LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARINĖ MAISTO SAUGA
GYVULININKYSTĖS KATEDRA
AURIMAS GITAITIS
LESALŲ, PAPILDYTŲ DIDELIU NESMULKINTŲ
KVIETRUGIŲ KIEKIU, ĮTAKA VIŠČIUKŲ
BROILERIŲ PRODUKTYVUMUI BEI MĖSOS
KOKYBEI
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: prof. habil. dr. R. Gruţauskas
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Lesalų papildytų dideliu nesmulkintų kvietrugių kiekiu, įtaka viščiukų broilerių produktyvumui ir mėsos kokybei“.
1. Yra atliktas mano pačio;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2013 Aurimas Gitaitis (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2013 Aurimas Gitaitis (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
2013 prof. habil. dr. R. Gruţauskas (parašas) MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
2013 04 29 prof. habil. dr. R. Gruţauskas (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės/riaus parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) ( parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
TURINYS
SUMMARY ... 4
ĮVADAS ... 5
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 6
1.1. Kvietrugių maistinės vertės analizė ... 6
1.2. Nesmulkitų javų grūdų panaudojimo paukščių mityboje analizė ... 11
2. BANDYMO METODIKA ... 13
2.1. Skirtingų kvietrugių veislių maistinės vertės nustatymo metodai ... 13
2.2. Lesinimo bandymas ... 14
2.3. Mėsos kokybės tyrimų metodikos ... 17
2.4. Viščiukų broilerių mėsos juslinės ir tekstūrinės analizės metodai ... 18
2.5. Statistinis duomenų įvertinimas ... 20
3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 21
3.1 Skirtingų kvietrugių veislių maistinė vertė ... 21
3.2. Lesalų papildytų dideliu nesmulkintų kvietrugių kiekiu, įtaka viščiukų broilerių produktyvumui ir išsaugojimui ... 24
3.3. Lesalų papildytų dideliu nesmulkintų kvietrugių kiekiu, įtaka viščiukų broilerių mėsos kokybei ... 27
3.4.Lesalų papildytų dideliu nesmulkintų kvietrugių kiekiu, įtaka viščiukų broilerių mėsos juslinėms, tekstūrinėms savybėms ... 33
REZULTATŲ APTARIMAS ... 38
IŠVADOS ... 41
REKOMENDACIJOS ... 43
SUMMARY
The research work was written by Aurimas Gitaitis. Supervisor prof. habil. dr. Romas Gruţauskas.
Name of work: “The influence of diet supplemented with high amount of whole triticale on productivity and meat quality of broilers chicken”.
The work was performed in year 2011-2013 at Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, in Poultry Feed and Poultry Products Laboratory, JSC „Vilniaus paukšynas“ and Food Institute of Kaunas University of Technology, in Sensory Analysis Laboratory. The work has 49 pages, 26 tables and 3 images.
Keywords: whole triticale, broiler chickens, non-starch polysaccharides, meat quality, broiler chickens productivity.
The aim of the work was to investigate the effect of high amount of whole triticale for productivity and meat quality of broiler chickens.
The tasks of the work were to set nutritional value of different triticale varieties; to investigate the effect of high amount of whole triticale for productivity of broiler chickens; to investigate the effect of high amount of whole triticale influence for broiler meat quality, carcass lean, and chemical composition of fatty acids in breast muscles, meat sensory and textual properties.
Results:
The whole triticale inserted to the feed from 4% to 25%, decreased the body weight of broiler chickens, than compare to control group.
The feed ratio was bigger than in control group.
Different quantity of whole triticale in feed, did not influence for saving of broilers chicken.
Additonal quantity in food of whole triticale did not have significant influence for meat quality than compare to control group.
The whole triticale inserted to the feed did not have significant influence for meat sensory and textual properties.
ĮVADAS
Lesalų sąnaudos paukštienos gamybos savikainoje sudaro apie 60 – 70 proc. visų produkcijos sąnaudų. Siekiant sumaţinti lesalų sąnaudas produkcijos vienetui gauti ir uţtiktinti maksimalų gamybos rentabiluną, lesalų gamintojai bei paukščių augintojai privalo lesalų gamyboje naudoti įvairias pašarines ţalivas, pasiţyminčias skirtinga maistine verte, kaip kvietrugiai, mieţiai, rugiai ir kt. Tai leidţia maksimaliai panaudoti paukščių genetinį produktyvumo potencialą bei maţnti paukštienos gamybos kaštus (Abdelrahman et al., 2008; Emam, 2010).
Kvietrugiai (Triticosecale) yra alternatyvi javų grūdų kultūra – kviečių (Triticum) ir rugių (Secale) hibridas, priklausantis miglinių šeimai (Kulp, Ponte, 2000). Šios rūšys buvo sukryţmintos siekiant panaudoti geriausias jų savybes: kviečių - maistines ir rugių atsparumą ţiemos šalčiams, sausroms ir ligoms (Boros, 1999). Kvietrugiai pasiţymi tokiu pačiu arba didesniu derliumi negu kiti javai, taip pat turi didesnį prisitaikymą prie sunkiausių agronominių sąlygų nei kviečiai (Vohra et al., 1991;. Korver et al., 2004; Chapman et al., 2005). Kvietrugių pašarinės savybės labai panašios į kviečių, tačiau kvietrugiai turi daugiau lizino ir geresnį mineralų balansą. Geras kvietrugiuose esančių baltymų virškinamumas ir juose esantis didelis pagrindinių amino rūgščių kiekis rodo, kad kvietrugiai yra tinkamas pakaitalas daugumai javų grūdų, naudojamų naminių paukščių lesaluose. Daugybė tyrimų parodė, kad kvietrugiai gali būti puiki kukurūzų, mieţių ir kviečių alternatyva naminių gyvulių pašare be jokio neigiamo poveikio jų produktyvumui, pašarų konversijai bei išsaugojimui (Lotfallahian, 1999; Santos et al., 2008; Hermes et al., 2004; Korver et al., 2004; Pourrewa et al., 2007).
Tačiau kvietrugiuose yra didelis kiekis nekrakmolo polisacharidų, kurie maţina paukščių produktyvumą. Nekrakmoliniai polisacharidai yra nevienalytė grupė polisacharidų, kurių tirpumo vandenyje laipsnis, dydis ir struktūra įtakoja jų nevirškinamumą paukščių virškinamajame trakte (Pettersson, Aman, 1988; Choct, Annison, 1992). Pagrindiniai antimitybiniai faktoriai kvietrugiuose yra arabinoksilanai, β-gliukanai, pentozanai ir celiuliozė.
Todėl mano darbo tikslas buvo ištirti lesalų, papildytų dideliu nesmulkintų kvietrugių kiekiu, įtaką viščiukų broilerių produktyvumui bei mėsos kokybei. Siekiant šio tikslo reikėjo įgyvendinti šiuos uţdavinius:
1. Nustatyti skirtingų kvietrugių veislių maistinę vertę;
2. Ištirti lesalų, papildytų dideliu nesmulkintų kvietrugių kiekiu, įtaką viščiukų broilerių produktyvumui;
3. Ištirti lesalų, papildytų dideliu nesmulkintų kvietrugių kiekiu, įtaką viščiukų broilerių mėsos kokybei, skerdenos morfologinei, bei cheminei sudėčiai, riebalų rūgščių kiekiui krūtinės raumenyse, paukštienos juslinėms ir tekstūrinėms savybėms.
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Kvietrugių maistinės vertės analizėJavų maistinę vertę įtakoja jų morfologinė sudėtis. Javų pagrindinės maistinės medţiagos yra daugiausiai susikaupusios endosperme. Tačiau javų maistinę vertę įtakoja ne tik lengvai pasisavinamos maistinės medţiagos kaip baltymai, krakmolas, cukrus, bet ir ląsteliena ir jos sudedamosios dalys. Ląstelienos sudedamosios dalys tiesiogiai įtakoja javų energinę vertę, kuo didesnis neutraliuose deterginentiniuose tirpaluose tirpstančios ląstelienos kiekis, tuo maţesnė javų apykaitinė energija. Paukščių mityboje yra svarbu tinkamai išanalizuoti javų morfologinę sudėtį, nes maţesniuose grūduose yra maţesnis antimaistinių medţiagų kiekis.
Javų grūdo (be lukšto) sudedamosios dalys, kaip:
Luobelė (apyvaisis (pericarpium) ir sėklos luobelė sudaro 3,5-9 proc. nuo bendro grūdo kiekio. Joje yra randami struktūriniai angliavandeniai, ligninas, ţalieji baltymai, mineralinės medţiagos.
Aleurono sluoksnis sudaro 5,5-8 proc. nuo viso grūdo kiekio. Jame gausu ţalių baltymų, ţalių riebalų, vitaminų ir karotenoidų. Karotenoidų daugiausia yra kukurūzuose ir sorguose.
Endospermas sudaro 82-88 proc. nuo viso grūdo kiekio. Jame daugiausiai yra krakmolo, ţalių baltymų, cukraus ir ţalios ląstelienos
Gemalas sudaro 2,5-3 proc. nuo viso grūdo kiekio, išskyrus kukurūzus. Juose gemalas sudaro iki 8-10 proc. Grūdo gemale randami ţali riebalai, ţali baltymai, krakmolas, mineralinės medţiagos, vitaminai (vit. E, B grupės vitaminai, išskyrus vit. B12) (Jeroch, 2011).
Javų grūdų, tame tarpe ir kvietrugių maistinę vertę apsprendţia javų cheminė sudėtis, visų pirma krakmolo, baltymų ir kt. vertingų maistinių medţiagų kiekiai, tačiau visuose javuose randamos ir antimaistinės medţiagos.
Javų energetinę vertę gyvūnams teigiamai įtakoja krakmolo ir riebalų kiekiai grūduose, o neigiamai – grūdų „pastolinių“ medţiagų (ligninas, ląstelių sienelių angliavandeniai – nekrakmolo polisacharidai) koncentracija, t.y. NDF, ADF ir ADL frakcijos. Esant dideliai NDF koncentracijai, pradeda ţenkliai maţėti javų apykaitos energijos koncentracija.
