„Klubiniai“ narkotikai (II grupė) – šiame darbe – psichostimuliatorių ir haliucinogenų grupei priklausančios medţiagos, kurios ne gydymo tikslais vartojamos į vidų kaip tabletės, milteliai, skystis arba klijuojamos ant odos ar gleivinių kaip lipdukai, ir yra įtrauktos į LR SAM 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintą psichotropinių medţiagų sąrašą. Daţniausi šios grupės atstovai – ekstazis, amfetaminai, LSD.

Injekciniai narkotikai (III grupė) – šiame darbe – narkotinės ir psichotropinės medţiagos, kurios ne gydymo tikslais švirkščiamos į veną, paodį, raumenis ir yra įtrauktos į LR SAM 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintą psichotropinių medţiagų sąrašą.

(6)

Kiti narkotikai (IV grupė) – šiame darbe – narkotinės ir psichotropinės medţiagos, kurios ne gydymo tikslais vartojamos įvairiais būdais ir yra įtrauktos į LR SAM 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintą psichotropinių medţiagų sąrašą, bet neįeina į aukščiau paminėtas I, II ir III grupes. Priklausomybės – periodiško ar chroniško apsinuodijimo centrinę nervų sistemą veikiančiomis medţiagomis būsena, kuri sukelia psichologinę ar psichologinę ir fizinę priklausomybę ir taip pat padaro ţalą individui, o per jį ir visuomenei (PSO, 1992).

Narkomanija – liguistas potraukis vartoti medţiagas (narkotikus), sukeliančias trumpalaikę pakilią nuotaiką (Medicinos enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, II t.,1993).

Narkomanija (priklausomybė) – psichikos liga, kuria suserga asmenys dėl piktnaudţiavimo narkotinėmis, psichotropinėmis, kitomis psichiką veikiančiomis medţiagomis, pasireiškianti asmens psichinės ir fizinės priklausomybės nuo narkotinių, psichotropinių, kitų psichiką veikiančių sindromu bei kitomis neigiamomis medicininėmis ir socialinėmis pasekmėmis (Lietuvos Respublikos narkologinės prieţiūros įstatymas, Valst. Ţin., 1997, Nr. 30 – 711).

Vaikas – kiekvienas ţmogus, neturintis 18-os metų (pagal Jungtinių Tautų organizacijos Vaiko teisių konvenciją, ratifikuotą 1995 m. liepos 3 d., Valst. Ţin., 1995, Nr. 60 – 1501).

Paauglystė – pereinamasis laikotarpis nuo vaikystės į suaugusiojo amţių, trunkantis nuo lytinio brendimo pradţios iki savarankiško gyvenimo (Myers, 1986).

Profesinės mokyklos – profesinio mokymo įstaiga – įstaiga, kurios pagrindinė veiklos sritis – profesinis mokymas (LR SAD ministro 2005 m. balandţio 29 d. įsakymas Nr. ISAK-739/A1-116). Profesinis mokymas – mokymas, kurio tikslas suteikti asmenims profesiją ar juos kvalifikuoti, teikiamas ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, įgijusiems pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą; neįgijusiems pagrindinio išsilavinimo ar besimokiusiems pagal specialiojo ugdymo programas (LR profesinio mokymo įstatymas, Valst. Ţin. 1997, Nr. VIII – 450).

(7)

ĮVADAS

Gera psichinė sveikata sąlygoja ţmogaus gyvenimo kokybę ir yra visuomenės gerovės pagrindas. Tik psichiškai sveikas ţmogus gali būti naudingas visuomenei. Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos duomenimis, išsivysčiusių šalių gydymo įstaigose 30–50 proc. visų pacientų kenčia nuo įvairių psichikos sutrikimų. Mokslinė techninė revoliucija ir su ja susiję reiškiniai (urbanizacija, informacijos gausybė, transporto plėtotė, vis sudėtingesni ţmonių tarpusavio santykiai ir kt.) didina psichinę ir emocinę įtampą. Tai ţaloja ţmogaus nervinę-psichinę sistemą, dėl to daţniau sergama neurozėmis, funkcinėmis nervų sistemos ligomis, alkoholizmu, narkomanija [5, 100, 217].

PSO dokumente „Sveikata visiems XXI amţiuje“ (4 tikslas: „Jaunų ţmonių sveikata“) yra numatyta, jog iki 2020 m. jauni Europos regiono ţmonės turėtų būti sveikesni ir geriau suvokti savo vaidmenį visuomenėje. Vaikai ir paaugliai turi įgyti geresnius gyvenimo įgūdţius ir galimybę reguliuoti savo sveikatą, turi būti sumaţintas jaunų ţmonių, vartojančių narkotikus, tabaką, alkoholį, skaičius [182, 221].

Nelegalių narkotikų paplitimas per pastaruosius 20 metų išaugo taip sparčiai, kad dabar kelia grėsmę praktiškai visoms pasaulio tautoms. Nelegali narkotikų apyvarta griauna ekonominį, socialinį ir net politinį stabilumą bei saugumą ir turės rimtų neigiamų pasekmių gyventojų sveikatai dar kelis dešimtmečius [5, 186, 216].

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) 2003-ųjų metų ataskaitoje Europos Parlamentui buvo pabrėţta: „Nauja narkotikų kontrolės politika Europos Sąjungoje turi būti pirmiausia nukreipta vaikų ir jaunimo narkomanijos problemoms spręsti. Atsirandančios naujos narkotikų vartojimo tendencijos kelia realią grėsmę visuomenės sveikatai ir nėra jokio pagrindo teigti, kad narkomanijos paplitimas maţėja tiek Europos Sąjungoje, tiek atskirose šalyse...“ [49].

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro metiniuose pranešimuose, Jungtinių Tautų Narkotikų komisijos metinėse ataskaitose bei Europos Sąjungos kovos su narkotikais 2005–2012 metų strategijoje [52, 53, 154] nurodomos kai kurios bendros narkotikų vartojimo plitimo ypatybės Rytų ir Centrinės Europos šalyse:

1) daugėja moksleivių eksperimentavimo su narkotikais atvejų; 2) jaunėja pirmą kartą pabandţiusiųjų narkotikų amţius;

3) narkotikų vartojimas pradeda plisti ne tik didţiuosiuose miestuose, bet ir periferijoje; 4) didėja su narkotikais susijęs nusikalstamumas;

5) didėja narkotikus vartojančių asmenų gydymo paslaugų poreikis; 6) intraveninius opiatus vis daţniau pakeičia heroinas.

Visos šios tendencijos būdingos ir Lietuvai, nors šalyje pakanka ir kitokių nacionalinio pobūdţio problemų [152, 155].

(8)

Lietuvoje vykdomi du tarptautiniai moksleivių gyvensenos stebėsenos tyrimai: „Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimas Europos mokyklose – ESPAD“ ir „Tarptautinis moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimas – HBSC“. Abiejų tyrimų duomenys rodo didelį ir vis dar didėjantį alkoholinių gėrimų, tabako ir nelegalių narkotikų vartojimo paplitimą tarp šalies moksleivių [81, 207].

Deramą dėmesį Europos Sąjunga siūlo skirti tyrimams, kurie atskleistų, jaunų ţmonių elgsenos ypatumus, nustatytų veiksnius, turinčius įtakos narkotinių ir psichoaktyvių medţiagų vartojimui, ir numatytų poveikio priemones situacijai pagerinti. Didţiausias prioritetas turi būti teikiamas darbams, numatantiems efektyvias prevencijos priemones, kuriomis siekiama sumaţinti naujų narkotikų vartojimo atvejų skaičių tarp jaunų asmenų iki 18 m. [53, 153]. Akivaizdu, kad šie tyrimai turėtų būti pirmaeiliai ir mūsų šalyje.

Lietuvoje atlikti tyrimai rodo [37, 38, 164], kad tarp profesinių mokyklų moksleivių nelegalūs narkotikai paplitę 2–3 kartus daţniau, negu tarp bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių. Be to, tyrimų rezultatai rodo, kad pirmieji narkotikų išbandymai daţniausiai įvyksta paauglystėje nuo 14 iki 16 metų. Didţiausias narkotikų vartojimo paplitimas nustatomas tarp 17–18 metų paauglių ir jaunuolių [4, 15, 169, 253].

Taip galima paaiškinti tyrinėtojų susidomėjimą paauglių narkomanija tarp profesinių mokyklų moksleivių. Narkomanijos paplitimo ypatybės profesinio ugdymo įstaigose nėra gerai mūsų tyrinėtojų išnagrinėtos ir neaprašytos sociologiniuose bei medicininiuose moksliniuose darbuose. Tai ir apsprendė šio darbo temos pasirinkimą. Kadangi į Klaipėdos profesines mokyklas atvyksta mokytis 10 klasių baigę moksleiviai iš viso Vakarų Lietuvos regiono, pastarasis tyrimas praktiškai reprezentuoja šią Lietuvos dalį, kuri ir anksčiau buvo ţinoma kaip padidinto AIDS ir narkomanijos plitimo zona. Tą parodė ir ESPAD– 2003 rezultatai: didţiausias šalyje nelegalių narkotikų vartojimo paplitimas – tarp Klaipėdos bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių [81]. Todėl tikėtina, kad nelegalių narkotikų vartojimas tarp profesinių mokyklų moksleivių yra dar daugiau paplitęs.

Pagrindiniai ginamieji teiginiai:

1. Narkotikų vartojimo paplitimas tarp profesinių mokyklų moksleivių turėtų būti didesnis negu tarp bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių.

