Kačių dantų rezorbcijos paplitimas X veterinarijos klinikoje

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Renata Abaravičienė

Kačių dantų rezorbcijos paplitimas X veterinarijos

klinikoje

The Prevalence of Feline Tooth Resorption in a Veterinary

Clinic X

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovė: doc. dr. Marija Ivaškienė

2 DARBAS ATLIKTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kačių dantų rezorbcijos paplitimas X veterinarijos klinikoje“:

1. yra atliktas mano pačios.

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) Renata Abaravičienė (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) Birutė Ona Grašytė (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) Marija Ivaškienė (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) Birutė Karvelienė (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas:

Dovilė Svetikienė

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

Turinys

1.1. Kačių dantys ir jų sandara ... 8

1.1.1. Odontogenezė ... 8

1.1.2. Danties sandara ... 9

1.1.3. Pieniniai ir nuolatiniai dantys ... 10

1.1.4. Kačių dantų numeracija ... 12

1.2.Kačių dantų ligos ... 14

1.3. Kačių dantų rezorbcija ... 16

1.3.1. Dantų rezorbcijos sutrikimas ... 16

1.3.2. Dantų rezorbcijos laipsniai ... 17

2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI ... 19

3. TYRIMO REZULTATAI ... 22

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 27

IŠVADOS ... 29

REKOMENDACIJOS ... 30

4

KAČIŲ DANTŲ REZORBCIJOS PAPLITIMAS X VETERINARIJOS KLINIKOJE

Renata Abaravičienė

Magistro baigiamasis darbas

SANTRAUKA

Darbo pavadinimas: Kačių dantų rezorbcijos paplitimas X veterinarijos klinikoje Darbo vadovė: doc. dr. Marija Ivaškienė

Darbo vieta: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos akademija, dr. Leono Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinika

Darbo apimtis: 34 puslapiai, 13 paveikslų, 2 lentelės.

Darbo tikslas: nustatyti kačių dantų rezorbcijos paplitimą X veterinarijos klinikoje, atsižvelgiant į kačių veislę, amžių, lytį, dantų rezorbcijos laipsnį bei dažniausiai pažeidžiamų dantų tipą.

Tyrimo metodika: tyrimui buvo atrinktos katės, atvykusios į X veterinarijos kliniką odontologinei konsultacijai nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. Pirmojo vizito metu katėms buvo įvertinta dantų būklė, atliktas klinikinis tyrimas ir paskirtas sekančio vizito laikas procedūrai. Antrojo vizito metu, atlikus bendrąją nejautrą ir nuvalius dantų akmenis ultragarsiniu skaleriu, pilnai įvertinta dantų būklė, atliktos dantų rentgenogramos. Tyrime dalyvavo tik tos katės, kurioms dantų rentgenograma buvo patvirtinta dantų rezorbcijos diagnozė. Rentgeninis dantų tyrimas atliktas odontologiniu rentgeno aparatu „SIRONA“.

Gautų tyrimo duomenų apdorojimui buvo taikomas kokybinės statistikos analizės metodas. Katės buvo sugrupuotas pagal veislę (mišrūnė/konkreti veislė), amžių (0 – 3; 4 – 6; 7 – 9; 10 – 12; 13 – 15; 16 – 18 ), pažeistų dantų tipą (P, M, C, I), rezorbcijos laipsnį (TR 1 – TR 5), rezultatai apdoroti IBM SPSS Statistics 2015 programa.

Rezultatai ir išvados: išanalizuoti 89 klinikiniai atvejai. 55 proc. tiriamųjų kačių sudarė patinai (n = 49), patelės sudarė 45 proc. (n = 40). Daugiausiai dantų rezorbcija diagnozuota katėms mišrūnėms 59,55 proc (n = 53). Nustatyta sąsaja tarp amžiaus ir dantų rezorbcijos pasireiškimo – 48,31 proc. susirgimų diagnozuota 5 – 10 metų amžiaus grupėje. 82 proc. tiriamųjų nustatyta 1 – 3 laipsnio dantų rezorbcija, dažniausiai prieškrūminiuose (50,55 proc.) arba krūminiuose dantyse (44,28 proc.) Kandžiuose dantų rezorbcija nepasireiškė nei vienam iš tiriamųjų.

5

THE PREVALENCE OF FELINE TOOTH RESORPTION IN A VETERINARY

CLINIC X

Renata Abaravičienė

Master‘s Thesis

SUMMARY

Title: The Prevalence of Feline Tooth Resorption in a Veterinary Clinic X Supervisor: dr. Marija Ivaškienė

Place of work: Veterinary Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Size of Thesis: 34 pages, 13 figures, 2 tables.

Object and tasks of work: the aim of the present study was to evaluate the prevalence of tooth resorption in a veterinary clinic X with specific emphasis on the mapping and typing of the lesions, as well as the influence of variables including breed, sex, and age, type of tooth and type of resorption.

Research methodology: this study, which was conducted since January of 2015 to the May of 2019, comprised a single dental examination in a cohort of domestic cats (Felis silvestris catus). The population of cats (n = 89) were brought in a veterinary clinic X for a dental examination. At first all cats were examinated without sedation. After examination medical treatment was prescribed if there was a need. During the next visit all cats were sedated. At the beggining the teeth stones were removed by ultrasonic scaler to evaluate the condition of the teeth. X-ray were performed for the all teeth. The study included only cats for which a dental radiograph was approved for the diagnosis of dental resorption. Dental pictures were performed with dental X- ray SIRONA.

Qualitative statistic method was applied in the thesis. Cats were grouped by breed (mixed/specific breed), age (0 – 3; 4 – 6; 7 – 9; 10 – 12; 13 – 15; 16 – 18), type of damaged teeth (P, M, C, I), type of resorption (TR 1 – TR 5), results were processed by IBM SPSS Statistics 2015. Results and conclusions: 89 cats were analysed in this study. 55 % of the cats were males (n = 49) and the females accounted for 45 % (n = 40). The majority of dental resorption was diagnosed in a mixed – breed cats - 59.55 % (n = 53). A significant correlation between age and dental resorption was seen – 48, 31 % of cases diagnosed between 5 and 10 years old. TR 1 – TR 3 accounted for 82 % of all cases. The most affected teeth appeared to be the premolar teeth and molar teeth.

6

SANTRUMPOS

AVDC – Amerikos veterinarinės odontologijos koledžas TR – (Tooth resorption) dantų rezorbcija

7

ĮVADAS

Odontologija (gr. odontus – dantis; gr. logia – mokslas) – medicinos sritis, tirianti dantis, jų sandarą, raidą, fiziologiją ir patologiją. Veterinarinė odontologija, kaip atskira mokslo šaka pradėjo vystytis jau 600 m. pr. Kr. Kinijoje. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas arklių dantų patologijoms bei ligoms: apie arklio sveikatos būklę, amžių buvo sprendžiama būtent iš dantų nusidėvėjimo. Nuo dantų būklės priklausė ir arklio kaina (1).