1 lentelė. Ţieminių bei vasarinių kvietrugių veislių cheminė sudėtis (proc.) (Salmon et al.,
2002)
Tirti parametrai
Veislės
Pika Bobcat 94S001008* AC Alta AC Certa AC Ultima Pronghorn
Drėgmė 7,9 7,1 6,9 7,0 7,7 8,5 7,3 Pelenai 1,95 2,00 1,75 1,96 2,07 1,78 1,83 Baltymai 13,1 12,9 12,3 11,6 12,7 11,6 12,2 Lipidai 1,65 1,78 2,00 1,71 1,72 1,66 1,65 Beta-gliukanai 0,65 0,64 0,76 0,79 0,54 0,50 0,62 Krakmolas 54,7 55,36 57,4 54,0 57,3 59,4 58,1 Pentozanai 4,84 3,78 3,52 4,46 4,81 5,44 4,17 Tirpios skaidulinės medţiagos Netirta Netirta 4,09 3,68 3,61 2,10 3,38 Netirpios skaidulinės medţiagos Netirta Netirta 12,53 14,53 12,08 12,97 11,18
* 94S001008 eksperimentinė kvietrugių veislė
Lietuvoje išaugintuose kvietrugiuose baltymų yra 10,5–13,6 proc. ir 2820–2970 kcal/kg apykaitinės energijos (Morkūnas, 2002). Tačiau kvietrugių maistinę vertę sąlygoja auginimo, tręšimo, laikymo ir klimatinės sąlygos, bei jų genotipas. Todėl kvietrugiuose baltymų kiekis gali kisti nuo 11,5 iki 18,6 proc. Kvietrugiuose yra randama ląstelienos, celiuliozės, pektinų, pentozanų, –gliukanų. Kvietrugiuose β- gliukanų yra 1,2 proc, pentozanų 7,0 proc, o kviečiuose, atitinkamai – 1,0 proc. ir 6,6 proc. (http://www.fass.org/ Priega per internetą 2012-10-14 ).
Kvietrugiai paukščių lesaluose naudojami kaip energijos šaltinis, nes juose yra krakmolo bei cukrų, jiems būdingas vidutinis baltymų kiekis (Milovanović et al., 2006; Varughese et al., 1996).
Kvietrugiuose yra ir keletas neigiamų antimitybinių veiksnių. Pagrindiniai antimitybiniai faktoriai kvietrugiuose yra nekrakmolo polisacharidai, tačiau juose sutinkama tokių medţiagų kaip tripsino ir chimotripsino inhibitorių, kurie gali sumaţinti šių pašarų maistinę vertę.
Polisacharidai yra pagrindiniai komponentai augalinės kilmės pašaruose monogastriniams gyvūnams. Polisacharidai – polimerai, susidarę iš daug monosacharidų molekulių, sujungtų glikozidinėmis jungtimis. Svarbiausias polisacharidas – krakmolas, augalų rezervinis homopolisacharidas. Jis sudarytas iš dviejų homopolisacharidų: amilozės (10-20 proc.) ir amilopektino (80-90 proc.).
2 pav. Nekrakmolo polisacharidų skirstymas (Choct, Kocher, 2000)
Nekrakmolo polisacharidai būna gana paprastos struktūros, pavyzdţiui, grūdų ß-gliukanai, kurie yra linijiniai gliukozės polimerai su beta (1-3), (1-4) glikozidinėmis jungtimis. Kiti pagrindiniai kvietrugių polisacharidai, arabinoksilanai, yra sudėtingesni, šakotos struktūros junginiai, sudaryti iš dviejų cukrų – arabinozės ir ksilozės. Naminių paukščių ţarnyne 90-95 proc. krakmolo virškinama plonojoje ţarnoje veikiant endogeniniam fermentui. Nekrakmolo polisacharidai - celiuliozė, hemiceliuliozė, pektinai ir oligosacharidai gali būti skirstomos į vandenyje tirpius ir dalinai vandenyje tirpius; suskaidant juos į frakcijas turinčias geresnes pašarines
Nekrakmolo polisacharidai Celiuliozė Neceliulioziniai polimerai Pektino polisacharidai Arabinoksilanai, β-gliukanai, galaktanai, ksilogliukanai, fruktanai Poligalakturoninės rūgštys Netirpūs vandenyje Dalinai tirpūs vandenyje Dalinai tirpūs vandenyje
savybes. Paukščiai neturi endogeninio fermento, galinčio virškinamajame trakte skaidyti nekrakmolo polisacharidus. Vandenyje netirpūs nekrakmolo polisacharidai laikomi beveik nevirškinami paukščių virškinamajame trakte ir tik tirpūs vandenyje nekrakmolo polisacharidai gali būti virškinami Nekrakmolo polisacharidai turi antimitybinių savybių, kurios stabdo maistinių medţiagų virškinamumą per virškinimo trakto pakeitimus (Carré, 1993).
3 pav. Nekrakmolo polisacharidų poveikis (Simon, 2000)
Padidėjęs nekrakmolo polisacharidų kiekis, visų pirma, sumaţina maistinių medţiagų virškinimą ir absorbciją (Choct, Annison, 1990; Antoniou et al., 1981). Vandenyje tirpūs nekrakmolo polisacharidai padidina klampumą virškinamajame trakte taip sukeldami fiziologinius ir ţarnų ekosistemos pokyčius. Tai susiję su lėtesne ţarnyno motorika. Lėtai judėdamas pašaras plonojoje ţarnoje, kur yra maţas deguonies kiekis, gali sudaryti pakankamai stabilią ir nusistovėjusią fermentacijos mikroflorą. M. Choct ir kt., (1996) atlikti bandymai parodė, jog fermentacija stipriai padidėja į viščiukų broilerių lesalus pridedant vandenyje tirpių nekrakmolo polisacharidų. Nors iš pradţių buvo manoma, kad padidėjus laisvųjų riebalų rūgščių kiekiui, padidėtų energijos kiekis lesale, tačiau dėl ţarnų mikrofloros staigių pokyčių, sumaţėjo maistinių medţiagų virškinimumas, kuris taip pat turėjo įtakos ir viščiukų broilerių augimo intensyvumui. Dėl lesaluose padidėjusio nekrakmolo polisacharidų kiekio broilerių mityboje, paukščiai gali sirgti nekrotiniu enteritu. Šio susirgimo pasekoje yra paţeidţiamas ţarnynas (Kaldhusdal, Hofshagen, 1992). Jeigu nekrakmolo polisacharidai yra visiškai hidrolizuojami, antimitybinis poveikis ir ligos pasireiškimas gali būti sustabdytas. Labai sumaţėjęs skaičius Clostridium perfringens bakterijų dėl,
kurių trūkumo broileriams pasireiškia nekrotinis enteritas gali būti sumaţinamas lesaluose naudojant fermentus (Sinlae, Choct, 2000).
Nekrakmolo polisacharidai taip pat pasisavina maisto medţiagas ir sudaro kompleksinius junginius su virškinimo fermentais ir reguliavimo baltymais ţarnyne. K. Angkanaporn ir kt. (1988) parodė, kad vandenyje tirpūs nekrakmolo polisacharidai ţymiai sumaţino endogeninių amino rūgščių kiekį broileriams. Ţarnynas išskiria maţdaug 20 hormonų ar reguliavimo peptidų (Unväs-Moberg, 1992), vieni padidina maistinių medţiagų pasisavinamumą, kiti jį sumaţina. Maistiniai komponentai, kurie turi poveikį endogeninių baltymų sekrecijai turi poveikį ir hormonų sekrecijai. Be to, nekrakmolo polisacharidai didina virškinamojo trakto turinio klampumą ir įtakoja tulţies rūgšties sekreciją. Dėl šio sinergetinio poveikio gali sumaţėti tulţies rūgščių poveikis, įsisavinant lesalo maistines medţiagas (Ide et al., 1989). Be to, tam tikri nekrakmolo polisacharidai gali susijungti su tulţies druskomis, lipidais ir cholesteroliu, o tai skatina kepenų tulţies rūgščių sintezę, taip pat įtakoja lipidų ir cholesterolio absorbciją ţarnyne. Šie reiškiniai gali sukelti pokyčius ţarnyne, kurie įtakos bendrą maistinių medţiagų pasisavinamumą (Vahouny, 1981).
Kvietrugių maistinės savybės labai panašios į kviečių, tik su didesniu lizino kiekiu ir geresniu mineralinių medţiagų balansu. Kvietrugių baltymai yra geriau pasisavinami. Jų pakankamai didelė amino rūgščių koncentracija rodo, kad juos galima naudoti atrajojančių ir neatrajojančių gyvulių šėrime.
2 lentelė. Amino rūgščių kiekio kitimai kvietrugiuose (Jaikaran et al., 2001)
Amino rūgštys Amino rūgščių kiekio kitimai
Vidutinis kiekis Minimalus kiekis Maksimalus kiekis
Alaninas 3,5 3,0 4,1 Argininas 4,8 4,2 5,5 Asparto rūgštis 5,2 4,2 6,2 Cistinas 2,4 1,9 3,2 Glutamo rūgštis 24,5 22,1 27,6 Glicinas 4,0 3,5 4,8 Histidinas 2,2 1,9 2,8 Izoleucinas 3,1 2,8 3,5 Lizinas 3,0 2,4 3,6 Metioninas 1,5 1,2 2,0 Fenilalaninas 4,2 3,8 4,7 Prolinas 9,3 8,3 10,1 Serinas 4,4 3,8 5,2
Treoninas 2,8 2,4 3,4
Triptofanas 1,5 1,2 1,8
Tirozinas 1,8 1,3 2,1
Valinas 4,1 3,6 4,7
Daugiau nei 60 atrinktų pavyzdţių iš 7 veislių ir 5 skirtingų vietų tarp 1992 ir 1997 m.