2. Reguliarus marihuanos ar kitų kanapių produktų vartojimas skatina stipresnių narkotikų vartojimo poreikį.

3. Artimas kontaktas su narkotinėmis medţiagomis, daţnas lankymasis pasilinksminimo vietose ir bendraamţių susibūrimuose, kur vartojami narkotikai ir alkoholis, yra siejami su narkotikų vartojimu.

4. Profesinių mokyklų moksleiviai turi nepakankamai teisingų ţinių apie narkotikų ţalą ir įgūdţių, kaip teisingai pasielgti, susidūrus su nelegalių narkotikų pasiūla.

(9)

5. Narkotikų vartojimas yra labiau slepiamas nuo tėvų negu rūkymas ir alkoholio vartojimas. Savalaikis tėvų informavimas daugeliui moksleivių padėtų atsisakyti šio ţalingo įpročio.

Darbo mokslinis naujumas

Narkotikų vartojimas Lietuvoje – gana naujas reiškinys, todėl mūsų šalies mokslininkų nepakankamai išnagrinėtas. Didesnis dėmesys iki šiol buvo skiriamas alkoholio ir rūkymo problemoms. Duomenų apie profesinių mokyklų moksleivių gyvenseną bei ţalingus įpročius surinkta dar maţiau. Šio darbo mokslinis naujumas gali būti pristatomas taip:

1. Nustatytas nelegalių narkotikų vartojimo paplitimas tarp profesinių mokyklų moksleivių - specifinio edukacinio kontingento. Lietuvoje panašus tyrimas atliktas tik 2001 m. Vilniaus profesinėse mokyklose, naudojant ESPAD 1999 m. tyrimo klausimyną.

2. Sukurtas originalus klausimynas, padėjęs surinkti duomenis apie narkotikų vartojimo paplitimą tarp profesinių mokyklų moksleivių, atsiţvelgiant į šio specifinio edukacinio kontingento socialinį statusą, išsimokslinimą, kalbos lygį ir kompetenciją.

3. Nustatyti svarbūs psichosocialiniai veiksniai, kurie sąlygoja, kad tarp profesinių mokyklų moksleivių nelegalių narkotikų vartojimas daug didesnis negu tarp bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių.

4. Įvertinti narkotikų vartojimo tarp profesinių mokyklų moksleivių paplitimo pokyčiai per 2 metus.

Darbo praktinė reikšmė

Išvados ir teoriniai apibendrinimai, gauti atliekant šį darbą, gali būti naudingi atliekant sveikatos rodiklių stebėseną, nagrinėjant Lietuvos moksleivių sveikatą ir gyvenseną, taip pat suteikti naudingų ţinių, dėstant sveikatos edukologiją, visuomenės sveikatą, vaikų sveikatos saugą bei stiprinimą ir pan. Šiais duomenimis gali naudotis kitų mokslo sričių specialistai: sociologai, psichologai, teisininkai ir kt. Disertacijos medţiaga gali būti naudinga formuojant ir koreguojant Valstybės politiką ir strategiją, vykdant narkomanijos prevenciją ir narkotikų kontrolę šalyje, planuojant sąnaudas, kurių gali prireikti ateityje priklausomų nuo narkotikų asmenų gydymui. Ši medţiaga naudinga Švietimo ir mokslo ministerijai ir šalies profesinio ugdymo institucijoms, kurios galės efektyviau kovoti su narkotikų vartojimu mokymo įstaigose. Be to, šio darbo duomenys gali būti naudojami paskaitoms, seminarams, taip pat vykdant švietėjišką darbą apie narkomanijos problemų sprendimą visoje šalyje.

(10)

Autorės indėlis

Autorė ilgą laiką dirbo praktinį narkomanijos prevencijos darbą tarp Klaipėdos miesto ir Klaipėdos apskrities moksleivių. Kartu su Klaipėdos Visuomenės sveikatos centro ir Klaipėdos universiteto akademiniais darbuotojais ji parengė originalų klausimyną, skirtą profesinių mokyklų moksleiviams, apklausė moksleivius, analizavo duomenis ir savarankiškai atliko statistinį duomenų apdorojimą.

Šio darbo pagrindiniai teiginiai ir išvados buvo aptarinėjami respublikinėse ir tarptautinėse mokslinėse – praktinėse konferencijose (Vilnius, Klaipėda 2004–2007 m., Kaliningradas 2004 m.), Klaipėdos Universiteto Tęstinių studijų instituto organizuojamuose seminaruose Klaipėdos, Šiaulių, Panevėţio, Tauragės, Alytaus, Marijampolės apskričių pedagogams, medikams ir visuomenės sveikatos specialistams (2004–2007 m.). Be to, pagrindinės idėjos ir tyrimo metu gauti rezultatai išdėstyti mokslinėse publikacijose ir autorės išleistuose metodiniuose-švietėjiškuose bei publicistiniuose leidiniuose.

(11)

1. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Šio darbo tikslas – nustatyti narkotikų vartojimo paplitimą ir jį sąlygojančius veiksnius tarp Klaipėdos miesto profesinių mokyklų moksleivių.

Darbo uţdaviniai:

1. Nustatyti nelegalių narkotikų vartojimo paplitimo rodiklius ir jų skirtumus pagal tiriamųjų lytį, amţių ir kitas demografines charakteristikas tarp Klaipėdos profesinių mokyklų pirmo kurso moksleivių 2004 metais.

2. Įvertinti atskirų narkotikų rūšių vartojimo paplitimą ir ištirti reguliarių jų vartotojų grupių ypatumus.

3. Išnagrinėti moksleivių rūkymo bei alkoholio vartojimo sąsajas su nelegalių narkotikų vartojimu.

4. Įvertinti moksleivių poţiūrį ir ţinias apie narkotikus, ištirti jų sąsajas su narkotikų vartojimu ir dalyvavimu paskaitose apie narkotikų ţalą, mokantis bendrojo lavinimo mokykloje.

5. Įvertinti moksleivių šeimos vaidmenį ir kitas galimybes, uţkirsti kelią narkotikų vartojimui. 6. Palyginti nelegalių narkotikų vartojimo pokyčius tarp Klaipėdos profesinių mokyklų pirmo

kurso moksleivių 2004 ir 2006 metais.

7. Įvertinti ir palyginti narkotikų vartojimo paplitimo sąsajas su įvairiais socialinės aplinkos veiksniais 2004 ir 2006 m.

(12)

2. LITERATŪROS APŢVALGA

2.1. Europos Sąjungos direktyvos, įgyvendinant narkotikų kontrolės ir

narkomanijos prevencijos politiką

Europos Sąjungos bei šalių narių teisės aktai dėl narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos yra rengiami tarptautinių sutarčių bei Jungtinių tautų konvencijų pagrindu. 1961 m. Jungtinių Tautų Bendroji Narkotinių medţiagų konvencija, 1971 m. Jungtinių Tautų Psichotropinių medţiagų konvencija ir 1988 m. Jungtinių Tautų Kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medţiagų apyvarta konvencija nustato privalomus reikalavimus narkotikų kontrolės, narkomanijos prevencijos, narkomanų gydymo ir neteisėtos narkotikų apyvartos srityse [86, 87, 88].

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2003-ųjų metų ataskaitoje Europos Parlamentui pabrėţta, kad nauja narkotikų kontrolės politika Europos Sąjungoje turi būti pirmiausia nukreipta vaikų ir jaunimo narkomanijos problemoms spręsti. Atsirandančios naujos narkotikų vartojimo tendencijos kelia realią grėsmę visuomenės sveikatai. Pranešime pabrėţta, kad Europos Sąjungos plėtra privers visas šalis nares – tiek senąsias, tiek naująsias – labiau bendradarbiauti, koordinuojant tarpusavio veiksmus, kovojant su šia „amţiaus epidemija“. Europos Sąjungos plėtra jau verčia visuomenę spręsti naujas problemas, susijusias su nelegalia narkotikų apyvarta, kuri, kaip manoma, dar labiau suaktyvės naujose Europos Sąjungos šalyse narėse, taip pat infekcinių ligų plitimą bei visuomenės sveikatos išlaidų padidėjimo problemas [49].

2003 m. lapkričio 12 d. Europos Komisijos pranešime Europos Parlamentui ir Europos Tarybai „Narkotikų kontrolės koordinavimas Europos Sąjungoje“ pasakyta, kad išsiplėtusi Europos Sąjunga susidurs su naujomis ir sudėtingesnėmis narkomanijos problemomis, tad kova su narkotikais turi likti prioritetinė kiekvienos šalies vidaus ir uţsienio politikos dalis [49].

Visos Europos Sąjungos valstybės pripaţįsta, kad narkotikų kontrolės politikos įgyvendinimo priemonės turi būti kompleksinės, kooperuojant įvairių struktūrų (t. y. sveikatos apsaugos, švietimo, teisėsaugos, socialinės apsaugos ir kitų valstybės institucijų) veiklą. Narkotikų kontrolės politikos įgyvendinimo priemonės turi būti nuoseklios, visapusiškos ir ilgalaikės [50].

1988 m. JTO konvencija [111] dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medţiagų apyvarta buvo pirmoji tarptautinė sutartis, numatanti valstybių, kovojančių su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medţiagų gamyba, apyvarta ir pinigų plovimu, bendradarbiavimą. Europos Bendrijoje konvencijos nuostatas įtvirtina Tarybos Reglamentas EEB 3677/90 ir Tarybos Direktyva 92/109/EEB, reglamentuojantys narkotinių ir psichotropinių medţiagų prekybos kontrolės licencijavimą ir registravimą [153].