Smulkiųjų gyvūnų praktikoje odontologija pradėta taikyti ganėtinai neseniai. Pirmieji žingsniai žengti smulkiųjų gyvūnų veterinarinėje odontologijoje buvo Romėnų laikais – chirurginė procedūra, vadinama lyssos šalinimu šunims, siekiant išvengti pasiutligės.

1782 m. Lvon mieste, Prancūzijoje buvo įkurta pirmoji veterinarinės odontologijos mokykla. Šios mokyklos įkūrimas davė pradžią tiek smulkiųjų gyvūnų, tiek stambiųjų gyvūnų odontologijoje. Netrukus po to buvo išleistos svarbios odontologinės knygos, apimančios ne tik arklių dantų ligų gydymą, bet pritaikytos ir smulkiesiems žinduoliams – šunims bei katėms (2).

Per pastaruosius 20 metų veterinarinė odontologija nuolat tobulėjo ir šiuo metu skiriamas didelis dėmesys augintinių dantims. Odontologinės problemos siejamos su sisteminiais viso organizmo sutrikimais. Negydant ar laiku nediagnozavus odontologinių ligų, gali pasireikšti organizmo uždegiminė reakcija ar netgi įvykti sepsis ir ištikti gyvūno mirtis.

Atliktų tyrimų duomenimis nustatyta, jog nuo 50 proc. iki 90 proc. kačių, vyresnių nei 4 metų amžiaus serga įvairiomis dantų bei dantenų ligomis. Galima išskirti 4 dažniausiai sutinkamas odontologines ligas kačių tarpe: gingivitas, periodontitas, stomatitas bei dantų rezorbcija (3).

Darbo tikslas: nustatyti kačių dantų rezorbcijos paplitimą X veterinarijos klinikoje.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti dantų rezorbcijos laipsnį katėms, atvestoms į X veterinarijos kliniką odontologinei konsultacijai;

2. Nustatyti, kokio tipo dantyse dažniausiai pasireiškia rezorbcija; 3. Įvertinti veislės, amžiaus, lyties įtaką dantų rezorbcijos atsiradimui.

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Kačių dantys ir jų sandara

1.1.1. Odontogenezė

Kačių dantų vystymąsis (odontogenesis) prasideda maždaug 25 embriogenezės savaitę. Dantis pradeda formuoti susibūrusios mezenchimos ląstelės, esančios ektodermoje išilgai viršutinio ir apatinio žandikaulių epitelio. Išskiriamos 3 dantų vystymosi stadijos:

I. Pumpuro stadija (stadium gemale) – kiekviename žandikaulyje susidaro po pumpurą kiekvienam pieniniam dančiui. Į kiekvieną epitelinį pumpurą iš apačios pradeda įaugti ektomezenchima. Tokiu būdu formuojasi epitelinė kepurėlė – būsimasis epitelinis (danties) organas (organum enamelum). Iš jo susidarys emalis, o mezenchiminis spenelis virs dantų speneliu (papila dentalis).

II. Kepurėlės stadija (stadium cappale) – emalinio organo paviršius įlinksta – susidaro kepurėlės formos struktūra. Vėlyvąją kepurėlės stadiją, didėjant emaliniam organui, jame pradeda kauptis skysčiai ir ląstelės nutolsta viena nuo kitos. Susidariusi struktūra vadinama žvaigždiniu tinklu (reticulum stellatum).

III. Varpelio stadija (stadium campanale) – suyra dantų plokštelė ir emalinis organas praranda ryšį su burnos epiteliu. Cemento susidarymas prasideda kai vystosi dantų šaknys ir pradeda kaltis pirmieji dantys (4).

1 pav. Odontogenezės stadijos (5)

dantų plokštelė mezenchima ektoderma kepurėlė pumpuras vėlyvasis varpelis vainiko prasikalimas varpelis

9 1.1.2. Danties sandara

Kačių dantis sudaro: vainikas (corona dentis), kaklelis (collum dentis) ir viena, dvi arba trys šaknys (radix dentis), priklausomai nuo danties tipo. Pagrindiniai struktūriniai elementai, kurie sudaro visus dantis: dentinas, emalis, cementas, pulpa (6).

2 pav. Danties sandara (7)

1. Dentinas (dentinum) – sudaro didžiąją dalį šunų, kačių bei žmonių dantų. Tai tamprus, elastingas audinys, kurį sudaro daugybė plonų vamzdelių, lygiagrečiai išsidėsčiusių mineralizuotoje kolageninėje matricoje. Ši medžiaga yra tvirta kaip organizmo kaulai, tačiau silpnesnė už emalį. Jo spalva – šviesiai gelsva, lyginant su balta emalio spalva. Dentinas sudarytas iš 72 proc. mineralinių medžiagų, 18 proc. organinių medžiagų (daugiausiai kolageno) ir 10 proc. vandens masės. Dentinas neturi nei kraujagyslių, nei ląstelių. Vainiko srityje jį dengia emalis, šaknų srityje jį dengia cementas.

Danties viduje esantys odontoblastai dentiną gamina visą gyvenimą. Skiriamas pirminis, antrinis bei tretinis dentinai. Pirminis dentinas – tai dentinas, kuris susiformuoja dar prieš danties išdygimą. Antrinis bei tretinis dentinai susiformuoja pažeistose danties vietose ir yra tamsesnės spalvos (8).

2. Emalio (enamelum) storis vietomis siekia 1 – 2 mm. Jis dengia danties vainiko paviršių, kurį veikia aplinkos veiksniai. Tai tvirčiausias organizmo junginys, kurį sudaro hidroksiapatito (Ca10(PO4)6(OH)2) kristalai. Šie kristalai užima 88 proc. emalio tūrio, likusieji 12 procentų –

10 vanduo ir organinės medžiagos (9). Emalis neturi ląstelių, kraujagyslių ir nervų. Dantų vystymosi metu emalį formuoja ameloblastai. Amelogenezė sustoja prasikalus dančiui ir emalis daugiau nebesigamina (10).

3. Cementas (cementum) – tai mineralizuota, panaši į kaulinį audinį medžiaga, kuri dengia dentiną šaknies srityje. Cementas, esantis šaknies srityje yra ląstelinis (cementoblastai) ir turi galimybę regeneruoti, tačiau cementas, esantis danties karūnėlės srityje yra neląstelinis ir sunkiai regeneruoja (8).

4. Pulpa (pulpa dentis) – tai masė, kuri sudaryta iš puriojo jungiamojo audinio ir kraujagyslių. Ši masė užpildo visą danties vidų. Pulpa atsakinga už 3 svarbiausias funkcijas:

1. Danties jautrumas – pulpa reaguoja į temperatūros svyravimus danties paviršiuje, traumas, spaudimą. Dėl to juntamas danties skausmas.