Lizinas, metioninas, treoninas, argininas, valinas, izoleucinas, triptofanas ir histidinas svarbiausios amino rūgštys, kurias broileriai turi gauti su lesalais. Kvietrugių baltymų pasisavinamumas gali būti didesnis uţ kitų javų (pvz. kviečių) dėl didesnio lizino procentinio kiekio (Schutte, De Jong, 1999).
Taigi, apibendrinus mokslinės literatūros duomenis apie kvietrugių maistinę vertę, galima konstatuoti, kad juose yra daug baltymų, amino rūgščių, krakmolo, cukrų. Jų maistinę vertę gali maţinti pakankamai didelis nekrakmolo polisacharidų, visų pirma pentozanų kiekiai. Tačiau neigiamą polisacharidų poveikį galima sumaţinti naudojant paukščių mityboje ksilanazes bei beta gliukanazes. Kvietrugių maistinę vertę sąlygoja jų genotipas, klimatinės, tręšimo bei sandėliavimo sąlygos.
1.2. Nesmulkitų javų grūdų panaudojimo paukščių mityboje analizė
Paskutiniaisiais metais, kai kurie paukštienos gamintojai Europoje, Australijoje ir Kanadoje savo ūkiuose pradėjo naudoti nesmulkintus kviečius lesaluose, kad padidintų vietos grūdų naudojimą, sumaţintų transportavimo ir pašarų malimo išlaidas (Gabriel et al., 2008). Nesmulkintų grūdų naudojimas nėra naujovė, nes ir ankstesni tyrimai (Cumming, 1994) parodė, jog augančius paukščius lesinant nesmulkintais mieţiais, produktyvumas beveik arba visiškai neįtakojamas. Vėlesni C. D. Bennett ir kt. (1995) ir S. P. Rose ir kt. (1995) tyrimai rodo, kad viščiukai broileriai lesinami nesmulkintais kviečiais, pasiekė tokią pat masę bei lesalų konversiją kaip ir lesinami granuliuotais kombinuotaisiais lesalais. B. Svihus ir kt. (1997) atlikę 2 bandymus, nustatė, kad viščiukai broileriai lesinami nesmulkintais mieţiais augo tuo pačiu tempu, bet sunaudotų lesalų kiekis buvo didesnis, nei tų, kurie buvo lesinami traiškytais mieţiais. Šie autoriai nurodė, kad paukščius lesinant nesmulkintais kviečiais jie priaugo daugiau svorio, tačiau lesalų sąnaudos nepakito. Tiriant, kiek yra energijos nesmulkintuose ir maltuose kviečiuose, buvo gauti prieštaringi rezultatai. Nesmulkintuose kviečiuose virškinamoji energija buvo maţesnė, bet grynosios apykaitos energijos koncentracija buvo panaši į maltų kviečių (Ferket, 2000).
Atliktuose tyrimuose, kuriuose paukščiai buvo lesinti granuliuotais lesalais, lyginant su kvietinės ar mieţinės sudėties rupaus malimo lesalais, sulėtėjo paukščių augimo tempas visose amţiaus grupėse, tačiau tai beveik neturėjo jokios įtakos lesalų konversijai. Mokslininkai pastebėjo
broilerių svorio sumaţėjimą, kuris nepasikeitė arba sumaţino lesalų ir paros priesvorio santykį, lesinant rupaus malimo lesalais (Proudfoot, Hulan, 1989; Munt et al., 1995; Leeson et al., 1999), o kiti mokslininkai pastebėjo ne tik blogesnę lesalų konversiją, bet ir sulėtėjusį paukščių augimo intensyvumą (Reece et al., 1985; Nir et al., 1994; Hamilton, Proudfoot, 1995). Šiuose tyrimuose, lesinimas rupaus malimo lesalais labiausiai įtakojo augimo tempą, kuris galėjo būti atsakingas uţ maţesnį paukščių mirtingumą, kurio prieţastis yra staigios mirties sindromas, ascitas ir dešiniojo širdies skilvelio nepakankamumas. Ankstesniuose tyrimuose buvo nustatytas maţesnis bendras broilerių mirtingumas arba jų mirtingumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų, kai viščiukai broileriai buvo lesinami rupaus malimo, o ne granuliuotais lesalais (Proudfoot, Hulan, 1989; Munt et al., 1995; Leeson et al., 1999).
Nors viščiukai broileriai prisitaikė prie didesnių nesmulkintų kviečių ir mieţių kiekių, reikėtų nepamiršti, kad, lesinant nesmulkintais grūdais, lesalai nebuvo papildyti lesalų priedais. P. Ferket (2000) nurodo, kad paukščių racionai gali būti papildyti nesmulkintais grūdais ir jų produktyvumas nesumaţėja. Teigiama, jog racionus galima papildyti nesmulkintais grūdais, nes jie yra naudingesni nei malti ar granuliuoti grūdai.
Remiantis mokslininkų Н. И. Братишко ir kt. (2010) atliktais tyrimais nustatyta, kad įdėjus į viščiukų lesalą 15 proc. kvietrugių, jų organizmui tai turėjo teigiamos įtakos, metabolizmo procesams. Pagerinus viščiukų lesalą 30 proc. kvietrugių kiekiu, pastebėtas jų augimo sumaţėjimas per pirmas dvi lesinimo savaites. Lesinant viščiukus kvietrugiais pastebėtas fosforo sumaţėjimas jų kraujo serume, todėl būtina kontroliuoti gaunamo fosforo lygį jų racione. Kai viščiukai buvo lesinami kvietrugiais nuo 20 proc. iki 69 proc. tai neturėjo jokio neigiamo poveikio jų augimui ir vystimuisi, lyginant su kukurūzų lesalais. Taip pat jie nustatė optimalų kvietrugių kiekį, t. y. 15 proc. lesale. Padidinus kvietrugių kiekį sumaţėjo viščiukų gyvas svoris ir padidėjo lesalų sunaudojimas. Tokie skirtumai gali būti susiję su kvietrugių veislių ypatumais, taip pat ir jų nuėmimo metu klimatinėmis, agrotechninėmis sąlygomis.
Lesinant nesmulkintais kviečiais ar mieţiais kartu su rupaus malimo arba granuliuotais lesalais, sumaţėjo viščiukų augimo tempas.
Lesinimas rupaus malimo lesalais ar nesmulkintais grūdais neįtakojo broilerių skerdenos išeigą bei virškinamojo trakto išsivystymą (Братишко et al., 2010)
Iki šiol viščiukų broilerių mityboje daţniausiai buvo naudojami nesmulkinti kviečiai. Duomenų apie nesmulkintų kvietrugių panaudojimą broilerių mityboje, jų įtaką produktyvumui ir mėsos kokybei sutinkama labai maţai.
2. BANDYMO METODIKA
Bandymai atlikti 2012 – 2013 AB „Vilniaus paukštynas", Lietuvos sveikatos mokslų universitete Veterinarijos akademijoje Paukščių lesalų ir paukštininkystės produktų laboratorijoje prie Gyvulininkystės katedros bei Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Juslinės analizės laboratorijoje. Ištirta nesmulkintų kvietrugių įtaka viščiukų broilerių produktyvumui bei mėsos kokybei.
Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 1997-11-06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. 8-500 (Valstybės ţinios, 1997-11-28, Nr. 108) bei poįstatyminio akto – LR valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymo „Dėl gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tyrimams, laikymo, prieţiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ (Valstybės ţinios, 2009-01-22, Nr.8-287). Taip pat, atitinka ES Direktyvą 86/609/EEC ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“.
2.1. Skirtingų kvietrugių veislių maistinės vertės nustatymo metodai
Ruošiant šį magistrinį darbą buvo ištirta 11 Lietuvoje uţaugintų kvietrugių veislių: SW Falmoro, SW Talentro, Cultivo, Grenado, Tulus, Lego, Agostino, Remiko, Preludio, Cosinus, Leontino.
Kvietrugių veislės imtos iš Kauno augalų veislių tyrimo stoties. Šių javų pagrindinis tręšimas buvo NPK 12-32-49, papildomas – N 34 + N 51.
Nustatyta sausųjų medţiagų, ţalių baltymų, ţalių riebalų, ţalių pelenų, Ca, P, neazotinės ekstrakcinės medţiagos (NEM), amino rūgščių kiekiai.
Sausosios medţiagos nustatytos kaip skirtumas tarp drėgnų ir sausų grūdų, dţiovinant 3 val. 105°C temperatūroje;
Ţali baltymai – tirti pagal Kjeldalio metodą, mėginyje nustatant azoto kiekį; Ţali riebalai – apskaičiuoti, mėginius išekstrahavus eteriu Soksleto aparatu;
Ţali pelenai – apskaičiuoti pagal mėginio, kurio organinės medţiagos sudegintos 550°C temperatūroje, likutį;
Kalcio kiekis nustatytas atominės absorbcijos metodu su spektrometru Perkin Elmer 603 (JAV);
Bendrasis fosforo kiekis nustatytas taikant vanado-molibdato fotometrinį metodą;
NEM = sausų medţiagų kiekis - ţalių baltymų kiekis - ţalių riebalų kiekis - ţalios ląstelienos kiekis - ţalių pelenų kiekis;
Amino rūgštys nustatytos efektyviosios skysčių chromatografijos metodu naudojant AccQ Tag (Waters inc., JAV) technologiją.
2.2. Lesinimo bandymas
Lesinimo bandymas buvo atliktas su 1–40 dienų amţiaus viščiukais broileriais. 800 viščiukų broilerių buvo suskirstyti į 4 grupes po 200 viščiukų kiekvienoje grupėje su 4-ais kiekvienos grupės pakartojimais.
Viščiukai broileriai buvo laikomi ant gilaus kraiko, girdomi iš stacionarių girdytuvių, laikymo sąlygos atitiko ES Direktyvą 2007/43/EB, nusakančias būtiniausias broilerių apsaugos taisykles (www.litlex.lt) .
Pirmoji grupė kontrolinė, likusios – tiriamosios.