(13)

Europos Tarybos konvencija „Dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo“ [117]. Šia konvencija siekiama, kad ją ratifikavusios valstybės turėtų vienodą teisinį baudţiamąjį pinigų plovimo vertinimą, būtų suvienodintos nacionalinės kovos su pinigų plovimu priemonės, reglamentuotas tarptautinis bendradarbiavimas.

1995 m. sausio 31 d. Europos Tarybos valstybės narės pasirašė susitarimą dėl neteisėtos narkotikų prekybos jūra. Šis susitarimas įgyvendina Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijos dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medţiagų apyvarta 17 straipsnį [118]. 1996 m. Dubline buvo atkreiptas dėmesys į naują reiškinį tarptautinėje arenoje – sintetinių narkotikų plitimo problemą ir įsteigta Dublino kovos su narkotikais grupė. Konvencija dėl Europolo įsteigimo teisiškai sustiprino veiklos, susijusios su organizuotu nusikalstamumu ir neteisėta prekyba narkotikais, sritis ir Europolo įtaką Europos Sąjungos valstybių narių teisėsaugos institucijoms [153].

Pagrindinės nuostatos, nubrėţiančios Europos Sąjungos narkotikų kontrolės politiką, išdėstytos Europos Sąjungos sutartyje, Europos Sąjungos kovos su narkotikais 2000–2004 metų veiksmų plane, Kovos su sintetiniais narkotikais veiksmų plane, Narkotikų pasiūlos ir paklausos maţinimo veiksmų plane [153].

1998 m. gruodţio mėnesį patvirtintame Europos Tarybos ir Komisijos veiksmų plane, kaip geriau įgyvendinti Amsterdamo sutarties nuostatas, nustatančias laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, pateikiamas teisėtvarkos priemonių ir teismų bendradarbiavimo baudţiamosiose bylose priemonių planas. Amsterdamo sutarties teikiamos galimybės apima [153]:

– reikalavimą uţtikrinti asmens sveikatos apsaugą visose Bendrijos strategijose ir aktuose; – nuostatas dėl platesnės tarpţinybinės veiklos kovos su narkotikais srityje;

– bendrus tokių visuomenės sveikatos priemonių veiksmus, kuriais siekiama gerinti visuomenės sveikatą, uţkirsti kelią ligoms, pašalinti ţmonių sveikatai keliamą pavojų.

Pagrindiniai Europos Sąjungos kovos su narkotikais 2000–2004 m. strategijos uţdaviniai [26]: – per penkerius metus ţymiai sumaţinti narkomanijos paplitimą, pradedančių vartoti narkotikus

asmenų, ypač jaunesnių kaip 18 metų jaunuolių, skaičių;

– per penkerius metus ţymiai sumaţinti su narkotikais siejamos ţalos sveikatai (ŢIV, hepatito, TBC ir t. t.) atvejų ir mirčių skaičių;

– ţymiai padidinti sėkmingai išgydytų narkomanų skaičių;

– per penkerius metus ţymiai sumaţinti neteisėtų narkotikų pasiūlą;

– per penkerius metus ţymiai sumaţinti su narkotikais susijusių nusikaltimų skaičių; – per penkerius metus ţymiai sumaţinti pinigų plovimą ir neteisėtą prekybą prekursoriais. Europos Sąjungos kovos su narkotikais 2000–2004 m. strategija pagrįsta šiais principais:

– subalansuotas ir integruotas poţiūris į narkomanijos plitimo problemą, uţtikrinant, kad narkotikų problema būtų Europos Sąjungos vidaus ir uţsienio politikos prioritetas;

(14)

– kiekvienos vykdomos priemonės vertinimas;

– prioritetų teikimas narkomanijos prevencijai, paklausos maţinimui, neigiamų narkotikų vartojimo pasekmių maţinimui.

Toliau tobulindama Europos Sąjungos narkotikų kontrolės politiką 2004 m. gruodţio mėn. Europos Vadovų Taryba priėmė Europos Sąjungos kovos su narkotikais 2005–2012 m. strategiją [27], kuri nustato uţdavinius ir prioritetus dviems, vienas po kito einantiems, ketverių metų veiksmų planams.

Europos Sąjungos kovos prieš narkotikus strategijoje 2005–2012 m. akcentuojama, kad vertinimas turi būti sudėtinė Europos Sąjungos kovos su narkotikais strategijos dalis. Į vertinimų rezultatus turi būti atsiţvelgiama rengiant naujas programas.

Europos Sąjungos kovos su narkotikais 2005–2012 m. strategijoje numatomi šie pagrindiniai uţdaviniai:

– Pasiekti aukštą sveikatos apsaugos, gerovės ir socialinį lygį, papildant valstybių narių veiksmus, skirtus narkotikų vartojimo, priklausomybės ir su narkotikais susijusio ţalingo poveikio sveikatai bei visuomenei maţinimui.

– Atsiţvelgiant į Europos Sąjungos pasiekimus ir vertybes pagrindinių teisių bei laisvių srityse, uţtikrinti plačiosios visuomenės saugumą, imtis veiksmų prieš narkotikų gamybą, tarptautinę narkotikų prekybą, kontroliuoti pirmtakus ir stiprinti prevencinius veiksmus prieš nusikaltimus, susijusius su narkotikais.

– Stiprinti Europos Sąjungos koordinavimo mechanizmus, siekiant uţtikrinti, kad nacionalinio, regioninio ir tarptautinio lygio veiksmai papildytų vienas kitą ir prisidėtų prie veiksmingos narkotikų kontrolės politikos.

Strategijoje pagrindinis dėmesys skiriamas dviems pagrindinėms narkotikų kontrolės politikos sritims – paklausos ir pasiūlos sumaţinimui. Ši strategija numato parengti ir įgyvendinti prevencines priemones, skirtas įvairaus amţiaus ţmonių grupėms, ypatingą dėmesį skiriant vaikams ir jaunimui. Tokios priemonės turi apimti ne tik neteisėtų narkotikų, bet ir kitų priklausomybę sukeliančių medţiagų (alkoholio, tabako) vartojimo prevenciją. Prevencija turi būti suprantama kaip įvairių sričių veikla, apimanti visą visuomenę, skatinanti institucijų bendradarbiavimą, bendrų strategijų bei projektų kūrimą ir įgyvendinimą, įvairių sektorių specialistų mokymą.

Europos Sąjungos kovos su narkotikais strategija pagrįsta nuolatine narkomanijos reiškinio bei jo pasekmių stebėsena, taip pat pačios strategijos vertinimu, paremtu EMCDDA ir Europolo atliekamais tyrimais. Remiantis šiais vertinimais galima nustatyti būsimas tendencijas, pagausinti ţinias apie narkomanijos reiškinį, priimti optimalesnius sprendimus.

Europos Taryba ragina visas valstybes nares [28] dalintis informacija apie nacionalines strategijas ir veiksmų planus, su narkotikais susijusius teisės aktus, politiką ir paţangius projektus, teikti patikimą informaciją apie penkis pagrindinius epidemiologinius indikatorius:

(15)

– narkotikų vartojimo bendrojoje populiacijoje mastus ir modelius; – narkotikų vartojimo paplitimą atskirose rizikos grupėse;

– priklausomų nuo narkotikų asmenų gydymo poreikį ir efektyvumą; – narkotikų vartojimo sukeltą mirtingumą;

– su narkotikų vartojimu susijusių uţkrečiamųjų ligų (ŢIV, hepatito) paplitimą.

Siekiant uţtikrinti, kad būtų visapusiškai panaudotos Europos Sutarties, ypač straipsnių dėl sveikatos apsaugos ir tyrimų, teikiamos galimybės, Komisijai pavesta uţtikrinti, kad narkomanijos prevencija būtų svarbiausias Europos Sąjungos visuomenės sveikatos programos komponentas. Iki šiol vis dėlto buvo pasigendama specifinių, konkretesnių, apibrėţtų veiksmų [53]. Jungtinių Tautų Narkotikų Komisijai vadovaujant, nuspręsta labiau stiprinti koordinavimą narkotikų kontrolės politikos srityje tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniame lygmenyje.

Europos Komisija nelaiko koordinavimo struktūrų įsteigimo galutiniu tikslu, o tik būtina priemone efektyvesnei kovai su narkotikų platinimu ir vartojimu. Atsiţvelgdamos į nacionalinius teisės aktus, visos valstybės narės turi aiškiai apibrėţti nacionalinį koordinavimo mechanizmą, gerinti administracinius gebėjimus, paskirti šalies kovos su narkotikais koordinatorių.

Tokiomis koordinavimo struktūromis Lietuvoje yra Seimo narkomanijos prevencijos komisija, Nacionalinė sveikatos taryba, Vyriausybės narkotikų kontrolės komisija ir 2004 m. sausio mėn. įkurtas Narkotikų kontrolės departamentas prie LR Vyriausybės [153].

2.2. Narkotinių ir psichoaktyvių medţiagų klasifikavimas

ir juos reglamentuojantys teisės aktai

Lietuva yra visų trijų Jungtinių Tautų konvencijų [86, 87, 88], reglamentuojančių narkotinių ir psichotropinių medţiagų kontrolę, narė. Visi šalies teisės aktai, reglamentuojantys narkotinių, psichotropinių medţiagų bei jų pirmtakų kontrolę, buvo parengti šių konvencijų pagrindu. 1997 m. kovo mėnesį Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos narkologinės prieţiūros įstatymą [113], kuriuo nustatyta narkologinių ligonių bei kitų asmenų, piktnaudţiaujančių alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis, kitomis psichiką veikiančiomis medţiagomis, sveikatos prieţiūra, 1997 m. balandį – Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymą [116], kuris reglamentuoja pinigų plovimo prevencijos priemones, tarp jų ir pinigų, gautų iš neteisėtos narkotikų apyvartos. 1998 m. sausį priimtas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medţiagų kontrolės įstatymas [112]. Juo nustatyta narkotinių medţiagų klasifikavimo, šių medţiagų, kai jos vartojamos sveikatos prieţiūros, veterinarijos bei mokslo tikslams, teisėtos apyvartos tvarka ir kontrolė. Taip pat, atsiţvelgiant į minėtas konvencijas, buvo sudaryti ir 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtinti trys narkotinių ir psichotropinių medţiagų sąrašai [41].