2. Dentino formavimas – pulpa yra atsakinga už antrinio dentino formavimąsi pažeidus pirminį dentiną.

3. Danties mityba – pulpoje yra gausybė kraujagyslių, kurios sudrėkina ir maitina dantis, kad šie būtų tvirti (11).

1.1.3. Pieniniai ir nuolatiniai dantys

Katės per savo gyvenimą pakeičia 2 dantų rinkinius, todėl šie gyvūnai vadinami difiodontais. Pirmieji kačių dantys, kurie prasikala per pirmąsias 2 – 4 gyvenimo savaites vadinami pieniniais dantimis (dentes decidui). Šiuos dantis keičia nuolatiniai dantys (dentes permanentes) (1 lentelė).

Dantys pradeda keistis maždaug 3 – 5 mėnesių kačiukui. Pirmiausiai keičiasi priekiniai dantys – kandžiai, toliau – iltiniai, galiausiai – krūminiai dantys (12).

1lentelė. Pieninių ir nuolatinių dantų prasikalimo laikas (13)

Danties tipas Dantų rūšis Pieniniai Nuolatiniai Kandžiai _{2 – 4 sav. 3 – 5 mėn.} Iltys _{3 – 4 sav. 4 – 5 mėn.} Prieškrūminiai _{3 – 8 sav. 4 – 6 mėn.} Krūminiai _{4 – 6 mėn.}

11 ❖ Kačių pieniniai dantys (iš viso 26):

Kačių pieninių dantų formulė: 2 x (I3/I3, C1/C1, P3/P2)

❖ Kačių nuolatiniai dantys (iš viso 30)

Suaugusi katė turi 30 dantų. Jos viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje yra po 6 kandžius, 2 iltinius; viršutiniame žandikaulyje po 4 krūminius dantis (3 prieškrūminius ir 1 krūminį); apatiniame žandikaulyje – po 3 krūminius dantis (2 prieškrūminius ir 1 krūminį). Kas trečias krūminis dantis viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje yra pats stambiausias.

Suaugusios katės nuolatinių dantų formulė: 2 x (I3/I3, C1/C1, P3/P2, M1/M1) (12).

3 pav. Pieniniai ir nuolatiniai dantys (14)

Nuolatinis dantis

12 Pagal funkcijas ir morfologinius požymius dantys skirstomi į šias grupes:

➢ Kandžiai (I) (dentes incisivi ) – maži rudimentiniai vienašakniai dantys.

➢ Iltiniai (C) (dentes canini) – patys tvirčiausi katės dantys. Jie turi 1 labai ilgą šaknį ir yra naudojami savigynai, medžioklei ar laikyti grobiui.

➢ Prieškrūminiai (P) (dentes praemolares) – šie dantys naudojami maistui atkąsti, turi 3 šaknis.

➢ Krūminai (M) (dentes molares) – tai plokšti, dvišakniai dantys, esantys užpakalinėje burnos ertmės dalyje (4).

1.1.4. Kačių dantų numeracija

Katėms, kaip ir visoms kitoms gyvūnų rūšims, dantų numeracijai naudojama modifikuota Triadano sistema. Ši sistema kiekvienam dančiui suteikia unikalų 3 skaitmenų kodą.

Pirmasis skaičius nurodo, kuriame kvadrante yra dantis • 1 kvadrantas – viršutinio žandikaulio kairė pusė • 2 kvadrantas – viršutinio žandikaulio dešinė pusė • 3 kvadrantas – apatinio žandikaulio kairė pusė • 4 kvadrantas – apatinio žandikaulio dešinė pusė.

Kvadrantai yra sunumeruoti nuo 1 iki 4, pradedant nuo viršutinės dešiniojo žandikaulio pusės ir baigiant dešine apatinio žandikaulio puse, žiūrint iš gyvūno priekio.

Antrasis ir trečiasis skaitmenys reiškia dantų padėtį kvadrante, o seka visada pradedama nuo vidurinės linijos.

Pvz: 2 apatinio žandikaulio kairės pusės prieškrūminis dantis turės tokią numeraciją – 308 (15).

13

4 pav. Kačių dantų numeracija pagal modifikuotą Triadano sistemą (16)

1

2

3

4

14

1.2.Kačių dantų ligos

Dantų ligos katėms yra vienas iš dažniausiai pasireiškiančių sveikatos sutrikimų. Tyrimų duomenimis, 95 proc. kačių, kurios yra vyresnės nei 3 metų ir kurioms neatliekama dantų higiena namuose turi tam tikrą dantų ligos formą. Taip yra dėl to, jog nesilaikant dantų higienos, su amžiumi ant dantų kaupiasi apnašos, kurios, jų nenuvalius, su laiku virsta dantų akmenimis, akmenys sukelia dantenų uždegimą, dantys praranda stabilumą dantenose, ima judėti, tampa pažeisti arba visai iškrenta (34).

5 pav. Pagrindiniai dantų ligų požymiai (35)

Pagrindinės kačių dantų ligos:

1. Dantų akmenys: pirmiausia dantų paviršiuje atsiranda minkštosios bakterinės apnašos, kurios susideda iš epitelio ląstelių, leukocitų, mikrofagų, vandens bei seilių baltymų. Didžiausią šių apnašų dalį sudaro mikroorganizmai (apie 70 proc.). Kaupiantis apnašoms prasideda jų mineralizacija ir šios tampa dantų akmenimis. Dantų akmenys pašalinami ultragarsiniu skaleriu atlikus bendrąją nejautrą.

Dantų ligos

Blogas

kvapas iš

nasrų

Negalėjimas

paimti

pašaro

Kraujavimas

iš dantenų

Seilėtekis

Snukio

trynimas

letena ar į

paviršius

Apsunkintas

pašaro

kramtymas

15 2. Gingivitas (gingivitis): tai bakterinis dantenų uždegimas, kuris sukelia dantenų paraudimą ir patinimą. Gingivitas išsivysto dėl patogeninų mikroorganizmų, esančių apnašose bei danties paviršiuje. Nepastebint ar negydant gingivito, išsivysto periodonto liga (36).

3. Periodontitas (periodontitis): tai uždegiminis procesas, kuris apima ne tik dantenų sritį, tačiau ir gilesnes danties struktūras: periodonto raištį ar alveolinį kaulą. Tai negydomo gingivito pasekmė, kuri pasireiškia tokiais požymiais: dantų klibėjimu, dantenų pūliavimu ar net dantų netekimu.

4. Stomatitas (stomatitis): tai burnos ertmės gleivinės uždegimas. Pagrindiniai stomatito požymiai: dantenų patinimas, paraudimas, opų susidarymas burnos gleivinėje (36, 37).