Pirmos kontrolinės grupės viščiukai broileriai buvo lesinami standartiniais kombinuotaisiais lesalais. Nuo 1 iki 7 dienų amţiaus viščiukų broilerių lesalai buvo papildyti skirtingais nesmulkintų kvietrugių kiekiais – pirmos tiriamosios grupės lesaluose nesmulkinti kvietrugiai sudarė 4 proc., antros tiriamosios – 6 proc. ir trečios tiriamosios – 8 proc. Nuo 8 iki 21 dienų amţiaus viščiukų broilerių lesalai buvo papildyti skirtingais nesmulkintų kvietrugių kiekiais – pirmos tiriamosios grupės lesaluose nesmulkinti kvietrugiai sudarė 8 proc., antros tiriamosios – 12 proc. ir trečios tiriamosios – 16 proc. Nuo 22 iki 35 dienų amţiaus viščiukų broilerių lesalai buvo papildyti skirtingais nesmulkintų kvietrugių kiekiais – pirmos tiriamosios grupės lesaluose nesmulkinti kvietrugiai sudarė 15 proc., antros tiriamosios – 20 proc. ir trečios tiriamosios – 25 proc. Nuo 36 iki 40 dienų amţiaus visų grupių viščiukai broileriai buvo lesinami standartiniais kombinuotaisiais lesalais be nesmulkintų kvietrugių.
Bandymo schema pateikta 3, 4 ir 5 lentelėse
3 lentelė. Bandymo schema nuo 1 iki 7 dienų amţiaus viščiukų broilerių
Rodikliai Kontrolinė grupė
I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė III tiriamoji grupė
Standartiniai kombinuotieji lesalai + − − −
Standartiniai kombinuotieji lesalai + 4
proc. nesmulkintų kvietrugių − + − − Standartiniai kombinuotieji lesalai + 6
proc. nesmulkintų kvietrugių − − + − Standartiniai kombinuotieji lesalai + 8
4 lentelė. Bandymo schema nuo 8 iki 21 dienų amţiaus viščiukų broilerių
Rodikliai Kontrolinė grupė
I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė III tiriamoji grupė
Standartiniai kombinuotieji lesalai + − − −
Standartiniai kombinuotieji lesalai + 8
proc. nesmulkintų kvietrugių − + − − Standartiniai kombinuotieji lesalai + 12
proc. nesmulkintų kvietrugių − − + − Standartiniai kombinuotieji lesalai + 16
proc. nesmulkintų kvietrugių − − − +
5 lentelė. Bandymo schema nuo 22 iki 35 dienų amţiaus viščiukų broilerių
Rodikliai Kontrolinė grupė
I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė
III tiriamoji grupė
Standartiniai kombinuotieji lesalai + − − −
Standartiniai kombinuotieji lesalai + 15
proc. nesmulkintų kvietrugių − + − − Standartiniai kombinuotieji lesalai + 20
proc. nesmulkintų kvietrugių − − + − Standartiniai kombinuotieji lesalai + 25
proc. nesmulkintų kvietrugių − − − +
Viščiukai broileriai buvo lesinami iki soties. Lesalų kokybiniai parametrai atitiko viščiukų broilerių auginimo rekomendacijas (NRC, 2004). Nuo 1 iki 7 dienų amţiaus tarpsniu viščiukai broileriai buvo lesinami startiniu lesalu, nuo 8 iki 35 amţiaus dienų tarpiniu lesalu. Nuo 36 iki 40 amţiaus dienų viščiukai buvo lesinami finišiniu lesalu be kokcidiostatikų.
Lesinimo bandymo metu tirti parametrai:
individualaus viščiuko kūno svoris 1, 7, 21, 35 ir 40 amţiaus dieną;
lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti kiekvienam pogrupiui per tarpsnį 1–7, 8–21, 22–35 ir 36–40 amţiaus dieną;
6 lentelė. Lesalo kokybiniai rodikliai (nuo 1 – 7 d. laikotarpio), proc. Lesalo kokybiniai rodikliai Grupės Kontrolinė II (I tiriamoji grupė + 4% kvietrugių) III (II tiriamoji grupė
+ 6% kvietrugių)
IV (III tiriamoji grupė
+ 8% kvietrugių)
Apykaitos energija, MJ/kg 12,95 12,71 12,71 12,70
Baltymingumas, proc. 21,87 22,15 21,94 21,73
Ţali riebalai, proc. 5,35 5,29 5,21 5,14
Ţalia ląsteliena, proc. 2,44 2,45 2,45 2,46
Lizinas, proc. 1,27 1,23 1,22 1,20 Metioninas+cistinas, proc. 0,95 0,93 0,92 0,91 Treoninas, proc. 0,83 0,80 0,79 0,79 Triptofanas, proc. 0,27 0,27 0,26 0,26 Kalcis, proc. 0,90 0,87 0,85 0,83 Fosforas, proc. 0,65 0,65 0,64 0,64
Įsisavinamas fosforas, proc. 0,45 0,44 0,44 0,43
Natris, proc. 0,17 0,16 0,16 0,16
Chloras, proc. 0,21 0,22 0,21 0,21
Linolinė rūgštis, proc. 1,58 2,59 2,56 2,53
7 lentelė. Lesalo kokybiniai rodikliai (nuo 8 - 21 d. ir 22 - 35 d. laikotarpio), proc.
Lesalo kokybiniai rodikliai Grupės Kontrolinė II (I tiriamoji grupė +8% ir 15% kvietrugių III (II tiriamoji grupė +12% ir 20% kvietrugių IV (III tiriamoji grupė
+16% ir 25% kvietrugių Apykaitos energija, MJ/kg 13,32 13,32 13,17 13,12 13,14 13,08 13,11 13,04 Baltymingumas, proc. 18,49 18,49 18,64 18,13 18,35 17,77 18,06 17,41 Ţali riebalai, proc. 8,16 8,16 7,64 7,18 7,37 6,85 7,11 6,52 Ţalia ląsteliena, proc. 2,91 2,91 2,87 2,85 2,86 2,84 2,85 2,82 Lizinas, proc. 1,10 1,10 1,07 1,02 1,04 0,98 1,01 0,95 Metioninas+cistinas, proc. 0,86 0,86 0,80 0,78 0,79 0,76 0,70 0,74 Treoninas, proc. 0,74 0,74 0,70 0,67 0,68 0,66 0,67 0,64 Triptofanas, proc. 0,22 0,22 0,21 0,21 0,21 0,20 0,21 0,20 Kalcis, proc. 0,85 0,85 0,78 0,72 0,75 0,68 0,72 0,64 Fosforas, proc. 0,65 0,65 0,63 0,62 0,62 0,60 0,61 0,59 Įsisavinamas fosforas, proc. 0,43 0,43 0,41 0,40 0,41 0,39 0,40 0,38 Natris, proc. 0,16 0,16 0,15 0,14 0,14 0,13 0,14 0,12 Chloras, proc. 0,25 0,25 0,17 0,16 0,16 0,15 0,16 0,14 Linolinė rūgštis, proc. 1,82 1,82 2,82 2,68 2,74 2,59 2,66 2,49
Hohenheimo universiteto Gyvūnų mitybos institute (Vokietija), naudojant efektyviosios skysčių chromotografijos sistemą buvo nustatomas suminis aminorūgščių kiekis lesaluose.
Prancūzijoje, ADISSEO – laboratorijoje Carate, buvo patikrinti fermentiniai aktyvumai lesale, naudojant Q4.50 metodą (kvietrugių arabinoksilanų viskometrinis metodas) endo-1,4-β-ksilanazės fermentų tyrimui ir T020-@01 metodą 6-fitazės fermentų tyrimui. Standartizuotame Rovabio MAX
LC preparate: ksilanazinis aktyvumas sudaro - 1100 viskozinių vienetų/kg; o fitazinis - 500 FTU/kg. Rovabio MAX LC fermentiniai aktyvumai lesale pateikti 8 lentelėje.
8 lentelė. Fermentiniai aktyvumai lesale.
Fermentiniai aktyvumai lesale
Lesalas Ksilanazės aktyvumai
(viskoziniais vienetais/kg)
Fitazės aktyvumai (FTU/kg)
Kombinuotasis lesalas 899 406
Startinis kombinuotasis lesalas + 4% kvietrugių 919 449 Startinis kombinuotasis lesalas + 6% kvietrugių 1151 423 Startinis kombinuotasis lesalas + 8% kvietrugių 906 415 Augimo vidurio kombinuotasis lesalas + 8% kvietrugių 1979 841 Augimo vidurio kombinuotasis lesalas + 12% kvietrugių 1888 853 Augimo vidurio kombinuotasis lesalas + 15% kvietrugių 1930 841 Augimo vidurio kombinuotasis lesalas + 16% kvietrugių 1625 728 Augimo vidurio kombinuotasis lesalas + 20% kvietrugių 2123 928 Augimo vidurio kombinuotasis lesalas + 25% kvietrugių 1837 916
Standartinis kombinuotasis lesalas 1693 680
2.3. Mėsos kokybės tyrimų metodikos
Lesinimo bandymo pabaigoje iš kiekvienos grupės atrinkta po 5 viščiukus broilerius (5 paukščiai x 4 grupės = viso 20 paukščių), kurie paskersti pagal eksperimentinių gyvūnų eutanazijos rekomendacijas (Close et al., 1997) ir atlikti šie tyrimai:
Skerdenos morfologinė sudėtis atlikta pagal Dissection of Poultry Carcasses, INRA (2000).
Iškart po skerdimo, praėjus 24, 48 ir 72 valandoms po skerdimo, ištirtas viščiukų broilerių krūtinėlių ir šlaunelių raumenų pH su pH prietaisu“ Inolab 730”.
Viščiukų broilerių krūtinėlių ir šlaunelių raumenų sausųjų medţiagų kiekis nustatytas iš skirtumo, gauto pasvėrus šlapią mėginį ir mėginį išdţiovintą 3 val. 105°C temperatūroje (Naumann et al., 1993).
Viščiukų broilerių krūtinės raumenų bendras pelenų kiekis nustatytas deginant mėginį 550˚C temperatūroje (Januškevičius, Vaičiulaitienė, 2007).