(16)

Pirmasis sąrašas: Augalai, narkotinės ir psichotropinės medţiagos, uţdraustos vartoti sveikatos prieţiūros tikslams dėl ţalingų padarinių, kai jomis piktnaudţiaujama. Į šį sąrašą įrašyti amfetaminų grupės preparatai, aguonų preparatai, kanapės ir kt., t. y., visos narkotinės medţiagos, kurios aptariamos ir mūsų darbe bei įeina į I, II, III mūsų naudojamas narkotinių medţiagų grupes.

Antrasis sąrašas: Augalai ir narkotinės medţiagos, vartojamos sveikatos prieţiūros tikslams, dėl ţalingų padarinių, kai šiomis medţiagomis piktnaudţiaujama, labai pavojingos ţmogaus sveikatai.

Trečiasis sąrašas: Augalai ir psichotropinės medţiagos, vartojamos sveikatos prieţiūros tikslams dėl ţalingų padarinių, kai jomis piktnaudţiaujama, pavojingos ţmogaus sveikatai.

Šie psichotropinių medţiagų sąrašai atnaujinami beveik kasmet – į juos įtraukiamos naujos narkotinės medţiagos, plačiai naudojamos ne tik medicinos tikslams.

1961 metų Jungtinių Tautų bendroje konvencijoje narkotikams priskiriama daugiau nei 100 pavadinimų medţiagų. Psichotropinės medţiagos išvardintos 1971 metų Jungtinių Tautų konvencijoje „Dėl psichotropinių medţiagų“ [86, 87].

Literatūroje narkotikai ir kitos psichoaktyvios medţiagos klasifikuojamos skirtingai. Lietuvoje, vykdant klinikinę bei statistinę veiklą, vadovaujamasi 1992 m. PSO priimtos ir patvirtintos Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos dešimtosios redakcijos (TLK–10) penktuoju skyriumi [196]. Psichikos ir elgesio sutrikimai jame klasifikuojami pagal psichoaktyvių medţiagų vartojimą:

1. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį; 2. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus; 3. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kanapinoidus;

4. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant raminamąsias ir migdomąsias medţiagas; 5. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kokainą;

6. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant stimuliuojančias medţiagas, taip pat ir kofeiną; 7. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant haliucinogenus;

8. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant tabaką;

9. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant lakiąsias medţiagas;

10. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medţiagas. Pagal TLK–10 psichotropinėms medţiagoms, kurias vartojant sutrinka psichika ir elgsena, priklauso: alkoholis, opioidai, kanapinoidai, raminančios ir migdančios medţiagos, kokainas ir preparatai iš kokos augalo, stimuliatoriai ir kofeinas, haliucinogenai, tabakas, lakios medţiagos, psichoaktyvios medţiagos ir keli narkotikai, sumaišyti vienu metu.

(17)

2.3. Tarptautinėse duomenų bazėse esančių straipsnių įvertinimas

Savo darbe naudojomės įvairių tarptautinių medicininių, socialinių ir pedagoginių bazių paieškos sistemomis. Iš pirmo ţvilgsnio atrodo, kad pasaulio mokslininkai labai domisi narkotikų vartojimo paplitimu tarp moksleivių ir šio vartojimo sąsajomis su įvairiais psichosocialiniais veiksniais. Tačiau surasti pakankamai mokslinių darbų šia tema buvo sunku. Panaudojus įvairias raktinių ţodţių kombinacijas su nelegalių narkotikų pavadinimais ir su tam tikrais narkotikų vartojimą, paplitimą, draugų ir šeimos įtaką, laisvalaikio praleidimo būdą nusakančiais ţodţiais, galima rasti tik nuo kelių iki keliolikos mokslinių straipsnių (2.3.1 lentelė) per pastaruosius 5 metus. Daugiausia straipsnių galima surasti apie narkotikų vartojimą įvairių vakarėlių (parties) ir draugų susibūrimų metu; nemaţai straipsnių kalba apie šeimos įtaką bei alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo sąsajas. Daţniausiai nagrinėjamas kanapių produktų vartojimas. Beveik nerasta straipsnių arba rasta jų labai maţai apie moksleivių ţinias, poţiūrį, nuomonę šiuo klausimu, sąsajas su sveikata. Be to, maţai analizuojamos narkotikų vartojimo prieţastys jauname amţiuje, šį vartojimą skatinantys psichosocialiniai veiksniai ir pan. Taip pat atskirai nenagrinėtas narkotikų paplitimas tarp profesinių mokyklų (vocational schools) moksleivių. Dalis šių straipsnių (2.3.1 lentelė) bus nagrinėjami kaip literatūros šaltiniai šiame darbe.

2.3.1 lentelė. Publikacijų skaičius narkotinių medţiagų vartojimo tematika EBSCO duomenų bazėse 2002– 2007 m. (Medline, Academic Search Premier, Health Source: Nursing/Academic Editon)

Raktaţodţiai Raktaţodţiai Nelegalūs narkotikai + mokykla (Illegal drugs + schools) Kanapės + mokykla (Cannabis + schools) Ekstazis ar amfetaminai + mokykla (Ecstasy or amphetamines + schools) Opiatai +mokykla (Opiates + schools) Kiti narkotikai1 +mokykla (Other drugs1 + schools) 1 2 3 4 5 6 P ap li ti m as Epidemiologija (Epidemiology) 14 / 1 35 / 12 13 / 3 11 / 0 135 / 38 Visuomenės sveikata (Public health) 9 / 2 11 / 0 3 / 1 2 / 0 89 / 16

Psichinė sveikata (Mental

health) 7/0 11/5 3/2 25/10 24/9 Paplitimas (Prevalence) 6 / 0 25 / 8 9 / 2 2 / 0 71 / 17 Pokyčiai (Trends) 2 / 1 1 / 0 1 / 1 1 / 0 18 / 6 D em o g ra fi n ia i ir k it i v ei k sn ia i 16 metų (16 age) 3 / 0 8 / 4 – – 13 / 2 17 metų (17 age) 2 / 1 3 / 1 1 / 0 – 14 / 3 18 metų (18 age) 4 / 1 5 / 3 – – 11 / 2 19 metų (19 age) 2 / 1 1 / 1 1 / 0 – 8 /1

(18)

2.3.1 lentelės tęsinys. 1 2 3 4 5 6 D em o g ra fi n ia i ir k it i v ei k sn ia i

Pirmą kartą (vartojo narkotikus) (First time

(drug use))

5 / 3 3 19 / 4 3 19 / 13 14 / 2 3 2 / 1

Reguliarus (vartojimas)

(Regular (drug use)) 1 / 0 9 / 4 3 / 1 13 / 5

2

19 / 3 Mergaitės daugiau nei

berniukai (vartojo narkotikus) (Girls more

than boys (drug use))

1 / 0 2 / 0 – – 3 / 0 Profesinės mokyklos (Vocational schools) 1 / 0 4 3 / 0 4 1 / 0 4 2 / 0 4 P si ch o so ci al in ia i v ei k sn ia i

Rizikos veiksniai (Risk

factors) 4 / 0 11 / 5 3 / 0 68 / 19 2 107 / 18 Psichosocialiniai veiksniai (Psychosocial factors) 1 / 0 2 / 0 1 / 0 2 5 / 1 2 6 / 0 Asmenybės (problemos) (Personality (problems)) 2 / 0 4 / 2 3 / 2 1 / 0 28 / 6 Draugai (Friends) 3 / 0 9 / 6 3 / 2 – 14 / 7 Laisvalaikis (Leisure) 1 / 0 2 / 0 – – 2 / 0 Vakarėliai (Party/parties) 8 / 6 2 25 / 11 2 123 / 67 2 4 / 1 2 101 / 30 2 Klubai (Clubs) 1 / 0 9 / 5 2 39 / 19 2 2 / 12 27 / 10 2 Šeima (Family) 9 / 0 18 / 11 3 / 1 – 55 / 12 Tėvai (Parents) 7 / 5 10 / 5 4 / 0 7 / 2 2 112 / 11 Bendrabutis (Hostel) – 1 / 0 2 – – 3 / 1 2 G y v en se n a, e lg se n a Alkoholis (Alcohol) 16 / 1 45 / 16 17 / 4 2 / 0 144 / 44 Tabakas (Tobacco) 8 / 1 21 / 8 6 / 1 – 1 / 1 Poţiūris (Attitude) 1 / 0 12 / 7 2 / 0 3 / 1 32 / 11 Elgesys (Behaviour) 7/1 20/10 7/3 31/8 34/11 Mokyklos metimas (Leaving school) 1/1 2 3/32 1/12 2/22 P re v en ci ja Prevencija (Prevention) 5 / 1 21 / 8 8 / 3 6 / 0 96 / 27

Ţinios (apie narkotikus)