16

1.3. Kačių dantų rezorbcija

1.3.1. Dantų rezorbcijos sutrikimas

Dantų rezorbcija (TR – tooth resorption) – tai laipsniškas danties kietųjų audinių irimas, kurį sukelia odontoklastinės ląstelės. Tai viena iš dažniausiai sutinkamų dantų ligų katėms, kuri yra ypač skausminga (17). TR histologiškai atpažinta bei atskirta nuo dantų karieso 1920 m. (29).

TR sindromas, arba anksčiau vadintas kačių odontoklastinis reborbcijos pažeidimas (FORL), atsiranda, kai ląstelės, vadinamos odontoklastais, sunaikina dantų šaknų paviršius, sukeldamos emalio rezorbciją. Ligai progresuojant, rezorbuojami ir kiti danties sluoksniai, atsiveria danties pulpa, gyvūnas pradeda jausti skausmą ir diskomfortą. Rezorbcija tęsiasi tol, kol dantis susilpnėja ir galiausiai lūžta (18).

TR gali pasireikšti nepriklausomai tiek viename ar keliuose dantyse vienu metu. Taip pat gali pažeisti tiek lingualinę (esančią arčiau liežuvio), tiek bukalinę (esančią arčiau žando vidinės pusės) danties pusę. Apžiūrint katę, rekomenduojama atlikti bendrąją nejautrą, norint tiksliai įvertinti rezorbuotų dantų skaičių. Reikia nusivalyti apnašas bei įvertinti dantis ties dantenomis, kad būtų galima sėkmingai ištirti kiekvieno danties paviršių (18, 19).

Norint tiksliai diagnozuoti dantų rezorbcijos sutrikimą, atliekamas dantų rentgeno tyrimas.

6 pav. Kairėje - kačių dantų rezorbcijos natūralus vaizdas, dešinėje – to pačio danties

17 Nėra nustatytos aiškios vienos dantų rezorbcijos atsiradimo priežasties. Tai gali būti tiek gretimas lėtinis uždegiminis procesas, tiek cista, esanti prie danties, gerybinis navikas ar piktybinis neoplazminis procesas. Prie dantų rezorbcijos galimų atsiradimo priežasčių taip pat priskiriama ir dantų trauma bei orto – patologiniai dantų judesiai. Šiuo metu diskutuojama apie infekcinių – virusinių ligų įtaką dantų rezorbcijos atsiradimui (17).

Svarstoma, kaip sveiki, nuolatiniai kačių dantys tampa pažeidžiami odontoklastų. Įprastomis sąlygomis, pažeidus danties paviršių, pirmiausia, žmonės bei šunims vyksta danties regeneracijos procesai, kurie riboja išorinę dantų rezorbciją, tačiau kačių atveju, tiek regeneracija tie rezorbcija pradeda vykti vienu metu. Danties audiniai nespėja taip greitai regeneruoti, dėl to rezorbcija vyksta tol, kol šaknys visiškai rezorbuojamos ir nulūžta danties karūnėlė.

Buvo pasiūlytos kelios teorijos, dėl ligų, kurios galėtų turėti įtakos dantų rezorbcijos pasireiškimui, tačiau šios teorijos iki šiol nėra patvirtintos. Keli tyrimai parodė, kad ankstyvosios išorinės rezorbcijos pažeidimai nėra susiję su uždegiminėmis ląstelėmis, o priešingai, tai galėtų būti dantų rezorbcijos pasekmė (40). Vieni tyrimai nustatė dantų rezorbcijos priklausomybę nuo gingivito (31), tačiau kiti atlikti tyrimai šią teoriją paneigė (41).

Nustačius TR medikamentinis gydymas netaikomas – rekomenduojamas visų pažeistų dantų chirurginis gydymas (dantų ekstirpacija), nepriklausomai nuo to, koks kiekis dantų pažeistas, šalinami visi dantys be išimties. Atsižvelgiant į gyvūno būklę ir procedūros trukmę dantys šalinami vienu metu arba per kelis kartus esant itin apsunkintam ir ilgam dantų šalinimui (38).

1.3.2. Dantų rezorbcijos laipsniai

Šiuo metu kačių dantų rezorbcija klasifikuojama naudojant kelias skirtingas schemas. Geriausiai žinoma ir plačiausiai naudojama Amerikos veterinarinės odontologijos koledžo (AVDC) schema, kuri paremta danties pažeidimo laipsniu (2 lentelė). Siekiant tiksliau nustatyti dantų rezorbcijos laipsnį papildomai naudojama ir radiografinė dantų rezorbcijos klasifikacija (22).

2 lentelė. Kačių dantų rezorbcijos laipsniai pagal AVDC schemą (22)

Rezorbcijos laipsnis Apibūdinimas

1 laipsnis (TR 1)

Minimalus danties struktūrų pažeidimas (cemento arba cemento ir emalio). Sunkiai pastebima kliniškai.

2 laipsnis (TR 2)

Vidutinis danties struktūrų pažeidimas (cemento arba cemento ir emalio kartu su dentinu, tačiau nepasiekiant danties pulpos).

18 3 laipsnis (TR 3)

Gilus danties struktūrų pažeidimas (cemento arba cemento ir emalio kartu su dentinu, pasiekiant danties pulpą). Daugumą dantų vis dar išlaiko savo vientisumą.

4 laipsnis (TR 4)

Didelis danties struktūrų pažeidimas. Dantis praranda vientisumą. 4 a – vienodai paveikta ir šaknis ir karūnėlė

4 b – labiau pažeista danties karūnėlė nei šaknis 4 c – labiau pažeista danties šaknis nei karūnėlė 5 laipsnis (TR 5) Išnykusios danties struktūros

7 pav. Kačių dantų rezorbcijos schematinis vaizdas pagal AVDC klasifikaciją (23)

Kai kurie autoriai mano, jog ši AVDC schema yra nepakankamai konkreti, kadangi nenusako tikslios pažeidimo vietos (tik šaknies ir kanalo atžvilgiu).

Dupont ir DeBowes išskyrė 2 dantų rezorbcijos tipus:

1 tipas – charakterizuojami pagal kanalus su normaliu periodonto raiščio tarpu ir rentgeno spindulių praleidimu, lyginant su gretimų dantų šaknimis.

2 tipas – su dideliais šaknų pokyčiais dantų alveolėse ir dideliu rentgenokontrastiškumu, lyginant su kitais dantimis.

Ši klasifikacija suteikia kliniškai naudingos informacijos apie gydymą: 1 tipo dantis rekomenduojama pašalinti, 2 tipo dantims rekomenduojama šalinti karūnėlę, paliekant šaknis (22).