Riebalų rūgščių kiekio nustatymui mėginiai paruošti pagal Folch et al. (1957) metodiką. Riebalų rūgščių kiekis, proc. nuo bendro riebalų rūgščių kiekio viščiukų broilerių krūtinės mėsoje nustatytas dujų chromatografu Shimadzu GC-2010.
Drėgmės surišimo vertinimas
Mėginių gebėjimas išlaikyti surištą drėgmę buvo tiriamas, įvertinant jų virimo ir defrostavimo nuostolius (Kouba, 2003). Virimo nuostoliai įvertinti kaip mėginių masės pokyčiai prieš virimą ir po jo. Defrostavimo nuostoliams įvertinti mėginiai buvo uţšaldomi polietileno maišeliuose minus 18 C temperatūroje ir laikomi šioje temperatūroje, po to defrostuojami šaldytuve 6 C temperatūroje.
2.4. Viščiukų broilerių mėsos juslinės ir tekstūrinės analizės metodai
Juslinių savybių įvertinimui taikytas juslinių savybių profilio testas. Jo esmę sudaro tai, kad apmokyta vertintojų grupė analizuoja iš anksto atrinktus produktus (mėginius) ir parenka sąvokas (sudaro ţodyną) jų juslinėms savybėms apibūdinti. Po to parenkamos ir aptariamos skalės tų savybių intensyvumams įvertinti ir visų produktų kiekvienos savybės intensyvumas paţymimas atskiroje skalėje. Iš šių duomenų, taikant matematinės statistikos metodus, kiekvienam produktui sudaromas juslinių savybių profilis, parodantis kiekvienos savybės intensyvumą. Juo remiantis, galima palyginti produktus pagal atskiras savybes bei jų intensyvumą, nustatyti ryšį tarp produktų juslinės kokybės ir atskirų savybių ir pan.
Teste dalyvavo 6-8 vertintojų grupės. Vertintojai atrinkti ir apmokyti dirbti pagal LST ISO 8586-1. Vertinimas buvo uţdaras, atliekamas pagal LST ISO 8589 reikalavimus įrengtos KTU Maisto instituto Juslinės analizės laboratorijos kabinose.
Mėginių paruošimas ir pateikimas jusliniam vertinimui
Paruošti krūtinės ir kojų raumenys dėti į virimui skirtą maišelį, po to į verdantį vandenį. Vandeniui uţvirus, mėginys virtas 30 min. (šlaunelės -25 min)., išimtas iš maišelio, atvėsintas kambario temperatūroje ir supjaustytas 2×2 cm gabaliukais. Taip paruošti mėginiai sudėti į plastikinius indelius, uţdengiamus dangteliais, koduotais trijų skaitmenų kodais ir iš karto pateikti vertintojų grupei.
Neutralizavimo medţiagos
Vertintojų skonio receptorių atstatymui naudotas beskonis, bekvapis kambario temperatūros vanduo bei silpna šilta nesaldinta arbata, kvietinė duona.
Mėginių pateikimo vertintojams tvarka ir vertinimas
Sudarant juslinių savybių profilį, naudotas pilnai subalansuotas randomizuotas mėginių pateikimo planas, mėginių vertinimui taikant tris kartotinumus. Kiekvienoje sesijoje buvo pateikiami 3 mėginiai, po to vertintojų grupė darė 10 min. pertrauką ir po jos mėginiai buvo vertinami toliau.
Tiriamųjų produktų kiekvienos savybės intensyvumas vertintas 9 ţingsnių graduotoje skaitmeninėje skalėje: 1 – savybė nejaučiama, 5 – vidutiniškai išreikšta, 9 – labai stipriai išreikšta.
Mėginių tekstūros instrumentinis vertinimas
Ţalios ir virtos mėsos tekstūros savybės vertintos universaliu tekstūros analizatoriumi Universal Testing Machine Instron 3343 (Instron Engineering Group, High Wycombe, UK).
Virti mėginiai tekstūros profilio analizei (TPA) paruošti taip, kad jų vidutiniai išmatavimai buvo 2,02,02,0 cm . Spaudimo jėga buvo statmena raumens skaiduloms. Mėginiai spausti iki 50 , suspaudimo greitis 1 mm/s, darbinis kūnas 1kN. Kiekvienam mėginiui nustatyta vidutinė
tekstūros parametro reikšmė (vidutinė reikšmė iš 3-4 matavimų). Tirti virtos (tokiu pačiu būdu kaip ir juslinei analizei) mėsos mėginiai. Atliekant Tekstūros profilio analizę, vertintos šios savybės:
kietumas - mechaninė tekstūros savybė, nusakoma jėga, reikalinga pasiekti reikiamą produkto deformaciją (50 proc.), N. Prietaisas fiksuoja jėgos piką pirmo spaudimo ciklo metu.
rišlumas - mechaninė tekstūros savybė, nusakoma laipsniu, iki kurio medţiaga gali būti deformuojama iki jai suyrant.
tamprumas - mechaninė tekstūros savybė, susijusi su atsistatymo greičiu, paveikus deformuojančiai jėgai ir deformuotos medţiagos atsistatymo laipsniu, kai nustoja veikti deformuojanti jėga.
tąsumas – mechaninė tekstūros savybė, susijusi su minkšto produkto rišlumu.
stangrumas – mechaninė tekstūros savybė, nusakoma rišlumu ir laiko trukme, reikalinga kietą produktą „sukramtyti“ iki tinkamo nuryti.
Ţalios mėginių mėsos kietumo tyrimai papildomai atliekami tuo pačiu tekstūros analizatoriumi, taikant Warner Bratzler peilį, pagal metodiką (Lyon, 2004).
Mėginių spalvos instrumentinis vertinimas
Mėginių spalvingumas nustatytas vienodo kontrasto spalvų erdvėje, išmatavus spalvos charakteristikas spektrofotometru GBC Cintra 202. Šviesos atspindţio reţime matuoti parametrai L*, a*, b* (atitinkamai šviesumas, raudonumo ir geltonumo koordinatės pagal CIELAB skalę). Matavimams naudotas standartinis šviesos šaltinis C, kurio spinduliuotė artima vidutinei dienos šviesai. Tirtos virtos bei ţalios mėsos mėginių spalvos charakteristikos.
9 lentelė. Mėginių juslinės savybės bei jų apibūdinimai
Savybė Aprašymas
Bendras kvapo intensyvumas Bendro kvapo intensyvumas Virto viščiuko kvapo
intensyvumas
Kvapo, būdingo virtai be prieskonių vištienai, intensyvumas Kito kvapo intensyvumas Netipiško, pašalinio ir t.t. kvapo intensyvumas
Spalvos intensyvumas Vertinamas spalvos intensyvumas, 1 – blyški, 7 – ryški. Kietumas
Savybė, apibūdinanti jėgą, reikalingą atkąsti produkto kąsnį, ir pajuntama, spaudţiant produktą tarp krūminių dantų. Burnoje pajuntama, spaudţiant produktą tarp dantų ar tarp lieţuvio ir gomurio. Susikramtymas Sukandimų skaičius ir/ar trukmė reikalingi sukramtyti kąsnį iki
tinkamo nuryti.
Sultingumas (drėgnumas) Vertinama produkto sugebėjimas išskirti sultis jį kramtant
Pluoštiškumas Vertinamas atskirų plaušų (skaidulų), pajaučiamų mėginį kramtant, kiekis
Pojūtis burnoje Vertinamas bendras pojūtis, juntamas burnos vidumi, įskaitant lieţuvį, dantenas ir dantis.
Virto viščiuko skonis Vištienai, virtai be prieskonių, būdingo skonio intensyvumas Kito skonio intensyvumas Netipiško, pašalinio ir t.t. skonio intensyvumas
2.5. Statistinis duomenų įvertinimas
Duomenų analizė atlikta statistiniu paketu „SPSS for Windows“, versija 15.0 (SPSS Inc., Il, USA, 2006). Skirtumai nustatyti naudojant Dunkano testą. Statistiškai reikšmingi skirtumai laikomi, kai p<0,05.
Vertinant mėsos juslinius ir tekstūrinius rezultatus, atlikta dispersinė analizė. Jei buvo nustatyta, kad vidurkiai statistiškai reikšmingai skyrėsi, taikytas daugkartinio lyginimo Dunkano kriterijus. Jis leido nustatyti, kurių konkrečių produktų vienos ar kitos savybės intensyvumų vidurkiai statistiškai reikšmingai skyrėsi, kai reikšmingumo lygmuo 0,05.
3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1 Skirtingų kvietrugių veislių maistinė vertėSudarant lesalų receptūras paukščiams svarbu ţinoti tikslų maistinių medţiagų kiekį, nes nuo šio faktoriaus priklauso jų produktyvumas, sveikatingumas bei lesalų panaudojimo efektyvumas. Vienas iš pagrindinių javų maistinių rodiklių yra jų baltymingumas, aminorūgščių, visų pirma būtinųjų, sudėtis ir kiekiai javuose. Vienos iš pagrindinių būtinųjų aminorūgščių yra lizinas, metioninas, treoninas, argininas ir kt.
10. lentelė. Lietuvoje uţaugintų kvietrugių cheminė sudėtis, proc.
Veislės pavadinimas
Sausos
medţiagos, Ţali baltymai,.