(Knowledge (drug use)) 1 / 0 5 / 4 2 / 0 1 / 1 41 / 11

Mokytojai (Teachers) 2 / 1 6 / 3 4 / 4 – 63 / 15 2 G yd ym as , ţ al os m aţ in im as Gydymas (Treatment) 1 / 0 2 / 1 4 / 1 2 / 1 65 / 13

Ţalos maţinimas (Harm

reduction) 9 / 2

2 27 / 14 2 24 / 4 2 9 / 2 2 3 / 0

Metadonas (Methadone) 10 / 32 47 / 82 4 / 02 163 / 342 470 / 652

AIDS (AIDS) 1 / 0 42 / 12 2 1 / 0 29 / 7 2 12 / 2

Pastabos:

1. Pirmas skaičius lentelėje – tik straipsnių santraukos, antras skaičius po brūkšnio (/) – visateksčiai straipsniai; 2. „Iš viso“ – nesuskaičiuota, nes daug straipsnių dubliuojasi;

3. Ţymėjimai: 1 – įvairūs vaistai, nelegalūs narkotikai ir alkoholis; 2 – naudoti raktiniai ţodţiai be ţodţio „schools“;

3 – naudoti raktiniai ţodţiai: „first time“ + „use“ be ţodţio „schools“; 4 - naudoti raktiniai ţodţiai: „vocational schools“

(19)

Be aukščiau paminėtų duomenų bazių savo darbe naudojomės „Hinary“ bei kitomis tarptautinėmis medicininių duomenų bazėmis. Tačiau ir šiose bazėse esantys straipsniai, įvedus atitinkamus raktinius ţodţius „narkotikai“, „narkomanija“, daugiau kalba apie įvairių priklausomybių gydymo ir diagnostikos metodus, ţalos maţinimo programas, tabako ir alkoholio vartojimo problemas, nei apie nelegalių narkotikų vartojimo paplitimą ar šio reiškinio sąsajas su įvairiais psichosocialiniais veiksniais. Pvz., įvedus ţodţius anglų kalba „nelegalūs narkotikai“, „Hinary“ duomenų bazė pateikia 363 straipsnius, įvedus papildomą ţodį „prevalence“ – 168, įvedus trečią ţodį „schools“ – tik 17 straipsnių (2002–2007 m.). Per duomenų bazę „PubMed“ įvedus ţodţius anglų kalba „nelegalūs narkotikai“, duomenų bazė pateikia 364 straipsnius, įvedus papildomą ţodį „prevalence“ – 170 ir tik 18 straipsnių, įvedus trečią ţodį „schools“ (2002–2007 m.).

Kadangi medicininės paskirties duomenų bazėse straipsnių, atitinkančių mūsų mokslinio darbo temą, tikslą ir uţdavinius radome nedaug, atskirai domėjomės, kiek straipsnių, susijusių su narkotikais bei jų vartojimu, yra tarptautinėje mokslinėje „ERIC“ duomenų bazėje, kurioje daugiau pateikiami švietėjiško-pedagoginio pobūdţio straipsniai, skirti pedagogams bei švietimo darbuotojams. Paieškų rezultatai pateikti 2.3.2 lentelėje.

2.3.2 lentelė. Publikacijų skaičius narkotinių medţiagų vartojimo tematika ERIC duomenų bazėje 2002–2007 m.

Raktaţodţiai Raktaţodţiai Nelegalūs narkotikai + mokykla (Illegal drugs + schools) Kanapės + mokykla (Cannabis + schools) Ekstazis ar amfetaminai + mokykla (Ecstasy or amphetamines + schools) Opiatai +mokykla (Opiates + schools) Kiti narkotikai1 +mokykla (Other drugs1 + schools) 1 2 3 4 5 6 P ap li ti m as Visuomenės sveikata (Public health) 2 / 1 2 1 / 12 11 / 82 Psichinė sveikata (Mental health) 3 / 1 2 5 / 2 4 / 1 1 / 0 15 / 6 Paplitimas (Prevalence) 1 / 0 1 / 0 1 / 0 1 / 1 2 8 / 0 Pokyčiai (Trends) – 1 / 02 1 / 12 – 2 / 22 D em o g ra fi n ia i ir k it i v ei k sn ia i 16 metų (16 age) – 1 / 0 – – 1 / 1 17 metų (17 age) 1 / 1 – – – 3 / 2 18 metų (18 age) – 1/0 – – 1/1

(20)

2.3.2 lentelės tęsinys. 1 2 3 4 5 6 D em o g ra fi n i ai i r k it i v ei k sn ia i

Pirmą kartą (vartojo narkotikus) (First time

(drug use))

1 / 0 – 2 / 03 – 1 / 0

Reguliarus (vartojimas)

(Regular (drug use)) 2 / 2

2 2 / 12 1 / 12 1 / 0 P si ch o so ci al in ia i v ei k sn ia i

Rizikos veiksniai (Risk

factors) 3 / 3 2 1 / 02 – – 5 / 4 Psichosocialiniai veiksniai (Psychosocial factors) 2 / 22 2 / 02 – 1 / 12 4 / 1 Asmenybės (problemos) (Personality (problems)) 1 / 1 2 1 / 12 Draugai (Friends) – 1 / 0 1 / 0 – 1 / 0 Laisvalaikis (Leisure) – 1 / 0 1 / 0 – 1 / 0 Vakarėliai (Party/parties) 1 / 1 2 / 1 1 / 1 2 27 / 16 Klubai (Clubs) 3 / 3 2 / 12 1 / 0 1 / 02 23 / 15 Šeima (Family) 3 / 32 1 / 02 – – 5 / 4 Tėvai (Parents) 2 / 22 2 / 02 – 1 / 12 4 / 1 G y v en se n a, el g se n a Alkoholis (Alcohol) 4 / 4 3 / 1 3 / 1 1 / 0 53 / 15 Tabakas (Tobacco) 2 / 2 2 / 2 2 / 22 1 / 0 11 / 2 Poţiūris (Attitude) 3 / 0 1 / 0 3 / 22 1 / 12 27 / 17 Elgesys (Behaviour) 5 / 22 1 / 12 – – 3 / 2 P re v en ci ja Prevencija (Prevention) 2 / 2 2 / 1 2 / 1 1 / 0 33 / 19 Paskaitos (Lectures) – – – – 1 / 12

Ţinios (apie narkotikus)

(Knowledge (drug use)) 1 / 1 3 / 3

2 2 / 02 13 / 9

Mokytojai (Teachers) 1 / 1 1 / 0 1 / 0 2 / 12 22 / 12

Pastabos:

1. Pirmas skaičius lentelėje – tik straipsnių santraukos, antras skaičius po brūkšnio (/) – visateksčiai straipsniai; 2. „Iš viso“ – nesuskaičiuota, nes daug straipsnių dubliuojasi;

3. Ţymėjimai: 1 – įvairūs vaistai, nelegalūs narkotikai ir alkoholis; 2 – naudoti raktiniai ţodţiai be ţodţio „schools“;

3

– naudoti raktiniai ţodţiai: „first time“ + „use“ be ţodţio „schools“; 4 – naudoti raktiniai ţodţiai: „vocational schools“ vietoj ţodţio „schools“.

Kaip matyti 2.3.2 lentelėje, ir pedagoginio-švietėjiško pobūdţio „ERIC“ bazėje, straipsnių, susijusių su narkotikų vartojimu, rizikos veiksniais, narkotikų paplitimu tarp moksleivių, narkotikų vartojimo sąsajomis su šeima, narkotikų vartojimu tam tikrose amţiaus grupėse, sveikos gyvensenos ugdymu ar narkotikų vartojimo prevencija, randama tik keliolika. Galima daryti išvadą, kad narkotikų vartojimo paplitimo tyrimai tarp moksleivių uţsienio šalyse atliekami retai, ir tai gali būti susiję su įvairiais teisiniais, etiniais, nacionaliniais ar kitokiais motyvais. Neţinant tikrųjų nelegalių narkotikų paplitimo mastų, labai sunku motyvuoti pedagogus gerai dirbti prevencinį darbą. Kita vertus, šį darbą dirbti ugdymo institucijose būtina, nes daugelio tyrinėtojų nuomone [228, 243, 250] pagrindinis jaunuolių įtraukimas į narkotikų

(21)

apyvartą vyksta moksleiviškame (paauglystės) amţiuje, tuo tarpu po 18 metų narkotikus pradeda vartoti tik apie 3–10 proc. (iš tų, kurie ateityje kreipsis į gydymo įstaigas dėl priklausomybės narkotikams).

2.4. Psichoaktyvių medţiagų vartojimo paplitimo tyrimų duomenys

Europos šalyse

Remiantis plačiais epidemiologiniais tyrimais [97, 186, 217, 218, 230, 231, 245, 251] visame pasaulyje auga tabako gaminių, alkoholio bei nelegalių narkotikų vartojimas. Narkotikų vartojimas yra visame pasaulyje plintančios psichoaktyvių medţiagų vartojimo pandemijos dalis.

Tabako gaminių vartojimas maţėja tik aukšto išsivystymo šalyse ir tik tarp suaugusių vyrų. Vidutinio ir ţemo išsivystymo šalyse toliau auga tabako vartojimas visuose populiacijos sluoksniuose [186, 217].

Vakarų Europoje šiek tiek stabilizavosi alkoholio (vyno) vartojimas tarp suaugusių asmenų, tačiau išaugo silpnų alkoholinių gėrimų vartojimas tarp moterų ir paauglių. Besivystančiose šalyse, nepriklausomai nuo etninių, kultūrinių ir religinių papročių, auga alkoholio vartojimas visuose populiacijos sluoksniuose [186, 199, 217].