19

2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI

Tyrimas buvo atliktas smulkiųjų gyvūnų klinikoje, Vilniuje nuo 2015 metų sausio mėn. iki 2019 metų gegužės mėn. Tyrime dalyvavo naminės katės (lot. Felis silvestrus catus), kurioms buvo diagnozuota TR ir diagnozė patvirtinta dantų rentgenograma.

Per šį ketverių metų laikotarpį klinikoje dėl įvairių odontologinių susirgimų ištirtos 564 katės, iš kurių 89 buvo nustatyta dantų rezorbcija.

Pirmojo vizito metu šeimininkai buvo užrašyti vizitui – konsultacijai pas veterinarijos gydytoją odontologę įvertinti kačių bendrąją sveikatos bei burnos ertmės ir dantų būklę. Šio vizito metu buvo surinkta anamnezė apie gyvūno bendrąją sveikatos būklę, anksčiau turėtus sveikatos sutrikimus, gyvūnui atlikta klinikinė apžiūra. Klinikinės apžiūros metu įvertinti šie rodikliai: gyvūno svoris, kapiliarų prisipildymo greitis (KPG), širdies darbas, pulsas, rektinė temperatūra, dantų būklė. Surinkus šiuos duomenis paskirtas sekančio vizito – dantų tvarkymo laikas.

Visos burnos ertmės bei dantų gydymo procedūros X veterinarijos atliekamos su bendrąją nejautra. Iki sekančio vizito, kurio metu bus tvarkomi dantys, visiems kačių šeimininkams rekomenduota su jų gyvūnais apsilankyti pas veterinarijos gydytoją – kardiologę bei atlikti morfologinį bei biocheminius kraujo tyrimus norint kuo tiksliau įvertinti širdies darbą bei ištirti vidaus organų veiklą prieš taikant bendrosios nejautros preparatus.

Daugumai kačių paskirtas antimikrobinis bei priešuždegiminis gydymas mažiausiai 3 – 5 dienas prieš numatomą dantų tvarkymą, norint sumažinti bakterinį uždegimą bei išvengti sepsio bei gausaus kraujavimo dantų traukimo metu.

Prieš dantų tvarkymo procedūrą visos katės buvo alkintos 8 – 12 h atsižvelgiant į gyvūno amžių. Visoms katėms taikyta premedikacija deksmedetomidinu (Dexdomitor 0,05 mg/ml – 40 µg/kg i.m), gyvūnui nusiraminus, į poodinę veną (v. cephalica) įstatytas intraveninis kateteris ir atlikta indukcija propofoliu (Propoven 10mg/kg – 2 – 4 mg/kg i.v). Gyvūnui pilnai atsipalaidavus įstatytas atitinkamo dydžio endotrachėjinis tubusas (3,0 – 4,0 cm skersmens) ir toliau narkozės palaikymas buvo vykdomas prijungus kates prie inhaliacinio aparato naudojant sevofluoraną. Skausmo kontrolei užtikrinti naudotas butarfanolis (Butomidor 10mg/ml – 0,4 mg/kg i.m), karprofenas (Carprofelican 50 mg/ml – 4,0 mg/kg s/c). Vėmimo kontrolei – maropitanto citratas (Cerenia 10 mg/ml – 0,5 mg/kg i.v ).

Pirmiausia visoms katėms buvo nuvalomi dantų akmenys ultragarsiniu skaleriu, kad būtų galima kuo tiksliau įvertinti dantų būklę. Nuvalius akmenis, visiems dantims atliktos rentgenogramos odontologiniu rentgeno aparatu „Sirona“. Įvertinti dantų rezorbcijos pažeisti dantys bei nustatyti laipsniai. Visi duomenys registruoti klinikos nustatytos formos dantų apžiūros

20 protokole. Visi rezorbuoti dantys pašalinti chirurgiškai, ertmės užsiūtos tirpiu 3/0 – 5/0 PDX siūlu. Po procedūros į raumenį (m. triceps) suleistas alfa – 2 adrenoreceptorių antagonistas atipamezolis (Revertor 5 mg/ml – 200µg/kg). Paskirtas arba toliau pratęstas antimikrobinis gydymas, paskirti vaistai nuo skausmo bei sekančio vizito laikas pakartotinai apžiūrai.

Atlikus tyrimą ir gavus rezultatus visos katės buvo suskirstytos į atitinkamas grupes pagal lytį (patinas/patelė), amžių (0 – 3; 4 – 6; 7 – 9; 10 – 12; 13 – 15; 16 – 18), veislę (mišrūnė ar veislinė katė bei atitinkamai atskirai pagal kiekvieną veislę) bei dantų rezorbcijos pažeistų dantų tipą (kandžiai (I), iltiniai (C), prieškrūminiai (P) ir krūminiai (M). Rezultatai apdoroti IBM SPSS Statistics 2015 programa. Apskaičiuota procentinė išraiška. Pritaikytas Chi2 testas reikšmingumui nustatyti. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05.

21 Aprašomojo tyrimo schema

8 pav. Tyrimo schema

1 vizitas

Anamnezės surinkimas Gyvūno būklės įvertinimas

Medikamentų skyrimas

2 vizitas

Dantų akmenų nuvalymas ultragarsiniu skaleriu Dantų būklės įvertinimas

Visos burnos dantų rentgenogramų atlikimas Pažeistų dantų šalinimas

Tolimesnio gydymo bei medikamentų paskyrimas

Gautų duomenų apdorojimas

Suskirstymas pagal lytį Suskirstymas pagal veisles

Suskirstymas pagal pažeistų dantų rezorbcijos laipsnį

Rezultatų pateikimas

Išvados

22

3. TYRIMO REZULTATAI

9 pav. Kačių, sergančių TR, pasiskirstymas pagal lytį

Nuo 2015 metų sausio mėn. iki 2019 metų gegužės mėn. X veterinarijos klinikoje ištirtos 564 katės, kurių šeimininkai kreipėsi dėl burnos ertmės bei dantų ligų. Tyrimo laikotarpiu TR diagnozuota 89 katėms (15,78 proc.), iš kurių didesnę dalį sudarė patinai (55 proc.). Tai yra 10,0 proc. daugiau nei patelių (χ² = 3,82; p = 0.340085).