Ţali riebalai, Ţali pelenai, Ca P NEM 1. SW Falmoro 91,36 11,45 0,87 1,23 0,066 0,278 76,17 2. SW Talentro 92,05 12,25 0,69 1,37 0,065 0,317 76,01 3. Cultivo 92,38 12,84 0,72 1,46 0,066 0,347 75,53 4. Grenado 92,54 11,46 0,78 1,40 0,067 0,296 77,33 5. Agostino 92,48 11,16 0,74 1,21 0,065 0,309 77,46 6. Remiko 92,41 11,43 0,82 1,26 0,069 0,263 77,14 7. Preludio 91,20 12,73 0,94 1,41 0,073 0,287 74,28 8. Cosinus 92,06 12,48 0,94 1,18 0,063 0,263 75,76 9. Leontino 91,06 11,86 0,85 1,23 0,060 0,299 75,61 10. Tulus 92,14 10,47 0,80 1,11 0,091 0,369 78,21 11. Lego 88,32 13,74 0,99 1,58 0,083 0,303 69,09 Vid. 91,64 11,99 0,83 1,31 0,070 0,303 75,69
Sausųjų medţiagų (SM) kiekiai Lietuvoje išaugintuose kvietrugiuose (10 lentelė) kinta nuo 88,32 proc. iki 92,54 proc. Didţiausi SM kiekiai nustatyti Grenado (92,54 proc.), Agostino (92,48 proc.) ir Remiko (92,41 proc.) kvietrugių veislėse. Tuo tarpu maţiausiai – Lego (88,32 proc.),
Leontino (91,06 proc.) ir Preludio (91,20 proc.) kvietrugių veislėse. Vidutinis sausųjų medţiagų
kiekis tirtose kvietrugių veislėse yra 91,64 proc.
Ţalių baltymų kiekiai tirtuose kvietrugiuose svyruoja nuo 10,47 proc. iki 13,74 proc. Didesni ţalių baltymų kiekiai nustatyti Lego (13,74 proc.) ir Cultivo (12,84 proc.) kvietrugių veislėse. Tuo tarpu Tulus (10,47 proc.), Agostino (11,16 proc.) ir Remiko (11,43 proc.) kvietrugių grūduose ţalių baltymų kiekiai gauti maţiausi. Vidutinis ţalių baltymų kiekis tirtose kvietrugių veislėse yra 11,99 proc.
Ţalių riebalų vidutinis kiekis tirtose skirtingose kvietrugių veislėse yra 0,83 proc. Šis kiekis tirtose kvietrugių veislėse svyruoja nuo 0,69 proc. iki 0,99 proc. Didţiausias ţalių riebalų kiekis nustatytas Lego (0,99 proc.), Preludio ir Cosinus (0,94 proc.) kvietrugių veislėse, maţiausiai – SW
Talentro (0,69 proc.), Cultivo (0,72 proc.) ir Agostino (0,74 proc.) kvietrugių veislėse.
Pelenų kiekis tirtuose kvietrugiuose kinta nuo 1,11 proc. iki 1,58 proc. Didesni pelenų kiekiai nustatyti Lego (1,58 proc.), Cultivo (1,46 proc.) ir Preludio (1,41 proc.) kvietrugių veislėse. Tulus
(1,11 proc.) ir Agostino (1,21 proc.) kvietrugių veislėse pelenų kiekis buvo maţiausias. Vidutinis pelenų kiekis tirtose kvietrugių veislėse yra 1,31 proc.
Vidutinis Ca kiekis tirtose kvietrugių veislėse yra 0,07 proc., šis rodiklis kito nuo 0,06 proc. iki 0,09 proc. P kiekis kvietrugiuose svyravo nuo 0,26 proc. iki 0,37 proc. (vidutiniškai 0,30 proc.).
11 lentelė. Aminorūgščių kiekis (g/kg SM) skirtingose kvietrugių veislėse
Amino rūgštys
Kvietrugių veislės
SW Falmoro SW Talentro Cultivo Grenado Agostino Remiko Preludio Cosinus Leontino Tulus Lego
Asparto r. 6,11 5,95 6,30 5,62 5,58 6,20 6,10 5,64 6,64 5,84 8,19 Treoninas 3,07 3,12 3,43 2,91 3,03 3,00 3,29 2,90 3,25 2,82 4,04 Serinas 4,83 4,88 5,08 4,33 4,53 4,77 5,06 4,35 5,32 4,37 5,73 Glutamo r. 31,97 32,79 33,17 27,07 30,66 32,12 32,84 28,23 33,23 29,19 34,20 Prolinas 9,78 9,95 10,74 9,43 10,27 10,58 11,08 8,73 11,14 9,89 11,00 Glicinas 4,61 4,60 4,88 4,37 4,32 4,67 4,81 4,46 5,00 4,25 6,12 Alaninas 4,36 4,41 4,61 4,10 4,20 4,23 4,36 4,16 4,68 4,14 5,89 Valinas 4,78 4,78 4,94 4,25 4,64 4,61 4,96 4,52 5,24 4,64 6,26 Metioninas 0,83 0,98 1,00 0,67 0,86 0,75 1,04 0,94 1,03 0,93 1,51 Izoleucinas 4,10 4,18 4,38 3,76 4,11 4,02 4,26 3,94 4,44 3,97 5,12 Leucinas 6,68 6,74 7,10 5,96 6,47 6,51 6,97 6,15 7,05 6,26 8,27 Tirozinas 2,50 2,60 2,68 2,36 2,50 2,52 2,69 2,56 2,77 2,40 3,39 Fenilalaninas 4,59 4,63 4,85 3,97 4,48 4,43 4,74 4,06 4,85 4,33 5,34 Histidinas 3,34 3,55 3,70 3,13 3,39 3,59 3,68 3,39 4,08 3,42 4,88 Lizinas 3,03 3,13 3,13 2,98 2,90 2,99 3,14 2,97 3,26 2,93 4,60 Argininas 6,05 6,11 6,73 5,69 5,96 5,88 6,19 5,64 6,05 5,38 7,77 Suminis amino r. kiekis 100,63 102,40 106,72 90,59 97,89 100,87 105,23 92,62 108,03 94,78 122,31
Analizuojant Lietuvoje auginamų kvietrugių veislių aminorūgščių sudėtį (11 lentelė) nustatyta, kad didţiausias lizino kiekis yra veislėje Lego (4,60 g/kg SM), maţiausias – Agostino (2,90 g/kg SM) veislėje. Daugiausia metionino yra Lego kvietrugių veislėje (1,51 g/kg SM) maţiausia - Grenado (0,67 g/kg SM). Kitose Lietuvoje auginamų kvietrugių veislėse šios aminorūgšties kiekis svyravo nuo 0,75 iki 1,04 g/kg SM. Didţiausias arginino kiekis rastas Lego kvietrugių veislėje (7,77 g/kg SM), maţiausias - Tulus (5,38 g/kg SM). Kitose tirtose kvietrugių veislėse arginino kiekis kito nuo 5,64 iki 6,73 g/kg SM. Maţiausias treonino kiekis nustatytas Tulus (2,82 g/kg SM), o didţiausias šios aminorūgšties kiekis nustatytas Lego ir Cultivo veislėse (atitinkamai 4,04 ir 3,43). Kitose tirtose kvietrugių veislėse šios aminorūgšties kiekis svyravo nuo 2,90 iki 3,29 g/kg SM. Didţiausias suminis aminorūgščių kiekis nustatytas Lego kvietrugių veislėje (122,31 g/kg SM), maţiausias 90,59 g/kg SM -
Grenado. Likusiose kvietrugių veislėse šis rodiklis kito nuo 92,62 iki 108,03 g/kg SM.
3.2. Lesalų papildytų dideliu nesmulkintų kvietrugių kiekiu, įtaka viščiukų broilerių produktyvumui ir išsaugojimui
Pagal lesinimo bandymo metu tirtus parametrus (individualaus viščiuko kūno masę, lesalų sąnaudas 1 kg priesvorio gauti bei išsaugojimu) buvo apskaičiuoti vidutiniai bandymų rezultatai, kurie pateikiami lentelėse (12, 13 ir 14 lentelė).
12 lentelė. Viščiukų masės dinamika, g
Viščiukų amţius dienomis I grupė (kontrolinė) II grupė (I tiriamoji) III grupė (II tiriamoji) IV grupė (III tiriamoji) 1 46,22±0,26 100 46,22±0,17 100 46,22±0,15 100 46,22±0,13 100 7 187,02±1,42 100 176,84±1,57* 95 174,90±1,58* 94 171,37±1,69** 92 21 1036,01±9,02 100 921,53±10,51** 89 872,43±10,24** 84 838,53±8,92** 81 35 2439,3±19,17 100 2216,3±21,35** 91 2103,2±20,38** 86 2107,2±20,78** 86 40 2994,0±23,27 100 2773,3±25,91* 93 2690,2±23,71** 90 2697,9±22,93* 90 *duomenys statistiškai patikimi, p<0,005
**duomenys statistiškai patikimi, p<0,001
Analizuojant viščiukų broilerių masės augimo dinamiką (12 lentelė) galima pastebėti, kad I-os tiriamosios grupės viščiukus broilerius, lesinant lesalais, kuriuose buvo įterpta 4 proc. nesmulkintų
kvietrugių, viščiukų svoris 7 amţiaus dieną, lyginant su kontroline grupe, buvo maţesnis 5 proc. (p<0,005), vėlesnėmis dienomis, t.y. 21, 35 ir 40 amţiaus dieną (nesmulkintų kvietrugių lesaluose 21 dieną buvo – 8 proc., 35 dieną – 15 proc.) , šios grupės svoriai sumaţėjo atitinkamai 21 dieną - 11 proc. (p<0,001), 35 dieną – 9 proc. (p<0,001), 40 dieną – 7 proc. lyginant su kontroline grupe (p<0,005).
II tiriamojoje grupėje, kai nesmulkintų kvietrugių įterpta 6 proc., viščiukų broilerių 7 dienų amţiaus svoris buvo maţesnis 6 proc. (p<0,005), 21 dieną – 16 proc. (p<0,001), 35 dienų – 14 proc. (p<0,001), ir 40 dienų amţiaus viščiukų svoriai sumaţėjo 10 proc. (p<0,001) (kai kombinuotuosiuose lesaluose 21d. buvo 12 proc., 35d. – 20 proc. nesmulkintų kvietrugių, 40d., kai kombinuotieji lesalai nebuvo papildyti nesmulkintais kvietrugiais).
III tiriamojoje grupėje, 7 dienų amţiaus viščiukų broilerių svoris buvo 8 proc. maţesnis (p<0,001), lyginant su kontroline grupe. Viščiukams augant, jų svoriai 21, 35 ir 40 amţiaus dieną sumaţėjo atitinkamai 21 dieną – 9 proc. (p<0,001), 35 dieną – 4 proc. (p<0,001), 40 dieną – 10 proc. (p<0,005) (viščiukų broilerių 21 amţiaus dieną, nesmulkintais kvietrugių kombinuotuosiuose lesaluose buvo 16 proc., 35 dieną – 25 proc.), lyginant su kontroline grupe.