Nelegalių narkotikų paplitimas turi regioninių ypatumų, priklausomai nuo kiekvienos šalies šešėlinės narkotikų rinkos. Nelegalių narkotikų paplitimas per 20 paskutinių metų išaugo taip sparčiai, kad dabar kelia grėsmę praktiškai visoms pasaulio tautoms. Nelegali narkotikų apyvarta griauna ekonominį, socialinį ir net politinį stabilumą bei saugumą ir turės rimtų neigiamų pasekmių gyventojų sveikatai dar kelis dešimtmečius į priekį [186].

Lyginti narkotikų paplitimo rodiklius tarp atskirų šalių – sudėtingas uţdavinys. Visi tyrimai turi būti atliekami vadovaujantis standartizuota metodologija ir naudojant bendrą apklausos struktūrą: tą patį klausimyną, duomenų rinkimo standartą, jų analizės metodus, tą patį apklausos vykdymo laiką ir terminus bei atrenkant to paties amţiaus respondentus. Daţniausiai alkoholio ir narkotikų vartojimo paplitimo įvertinimui tarp jaunimo naudojami mokykliniai tyrimai. Tai sąlygoja kelios prieţastys: populiacija dalyvaujančiųjų tyrime apima įvairias amţiaus grupes ir yra gana gausi, šiose amţiaus grupėse gana didelė tikimybė vartoti įvairias psichotropines medţiagas ir todėl yra svarbus monitoringo objektas.

Geriausiai šiuos reikalavimus atitinka 1995, 1999 ir 2003 m. Europoje atlikto reprezentacinio tarptautinio tyrimo ESPAD (liet. kalba – „Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo projektas Europos mokyklose“, angl. kalba – „The European Schools Survey Project on Alcohol and Other Drugs“) duomenys [79, 80, 81].

1995 metais Europos Tarybos kovos su piktnaudţiavimu ir neteisėta prekyba narkotikais kooperacinės Pompidu grupės ir Švedijos informacijos apie alkoholį ir kitus narkotikus tarybos (CAN – angl.) iniciatyva buvo pradėtas vykdyti tarptautinis projektas “Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo projektas Europos mokyklose“ – ESPAD.

(22)

Pagrindinis projekto tikslas buvo surinkti gretinimui tinkančius duomenis apie tabako, alkoholio ir kitų narkotikų paplitimą tarp Europos moksleivių, naudojant standartizuotą metodiką. Visų svarbiausia buvo palyginti šių medţiagų vartojimo tendencijas ir prieţastis moksleivių, gimusių tais pačiais metais (t. y., 15–16 metų moksleivių) skirtingose šalyse, stebėti jų pokyčius per tam tikrą laiką – 4 metus.

1995 m. šiame projekte dalyvavo 26 Europos šalys, 1999 m. – 30 šalių, o 2003 m. – 35 šalys. Bet kurį narkotiką bent kartą vartojusių moksleivių procentas ESPAD–2003 metų duomenimis atskirose Europos šalyse yra skirtingas. Didţiausią procentą bent kartą vartojusiųjų bet kurį narkotiką 2003 metais nustatė Čekijos Respublika – 44 proc., Šveicarija – 41 proc., Prancūzija ir Jungtinė Karalystė – 38 proc. Tuo tarpu Kipras nustatė tik 5 proc., Graikija, Turkija – 6 proc., Švedija – 8 proc., Norvegija ir Farerų salos – 9 proc., Suomija ir Malta – 11 proc. Moksleivių, bent kartą vartojusių bet kurį narkotiką 2003 metais, nustatyta Latvijoje – 17 proc., Estijoje – 24 proc., Lenkijoje – 19 proc., Rusijoje – 22 proc., Ukrainoje – 21 proc. ir mūsų kaimyninėse šalyse. Visoje Europoje labiausiai paplitusi yra marihuana ir hašišas. Šį narkotiką, kaip pirmą pavartotą narkotiką, nurodė daugumos Europos šalių moksleiviai. Vis daţniau marihuana ir hašišas vartojami vienu metu su alkoholiu [81].

Labai svarbus rodiklis, vertinant narkotikų paplitimą, yra kitų narkotikų, be marihuanos ir hašišo, vartojimas. Pagal šį rodiklį Latvija ir Lenkija (11 proc.) Europoje uţėmė antrą vietą po Jungtinės Karalystės (12 proc.). Maţiausias skaičius nustatytas Suomijoje, Kipre, Švedijoje, Maltoje (2–3 proc.) [81].

Kitas paplitęs narkotikas (be marihuanos/hašišo) yra amfetaminai. Didţiausias amfetaminų vartojimo procentas 2003 m. nustatytas Airijoje, Vokietijoje, Lenkijoje [81].

Pagal vartojimo daţnumo eiliškumą Europoje paplitęs ekstazis. Labiausiai ekstazis paplitęs Čekijos Respublikoje – 8 proc., Ţmogaus saloje – 7 proc., o Estijoje, Kroatijoje, Airijoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje šis rodiklis siekia apie 5 proc. Maţiausiai ekstazis paplitęs Maltoje, Suomijoje, Rumunijoje, Ukrainoje (apie 1 proc.). Kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje šis rodiklis siekia 3 proc. [81].

Heroino vartojimas per ketverius metus nuo 1999 iki 2003 m. sumaţėjo visoje Europoje: Italijoje – 4 proc., Prancūzijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Turkijoje, Ţmogaus saloje – 2 proc., likusiose šalyse – 1 proc. ir maţiau [81].

Kitus leidţiamus narkotikus daţnai (iki 2 proc.) vartojo tik Turkijos moksleiviai. Visose kitose Europos šalyse šie duomenys neviršija 1 proc. [81].

ESPAD–2003 tyrimas atskleidė naujo narkotiko GHB (gomka) atsiradimą. Šis narkotikas nustatytas dar nedaugelyje Europos šalių [81].

Pagal ESPAD–2003 Europos šalyse stebimas vis maţėjantis skirtumas tarp lyčių, o kai kuriose šalyse kai kuriuos narkotikus vartoja daugiau merginų nei vaikinų. Pvz., marihuaną ir hašišą Farerų salose ir Airijoje vartojo daugiau merginos, o Norvegijoje iš viso nebuvo skirtumo tarp lyčių. Bet kurį narkotiką, be marihuanos ir hašišo, daugiau merginų nei vaikinų vartojo Austrijoje, Kroatijoje, Čekijos Respublikoje,

(23)

Estijoje, Vokietijoje, Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Heroiną – Kroatijoje ir Maltoje, ekstazi – Vokietijoje, Vengrijoje, Islandijoje, Airijoje ir Slovėnijoje. Net narkotikus injekcijomis Suomijoje ir Nyderlanduose vartojo daugiau merginų nei vaikinų. Taigi kai kuriose Europos šalyse kai kurie narkotikai jau yra merginų prerogatyva [81]. Tačiau tarp vaikinų ţymiai daţniau nei tarp merginų nustatyta reguliarių narkotikų vartotojų.

Berniukai ţymiai daţniau nei mergaitės reguliariai vartojo narkotikus, pvz., bet kurį narkotiką 40 ir daugiau kartų Lietuvoje vartojo 2,9 proc. berniukų ir 1,0 proc. mergaičių. Daugiausia moksleivių 40 ir daugiau kartų vartojo marihuaną ir hašišą (1,1 proc.). Panašius duomenis nurodė Malta, Norvegija, Kipras, Graikija, Vengrija, Turkija. Tačiau kai kurios šalys nustatė gana didelį procentą moksleivių, vartojusių marihuaną ir hašišą 40 ir daugiau kartų, pvz., Šveicarija – 11 proc., Jungtinė Karalystė – 10 proc., Čekijos Respublika, Prancūzija, Ţmogaus sala – 9 proc. Taigi, kai kuriose šalyse marihuaną ir hašišą reguliariai rūko apie dešimtadalis moksleivių [81].

Narkotikų pasiūla toliau skverbiasi visur, kur esama jaunų ţmonių. Europos šalių moksleiviai nurodė diskotekas ir barus, kaip vietas, kur lengviausia įsigyti narkotikų. Kai kuriose šalyse didelė dalis moksleivių nurodė, kad marihuana ir hašišas lengvai įgyjama mokykloje (Italijoje – 43 proc., Čekijos Respublikoje – 36 proc., Prancūzijoje – 33 proc., Ukrainoje net 98 proc. moksleivių) [81].

Pastaruoju metu vis plačiau vartojamas alkoholis su marihuana ir hašišu arba alkoholis su įvairiomis psichiką veikiančiomis tabletėmis, kad sustiprintų ir pagreitintų alkoholio poveikį.

Alkoholio vartojimas su kitomis psichiką veikiančiomis medţiagomis daţnėja ypač tarp mergaičių. Pagal ESPAD–2003 kaimyninėje Estijoje moksleivių, vartojančių alkoholį ir marihuaną tuo pačiu metu, rodiklis siekė 12 proc. Alkoholį kartu su tabletėmis vartojo apie 6 proc. moksleivių ir Latvijoje, ir Estijoje. Didţiausią procentą moksleivių, vartojusių marihuaną bei hašišą kartu su alkoholiu, nurodė Čekijos Respublika, Ţmogaus sala, Šveicarija – apie 31 proc., Jungtinė Karalystė – 30 proc., Airija – 29 proc., Maţiausią procentą turėjo Malta, Rumunija – iki 1 proc., Turkija, Graikija – apie 3 proc. Alkoholį kartu su tabletėmis daugiausia vartojo Vokietijos – 16 proc., Slovakijos Respublikos – 15 proc., Austrijos – 13 proc. moksleiviai. Maţiausią procentą nurodė Kipras, Graikija, Grenlandija ir Turkija – apie 2 proc. [81].