328 236 49 40 89

23

10 Pav. Kačių, sergančių TR, pasiskirstymas pagal veislę

TR dažniau diagnozuotas katėms mišrūnėms – 59,55 proc. (n = 53). Skirstant kates pagal veislę, TR dažniausiai nustatytas britų trumpaplaukėms bei Siamo katėms, atitinkamai po 13,89 proc. Duomenys statistiškai nereikšmingi dėl mažos imties skaičiaus kiekvienoje veislės grupėje.

mišrūnas abisinijos katė egzotų trumpaplaukė britų trumpaplaukė kornvalio reksas turkų angora persų ilgaplaukė peterbald sfinksas kurilų trumpauodegė katė rusų melsvoji katė siamo katė kanados sfinksas dono sfinksas meino meškėnas birmos katė amerikos riestaausė katė chinchila 0 10 20 30 40 50 60 V EIS LĖ KAČIŲ SKAIČIUS

24

11 pav. TR sergančių kačių pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

Nustatyta, kad amžius turėjo statistiškai reikšmingos įtakos dantų rezorbcijos pasireiškimui. Dažniausiai dantų rezorbcija nustatyta 7 – 9 metų amžiaus grupėje (χ² = 11,07; p = 0,000116).

0 5 10 15 20 25 30 0 - 3 4 - 6 7 - 9 10 - 12 13 - 15 16 - 18 Gy vūnų kiekis

Amžiaus grupė, metais

25

12 pav. Diagnozuoti TR laipsniai

TR 1 (n = 52), TR 2 (n = 47) bei TR 3 (n = 41) – dažniausiai pasitaikantys dantų rezorbcijos laipsniai. Tai sudaro 88 proc. visų diagnozuotų atvejų. TR 4 (n = 8) ir TR 5 (n = 9) retai pasitaikę atvejai, kas sudaro vos 12 proc. arba dvigubai mažiau už TR 3 arba 3 kartus rečiau pasitaikantis laipsnis už TR 1 bei TR 2 (χ² = 9,49; p=0.000000000000085141).

35%

32% 21%

6%

6%

Dantų rezorbcijos laipsniai

26

13 Pav. Dažniausiai TR pažeidžiamas dantų tipas

Atlikus rentgenologinius tyrimus katėms nustatytas 271 TR pažeistas dantis. Didžiausią dalį, atsižvelgiant į dantų tipus1_{, sudarė prieškrūminiai dantys (n = 137) – 50,55 proc., bei krūminiai}

dantys (n = 120) – 44,28 proc. Tyrimo metu TR nediagnozuota kandžiuose nei vienai iš tirtųjų kačių (χ²=5,99; p= 0.0000000000000000000004392). 1 _{P – prieškrūminiai dantys} M – krūminiai dantys C – iltiniai dantys I – kandžiai 0 20 40 60 80 100 120 140 P M C I 137 120 14 0 P aže istų d an tų k iek is Dantų tipas

27

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Šiuolaikinė katė gyvena daug ilgiau, nei gyveno jos protėviai dar prieš 20 metų. Per šį laikotarpį, kačių gyvenimo trukmė pailgėjo maždaug 6 – 7 metais. Taip yra dėl to, kad šeimininkai pradėjo skirti daugiau dėmesio savo augintiniams, rūpintis jų sveikata, lankytis pas veterinarijos gydytojus ir šerti kates atitinkamu maistu. Šiuo metu vidutinė kačių gyvenimo trukmė yra apie 12 – 15 metų (24).

Gyvenamoji aplinka, priežiūra, mityba, bendra sveikatos būklė, kastracija – visi šie ir daugelis kitų faktorių turi įtakos įvairių dantų ligų pasireiškimui, tarp jų ir dantų rezorbcijai.

Universidade Lusófona do Porto universitete, veterinarinės medicinos fakultete, Portugalijoje 2013 m. buvo atliktas tyrimas, norint išsiaiškinti, nuo kokio amžiaus katėms dažniausiai pasireiškia dantų rezorbcija. Mestrinho L. A. ir kt. nustatė, kad padidėjusi rizika TR 3,14 karto yra didesnė 5 – 9 metų amžiaus grupėje (p = 0,034) ir 6,56 karto (p = 0,009) 10 – 15 metų grupėje (p = 0,009) (25). Girard N. ir kt. 2008 m. tyrė 109 kačių koloniją, tačiau šiame tyrime amžius nebuvo statistiškai reikšmingas veiksnys ir dantų rezorbcijos pasireiškimui įtakos neturėjo. Mūsų atliktame tyrime X veterinarijos klinikoje, katėms dantų rezorbcija nustatyta tarp 7 ir 9 metų amžiaus grupėje. Rezultatai rodo, kad TR pasireiškia vidutinio amžiaus katėms, todėl katėms, pasiekusioms šio amžiaus ribas, rekomenduotina dažniau apsilankyti pas veterinarijos gydytoją – odontologą.

Europos gyvūnų pašaro gamintojų asociacijos (FEDIAF) atliktas Europos regiono tyrimas patvirtina, kad katės yra populiariausi augintiniai visame pasaulyje. 2017 metų duomenimis Europoje kates laiko 74,4 milijonai gyventojų (25). Lietuvoje kates laiko maždaug ketvirtadalis miesto gyventojų ir kiek daugiau nei pusė kaimo gyventojų. Populiariausios kačių veislės Lietuvoje (Lietuvos felinologų draugijos – Bubastė duomenimis): persų katės, britų trumpaplaukės, meino meškėnai, škotų nulėpausės, sfinksai ir kt.. Veislės predispozicija dažnai turi įtakos įvairių genetinių ligų atsiradimui, imlumui virusinėms ligoms, taip pat dantų ligoms.

Mestrinho L. A. ir kt nustatė, kad dažniausiai pasitaikančios veislės, kurioms diagnozuojama TR: Abisinijos, Siamo, Kartezianinė katė, škotų nulėpausė, persų, Bengalijos katės Mūsų tyrimas rodo, kad beveik 60 proc. atvejų TR nustatyta neveislinėms katėms. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad visi tyrimai daryti skirtingu metu, skirtingose šalyse, nuo ko priklauso auginamų ir populiarių kačių veislės tuo metu, jų skaičius bei atitinkamai ir rizika susirgti kačių dantų rezorbcija.

Vertinant gyvūnus pagal lytį, nustatyta, jog patinai turi 10 proc. didesnę tikimybę sirgti dantų rezorbcija (p > 0,05). Royal Canin centre, Prancūzijoje vykdytame tyrime, norint išsiaiškinti kokią įtaką TR atsiradimui turi lytis dalyvavo 109 sveikos naminės katės, iš kurių 54 buvo patelės ir atitinkamai 55 patinai – lytis neturėjo įtakos neveislinių kačių populiacijoje (43,0 proc. patelių ir 32

28 proc. patinų), tačiau veislinių kačių populiacijoje dantų rezorbcija nustatyta dažniau patelėms nei patinams, atitinkamai 85,0 proc. ir 56,0 proc. (26). Gauti rezultatai nebuvo statistiškai reikšmingi, dėl to, daryti išvados, kad TR turi priklausomybę nuo lyties, negalime.