A. S. M. Mahbub ir kt. (2011) atlikti tyrimai parodė, kad kvietrugių pagrindu sudarytas lesalas, neturi neigiamos įtakos viščiukų produktyvumui. Viščiukų broilerių augimas bei jų mėsinės savybės buvo geresnės, kai kvietrugiai lesaluose sudarė 40 proc.
13 lentelė. Lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti, kg
Bandymo tarpsnis, dienomis I grupė (kontrolinė) II grupė (I tiriamoji) III grupė (II tiriamoji) IV grupė (III tiriamoji) 1–7 0,81±0,01 100 0,81±0,02 101 0,80±0,03 99 0,83±0,11 103 8–21 1,63±0,06 100 1,64±0,01 100 1,66±0,15 102 1,69±0,09 103 22–35 1,82±0,07 100 1,87±0,14* 102 1,84±0,01 101 1,84±0,08 101 36–40 2,01±0,26 100 2,08±0,41 103 1,98±0,44 99 2,08±0,34 103 1-35 1,78±0,17 100 1,84±0,15 103 1,81±0,03 102 1,87±0,13 105 1–40 2,07±0,12 100 2,13±0,10 103 2,10±0,21 101 2,15±0,10 104 *duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti (13 lentelė) I tiriamojoje grupėje 1-7 dienų amţiaus bandymo periodą, lesalų sąnaudos padidėjo 1 proc. lyginant su kontroline grupe, o 8-21 dienos periodu
lesalų sąnaudos išliko tokios pačios kaip ir kontrolinėje grupėje. 22-35, 36-40 dienų amţiaus, šis rodiklis buvo didesnis 2-3 proc., lyginant su kontroline grupe. Per visą bandymo periodą (1-40 dienų amţiaus) lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti II tiriamojoje grupėje buvo 3 proc. didesnės lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
II tiriamojoje grupėje I – ąjį bandymo periodą, t.y. 1-7 dienų amţiaus, lesalų sąnaudos buvo 1 proc. maţesnės, lyginant su kontroline grupe, o 8-21, 235 dienų amţiaus šis rodiklis buvo didesnis 2-1 proc. Bandymo pabaigoje, t.y. 36-40 dienų amţiaus lesalų sąnaudos sumaţėjo 2-1 proc. lyginant su kontroline grupe. Per visą bandymo periodą (1-40 dienų amţiaus) lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti III tiriamojoje grupėje buvo 1 proc. didesnės lyginant su kontroline grupe. Statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta.
Lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti III tiriamojoje grupėje 1-40 dienų amţiaus bandymo periodą, lesalų sąnaudos padidėjo 1-3 proc. lyginant su kontroline grupe. Per visą bandymo periodą (1-40 dienų amţiaus) lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti IV tiriamojoje grupėje buvo 4 proc. didesnės lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
14 lentelė. Broilerių išsaugojimas, proc.
Bandymo tarpsnis, dienomis I grupė (kontrolinė) II grupė (I tiriamoji) III grupė (II tiriamoji) IV grupė (III tiriamoji) 1–7 100 99 98,5 98 8–21 99 99 97 98,5 22–35 93,5 95,5 98 96,5 36–40 96 96,5 97,5 97,5 1-35 92,5 93,5 93,5 93 1–40 88,5 90 91 90,5
Analizuojant viščiukų broilerių gaištamumo rezultatus (14 lentelė), nustatyta, kad per 1-35 dienų augimo periodą, kai lesalai buvo papildomi nesmulkintais kvietrugiais, tai viščiukų broilerių gaištamumui esminės įtakos neturėjo. Visose tiriamosiose grupėse broilerių išsaugojimas buvo panašus lyginant su kontroline grupe. I ir II tiriamojoje grupėje, šis rodiklis buvo maţesnis 1 proc., likusioje III tiriamojoje grupėje broilerių gaištamumas buvo maţesnis 0,5 proc., lyginant su kontroline grupe.
Per visą broilerių augimo periodą, t.y. 1-40 dienomis, broilerių išsaugojimas I tiriamojoje grupėje sumaţėjo 3,5 proc., II ir III tiriamosiose grupėse – 2,5 proc., lyginant su 1-35 dienų augimo periodu, kai lesalas buvo papildytas nesmulkintais kvietrugiais. Iš duomenų galima teigti, kad lesalus papildţius nesmulkintais kvietrugiais 1-35 dienomis ir 36-40 dienomis, kai buvo lesinama tik kombinuotuoju
lesalu, tai viščiukų broilerių išsaugojimui esminės įtakos neturėjo. Per visą broilerių auginimo periodą, t.y. 1-40 dienomis, kritimas tiriamosiose grupėse buvo nuo 1,5 proc. iki 2,5 proc. maţesnis nei kontrolinėje grupėje.
3.3. Lesalų papildytų dideliu nesmulkintų kvietrugių kiekiu, įtaka viščiukų broilerių mėsos kokybei
Paukštienos kokybę sąlygoja daugelis veiksnių. Vienas iš svarbiausių jų yra pilnai skrostos skerdenos išeiga, šį rodiklį sąlygoja paukščių lytis, skerdimo amţius, lesalų kokybė, paukščių prieš skerdimą alkinimo laikas ir kiti faktoriai. Analizuojant nesmulkintų kvietrugių įtaką paukščių mėsingumui, nustatyta, kad skirtingi nesmulkintų kvietrugių kiekiai ţenkliai įtakojo viščiukų broilerių skerdenos morfologinę sudėtį.
15 lentelė. Nesmulkintų kvietrugių įtaka viščiukų broilerių skerdenos morfologinei sudėčiai
Parametrai I grupė (kontrolinė) II grupė (I tiriamoji) III grupė (II tiriamoji) IV grupė (III tiriamoji) Masė prieš skerdimą, g 2489,14±94,82 100 2438,68±140,83 98 2530,24±119,1 102 2593,6±31,86 104 Pilnai skrostos skerdienos masė, g 1875,14±112,05 100 1754,74 ±97,09 94 1879,54±90,04 100 1892,12±23,56 101 Sparnų masė, g 186,2 ± 5,99 100 162,8 ± 8,92 87 175,42 ± 9,87 94 163,88± 5,52* 88 Kojų raumenų masė
su oda ir kaulu,g 532,86 ±35,38 100 506,72 ± 31,06 95 538,26 ± 18,52 101 574,78 ± 25,73 108 Šlaunų masė,g 289,24 ± 21,10 100 270,64 ± 19,40 94 296,0 ± 8,79 102 323,3 ± 22,77 112 Blauzdų masė,g 243,44 ± 15,41 100 235,76 ± 11,95 97 242,10 ± 11,08 99 251,38 ±5,42 103 Kojų raumenų masė
be odos ir kaulo,g 357,20 ± 23,76 100 349,14 ± 29,14 98 379,0 ± 11,40 106 395,68 ± 15,37 111 Šlaunų masė,g 207,74 ± 13,89 100 202,04 ± 20,59 97 215,14 ± 5,59 104 233,82±13,03 113 Blauzdų masė,g 149,5 ± 21,24 100 147,28 ± 8,76 99 163,80 ± 8,52 110 161,98±3,62 108 Krūtinės raumenų su oda,g 518,52 ± 36,65 100 497,32 ± 39,29 96 504,18± 22,09 97 545,74±20,64 105 Krūtinės raumenų be odo,g 472,86 ± 33,27 100 448,56 ± 36,70 95 450,70 ±16,53 95 483,52±15,40 102 Vidaus riebalų masė,g 16,5 ± 5,69 100 27,48 ± 2,70 167 29,48 ± 3,47 179 29,28 ± 5,95 177 Odos ir poodinių riebalų masė,g 183,13 ± 30,40 100 180,90 ± 9,79 99 201,52 ± 23,61 110 182,06±14,90 99 Krūtinės keteros ilgis,cm 10,84 ± 0,30 100 10,54 ± 0,14 97 10,30 ± 0,14 95 10,52±0,33 97 Šlaunies ilgis,cm 9,50 ± 0,94 8,54 ± 0,50 9,08 ± 0,36 8,74±0,25
100 90 96 92 Blauzdos ilgis,cm 10,2 ± 0,52 100 11,12 ±0,49 109 11,76 ±0,64 115 11,52±0,31 113 Karkaso masė su kaulu ir raumenų likučiais,g 531,8 ± 54,09 100 471,3 ± 33,28 89 543,06 ± 52,58 102 510,62 ± 26,00 96 Širdis su riebalais,g 13,6±0,72 100 12,54±1,00 92 14,52±0,98 107 12,6±0,94 93 Širdis be riebalų,g 9,56±0,68 100 9,54±0,60 100 10,74±0,99 112 9,58±0,64 100 Raumeninio skrandţio svoris su riebalais,g 30,28±3,05 100 37,82±1,45 125 37,46±4,04 124 42,54±3,58* 140 Raumeninio skrandţio svoris be riebalų,g 17,60 ± 1,04 100 26,48 ± 1,30* 150 26,44 ± 2,85* 150 28,00±1,67* 159 Kepenų svoris,g 62,88 ±4,71 100 66,32 ± 5,47 105 64,94 ± 2,17 103 63,18 ± 2,15 100 Skerdenos išeiga, % 75,18±2,17 72,00±0,79 74,29±0,98 72,96±0,52 Krūtinės raumenų išeiga, % 25,19± 0,66 25,48 ± 1,06 24,07 ± 0,88 25,66±0,82 Kojų raumenų išeiga,% 19,08 ± 0,76 19,82 ± 0,84 20,26 ± 0,78 20,90 ± 0,69 Riebalų išeiga, % 0,86± 0,27 1,59 ±0,19 1,57 ± 0,16 1,54±0,31 Skerdenos mėsingumo rodiklis (M) 27,24± 2,01 100 26,55 ± 2,41 97 26,66± 0,46 98 28,61 ± 1,13 105
*duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Skerdenos išeiga (15 lentelė) tiriamosiose grupėse 1-3 proc. buvo maţesnė lyginant su kontroline grupe.