Pasaulio šalys palyginimui daţnai naudoja 13 metų ir jaunesnių moksleivių, vartojančių psichoaktyvias medţiagas, rodiklius. Didţiausią rodiklį nurodė Jungtinė Karalystė (13 proc. respondentų iki 13 metų ir jaunesni išbandė marihuaną ir hašišą). Latvijoje šis rodiklis buvo – 3 proc., Estijoje – 4 proc.

Remiantis ESPAD–2003 tyrimu, alkoholinių gėrimų vartojimas populiariausias Danijoje, Austrijoje, Čekijos Respublikoje, Ţmogaus saloje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje. Maţai atsilieka Latvija ir Estija. Maţiau populiarus alkoholis Turkijoje, Grenlandijoje, Islandijoje, Portugalijoje, Norvegijoje. Alkoholinius gėrimus daţniau vartoja berniukai negu mergaitės visose Europos šalyse, išskyrus Suomiją [81].

(24)

tyrinėtojai. Remiantis istoriniais narkotikų atsiradimą pasaulyje nagrinėjusiaisiais šaltiniais [227], tikėtina, kad Europoje narkotikai, alkoholis ir tabakas anksčiausiai atsirado ir turėtų labiausiai būti paplitę šilto klimato šalyse (nors ši prielaida pasitvirtina ne visada). Akivaizdu, kad šilto klimato šalių tyrinėtojai analizuoja ne tik narkotikų paplitimą, bet ir geriausiai įvardina įvairius su šiuo vartojimu susijusius veiksnius bei išaiškina vartojimo ypatybes ir tradicijas.

2003 m. A. Akvadar atliktas tyrimas tarp Turkijos studentų parodė, kad daugiau kaip pusė jų (53,9 proc.) niekada nebuvo girti. Rizikingai alkoholį vartojo 7,4 proc. respondentų. Rūkančių studentų buvo nuo 39,9 proc. (tarp jaunesnio amţiaus respondentų) iki 44,1 proc. (tarp vyresnio amţiaus respondentų). Priklausomybę nuo nikotino pripaţįsta 3,1 proc. studentų (rūkė nuo 13,9 iki 15,5 cigarečių per dieną). Tik 4 proc. studentų paţymėjo bandę nelegalius narkotikus (kanapes, ekstazį, kokainą) nors kartą gyvenime. Amţiaus vidurkis, kai pirmą kartą išbandė nelegalius narkotikus, buvo jaunesnis jaunesniųjų respondentų grupėje [4].

G. Gerra ir bendraautorių 2004 m. tyrimas tarp 14–19 metų Italijos moksleivių atskleidė, kad 80,5 proc. moksleivių vartojo alkoholį, alkoholiu piktnaudţiavo 37,7 proc. moksleivių, vartojo kanapes – 26,2 proc., ekstazį – 2,8 proc., heroiną – 3,8 proc., kokainą – 8,3 proc. moksleivių. Daţnai šis vartojimas priklausė nuo ūmaus temperamento, individualių psichologinių amţiaus savybių ir tėvų kontrolės [68].

Šiaurės Italijoje 2006 m. R. M. Pavarin atliktas tyrimas (respondentų amţiaus vidurkis 25,1 m.) parodė, kad tarp narkotikų vartotojų 3,8 proc. išbandė juos paskutiniaisiais metais, o 60 proc. respondentų jau vartojo narkotikus net 5 paskutinius metus. Pirmo išbandymo amţiaus vidurkis – 16,3 metų. Pastaraisiais metais net 26 proc. narkotikų vartotojų vartojo kelias narkotikų rūšis, 52 proc. – alkoholį ir narkotikus, 48 proc. vairavo išgėrę. Marihuaną vartojo 58 proc., hašišą – 55 proc., kokainą – 24 proc., ekstazi – 13 proc., amfetaminus – 13 proc. vartotojų [169].

2006 m. Izraelyje R. Isralowitz atliktas tyrimas atskleidė, kad merginos daţniau nei vaikinai rūko cigaretes, o vaikinai daţniau nei merginos vartoja visų rūšių alkoholį. Be to, vaikinai daţniau nei merginos vartoja marihuaną ir hašišą. Ţenklių skirtumų nerasta tarp vaikinų ir merginų, lyginant ekstazio, LSD, amfetaminų, kokaino, kreko, opiumo ir heroino vartojimą. Merginos daţniau nei vaikinai linkusios įsigyti narkotikų, neturėdamos savo pinigų, o vaikinai daţniau nei merginos linkę rizikuoti, lošdami iš narkotikų [83].

2000 m. H. Chabrol Prancūzijoje atliktas tyrimas vidurinėse mokyklose atskleidė, kad 41,4 proc. moksleivių paţymėjo vartojantys kanapes, 51,2 proc. niekada nebandė kanapių, o 7,4 proc. paţymėjo vartoję, bet vėliau metę. Iš vartojančių 51,4 proc. buvo 18 m. ir vyresni, 44,6 proc. – septyniolikmečiai ir 30,4 proc. – šešiolikmečiai. 33 proc. vartojančiųjų paţymėjo vartoję kanapes 1 metus, o 10,4 proc. – daugiau kaip 3 metus [24].

B. M. Aburto su bendraautoriais 2007 metais atliko tyrimą tarp 12 – 18 metų Ispanijos paauglių ir atskleidė, kad 51,8 proc. paauglių rūko, iš jų vienas trečdalis (29,9 proc.) rūko retai, o 50,4 proc. rūko kasdien. Amţiaus vidurkis, kai pirmą kartą moksleiviai pavartojo tabaką, yra 13,1 metų. Tabako vartojimas labiau paplitęs tarp merginų ir auga su amţiumi iki 15 – 16 metų. Daugiau kaip 90 proc. rūkančių moksleivių taip pat eksperimentavo su narkotikais ir vartojo alkoholį: 86,3 proc. vartojo kanapes, o 11 proc. – kitus nelegalius narkotikus. Tyrimas parodė, kad narkotikų vartojimą skatinantys veiksniai yra amţius, vyriška lytis, lengvai gaunami pinigai [3].

Nors kiekviena šių šalių pateikia skirtingus narkotikų paplitimo rodiklius, matyti ir kai kurios bendros tendencijos: moksleiviai ir jaunuoliai pirmą kartą išbando narkotikus gana jauni, daţnai tai susiję su tabako ir alkoholio vartojimu, vartojamų narkotinių medţiagų

(25)

asortimentas gana platus, daţniausiai vartojami narkotikai – marihuana arba hašišas, dalis moksleivių marihuaną ir kitus narkotikus vartoja reguliariai.

Narkotikai, alkoholis ir tabakas tarp paauglių ir jaunimo dar daugiau paplitę ir ne tokio šilto klimato kaimyninėse šalyse, kurias galima būtų priskirti aukšto industrinio lygio šalims, ypač Vokietijoje.

2007 m. T. Lampert atliktas tyrimas tarp Vokietijos paauglių parodė, jog 20,5 proc. 11–17 metų vaikinų ir 20,3 proc. merginų rūko. 64,8 proc. vaikinų ir 63,8 proc. merginų yra buvę girti. Apie trečdalis vaikinų ir apie ketvirtadalis merginų nurodė, kad jie vartoja alkoholį kartą per savaitę. Per paskutinius 12 mėn. prieš tyrimą 9,2 proc. vaikinų ir 6,2 proc. merginų vartojo hašišą ar marihuaną. Kitus narkotikus (ekstazį, amfetaminus, „spidą“) vartojo maţiau nei 1 proc. šio amţiaus paauglių. Psichoaktyvių medţiagų vartojimas ţenkliai didėja vyresniame amţiuje, daugiausiai vartojančių tarp 16–17 metų amţiaus paauglių. Moksleiviai, turintys ţemesnį socialinį statusą, rūko ir vartoja narkotikus daţniau [120].

2007 m. B. Wanjek atliko tyrimą tarp paauglių Turingijoje (Vokietija): tyrimas buvo atliktas 16 Turingijos mokyklų, tarp jų 4 profesinėse mokyklose. Tyrimas atskleidė, kad 2,4 proc. tirtų respondentų vartojo psichostimuliatorius, 13,2 proc. – kanapes, 0,3 proc. – heroiną [212].

Jau 1996 m. M. C. Steffens Vokietijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad daugelis mokytojų bei moksleivių tėvų nerodo didelio susidomėjimo savo vaikų sveikata ir su ja susijusiomis problemomis. Mokytojai įsitikinę, kad vaikams apie sveikatą, tuo pačiu ir apie narkotikų ţalą organizmui, turėtų aiškinti tėvai, todėl mokytojai su moksleiviais apie narkotikų ţalą kalba maţai [189].

Panaši padėtis ir buvusiose socialistinėse demokratinėse valstybėse. T. A. Nyari ir bendraautorių 2005 m. atliktas tyrimas tarp Vengrijos paauglių atskleidė, kad virš 20 proc. moksleivių paţymėjo turintys patirties, susijusios su nelegalių narkotikų vartojimu. Nustatyta, kad vaikinai statistiškai patikimai daţniau nei merginos nurodė vartojantys narkotikus. Nustatyta, kad kanapės daţniausiai vartojamas narkotikas tarp paauglių (96 proc.). Taip pat tyrimas atskleidė, kad narkotikų vartojimas esti didesnis tarp tų paauglių, kurie yra bandę rūkyti (13 proc.) ar nuolatos vartoja cigaretes (65 proc.), negu tarp tų paauglių, kurie cigarečių nėra bandę (1 proc.). Taip pat pastebėta, kad narkotikų vartojimo rizika yra aukštesnė tiems paaugliams, kurių šeimos nariai vartoja narkotikus [159].