2013 m. paskelbtas straipsnis apie rizikos veiksnius, turinčius įtakos kačių dantų rezorbcijos pasireiškimui. Jame išanalizuota kokie dantys dažniausiai pažeidžiami TR bei kokio laipsnio TR pasireiškė. Mestrinho L. A. ir kt. nustatė, kad TR dažniausiai pasireiškia viršutinio žandikaulio 3 prieškrūminiame (108, 208) dantyje bei krūminiame dantyje (109, 209) (28).

Girard N. ir kt. atlikto tyrimo duomenimis TR 2 diagnozuota 40 proc. dažniau lyginant su TR 1 (29).

Mūsų atliktame tyrime dažniausiai nustatyta 1 – 3 laipsnio TR. Tai būtų galima paaiškinti skirtinga tyrimo atlikimo vieta, skirtinga šalies ekonomine padėtimi bei atitinkamų šalių gyventojų požiūriu į gyvūnų sveikatą. Lietuvoje kol kas silpnai išsivysčiusi gyvūnų odontologijos sfera, kreipiamas mažas dėmesys kačių dantims, dėl to dažnai kreipiamasi jau su pažengusia ligos stadija.

Svarbu paminėti, kad norint gauti tikslesnius tyrimo rezultatus reikėtų pratęsti tyrimo laiką, kad būtų teisingai sudarytos imčių grupės su atitinkamu kačių skaičiumi jose. Nusakyti konkrečiai veisles, kurioms didelė tikimybė susirgti dantų rezorbcija, praktiškai neįmanoma, kadangi šalyje skirtingu metu vyrauja skirtingų populiariųjų kačių veislės, todėl automatiškai jos ir sudarys didžiausią dalį visų veislinių kačių.

Diagnostikos priemonės ir tinkamas gautų rezultatų interpretavimas taip pat gali turėti didelės įtakos dantų rezorbcijos diagnozavimui. Nors ir iš išorės procesas gali atrodyti nežymus ir nesukeliantis didelių problemų, tačiau visada svarbu atlikti pilną visos burnos rentgeną katėms, kadangi kartais diagnozuoti TR pavykdavo tik atlikus dantų rentgenogramą.

29

IŠVADOS

1. X veterinarijos klinikoje TR nustatyta 15,78 proc. kačių, atvykusių į kliniką dantų apžiūrai. Dažniausiai diagnozuota 1, 2, 3 laipsnio TR (p<0,05).

2. Dantų rezorbcija dažniausiai nustatyta prieškrūminiuose (50,55 proc.) bei krūminiuose (44,28 proc.) dantyse (p<0,05).

3. TR dažniau nustatyta katėms mišrūnėms (59,55 proc.); 7 – 9 metų amžiaus (p<0,05); patinams (p>0,05).

30

Rekomendacijos

Siekiant pagerinti kačių dantų būklę bei užkirsti kelią galimoms burnos ertmės bei dantų ligoms rekomenduojama:

1. Valyti kačių dantis kiekvieną dieną arba ne mažiau nei 3 kartus per savaitę su dantų šepetėliu bei gyvūnams skirta dantų pasta. Nors dantų valymas neturi įtakos kačių dantų rezorbcijos pasireiškimui, tačiau padės išvengti kitų burnos ertmės bei dantų ligų;

2. Šerti kates tik sausu pašaru, rekomenduotina didesnėmis granulėmis (pvz.: Royal Canin Dental, Hills t/d)

31

LITERATŪROS ŠALTINIAI

1. Journal of the History of Dentistry/Vol. 47, No. 2/July 1999 pp 83-85 Veterinary Dentistry: Its Origin and Recent History by Kevin Easley [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2018 m. gruodžio15d.]Adresas:https://pdfs.semanticscholar.org/d63b/c6426d0293893bbae947e371194 86267e272.pdf

2. The history of veterinary dentistry. Part One: From the earliest record to the end of the 18th century. J Vet Dent. 1994 Dec;11(4):135-9. [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2018 m. gruodžio15d.]Adresas: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/9693612

3. Cornell University. College of Veterinary Medicine. Updated June 2017 Feline Dental Disease [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2018 m. gruodžio 15d] Adresas:

https://www.vet.cornell.edu/departments-centers-and-institutes/cornell-feline-health-center/health-information/feline-health-topics/feline-dental-disease

4. Veterinary dentistry (7). Development, anatomy and function of teeth in the cat. Tijdschr Diergeneeskd. 1995 Jan 1;120(1):3-7. [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2019 m. sausio 05d] Adresas: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/7817372

5. Toot development (Illiustration by Brenda Gregory [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2019 m. sausio 5d.] Adresas:

https://s3.amazonaws.com/assets.prod.vetlearn.com/62/15dad0325311e29e50005056ad4736/ file/Odontogenesis_SmallAnimDentalProc.pdf

6. Oral Anatomy of the Dog and Cat in Veterinary Dentistry Practice Marco A. Gioso, DVM, DDS, PhDa, Vanessa G.G. Carvalho, DVM, MS July 2005Volume 35, Issue 4, Pages 763– 780 [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2019 m. sausio 07d] Adresas: https://www.vetsmall.theclinics.com/article/S0195-5616(04)00143-3/abstract

7. [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2019 m. sausio 10d] Adresas: https://icatcare.org/advice/cat-health/feline-dentition-%E2%80%93-cats-teeth

8. Goldberg Michel, Askok B. Kulkarni, Marian Young, and Adele Boskey . Dentin: Structure, Composition and Mineralization. The role of dentin ECM in dentin formation and mineralization. 2011 Jan 1; 3: 711–735. 7. [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2019 m. sausio 10d] Adresas: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3360947/

9. Anomalies Structure of Teeth – Enamel Agnès Bloch-Zupan, Crispian Scully, in Dento/Oro/Craniofacial Anomalies and Genetics, 2012 [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2019 m. sausio 10d] Adresas: https://www.sciencedirect.com/topics/medicine-and-dentistry/tooth-enamel

32 10. Orsini Paul DV MP, Philippe Hennet DV Anatomy of the Mouth and Teeth of the Cat Veterinary Clinics of North America: Small Animal Practice Volume 22, Issue 6, November 1992, Pages 1265-1277 [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2019 m. kovo 10d. ] Adresas: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0195561692501267

11. Anatomy of the teeth and periodontium , Cecilia Gorrel BSc MA VetMB DDS MRCVS HonFAVD DipEVDC, Leen Verhaert DVM Dipl. EVDC, in Veterinary Dentistry for the General Practitioner (Second Edition), 2013 DV [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2019 m. kovo20d.]Adresas:https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/B9780702049439000090 ?via%3Dihub

12. Saunders Solutions in Veterinary Practice: Small Animal Dentistry 1st Edition. Cecilia Gorrel, 2008m.

13. Feline Dentistry – Oral Assessment, Treatment, and Preventative Care, Jan Bellows 2009 m. ISBN 1119949289, 9781119949282, 328 psl.