Krūtinės raumenų išeiga ţenkliau skyrėsi tik II tiriamojoje grupėje lyginant su kontroline grupe ir buvo 1,12 proc. maţesnė.
Kojų raumenų išeiga padidėjo visose trijose tiriamosiose grupėse, atitinkamai 0,74 proc., 1,18 proc., ir 1,82 proc. lyginant su kontroline grupe.
Riebalų išeiga padidėjo visose trijose tiriamosiose grupėse, atitinkamai 0,73 proc., 0,71 proc. ir 0,68 proc. lyginant su kontroline grupe.
Skerdenos mėsingumo rodiklis (M) I tiriamojoje grupėje 3 proc. maţesnis, II– maţesnis 2 proc., o III tiriamojoje grupėje didesnis 5 proc. lyginant su kontroline grupe.
R. Johnson ir P. Eason (1988), A. K. Al-Athari ir W. Guenter (1989), S. L. Vieira ir kt. (1995), V. Djekić ir kt. (2009a), M. Osek ir kt. (2010) nustatė skirtingą kvietrugių poveikį viščiukų broilerių skerdenos morfologiniai sudėčiai ir mėsos kokybei.
16 lentelė. Nesmulkintų kvietrugių įtaka viščiukų broilerių krūtinėlių pH Bandymo tarpsnis valandomis I grupė (kontrolinė) II grupė (I tiriamoji) III grupė (II tiriamoji) IV grupė (III tiriamoji) Iškart po skerdimo 5,76±0,02 5,72±0,02 5,74±0,05 5,74±0,02 24 5,73±0,02 5,84±0,02 5,84±0,03 5,90±0,05 48 5,81±0,05 5,77±0,02 5,79±0,04 5,74±0,04 72 5,79±0,04 5,74±0,02 5,79±0,03 5,81±0,03
Mūsų atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad aiškaus ryšio tarp nesmulkintų kvietrugių didėjimo lesaluose ir viščiukų broilerių krūtinės raumenų bei šlaunelių pH kitimo nenustatyta. Tuoj pat po skerdimo tiriamosiose grupėse viščiukų krūtinėlių pH nekito lyginant su kontroline grupe. Praėjus 24 val., pH vertė didėjo visose tiriamosiose grupėse, atitinkamai 0,11; 0,11 ir 0,17 vieneto. Po 48 val., pH vertė turėjo tendenciją maţėti lyginant tiriamąsias grupes su kontroline. Praėjus 72 val., pH vertė sumaţėjo I tiriamojoje grupėje 0,05 vieneto, o II ir III grupėse išliko panaši pH tendecija, palyginti su kontroline grupe.
17 lentelė. Nesmulkintų kvietrugių įtaka viščiukų broilerių šlaunelių pH
Bandymo tarpsnis valandomis I grupė (kontrolinė) II grupė (I tiriamoji) III grupė (II tiriamoji) IV grupė (III tiriamoji) Iškart po skerdimo 5,85±0,03 5,84±0,02 5,84±0,03 5,90±0,05 24 5,79±0,02 5,76±0,04 5,85±0,05 5,85±0,05 48 5,85±0,01 5,87±0,04 5,91±0,04 5,90±0,06 72 5,80±0,01 5,76±0,04 5,89±0,04 5,86±0,07
Analizuojant viščiukų broilerių kojų raumenų pH rezultatus galime pastebėti, kad tuoj pat po skerdimo mėsos pH vertė ţenkliau padidėjo tik III tiriamojoje grupėje – 0,05 vieneto lyginant su kontroline grupe. Vėlesniais brendimo tarpsniai – po 24 val., 48 val. ir 72 val., pH vertės turėjo tendenciją didėti II ir III tiriamosiose grupėse lyginant su kontroline grupe.
Paukštienos cheminę sudėtį apsprendţia įvairūs faktoriai: genetiniai, mitybiniai ir technologiniai; taip pat krūtinėlės ir šlaunelių sausųjų medţiagų sudėtis: riebalai, baltymai, mineralinės medţiagos. Bene svarbiausias veiksnys nuliamentis maistinę vertę yra krūtinėlės ir šlaunelių sausosios medţiagos. 18 lentelė. Nesmulkintų kvietrugių įtaka viščiukų broilerių krūtinėlių ir šlaunelių mėsos sausųjų
medţiagų (SM) koncentracijai Mėsos dalys I grupė
(kontrolinė) II grupė (I tiriamoji) III grupė (II tiriamoji) IV grupė (III tiriamoji) Krūtinėlių SM 30,24±1,13 30,66±0,72 30,43±0,89 29,35±1,97 Šlaunelių SM 30,98±1,99 30,09±0,94 29,64±1,03 31,71±0,95
Analizuojant viščiukų broilerių mėsos sausos medţiagos (SM) kiekį krūtinėlėse ir šlaunelėse, ţenklių skirtumų visose trijose tiriamosiose grupėse nėra lyginant su kontroline grupe.
19 lentelė. Nesmulkintų kvietrugių įtaka viščiukų broilerių krūtinėlių ir šlaunelių mėsos pelenų koncentracijai, proc. Pelenai I grupė (kontrolinė) II grupė (I tiriamoji) III grupė (II tiriamoji) IV grupė (III tiriamoji) Šlaunelių pelenai 2,06±0,70 1,99±0,31 2,28±0,60 1,31±0,18 Krūtinėlių pelenai 1,61±0,08 2,14±0,50 2,13±0,47 2,28±0,38
Analizuojant pelenų kiekį šlaunelėse ir krūtinėlėse, galima matyti jog šlaunelių pelenų kiekis labiausiai keitėsi II tiriamojoje grupėje (didėjo 0,22 vieneto) ir III tiriamojoje grupėje (maţejo 0,75 vieneto) lyginant su kontroline grupe. Krūtinėlės pelenų kiekis didėjo visose tiriamosiose grupėse, atitinkamai 0,53; 0,52 ir 0,67 vieneto lyginant su kontroline grupe.
Paukštiena yra laikoma vienu iš pagrindinių polinesočiųjų riebalų rūgščių šaltinių, ypač omega-3 riebalų rūgšties (Sioen et al., 2006; Hove et al., 2006). Polinesočiųjų riebalų rūgščių (PUFA) kiekis paukštienoje labiausiai priklauso nuo mėsos sudėties. Paukštiena su dideliu kiekiu polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekiu gali būti geras šių rūgščių šaltinis ţmogaus mitybai (Zelenka et al., 2008).
20 lentelė. Nesmulkintų kvietrugių įtaka viščiukų broilerių mėsos riebalų rūgščių kiekiui, proc.
Riebalų rūgštys I grupė (kontrolinė) II grupė (I tiriamoji) III grupė (II tiriamoji) IV grupė (III tiriamoji) Miristino 0,32 ± 0,02 100 0,66 ± 0,21 207 0,67 ± 0,32 210 0,37 ± 0,06 117 Pentadekano 0,16 ± 0,04 100 0,21 ± 0,09 131 0,10 ± 0,01 64 0,29 ± 0,03* 175 Palmitino 18,90 ± 0,41 100 22,05 ± 1,86 117 19,79 ± 0,22 105 21,34 ± 0,57* 113 Heksadekaeno 0,52 ± 0,03 100 0,47 ± 0,05 90 0,58 ± 0,03 112 0,52 ± 0,03 100 Palmitoleino 2,97 ± 0,42 100 3,01 ± 0,29 101 5,33 ± 1,10 180 3,03 ± 0,44 102 Stearino 6,16 ± 0,47 100 7,26 ± 0,35 118 4,78 ± 0,33 78 7,00 ± 0,46 114 Elaido 0,54 ± 0,09 100 0,42 ± 0,06 77 0,33 ± 0,02 61 0,36 ± 0,05 65 Oleino 38,33 ± 2,44 100 39,89 ± 0,94 104 41,36 ± 0,50 108 36,09 ± 2,37 94 Vakeno 2,91 ± 0,15 100 2,75 ± 0,17 94 2,77 ± 0,10 95 3,19 ± 0,11 109 Linolelaido 0,49 ± 0,14 100 0,24 ± 0,08 49 0,26 ± 0,05 54 0,28 ± 0,10 57 Linolo 17,73 ± 0,84 100 15,61 ± 0,26 88 16,21 ± 0,87 91 15,99 ± 1,30 90 α-linoleno 2,16 ± 0,17 100 1,61 ± 0,35 75 1,95 ± 0,13 90 1,65 ± 0,12 76 Eikozoeno 0,49 ± 0,03 100 0,63 ± 0,02* 130 0,48 ± 0,02 98 0,56 ± 0,04 115 Eikozodieno 0,41 ± 0,10 100 0,36 ± 0,06 87 0,30 ± 0,03 74 0,42 ± 0,10 101 Eikozotrieno 0,61 ± 0,17 100 0,38 ± 0,06 62 0,33 ± 0,05 54 1,04 ± 0,32 169 Arachidono 2,33 ± 0,46 100 1,32 ± 0,40 57 1,44 ± 0,23 62 2,81 ± 0,63 121 Eruko 0,42 ± 0,14 100 0,35 ± 0,11 85 0,22 ± 0,04 53 0,56 ± 0,20 133 Dokozotetraeno 0,53 ± 0,13 100 0,28 ± 0,09 54 0,30 ± 0,05 56 0,53 ± 0,15 100 Dokozopentaeno 1,05 ± 0,28 100 0,62 ± 0,20 59 0,60 ± 0,08 57 1,17 ± 0,21 111 Dokozoheksaeno 0,65 ± 0,16 100 0,28 ± 0,12 43 0,45 ± 0,10 70 0,60 ± 0,15 93 Kitos rūgštys 2,32 ± 0,62 100 1,6 ± 0,45* 69 1,73 ± 0,28 75 2,22 ± 0,54* 96