2003 m. K. Bobrowski Lenkijoje atliktas tyrimas parodė, kad paauglių laisvalaikio leidimo formos skirtingos rizikos atţvilgiu, t. y., vienos laisvalaikio leidimo formos su narkotinių medţiagų vartojimu susijusios labiau, kitos – maţiau. Prie maţai su narkotinėmis medţiagomis susijusių laisvalaikio leidimo formų priskiriama sportinė veikla, prie labai rizikingų – vakarėliai ir išvykos su rūkančiais ir geriančiais draugais [19].

2007 metais A. Kokkevi su bendraautoriais atliktas tyrimas 6 Europos valstybėse (Bulgarijoje, Kroatijoje, Graikijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje ir Jungtinėje Karalystėje) atskleidė, kad nustatytas ypač stiprus ryšys tarp rūkymo ir laisvalaikio praleidimo būdo (pvz., su rūkančiais draugais). Tai pat rastas stiprus ryšys tarp kanapių rūkymo ar kitų nelegalių narkotikų vartojimo ir bendravimo su šias medţiagas vartojančiais draugais [106].

Daugelis kitų Europos tyrinėtojų apart narkotikų vartojimo paplitimo ir šį vartojimą skatinančių prieţasčių analizės nagrinėjo amţiaus [71, 142], lyties [17, 29], tautybės [139] ir kitų sociodemografinių charakteristikų [73, 125] sąsajas su narkotikų vartojimu tarp paauglių ir jaunimo aukščiau paminėtose šalyse ir taip pat nustatė, kad narkotikus pirmą kartą išbando vis jaunesni asmenys, tarp kitataučių migrantų, ypač vyriškos lyties atstovų, narkotikų paplitimas didesnis negu tarp vietinio jaunimo, blogesnį socialinį statusą

(26)

turintys asmenys taip pat daţniau nei kiti vartoja narkotikus bei alkoholį.

Deja, kaip rodo tyrimai, Europoje per paskutiniuosius dešimt metų narkotikai labiausiai tarp jauno amţiaus ţmonių buvo paplitę tokioje išsivysčiusioje ir industrinėje šalyje kaip Jungtinė Karalystė. Šios šalies autoriai taip pat nurodo daugelį psichosocialinių veiksnių, susijusių su narkotikų vartojimu, kuriuos pateiksime chronologine tvarka.

1995 m. E. Gilvarry Šiaurės Anglijoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad 21 proc. paauglių rūkė, o 11 proc. rūkė daţnai. 1,5 proc. respondentų nurodė reguliariai vartojantys nelegalius narkotikus. Reguliarus rūkymas labiau būdingas merginoms. 75 proc. respondentų nurodė vartoję alkoholį retai, o 20 proc. – daţnai. Šis aukštas alkoholio vartojimo lygis, kaip teigia autorius, gali būti aiškinamas Šiaurės Anglijos klimato charakteristikomis. Be to, nustatytas santykinai ţemas kanapių vartojimas ir santykinai aukštas haliucinogenų vartojimas tarp paauglių šiame regione, nes pastarieji lengviau įgyjami [69].

1998 m. E. Webb atliktas tyrimas Didţiojoje Britanijoje atskleidė, kad 8 proc. I kurso studentų bandė amfetaminus, 7 proc. – LSD, 4 proc. – ekstazį, 7 proc. – magiškuosius grybus [213].

1999 m. P. Lewinsohn ir bendraautorių atliktas tyrimas Anglijos Abingdono miesto 9 mokyklose atskleidė, kad kasdieninis rūkymas tarp vyresniųjų paauglių patikimai siejasi su tikimybe daţniau pasireikšti kanapių, alkoholio, stiprių narkotikų sukeltiems sutrikimams tarp paaugliško amţiaus jaunimo [124].

2000 m. B. Underwood Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas atskleidė, kad 82 proc. vaikinų ir 90 proc. merginų (paskutinio kurso studentų) paţymėjo geriantys alkoholį. Iš jų nesaikingai gėrė 63 proc. vaikinų ir 42 proc. merginų (14 vienetų – merginos, 21 vienetas – vaikinai). 56 proc. vaikinų ir 58,5 proc. merginų gėrė daţnai. Reguliarus tabako vartojimas (10 ar daugiau cigarečių per dieną) reikšmingai susijęs su studijų trukme. Ketvirtais – penktais studijų metais daugiau studentų rūkė nei jaunesni kolegos. 8 proc. vaikinų ir 6 proc. merginų paţymėjo vartojantys kanapes kartą per savaitę. Pirmasis kontaktas su narkotikais, alkoholiu ir tabaku – dar moksleiviškame amţiuje [201].

2001 m. V. Manning su bendraautoriais atliktas tyrimas tarp 14–16 m. paauglių Pietų Londone atskleidė, kad ankstyva nikotino ir alkoholio vartojimo pradţia yra rizikos faktorius tiems respondentams, kuriems anksti buvo pasiūlyta išbandyti narkotikų, ir tai gali sąlygoti reguliarų narkotinių medţiagų vartojimą ateityje [135].

2003 m. Anglijos Abingdono mieste J. McIntosh atliktas tyrimas tarp 10–12 m. paauglių atskleidė, kad trečdalis jų buvo patekę į aplinką, kur kaţkas vartojo ar jiems buvo pasiūlyti narkotikai. Daţniausias narkotikas, kurį respondentai matė savo akimis, buvo kanapės. Didelis skaičius respondentų taip pat matė ir kitus nelegalius narkotikus. Rizikos faktoriai, artimai susiję su nelegalių narkotikų vartojimu, yra šeimos ir artimiausių draugų įtaka (pvz., narkotikus vartoja draugai ar šeimos nariai, bendraamţiai), taip pat reguliarus alkoholio vartojimas. Jauniausiems (11 m.) paaugliams taip pat stiprią įtaką darė pasiūlymų vartoti narkotikus daţnis [143].

D. Best su bendraautoriais 2005 metais atliktas tyrimas tarp 14–16 metų paauglių Pietų Londone parodė, kad 24 proc. paauglių vartojo marihuaną, iš jų 15 proc. ją vartojo per paskutinį mėnesį. Tyrimas parodė, kad kanapių vartotojai maţiau laiko leisdavo su tėvais, o daugiau su draugais, kurie rūko, geria alkoholį, vartoja kitus narkotikus ar yra susiję su kriminaliniais nusikaltimais. Tyrimas parodė, kad ankstyvas atsiskyrimas nuo tėvų yra rizikos faktorius pradėti vartoti kanapes [18].

K. Rodham ir bendraautorių atliktas tyrimas tarp Anglijos 15 ir 16 metų paauglių 2005 metais atskleidė, kad vaikinai daugiau nei merginos nurodo, jog geria ir vartoja narkotikus. O merginos daţniau nei vaikinai nurodė, kad yra rūkančios, tačiau rūkantys vaikinai labiau linkę tapti uţkietėjusiais rūkoriais. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad kanapės yra daţniausiai vartojamas narkotikas tarp abiejų lyčių. Azijiečiai vaikinai Anglijos piliečiai daţniau nei europiečiai yra linkę vartoti ekstazį [173].

J. Marsden su bendraautoriais Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas 2005 metais tarp paauglių parodė, kad daţnas alkoholio vartojimas yra susijęs su vyriška lytimi, tėvų girtavimu, noru pakeisti nuotaiką, ilgu laiko leidimu su geriančiais draugais ir t. t. Daţnas girtavimas tampriai susijęs su kanapių vartojimu, – šią išvadą pateikia visi anksčiau minėti autoriai, kurie nagrinėjo alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo sąsajas [136].

Riferimenti

Documenti correlati

Buvo atliktas tyrimas su 6-8 klas÷s mokiniais kurio metu eksperimentiniai grupei per laiką mokykloje buvo didinamas vizinis aktyvumas (truko 2 metus), o

Tyrimo metu ištirta 120 5–6 metų amžiaus ikimokyklines įstaigas mieste ir kaimo vietovėse lankančių vaikų, norint nustatyti ėduonies paplitimą ir intensyvumą,

Atlikti išsamūs lęšiuko pokyčių tyrimai, nustatytas kataraktos, jos tipų ir stadijų paplitimas trijose amţiaus grupėse (35–64, 45–54 ir 55–64 metų). Nustatyti

Mokytojų moterų tarpe stiprus koreliacinis ryšys yra tarp patiriamo negatyvaus elgesio ir patiriamo psichologinio teroro bei sveikatos, buvusios prieš metus vertinimo (p<0,01),

Tiriant sąsajas tarp mokytojų profesinio perdegimo ir psichosocialinių veiksnių darbe logistinės regresijos analizės modeliuose, atsižvelgiant į lyties,

Greta pagrindinių psichosocialinių darbo rizikos veiksnių (aukšti reikalavimai, maža sprendimų priėmimo laisvė/ kontrolė, maža socialinė parama) ir mokytojų

Anketos klausimai buvo suskirstyti į šias grupės: bendrieji duomenys (lytis, amžius); subjektyvi sveikata (pvz., „Kaip vertinate dabartinę savo sveikatą?“, „Ar

Mokinių pasiskirstymas pagal greito maisto vartojimą miesto ir kaimo mokyklose Nustatytas statistiškai reikšmingas (p= 0,010) ryšys kaimo mokyklose tarp lyties ir greito