14. Retained and persistent deciduous teeth in cats. Sorrel J. Langley-Hobbs1, Mark Longley1 and Margherita Gracis2 [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2019 m. lapkričio 11d.] Adresas: https://veterinaryrecord.bmj.com/content/176/4/106.2.

15. Gorrel C, Larsson A. Feline odontoclastic resorptive lesions: unveiling the early lesion. J Small Anim Pract 2002; 43: 482-488.

16. Small Animal Pediatrics . The First 12 Months of Life 2011, Pages 340-350 Andrea Van deWetering

17. [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2019 m. kovo 20d.] Adresas: https://www.rvc.ac.uk/review/dentistry/Shared_Media/pdfs/Basics_print.pdf.

18. Tooth resorption in dogs and cats Bonnie Shope, VMD, DAVDC and Diane Carle, DVM, DAVDC Veterinary Dental Services, Boxborough, MA Posted on 2017-02-07 in Dentistry 19. [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2019m. lapkričio 10d] Adresas:

https://www.mypetsdentist.com/feline-tooth-resorption.pml

20. Reiter Alexander M., Norman Johnston, Jamie G. Anderson, Maria M. Soltero‐Rivera and Heidi B. Lobprise, Domestic Feline Oral and Dental Diseases, Wiggs's Veterinary Dentistry, (439-461), (2018). [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2019 m. birželio 09] Adresas: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1002/9781118816219.ch20

21. Bellows Jan, Tooth Resorption, Small Animal Dental Equipment, Materials, and Techniques, (305-321), (2018).

33 22. Gorrel Cecilia, Tooth resorption in cats, Journal of Feline Medicine and Surgery, 17, 1, (37),

(2015). Crossref

23. Reiter Alexander M., Dental and Oral Diseases, The Cat, 10.1016/B978-1-4377-0660-4.00021-1, (329-370), (2012). [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2019 m. birželio 03] Adresas: 24. Veterinary Dental Nomenclature. Recommendations from the AVDC Nomenclature

Committee adopted by the AVDC Board. Classification of Tooth Resorption [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2019 m. birželio 03d] Adresas:https://www.avdc.org/Nomenclature.pdf 25. [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2019 m. lapkričio 27 d.] Adresas:

http://www.fediaf.org/component/memberlibrary/memberlibrary.html?id=2156:more-than-140-million-cats-and-dogs-in-the-eu&Itemid=101

26. [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2019 m. sausio 10d] Adresas: https://todaysveterinarypractice.com/external-tooth-resorption-in-cats-part-2-therapeutic-approaches/

27. Gorrel C Ingham KE, , et al. Prevalence of odontoclastic resorptive lesions in a population of clinically healthy cats. J Small Anim Pract 2001; 42: 439-443.

28. J Vet Dent. 2013 Summer;30(2):78-83. Risk assessment of feline tooth resorption: Portuguese clinical case control study. Mestrinho LA1, Runhau J, Bragança M, Niza MM. [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2019 m. birželio 09] Adresas: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24006716

29. J Vet Dent. 2008 Sep;25(3):166-74. Feline tooth resorption in a colony of 109 cats. Girard N1, Servet E, Biourge V, Hennet P. [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2019 m. birželio 09] Adresas: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19025137

30. Lisa A. Mestrinho, DVM, MSc, Jens Runhau, DVM, Mauro Bragança, DVM, MSc,First Published June 1, 2013

31. Mestrinho LA, Runhau J, Bragança M, Niza MM. Risk assessment of feline tooth resorption: A Portuguese clinical case control study. J Vet Dent 2013; 30(2):78-83. [Prieiga per

internetą] [Žiūrėta 2019 m. birželio 09] Adresas:

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24006716

32. Prevalence of odontoclastic resorption lesions and periapical radiographic lucencies in cats: 265 cases (1995–1998) Milinda J. Lommer, DVM, DAVDC Frank J. M. Verstraete, DrMedVet, DAVDC [Žiūrėta 2019 m. birželio 09] Adresas: https://avmajournals.avma.org/doi/abs/10.2460/javma.2000.217.1866

33. Update on the Etiology of Tooth. Resorption in Domestic Cats Alexander M. Reiter, Dipl Tzt, Dr Med Veta, , John R. Lewis, VMDa, Ayako Okuda, DVM, PhDb,c Vet Clin Small Anim 35 (2005) 913–942 [Žiūrėta 2019 m. birželio 10] Adresas:

34

https://www.tyleranimalclinic.com/sites/site-1722/refs/7d5c9057-7f00-0001-3fdb-6f3b49ee396c.pdf

34. [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2019m. lapkričio 20d. Adresas: http://www.veterinarydentalcenter.com/specialized-services/feline-dentistry/

35. Clinical, pathological, immunohistochemical and molecular characterization of feline chronic gingivostomatitis. Rolim VM, Pavarini SP, Campos FS, Pignone V, Faraco C, Muccillo MS, Roehe PM, da Costa FV, Driemeier D. J Feline Med Surg [2017] [Prieiga per internetą]

[Žiūrėta 2019 m. lapkričio 21] Adresas:

https://journals.sagepub.com/doi/abs/10.1177/1098612X16628578?journalCode=jfma . 36. Effect of tooth extraction on stomatitis in cats: 95 cases (2000-2013). Jennings MW, Lewis

JR, Soltero-Rivera MM, Brown DC, Reiter AM. J Am Vet Med Assoc [2015] Journal of the American Veterinary Medical Association [01 Mar 2015, 246(6):654-660]

37. Prevalence of feline chronic gingivo-stomatitis in first opinion veterinary practice. (PMID:17507275) Healey KA, Dawson S, Burrow R, Cripps P, Gaskell CJ, Hart CA, Pinchbeck GL, Radford AD, Gaskell RM.J Feline Med Surg [2007] Journal of Feline Medicine and Surgery [15 May 2007, 9(5):373-381]

38. Feline Gingivitis-Stomatitis-Pharyngitis. KellyDiehlDVM, MSRod A.W.RosychukDVM . Veterinary Clinics of North America: Small Animal Practice, January 1993. [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2019 m. lapkričio 21d.] Adresas:

https://www.sciencedirect.com/journal/veterinary-clinics-of-north-america-small-animal-practice/vol/23/issue/1.

39. Applied Feline Oral Anatomy and Tooth Extraction Techniques: An illustrated guide Alexander M Reiter*, Maria M Soltero-Rivera. First Published October 24, 2014

40. Reiter AM, Mendoza KA. Feline odontoclastic resorptive lesions. An unsolved enigma in veterinary dentistry. Vet Clin Small Anim 2002. 32:791-837.

41. Harvey C, Shofer F. Epidemiology of periodontal disease in dogs and cats. Proceedings of the Annual Meetings of the American Veterinary Dental College 1992. 6 45-46.